Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [BJT Vol M - 1] [\z M /] [\w I /] [BJT Page 002] [\x 2/] [PTS Vol M - 1] [\z M /] [\f I /] [PTS Page 001] [\q 1/] SuttantapiÂake MajjhimanikÃyo MÆlapaïïÃsako ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ 1.MÆlapariyÃyavaggo Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. 1.1. MÆlapariyÃyasuttaæ 1. Evaæ me1 sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà ukkaÂÂhÃyaæ viharati subhagavane sÃlarÃjamÆle. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca. 2. SabbadhammamÆlapariyÃyaæ vo bhikkhave desessÃmi2. Taæ suïÃtha. SÃdhukaæ manasi karotha. BhÃsissÃmÅ'ti. Evaæ bhante'ti3 kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca. (1) 3. Idha bhikkhave assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ4 ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto sappurisÃnaæ adassÃvÅ4 sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto paÂhaviæ paÂhavito5 sa¤jÃnÃti. PaÂhaviæ paÂhavito5 sa¤¤atvà paÂhaviæ ma¤¤ati paÂhaviyà ma¤¤ati paÂhavito ma¤¤ati paÂhaviæ me'ti6 ma¤¤ati. PaÂhaviæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ 7 tassÃ'ti vadÃmi.(1) -------------------- 1. Evamme syÃ,[PTS], sÅ.1,SÅ.2 2. DesissÃmi syà 3. Evambhanteti syÃ, [PTS], sÅ.1,SÅ.2 4. AdassÃvÅ sÅ.1 5. Pathaviæ pathavito machasaæ 6. PaÂhavimmeti syÃ,[PTS], sÅ.1,SÅ.2 7. Apari¤¤Ãïaæ sÅ.1 [Note] apari¤¤Ãtaæ [as the past participle passive form is preferably the better] [Reading, taking] assa ( [which goes along with it as the genitive of agent.] Karaïatthe SÃmivacanaæ [Ed.]) [BJT Page 004] [\x 4/] 4. ùpaæ Ãpato sa¤jÃnÃti. ùpaæ Ãpato sa¤¤atvà Ãpaæ ma¤¤ati Ãpasmiæ ma¤¤ati Ãpato ma¤¤ati Ãpaæ me'ti ma¤¤ati. ùpaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ 1 tassÃ'ti vadÃmi.(2) 5. Tejaæ tejato sa¤jÃnÃti. Tejaæ tejato sa¤¤atvà tejaæ ma¤¤ati tejasmiæ ma¤¤ati tejato ma¤¤ati tejaæ me'ti ma¤¤ati. Tejaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ1 tassÃ'ti vadÃmi.(3) 6. VÃyaæ vÃyato sa¤jÃnÃti. VÃyaæ vÃyato sa¤¤atvà vÃyaæ ma¤¤ati vÃyasmiæ ma¤¤ati vÃyato ma¤¤ati vÃyaæ me'ti ma¤¤ati. VÃyaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ1 [PTS Page 002] [\q 2/] tassÃ'ti vadÃmi.(4) 7. BhÆte bhÆtato sa¤jÃnÃti. BhÆte bhÆtato sa¤¤atvà bhÆte ma¤¤ati bhÆtesu ma¤¤ati bhÆtato ma¤¤ati bhÆte me'ti ma¤¤ati. BhÆte abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ 1 tassÃ'ti vadÃmi.(5) 8. Deve devato sa¤jÃnÃti. Deve devato sa¤¤atvà deve ma¤¤ati devesu ma¤¤ati devato ma¤¤ati deve me'ti ma¤¤ati. Deve abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ1 tassÃ'ti vadÃmi.(6) 9. PajÃpatiæ pajÃpatito sa¤jÃnÃti. PajÃpatiæ pajÃpatito sa¤¤atvà pajÃpatiæ ma¤¤ati pajÃpatismiæ ma¤¤ati pajÃpatito ma¤¤ati pajÃpatiæ me'ti ma¤¤ati. PajÃpatiæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ1 tassÃ'ti vadÃmi.(7) 10. Brahmaæ brahmato sa¤jÃnÃti. Brahmaæ brahmato sa¤¤atvà brahmaæ ma¤¤ati. Brahmani2 ma¤¤ati. Brahmato ma¤¤ati. Brahmaæ me'ti ma¤¤ati. Brahmaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ1 tassÃ'ti vadÃmi.(8) ------------------- 1.Apari¤¤Ãïaæ sÅ.1 2.Brahmasmiæ machasaæ. [BJT Page 006] [\x 6/] 11. ùbhassare Ãbhassarato sa¤jÃnÃti. ùbhassare Ãbhassarato sa¤¤atvà Ãbhassare ma¤¤ati Ãbhassaresu ma¤¤ati Ãbhassarato ma¤¤ati Ãbhassare me'ti ma¤¤ati. ùbhassare abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ1 tassÃ'ti vadÃmi.(9) 12. Subhakiïïe2 subhakiïïato3 sa¤jÃnÃti. Subhakiïïe subhakiïïato sa¤¤atvà subhakiïïe ma¤¤ati subhakiïïesu ma¤¤ati subhakiïïato ma¤¤ati subhakiïïe me'ti ma¤¤ati. Subhakiïïe abhinandati. Taæ kissa hetu. Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(10) 13. Vehapphale vehapphalato sa¤jÃnÃti. Vehapphale vehapphalato sa¤¤atvà vehapphale ma¤¤ati vehapphalesu ma¤¤ati vehapphalato ma¤¤ati vehapphale me'ti ma¤¤ati. Vehapphale abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(11) 14. Abhibhuæ abhibhuto4 sa¤jÃnÃti. Abhibhuæ abhibhuto sa¤¤atvà abhibhuæ ma¤¤ati abhibhusmiæ ma¤¤ati abhibhuto ma¤¤ati abhibhuæ me'ti ma¤¤ati. Abhibhuæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(12) 15. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato sa¤jÃnÃti. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato sa¤¤atvà ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanasmiæ ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanato ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ me'ti ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(13) 16. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato sa¤jÃnÃti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato sa¤¤atvà [PTS Page 003] [\q 3/] vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasmiæ ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ me' ti ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(14) -------------------- 1.Apari¤¤Ãïaæ sÅ.1 2.Subhakiïhe machasaæ, syÃ, sÅ,1, sÅ.2.A. 3.Subhakiïhato machasaæ, syÃ, sÅ.1, SÅ.2 4.[Ed.] AbhibhÆto [PTS]. [Nld also reads ] abhibhÆto [but records as var.Lect.] Abhibhuto [from] ma [and] sÅ [BJT Page 008] [\x 8/] 17. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato sa¤jÃnÃti. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato sa¤¤atvà Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanasmiæ ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanato ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ me'ti ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(15) 18. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato sa¤jÃnÃti. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato sa¤¤atvà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasmiæ ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ me'ti ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(16) 19. DiÂÂhaæ diÂÂhato sa¤jÃnÃti. DiÂÂhaæ diÂÂhato sa¤¤atvà diÂÂhaæ ma¤¤ati. DiÂÂhasmiæ ma¤¤ati. DiÂÂhato ma¤¤ati. DiÂÂhaæ me'ti ma¤¤ati. DiÂÂhaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(17) 20. Sutaæ sutato sa¤jÃnÃti. Sutaæ sutato sa¤¤atvà sutaæ ma¤¤ati. Sutasmiæ ma¤¤ati. Sutato ma¤¤ati. Sutaæ me'ti ma¤¤ati. Sutaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(18) 21. Mutaæ mutato sa¤jÃnÃti. Mutaæ mutato sa¤¤atvà mutaæ ma¤¤ati. Mutasmiæ ma¤¤ati. Mutato ma¤¤ati. Mutaæ me'ti ma¤¤ati. Mutaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(19) 22. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato sa¤jÃnÃti. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato sa¤¤atvà vi¤¤Ãtaæ ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtasmiæ ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtato ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtaæ me'ti ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(20) [BJT Page 010] [\x 10/] 23. Ekattaæ ekattato sa¤jÃnÃti. Ekattaæ ekattato sa¤¤atvà ekattaæ ma¤¤ati. Ekattasmiæ ma¤¤ati. Ekattato ma¤¤ati. Ekattaæ me'ti ma¤¤ati. Ekattaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(21) 24. NÃnattaæ nÃnattato sa¤jÃnÃti. NÃnattaæ nÃnattato sa¤¤atvà nÃnattaæ ma¤¤ati. NÃnattasmiæ ma¤¤ati. NÃnattato ma¤¤ati. NÃnattaæ me'ti ma¤¤ati. NÃnattaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(22) 25. Sabbaæ sabbato sa¤jÃnÃti. Sabbaæ sabbato sa¤¤atvà sabbaæ ma¤¤ati. Sabbasmiæ [PTS Page 004] [\q 4/] ma¤¤ati. Sabbato ma¤¤ati. Sabbaæ me'ti ma¤¤ati. Sabbaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi (23) 26. NibbÃnaæ nibbÃnato sa¤jÃnÃti. NibbÃnaæ nibbÃnato sa¤¤atvà nibbÃnaæ ma¤¤ati. NibbÃnasmiæ ma¤¤ati. NibbÃnato ma¤¤ati. NibbÃnaæ me'ti ma¤¤ati. NibbÃnaæ abhinandati. Taæ kissa hetu? Apari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi.(24) (Assutavantaputhujjanaha vaseni paÂhamakabhÆmi 1 paricchedi2)* (2) 27. Yopi so bhikkhave bhikkhu sekho3 appattamÃnaso anuttaraæ yogakkhemaæ patthayamÃno viharati, sopi paÂhaviæ paÂhavito abhijÃnÃti. PaÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya4 paÂhaviæ mÃma¤¤i5. PaÂhaviyà mÃma¤¤i. PaÂhavito mÃma¤¤i. PaÂhaviæ me'ti mÃma¤¤i. PaÂhaviæ mÃbhinandi.6. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ7 tassÃ'ti vadÃmi. -------------------- 1. Puthujjanavasena paÂhamanayabhÆmi, machasaæ. SyÃ. Puthujjanahavaseni paÂhamakabhÆmi sÅ.1 2. Paricchedo syÃ. Paricchedo niÂÂhitoti, machasaæ. 3. Sekkho machasaæ. 4. Abhi¤¤atvà sÅ.1. 5. Và ma¤¤ati, sÅ.1. 6. Và abhinandati, sÅ.1. MÃbhinandati, machasaæ. 7. Apari¤¤eyyaæ, sÅ.1. SÅ.2. * Imasmiæ pÃÂhe ceva Ådisesu a¤¤esu pÃÂhesu ca vessagirisilÃlipiÃdisu dissamÃnehi porÃïikasÅhalapadehi sadisÃni padÃni dissante. Tasmà ete pÃÂhà laÇkÃyaæ porÃïikehi sÅhalakattherehi nikkhittÃti anumÃtuæ sakkÃ. [BJT Page 012] [\x 12/] 28. ùpaæ Ãpato abhijÃnÃti. ùpaæ Ãpato abhi¤¤Ãya Ãpaæ mÃma¤¤i. ùpasmiæ mÃma¤¤i. ùpato mÃma¤¤i. ùpaæ me'ti mÃma¤¤i. ùpaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Tejaæ tejato abhijÃnÃti. Tejaæ tejato abhi¤¤Ãya tejaæ mÃma¤¤i. Tejasmiæ mÃma¤¤i. Tejato mÃma¤¤i. Tejaæ me'ti mÃma¤¤i. Tejaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. VÃyaæ vÃyato abhijÃnÃti. VÃyaæ vÃyato abhi¤¤Ãya vÃyaæ mÃma¤¤i. VÃyasmiæ mÃma¤¤i. VÃyato mÃma¤¤i. VÃyaæ me'ti mÃma¤¤i. VÃyaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. BhÆte bhÆtato abhijÃnÃti. BhÆte bhÆtato abhi¤¤Ãya bhÆte mÃma¤¤i. BhÆtesu mÃma¤¤i. BhÆtato mÃma¤¤i. BhÆte me'ti mÃma¤¤i. BhÆte mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Deve devato abhijÃnÃti. Deve devato abhi¤¤Ãya deve mÃma¤¤i. Devesu mÃma¤¤i. Devato mÃma¤¤i. Deve me'ti mÃma¤¤i. Deve mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. PajÃpatiæ pajÃpatito abhijÃnÃti. PajÃpatiæ pajÃpatito abhi¤¤Ãya pajÃpatiæ mÃma¤¤i. PajÃpatismiæ mÃma¤¤i. PajÃpatito mÃma¤¤i. PajÃpatiæ me'ti mÃma¤¤i. PajÃpatiæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Brahmaæ brahmato abhijÃnÃti. Brahmaæ brahmato abhi¤¤Ãya brahmaæ mÃma¤¤i. Brahmani mÃma¤¤i. Brahmato mÃma¤¤i. Brahmaæ me'ti mÃma¤¤i. Brahmaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. ùbhassare Ãbhassarato abhijÃnÃti. ùbhassare Ãbhassarato abhi¤¤Ãya Ãbhassare mÃma¤¤i. ùbhassaresu mÃma¤¤i. ùbhassarato mÃma¤¤i. ùbhassare me'ti mÃma¤¤i. ùbhassare mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Subhakiïïe subhakiïïato abhijÃnÃti. Subhakiïïe subhakiïïato abhi¤¤Ãya subhakiïïe mÃma¤¤i. Subhakiïïesu mÃma¤¤i. Subhakiïïato mÃma¤¤i. Subhakiïïe me'ti mÃma¤¤i. Subhakiïïe mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Vehapphale vehapphalato abhijÃnÃti. Vehapphale vehapphalato abhi¤¤Ãya vehapphale mÃma¤¤i. Vehapphalesu mÃma¤¤i. Vehapphalato mÃma¤¤i. Vehapphale me'ti mÃma¤¤i. Vehapphale mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Abhibhuæ abhibhuto abhijÃnÃti. Abhibhuæ abhibhuto abhi¤¤Ãya abhibhuæ mÃma¤¤i. Abhibhusmiæ mÃma¤¤i. Abhibhuto mÃma¤¤i. Abhibhuæ me'ti mÃma¤¤i. Abhibhuæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhijÃnÃti. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ mÃma¤¤i. ùkÃsÃna¤cÃyatanasmiæ mÃma¤¤i. ùkÃsÃna¤cÃyatanato mÃma¤¤i. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ me'ti mÃma¤¤i. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ mÃma¤¤i. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasmiæ mÃma¤¤i. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato mÃma¤¤i. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ me'ti mÃma¤¤i. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ mÃma¤¤i. ùki¤ca¤¤Ãyatanasmiæ mÃma¤¤i. ùki¤ca¤¤Ãyatanato mÃma¤¤i. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ me'ti mÃma¤¤i. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ mÃma¤¤i. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasmiæ mÃma¤¤i. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato mÃma¤¤i. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ me'ti mÃma¤¤i. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhijÃnÃti. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhi¤¤Ãya diÂÂhaæ mÃma¤¤i. DiÂÂhasmiæ mÃma¤¤i. DiÂÂhato mÃma¤¤i. DiÂÂhaæ me'ti mÃma¤¤i. DiÂÂhaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Sutaæ sutato abhijÃnÃti. Sutaæ sutato abhi¤¤Ãya sutaæ mÃma¤¤i. Sutasmiæ mÃma¤¤i. Sutato mÃma¤¤i. Sutaæ me'ti mÃma¤¤i. Sutaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Mutaæ mutato abhijÃnÃti. Mutaæ mutato abhi¤¤Ãya mutaæ mÃma¤¤i. Mutasmiæ mÃma¤¤i. Mutato mÃma¤¤i. Mutaæ me'ti mÃma¤¤i. Mutaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãtaæ mÃma¤¤i. Vi¤¤Ãtasmiæ mÃma¤¤i. Vi¤¤Ãtato mÃma¤¤i. Vi¤¤Ãtaæ me'ti mÃma¤¤i. Vi¤¤Ãtaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Ekattaæ ekattato abhijÃnÃti. Ekattaæ ekattato abhi¤¤Ãya ekattaæ mÃma¤¤i. Ekattasmiæ mÃma¤¤i. Ekattato mÃma¤¤i. Ekattaæ me'ti mÃma¤¤i. Ekattaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. Sabbaæ sabbato abhijÃnÃti. Sabbaæ sabbato abhi¤¤Ãya sabbaæ mÃma¤¤i. Sabbasmiæ mÃma¤¤i. Sabbato mÃma¤¤i. Sabbaæ me'ti mÃma¤¤i. Sabbaæ mÃbhinandi. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ tassÃ'ti vadÃmi. NibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti. NibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ mÃma¤¤i1. NibbÃnato mÃma¤¤i. NibbÃnaæ me'ti mÃma¤¤i. NibbÃnaæ mÃbhinandi2. Taæ kissa hetu? Pari¤¤eyyaæ 3 tassÃ'ti vadÃmi. (Sekhaha4 vivaÂÂavaseni dutiyakabhÆmi5 paricchedi6) (3) 29. Yo'pi so bhikkhave bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasaæyojano sammada¤¤Ã vimutto so'pi paÂhaviæ paÂhavito abhijÃnÃti. PaÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati. PaÂhaviyà na ma¤¤ati. PaÂhavito na ma¤¤ati. PaÂhaviæ me'ti na ma¤¤ati. PaÂhaviæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. 30. ùpaæ Ãpato abhijÃnÃti. ùpaæ Ãpato abhi¤¤Ãya Ãpaæ na ma¤¤ati. ùpasmiæ na ma¤¤ati. ùpato na ma¤¤ati. ùpaæ me'ti na ma¤¤ati. ùpaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Tejaæ tejato abhijÃnÃti. Tejaæ tejato abhi¤¤Ãya tejaæ na ma¤¤ati. Tejasmiæ na ma¤¤ati. Tejato na ma¤¤ati. Tejaæ me'ti na ma¤¤ati. Tejaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassà 'ti vadÃmi. VÃyaæ vÃyato abhijÃnÃti. VÃyaæ vÃyato abhi¤¤Ãya vÃyaæ na ma¤¤ati. VÃyasmiæ na ma¤¤ati. VÃyato na ma¤¤ati. VÃyaæ me'ti na ma¤¤ati. VÃyaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. BhÆte bhÆtato abhijÃnÃti. BhÆte bhÆtato abhi¤¤Ãya bhÆte na ma¤¤ati. BhÆtesu na ma¤¤ati. BhÆtato na ma¤¤ati. BhÆte me'ti na ma¤¤ati. BhÆte nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Deve devato abhijÃnÃti. Deve devato abhi¤¤Ãya deve na ma¤¤ati. Devesu na ma¤¤ati. Devato na ma¤¤ati. Deve me'ti na ma¤¤ati. Deve nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. PajÃpatiæ pajÃpatito abhijÃnÃti. PajÃpatiæ pajÃpatito abhi¤¤Ãya pajÃpatiæ na ma¤¤ati. PajÃpatismiæ na ma¤¤ati. PajÃpatito na ma¤¤ati. PajÃpatiæ me'ti na ma¤¤ati. PajÃpatiæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Brahmaæ brahmato abhijÃnÃti. Brahmaæ brahmato abhi¤¤Ãya brahmaæ na ma¤¤ati. Brahmato na ma¤¤ati. Brahmani na ma¤¤ati. Brahmaæ me'ti na ma¤¤ati. Brahmaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. ùbhassare Ãbhassarato abhijÃnÃti. ùbhassare Ãbhassarato abhi¤¤Ãya Ãbhassare na ma¤¤ati. ùbhassaresu na ma¤¤ati. ùbhassarato na ma¤¤ati. ùbhassare me'ti na ma¤¤ati. ùbhassare nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Subhakiïïe subhakiïïato abhijÃnÃti. Subhakiïïe subhakiïïato abhi¤¤Ãya subhakiïïe na ma¤¤ati. Subhakiïïato na ma¤¤ati. Subhakiïïesu na ma¤¤ati. Subhakiïïe me'ti na ma¤¤ati. Subhakiïïe nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Vehapphale vehapphalato abhijÃnÃti. Vehapphale vehapphalato abhi¤¤Ãya vehapphale na ma¤¤ati. Vehapphalesu na ma¤¤ati. Vehapphalato na ma¤¤ati. Vehapphale me'ti na ma¤¤ati. Vehapphale nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Abhibhuæ abhibhuto abhijÃnÃti. Abhibhuæ abhibhuto abhi¤¤Ãya abhibhuæ na ma¤¤ati. Abhibhusmiæ na ma¤¤ati. Abhibhuto na ma¤¤ati. Abhibhuæ me'ti na ma¤¤ati. Abhibhuæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhijÃnÃti. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanato na ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhijÃnÃti. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhi¤¤Ãya diÂÂhaæ na ma¤¤ati. DiÂÂhasmiæ na ma¤¤ati. DiÂÂhato na ma¤¤ati. DiÂÂhaæ me'ti na ma¤¤ati. DiÂÂhaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Sutaæ sutato abhijÃnÃti. Sutaæ sutato abhi¤¤Ãya sutaæ na ma¤¤ati. Sutasmiæ na ma¤¤ati. Sutato na ma¤¤ati. Sutaæ me'ti na ma¤¤ati. Sutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Mutaæ mutato abhijÃnÃti. Mutaæ mutato abhi¤¤Ãya mutaæ na ma¤¤ati. Mutasmiæ na ma¤¤ati. Mutato na ma¤¤ati. Mutaæ me'ti na ma¤¤ati. Mutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãtaæ na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtasmiæ na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtato na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Ekattaæ ekattato abhijÃnÃti. Ekattaæ ekattato abhi¤¤Ãya ekattaæ na ma¤¤ati. Ekattasmiæ na ma¤¤ati. Ekattato na ma¤¤ati. Ekattaæ me'ti na ma¤¤ati. Ekattaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. Sabbaæ sabbato abhijÃnÃti. Sabbaæ sabbato abhi¤¤Ãya sabbaæ na ma¤¤ati. Sabbasmiæ na ma¤¤ati. Sabbato na ma¤¤ati. Sabbaæ me'ti na ma¤¤ati. Sabbaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. NibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti. NibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati. NibbÃnasmiæ na ma¤¤ati. NibbÃnato na ma¤¤ati. NibbÃnaæ me'ti na ma¤¤ati. NibbÃnaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ tassÃ'ti vadÃmi. (KhÅïÃsavaha* paÂhamakanaye tatiyakabhÆmi7 paricchedi) --------------------- 1. Và ma¤¤ati sÅ.1. 2. Và + abhinandati sÅ.1, + MÃbhinandati machasaæ 3. Apari¤¤eyyaæ sÅ.1,SÅ.11 4. Sekhaha= sekhassa 5. Sekhavasena dutiyanayabhÆmi machasaæ, syÃ. SekhÃha vivaÂÂavaseni dutiyakaæ BhÆmi sÅ.1 6. Paricchedo syÃ. Paricchedo niÂÂhito machasaæ 7. KhÅïÃsavavasena tatiyanayabhÆmi machasaæ, syÃ. KhÅïÃsavÃhapaÂhamakanaye TatiyakabhÆmi sÅ.1 *KhÅïÃsavaha=khÅïÃsavassa 8. [Ed.] AbhibhÆto [PTS]. [Nld also reads ] abhibhÆto [but records as var.Lect.] Abhibhuto [from] ma [and] sÅ [BJT Page 014 [\x 14/] ] 31. Yo'pi so bhikkhave bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasaæyojano sammada¤¤Ã vimutto so'pi paÂhaviæ [PTS Page 005] [\q 5/] paÂhavito abhijÃnÃti. PaÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati paÂhaviyà na ma¤¤ati paÂhavito na ma¤¤ati paÂhaviæ me'ti na ma¤¤ati. PaÂhaviæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. 32. ùpaæ Ãpato abhijÃnÃti. ùpaæ Ãpato abhi¤¤Ãya Ãpaæ na ma¤¤ati Ãpasmiæ na ma¤¤ati Ãpato na ma¤¤ati Ãpaæ me'ti na ma¤¤ati. ùpaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Tejaæ tejato abhijÃnÃti. Tejaæ tejato abhi¤¤Ãya tejasmiæ na ma¤¤ati tejato na ma¤¤ati tejaæ me'ti na ma¤¤ati. Tejaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. VÃyaæ vÃyato abhijÃnÃti. VÃyaæ vÃyato abhi¤¤Ãya vÃyaæ na ma¤¤ati vÃyasmiæ na ma¤¤ati vÃyato na ma¤¤ati vÃyaæ me'ti na ma¤¤ati. VÃyaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. BhÆte bhÆtato abhijÃnÃti. BhÆte bhÆtato abhi¤¤Ãya bhÆte na ma¤¤ati bhÆtesu na ma¤¤ati bhÆtato na ma¤¤ati bhÆte me'ti na ma¤¤ati. BhÆte nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Deve devato abhijÃnÃti, deve devato abhi¤¤Ãya deve na ma¤¤ati devesu na ma¤¤ati devato na ma¤¤ati deve me'ti na ma¤¤ati. Deve nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. PajÃpatiæ pajÃpatito abhijÃnÃti. PajÃpatiæ pajÃpatito abhi¤¤Ãya pajÃpatiæ na ma¤¤ati pajÃpatismiæ na ma¤¤ati pajÃpatito na ma¤¤ati pajÃpatiæ me'ti na ma¤¤ati. PajÃpatiæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Brahmaæ brahmato abhijÃnÃti. Brahmaæ brahmato abhi¤¤Ãya brahmaæ na ma¤¤ati brahmato na ma¤¤ati brahmani na ma¤¤ati brahmaæ me'ti na ma¤¤ati. Brahmaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. ùbhassare Ãbhassarato abhijÃnÃti. ùbhassare Ãbhassarato abhi¤¤Ãya Ãbhassare na ma¤¤ati Ãbhassaresu na ma¤¤ati Ãbhassarato na ma¤¤ati Ãbhassare me'ti na ma¤¤ati. ùbhassare nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Subhakiïïe subhakiïïato abhijÃnÃti. Subhakiïïe subhakiïïato abhi¤¤Ãya subhakiïïe na ma¤¤ati subhakiïïato na ma¤¤ati subhakiïïesu na ma¤¤ati subhakiïïe me'ti na ma¤¤ati. Subhakiïïe nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Vehapphale vehapphalato abhijÃnÃti. Vehapphale vehapphalato abhi¤¤Ãya vehapphale na ma¤¤ati vehapphalesu na ma¤¤ati vehapphalato na ma¤¤ati vehapphale me'ti na ma¤¤ati. Vehapphale nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Abhibhuæ abhibhuto abhijÃnÃti. Abhibhuæ abhibhuto abhi¤¤Ãya abhibhuæ na ma¤¤ati abhibhusmiæ na ma¤¤ati abhibhuto na ma¤¤ati abhibhuæ me'ti na ma¤¤ati. Abhibhuæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhijÃnÃti. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanato na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti, Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhijÃnÃti. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhi¤¤Ãya diÂÂhaæ na ma¤¤ati diÂÂhasmiæ na ma¤¤ati diÂÂhato na ma¤¤ati diÂÂhaæ me'ti na ma¤¤ati. DiÂÂhaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Sutaæ sutato abhijÃnÃti. Sutaæ sutato abhi¤¤Ãya sutaæ na ma¤¤ati sutasmiæ na ma¤¤ati sutato na ma¤¤ati sutaæ me'ti na ma¤¤ati. Sutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Mutaæ mutato abhijÃnÃti. Mutaæ mutato abhi¤¤Ãya mutaæ na ma¤¤ati mutasmiæ na ma¤¤ati mutato na ma¤¤ati mutaæ me'ti na ma¤¤ati. Mutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãtaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtato na ma¤¤ati vi¤¤Ãtaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Ekattaæ ekattato abhijÃnÃti. Ekattaæ ekattato abhi¤¤Ãya ekattaæ na ma¤¤ati ekattasmiæ na ma¤¤ati ekattato na ma¤¤ati ekattaæ me'ti na ma¤¤ati. Ekattaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Sabbaæ sabbato abhijÃnÃti. Sabbaæ sabbato abhi¤¤Ãya sabbaæ na ma¤¤ati sabbasmiæ na ma¤¤ati sabbato na ma¤¤ati sabbaæ me'ti na ma¤¤ati. Sabbaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. NibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti. NibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati nibbÃnasmiæ na ma¤¤ati nibbÃnato na ma¤¤ati nibbÃnaæ me'ti na ma¤¤ati. NibbÃnaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. ( KhÅïÃsavaha dutiyakanaye cataravanaka*bhÆmi2 paricchedi2) (5) 33. Yo'pi so bhikkhave bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasaæyojano sammada¤¤Ã vimutto so'pi paÂhaviæ paÂhavito abhijÃnÃti. PaÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati paÂhaviyà na ma¤¤ati paÂhavito na ma¤¤ati paÂhaviæ me'ti na ma¤¤ati. PaÂhaviæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. 34. ùpaæ Ãpato abhijÃnÃti. ùpaæ Ãpato abhi¤¤Ãya Ãpaæ na ma¤¤ati Ãpasmiæ na ma¤¤ati Ãpato na ma¤¤ati Ãpaæ me'ti na ma¤¤ati. ùpaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Tejaæ tejato abhijÃnÃti. Tejaæ tejato abhi¤¤Ãya tejaæ na ma¤¤ati tejasmiæ na ma¤¤ati tejato na ma¤¤ati tejaæ me'ti na ma¤¤ati. Tejaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. VÃyaæ vÃyato abhijÃnÃti. VÃyaæ vÃyato abhi¤¤Ãya vÃyaæ na ma¤¤ati vÃyasmiæ na ma¤¤ati vÃyato na ma¤¤ati vÃyaæ me'ti na ma¤¤ati. VÃyaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. BhÆte bhÆtato abhijÃnÃti. BhÆte bhÆtato abhi¤¤Ãya bhÆte na ma¤¤ati bhÆtesu na ma¤¤ati bhÆtato na ma¤¤ati bhÆte me'ti na ma¤¤ati. BhÆte nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Deve devato abhijÃnÃti. Deve devato abhi¤¤Ãya deve na ma¤¤ati devesu na ma¤¤ati devato na ma¤¤ati deve me'ti na ma¤¤ati. Deve nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. PajÃpatiæ pajÃpatito abhijÃnÃti. PajÃpatiæ pajÃpatito abhi¤¤Ãya pajÃpatiæ na ma¤¤ati pajÃpatismiæ na ma¤¤ati pajÃpatito na ma¤¤ati pajÃpatiæ me'ti na ma¤¤ati. PajÃpatiæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Brahmaæ brahmato abhijÃnÃti. Brahmaæ brahmato abhi¤¤Ãya brahmaæ na ma¤¤ati brahmato na ma¤¤ati brahmani na ma¤¤ati brahmaæ me'ti na ma¤¤ati. Brahmaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. ùbhassare Ãbhassarato abhijÃnÃti. ùbhassare Ãbhassarato abhi¤¤Ãya Ãbhassare na ma¤¤ati Ãbhassaresu na ma¤¤ati Ãbhassarato na ma¤¤ati Ãbhassare me'ti na ma¤¤ati. ùbhassare nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Subhakiïïe subhakiïïato abhijÃnÃti. Subhakiïïe subhakiïïato abhi¤¤Ãya subhakiïïe na ma¤¤ati subhakiïïato na ma¤¤ati subhakiïïesu na ma¤¤ati subhakiïïe me'ti na ma¤¤ati. Subhakiïïe nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Vehapphale vehapphalato abhijÃnÃti. Vehapphale vehapphalato abhi¤¤Ãya vehapphale na ma¤¤ati vehapphalesu na ma¤¤ati vehapphalato na ma¤¤ati vehapphale me'ti na ma¤¤ati. Vehapphale nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Abhibhuæ abhibhuto abhijÃnÃti. Abhibhuæ abhibhuto abhi¤¤Ãya abhibhuæ na ma¤¤ati abhibhusmiæ na ma¤¤ati abhibhuto na ma¤¤ati abhibhuæ me'ti na ma¤¤ati. Abhibhuæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhijÃnÃti. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanato na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhijÃnÃti. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhi¤¤Ãya diÂÂhaæ na ma¤¤ati diÂÂhasmiæ na ma¤¤ati diÂÂhato na ma¤¤ati diÂÂhaæ me'ti na ma¤¤ati. DiÂÂhaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Sutaæ sutato abhijÃnÃti. Sutaæ sutato abhi¤¤Ãya sutaæ na ma¤¤ati sutasmiæ na ma¤¤ati sutato na ma¤¤ati sutaæ me'ti na ma¤¤ati. Sutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Mutaæ mutato abhijÃnÃti. Mutaæ mutato abhi¤¤Ãya mutaæ na ma¤¤ati mutasmiæ na ma¤¤ati mutato na ma¤¤ati mutaæ me'ti na ma¤¤ati. Mutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãtaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtato na ma¤¤ati vi¤¤Ãtaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Ekattaæ ekattato abhijÃnÃti. Ekattaæ ekattato abhi¤¤Ãya ekattaæ na ma¤¤ati ekattasmiæ na ma¤¤ati ekattato na ma¤¤ati ekattaæ me'ti na ma¤¤ati. Ekattaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. Sabbaæ sabbato abhijÃnÃti. Sabbaæ sabbato abhi¤¤Ãya sabbaæ na ma¤¤ati sabbasmiæ na ma¤¤ati sabbato na ma¤¤ati sabbaæ me'ti na ma¤¤ati. Sabbaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. NibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti. NibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati nibbÃnasmiæ na ma¤¤ati nibbÃnato na ma¤¤ati nibbÃnaæ me'ti na ma¤¤ati. NibbÃnaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà dosassa vÅtadosattÃ. (KhÅïÃsavaha tatiyakanaye pa¤cakavanaka* bhÆmi3 paricchedi2 ) --------------------- 1. KhiïÃsavavasena catutthanayabhÆmi machasaæ, syà 2. Paricchedo syÃ. Paricchedo niÂÂhito machasaæ 3. KhÅïÃsavavasena pa¤camanaya bhÆmi machasaæ, syà * 'cattÃravÃnaka, pa¤cavÃnaka, Iti 'avÃnaka' 'saddo sabbesu paÂipotthakesu dissati. TathÃpi purÃtana sÅhalasilÃlipisu 'doavanaka sisaæ 4. 221, Tiïavanaka sisaæ 3. 177, Cataravanaka sisaæ 5. 85, IccÃdisu 'avanaka, saddova Ãgato. 4. Eda. AbhibhÆto [PTS]. [Nld also reads] abhibhÆto [but records as var. Lect.] Abhibhuto [from] ma [and] sÅ [BJT Page 016] [\x 16/] 35. Yo'pi so bhikkhave bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasaæyojano sammada¤¤Ã vimutto so'pi paÂhaviæ paÂhavito abhijÃnÃti. PaÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati paÂhaviyà na ma¤¤ati paÂhavito na ma¤¤ati paÂhaviæ me'ti na ma¤¤ati. PaÂhaviæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. 36. ùpaæ Ãpato abhijÃnÃti. ùpaæ Ãpato abhi¤¤Ãya Ãpaæ na ma¤¤ati Ãpasmiæ na ma¤¤ati Ãpato na ma¤¤ati Ãpaæ me'ti na ma¤¤ati. ùpaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Tejaæ tejato abhijÃnÃti. Tejaæ tejato abhi¤¤Ãya tejaæ na ma¤¤ati tejasmiæ na ma¤¤ati tejato na ma¤¤ati tejaæ me'ti na ma¤¤ati. Tejaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. VÃyaæ vÃyato abhijÃnÃti. VÃyaæ vÃyato abhi¤¤Ãya vÃyaæ na ma¤¤ati vÃyasmiæ na ma¤¤ati vÃyato na ma¤¤ati vÃyaæ me'ti na ma¤¤ati. VÃyaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. BhÆte bhÆtato abhijÃnÃti. BhÆte bhÆtato abhi¤¤Ãya bhÆte na ma¤¤ati bhÆtesu na ma¤¤ati bhÆtato na ma¤¤ati bhÆte me'ti na ma¤¤ati. BhÆte nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Deve devato abhijÃnÃti. Deve devato abhi¤¤Ãya deve na ma¤¤ati devesu na ma¤¤ati devato na ma¤¤ati deve me'ti na ma¤¤ati. Deve nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. PajÃpatiæ pajÃpatito abhijÃnÃti. PajÃpatiæ pajÃpatito abhi¤¤Ãya pajÃpatiæ na ma¤¤ati pajÃpatismiæ na ma¤¤ati pajÃpatito na ma¤¤ati pajÃpatiæ me'ti na ma¤¤ati. PajÃpatiæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Brahmaæ brahmato abhijÃnÃti. Brahmaæ brahmato abhi¤¤Ãya brahmaæ na ma¤¤ati brahmato na ma¤¤ati brahmani na ma¤¤ati brahmaæ me'ti na ma¤¤ati. Brahmaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. ùbhassare Ãbhassarato abhijÃnÃti. ùbhassare Ãbhassarato abhi¤¤Ãya Ãbhassare na ma¤¤ati Ãbhassaresu na ma¤¤ati Ãbhassarato na ma¤¤ati Ãbhassare me'ti na ma¤¤ati. ùbhassare nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Subhakiïïe subhakiïïato abhijÃnÃti. Subhakiïïe subhakiïïato abhi¤¤Ãya subhakiïïe na ma¤¤ati subhakiïïato na ma¤¤ati subhakiïïesu na ma¤¤ati subhakiïïe me'ti na ma¤¤ati. Subhakiïïe nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Vehapphale vehapphalato abhijÃnÃti. Vehapphale vehapphalato abhi¤¤Ãya vehapphale na ma¤¤ati vehapphalesu na ma¤¤ati vehapphalato na ma¤¤ati vehapphale me'ti na ma¤¤ati. Vehapphale nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Abhibhuæ abhibhuto7 abhijÃnÃti. Abhibhuæ abhibhuto abhi¤¤Ãya abhibhuæ na ma¤¤ati abhibhusmiæ na ma¤¤ati abhibhuto na ma¤¤ati abhibhuæ me'ti na ma¤¤ati. Abhibhuæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhijÃnÃti. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanato na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhijÃnÃti. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhi¤¤Ãya diÂÂhaæ na ma¤¤ati diÂÂhasmiæ na ma¤¤ati diÂÂhato na ma¤¤ati diÂÂhaæ me'ti na ma¤¤ati. DiÂÂhaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Sutaæ sutato abhijÃnÃti. Sutaæ sutato abhi¤¤Ãya sutaæ na ma¤¤ati sutasmiæ na ma¤¤ati sutato na ma¤¤ati sutaæ me'ti na ma¤¤ati. Sutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Mutaæ mutato abhijÃnÃti. Mutaæ mutato abhi¤¤Ãya mutaæ na ma¤¤ati mutasmiæ na ma¤¤ati mutato na ma¤¤ati mutaæ me'ti na ma¤¤ati. Mutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãtaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtato na ma¤¤ati vi¤¤Ãtaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Ekattaæ ekattato abhijÃnÃti. Ekattaæ ekattato abhi¤¤Ãya ekattaæ na ma¤¤ati ekattasmiæ na ma¤¤ati ekattato na ma¤¤ati ekattaæ me'ti na ma¤¤ati. Ekattaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. Sabbaæ sabbato abhijÃnÃti. Sabbaæ sabbato abhi¤¤Ãya sabbaæ na ma¤¤ati sabbasmiæ na ma¤¤ati sabbato na ma¤¤ati sabbaæ me'ti na ma¤¤ati. Sabbaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. NibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti. NibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati nibbÃnasmiæ na ma¤¤ati nibbÃnato na ma¤¤ati nibbÃnaæ me'ti na ma¤¤ati. NibbÃnaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Khayà mohassa vÅtamohattÃ. (KhÅïÃsavaha catutthakanaye javanaka1 bhÆmi 2 paricchedi 3) (7) 37. TathÃgato'pi bhikkhave arahaæ sammÃsambuddho paÂhaviæ paÂhavito abhijÃnÃti. PaÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati paÂhaviyà na ma¤¤ati paÂhavito na ma¤¤ati paÂhaviæ me'ti na ma¤¤ati. PaÂhaviæ nÃbhinandati. [PTS Page 006] [\q 6/] taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ 4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. 38. ùpaæ Ãpato abhijÃnÃti. ùpaæ Ãpato abhi¤¤Ãya Ãpaæ na ma¤¤ati Ãpasmiæ na ma¤¤ati Ãpato na ma¤¤ati Ãpaæ me'ti na ma¤¤ati. ùpaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ 4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Tejaæ tejato abhijÃnÃti. Tejaæ tejato abhi¤¤Ãya tejaæ na ma¤¤ati tejasmiæ na ma¤¤ati tejato na ma¤¤ati tejaæ me'ti na ma¤¤ati. Tejaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ 4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. VÃyaæ vÃyato abhijÃnÃti. VÃyaæ vÃyato abhi¤¤Ãya vÃyaæ na ma¤¤ati vÃyasmiæ ma¤¤ati vÃyato na ma¤¤ati vÃyaæ me'ti na ma¤¤ati. VÃyaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. BhÆte bhÆtato abhijÃnÃti. BhÆte bhÆtato abhi¤¤Ãya bhÆte na ma¤¤ati bhÆtesu na ma¤¤ati bhÆtato na ma¤¤ati bhÆte me'ti na ma¤¤ati. BhÆte nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Deve devato abhijÃnÃti. Deve devato abhi¤¤Ãya deve na ma¤¤ati devesu na ma¤¤ati devato na ma¤¤ati deve me'ti na ma¤¤ati. Deve nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. PajÃpatiæ pajÃpatito abhijÃnÃti. PajÃpatiæ pajÃpatito abhi¤¤Ãya pajÃpatiæ na ma¤¤ati pajÃpatismiæ na ma¤¤ati pajÃpatito na ma¤¤ati pajÃpatiæ me'ti na ma¤¤ati.PajÃpatiæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ 4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Brahmaæ brahmato abhijÃnÃti. Brahmaæ brahmato abhi¤¤Ãya brahmaæ na ma¤¤ati brahmani na ma¤¤ati brahmato na ma¤¤ati brahmaæ me'ti na ma¤¤ati. Brahmaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. ùbhassare Ãbhassarato abhijÃnÃti. ùbhassare Ãbhassarato abhi¤¤Ãya Ãbhassare na ma¤¤ati Ãbhassaresu na ma¤¤ati Ãbhassarato na ma¤¤ati Ãbhassare me'ti na ma¤¤ati. ùbhassare nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Subhakiïïe subhakiïïato abhijÃnÃti. Subhakiïïe subhakiïïato abhi¤¤Ãya subhakiïïe na ma¤¤ati subhakiïïesu na ma¤¤ati subhakiïïato na ma¤¤ati subhakiïïe me'ti na ma¤¤ati. Subhakiïïe nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Vehapphale vehapphalato abhijÃnÃti. Vehapphale vehapphalato abhi¤¤Ãya vehapphale na ma¤¤ati vehapphalesu na ma¤¤ati vehapphalato na ma¤¤ati vehapphale me'ti na ma¤¤ati. Vehapphale nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ 4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Abhibhuæ abhibhuto7 abhijÃnÃti. Abhibhuæ abhibhuto abhi¤¤Ãya abhibhuæ na ma¤¤ati abhibhusmiæ na ma¤¤ati abhibhuto na ma¤¤ati abhibhuæ me'ti na ma¤¤ati. Abhibhuæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhijÃnÃti. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanato na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhijÃnÃti. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhi¤¤Ãya diÂÂhaæ na ma¤¤ati diÂÂhasmiæ na ma¤¤ati diÂÂhato na ma¤¤ati diÂÂhaæ me'ti na ma¤¤ati. DiÂÂhaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Sutaæ sutato abhijÃnÃti. Sutaæ sutato abhi¤¤Ãya sutaæ na ma¤¤ati sutasmiæ na ma¤¤ati sutato na ma¤¤ati sutaæ me'ti na ma¤¤ati. Sutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Mutaæ mutato abhijÃnÃti. Mutaæ mutato abhi¤¤Ãya mutaæ na ma¤¤ati mutasmiæ na ma¤¤ati mutato na ma¤¤ati mutaæ me'ti na ma¤¤ati. Mutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãtaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtato na ma¤¤ati vi¤¤Ãtaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Ekattaæ ekattato abhijÃnÃti. Ekattaæ ekattato abhi¤¤Ãya ekattaæ na ma¤¤ati ekattasmiæ na ma¤¤ati ekattato na ma¤¤ati ekattaæ me'ti na ma¤¤ati. Ekattaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. Sabbaæ sabbato abhijÃnÃti. Sabbaæ sabbato abhi¤¤Ãya sabbaæ na ma¤¤ati sabbasmiæ na ma¤¤ati sabbato na ma¤¤ati sabbaæ me'ti na ma¤¤ati. Sabbaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. NibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti. NibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati nibbÃnasmiæ na ma¤¤ati nibbÃnato na ma¤¤ati nibbÃnaæ me'ti na ma¤¤ati. NibbÃnaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Pari¤¤Ãtaæ taæ4 tathÃgatassÃ'ti vadÃmi. (SatthÃraha paÂhamakanaye sattavanaka5 bhÆmi paricchedi3) (8) 39. TathÃgato'pi bhikkhave arahaæ sammÃsambuddho paÂhaviæ paÂhavito abhijÃnÃti. PaÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati paÂhaviyà na ma¤¤ati paÂhavito na ma¤¤ati paÂhaviæ me'ti na ma¤¤ati. PaÂhaviæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu ? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. ---------------------- 1. ChavÃnaka bahusu 2.KhÅïÃsavavasena chaÂÂhanayabhÆmi machasaæ , syà 3.Paricchedo syÃ. Paricchedo niÂÂhito machasaæ 4.Pari¤¤Ãtaæ sÅ.1, SÅ.11, [PTS.] 5.SattavÃnaka bahusu. Satthuvasena sattamanaya bhÆmi machasaæ, syà 6.NandÅ machasaæ, [PTS] 7.Eda. AbhibhÆto [PTS]. [Nld also reads Abhibh?To but records as var.Lect.] Abhibhuto [From] ma [and] sÅ [BJT Page 018] [\x 18/] 40. ùpaæ Ãpato abhijÃnÃti. ùpaæ Ãpato abhi¤¤Ãya Ãpaæ na ma¤¤ati Ãpasmiæ na ma¤¤ati Ãpato na ma¤¤ati Ãpaæ me'ti na ma¤¤ati. ùpaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti.TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammà sambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Tejaæ tejato abhijÃnÃti. Tejaæ tejato abhi¤¤Ãya tejaæ na ma¤¤ati tejasmiæ na ma¤¤ati tejato na ma¤¤ati tejaæ me'ti na ma¤¤ati. Tejaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammà sambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. VÃyaæ vÃyato abhijÃnÃti. VÃyaæ vÃyato abhi¤¤Ãya vÃyaæ na ma¤¤ati vÃyasmiæ ma¤¤ati vÃyato na ma¤¤ati vÃyaæ me'ti na ma¤¤ati. VÃyaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammà sambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. BhÆte bhÆtato abhijÃnÃti. BhÆte bhÆtato abhi¤¤Ãya bhÆte na ma¤¤ati bhÆtesu na ma¤¤ati bhÆtato na ma¤¤ati bhÆte me'ti na ma¤¤ati. BhÆte nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammà sambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Deve devato abhijÃnÃti. Deve devato abhi¤¤Ãya deve na ma¤¤ati devesu na ma¤¤ati devato na ma¤¤ati deve me'ti na ma¤¤ati. Deve nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. PajÃpatiæ pajÃpatito abhijÃnÃti. PajÃpatiæ pajÃpatito abhi¤¤Ãya pajÃpatiæ na ma¤¤ati pajÃpatismiæ na ma¤¤ati pajÃpatito na ma¤¤ati pajÃpatiæ me'ti na ma¤¤ati.PajÃpatiæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Brahmaæ brahmato abhijÃnÃti. Brahmaæ brahmato abhi¤¤Ãya brahmaæ na ma¤¤ati brahmato na ma¤¤ati brahmani na ma¤¤ati brahmaæ me'ti na ma¤¤ati. Brahmaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. ùbhassare Ãbhassarato abhijÃnÃti. ùbhassare Ãbhassarato abhi¤¤Ãya Ãbhassare na ma¤¤ati Ãbhassaresu na ma¤¤ati Ãbhassarato na ma¤¤ati Ãbhassare me'ti na ma¤¤ati. ùbhassare nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Subhakiïïe subhakiïïato abhijÃnÃti. Subhakiïïe subhakiïïato abhi¤¤Ãya subhakiïïe na ma¤¤ati subhakiïïato na ma¤¤ati subhakiïïesu na ma¤¤ati subhakiïïe me'ti na ma¤¤ati. Subhakiïïe nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Vehapphale vehapphalato abhijÃnÃti. Vehapphale vehapphalato abhi¤¤Ãya vehapphale na ma¤¤ati vehapphalesu na ma¤¤ati vehapphalato na ma¤¤ati vehapphale me'ti na ma¤¤ati. Vehapphale nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Abhibhuæ abhibhÆto14 abhijÃnÃti. Abhibhuæ abhibhuto abhi¤¤Ãya abhibhuæ na ma¤¤ati abhibhusmiæ na ma¤¤ati abhibhÆto na ma¤¤ati abhibhuæ me'ti na ma¤¤ati. Abhibhuæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhijÃnÃti. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanato na ma¤¤ati ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati.ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato na ma¤¤ati vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammà sambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhijÃnÃti. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato abhi¤¤Ãya nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasmiæ na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato na ma¤¤ati nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ me'ti na ma¤¤ati.Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhijÃnÃti. DiÂÂhaæ diÂÂhato abhi¤¤Ãya diÂÂhaæ na ma¤¤ati diÂÂhasmiæ na ma¤¤ati diÂÂhato na ma¤¤ati diÂÂhaæ me'ti na ma¤¤ati. DiÂÂhaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Sutaæ sutato abhijÃnÃti. Sutaæ sutato abhi¤¤Ãya sutaæ na ma¤¤ati sutasmiæ na ma¤¤ati sutato na ma¤¤ati sutaæ me'ti na ma¤¤ati. Sutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammà sambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Mutaæ mutato abhijÃnÃti. Mutaæ mutato abhi¤¤Ãya mutaæ na ma¤¤ati mutasmiæ na ma¤¤ati mutato na ma¤¤ati mutaæ me'ti na ma¤¤ati. Mutaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhijÃnÃti. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato abhi¤¤Ãya vi¤¤Ãtaæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtasmiæ na ma¤¤ati vi¤¤Ãtato na ma¤¤ati vi¤¤Ãtaæ me'ti na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Ekattaæ ekattato abhijÃnÃti. Ekattaæ ekattato abhi¤¤Ãya ekattaæ na ma¤¤ati ekattasmiæ na ma¤¤ati ekattato na ma¤¤ati ekattaæ me'ti na ma¤¤ati. Ekattaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. Sabbaæ sabbato abhijÃnÃti. Sabbaæ sabbato abhi¤¤Ãya sabbaæ na ma¤¤ati sabbasmiæ na ma¤¤ati sabbato na ma¤¤ati sabbaæ me'ti na ma¤¤ati. Sabbaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi6 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmi. NibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti. NibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati nibbÃnasmiæ na ma¤¤ati nibbÃnato na ma¤¤ati nibbÃnaæ me'ti na ma¤¤ati. NibbÃnaæ nÃbhinandati. Taæ kissa hetu? Nandi2 dukkhassa mÆlanti iti viditvà bhavà jÃti bhÆtassa jarÃmaraïanti. TasmÃtiha bhikkhave tathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti vadÃmÅti. (SatthÃraha dutiyakanaye aÂÂhavÃnakabhÆmi3 paricchedi.) Idamavoca bhagavÃ.4 Na te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti.5 MÆlapariyÃyasuttaæ paÂhamaæ6 1.1.2. SabbÃsavasuttaæ 1. Evaæ me7sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca. 2. SabbÃsavasaævarapariyÃyaæ vo bhikkhave desissÃmi.8 Taæ [PTS Page 007] [\q 7/] suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅ'ti. Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca. 3. JÃnato ahaæ bhikkhave passato ÃsavÃnaæ khayaæ vadÃmi no ajÃnato no apassato. Ki¤ca bhikkhave jÃnato kiæ9 passato ÃsavÃnaæ khayo hoti?10 Yoniso ca manasikÃraæ11 ayoniso ca manasikÃraæ. Ayoniso bhikkhave manasikaroto anuppannà ceva Ãsavà uppajjanti uppannà ca Ãsavà pava¬¬hanti. Yoniso12 ca kho bhikkhave manasikaroto anuppannà ceva Ãsavà na uppajjanti, uppannà ca Ãsavà pahÅyanti.13. ---------------- 1. -Pe- Ãpaæ syÃ, Ãpaæ-pe-, [PTS] 2. NandÅ machasaæ, [PTS] 3. TathÃgatavasena aÂÂhamanayabhÆmi - machasaæ, syà 4. Na attamanà te bhikkhÆ syÃ. Attamanà te bhikkhÆ [PTS] 5. NÃbhinandunti katthaci 6. MÆlapariyÃyasuttaæ niÂÂhitaæ paÂhamaæ machasaæ 7. Evamme syÃ, [PTS] 8. DesessÃ, sÅmu. 9. Ki¤ca, machasaæ. 10. Khayaæ vadÃmi, machasaæ. 11. ManasikÃro, katthaci. 12. Yoniso ca bhikkhave, syÃ. 13. Pahiyyanti, syÃ. 14. [Ed.] AbhibhÆto [PTS]. [Nld also reads ] abhibhÆto [but records as var.Lect.] Abhibhuto [from] ma [and] sÅ [BJT Page 020] [\x 20/] 4. Atthi bhikkhave Ãsavà dassanà pahÃtabbà atthi Ãsavà saævarà pahÃtabbà atthi Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbà atthi Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbà atthi Ãsavà parivajjanà pahÃtabbà atthi Ãsavà vinodanà pahÃtabbà atthi Ãsavà bhÃvanà pahÃtabbÃ. 5. Katame ca bhikkhave Ãsavà dassanà pahÃtabbÃ? Idha bhikkhave assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto manasikaraïÅye dhamme nappajÃnÃti amanasikaraïÅye dhamme nappajÃnÃti. So manasikaraïÅye dhamme appajÃnanto amanasikaraïÅye dhamme appajÃnanto ye dhammà na manasikaraïÅyà te dhamme manasi karoti, ye dhammà manasikaraïÅyà te dhamme na manasi karoti. 6. Katame ca bhikkhave dhammà na manasikaraïÅyà ye dhamme manasi karoti? Yassa bhikkhave dhamme manasi karoto anuppanno và kÃmÃsavo uppajjati, uppanno và kÃmÃsavo pava¬¬hati, anuppanno và bhavÃsavo uppajjati, uppanno và bhavÃsavo pava¬¬hati, anuppanno và avijjÃsavo uppajjati, uppanno và avijjÃsavo pava¬¬hati. Ime dhammà na manasikaraïÅyà ye dhamme manasi karoti. 7. Katame ca bhikkhave dhammà na manasikaraïÅyà ye dhamme na manasi karoti? Yassa bhikkhave dhamme manasi karoto anuppanno và kÃmÃsavo na uppajjati, uppanno kÃmÃsavo pahÅyati1, anuppanno và bhavÃsavo na uppajjati, uppanno và bhavÃsavo pahÅyati, anuppanno và avijjÃsavo na uppajjati, uppanno và avijjÃsavo pahÅyati. Ime dhammà manasikaraïÅyà ye dhamme na manasi karoti. 8. Tassa [PTS Page 008] [\q 8/] amanasikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ manasikÃrà manasikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ amanasikÃrà anuppannà ceva Ãsavà uppajjanti, uppannà ca Ãsavà pava¬¬hanti. --------------- 1. Pahiyyati syÃ. [BJT Page 022] [\x 22/] 9. So evaæ ayoniso manasi karoti: ahosiæ nu kho ahaæ atÅtamaddhÃnaæ. Na nu kho ahosiæ atÅtamaddhÃnaæ. Kinnu kho ahosiæ atÅtamaddhÃnaæ. Kathannu kho ahosiæ atÅtamaddhÃnaæ. Kiæ hutvà kiæ ahosiæ nu kho ahaæ atÅtamaddhÃnaæ. BhavissÃmi nu kho ahaæ anÃgatamaddhÃnaæ. Na nu kho bhavissÃmi anÃgatamaddhÃnaæ. Kinnu kho bhavissÃmi anÃgatamaddhÃnaæ. Kathannu kho bhavissÃmi anÃgatamaddhÃnaæ. Kiæ hutvà kiæ bhavissÃmi nu kho ahaæ anÃgatamaddhÃnanti.1 Etarahi và paccuppannaæ2 addhÃnaæ ajjhattaæ kathaækathÅ hoti: ahaæ nu kho'smi no nu kho'smi kinnu kho'smi kathaæ nu kho'smi ayaæ nu kho satto kuto Ãgato so kuhiæ gÃmÅ bhavissatÅ'ti. 10. Tassa evaæ ayoniso manasi karoto channaæ diÂÂhÅnaæ a¤¤atarà diÂÂhi uppajjati: atthi me attÃ'ti vÃ'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, natthi me attÃ'ti vÃ'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, attanÃ' va attÃnaæ sa¤jÃnÃmÅ'ti vÃ'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, attanÃ'va anattÃnaæ sa¤jÃnÃmÅ'ti vÃ'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, anattanÃ'va attÃnaæ sa¤jÃnÃmÅ'ti vÃ'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Atha và pana'ssa evaæ diÂÂhi hoti. Yo3 me ayaæ attà vado vedeyyo4 tatra tatra kalyÃïapÃpakÃnaæ kammÃnaæ vipÃkaæ paÂisaævedeti. So kho pana me ayaæ attà nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo sassatisamaæ tatheva ÂhassatÅ'ti. Idaæ vuccati bhikkhave diÂÂhigataæ diÂÂhigahanaæ5 diÂÂhikantÃro6 diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ. DiÂÂhisaæyojanasaæyutto bhikkhave assutavà puthujjano na parimuccati jÃtiyà jarÃmaraïena7 sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi,8 na parimuccati dukkhasmÃ'ti vadÃmi. 11. Sutavà ca kho bhikkhave ariyasÃvako ariyÃnaæ dassÃvÅ ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto sappurisÃnaæ dassÃvÅ sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvinÅto manasikaraïÅye dhamme pajÃnÃti amanasikaraïÅye dhamme pajÃnÃti. So manasikaraïÅye dhamme pajÃnanto amanasikaraïÅye dhamme pajÃnanto ye dhammà [PTS Page 009] [\q 9/] na manasikaraïÅyà te dhamme na manasi karoti, ye dhammà manasikaraïÅyà te dhamme manasi karoti. ------------------- 1.AnÃgatamaddhÃnaæ katthaci. 2. PaccuppannamaddhÃnaæ machasaæ. 3. So, katthaci. 4. AttÃva vedeyyo, syÃ. 5. DiÂÂhigahaïaæ, syÃ. 6. DiÂÂhikantÃraæ siæ, [PTS] 7. JarÃya maraïena, machasaæ. SyÃ. 8. SokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsehi, syÃ. [BJT Page 024] [\x 24/] 12. Katame ca bhikkhave dhammà na manasikaraïÅyà ye dhamme na manasi karoti? Yassa bhikkhave dhamme manasi karoto anuppanno và kÃmÃsavo uppajjati, uppanno và kÃmÃsavo pava¬¬hati. Anuppanno và bhavÃsavo1 uppajjati, uppanno và bhavÃsavo pava¬¬hati. Anuppanno và avijjÃsavo uppajjati, uppanno và avijjÃsavo pava¬¬hati. Ime dhammà na manasikaraïÅyà ye dhamme na manasi karoti. 13. Katame ca bhikkhave dhammà manasikaraïÅyà ye dhamme manasi karoti? Yassa bhikkhave dhamme manasi karoto anuppanno và kÃmÃsavo na uppajjati, uppanno và kÃmÃsavo pahÅyati. Anuppanno và bhavÃsavo2 na uppajjati, uppanno và bhavÃsavo pahÅyati. Anuppanno và avijjÃsavo na uppajjati, uppanno và avijjÃsavo pahÅyati. Ime dhammà manasikaraïÅyà ye dhamme manasi karoti. 14. Tassa amanasikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ amanasikÃrà manasikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ manasikÃrà anuppannà ceva Ãsavà na uppajjanti, uppannà ca Ãsavà pahÅyanti. So idaæ dukkhanti yoniso manasi karoti, ayaæ dukkhasamudayo'ti yoniso manasi karoti, ayaæ dukkhanirodho'ti yoniso manasi karoti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yoniso manasi karoti. Tassa evaæ yoniso manasikaroto tÅïi saæyojanÃni pahÅyanti: sakkÃyadiÂÂhi vicikicchà sÅlabbataparÃmÃso.3 Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà dassanà pahÃtabbÃ. 15. Katame ca bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbÃ? Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso cakkhundriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ4 hi'ssa bhikkhave cakkhundriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà cakkhundriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso sotindriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hi'ssa bhikkhave sotindriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà sotindriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso ghÃnindriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hi'ssa bhikkhave ghÃnindriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà ghÃnindriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso jivhindriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ4 hi'ssa bhikkhave jivhindriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà jivhindriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso kÃyindriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hi'ssa bhikkhave kÃyindriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà kÃyindriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso manindriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hi'ssa bhikkhave manindriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà manindriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Yaæ hi'ssa bhikkhave saævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà [PTS Page 010] [\q 10/] vighÃtapariÊÃhà saævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbÃ. ------------------- 1.Uppajjati, uppanno và bhavÃsavo pava¬¬hati, anuppanno vÃ, machasaæ. SyÃ. 2. Na uppajjati, uppanno và bhavÃsavo pahÅyati. Anuppanno vÃ, machasaæ. Syà 3. SÅlabbatta syÃ. 4. Ya¤hi'ssa, machasaæ. SyÃ. [BJT Page 026] [\x 26/] 16. Katame ca bhikkhave Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbÃ? Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso cÅvaraæ paÂisevati: yÃvadeva sÅtassa paÂighÃtÃya uïhassa paÂighÃtÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ1 paÂighÃtÃya yÃvadeva hirikopÅnapaÂicchÃdanatthaæ. PaÂisaÇkhà yoniso piï¬apÃtaæ paÂisevati: neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyÃ2 brahmacariyÃnuggahÃya. Iti purÃïa¤ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi nava¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmi yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃ'ti3. PaÂisaÇkhà yoniso senÃsanaæ paÂisevati: yÃvadeva sÅtassa paÂighÃtÃya uïhassa paÂighÃtÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ paÂighÃtÃya yÃvadeva utuparissayavinodanaæ4 paÂisallÃnÃrÃmatthaæ. PaÂisaÇkhà yoniso gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paÂisevati: yÃvadeva uppannÃnaæ veyyÃbÃdhikÃnaæ vedanÃnaæ paÂighÃtÃya abyÃpajjhaparamatÃya.5, Yaæ hissa bhikkhave apaÂisevato6 uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. PaÂisevato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbÃ. 17. Katame ca bhikkhave Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbÃ? Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso khamo hoti sÅtassa uïhassa jighacchÃya pipÃsÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ duruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacanapathÃnaæ uppannÃnaæ sÃrÅrikÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tippÃnaæ7 kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃïaharÃnaæ adhivÃsakajÃtiko 8 hoti. Yaæ hissa bhikkhave anadhivÃsayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà adhivÃsayato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbÃ. 18. Katame ca bhikkhave Ãsavà parivajjanà pahÃtabbÃ? Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso caï¬aæ hatthiæ parivajjeti. Caï¬aæ assaæ parivajjeti. Caï¬aæ goïaæ parivajjeti. Caï¬aæ kukkuraæ parivajjeti ahiæ khÃïuæ [PTS Page 011] [\q 11/] kaïÂakÃdhÃnaæ9 sobbhaæ papÃtaæ candanikaæ oÊigallaæ. YathÃrÆpe anÃsane nisinnaæ yathÃrÆpe agocare carantaæ yathÃrÆpe pÃpake mitte bhajantaæ vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ pÃpakesu ÂhÃnesu okappeyyuæ. So ta¤ca anÃsanaæ ta¤ca agocaraæ te ca pÃpake mitte paÂisaÇkhà yoniso parivajjeti. Yaæ hissa bhikkhave aparivajjayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. Parivajjayato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà parivajjanà pahÃtabbÃ. --------------------- 1. SarÅsapa machasaæ. 2. Vihiæsuparatiyà syà 3. PhÃsuvihÃro ca, machasaæ 4. Vinodana, machasaæ. Ca1. Vinodanaæ paÂisallÃnÃrÃmatthaæ [BJT], [PTS]. VinodanapaÂisallÃnÃrÃmatthaæ [Nld] 5. AbyÃpajja katthaci Ca2. AbyÃpajjha [BJT]. AbyÃbajjha [PTS], abyÃbajjha [Nld] ( [Note. We correct the 'p' in ] abyÃpajjha [of the BJT text to 'b' in agreement with the PTS and Nld readings. We regard] abyÃbajjha [as the correct reading because it is derived from the basic Pali word] vyÃbÃdha vyÃbÃdhya vyÃbajjha.( [In view of this process of derivation, we opt the final reading to be ] avyÃbajjha. [At the same time it is astonishing to find the derivative from the Pali word ] vyÃpÃda [written as] -vyÃpajjha( [with an unjustifiable 'jjh' in the combination ] avyÃpajjha. [The two words appear to be the result of a considerable amount of mutual confusion]. 6. AppaÂisevato machasaæ, syà 7. TibbÃnaæ machasaæ 8. AdhivÃsikajÃtiko syà 9. KaïÂakaÂÂhÃnaæ machasaæ, syà [BJT Page 028] [\x 28/] 19. Katame ca bhikkhave Ãsavà vinodanà pahÃtabbÃ? Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso uppannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti1. AnabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vyÃpÃdavitakkaæ2 nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vihiæsÃvitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Yaæ hissa bhikkhave avinodayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. Vinodayato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà vinodanà pahÃtabbÃ. 20. Katame ca bhikkhave Ãsavà bhÃvanà pahÃtabbÃ? Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso satisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ3. PaÂisaÇkhà yoniso dhammavicayasambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. PaÂisaÇkhà yoniso viriyasambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ3. PaÂisaÇkhà yoniso pÅtisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. PaÂisaÇkhà yoniso passaddhisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. PaÂisaÇkhà yoniso samÃdhisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. PaÂisaÇkhà yoniso upekkhà sambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. Yaæ hissa bhikkhave abhÃvayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà bhÃvayato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà bhÃvanà pahÃtabbÃ. 21. Yato5 ca bhikkhave bhikkhuno ye Ãsavà dassanà pahÃtabbà te dassanà pahÅnà honti. Ye Ãsavà saævarà pahÃtabbà te saævarà pahÅnà honti. Ye Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbà te paÂisevanà pahÅnà honti. Ye Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbà te adhivÃsanà pahÅnà honti. Ye Ãsavà parivajjanà [PTS Page 012] [\q 12/] pahÃtabbà te parivajjanà pahÅnà honti. Ye Ãsavà vinodanà pahÃtabbà te vinodanà pahÅnà honti. Ye Ãsavà bhÃvanà pahÃtabbà te bhÃvanà pahÅnà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu sabbÃsavasaævarasaævuto viharati, acchecchi taïhaæ, vÃvattayi saæyojanaæ, sammà mÃnÃbhisamayà antamakÃsi dukkhassÃ'ti. 22. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Sabbasavasuttaæ dutiyaæ. ----------------- 1. Byantiæ karoti katthaci, byantikaroti [PTS] Ca1 byantÅkaroti [BJT], byantÅkaroti [Nld] 2. ByÃpÃdavitakkaæ machasaæ, [PTS], syà 3. VossaggapariïÃmaæ syà 4. Upekhà sÅmu 5. Yato kho machasaæ, [PTS] [BJT Page 030] [\x 30/] 1.1.3. DhammadÃyÃdasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca. 2. DhammadÃyÃdà me bhikkhave bhavatha mà ÃmisadÃyÃdÃ. Atthi me tumhesu anukampà kinti me sÃvakà dhammadÃyÃdà bhaveyyuæ no ÃmisadÃyÃdÃ'ti. Tumhe ca me bhikkhave ÃmisadÃyÃdà bhaveyyÃtha no dhammadÃyÃdÃ. Tumhe'pi tena Ãdissà bhaveyyÃtha ÃmisadÃyÃdà satthusÃvakà viharanti no dhammadÃyÃdÃ. Ahampi tena Ãdisso bhaveyyaæ ÃmisadÃyÃdà satthusÃvakà viharanti no dhammadÃyÃdÃ1'ti. Tumhe ca me bhikkhave dhammadÃyÃdà bhaveyyÃtha no ÃmisadÃyÃdÃ. Tumhe'pi tena na Ãdissà bhaveyyÃtha dhammadÃyÃdà satthusÃvakà viharanti no ÃmisadÃyÃdÃ'ti. Ahampi tena na Ãdisso bhaveyyaæ dhammadÃyÃdà satthusÃvakà viharanti no ÃmisadÃyÃdÃ'ti. Tasmà tiha me bhikkhave dhammadÃyÃdà bhavatha mà ÃmisadÃyÃdÃ. Atthi me tumhesu anukampà kinti me sÃvakà dhammadÃyÃdà bhaveyyuæ no ÃmisadÃyÃdÃ'ti. 3. IdhÃhaæ bhikkhave bhuttÃvÅ assaæ pavÃrito paripuïïo pariyosito suhito yÃvadattho. Siyà ca me piï¬apÃto atirekadhammo cha¬¬iyadhammo. Atha dve bhikkhÆ Ãgaccheyyuæ [PTS Page 013] [\q 13/] jighacchÃdubbalyaparetÃ. TyÃhaæ evaæ vadeyyaæ. Ahaæ kho'mhi bhikkhave bhuttÃvÅ pavÃrito paripuïïo pariyosito suhito yÃvadattho. Atthi ca me ayaæ piï¬apÃto atirekadhammo cha¬¬iyadhammo. Sace ÃkaÇkhatha bhu¤jatha. Sace tumhe na bhu¤jissatha idÃnÃhaæ appaharite và cha¬¬essÃmi appÃïake và udake opilÃpessÃmÅ'ti. 4. Tatrekassa bhikkhuno evamassa. Bhagavà kho bhuttÃvÅ pavÃrito paripuïïo pariyosito suhito yÃvadattho. Atthi cÃyaæ bhagavato piï¬apÃto atirekadhammo cha¬¬iyadhammo. Sace mayaæ na bhu¤jissÃma idÃni bhagavà appaharite và cha¬¬essati appÃïake và udake opilÃpessati. Vuttaæ kho panetaæ bhagavatà dhammadÃyÃdà me bhikkhave bhavatha mà ÃmisadÃyÃdÃ'ti. ùmisa¤¤ataraæ kho panetaæ yadidaæ piï¬ÃpÃto. YannÆnÃhaæ imaæ piï¬apÃtaæ abhu¤jitvà iminÃ'va jighacchÃdubbalyena evaæ imaæ rattindivaæ vÅtinÃmeyyanti. So taæ piï¬apÃtaæ abhu¤jitvà teneva jighacchÃdubbalyena evaæ taæ rattindivaæ vÅtinÃmeyya. [BJT Page 032] [\x 32/] 5. Atha dutiyassa bhikkhuno evamassa. Bhagavà kho bhuttÃvÅ pavÃrito paripuïïo pariyosito suhito yÃvadattho. Atthi cÃyaæ bhagavato piï¬apÃto atirekadhammo cha¬¬iyadhammo. Sace mayaæ na bhu¤jissÃma idÃni bhagavà appaharite và cha¬¬essati appÃïake và udake opilÃpessati. YannÆnÃhaæ imaæ piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà jighacchÃdubbalyaæ paÂivinetvà evaæ imaæ rattindivaæ vÅtinÃmeyyanti. So naæ piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà jighacchÃdubbalyaæ paÂivinetvà evaæ rattindivaæ vÅtinÃmeyya. Ki¤cÃpi so bhikkhave bhikkhu naæ piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà jighacchÃdubbalyaæ paÂivinetvà evaæ taæ rattindivaæ vÅtinÃmeyya, atha kho asuyeva me purimo bhikkhu pujjataro ca pÃsaæsataro ca. Taæ kissa hetu: taæ hi tassa bhikkhave bhikkhuno dÅgharattaæ appicchatÃya santuÂÂhiyà sallekhÃya subharatÃya viriyÃrambhÃya saævattissati. TasmÃtiha bhikkhave dhammadÃyÃdà bhavatha mà ÃmisadÃyÃdÃ. Atthi me tumhesu anukampÃ: 'kinti me sÃvakà dhammadÃyÃdà bhaveyyuæ, no ÃmisadÃyÃdÃ'ti. 6. Idamavoca bhagavÃ. Idaæ vatvà sugato uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ pÃvisi. 7. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto acirapakkantassa bhagavato bhikkhÆ Ãmantesi: 'Ãvuso bhikkhavo'ti. 'ùvuso'ti kho [PTS Page 014] [\q 14/] te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca. 8. KittÃvatà nu kho Ãvuso satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnusikkhantÅti, kittÃvatà ca pana satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekamanusikkhantÅ ti. DÆrato pi kho mayaæ Ãvuso ÃgaccheyyÃma Ãyasmato sÃriputtassa santike etassa bhÃsitassa atthama¤¤Ãtuæ. SÃdhu vatÃyasmantaæ yeva sÃriputtaæ paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho. ùyasmato sÃriputtassa sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅti. " TenahÃvuso suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha bhÃsissÃmÅti." EvamÃvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: [BJT Page 034] [\x 34/] 9. KittÃvatà nu kho Ãvuso satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnusikkhanti? IdhÃvuso satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnusikkhanti. Yesa¤ca dhammÃnaæ satthà pahÃnamÃha, te ca dhamme nappajahanti. BÃhulikà ca honti sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ. TatrÃvuso therà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bhavanti: 'satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnusikkhantÅ'ti iminà paÂhamena ÂhÃnena therà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. 'Yesa¤ca dhammÃnaæ satthà pahÃnamÃha, te ca dhamme nappajahantÅ'ti iminà dutiyena ÂhÃnena therà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. 'BÃhulikà ca sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ'ti iminà tatiyena ÂhÃnena therà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. Therà hÃvuso bhikkhÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bhavanti. 10. TatrÃvuso majjhimà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bhavanti: 'satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnusikkhantÅ'ti iminà paÂhamena ÂhÃnena majjhimà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. 'Yesa¤ca dhammÃnaæ satthà pahÃnamÃha, te ca dhamme nappajahantÅ'ti iminà dutiyena ÂhÃnena majjhimà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. 'BÃhulikà ca sÃthalikà ca okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ'ti iminà tatiyena ÂhÃnena majjhimà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. Majjhimà hÃvuso bhikkhÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bhavanti. TatrÃvuso navà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bhavanti: 'satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnusikkhantÅ'ti iminà paÂhamena ÂhÃnena navà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. 'Yesa¤ca dhammÃnaæ satthà pahÃnamÃha, te ca dhamme nappajahantÅ'ti iminà dutiyena ÂhÃnena navà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. 'BÃhulikà ca sÃthalikà ca okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ'ti iminà tatiyena ÂhÃnena navà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. Navà hÃvuso bhikkhÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bhavanti. EttÃvatÃvuso satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnusikkhanti. 11. KittÃvatà ca panÃvuso satthu pavivittassa viharato sÃvakà [PTS Page 015] [\q 15/] vivekamanusikkhanti? IdhÃvuso satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekamanusikkhanti. Yesa¤ca dhammÃnaæ satthà pahÃnamÃha, te ca dhamme pajahanti. Na ca bÃhulikà honti na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamÃ. TatrÃvuso therà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi pÃsaæsà bhavanti: 'satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekamanusikkhantÅ'ti iminà paÂhamena ÂhÃnena therà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. 'Yesa¤ca dhammÃnaæ satthà pahÃnamÃha, te ca dhamme pajahantÅ'ti. Iminà dutiyena ÂhÃnena therà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. 'Na ca bÃhulikà na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamÃ'ti iminà tatiyena ÂhÃnena therà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. Therà hÃvuso bhikkhÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi pÃsaæsà bhavanti. [BJT Page 036] [\x 36/] 12. TatrÃvuso majjhimà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi pÃsaæsà bhavanti: 'satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekamanusikkhantÅ'ti iminà paÂhamena ÂhÃnena majjhimà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. 'Yesa¤ca dhammÃnaæ satthà pahÃnamÃha, te ca dhamme pajahantÅ'ti. Iminà dutiyena ÂhÃnena majjhimà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. 'Na ca bÃhulikà na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamÃ'ti iminà tatiyena ÂhÃnena majjhimà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. Majjhimà hÃvuso bhikkhÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi pÃsaæsà bhavanti. TatrÃvuso navà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi pÃsaæsà bhavanti:'satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekamanusikkhantÅ'ti iminà paÂhamena ÂhÃnena navà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. 'Yesa¤ca dhammÃnaæ satthà pahÃnamÃha, te ca dhamme pajahantÅ'ti iminà dutiyena ÂhÃnena navà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. 'Na ca bÃhulikà na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamÃ'ti iminà tatiyena ÂhÃnena navà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. Navà hÃvuso bhikkhÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi pÃsaæsà bhavanti. EttÃvatà kho Ãvuso satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekamanusikkhanti. 13. TatrÃvuso lobho ca pÃpako, doso ca pÃpako. Lobhassa ca pahÃnÃya dosassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammà samÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. 14. TatrÃvuso kodho ca pÃpako, upanÃho ca pÃpako. Kodhassa ca pahÃnÃya upanÃhassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. TatrÃvuso makkho ca pÃpako, palÃso ca pÃpako. Makkhassa ca pahÃnÃya palÃsassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. TatrÃvuso issà ca pÃpikÃ, macchera¤ca ca pÃpakaæ. IssÃya ca pahÃnÃya maccherassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. TatrÃvuso mÃyà ca pÃpikà sÃÂheyya¤ca ca pÃpakaæ. MÃyÃya ca pahÃnÃya sÃÂheyyassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. TatrÃvuso thambho ca pÃpako [PTS Page 016] [\q 16/] sÃrambho ca pÃpako. Thambhassa ca pahÃnÃya sÃrambhassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. TatrÃvuso mÃno ca pÃpako, atimÃno ca pÃpako. MÃnassa ca pahÃnÃya atimÃnassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. TatrÃvuso mado ca pÃpako, pamÃdo ca pÃpako. Madassa ca pahÃnÃya pamÃdassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃïÃya saævattati. 15. Idamavoca Ãyasmà sÃriputto attamanà te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandunti. DhammadÃyÃdasuttaæ tatiyaæ. [BJT Page 038] [\x 38/] 1.1.4. Bhayabheravasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho jÃïussoïi brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho jÃïussoïÅ brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca. 2. Ye'me bho gotama kulaputtà bhavantaæ gotamaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità bhavaæ tesaæ gotamo pubbaÇgamo. Bhavaæ tesaæ gotamo bahukÃro bhavaæ tesaæ gotamo samÃdapetÃ. Bhoto ca gotamassa sà janatà diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjatÅti. 3. "Evametaæ brÃhmaïa, evametaæ brÃhmaïa. Ye te brÃhmaïa, kulaputtà mamaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità ahaæ tesaæ pubbaÇgamo. Ahaæ tesaæ bahukÃro. Ahaæ tesaæ samÃdapetÃ. Mama¤ca pana sà janatà diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjatÅti. 4. DurabhisambhavÃni hi bho gotama, ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni. Dukkaraæ pavivekaæ. Durabhiramaæ ekatte. Haranti ma¤¤e mano vanÃni samÃdhiæ alabhamÃnassa bhikkhunoti. 5. Evametaæ brÃhmaïa, evametaæ brÃhmaïa. DurabhisambhavÃni hi brÃhmaïa ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni. Dukkaraæ pavivekaæ. Durabhiramaæ ekatte. Haranti ma¤¤e mano vanÃni samÃdhiæ alabhamÃnassa bhikkhunoti. Mayhampi kho brÃhmaïa, pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: " durabhisambhavÃni hi kho ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni. Dukkaraæ pavivekaæ. Durabhiramaæ ekatte. Haranti ma¤¤e mano vanÃni samÃdhiæ alabhamÃnassa [PTS Page 017] [\q 17/] bhikkhuno"ti. [BJT Page 040] [\x 40/] 6. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và aparisuddhakÃyakammantà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti. Aparisuddha2 kÃyakammantasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3, na kho panÃhaæ aparisuddha2 kÃyakammanto ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, parisuddhakÃyakammantohamasmi. Ye hi vo ariyà parisuddhakÃyakammantà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa parisuddhakÃyakammantataæ5 attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 7. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và aparisuddhavacÅkammantà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti. Aparisuddha2 vacÅkammantasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3, na kho panÃhaæ aparisuddha2 vacÅkammanto ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, parisuddhavacÅkammantohamasmi. Ye hi vo ariyà parisuddhavacÅkammantà ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa parisuddhavacÅkammantanaæ5 attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và aparisuddhamanokammantà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti. Aparisuddha2 manokammantasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3, na kho panÃhaæ aparisuddha2 manokammanto ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, parisuddhamanokammantohamasmi. Ye hi vo ariyà parisuddhamanokammantà ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa parisuddhamanokammantataæ5 attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa, etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và aparisuddhÃjÅvà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, aparisuddhÃjÅvasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti, na kho panÃhaæ aparisuddhÃjÅvo ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, parisuddhÃjÅvohamasmi. Ye hi vo ariyà parisuddhÃjÅvà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo. Etamahaæ brÃhmaïa parisuddhÃjÅvataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 8. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và abhijjhÃlÆ kÃmesu tibbasÃrÃgà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, abhijjhÃlÆ kÃmesu tibbasÃrÃgasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ abhijjhÃlÆ kÃmesu tibbasÃrÃgo ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, anabhijjhÃluhamasmi. Ye hi vo ariyà anabhijjhÃlÆ ara¤¤e [PTS Page 018] [\q 18/] vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa anabhijjhÃlutaæ5 attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. ----------------- 1." Ara¤¤avanapatthÃni" syÃ. Machasaæ. 2. "Apparisuddha" syÃ. 3. "AvhÃyanti" machasaæ, 4. "A¤¤ataro" machasaæ. Syà 5."ParisuddhakÃyakammataæ" machasaæ. [BJT Page 042] [\x 42/] 9. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và byÃpannacittà paduÂÂhamanasaÇkappà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, vyÃpannacittapaduÂÂhamanasaÇkappasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ byÃpannacitto paduÂÂhamanasaÇkappo ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, mettacitto hamasmi. Ye hi vo ariyà mettacittà ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa mettacittataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 10. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và thÅnamiddhapariyuÂÂhità ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, thÅnamiddhapariyuÂÂhÃnasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ thÅnamiddhapariyuÂÂhito ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, vigatathÅnamiddhohamasmi. Ye hi vo ariyà vigatathÅnamiddhà ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa vigatathÅnamiddhataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 11. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và uddhatà avupasanta1 città ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, uddhataavupasannacittasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ uddhato avupasantacitto ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, vÆpasantacittohamasmi. Ye hi vo ariyà vÆpasantacittà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa vÆpasantacittataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 12. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và kaÇkhÅ vecikicchÅ2 ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, kaÇkhÃvicikicchÃ3 sandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ kaÇkhÅ vecikicchÅ4 ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, tiïïavicikicchohamasmi. Ye hi vo ariyà tiïïavicikicchà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa tiïïavicikicchataæ attani [PTS Page 019] [\q 19/] sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. ------------------ 1." UddhatÃvupasanta" syÃ. 2. "VicikicchÅ" machasaæ syà 3."KaÇkhivicikicchi" machasaæ 4. "KaÇkhivicikicchÅ" syÃ. [BJT Page 044] [\x 44/] 13. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và attukkaæsakÃ1 paravambhÅ ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, attukkaæsana2 paravambhanasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ attukkaæsako3 paravambhÅ ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, anattukaæsako aparavambhÅhamasmi. Ye hi vo ariyà anattukkaæsakÃ3 aparavambhÅ ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa anattukkaæsakataæ4 aparavambhitaæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 14. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và chambhÅ bhÅruka 5 jÃtikà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, chambhÅ bhÅrukajÃtikasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ chambhÅ bhÅrukajÃtiko ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, vigatalomahaæsohamasmi. Ye hi vo ariyà vigatalomahaæsà ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa vigatalomahaæsataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 15. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và lÃbhasakkÃrasilokaæ nikÃmayamÃnà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, lÃbhasakkÃrasilokaæ nikÃmayamÃna6 sandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ lÃbhasakkÃrasilokaæ nikÃmayamÃno ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, appicchohamasmi. Ye hi vo ariyà appicchà ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa appicchataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. ------------- 1.AttukkaæsanakÃ, katthaci 2. AttukkaæsanakÃ,katthaci 3. Attukkaæsanako, katthaci. AttukkaæsanakÃ, katthaci 4. AnattukkaæsanakÃ, katthaci. Anattukkaæsanakataæ, katthaci. 5.ChambhÅbhiruka, syÃ. 6. NikÃmayamÃnÃ,[PTS.] NikÃmana,machasaæ. [BJT Page 046] [\x 46/] 16. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và kusÅtà hÅnaviriyÃ1 ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, kusÅtahÅna viriyasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ kusÅto hÅnaviriyo2 ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, Ãraddhaviriyohamasmi. Ye hi vo ariyà Ãraddhaviriyà ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa Ãraddhaviriyataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 17. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi [PTS Page 020] [\q 20/] ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và muÂÂhassati asampajÃnà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, muÂÂhassati asampajÃnasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ muÂÂhassati asampajÃno ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, upaÂÂhitasatihamasmi.3 Ye hi vo ariyà upaÂÂhitasatÅ ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa upaÂÂhisatitaæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 18. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và asamÃhità vibbhantacittà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, asamÃhitavibbhantacittasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ asamÃhito vibbhantacitto ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, samÃdhisampannohamasmi. Ye hi vo ariyà samÃdhisampannà ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa samÃdhisampadaæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. 19. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và duppa¤¤Ã elamÆgÃ4 ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, duppa¤¤a elamÆgasandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti3. Na kho panÃhaæ duppa¤¤o elamÆgo ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, pa¤¤Ãsampannohamasmi. Ye hi vo ariyà pa¤¤Ãsampannà ara¤¤e vanapatthÃni 1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, tesamahaæ a¤¤atamo4. Etamahaæ brÃhmaïa pa¤¤Ãsampadaæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomamÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. SoÊasapariyÃyaæ5. ------------------- 1.HÅnavÅriyÃ-machasaæ 2 hÅnavÅriyo - machasaæ 3. UpaÂaÂhitassatihamasami - machasaæ. 4 EÊamÆgà - machasaæ 5. SoÊasapariyÃyaæ niÂÂhitaæ - machasaæ. SyÃ. [BJT Page 048] [\x 48/] 20. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosÅ: yannÆnÃhaæ yà tà rattiyo abhi¤¤Ãtà abhilakkhità cÃtuddasÅ pa¤cadasÅ aÂÂhamÅ ca pakkhassa, tathÃrÆpÃsu rattisu1 yÃni tÃni ÃrÃmacetiyÃni vanacetiyÃni rukkhacetiyÃni bhiæsanakÃni2 salomahaæsÃni, tathÃrÆpesu senÃsanesu vihareyyaæ, appevanÃma3 taæ bhayabheravaæ passeyyanti. So kho ahaæ brÃhmaïa aparena samayena yà tà rattiyo abhi¤¤Ãtà abhilakkhità cÃtuddasÅ pa¤cadasÅ aÂÂhamÅ ca pakkhassa, tathÃrÆpÃsu rattisu yÃni tÃni ÃrÃmacetiyÃni vanacetiyÃni rukkhacetiyÃni bhiæsanakÃni salomahaæsÃni, tathÃrÆpesu senÃsanesu viharÃmi. Tatra ca me4 brÃhmaïa viharato mago5 và Ãgacchati, moro và [PTS Page 021] [\q 21/] kaÂÂhaæ pÃteti, vÃto và païïasaÂaæ6 ereti,7 tassa mayhaæ8 evaæ hoti:9 etaæ nÆna taæ bhayabheravaæ ÃgacchatÅti. 21. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etadahosi: kinnu kho ahaæ a¤¤adatthu bhayapÃÂikaÇkhÅ viharÃmi, yannÆnÃhaæ yathÃbhÆtayathÃbhÆtassa10 me taæ bhayabheravaæ Ãgacchati, tathÃbhÆtatathÃbhÆto va taæ bhayabheravaæ paÂivineyyanti. Tassa mayhaæ brÃhmaïa caÇkamantassa taæ bhayabheravaæ Ãgacchati, so kho ahaæ brÃhmaïa neva tÃva tiÂÂhÃmi, na nisÅdÃmi, na nipajjÃmi, yÃva caÇkamantova taæ bhayabheravaæ paÂivinemi. Tassa mayhaæ brÃhmaïa Âhitassa taæ bhayabheravaæ Ãgacchati, so kho ahaæ brÃhmaïa neva tÃva caÇkamÃmi, na nisÅdÃmi, na nipajjÃmi, yÃva Âhitova taæ bhayabheravaæ paÂivinemi. Tassa mayhaæ brÃhmaïa nisinnassa taæ bhayabheravaæ Ãgacchati, so kho ahaæ brÃhmaïa neva tÃva nipajjÃmi, na tiÂÂhÃmi, na caÇkamÃmi, yÃva nisinnova taæ bhayabheravaæ paÂivinemi. Tassa mayhaæ brÃhmaïa nipannassa taæ bhayabheravaæ Ãgacchati, so kho ahaæ brÃhmaïa neva tÃva nisÅdÃmi, na tiÂÂhÃmi, na caÇkamÃmi, yÃva nipannova taæ bhayabheravaæ paÂivinemi. 22. Santi kho pana brÃhmaïa eke samaïabrÃhmaïà rattiæyeva samÃnaæ divÃti sa¤jÃnanti, divÃyeva samÃnaæ rattÅti sa¤jÃnanti, idamahaæ tesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ sammohavihÃrasmiæ vadÃmi. Ahaæ kho pana brÃhmaïa rattiæyeva samÃnaæ rattÅti sa¤jÃnÃmi, divÃyeva samÃnaæ divÃti sa¤jÃnÃmi. Yaæ kho taæ brÃhmaïa sammà vadamÃno vadeyya asammohadhammo satto loke uppanno bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya12 atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti, mameva naæ sammà vadamÃno vadeyya asammohadhammo satto loke uppanno bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya12 atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. ---------------------- 1. RattÅsu-machasaæ.SyÃ. 2. HÅsanakÃni-machasaæ, 3.AppevanÃmÃhaæ-machasaæ 4. Tattha ca me, machasaæ. SyÃ. 5. Migo vÃ, syÃ. 6. PaïïakasaÂaæ-machasaæ. 7. PÃteti-katthaci 8.Tassa mayhaæ brÃhmaïa-machasaæ. SyÃ. 9. Etadahosi-machasaæ, 10. YathÃbhÆtaæ yathÃbhÆtassa-machasaæ.[PTS.] YathÃbhÆtassa yathÃbhÆtassa-syÃ. 11. TathÃbhÆtaæ tathÃbhÆtova-machasaæ.[PTS] tathÃbhÆto tathÃbhÆtova -syÃ. 12. LokÃnukampakÃya-sÅmu.[PTS] [BJT Page 050] [\x 50/] 23. ùraddhaæ kho pana me brÃhmaïa viriyaæ ahosi asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ.1 Passaddho kÃyo asÃraddho. SamÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. So kho ahaæ brÃhmaïa vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ2 upasampajja vihÃsiæ. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ [PTS Page 022] [\q 22/] avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ3 upasampajja vihÃsiæ. PÅtiyà ca virÃgà upekhako4 ca vihÃsiæ sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedesiæ, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekhako4 satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ5 upasampajja vihÃsiæ. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ6 asukhaæ upekhÃ7 satipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ8 upasampajja vihÃsiæ 24. So evaæ samÃhite citte - parisuddhe, pariyodÃte, anaÇgaïe, vigatÆpakkilese, mudubhÆte, kammaniye, Âhite, Ãne¤jappatte9, pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya10 cittaæ abhininnÃmesiæ. So11 anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ, dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo, catassopi jÃtiyo, pa¤capi jÃtiyo, dasapi jÃtiyo, vÅsampi12 jÃtiyo, tiæsampi jÃtiyo, cattÃrÅsampi13 jÃtiyo, pa¤¤Ãsampi jÃtiyo, jÃtisatampi jÃtisahassampi, jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe, anekepi vivaÂÂakappe, anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe, 'amutrÃsiæ evannÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra udapÃdiæ.14 TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. Ayaæ kho me brÃhmaïa rattiyà paÂhame yÃme paÂhamà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatÃ, vijjà uppannÃ, tamo vihato, Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. -------------------- 1. ApammuÂÂhÃ-syÃ. 2. PaÂhamajjhÃnaæ-sÅmu 3. DutiyajjhÃnaæ-sÅmu 4. Upekkhako-machasaæ.Syà 5.TatiyajjhÃnaæ-sÅmu. 6. Adukkhamasukhaæ-machasaæ syà 7.Upekkhà - machasaæ.Syà 8.CatutthajjhÃnaæ-sÅmu. 9. ùnejjappatte-sÅmu11. 10. PubbenivÃsÃnussati¤¤ÃïÃya-machasaæ 11. Sohaæ, katthaci 12. VÅsatimapi-sÅmu.13. CattÃÊÅsampi - syÃ. CattÃlÅsampi - machasaæ 14. UppÃdiæ - katthaci. [BJT Page 052] [\x 52/] 25. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya1 cittaæ abhininnÃmesiæ, so dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate. YathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatÃ, vacÅduccaritena samannÃgatÃ, manoduccaritena samannÃgatÃ, ariyÃnaæ upavÃdakÃ, micchÃdiÂÂhikÃ, micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ2. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena [PTS Page 023] [\q 23/] samannÃgatÃ, vacÅsucaritena samannÃgatÃ, manosucaritena samannÃgatÃ, ariyÃnaæ anupavÃdakÃ, sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate. YathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi. Ayaæ kho me brÃhmaïa rattiyà majjhime yÃme dutiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatÃ, vijjà uppannÃ, tamo vihato, Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. 26. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya3 cittaæ abhininnÃmesiæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ: ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Tassa me evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. AvijjÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ ahosi. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ kho me brÃhmaïa rattiyà pacchime yÃme tatiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatÃ, vijjà uppannà tamo vihato, Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. ----------------- 1. CutupapÃta¤¤ÃïÃya - katthaci 2.UppannÃ- katthaci. 3. Khaya¤¤ÃïÃya-katthaci. [BJT Page 054] [\x 54/] 27. Siyà kho pana te brÃhmaïa evamassa: ajjÃpi nÆna samaïo gotamo avÅtarÃgo avÅtadoso avÅtamoho, tasmà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevatÅti. Na kho panetaæ brÃhmaïa evaæ daÂÂhabbaæ. Dve kho ahaæ brÃhmaïa atthavase sampassamÃno ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi: attano ca diÂÂhadhammasukhavihÃraæ sampassamÃno, pacchima¤ca janataæ anukampamÃnoti. 28. AnukampitarÆpÃyaæ1 bhotà gotamena pacchimà [PTS Page 024] [\q 24/] janatÃ, yathà taæ arahatà sammÃsambuddhena. Abhikkantaæ bho gotama. Abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti2 evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ3 gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ4 gatanti. Bhayabheravasuttaæ catutthaæ. 1.1.5 AnaÇgaïasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: Ãvuso bhikkhavoti.5 ùvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: 2. CattÃro'me Ãvuso puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? IdhÃvuso ekacco puggalo sÃÇgaïo'va 6 samÃno 'atthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idha panÃvuso ekacco puggalo sÃÇgaïo'va 6 samÃno 'atthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. - ------------------- 1. AnukampitarÆpà vatÃyaæ - machasaæ. SyÃ. 2. DakkhantÅti machasaæ syà 3. Bhagavantaæ - machasaæ 4. Saraïagatanti - katthaci. 5. Bhikkhaveti - machasaæ. 6. SaÇgaïova - syÃ. [BJT Page 056] [\x 56/] IdhÃvuso ekacco puggalo anaÇgaïova samÃno 'natthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idha panÃvuso ekacco puggalo anaÇgaïova samÃno 'natthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. TatrÃvuso 'yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïova samÃno 'atthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, ayaæ imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ sÃÇgaïÃnaæyeva sataæ hÅnapuriso akkhÃyati. TatrÃvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïova samÃno 'atthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ sÃÇgaïÃnaæyeva sataæ seÂÂhapuriso akkhÃyati. TatrÃvuso yvÃyaæ puggalo anaÇgaïova [PTS Page 025] [\q 25/] samÃno'natthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, ayaæ imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ anaÇgaïÃnaæyeva sataæ hÅnapuriso akkhÃyati. TatrÃvuso yvÃyaæ puggalo anaÇgaïova samÃno 'natthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ anaÇgaïÃnaæyeva sataæ seÂÂhapuriso akkhÃyatÅti. 3. Evaæ vutte Ãyasmà mahÃmoggallÃno Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: ko nu kho Ãvuso sÃriputta hetu ko paccayo, yenimesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ sÃÇgaïÃnaæyeva sataæ eko hÅnapuriso akkhÃyati? Eko seÂÂhapuriso akkhÃyati? Ko panÃvuso sÃriputta hetu ko paccayo, yenimesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ anaÇgaïÃnaæyeva sataæ eko hÅnapuriso akkhÃyati? Eko seÂÂhapuriso akkhÃyatÅti? 4. TatrÃvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïova samÃno 'atthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tasse taæ pÃÂikaÇkhaæ: na chandaæ janessati, na vÃyamissati, na viriyaæ1 Ãrabhissati tassaÇgaïassa pahÃnÃya. So sarÃgo sadoso samoho sÃÇgaïo saÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. SeyyathÃpi Ãvuso kaæsapÃti2 Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và rajena ca malena ca pariyonaddhÃ, tamenaæ sÃmikà na ceva paribhu¤jeyyuæ, na ca pariyodapeyyuæ, rajÃpathe ca naæ nikkhipeyyuæ, evaæ hi sà Ãvuso kaæsapÃti aparena samayena saÇkiliÂÂhatarà assa malaggahÅtÃti.3 EvamÃvusoti. Evameva kho Ãvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïova samÃno 'atthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: na chandaæ janessati, na vÃyamissati, na viriyaæ Ãrabhissati tassaÇgaïassa pahÃnÃya. So sarÃgo sadoso samoho sÃÇgaïo saÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. ------------------- 1.VÅriyaæ - machasaæ 2. KaæsapÃtÅ-[PTS. 3.] MalaggahitÃti-syÃ. [BJT Page 058] [\x 58/] 5. TatrÃvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïova samÃno 'atthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: chandaæ janessati, vÃyamissati viriyaæ Ãrabhissati tassaÇgaïassa pahÃnÃya. So arÃgo adoso amoho anaÇgaïo asaÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. SeyyathÃpi Ãvuso kaæsapÃti1 Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và rajena ca malena ca pariyonaddhÃ, tamenaæ sÃmikà paribhu¤jeyyu¤ceva pariyodapeyyu¤ca, na ca naæ2 rajÃpathe nikkhipeyyuæ [PTS Page 026] [\q 26/] evaæ hi sà Ãvuso kaæsapÃti aparena samayena parisuddhÃ3 assa pariyodÃtÃti. EvamÃvusoti. Evameva kho Ãvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïova samÃno 'atthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: chandaæ janessati, vÃyamissati, viriyaæ Ãrabhissati tassaÇgaïassa pahÃnÃya. So arÃgo adoso amoho anaÇgaïo asaÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. 6.TatrÃvuso yvÃyaæ puggalo anaÇgaïova samÃno 'natthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: subhanimittaæ manasi karissati. Tassa subhanimittassa manasikÃrà rÃgo cittaæ anuddhaæsessati. So sarÃgo sadoso samoho sÃÇgaïo saÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. SeyyathÃpi Ãvuso kaæsapÃti Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và parisuddhà pariyodÃtÃ, tamenaæ sÃmikà na ceva paribhu¤jeyyuæ, na ca pariyodapeyyuæ, rajÃpathe ca naæ nikkhipeyyuæ, evaæ hi sà Ãvuso kaæsapÃti aparena samayena saÇkiliÂÂhà assa malaggahÅtÃti. EvamÃvusoti. Evameva kho Ãvuso yvÃyaæ puggalo anaÇgaïova samÃno 'natthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: subhanimittaæ manasi karissati. Tassa subhanimittassa manasikÃrà rÃgo cittaæ anuddhaæsessati. So sarÃgo sadoso samoho sÃÇgaïo saÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. 7. TatrÃvuso yvÃyaæ puggalo anaÇgaïova samÃno'natthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: subhanimittaæ na manasi karissati. Tassa subhanimittassa amanasikÃrÃ4 rÃgo cittaæ nÃnuddhaæsessati. So arÃgo adoso amoho anaÇgaïo asaÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. SeyyathÃpi Ãvuso kaæsapÃti Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và parisuddhà pariyodÃtÃ, tamenaæ sÃmikà paribhu¤jeyyu¤ceva pariyodapeyyu¤ca, na ca naæ rajÃpathe nikkhipeyyuæ, evaæ hi sà Ãvuso kaæsapÃti aparena samayena parisuddhatarà assa pariyodÃtÃti. EvamÃvusoti. -------------------- 1. KaæsapÃti-[PTS 2.]Neva naæ-katthaci. 3. ParisuddhatarÃ-machasaæ[PTS 3.]Na manasikarà - syÃ. [BJT Page 060] [\x 60/] Evameva kho Ãvuso1 yvÃyaæ puggalo anaÇgaïova samÃno 'natthi me ajjhattaæ aÇgaïa'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: subhanimittaæ na manasi karissati, tassa subhanimittassa amanasikÃrà rÃgo cittaæ nÃnuddhaæsessati, so arÃgo adoso amoho anaÇgaïo asaÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. 8. Ayaæ kho Ãvuso [PTS Page 027] [\q 27/] moggallÃna, hetu, ayaæ paccayo, yenimesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ sÃÇgaïÃnaæyeva sataæ eko hÅnapuriso akkhÃyati, eko seÂÂhapuriso akkhÃyati. Ayaæ panÃvuso moggallÃna hetu, ayaæ paccayo, yenimesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ anaÇgaïÃnaæyeva sataæ eko hÅnapuriso akkhÃyati, eko seÂÂhapuriso akkhÃyatÅti. 9. AÇgaïaæ aÇgaïanti Ãvuso vuccati. Kissa nu kho etaæ Ãvuso adhivacanaæ yadidaæ aÇgaïanti? PÃpakÃnaæ kho etaæ Ãvuso akusalÃnaæ icchÃvacarÃnaæ adhivacanaæ yadidaæ aÇgaïanti. 10. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Ãpatti¤ca vata2 Ãpanno assaæ, na ceva maæ bhikkhÆ jÃneyyuæ: Ãpattiæ Ãpannoti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ taæ bhikkhuæ bhikkhÆ jÃneyyuæ: Ãpattiæ Ãpannoti, 'jÃnanti maæ3 bhikkhÆ Ãpattiæ Ãpanno'ti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. 11. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Ãpatti¤ca vata Ãpanno assaæ, anuraho maæ bhikkhÆ codeyyuæ, no saÇghamajjheti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ taæ bhikkhuæ bhikkhÆ saÇghamajjhe codeyyuæ, no anuraho, 'saÇghamajjhe maæ bhikkhÆ codenti, no anuraho'ti. Iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. 12. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Ãpatti¤ca vata Ãpanno assaæ, sappaÂipuggalo maæ codeyya, no appaÂipuggaloti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ taæ bhikkhuæ appaÂipuggalo codeyya, no sappaÂipuggalo, 'appaÂipuggalo maæ codeti, no sappaÂipuggalo'ti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. ------------------ 1.PanÃvuso-syÃ. 2. VatÃhaæ-katthaci 3. Na ca maæ - machasaæ. Syà [BJT Page 062] [\x 62/] 13. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: "aho vata mameva satthà paÂipucchitvà paÂipucchitvà bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyya, na a¤¤aæ bhikkhuæ satthà paÂipucchitvà paÂipucchitvà bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyyÃ"ti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤aæ bhikkhuæ satthà paÂipucchitvà paÂipucchitvà bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyya, na taæ [PTS Page 028] [\q 28/] bhikkhuæ satthà paÂipucchitvà paÂipucchitvà bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyya. "A¤¤aæ bhikkhuæ satthà paÂipucchitvà paÂipucchitvà bhikkhÆnaæ dhammaæ deseti. Na maæ satthà paÂipucchitvà paÂipucchitvà bhikkhÆnaæ dhammaæ desetÅ"ti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. 14. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: "aho vata mameva bhikkhÆ purakkhatvà purakkhatvà gÃmaæ bhattÃya paviseyyuæ, na a¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ purakkhatvà purakkhatvà gÃmaæ bhattÃya paviseyyu"nti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ purakkhatvà purakkhatvà gÃmaæ bhattÃya paviseyyuæ, na taæ bhikkhuæ bhikkhÆ purakkhatvà purakkhatvà gÃmaæ bhattÃya paviseyyuæ. " A¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ purakkhatvà purakkhatvà gÃmaæ bhattÃya pavisanti. Na maæ bhikkhÆ purakkhatvà purakkhatvà gÃmaæ bhattÃya pavisantÅ"ti. Iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. 15. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: " aho vata ahameva labheyyaæ bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬aæ. Na a¤¤o bhikkhu labheyya bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬a"nti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤o bhikkhu labheyya bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬aæ, na so bhikkhu labheyya bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬aæ. "A¤¤o bhikkhu labhati bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬aæ. NÃhaæ labhÃmi bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬a"nti. Iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. [BJT Page 064] [\x 64/] 16. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: 'aho vata ahameva bhattagge bhuttÃvÅ anumodeyyaæ. Na a¤¤o bhikkhu bhattagge bhuttÃvÅ anumodeyyÃ'ti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤o bhikkhu bhattagge bhuttÃvÅ anumodeyya, na so bhikkhu bhattagge bhuttÃvÅ anumodeyya. 'A¤¤o bhikkhu bhattagge bhuttÃvÅ anumodati. NÃhaæ bhattagge bhuttÃvÅ anumodÃmÅ'ti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. 17. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati -yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: 'aho vata ahameva ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyyaæ. Na a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyyÃ'ti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyya, na so bhikkhu [PTS Page 029] [\q 29/] ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyya. 'A¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhÆnaæ dhammaæ deseti. NÃhaæ ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhÆnaæ dhammaæ desemÅ'ti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. 18. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: 'aho vata ahameva ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhunÅnaæ dhammaæ deseyyaæ na a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhunÅnaæ dhammaæ deseyyÃ'ti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhunÅnaæ dhammaæ deseyya, na so bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ " a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhunÅnaæ dhammaæ deseti. NÃhaæ ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhunÅnaæ dhammaæ desemÅ" ti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya : 'aho vata ahameva ÃrÃmagatÃnaæ upÃsakÃnaæ dhammaæ deseyyaæ na a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ upÃsakÃnaæ dhammaæ deseyyÃ'ti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ upÃsakÃnaæ dhammaæ deseyya. Na so bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ upÃsakÃnaæ dhammaæ deseyya. " A¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ upÃsakÃnaæ dhammaæ deseti nÃhaæ ÃrÃmagatÃnaæ upÃsakÃnaæ dhammaæ desemÅ" ti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: ' aho vata ahameva ÃrÃmagatÃnaæ upÃsikÃnaæ dhammaæ deseyyaæ na a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ upÃsikÃnaæ dhammaæ deseyyÃ'ti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ upÃsikÃnaæ dhammaæ deseyya, na so bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ upÃsikÃnaæ dhammaæ deseyya. 'A¤¤o bhikkhÆ ÃrÃmagatÃnaæ upÃsikÃnaæ dhammaæ deseti. NÃhaæ ÃrÃmagatÃnaæ upÃsikÃnaæ dhammaæ desemÅ'ti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayametaæ aÇgaïaæ. [BJT Page 066] [\x 66/] 19. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: 'aho vata mameva bhikkhÆ sakkareyyuæ garu kareyyuæ1 mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, na a¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyu'nti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, na taæ bhikkhuæ bhikkhÆ sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ.'A¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti. Na maæ bhikkhÆ sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjentÅ'ti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo, ubhayametaæ aÇgaïaæ. 20. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: ' aho vata mameva bhikkhuniyo sakkareyyuæ garu kareyyuæ 1 mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, na a¤¤aæ bhikkhuniæ bhikkhunÅ sakkareyyuæ garu kareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyu'nti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤aæ bhikkhuniæ bhikkhunÅ sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ , na taæ bhikkhuniæ bhikkhunÅ sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ. ' A¤¤aæ bhikkhuniæ bhikkhunÅ sakkaronti garu karonti mÃnenti pÆjenti, na maæ bhikkhunÅ sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjentÅ'ti. Iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ,ubhayametaæ aÇgaïaæ. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati -yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: ' aho vata mameva upÃsakà sakkareyyuæ garu kareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, na a¤¤aæ bhikkhuæ upÃsakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyu'nti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤aæ bhikkhuæ upÃsakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, na taæ bhikkhuæ upÃsakà sakkareyyuæ garu kareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ. ' A¤¤aæ bhikkhuæ upÃsakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, na maæ upÃsakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjentÅ'tÅ iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo, ubhayametaæ aÇgaïaæ. 21. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: ' aho vata ahameva lÃbhÅ assaæ3 païÅtÃnaæ cÅvarÃnaæ, na a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ cÅvarÃna'nti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ [PTS Page 030] [\q 30/] a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ cÅvarÃnaæ, na so bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ cÅvarÃnaæ. ' A¤¤o bhikkhu lÃbhÅ 3 païÅtÃnaæ cÅvarÃnaæ, nÃhaæ lÃbhÅ païÅtÃnaæ cÅvarÃna'nti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo, ubhayametaæ aÇgaïaæ. ----------------------- 1. Garuæ kareyyuæ, machasaæ. 2.UpÃsikÃyo, syÃ. 3. LÃbhÅ assa, katthaci. [BJT Page 068] [\x 68/] 22. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: ' aho vata ahameva lÃbhÅ assaæ païÅtÃnaæ piï¬apÃtÃnaæ , na a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ piï¬apÃtÃna'nti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ piï¬apÃtÃnaæ, na so bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ piï¬apÃtÃnaæ.'A¤¤o bhikkhu lÃbhÅ3 païÅtÃnaæ piï¬apÃtÃnaæ nÃhaæ lÃbhÅ païÅtÃnaæ piï¬apÃtÃna'nti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo, ubhaya metaæ aÇgaïaæ. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: 'aho vata ahameva lÃbhÅ assaæ païÅtÃnaæ senÃsanÃnaæ ,na a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ snosana'nti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati -yaæ a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ senÃsanÃnaæ, na so bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ senÃsanÃnaæ. 'A¤¤o bhikkhu lÃbhÅ3 païÅtÃnaæ senÃsanÃnaæ, nÃhaæ lÃbhÅ païÅtÃnaæ senÃsana'nti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo, ubhayametaæ aÇgaïaæ. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati - yaæ idhekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: ' aho vata ahameva lÃbhÅ assaæ païÅtÃnaæ gilÃnapaccaya bhesajjaparikkhÃrÃnaæ, na a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃna'nti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ, na so bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ. 'A¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ, nÃhaæ lÃbhÅ assaæ païÅtÃnaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃna'nti iti so kupito hoti appatÅto. Yo ceva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo, ubhayametaæ aÇgaïaæ. 23. Imesaæ kho etaæ Ãvuso pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ icchÃvacarÃnaæ adhivacanaæ yadidaæ aÇgaïanti. 24. Yassa kassaci Ãvuso bhikkhuno ime pÃpakà akusalà icchÃvacarà appahÅnà dissanti ceva sÆyanti ca, ki¤cÃpi so hoti Ãra¤¤ako pantasenÃsano, piï¬apÃtiko sapadÃnacÃrÅ, paæsukÆliko lÆkhacÅvaradharo, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ neva sakkaronti, na [PTS Page 031] [\q 31/] garukaronti, na mÃnenti, na pÆjenti. Taæ kissa hetu? Te hi tassa Ãyasmato pÃpakà akusalà icchÃvacarà appahÅnà dissanti ceva sÆyanti ca. SeyyathÃpi Ãvuso kaæsapÃti Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và parisuddhà pariyodÃtÃ, tamenaæ sÃmikà ahikuïapaæ và kukkurakuïapaæ và manussakuïapaæ và racayitvà a¤¤issà kaæsapÃtiyà paÂikujjitvà antarÃpaïaæ paÂipajjeyyuæ, tamenaæ jano disvà evaæ vadeyya: ambho kimevidaæ harÅyati1 ja¤¤aja¤¤aæ2 viyÃti. Tamenaæ uÂÂhahitvà avÃpuritvà olokeyya. Tassa sahadassanena amanÃpatà ca saïÂhaheyya. PaÂikkÆlatÃ3 ca saïÂhaheyya. JigucchatÃ4 ca saïÂhaheyya. JighacchitÃnampi na bhottukamyatà assa, pageva suhitÃnaæ. Evameva kho Ãvuso yassa kassaci bhikkhuno ime pÃpakà akusalà icchÃvacarà appahÅnà dissanti ceva sÆyanti ca, ki¤cÃpi so hoti Ãra¤¤ako pantasenÃsano, piï¬apÃtiko sapadÃnacÃrÅ,5 paæsukÆliko lÆkhacÅvaradharo, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ neva6 sakkaronti, na garukaronti, na mÃnenti, na pÆjenti. Taæ kissa hetu? Te hi tassa Ãyasmato pÃpakà akusalà icchÃvacarà appahÅnà dissanti ceva sÆyantÅ ca. ---------------------- 1. Hariyyati, syà 2. Ja¤¤aæja¤¤aæ, syÃ. 3. PÃÂikulyatÃ, syà machasaæ paÂikulyatÃ[PTS 4.]JegucchitÃ, [PTS 5.] SÃpadÃnacÃrÅ, katthaci. 6. Na ceva, machasaæ. [BJT Page 070] [\x 70/] 25. Yassa kassaci Ãvuso bhikkhuno ime pÃpakà akusalà icchÃvacarà pahÅnà dissanti ceva sÆyanti ca, ki¤cÃpi so hoti gÃmantavihÃrÅ nemantaniko gahapaticÅvaradharo, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ sakkaronti. Garukaronti. MÃnenti. PÆjenti. Taæ kissa hetu? Tehi tassa Ãyasmato pÃpakà akusalà icchÃvacarà pahÅnà dissanti ceva sÆyanti ca. SeyyathÃpi Ãvuso kaæsapÃti Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và parisuddhà pariyodÃtÃ, tamenaæ sÃmikà sÃlÅnaæ odanaæ vicitakÃÊakaæ1 anekasÆpaæ anekabya¤janaæ racayitvà a¤¤issà kaæsapÃtiyà paÂikujjitvà antarÃpaïaæ paÂipajjeyyuæ, tamenaæ jano disvà evaæ vadeyya: ambho kimevidaæ harÅyati ja¤¤aja¤¤aæ viyÃti. Tamenaæ uÂÂhahitvà avÃpuritvà olokeyya. Tassa sahadassanena manÃpatà ca saïÂhaheyya. AppakkuÂilatÃ2 ca saïÂhaheyya. AjegucchatÃ3 ca saïÂhaheyya. SuhitÃnampi bhottukamyatà assa, pageva jighacchitÃnaæ. Evameva kho Ãvuso yassa kassaci bhikkhuno ime pÃpakà akusalà icchÃvacarà pahÅnà dissanti ceva sÆyanti ca, ki¤cÃpi so hoti gÃmantavihÃrÅ nemantaniko gahapaticÅvaradharo, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ sakkaronti. Garukaronti. MÃnenti. PÆjenti. Taæ kissa hetu? Te hi tassa Ãyasmato pÃpakà akusalà icchÃvacarà pahÅnà dissanti ceva sÆyanti cÃti. 26. Evaæ vutte Ãyasmà mahÃmoggallÃno Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: " upamà maæ Ãvuso sÃriputta paÂibhÃtÅ"ti. "PaÂibhÃtu taæ Ãvuso moggallÃnÃ"ti. EkamidÃhaæ Ãvuso samayaæ rÃjagahe viharÃmi giribbaje. Atha khvÃhaæ Ãvuso pubbanhasamayaæ4 nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya rÃjagahaæ piï¬Ãya pÃvisiæ. Tena kho pana samayena sÃmÅtiyÃnakÃraputto5 rathassa nemiæ tacchati.6 Tamenaæ paï¬uputto ÃjÅvako7 purÃïayÃnakÃraputto paccupaÂÂhito hoti. Atha kho Ãvuso paï¬uputtassa ÃjÅvakassa purÃïayÃnakÃraputtassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: aho vatÃyaæ sÃmÅtiyÃnakÃraputto imissà nemiyà ima¤ca vaÇkaæ ima¤ca jimhaæ ima¤ca dosaæ taccheyya, evÃyaæ nemi apagatavaÇkà apagatajimhà apagatadosà suddhÃssa8 sÃre [PTS Page 032] [\q 32/] patiÂÂhitÃti. Yathà yathà kho Ãvuso paï¬uputtassa ÃjÅvakassa purÃïayÃnakÃraputtassa cetaso parivitakkitaæ9 hoti, tathà tathà sÃmÅtiyÃnakÃraputto tassà nemiyà ta¤ca vaÇkaæ ta¤ca jimhaæ ta¤ca dosaæ tacchati. ----------------------- 1.VicinitakÃÊakÃ, katthaci. 2. AppÃÂikulyatÃ, machasaæ, 3. AjegucchitÃ, [PTS 4.]Pubbaïhasamayaæ, machasaæ syà 5. SamÅtiyÃnakÃraputto, machasaæ. Syà 6. Taccheti, syà 7. ùjÅvako, machasaæ syà 8. Suddhà assa, machasaæ syà 9. Parivitakko, machasaæ. SyÃ. [BJT Page 072] [\x 72/] Atha kho Ãvuso paï¬uputto ÃjÅvako purÃïayÃnakÃraputto attamano attamanavÃcaæ nicchÃresi: 'hadayà hadayaæ ma¤¤e a¤¤Ãya tacchatÅ'ti. Evameva kho Ãvuso ye te puggalà assaddhà jÅvikatthà na saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, saÂhà mÃyÃvino keÂubhino,1 uddhatà unnaÊà capalà mukharà vikiïïavÃcà indriyesu aguttadvÃrà bhojane amatta¤¤uno jÃgariyaæ ananuyuttà sÃma¤¤e anapekkhavanto2 sikkhÃya na tibbagÃravà bÃhulikà sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurà kusÅtà hÅnaviriyà muÂÂhassatÅ asampajÃnà asamÃhità vibbhantacittà duppa¤¤Ã elamÆgÃ, tesaæ Ãyasmà sÃriputto iminà dhammapariyÃyena hadayaæ ma¤¤e a¤¤Ãya tacchati. 27. Ye pana te kulaputtà saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità asaÂhà amÃyÃvino akeÂubhino anuddhatà anunnaÊà acapalà amukharà avikiïïavÃcà indriyesu guttadvÃrà bhojane matta¤¤uno jÃgariyaæ anuyuttà sÃma¤¤e apekkhavanto sikkhÃya tibbagÃravà na bÃhulikà na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamà Ãraddhaviriyà pahitattà upaÂÂhitasatÅ sampajÃnà samÃhità ekaggacittà pa¤¤Ãvanto anelamÆgÃ, te Ãyasmato sÃriputtassa imaæ dhammapariyÃyaæ sutvà pivanti ma¤¤e ghasanti ma¤¤e vacasà manasà ca sÃdhu vata bho sabrahmacÃrÅ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetÅti. 28. SeyyathÃpi Ãvuso itthÅ và puriso và daharo yuvà maï¬anakajÃtiko sÅsaæ nahÃto uppalamÃlaæ và vassikamÃlaæ và atimuttakamÃlaæ và labhitvà ubhohi hatthehi paÂiggahetvà uttamaÇge sirasmiæ patiÂÂhÃpeyya. --------------------- 1. Ketubhino, machasaæ. 2. Punapekhavanto ,[PTS] [BJT Page 074] [\x 74/] Evameva kho Ãvuso ye te kulaputtà saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, asaÂhà amÃyÃvino akeÂubhino anuddhatà anunnaÊà acapalà amukharà avikiïïavÃcà indriyesu guttadvÃrà bhojane matta¤¤uno jÃgariyaæ anuyuttà sÃma¤¤e apekkhavanto sikkhÃya tibbagÃravà na bÃhulikà na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamà Ãraddhaviriyà pahitattà upaÂÂhitasatÅ sampajÃnà samÃhità ekaggacittà pa¤¤Ãvanto anelamÆgÃ, te Ãyasmato sÃriputtassa imaæ dhammapariyÃyaæ sutvà pivanti ma¤¤e ghasanti ma¤¤e vacasà ceva manasà ca. SÃdhu vata bho sabrahmacÃrÅ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetÅti. Iti ha te ubho mahÃnÃgà a¤¤ama¤¤assa subhÃsitaæ samanumodiæsÆti. AnaÇgaïasuttaæ pa¤camaæ [PTS Page 033] [\q 33/] 1.1.6 ùkaÇkheyyasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: SampannasÅlà bhikkhave viharatha sampannapÃtimokkhÃ. PÃtimokkhasaævarasaævutà viharatha ÃcÃragocarasampannÃ. Aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhatha sikkhÃpadesu. 2. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu 'sabrahmacÃrÅnaæ piyo cassaæ manÃpo garu bhÃvanÅyo cÃ'ti sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(1) [BJT Page 076] [\x 76/] 3. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu "lÃbhÅ assaæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃna"nti, sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ ceto samathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(2) 4. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu " yesÃhaæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jÃmi, tesaæ te kÃrà mahapphalà assu mahÃnisaæsÃ"ti, sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ (3) 5. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu "ye me ¤ÃtisÃlohità petà kÃlakatà pasannacittà anussaranti, tesaæ taæ mahapphalaæ assa mahÃnisaæsanti, " .1SÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(4) 6. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu "aratiratisaho assaæ, na ca maæ arati saheyya, uppannaæ aratiæ abhibhuyya abhibhuyya vihareyya"nti, sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(5) 7. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu " bhayabheravasaho assaæ, na ca maæ bhayabheravaæ saheyya, uppannaæ bhayabheravaæ abhibhuyya abhibhuyya vihareyya"nti, sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(6) 8. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu " catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ1 diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ1 nikÃmalÃbhÅ assaæ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ"ti, sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(7) 9. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu " ye te santà vimokkhÃ2 atikkamma rÆpe ÃruppÃ, te kÃyena phassitvÃ3 vihareyya"nti, sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ [PTS Page 034] [\q 34/] ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(8) ------------------ 1. AbhicetasikÃnaæ, katthaci, 2. VimokhÃ, [PTS] 3.PhusitvÃ, machasaæ, syÃ. [BJT Page 078] [\x 78/] 10. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu " tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno assaæ avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo"ti sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(9) 11. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu "tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ assaæ, sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ kareyya"nti sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(10) 12. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu " pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko assaæ, tattha parinibbÃyÅ anÃvatti dhammo tasmà lokÃ"ti sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(11) 13. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu " anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhaveyyaæ, ekopi hutvà bahudhà assaæ, bahudhÃpi hutvà eko assaæ, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gaccheyyaæ seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ1 kareyyaæ seyyathÃpi udake, udakepi abhijjamÃne2 gaccheyyaæ seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃsepi pallaÇkena kameyyaæ seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo, imepi candimasuriye evaæ mahiddhike mahÃnubhÃve pÃïinà parimaseyyaæ3 parimajjeyyaæ, yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteyya"nti sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(12) 14. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: 'dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusakÃya4 ubho sadde suïeyyaæ: dibbe ca mÃnuse ca, ye dÆre santike cÃ"ti sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ ceto samathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(13) 15. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu " parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃneyyaæ: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃneyyaæ, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃneyyaæ, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃneyyaæ, vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃneyyaæ, samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃneyyaæ, vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃneyyaæ, - ---------------------- 1. Ummujjanimmujjaæ, syà 2. AbhijjamÃno, machasaæ 3. ParÃmaseyyaæ, machasaæ, syÃ. 4. AttikkantamÃnusikÃya, machasaæ. SyÃ,[PTS.] [BJT Page 080] [\x 80/] SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃneyyaæ, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃneyyaæ, mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃneyyaæ, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃneyyaæ, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃneyyaæ, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃneyyaæ, samÃhitaæ và cittaæ [PTS Page 035] [\q 35/] samÃhitaæ cittanti pajÃneyyaæ, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃneyyaæ, vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃneyyaæ, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃneyya"nti, sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(14) 16. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu " anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyyaæ, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃlÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe 'amutrÃsiæ evannÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ1. TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhuppanno'ti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyya"nti, sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(15) 17. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: " dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ - cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate, yathÃkammÆpage satte pajÃneyyaæ: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnà - ------------------ 1.UdapÃdiæ, machasaæ, syÃ, [PTS] [BJT Page 082] [\x 82/] Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃti, iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ - cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe, sugate duggate, yathÃkammÆpage satte pajÃneyya"nti sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ.(16) 18. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu "ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã1 [PTS Page 036] [\q 36/] sacchikatvà upasampajja vihareyya"nti, sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ(17) 19 "SampannasÅlà bhikkhave viharatha sampannapÃtimokkhÃ. PÃtimokkhasaævarasaævutà viharatha ÃcÃragocarasampannà aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhatha sikkhÃpadesÆ"ti iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttanti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. ùkaÇkheyyasuttaæ chaÂÂhaæ. 1.1.7 VatthÆpamasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. SeyyathÃpi bhikkhave vatthaæ saÇkiliÂÂhaæ malaggahitaæ, tamenaæ rajako yasmiæ yasmiæ raÇgajÃte upasaæhareyya yadi nÅlakÃya yadi pÅtakÃya yadi lohitakÃya yadi ma¤jeÂÂhakÃya,2 durattavaïïamevassa. Aparisuddhavaïïamevassa. Taæ kissa hetu?Aparisuddhattà bhikkhave vatthassa. Evameva kho bhikkhave citte saÇkiliÂÂhe duggati pÃÂikaÇkhÃ. -------------------- 1. Abhi¤¤Ãya, [PTS] 2. Ma¤jaÂÂhakÃya, machasaæ [BJT Page 084] [\x 84/] 3. SeyyathÃpi bhikkhave vatthaæ parisuddhaæ pariyodÃtaæ, tamenaæ rajako yasmiæ yasmiæ raÇgajÃte upasaæhareyya yadi nÅlakÃya yadi pÅtakÃya yadi lohitakÃya yadi ma¤jeÂÂhakÃya, surattavaïïamevassa. Parisuddhavaïïamevassa. Taæ kissa hetu? Parisuddhattà bhikkhave vatthassa. Evameva kho bhikkhave citte asaÇkiliÂÂhe sugati pÃÂikaÇkhÃ. 4. Katame ca bhikkhave cittassa upakkilesÃ: abhijjhÃvisamalobho cittassa upakkileso. ByÃpÃdo cittassa upakkileso. Kodho cittassa upakkileso. UpanÃho cittassa upakkileso. Makkho cittassa upakkileso. PaÊÃso cittassa upakkileso. Issà cittassa upakkileso. Macchariyaæ cittassa upakkileso. MÃyà cittassa upakkileso. SÃÂheyyaæ cittassa upakkileso. Thambho cittassa upakkileso. SÃrambho cittassa upakkileso. MÃno cittassa upakkileso. AtimÃno cittassa upakkileso. Mado [PTS Page 037] [\q 37/] cittassa upakkileso. PamÃdo cittassa upakkileso. 5. Sa kho so bhikkhave bhikkhu abhijjhÃvisamalobho cittassa upakkilesoti iti viditvà abhijjhÃvisamalobhaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. ByÃpÃdo cittassa upakkilesoti iti viditvà byÃpÃdaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. Kodho cittassa upakkilesoti iti viditvà kodhaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. UpanÃho cittassa upakkilesoti iti viditvà upanÃhaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. Makkho cittassa upakkilesoti iti viditvà makkhaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. PaÊÃso cittassa upakkilesoti iti viditvà paÊÃsaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. Issà cittassa upakkilesoti iti viditvà issaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. Macchariyaæ cittassa upakkilesoti iti viditvà macchariyaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. MÃyà cittassa upakkilesoti iti viditvà mÃyaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. SÃÂheyyaæ cittassa upakkilesoti iti viditvà sÃÂheyyaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. Thambho cittassa upakkilesoti iti viditvà thambhaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. SÃrambho cittassa upakkilesoti iti viditvà sÃrambhaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. MÃno cittassa upakkilesoti iti viditvà mÃnaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. AtimÃno cittassa upakkilesoti iti viditvà atimÃnaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. Mado cittassa upakkilesoti iti viditvà madaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. PamÃdo cittassa upakkilesoti iti viditvà pamÃdaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. [BJT Page 086] [\x 86/] 6. Yato ca kho bhikkhave bhikkhuno abhijjhÃvisamalobho cittassa upakkilesoti iti viditvà abhijjhÃvisamalobho cittassa upakkileso pahÅno hoti, byÃpÃdo cittassa upakkilesoti iti viditvà byÃpÃdo cittassa upakkileso pahÅno hoti, kodho cittassa upakkilesoti iti viditvà kodho cittassa upakkileso pahÅno hoti, upanÃho cittassa upakkilesoti iti viditvà upanÃho cittassa upakkileso pahÅno hoti, makkho cittassa upakkilesoti iti viditvà makkho cittassa upakkileso pahÅno hoti, paÊÃso cittassa upakkilesoti iti viditvà paÊÃso cittassa upakkileso pahÅno hoti, issà cittassa upakkilesoti iti viditvà issà cittassa upakkileso pahÅno hoti, macchariyaæ cittassa upakkilesoti iti viditvà macchariyaæ cittassa upakkileso pahÅno hoti, mÃyà cittassa upakkilesoti iti viditvà mÃyà cittassa upakkileso pahÅno hoti, sÃÂheyyaæ cittassa upakkilesoti iti viditvà sÃÂheyyaæ cittassa upakkileso pahÅno hoti, thambho cittassa upakkilesoti iti viditvà thambho cittassa upakkileso pahÅno hoti, sÃrambho cittassa upakkilesoti iti viditvà sÃrambho cittassa upakkileso pahÅno hoti, mÃno cittassa upakkilesoti iti viditvà mÃno cittassa upakkileso pahÅno hoti, atimÃno cittassa upakkilesoti iti viditvà atimÃno cittassa upakkileso pahÅno hoti, mado cittassa upakkilesoti iti viditvà mado cittassa upakkileso pahÅno hoti, pamÃdo cittassa upakkilesoti iti viditvà pamÃdo cittassa upakkileso pahÅno hoti. 7. So buddhe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato hoti: svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅti. SaÇghe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ujupaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ¤ÃyapaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, sÃmÅcipaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, yadidaæ cattÃri purisayugÃni aÂÂha purisapuggalÃ, esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuneyyo pÃhuïeyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. [BJT Page 088] [\x 88/] 8. Yatopi1 kho panassa cattaæ hoti vantaæ muttaæ pahÅnaæ paÂinissaÂÂhaæ. So buddhe aveccappasÃdena samannÃgatomahÅti labhati atthavedaæ. Labhati dhammavedaæ. Labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgatomhÅti labhati atthavedaæ. Labhati dhammavedaæ. Labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ [PTS Page 038] [\q 38/] samÃdhiyati. SaÇghe aveccappasÃdena samannÃgatomhÅti labhati atthavedaæ. Labhati dhammavedaæ. Labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 'Yatopi1 kho pana me cattaæ vantaæ pahÅnaæ paÂinissaÂÂha'nti labhati atthavedaæ. Labhati dhammavedaæ. Labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. Pamuditassa pÅti, jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 9. Sa kho so bhikkhave bhikkhu evaæ sÅlo evaæ dhammo evaæ pa¤¤o sÃlÅna¤cepi piï¬apÃtaæ bhu¤jati vicitakÃÊakaæ anekasÆpaæ anekabya¤janaæ, nevassa naæ hoti antarÃyÃya. SeyyathÃpi bhikkhave vatthaæ saÇkiliÂÂhaæ malaggahitaæ acchaæ udakaæ Ãgamma parisuddhaæ hoti pariyodÃtaæ, ukkÃmukhaæ và panÃgamma jÃtarÆpaæ parisuddhaæ hoti pariyodÃtaæ, evameva kho bhikkhave bhikkhu evaæ sÅlo evaæ dhammo evaæ pa¤¤o sÃlÅna¤cepi piï¬apÃtaæ bhu¤jati vicitakÃÊakaæ anekasÆpaæ anekabya¤janaæ, nevassa naæ hoti antarÃyÃya. 10. So mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ. Tathà tatiyaæ. Tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ. Tathà tatiyaæ. Tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ. Tathà tatiyaæ. Tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ. Tathà tatiyaæ. Tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. ------------------ 1. Yathodhi - sÅmu " aÂÂhakathÃyaæ 'yathodhi'iti pÃÂhantaravasena niddiÂÂhaæ. [BJT Page 090] [\x 90/] 11. 'So atthi idaæ, atthi hÅnaæ, atthi païÅtaæ, atthi imassa sa¤¤Ãgatassa uttariæ nissaraïa'nti pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti. Vusitaæ brahmacariyaæ. Kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti [PTS Page 039] [\q 39/] pajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu sinÃto antarena sinÃnenÃti. 12. Tena kho pana samayena sundarikabhÃradvÃjo brÃhmaïo bhagavato avidÆre nisinno hoti. Atha kho sundarikabhÃradvÃjo brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: gacchati pana bhavaæ gotamo bÃhukaæ nadiæ sinÃyitunti? 13. Kiæ brÃhmaïa bÃhukÃya nadiyÃ? Kiæ bÃhukà nadÅ karissatÅti? Lobyasammatà hi bho gotama bÃhukà nadÅ bahujanassa. Pu¤¤asammatà hi bho gotama bÃhukà nadÅ bahujanassa. BÃhukÃya ca pana nadiyà bahujano pÃpakaæ kataæ kammaæ pavÃhetÅti. Atha kho bhagavà sundarÅkabhÃradvÃjaæ brÃhmaïaæ gÃthÃhi ajjhabhÃsi: BÃhukaæ adhikakka¤ca gayaæ sundarikÃmapÅ, Sarassatiæ payÃga¤ca atho bÃhumatiæ nadiæ. Niccampi bÃlo pakkhanno kaïhakammo na sujjhati, Kiæ sundarikà karissati kiæ payÃgo kiæ bÃhukà nadÅ, Veriæ katakibbisaæ naraæ na hi naæ sodhaye pÃpakamminaæ. Suddhassa ve sadà phaggu suddhassuposatho sadÃ, Suddhassa sucikammassa sadà sampajjate vataæ, Idhe va sinÃhi brÃhmaïa sabbabhÆtesu karohi khemataæ. Sace musà na bhaïasi sace pÃïaæ na hiæsasi, Sace adinnaæ nÃdiyasi saddahÃno amaccharÅ, Kiæ kÃhasi gayaæ gantvà udapÃnopi te gayÃti. [BJT Page 092] [\x 92/] 14. Evaæ vutte sundarikabhÃradvÃjo brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bho gotama. Abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃhaæ bhoto gotamassa santike pabbajjaæ labheyyaæ upasampadanti. 15. Alattha kho sundarikabhÃradvÃjo brÃhmaïo bhagavato santike pabbajjaæ. Alattha upasampadaæ [PTS Page 040] [\q 40/] acirÆpasampanno kho panÃyasmà bhÃradvÃjo eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. KhÅïà jÃti. Vusitaæ brahmacariyaæ. Kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro kho panÃyasmà bhÃradvÃjo arahataæ ahosÅti. VatthÆpamasuttaæ sattamaæ. 1.1.8. Sallekha suttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Ãyasmà mahÃcundo sÃyanhasamayaæ paÂisallÃnà vuÂÂhito yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà mahÃcundo bhagavantaæ etadavoca: 2. Yà imà bhante anekavihità diÂÂhiyo loke uppajjanti attavÃdapaÂisaæyuttà và lokavÃdapaÂisaæyuttà vÃ, Ãdimeva nu kho bhante bhikkhuno manasi karoto evametÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti? EvametÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hotÅti? [BJT Page 094] [\x 94/] Yà imà cunda anekavihità diÂÂhiyo loke uppajjanti attavÃdapaÂisaæyuttà và lokavÃdapaÂisaæyuttà vÃ, yattha cetà diÂÂhiyo uppajjanti, yattha cetà anusenti, yattha cetà samudÃcaranti, taæ netaæ mama, neso'hamasmi, na me'so attÃti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passato evametÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti. EvametÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hoti. 3. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati - yaæ idhekacco bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihareyya. Tassa evamassa: sallekhena viharÃmÅti, na kho panete cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti. DiÂÂhadhammasukhavihÃrà ete ariyassa vinaye vuccanti. 4. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati - yaæ idhekacco bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihareyya. Tassa evamassa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho panete cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti. DiÂÂhadhammasukhavihÃrà [PTS Page 041] [\q 41/] ete ariyassa vinaye vuccanti. 5. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati - yaæ idhekacco bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca vihareyya, sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeyya, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihareyya, tassa evamassa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho panete cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti. DiÂÂhadhammasukhavihÃrà ete ariyassa vinaye vuccanti. 6. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati - yaæ idhekacco bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajjavihareyya, tassa evamassa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho panete cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti. DiÂÂhadhammasukhavihÃrà ete ariyassa vinaye vuccanti. [BJT Page 096] [\x 96/] 7. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati - yaæ idhekacco bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja vihareyya. Tassa evamassa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho panete cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti. Santà ete vihÃrà ariyassa vinaye vuccanti. 8. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati - yaæ idhekacco bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja vihareyya. Tassa evamassa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho panete cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti. Santà ete vihÃrà ariyassa vinaye vuccanti. 9. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati - yaæ idhekacco bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja vihareyya tassa evamassa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho panete cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti. Santà ete vihÃrà ariyassa vinaye vuccanti. 10. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati - yaæ idhekacco bhikkhu sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja vihareyya. Tassa evamassa: sallekhena viharÃmÅti [PTS Page 042] [\q 42/] na kho panete cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti. Santà ete vihÃrà ariyassa vinaye vuccanti. (1. SallekhapariyÃyo:) 1. Idha kho pana vo cunda sallekho karaïÅyo: pare vihiæsakà bhavissanti. Mayamettha avihiæsakà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 2. Pare pÃïÃtipÃtÅ bhavissanti, mayamettha pÃïÃtipÃtà paÂiviratà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 3. Pare adinnÃdÃyÅ bhavissanti, mayamettha adinnÃdÃnà paÂiviratà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 4. Pare abrahmacÃrÅ bhavissanti, mayamettha brahmacÃrÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 5. Pare musÃvÃdÅ bhavissanti, mayamettha musÃvÃdà paÂiviratà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 6. Pare pisuïavÃcà bhavissanti: mayamettha pisuïà vÃcà paÂiviratà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. [BJT Page 098] [\x 98/] 7. Pare pharusÃvÃcÃ1 bhavissanti, mayamettha pharusÃvÃcÃ2 paÂiviratà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 8. Pare samphappalÃpÅ3 bhavissanti, mayamettha samphappalÃpà paÂiviratà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 9. Pare abhijjhÃlu bhavissanti, mayamettha anabhijjhÃlÆ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 10. Pare byÃpannacittà bhavissanti, mayamettha abyÃpannacittà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 11. Pare micchÃdiÂÂhÅ4 bhavissanti, mayamettha sammÃdiÂÂhi5 bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo 12. Pare micchÃsaÇkappà bhavissanti, mayamettha sammÃsaÇkappà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 13. Pare micchÃvÃcà bhavissanti, mayamettha sammÃvÃcà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 14. Pare micchÃkammantà bhavissanti, mayamettha sammÃkammantà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 15. Pare micchÃÃjÅvà bhavissanti, mayamettha sammÃÃjÅvà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 16. Pare micchÃvÃyÃmà bhavissanti, mayamettha sammÃvÃyÃmà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 17. Pare micchÃsatÅ bhavissanti, mayamettha sammÃsatÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 18. Pare micchÃsamÃdhÅ bhavissanti, mayamettha sammÃsamÃdhÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 19. Pare micchäÃïÅ bhavissanti, mayamettha sammäÃïÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 20. Pare micchÃvimuttÅ bhavissanti, mayamettha sammÃvimuttÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 21. Pare thÅnamiddhapariyuÂÂhità bhavissanti, mayamettha vigatathÅnamiddhà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 22. Pare uddhatà bhavissanti, mayamettha anuddhatà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 23. Pare vecikicchÅ 6 bhavissanti, mayamettha tiïïavicikicchà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. ----------------- 1.PharusavÃcÃ, machasaæ 2.PharusÃya vÃcÃya, machasaæ, syà 3. SamaphappalÃpÃ, katthaci 4. MicchÃdiÂÂhikÃ, syÃ. 5. SammÃdiÂaÂhikÃ, syÃ. 6. VicikicchÅ, machasaæ. [BJT Page 100] [\x 100/] 24. Pare kodhanà bhavissanti, mayamettha akkodhanà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 25. Pare upanÃhÅ bhavissanti, mayamettha anupanÃhÅ bhavissÃmÃti [PTS Page 043] [\q 43/] sallekho karaïÅyo. 26. Pare makkhÅ bhavissanti, mayamettha amakkhÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 27. Pare paÊÃsÅ bhavissanti, mayamettha apaÊÃsÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 28. Pare issukÅ bhavissanti, mayamettha anissukÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 29. Pare maccharÅ bhavissanti , mayamettha amaccharÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 30. Pare saÂhà bhavissanti, mayamettha asaÂhà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 31. Pare mÃyÃvÅ bhavissanti, mayamettha amÃyÃvÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 32. Pare thaddhà bhavissanti, mayamettha atthaddhÃ1 bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 33. Pare atimÃnÅ bhavissanti, mayamettha anatimÃnÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 34. Pare dubbacà bhavissanti, mayamettha subbacÃ2 bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 35. Pare pÃpamittà bhavissanti, mayamettha kalyÃïamittà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 36. Pare pamattà bhavissanti, mayamettha appamattà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 37. Pare assaddhÃ3 bhavissanti, mayamettha saddhà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 38. Pare ahirikà bhavissanti, mayamettha hirimanà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 39. Pare anottÃpÅ4 bhavissanti, mayamettha ottÃpÅ5 bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 40. Pare appassutÃ6 bhavissanti, mayamettha bahussutà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. --------------------- 1.AthaddhÃ, syà 2. SuvacÃ, machasaæ 3. AsaddhÃ, syÃ. 4. AnottappÅ, syÃ. 5.OttappÅ, syÃ. 6. AppasutÃ, syà [BJT Page 102] [\x 102/] 41. Pare kusÅtà bhavissanti, mayamettha Ãraddhaviriyà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 42. Pare muÂÂhassatÅ bhavissanti, mayamettha upaÂÂhitasatÅ1 bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 43. Pare duppa¤¤Ã bhavissanti, mayamettha pa¤¤Ãsampannà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 44. Pare sandiÂÂhiparÃmÃsÅ2 ÃdhÃnagÃhÅ3 duppaÂinissaggÅ bhavissanti, mayamettha asandiÂÂhiparÃmÃsÅ4 anÃdhÃnagÃhÅ5 suppaÂinissaggÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. 2.( CittuppÃdapariyÃyo:) 1. CittuppÃdampi kho ahaæ cunda kusalesu dhammesu bahukÃraæ6 vadÃmi. Ko pana vÃdo kÃyena vÃcÃya7 anuvidhÅyanÃsu.8. 2. TasmÃtiha cunda pare vihiæsakà bhavissanti, mayamettha avihiæsakà bhavissÃmÃti. Cittaæ uppÃdetabbaæ. Pare pÃïÃtipÃtÅ bhavissanti, mayamettha pÃïÃtipÃtà paÂiviratà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ 3. Pare adinnÃdÃyÅ bhavissanti, mayamettha adinnÃdÃnà paÂiviratà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ 4. Pare abrahmacÃrÅ bhavissanti, mayamettha brahmacÃrÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ 5. Pare musÃvÃdÅ bhavissanti, mayamettha musÃvÃdà paÂiviratà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ 6. Pare pisuïÃvÃcà bhavissanti: mayamettha pisuïÃvÃcà paÂiviratà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ 7. Pare pharusÃvÃcÃ1 bhavissanti, mayamettha pharusÃvÃcÃ2 paÂiviratà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ 8. Pare samphappalÃpÅ3 bhavissanti, mayamettha samphappalÃpà paÂiviratà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ 9. Pare abhijjhÃlÆ bhavissanti, mayamettha anabhijjhÃlÆ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ 10. Pare byÃpannacittà bhavissanti, mayamettha abyÃpannacittà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 11. Pare micchÃdiÂÂhÅ4 bhavissanti, mayamettha sammÃdiÂÂhi5 bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ 12. Pare micchÃsaÇkappà bhavissanti, mayamettha sammÃsaÇkappà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 13. Pare micchÃvÃcà bhavissanti, mayamettha sammÃvÃcà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 14. Pare micchÃkammantà bhavissanti, mayamettha sammÃkammantà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 15. Pare micchÃÃjÅvà bhavissanti, mayamettha sammÃÃjÅvà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 16. Pare micchÃvÃyÃmà bhavissanti, mayamettha sammÃvÃyÃmà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 17. Pare micchÃsatÅ bhavissanti, mayamettha sammÃsatÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 18. Pare micchÃsamÃdhÅ bhavissanti, mayamettha sammÃsamÃdhÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 19. Pare micchäÃïÅ bhavissanti, mayamettha sammäÃïÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 20. Pare micchÃvimuttÅ bhavissanti, mayamettha sammÃvimuttÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 21. Pare thÅnamiddhapariyuÂÂhità bhavissanti, mayamettha vigatathÅnamiddhà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 22. Pare uddhatà bhavissanti, mayamettha anuddhatà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 23. Pare vecikicchÅ 6 bhavissanti, mayamettha tiïïavicikicchà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 24. Pare kodhanà bhavissanti, mayamettha akkodhanà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 25. Pare upanÃhÅ bhavissanti, mayamettha anupanÃhÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 26. Pare makkhÅ bhavissanti, mayamettha amakkhÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 27. Pare paÊÃsÅ bhavissanti, mayamettha apaÊÃsÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 28. Pare issukÅ bhavissanti, mayamettha anissukÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 29. Pare maccharÅ bhavissanti , mayamettha amaccharÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 30. Pare saÂhà bhavissanti, mayamettha asaÂhà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 31. Pare mÃyÃvÅ bhavissanti, mayamettha amÃyÃvÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 32. Pare thaddhà bhavissanti, mayamettha atthaddhà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 33. Pare atimÃnÅ bhavissanti, mayamettha anatimÃnÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 34. Pare dubbacà bhavissanti, mayamettha subbacà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 35. Pare pÃpamittà bhavissanti, mayamettha kalyÃïamittà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 36. Pare pamattà bhavissanti, mayamettha appamattà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 37. Pare assaddhà bhavissanti, mayamettha saddhà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 38. Pare ahirikà bhavissanti, mayamettha hirimanà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 39. Pare anottÃpÅ bhavissanti, mayamettha ottÃpÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 40. Pare appassutà bhavissanti, mayamettha bahussutà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 41.. Pare kusÅtà bhavissanti, mayamettha Ãraddhaviriyà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 42. Pare muÂÂhassatÅ bhavissanti, mayamettha upaÂÂhitasatÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 43. Pare duppa¤¤Ã bhavissanti, mayamettha pa¤¤Ãsampannà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. 44. Pare sandiÂÂhiparÃmÃsÅ ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ bhavissanti, mayamettha asandiÂÂhiparÃmÃsÅ anÃdhÃnagÃhÅ suppaÂinissaggÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. (44) 3.( ParikkamanapariyÃyo:) 1. SeyyathÃpi cunda visamo9 maggo, tassÃssa10 a¤¤o samo maggo parikkamanÃya, seyyathÃpi11 pana cunda visamaæ titthaæ 12, tassÃssa a¤¤aæ samaæ titthaæ parikkamanÃya [PTS Page 044] [\q 44/] 2. Evameva kho cunda vihiæsakassa purisapuggalassa avihiæsà hoti parikkamanÃya, pÃïÃtipÃtissa purisapuggalassa pÃïÃtipÃtà veramaïÅ hoti parikkamanÃya. AdinnÃdÃyissa purisapuggalassa adinnÃdÃnà veramaïÅ hoti parikkamanÃya. AbrahmacÃrissa purisapuggalassa abrahmacariyà veramaïÅ13 hoti parikkamanÃya. MusÃvÃdissa purisapuggalassa musÃvÃdà veramaïÅ hoti parikkamanÃya. PisuïavÃcassa14 purisapuggalassa pisuïÃyavÃcÃya15 veramaïÅ hoti parikkamanÃya. PharusavÃcassa16 purisapuggalassa pharusÃya vÃcÃya17 veramaïÅ hoti parikkamanÃya. SamphappalÃpissa purisapuggalassa samphappalÃpà veramaïÅ hoti parikkamanÃya. AbhijjhÃlussa purisapuggalassa anabhijjhà hoti parikkamanÃya. ByÃpannacittassa purisapuggalassa abyÃpÃdo hoti parikkamanÃya. (1-10) -------------------- 1. UpaÂÂhitassatÅ, machasaæ. 2. SandiÂÂhiparÃmÃsi, syÃ.[PTS 3.] ùdhÃnagÃhÅ, syÃ.[PTS.] ùdhÃnaggÃhÅ, machasaæ. 4.AsandiÂÂhiparÃmÃsi, syÃ.[PTS.] 5. AnÃdhÃnagÃhÅ, syÃ. 6. BahÆpakÃraæ, katthaci. 7.VÃcÃ, katthaci. 8. AnuvidhÅyamÃnÃsu, katthaci. AnuvidhiyanÃsu, syÃ. 9. Maggo assa, machasaæ. 10. Tassa, machasaæ 11.Seyyathà vÃ, machasaæ. 12. Nitthaæ assa, machasaæ. 13.Brahmacariyaæ, sÅmu. 14.PisuïÃvÃcassa, sÅmu. 15. PisuïÃvÃcÃ, sÅmu. 16. PharusÃvÃcassa, sÅmu. 17. PharusÃvÃcà sÅmu. [BJT Page 104] [\x 104/] 3. MicchÃdiÂÂhissa purisapuggalassa sammÃdiÂÂhi hoti parikkamanÃya. MicchÃsaÇkappassa purisapuggalassa sammÃsaÇkappo hoti parikkamanÃya. MicchÃvÃcassa purisapuggalassa sammÃvÃcà hoti parikkamanÃya. MicchÃkammantassa purisapuggalassa sammÃkammanto hoti parikkamanÃya. MicchÃÃjÅvassa purisapuggalassa sammÃÃjÅvo hoti parikkamanÃya. MicchÃvÃyÃmassa purisapuggalassa sammÃvÃyÃmo hoti parikkamanÃya micchà satissa purisapuggalassa sammÃsati hoti parikkamanÃya micchÃsamÃdhissa purisapuggalassa sammÃsamÃdhi hoti parikkamanÃya. MicchäÃïissa purisapuggalassa sammäÃïaæ hoti parikkamanÃya. MicchÃvimuttissa purisapuggalassa sammÃvimutti hoti parikkamanÃya. (11-20) 4. ThÅnamiddhapariyuÂÂhitassa purisapuggalassa vigatathÅnamiddhatà hoti parikkamanÃya. Uddhatassa purisapuggalassa anuddhaccaæ hoti parikkamanÃya. Vecikicchissa1 purisapuggalassa tiïïavicikicchatà hoti parikkamanÃya. Kodhanassa purisapuggalassa akkodho hoti parikkamanÃya. UpanÃhissa purisapuggalassa anupanÃho hoti parikkamanÃya. Makkhissa purisapuggalassa amakkho hoti parikkamanÃya. PaÊÃsissa purisapuggalassa apaÊÃso hoti parikkamanÃya. Issukissa purisapuggalassa anissÃ2 hoti parikkamanÃya. Maccharissa purisapuggalassa amacchariyaæ hoti parikkamanÃya. SaÂhassa purisapuggalassa asÃÂheyyaæ hoti parikkamanÃya. MÃyÃvissa purisapuggalassa amÃyà hoti parikkamanÃya. Thaddhassa purisapuggalassa atthaddhiyaæ hoti parikkamanÃya. AtimÃnissa purisapuggalassa anatimÃno hoti parikkamanÃya. Dubbacassa purisapuggalassa sovacassatà hoti parikkamanÃya. PÃpamittassa purisapuggalassa kalyÃïamittatà hoti parikkamanÃya. Pamattassa purisapuggalassa appamÃdo hoti parikkamanÃya. Assaddhassa purisapuggalassa saddhà hoti parikkamanÃya. Ahirikassa purisapuggalassa hiri3 hoti parikkamanÃya. AnottÃpissa purisapuggalassa ottappaæ hoti parikkamanÃya. Appassutassa purisapuggalassa bÃhusaccaæ hoti parikkamanÃya. KusÅtassa purisapuggalassa viriyÃrambho hoti parikkamanÃya. MuÂÂhassatissa purisapuggalassa upaÂÂhitasatità hoti parikkamanÃya. Duppa¤¤assa purisapuggalassa pa¤¤Ãsampadà hoti parikkamanÃya. SandiÂÂhiparÃmÃsiÃdhÃnagÃhiduppaÂinissaggissa purisapuggalassa asandiÂÂhiparÃmÃsianÃdhÃnagÃhisuppaÂinissaggità hoti parikkamanÃya. (21-44) (4.UparibhÃvapariyÃyo:) 1. SeyyathÃpi cunda ye keci akusalà dhammà sabbe te adhobhÃvaæ gamanÅyÃ4 yo keci kusalà dhammà sabbe te uparibhÃvaæ5 gamanÅyÃ. Evameva kho cunda vihiæsakassa purisapuggalassa avihiæsà hoti uparibhÃvÃya. PÃïÃtipÃtissa purisapuggalassa pÃïÃtipÃtà veramaïÅ hoti uparibhÃvÃya. AdinnÃdÃyissa purisapuggalassa adinnÃdÃnà veramaïÅ hoti uparibhÃvÃya. AbrahmacÃrissa purisapuggalassa abrahmacariyà veramaïÅ13 hoti uparibhÃvÃya. MusÃvÃdissa purisapuggalassa musÃvÃdà veramaïÅ hoti uparibhÃvÃya. PisuïavÃcassa14 purisapuggalassa pisuïÃyavÃcÃya15 veramaïÅ hoti uparibhÃvÃya. PharusavÃcassa16 purisapuggalassa pharusÃya vÃcÃya17 veramaïÅ hoti uparibhÃvÃya. SamphappalÃpissa purisapuggalassa samphappalÃpà veramaïÅ hoti uparibhÃvÃya. AbhijjhÃlussa purisapuggalassa anabhijjhà hoti uparibhÃvÃya. ByÃpannacittassa purisapuggalassa abyÃpÃdo hoti uparibhÃvÃya. (1-10) MicchÃdiÂÂhissa purisapuggalassa sammÃdiÂÂhi hoti uparibhÃvÃya. MicchÃsaÇkappassa purisapuggalassa sammÃsaÇkappo hoti uparibhÃvÃya. MicchÃvÃcassa purisapuggalassa sammÃvÃcà hoti uparibhÃvÃya. MicchÃkammantassa purisapuggalassa sammÃkammanto hoti uparibhÃvÃya. MicchÃÃjÅvassa purisapuggalassa sammÃÃjÅvo hoti uparibhÃvÃya. MicchÃvÃyÃmassa purisapuggalassa sammÃvÃyÃmo hoti uparibhÃvÃya micchà satissa purisapuggalassa sammÃsati hoti uparibhÃvÃya. MicchÃsamÃdhissa purisapuggalassa sammÃsamÃdhi hoti uparibhÃvÃya. MicchäÃïissa purisapuggalassa sammäÃïaæ hoti uparibhÃvÃya. MicchÃvimuttissa purisapuggalassa sammÃvimutti hoti uparibhÃvÃya. (11-20) ThÅnamiddhapariyuÂÂhitassa purisapuggalassa vigatathÅnamiddhatà hoti uparibhÃvÃya. Uddhatassa purisapuggalassa anuddhaccaæ hoti uparibhÃvÃya. Vecikicchissa1 purisapuggalassa tiïïavicikicchatà hoti uparibhÃvÃya. Kodhanassa purisapuggalassa akkodho hoti uparibhÃvÃya. UpanÃhissa purisapuggalassa anupanÃho hoti uparibhÃvÃya. Makkhissa purisapuggalassa amakkho hoti uparibhÃvÃya. PaÊÃsissa purisapuggalassa apaÊÃso hoti uparibhÃvÃya. Issukissa purisapuggalassa anissÃ2 hoti uparibhÃvÃya. Maccharissa purisapuggalassa amacchariyaæ hoti uparibhÃvÃya. SaÂhassa purisapuggalassa asÃÂheyyaæ hoti uparibhÃvÃya. MÃyÃvissa purisapuggalassa amÃyà hoti uparibhÃvÃya. Thaddhassa purisapuggalassa atthaddhiyaæ hoti uparibhÃvÃya. AtimÃnissa purisapuggalassa anatimÃno hoti uparibhÃvÃya. Dubbacassa purisapuggalassa sovacassatà hoti uparibhÃvÃya. PÃpamittassa purisapuggalassa kalyÃïamittatà hoti uparibhÃvÃya. Pamattassa purisapuggalassa appamÃdo hoti uparibhÃvÃya. Assaddhassa purisapuggalassa saddhà hoti uparibhÃvÃya. Ahirikassa purisapuggalassa hiri3 hoti uparibhÃvÃya. AnottÃpissa purisapuggalassa ottappaæ hoti uparibhÃvÃya. Appassutassa purisapuggalassa bÃhusaccaæ hoti uparibhÃvÃya. KusÅtassa purisapuggalassa viriyÃrambho hoti uparibhÃvÃya. MuÂÂhassatissa purisapuggalassa upaÂÂhitasatità hoti uparibhÃvÃya. Duppa¤¤assa purisapuggalassa pa¤¤Ãsampadà hoti uparibhÃvÃya. SandiÂÂhiparÃmÃsi ÃdhÃnagÃhi duppaÂinissaggissa [PTS Page 045] [\q 45/] purisapuggalassa asandiÂÂhiparÃmÃsÅ anÃdhÃnagÃhÅ suppaÂinissaggità hoti uparibhÃvÃya. (44) ------------------- 1. Vicikicachissa, machasaæ 2. AnissukitÃ, machasaæ. 3. Hiri, machasaæ. [PTS.] 4. GamaniyÃ, katthaci. 5. UparibhÃvÃya -pe-machasaæ. [BJT Page 106] [\x 106/] (5 ParinibbÃnapariyÃyo:) 1. So vata cunda attanà palipapalipanno paraæ palipapalipannaæ uddharissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vata cunda, attanà apalipapalipanno paraæ palipapalipannaæ uddharissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. So vata cunda attanà adanto avinÅto aparinibbuto paraæ damessati vinessati parinibbÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vata cunda attanà danto vinÅto parinibbuto paraæ damessati vinessati parinibbÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. 2. Evameva kho cunda vihiæsakassa purisapuggalassa avihiæsà hoti parinibbÃnÃya. PÃïÃtipÃtissa purisapuggalassa pÃïÃtipÃtà veramaïÅ hoti parinibbÃnÃya. AdinnÃdÃyissa purisapuggalassa adinnÃdÃnà veramaïÅ hoti parinibbÃnÃya. AbrahmacÃrissa purisapuggalassa abrahmacariyà veramaïÅ hoti parinibbÃnÃya. MusÃvÃdissa purisapuggalassa musÃvÃdà veramaïÅ hoti parinibbÃnÃya. PisuïavÃcassa purisapuggalassa pisuïÃyavÃcÃya veramaïÅ hoti parinibbÃnÃya. PharusavÃcassa purisapuggalassa pharusÃya vÃcÃya veramaïÅ hoti parinibbÃnÃya. SamphappalÃpissa purisapuggalassa samphappalÃpà veramaïÅ hoti parinibbÃnÃya. AbhijjhÃlussa purisapuggalassa anabhijjhà hoti parinibbÃnÃya. ByÃpannacittassa purisapuggalassa abyÃpÃdo hoti parinibbÃnÃya. (1-10) 3. MicchÃdiÂÂhissa purisapuggalassa sammÃdiÂÂhi hoti parinibbÃnÃya. MicchÃsaÇkappassa purisapuggalassa sammÃsaÇkappo hoti parinibbÃnÃya. MicchÃvÃcassa purisapuggalassa sammÃvÃcà hoti parinibbÃnÃya. MicchÃkammantassa purisapuggalassa sammÃkammanto hoti parinibbÃnÃya. MicchÃÃjÅvassa purisapuggalassa sammÃÃjÅvo hoti parinibbÃnÃya. MicchÃvÃyÃmassa purisapuggalassa sammÃvÃyÃmo hoti parinibbÃnÃya micchà satissa purisapuggalassa sammÃsati hoti parinibbÃnÃya micchÃsamÃdhissa purisapuggalassa sammÃsamÃdhi hoti parinibbÃnÃya. MicchäÃïissa purisapuggalassa sammäÃïaæ hoti parinibbÃnÃya. MicchÃvimuttissa purisapuggalassa sammÃvimutti hoti parinibbÃnÃya. (11-20) [BJT Page 108] [\x 108/] 4. ThÅnamiddhapariyuÂÂhitassa purisapuggalassa vigatathÅnamiddhatà hoti parinibbÃnÃya. Uddhatassa purisapuggalassa anuddhaccaæ hoti parinibbÃnÃya. Vecikicchissa1 purisapuggalassa tiïïavicikicchatà hoti parinibbÃnÃya. Kodhanassa purisapuggalassa akkodho hoti parinibbÃnÃya. UpanÃhissa purisapuggalassa anupanÃho hoti parinibbÃnÃya. Makkhissa purisapuggalassa amakkho hoti parinibbÃnÃya. PaÊÃsissa purisapuggalassa apaÊÃso hoti parinibbÃnÃya. Issukissa purisapuggalassa anissÃ2 hoti parinibbÃnÃya. Maccharissa purisapuggalassa amacchariyaæ hoti parinibbÃnÃya. SaÂhassa purisapuggalassa asÃÂheyyaæ hoti parinibbÃnÃya. MÃyÃvissa purisapuggalassa amÃyà hoti parinibbÃnÃya. Thaddhassa purisapuggalassa atthaddhiyaæ hoti parinibbÃnÃya. AtimÃnissa purisapuggalassa anatimÃno hoti parinibbÃnÃya. Dubbacassa purisapuggalassa sovacassatà hoti parinibbÃnÃya. PÃpamittassa purisapuggalassa kalyÃïamittatà hoti parinibbÃnÃya. Pamattassa purisapuggalassa appamÃdo hoti parinibbÃnÃya. Assaddhassa purisapuggalassa saddhà hoti parinibbÃnÃya. Ahirikassa purisapuggalassa hiri3 hoti parinibbÃnÃya. AnottÃpissa purisapuggalassa ottappaæ hoti parinibbÃnÃya. Appassutassa purisapuggalassa bÃhusaccaæ hoti parinibbÃnÃya. KusÅtassa purisapuggalassa viriyÃrambho hoti parinibbÃnÃya. MuÂÂhassatissa purisapuggalassa upaÂÂhitasatità hoti parinibbÃnÃya. Duppa¤¤assa [PTS Page 046] [\q 46/] purisapuggalassa pa¤¤Ãsampadà hoti parinibbÃnÃya. SandiÂÂhiparÃmÃsiÃdhÃnagÃhiduppaÂinissaggissa purisapuggalassa asandiÂÂhiparÃmÃsianÃdhÃnagÃhisuppaÂinissaggità hoti parinibbÃnÃya. (21-44) 5. Iti kho cunda desito mayà sallekhapariyÃyo. Desito cittuppÃdapariyÃyo. Desito parikkamanapariyÃyo. Desito uparibhÃvapariyÃyo. Desito parinibbÃnapariyÃyo. Yaæ kho cunda satthÃrà karaïÅyaæ sÃvakÃnaæ hitesinà anukampakena anukampaæ upÃdÃya, kataæ vo taæ mayÃ. EtÃni cunda rukkhamÆlÃni, etÃni su¤¤ÃgÃrÃni. JhÃyatha cunda mà pamÃdattha. Mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha. Ayaæ vo amhÃkaæ anusÃsanÅ "ti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà mahÃcundo bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅ "ti. *CatuttÃrÅsa1 padà vuttà sandhayo2 pa¤ca desità Suttanto sallekho3 nÃma gambhÅro sÃgarÆpamo.4 Sallekhasuttaæ aÂÂhamaæ. ----------------------- 1. CatuttÃlÅsa, machasaæ catuttÃÊÅsa, syÃ. 2. Sandhiyo, katthaci. 3. Sallekho nÃma suttatto, machasaæ syÃ. 4. SÃgarÆpamo'ti machasaæ syÃ. *(IÇgalÅsapotthake esà gÃthà na dissate.) [BJT Page 110 [\x 110/] ] 1.1.9. SammÃdiÂÂhisuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: Ãvuso bhikkhavoti. ùvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: 2. SammÃdiÂÂhi sammÃdiÂÂhÅti Ãvuso vuccati, kittÃvatà nu kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi1 hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti ? 2. 3. DÆratopi kho mayaæ Ãvuso ÃgaccheyyÃma Ãyasmato sÃriputtassa santike etassa bhÃsitassa atthama¤¤Ãtuæ, sÃdhu vatÃyasmantaæ yeva sÃriputtaæ paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho, Ãyasmato sÃriputtassa sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅti. TenahÃvuso3 suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha bhÃsissÃmÅti. EvamÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako akusala¤ca pajÃnÃti, akusalamÆla¤ca pajÃnÃti. Kusala¤ca pajÃnÃti, kusalamÆla¤ca [PTS Page 047] [\q 47/] pajÃnÃti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 5. Katamaæ panÃvuso akusalaæ? Katamaæ akusalamÆlaæ? Katamaæ kusalaæ 4 ? Katamaæ kusalamÆlanti 6 ? 6. PÃïÃtipÃto kho Ãvuso akusalaæ, adinnÃdÃnaæ akusalaæ, kÃmesumicchÃcÃro akusalaæ, musÃvÃdo akusalaæ, pisuïÃvÃcà akusalaæ, pharusÃvÃcà akusalaæ, samphappalÃpo akusalaæ, abhijjhà akusalaæ, byÃpÃdo akusalaæ, micchÃdiÂÂhi akusalaæ, idaæ vuccatÃvuso akusalaæ. 7. Katama¤cÃvuso akusalamÆlaæ ? Lobho akusalamÆlaæ, doso akusalamÆlaæ, moho akusalamÆlaæ. Idaæ vuccatÃvuso akusalamÆlaæ. --------------------- 1. SammÃdiÂÂhi, syÃ. 2. Saddhammaæ, machasaæ 3. Tena hi Ãvuso, machasaæ. Syà 4. Katamaæ panÃvuso kusalaæ, syÃ. 5. KusalamÆlaæ, machasaæ. [T.] [BJT Page 112 [\x 112/] ] 8. Katama¤cÃvuso kusalaæ ? PÃïÃtipÃtà veramaïÅ kusalaæ, adinnÃdÃnà veramaïÅ kusalaæ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ kusalaæ, musÃvÃdà veramaïÅ kusalaæ, pisuïÃvÃcà veramaïÅ kusalaæ, pharusÃvÃcà veramaïÅ kusalaæ, samphappalÃpà veramaïÅ kusalaæ, anabhijjhà kusalaæ, abyÃpÃdo kusalaæ, sammÃdiÂÂhi kusalaæ, idaæ vuccatÃvuso kusalaæ. 9. Katama¤cÃvuso kusalamÆlaæ ? Alobho kusalamÆlaæ, adoso kusalamÆlaæ, amoho kusalamÆlaæ, idaæ vuccatÃvuso kusalamÆlaæ. 10. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ akusalaæ pajÃnÃti, evaæ akusalamÆlaæ pajÃnÃti, evaæ kusalaæ pajÃnÃti, evaæ kusalamÆlaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro 1 hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato, Ãgato imaæ saddhammanti. 11. SÃdhÃvusoti 2 kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ 3: siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato 'Ãgato imaæ saddhammanti?. 12. Siyà Ãvuso 4 yato kho Ãvuso ariyasÃvako ÃhÃra¤ca pajÃnÃti, ÃhÃrasamudaya¤ca pajÃnÃti, ÃhÃranirodha¤ca pajÃnÃti, ÃhÃranirodhagÃminiæ 5 paÂipada¤ca pajÃnÃti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato [PTS Page 048] [\q 48/] Ãgato imaæ saddhammanti. 13. Katamo panÃvuso ÃhÃro ? Katamo ÃhÃrasamudayo ? Katamo ÃhÃranirodho ? Katamo ÃhÃra nirodhagÃminÅ paÂipadÃti 6 ?. 14. CattÃro me Ãvuso ÃhÃrà bhÆtÃnaæ và sattÃnaæ Âhitiyà sambhavesÅnaæ và anuggahÃya. Katame cattÃro ? KabaliÇkÃro 7 ÃhÃro oÊÃriko và sukhumo vÃ, phasso dutiyo, manosa¤cetanà tatiyà 3, vi¤¤Ãïaæ catutthaæ 9. TaïhÃsamudayà ÃhÃrasamudayo, taïhÃnirodhà ÃhÃranirodho, ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo ÃhÃra nirodhagÃminÅ paÂipadÃ. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. -------------------- 1. Dukkhassantakaro, machasaæ syÃ.[Pps.] 2. SÃdhu Ãvusoti, katthaci. 3. Apucchuæ, machasaæ. Apucchiæsu, syÃ. 4. SiyÃvuso'ti Ãyasmà sÃriputto avoca, syÃ. 5. NirodhagÃmini, [PTS] 6. PaÂipadÃ, machasaæ [PTS] 7. KabaÊÅkÃro, machasaæ kavaÊiækÃro, syÃ. 8. Tativo, [PTS] 9. Catuttho. [PTS.] [BJT Page 114 [\x 114/] ] 15. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ ÃhÃraæ pajÃnÃti, evaæ ÃhÃrasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ ÃhÃranirodhaæ pajÃnÃti, evaæ ÃhÃranirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sababaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (2. ùhÃravÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ :1 " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato 'Ãgato imaæ saddhammanti ? 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako dukkha¤ca pajÃnÃti, dukkhasamudaya¤ca pajÃnÃti, dukkhanirodha¤ca pajÃnÃti, dukkhanirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamaæ panÃvuso dukkhaæ 5 katamo dukkhasamudayo ? Katamo dukkhanirodho ? Katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti. JÃtipi dukkhÃ, jarÃpi dukkhÃ, vyÃdhipi dukkho, maraïampi dukkhaæ, sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃpi dukkhÃ, yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ, saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ. Idaæ vuccatÃvuso dukkhaæ.* Katamo cÃvuso dukkhasamudayo ? YÃyaæ taïhà ponobhavikà nandirÃgasahagatà tatra tatrÃbhinandinÅ - seyyathÅdaæ: kÃmataïhà [PTS Page 049] [\q 49/] bhavataïhà vibhavataïhà - ayaæ vuccatÃvuso dukkhasamudayo. Katamo cÃvuso dukkhanirodho ? Yo tassÃyeva taïhÃya asesavirÃganirodho cÃgo paÂinissaggo mutti anÃlayo - ayaæ vuccatÃvuso dukkhanirodho. Katamà cÃvuso dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgi komaggo dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà - seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi, sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo, sammÃvÃyÃmo, sammÃsati, sammÃsamÃdhi. ------------------- 1. ùpucchiæsu, aÂÂhakathà * Asmiæ dukkhasaccaniddese pariyÃya dukkhadhammÃva vuttÃ. TathÃpi" appiyehi sampayogo dukkho - piyehi vippayogo dukkho"ti a¤¤atra niddiÂÂhÃni pariyÃya dukkhÃni idha aniddiÂÂhÃni. TÃnipi syÃma - maramma potthakesu dissanti. Tesu pana " vyÃdhipi dukkho" ti na dissati. [BJT Page 116] [\x 116/] 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ dukkhaæ pajÃnÃti, evaæ dukkhasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ dukkhanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ dukkhanirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (3 SaccavÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako jarÃmaraïa¤ca pajÃnÃti, jarÃmaraïasamudaya¤ca pajÃnÃti, jarÃmaraïanirodha¤ca pajÃnÃti, jarÃmaraïanirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamaæ panÃvuso jarÃmaraïaæ? Katamo jarÃmaraïasamudayo? Katamo jarÃmaraïanirodho? Katamà jarÃmaraïanirodhagÃminÅ paÂipadÃ?Ti. Yà tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarÃ, jÅraïatÃ, khaï¬iccaæ, pÃliccaæ, valittacatÃ, Ãyuno saæhÃni, indriyÃnaæ paripÃko ayaæ vuccatÃvuso jarÃ. Katama¤cÃvuso maraïaæ? Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhà tamhà sattanikÃyà cuti, cavanatÃ, bhedo, antaradhÃnaæ, maccumaraïaæ, kÃlakiriyÃ, khandhÃnaæ bhedo, kalebarassa nikkhepo idaæ vuccatÃvuso maraïaæ. Iti aya¤ca jarÃ, ida¤ca maraïaæ - idaæ vuccatÃvuso jarÃmaraïaæ. JÃti samudayà jarÃmaraïasamudayo. JÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo jarÃmaraïa -nirodhagÃminÅ paÂipadà - seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi, sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo, sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ jarÃmaraïaæ pajÃnÃti, evaæ jarÃmaraïasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ jarÃmaraïanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ jarÃmaraïanirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (4 JarÃmaraïavÃro.) [BJT Page 118] [\x 118/] 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso [PTS Page 050] [\q 50/] a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako jÃti¤ca pajÃnÃti, jÃtisamudaya¤ca pajÃnÃti, jÃtinirodha¤ca pajÃnÃti, jÃtinirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamà panÃvuso jÃti? Katamo jÃtisamudayo? Katamo jÃtinirodho? Katamà jÃtinirodhagÃminÅ paÂipadÃ?Ti. Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti, sa¤jÃti, okkanti, abhinibbatti, khandhÃnaæ, pÃtubhÃvo, ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho - ayaæ vuccatÃvuso jÃti. Bhavasamudayà jÃti samudayo. Bhavanirodhà jÃtinirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo jÃtinirodhagÃminÅ paÂipadà seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi, sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammà vÃyÃmo, sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ jÃtiæ pajÃnÃti, evaæ jÃtisamudayaæ pajÃnÃti, evaæ jÃtinirodhaæ pajÃnÃti, evaæ jÃtinirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (5. JÃtivÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako bhava¤ca pajÃnÃti, bhavasamudaya¤ca pajÃnÃti, bhavanirodha¤ca pajÃnÃti, bhavanirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. [BJT Page 120] [\x 120/] 3. Katamo panÃvuso bhavo? Katamo bhavasamudayo? Katamo bhavanirodho? Katamà bhavanirodhagÃminÅ paÂipadÃ?Ti. Tayo me Ãvuso bhavÃ: kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpabhavo. UpÃdÃnasamudayà bhavasamudayo. UpÃdÃna nirodhà bhavanirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo bhavanirodhagÃminÅ paÂipadà seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ bhavaæ pajÃnÃti, evaæ bhavasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ bhavanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ bhavanirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (6. Bhava vÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako upÃdÃna¤ca pajÃnÃti, upÃdÃnasamudaya¤ca pajÃnÃti, upÃdÃnanirodha¤ca pajÃnÃti, upÃdÃnanirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamaæ panÃvuso upÃdÃnaæ? Katamo upÃdÃnasamudayo? Katamo upÃdÃnanirodho? Katamà upÃdÃnanirodhagÃminÅ paÂipadÃ?Ti. CattÃrimÃni [PTS Page 051] [\q 51/] Ãvuso upÃdÃnÃni: kÃmÆpÃdÃnaæ diÂÂhÆpÃdÃnaæ sÅlabbatÆpÃdÃnaæ attavÃdÆpÃdÃnaæ. TaïhÃsamudayà upÃdÃnasamudayo. Taïhà nirodhà upÃdÃna nirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo upÃdÃnanirodhagÃminÅ paÂipadà seyyathÅdaæ: SammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ upÃdÃnaæ pajÃnÃti, evaæ upÃdÃnasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ upÃdÃnanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ upÃdÃnanirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (7.UpÃdÃnavÃro.) [BJT Page 122] [\x 122/] 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako taïha¤ca pajÃnÃti, taïhÃsamudaya¤ca pajÃnÃti, taïhÃnirodha¤ca pajÃnÃti, taïhÃnirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamà panÃvuso taïhÃ? Katamo taïhÃsamudayo? Katamo taïhÃnirodho? Katamà taïhÃnirodhagÃminÅ paÂipadÃ? Chayime Ãvuso taïhÃkÃyÃ: rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà poÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ. VedanÃsamudayà taïhÃsamudayo. VedanÃnirodhà taïhÃnirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo taïhÃrodhagÃminÅ paÂipadà seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ taïhaæ pajÃnÃti, evaæ taïhÃsamudayaæ pajÃnÃti, evaæ taïhÃnirodhaæ pajÃnÃti, evaæ taïhÃnirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (8.TaïhÃvÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako vedana¤ca pajÃnÃti, vedanÃsamudaya¤ca pajÃnÃti, vedanÃnirodha¤ca pajÃnÃti, vedanÃnirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamà panÃvuso vedanÃ? Katamo vedanÃsamudayo? Katamo vedanÃnirodho? Katamà vedanÃnirodhagÃminÅ paÂipadÃ?Ti. Chayime Ãvuso vedanÃkÃyÃ: cakkhusamphassajà vedanÃ, sotasamphassajà vedanÃ, ghÃnasampassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, manosamphassajà vedanÃ. Phassasamudayà vedanÃsamudayo. Phassa nirodhà vedanÃnirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo vedanÃnirodhagÃminÅ paÂipadà seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi [PTS Page 052] [\q 52/] [BJT Page 124] [\x 124/] 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ vedanaæ pajÃnÃti, evaæ vedanÃsamudayaæ pajÃnÃti, evaæ vedanÃnirodhaæ pajÃnÃti, evaæ vedanÃnirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (9. VedanÃvÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako phassa¤ca pajÃnÃti, phassasamudaya¤ca pajÃnÃti, phassanirodha¤ca pajÃnÃti, phassanirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamo panÃvuso phasso? Katamo phassasamudayo? Katamo phassanirodho? Katamà phassanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti?. Chayime Ãvuso phassakÃyÃ: cakkhusamphasso sotasamphasso ghÃnasamphasso jivhÃsamphasso kÃyasamphasso manosamphasso. SaÊÃyatanasamudayà phassasamudayo. SaÊÃyatananirodhà phassanirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo phassanirodhagÃminÅ - paÂipadà seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ phassaæ pajÃnÃti, evaæ phassasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ phassanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ phassanirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (10.PhassavÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako saÊÃyatana¤ca pajÃnÃti, saÊÃyatanasamudaya¤ca pajÃnÃti, saÊÃyatananirodha¤ca pajÃnÃti, saÊÃyatananirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. [BJT Page 126] [\x 126/] 3. Katamaæ panÃvuso saÊÃyatanaæ? Katamo saÊÃyatanasamudayo? Katamo saÊÃyatananirodho? Katamà saÊÃyatananirodhagÃminÅ paÂipadÃ?Ti. ChayimÃni Ãvuso ÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ, sotÃyatanaæ, ghÃnÃyatanaæ, jivhÃyatanaæ, kÃyÃyatanaæ, manÃyatanaæ. NÃmarÆpasamudayà saÊÃyatanasamudayo. NÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo saÊÃyatananirodhagÃminÅ paÂipadà seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammà vÃyÃmo, sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ saÊÃyatanaæ pajÃnÃti, evaæ saÊÃyatanasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ saÊÃyatananirodhaæ [PTS Page 053] [\q 53/] pajÃnÃti, evaæ saÊÃyatananirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (11. SaÊÃyatanavÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako nÃmarÆpa¤ca pajÃnÃti, nÃmarÆpasamudaya¤ca pajÃnÃti, nÃmarÆpanirodha¤ca pajÃnÃti, nÃmarÆpanirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamaæ panÃvuso nÃmarÆpaæ? Katamo nÃmarÆpasamudayo? Katamo nÃmarÆpanirodho? Katamà nÃmarÆpanirodhagÃminÅ paÂipadÃ?Ti. VedanÃ, sa¤¤Ã, cetanÃ, phasso, manasikÃro - idaæ vuccatÃvuso nÃmaæ. CattÃri ca mahÃbhÆtÃni catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ. Idaæ vuccatÃvuso rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ - idaæ vuccatÃvuso nÃmarÆpaæ. Vi¤¤Ãïasamudayà nÃmarÆpasamudayo. Vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo nÃmarÆpanirodhagÃminÅ paÂipadà -seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ nÃmarÆpaæ pajÃnÃti, evaæ nÃmarÆpasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ nÃmarÆpanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ nÃmarÆpanirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (12. NÃmarÆpavÃro.) [BJT Page 128] [\x 128/] 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako vi¤¤Ãïa¤ca pajÃnÃti, vi¤¤Ãïasamudaya¤ca pajÃnÃti, vi¤¤Ãïanirodha¤ca pajÃnÃti, vi¤¤ÃïanirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamaæ panÃvuso vi¤¤Ãïaæ? Katamo vi¤¤Ãïasamudayo? Katamo vi¤¤Ãïanirodho? Katamà vi¤¤ÃïanirodhagÃminÅ paÂipadÃ?Ti. Chayime Ãvuso vi¤¤ÃïakÃyÃ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrasamudayà vi¤¤Ãïasamudayo saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo vi¤¤ÃïanirodhagÃminÅ paÂipadà - seyyathÅdaæ :sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ vi¤¤Ãïaæ pajÃnÃti, evaæ vi¤¤Ãïasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ vi¤¤Ãïanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ vi¤¤ÃïanirodhagÃminiæ paÂipadaæ [PTS Page 054] [\q 54/] pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantaÇkaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (13. Vi¤¤ÃïavÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako saÇkhÃre ca pajÃnÃti, saÇkhÃrasamudaya¤ca pajÃnÃti, saÇkhÃranirodha¤ca pajÃnÃti, saÇkhÃranirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katame panÃvuso saÇkhÃrÃ? Katamo saÇkhÃrasamudayo? Katamo saÇkhÃranirodho? Katamà saÇkhÃranirodhagÃminÅ paÂipadÃ?Ti. Tayome Ãvuso saÇkhÃrÃ: kÃyasaÇkhÃro vacÅsaÇkhÃro cittasaÇkhÃro. AvijjÃsamudayà saÇkhÃrasamudayo. AvijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo saÇkhÃranirodhagÃminÅ paÂipadà seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi. [BJT Page 130] [\x 130/] 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ saÇkhÃre pajÃnÃti, evaæ saÇkhÃrasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ saÇkhÃranirodhaæ pajÃnÃti, evaæ saÇkhÃranirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantakaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (14.SaÇkhÃravÃro.) 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi [PTS Page 55] [\q 55/] pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako avijja¤ca pajÃnÃti, avijjÃsamudaya¤ca pajÃnÃti, avijjÃnirodha¤ca pajÃnÃti, avijjÃnirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamà panÃvuso avijjÃ? Katamo avijjÃsamudayo? Katamo avijjÃnirodho? Katamà avijjÃnirodhagÃminÅ paÂipadÃti? Yaæ kho Ãvuso dukkhe a¤¤Ãïaæ, dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ, dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ - ayaæ vuccatÃvuso avijjÃ. ùsavasamudayà avijjÃsamudayo. ùsavanirodhà avijjÃnirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo avijjà nirodhagÃminÅ paÂipadà seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo, sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ avijjaæ pajÃnÃti, evaæ avijjÃsamudayaæ pajÃnÃti, evaæ avijjÃnirodhaæ pajÃnÃti, evaæ avijjÃnirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantakaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (15AvijjÃvÃro.) [BJT Page 132] [\x 132/] 1. SÃdhÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchuæ: " siyà panÃvuso a¤¤opi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatÃssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato' Ãgato imaæ saddhammanti?" 2. Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako Ãsava¤ca pajÃnÃti, Ãsavasamudaya¤ca pajÃnÃti, Ãsavanirodha¤ca pajÃnÃti, ÃsavanirodhagÃminiæ paÂipada¤ca pajÃnÃti, ettÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. 3. Katamo panÃvuso Ãsavo? Katamo Ãsavasamudayo? Katamo Ãsavanirodho? Katamà ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti.? Tayo'me Ãvuso ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo avijjÃsavo. AvijjÃsamudayà Ãsavasamudayo. AvijjÃnirodhà Ãsavanirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà -seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo, sammÃvÃyÃmo sammÃsati, sammÃsamÃdhi. 4. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ Ãsavaæ pajÃnÃti, evaæ Ãsavasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ Ãsavanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ ÃsavanirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂheva dhamme dukkhassantakaro hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. UjugatÃssa diÂÂhi. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato Ãgato imaæ saddhammanti. (16 ùsavavÃro.) Idamavoca Ãyasmà sÃriputto. Attamanà te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandunti, SammÃdiÂÂhisuttaæ navamaæ. (BhÃïakatherÃnaæ uddÃnagÃthÃ:) Dukkhaæ jarÃmaraïaæ upÃdÃnaæ saÊÃyatanaæ nÃmarÆpaæ Vi¤¤Ãïaæ chapade 'katamaæ panÃvuso' vadÃnake. JÃti taïhà ca vedanà avijjÃto catukkamo Yà cattÃripade 'katamà panÃvuso' vadÃnake. ùhÃro ca bhavo phasso saÇkhÃro Ãsavapa¤camo Yo pa¤capade 'katamo panÃvuso' vadÃnake. Katamanti chabbidhaæ vuttaæ katamÃti catubbidhà Katamo pa¤cavidho vutto sabbasaÇkhÃnaæ1 pa¤cadasa padÃni cÃti. ---------------------- 1. SaÇkhÃrÃnaæ, sÅmu. [BJT Page 134] [\x 134/] 1.1.10 SatipaÂÂhÃnasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kurÆsu viharati kammÃssadammaæ nÃma kurÆnaæ nigamo. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. EkÃyano ayaæ bhikkhave maggo sattÃnaæ visuddhiyà [PTS Page 056] [\q 56/] sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya - yadidaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. VedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. (UddesavÃro,) (1.KÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ:) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati? 1. Idha bhikkhave bhikkhu ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So satova assasati, sato passasati. DÅghaæ và assasanto dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti. DÅghaæ và passasanto dÅghaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. Rassaæ và assasanto rassaæ assasÃmÅti pajÃnÃti. Rassaæ và passasanto rassaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. SabbakÃyapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati. SabbakÃyapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati . Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati. Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. [BJT Page 136] [\x 136/] SeyyathÃpi bhikkhave dakkho bhamakÃro và bhamakÃrantevÃsÅ và dÅghaæ và a¤chanto dÅghaæ a¤chÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và a¤chanto rassaæ a¤chÃmÅti pajÃnÃti, evameva kho bhikkhave bhikkhu dÅghaæ và assasanto dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti. DÅghaæ và passasanto dÅghaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. Rassaæ và assasanto rassaæ assasÃmÅti pajÃnÃti. Rassaæ và passasanto rassaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. SabbakÃyapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati. SabbakÃyapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati. Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati. Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (1. ùnÃpÃnapabbaæ.) 2. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu gacchanto và gacchÃmÅti pajÃnÃti. hito và ÂhitomhÅti pajÃnÃti. Nisinno [PTS Page 057] [\q 57/] và nisinnomhÅti pajÃnÃti. SayÃno và sayÃnomhÅti pajÃnÃti. Yathà yathà và panassa kÃyo païihito hoti tathà tathà naæ pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (2.IriyÃpathapabbaæ) 3. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (3.Sampaja¤¤apabbaæ) [BJT Page 138] [\x 138/] 4. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jaæ1 vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pÅhakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttanti. SeyyathÃpi bhikkhave ubhatomukhà mÆtoÊÅ2 pÆrà nÃnÃvihitassa dha¤¤assa-seyyathÅdaæ: sÃlÅnaæ vÅhÅnaæ muggÃnaæ mÃsÃnaæ tilÃnaæ taï¬ulÃnaæ, tamenaæ cakkhumà puriso mu¤citvà paccavekkheyya: ime sÃlÅ ime vÅhÅ ime muggà ime mÃsà ime tilà ime taï¬ulÃti, evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jaæ vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pÅhakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttanti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (4 PaÂikkÆlamanasikÃrapabbaæ.) 5. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ yathÃÂhitaæ yathÃpaïihitaæ dhÃtuso paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆti [PTS Page 058] [\q 58/] seyyathÃpi bhikkhave dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và gÃviæ vadhitvà cÃtummahÃpathe bilaso paÂivibhajitvà nisinno assa, evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ yathÃÂhitaæ yathÃpaïihitaæ dhÃtuso paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissati mattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (5. DhÃtumanasikÃrapabbaæ) (NavasÅvathikÃpabbaæ:) 6. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ ekÃhamataæ và dvÅhamataæ và tÅhamataæ và uddhumÃtakaæ vinÅlakaæ vipubbakajÃtaæ, so imameva kÃyaæ upasaæharati: 'ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvÅ evaæ anatÅto'ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati.(1) --------------------- 1.AÂÂhimi¤jÃ, bahusu. 2. Mutoli, katthaci. MutoÊi, [PTS.] [BJT Page 140] [\x 140/] 7. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ kÃkehi và khajjamÃnaæ kulalehi và khajjamÃnaæ gijjhehi và khajjamÃnaæ supÃïehi và khajjamÃnaæ sigÃlehi và khajjamÃnaæ vividhehi và pÃïakajÃtehi khajjamÃnaæ, so imameva kÃyaæ upasaæharati: ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅtoti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati.(2) 8. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikasaÇkhalikaæ samaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ, so imameva kÃyaæ upasaæharati: ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅtoti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati.(3) 9. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikasaÇkhalikaæ nimmaæsalohitamakkhittaæ nahÃrusambandhaæ, so imameva kÃyaæ upasaæharati: ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅtoti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati.(4) 10. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikasaÇkhalikaæ apagatamaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ, so imameva kÃyaæ upasaæharati: ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅtoti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati.(5) 11. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ - aÂÂhikÃni apagatasambandhÃni disà vidisÃsu vikkhittÃni a¤¤ena hatthaÂÂhikaæ a¤¤ena pÃdaÂÂhikaæ a¤¤ena jaÇghaÂÂhikaæ a¤¤ena ÆraÂÂhikaæ a¤¤ena kaÂaÂÂhikaæ a¤¤ena piÂÂhikaïÂakaæ a¤¤ena sÅsakaÂÃhaæ, so imameva kÃyaæ upasaæharati : ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅtoti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati.(6) 12. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni setÃni saÇkhavaïïÆpanibhÃni, so imameva kÃyaæ upasaæharati: ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅtoti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati.(7) [BJT Page 142] [\x 142/] 13. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni pu¤jakitÃni terovassikÃni , so imameva kÃyaæ upasaæharati: ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati.(8) 14. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni pÆtÅni [PTS Page 059] [\q 59/] cuïïakajÃtÃni , so imameva kÃyaæ upasaæharati: 'ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati.(9) Evaæ kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (KÃyÃnupassanà satipaÂÂhÃnaæ) (2. VedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ:) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati? 1. Idha bhikkhave bhikkhu sukhaæ vedanaæ vediyamÃno 'sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ'ti pajÃnÃti. Dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno 'dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅ'ti pajÃnÃti. Adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno 'adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ'ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno 'sÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ'ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno 'nirÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ'ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno 'sÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅ'ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno 'nirÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅ'ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno 'sÃmÅsaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ'ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno 'nirÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ'ti pajÃnÃti. (1-9) Iti ajjhattaæ và vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và vedanÃsu viharati. VayadhammÃnupassÅ và vedanÃsu viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và vedanÃsu viharati. Atthi vedanÃti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati. (VedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ.) [BJT Page 144] [\x 144/] (3. CittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ:) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati? 1. Idha bhikkhave bhikkhu sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. (1-16) Iti ajjhattaæ và citte cittÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và citte cittÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và citte cittÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và cittasmiæ viharati. VayadhammÃnupassÅ và cittasmiæ viharati [PTS Page 060] [\q 60/] samudayavayadhammÃnupassÅ và cittasmiæ viharati. Atthi cittanti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati. (CittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ) (4. DhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ:) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati? 1. Idha bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu nÅvaraïesu. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu nÅvaraïesu? Idha bhikkhave bhikkhu santaæ và ajjhattaæ kÃmacchandaæ 'atthi me ajjhattaæ kÃmacchando'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ kÃmacchandaæ 'natthi me ajjhattaæ kÃmacchando'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa kÃmacchandassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa kÃmacchandassa pahÃnaæ hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa kÃmacchandassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti.(1) Santaæ và ajjhattaæ byÃpÃdaæ 'atthi me ajjhattaæ byÃpÃdo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ byÃpÃdaæ 'natthi me ajjhattaæ byÃpÃdo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa byÃpÃdassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa byÃpÃdassa pahÃnaæ hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa byÃpÃdassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti,(2) [BJT Page 146] [\x 146/] Santaæ và ajjhattaæ thÅnamiddhaæ'atthi me ajjhattaæ thÅnamiddhanti' pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ thÅnamiddhaæ 'natthi me ajjhattaæ thÅnamiddhanti, pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa thÅnamiddhassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa thÅnamiddhassa pahÃnaæ hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa thÅnamiddhassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti.(3) Santaæ và ajjhattaæ uddhaccakukkuccaæ 'atthi me ajjhattaæ uddhaccakukkucca'nti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ uddhaccakukkuccaæ'natthi me ajjhattaæ uddhaccakukkucca'nti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa uddhaccakukkuccassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa uddhaccakukkuccassa pahÃnaæ hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa uddhaccakukkuccassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti,(4) Santaæ và ajjhattaæ vicikicchaæ 'atthi me ajjhattaæ vicikicchÃ'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ vicikicchaæ'natthi me ajjhattaæ vicikicchÃ'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannÃya vicikicchÃya uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannÃya vicikicchÃya pahÃnaæ hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnÃya vicikicchÃya Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti.(5) Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. VayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. Atthi dhammÃti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu nÅvaraïesu. (NÅvaraïa pabbaæ.) 2. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu [PTS Page 061] [\q 61/] dhammÃnupassÅ viharati pa¤casupÃdÃnakkhandhesu. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casupÃdÃnakkhandhesu.? Idha bhikkhave bhikkhu " iti rÆpaæ, iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthagamo. Iti vedanÃ, iti vedanÃya samudayo, iti vedanÃya atthagamo. Itisa¤¤Ã, iti sa¤¤Ãya samudayo, iti sa¤¤Ãya atthagamo. Iti saÇkhÃrÃ, iti saÇkhÃrÃnaæ samudayo, iti saÇkhÃrÃnaæ. Atthagamo. Iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa atthagamo"ti.(1-5). Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. - [BJT Page 148] [\x 148/] Ajjhattabahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. VayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. Samudaya -vayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. Atthi dhammÃti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casupÃdÃnakkhandhesu. (Khandhapabbaæ) 3. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu? Idha bhikkhave bhikkhu cakkhu¤ca pajÃnÃti. RÆpe ca pajÃnÃti. Ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati saæyojanaæ, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa saæyojanassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa saæyojanassa pahÃnaæ hoti. Ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa saæyojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Sota¤ca pajÃnÃti. Sadde ca pajÃnÃti ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati saæyojanaæ, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa saæyojanassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa saæyojanassa pahÃnaæ hoti. Ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa saæyojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. GhÃïa¤ca pajÃnÃti. Gandhe ca pajÃnÃti ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati saæyojanaæ, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa saæyojanassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa saæyojanassa pahÃnaæ hoti. Ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa saæyojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Jivha¤ca pajÃnÃti. Rase ca pajÃnÃti ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati saæyojanaæ, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa saæyojanassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa saæyojanassa pahÃnaæ hoti. Ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa saæyojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. KÃya¤ca pajÃnÃti. PhoÂÂhabbe ca pajÃnÃti ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati saæyojanaæ, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa saæyojanassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa saæyojanassa pahÃnaæ hoti. Ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa saæyojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Mana¤ca pajÃnÃti. Dhamme ca pajÃnÃti ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati saæyojanaæ, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa saæyojanassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa saæyojanassa pahÃnaæ hoti. Ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa saæyojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. (1-6) Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. VayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. Atthi dhammÃti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu. (ùyatanapabbaæ) 4. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati sattasu bojjhaÇgesu. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati sattasu bojjhaÇgesu? Idha bhikkhave bhikkhu santaæ và ajjhattaæ satisambojjhaÇgaæ atthi me ajjhattaæ satisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ satisambojjhaÇgaæ [PTS Page 062] [\q 62/] 'natthi me ajjhattaæ satisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti - [BJT Page 150] [\x 150/] Yathà ca anuppannassa satisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa satisambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti, ta¤ca pajÃnÃti.(1) Santaæ và ajjhattaæ dhammavicayasambojjhaÇgaæ 'atthi me ajjhattaæ dhammavicayasambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ dhammavicayasambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ dhammavicayasambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa dhammavicayasambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa dhammavicayasambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti, ta¤ca pajÃnÃti.(2) Santaæ và ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgaæ atthi me 'ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa viriyasambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa viriyasambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti.(3) Santaæ và ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgaæ atthi me 'ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa pÅtisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa pÅtisambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti.(4) Santaæ và ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgaæ atthi me' ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa passaddhisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa passaddhisambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti.(5) Santaæ và ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgaæ atthi me ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa samÃdhisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa samÃdhisambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti.(6) Santaæ và ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgaæ atthi me' ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa upekkhÃsambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa upekkhÃsambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti.(7) Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. VayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. Atthi dhammÃti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati sattasu bojjhaÇgesu. (BojjhaÇgapabbaæ.) [BJT Page 152] [\x 152/] 5. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati catusu ariyasaccesu. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati catusu ariyasaccesu? Idha bhikkhave bhikkhu 'idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti' ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, vayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. Atthi dhammÃti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati catusu ariyasaccesu. (Saccapabbaæ) 1. Yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya satta vassÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave satta vassÃni, yo hi [PTS Page 063] [\q 63/] ko ci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya chabbassÃni1 tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave chabbassÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya pa¤cavassÃni1 tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave pa¤cavassÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya cattÃri vassÃni tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave cattÃri vassÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya tÅïi vassÃni tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave tÅïi vassÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya dve vassÃni1 tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave dve vassÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya ekaæ vassaæ tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave ekaæ vassaæ, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya satta mÃsÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave satta mÃsÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro sati satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya cha mÃsÃni tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave cha mÃsÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro sati satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya' pa¤ca mÃsÃni tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave pa¤ca mÃsÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro sati satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya' cattÃri mÃsÃni tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave cattÃri mÃsÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro sati satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya' tÅïi mÃsÃni tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave tÅïi mÃsÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro sati satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya' dve mÃsÃni tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave dve mÃsÃni, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro sati satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya' mÃsaæ2 tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhatu bhikkhave mÃsaæ , yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro sati satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya' addhamÃsaæ , tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ, tiÂÂhatu bhikkhave addhamÃso, yo hi ko ci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya sattÃhaæ, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. "EkÃyano ayaæ bhikkhave maggo sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya yadidaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ"ti, iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttanti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. SatipaÂÂhÃnasuttaæ3 dasamaæ. MÆlapariyÃyavaggo paÂhamo. -------------------- 1.ChavassÃni,[PTS.] Machasaæ. 2, Ekaæ mÃsaæ,machasaæ 3. MahÃsatipaÂÂhÃnasuttaæ,machasaæ [BJT Page 154] [\x 154/] (Tassavaggassa1 uddÃnaæ:) 1. Ajaraæ amaraæ amatÃdhigamaæ phalamagganidassana dukkhanudaæ, SahitatthamahÃrahabhassakarabbhutapÅtikaraæ thavato suïatha. 2. TaÊakÃva supÆritaghammapathe tividhaggipalepitanibbapanÃ, BhavabyÃdhipanodanaosadhiyo dhuva majjhimasuttavaraÂÂhapitÃ. 3. MadhavÅva mandarasà amarÃnaæ khi¬¬aratÅjananaæ samarÆnaæ, Tà sutaveyyakaraÂÂhapitÃsuæ sakyasutÃnamabhÅramaïatthà 4. Pa¤¤asatyÃdi sata¤ca diya¬¬haæ veyyakarÃna duve apare ca, Tesamahaæ anupubba bravÅmi ekamanà nisametha mudaggÃ. 5. PabhavÃsavadÃyadapubbagamo agatÅgatiaÇgaïasabbhayako, PiyagÃravapaï¬arasallikhano tathadiÂÂhi satÅ dasamo paÂhamo.* 1.2.1. CÆÊasÅhanÃdasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ, bhagavà etadavoca: 2. Idheva bhikkhave samaïo, idha dutiyo samaïo, idha tatiyo samaïo, idha catuttho samaïo, su¤¤Ã parappavÃdà [PTS Page 064] [\q 64/] samaïehi a¤¤eti2. Evameva3 bhikkhave sammà sÅhanÃdaæ nadatha. hÃnaæ kho panetaæ bhikkhave vijjati yaæ idha a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: ko panÃyasmantÃnaæ assÃso? Kiæ balaæ? Yena tumhe Ãyasmanto4 evaæ vadetha: idheva samaïo, idha dutiyo samaïo, idha tatiyo samaïo, idha catuttho samaïo su¤¤Ã parappavÃdà samaïehi a¤¤e'ti. -------------------- 1. TassuddÃnaæ syÃ, machasaæ. *GÃthÃyo panetà sabbattha vyÃkulà dissanti. 2. "A¤¤ehÅti" syà machasaæ. 3. 'Evamevaæ'sÅmu. 4. 'ùyasmanto attani sampassamÃnÃ' syÃ. [BJT Page 156] [\x 156/] 3. Evaæ vÃdino bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: atthi kho no Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro dhammà akkhÃtà ye mayaæ attani sampassamÃnà evaæ vadema: 'idheva samaïo, idha dutiyo samaïo, idha tatiyo samaïo, idha catuttho samaïo, su¤¤Ã parappavÃdà samaïehi a¤¤e'ti. Katame cattÃro? Atthi kho no Ãvuso satthari pasÃdo. Atthi dhamme pasÃdo. Atthi sÅlesu paripÆrakÃrità sahadhammikà kho pana piyÃ1 manÃpà gahaÂÂhà ceva pabbajità ca. Ime kho no Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro dhammà akkhÃtà ye mayaæ attani sampassamÃnà evaæ vadema: 'idheva samaïo, idha dutiyo samaïo, idha tatiyo samaïo, idha catuttho samaïo, su¤¤Ã parappavÃdà samaïehi a¤¤e'ti. 4. hÃnaæ kho panetaæ bhikkhave vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: amhÃkampi kho Ãvuso atthi satthari pasÃdo yo amhÃkaæ satthÃ. AmhÃkampi atthi dhamme pasÃdo yo amhÃkaæ dhammo. Mayampi sÅlesu paripÆrakÃrino yÃni amhÃkaæ sÅlÃni. AmhÃkampi sahadhammikà piyà manÃpà gahaÂÂhà ceva pabbajità ca. Idha no Ãvuso ko viseso ko adhippÃyo2 kiæ nÃnÃkaraïaæ yadidaæ tumhÃka¤ceva amhÃka¤cÃti. 5. Evaæ vÃdino bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: kimpanÃvuso ekà niÂÂhÃ? UdÃhu puthu tiÂÂhÃ'ti? Sammà vyÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vyÃkareyyuæ: ekà hÃvuso niÂÂhÃ, na puthu niÂÂhÃ'ti. 6. Sà panÃvuso niÂÂhà sarÃgassa? UdÃhu vÅtarÃgassÃti? Sammà vyÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vyÃkareyyuæ: vÅtarÃgassÃvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà sarÃgassÃti. Sà panÃvuso niÂÂhà sadosassa? UdÃhu vÅtadosassÃti? Sammà vyÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vyÃkareyyuæ: vÅtadosassÃvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà sadosassÃti. ------------------ 1. No piyà -[PTS 2.] AdhippÃyaso - aÂÂhakathÃ. [BJT Page 158] [\x 158/] Sà panÃvuso niÂÂhà samohassa? UdÃhu vÅtamohassÃti? Sammà vyÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vyÃkareyyuæ: vÅtamohassÃvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà samohassÃti. Sà panÃvuso niÂÂhà sataïhassa? UdÃhu vÅtataïhassÃti? [PTS Page 065] [\q 65/] sammà vyÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vyÃkareyyuæ: vÅtataïhassÃvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà sataïhassÃti. Sà panÃvuso niÂÂhà saupÃdÃnassa? UdÃhu anupÃdÃnassÃti? Sammà vyÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vyÃkareyyuæ: anupÃdÃnassÃvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà saupÃdÃnassÃti. Sà panÃvuso niÂÂhà viddasuno? UdÃhu aviddasuno'ti? Sammà vyÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vyÃkareyyuæ: viddasuno Ãvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà aviddasuno'ti. Sà panÃvuso niÂÂhà anuruddhapaÂiviruddhassa? UdÃhu ananuruddha appaÂiviruddhassÃti? Sammà vyÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vyÃkareyyuæ: ananuruddhaappaÂiviruddhassÃvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà anuruddhapaÂiviruddhassÃti. Sà panÃvuso niÂÂhà papa¤cÃrÃmassa papa¤caratino? UdÃhu nippapa¤cÃrÃmassa nippapa¤caratino?'Ti. Sammà vyÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vyÃkareyyuæ: nippapa¤cÃrÃmassÃvuso sà niÂÂhà nippapa¤caratino papa¤caratino. Na sà niÂÂhà papa¤cÃrÃmassa papa¤caratino "ti. 7. Dvemà bhikkhave diÂÂhiyo: bhavadiÂÂhi ca vibhavadiÂÂhi ca. Ye hi ke ci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và bhavadiÂÂhiæ allÅnà bhavadiÂÂhiæ upagatà bhavadiÂÂhiæ ajjhositÃ, vibhavadiÂÂhiyà te paÂiviruddhÃ. Ye hi ke ci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và vibhavadiÂÂhiæ allÅnà vibhavadiÂÂhiæ upallÅgatà vibhavadiÂÂhiæ ajjhositÃ, bhavadiÂÂhiyà te paÂiviruddhÃ. Ye hi ke ci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và imÃsaæ dvinnaæ diÂÂhÅnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti, te sarÃgà te sadosà te samohà te sataïhà te saupÃdÃnà te aviddasuno te anuruddhapaÂiviruddhà te papa¤caratino te na parimuccanti jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi1. Na parimuccanti dukkhasmÃti vadÃmi. -------------------- 1.'JarÃmaraïena sokaparideva dukkhadomanassupÃyÃsehi', syà 'jarÃmaraïena'si. [BJT Page 160] [\x 160/] 8. Ye ca kho keci1 bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và imÃsaæ dvinnaæ diÂÂhÅnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca2 assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnanti, te vÅtarÃgà te vÅtadosà te vÅtamohà te vÅtataïhà te anupÃdÃnà te viddasuno te ananuruddhaappaÂiviruddhà te nippapa¤cÃrÃmà nippapa¤caratino te parimuccanti jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi. Parimuccanti dukkhasmÃti [PTS Page 066] [\q 66/] vadÃmi. CattÃrimÃni bhikkhave upÃdÃnÃni. KatamÃni cattÃri? KÃmÆpÃdÃnaæ diÂÂhÆpÃdÃnaæ sÅlabbatÆpÃdÃnaæ attavÃdÆpÃdÃnaæ. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà sabbÆpÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbÆpÃdÃnapari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. KÃmÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti na diÂÂhÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti.3Na sÅlabbatÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Na attavÃdÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Taæ kissa hetu? ImÃni hi te bhonto samaïabrÃhmaïà tÅïi ÂhÃnÃni yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti. Tasmà te bhonto samaïabrÃhmaïà sabbÆpÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbÆpÃdÃnapari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. KÃmÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti na diÂÂhÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Na sÅlabbatÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Na attavÃdÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pari¤¤Ãpenti. 10. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà sabbÆpÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbÆpÃdÃnapari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. KÃmÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. DiÂÂhÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Na sÅlabbatupÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Na attavÃdÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Taæ kissa hetu? ImÃni hi te bhonto samaïabrÃhmaïà dve ÂhÃnÃni yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti. Tasmà te bhonto samaïabrÃhmaïà sabbÆpÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbÆpÃdÃna4 pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. KÃmÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. DiÂÂhÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Na sÅlabbatupÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Na attavÃdÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. 11. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà sabbÆpÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbÆpÃdÃna4 pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. KÃmÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. DiÂÂhÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. SÅlabbatupÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Na attavÃdÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Taæ kissa hetu? Imaæ hi te bhonto samaïabrÃhmaïà ekaæ ÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti. Tasmà te bhonto samaïabrÃhmaïà sabbÆpÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbÆpÃdÃna4 pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. KÃmupÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti diÂÂhÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. SÅlabbatupÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Na attavÃdÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. ------------------- 1. Ye ca keci samaïà cÃ'sÅ. 2. 'AtthaÇgama¤ca' machasaæ, syÃ. 3. 'Pa¤¤apenti' machasaæ 4. 'SabbupÃdÃnassa' syÃ. [BJT Page 162] [\x 162/] 12. EvarÆpe kho bhikkhave dhammavinaye yo satthari pasÃdo, so na sammaggato akkhÃyati. Yo dhamme pasÃdo, so na sammaggato akkhÃyati. Yà sÅlesu paripÆrakÃritÃ, sà na sammaggatà akkhÃyati. Yà sahadhammikesu piyamanÃpatÃ, sà na sammaggatà akkhÃyati. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ [PTS Page 067] [\q 67/] durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite. 13. TathÃgato ca kho bhikkhave arahaæ sammÃsambuddho sabbÆpÃdÃnapari¤¤ÃvÃdo paÂijÃnamÃno sammà sabbÆpÃdÃnapari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. KÃmÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. DiÂÂhÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. SÅlabbatÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. AttavÃdÆpÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. 14. EvarÆpe kho bhikkhave dhammavinaye yo satthari pasÃdo, so sammaggato akkhÃyati. Yo dhamme pasÃdo, so sammaggato akkhÃyati. Yà sÅlesu paripÆrakÃritÃ, sà sammaggatà akkhÃyati. Yà sahadhammikesu piyamanÃpatÃ, sà sammaggatà akkhÃyati. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ svÃkkhÃte dhammavinaye suppavedite niyyÃnike upasamasaævattanike sammÃsambuddhappavedite. 15. Ime ca bhikkhave cattÃro upÃdÃnà kiænidÃnÃ? KiæsamudayÃ? KiæjÃtikÃ? KiæpabhavÃ? Ime cattÃro upÃdÃnà taïhÃnidÃnà taïhÃsamudayà taïhÃjÃtikà taïhÃpabhavÃ. Taïhà cÃyaæ bhikkhave kiænidÃnÃ? KiæsamudayÃ? KiæjÃtikÃ? KiæpabhavÃ? Taïhà vedanÃnidÃnà vedanÃsamudayà vedanÃjÃtikà vedanÃpabhavÃ. Vedanà cÃyaæ bhikkhave kiænidÃnÃ? KiæsamudayÃ? KiæjÃtikÃ? KiæpabhavÃ? Vedanà phassanidÃnà phassasamudayà phassajÃtikà phassapabhavÃ. Phasso cÃyaæ bhikkhave kiæ nidÃno? Kiæsamudayo? KiæjÃtiko? Kiæpabhavo? Phasso saÊÃyatananidÃno saÊÃyatanasamudayo. - [BJT Page 164] [\x 164/] SaÊÃyatanajÃtiko saÊÃyatanapabhavo. SaÊÃyatana¤cidaæ bhikkhave kiænidÃnaæ? Kiæsamudayaæ? KiæjÃtikaæ? Kiæpabhavaæ? SaÊÃyatanaæ nÃmarÆpanidÃnaæ nÃmarÆpasamudayaæ nÃmarÆpajÃtikaæ nÃmarÆpapabhavaæ. NÃmarÆpa¤cidaæ bhikkhave kiænidÃnaæ? Kiæsamudayaæ? KiæjÃtikaæ? Kiæpabhavaæ? NÃmarÆpaæ vi¤¤ÃïanidÃnaæ vi¤¤Ãïasamudayaæ vi¤¤ÃïajÃtikaæ vi¤¤Ãïapabhavaæ. Vi¤¤Ãïa¤cidaæ bhikkhave kiænidÃnaæ? Kiæsamudayaæ? KiæjÃtikaæ? Kiæpabhavaæ? Vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃranidÃnaæ saÇkhÃrasamudayaæ saÇkhÃrajÃtikaæ saÇkhÃrapabhavaæ. SaÇkhÃrÃcime bhikkhave kiænidÃnÃ? KiæsamudayÃ? KiæjÃtikÃ? KiæpabhavÃ? SaÇkhÃrà avijjÃnidÃnà avijjÃsamudayà avijjÃjÃtikà avijjÃpabhavÃ. 16. Yato ca kho bhikkhave bhikkhuno avijjà pahÅïà hoti vijjà uppannÃ. So avijjÃvirÃgà vijjuppÃdà neva kÃmÆpÃdÃnaæ upÃdiyati. Na diÂÂhÆpÃdÃnaæ upÃdiyati. Na sÅlabbatÆpÃdÃnaæ upÃdiyati. Na attavÃdupÃdÃnaæ upÃdiyati. AnupÃdiyaæ na paritassati. Aparitassaæ paccattaæyeva parinibbÃyati. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃtÅti. [PTS Page 068] [\q 68/] Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. CÆÊasÅhanÃdasuttaæ paÂhamaæ. 1.2.2. MahÃsÅhanÃdasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati bahi nagare avarapure 1 vanasaï¬e, tena kho pana samayena sunakkhatto licchaviputto acirapakkanto hoti imasmà dhammavinayÃ. So vesÃliyaæ parisatiæ2 evaæ3 vÃcaæ bhÃsati: " natthi samaïassa gotamassa uttari manussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso. TakkapariyÃhataæ samaïo gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnaæ. Yassa ca khvÃssa atthÃya dhammo desito, so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃ"ti. ----------------------- 1. Aparapure, machasaæ 2.Parisati, machasaæ 3. Ekaæ, [stp.] [BJT Page 166] [\x 166/] 2. Atha kho Ãyasmà sÃriputto pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya vesÃliæ piï¬Ãya pÃvisi. Assosi kho Ãyasmà sÃriputto sunakkhattassa licchaviputtassa vesÃliyaæ parisatiæ evaæ vÃcaæ bhÃsamÃnassa: " natthi samaïassa gotamassa uttari manussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso. TakkapariyÃhataæ samaïo gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnaæ. Yassa ca khvÃssa atthÃya dhammo desito, so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃ"ti. 3. Atha kho Ãyasmà sÃriputto vesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: sunakkhatto bhante licchaviputto acirapakkanto imasmà dhammavinayÃ, so vesÃliyaæ parisatiæ evaæ vÃcaæ bhÃsati:" natthi samaïassa gotamassa uttari manussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso. TakkapariyÃhataæ samaïo gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnaæ. Yassa ca khvÃssa atthÃya dhammo desito, so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃ"ti. 4. Kodhano1 sÃriputta sunakkhatto moghapuriso. Kodhà ca panassa esà vÃcà bhÃsità 'avaïïaæ bhÃsissÃmÅ'ti. So sÃriputta sunakkhatto moghapuriso vaïïaæyeva tathÃgatassa [PTS Page 069] [\q 69/] bhÃsati. Vaïïo heso sÃriputta tathÃgatassa, yo evaæ vadeyya: 'yassa ca khvÃssa atthÃya 'dhammo desito, so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃ'ti. 5. Ayampi hi nÃma sÃriputta, sunakkhattassa moghapurisassa mayi dhammanvayo na bhavissati: " itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti. 6. Ayampi hi nÃma sÃriputta sunakkhattassa moghapurisassa mayi dhammanvayo na bhavissati: " itipi so bhagavà anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: ekopi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃpi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati. SeyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyampi2 ummujjanimujjaæ karoti. SeyyathÃpi udake. Udakepi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃsepi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhÅsakuïo. Imepi candimasuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vattetÅ "ti. -------------------- 1. ' Kodhano heso' - machasaæ, 'kodhano kho' - syà 2. PaÂhaviyÃpi, syÃ. PaÂhaviyÃpi, machasaæ. [BJT Page 168] [\x 168/] 7. Ayampi hi nÃma sÃriputta, sunakkhattassa moghapurisassa mayi dhammanvayo na bhavissati: " itipi so bhagavà dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike cÃ"ti. 8. Ayampi hi nÃma sÃriputta, sunakkhattassa moghapurisassa mayi dhammanvayo na bhavissati: "itipi so bhagavà parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti." 9. Dasa kho panimÃni sÃriputta tathÃgatassa tathÃgatabalÃni yehi balehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. KatamÃni dasa? Idha sÃriputta, tathÃgato ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi sÃriputta, tathÃgato ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi sÃriputta, tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. 10. Puna ca paraæ sÃriputta tathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi sÃriputta, tathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi sÃriputta, [PTS Page 070] [\q 70/] tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. [BJT Page 170] [\x 170/] 11. Puna ca paraæ sÃriputta, tathÃgato sabbatthagÃminiæ paÂipadaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi sÃriputta, tathÃgato sabbatthagÃminiæ paÂipadaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Idampi sÃriputta, tathÃgatassa tathÃgata balaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. 12. Puna ca paraæ sÃriputta, tathÃgato anekadhÃtunÃnÃdhÃtulokaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi sÃriputta, tathÃgato anekadhÃtu nÃnÃdhÃtulokaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi sÃriputta, tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. 13. Puna ca paraæ sÃriputta, tathÃgato sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi sÃriputta tathÃgato sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi sÃriputta, tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. 14. Puna ca paraæ sÃriputta, tathÃgato parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi sÃriputta tathÃgato parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi sÃriputta, tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. 15. Puna ca paraæ sÃriputta, tathÃgato jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi sÃriputta, tathÃgato jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saækilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi sÃriputta, tathÃgatassa tathÃgatabalaæ, hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. 16. Puna ca paraæ sÃriputta, tathÃgato anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi1 jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe, " amutrÃsiæ evaæ nÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra upapÃdiæ. ---------------------- 1.Visampi, machasaæ. [BJT Page 172] [\x 172/] TatrÃpÃsiæ evaæ nÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno"ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Yampi sÃriputta, tathÃgato anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi1 jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe, " amutrÃsiæ evaæ nÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra upapÃdiæ.TatrÃpÃsiæ evaæ nÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno"ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, idampi sÃriputta tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. 17. Puna ca paraæ sÃriputta, tathÃgato dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati: cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate. YathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: " ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa [PTS Page 071] [\q 71/] bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ"ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate. YathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Yampi sÃriputta, tathÃgato dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati: cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: " ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ" ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate. YathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, idampi sÃriputta tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti. Yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati. Brahmacakkaæ pavatteti. 18. Puna ca paraæ sÃriputta tathÃgato ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Yampi sÃriputta tathÃgato ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, idampi sÃriputta tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. 19. ImÃni kho sÃriputta dasa tathÃgatassa tathÃgatabalÃni, yehi balehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. [BJT Page 174] [\x 174/] 20. Yo kho maæ sÃriputta evaæ jÃnantaæ evaæ passantaæ evaæ vadeyya:" natthi samaïassa gotamassa uttari manussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso, takkapariyÃhataæ samaïo gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃna"nti. Taæ sÃriputta vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. SeyyathÃpi sÃriputta bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, evaæ sampadamidaæ sÃriputta vadÃmi: taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. 21. CattÃrimÃni sÃriputta tathÃgatassa vesÃrajjÃni yehi vesÃrajjehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti, katamÃni cattÃri? 22. " SammÃsambuddhassa te paÂijÃnato ime dhammà anabhisambuddhà "ti, tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và koci và lokasmiæ [PTS Page 072] [\q 72/] sahadhammena paÂicodessatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. 23. " KhÅïÃsavassa te paÂijÃnato ime Ãsavà aparikkhÅïÃ" ti, tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và koci và lokasmiæ sahadhammena paÂicodessatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. 24. " Ye kho pana te antarÃyikà dhammà vuttà te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃ"ti, tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và koci và lokasmiæ sahadhammena paÂicodessatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. 25. "Yassa kho pana te atthÃya dhammo desito so na niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃ"ti, tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và koci và lokasmiæ sahadhammena paÂicodessatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. [BJT Page 176] [\x 176/] 26. ImÃni kho sÃriputta cattÃri tathÃgatassa vesÃrajjÃni yehi vesÃrajjehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. 27. Yo kho maæ sÃriputta evaæ jÃnantaæ evaæ passantaæ evaæ vadeyya:" natthi samaïassa gotamassa uttari manussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso, takkapariyÃhataæ samaïo gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃna"nti. Taæ sÃriputta vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. SeyyathÃpi sÃriputta bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, evaæ sampadamidaæ sÃriputta vadÃmi: taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. 28. AÂÂha kho imà sÃriputta parisÃ: katamà aÂÂha? Khattiyaparisà brÃhmaïaparisà gahapatiparisà samaïaparisà cÃtummahÃrÃjikaparisà tÃvatiæsaparisà mÃraparisà brahmaparisÃ. Imà kho sÃriputta aÂÂha parisÃ. Imehi kho sÃriputta catÆhi vesÃrajjehi samannÃgato tathÃgato imà aÂÂha parisà upasaÇkamati ajjhogÃhati. 29. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta anekasataæ khattiyaparisaæ upasaÇkamitÃ. Tatrapi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacachà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. 30. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta anekasataæ brÃhmaïaparisaæ upasaÇkamitÃ. Tatrapi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacachà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta anekasataæ gahapatiparisaæ upasaÇkamitÃ. Tatrapi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacachà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta anekasataæ samaïaparisaæ upasaÇkamitÃ. Tatrapi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacachà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta anekasataæ cÃtummahÃrÃjikaparisaæ upasaÇkamitÃ. Tatrapi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacachà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta anekasataæ tÃvatiæsaparisaæ upasaÇkamitÃ. Tatrapi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacachà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta anekasataæ mÃraparisaæ upasaÇkamitÃ. Tatrapi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacachà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta anekasataæ brahmaparisaæ upasaÇkamitÃ. Tatrapi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacachà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittametaæ sÃriputta na samanupassÃmi. Etampahaæ sÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto [PTS Page 073] [\q 73/] vesÃrajjappatto viharÃmi. 31. Yo kho maæ sÃriputta evaæ jÃnantaæ evaæ passantaæ evaæ vadeyya:" natthi samaïassa gotamassa uttari manussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso, takkapariyÃhataæ samaïo gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃna"nti. Taæ sÃriputta vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. SeyyathÃpi sÃriputta bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, evaæ sampadamidaæ sÃriputta vadÃmi: taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. [BJT Page 178] [\x 178/] 32. Catasso kho imà sÃriputta yoniyo. Katamà catasso? Aï¬ajà yoni, jalÃbujà yoni, saæsedajà yoni, opapÃtikà yoni, katamà ca sÃriputta aï¬ajà yoni? Ye kho te sÃriputta sattà aï¬akosaæ abhinibbhijja jÃyanti, ayaæ vuccati sÃriputta aï¬ajà yoni. Katamà ca sÃriputta jalÃbujà yoni? Ye kho te sÃriputta sattà vatthikosaæ abhinibbhijja jÃyanti, ayaæ vuccati sÃriputta jalÃbujà yoni. Katamà ca sÃriputta saæsedajà yoni? Ye kho te sÃriputta sattà pÆtimacche và jÃyanti pÆtikuïape và pÆtikummÃse và candanikÃya và oÊigalle và jÃyanti, ayaæ vuccati sÃriputta saæsedajà yoni. Katamà ca sÃriputta opapÃtikà yoni? Devà nerayikà ekacce ca manussà ekacce ca vinipÃtikÃ. Ayaæ vuccati sÃriputta opapÃtikà yoni. Imà kho sÃriputta catasso yoniyo. 33. Yo kho maæ sÃriputta evaæ jÃnantaæ evaæ passantaæ evaæ vadeyya: natthi samaïassa gotamassa uttari manussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso, takkapariyÃhataæ samaïo gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnanti. Taæ sÃriputta vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. SeyyathÃpi sÃriputta bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, evaæ sampadamidaæ sÃriputta vadÃmi: taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. 34. Pa¤ca kho imà sÃriputta gatiyo. Katamà pa¤ca? Nirayo tiracchÃnayoni pettivisayo manussà devÃ. Niraya¤cÃhaæ sÃriputta pajÃnÃmi, nirayagÃmi¤ca maggaæ, nirayagÃmini¤ca paÂipadaæ. YathÃpaÂipanno ca kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati, ta¤ca pajÃnÃmi. TiracchÃnayoni¤cÃhaæ sÃriputta pajÃnÃmi tiracchÃnayonigÃmi¤ca ca maggaæ , tiracchÃnayonigÃmini¤ca paÂipadaæ. Yathà paÂipanno ca kÃyassa bhedà parammaraïà tiracchÃnayoniæ upapajjati, ta¤ca pajÃnÃmi. Pettivisaya¤cÃhaæ sÃriputta pajÃnÃmi pettivisayagÃmi¤ca maggaæ pettivisayagÃmini¤ca paÂipadaæ. YathÃpaÂipanno ca kÃyassa bhedà parammaraïà pettivisayaæ upapajjati, ta¤ca pajÃnÃmi. Manusse cÃhaæ sÃriputta pajÃnÃmi, manussalokagÃmi¤ca maggaæ, manussalokagÃmini¤ca paÂipadaæ, yathÃpaÂipanno ca kÃyassa bhedà parammaraïà manussesu upapajjati, ta¤ca pajÃnÃmi. Deve cÃhaæ sÃriputta pajÃnÃmi. DevalokagÃmi¤ca maggaæ, devalokagÃmini¤ca paÂipadaæ. YathÃpaÂipanno ca kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjati, ta¤ca pajÃnÃmi- [BJT Page 180] [\x 180/] NibbÃna¤cÃhaæ sÃriputta pajÃnÃmi nibbÃnagÃmi¤ca maggaæ [PTS Page 074] [\q 74/] nibbÃnagÃmini¤ca paÂipadaæ. YathÃpaÂipanno ca ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, ta¤ca pajÃnÃmi. 35. IdÃhaæ sÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannaæ ekantadukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ. SeyyathÃpi sÃriputta aÇgÃrakÃsu sÃdhikaporisà pÆraÇgÃrÃnaæ vÅtaccikÃnaæ vÅtadhÆmÃnaæ, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tameva aÇgÃrakÃsuæ païidhÃya. Tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: tathÃyaæ bhavaæ puriso paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva aÇgÃrakÃsuæ ÃgamissatÅti. Tamenaæ passeyya aparena samayena tassà aÇgÃrakÃsuyà patitaæ ekantadukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ. Evameva kho ahaæ sÃriputta idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannaæ ekantadukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ. 36. Idha panÃhaæ sÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: 'tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà parammaraïà tiracchÃnayoniæ upapajjissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà tiracchÃnayoniæ uppannaæ dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ. SeyyathÃpi sÃriputta gÆthakÆpo sÃdhikaporiso pÆro gÆthassa, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tameva gÆthakÆpaæ païidhÃya. Tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: tathÃyaæ bhavaæ puriso paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva gÆthakÆpaæ ÃgamissatÅti. Tamenaæ passeyya aparena samayena tasmiæ gÆthakÆpe patitaæ dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ - [BJT Page 182] [\x 182/] Evameva kho ahaæ sÃriputta idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati, ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho, yathà kÃyassa bhedà parammaraïà tiracchÃnayoniæ upapajajissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà tiracchÃnayoniæ upapannaæ dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ. 37. Idha panÃhaæ sÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi:'tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà parammaraïà pettivisayaæ upapajjissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà pettivisayaæ uppannaæ dukkhabahulà vedanà vediyamÃnaæ.SeyyathÃpi sÃriputta rukkho visame bhÆmibhÃge jÃto tanupattapalÃso kabaracchÃyo, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto [PTS Page 075] [\q 75/] ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tameva rukkhaæ païidhÃya. Tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: tathÃyaæ bhavaæ puriso paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva rukkhaæ ÃgamissatÅti. Tamenaæ passeyya aparena samayena tassa rukkhassa chÃyÃya nisinnaæ và nipannaæ và dukkhabahulà vedanà vediyamÃnaæ. Evameva kho ahaæ sÃriputta idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati, ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho, yathà kÃyassa bhedà parammaraïà pettivisayaæ upapajajissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà pettivisayaæ upapannaæ dukkhabahulà vedanà vediyamÃnaæ. 38. Idha panÃhaæ sÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: 'tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà parammaraïà manussesu upapajjissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà manussesu uppannaæ sukhabahulà vedanà vediyamÃnaæ. SeyyathÃpi sÃriputta rukkho same bhÆmibhÃge jÃto bahalapattapalÃso sandacchÃyo, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tameva rukkhaæ païidhÃya. Tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: tathÃyaæ bhavaæ puriso paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva rukkhaæ ÃgamissatÅti. Tamenaæ passeyya aparena samayena tassa rukkhassa chÃyÃya nisinnaæ và nipannaæ và sukhabahulà vedanà vediyamÃnaæ. [BJT Page 184] [\x 184/] Evameva kho ahaæ sÃriputta idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati, ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho, yathà kÃyassa bhedà parammaraïà manussesu upapajajissatÅti. Tamenaæ passÃmi Aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà manussesu upapannaæ sukhabahulà vedanà vediyamÃnaæ. [PTS Page 076] [\q 76/] 39. Idha panÃhaæ sÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: 'tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppannaæ ekantasukhà vedanà vediyamÃnaæ. SeyyathÃpi sÃriputta pÃsÃdo tatrassa kÆÂÃgÃraæ ullittÃvalittaæ nivÃtaæ phussitaggaÊaæ pihitavÃtapÃnaæ. Tatrassa pallaÇko gonakatthato paÂikatthato paÂalikatthato kÃdalimigapavarapaccattharaïo sauttaracchado ubhatolohita kÆpadhÃno. Atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tameva pÃsÃdaæ païidhÃya. Tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: tathÃyaæ bhavaæ puriso paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva pÃsÃdaæ ÃgamissatÅti.Tamenaæ passeyya aparena samayena tasmiæ pÃsÃde tasmiæ kÆÂÃgÃre tasmiæ pallaÇke nisinnaæ và nipannaæ và ekantasukhà vedanà vediyamÃnaæ. Evameva kho ahaæ sÃriputta idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati, ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho, yathà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajajissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannaæ ekantasukhà vedanà vediyamÃnaæ. 40. Idha panÃhaæ sÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharantaæ ekantasukhà vedanà vediyamÃnaæ. [BJT Page 186] [\x 186/] SeyyathÃpi sÃriputta pokkharaïÅ acchodikà sÃtodikà sÅtodikà setakà supatitthà ramaïÅyÃ, avidÆre cassà tÅre vanasaï¬o, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tameva pokkharaïiæ païidhÃya. Tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: tathÃyaæ bhavaæ puriso paÂipanno tathà ca irÅyati, ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho, yathà imaæyeva pokkharaïiæ ÃgamissatÅti. Tamenaæ passeyya aparena samayena taæ pokkharaïiæ ogÃhetvà nahÃyitvà pÅtvà ca sabbadarathakiÊamathapariÊÃhaæ paÂippassamhetvà paccuttaritvà tasmiæ vanasaï¬e nisinnaæ [PTS Page 077] [\q 77/] và nipannaæ và ekantasukhà vedanà vediyamÃnaæ. Evameva kho ahaæ sÃriputta idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati, ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho, yathà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti. Tamenaæ passÃmi aparena samayena ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharantaæ ekantasukhà vedanà vediyamÃnaæ. Imà kho sÃriputta pa¤ca gatiyo. 41. Yo kho maæ sÃriputta evaæ jÃnantaæ evaæ passantaæ evaæ vadeyya:" natthi samaïassa gotamassa uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso. TakkapariyÃhataæ samaïo gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnanti." Taæ sÃriputta vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. SeyyathÃpi sÃriputta bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, evaæ sampadamidaæ sÃriputta vadÃmi: taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye 42. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta caturaÇgasamannÃgataæ brahmacariyaæ caritÃ: tapassissudaæ homi paramatapassÅ. LÆkhassudaæ homi paramalÆkho. JegucchÅ sudaæ homi paramajegucchÅ. Pavivittassudaæ homi paramapavivitto. [BJT Page 188] [\x 188/] 43. Tatrassu me idaæ sÃriputta tapassitÃya hoti: acelako homi muttÃcÃro hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko na tiÂÂhabhadantiko. Na abhihaÂaæ na uddissakaÂaæ na nimantanaæ sÃdiyÃmi. So na kumbhimukhà patigaïhÃmi, na kaÊopimukhà patigaïhÃmi, na eÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saÇkittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ. Na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivÃmi. So ekÃgÃriko và homi ekÃlopiko, [PTS Page 078] [\q 78/] dvÃgÃriko và homi dvÃlopiko, sattÃgÃriko và homi sattÃlopiko. EkissÃpi dattiyà yÃpemi. DvÅhipi dattÅhi yÃpemi. Sattahipi dattÅhi yÃpemi. EkÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃremi. DvÅhikampi ÃhÃraæ ÃhÃremi sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃremi. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharÃmi. So sÃkabhakkho và homi, sÃmÃkabhakkho và homi, nÅvÃrabhakkho và homi, daddulabhakkho và homi, haÂabhakkho và homi, kaïabhakkho và homi, ÃcÃmabhakkho và homi, pi¤¤Ãkabhakkho và homi, tiïabhakkho và homi, gomayabhakkho và homi. VanamÆlaphalÃhÃro và yÃpemi pavattaphalabhojÅ. So sÃïÃnipi dhÃremi, masÃïÃnipi dhÃremi, tirÅÂÃnipi dhÃremi, ajinampi dhÃremi, ajinakkhipampi dhÃremi, kusacÅrampi dhÃremi, vÃkacÅrampi dhÃremi. PhalakacÅrampi dhÃremi, kesakambalampi dhÃremi, vÃlakambalampi dhÃremi, ulÆkapakkhampi dhÃremi. So kesamassulocakopi homi, kesamassulocanÃnuyogamanuyutto. UbbhaÂÂhakopi1 homi ÃsanapaÂikkhitto. UkkuÂikopi homi ukkuÂikappadhÃnamanuyutto. KaïÂakÃpassayiko pi homi kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappemi. SÃyatatiyakampi udakorohanÃnuyogamanuyutto viharÃmi. Iti evarÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyogamanuyutto viharÃmi. Idaæ su me sÃriputta tapassitÃya hoti. ------------------------ 1.UbbhaÂaÂhiko pi, katthaci. [BJT Page 190] [\x 190/] 44. Tatrassu me idaæ sÃriputta lÆkhasmiæ hoti: nekavassagaïikaæ rajojallaæ kÃye sannicitaæ hoti papaÂikajÃtaæ. SeyyathÃpi sÃriputta tindukakhÃïu nekavassagaïiko sannicito hoti papaÂikajÃto, evamevassu me sÃriputta nekavassagaïikaæ rajojallaæ kÃye sannicitaæ hoti papaÂikajÃtaæ. Tassa mayhaæ sÃriputta na evaæ hoti: ahovatÃhaæ imaæ rajojallaæ pÃïinà parimajjeyyaæ, a¤¤e và pana me imaæ rajojallaæ pÃïinà parimajjeyyunti. Evampi me sÃriputta na hoti. Idaæ su me sÃriputta lÆkhasmiæ hoti. 45. Tatrassu me idaæ sÃriputta jegucchismiæ hoti: so kho ahaæ sÃriputta satova abhikkamÃmi sato paÂikkamÃmi. YÃva udabindumhipi me dayà paccupaÂÂhità hoti: mÃhaæ khuddake pÃïe visamagate saÇghÃtaæ ÃpÃdessanti idaæ su me sÃriputta jegucchismiæ hoti. 46. Tatrassu me idaæ sÃriputta pavivittasmiæ hoti: [PTS Page 079] [\q 79/] so kho ahaæ sÃriputta a¤¤ataraæ ara¤¤Ãyatanaæ ajjhogahetvà viharÃmi, yadà passÃmi gopÃlakaæ và pasupÃlakaæ và tiïahÃrakaæ và kaÂÂhahÃrakaæ và vanakammikaæ vÃ, vanena vanaæ gahane na gahanaæ ninnena ninnaæ thalena thalaæ papatÃmi. Taæ kissa hetu: mà maæ te addasaæsu, aha¤ca và ne addasanti. SeyyathÃpi sÃriputta Ãra¤¤ako migo manusse disvà vanena vanaæ gahanena gahanaæ ninnena ninnaæ thalena thalaæ papatati, evameva kho ahaæ sÃriputta yadà passÃmi gopÃlakaæ và pasupÃlakaæ và tiïahÃrakaæ và kaÂÂhahÃrakaæ và vanakammikaæ vÃ, vanena vanaæ gahanena gahanaæ ninnena ninnaæ thalena thalaæ papatÃmi. Taæ kissa hetu: mà maæ te addasaæsu, aha¤ca và ne addasanti. Idaæ su me sÃriputta pavivittasmiæ hoti. 47. (Tatrassu me idaæ sÃriputta mahÃvikaÂa bhojanasmiæ hoti:) so kho ahaæ sÃriputta ye te goÂÂhà paÂÂhitagÃvo apagatagopÃlà tattha catukuï¬iko upasaÇkamitvà yÃni tÃni vacchakÃnaæ taruïakÃnaæ dhenupakÃnaæ gomayÃni, tÃni sudaæ ÃhÃremi yÃvakÅva¤ca me sÃriputta sakaæ muttakarÅsaæ apariyÃdiïïaæ hoti, sakaæ yeva sudaæ muttakarÅsaæ ÃhÃremi. Idaæ su me sÃriputta mahÃvikaÂabhojanasmiæ hoti. [BJT Page 192] [\x 192/] 48. So kho ahaæ sÃriputta a¤¤ataraæ bhiæsanakaæ vanasaï¬aæ ajjhogÃhetvà viharÃmi. Tatra sudaæ sÃriputta bhiæsanakassa vanasaï¬assa bhiæsanakatasmiæ hoti: yo ko ci avÅtarÃgo taæ vanasaï¬aæ pavisati yebhuyyena lomÃni haæsanti. So kho ahaæ sÃriputta yà tà rattiyo sÅtà hemantikà antaraÂÂhake himapÃtasamaye, tathÃrÆpÃsu rattisu rattiæ abbhokÃse viharÃmi divà vanasaï¬e. GimhÃnaæ pacchime mÃse divà abbhokÃse viharÃmi rattiæ vanasaï¬e. Apissu maæ sÃriputta ayaæ anacchariyà gÃthà paÂibhÃsi pubbe assutapubbÃ: Sotatto sosÅno eko bhiæsanake vane. Naggo na vaggimÃsÅno esanà pasuto munÅti. 48. So kho ahaæ sÃriputta, susÃne seyyaæ kappemi chavaÂÂhikÃni upadhÃya. Apissu maæ sÃriputta gomaï¬alà upasaÇkamitvà oÂÂhubhantipi, omuttentipi, paæsukenapi okiranti. Kaïïasotesu'pi salÃkaæ pavesenti. Na kho panÃhaæ sÃriputta abhijÃnÃmi tesu pÃpakaæ cittaæ uppÃdetÃ. Idaæ su me sÃriputta upekkhÃvihÃrasmiæ hoti. [PTS Page 080] [\q 80/] 50. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: ÃhÃrena suddhÅti. Te evamÃhaæsu: kolehi yÃpemÃti. Te kolampi khÃdanti, kolacuïïampi khÃdanti, kolodakampi pivanti, anekavihitampi kolavikatiæ paribhu¤janti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta ekaæyeva kolaæ ÃhÃraæ ÃharitÃ. Siyà kho pana te sÃriputta evamassa: mahà nÆna tena samayena kolo ahosÅti. Na kho panetaæ sÃriputta evaæ daÂÂhabbaæ. TadÃpi eta paramoyeva kolo ahosi, seyyathÃpi etarahi. Tassa mayhaæ sÃriputta ekaæyeva kolaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti: seyyathÃpi nÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃÊapabbÃni vÃ, evamevassu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma oÂÂhapadaæ, evamevassu me Ãnisadaæ hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma vaÂÂanÃvaÊÅ, evamevassu me piÂÂhikaïÂako uïïatÃvanato hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma jarasÃlÃya gopÃnasiyo oluggaviluggà bhavanti, evamevassu me phÃsuÊiyo oluggaviluggà bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti, evamevassu me akkhikÆpesu akkhitÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma tittakÃlÃbu Ãmakacchinno vÃtÃtapena samphuÂito hoti sammilÃto, evamevassu me sÅsacchavi samaphuÂÅtà hoti sammilÃtÃ, tÃyevappÃhÃratÃya. [BJT Page 194] [\x 194/] 51. So kho ahaæ sÃriputta udaracchaviæ parimasissÃmÅti piÂÂhikaïÂakaæ yeva parigaïhÃmi. PiÂÂhikaïÂakaæ parimasissÃmiti udaracchaviæyeva parigaïhÃmi. YÃvassu me sÃriputta udaracchavi piÂÂhikaïÂakaæ allÅnà hoti tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta, vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅti tattheva avakujjo papatÃmi. TÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta tameva kÃyaæ assÃsento pÃïinà gattÃni anomajjÃmi. Tassa mayhaæ sÃriputta pÃïinà gattÃni anomajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃyasmà papatanti tÃyevappÃhÃratÃya. 52. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: ÃhÃrena suddhÅti. Te evamÃhaæsu: muggehi yÃpemÃti. Te muggampi khÃdanti, [PTS Page 081] [\q 81/] muggacuïïampi khÃdanti, muggodakampi pivanti, anekavihitampi muggavikatiæ paribhu¤janti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta ekaæyeva muggaæ ÃhÃraæ ÃharitÃ. Siyà kho pana te sÃriputta evamassa: mahà nÆna tena samayena muggo ahosÅti. Na kho panetaæ sÃriputta evaæ daÂÂhabbaæ.TadÃpi eta paramoyeva muggo ahosi, seyyathÃpi etarahi. Tassa mayhaæ sÃriputta ekaæyeva muggaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti: seyyathÃpi nÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃÊapabbÃni vÃ, evamevassu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma oÂÂhapadaæ, evamevassu me Ãnisadaæ hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma vaÂÂanÃvaÊÅ, evamevassu me piÂÂhikaïÂako uïïatÃvanato hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma jarasÃlÃya gopÃnasiyo oluggaviluggà bhavanti, evamevassu me phÃsuÊiyo oluggaviluggà bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti, evamevassu me akkhikÆpesu akkhitÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma tittakÃlÃbu Ãmakacchinno vÃtÃtapena samphuÂito hoti sammilÃto, evamevassu me sÅsacchavi samphuÂità hoti sammilÃtÃ, tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta, udaracchaviæ parimasissÃmÅti piÂÂhikaïÂakaæ yeva parigaïhÃmi. PiÂÂhikaïÂakaæ parimasissÃmÅti udaracchaviæ yeva parigaïhÃmi. YÃvassu me sÃriputta udaracchavi piÂÂhikaïÂakaæ allÅnà hoti tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅti tattheva avakujjo papatÃmi tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta , tameva kÃyaæ assÃsento pÃïinà gattÃni anomajjÃmi. Tassa mayhaæ sÃriputta pÃïinà gattÃni anomajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃyasmà papatanti tÃyevappÃhÃratÃya. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: ÃhÃrena suddhÅti. Te evamÃhaæsu: tilehi yÃpemÃti. Te tilampi khÃdanti, tilacuïïampi khÃdanti, tilokampi pivanti, anekavihitampi tilehivikatiæ paribhu¤janti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta ekaæyeva tilaæ ÃhÃraæ ÃharitÃ. Siyà kho pana te sÃriputta evamassa: mahà nÆna tena samayena tilo ahosÅti. Na kho panetaæ sÃriputta evaæ daÂÂhabbaæ. TadÃpi eta paramoyeva tilo ahosi, seyyathÃpi etarahi. Tassa mayhaæ sÃriputta ekaæyeva tilaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti: seyyathÃpi nÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃÊapabbÃni vÃ, evamevassu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma oÂÂhapadaæ, evamevassu me Ãnisadaæ hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma vaÂÂanÃvaÊÅ, evamevassu me piÂÂhikaïÂako uïïatÃvanato hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma jarasÃlÃya gopÃnasiyo oluggaviluggà bhavanti,evamevassu me phÃsuÊiyo oluggaviluggà bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti, evamevassu me akkhikÆpesu akkhitÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma tittakÃlÃbu Ãmakacchinno vÃtÃtapena samphuÂito hoti sammilÃto, evamevassu me sÅsacchavi samphuÂità hoti sammilÃtÃ, tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta, udaracchaviæ parimasissÃmÅti piÂÂhikaïÂakaæyeva parigaïhÃmi. PiÂÂhikaïÂakaæ parimasissÃmÅti udaracchaviæ yeva parigaïhÃmi. YÃvassu me sÃriputta udaracchavi piÂÂhikaïÂakaæ allÅnà hoti tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta, vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅti tattheva avakujjo papatÃmi tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta, tameva kÃyaæ assÃsento pÃïinà gattÃni anomajjÃmi. Tassa mayhaæ sÃriputta pÃïinà gattÃni anomajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃyasmà papatanti tÃyevappÃhÃratÃya. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: ÃhÃrena suddhÅti. Te evamÃhaæsu: taï¬ulehi yÃpemÃti. Te taï¬ulampi khÃdanti, taï¬ulacuïïampikhÃdanti, taï¬ulodakampi pivanti, anekavihitampi taï¬ulavikatiæ paribhu¤janti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ sÃriputta ekaæyeva taï¬ulaæ ÃhÃraæ ÃharitÃ. Siyà kho pana te sÃriputta evamassa: mahà nÆna tena samayena taï¬ulo ahosÅti. Na kho panetaæ sÃriputta evaæ daÂÂhabbaæ.TadÃpi eta paramoyeva taï¬ulo ahosi, seyyathÃpi etarahi. 53. Tassa mayhaæ sÃriputta ekaæyeva taï¬ulaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato adhimattakasÅmÃnaæ patto kÃyo hoti: seyyathÃpi nÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃÊapabbÃni vÃ, evamevassu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma oÂÂhapadaæ, evamevassu me Ãnisadaæ hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma vaÂÂanÃvaÊÅ, evamevassu me piÂÂhikaïÂako uïïatÃvanato hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma jarasÃlÃya gopÃnasiyo oluggaviluggà bhavanti, evamevassu me phÃsuÊiyo oluggaviluggà bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti, evamevassu me akkhikÆpesu akkhitÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma tittakÃlÃbu Ãmakacchinno vÃtÃtapena samphuÂito hoti sammilÃto, evamevassu me sÅsacchavi samphuÂità hoti sammilÃtÃ, tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta udaracchaviæ parimasissÃmÅti piÂÂhikaïÂakaæ yeva parigaïhÃmi. PiÂÂhikaïÂakaæ parimasissÃmiti udaracchaviæyeva parigaïhÃmi. YÃvassu me sÃriputta udaracchavi piÂÂhikaïÂakaæ allÅnà hoti tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta, vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅti tattheva avakujjo papatÃmi tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ sÃriputta tameva kÃyaæ assÃsento pÃïinà gattÃni anomajjÃmi. Tassa mayhaæ sÃriputta pÃïinà gattÃni anomajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃyasmà papatanti tÃyevappÃhÃratÃya. [BJT Page 196] [\x 196/] 54. TÃyapi kho ahaæ sÃriputta iriyÃya tÃya paÂipadÃya tÃya dukkarakÃrikÃya na ajjhagamaæ uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ. Taækissahetu: imissÃyeva ariyÃya pa¤¤Ãya anadhigamà yÃyaæ ariyà pa¤¤Ã adhigatà ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya. 55. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: saæsÃrena suddhÅti. Na kho paneso sÃriputta saæsÃro sulabharÆpo yo mayà [PTS Page 082] [\q 82/] asaæsaritapubbo iminà dÅghena addhunÃ, a¤¤atra suddhÃvÃsehi devehi. SuddhÃvÃse cÃhaæ sÃriputta deve saæsareyyaæ, nayimaæ lokaæ punarÃgaccheyyaæ. 56. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: upapattiyà suddhÅti. Na kho panesà sÃriputta upapatti sulabharÆpà yà mayà anupapannapubbà iminà dÅghena addhunÃ, a¤¤atra suddhÃvÃsehi devehi. SuddhÃvÃse cÃhaæ sÃriputta deve upapajjeyyaæ, nayimaæ lokaæ punarÃgaccheyyaæ. 57. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: ÃvÃsena suddhÅti. Na kho paneso sÃriputta ÃvÃso sulabharÆpo yo mayà anÃvutthapubbo iminà dÅghena addhunÃ, a¤¤atra suddhÃvÃsehi devehi. SuddhÃvÃse cÃhaæ sÃriputta deve vaseyyaæ, nayimaæ lokaæ punarÃgaccheyyaæ. 58. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: ya¤¤ena suddhÅti. Na kho paneso sÃriputta ya¤¤o sulabharÆpo yo mayà ayiÂÂhapubbo iminà dÅghena addhunÃ, ta¤ca kho ra¤¤Ãva satà khattiyena muddhÃvasittena, brÃhmaïena và mahÃsÃlena. 59. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: aggiparicariyÃya suddhÅti.Na kho paneso sÃriputta aggi sulabharÆpo yo mayà apariciïïapubbo iminà dÅghena addhunÃ, ta¤ca kho ra¤¤Ãva satà khattiyena muddhÃvasittena, brÃhmaïena và mahÃsÃlena. 60. Santi kho pana sÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: yÃvadevÃyaæ bhavaæ puriso daharo hoti yuvà susukÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasÃ, tÃvadeva paramena pa¤¤Ãveyyattiyena samannÃgato hoti. Yato ca kho ayaæ bhavaæ puriso jiïïo hoti vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto: ÃsÅtiko và nÃvutiko và vassasatiko và jÃtiyÃ, atha tamhà pa¤¤Ãveyyattiyà parihÃyatÅ ti. Na kho panetaæ sÃriputta evaæ daÂÂhabbaæ. Ahaæ kho pana sÃriputta etarahi jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto, ÃsÅtiko me vayo vattati. [BJT Page 198] [\x 198/] 61. Idha me assu sÃriputta cattÃro sÃvakà vassasatÃyukà vassasatajÅvino paramÃya gatiyà satiyà ca dhitiyà ca samannÃgatà paramena ca pa¤¤Ãveyyattiyena. SeyyathÃpi sÃriputta daÊhadhammo dhanuggÃho sikkhito katahattho katupÃsano lahukena asanena appakasireneva tiriyaæ tÃlacchÃyaæ atipÃteyya, evaæ adhimattasatimanto evaæ adhimattagatimanto [PTS Page 083] [\q 83/] evaæ adhimattadhitimanto evaæ paramena pa¤¤Ãveyyattiyena samannÃgatÃ. Te maæ catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ upÃdÃyupÃdÃya pa¤haæ puccheyyuæ, puÂÂho puÂÂho cÃhaæ tesaæ vyÃkareyyaæ. VyÃkata¤ca me vyÃtato dhÃreyyuæ. Na ca maæ dutiyakaæ uttariæ paÂipuccheyyuæ a¤¤atra asitapÅtakhÃyitasÃyitÃ, a¤¤atra uccÃrapassÃvakammÃ, a¤¤atra niddÃkiÊamathapaÂivinodanÃ, apariyÃdiïïà yevassa sÃriputta tathÃgatassa dhammadesanÃ. ApariyÃdiïïaæ yevassa tathÃgatassa dhammapada bya¤janaæ. ApariyÃdiïïaæ yevassa tathÃgatassa pa¤hapaÂibhÃnaæ. Atha me te cattÃro sÃvakà vassasatÃyukà vassasatajÅvino vassasatassa accayena kÃlaæ kareyyuæ. Ma¤cakena cepi maæ sÃriputta pariharissatha nevatthi tathÃgatassa pa¤¤Ãveyyattiyassa a¤¤athattaæ. 62. Yaæ kho panetaæ sÃriputta sammà vadamÃno vadeyya: asammohadhammo satto loke upapanno bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampakÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti, mameva taæ sammà vadamÃno vadeyya: asammohadhammo satto loke upapanno bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampakÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. 63. Tena kho pana samayena Ãyasmà nÃgasamÃlo bhagavato piÂÂhito Âhito hoti bhagavantaæ vÅjayamÃno. Atha kho Ãyasmà nÃgasamÃlo bhagavantaæ etadavoca: " acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante. Api ca me bhante imaæ dhammapariyÃyaæ sutvà lomÃni haÂÂhÃni. Ko nÃmo ayaæ bhante dhammapariyÃyo"ti. TasmÃtiha tvaæ nÃgasamÃla imaæ dhammapariyÃyaæ lomahaæsanapariyÃyo tveva naæ dhÃrehÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà nÃgasamÃlo bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. MahÃsÅhanÃdasuttaæ dutiyaæ. [BJT Page 200] [\x 200/] 1.2.3. MahÃdukkhakkhandha suttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho sambahulà bhikkhÆ pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ [PTS Page 084] [\q 84/] ÃdÃya sÃvatthiyaæ piï¬Ãya pavisiæsu. Atha kho tesaæ bhikkhÆnaæ etadahosi: atippago kho tÃva sÃvatthiyaæ piï¬Ãya carituæ, yannÆna mayaæ yena¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ ÃrÃmo tenupasaÇkameyyÃmÃti. 2. Atha kho te bhikkhÆ yena¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ ÃrÃmo tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà tehi a¤¤atitthiyehi paribbÃjakehi saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te bhikkhÆ te a¤¤atitthiyà paribbÃjakà etadavocuæ: samaïo Ãvuso gotamo kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. Mayampi kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpema. Samaïo Ãvuso gotamo rÆpÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. Mayampi rÆpÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpema. Samaïo Ãvuso gotamo vedanÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. Mayampi vedanÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpema. Idha no Ãvuso ko viseso ko adhippÃyo kiæ nÃnÃkaraïaæ, samaïassa và gotamassa amhÃkaæ và yadidaæ dhammadesanÃya và dhammadesanaæ, anusÃsaniyà và anusÃsaninti? 3. Atha kho te bhikkhÆ tesaæ a¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ bhÃsitaæ neva abhinandiæsu. NappaÂikkosiæsu anabhinanditvà appaÂikkositvà uÂÂhÃyÃsanà pakkamiæsu bhagavato santike etassa bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnissÃmÃti. 4. Atha kho te bhikkhÆ sÃvatthiyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkantà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: idha mayaæ bhante pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya sÃvatthiyaæ piï¬Ãya pÃvisimha. Tesaæ no bhante amhÃkaæ etadahosi: " atippago kho tÃva sÃvatthiyaæ piï¬Ãya carituæ, yannÆna mayaæ yena¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ ÃrÃmo tenupasaÇkameyyÃmÃ"ti. Atha kho mayaæ bhante yena¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ ÃrÃmo tenupasaÇkamimha. UpasaÇkamitvà tehi a¤¤atitthiyehi paribbÃjakehi saddhiæ sammodimha sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdimha. Ekamantaæ nisinne kho bhante te a¤¤atitthiyà paribbÃjakà amhe etadavocuæ: samaïo Ãvuso gotamo kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. Mayampi kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpema. Samaïo Ãvuso gotamo rÆpÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. Mayampi rÆpÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpema. [BJT Page 202] [\x 202/] Samaïo Ãvuso gotamo vedanÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. Mayampi vedanÃnaæ pari¤¤aæ [PTS Page 085] [\q 85/] pa¤¤Ãpema. Idha no Ãvuso ko viseso ko adhippÃyo kiæ nÃnÃkaraïaæ, samaïassa và gotamassa amhÃkaæ và yadidaæ dhammadesanÃya và dhammadesanaæ, anusÃsaniyà và anusÃsaninti? Atha kho mayaæ bhante tesaæ a¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ bhÃsitaæ neva abhinandimha. NappaÂikkosimha. Anabhinanditvà appaÂikkositvà uÂÂhÃyÃsanà pakkamimha " bhagavato santike etassa bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnissÃmÃ"ti. 5. Evaæ vÃdino bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: ko panÃvuso kÃmÃnaæ assÃdo? Ko ÃdÅnavo? Kiæ nissaraïaæ ko rÆpÃnaæ assÃdo? Ko ÃdÅnavo? Kiæ nissaraïaæ? Ko vedanÃnaæ assÃdo? Ko ÃdÅnavo? Kiæ nissaraïanti? Evaæ puÂÂhà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà na ceva sampÃyissanti. Uttari¤ca vighÃtaæ Ãpajjissanti. Taæ kissa hetu? Yathà taæ bhikkhave avisayasmiæ. NÃhaæ taæ bhikkhave passÃmi sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya yo imesaæ pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheyya, a¤¤atra tathÃgatena và tathÃgatasÃvakena và ito và pana sutvÃ. 6. Ko ca bhikkhave kÃmÃnaæ assÃdo? Pa¤cime bhikkhave kÃmÃguïÃ. Katame pa¤ca ? Cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Sotavi¤¤eyyÃ. Saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyà ghÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyà jivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. KÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyà ime kho bhikkhave pa¤ca kÃmaguïÃ. Yaæ kho bhikkhave ime pa¤ca kÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ, ayaæ kÃmÃnaæ assÃdo. 7. Ko ca bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo? Idha bhikkhave kulaputto yena sippaÂÂhÃnena1 jÅvikaæ kappeti: yadi muddÃya, yadi gaïanÃya, yadi saÇkhÃnena, yadi kasiyÃ, yadi gorakkhena, yadi issatthena, yadi rÃjaporisena, yadi sippa¤¤atarena, sÅtassa purakkhato uïhassa purakkhato, ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassehi rissamÃno2, khuppipÃsÃya mÅyamÃno.3 Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ [PTS Page 086] [\q 86/] kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. ----------------------- 1. SippuÂÂhÃnena, syÃ, 2. ýrayamÃno, katthaci, 3. MiyyamÃno syÃ. [BJT Page 204] [\x 204/] 8. Tassa ce bhikkhave kulaputtassa evaæ uÂÂhahato ghaÂato vÃyamato bhogà nÃbhinipphajjanti, so socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati sammohaæ Ãpajjati: " moghaæ vata me uÂÂhÃnaæ, aphalo vata me vÃyÃmoti." Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 9. Tassa ce bhikkhave kulaputtassa evaæ uÂÂhahato ghaÂato vÃyamato te bhogà abhinipphajjanti, so tesaæ bhogÃnaæ ÃrakkhÃdhikaraïaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti: " kinti me bhoge neva rÃjÃno hareyyuæ na corà hareyyuæ na aggi ¬aheyya na udakaæ vaheyya1 na appiyà dÃyÃdà hareyyu"nti. Tassa evaæ Ãrakkhato gopayato te bhoge rÃjÃno và haranti, corà và haranti, aggi và ¬ahati, appiyà và dÃyÃdà haranti. So socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati sammohaæ Ãpajjati: 'yampi me ahosi tampi no natthÅ'ti. Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 10. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu rÃjÃnopi rÃjÆhi vivadanti. KhattiyÃpi khattiyehi vivadanti. BrÃhmaïÃpi brÃhmaïehi vivadanti. GapahatÅpi gahapatÅhi vivadanti. MÃtÃpi puttena vivadati. Puttopi mÃtarà vivadati. PitÃpi puttena vivadati. BhÃtÃpi bhÃtarà vivadati. BhÃtÃpi bhaginiyà vivadati. BhaginÅpi bhÃtarà vivadati. SahÃyopi sahÃyena vivadati. Te tattha kalahaviggahavivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ pÃïÅhipi upakkamanti. Le¬¬Æhipi upakkamanti. Daï¬ehipi upakkamanti. Satthehipi upakkamanti. Te tattha maraïampi nigacchanti maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. ----------------------- 1. VÃheyya, katthaci. [BJT Page 206] [\x 206/] 11. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà ubhato viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ pakkhandanti usÆsupi khippamÃnesu sattÅsupi khippamÃnÃsu asÅsupi vijjotalantesu. Te tattha usÆhipi vijjhanti. SattiyÃpi vijjhanti, asinÃpi sÅsaæ chindanti. Te tattha maraïampi nigacchanti maraïamattampi dukkhaæ ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 12. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà addÃvalepanÃ1 upakÃriyo pakkhandanti usÆsupi khippamÃnÃsu sattÅsupi [PTS Page 087] [\q 87/] khippamÃnÃsu asÅsupi vijjotalantesu. Te tattha usÆhipi vijjhanti, sattiyÃpi vijjhanti, pakkaÂÂhiyÃpi2 osi¤canti, ahivaggenapi omaddanti, asinÃpi sÅsaæ chindanti. Te tattha maraïampi nigacchanti, maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhirakaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 13. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu sandhimpi chindanti, nillopampi haranti, ekÃgÃrikampi karonti, paripanthepi tiÂÂhanti, paradÃrampi gacchanti. Tamenaæ rÃjÃno gahetvà vividhà kammakÃraïÃ3 kÃrenti: kasÃhipi tÃÊenti, vettehipi tÃÊenti, addhadaï¬akehipi tÃÊenti, hatthampi chindanti, pÃdampi chindanti, hatthapÃdampi chindanti, kaïïampi chindanti, nÃsampi chindanti, kaïïanÃsampi chindanti, bilaÇgathÃlikampi karonti, saÇkhamuï¬ikampi karonti, rÃhumukhampi karonti, jotimÃlikampi karonti, hatthapajjotikampi karonti, erakavattikampi karonti, cÅrakavÃsikampi karonti eïeyyakampi karonti, baÊisamaæsikampi karonti kahÃpaïakampi karonti - ------------------- 1. AÂÂÃvalepanÃ, syÃ, 2. ChÃkaïakÃyapi, machasaæ 3. VividhÃni kammakaraïÃni, syÃ. [BJT Page 208] [\x 208/] KhÃrÃpatacchikampi karonti. Palighaparivattikampi karonti. PalÃlapÅÂhakampi karonti. Tattenapi telena osi¤canti. Sunakhehipi khÃdÃpenti. JÅvantampi sÆle uttÃsenti. AsinÃpi sÅsaæ chindanti. Te tattha maraïampi nigacchanti maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 14. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu kÃyena duccaritaæ caranti, vÃcÃya duccaritaæ caranti, manasà duccaritaæ caranti. Te kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. Ayaæ1 bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo samparÃyiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 15. Ki¤ca bhikkhave kÃmÃnaæ nissaraïaæ? Yo kho 2 bhikkhave kÃmesu chandarÃgavinayo, chandarÃgappahÃnaæ, idaæ kÃmÃnaæ nissaraïaæ. 16. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và evaæ kÃmÃnaæ assÃda¤ca assÃdato ÃdÅnava¤ca ÃdÅnavato nissaraïa¤ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti. Te vata sÃmaæ và kÃme parijÃnissanti paraæ và tathattÃya samÃdapessanti yathà paÂipanno kÃme parijÃnissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Ye ca kho ke ci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà [PTS Page 088] [\q 88/] và evaæ kÃmÃnaæ assÃda¤ca assÃdato ÃdÅnava¤ca ÃdÅnavato nissaraïa¤ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ pajÃnanti. Te vata sÃmaæ và kÃme parijÃnissanti, paraæ và tathattÃya samÃdapessanti yathà paÂipanno kÃme parijÃnissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. 17. Ko ca bhikkhave rÆpÃnaæ assÃdo? SeyyathÃpi bhikkhave khattiyaka¤¤Ã và brÃhmaïaka¤¤Ã và gahapatika¤¤Ã và païïarasa vassuddesikà và soÊasa vassuddesikà và nÃtidÅghà nÃtirassà nÃtikisà nÃtithÆlà nÃtikÃÊÅ3 nÃccodÃtÃ, paramà sà bhikkhave tasmiæ samaye subhà vaïïanibhÃti? Evaæ bhante. Yaæ kho bhikkhave subhaæ vaïïanibhaæ paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ. Ayaæ rÆpÃnaæ assÃdo. ----------------------- 1.Ayampi, machasaæ. 2. Yoca kho, katthaci 3. NÃtikÃÊikÃ, syÃ. [BJT Page 210] [\x 210/] 18. Ko ca bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo? Idha bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya aparena samayena ÃsÅtikaæ và nÃvutikaæ và vassasatikaæ và jÃtiyÃ, jiïïaæ gopÃnasivaÇkaæ bhoggaæ daï¬aparÃyanaæ pavedhamÃnaæ gacchantiæ Ãturaæ gatayobbanaæ khaï¬adantaæ1 palitakesaæ2 vilÆnaæ khalitaæ siraæ3 valitaæ4 tilakÃhata gattaæ.5 Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto'ti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. 19. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya ÃbÃdhikaæ dukkhitaæ bÃÊhagilÃnaæ sake muttakarÅse palipannaæ semÃnaæ a¤¤ehi vuÂÂhÃpiyamÃnaæ a¤¤ehi saævesiyamÃnaæ6 taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto'ti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. 20. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ ekÃhamataæ và dvÅhamataæ và tÅhamataæ vÃ, uddhumÃtakaæ vinÅlakaæ vipubbakajÃtaæ. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto'ti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. 21. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ kÃkehi và khajjamÃnaæ kulalehi và khajjamÃnaæ gijjhehi và khajjamÃnaæ7 suvÃïehi vÃ8 khajjamÃnaæ sigÃlehi vÃ8 khajjamÃnaæ vividhehi và pÃïakajÃtehi khajjamÃnaæ. Taæ kiæ ma¤¤atha [PTS Page 089] [\q 89/] bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto'ti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. 22. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikasaÇkhalikaæ samaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto'ti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhisaÇkhalikaæ nimmaæsalohitamakkhitaæ nahÃrusambandhaæ. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto'ti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikasaÇkhalikaæ apagatamaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto'ti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni apagatasambandhÃni disà vidisà vikkhittÃni10 a¤¤ena hatthaÂÂhikaæ a¤¤ena pÃdaÂÂhikaæ a¤¤ena jaÇghaÂÂhikaæ a¤¤ena ÆraÂÂhikaæ11 a¤¤ena kaÂaÂÂhikaæ12 a¤¤ena piÂÂhikaïÂakaæ13 a¤¤ena sÅsakaÂÃhaæ. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto'ti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. ----------------------- 1. Khaï¬adantiæ sÅmu: 2. Palitakesiæ,sÅmu. 3. KhalitasÅraæ, sÅmu. KhalalitasÅraæ, syà 4. Valinaæ, sÅmu' 5. Tilakaæhatagattiæ, sÅmu: 6.SampavesiyamÃnaæ, syà 7. KaÇkehi và khajjamÃnaæ, machasaæ. 8. SupÃïehi, sÅmu, sunakhehi và khajjamÃnaæ byagghehi và khajjamÃnaæ, dÅpÅhi và khajjamÃnaæ, machasaæ, 9. SiÇgÃlehi, machasaæ. 10. DisÃvidisÃsu vikkhittÃni, katthaci, 11. ôruÂÂhikaæ, machasaæ. 12. KaÂiÂÂhakaæ, machasaæ, 13. PiÂÂhiÂÂhikaæ .. DantaÂÂhikaæ, machasaæ. [BJT Page 212] [\x 212/] 23. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni setÃni saÇkhavaïïÆpanibhÃni1 taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto1ti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni pƤjakitÃni terovassikÃni. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆtoti? Evaæ bhante. Ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. Puna ca paraæ bhikkhave tameva bhaginiæ passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni pÆtÅni cuïïakajÃtÃni. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto'ti? Evaæ bhante ayampi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. 24. Ki¤ca bhikkhave rÆpÃnaæ nissaraïaæ? Yo bhikkhave rÆpesu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ. Idaæ rÆpÃnaæ nissaraïaæ 25. Ye hi ke ci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và evaæ rÆpÃnaæ assÃda¤ca assÃdato ÃdÅnava¤ca ÃdÅnavato nissaraïa¤ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti, te vata sÃmaæ và rÆpe parijÃnissanti, paraæ và tathattÃya samÃdapessanti yathà paÂipanno rÆpe parijÃnissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Ye ca kho ke ci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và evaæ rÆpÃnaæ assÃda¤ca assÃdato ÃdÅnava¤ca ÃdÅnavato nissaraïa¤ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ pajÃnanti, te vata sÃmaæ và rÆpe parijÃnissanti paraæ và tathattÃya samÃdapessanti yathà paÂipanno rÆpe parijÃnissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. 26. Ko ca bhikkhave vedanÃnaæ assÃdo? Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ samaye bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, neva tasmiæ samaye attavyÃbÃdhÃya ceteti. Na paravyÃbÃdhÃya ceteti. Na ubhaya [PTS Page 090] [\q 90/] vyÃbÃdhÃya ceteti. AbyÃpajjhaæyeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. AbyÃpajjhaparamÃhaæ bhikkhave vedanÃnaæ assÃdaæ vadÃmi. 27. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati.Yasmiæ samaye bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, neva tasmiæ samaye attavyÃbÃdhÃya ceteti. Na paravyÃbÃdhÃya ceteti. Na ubhayavyÃbÃdhÃya ceteti. AbyÃpajjhaæyeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. AbyÃpajjhaparamÃhaæ bhikkhave vedanÃnaæ assÃdaæ vadÃmi. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti, taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ samaye bhikkhave bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihirÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, neva tasmiæ samaye attavyÃbÃdhÃya ceteti. Na paravyÃbÃdhÃya ceteti. Na ubhayavyÃbÃdhÃya ceteti. AbyÃpajjhaæyeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. AbyÃpajjhaparamÃhaæ bhikkhave vedanÃnaæ assÃdaæ vadÃmi. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ samaye bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, neva tasmiæ samaye attavyÃbÃdhÃya ceteti. Na paravyÃbÃdhÃya ceteti. Na ubhayavyÃbÃdhÃya ceteti. AbyÃpajjhaæyeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. AbyÃpajjhaparamÃhaæ bhikkhave vedanÃnaæ assÃdaæ vadÃmi. ----------------------- 1. SaÇkhavaïïa paÂibhÃgÃti, machasaæ. [BJT Page 214] [\x 214/] 28. Ko ca bhikkhave vedanÃnaæ ÃdÅnavo? Yaæ1 bhikkhave vedanà aniccà dukkhà vipariïÃmadhammÃ, ayaæ vedanÃnaæ ÃdÅnavo. 29. Ki¤ca bhikkhave vedanÃnaæ nissaraïaæ? Yo bhikkhave vedanÃsu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ, idaæ vedanÃnaæ nissaraïaæ. 30. Ye hi ke ci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và evaæ vedanÃnaæ assÃda¤ca assÃdato ÃdÅnava¤ca ÃdÅnavato nissaraïa¤ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti, te vata sÃmaæ và vedanÃ2 parijÃnissanti, paraæ và tathattÃya samÃdapessanti, yathà paÂipanno vedanà parijÃnissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Ye ca kho ke ci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và evaæ vedanÃnaæ assÃda¤ca assÃdato ÃdÅnava¤ca ÃdÅnavato nissaraïa¤ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ pajÃnanti, te vata sÃmaæ và vedanà parijÃnissanti, paraæ và tathattÃya samÃdapessanti yathà paÂipanno vedanà parijÃnissatÅti ÂhÃnametaæ vijjatÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 091] [\q 91/] MahÃdukkhakkhandhasuttaæ tatiyaæ. 1.2.4. CÆÊadukkhakkhandha suttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati kapilavatthusmiæ nigrodhÃrÃme. Atha kho mahÃnÃmo sakko yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho mahÃnÃmo sakko bhagavantaæ etadavoca: 2. DÅgharattÃhaæ bhante bhagavatà evaæ dhammaæ desitaæ ajÃnÃmi: lobho cittassa upakkileso, doso cittassa upakkileso, moho cittassa upakkileso'ti. Eva¤cÃhaæ bhante bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi: lobho cittassa upakkileso, doso cittassa upakkileso, moho cittassa upakkilesoti. Atha ca pana me ekadà lobhadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti. DosadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti. MohadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti. Tassa mayhaæ bhante evaæ hoti: ko su nÃma me dhammo ajjhattaæ appahÅno yena me ekadà lobhadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti, dosadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti, mohadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhantÅti. ---------------------- 1. YÃ, katthaci, 2.Vedanaæ, machasaæ. [BJT Page 216] [\x 216/] 3. So eva kho te mahÃnÃma dhammo ajjhattaæ appahÅno yena te ekadà lobhadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti, dosadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti, mohadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti so ca hi te mahÃnÃma dhammo ajjhattaæ pahÅno abhavissa, na tvaæ agÃraæ ajjhÃvaseyyÃsi, na kÃme paribhu¤jeyyÃsi. Yasmà ca kho te mahÃnÃma so eva dhammo ajjhattaæ appahÅno, tasmà tvaæ agÃraæ ajjhÃvasasi, kÃme paribhu¤jasi. 4. AppassÃdà kÃmà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyoti iti cepi mahÃnÃma ariyasÃvakassa yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhaæ hoti, so ca a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ nÃdhigacchati a¤¤aæ và tato santataraæ, atha kho so neva tÃva anÃvaÂÂÅ kÃmesu hoti. 5. Yato ca kho mahÃnÃma ariyasÃvakassa appassÃdà kÃmà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyoti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhaæ hoti, so ca a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ adhigacchati a¤¤aæ và tato santataraæ, atha kho so anÃvaÂÂÅ kÃmesu hoti. 6. Mayhampi [PTS Page 092] [\q 92/] kho mahÃnÃma pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato: " appassÃdà kÃmà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyoti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhaæ ahosi,1 so ca a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ nÃjjhagamaæ a¤¤aæ và tato santataraæ, atha khvÃhaæ neva tÃva anÃvaÂÂÅ. KÃmesu pacca¤¤Ãsiæ. ---------------------- 1.Hoti, machasaæ. Syà [BJT Page 218] [\x 218/] 7. Yato ca kho me mahÃnÃma: " appassÃdà kÃmà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo" ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhaæ ahosi, so ca a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ ajjhagamaæ a¤¤a¤ca tato santataraæ, athÃhaæ anÃvaÂÂÅ kÃmesu pacca¤¤Ãsiæ. 8. Ko ca mahÃnÃma kÃmÃnaæ assÃdo? Pa¤cime mahÃnÃma kÃmaguïÃ. Katame pa¤ca? Cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, ghÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, jivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, kÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho mahÃnÃma pa¤ca kÃmaguïÃ. Yaæ kho mahÃnÃma ime pa¤ca kÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ, ayaæ kÃmÃnaæ assÃdo. 9. Ko ca mahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo? Idha mahÃnÃma kulaputto yena sippaÂÂhÃnena jÅvikaæ kappeti: yadi muddÃya yadi gaïanÃya yadi saæÇkhÃtena yadi kasiyà yadi vaïijjÃya yadi gorakkhena yadi issatthena yadi rÃjaporisena yadi sippa¤¤atarena, sÅtassa purakkhato uïhassa purakkhato, ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassehi rissamÃno, khuppipÃsÃya mÅyamÃno. Ayampi mahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 10. Tassa ce mahÃnÃma kulaputtassa evaæ uÂÂhahato ghaÂato vÃyamato te bhogà nÃbhinipphajjanti, so socati kilamati paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati: " moghaæ vata me uÂÂhÃnaæ. Aphalo vata me vÃyÃmoti". Ayampi mahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 11. Tassa ce mahÃnÃma kulaputtassa evaæ uÂÂhahato ghaÂato vÃyamato te bhogà abhinipphajjanti, so tesaæ bhogÃnaæ ÃrakkhÃdhikaraïaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti: " kinti me bhoge neva rÃjÃno hareyyuæ, na corà hareyyuæ, na aggi ¬aheyya, na udakaæ vaheyya, na appiyà dÃyÃdà hareyyunti." [BJT Page 220] [\x 220/] 12. Tassa evaæ Ãrakkhato gopayato te bhoge rÃjÃno và haranti. Corà và haranti. Aggi và ¬ahati. Udakaæ và vahati. Appiyà và dÃyÃdà haranti. So socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati sammohaæ Ãpajjati: yampi me ahosi tampi no natthÅti. Ayampi mahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo.SandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 13. Puna ca paraæ mahÃnÃma kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu rÃjÃnopi rÃjÆhi vivadanti. KhattiyÃpi khattiyehi vivadanti. BrÃhmaïÃpi brÃhmaïehi vivadanti. GahapatÅpi gahapatÅhi vivadanti. MÃtÃpi puttena vivadati. Puttopi mÃtarà vivadati. PitÃpi puttena vivadati. Puttopi pitarà vivadati. BhÃtÃpi bhÃtarà vivadati. BhÃtÃpi bhaginiyà vivadati. BhaginÅpi bhÃtarà vivadati. SahÃyopi sahÃyena vivadati. Te tattha kalahaviggahavivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ pÃïÅhipi upakkamanti. Le¬¬Æhipi upakkamanti. Daï¬ehipi upakkamanti. Satthehipi upakkamanti. Te tattha maraïampi nigacchanti maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi mahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 14. Puna ca paraæ mahÃnÃma kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà ubhato viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ pakkhandanti usÆsupi khippamÃnesu sattÅsupi khippamÃnÃsu asÅsupi vijjotalantesu. Te tattha usÆhipi vijjhanti, sattiyÃpi vijjhanti, asinÃpi sÅsaæ chindanti. Te tattha maraïampi nigacchanti maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi mahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 15. Puna ca paraæ mahÃnÃma kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà addÃvalepanÃ1 upakÃriyo pakkhandanti usÆsupi khippamÃnesu sattÅsupi khippamÃnÃsu asÅsupi vijjotalantesu. Te tattha usÆhipi vijjhanti, sattiyÃpi vijjhanti, pakkaÂÂhiyÃpi2 osi¤canti, abhivaggenapi omaddanti, asinÃpi sÅsaæ chindanti. Te tattha maraïampi nigacchanti maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi mahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. ---------------------- 1.AÂÂÃvalepatÃ, syà 2. ChakaïakÃyapi, machasaæ. [BJT Page 222] [\x 222/] 16. Puna ca paraæ mahÃnÃma kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu sandhimpi chindanti, nillopampi haranti, ekÃgÃrikampi karonti, paripanthepi tiÂÂhanti, paradÃrampi gacchanti. Tamenaæ rÃjÃno gahetvà vividhÃ1 kammakÃraïÃ2 kÃrenti. KasÃhipi tÃÊenti, vettehipi tÃÊenti, addhadaï¬akehipi tÃÊenti, hatthampi chindanti, pÃdampi chindanti, hatthapÃdampi chindanti. Kaïïampi chindanti, nÃsampi chindanti, kaïïanÃsampi chindanti, biÊaÇgathÃlikampi karonti, rÃhumukhampi karonti, jotimÃlikampi karonti, hatthapajjotikampi karonti, erakavattikampi karonti, cÅrakavÃsikampi karonti, khÃrÃpatacchikampi karonti, palighaparivattikampi karonti, palÃlapÅÂhakampi karonti, tattenapi telena osi¤canti, sunakhehipi khÃdÃpenti, jÅvantampi sÆle uttÃsenti, asinÃpi sÅsaæ chindanti. Te tattha maraïampi nigacchanti maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi mahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 17. Puna ca paraæ mahÃnÃma kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu kÃyena duccaritaæ caranti, vÃcÃya duccaritaæ caranti, manasà duccaritaæ caranti. Te kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. Ayaæ mahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo samparÃyiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 18. EkamidÃhaæ mahÃnÃma samayaæ rÃjagahe viharÃmi gijjhakÆÂe pabbate. Tena kho pana samayena sambahulà nigaïÂhà isigilipasse kÃÊasilÃyaæ ubbhaÂÂhakà honti ÃsanapaÂikkhittÃ. Opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Atha khohaæ mahÃnÃma sÃyanhasamayaæ paÂisallÃnà vuÂÂhito yena isigili passe kÃÊasilà yena te nigaïÂhà tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà te nigaïÂhe etadavocaæ: kinnu tumhe Ãvuso nigaïÂhÃ, ubbhaÂÂhakà ÃsanapaÂikkhittà opakkamikà tippà kaÂukà vedanà vediyathÃti? Evaæ vutte mahÃnÃma te nigaïÂhà maæ etadavocuæ: nigaïÂho Ãvuso nÃtaputto sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa [PTS Page 093] [\q 93/] ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitanti - --------------------- 1. VividhÃni. 2. KammakarÃïÃni, syÃ. [BJT Page 224] [\x 224/] So evamÃha: "atthi vo nigaïÂhÃ, pubbe pÃpaæ kammaæ kataæ taæ imÃya kaÂukÃya dukkarakÃrikÃya nijjaretha. Yaæ panettha etarahi kÃyena saævutà vÃcÃya saævutà manasà saævutà taæ Ãyatiæ pÃpassa kammassa akaraïaæ. Iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvÃ, navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo. ùyatiæ anavassavà kammakkhayo. Kammakkhayà dukkhakkhayo. Dukkhakkhayà vedanÃkkhayo. VedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ"ti. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca tena camhà attamanÃti. 19. Evaæ vutte ahaæ mahÃnÃma te nigaïÂhe etadavocuæ: kimpana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha: 'ahuvamheva mayaæ pubbe na nÃhuvamhÃti ? No hidaæ Ãvuso. Kimpana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha: akaramheva mayaæ pubbe pÃpaæ kammaæ. NÃkaramhÃti? No hidaæ Ãvuso. Kimpana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha: evarÆpaæ và pÃpaæ kammaæ akaramhÃti? No hidaæ Ãvuso. Kimpana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha: ettakaæ và dukkhaæ nijjiïïaæ, ettakaæ và dukkhaæ nijjaretabbaæ, ettakamhi và dukkhe nijjiïïe sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅti? No hidaæ Ãvuso. Kimpana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha: diÂÂheva dhamme akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadanti? No hidaæ Ãvuso. Iti kira tumhe Ãvuso nigaïÂhà na jÃnÃtha: ahuvamheva mayaæ pubbe na nÃhuvamhÃti. Na jÃnÃtha: akaramheva mayaæ pubbe pÃpaæ kammaæ na nÃkaramhÃti. Na jÃnÃtha: evarÆpaæ và evarÆpaæ và pÃpaæ kammaæ akaramhÃti. Na jÃnÃtha: ettakaæ và dukkhaæ nijjiïïaæ, ettakaæ và dukkhaæ nijjaretabbaæ, ettakamhi và dukkhe nijjiïïe sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅti. Na jÃnÃtha: diÂÂheva dhamme akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadaæ. Evaæ sante Ãvuso nigaïÂhà ye loke luddà lohitapÃïino kurÆrakammantà manussesu paccÃjÃtÃ, te nigaïÂhesu pabbajantÅti. 20. Na kho Ãvuso gotama sukhena sukhaæ adhigantabbaæ, dukkhena kho sukhaæ adhigantabbaæ. Sukhena [PTS Page 094] [\q 94/] ca hÃvuso gotama sukhaæ adhigantabbaæ abhavissa, rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro sukhaæ adhigaccheyya. RÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro sukhavihÃritaro Ãyasmatà gotamenÃti. [BJT Page 226] [\x 226/] 21. AddhÃyasmantehi nigaïÂhehi sahasà appaÂisaÇkhà vÃcà bhÃsitÃ: " na kho Ãvuso gotama, sukhena sukhaæ adhigantabbaæ. Dukkhena kho sukhaæ adhigantabbaæ. Sukhena ca hÃvuso gotama, sukhaæ adhigantabbaæ abhavissa, rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro sukhaæ adhigaccheyya. RÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro sukhavihÃritaro Ãyasmatà gotamenÃ"ti. 22. Api ca ahameva tattha paÂipucchitabbo: ko nu kho ÃyasmantÃnaæ sukhavihÃritaro rÃjà và mÃgadho seniyo bimbisÃro Ãyasmà và gotamoti? 23. AddhÃvuso gotama amhehi sahasà appaÂisaÇkhà vÃcà bhÃsitÃ: "na kho Ãvuso gotama sukhena sukhaæ adhigantabbaæ. Dukkhena kho sukhaæ adhigantabbaæ sukhena ca hÃvuso gotama, sukhaæ adhigantabbaæ abhavissa, rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro sukhaæ adhigaccheyya. RÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro sukhavihÃritaro Ãyasmatà gotamenÃ"ti. Api ca tiÂÂhatetaæ, idÃnipi mayaæ Ãyasmantaæ gotamaæ pucchÃma: ko nu kho ÃyasmantÃnaæ sukhavihÃritaro rÃjà và mÃgadho seniyo bimbisÃro Ãyasmà và gotamoti? 24. Tena hÃvuso nigaïÂhà tumheva tattha paÂipucchissÃmi. Yathà vo khameyya, tathà naæ byÃkareyyÃtha: taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, pahoti rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro. Ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ satta rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedi1 viharitunti? No hidaæ Ãvuso. Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, pahoti rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ charattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ1 viharitunti? No hidaæ Ãvuso. Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, pahoti rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ pa¤ca rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ1 viharitunti? No hidaæ Ãvuso. Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, pahoti rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ cattÃri rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ1 viharitunti? No hidaæ Ãvuso. Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, pahoti rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ tÅïi rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ1 viharitunti? No hidaæ Ãvuso. Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, pahoti rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ dve rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ1 viharitunti? No hidaæ Ãvuso. Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, pahoti rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ ekaæ rattindivaæ ekantasukhapaÂisaævedÅ viharitunti? No hidaæ Ãvuso. 25. Ahaæ kho Ãvuso nigaïÂhÃ, pahomi ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ ekaæ rattindivaæ ekantasukhapaÂisaævedÅ viharituæ. Ahaæ kho Ãvuso nigaïÂhÃ, pahomi ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ dve rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ viharituæ. Ahaæ kho Ãvuso nigaïÂhÃ, pahomi ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ tÅïi rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ viharituæ. Ahaæ kho Ãvuso nigaïÂhÃ, pahomi ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ cattÃri rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ viharituæ. Ahaæ kho Ãvuso nigaïÂhÃ, pahomi ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ pa¤ca rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ viharituæ. Ahaæ kho Ãvuso nigaïÂhÃ, pahomi ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ cha rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ viharituæ. Ahaæ kho Ãvuso nigaïÂhÃ, pahomi ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ satta rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ viharituæ. Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, evaæ sante ko sukhavihÃritaro rÃjà và mÃgadho seniyo bimbisÃro ahaæ vÃti? Evaæ sante ÃyasmÃva [PTS Page 095] [\q 95/] gotamo sukhavihÃritaro ra¤¤Ã mÃgadhena seniyena bimbisÃrenÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano mahÃnÃmo sakko bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. CÆÊadukkhakkhandhasuttaæ catutthaæ. --------------------- 1. Ekantasukhaæ paÂisaævedi, machasaæ. [BJT Page 228] [\x 228/] 1.2.5. AnumÃnasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ Ãyasmà mahÃmoggallÃno bhaggesu viharati suæsumÃragire bhesakalÃvane 2 migadÃye. Tatra kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno bhikkhÆ Ãmantesi: Ãvuso bhikkhavoti. ùvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa paccassosuæ. ùyasmà mahÃmoggallÃno etadavoca: pavÃreti cepi Ãvuso bhikkhÆ vadantu maæ Ãyasmanto, vacanÅyomhi ÃyasmantehÅti. So ca hoti dubbaco dovacassakaraïÅyehi dhammehi samannÃgato akkhamo appadakkhiïaggÃhÅ anusÃsaniæ. Atha kho naæ sabrahmacÃrÅ na ceva vattabbaæ ma¤¤anti. Na ca anusÃsitabbaæ ma¤¤anti na ca tasmiæ puggale vissÃsaæ Ãpajjitabbaæ ma¤¤anti. 2. Katame cÃvuso dovacassakaraïà dhammÃ? IdhÃvuso bhikkhu pÃpiccho hoti pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato. YampÃvuso bhikkhu pÃpiccho hoti pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato, ayampi dhammo dovacassakaraïo.(1) 3. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu attukkaæsako hoti paravambhÅ. YampÃvuso bhikkhu attukkaæsako hoti paravambhÅ, ayampi dhammo dovacassakaraïo. (2) 4. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu kodhano hoti kodhÃbhibhÆto. YampÃvuso bhikkhu kodhano hoti kodhÃbhibhÆto, ayampi dhammo dovacassakaraïo. (3) 5. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu kodhano hoti kodhahetu upanÃhÅ.YampÃvuso bhikkhu kodhano hoti kodhahetu upanÃhÅ, ayampi dhammo dovacassakaraïo. (4) 6. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu kodhano hoti kodhahetu abhisaÇgÅ yampÃvuso bhikkhu kodhano hoti kodhahetu abhisaÇgÅ, ayampi dhammo dovacassakaraïo. (5) 7. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu kodhano hoti kodhasÃmantà vÃcaæ nicchÃretÃ.YampÃvuso bhikkhu kodhano hoti kodhasÃmantà vÃcaæ nicchÃretÃ, ayampi dhammo dovacassakaraïo. (6) ---------------------- 1. SusumÃragire, machasaæ, 2. BhesakaÊÃvane, machasaæ. SyÃ. BhesalÃvane - aÂÂha. [BJT Page 230] [\x 230/] 8. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito1 codakena codakaæ paÂippharati. YampÃvuso bhikkhu cudito codakena codakaæ paÂippharati, ayampi dhammo dovacassakaraïo. (7) 9. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito1 codakena codakaæ apasÃdeti. YampÃvuso bhikkhu cudito codakena codakaæ apasÃdeti, ayampi dhammo dovacassakaraïo. (7) 10. Puna [PTS Page 096] [\q 96/] ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito1 codakena codakassa paccÃropeti. YampÃvuso bhikkhu cudito codakena codakassa paccÃropeti, ayampi dhammo dovacassakaraïo. (9) 11. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati, bahiddhà kathaæ apanÃmeti, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. YampÃvuso bhikkhu cudito codakena a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati, bahiddhà kataæ apanÃmeti, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti, ayampi dhammo dovacassakaraïo.(10) 12. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu codakena apadÃne na sampÃyati. YampÃvuso bhikkhu cudito codakena apadÃne na sampÃyati, ayampi dhammo dovacassakaraïo.(11) 13. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu makkhÅ hoti paÊÃsÅ. YampÃvuso bhikkhu makkhÅ hoti paÊÃsÅ, ayampi dhammo dovacassakaraïo.(12) 14. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu issukÅ hoti maccharÅ. YampÃvuso bhikkhu issukÅ hoti maccharÅ, ayampi dhammo dovacassakaraïo.(13) 15. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu saÂho hoti mÃyÃvÅ.YampÃvuso bhikkhu saÂho hoti mÃyÃvÅ, ayampi dhammo dovacassakaraïo.(14) 16. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu thaddho hoti atimÃnÅ. YampÃvuso bhikkhu thaddho hoti atimÃnÅ, ayampi dhammo dovacassakaraïo.(15) 17. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu sandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhÅ2. DuppaÂinissaggÅ. YampÃvuso bhikkhu sandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ, ayampi dhammo dovacassakaraïo. (16) --------------------- 1. Codito, machasaæ 2. ùdhÃnaggÃhÅ, machasaæ [BJT Page 232] [\x 232/] Ime vuccantÃvuso dovacassakaraïà dhammÃ. 18. No cepi Ãvuso bhikkhu pavÃreti: vadantu maæ Ãyasmanto, vacanÅyomhi ÃyasmantehÅti. So ca hoti suvaco sovacassakaraïehi dhammehi samannÃgato khamo padakkhiïaggÃhÅ anusÃsaniæ. Atha kho naæ sabrahmacÃrÅ vattabba¤ceva ma¤¤anti. AnusÃsitabba¤ca ma¤¤anti. Tasmi¤ca puggale vissÃsaæ Ãpajjitabbaæ ma¤¤anti. 19. Katame cÃvuso sovacassakaraïà dhammÃ? IdhÃvuso bhikkhu na pÃpiccho hoti na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato. YampÃvuso bhikkhu na pÃpiccho hoti na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato, ayampi dhammo sovacassakaraïo. 20. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu anattukkaæsako hoti aparavambhÅ. YampÃvuso bhikkhu anattukkaæsako hoti aparavambhÅ, ayampi dhammo sovacassakaraïo. 21. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhÃbhibhÆto. YampÃvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhÃbhibhÆto, ayampi dhammo sovacassakaraïo. 22. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu kodhano hoti na kodhahetu upanÃhÅ. YampÃvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhahetu upanÃhÅ, ayampi dhammo sovacassakaraïo. 23. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhahetu abhisaÇgÅ. YampÃvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhahetu abhisaÇgÅ, ayampi dhammo sovacassakaraïo. 24. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhasÃmantà sÃmantà vÃcaæ nicchÃretÃ.YampÃvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhasÃmantà vÃcaæ nicchÃretÃ, ayampi dhammo sovacassakaraïo. 25. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena codakaæ na paÂippharati.YampÃvuso bhikkhu cudito codakena codakaæ na paÂippharati, ayampi dhammo sovacassakaraïo. [BJT Page 234] [\x 234/] 26. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena codakaæ na apasÃdeti. YampÃvuso [PTS Page 097] [\q 97/] bhikkhu cudito codakena codakaæ na apasÃdeti, ayampi dhammo sovacassakaraïo. 27. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena codakassa na paccÃropeti, yampÃvuso bhikkhu cudito codakena codakassa na paccÃropeti ayampi dhammo sovacassakaraïo. 28. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena na a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati, na bahiddhà kathaæ apanÃmeti, na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. YampÃvuso bhikkhu cudito codakena na a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati, na bahiddhà kathaæ apanÃmeti, na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti, ayampi dhammo sovacassakaraïo. 29. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena apadÃne sampÃyati. YampÃvuso bhikkhu cudito codakena apadÃne sampÃyati. Ayampi dhammo sovacassakaraïo. 30. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu amakkhÅ hoti apaÊÃsÅ. YampÃvuso bhikkhu amakkhÅ hoti apaÊÃsÅ. Ayampi dhammo sovacassakaraïo. 31. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu anissukÅ hoti amaccharÅ. YampÃvuso bhikkhu anissukÅ hoti amaccharÅ, ayampi dhammo sovacassakaraïo. 32. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu asaÂho hoti amÃyÃvÅ. YampÃvuso bhikkhu asaÂho hoti amÃyÃvÅ. Ayampi dhammo sovacassakaraïo. 33. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu atthaddho hoti anatimÃnÅ. YampÃvuso bhikkhu atthaddho hoti anatimÃnÅ, ayampi dhammo sovacassakaraïo. [BJT Page 236] [\x 236/] 34. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu asandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti anÃdhÃnagÃhÅ suppaÂinissaggÅ. YampÃvuso bhikkhu asandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti anÃdhÃnagÃhÅ suppaÂinissaggÅ, ayampi dhammo sovacassakaraïo, Ime vuccantÃvuso sovacassakaraïà dhammÃ. 35. TatrÃvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ anuminitabbaæ:1 " yo khvÃyaæ puggalo pÃpiccho pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo. Aha¤ceva kho panassaæ pÃpiccho pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato, ahampassaæ2 paresaæ appiyo amanÃpo"ti evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà na pÃpiccho bhavissÃmi na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gatoti cittaæ uppÃdetabbaæ. 36. "Yo khvÃyaæ puggalo attukkaæsako paravambhÅ, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo. Aha¤ceva kho panassaæ attukkaæsako paravambhÅ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti. Evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà 'anattukkaæsako bhavissÃmi aparavambhÅ 'ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 37. "Yo khvÃyaæ puggalo kodhano kodhÃbhibhÆto ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo. Aha¤ceva kho panassaæ kodhano kodhÃbhibhÆto, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti. Evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà 'na kodhano bhavissÃmi na kodhÃbhibhÆto'ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 38. "Yo khvÃyaæ puggalo kodhano kodhahetu upanÃhÅ, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo. Aha¤ceva kho panassaæ kodhano kodhahetu upanÃhÅ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti. Evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà 'na kodhano bhavissÃmi na kodhahetu upanÃhÅ'ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 39. "Yo khvÃyaæ puggalo kodhano kodhahetu abhisaÇgÅ, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo. Aha¤ceva kho panassaæ kodhano kodhahetu abhisaÇgÅ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti. Evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà 'na kodhano bhavissÃmi na kodhahetu abhisaÇgÅ'ti cittaæ uppÃdetabbaæ. -------------------- 1. AnumÃnitabbaæ, syÃ. 2. AhampÃssaæ, machasaæ. [BJT Page 238] [\x 238/] 40. "Yo khvÃyaæ puggalo kodhano kodhasÃmantà vÃcaæ nicchÃretÃ, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo. Aha¤ceva kho panassaæ kodhano kodhasÃmantà vÃcaæ nicchÃretÃ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti. Evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà 'na kodhano bhavissÃmi. Na kodhasÃmantà vÃcaæ nicchÃressÃmÅ"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 41. "Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena paÂippharati ayaæ [PTS Page 098] [\q 98/] me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤ceva kho pana cudito codakena codakaæ paÂipphareyyaæ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti, evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà 'cudito codakena codakaæ na paÂippharissÃmÅ"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 42. "Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena codakaæ apasÃdeti. Ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤ceva kho pana cudito codakena codakaæ apasÃdeyyaæ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti, evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà 'cudito codakena codakaæ na apasÃdessÃmÅ"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 43. "Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena codakassa paccÃropeti, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤ceva kho pana cudito codakena codakassa paccÃropeyyaæ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti, evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà 'cudito codakena codakassa na paccÃropessÃmÅ"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 44. "Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati, bahiddhà kathaæ apanÃmeti, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤ceva kho pana cudito codakena a¤¤ena¤¤aæ paÂicareyyaæ bahiddhà kathaæ apanÃmeyyaæ kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukareyyaæ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà "cudito codakena na a¤¤ena¤¤aæ paÂicarissÃmi. Na bahiddhà kathaæ apanÃmessÃmi. Na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukarissÃmÅ"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. [BJT Page 240] [\x 240/] 45. " Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena apadÃne na sampÃyati, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo. Aha¤ceva kho pana cudito codakena apadÃne na sampÃyeyyaæ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà "cudito codakena apadÃne sampÃyissÃmi"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 46. "Yo khvÃyaæ puggalo makkhÅ paÊÃsi, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤ceva kho panassaæ makkhÅ paÊÃsÅ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà " amakkhÅ bhavissÃmi apaÊÃsÅ"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 47. "Yo khvÃyaæ puggalo issukÅ maccharÅ, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤ceva kho panassaæ issukÅ maccharÅ , ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà "anissukÅ bhavissÃmi amaccharÅ"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 48. "Yo khvÃyaæ puggalo saÂho mÃyÃvÅ , ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤ceva kho panassaæ saÂho mÃyÃvÅ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà "asaÂho bhavissÃmi amÃyÃvÅ"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 49. "Yo khvÃyaæ puggalo thaddho atimÃnÅ , ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤ceva kho panassaæ thaddho atimÃnÅ , ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunà "atthaddho bhavissÃmi anatimÃnÅ"ti cittaæ uppÃdetabbaæ. 50. "Yo khvÃyaæ puggalo sandiÂÂhiparÃmÃsÅ ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ, ayaæ me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤ceva kho panassaæ sandiÂÂhiparÃmÃsÅ ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ, ahampassaæ paresaæ appiyo amanÃpo"ti evaæ jÃnantenÃvuso bhikkhunÃ" asandiÂÂhiparÃmÃsÅ bhavissÃmi anÃdhÃnagÃhÅ suppaÂinissaggÅti" cittaæ uppÃdetabbaæ. [BJT Page 242] [\x 242/] 51. TatrÃvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: " kinnu khomhi pÃpiccho pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato"ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "pÃpiccho khomhi pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato"ti. TenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " na khomhi pÃpiccho na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato"ti, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 52. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: " kinnu khomhi attukkaæsako paravambhÅ "ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " attukkaæsako khomhi paravambhÅ "ti. TenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ sace panÃvuso [PTS Page 099] [\q 99/] bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " anattukkaæsako khomhi aparavambhÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 53. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: "kinnu khomhi kodhano kodhÃbhibhÆto 'ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "kodhano khomhi kodhÃbhibhÆto"ti. TenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "na khomhi kodhano na kodhÃbhibhÆto"ti,1 tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 54. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: " kinnu khomhi kodhano kodhahetu upanÃhÅ"ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "kodhano khomhi kodhahetu upanÃhÅ"ti. TenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "na khomhi kodhano na kodhahetu upanÃhÅ"ti, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. ------------------- 1. Na khomhi kodhano kodhÃbhibhÆtoti, sÅmu. Machasaæ. [BJT Page 244] [\x 244/] 55. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: " kinnu khomhi kodhahetu abhisaÇgÅ"ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "kodhano khomhi kodhahetu abhisaÇgÅ"ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ.Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "na khomhi kodhano na kodhahetu abhisaÇgÅ"ti, tenÃvuso bhikkhunà Teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 56. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: "kinnu khomhi kodhano kodhasÃmantà vÃcaæ nicchÃretÃ"ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "kodhano khomhi kodhasÃmantà vÃcaæ nicchÃretÃ"ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "na khomhi kodhano na kodhasÃmantà vÃcaæ nicchÃretÃ"ti tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 57. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: "kinnu khomhi cudito codakena codakaæ paÂippharÃmÅ "ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "cudito khomhi codakena codakaæ paÂippharÃmi "ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " cÆdito khomhi codakena codakaæ na paÂipparÃmi"ti tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 58. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: "kinnu khomhi cudito codakena codakaæ apasÃdemÅ"ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "cÆdito khomhi codakena codakaæ apasÃdemÅ"ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "cudito khomhi codakena codakaæ na apasÃdemÅ"ti tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. [BJT Page 246] [\x 246/] 59. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: "kinnu khomhi cudito codakena codakassa paccÃropemi"ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "cudito khomhi codakena codakassa paccÃropemÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " cudito khomhi codakena codakassa na paccÃropemÅ"ti tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 60. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: "kinnu khomhi cudito codakena a¤¤ena¤¤aæ paÂicarÃmi, bahiddhà kathaæ apanÃmemi, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaromÅ "ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "cudito khomhi codakena a¤¤ena¤¤aæ paÂicarÃmi, bahiddhà kathaæ apanÃmemi, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaromÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "cudito khomhi codakena na a¤¤ena¤¤aæ paÂicarÃmi. Na bahiddhà kathaæ apanÃmemi. Na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaromÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 61. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: "kinnu khomhi cudito codakena apadÃne na sampÃyÃmÅ "ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "cudito khomhi codakena apadÃne na sampÃyÃmÅ"ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " cudito khomhi codakena apadÃne sampÃyÃmÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. [BJT Page 248] [\x 248/] 62. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: " kinnu khomhi makkhÅ paÊÃsÅ "ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "makkhÅ khomhi paÊÃsÅ"ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " amakkhÅ khomhi apaÊÃsÅ" ti. TenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 63. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: "kinnu khomhi issukÅ maccharÅ "ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " issukÅ khomhi maccharÅ" ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhÆ paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti:" anissukÅ khomhi amaccharÅ "ti. TenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 64. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: " kinnu khomhi saÂho mÃyÃvÅ "ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " saÂho khomhi mÃyÃvÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " asaÂho khomhi amÃyÃvÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 65. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: " kinnu khomhi thaddho atimÃnÅti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " thaddho khomhi atimÃnÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " atthaddho khomhi anatimÃnÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅti pÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. [BJT Page 250] [\x 250/] 66. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanÃva attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: "kinnu khomhi sandiÂÂhiparÃmÃsÅ ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ "ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " sandiÂÂhiparÃmÃsÅ khomhi ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ "ti, tenÃvuso [PTS Page 100] [\q 100/] bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " asandiÂÂhiparÃmÃsÅ khomhi anÃdhÃnagÃhÅ suppaÂinissaggÅ "ti, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 67. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno sabbepime pÃpake akusale dhamme appahÅne attani samanupassati, tenÃvuso bhikkhunà sabbesaæ yeva imesaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno sabbepime pÃpake akusale dhamme pahÅne attani samanupassati, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. 68. SeyyathÃpi Ãvuso itthÅ và puriso và daharo yuvà maï¬anakajÃtiko1 ÃdÃse và pariyodÃte acche và udapatte2 sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sace tattha passati rajaæ và aÇgaïaæ vÃ, tasseva rajassa và aÇgaïassa và pahÃnÃya vÃyamati. No ce tattha passati rajaæ và aÇgaïaæ và teneva attamano hoti: " lÃbhà vata me, parisuddhaæ vata me"ti. Evameva kho Ãvuso sace bhikkhu paccavekkhamÃno sabbepime pÃpake akusale dhamme appahÅne attani samanupassati, tenÃvuso bhikkhunà sabbesaæ yeva imesaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace panÃvuso bhikkhu paccavekkhamÃno sabbepime pÃpake akusale dhamme pahÅne attani samanupassati, tenÃvuso bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesÆti. IdamavocÃyasmà mahÃmoggallÃno, attamanà te bhikkhÆ Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 101] [\q 101/] AnumÃnasuttaæ pa¤camaæ. -------------------- 1. Maï¬anajÃtiko, machasaæ 2. Udakapatte, machasaæ. [BJT Page 252] [\x 252/] 1.2.6 Cetokhilasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. Yassa kassa ci bhikkhave bhikkhuno pa¤ca cetokhilÃ1 appahÅnÃ, pa¤ca cetaso vinibandhÃ2 asamucchinnÃ, so vatimasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 3. Katamassa3 pa¤ca cetokhilà appahÅnà honti ? Idha bhikkhave bhikkhu satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ paÂhamo cetokhilo appahÅno hoti. 4. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhamme kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu dhamme kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ dutiyo cetokhilo appahÅno hoti. 5. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu saÇghe kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu saÇghe kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati, ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ tatiyo cetokhilo appahÅno hoti. --------------------- 1. CetokhÅlÃ, syÃ. 2.VinibaddhÃ, sÅmu. 3. KatamÃssa, machasaæ. [BJT Page 254] [\x 254/] 6. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ catuttho cetokhilo appahÅno hoti. 7. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabrahmacÃrÅsu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khilajÃto1. Yo so bhikkhave bhikkhu sabrahmacÃrÅsu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khilajÃto, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ pa¤camo cetokhilo appahÅno hoti. Imassa2 pa¤ca cetokhilà appahÅnà honti. 8. Katamassa pa¤ca cetaso vinibandhà asamucchinnà honti? Idha bhikkhave bhikkhu kÃme avÅtarÃgo hoti avigatachando3 avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so bhikkhave bhikkhu kÃme avÅtarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃtÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ paÂhamo cetaso vinibandho asamucchinno hoti. [PTS Page 102] [\q 102/] 9. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu kÃye avÅtarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so bhikkhave bhikkhu kÃye avÅtarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. EvamassÃyaæ dutiyo cetaso vinibandho asamucchinno hoti. ----------------------- 1. KhÅlajÃto, syÃ. 2. ImÃssa, machasaæ. 3.Avigatacchando, machasaæ. [BJT Page 256] [\x 256/] 10. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu rÆpe avÅtarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so bhikkhave bhikkhu rÆpe avÅtarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. EvamassÃyaæ tatiyo cetaso vinibandho asamucchinno hoti. 11. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃvadatthaæ udarÃvadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passasukhaæ1 middhasukhaæ anuyutto viharati. Yo so bhikkhave bhikkhu yÃvadatthaæ udarÃvadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. EvamassÃyaæ catuttho cetaso vinibandho asamucchinno hoti. 12. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati: iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃti. Yo so bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati: iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariye và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃti, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ pa¤camo cetaso vinibandho asamucchinno hoti. Imassa pa¤ca cetaso vinibandhà asamucchinnà honti. 13. Yassa kassa ci bhikkhave bhikkhuno ime pa¤ca cetokhilà appahÅnÃ, ime pa¤ca cetaso vinibandhà asamucchinnÃ, so vatimasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ ÃpajjissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. --------------------- 1.Phassasukhaæ, katthaci. [BJT Page 258] [\x 258/] 14. Yassa kassa ci bhikkhave bhikkhuno pa¤ca cetokhilà pahÅnÃ, pa¤ca cetaso vinibandhà susamucchinnÃ, so vatimasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. 15. Katamassa pa¤ca cetokhilà pahÅnà honti? Idha bhikkhave bhikkhu satthari na kaÇkhati na vicikicchati adhimuccati sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu satthari na kaÇkhati na vicikicchati. Adhimuccati, sampasÅdati, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ paÂhamo cetokhilo pahÅno hoti. 16. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhamme na kaÇkhati na vicikicchati adhimuccati sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu dhamme na kaÇkhati na vicikicchati adhimuccati sampasÅdati, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ dutiyo cetokhilo pahÅno hoti. 17. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu saÇghe na kaÇkhati na vicikicchati adhimuccati sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu saÇghe na kaÇkhati na vicikicchati adhimuccati sampasÅdati, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ tatiyo cetokhilo pahÅno hoti. 18. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sikkhÃya na kaÇkhati na vicikicchati adhimuccati sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu sikkhÃya na kaÇkhati na vicikicchati adhimuccati sampasÅdati, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati [PTS Page 103] [\q 103/] ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ catuttho cetokhilo pahÅno hoti. [BJT Page 260] [\x 260/] 19. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabrahmacÃrÅsu na kupito hoti attamano anÃhatacitto akhilajÃto.1 Yo so bhikkhave bhikkhu sabrahmacÃrÅsu na kupito hoti attamano anÃhatacitto akhilajÃto, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ pa¤camo cetokhilo pahÅno hoti. Imassa pa¤ca cetokhilà pahÅnà honti. 20. Katamassa pa¤ca cetaso vinibandhà susamucchinnà honti? Idha bhikkhave bhikkhu kÃme vÅtarÃgo hoti vigatachando vigatapemo vigatapipÃso vigatapariÊÃho vigatataïho. Yo so bhikkhave bhikkhu kÃme vÅtarÃgo hoti vigatachando vigatapemo vigatapipÃso vigatapariÊÃho vigatataïho, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtacacÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. EvamassÃyaæ paÂhamo cetaso vinibandho susamucchinno hoti. 21. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu kÃye vÅtarÃgo hoti vigatachando vigatapemo vigatapipÃso vigatapariÊÃho vigatataïho. Yo so bhikkhave bhikkhu kÃye vÅtarÃgo hoti vigatachando vigatapemo vigatapipÃso vigatapariÊÃho vigatataïho, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. EvamassÃyaæ dutiyo cetaso vinibandho susamucchinno hoti. 22. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu rÆpe vÅtarÃgo hoti vigatachando vigatapemo vigatapipÃso vigatapariÊÃho vigatataïho. Yo so bhikkhave bhikkhu rÆpe vÅtarÃgo hoti vigatachando vigatapemo vigatapipÃso vigatapariÊÃho vigatataïho, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. EvamassÃyaæ tatiyo cetaso vinibandho susamucchinno hoti. ---------------------- 1. Na anattamano anÃhatacitto akhilajÃto, machasaæ. Na anattamano na Ãhatacitto na akhilajÃto, sasa syÃ, [BJT Page 262] [\x 262/] 23. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu na yÃvadatthaæ udarÃvadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passasukhaæ1 middhasukhaæ anuyutto viharati. Yo so bhikkhave bhikkhu na yÃvadatthaæ udarÃvadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharati, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. EvamassÃyaæ catuttho cetaso vinibandho susamucchinno hoti. 24. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu na a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati: iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃti. Yo so bhikkhave bhikkhu na a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati: iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariye và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃti, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, evamassÃyaæ pa¤camo cetaso vinibandho susamucchinno hoti. Imassa pa¤ca cetaso vinibandhà susamucchinnà honti. 25. Yassa kassa ci bhikkhave bhikkhuno ime pa¤ca cetokhilà pahÅnÃ, ime pa¤ca cetaso vinibandhà susumucchinnÃ, so vatimasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. 26. So chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. ViriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. CittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. VÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. UssoÊhiyeva1 pa¤camÅ. 27. Sa kho so bhikkhave evaæ ussoÊhÅ [PTS Page 104] [\q 104/] pannarasaÇgasamannÃgato bhikkhu bhabbo abhinibbhidÃya,2 bhabbo sambodhÃya, bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya. SeyyathÃpi bhikkhave kukkuÂiyà aï¬Ãni aÂÂha và dasa va dvÃdasa vÃ, tÃnassu kukkuÂiyà sammà adhisayitÃni, sammà pariseditÃni, sammà paribhÃvitÃni, ki¤cÃpi tassà kukkuÂiyà na evaæ icchà uppajjeyya: aho vatime kukkuÂapotakà pÃdanakhasikhÃya và mukhatuï¬akena và aï¬akosaæ padÃletvà sotthinà abhinibbhijjeyyunti. Atha kho bhabbÃva te kukkuÂa potakà pÃdanakhasikhÃya và mukhatuï¬akena và aï¬akosaæ padÃletvà sotthinà abhinibbhijjituæ. Evameva kho bhikkhave evaæ ussoÊhÅ pannarasaÇgasamannÃgato bhikkhu bhabbo sambodhÃya, bhabbo abhinibbhidÃya, bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃyÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Cetokhilasuttaæ chaÂÂhaæ. --------------------- 1. UssoÊhÅyeva, machasaæ 2.AbhinibbidÃya, machasaæ. [BJT Page 264] [\x 264/] 1.2.7 Vanapatthasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhavà etadavoca: 2. VanapatthapariyÃyaæ vo bhikkhave desissÃmi taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 3. Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ vanapatthaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati.AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca khome 1 pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti [PTS Page 105] [\q 105/] paÂisa¤cikkhitabbaæ: " ahaæ kho imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca khome pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà rattibhÃgaæ và divasa bhÃgaæ và tamhà vanapatthà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. 4. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ vanapatthaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ,"ahaæ kho imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharÃmi.Tassa me imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. ---------------------- 1.Yecime katthaci. [BJT Page 266] [\x 266/] Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tamhà vanapatthà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. 5. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ vanapatthaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrà , te kasirena samudÃgacchanti.Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: [PTS Page 106] [\q 106/] "ahaæ kho imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tasmiæ vanapatthe vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. 6. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ vanapattha upanissÃya viharati. Tassa taæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ. [BJT Page 268] [\x 268/] "Ahaæ kho imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsana gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrà te appakasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà yÃvajÅvampi tasmiæ vanapatthe vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. 7. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati.AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: " ahaæ kho imaæ gÃmaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà rattibhÃgaæ và divasa bhÃgaæ và tamhà gÃmà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ,"ahaæ kho imaæ gÃmaæ upanissÃya viharÃmi.Tassa me imaæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana imaæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tamhà gÃmantà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti.Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: "ahaæ kho imaæ gÃmaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana imaæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tasmiæ gÃme vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ. "Ahaæ kho imaæ gÃmaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ gÃmaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsana gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrà te appakasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà yÃvajÅvampi tasmiæ gÃme vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ nigamaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati.AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime 1 pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: " ahaæ kho imaæ nigamaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà rattibhÃgaæ và divasabhÃgaæ và tamhà nigamà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ nigamaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ,"ahaæ kho imaæ nigamaæ upanissÃya viharÃmi.Tassa me imaæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmÅ " ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tamhà nigamà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ nigamaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti.Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: "ahaæ kho imaæ nigamaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tasmiæ nigame vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ nigamaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ. "Ahaæ kho imaæ nigamaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ nigamaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsana gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrà te appakasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà yÃvajÅvampi tasmiæ nigame vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ nagaraæ upanissÃya viharati. Tassa taæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati.AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: " ahaæ kho imaæ nagaraæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà rattibhÃgaæ và divasabhÃgaæ và tamhà nagarà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ nagaraæ upanissÃya viharati. Tassa taæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ,"ahaæ kho imaæ nagaraæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmÅ " ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tamhà nagarà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ nagaraæ upanissÃya viharati. Tassa taæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti.Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: "ahaæ kho imaæ nagaraæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tasmiæ nagare vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ nagaraæ upanissÃya viharati. Tassa taæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ. "Ahaæ kho imaæ nagaraæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ nagaraæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsana gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrà te appakasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà yÃvajÅvampi tasmiæ nagare vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ janapadaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati.AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: " ahaæ kho imaæ janapadaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà rattibhÃgaæ và divasabhÃgaæ và tamhà janapadà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ janapadaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ,"ahaæ kho imaæ janapadaæ upanissÃya viharÃmi.Tassa me imaæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmÅ" ti tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tamhà janapadà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ janapadaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti.Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: "ahaæ kho imaæ janapadaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa taæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi tasmiæ janapade vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ janapadaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ. "Ahaæ kho imaæ janapadaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ janapadaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsana gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrà te appakasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà yÃvajÅvampi tasmiæ janapade vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. 8. Idha pana pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ puggalaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ puggalaæ upanissÃya viharato [PTS Page 107] [\q 107/] anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬ÃpÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: " ahaæ kho imaæ puggalaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchantÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà rattibhÃgaæ và divasabhÃgaæ và puggalo anÃpucchà pakkamitabbaæ1 nÃnubandhitabbo. 9. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ puggalaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬ÃpÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: ------------------- 1. Pakkamitabbo, syà pu ci [BJT Page 270] [\x 270/] "Ahaæ kho imaæ puggalaæ upanissÃya viharÃmi tassa me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ. CÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccaya bhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati na upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi so puggalo Ãpucchà pakkamitabbaæ1 nÃnubandhitabbo. 10. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ puggalaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti.Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti.Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: "ahaæ kho imaæ puggalaæ upanissÃya [PTS Page 108] [\q 108/] viharÃmi tassa me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccaya bhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na piï¬apÃtahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na senÃsanahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Atha ca pana me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmÅ"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhÃpi so puggalo anubandhitabbo, na pakkamitabbaæ1 -------------------- 1. AnÃpucchà pakkamitabbo,syÃ, [BJT Page 272] [\x 272/] 10. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ puggalaæ upanissÃya viharati. Tassa taæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬ÃpÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: "ahaæ kho imaæ puggalaæ upanissÃya viharÃmi. Tassa me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità ceva sati upaÂÂhÃti. AsamÃhita¤ca cittaæ samÃdhiyati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmi. Ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccaya bhesajjaparikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti"ti. Tena bhikkhave bhikkhunà yÃvajÅvampi so puggalo anubandhitabbo, na pakkamitabbaæ api panujjamÃnenapÅti: Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Vanapatthasuttaæ sattamaæ. 1.2.8. Madhupiï¬ikasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati kapilavatthusmiæ nigrodhÃrÃme. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya kapilavatthuæ piï¬Ãya pÃvisi, kapilavatthusmiæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena mahÃvanaæ tenupasaÇkami divÃvihÃrÃya. MahÃvanaæ ajjhogahetvÃ1 beluvalaÂÂhikÃya2 mÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. Daï¬apÃïÅpi kho sakko jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena mahÃvanaæ tenupasaÇkami. MahÃvanaæ ajjhogahetvà yena beluvalaÂÂhikà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà daï¬amolubbha ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho daï¬apÃïÅ sakko bhagavantaæ etadavoca: -------------------- 1. AjjhogÃhetvÃ, machasaæ. 2. VeluvalaÂÂhikÃya, syÃ. [BJT Page 274] [\x 274/] " KiævÃdÅ samaïo, kimakkhÃyÅ"ti? " YathÃvÃdÅ kho Ãvuso sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya na kenaci loke viggayha tiÂÂhati, yathà ca pana kÃmehi visaæyuttaæ viharantaæ taæ brÃhmaïaæ akathaÇkathiæ chinnakukkuccaæ bhavÃbhave vÅtataïhaæ sa¤¤Ã nÃnusenti. Evaæ vÃdÅ kho ahaæ Ãvuso evamakkhÃyÅ"ti. Evaæ vutte daï¬apÃïÅ sakko sÅsaæ [PTS Page 109] [\q 109/] okampetvà jivhaæ nillÃÊetvÃ1 tivisÃkhaæ naÊÃÂikaæ naÊÃÂe vuÂÂhÃpetvà daï¬amolubbha pakkÃmi. 2. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃïà vuÂÂhito yena nigrodhÃrÃmo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: idhÃhaæ bhikkhave pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya kapilavatthuæ piï¬Ãya pÃvisiæ. Kapilavatthusmiæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena mahÃvanaæ tenupasaÇkamiæ divÃvihÃrÃya. MahÃvanaæ ajjhogahetvà beluvalaÂÂhikÃya mÆle divÃvihÃraæ nisÅdiæ. Daï¬apÃïÅpi kho bhikkhave sakko jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena mahÃvanaæ tenupasaÇkami. MahÃvanaæ ajjhogahetvà yena beluvalaÂÂhikà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà mama saddhiæ2 sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ vÅtisÃretvà daï¬amolubbha ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho bhikkhave daï¬apÃïÅ sakko maæ etadavoca: " ki vÃdÅ samaïo, kimakkhÃyÅ"ti? 3. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave daï¬apÃïiæ sakkaæ etadavocaæ: "yathÃvÃdÅ kho Ãvuso sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya na kenaci loke viggayha tiÂÂhati, yathà ca pana kÃmehi visaæyuttaæ viharantaæ taæ brÃhmaïaæ akathaÇkathiæ chinnakukkuccaæ bhavÃbhave vÅtataïhaæ sa¤¤Ã nÃnusenti, evaæ vÃdÅ kho ahaæ Ãvuso evamakkhÃyÅ"ti. Evaæ vutte bhikkhave daï¬apÃïÅ sakko sÅsaæ okampetvà jivhaæ nillÃÊetvà tivisÃkhaæ naÊÃÂikaæ naÊÃÂe vuÂÂhÃpetvà daï¬amolubbha pakkÃmÅti. 4. Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: " kiævÃdÅ pana bhante bhagavà sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya na kenaci loke viggayha tiÂÂhati? Katha¤ca pana bhante bhagavantaæ kÃmehi visaæyuttaæ viharantaæ taæ brÃhmaïaæ akathaÇkathiæ chinnakukkuccaæ bhavÃbhave vÅtataïhaæ sa¤¤Ã nÃnusentÅ"ti. ------------------- 1. NillÃÂetvÃ, machasaæ 2. Mayà saddhiæ,machasaæ [BJT Page 276] [\x 276/] 5 YatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce natthi abhinanditabbaæ abhivaditabbaæ ajjhosetabbaæ,1 esevanto rÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto paÂighÃnusayÃnaæ. Esevanto [PTS Page 110] [\q 110/] diÂÂhÃnusayÃnaæ. Esevanto vicikicchÃnusayÃnaæ. Esevanto mÃnÃnusayÃnaæ. Esevanto bhavarÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto avijjÃnusayÃnaæ. Esevanto daï¬ÃdÃnasatthÃdÃnakalahaviggahavivÃda tuvantuvampesu¤¤amusÃvÃdÃnaæ. Etthete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅti. Idamavoca bhagavÃ, idaæ vatvÃ2 sugato uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ pÃvisi. 6. Atha kho tesaæ bhikkhÆnaæ acirapakkantassa bhagavato etadahosi: " idaæ kho no Ãvuso bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ paviÂÂho: yatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce natthi abhinanditabbaæ abhivaditabbaæ ajjhosetabbaæ,1 esevanto rÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto paÂighÃnusayÃnaæ. Esevanto diÂÂhÃnusayÃnaæ. Esevanto vicikicchÃnusayÃnaæ. Esevanto mÃnÃnusayÃnaæ. Esevanto bhavarÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto avijjÃnusayÃnaæ. Esevanto daï¬ÃdÃnasatthÃdÃnakalahaviggahavivÃda tuvantuvampesu¤¤amusÃvÃdÃnaæ. Etthete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅ "ti. Ko nu kho imassa bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajeyyÃ"ti. 7. Atha kho tesaæ bhikkhÆnaæ etadahosi: " ayaæ ceva Ãyasmà mahÃkaccÃno satthu ceva saævaïïito sambhÃvito ca vi¤¤Ænaæ sabrahmacÃrÅnaæ. Pahoti cÃyasmà mahÃkaccÃno imassa bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajituæ. YannÆna mayaæ yenÃyasmà mahÃkaccÃno tenupasaÇkameyyÃma, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ mahÃkaccÃnaæ etamatthaæ paÂipuccheyyÃmÃ"ti. ------------------ 1.Ajjhositabbaæ, machasaæ 2. VatvÃna, machasaæ. [BJT Page 278] [\x 278/] 8. Atha kho te bhikkhÆ yenÃyasmà mahÃkaccÃno tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà mahÃkaccÃnena saddhiæ sammodiæsu. SamamodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ Ãyasmantaæ mahÃkaccÃnaæ etadavocuæ: idaæ kho no Ãvuso kaccÃna bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ paviÂÂho. " YatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce natthi abhinanditabbaæ abhivaditabbaæ ajjhosetabbaæ, esevanto rÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto paÂighÃnusayÃnaæ. Esevanto diÂÂhÃnusayÃnaæ esevanto vicikicchÃnusayÃnaæ. Esevanto mÃnÃnusayÃnaæ. Esevanto bhavarÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto avijjÃnusayÃnaæ. Esevanto daï¬ÃdÃnasatthÃdÃna kalahaviggahavivÃda tuvantuvampesu¤¤amusÃvÃdÃnaæ.Etthete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅ"ti. Tesaæ no Ãvuso kaccÃna amhÃkaæ acirapakkantassa bhagavato etadahosi: "idaæ kho no Ãvuso bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ paviÂÂho: yatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce natthi abhinanditabbaæ abhivaditabbaæ ajjhosetabbaæ, esevanto rÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto paÂighÃnusayÃnaæ. Esevanto diÂÂhÃnusayÃnaæ. Esevanto vicikicchÃnusayÃnaæ. Esevanto mÃnÃnusayÃnaæ. Esevanto bhavarÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto avijjÃnusayÃnaæ. Esevanto daï¬ÃdÃnasatthÃdÃna kalahaviggahavivÃda tuvantuvampesu¤¤amusÃvÃdÃnaæ.Etthete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅ "ti. Ko nu kho imassa bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ vibhajeyyÃti? Tesaæ no Ãvuso kaccÃna amhÃkaæ etadahosi: ayaæ kho Ãyasmà mahÃkaccÃno satthu ceva saævaïïito sambhÃvito ca vi¤¤Ænaæ sabrambhacÃrÅnaæ. [PTS Page 111] [\q 111/] pahoti cÃyasmà mahÃkaccÃno imassa bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajituæ. YannÆna mayaæ yenÃyasmà mahÃkaccÃno tenupasaÇkameyyÃma, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ mahÃkaccÃnaæ etamatthaæ paÂipuccheyyÃmà "ti. VibhajatÃyasmà mahÃkaccÃnoti. 9. SeyyathÃpi Ãvuso puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva mÆlaæ atikkamma khandhaæ sÃkhÃpalÃse sÃraæ pariyesitabbaæ ma¤¤eyya, evaæ sampadamidaæ, ÃyasmantÃnaæ satthari sammukhÅbhÆte taæ bhagavantaæ atisitvà amhe etamatthaæ paÂipucchitabbaæ ma¤¤atha. So hÃvuso bhagavà jÃnaæ jÃnÃti, passaæ passati, cakkhubhÆto ¤ÃïabhÆto dhammabhÆto brahmabhÆto, vattÃ, pavattÃ, atthassa ninnetÃ, amatassa dÃtÃ, dhammassÃmi, tathÃgato. So ceva panetassa kÃlo ahosi yaæ bhagavantaæ yeva etamatthaæ paÂipuccheyyÃtha. Yathà no bhagavà vyÃkareyya, tathà naæ dhÃreyyÃthÃti. 10. AddhÃvuso kaccÃna bhagavà jÃnaæ jÃnÃti, passaæ passati. CakkhubhÆto ¤ÃïabhÆto, dhammabhÆto brahmabhÆto, vattà pavattÃ, atthassa ninnetÃ, amatassa dÃtÃ, dhammassÃmi. TathÃgato. So ceva panetassa kÃlo ahosi yaæ bhagavantaæ yeva etamatthaæ paÂipuccheyyÃma. Yathà no bhagavà vyÃkareyya, tathà naæ dhÃreyyÃma. [BJT Page 280] [\x 280/] Api cÃyasmà mahÃkaccÃno satthu ceva saævaïïito sambhÃvito ca vi¤¤Ænaæ sabrahmacÃrÅnaæ. Pahoti cÃyasmà mahÃkaccÃno imassa bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajituæ. VibhajatÃyasmà mahÃkaccÃno agarukatvÃti. 11. TenahÃvuso suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha, bhÃsisasÃmÅ ti. EvamÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato mahÃkaccÃnassa paccassosuæ Ãyasmà mahÃkaccÃno etadavoca: yaæ kho no Ãvuso bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ paviÂÂho, " yatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce natthi abhinanditabbaæ abhivaditabbaæ ajjhosetabbaæ, esevanto rÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto paÂighÃnusayÃnaæ. Esevanto diÂÂhÃnusayÃnaæ. Esevanto vicikicchÃnusayÃnaæ. Esevanto mÃnÃnusayÃnaæ. Esevanto bhavarÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto avijjÃnusayÃnaæ. Esevanto daï¬ÃdÃnasatthÃdÃna kalahaviggahavivÃda tuvantuvampesu¤¤amusÃvÃdÃnaæ. Etthete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅ "ti. Imassa kho ahaæ Ãvuso bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa evaæ vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃmi: 12. Cakkhu¤cÃvuso paÂicca rÆpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤Ãïaæ. Tiïïaæ saÇgati phasso. Phassapaccayà vedanÃ. Yaæ vedeti, taæ [PTS Page 112] [\q 112/] sa¤jÃnÃti. Yaæ sa¤jÃnÃti taæ vitakketi. Yaæ vitakketi taæ papa¤ceti. Yaæ papa¤ceti tato nidÃnaæ purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti atÅtÃnÃgatapaccuppannesu cakkhuvi¤¤eyyesu rÆpesu. Sota¤cÃvuso paÂicca sadde ca uppajjati sotavi¤¤Ãïaæ tiïïaæ saÇgati phasso. Phassapaccayà vedanÃ. Yaæ vedeti, taæ sa¤jÃnÃti. Yaæ sa¤jÃnÃti taæ vitakketi. Yaæ vitakketi taæ papa¤ceti. Yaæ papa¤ceti. TatonidÃnaæ purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti atÅtÃnÃgatapaccuppannesu sotavi¤¤eyyesu saddesu. GhÃna¤cÃvuso paÂicca gandhe ca uppajjati ghÃnavi¤¤Ãïaæ. Tiïïaæ saÇgati phasso. Phassapaccayà vedanÃ. Yaæ vedeti, taæ sa¤jÃnÃti. Yaæ sa¤jÃnÃti taæ vitakketi. Yaæ vitakketi taæ papa¤ceti. Yaæ papa¤ceti. TatonidÃnaæ purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti atÅtÃnÃgatapaccuppannesu ghÃnavi¤¤eyyesu gandhesu. Jivha¤cÃvuso paÂicca rase ca uppajjati jivhÃvi¤¤Ãïaæ. Tiïïaæ saÇgati phasso. Phassapaccayà vedanÃ. Yaæ vedeti, taæ sa¤jÃnÃti. Yaæ sa¤jÃnÃti taæ vitakketi. Yaæ vitakketi taæ papa¤ceti. Yaæ papa¤ceti. TatonidÃnaæ purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti atÅtÃnÃgatapaccuppannesu jivhÃvi¤¤eyyesu rasesu. KÃya¤cÃvuso paÂicca phoÂÂhabbe ca uppajjati kÃyavi¤¤Ãïaæ. Tiïïaæ saÇgati phasso. Phassapaccayà vedanÃ. Yaæ vedeti, taæ sa¤jÃnÃti. Yaæ sa¤jÃnÃti taæ vitakketi. Yaæ vitakketi taæ papa¤ceti. Yaæ papa¤ceti tato nidÃnaæ purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti atÅtÃnÃgatapaccuppannesu kÃyavi¤¤eyyesu phoÂÂhabbesu. Mana¤cÃvuso paÂicca dhamme ca uppajjati manovi¤¤Ãïaæ. Tiïïaæ saÇgati phasso. Phassapaccayà vedanÃ. Yaæ vedeti taæ sa¤jÃnÃti. Yaæ sa¤jÃnÃti taæ vitakketi. Yaæ vitakketi taæ papa¤ceti. Yaæ papa¤ceti tatonidÃnaæ purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti. AtÅtÃnÃgatapaccuppannesu manovi¤¤eyyesu dhammesu. 13. So vatÃvuso cakkhusmiæ sati rÆpe sati cakkhuvi¤¤Ãïe sati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà sati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà sati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati sa¤¤Ãpa¤¤attiyà sati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà sati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. [BJT Page 282] [\x 282/] 14. So vatÃvuso sotasmiæ sati sadde sati sotavi¤¤Ãïe sati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà sati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà sati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà sati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà sati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. So vatÃvuso ghÃnasmiæ sati gandhe sati ghÃnavi¤¤Ãïe sati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà sati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà sati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà sati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà sati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. So vatÃvuso jivhÃya sati rase sati jivhÃvi¤¤Ãïe sati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà sati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà sati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà sati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà sati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. So vatÃvuso kÃyasmiæ sati phoÂÂhabbe sati kÃyavi¤¤Ãïe sati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà sati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà sati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà sati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà sati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. So vatÃvusomanasmiæ sati dhamme sati manovi¤¤Ãïe sati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà sati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà sati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati sa¤¤Ãpa¤¤attiyà sati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Vitakkapa¤¤attiyà sati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤Ã pessatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. 15. So vatÃvuso cakkhusmiæ asati rÆpe asati cakkhuvi¤¤Ãïe asati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà asati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà asati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà asati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà asati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 16. So vatÃvuso sotasmiæ asati sadde asati sotavi¤¤Ãïe asati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà asati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà asati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà asati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà asati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vatÃvuso ghÃnasmiæ asati gandhe asati ghÃnavi¤¤Ãïe asati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà asati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà asati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà asati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà asati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vatÃvuso jivhÃya asati rase asati jivhÃvi¤¤Ãïe asati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà asati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà asati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà asati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà asati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vatÃvuso kÃyasmiæ asati phoÂÂhabbe asati kÃyavi¤¤Ãïe asati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà asati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà asati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà asati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà asati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vatÃvuso manasmiæ asati dhamme asati manovi¤¤Ãïe asati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Phassapa¤¤attiyà asati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. VedanÃpa¤¤attiyà asati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sa¤¤Ãpa¤¤attiyà asati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Vitakkapa¤¤attiyà asati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [BJT Page 284] [\x 284/] 17. Yaæ kho no Ãvuso bhagavà [PTS Page 113] [\q 113/] saÇkhittena uddesaæ uddisitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ paviÂÂho, " yatho nidÃnaæ bhikkhu purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce natthi abhinanditabbaæ abhivaditabbaæ ajjhosetabbaæ, esevanto rÃgÃnusayÃnaæ esevanto paÂighÃnusayÃnaæ. Esevanto diÂÂhÃnusayÃnaæ. Esevanto vicikicchÃnusayÃnaæ. Esevanto mÃnÃnusayÃnaæ. Esevanto bhavarÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto avijjÃnusayÃnaæ. Esevanto daï¬ÃdÃnasatthÃdÃna kalahaviggahavivÃda tuvantuvampesu¤¤amusÃvÃdÃnaæ. Etthete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅ 'ti. Imassa kho ahaæ Ãvuso bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa evaæ vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃmi. ùkaÇkhamÃnà ca pana tumhe Ãyasmanto bhagavantaæ yeva upasaÇkamitvà etamatthaæ paÂipuccheyyÃtha. Yathà no bhagavà vyÃkaroti tathà naæ dhÃreyyÃthÃti. 18. Atha kho te bhikkhÆ Ãyasmato mahÃkaccÃnassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: 19. " Yaæ kho no bhante bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ paviÂÂho, " yatho nidÃnaæ bhikkhu purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce natthi abhinanditabbaæ abhivaditabbaæ ajjhosetabbaæ, esevanto rÃgÃnusayÃnaæ esevanto paÂighÃnusayÃnaæ. Esevanto diÂÂhÃnusayÃnaæ. Esevanto vicikicchÃnusayÃnaæ. Esevanto mÃnÃnusayÃnaæ. Esevanto bhavarÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto avijjÃnusayÃnaæ. Esevanto daï¬ÃdÃnasatthÃdÃna kalahaviggahavivÃda tuvantuvampesu¤¤amusÃvÃdÃnaæ. Etthete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅ 'ti. Tesaæ no bhante amhÃkaæ acirapakkantassa bhagavato etadahosi: " idaæ kho no Ãvuso bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ paviÂÂho, ' yatho nidÃnaæ bhikkhu purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce natthi abhinanditabbaæ abhivaditabbaæ ajjhosetabbaæ, esevanto rÃgÃnusayÃnaæ esevanto paÂighÃnusayÃnaæ. Esevanto diÂÂhÃnusayÃnaæ esevanto vicikicchÃnusayÃnaæ. Esevanto mÃnÃnusayÃnaæ. Esevanto bhavarÃgÃnusayÃnaæ. Esevanto avijjÃnusayÃnaæ. Esevanto daï¬ÃdÃnasatthÃdÃna kalahaviggahavivÃda tuvantuvampesu¤¤amusÃvÃdÃnaæ. Etthete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅ 'ti. Ko nu kho imassa bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajeyyÃ"ti. [BJT Page 286] [\x 286/] " Tesaæ no bhante amhÃkaæ etadahosi: ayaæ kho Ãyasmà mahà kaccÃno satthu ceva saævaïïito. SambhÃvito ca vi¤¤Ænaæ sabrahmacÃrÅnaæ pahoti cÃyasmà mahÃkaccÃno imassa bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajituæ. YannÆna mayaæ yenÃyasmà mahÃkaccÃno tenupasaÇkameyyÃma, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ mahÃkaccÃnaæ etamatthaæ paÂipuccheyyÃmÃ"ti. 21. " Atha kho mayaæ bhante yenÃyasmà mahÃkaccÃno tenupasaÇkamimha. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ [PTS Page 114] [\q 114/] mahÃkaccÃnaæ etamatthaæ paÂipucchimha. Tesaæ no bhante Ãyasmatà mahÃkaccÃnena imehi ÃkÃrehi imehi padehi bya¤janehi attho vibhatto"ti. 22. Paï¬ito bhikkhave mahÃkaccÃno, mahÃpa¤¤o bhikkhave mahÃkaccÃno. Ma¤cepi tumhe bhikkhave etamatthaæ paÂipuccheyyÃtha, ahampi naæ evamevaæ vyÃkareyyaæ, yathà taæ mahÃkaccÃnena vyÃkataæ eso cevetassa attho, eva¤ca naæ dhÃrethÃti. 23. Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: seyyathÃpi bhante puriso jighacchÃdubbalyapareto madhupiï¬ikaæ adhigaccheyya, so yato yato sÃyeyya labhetheva sÃduæ rasaæ asecanakaæ, evameva kho bhante cetaso bhikkhu dabbajÃtiko yato yato imassa dhammapariyÃyassa pa¤¤Ãya atthaæ upaparikkheyya labhetheva attamanataæ labhetha cetaso pasÃdaæ. Ko nÃmo ayaæ bhante dhammapariyÃyoti? TasmÃtiha tvaæ Ãnanda, imaæ dhammapariyÃyaæ madhupiï¬ikapariyÃyotveva naæ dhÃrehÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà Ãnando bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. Madhupiï¬ikasuttaæ aÂÂhamaæ. [BJT Page 288] [\x 288/] 1.2.9 DvedhÃvitakkasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. Pubbeva me bhikkhave sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: yannÆnÃhaæ dvedhÃ1 katvà dvedhà katvà vitakke vihareyyanti. So kho ahaæ bhikkhave yo cÃyaæ kÃmavitakko yo ca byÃpÃdavitakko yo ca vihiæsÃvitakko, imaæ ekaæ bhÃgamakÃsiæ. Yo cÃyaæ nekkhammavitakko yo ca abyÃpÃdavitakko yo ca avihiæsÃvitakko, imaæ dutiyaæ bhÃgamakÃsiæ. 3. Tassa mayhaæ bhikkhave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato [PTS Page 115] [\q 115/] uppajjati kÃmavitakko. So evaæ pajÃnÃmi: uppanno kho me ayaæ kÃmavitakko. So ca kho attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, pa¤¤Ãnirodhiko vighÃtapakkhiko anibbÃnasaævattaniko. AttavyÃbÃdhÃya saævattatÅtipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati. ParavyÃbÃdhÃya saævattatÅtipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati ubhayavyÃbÃdhÃya saævattatÅtipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati, pa¤¤Ãnirodhiko vighÃtapakkhiko anibbÃnasaævattanikotipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati. So kho ahaæ bhikkhave uppannuppannaæ kÃmavitakkaæ pajahameva2 vinodameva'3 byanteva 4 naæ akÃsiæ. 4. Tassa mayhaæ bhikkhave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato uppajjati byÃpÃdavitakko. So evaæ pajÃnÃmi: uppanno kho me ayaæ byÃpÃdavitakko. So ca kho attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhayapi saævattati, pa¤¤Ãnirodhiko vighÃtapakkhiko anibbÃnasaævattaniko. AttavyÃbÃdhÃya saævattatÅtipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati. ParavyÃbÃdhÃya saævattatÅtipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati ubhayavyÃbÃdhÃya saævattatÅtipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati, pa¤¤Ãnirodhiko vighÃtapakkhiko anibbÃnasaævattanikotipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati. So kho ahaæ bhikkhave uppannuppannaæ byÃpÃdavitakkaæ pajahameva2 vinodameva'3 byanteva 4 naæ akÃsiæ. Tassa mayhaæ bhikkhave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato uppajjati vihiæsÃvitakko. So evaæ pajÃnÃmi: uppanno kho me ayaæ vihiæsÃvitakko. So ca kho attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, saævattati, pa¤¤Ãnirodhiko vighÃtapakkhiko anibbÃnasaævattaniko. AttavyÃbÃdhÃya saævattatÅtipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati. ParavyÃbÃdhÃya saævattatÅtipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati ubhayavyÃbÃdhÃya saævattatÅtipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati, pa¤¤Ãnirodhiko vighÃtapakkhiko anibbÃnasaævattanikotipi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati. So kho ahaæ bhikkhave uppannuppannaæ vihiæsÃvitakkaæ pajahameva2 vinodameva'3 byanteva 4 naæ akÃsiæ. ------------------ 1. DvidhÃ, machasaæ, 2 pajahÃmeva, sÅmu. Pajjahameva, syÃ. 3. Vinodemeva, sÅmu. Vinodanameva, syÃ. 4. Byantameva, machasaæ, syÃ. [BJT Page 290] [\x 290/] 5. Ya¤¤adeva bhikkhave bhikkhu bahulamanuvitakketi anuvicÃreti tathà tathà nati hoti cetaso. KÃmavitakka¤ce bhikkhave bhikkhu bahulamanuvitakketi anuvicÃreti, pahÃsi nekkhammavitakkaæ. KÃmavitakkaæ bahulamakÃsi. Tassa taæ kÃmavitakkÃya cittaæ namati. ByÃpÃdavitakka¤ce bhikkhave bhikkhu bahulamanuvitakketi anuvicÃreti, pahÃsi abyÃpÃdavitakkaæ. ByÃpÃdavitakkaæ bahulamakÃsi. Tassa taæ byÃpÃdavitakkÃya cittaæ namati. VihiæsÃvitakka¤ce bhikkhave bhikkhu bahulamanuvitakketi anuvicÃreti, pahÃsi avihiæsÃvitakkaæ. VihiæsÃvitakkaæ bahulamakÃsi. Tassa taæ vihiæsÃvitakkÃya cittaæ namati. 6. SeyyathÃpi bhikkhave vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye kiÂÂhasambÃdhe gopÃlako gÃvo rakkheyya, so tà gÃvo tato tato daï¬ena ÃkoÂeyya patikoÂeyya1 sannirundheyya2 sannivÃreyya. Taæ kissa hetu? Passati hi so bhikkhave gopÃlako tatonidÃnaæ vadhaæ và bandhaæ3 và jÃniæ và garahaæ vÃ. Evameva kho ahaæ bhikkhave addasaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. [PTS Page 116] [\q 116/] 7. Tassa mayhaæ bhikkhave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato uppajjati nekkhammavitakko. So evaæ pajÃnÃmi: uppanno kho me ayaæ nekkhammavitakko. So ca kho nevattavyÃbÃdhÃya saævattati, na paravyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævattati, pa¤¤Ãvuddhiko avighÃtapakkhiko nibbÃnasaævattaniko. Ratti¤cepi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ neva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi. Divasa¤cepi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ neva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi. Rattindiva¤cepi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ neva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi. Api ca kho me aticiraæ anuvitakkayato anuvicÃrayato kÃyo kilameyya. KÃye kilante4 cittaæ Æha¤¤eyya.5 ôhate 6 citte Ãrà cittaæ samÃdhimhÃti. So kho ahaæ bhikkhave ajjhattameva cittaæ saïÂhapemi sannisÃdemi7 ekodiæ8 karomi samÃdahÃmi. Taæ kissa hetu: mà me cittaæ Æha¤¤Å ti.9 ------------------- 1. PaÂikoÂeyya, machasaæ, paÂikoÂÂeyya, syÃ, 2 .Sanniruddheyya, syÃ. 3. Bandhanaæ,machasaæ 4. Kilamatte, katthaci 5. Oha¤¤eyya,syÃ. 6. Ohate,syà 7.SannisÅdemi. Syà 8. Ekodi,[PTS 9.] UgghÃÂÅti, syÃ. UhanÅti,[PTS] [BJT Page 292] [\x 292/] 8. Tassa mayhaæ bhikkhave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato uppajjati abyÃpÃdavitakko. So evaæ pajÃnÃmi: uppanno kho me ayaæ abyÃpÃdavitakko. So ca kho nevattavyÃbÃdhÃya saævattati, na paravyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævattati, pa¤¤Ãvuddhiko avighÃtapakkhiko nibbÃnasaævattaniko. Ratti¤cepi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ neva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi. Divasa¤cepi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ neva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi. Rattindiva¤cepi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ neva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi. Api ca kho me ciraæ anuvitakkayato anuvicÃrayato kÃyo kilameyya. KÃye kilante cittaæ Æha¤¤eyya. Citte Æhate Ãrà cittaæ samÃdhimhÃti. So kho ahaæ bhikkhave ajjhattameva cittaæ saïÂhapemi sannisÃdemi ekodiæ karomi samÃdahÃmi. Taæ kissa hetu: mà me cittaæ Æha¤¤Å ti. Tassa mayhaæ bhikkhave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato uppajjati avihiæsÃvitakko. So evaæ pajÃnÃmi: uppanno kho me ayaæ avihiæsÃvitakko. So ca kho nevattavyÃbÃdhÃya saævattati, na paravyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævattati, pa¤¤Ãvuddhiko avighÃtapakkhiko nibbÃnasaævattaniko. Ratti¤cepi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ neva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi. Divasa¤cepi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ neva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi. Rattindiva¤cepi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ neva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi. Api ca kho me aticiraæ anuvitakkayato anuvicÃrayato kÃyo kilameyya. KÃye kilante cittaæ Æha¤¤eyya, Æhate citte Ãrà cittaæ samÃdhimhÃti. So kho ahaæ bhikkhave ajjhattameva cittaæ saïÂhapemi sannisÃdemi7 ekodiæ8 karomi samÃdahÃmi. Taæ kissa hetu: mà me cittaæ Æha¤¤Å ti.9 9. Ya¤¤adeva bhikkhave bhikkhu bahulamanuvitakketi anuvicÃreti tathà tathà nati hoti cetaso nekkhammavitakka¤ce bhikkhave bhikkhu bahulamanuvitakketi anuvicÃreti, pahÃsi kÃmavitakkaæ. Nekkhammavitakkaæ bahulamakÃsi. Tassa taæ nekkhammavitakkÃya cittaæ namati. AbyÃpÃda vitakka¤ce bhikkhave bhikkhu bahulamanuvitakketi anuvicÃreti, pahÃsi byÃpÃdavitakkaæ. AbyÃpÃdavitakkaæ bahulamakÃsi. Tassa taæ abyÃpÃdavitakkÃya cittaæ namati. AvihiæsÃvitakka¤ce bhikkhave bhikkhu bahulamanuvitakketi anuvicÃreti pahÃsi vihiæsÃvitakkaæ. AvihiæsÃvitakkaæ bahulamakÃsi. Tassa taæ avihiæsÃvitakkÃya cittaæ namati. SeyyathÃpi bhikkhave gimhÃnaæ pacchime mÃse sabbasassesu gÃmantasambhatesu gopÃlako gÃvo [PTS Page 117] [\q 117/] rakkheyya. Tassa rukkhamÆlagatassa và abbhokÃsagatassa và satikaraïÅyameva hoti: etaæ1 gÃvoti. Evameva2 kho bhikkhave satikaraïÅyameva ahosi: ete dhammÃti. 10. ùraddhaæ kho pana me bhikkhave viriyaæ ahosi asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ3. Passaddho kÃyo asÃraddho. SamÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. So kho ahaæ bhikkhave vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ.- -------------------- 1. Ete, katthaci. 2. Evamevaæ, machasaæ 3. ApammuÂÂhaæ, syà [BJT Page 294] [\x 294/] VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako1 ca vihÃsiæ sato ca sampajÃno. Sukha¤ca kÃyena paÂisaævedesiæ. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhamasukhaæ upekkhà satipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. 11. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe " amutrÃsiæ evannÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno"ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. Ayaæ kho me bhikkhave rattiyà paÂhame yÃme paÂhamà vijjà adhigatà avijjà vihatÃ. Vijjà uppannà tamo vihato Ãloko uppanno yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. 12. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate, yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi:- ------------------ 1.Upekhako,samu. [BJT Page 296] [\x 296/] "Ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatÃ, vacÅduccaritena samannÃgatÃ, manoduccaritena samannÃgatÃ, ariyÃnaæ upavÃdakÃ, micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatÃ, vacÅsucaritena samannÃgatÃ, manosucaritena samannÃgatÃ, ariyÃnaæ anupavÃdakÃ, sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ"ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe suggate duggate, yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi. Ayaæ kho me bhikkhave rattiyà majjhime yÃme dutiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatÃ, vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. 13. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Tassa me evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. AvijjÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ ahosi. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ kho me bhikkhave rattiyà pacchime yÃme tatiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatÃ, vijjà uppannÃ, tamo vihato, Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. 14. SeyyathÃpi bhikkhave ara¤¤e pavane mahantaæ ninnaæ pallalaæ, tamenaæ mahÃmigasaÇgho upanissÃya vihareyya. Tassa kocideva puriso uppajjeyya anatthakÃmo ahitakÃmo ayogakkhemakÃmo, so yvÃssa maggo khemo sovatthiko pÅtigamanÅyo, taæ maggaæ pidaheyya vivareyya kummaggaæ odaheyya okacaraæ, Âhapeyya okacÃrikaæ. - [BJT Page 298] [\x 298/] Evaæ hi so bhikkhave mahÃmigasaÇgho aparena samayena anayavyasanaæ1 tanuttaæ2 Ãpajjeyya. Tasseva kho pana bhikkhave mahato migasaÇghassa kocideva puriso uppajjeyya atthakÃmo hitakÃmo yogakkhemakÃmo, so yvÃssa maggo khemo sovatthiko pÅtigamanÅyo, taæ maggaæ vivareyye pidaheyya kummaggaæ, Æhaneyya okacaraæ, nÃseyya okacÃrikaæ. Evaæ hi so bhikkhave mahÃmigasaÇgho aparena samayena vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjeyya. 15. Upamà kho me ayaæ bhikkhave katà atthassa vi¤¤ÃpanÃya. [PTS Page 118] [\q 118/] aya¤cevettha attho: mahantaæ ninnaæ pallalanti kho bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ mahÃmigasaÇghoti kho bhikkhave sattÃnametaæ adhivacanaæ puriso anatthakÃmo ahitakÃmo ayogakkhemakÃmoti kho bhikkhave mÃrassetaæ pÃpimato adhivacanaæ. Kummaggoti kho bhikkhave aÂÂhaÇgikassetaæ micchÃmaggassa adhivacanaæ seyyathÅdaæ: micchÃdiÂÂhiyà micchÃsaÇkappassa micchÃvÃcÃya micchÃkammantassa micchÃÃjÅvassa micchÃvÃyÃmassa micchÃsatiyà micchÃsamÃdhissa. Okacaroti kho bhikkhave nandirÃgassetaæ adhivacanaæ. OkacÃrikÃti kho bhikkhave avijjÃyetaæ adhivacanaæ. Puriso atthakÃmo yogakkhemakÃmoti kho bhikkhave tathÃgatassetaæ adhivacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. Khemo maggo sovatthiko pÅtigamanÅyoti kho bhikkhave ariyassetaæ aÂÂhaÇgikassa maggassa adhivacanaæ. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhiyà sammÃsaÇkappassa sammÃvÃcÃya sammÃkammantassa sammÃÃjÅvassa sammÃvÃyÃmassa sammÃsatiyà sammÃsamÃdhissa. 16. Iti kho bhikkhave vivaÂo mayà khemo maggo sovatthiko pÅtigamanÅyo, pihito kummaggo, Æhato okacaro, nÃsità okacÃrikÃ. Yaæ bhikkhave satthÃrà karaïÅyaæ sÃvakÃnaæ hitesinà anukampaæ upÃdÃya, kataæ vo taæ mayÃ. EtÃni bhikkhave rukkhamÆlÃni, etÃni su¤¤ÃgÃrÃni. JhÃyatha bhikkhave, mà pamÃdattha, mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha. Ayaæ vo amhÃkaæ anusÃsanÅti. Idamavoca bhagavà attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. DvedhÃvitakkasuttaæ navamaæ. ---------------------- 1.Anayavyasanaæ , machasaæ. 2. Tanuttanti padaæ marammachaÂÂhasaÇgÅti piÂaka potthake na dissate. [BJT Page 300] [\x 300/] 1.2.10 VitakkasaïÂhÃnasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti [PTS Page 119] [\q 119/] te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. Adhicittamanuyuttena bhikkhave bhikkhunà pa¤ca nimittÃni kÃlena kÃlaæ manasikÃtabbÃni. KatamÃni pa¤ca? 3. Idha bhikkhave bhikkhunà yaæ nimittaæ Ãgamma yaæ nimittaæ manasikaroto uppajjanti pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikÃtabbaæ kusalÆpasaæhitaæ. Tassa tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikaroto kusalÆpasaæhitaæ, ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti. Tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti1, samÃdhiyati. SeyyathÃpi bhikkhave dakkho palagaï¬o và palagaï¬antevÃsÅ và sukhumÃya Ãïiyà oÊÃrikaæ Ãïiæ abhinÅhaneyya2 abhinÅhareyya abhinivajjeyya,3 evameva kho bhikkhave bhikkhuno yaæ nimittaæ Ãgamma yaæ nimittaæ manasikaroto uppajjanti pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikÃtabbaæ kusalÆpasaæhitaæ. Ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti. Tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. (1.A¤¤animittapabbaæ) 4. Tassa ce bhikkhave bhikkhuno tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikaroto kusalÆpasaæhitaæ uppajjanteva pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæ vitakkÃnaæ ÃdÅnavo upaparikkhitabbo: itipime vitakkà akusalÃ, itipime vitakkà sÃvajjÃ, itipime vitakkà dukkhavipÃkÃti. Tassa tesaæ vitakkÃnaæ ÃdÅnavaæ upaparikkhato ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati - --------------------------- 1. Hosi, machasaæ, 2. Abhinihaneyya, machasaæ, 3. Abhinivatteyya, machasaæ, [BJT Page 302] [\x 302/] SeyyathÃpi bhikkhave itthÅ và và puriso và daharo yuvà maï¬anakajÃtiko ahikuïapena và kukkurakuïapena và manussakuïapena [PTS Page 120] [\q 120/] và kaïÂhe Ãsattena aÂÂÅyeyya harÃyeyya jiguccheyya, evameva kho bhikkhave tassa ce bhikkhuno tamhÃpi1 nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikaroto kusalÆpasaæhitaæ uppajjanteva pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæ vitakkÃnaæ ÃdÅnavo upaparikkhitabbo: itipime vitakkà akusalÃ, itipime vitakkà sÃvajjÃ, itipime vitakkà dukkhavipÃkÃti. Tassa tesaæ vitakkÃnaæ ÃdÅnavaæ upaparikkhato ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. (2. ùdÅnavapabbaæ) 5. Tassa ce bhikkhave bhikkhuno tesaæ2 vitakkÃnaæ ÃdÅnavaæ upaparikkhato uppajjanteva pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæ3 vitakkÃnaæ asati amanasikÃro Ãpajjitabbo. Tassa tesaæ vitakkÃnaæ asati amanasikÃraæ Ãpajjato ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti. Tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. SeyyathÃpi bhikkhave cakkhumà puriso ÃpÃthagatÃnaæ rÆpÃnaæ adassanakÃmo assa, so nimÅleyya4 và a¤¤ena và apalokeyya. Evameva kho bhikkhave tassa ce bhikkhuno tesampi vitakkÃnaæ ÃdÅnavaæ upaparikkhato uppajjanteva pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæ vitakkÃnaæ asati amanasikÃro Ãpajjitabbo. Tassa tesaæ vitakkÃnaæ asati amanasikÃraæ Ãpajjato ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi* te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdiyati.(3 Asatipabbaæ) 6. Tassa ce bhikkhave bhikkhuno tesampi vitakkÃnaæ asati amanasikÃraæ Ãpajjato uppajjanteva pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæ vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasaïÂhÃnaæ5 manasi kÃtabbaæ tassa tesaæ vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasaïÂhÃnaæ manasikaroto ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti. Tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. ------------------- 1. Tamhà va,syÃ. 2. Tesampi, machasaæ, 3. Tesaæ yeva avi 4. Nimmileyyà syÃ, 5. Vitakka saÇkhÃra santhÃnaæ, syÃ. AÂÂhakathà *'tena bhikkhave -pe- mohupasaæhitÃpi' pÃÂhoyaæ marammachaÂÂhasaÇgÅtipiÂakapotthake na dissate. [BJT Page 304] [\x 304/] SeyyathÃpi bhikkhave puriso sÅghaæ gaccheyya, tassa evamassa: kinnu kho ahaæ sÅghaæ gacchÃmi, yannÆnÃhaæ saïikaæ gaccheyyanti. So saïikaæ gaccheyya. Tassa evamassa: kinnu kho ahaæ saïikaæ gacchÃmi, yannÆnÃhaæ tiÂÂheyyanti. So tiÂÂheyya. Tassa evamassa: kinnu kho ahaæ Âhito yannÆnÃhaæ nisÅdeyyanti.,So nisÅdeyya. Tassa evamassa: kinnu kho ahaæ nisinno, yannÆnÃhaæ nipajjeyyanti. So nipajjeyya. Evaæ hi so bhikkhave puriso oÊÃrikaæ oÊÃrikaæ iriyÃpathaæ abhinivajjetvÃ1 sukhumaæ sukhumaæ iriyÃpathaæ kappeyya. Evameva kho bhikkhave tassa ce bhikkhuno tesampi vitakkÃnaæ asati amanasikÃraæ Ãpajjato uppajjanteva pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæ vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasaïÂhÃnaæ manasikÃtabbaæ. Tassa tesaæ vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasaïÂhÃnaæ manasikaroto ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti. Tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati.(4. VitakkamÆlabhedapabbaæ) 7. Tassa ce bhikkhave bhikkhuno tesampi vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasaïÂhÃnaæ manasikaroto uppajjanteva pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà dante'bhidantamÃdhÃya2 jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhitabbaæ [PTS Page 121] [\q 121/] abhinippÅÊetabbaæ abhisantÃpetabbaæ. Tassa dante'bhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchantÅ. Tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. SeyyathÃpi bhikkhave balavà puriso dubbalataraæ purisaæ sÅsevà gahetvà khandhe và gahetvà abhiniggaïheyya abhinippÅÊeyya abhisantÃpeyya, evameva kho bhikkhave tassa ce bhikkhuno tesampi vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasaïÂhÃnaæ manasikaroto uppajjanteva pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tena bhikkhave bhikkhunà dante'bhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti. Tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. (5.Abhiniggaïhanapabbaæ) -------------------- 1. AbhinissajjetvÃ,syÃ, 2. Dantehi dantamÃdhÃya, bahusu. " Dante+abhidantaæ+ÃdhÃyÃti ÂÅkÃyaæ padacchedo. DantehÅti panettha karaïattho vutto viya dissati" - machasaæ. " Dante'bhidantamÃdhÃyÃti heÂÂhà dante uparidantaæ ÂhapetvÃ" aÂÂhakathà -siridhammÃrÃma suddhi. [BJT Page 306] [\x 306/] 7. Yato kho bhikkhave bhikkhuno yaæ nimittaæ Ãgamma yaæ nimittaæ manasikaroto uppajjanti pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi, tassa tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikaroto kusalÆpasaæhitaæ ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti. Tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. Tesampi vitakkÃnaæ ÃdÅnavaæ upaparikkhato ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. Tesampi vitakkÃnaæ asati amanasikÃraæ Ãpajjato ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi te pahÅyanti.Te abbhatthaæ gacchanti tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. Tesampi vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasanthÃnaæ manasikaroto ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi hoti samÃdhiyati. Dante'bhidantamÃdhÃya1 jivahÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhitÃpi dosÆpasaæhitÃpi mohÆpasaæhitÃpi te pahÅyanti. Te abbhatthaæ gacchanti tesaæ pahÃnà ajjhattameva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati [PTS Page 122] [\q 122/] ekodi hoti samÃdhiyati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu vasÅ vitakkapariyÃyapathesu: yaæ vitakkaæ ÃkaÇkhissati taæ vitakkaæ vitakkessati, yaæ vitakkaæ nÃkaÇkhissati na taæ vitakkaæ vitakkessati, acchecchi taïhaæ, vÃvattayi2 saæyojanaæ, sammà mÃnÃbhisamayà antamakÃsi dukkhassÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. VitakkasaïÂhÃnasuttaæ dasamaæ. SÅhanÃdavaggo dutiyo. -------------------- 1. Dantehi dantamÃdhÃya, syÃ, machasaæ[PTS 2.] Vivantayi. Machasaæ. [BJT Page 308] [\x 308/] Tassa vaggassa uddÃnaæ. CÆÊamahÃmigapopamanÃdà dukkha duve'pi sahattanumÃnà KhÅlapathà madhudvedhavitakkà pa¤canimittakathesa dutiyo:* 3. Opammavaggo 1.3.1 KakacÆpamasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena Ãyasmà moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ ativelaæ saæsaÂÂho viharati evaæ saæsaÂÂho Ãyasmà moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ viharati. Sace koci bhikkhu Ãyasmato moliyaphaggunassa sammukhà tÃsaæ bhikkhunÅnaæ avaïïaæ bhÃsati. TenÃyasmà moliyaphagguno kupito anattamano adhikaraïampi karoti. Sace pana koci bhikkhu tÃsaæ bhikkhunÅnaæ sammukhà Ãyasmato moliyaphaggunassa avaïïaæ bhÃsati. Tena tà bhikkhuniyo kupità anattamanà adhikaraïampi karonti. Evaæ saæsaÂÂho Ãyasmà moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ viharati. ------------------- * " PotthakÃgatà pana uddÃnagÃthà sabbathà visadisà aparisuddhà ca" Siri dhammÃrÃma suddhi-adholipi: "CÆÊasÅhanÃda lomahaæsa varo MahÃcÆÊadukkhakkhandhaanumÃnikasuttaæ Khilapattha madhupiï¬ika dvidhÃvitakka Pa¤canimittakathà puna vaggo"-machasaæ . SÅmu.2 [BJT Page 310] [\x 310/] 2. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: " Ãyasmà bhante moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ ativelaæ saæsaÂÂho viharati. Evaæ saæsaÂÂho bhante Ãyasmà moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ viharati: sace koci bhikkhu Ãyasmato moliyaphaggunassa sammukhà tÃsaæ bhikkhunÅnaæ avaïïaæ bhÃsati, tenÃyasmà moliyaphagguno kupito anattamano adhikaraïampi karoti. Sace pana koci bhikkhu tÃsaæ bhikkhunÅnaæ sammukhà Ãyasmato moliyaphaggunassa avaïïaæ bhÃsati, tena tà bhikkhuniyo kupità anattamanà adhikaraïampi karonti. Evaæ saæsaÂÂho bhante Ãyasmà moliyaphagguno bhikkhunÅhÅ saddhiæ viharatÅ "ti. 3. Atha kho bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: [PTS Page 123] [\q 123/] ehi tvaæ bhikkhu mama vacanena moliyaphaggunaæ bhikkhuæ Ãmantehi: 'satthà taæ Ãvuso phagguna ÃmantetÅ'ti.'Evambhante'ti kho so bhikkhu bhagavato paÂissutvà yenÃyasmà moliyaphagguno tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ moliyaphaggunaæ etadavoca: satthà taæ Ãvuso phagguna ÃmantetÅti. EvamÃvusoti kho Ãyasmà moliyaphagguno tassa bhikkhuno paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ moliyaphaggunaæ bhagavà etadavoca: 4. Saccaæ kira tvaæ phagguna bhikkhunÅhi saddhiæ ativelaæ saæsaÂÂho viharasi? Evaæ saæsaÂÂho kira tvaæ phagguna bhikkhunÅhi saddhiæ viharasi: "sace koci bhikkhu tuyhaæ sammukhà tÃsaæ bhikkhunÅnaæ avaïïaæ bhÃsati, tena tvaæ kupito anattamano adhikaraïampi karosi. Sace pana koci bhikkhu tÃsaæ bhikkhunÅnaæ sammukhà tuyhaæ avaïïaæ bhÃsati. Tena tà bhikkhuniyo kupità anattamanà adhikaraïampi karonti. Evaæ saæsaÂÂho kira tvaæ phagguna bhikkhunÅhi saddhiæ viharasÅ"ti. 'Evambhante' nanu tvaæ phagguna kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitoti?' Evambhante'. 5. Na kho te etaæ phagguna patirÆpaæ, kulaputtassa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitassa, yaæ tvaæ bhikkhunÅhÅ saddhiæ ativelaæ saæsaÂÂho vihareyyÃsi. TasmÃtiha phagguna tava cepi koci sammukhà tÃsaæ bhikkhunÅnaæ avaïïaæ bhÃseyya, tatrÃpi tvaæ phagguna ye gehasità chandà ye gehasità vitakkà te pajaheyyÃsi. TatrÃpi te phagguna evaæ sikkhitabbaæ: " na ceva me cittaæ vipariïataæ bhavissati, na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃmi, hitÃnukampÅ ca viharissÃmi, mettacitto na dosantaro "ti evaæ hi te phagguna sikkhitabbaæ. [BJT Page 312] [\x 312/] 6. TasmÃtiha phagguna tava cepi koci sammukhà tÃsaæ bhikkhunÅnaæ pÃïinà pahÃraæ dadeyya, le¬¬unà pahÃraæ dadeyya, daï¬ena pahÃraæ dadeyya, satthena pahÃraæ dadeyya, tatrÃpi tvaæ phagguna ye gehasità chandà ye gehasità vitakkà te pajaheyyÃsi. TatrÃpi te phagguna evaæ sikkhitabbaæ: na ceva me cittaæ vipariïataæ bhavissati na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃmi. HitÃnukampÅ ca viharissÃmi mettacitto na dosantaroti. Evaæ hi te phagguna sikkhitabbaæ. 7. TasmÃtiha phagguna tava cepi koci sammukhà avaïïaæ bhÃseyya, tatrÃpi tvaæ phagguna ye gehasità chandà ye gehasità vitakkà te pajaheyyÃsi. TatrÃpi te phagguna evaæ sikkhitabbaæ: na ceva me cittaæ vipariïataæ bhavissati na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃmi. HitÃnukampÅ ca viharissÃmi mettacitto na dosantaroti. Evaæ hi te phagguna sikkhitabbaæ. 8. TasmÃtiha phagguna tava cepi koci pÃïinà pahÃraæ dadeyya, le¬¬unà pahÃraæ dadeyya, daï¬ena pahÃraæ dadeyya, satthena [PTS Page 124] [\q 124/] pahÃraæ dadeyya, tatrÃpi tvaæ phagguna ye gehasità chandà ye gehasità vitakkà te pajaheyyÃsi. TatrÃpi te phagguna evaæ sikkhitabbaæ: na ceva me cittaæ vipariïataæ bhavissati na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃmi. HitÃnukampÅ ca viharissÃmi mettacitto na dosantaroti. Evaæ hi te phagguna sikkhitabbaæ. 9. Atha kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi: ÃrÃdhayiæsu vata me bhikkhave bhikkhÆ ekaæ samayaæ cittaæ. IdhÃhaæ bhikkhave bhikkhÆ Ãmantesiæ, 'ahaæ kho bhikkhave ekÃsanabhojanaæ bhu¤jÃmi. EkÃsanabhojanaæ kho ahaæ bhikkhave bhu¤jamÃno appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnÃmi appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤ca. Etha tumhepi bhikkhave ekÃsana bhojanaæ bhu¤jatha. EkÃsanabhojanaæ kho bhikkhave tumhepi bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnissatha appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤cÃ'ti. Na me bhikkhave tesu bhikkhÆsu anusÃsanÅ karaïÅyà ahosi. SatuppÃdakaraïÅyameva me1 bhikkhave tesu bhikkhusu2 ahosi. 10. SeyyathÃpi bhikkhave subhÆmiyaæ cÃtummahÃpathe Ãja¤¤aratho yutto3 assa Âhito odhastapatodo, tamenaæ dakkho yoggÃcariyo assadammasÃrathÅ abhirÆhitvà vÃmena hatthena rasmiyo gahetvà dakkhiïena hatthena patodaæ gahetvà yenicchakaæ yadicchakaæ sÃreyyÃpi4 paccÃsÃreyyÃpi,5 evameva kho bhikkhave na me tesu bhikkhusu anusÃsanÅ karaïÅyà ahosi. SatuppÃdakaraïÅyameva me bhikkhave tesu bhikkhusu2 ahosi. TasmÃtiha bhikkhave tumhepi6 akusalaæ pajahatha. Kusalesu dhammesu Ãyogaæ karotha. Evaæ hi tumhepi imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjissatha. ------------------ 1. Bhikkhave,syÃ, 2. BhikkhÆsu, machasaæ syÃ, 3. Sudanto yutto, syÃ, 4. SÃreyyapi, machasaæ. [PTS 5.] PaccÃsÃreyyapi, machasaæ [PTS 6.] Tumhe, [PTS:] [BJT Page 314] [\x 314/] 11. SeyyathÃpi bhikkhave gÃmassa và nigamassa avidÆre mahantaæ sÃlavanaæ, ta¤cassa phalaï¬ehi sa¤channaæ, tassa kocideva puriso1 uppajjeyya atthakÃmo hitakÃmo yogakkhemakÃmo, so yà tà sÃlalaÂÂhiyo kuÂilà ojÃpaharaïÅyo2 tà tacchetvà 3 bahiddhà nÅhareyya, antovanaæ suvisodhitaæ4 visodheyya, yà pana tà sÃlalaÂÂhiyo ujukà tà sammÃ5 parihareyya, evaæ hetaæ6 bhikkhave sÃlavanaæ aparena samayena vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjeyya. Evameva kho bhikkhave tumhepi akusalaæ pajahatha. Kusalesu dhammesu Ãyogaæ karotha. [PTS Page 125] [\q 125/] evaæ hi tumhepi imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjissatha7. 12. BhÆtapubbaæ bhikkhave imissÃyeva sÃvatthiyà vedehikà nÃma gahipatÃnÅ ahosi. VedehikÃya bhikkhave gahapatÃniyà evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: soratà vedehikà gahapatÃnÅ, nivÃtà vedehikà gahapatÃnÅ, upasantà vedehikà gahapatÃnÅti. VedehikÃya kho pana bhikkhave gahapatÃniyà kÃÊÅ nÃma dÃsÅ ahosi, dakkhà analasà susaævihitakammantÃ. 13. Atha kho bhikkhave kÃÊiyà dÃsiyà etadahosi: mayhaæ kho ayyÃya evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: soratà vedehikà gahapatÃnÅ, nivÃtà vedehikà gahapatÃnÅ, upasantà vedehikà gahapatÃnÅti. Kinnu kho me ayyà santaæyeva nu kho ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti? UdÃhu asantaæ? UdÃhu mayhevete8 kammantà susaævihitÃ, yena me ayyà santaæyeva ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti? No asantaæ? YannÆnÃhaæ ayyaæ vÅmaæseyyanti. Atha kho bhikkhave kÃÊÅ dÃsÅ divà uÂÂhÃsi. Atha kho bhikkhave vedehikà gahapatÃnÅ kÃÊiæ dÃsiæ etadavoca: he je kÃÊÅti.9 Kiæ ayyeti?10 Kiæ je divà uÂÂhÃsÅti? 'Na kho ayye11 ki¤cÅti.'12 No vata re ki¤ci pÃpidÃsÅ13 divà uÂÂhÃsÅ'ti kupità anattamanà bhÃkuÂiæ 14 akÃsi. 14. Atha kho bhikkhave kÃÊiyà dÃsiyà etadahosi: santaæyeva kho me ayyà ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti no asantaæ. Mayhevete kammantà susaævihitÃ, yena me ayyà santaæyeva ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti no asantaæ. YannÆnÃhaæ bhiyyosomattÃya ayyaæ vÅmaæseyyanti atha kho bhikkhave kÃÊÅdÃsÅ divÃtaraæ uÂÂhÃsi. ------------------- 1. Manusso,katthaci. 2. OjasÃraïiyo,syÃ. 3. ChetvÃ,machasaæ 4.Susodhitaæ,syà 5. SammÃ,syÃ. 6. Hi taæ,syÃ. 7. ùpajjatha,syÃ. 8. Mayhamevete, machasaæ. Mayhaæpete, syÃ. 9. KÃÊi,[PTS] sÅ. 10. Ayye,syÃ. 11. Nakhvayye, machasaæ. SyÃ. 12. Ki¤ci,[PTS] sÅ. 13. PÃpadÃsÅ, syÃ, 14. BhakuÂiæ,aÂÂhakathà bhukuÂi,[PTS.S?]Mu 2. BhakuÂimakÃsi, syà [BJT Page 316] [\x 316/] 15. Atha kho bhikkhave vedehikà gahapatÃnÅ kÃÊiæ dÃsiæ etadavoca: he je kÃÊÅti. 'Kiæ ayye'ti? Kiæ je divÃtaraæ uÂÂhÃsÅti? 'Na kho ayye ki¤ci'ti. No vata re ki¤ci pÃpÅ dÃsi, divÃtaraæ1 uÂÂhÃsÅti kupità anattamanà anattamanavÃcaæ nicchÃresi. Atha kho bhikkhave kÃÊiyà dÃsiyà etadahosi: santaæyeva kho me ayyà ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti no asantaæ, mayhevete kammantà susaævihità yena me ayyà santaæyeva ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti no asantaæ, yannÆnÃhaæ bhiyyosomattÃya ayyaæ vÅmaæseyyanti atha kho bhikkhave kÃÊÅ dÃsÅ divÃtaraæyeva uÂÂhÃsi. Atha kho bhikkhave vedehikà gahapatÃnÅ kÃÊiæ dÃsiæ [PTS Page 126] [\q 126/] etadavoca: he je kÃÊÅti. 'Kiæ ayyeti? Kiæ je divÃtaraæ uÂÂhÃsÅti? Na kho ayye ki¤cÅti. No vata re ki¤ci pÃpÅ dÃsi, divÃtaraæ uÂÂhÃsÅti kupità anattamanà aggaÊasÆciæ gahetvà sÅse pahÃraæ adÃsi. SÅsaæ vobhindi.2 Atha kho bhikkhave kÃÊÅ dÃsÅ bhinnena sÅsena lohitena gaÊantena3 paÂivissakÃnaæ ujjhÃpesi: 'passathayyÃ, soratÃya kammaæ passathayyÃ, nivÃtÃya kammaæ. PassathayyÃ, upasantÃya kammaæ kathaæ hi nÃma ekadÃsikÃya 'divà uÂÂhÃsÅ'ti kupità anattamanà aggaÊasÆciæ gahetvà sÅse pahÃraæ dassati. SÅsaæ vobhindissatÅti? Atha kho bhikkhave vedehikÃya gahapatÃniyà aparena samayena evaæ pÃpako kittisaddo abbhugga¤chi:4 caï¬Å vedehikà gahapatÃnÅ, anivÃtà vedehikà gahapatÃnÅ, anupasantà vedehikà gahapatÃnÅti. 16. Evameva kho bhikkhave idhekacco bhikkhu tÃvadeva soratasorato hoti nivÃtanivÃto hoti upasantupasanto hoti yÃva na naæ amanÃpÃ5 vacanapathà phusanti. Yato ca kho bhikkhave bhikkhuæ amanÃpà vacanapathà phusanti, atha bhikkhu6 soratoti veditabbo nivÃtoti veditabbo. Upasantoti veditabbo. NÃhaæ taæ bhikkhave bhikkhuæ suvacoti7 vadÃmi, yo cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu suvaco hoti. Sovacassataæ Ãpajjati. Taæ kissa hetu: taæ hi so bhikkhave bhikkhu cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ alabhamÃno na suvaco hoti. Na sovacassataæ Ãpajjati. Yo ca kho bhikkhave bhikkhu dhammaæyeva sakkaronto dhammaæ garukaronto8 dhammaæ apacÃyamÃno suvaco hoti sovacassataæ Ãpajjati, tamahaæ suvacoti vadÃmi. TasmÃtiha bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: dhammaæyeva sakkarontà dhammaæ garukarontà dhammaæ apacÃyamÃnà suvacà bhavissÃma, sovacassataæ ÃpajjissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. --------------------- 1.DivÃ, syÃ[PTS] ca 2. SÅsaæ te bhindissÃmÅti, syà 3. Galantena, katthaci. 4.Abbhuggacchi,syà 5. Na amanÃpÃ, machasaæ syÃ[PTS. 6.] Kho bhikkhu,[PTS 7.] Subbacoti ,katthaci. 8. Dhammaæ garuæ karonto.. MÃnento... PÆjento,machasaæ [BJT Page 318] [\x 318/] 17. Pa¤cime bhikkhave vacanapathà yehi vo pare vadamÃnà vadeyyuæ: kÃlena và akÃlena vÃ, bhÆtena và abhÆtena vÃ, saïhena và pharusena vÃ, atthasaæhitena và anatthasaæhitena vÃ, mettacittà và dosantarà vÃ. KÃlena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ akÃlena vÃ. BhÆtena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ abhÆtena vÃ. Saïhena và bhikkhave pare vadamÃnÃ, vadeyyuæ pharusena vÃ, atthasaæhitena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ [PTS Page 127] [\q 127/] anatthasaæhitena vÃ, mettacittà và bhikkhave pare vadamÃnÃ. Vadeyyuæ dosantarà vÃ. TatrÃpi vo1 bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: na ceva no cittaæ vipariïataæ bhavissati. Na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃma. HitÃnukampÅ ca viharissÃma mettacittà na dosantarÃ. Ta¤ca puggalaæ mettÃsahagatena cetasà pharitvà viharissÃma. TadÃrammaïa¤ca sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 18. SeyyathÃpi bhikkhave puriso Ãgaccheyya kuddÃlapiÂakaæ2 ÃdÃya, so evaæ vadeyya: ahaæ imaæ mahÃpaÂhaviæ apaÂhaviæ karissÃmÅti, so tatra tatra khaïeyya,3 tatra tatra vikireyya, tatra tatra oÂÂhubheyya, tatra tatra omutteyya: apaÂhavÅ bhavasi apaÂhavÅ bhavasÅti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave: api nu so puriso imaæ mahÃpaÂhaviæ apaÂhaviæ kareyyÃti? 'No hetaæ bhante'. Taæ kissa hetu? Ayaæ hi bhante mahÃpaÂhavÅ gambhÅrà appameyyÃ. Sà na sukarà apaÂhaviæ kÃtuæ. YÃvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ'ti. Evameva kho bhikkhave pa¤cime vacanapathÃ, yehi vo pare vadamÃnà vadeyyuæ: kÃlena và akÃlena vÃ, bhÆtena và abhÆtena và saïhena và pharusena vÃ, atthasaæhitena và anatthasaæhitena vÃ, mettacittà và dosantarà vÃ.KÃlena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ akÃlena và bhÆtena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ abhÆtena vÃ. Saïhena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ pharusena vÃ. Atthasaæhitena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ anatthasaæhitena vÃ. Mettacittà và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ dosantarà vÃ. TatrÃpi vo1 bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: na ceva no cittaæ vipariïataæ bhavissati. Na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃma. HitÃnukampÅ ca viharissÃma mettacittà na dosantarÃ. Ta¤ca puggalaæ mettÃsahagatena cetasà pharitvà viharissÃma - ------------------ 1.Kho,[PTS 2.] KudÃla piÂakaæ,machasaæ. 3.Vikhaïeyya,machasaæ. [BJT Page 320] [\x 320/] TadÃrammaïa¤ca sabbÃvantaæ lokaæ paÂhavÅsamena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 19. SeyyathÃpi bhikkhave puriso Ãgaccheyya lÃkhaæ và haliddiæ1 và nÅlaæ và ma¤jiÂÂhaæ2 và ÃdÃya. So evaæ vadeyya: ahaæ imasmiæ ÃkÃse rÆpÃni3 likhissÃmi rÆpapÃtubhÃvaæ karissÃmÅti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, api nu so puriso imasmiæ ÃkÃse rÆpÃni likheyya rÆpapÃtubhÃvaæ kareyyÃti? 'No hetaæ bhante' taæ kissahetu? 'Ayaæ hi bhante ÃkÃso arÆpÅ anidassano. Tattha na sukaraæ rÆpaæ likhituæ rÆpapÃtubhÃvaæ kÃtuæ. YÃvadeva [PTS Page 128] [\q 128/] ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ'ti.Evameva kho bhikkhave pa¤cime vacanapathà yehi vo pare vadamÃnà vadeyyuæ: kÃlena và akÃlena vÃ, bhÆtena và abhÆtena vÃ, saïhena và pharusena vÃ, atthasaæhitena và anatthasaæhitena vÃ, mettacittà và dosantarà vÃ. KÃlena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ akÃlena vÃ. BhÆtena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ abhÆtena vÃ. Saïhena và bhikkhave pare vadamÃnÃ, vadeyyuæ pharusena vÃ, atthasaæhitena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ anatthasaæhitena vÃ, mettacittà và bhikkhave pare vadamÃnÃ. Vadeyyuæ dosantarà vÃ. TatrÃpi vo1 bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: na ceva no cittaæ vipariïataæ bhavissati. Na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃma. HitÃnukampÅ ca viharissÃma mettacittà na dosantarÃ. Ta¤ca puggalaæ mettÃsahagatena cetasà pharitvà viharissÃma. TadÃrammaïa¤ca sabbÃvantaæ lokaæ ÃkÃsasamena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 20. SeyyathÃpi bhikkhave puriso Ãgaccheyya Ãdittaæ tiïukkaæ ÃdÃya, so evaæ vadeyya: ahaæ imÃya ÃdittÃya tiïukkÃya gaÇgaæ nadiæ santÃpessÃmi samaparitÃpessÃmÅti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave: api nu so puriso ÃdittÃya tiïukkÃya gaÇgaæ nadiæ santÃpeyya samparitÃpeyyÃti? 'No hetaæ bhante'. Taæ kissa hetu? 'GaÇgà hi bhante nadÅ gambhÅrà appameyyÃ. Sà na sukarà ÃdittÃya tiïukkÃya santÃpetuæ samparitÃpetuæ. YÃvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ'ti. Evameva kho bhikkhave pa¤cime vacanapathÃ, yehi vo pare vadamÃnà vadeyyuæ kÃlena và akÃlena vÃ, bhÆtena và abhÆtena vÃ, saïhena và pharusena vÃ, atthasaæhitena và anatthasaæhitena vÃ, mettacittà và dosantarà vÃ. KÃlena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ akÃlena vÃ. BhÆtena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ abhÆtena vÃ. Saïhena và bhikkhave pare vadamÃnÃ, vadeyyuæ pharusena vÃ, atthasaæhitena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ anatthasaæhitena vÃ, mettacittà và bhikkhave pare vadamÃnÃ. Vadeyyuæ dosantarà vÃ. TatrÃpi vo1 bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: na ceva no cittaæ vipariïataæ bhavissati. Na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃma. HitÃnukampÅ ca viharissÃma mettacittà na dosantarÃ. Ta¤ca puggalaæ mettÃsahagatena cetasà pharitvà viharissÃma. TadÃrammaïa¤ca sabbÃvantaæ lokaæ gaÇgÃsamena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 21. SeyyathÃpi bhikkhave biÊÃrabhastà maddità sumaddità suparimaddità mudukà tulinÅ chinnasassarà chinnababbharÃ,4 atha puriso Ãgaccheyya kaÂÂhaæ và kaÂhalaæ và ÃdÃya, so evaæ vadeyya: ahaæ imaæ biÊÃrabhastaæ madditaæ sumadditaæ suparimadaditaæ mudukaæ tuliniæ chinnasassaraæ chinnababbharaæ kaÂÂhena và kaÂhalena và sarasaraæ karissÃmi bharabharaæ karissÃmÅti.- ------------------- 1.Haliddaæ,syÃ. 2. Ma¤jeÂÂhaæ,syÃ. 3. RÆpaæ, machasaæ 4. ChinnabhabbharÃ, katthaci. [BJT Page 322] [\x 322/] 22. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, api nu so puriso amuæ biÊÃrabhastaæ madditaæ sumadditaæ suparimadditaæ mudukaæ tuliniæ chinnasassaraæ chinnabhabbharaæ kaÂÂhena và kaÂhalena và sarasaraæ kareyya bharabharaæ kareyyÃti? 'No hetaæ bhante'. Taæ kissa hetu? Asu hi1 bhante biÊÃrabhastà maddità sumaddità suparimaddità mudukà tulinÅ chinnasassarà chinnabhabbharÃ, sà na sukarà kaÂÂhena và kaÂhalena và sarasaraæ kÃtuæ bharabharaæ kÃtuæ. YÃvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ'ti. Evameva kho bhikkhave pa¤cime vacanapathà yehi vo pare vadamÃnà vadeyyuæ: kÃlena [PTS Page 129] [\q 129/] và akÃlena vÃ, bhÆtena và abhÆtena vÃ, saïhena và pharusena vÃ, atthasaæhitena và anatthasaæhitena vÃ, mettacittà và dosantarà vÃ. KÃlena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ akÃlena vÃ. BhÆtena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ abhÆtena vÃ. Saïhena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ pharusena vÃ, atthasaæhitena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ anatthasaæhitena vÃ. Mettacittà và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ dosantarà vÃ. TatrÃpi vo bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: "na ceva no cittaæ vipariïataæ bhavissati. Na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃma . HitÃnukampÅ ca viharissÃma mettacittà na dosantarÃ. Ta¤ca puggalaæ mettÃsahagatena cetasà pharitvà viharissÃma. TadÃrammaïa¤ca sabbÃvantaæ lokaæ biÊÃrabhastÃsamena2 cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharissÃmÃ"ti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 23. Ubhatodaï¬akena pi ce3 bhikkhave kakacena corà ocarakÃ4 aÇgamaÇgÃni okanteyyuæ, tatrÃpi yo mano padÆseyya, na me so tena sÃsanakaro. TatrÃpi vo5 bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: " naceva no cittaæ vipariïataæ bhavissati. Na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃma. HitÃnukampÅ ca viharissÃma mettacittà na dosantarÃ. Ta¤ca puggalaæ mettÃsahagatena cetasà pharitvà viharissÃma. TadÃrammaïa¤ca sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharissÃmÃ"ti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 24. Ima¤ca tumhe bhikkhave kakacÆpamaæ ovÃdaæ abhikkhaïaæ manasikareyyÃtha. Passatha no tumhe bhikkhave taæ vacanapathaæ aïuæ và thÆlaæ và yaæ tumhe nÃdhivÃseyyathÃti? 'No hetaæ bhante.' TasmÃtiha bhikkhave imaæ kakacÆpamaæ ovÃda abhikkhaïaæ manasi karotha. Taæ vo bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. Idamavoca bhagavà attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 130] [\q 130/] KakacÆpamasuttaæ paÂhamaæ. -------------------- 1. Amu hi, machasaæ. Aya¤hi, syÃ. 2. ViÊÃrabhastasamena, syà 3. Ce pi, machasaæ[PTS 4.] VocarakÃ,syÃ, 5. Kho,machasaæ [PTS] [BJT Page 324] [\x 324/] 1.3.2 AlagaddÆpamasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena ariÂÂhassa nÃma bhikkhuno gaddhabÃdhi1 pubbassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti: tathÃhaæ bhagavatà dhammà desitaæ ÃjÃnÃmi - yathà yeme antarÃyikà dhammaæ antarÃyikà vuttÃ2 bhagavatÃ, te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃti. Assosuæ kho sambahulà bhikkhÆ: ariÂÂhassa kira nÃma bhikkhuno gaddhabÃdhipubassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi - yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ, te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃti. 2. Atha kho te bhikkhÆ yena ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etadavocuæ: saccaæ kira te Ãvuso ariÂÂha evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ, te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃti? 3. "Evaæ vyÃ3 kho ahaæ Ãvuso bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi - yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ, te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃ"ti. 4. Atha kho te bhikkhÆ ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetukÃmà samanuyu¤janti samanugÃhanti samanubhÃsanti: " mà hevaæ4 Ãvuso ariÂÂha avaca,5 mà hevaæ Ãvuso ariÂÂha avaca. Mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi.6 Na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ.7 Na hi bhagavà evaæ vadeyya. AnekapariyÃyenahÃvuso8 ariÂÂha antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ. Ala¤ca pana te paÂisevato antarÃyÃya. ------------------- 1. GandhavÃdhi, syÃ. 2. Dhammà vuttÃ, machasaæ. Syà [PTS] 3. ByÃ, machasaæ, syÃ.[PTS ] 4. Evaæ, [PTS] sÅ. 5. Avaca, mà bhagavantaæ, machasaæ syÃ. [PTS] 6. AbbhÃcikkha, syÃ. 7. AbbhÃcikkhanaæ, machasaæ 8. AnekapariyÃyenÃvuso. Machasaæ. [BJT Page 326] [\x 326/] 5. AppassÃdà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhÅyyo. AÂÂhikaÇkhalÆpamà kÃmÃvuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. MaæsapesÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. TiïukkÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SupinakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. YÃcitakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. RukkhaphalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AsisÆnÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SattisÆlÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahÆdukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SappasirÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo"ti. 6. Evampi kho ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo1 tehi bhikkhÆhi samanuyu¤jiyamÃno samanugÃhiyamÃno samanubhÃsiyamÃno tameva2 pÃpakaæ diÂÂhigataæ thÃmasà parÃmassa3 voharati: " evaæ vyÃ4 kho ahaæ Ãvuso bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi. Yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatà te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃya"ti. 7. Yato kho te bhikkhÆ nÃsakkhiæsu ariÂÂhaæ bhikkhuæ [PTS Page 131] [\q 131/] gaddhabÃdhipubbaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetuæ, atha te bhikkhÆ yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: 8. "AriÂÂhassa nÃma bhante bhikkhuno gaddhabÃdhipubbassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi, yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatà te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃti. Assumha kho mayaæ bhante, ariÂÂhassa kira nÃma bhikkhuno gaddhabÃdhipubbassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi, yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ, te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃ"ti. ------------------- 1. GandhavÃdhi,syÃ. 2. Tadeva,machasaæ.SyÃ.[PTS. 3.] ParÃmÃsÃ, machasaæ, 4. ByÃ. Machasaæ.SyÃ. [BJT Page 328] [\x 328/] 9. Atha kho mayaæ bhante yena ariÂÂho bhikkhÆ gaddhabÃdhipubbo tenupasaÇkamimha. UpasaÇkamitvà ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etadavocumha: saccaæ kira te Ãvuso ariÂÂha evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ, te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃti? 10. Evaæ vutte bhante ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdipubbo amhe etadavoca: evaæ vyÃ1 kho ahaæ Ãvuso bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi, yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ, te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃti, 11. Atha kho mayaæ bhante ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetukÃmà samanuyu¤jimha samanugÃhimha samanubhÃsimbha: " mà hevaæ4 Ãvuso ariÂÂha avaca,5 mà hevaæ Ãvuso ariÂÂha avaca. Mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi.3 Na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ.7 Na hi bhagavà evaæ vadeyya. AnekapariyÃyena hÃvuso8 ariÂÂha antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ. Ala¤ca pana te paÂisevato antarÃyÃya. AppassÃdà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AÂÂhikaÇkhalÆpamà kÃmÃvuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. MaæsapesÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. TiïukkÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo aÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SupinakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. YÃcitakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. RukkhaphalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo.AsisÆnÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SattisÆlÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahÆdukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SappasirÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo"ti. 12. Evampi kho bhante ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdipubbo1 amhehi samanuyu¤jiyamÃno samanugÃhiyamÃno samanubhÃsiyamÃno tadeva2 pÃpakaæ diÂÂhigataæ thÃmasà parÃmassa3 abhinivissa voharati: "evaæ vyÃ4 kho ahaæ Ãvuso bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi. Yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatà te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyà "ti. Yato kho mayaæ bhante nÃsakkhimha ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetuæ. Atha mayaæ etamatthaæ bhagavato ÃrocemÃti. --------------------- 1. ByÃ, machasaæ.[PTS 2.] Avaca, mà bhagavantaæ, machasaæ, 3. AbbhÃcikkha,syÃ. 4. ParÃmÃsÃ, machasaæ. [BJT Page 330] [\x 330/] 13. Atha kho bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: ehi tvaæ bhikkhu, mama vacanena ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ Ãmantehi " satthà taæ Ãvuso ariÂÂha ÃmantetÅ"ti. [PTS Page 132] [\q 132/] 'evaæ bhante'ti kho so bhikkhu bhagavato paÂissutvà yena ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdipubbo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etadavoca: 'satthà taæ Ãvuso ariÂÂha ÃmantetÅ'ti. 14. 'EvamÃvuso'ti kho ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdipubbo tassa bhikkhuno paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ bhagavà etadavoca: saccaæ kira te ariÂÂha, evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ - tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi, yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ, te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃ'ti? 15. " Evaæ vyà kho ahaæ bhante bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi, yathà yeme antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ, te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃ"ti. 16. Kassa kho nÃma tvaæ moghapurisa, mayà evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃsi? Nanu mayà moghapurisa, anekapariyÃyena antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttÃ. Ala¤ca pana te paÂisevato antarÃyÃya ? AppassÃdà kÃmà vuttà mayà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AÂÂhikaÇkhalÆpamà kÃmÃvuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhiyyo. MaæsapesÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. TiïukkÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SupinakÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. YÃcitakÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. RukkhaphalÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AsisÆnÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SattisÆlÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SappasirÆpamà kÃmà vuttà mayà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo"ti. Atha ca pana tvaæ moghapurisa, attanà duggahÅtena amhe ceva abbhÃcikkhasi. AttÃna¤ca khaïasi. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavasi. Taæ hi te moghapurisa, bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. [BJT Page 332] [\x 332/] 17. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave api nÃyaæ ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo usmÅkatopi imasmiæ dhammavinayeti? 'Kiæ hi siyà bhante, no hetaæ bhante'ti. Evaæ vutte ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo tuïhÅbhÆto maÇkubhÆto pattakkhandho adhomukho pajjhÃyanto appaÂibhÃno nisÅdi. Atha kho bhagavà ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ tuïhÅbhÆtaæ maÇkubhÆtaæ pattakkhandhaæ adhomukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂibhÃnaæ viditvà ariÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etadavoca: 'pa¤¤Ãyissasi kho tvaæ moghapurisa etena sakena pÃpakena diÂÂhigatena. IdhÃhaæ bhikkhÆ paÂipucchissÃmÅ'ti. 18. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: tumhepi [PTS Page 133] [\q 133/] me bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha, yathÃyaæ ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo attanà duggahÅtena amhe ceva abbhÃcikkhati. AttÃna¤ca khaïati bahu¤ca apu¤¤aæ pasavatÅti? " No hetaæ bhante, anekapariyÃyena hi no bhante antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà bhagavatÃ. Ala¤ca pana te paÂisevato antarÃyÃya. AppassÃdà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AÂÂhikaÇkhalÆpamà kÃmÃvuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. MaæsapesÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. TiïukkÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo aÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SupinakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. YÃcitakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. RukkhaphalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo.AsisÆnÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SattisÆlÆpamà kÃmà vuttà bhagavatÃ, bahÆdukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SappasirÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo"ti. 19. SÃdhu bhikkhave, sÃdhu kho me tumhe bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha anekapariyÃyena hi vo bhikkhave antarÃyikà dhammà antarÃyikà vuttà mayÃ. Alaæ ca pana te paÂisevato antarÃyÃya. AppassÃdà kÃmà vuttà mayà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhiyyo, aÂÂhikaÇkhalÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. MaæsapesÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. TiïukkÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SupinakÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. YÃcitakÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. RukkhaphalÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AsisÆnÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SattisÆlÆpamà kÃmà vuttà mayÃ, bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SappasirÆpamà kÃmà vuttà mayà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. Atha ca panÃyaæ ariÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo attanà duggahÅtena amhe ceva abbhÃcikkhati. AttÃna¤ca khaïati.2 Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Taæ hi tassa moghapurisassa bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. So vata bhikkhave a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra kÃmasa¤¤Ãya a¤¤atra kÃmavitakkehi kÃme paÂisevissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [BJT Page 334] [\x 334/] 20. Idha bhikkhave ekacce moghapurisà dhammaæ pariyÃpuïanti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Te taæ dhammaæ pariyÃpuïitvà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤Ãya atthaæ na upaparikkhanti. Tesaæ te dhammà pa¤¤Ãya atthaæ anupaparikkhataæ na nijjhÃnaæ khamanti. Te upÃrambhÃnisaæsà ceva dhammaæ pariyÃpuïanti itivÃdappamokkhÃnisaæsà ca. Yassa catthÃya1 dhammaæ pariyÃpuïanti ta¤cassa atthaæ nÃnubhonti. Tesaæ te dhammà duggahÅtà dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya saævattanti. Taæ kissa hetu: duggahÅtattà bhikkhave dhammÃnaæ. 21. SeyyathÃpi bhikkhave puriso alagaddatthiko alagaddagavesÅ alagaddapariyesanaæ caramÃno- so passeyya mahantaæ alagaddaæ, tamenaæ bhoge và naÇguÂÂhe và gaïheyya, tassa so alagaddo paÂiparivattitvÃ2 hatthe và bÃhÃya và a¤¤atarasmiæ và aÇgapaccaÇge ¬aseyya,3 so [PTS Page 134] [\q 134/] tatonidÃnaæ maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ. Taæ kissa hetu: duggahÅtattà bhikkhave alagaddassa. Evameva kho bhikkhave idhekacce moghapurisà dhammaæ pariyÃpuïanti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Te taæ dhammaæ pariyÃpuïitvà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤Ãya atthaæ na upaparikkhanti. Tesaæ te dhammà pa¤¤Ãya atthaæ anupaparikkhataæ na nijjhÃnaæ khamanti. Te upÃrambhÃnisaæsà ceva dhammaæ pariyÃpuïanti itivÃdappamokkhÃnisaæsà ca. Yassa catthÃya dhammaæ pariyÃpuïanti ta¤cassa atthaæ nÃnubhonti. Tesaæ te dhammà duggahÅtà dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya saævattanti. Taæ kissa hetu: duggahÅtattà bhikkhave dhammÃnaæ. 22. Idha pana bhikkhave ekacce kulaputtà dhammaæ pariyÃpuïanti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Te taæ dhammaæ pariyÃpuïitvà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤Ãya atthaæ upaparikkhanti. Tesaæ te dhammà pa¤¤Ãya atthaæ upaparikkhataæ nijjhÃnaæ khamanti. Te na ceva upÃrambhÃnisaæsà dhammaæ pariyÃpuïanti itivÃdappamokkhÃnisaæsà ca. Yassa catthÃya dhammaæ pariyÃpuïanti ta¤cassa atthaæ anubhonti. Tesaæ te dhammà suggahÅtà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya saævattanti. Taæ kissa hetu: suggahÅtattà bhikkhave dhammÃnaæ. --------------------- 1.YassatthÃya, syÃ. 2. PaÂinivattitvÃ, syà 3.Öaæseyya, machasaæ,syÃ. [BJT Page 336] [\x 336/] 24. SeyyathÃpi bhikkhave puriso alagaddatthiko alagaddagavesÅ alagaddapariyesanaæ caramÃno - so passeyya mahantaæ alagaddaæ, tamenaæ ajapadena daï¬ena suniggahÅtaæ niggaïheyya, ajapadena daï¬ena suniggahÅtaæ niggahetvÃ1 gÅvÃya2 suggahÅtaæ gaïheyya, ki¤cÃpi so bhikkhave alagaddo tassa purisassa hatthaæ và bÃhaæ và a¤¤ataraæ và aÇgapaccaÇgaæ bhogehi paliveÂheyya,3 atha kho so neva tatonidÃnaæ maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ. Taæ kissa hetu: suggahÅtattà bhikkhave alagaddassa, evameva kho bhikkhave idhekacce kulaputtà dhammaæ pariyÃpuïanti, suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ ababhÆtadhammaæ vedallaæ. Te taæ dhammaæ pariyÃpuïitvà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤Ãya atthaæ upaparikkhanti. Tesaæ te dhammà pa¤¤Ãya atthaæ upaparikkhataæ nijjhÃnaæ khamanti. Te na ceva upÃrambhÃnisaæsà dhammaæ pariyÃpuïanti na itivÃdappamokkhÃnisaæsà ca. Yassa catthÃya dhammaæ pariyÃpuïanti ta¤cassa atthaæ anubhonti tesaæ te dhammà suggahÅtà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya saævattanti taæ kissa hetu: suggahÅtattà bhikkhave dhammÃnaæ. TasmÃtiha bhikkhave yassa me bhÃsitassa atthaæ ÃjÃneyyÃtha athà naæ dhÃreyyÃtha. Yassa ca pana me bhÃsitassa atthaæ na ÃjÃneyyÃtha ahaæ vÃ4 paÂipucchitabbo ye và panassu viyattà bhikkhÆ. 24. KullÆpamaæ vo bhikkhave dhammaæ desissÃmi 5 nittharaïatthÃya no gahaïatthÃya. Taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha. BhÃsissÃmÅti. Evambhanteti ko te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 25. SeyyathÃpi bhikkhave puriso addhÃnamaggapaÂipanno - so passeyya mahantaæ udakaïïavaæ, orimaæ tÅraæ6 sÃsaÇkaæ sappaÂibhayaæ, pÃrimaæ tÅraæ7 khemaæ appaÂibhayaæ, na cassa8 nÃvà santÃraïÅ uttarasetu và apÃrÃpÃraæ gamanÃya, tassa evamassa: [PTS Page 135] [\q 135/] " ayaæ kho mahà udakaïïavo orimaæ tÅraæ sÃsaÇkaæ sappaÂibhayaæ. PÃrimaæ tÅraæ khemaæ appaÂibhayaæ. Natthi ca nÃvà santÃraïÅ uttarasetu và apÃrÃpÃraæ gamanÃya. YannÆnÃhaæ tiïakaÂÂhasÃkhÃpalÃsaæ saÇka¬¬hitvà kullaæ bandhitvà taæ kullaæ nissÃya hatthehi ca pÃdehi ca vÃyamamÃno sotthinà pÃraæ uttareyyanti." -------------------- 1.NiggahitvÃ, machasaæ, 2.GÅvÃyaæ,syÃ. 3. Palivedheyya,syÃ. 4. Tattheva, syÃ. 5. DesessÃmi,katthaci. 6. OrimatÅraæ, syà 7. PÃrimatÅraæ,syÃ. 8 Na cÃssa,syÃ. [BJT Page 338] [\x 338/] 26. Atha kho so bhikkhave puriso tiïakaÂÂhasÃkhÃpalÃsaæ saÇka¬¬hitvà kullaæ bandhitvà taæ kullaæ nissÃya hatthehi ca pÃdehi ca vÃyamamÃno sotthinà pÃraæ uttareyya. Tassa purisassa1 uttiïïassa2 pÃraæ gatassa3 evamassa: 'bahukÃro kho me ayaæ kullo. ImÃhaæ kullaæ nissÃya hatthehi ca pÃdehi ca vÃyamamÃno sotthinà pÃraæ uttiïïo. YannÆnÃhaæ imaæ kullaæ sÅse và Ãropetvà khandhe và uccÃretvà yena kÃmaæ pakkameyya'nti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, api nu so puriso evaæ kÃrÅ tasmiæ kulle kiccakÃrÅ assÃti? 'No hetaæ bhante. 27. KathaækÃrÅ ca so bhikkhave puriso tasmiæ kulle kiccakÃrÅ assa? Idha bhikkhave tassa purisassa uttiïïassa pÃraæ gatassa evamassa: bahukÃro kho me ayaæ kullo, imÃhaæ kullaæ nissÃya hatthehi ca pÃdehi ca vÃyamamÃno sotthinà pÃraæ uttiïïo, yannÆnÃhaæ imaæ kullaæ thale và ussÃdetvÃ4 udake và opilÃpetvà yena kÃmaæ pakkameyyanti. Evaæ kÃrÅ kho so bhikkhave puriso tasmiæ kulle kiccakÃrÅ assa. Evameva kho bhikkhave kullÆpamo mayà dhammo desito nittharaïatthÃya no gahaïatthÃya. KullÆpamaæ vo bhikkhave dhammaæ desitaæ ÃjÃnantehi dhammÃpi vo pahÃtabbÃ, pageva adhammÃ. 28. ChayimÃni bhikkhave diÂÂhiÂÂhÃnÃni. KatamÃni cha? Idha bhikkhave assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto - RÆpaæ 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti samanupassati. Vedanaæ 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti samanupassati. Sa¤¤aæ 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti samanupassati. SaÇkhÃre 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti samanupassati. Yampidaæ diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasÃ, tampi 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti samanupassati. Yampidaæ diÂÂhiÂÂhÃnaæ 'so loko so attÃ, so pecca bhavissÃmi: nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassatisamaæ tatheva ÂhassÃmÅ'ti tampi 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti samanupassati. ----------------- 1. Tassa, syÃ[PTS 2.] Tiïïassa,[PTS] sÅ 3. PÃragatassa, syÃ. 4. UssÃpetvÃ, syà [BJT Page 340] [\x 340/] 29. Sutavà ca kho bhikkhave ariyasÃvako ariyÃnaæ dassÃvÅ ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto, sappurisÃnaæ dassÃvÅ sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvinÅto - RÆpaæ 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso me attÃ'ti samanupassati. Vedanaæ 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti samanupassati. Sa¤¤aæ 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti samanupassati. SaÇkhÃre 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti samanupassati. Yampidaæ diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasÃ, tampi 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti samanupassati. Yampidaæ diÂÂhiÂÂhÃnaæ 'so loko so attÃ, so pecca bhavissÃmi: nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, [PTS Page 136] [\q 136/] sassatisamaæ tatheva ÂhassÃmÅ'ti tampi 'netaæ mama, nesohamasmi, nameso attÃ'ti samanupassati.So evaæ samanupassanto asati na paritassatÅti. 30. Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: siyà nu kho bhane bahiddhà asati paritassanÃti? Siyà bhikkhÆti bhagavà avoca: " idha bhikkhu ekaccassa evaæ hoti ahu1 vata me, taæ vata me natthi, siyà vata me, taæ vatÃhaæ na labhÃmÅti. So socati kilamati paridevati, urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhu bahiddhà asati paritassanà hotÅ"ti. 31. Siyà pana bhante bahiddhà asati aparitassÃnÃti? Siyà bhikkhÆti bhagavà avoca: " idha bhikkhu ekaccassa na evaæ hoti 'ahu vata me, taæ vata me natthi, siyà vata me, taæ vatÃhaæ na labhÃmÅ'ti. So na socati na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhu bahiddhà asati aparitassanà hotÅ"ti. 32. Siyà nukho bhante ajjhattaæ asati paritassanÃti? Siyà bhikkhÆti bhagavà avoca: --------------------- 1. AhÆ,[PTS] [BJT Page 342] [\x 342/] "Idha bhikkhu ekaccassa evaæ diÂÂhi hoti: 'so loko so attÃ, so pecca bhavissÃmi nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo. Sassatisamaæ tatheva ÂhassÃmÅ'ti. So suïÃti tathÃgatassa và tathÃgatasÃvakassa và sabbesaæ diÂÂhiÂÂhÃnÃdhiÂÂhÃnapariyuÂÂhÃnÃbhinivesÃnusayÃnaæ samugghÃtÃya sabbasaÇkhÃrasamathÃya sabbÆpadhipaÂinissaggÃya taïhakkhayÃya virÃgÃya nirodhÃya nibbÃnÃya dhammaæ desentassa. Tassa 1 evaæ hoti: 'ucchijjissÃmi nÃma su,2 vinassissÃmi nÃma su, na su nÃma3 bhavissÃmÅ'ti. So socati kilamati paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhu ajjhattaæ asati paritassanà hotÅ"ti. 33. Siyà pana bhante ajjhattaæ asati aparitassanÃti? Siyà bhikkhÆti bhagavà avoca: " idha bhikkhu ekaccassa na evaæ diÂÂhi hoti: 'so loko so attÃ, so pecca bhavissÃmi nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo. Sassatisamaæ tatheva ÂhassÃmÅ'ti. So suïÃti tathÃgatassa và tathÃgatasÃvakassa và sabbesaæ diÂÂhiÂÂhÃnÃdhiÂÂhÃnapariyuÂÂhÃnÃbhinivesÃnusayÃnaæ samugghÃtÃya sabbasaÇkhÃrasamathÃya sabbÆpadhipaÂinissaggÃya taïhakkhayÃya virÃgÃya nirodhÃya nibbÃnÃya dhammaæ desentassa. Tassa [PTS Page 137] [\q 137/] na evaæ hoti: 'ucchijjissÃmi nÃma su, vinassissÃmi nÃma su, na su nÃma bhavissÃmÅ'ti. So na socati na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati. Na sammohaæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhu ajjhattaæ asati aparitassanà hoti." 34. Taæ bhikkhave pariggahaæ parigaïheyyÃtha yvÃssa pariggaho nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassatisamaæ tatheva tiÂÂheyya. Passatha no tumhe bhikkhave taæ pariggahaæ yvÃssa pariggaho nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassatisamaæ tatheva tiÂÂheyyÃti? 'No hetaæ bhante.' SÃdhu bhikkhave, ahampi kho taæ bhikkhave pariggahaæ na samanupassÃmi yvÃssa pariggaho nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassatisamaæ tatheva tiÂÂheyya. ----------------------- 1. Tassevaæ,syÃ. 2. NÃmassu, machasaæ,syÃ. 3. Nassu,machasaæ.SyÃ. [BJT Page 344] [\x 344/] 35. Taæ bhikkhave attavÃdÆpÃdÃnaæ upÃdiyetha yaæsa attavÃdÆpÃdÃnaæ upÃdiyato na uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. Passatha no tumhe bhikkhave taæ attavÃdupÃdÃnaæ yaæsa1 attavÃdÆpÃdÃnaæ upÃdiyato na uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃti? 'No hetaæ bhante'. SÃdhu bhikkhave, ahampi kho taæ bhikkhave attavÃdÆpÃdÃnaæ na samanupassÃmi yaæsa attavÃdÆpÃdÃnaæ upÃdiyato na uppajjeyyuæ soka parideva dukkhadomanassupÃyÃsÃ. 36. Taæ bhikkhave diÂÂhinissayaæ nisseyyÃtha yaæsa diÂÂhinissayaæ nissayato na uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. Passatha no tumhe bhikkhave taæ diÂÂhinissayaæ yaæsa diÂÂhinissayaæ nissayato na uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ' ti5 'no hetaæ bhante.' SÃdhu bhikkhave, ahampi kho taæ bhikkhave diÂÂhinissayaæ na samanupassÃmi yaæsa diÂÂhinissayaæ [PTS Page 138] [\q 138/] nissayato na uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. 37. Attani và bhikkhave sati' attaniyaæ me'ti assÃti? 'Evaæ bhante.' Attaniye và bhikkhave sati 'attà me'ti assÃti? Evaæ bhante. Attani ca bhikkhave attaniye ca saccato thetato anupalabbhamÃne2 yampidaæ3 diÂÂhiÂÂhÃnaæ 'so loko so attÃ, so pecca bhavissÃmi nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassatisamaæ tatheva ÂhassÃmÅ'ti, nanÃya bhikkhave kevalo paripÆro bÃladhammoti? 'Kiæ hi no siyà bhante, kevalo paripÆro4 bÃladhammo'ti. 38. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave rÆpaæ niccaæ và aniccaæ vÃti? 'Aniccaæ bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti? 'Dukkhaæ bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti? 'No hetaæ bhante.' 39. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave vedanà niccà và aniccà vÃti? 'Aniccà bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti? 'Dukkhaæ bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti? 'No hetaæ bhante.' ----------------------- 1. Yassa, syÃ. 2. AnupalabbhiyamÃne, syÃ. SÅ 3. Yampi taæ, machasaæ 4. Kevalo hi bhante paripÆro, machasaæ. [BJT Page 346] [\x 346/] 40. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave sa¤¤Ã niccà và aniccà vÃti? 'Aniccà bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti? 'Dukkhaæ bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti? 'No hetaæ bhante.' 41. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave saÇkhÃrà niccà và aniccà vÃti? 'Aniccà bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti? 'Dukkhaæ bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti? 'No hetaæ bhante.' 42. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave vi¤¤Ãïaæ niccaæ và aniccaæ vÃti? 'Aniccaæ bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti? 'Dukkhaæ bhante.' YampanÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: 'etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ'ti? 'No hetaæ bhante.' 43. TasmÃtiha bhikkhave yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Yà kÃci vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannÃ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikà và sukhumà vÃ, hÅnà và païÅtà vÃ, yà dÆre santike vÃ, sabbà vedanà 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Yà kÃci sa¤¤Ã atÅtÃnÃgatapaccuppannÃ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikà và sukhumà vÃ, hÅnà và païÅtà vÃ, yà dÆre santike vÃ, sabbà sa¤¤Ã 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Ye keci saÇkhÃrà atÅtÃnÃgatapaccuppannÃ, ajjhattaæ và bahiddhà [PTS Page 139] [\q 139/] vÃ, oÊÃrikà và sukhumà vÃ, hÅnà và païÅtà vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, sabbe saÇkhÃrà 'nete mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïaæ 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. 44. Evaæ passaæ bhikkhave sutavà ariyasÃvako rÆpasmiæ1 nibbindati, vedanÃya2 nibbindati, sa¤¤Ãya nibbindati, saÇkhÃresu nibbindati, vi¤¤Ãïasmiæ nibbindati nibbindaæ virajjati, virÃgà vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti 'khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu ukkhittapaligho itipi, saÇkiïïaparikho3 itipi, abbÆÊhesiko itipi, niraggaÊo itipi, ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto itipi. ------------------ 1. RÆpasmimpi, syÃ. 2. VedanÃyapi, syÃ. 3. Parikkho,machasaæ.Syà [BJT Page 348] [\x 348/] 45. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ukkhittapaligho hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno avijjà pahÅnà hoti ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatÃ1 anabhÃvakatÃ2 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ukkhittapaligho hoti. 46. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu saÇkiïïaparikho3 hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno ponobhaviko jÃtisaæsÃro pahÅno hoti ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu saÇkiïïaparikho hoti. 47. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu abbÆÊhesiko hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno taïhà pahÅnà hoti ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu abbÆÊhesiko hoti. 48. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu niraggaÊo hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅnÃni honti ucchinnamÆlÃni tÃlÃvatthukatÃni anabhÃvakatÃni Ãyatiæ anuppÃdadhammÃni. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu niraggaÊo hoti. 49. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno asmimÃno pahÅno hoti ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ [PTS Page 140] [\q 140/] anuppÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto hoti. 50. Evaæ vimuttacittaæ kho bhikkhave bhikkhuæ saindà devà sabrahmakÃ4 sapajÃpatikà anvesaæ nÃdhigacchanti: 'idaæ nissitaæ tathÃgatassa vi¤¤Ãïa'nti. Taæ kissa hetu: diÂÂhevÃhaæ bhikkhave dhamme tathÃgataæ ananuvejjoti5 vadÃmi. ------------------- 1. TÃlavatthukatÃ,sÅ. 2. AnabhÃvaæ katÃ, machasaæ. AnabhÃvaæ gatÃ, syÃ. 3. Parikkho, machasaæ.SyÃ. 4. SabrahmÃ, syÃ. 5. Ananuvijjoti, machasaæ. SyÃ.SÅ. [BJT Page 350] [\x 350/] 51. Evaæ vÃdiæ kho maæ bhikkhave evamakkhÃyiæ eke samaïabrÃhmaïà asatà tucchà musà abhÆtena abbhÃcikkhanti: venayiko samaïo gotamo, sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤ÃpetÅti. Yathà vÃhaæ1 bhikkhave na,2 yathà vÃhaæ na vadÃmi, tathà maæ te bhonto samaïabrÃhmaïà asatà tucchà musà abhÆtena abbhÃcikkhanti: venayiko samaïo gotamo, sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤ÃpetÅti. 52. Pubbe cÃhaæ bhikkhave etarahi ca dukkha¤ceva pa¤¤Ãpemi dukkhassa ca nirodhaæ. Tatra ce bhikkhave pare tathÃgataæ akkosanti paribhÃsanti rosenti, vihesenti, ghaÂÂenti,3 tatra bhikkhave tathÃgatassa na hoti ÃghÃto na appaccayo na cetaso anabhiraddhi4 tatra ce bhikkhave pare tathÃgataæ sakkaronti garukaronti5 mÃnenti pÆjenti, tatra bhikkhave tathÃgatassa na hoti Ãnando somanassaæ na cetaso ubbilÃvitattaæ.6 Tatra ce bhikkhave pare tathÃgataæ sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, tatra bhikkhave tathÃgatassa evaæ hoti: yaæ kho idaæ pubbe pari¤¤Ãtaæ, tatrime evarÆpà kÃrà karÅyantÅti. 53. TasmÃtiha bhikkhave tumhe cepi pare akkoseyyuæ paribhÃseyyuæ roseyyuæ viheseyyuæ, ghaÂÂeyyuæ.7 Tatra tumhehipi8 na ÃghÃto na appaccayo na cetaso anabhiraddhi9 karaïÅyÃ. TasmÃtiha bhikkhave tumhe cepi pare sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ tatra tumhehipi na Ãnando na somanassaæ na cetaso ubbilÃvitattaæ karaïÅyaæ. TasamÃtiha bhikkhave tumhe cepi pare sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ tatra tumhepi10 evamassa: yaæ kho idaæ pubbe pari¤¤Ãtaæ, tatrime evarÆpà kÃrà karÅyantÅti. 54. TasmÃtiha bhikkhave yaæ na tumhÃkaæ taæ pajahatha. Taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Ki¤ca bhikkhave na tumhÃkaæ? RÆpaæ bhikkhave na tumhÃkaæ. Taæ pajahatha. Taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Vedanà bhikkhave na tumhÃkaæ [PTS Page 141] [\q 141/] taæ pajahatha. Sà vo pahÅnà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Sa¤¤Ã bhikkhave na tumhÃkaæ. Taæ pajagahatha. Sà vo pahÅnà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. SaÇkhÃrà bhikkhave na tumhÃkaæ. Te pajahatha.- ------------------- 1. CÃhaæ, syÃ, 2. Na bhikkhave, machasaæ 3. 'GhaÂÂenti'iti na dissati, sÅmu. 4. Anabhinandi syÃ. 5. Garuæ, machasaæ. 6. UpapilÃvitattaæ, machasaæ, 7. 'GhaÂÂayyuæ' na dissati,sÅmu. 8. Tumhehi, syÃ. 9.Anabhinandi, syÃ. 10.TumhÃkaæ, syÃ. [PTS] machasaæ. [BJT Page 352] [\x 352/] Te vo pahÅnà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavisasanti. Vi¤¤Ãïaæ bhikkhave na tumhÃkaæ. Taæ pajahatha. Taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. 55. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, yaæ imasmiæ jetavane tiïakaÂÂhasÃkhÃpalÃsaæ, taæ jano hareyya và ¬aheyya và yathÃpaccayaæ và kareyya, api nu tumhÃkaæ evamassa: amhe jano harati và ¬ahati và yathÃpaccayaæ karotÅti? 'No hetaæ bhante.' Taæ kissa hetu? 'Na hi no etaæ bhante attà attaniyaæ vÃ'tÅ. Evameva kho bhikkhave yaæ na tumhÃkaæ taæ pajahatha. Taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Ki¤ca bhikkhave na tumhÃkaæ? RÆpaæ bhikkhave na tumhÃkaæ. Taæ pajahatha. Taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Vedanà bhikkhave na tumhÃkaæ. Taæ pajahatha. Sà vo pahÅnà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Sa¤¤Ã bhikkhave na tumhÃkaæ. Taæ pajahatha. Sà vo pahÅnà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. SaÇkhÃrà bhikkhave na tumhÃkaæ. Te pajahatha. Te vo pahÅnà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissanti. Vi¤¤Ãïaæ bhikkhave na tumhÃkaæ. Taæ pajahatha. Taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. 56. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo uttÃno vivaÂo pakÃsito chinnapilotiko. Evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme uttÃne vivaÂe pakÃsite chinnapilotike, ye te bhikkhÆ arahanto khÅïÃsavà vusitavanto katakaraïÅyà ohitabhÃrà anuppattasadatthà parikkhÅïabhavasa¤¤ojanà sammada¤¤Ã vimuttÃ, vaÂÂaæ tesaæ natthi pa¤¤ÃpanÃya. 57. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo uttÃno vivaÂo pakÃsito chinnapilotiko. Evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme uttÃne vivaÂe pakÃsite chinnapilotike, yesaæ bhikkhÆnaæ pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅnÃni, sabbe te opapÃtikà tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ. 58. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo uttÃno vivaÂo pakÃsito chinnapilotiko. Evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme uttÃne vivaÂe pakÃsite chinnapilotike, yesaæ bhikkhÆnaæ tÅïi saæyojanÃni pahÅnÃni rÃgadosamohà tanubhÆtÃ, sabbe te sakadÃgÃmino, sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissanti. [BJT Page 354] [\x 354/] 59. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo uttÃno vivaÂo pakÃsito chinnapilotiko. Evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme uttÃne vivaÂe pakÃsite chinnapilotike, yesaæ bhikkhÆnaæ tÅïi saæyojanÃni pahÅnÃni sabbe te sotÃpannà [PTS Page 142] [\q 142/] avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyanÃ. 60. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo uttÃno vivaÂo pakÃsito chinnapilotiko. Evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme uttÃne vivaÂe pakÃsite chinnapilotike, ye te bhikkhÆ dhammÃnusÃrino saddhÃnusÃrino sabbe te sambodhiparÃyanÃ. 61. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo uttÃno vivaÂo pakÃsito chinnapilotiko. Evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme uttÃne vivaÂe pakÃsite chinnapilotike, yesaæ mayi saddhÃmattaæ pemamattaæ sabbe te saggaparÃyanÃti. 62. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. AlagaddÆpamasuttaæ dutiyaæ. 1.3.3. Vammikasuttaæ * 1. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena Ãyasmà kumÃrakassapo andhavane viharati. Atha kho a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ andhavanaæ obhÃsetvà yenÃyasmà kumÃrakassapo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhità kho sà devatà Ãyasmantaæ kumÃrakassapaæ etadavoca. [BJT Page 356] [\x 356/] 2. Bhikkhu, bhikkhu, ayaæ vammiko1 rattiæ dhÆpÃyati2. Divà pajjalati. BrÃhmaïo evamÃha. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa laÇgiæ3. 'LaÇgÅ bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. Ukkhipa laÇgiæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa uddhumÃyikaæ. 'UddhumÃyikà bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. Ukkhipa uddhumÃyikaæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa dvidhÃpathaæ. 'DvidhÃpatho bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha [PTS Page 143] [\q 143/] . Ukkhipa dvidhÃpathaæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa caÇgavÃraæ.4 'CaÇgavÃraæ bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. Ukkhipa caÇgavÃraæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa kummaæ. 'Kummo bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha.Ukkhipa kummaæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa asisÆnaæ. 'AsisÆnà bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. Ukkhipa asisÆnaæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa maæsapesiæ. 'MaæsapesÅ bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. Ukkhipa maæsapesiæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa nÃgaæ. 'NÃgo bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. TiÂÂhatu nÃgo. Mà nÃgaæ ghaÂÂesi. Namo karohi nÃgassÃ'tÅ. 3. Ime kho tvaæ bhikkhu pa¤he bhagavantaæ upasaÇkamitvà puccheyyÃsi. YathÃ5 te bhagavà byÃkaroti tathà naæ dhÃreyyÃsi. NÃhaæ taæ bhikkhu passÃmi sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya yo imesaæ pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheyya a¤¤atra tathÃgatena và tathÃgatasÃvakena và ito và pana sutvÃ'ti. Idamavoca sà devatà idaæ vatvà tatthe'vantaradhÃyi6. 4. Atha kho Ãyasmà kumÃrakassapo tassà rattiyà accayena yena bhagavà tenupasaÇkami upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà kumÃrakassapo bhagavantaæ etadavoca. Imaæ bhante rattiæ a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ andhavanaæ obhÃsetvà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhità kho bhante sà devatà maæ etadavoca. -------------------- * VammÅkasutta ( [PTS, Nld ] 1.VammÅko sÅmu 1, ( [PTS, Nld ] 2.DhumÃyati machasaæ, syÃ, [PTS] 3.Palighaæ, syà 4.PaÇkavÃraæ, syÃ. CaÇkavÃraæ, katthaci 5.YathÃca, machasaæ 6.Tattheva antaradhÃyi syÃ, [PTS] [BJT Page 358] [\x 358/] Bhikkhu, bhikkhu, ayaæ vammiko rattiæ dhÆpÃyati divà pajjalati. BrÃhmaïo evamÃha. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa laÇgiæ. 'LaÇgÅ bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. Ukkhipa laÇgiæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa uddhumÃyikaæ. 'UddhumÃyikà bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. Ukkhipa uddhumÃyikaæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa dvidhÃpathaæ. 'DvidhÃpatho bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha.Ukkhipa dvidhÃpathaæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa caÇgavÃraæ. 'CaÇgavÃraæ bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. Ukkhipa caÇgavÃraæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa kummaæ. 'Kummo bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha.Ukkhipa kummaæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa asisÆnaæ. 'AsisÆnà bhadante'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa maæsapesiæ. 'Maæsapesi bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha.Ukkhipa maæsapesiæ. Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa nÃgaæ. 'NÃgo bhadante'ti. BrÃhmaïo evamÃha. TiÂÂhatu nÃgo. Mà nÃgaæ ghaÂÂesi. Namo karohi nÃgassÃ'ti. "Ime kho tvaæ bhikkhu pa¤he bhagavantaæ upasaÇkamitvà puccheyyÃsi. YathÃ5 te bhagavà byÃkaroti, tathà naæ dhÃreyyÃsi. NÃhaæ taæ bhikkhu passÃmi sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya yo imesaæ pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheyya a¤¤atra tathÃgatena và tathÃgatasÃvakena và ito và pana sutvÃ'ti. Idamavoca sà devatÃ. Idaæ vatvà tatthe'vantaradhÃyÅti. 5. Ko nu kho bhante vammiko? Kà rattiæ dhÆpÃyanÃ1? Kà divà pajjalanÃ? Ko brÃhmaïo? Ko sumedho? Kiæ satthaæ? Kiæ abhikkhaïaæ? Kà laÇgÅ? Kà uddhumÃyikÃ? Ko dvidhÃpatho? Kiæ caÇgavÃraæ? Ko kummo? Kà asisÆnÃ? Kà maæsapesi? Ko nÃgoti? [PTS Page 144] [\q 144/] 6. Vammiko'ti kho bhikkhu imasse'taæ cÃtummahÃbhÆtikassa kÃyassa adhivacanaæ mÃtÃpettikasambhavassa odanakummÃsÆpacayassa aniccucchÃdana parimaddanabhedanaviddhaæsanadhammassa. Yaæ kho bhikkhu divà kammante2 Ãrabbha rattiæ anuvitakketi anuvicÃreti ayaæ rattiæ dhÆpÃyanÃ. Yaæ kho bhikkhu rattiæ anuvitakketvà anuvicÃretvà divà kammante payojeti kÃyena vÃcÃya manasà ayaæ divà pajjalanÃ. ------------------- 1.DhÆmÃyanà machasaæ, syÃ, [PTS] 2.Kammantaæ katthaci. [BJT Page 360] [\x 360/] BrÃhmaïo'ti kho bhikkhu tathÃgatassetaæ adhivacanaæ arahato sammà sambuddhassa. Sumedho'ti kho bhikkhu sekhassetaæ bhikkhuno adhivacanaæ. Satthanti kho bhikkhu ariyÃye'taæ pa¤¤Ãya adhivacanaæ. Abhikkhaïanti kho bhikkhu viriyÃrambhassetaæ adhivacanaæ. LaÇgÅti kho bhikkhu avijjÃyetaæ adhivacanaæ. Ukkhipa laÇgiæ, pajaha avijjaæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti ayametassa attho. UddhumÃyikÃ1'ti kho bhikkhu kodhÆpÃyÃsassetaæ adhivacanaæ. Ukkhipa uddhumÃyikaæ pajaha kodhÆpÃyÃsaæ abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti ayametassa attho. DvidhÃpatho'ti kho bhikkhu vicikicchÃyetaæ adhivacanaæ. Ukkhipa dvidhÃpathaæ pajaha vicikicchaæ abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti ayametassa attho. CaÇgavÃranti kho bhikkhu pa¤cannetaæ nÅvaraïÃnaæ adhivacanaæ kÃmacchandanÅvaraïassa byÃpÃdanÅvaraïassa thÅnamiddhanÅvaraïassa uddhaccakukkuccanÅvaraïassa vicikicchÃnÅvaraïassa. Ukkhipa caÇgavÃraæ pajaha pa¤ca nÅvaraïe abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti ayametassa attho. Kummo'ti kho bhikkhu pa¤cannetaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ adhivacanaæ seyyathÅdaæ rÆpÆpÃdÃnakkhandhassa vedanÆpÃdÃnakkhandhassa sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandhassa saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandhassa vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandhassaca2. Ukkhipa kummaæ pajaha pa¤cupÃdÃnakkhandhe abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti ayametassa attho. AsisÆnÃ'ti kho bhikkhu pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ: cakkhuvi¤¤eyyÃnaæ rÆpÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, sotavi¤¤eyyÃnaæ saddÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, ghÃnavi¤¤eyyÃnaæ gandhÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, jivhÃvi¤¤eyyÃnaæ rasÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ [PTS Page 145] [\q 145/] rajanÅyÃnaæ, kÃyavi¤¤eyyÃnaæ phoÂÂhabbÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Ukkhipa asisÆnaæ pajaha pa¤cakÃmaguïe abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti ayametassa attho. MaæsapesÅ' ti kho bhikkhu nandirÃgassetaæ adhivacanaæ. Ukkhipa maæsapesiæ pajaha nandirÃgaæ abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃ'ti ayametassa attho. NÃgo'ti kho bhikkhu khÅïÃsavassetaæ bhikkhuno adhivacanaæ. TiÂÂhatu nÃgo mà nÃgaæ ghaÂÂesi namo karohi nÃgassÃ'ti ayametassa attho'ti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà kumÃrakassapo bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. Vammikasuttaæ tatiyaæ. [BJT Page 362] [\x 362/] 1.3.4. RathavinÅta suttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veluvane kalandakanivÃpe. Atha kho sambahulà jÃtibhÆmakà bhikkhÆ jÃtibhÆmiyaæ vassaæ vutthà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te bhikkhÆ bhagavà etadavoca: 2." Ko nu kho bhikkhave jÃtibhÆmiyaæ jÃtibhÆmakÃnaæ bhikkhÆnaæ sabrahmacÃrÅnaæ evaæ sambhÃvito: " attanà ca appiccho appicchakatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca santuÂÂho santuÂÂhikatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca pavivitto pavivekakatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca asaæsaÂÂho asaæsaggakatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca Ãraddhaviriyo viriyÃrambhakatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca sÅlasampanno sÅlasampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca samÃdhisampanno samÃdhi sampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca pa¤¤Ãsampanno pa¤¤ÃsampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca vimuttisampanno vimuttisampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca vimutti¤Ãïadassanasampanno vimutti¤ÃïadassanasampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, ovÃdako vi¤¤Ãpako sandassako samÃdapako [PTS Page 146] [\q 146/] samuttejako sampahaæsako sabrahmacÃrÅna"nti? 3. Puïïo nÃma bhante Ãyasmà mantÃïiputto jÃtibhÆmiyaæ jÃtibhÆmakÃnaæ bhikkhÆnaæ sabrahmacÃrÅnaæ evaæ sambhÃvito: attanà ca appiccho appicchakatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca santuÂÂho santuÂÂhikatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca pavivitto pavivekakatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca asaæsaÂÂho asaæsaggakatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca Ãraddhaviriyo viriyÃrambhakatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca sÅlasampanno sÅlasampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca samÃdhisampanno samÃdhisampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca pa¤¤Ãsampanno pa¤¤ÃsampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca vimuttisampanno vimuttisampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca vimutti¤Ãïadassanasampanno vimutti¤ÃïadassanasampadÃkatha¤ca bhikkhÆnaæ kattÃ, ovÃdako vi¤¤Ãpako sandassako samÃdapako samuttejako sampahaæsako sabrahmacÃrÅna"nti. [BJT Page 364] [\x 364/] 4. Tena kho pana samayena Ãyasmà sÃriputto bhagavato avidÆre nisinno hoti. Atha kho Ãyasmato sÃriputtassa etadahosi:" lÃbhà Ãyasmato puïïassa mantÃïiputtassa, yassa vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ satthu sammukhà anumÃssa anumÃssa1 vaïïaæ bhÃsanti, ta¤ca satthà abbhanumodati, appevanÃma mayaæ kadÃci karahaci Ãyasmatà puïïena mantÃïiputtena saddhiæ samÃgaccheyyÃma, appevanÃma siyà koci deva kathÃsallÃpo"ti. 5. Atha kho bhagavà rÃjagahe yathÃbhirantaæ viharitvà yena sÃvatthi tena cÃrikaæ pakkÃmi. Anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena sÃvatthi tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Assosi kho Ãyasmà puïïo mantÃïiputto " bhagavà kira sÃvatthiæ anuppatto sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme"ti. 6. Atha kho Ãyasmà puïïo mantÃïiputto senÃsanaæ saæsÃmetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena sÃvatthi tena cÃrikaæ pakkÃmi. Anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena sÃvatthi jetavanaæ anÃthapiï¬ikassa ÃrÃmo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ puïïaæ mantÃïiputtaæ bhagavà dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi. Atha kho Ãyasmà puïïo mantÃïi putto bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassito samÃdapito samuttejito sampahaæsito bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena andhavanaæ tena pakkÃmi divÃvihÃrÃya. 7. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: " yassa kho tvaæ Ãvuso sÃriputta puïïassa nÃma bhikkhuno mantÃïiputtassa abhinhaæ kittayamÃno [PTS Page 147] [\q 147/] ahosi, so bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassito samÃdapito samuttejito sampahaæsito bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavanta abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena andhavanaæ tena pakkanto divÃvihÃrÃyÃ"ti. ------------------ 1.Anumassa anumassa, machasaæ, [BJT Page 366] [\x 366/] 8. Atha kho Ãyasmà sÃriputto taramÃnarÆpo nisÅdanaæ ÃdÃya Ãyasmantaæ puïïaæ mantÃïiputtaæ piÂÂhito piÂÂhito anubandhi sÅsÃnu lokÅ. Atha kho Ãyasmà puïïo mantÃïiputto andhavanaæ ajjhogahetvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. ùyasmÃpi kho sÃriputto andhavanaæ ajjhogahetvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. Atha kho Ãyasmà sÃriputto sÃyanhasamayaæ patisallÃïà vuÂÂhito yenÃyasmà puïïo mantÃïiputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà puïïena mantÃïiputtena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà sÃriputto Ãyasmantaæ puïïaæ mantÃïiputtaæ etadavoca: 9. Bhagavati no Ãvuso brahmacariyaæ vussatÅ'ti? 'EvamÃvuso'ti. Kinnu kho Ãvuso sÅlavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti? 'No hidaæ Ãvuso'. KimpanÃvuso cittavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti? 'No hidaæ Ãvuso'. Kinnu kho Ãvuso diÂÂhivisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti? 'No hidaæ Ãvuso' kimpanÃvuso kaÇkhÃvitaraïavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti? 'No hidaæ Ãvuso'. Kinnu kho Ãvuso maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti? 'No hidaæ Ãvuso.' 'KampanÃvuso paÂipadäÃïadassanavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti? 'No hidaæ Ãvuso'. Kinnu kho Ãvuso ¤Ãïadassanavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti? 'No hidaæ Ãvuso.'. 10. " Kinnu kho Ãvuso sÅlavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅ"ti iti puÂÂho samÃno 'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi. "KimpanÃvuso cittavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅ"ti iti puÂÂho samÃno'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi "kinnu kho Ãvuso diÂÂhivisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅ"ti iti puÂÂho samÃno 'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi. "KimpanÃvuso kaÇkhÃvitaraïavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅ"ti iti puÂÂho samÃno'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi. " Kinnu kho Ãvuso maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅ " ti iti puÂÂho samÃno ' no hidaæ Ãvuso ' ti vadesi. " Kinnu kho Ãvuso paÂipadäÃïadassanavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅ" iti puÂÂho samÃno ' no hidaæ Ãvuso 'ti vadesi. " Kinnu kho Ãvuso ¤Ãïadassanavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅ" ti iti puÂÂho samÃno'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi. Kimatthaæ carahÃvuso bhagavati [PTS Page 148] [\q 148/] brahmacariyaæ vussatÅti? 'AnupÃdÃparinibbÃnatthaæ kho Ãvuso bhagavati brahmacariyaæ vussatÅ'ti. 11. Kinnu kho Ãvuso sÅlavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti?'No hidaæ Ãvuso.'KimpanÃvuso cittavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti? 'No hidaæ Ãvuso.' Kinnu kho Ãvuso diÂÂhivisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti? 'No hidaæ Ãvuso.' KimpanÃvuso kaÇkhÃvitaraïavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti? 'No hidaæ Ãvuso.' Kinnu kho Ãvuso maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti?. 'No hidaæ Ãvuso' kimpanÃvuso paÂipadäÃïadassanavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti? 'No hidaæ Ãvuso.' Kinnu kho Ãvuso ¤Ãïadassanavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti? 'No hidaæ Ãvuso' a¤¤atra imehi dhammehi anupÃdÃparinibbÃnanti? 'No hidaæ Ãvuso.' [BJT Page 368] [\x 368/] 12. " Kinnu ko Ãvuso sÅlavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti iti puÂÂho samÃno 'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi. KimpanÃvuso cittavisuddhi, anupÃdÃparinibbÃnanti iti puÂÂho samÃno'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi. Kinnu kho Ãvuso diÂÂhivisuddhi, anupÃdÃparinibbÃnanti iti puÂÂho samÃno 'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi. Kinnu kho Ãvuso kaÇkhÃvitaraïavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti iti puÂÂho samÃno ' no hidaæ Ãvuso 'ti vadesi. KimpanÃvuso maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti iti puÂÂho samÃno ' no hidaæ Ãvuso' ti vadesi. KimpanÃvuso paÂipadäÃïadassanavisuddhi, anupÃdÃparinibbÃnanti iti puÂÂho samÃno 'no hidaæ Ãvuso'ti iti vadesi. Kinnu kho Ãvuso ¤Ãïadassanavisuddhi anupÃdÃparinibbÃnanti iti puÂÂho samÃno'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi. KimpanÃvuso a¤¤atra imehi dhammehi anupÃdÃparinibbÃnanti iti puÂÂho samÃno 'no hidaæ Ãvuso'ti vadesi." Yathà kathaæ panÃvuso imassa bhÃsitassa attho daÂÂhabboti? (Puïïatthero:) 13. SÅlavisuddhi¤ce Ãvuso bhagavà anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa, saupÃdÃnaæyeva samÃnaæ anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. Cittavisuddhi¤ce Ãvuso bhagavà anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa, saupÃdÃnaæyeva samÃnaæ anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. DiÂÂhivisuddhi¤ce Ãvuso bhagavà anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa, saupÃdÃnaæyeva samÃnaæ anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. KaÇkhÃvitaraïavisuddhi¤ce Ãvuso bhagavà anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. SaupÃdÃnaæyeva samÃnaæ anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. MaggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi¤ce Ãvuso bhagavà anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa, saupÃdÃnaæyeva samÃnaæ anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. PaÂipadäÃïadassanavisuddhi¤ce Ãvuso bhagavà anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. SaupÃdÃnaæyeva samÃnaæ anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. ¥Ãïadassanavisuddhi¤ce Ãvuso bhagavà anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa, saupÃdÃnaæyeva samÃnaæ anupÃdÃparinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. A¤¤atra ce Ãvuso imehi dhammehi anupÃdÃparinibbÃnaæ abhavissa, puthujjano parinibbÃyeyya. Puthujjano hi Ãvuso a¤¤atra imehi dhammehi. 14. Tena hÃvuso upamaæ te karissÃmi. UpamÃyapidhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. SeyyathÃpi Ãvuso ra¤¤o pasenadissa kosalassa sÃvatthiyaæ [PTS Page 149] [\q 149/] paÂivasantassa sÃkate ki¤cideva accÃyikaæ karaïÅyaæ uppajjeyya, tassa antarà ca sÃvatthiæ antarà ca sÃketaæ satta rathavinÅtÃni upaÂÂhapeyuæ. Atha kho Ãvuso rÃjà pasenadi kosalo sÃvatthiyà nikkhamitvà antepuradvÃrà paÂhamaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya paÂhamena rathavinÅtena dutiyaæ rathavinÅtaæ pÃpuïeyya, paÂhamaæ rathavinÅtaæ vissajjeyya, dutiyaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya. Dutiyena rathavinÅtena tatiyaæ rathavinÅtaæ pÃpuïeyya, dutiyaæ rathavinÅtaæ vissajjeyya, tatiyaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya. Tatiyena rathavinÅtena catutthaæ rathavinÅtaæ pÃpuïeyya, tatiyaæ rathavinÅtaæ vissajjeyya, [BJT Page 370] [\x 370/] Catutthaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya. Catutthena rathavinÅtena pa¤camaæ rathavinÅtaæ pÃpuïeyya, catutthaæ rathavinÅtaæ vissajjeyya, pa¤camaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya. Pa¤camena rathavinÅtena chaÂÂhaæ rathavinÅtaæ pÃpuïeyya, pa¤camaæ rathavinÅtaæ vissajjeyya, chaÂÂhaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya. ChaÂÂhena rathavinÅtena sattamaæ rathavinÅtaæ pÃpuïeyya, chaÂÂhaæ rathavinÅtaæ vissajjeyya, sattamaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya. Sattamena rathavinÅtena sÃketaæ anupÃpuïeyya antepuradvÃraæ. 15. Tamenaæ antepuradvÃragataæ samÃnaæ mittÃmaccäÃtisÃlohità evaæ puccheyyuæ "iminà tvaæ mahÃrÃja rathavinÅtena sÃvatthiyà sÃketaæ anuppatto antepuradvÃranti?" Kathaæ byÃkaramÃno nu kho Ãvuso rÃjà pasenadi kosalo sammà byÃkaramÃno byÃkareyyÃti? Evaæ byÃkaramÃno kho Ãvuso rÃjà pasenadi kosalo sammà byÃkaramÃno byÃkareyya: "idha me sÃvatthiyaæ paÂivasantassa sÃkete ki¤ci deva accÃyikaæ karaïÅyaæ uppajji. Tassa me antarà ca sÃvatthiæ antarà ca sÃketaæ sattarathavinÅtÃni upaÂÂhapesuæ. Atha khvÃhaæ sÃvatthiyà nikkhamitvà antepuradvÃrÃ1 paÂhamaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ. PaÂhamena rathavinÅtena dutiyaæ rathavinÅtaæ pÃpuïiæ. PaÂhamaæ rathavinÅtaæ nissajiæ2. Dutiyaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ. Dutiyena rathavinÅtena tatiyaæ rathavinÅtaæ pÃpuïiæ. Dutiyaæ rathavinÅtaæ nissajiæ. Tatiyaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ. Tatiyena rathavinÅtena catutthaæ rathavinÅtaæ pÃpuïiæ. Tatiyaæ rathavinÅtaæ nissajiæ. Catutthaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ. Catutthena rathavinÅtena pa¤camaæ rathavinÅtaæ pÃpuïiæ. Catutthaæ rathavinÅtaæ nissajiæ. Pa¤camaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ. Pa¤camena rathavinÅtena chaÂÂhaæ rathavinÅtaæ pÃpuïiæ. Pa¤camaæ rathavinÅtaæ nissajiæ. ChaÂÂhaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ. ChaÂÂhena rathavinÅtena sattamaæ rathavinÅtaæ pÃpuïiæ chaÂÂhaæ rathavinÅtaæ nissajiæ. Sattamaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ. Sattamena hi rathavinÅtena3 sÃketaæ anuppatto antepuradvÃranti. Evaæ byÃkaramÃno kho Ãvuso rÃjà pasenadi kosalo sammà byÃkaramÃno byÃkareyyÃti. 16. Evameva kho Ãvuso sÅlavisuddhi yÃvadeva cittavisuddhatthÃ. Cittavisuddhi yÃvadeva diÂÂhivisuddhatthÃ. DiÂÂhivisuddhi yÃvadeva kaÇkhÃvitaraïavisuddhatthÃ. KaÇkhÃvitaraïavisuddhi [PTS Page 150] [\q 150/] yÃvadeva maggÃmagga¤ÃïadassanavisuddhatthÃ. MaggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi yÃvadeva paÂipadäÃïadassanavisuddhatthÃ. PaÂipadäÃïadassanavisuddhi yÃvadeva ¤ÃïadassanavisuddhatthÃ. ¥Ãïadassanavisuddhi yÃvadeva anupÃdÃparinibbÃnatthÃ. AnupÃdÃparinibbÃnatthaæ kho Ãvuso bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti. ------------------- 1. AntepuradavÃre, syÃ. 2. Vissajjiæ, machasaæ, nissajjiæ. SyÃ. 3. Sattamena rathavinÅtena, machasaæ.[PTS.] [BJT Page 372] [\x 372/] 17. Evaæ vutte Ãyasmà sÃriputto Ãyasmantaæ puïïaæ mantÃïiputtaæ etadavoca: " ko nÃmo ÃyasmÃ? Katha¤ca pana Ãyasmantaæ1 sabrahmacÃrÅ jÃnanti"tÅ? 'Puïïo'ti kho me Ãvuso nÃmaæ. 'MantÃïiputto'ti ca pana maæ sabrahmacÃrÅ jÃnantÅti. 18. "Acchariyaæ Ãvuso, abbhutaæ Ãvuso. Yathà taæ sutavatà sÃvakena sammadeva satthusÃsanaæ ÃjÃnantena, evamevaæ2 Ãyasmatà puïïena mantÃïiputtena gambhÅrà gambhÅrà pa¤hÃ3 anumÃssa4 anumÃssa byÃkatÃ. LÃbhà sabrahmacÃrÅnaæ, suladdha lÃbhÃ5 sabrahmacÃrÅnaæ, ye Ãyasmantaæ puïïaæ mantÃïiputtaæ labhanti dassanÃya. Labhanti payirupÃsanÃya. Celaï¬ukena cepi6 sabrahmacÃrÅ Ãyasmantaæ puïïaæ mantÃïiputtaæ muddhanà pariharantà labheyyuæ dassanÃya, labheyyuæ payirupÃsanÃya, tesampi lÃbhÃ. Tesampi suladdhaæ, amhÃkampi lÃbhÃ, amhÃkampi suladdhaæ, ye mayaæ Ãyasmantaæ puïïaæ mantÃïiputtaæ labhÃma dassanÃya, labhÃma payirupÃsanÃyà "ti. 19. Evaæ vutte Ãyasmà puïïo mantÃïiputto Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: ko nÃmo ÃyasmÃ? Katha¤ca pana Ãyasmantaæ sabrahmacÃrÅ jÃnantÅti? 'Upatisso'ti kho me Ãvuso nÃmaæ.'SÃriputto'ti ca pana maæ sabrahmacÃrÅ jÃnantÅti. 20. " Satthukappena vata kira bho sÃvakena saddhiæ mantayamÃnà na jÃnimha 'Ãyasmà sÃriputto'ti. Sace hi mayaæ jÃneyyÃma 'Ãyasmà sÃriputto'ti ettakampi no nappaÂibhÃseyya. Acchariyaæ Ãvuso, abbhutaæ Ãvuso, yathà taæ sutavatà sÃvakena sammadeva satthusÃsanaæ ÃjÃnantena, evamevaæ Ãyasmatà sÃriputtena gambhÅrà gambhÅrà pa¤hà anumÃssa anumÃssa pucchitÃ. LÃbhà sabrahmacÃrÅnaæ, suladdhalÃbhà sabrahmacÃrÅnaæ, ye Ãyasmantaæ sÃriputtaæ labhanti dassanÃya. Labhanti payirupÃsanÃya. Celaï¬ukena cepi6 sabrahmacÃrÅ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ muddhanà pariharantà labheyyuæ dassanÃya, labheyyuæ payirupÃsanÃya, [PTS Page 151] [\q 151/] tesampi lÃbhÃ, tesampi suladdhaæ. AmhÃkampi lÃbhÃ, amhÃkampi suladdhaæ, ye mayaæ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ labhÃma dassanÃya. LabhÃma payirupÃsanÃyÃ"ti. Itiha te ubho mahÃnÃgà a¤¤ama¤¤assa subhÃsitaæ samanumodiæsuti. RathavinÅtasuttaæ catutthaæ. --------------------- 1. PanÃyasmantaæ, machasaæ. Syà [PTS 2.] Evameva, machasaæ. 3. GambhÅrà gambhÅrapa¤hÃ, machasaæ sÅ. Katthaci 4. Anumassa, machasaæ 5. Suladadhaæ sabrahmacÃrÅnaæ, syÃ. 6. Celaï¬ukena, syÃ. [BJT Page 374] [\x 374/] 1.3.5 NivÃpasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi 'bhikkhavo'ti. 'Bhadante'ti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. Na bhikkhave nevÃpiko nivÃpaæ nivapati migajÃtÃnaæ " imaæ me nivÃpaæ nivuttaæ migajÃtà paribhu¤jantà dÅghÃyukà vaïïavanto ciraæ dÅghamaddhÃnaæ yÃpentu"ti. Eva¤ca kho bhikkhave nevÃpiko nivÃpaæ nivapati migajÃtÃnaæ " imaæ me nivÃpaæ nivuttaæ migajÃtà anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jissanti. Anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjissanti. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjissanti. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà bhavissanti imasmiæ nivÃpe"ti. 3. Tatra bhikkhave paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te bhikkhave paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. 4. Tatra bhikkhave dutiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: " ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà [PTS Page 152] [\q 152/] pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. YannÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà paÂivirameyyÃma, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvÃ1 vihareyyÃmÃ"ti. Te sabbaso nivÃpabhojanà paÂiviramiæsu. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvÃ1 vihariæsu. Tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tiïodakasaÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti. Tesaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi. Balaviriye parihÅne tameva nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa paccÃgamiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te bhikkhave dutiyÃpi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. --------------------- 1. AjjhegÃhetvÃ, machasaæ. AjjhogÃhitvÃ, [PTS] [BJT Page 376] [\x 376/] 5. Tatra bhikkhave tatiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: " ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ.- " Yepi te dutiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: 'ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. YannÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà paÂivirameyyÃma, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvà vihareyyÃmÃ'ti. Te sabbaso nivÃpabhojanà paÂiviramiæsu. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvà vihariæsu. Tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tiïodakasaÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti. Tesaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi.Balaviriye parihÅne tameva nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa paccÃgamiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te dutiyÃpi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. - "YannÆna mayaæ amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa [PTS Page 153] [\q 153/] upanissÃya Ãsayaæ kappeyyÃma, tatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jissÃma, ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma, amattà samÃnà nappamÃdaæ ÃpajjissÃma, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà bhavissÃma nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe"ti. Te amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa upanissÃya Ãsayaæ kappayiæsu. TatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu. Amattà samÃnà nappamÃdaæ Ãpajjiæsu. Appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. 6. Tatra bhikkhave nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca etadahosi: ' saÂhassu nÃmime tatiyà migajÃtà keÂubhino. Iddhimantassu1 nÃmime tatiyà migajÃtà parajanÃ. Ima¤ca nÃma nivÃpaæ nivuttaæ paribhu¤janti. Na ca nesaæ jÃnÃma Ãgatiæ và gatiæ và - ----------------------- 1.IddhimattÃsu, machasaæ. SyÃ. [BJT Page 378] [\x 378/] YannÆna mayaæ imaæ nivÃpaæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi1 samantà sappadesaæ anuparivÃreyyÃma, appevanÃma tatiyÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ passeyyÃma yattha te gÃhaæ2 gaccheyyunti. Te amu nivÃpaæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃresuæ. AddasÃsuæ kho bhikkhave nevÃpiko ca nevÃpikaparisà ca tatiyÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ yattha te gÃhaæ agamaæsu. Evaæ hi te bhikkhave tatiyÃpi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ, 7. Tatra bhikkhave catutthà migajÃtà evaæ samacintesuæ:" yo kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. "Yepi te dutiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ:'ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. PamattÃsamÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. YannÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà paÂivirameyyÃma. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvà vihareyyÃmÃ'ti. Te sabbaso nivÃpabhojanà paÂiviramiæsu. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvà vihariæsu. Tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tiïodakasaÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patetà kÃyo hoti. Tesaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi. Balaviriye parihÅne tameva nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa paccÃgamiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te dutiyÃpi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. - --------------------- 1.Daï¬avÃgurÃhÅ, syÃ. 2. GÃhaæ,syÃ. [BJT Page 380] [\x 380/] "Yepi te tatiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: [PTS Page 154] [\q 154/] ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. PamattÃsamÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvà ye pi te dutiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: 'ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. PamattÃsamÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. YannÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà paÂivirameyyÃma. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvà vihareyyÃmÃ'ti. Te sabbaso nivÃpabhojanà paÂiviramiæsu. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvà vihariæsu. Tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tiïodakasaÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti. Tesaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi. Balaviriye parihÅne tameva nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa paccÃgamiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Evaæ hi te dutiyÃpi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. 'YannÆna mayaæ amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa upanissÃya Ãsayaæ kappeyyÃma. TatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jissÃma. Ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma. Amattà samÃnà nappamÃdaæ ÃpajjissÃma appamattà samÃnÃ, na yathÃkÃmakaraïÅyà bhavissÃma nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe'ti. Te amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa upanissÃya Ãsayaæ kappayiæsu. TatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu. Amattà samÃnà nappamÃdaæ Ãpajjiæsu. Appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Tatra nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca etadahosi. 'SaÂhassu nÃmime tatiyà migajÃtà keÂubhino. Iddhimantassu nÃmime tatiyà migajÃtà parajanÃ. Ima¤ca nÃma nivÃpaæ nivuttaæ paribhu¤janti. Na ca nesaæ jÃnÃma Ãgatiæ và gatiæ vÃ. YannÆna mayaæ imaæ nivÃpaæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃreyyÃma, appevanÃma tatiyÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ passeyyÃma yattha te gÃhaæ gaccheyyu'nti. Te amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃresuæ. AddasÃsuæ kho nevÃpiko ca nevÃpikaparisà ca tatiyÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ yattha te gÃhaæ agamaæsu. Evaæ hi te tatiyÃpi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. - --------------------- * Ketacino,machasaæ. [BJT Page 382] [\x 382/] "YannÆna mayaæ yattha agati nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca, tatrÃsayaæ kappeyyÃma, tatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jissÃma, ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma, amattà samÃnà nappamÃdaæ ÃpajjissÃma, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà [PTS Page 155] [\q 155/] bhavissÃma nevÃpikassa amuæ nivÃpe"ti. Te yattha agati nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca tatrÃyaæ kappayiæsu. TatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãjjiæsu. Amattà samÃnà nappamÃdaæ Ãpajjiæsu appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. 8. Tatra bhikkhave nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca etadahosi: " saÂhassu nÃmime catutthà migajÃtà keÂubhino. Iddhimantassu nÃmime catutthà migajÃtà parajanÃ. Ima¤ca nÃma nivÃpaæ nivuttaæ paribhu¤janti. Na ca nesaæ jÃnÃma Ãgatiæ và gatiæ vÃ. YannÆna mayaæ imaæ nivÃpaæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃreyyÃma appevanÃma catutthÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ passeyyÃma yattha te gÃhaæ gaccheyyu"nti. Te amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃresuæ. Neva kho bhikkhave addasÃsuæ nevÃpiko ca nevÃpikaparisà ca catutthÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ yattha te gÃhaæ gaccheyyuæ. Tatra bhikkhave nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca etadahosi: "sace kho mayaæ catutthe migajÃte ghaÂÂessÃma, te ghaÂÂità a¤¤e ghaÂÂessanti. Tepi ghaÂÂità a¤¤e ghaÂÂessanti. Evaæ imaæ nivÃpaæ nivuttaæ sabbaso migajÃtà ri¤cissanti. YannÆna mayaæ catutthe migajÃte ajjhupekkheyyÃmÃ'ti ajjhupekkhiæsu kho bhikkhave nevÃpiko ca nevÃpikaparisà ca catutthe migajÃte. Evaæ hi te bhikkhave catutthà migajÃtà parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. 9. Upamà kho me ayaæ bhikkhave katà atthassa vi¤¤ÃpanÃya aya¤cettha1 attho: nivÃpoti kho bhikkhave pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. NevÃpikoti kho bhikkhave mÃrassetaæ pÃpimato adhivacanaæ. NevÃpikaparisÃti kho bhikkhave mÃraparisÃyetaæ adhivacanaæ. MigajÃtÃti kho bhikkhave samaïabrÃhmaïÃnetaæ adhivacanaæ. 10. Tatra bhikkhave paÂhamà samaïabrÃhmaïà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja [PTS Page 156] [\q 156/] mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu,- --------------------- 1. Aya¤cacettha, syÃ.[PTS] [BJT Page 384] [\x 384/] Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te bhikkhave paÂhamà samaïabrÃhamaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. SeyyathÃpi te bhikkhave paÂhamà migajÃtÃ, tathÆpame ahaæ ime paÂhame samaïabrÃhmaïe vadÃmi. 10. Tatra bhikkhave dutiyà samaïabrÃhmaïÃ. Evaæ samacintesuæ: " ye kho te paÂhamà samaïabrÃhamaïà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathà kÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. YannÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂivirameyyÃma, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvÃ1 vihareyyÃmÃ"ti. Te sabbaso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂiviramiæsu. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvÃ1 vihariæsu. Te tattha sÃkabhakkhÃpi ahesuæ, sÃmÃka bhakkhÃpi ahesuæ, nÅvarabhakkhÃpi ahesuæ, daddulabhakkhÃpi ahesuæ, haÂabhakkhÃpi ahesuæ, kaïabhakkhÃpi ahesuæ, ÃcÃmabhakkhÃpi ahesuæ, pi¤¤ÃkabhakkhÃpi ahesuæ, tiïabhakkhÃpi ahesuæ, gomayabhakkhÃpi ahesuæ, vanamÆlaphalÃhÃrà yÃpesuæ pavattaphalabhojÅ tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tiïodakasaÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti. Tesaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi. Balaviriye parihÅne cetovimutti parihÃyi. Cetovimuttiyà parihÅnÃya tameva nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa paccÃgamiæsu tÃni ca lokÃmisÃni. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te bhikkhave dutiyÃpi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu [PTS Page 157] [\q 157/] mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. SeyyathÃpi te bhikkhave dutiyà migajÃtà tathÆpame ahaæ ime dutiye samaïabrÃhmaïe vadÃmi. 11. Tatra bhikkhave tatiyà samaïabrÃhmaïÃ. Evaæ samacintesuæ: " ye kho te paÂhamà samaïabrÃhmaïà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Yepi te dutiyà samaïabrÃhmaïà evaæ samacintesuæ - -------------------- 1.AjjhogÃhetvÃ, machasaæ syÃ. AjjhogÃhitvÃ, [PTS] [BJT Page 386] [\x 386/] " Ye kho te paÂhamà samaïabrÃhamaïà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathà kÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te paÂhamaæ samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ.'YannÆna yaæ sabbaso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂivirameyyÃma, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvà vihareyyÃmÃ'ti. Te sabbaso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂiviramiæsu. Te tattha sÃkabhakkhÃpi ahesuæ, sÃmÃkabhakkhÃpi ahesuæ, nÅvÃrabhakkhÃpi ahesuæ, daddulabhakkhÃpi ahesuæ. HaÂabhakkhÃpi ahesuæ, kaïabhakkhÃpi ahesuæ, ÃcÃmabhakkhÃpi ahesuæ, pi¤¤ÃkabhakkhÃpi ahesuæ, tiïabhakkhÃpi ahesuæ, gomayabhakkhÃpi ahesuæ, vanamÆlaphalÃhÃrà yÃpesuæ pavattaphalabhojÅ. Tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tiïodakasaÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti. Tesaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi. Balaviriye parihÅne cetovimutti parihÃyi. Cetovimuttiyà parihÅnÃya tameva nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa paccÃgamiæsu tÃni ca lokÃmisÃni. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te dutiyÃpi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. 'YannÆna mayaæ amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni upanissÃya Ãsayaæ kappeyyÃma, tatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jissÃma, ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma, amattà samÃnà nappamÃdaæ ÃpajjissÃma, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà bhavissÃma mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise'ti. Te amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni upanissÃya Ãsayaæ kappayiæsu. TatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu. Amattà samÃnà nappamÃdaæ Ãpajjiæsu. Appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Api ca kho evaæ diÂÂhikà ahesuæ: 'sassato loko itipi, asassato loko itipi, antavà loko itipi, anantavà loko itipi, taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ itipi, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅra itipi, hoti tathÃgato parammaraïà [PTS Page 158] [\q 158/] itipi, na hoti tathÃgato parammaraïà itipi, neva bhoti na na hoti tathÃgato parammaraïà itipi. - [BJT Page 388] [\x 388/] Evaæ hi te bhikkhave tatiyÃpi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. SeyyathÃpi te bhikkhave tatiyà migajÃtà tathÆpame ahaæ ime tatiye samaïabrÃhmaïe vadÃmi. 12. Tatra bhikkhave catutthà samaïabrÃhmaïÃ. Evaæ samacintesuæ: " ye kho te paÂhamà samaïabrÃhamaïà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathà kÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Yepi te dutiyà samaïabrÃhmaïà evaæ samacintesuæ: " ye kho te paÂhamà samaïabrÃhamaïà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathà kÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. 'YannÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂivirameyyÃma. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvÃ1 vihareyyÃmÃ"ti. Te sabbaso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂiviramiæsu. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvÃ1 vihariæsu. Te tattha sÃkabhakkhÃpi ahesuæ, sÃmÃka bhakkhÃpi ahesuæ, nÅvarabhakkhÃpi ahesuæ, daddulabhakkhÃpi ahesuæ, haÂabhakkhÃpi ahesuæ, kaïabhakkhÃpi ahesuæ, ÃcÃmabhakkhÃpi ahesuæ, vanamÆlaphalÃhÃrà yÃpesuæ pavattaphalabhojÅ.Tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tinodakasaÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti tesaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi. Balaviriye parihÅne cetovimutti parihÃyi. Cetovimuttiyà parihÅnÃya tameva nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa paccÃgamiæsu tÃni ca lokÃmisÃni. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu. Pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te dutiyÃpi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Yepi te tatiyà samaïabrÃhmaïà evaæ samacintesuæ: " " ye kho te paÂhamà samaïabrÃhamaïà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathà kÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Yepi te dutiyà samaïabrÃhmaïà evaæ samacintesuæ " ye kho te paÂhamà samaïabrÃhmaïà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. YannÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂivirameyyÃma, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvà vihareyyÃmÃ" ti. Te sabbaso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂiviramiæsu. Bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogahetvà vihariæsu. Te tattha sÃkabhakkhÃpi ahesuæ sÃmÃka bhakkhÃpi ahesuæ, nÅvarabhakkhÃpi ahesuæ, daddulabhakkhÃpi ahesuæ, haÂabhakkhÃpi ahesuæ, kaïabhakkhÃpi ahesuæ, ÃcÃmabhakkhÃpi ahesuæ, pi¤¤ÃkabhakkhÃpi ahesuæ, tiïabhakkhÃpi ahesuæ, gomayabhakkhÃpi ahesuæ, vanamÆlaphalÃhÃrà yÃpesuæ pavattaphalabhojÅ. Tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tiïodakasaÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti. Tesaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi. Balaviriye parihÅne cetovimutti parihÃyi. Cetovimuttiyà parihÅnÃya tameva nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa paccÃgamiæsu tÃni ca lokÃmisÃni. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu. Mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathà kÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te dutiyÃpi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. 'YannÆna mayaæ amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni upanissÃya Ãsayaæ kappeyyÃma, tatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jissÃma, ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma, amattÃ, samÃnà nappamÃdaæ ÃpajjissÃma, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà bhavissÃma mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise'ti. Te amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni upanissÃya Ãsayaæ kappayiæsu. TatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu. Amattà samÃnà nappamÃdaæ Ãpajjiæsu, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Api ca kho evaæ diÂÂhikà ahesuæ: sassato loko itipi asassato loko itipi, antavà loko itipi, anantavà loko itipi, taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ itipi, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ itipi, hoti tathÃgato parammaraïà itipi, na hoti tathÃgato parammaraïà itipi, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïà itipi. Evaæ hi te tatiyÃpi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. [BJT Page 390] [\x 390/] 'YannÆna mayaæ yattha agati mÃrassa ca mÃraparisÃyà ca tatrÃsayaæ kappeyyÃma, tatrÃsayaæ kappetvà amuæ [PTS Page 159] [\q 159/] nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma, amattà samÃnà nappamÃdaæ ÃpajjissÃma, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà bhavissÃma mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise'ti. Te yattha agati mÃrassa ca mÃraparisÃya ca tatrÃsayaæ kappayiæsu. TatrÃsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu. Te tattha ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu. Amattà samÃnà nappamÃdaæ Ãpajjiæsu. Appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ mÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤ca lokÃmise. Evaæ hi te bhikkhave catutthÃ1 samaïabrÃhmaïà pamucciæsu mÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. SeyyathÃpi te bhikkhave catutthà migajÃtà tathÆpame ahaæ ime catutthe samaïabrÃhmaïe vadÃmi. 13. Katha¤ca bhikkhave agati mÃrassa ca mÃraparisÃya ca? Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehÅ savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ2 upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu " andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato." 14. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu "andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato" 15. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno. Sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti' upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu, " andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vaditvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato." 16. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamÃ3 adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu " andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhità mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato." ---------------------- 1.CatutthÃpi, syÃ. 2. PaÂhamajhÃnaæ,machasaæ, syÃ[PTS. 3.] AtthaÇgamÃ, machasaæ, sÅ . Katthaci. [BJT Page 392] [\x 392/] 17. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati.Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu " andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato." 18. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïanti' vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu " andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato." 19. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ [PTS Page 160] [\q 160/] samatikkamma ' natthi ki¤cÅ 'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu " andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato." 20. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu " andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato." 21. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu " andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato, tiïïo loke 1 visattikanti." 22. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. NivÃpasuttaæ pa¤camaæ. --------------------- 1. Loko, syÃ. [BJT Page 394] [\x 394/] 1.3.6 Ariyapariyesanasuttaæ.* 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya sÃvatthiæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho sambahulà bhikkhÆ yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavocuæ: " cirassutà no Ãvuso Ãnanda bhagavato sammukhà dhammÅ kathÃ. SÃdhu mayaæ Ãvuso Ãnanda labheyyÃma bhagavato sammukhà dhammiæ kathaæ savaïÃyÃ"ti. TenahÃyasmanto yena rammakassa brÃhmaïassa assamo tenupasaÇkamatha. AppevanÃma labheyyÃtha bhagavato sammukhà dhammiæ kathaæ savaïÃyÃti. EvamÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato Ãnandassa paccassosuæ. 2. Atha kho bhagavà sÃvatthiyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: ÃyÃmÃnanda yena pubbÃrÃmo migÃramÃtu pÃsÃdo tenupasaÇkamissÃma divà vihÃrÃyÃti. Evambhanteti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà Ãyasmatà Ãnandena saddhiæ yena pubbÃrÃmo migÃramÃtu pÃsÃdo tenupasaÇkami divÃvihÃrÃya. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃïà vuÂÂhito Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: ÃyÃmÃnanda yena pubbakoÂÂhako tenupasaÇkamissÃma gattÃni parisi¤citunti. Evambhanteti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. [PTS Page 161] [\q 161/] 3. Atha kho bhagavà Ãyasmatà Ãnandena saddhiæ yena pubbakoÂÂhako tenupasaÇkami gattÃni parisi¤cituæ. PubbakoÂÂhake gattÃni parisi¤citvà paccuttaritvà ekacÅvaro aÂÂhÃsi gattÃni pubbÃpayamÃno. 4. Atha kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: ayaæ bhante rammakassa brÃhmaïassa assamo avidÆre. RamaïÅyo bhante rammakassa brÃhmaïassa assamo pÃsÃdiko bhante rammakassa brÃhmaïassa assamo. SÃdhu bhante bhagavà yena rammakassa brÃhmaïassa assamo tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. ------------------- *PÃsarÃsi sutta, aÂÂhakathÃ, machasaæ. [BJT Page 396] [\x 396/] 5. Atha kho bhagavà yena rammakassa brÃhmaïassa assamo tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ rammakassa brÃhmaïassa assame dhammiyà kathÃya sannisinnà honti. Atha kho bhagavà bahidvÃrakoÂÂhake aÂÂhÃsi kathÃpariyosÃnaæ ÃgamayamÃno. Atha kho bhagavà kathÃpariyosÃnaæ viditvà ukkÃsitvà aggaÊaæ ÃkoÂesi. Vivariæsu kho te bhikkhÆ bhagavato dvÃraæ. 6. Atha kho bhagavà rammakassa brÃhmaïassa assamaæ pavisitvà pa¤¤attena Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi 'kÃyanuttha bhikkhave etarahi kathÃya sannisinnÃ, kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃ'ti. 'Bhagavantameva kho no bhante Ãrabbha dhammÅ kathà vippakatÃ, atha bhagavà anuppatto'ti. SÃdhu bhikkhave, etaæ kho bhikkhave tumhÃkaæ patirÆpaæ kulaputtÃnaæ saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃnaæ yaæ tumhe dhammiyà kathÃya sannisÅdeyyÃtha. SannipatitÃnaæ vo bhikkhave dvayaæ karaïÅyaæ: dhammÅ và kathÃ, ariyo và tuïhÅbhÃvo. 7. Dvemà bhikkhave pariyesanÃ: ariyà ca pariyesanà anariyà ca pariyesanÃ. Katamà ca bhikkhave anariyà pariyesanÃ? Idha bhikkhave ekacco attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamma¤¤eva pariyesati, attanà jarÃdhammo samÃno [PTS Page 162] [\q 162/] jarÃdhamma¤¤eva pariyesati, attanà byÃdhidhammo samÃno byÃdhidhamma¤¤eva pariyesati, attanà maraïadhammo samÃno maraïadhamma¤¤eva pariyesati, attanà sokadhammo samÃno sekÃdhamma¤¤eva pariyesati, attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamma¤¤eva pariyesati. 8. Ki¤ca bhikkhave jÃtidhammaæ vadetha? Puttabhariyaæ bhikkhave jÃtidhammaæ, dÃsidÃsaæ jÃtidhammaæ, ajeÊakaæ jÃtidhammaæ, kukkuÂasÆkaraæ jÃtidhammaæ, hatthigavÃssavaÊavaæ jÃtidhammaæ, jÃtarÆparajataæ jÃtidhammaæ. JÃtidhammÃhete bhikkhave upadhayo. EtthÃyaæ gathito mucchito ajjhÃpanno attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamma¤¤eva pariyesati. 9. Ki¤ca bhikkhave jarÃdhammaæ vadetha? Puttabhariyaæ bhikkhave jarÃdhammaæ, dÃsidÃsaæ jarÃdhammaæ, ajeÊakaæ jarÃdhammaæ, kukkuÂasÆkaraæ jarÃdhammaæ, hatthigavÃssavaÊavaæ jarÃdhammaæ, jÃtarÆparajataæ jarÃdhammaæ. JarÃdhammÃhete bhikkhave upadhayo. EtthÃyaæ gathito mucchito ajjhÃpanno attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhamma¤¤eva parisesati. [BJT Page 398] [\x 398/] 10. Ki¤ca bhikkhave byÃdhidhammaæ vadetha? Puttabhariyaæ bhikkhave byÃdhidhammaæ, dÃsidÃsaæ byÃdhidhammaæ, ajeÊakaæ byÃdhidhammaæ, kukkuÂasÆkaraæ byÃdhidhammaæ, hatthigavÃssavaÊavaæ byÃdhidhammaæ. ByÃdhidhammà hete bhikkhave upadhayo. EtthÃyaæ gathito mucchito ajjhÃpanno attanà byÃdhidhammo samÃno byÃdhidhamma¤¤eva pariyesati. 11. Ki¤ca bhikkhave maraïadhammaæ vadetha? Puttabhariyaæ bhikkhave maraïadhammaæ, dÃsidÃsaæ maraïadhammaæ, ajeÊakaæ maraïadhammaæ, kukkuÂa sÆkaraæ maraïadhammaæ, hatthigavÃssavaÊavaæ maraïadhammaæ. Maraïadhammà hete bhikkhave upadhayo. EtthÃyaæ gathito mucchito ajjhÃpanno attanà maraïadhammo samÃno maraïadhamma¤¤eva pariyesati. 12. Ki¤ca bhikkhave sokadhammaæ vadetha? Puttabhariyaæ bhikkhave sokadhammaæ, dÃsidÃsaæ sokadhammaæ, ajeÊakaæ sokadhammaæ, kukkuÂasÆkaraæ sokadhammaæ, hatthigavÃssavaÊavaæ sokadhammaæ. Sokadhammà hete bhikkhave upadhayo etthÃyaæ gathito mucchito ajjhÃpanno attanà sokadhammo samÃno sokadhamma¤¤eva pariyesati. 13. Ki¤ca bhikkhave saÇkilesadhammaæ vadetha? Puttabhariyaæ bhikkhave saÇkilesadhammaæ, dÃsidÃsaæ saÇkilesadhammaæ, ajeÊakaæ saÇkilesadhammaæ, kukkuÂasÆkaraæ saÇkilesadhammaæ, hatthigavÃssavaÊavaæ saÇkilesadhammaæ, jÃtarÆparajataæ saÇkilesadhammaæ. SaÇkilesadhammà hete bhikkhave upadhayo. EtthÃyaæ gatito mucchito ajjhÃpanno attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamma¤¤eva pariyesati. Ayaæ bhikkhave anariyà pariyesanÃ. 13. Katamà ca bhikkhave ariyà pariyesanÃ? Idha bhikkhave ekacco attanà jÃtidhammo sÃmÃno jÃtidhamme ÃdÅnavaæ [PTS Page 163] [\q 163/] viditvà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati, attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati, attanà byÃdhidhammo samÃno byÃdhidhamme ÃdÅnavaæ viditvà abyÃdhiæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati, attanà maraïadhammo samÃno maraïadhamme ÃdÅnavaæ viditvà amataæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati, attanà sokadhammo samÃno sokadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asokaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati. Attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati. Ayaæ bhikkhave ariyà pariyesanÃ. [BJT Page 400] [\x 400/] 15. Ahampi sudaæ bhikkhave pubbeva sambodhà anabhisambuddho bodhisattova samÃno attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà byÃdhidhammo samÃno byÃdhidhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà maraïadhammo samÃno maraïadhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà sokadhammo samÃno sokadhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamma¤¤eva pariyesÃmi. 16. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: "kinnu kho ahaæ attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà byÃdhidhammo samÃno byÃdhidhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà maraïadhammo samÃno maraïadhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà sokadhammo samÃno sokadhamma¤¤eva pariyesÃmi, attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamma¤¤eva pariyesÃmi, yannÆnÃhaæ attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyeseyyaæ, attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyeseyyaæ, attanà byÃdhidhammo samÃno byÃdhidhamme ÃdÅnavaæ viditvà abyÃdhiæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyeseyyaæ, attanà maraïadhammo samÃno maraïadhamme ÃdÅnavaæ viditvà amataæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyeseyyaæ, attanà sokadhammo samÃno sokadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asokaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyeseyyaæ, attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyeseyya"nti. 17. So kho ahaæ bhikkhave aparena samayena daharova samÃno susukÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasÃ, akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ assumukhÃnaæ rudantÃnaæ, kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajiæ. So evaæ pabbajito samÃno kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaÇkamiæ, upasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: 'icchÃmahaæ Ãvuso kÃlÃma imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ caritu'nti. 18. Evaæ vutte bhikkhave ÃÊÃro kÃlÃmo maæ etadavoca: " viharatÃyasmÃ, tÃdiso ayaæ dhammo yattha vi¤¤Æ [PTS Page 164] [\q 164/] puriso nacirasseva sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃ"ti. So kho ahaæ bhikkhave nacirasseva khippameva taæ dhammaæ pariyÃpuïiæ. So kho ahaæ bhikkhave tÃvatakeneva oÂÂhapahatamattena lapitalÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤ca vadÃmi theravÃda¤ca. 'JÃnÃmi passÃmÅ'ti ca paÂijÃnÃmi aha¤ceva a¤¤e ca . Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: [BJT Page 402] [\x 402/] " Na kho ÃÊÃro kÃlÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti pavedeti. Addhà ÃÊÃro kÃlÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ viharatÅ"ti. Atha khvÃhaæ bhikkhave yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavoca: " kittÃvatà no Ãvuso kÃlÃma imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅ "ti. Evaæ vutte bhikkhave ÃÊÃro kÃlÃmo Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ pavedesi. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: " na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi saddhÃ, mayhampatthi saddhÃ, na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi viriyaæ, mayhampatthi viriyaæ, na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi sati, mayhampatthi sati. Na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi samÃdhi, mayhampatthi samÃdhi. Na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi pa¤¤Ã, mayhampatthi pa¤¤Ã. YannÆnÃhaæ yaæ dhammaæ ÃÊÃro kÃlÃmo 'sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedeti tassa dhammassa sacchikiriyÃya padaheyya "nti. So kho ahaæ bhikkhave nacirasseva khippameva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsiæ. 19. Atha khvÃhaæ bhikkhave yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: " ettÃvatà no Ãvuso kÃlÃma imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅ"ti. 'EttÃvatà kho ahaæ Ãvuso imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemÅ'ti. " Ahampi kho Ãvuso ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti 'ti 'lÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma, iti yÃhaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi, taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi [PTS Page 165 [\q 165/] ] yaæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi, tamahaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi. Iti yÃhaæ dhammaæ jÃnÃmi, taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi, tamahaæ dhammaæ jÃnÃmi. Iti yÃdiso ahaæ, tÃdiso tvaæ. YÃdiso tvaæ, tÃdiso ahaæ. EhidÃni Ãvuso, ubhova santà imaæ gaïaæ pariharÃmÃ'ti . Iti kho bhikkhave ÃÊÃro kÃlÃmo Ãcariyo me samÃno antevÃsiæ maæ samÃnaæ attano1 samasamaæ Âhapesi, uÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆjesi. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: " nÃyaæ dhammo nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvadeva Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpapattiyÃ"ti. So kho ahaæ bhikkhave taæ dhammaæ analaækaritvà tasmà dhammà nibbijja apakkamiæ. -------------------- 1.AttanÃ,machasaæ. [BJT Page 404] [\x 404/] 20. So kho ahaæ bhikkhave kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno yena uddako1 rÃmaputto tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: " icchÃmahaæ Ãvuso imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ caritu"nti. Evaæ vutte bhikkhave uddako rÃmaputto maæ etadavoca 'viharatÃyasmÃ, tÃdiso ayaæ dhammo yattha vi¤¤Æ puriso nacirasseva sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃ'ti. So kho ahaæ bhikkhave nacirasseva khippameva taæ dhammaæ pariyÃpuïiæ. So kho ahaæ bhikkhave tÃvatakeneva oÂÂhapahatamattena lapitalÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤ca vadÃmi theravÃda¤ca. 'JÃnÃmi, passÃmÅ'ti ca paÂijÃnÃmi aha¤ceva a¤¤e ca. 21. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: " na kho rÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti vedesi. Addhà rÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ vihÃsÅ"ti. Atha khvÃhaæ bhikkhave yena uddako rÃmaputto tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: " kittÃvatà no Ãvuso rÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅ"ti. Evaæ vutte bhikkhave uddako rÃmaputto nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ pavedesi. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: " na kho rÃmasseva ahosi saddhÃ, mayhampatthi saddhÃ. Na kho rÃmasseva [PTS Page 166] [\q 166/] ahosi viriyaæ, mayhampatthi viriyaæ. Na kho rÃmasseva ahosi sati, mayhampatthi sati. Na kho rÃmasseva ahosi samÃdhi, mayhampatthi samÃdhi. Na kho rÃmasseva ahosi pa¤¤Ã, mayhampatthi pa¤¤Ã. YannÆnÃhaæ yaæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti pavedesi, tassa dhammassa sacchikiriyÃya padaheyya"nti. So kho ahaæ bhikkhave nacirasseva khippameva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsiæ. 22. Atha khvÃhaæ bhikkhave yena uddako rÃmaputto tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: "ettÃvatà no Ãvuso rÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅti? 'EttÃvatà kho rÃmo Ãvuso imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅ'ti. Ahampi kho Ãvuso ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ"ti. -------------------- 1. Udako, machasaæ. [BJT Page 406] [\x 406/] " LÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma. Iti yaæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesi, taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi. Yaæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi, taæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesi. Iti yaæ dhammaæ rÃmo a¤¤Ãsi, taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Taæ dhammaæ rÃmo a¤¤Ãsi. Iti yÃdiso rÃmo ahosi. TÃdiso tvaæ, yÃdiso tvaæ, tÃdiso rÃmo ahosi. EhidÃni Ãvuso, tvaæ imaæ gaïaæ pariharÃ"ti. Iti kho bhikkhave uddako rÃmaputto sabrahmacÃrÅ me samÃno ÃcariyaÂÂhÃne va maæ Âhapesi. UÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆjesi. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: nÃyaæ dhammo nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvadeva nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpapattiyÃti. So kho ahaæ bhikkhave taæ dhammaæ analaækaritvà tasmà dhammà nibbijja apakkamiæ. 23. So kho ahaæ bhikkhave kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno magadhesu anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena uruvelà senÃnigamo tadavasariæ. [PTS Page 167] [\q 167/] tatthaddasaæ ramaïÅyaæ bhÆmibhÃgaæ, pÃsÃdika¤ca vanasaï¬aæ, nadi¤ca sandantiæ1 setakaæ supatitthaæ ramaïÅyaæ, samantà ca gocaragÃmaæ.Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: "ramaïÅyo vata2 bhÆmibhÃgo pÃsÃdiko ca vanasaï¬o, nadÅ ca sandati setakà supatitthà ramaïÅyÃ, samantà ca gocaragÃmo. Alaæ vatidaæ kulaputtassa padhÃnatthikassa padhÃnÃyÃ"ti.So kho ahaæ bhikkhave tattheva nisÅdiæ " alamidaæ padhÃnÃyÃ"ti. 24. So kho ahaæ bhikkhave attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ. Attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ. Attanà byÃdhidhammo samÃno byÃdhidhamme ÃdÅnavaæ viditvà abyÃdhiæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno abyÃdhiæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ. Attanà maraïadhammo samÃno maraïadhamme ÃdÅnavaæ viditvà amataæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno amataæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ.- ----------------------- 1. Sanditiæ, machasaæ. 2. Vata bho, machasaæ. [BJT Page 408] [\x 408/] Attanà sokadhammo samÃno sokadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asokaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno asokaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ. Attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesa dhamme ÃdÅnavaæ viditvà asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ. ¥Ãïa¤ca pana me dassanaæ udapÃdi: 'akuppà me vimutti. Ayamantimà jÃti. NatthidÃni punabbhavo'ti. 25. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: adhigato kho myÃyaæ dhammo gambhÅro duddaso duranubodho santo païÅto atakkÃvacaro nipuïo paï¬itavedanÅyo. ùlayarÃmà kho panÃyaæ pajà Ãlayaratà ÃlayasammuditÃ. ùlayarÃmÃya kho pana pajÃya ÃlayaratÃya ÃlayasammuditÃya duddasaæ idaæ ÂhÃnaæ yadidaæ idappaccayatÃpaÂiccasamuppÃdo. Idampi kho ÂhÃnaæ duddasaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. [PTS Page 168] [\q 168/] aha¤ceva kho pana dhammaæ deseyyaæ pare ca me na ÃjÃneyyuæ, so mamassa kilamatho, sà mamassa vihesÃti. Apissu maæ bhikkhave imà anacchariyà gÃthà paÂibhaæsu pubbe assutapubbÃ: Kiccena me adhigataæ halandÃni pakÃsituæ, RÃgadosaparetehi nÃyaæ dhammo susambudho. PaÂisotagÃmiæ nipuïaæ gambhÅraæ duddasaæ aïuæ RÃgarattà na dakkhinti1 tamokkhandhena ÃvaÂÃti2. 26. Itiha me bhikkhave paÂisa¤cikkhato appossukkatÃya cittaæ namati, no dhammadesanÃya. Atha kho bhikkhave brahmuno sahampatissa mama cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya etadahosi: nassati vata bho loko, vinassati vata bho loko, yatra hi nÃma tathÃgatassa arahato sammÃsambuddhassa appossukkatÃya cittaæ namati, no dhammadesanÃyÃti. Atha kho bhikkhave brahmà sahampati seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evamevaæ3 brahmaloke antarahito mama purato pÃturahosi. ----------------------- 1. Na dakkhanti, machasaæ, syà 2. ùvuÂÃti, machasaæ. ùvutÃ, syÃ. 3. Evameva machasaæ kho, syÃ. [BJT Page 410] [\x 410/] 27. Atha kho bhikkhave brahmà sahampati ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà * yenÃhaæ tena¤jaliæ païÃmetvà maæ etadavoca: " desetu bhante bhagavà dhammaæ. Desetu sugato dhammaæ. Sanni sattà apparajakkhajÃtikÃ, assavaïatà dhammassa parihÃyanti. Bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro"ti. Idamavoca bhikkhave brahmà sahampati. Idaæ vatvà athÃparaæ etadavoca: "PÃturahosi magadhesu pubbe, Dhammo asuddho samalehi cintito. AvÃpuretaæ1 amatassa dvÃraæ, Suïantu dhammaæ vimalenÃnubuddhaæ. Sele yathà pabbatamuddhaniÂÂhito, YathÃpi passe janataæ samantato, TathÆpamaæ dhammamayaæ sumedha, PÃsÃdamÃruyha samantacakkhu, SokÃvatiïïaæ2 janatamapetasoko, Avekkhassu3 jÃtijarÃbhibhÆtaæ [PTS Page 169] [\q 169/] UÂÂhehi vÅra vijitasaÇgÃma satthavÃha anaïa vicara loke, Desassu4 bhagavà dhammaæ a¤¤ÃtÃro bhavissantÅ"ti. 28. Atha khvÃhaæ bhikkhave brahmuno ca ajjhesanaæ viditvà sattesu ca kÃru¤¤ataæ paÂicca buddhacakkhunà lokaæ volokesiæ. Addasaæ kho ahaæ bhikkhave buddhacakkhunà lokaæ volokento satte apparajakkhe mahÃrajakkhe, tikkhindriye mudindriye, svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye (duvi¤¤Ãpaye),appekacce paralokavajjabhayadassÃvine5 viharante, ( appekacce na paralokavajjabhayadassÃvine viharante). SeyyathÃpi nÃma uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni, appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni samodakaæ ÂhitÃni, appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakà accuggamma tiÂÂhanti6 anupalittÃni udakena. Evameva kho ahaæ bhikkhave buddhacakkhunà lokaæ volokento addasaæ satte apparajakkhe mahÃrajakkhe, tikkhindriye mudindriye, svÃkÃre (dvÃkÃre), suvi¤¤Ãpaye (duvi¤¤Ãpaye), appekacce paralokavajjabhayadassÃvine viharante, ( appekacce na paralokavajjabhayadassÃvine viharante)* atha khvÃhaæ bhikkhave brahmÃnaæ sahampatiæ gÃthÃya paccabhÃsiæ: --------------------- *Dakkhiïaæ jÃïumaï¬alaæ puthuviyaæ nihantvà yenÃhaæ, mahÃvaggapÃÊi. 1. ApÃpureta, machasaæ. 2. SokÃvakiïïaæ syà 3. Avekkhasu,syÃ. 4. Desetu,syÃ. ParalokÃvajjadassavino,syÃ.6. hitÃni,machasaæ *(-) antarita padÃni sÅmu. Potthakesu na dissante. [BJT Page 412] [\x 412/] ApÃrutà tesaæ amatassa dvÃrà Ye sotavanto pamu¤cantu saddhaæ Vihiæsasa¤¤i paguïaæ nabhÃsiæ, Dhammaæ païÅtaæ manujesu brahme ti. 29. Atha kho bhikkhave brahmà sahampati 'katÃvakÃso khomhi bhagavatà dhammadesanÃyÃti maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi. 30. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: kassa nu kho ahaæ paÂhamaæ dhammaæ desayyaæ, ko imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅti? Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: 'ayaæ kho ÃÊÃro kÃlÃmo paï¬ito byatto medhÃvÅ, dÅgharattaæ apparajakkhajÃtiko. YannÆnÃhaæ ÃÊÃrassa [PTS Page 170] [\q 170/] kÃlÃmassa paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, so imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅ'ti. Atha kho maæ bhikkhave devatà upasaÇkamitvà etadavoca: 'sattÃhakÃlakato1 bhante ÃÊÃro kÃlÃmo'ti. ¥Ãïa¤ca pana me dassanaæ udapÃdi: 'sattÃhakÃlakato1 ÃÊÃro kÃlÃmo'ti. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: 'mahÃjÃniyo kho ÃÊÃro kÃlÃmo. Sace hi so imaæ dhammaæ suïeyya khippameva ÃjÃneyyÃ'ti. 31. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: kassa nu kho ahaæ paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, ko imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅti? Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: 'ayaæ kho uddako2 rÃmaputto paï¬ito byatto medhÃvÅ, dÅgharattaæ apparajakkhajÃtiko. YannÆnÃhaæ uddakassa rÃmaputtassa paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, so imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅ'ti. Atha kho maæ bhikkhave devatà upasaÇkamitvà etadavoca: 'abhidosakÃlakato3 bhante uddako rÃmaputtoti. ¥Ãïa¤ca pana me dassanaæ udapÃdi: 'abhidosakÃlakato3 uddako rÃmaputto'ti.Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: 'mahÃjÃniyo kho uddako rÃmaputto. Sace hi so imaæ dhammaæ suïeyya khippameva ÃjÃneyyÃ'ti. 32. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: kassa nu kho ahaæ paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, ko imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅti? Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: ---------------------- 1. SattÃhakÃlaÇkato, machasaæ 2. Udako, machasaæ 3. AbhidosakÃlaÇkato,machasaæ. [BJT Page 414] [\x 414/] " BahukÃrà kho me pa¤cavaggiyà bhikkhÆ ye maæ padhÃnapahitattaæ upaÂÂhahiæsu. YannÆnÃhaæ pa¤cavaggiyÃnaæ bhikkhÆnaæ paÂhamaæ dhammaæ deseyya"nti. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: kahannukho etarahi pa¤cavaggiyà bhikkhÆ viharantÅti. Addasaæ kho ahaæ bhikkhave dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena pa¤cavaggiye bhikkhÆ bÃrÃïasiyaæ viharante isipatane migadÃye. 33. Atha khvÃhaæ bhikkhave uruvelÃyaæ yathÃbhirantaæ viharitvà yena bÃrÃïasÅ tena cÃrikaæ pakkamiæ1. Addasà kho maæ bhikkhave upako ÃjÅvako2 antarà ca gayaæ antarà ca bodhiæ addhÃnamaggapaÂipannaæ. DisvÃna maæ etadavoca: vippasannÃni kho te Ãvuso indriyÃni, parisuddho chavivaïïo pariyodÃto. Kaæsi tvaæ Ãvuso uddissa pabbajito? Ko và te satthÃ? Kassa và tvaæ dhammaæ [PTS Page 171] [\q 171/] rocesÅti? Evaæ vutte ahaæ bhikkhave upakaæ ÃjÅvakaæ gÃthÃhi3 ajjhabhÃsiæ: SabbÃhibhÆ sabbavidÆhamasmÅ Sabbesu dhammesu anÆpalitto, Sabba¤jaho taïhakkhaye vimutto Sayaæ abhi¤¤Ãya kamuddiseyyaæ? Na me Ãcariyo atthi sadiso me na vijjati, Sadevakasmiæ lokasmiæ natthi me paÂipuggalo, Ahaæ hi arahà loke ahaæ satthà anuttaro, Ekomhi sammÃsambuddho sÅtibhÆtosmi nibbuto. Dhammacakkaæ pavattetuæ gacchÃmi kÃsinaæ puraæ, AndhabhÆtasmiæ4 lokasmiæ Ãha¤chaæ5 amatadundubhinti. 34. 'Yathà kho tvaæ Ãvuso paÂijÃnÃsi anantajino'ti? " MÃdisà ve jinà honti ye pattà Ãsavakkhayaæ, Jità me pÃpakà dhammà tasmÃhaæ upakà jino"ti. Evaæ vutte bhikkhave upako ÃjÅvako 'huveyyapÃvuso'ti6 vatvà sÅsaæ okampetvà ummaggaæ gahetvà pakkÃmi. -------------------- 1. PakkÃmiæ,syà 2.ùjÅviko, sÅmu.[PTS 3.] GÃthÃya, syà 4. AndhÅbhÆtasmiæ, machasaæ. 5. ùha¤¤iæ, syÃ. 6 HÆpeyyapÃvusoti, machasaæ. HÆveyyÃvuso, syÃ. [BJT Page 416] [\x 416/] 35. Atha khvÃhaæ bhikkhave anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena bÃrÃïasÅ isipatanaæ migadÃyo yena pa¤cavaggiyà bhikkhÆ tenupasaÇkamiæ. AddasÃsuæ kho maæ bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna a¤¤ama¤¤aæ saïÂhapesuæ: " ayaæ kho Ãvuso samaïo gotamo Ãgacchati bÃhuliko1 padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃya. So neva abhivÃdetabbo, na paccuÂÂhÃtabbo nÃssa pattacÅvaraæ paÂiggahetabbaæ. Api ca kho Ãsanaæ Âhapetabbaæ sace ÃkaÇkhissati nisÅdissatÅ 'ti yathà yathà kho ahaæ bhikkhave upasaÇkamÃmi, tathà tathà pa¤cavaggiyà bhikkhÆ nÃsakkhiæsu sakÃya katikÃya saïÂhÃtuæ. Appekacce maæ paccuggantvà pattacÅvaraæ paÂiggahesuæ. Appekacce Ãsanaæ pa¤¤Ãpesuæ. Appekacca pÃdodakaæ upaÂÂhapesuæ. Api ca kho maæ nÃmena ca ÃvusovÃdena ca samudÃcaranti. 36. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave pa¤cavaggiye bhikkhÆ etadavocaæ: " mà bhikkhave tathÃgataæ nÃmena ca ÃvusovÃdena ca samudÃcarittha.2 Arahaæ bhikkhave tathÃgato sammÃsambuddho. [PTS Page 172] [\q 172/] odahatha bhikkhave sotaæ. Amatamadhigataæ. AhamanusÃsÃmi. Ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃnÃ3 nacirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti. 37. Evaæ vutte bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ maæ etadavocuæ: "tÃya'pi kho tvaæ Ãvuso gotama iriyÃya tÃya paÂipadÃya tÃya dukkarakÃrikÃya nÃjjhagamà uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ. Kimpana tvaæ etarahi bÃhuliko padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃya adhigamissasi uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesanti." Evaæ vutte ahaæ bhikkhave pa¤cavaggiye bhikkhÆ etadavocaæ: " na bhikkhave tathÃgato bÃhuliko, na padhÃnavibbhanto, na Ãvatto bÃhullÃya. Arahaæ bhikkhave tathÃgato sammÃsambuddho. Odahatha bhikkhave sotaæ. Amatamadhigataæ. AhamanusÃsÃmi. Ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂijÃnamÃnà nacirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti. ---------------------- 1. BÃhulliko, machasaæ. 2. SamudÃcaratha.Machasaæ. 3. YathÃnusiÂÂhaæ paÂipajjamÃnÃ, syÃ. [BJT Page 418] [\x 418/] 38. Dutiyampi kho bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ maæ etadavocuæ: "tÃyapi kho tvaæ Ãvuso gotama iriyÃya tÃya paÂipadÃya tÃya dukkarakÃrikÃya nÃjjhagamà uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ. Kimpana tvaæ etarahi bÃhuliko1 padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃya adhigamissasi uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesanti? " Visesanti?" 39. Dutiyampi kho ahaæ bhikkhave pa¤cavaggiye bhikkhÆ etadavocaæ:" na bhikkhave tathÃgato bÃhuliko1 na padhÃnavibbhanto, na Ãvatto bÃhullÃya. Arahaæ bhikkhave tathÃgato sammÃsambuddho. Odahatha bhikkhave sotaæ. Amatamadhigataæ. AhamanusÃsÃmi. Ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃnà nacirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti. 40. Tatiyampi kho bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ maæ etadavocuæ: "tÃyapi kho tvaæ Ãvuso gotama iriyÃya tÃya paÂipadÃya tÃya dukkarakÃrikÃya nÃjjhagamà uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ. Kimpana tvaæ etarahi bÃhuliko padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃya adhigamissasi uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesanti?" 41. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave pa¤cavaggiye bhikkhÆ etadavocaæ" abhijÃnÃtha me no tumhe bhikkhave ito pubbe evarÆpaæ vabbhÃvitametanti 2. No hetaæ bhante. Na bhikkhave tathÃgato bÃhuliko, na padhÃnavibbhanto, na Ãvatto bÃhullÃya. Arahaæ bhikkhave tathÃgato sammÃsambuddho. Odahatha bhikkhave sotaæ. Amatamadhigataæ. AhamanusÃsÃmi. Ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃnà nacirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà [PTS Page 173] [\q 173/] upasampajja viharissathÃ"ti. -------------------- 1. BÃhulliko,machasaæ. 2 BhÃsitametanti, sÅmu. BhÃvitametanti, katthaci, pabhÃvitametanti, machasaæ. [BJT Page 420] [\x 420/] 42. Asakkhiæ kho ahaæ bhikkhave pa¤cavaggiye bhikkhÆ sa¤¤Ãpetuæ. Dvepi sudaæ bhikkhave ovadÃmi. Tayo bhikkhÆ piï¬Ãya caranti. Yaæ tayo bhikkhÆ piï¬Ãya caritvà Ãharanti, tena chabbaggÃ1 yÃpema tayopi sudaæ bhikkhave bhikkhÆ ovadÃmi. Dve bhikkhÆ piï¬Ãya caranti. Yaæ dve bhikkhÆ piï¬Ãya caritvà Ãharanti, tena chabbaggà yÃpema. 43. Atha kho bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ mayà evaæ ovadiyamÃnà evaæ anusÃsiyamÃnà attanà jÃtidhammà samÃnà jÃtidhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃnà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæsu. Attanà jarÃdhammà samÃnà jarÃdhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃnà ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæsu. Attanà byÃdhidhammà samÃnà byÃdhidhamme ÃdÅnavaæ viditvà abyÃdhiæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃnà abyÃdhiæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæsu. Attanà maraïadhammà samÃnà maraïadhamme ÃdÅnavaæ viditvà amataæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃnà amataæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæsu. Attanà sokadhammà samÃnà sokadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asokaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃnà asokaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæsu. Attanà saÇkilesadhammà samÃnà saÇkilesadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃnà asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæsu. ¥Ãïa¤ca pana nesaæ3 dassanaæ udapÃdi: " akuppà no vimutti, ayamantimà jÃti, natthidÃni punabbhavo"ti. 44. Pa¤cime bhikkhave kÃmaguïà katame pa¤ca? Cakkhu vi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, ghÃnavi¤a¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, jivhà vi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, kÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho bhikkhave pa¤ca kÃmaguïÃ. 45. Ye hi keci 4 bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và ime pa¤ca kÃmaguïe gathitÃ5 mucchità ajjhÃpannÃ6 anÃdÅnavadassÃvino anissaraïapa¤¤Ã paribhu¤janti, te evamassu veditabbÃ: anayamÃpannà byasanamÃpannà yathÃkÃmakaraïÅyà pÃpimato. ------------------- 1. ChabbaggiyÃ, machasaæ chabbaggo, [PTS 2.] Evaæ yÃpema,machasaæ. 3. Tesaæ, katthaci. 4. Ye keci, syà 6. AjjhopannÃ, machasaæ[PTS] [BJT Page 422] [\x 422/] 46. SeyyathÃpi bhikkhave Ãra¤¤ako migo1 baddho pÃsarÃsiæ adhisayeyya, so evamassa veditabbo: anayamÃpanno byasanamÃpanno yathÃkÃmakaraïÅyo luddassa, Ãgacchante ca pana ludde2 na yena kÃmaæ pakkamissatÅti. Evameva kho bhikkhave ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và ime pa¤ca kÃmaguïe gathità mucchità ajjhÃpannà anÃdÅnavadassÃvino anissaraïapa¤¤Ã paribhu¤janti. Te evamassu veditabbÃ: anayamÃpannà byasanamÃpannà yathÃkÃmakaraïÅyà pÃpimato. 47. Ye ca3 kho keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và ime pa¤ca kÃmaguïe agathità amucchità anajjhÃpannà ÃdÅnavadassÃvino [PTS Page 174] [\q 174/] nissaraïapa¤¤Ã paribhu¤janti, te evamassu veditabbÃ: na anayamÃpannà na byasanamÃpannà na yathÃkÃmakaraïÅyà pÃpimato. 48. SeyyathÃpi bhikkhave Ãra¤¤ako migo abaddho pÃsarÃsiæ adhisayeyya, so evamassa veditabbo: na anayamÃpanno na byasanamÃpanno na yathÃkÃmakaraïÅyo luddassa, Ãgacchante ca pana ludde yena kÃmaæ pakkamissatÅti. Evameva kho bhikkhave ye keci samaïà và brÃhmaïà và ime pa¤ca kÃmaguïe agathità amucchità anajjhÃpannà ÃdÅnavadassÃvino nissaraïapa¤¤Ã paribhu¤janti, te evamassu veditabbÃ: na anayamÃpannà na byasanamÃpannà na yathÃkÃmakaraïÅyà pÃpimato. 49. SeyyathÃpi bhikkhave Ãra¤¤ako migo ara¤¤e pavane vissattho gacchati vissattho tiÂÂhati vissattho nisÅdati vissattho seyyaæ kappeti, taæ kissa hetu? AnÃpÃthagato bhikkhave luddassa. Evameva kho bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu 'andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato.' ------------------ 1.Mago, machasaæ.[PTS 2.] ùgacchantevaludde, syÃ.[PTS 3.] Yehi ca, machasaæ. [BJT Page 424] [\x 424/] 50. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu 'andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato.' 51. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu 'andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato.' 52. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu 'andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato.' 53. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu 'andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato.' Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu 'andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato'. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti (Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu' andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato'.Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso ) Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ [PTS Page 175] [\q 175/] samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti (nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu 'andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato.' Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato, tiïïo loke visattikaæ. So vissattho gacchati, vissattho tiÂÂhati, vissattho nisÅdati, vissattho seyyaæ kappeti. Taæ kissa hetu? AnÃpÃthagato bhikkhave pÃpimatoti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Ariyapariyesanasuttaæ chaÂÂhaæ. [BJT Page 426] [\x 426/] 1.3.7. CÆÊahatthipadopamasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena jÃïussoïi brÃhmaïo sabbasetena vaÊabhÅrathena1 sÃvatthiyà niyyÃti divà divassa. 2. Addasà kho jÃïussoïi brÃhmaïo pilotikaæ paribbÃjakaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna pilotikaæ paribbÃjakaæ etadavoca: " Handa kuto nu bhavaæ vacchÃyano Ãgacchati divà divassÃ"ti. Ito hi kho ahaæ bho ÃgacchÃmi samaïassa gotamassa santikÃti. "Taæ kiæ ma¤¤ati bhavaæ vacchÃyano samaïassa gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ, païa¬ito ma¤¤e"ti. Ko cÃhaæ bho, ko ca samaïassa gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ jÃnissÃmi. Sopi nÆnassa tÃdisova yo samaïassa gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ jÃneyyÃti. 'UÊÃrÃya khalu bhavaæ vacchÃyano samaïaæ gotamaæ pasaæsÃya pasaæsatÅ"ti. Ko vÃhaæ bho, ko ca samaïaæ gotamaæ pasaæsissÃmi. Pasatthapasatthova so bhavaæ gotamo, seÂÂho devamanussÃnanti. " Kampana bhavaæ vacchÃyano atthavasaæ sampassamÃno samaïe gotame evaæ abhippasanno"ti.2 3. SeyyathÃpi bho kusalo nÃgavaniko nÃgavanaæ paviseyyÃ, so passeyya nÃgavane [PTS Page 176] [\q 176/] mahantaæ hatthipadaæ dÅghato ca Ãyataæ tiriya¤ca vitthataæ. So niÂÂhaæ gaccheyya: 'mahà vata bho nÃgo'ti. Evameva kho ahaæ bho yato3 addasaæ samaïe gotame cattÃri padÃni, athÃhaæ niÂÂhamagamaæ: " sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho"ti. ----------------- 1. VaÊavÃbhirathena,machasaæ, 2. Abhippassanno hotÅti, syÃ. 3. Ahaæyato,syÃ. 4. SuppaÂipanto,machasaæ. [BJT Page 428] [\x 428/] 4. KatamÃni cattÃri? IdhÃhaæ bho passÃmi ekacce khattiyapaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃlavedhirÆpe, vobhindantÃ1 ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Te suïanti: samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti. Te pa¤haæ abhisaÇkharonti: imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ gotamaæ upasaÇkamitvà pucchissÃma, eva¤ce no puÂÂho evaæ vyÃkarissati, evamassa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃma. Eva¤cepi no puÂÂho evaæ vyÃkarissati, evampissa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃti. Te suïanti: samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂoti. Te yena samaïo gotamo tenupasaÇkamanti. Te samaïo gotamo dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti. Te samaïena gotamena dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità na ceva samaïaæ gotamaæ pa¤haæ pucchanti, kutassa vÃdaæ Ãropessanti, a¤¤adatthu samaïasseva gotamassa sÃvakà sampajjanti. YadÃhaæ bho samaïe gotame imaæ paÂhamaæ padaæ addasaæ, athÃhaæ niÂÂhamagamaæ: sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇghoti (paÂhamaæ ¤Ãïapadaæ) 5. Puna ca parÃhaæ bho passÃmi idhekacce brÃhmaïapaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃlavedhirÆpe, vobhindantà ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Te suïanni: samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti. Te pa¤haæ abhisaÇkharonti: imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ gotamaæ upasaÇkamitvà pucchissÃma, eva¤ce no puÂÂho evaæ vyÃkarissati, evamassa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃma, eva¤cepi no puÂÂho evaæ vyÃkarissati. Evampissa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃti. Te suïanti: samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂoti, te yena samaïo gotamo tenupasaÇkamanti. Te samaïo gotamo dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti.- ------------------------ 1.Te bhindantÃ, machasaæ. SyÃ. [BJT Page 430] [\x 430/] Te samaïena gotamena dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità na ceva samaïaæ gotamaæ pa¤haæ pucchanti kutassa vÃdaæ Ãropessanti. A¤¤adatthu samaïasseva gotamassa sÃvakà sampajjanti. YadÃhaæ bho samaïe gotame imaæ dutiyaæ padaæ addasaæ, athÃhaæ niÂÂhamagamaæ: sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇghoti. (Dutiyaæ ¤Ãïapadaæ) 6. Puna ca parÃhaæ bho passÃmi idhekacce gahapatipaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃlavedhirÆpe, vobhindantà ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Te suïanti: samaïo khalu bho gotamo amukaæ [PTS Page 177] [\q 177/] nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti. Te pa¤haæ abhisaækharonti: " imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ gotamaæ upasaÇkamitvà pucchissÃma. Eva¤ce no puÂÂho evaæ vyÃkarissati. Evamassa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃma. Eva¤cepi no puÂÂho evaæ vyÃkarissati. Evampissa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃ"ti. Te suïanti: samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂoti. Te yena samaïo gotamo tenupasaÇkamanti. Te samaïo gotamo dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti. Te samaïena gotamena dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità na ceva samaïaæ gotamaæ pa¤haæ pucchanti. Kutassa vÃdaæ Ãropessanti. A¤¤adatthu samaïasseva gotamassa sÃvakà sampajjanti. YadÃhaæ bho samaïe gotame imaæ tatiyaæ padaæ addasaæ, athÃhaæ niÂÂhamagamaæ: sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇghoti. ( Tatiyaæ ¤Ãïapadaæ.) 7. Puna ca parÃhaæ bho passÃmi idhekacce samaïapaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃlavedhirÆpe, vobhindantà ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Te suïanti: samaïo khalu bhe gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti, te pa¤haæ abhisaækharonti: " imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ gotamaæ upasaÇkamitvà pucchissÃma, eva¤cepi no puÂÂho evaæ vyÃkarissati. Evampissa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃ"ti. [BJT Page 432] [\x 432/] 8. Te suïanti: samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂoti. Te yena samaïo gotamo tenupasaÇkamanti. Te samaïo gotamo dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti. Te samaïena gotamena dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità na ceva samaïaæ gotamaæ pa¤haæ pucchanti, kutassa vÃdaæ Ãropessanti. A¤¤adatthu samaïa¤¤eva gotamaæ okÃsaæ yÃcanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya. Te samaïo gotamo pabbÃjeti upasampÃdeti. Te tattha pabbajità samÃnà eko vÆpakaÂÂhà appamattÃ. Nacirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharanti. Te evamÃhaæsu: manaæ vata bho anassÃma, manaæ vata bho panassÃma, mayaæ hi pubbe assamaïÃva samÃnà samaïamhÃti paÂijÃnimha, abrÃhmaïÃva samÃnà brÃhmaïamhÃti paÂijÃnimha, anarahantova samÃnà arahantamhÃti paÂijÃnimha. IdÃni khomha samaïÃ. IdÃni khomha brÃhmaïÃ. IdÃni khomha arahantoti. YadÃhaæ bho samaïe gotame imaæ catutthaæ padaæ addasaæ, athÃhaæ niÂÂhamagamaæ: sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇghoti. ( Catutthaæ ¤Ãïapadaæ) 9. Yato kho ahaæ bho samaïe gotame imÃni cattÃri padÃni addasaæ, athÃhaæ niÂÂhamagamaæ: sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂinno bhagavato sÃvakasaÇghoti. 10. Evaæ vutte jÃïussoïi brÃhmaïo sabbasetà vaÊabhÅrathà orohitvà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yena bhagavà tena¤jaliæ païÃmetvà tikkhattuæ udÃnaæ udÃnesi. " Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa" appevanÃma mayaæ kadÃci [PTS Page 178] [\q 178/] karahaci tena bhotà gotamena saddhiæ samÃgaccheyyÃma, appevanÃma siyà kocideva kathÃsallÃpoti. [BJT Page 434] [\x 434/] Atha kho jÃïussoïi brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho jÃïussoïi brÃhmaïo yÃvatako ahosi pilotikÃya paribbÃjakena saddhiæ kathÃsallÃpo, taæ sabbaæ bhagavato Ãrocesi. 14. Evaæ vutte bhagavà jÃïussoïiæ brÃhmaïaæ etadavoca: 'na kho brÃhmaïa, ettÃvatà hatthipadopamo vitthÃrena paripÆro hoti api ca brÃhmaïa, yathà hatthipadopamo vitthÃrena paripÆro hoti, taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmÅ'ti. Evaæ bhoti kho jÃïussoïi brÃhmaïo bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: 15. SeyyathÃpi brÃhmaïa, nÃgavaniko nÃgavanaæ paviseyya, so passeyya nÃgavane mahantaæ hatthipadaæ dÅghato ca Ãyataæ tiriya¤ca vitthataæ, yo hoti kusalo nÃgavaniko neva tÃva niÂÂhaæ gacchati: 'mahà vata bho nÃgo'ti. Taæ kissa hetu: santi hi brÃhmaïa, nÃgavane vÃmanikà nÃma hatthiniyo mahÃpadÃ, tÃsampetaæ padaæ assÃti. So tamanugacchati. Tamanugacchanto passati nÃgavane mahantaæ hatthipadaæ dÅghato ca Ãyataæ tiriya¤ca vitthataæ uccà ca nisevitaæ, yo hoti kusalo nÃgavaniko neva tÃva niÂÂhaæ gacchati 'mahà vata bho nÃgo'ti. Taæ kissa hetu: santi hi brÃhmaïa, nÃgavane uccà kÃÊÃrikà nÃma hatthiniyo mahÃpadÃ, tÃsampetaæ padaæ assÃti so tamanugacchati, tamanugacchanto passati nÃgavane mahantaæ hatthipadaæ dÅghato ca Ãyataæ tiriya¤ca vitthataæ uccà ca nisevitaæ uccà ca dantehi Ãra¤jitÃni, yo hoti kusalo nÃgavaniko neva tÃva niÂÂhaæ gacchati 'mahà vata bho nÃgo'ti. Taæ kissa hetu: santi hi brÃhmaïa, nÃgavane uccà kaïerukà nÃma hatthiniyo mahÃpadÃ, tÃsampetaæ padaæ assÃti. So tamanugacchati, tamanugacchanto passati nÃgavane mahantaæ hatthipadaæ dÅghato ca Ãyataæ, tiriya¤ca vitthataæ, uccà ca nisevitaæ, uccà ca dantehi Ãra¤jitÃni, uccà ca sÃkhÃbhaÇgaæ. Ta¤ca nÃgaæ passati rukkhamÆlagataæ và abbhokÃsagataæ và gacchantaæ và Âhitaæ và nisinnaæ và nipannaæ vÃ, so niÂÂhaæ gacchati: ayameva1 so mahÃnÃgoti. ---------------------- 1.Ayaæva -[PTS.] [BJT Page 436] [\x 436/] Evameva [PTS Page 179] [\q 179/] kho brÃhmaïa, idha tathÃgato loke upapajjati: arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ, sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti: ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ, brahmacariyaæ pakÃseti. 17. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisa¤cikkhati: sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ cà ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. 18. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjÅvasamÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. Nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti. DinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisunaæ vÃcaæ pahÃya pisunà vÃcÃ1 paÂivirato hoti: ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtà samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusà vÃcÃ2 paÂivirato hoti: yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, [PTS Page 180] [\q 180/] tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti: kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. --------------------- 1. PisuïÃya vÃcÃya - machasaæ,syÃ.[PTS 2.] PharusÃya vÃcÃya - machasaæ syÃ,[PTS.] [BJT Page 438] [\x 438/] 19. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃpaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂa mÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃciyogà paÂivirato hoti, chedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. 20. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. So yena yeneva1 pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi nÃma pakkhÅsakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃrova ¬eti, evameva kho bhikkhu2 santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, so yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. 21. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotindriyaæ sotindriye saævaraæ Ãpajjati.GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati ghÃnindriyaæ ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivihindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati jivhindriyaæ jivhindriye saævaraæ Ãpajjati.KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati kÃyindriyaæ kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati, [PTS Page 181] [\q 181/] rakkhati manindriyaæ manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. --------------------- 1.Yena - syÃ,[PTS 2.] Evameva bhikkhu - machasaæ, syÃ,[PTS] [BJT Page 440] [\x 440/] 22. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. 23. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. 24. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃta paÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 25. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ1 upasampajja viharati. Idampi vuccati brÃhmaïa, tathÃgatapadaæ itipi, tathÃgatanisevitaæ itipi, tathÃgatÃra¤jitaæ2 itipi. Na tveva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gacchati: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho'ti. --------------------- 1. PaÂhamajjhÃnaæ - sÅmu. 2. TathÃgatara¤jitaæ - sÅmu. 1-2 [BJT Page 442] [\x 442/] 26. Puna ca paraæ brÃhmaïa, bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ1 upasampajja viharati. Idampi vuccati brÃhmaïa, tathÃgatapadaæ itipi, tathÃgatanisevitaæ itipi, tathÃgatÃra¤jitaæ itipi. Na tveva tÃva ariyasÃvako [PTS Page 182] [\q 182/] niÂÂhaæ gacchati: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho'ti. 27. Puna ca paraæ brÃhmaïa, bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti: 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idampi vuccati brÃhmaïa, tathÃgatapadaæ itipi, tathÃgatanisevitaæ itipi, tathÃgatÃra¤jitaæ itipi. Na tveva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gacchati: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato savakasaÇgho'ti. 28. Puna ca paraæ brÃhmaïa, bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ2 adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idampi vuccati brÃhmaïa tathÃgatapadaæ itipi, tathÃgatanisevitaæ itipi, tathÃgatÃra¤jitaæ itipi. Na tveva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gacchati: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo,supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho 'ti. 29. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte3 pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati: seyyathÅdaæ- ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe, 'amutrÃsiæ evaæ nÃmo evaæ gotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto,- ---------------------- 1.DutijjhÃnaæ- sÅmu 2. Atthagamà - sÅmu. 3 ùnejjappatte-sÅmu. [BJT Page 444] [\x 444/] So tato cuto amutra upapÃdiæ, tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, idampi vuccati brÃhmaïa, tathÃgatapadaæ itipi, tathÃgatanisevitaæ itipi, tathÃgatÃra¤jitaæ itipi. Na tveva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gacchati: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho'ti. [PTS Page 183] [\q 183/] 30. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate, yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Idampi vuccati brÃhmaïa, tathÃgatapadaæ itipi, tathÃgatanisevitaæ itipi, tathÃgatÃra¤jitaæ itipi. Na tveva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gacchati: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipasanno bhagavato sÃvakasaÇgho'ti 31. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. [BJT Page 446] [\x 446/] So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Idampi vuccati brÃhmaïa, tathÃgatapadaæ itipi, tathÃgatanisevitaæ itipi, tathÃgatÃra¤jitaæ itipi. Na tveva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gato hoti. Api ca kho niÂÂhaæ gacchati: sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇghoti. 32. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmasÃvÃpi cittaæ [PTS Page 184] [\q 184/] vimuccati, bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati, vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Idampi vuccati brÃhmaïa, tathÃgatapadaæ itipi, tathÃgatanisevitaæ itipi, tathÃgatÃra¤jitaæ itipi. EttÃvatà kho brÃhmaïa, ariyasÃvako niÂÂhaæ gato hoti: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho'ti. EttÃvatà brahmaïa, hatthipadopamo vitthÃrena paripÆro hotÅti. 33. Evaæ vutte jÃïussoïi brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: 'abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti. Evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito esÃhaæ bhavantaæ1 gotamaæ saraïaæ gacchÃmi, dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti2. CÆÊahatthipadopamasuttaæ sattamaæ.3 ---------------------- 1. Bhagavantaæ-syÃ. 2. Saraïagatanti-[PTS 3.] NiÂÂhaæ sattamaæ-syÃ. [BJT Page 448] [\x 448/] 1.3.8 MahÃhatthipadopamasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: 'Ãvuso bhikkhavo'ti. ùvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca. 2. SeyyathÃpi Ãvuso yÃni kÃnici jaÇgalÃnaæ1 pÃïÃnaæ padajÃtÃni sabbÃni tÃni hatthipade samodhÃnaæ gacchanti, hatthipadaæ tesaæ aggamakkhÃyati yadidaæ mahattanena2, evameva kho Ãvuso ye keci kusalà dhammà sabbe te catusu ariyasaccesu saÇgahaæ gacchanti. Katamesu catusu: dukkhe [PTS Page 185] [\q 185/] ariyasacce, dukkhasamudaye ariyasacce, dukkhanirodhe ariyasacce, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ariyasacce. 3. Katama¤cÃvuso dukkhaæ ariyaccaæ: jÃtipi dukkhÃ, jarÃpi dukkhÃ, maraïampi dukkhaæ, sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃpi dukkhÃ, yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ, saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandho dukkhÃ. 4. Katame cÃvuso pa¤cupÃdÃnakkhandho: seyyathÅdaæ3 rÆpÆpÃdÃnakkhandho vedanÆpÃdÃnakkhandho sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandho saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandho vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandho. 5. Katamo cÃvuso rÆpÆpÃdÃnakkhandho: cattÃrÅ ca mahÃbhÆtÃni catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya4 rÆpaæ. Katame cÃvuso cattÃro mahÃbhÆtÃ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu. 6. Katamà cÃvuso paÂhavÅdhÃtu: paÂhavÅdhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà cÃvuso ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ upÃdinnaæ: seyyathÅdaæ kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru 5 aÂÂhi aÂÂhimi¤jaæ6 vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ, yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ upÃdinnaæ, ayaæ vuccatÃvuso ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu. -------------------- 1.JaÇgamÃnaæ-a1.[PTS. 2.] Mahantanteta-sÅmu 1-2. Machasaæ 3. SeyyathÅdaæ-machasaæ 4. UpÃdÃ-syÃ. 5. NahÃru-machasaæ 6. AÂÂhimi¤jà - sÅmu. [BJT Page 450] [\x 450/] Yà ceva kho pana ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu yà ca bÃhirà paÂhavÅdhÃtu paÂhavÅdhÃturevesÃ. 'Taæ netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà paÂhavÅdhÃtuyà nibbindati. PaÂhavÅdhÃtuyà cittaæ virÃjeti. 7. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ bÃhirà ÃpodhÃtu pakuppati. Antarahità tasmiæ samaye bÃhirà paÂhavÅdhÃtu hoti. Tassà hi nÃma Ãvuso bÃhirÃya paÂhavÅdhÃtuyà tÃva mahallikÃya aniccatà pa¤¤Ãyissati, khayadhammatà pa¤¤Ãyissati, vayadhammatà pa¤¤Ãyissati, viparinÃmadhammatÃ, pa¤¤Ãyissati. Kimpanimassa mattaÂÂhakassa kÃyassa taïahÆpÃdinnassa'ahanti vÃ, mamanti vÃ, asmÅti vÃ'. Atha khvassa1 no cevettha2 hoti. 8. Ta¤ce Ãvuso bhikkhuæ pare akkosanti paribhÃsanti rosenti vihesenti, so evaæ pajÃnÃti: uppannà kho me ayaæ sotasamphassajà dukkhà vedanÃ. Sà ca kho paÂicca no appaÂicca. Kiæ [PTS Page 186] [\q 186/] paÂicca? Phassaæ paÂicca. So phasso3 aniccoti passati. Vedanà aniccÃti passati. Sa¤¤Ã aniccÃti passati. SaÇkhÃrà aniccÃti passati. Vi¤¤Ãïaæ aniccanti passati. Tassa dhÃtÃrammaïameva cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati adhimuccati.4. 9. Ta¤ce Ãvuso bhikkhuæ pare aniÂÂhehi akantehi amanÃpehi samudÃcaranti: pÃïisamphassenapi, le¬¬usamphassenapi, daï¬asamphassenapi, satthasamphassenapi, so evaæ pajÃnÃti: " tathÃbhÆto kho ayaæ kÃyo yathÃbhÆtasmiæ kÃye pÃïisamphassÃpi kamanti, le¬¬usamphassÃpi kamanti, daï¬asamphassÃpi kamanti, satthasamphassÃpi kamanti. Vuttaæ kho panetaæ bhagavatà kakacÆpamovÃde:5 'ubhato daï¬akena cepi bhikkhave kakacena corà ocarakà aÇgamaÇgÃni okanteyyuæ,6 tatrÃpi yo mano padoseyya na me so tena sÃsanakaro'ti. ùraddhaæ kho pana me viriyaæ bhavissati asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ.7 Passaddho kÃyo asÃraddho. SamÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. KÃmaædÃni imasmiæ kÃye pÃïisamphassÃpi kamantu, le¬¬usamphassÃpi kamantu, daï¬asamphassÃpi kamantu, satthasamphassÃpi kamantu karÅyati hidaæ buddhÃnaæ sÃsana"nti. ----------------------- 1. AthakhvÃssa- machasaæ, 2. No tevettha- machasaæ, syÃ. Notvettha-[PTS 3.] Sopi kho phasso-syà 4. Vimuccati-syÃ. 5 KakacÆpame ovÃde-syÃ. 6 Okkanteyyuæ-syÃ.7. AsammuÂÂhà - sÅmu. Machasaæ [BJT Page 452] [\x 452/] 10. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità na saïÂhÃti. So tena saævijjati, saævegaæ Ãpajjati: 'alÃbhà vata me, na vata me lÃbhÃ, dulladdhaæ vata me, na vata me suladdhaæ, yassa me evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità na saïÂhÃtÅ'ti. 11. SeyyathÃpi Ãvuso suïisà sasuraæ1 disvà saævijjati saævegaæ Ãpajjati, evameva kho Ãvuso tassa ce bhikkhuno evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhÃ2 kusalanissità na saïÂhÃti, so tena saævijjati, saævegaæ Ãpajjati: 'alÃbhà vata me, na vata me lÃbhÃ, dulladdhaæ vata me, na vata me suladdhaæ, yassa me evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhÃ2 kusalanissità na saïÂhÃtÅ'ti. 12. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità saïÂhÃti, so tena [PTS Page 187] [\q 187/] attamano hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. 13. Katamà cÃvuso ÃpodhÃtu? ùpodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà cÃvuso ajjhattikà ÃpodhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdinnaæ: seyyathÅdaæ -pittaæ 1 semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siæghÃïikà lasikà muttaæ, yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdinnaæ - ayaæ vuccatÃvuso ajjhattikà ÃpodhÃtu. Yà ceva kho pana ajjhattikà ÃpodhÃtu yà ca bÃhirà ÃpodhÃtu ÃpodhÃturevesÃ. Taæ 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà ÃpodhÃtuyà nibbindati, ÃpodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. 14. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ bÃhirà ÃpodhÃtu pakuppati. Sà gÃmampi vahati, nigamampi vahati, nagarampi vahati, janapadampi vahati, janapadapadesampi vahati. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃsamudde yojanasatikÃnipi udakÃni ogacchanti, dviyojanasatikÃnipi udakÃni ogacchanti, tiyojanasatikÃnipi udakÃni ogacchanti, catuyojanasatikÃnipi udakÃni ogacchanti, pa¤cayojanasatikÃnipi udakÃni ogacchanti, chayojanasatikÃnipi udakÃni ogacchanti, sattayojanasatikÃnipi udakÃni ogacchanti. - ----------------------- 1 Sassuraæ - syÃ, upekhà - [PTS] [BJT Page 454] [\x 454/] Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃsamudde sattatÃlampi udakaæ saïÂhÃti, chatÃlampi udakaæ saïÂhÃti, pa¤catÃlampi udakaæ saïÂhÃti, catutÃlampi udakaæ saïÂhÃti, titÃlampi udakaæ saïÂhÃti, dvitÃlampi udakaæ saïÂhÃti, tÃlampi1 udakaæ saïÂhÃti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃsamudde sattaporisampi udakaæ saïÂhÃti, chaporisampi udakaæ saïÂhÃti, pa¤caporisampi udakaæ saïÂhÃti, catuporisampi udakaæ saïÂhÃti, tiporisampi udakaæ saïÂhÃti, dviporisampi udakaæ saïÂhÃti, porisampi2 udakaæ saïÂhÃti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃsamudde addhaporisampi udakaæ saïÂhÃti, kaÂimattampi udakaæ saïÂhÃti, jaïïumattampi3 udakaæ saïÂhÃti, gopphakamattampi udakaæ saïÂhÃti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃsamudde aÇgulipabbatemanamattampi udakaæ na hoti. Tassà hi nÃma Ãvuso bÃhirÃya ÃpodhÃtuyà tÃva mahallikÃya [PTS Page 188] [\q 188/] aniccatà pa¤¤Ãyissati. Khayadhammatà pa¤¤Ãyissati, vayadhammatà pa¤¤Ãyissati, viparinÃmadhammatÃ. Pa¤¤Ãyissati. Kimpanimassa mattaÂÂhakassa kÃyassa taïahÆpÃdinnassa 'ahanti vÃ, mamanti vÃ, asmÅti vÃ'. Atha khvassa no cevettha hoti. 15. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno (evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato) evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità saïÂhÃti, so tena attamano hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. 16. Katamà cÃvuso tejodhÃtu? TejodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà cÃvuso ajjhattikà tejodhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdinnaæ - seyyathÅdaæ: yena ca santappati, yena ca jarÅyati4, yena ca pari¬ayhati, yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ sammà pariïÃmaæ gacchati, yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdinnaæ - ayaæ vuccatÃvuso ajjhattikà tejodhÃtu. Yà ceva kho pana ajjhattikà tejodhÃtu yà ca bÃhirà tejodhÃtu tejodhÃturevesÃ. Taæ 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà tejodhÃtuyà nibbindati. Tejo dhÃtuyà cittaæ virÃjeti. 17. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ bÃhirà tejodhÃtu pakuppati. Sà gÃmampi ¬ahati,5 nigamampi ¬ahati, nagarampi ¬ahati, janapadampi ¬ahati, janapadapadesampi ¬ahati. SÃharitantaæ và panthantaæ và selantaæ và udakantaæ và ramaïÅyaæ và bhÆmibhÃgaæ Ãgamma anÃhÃrà nibbÃyati. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ kukkuÂapattenapi nahÃrudaddulenapi6 aggiæ gavesanti. Tassà hi nÃma Ãvuso bÃhirÃya tejodhÃtuyà tÃva mallikÃya aniccatà pa¤¤Ãyissati khayadhammatà pa¤¤Ãyissati, vayadhammatà pa¤¤Ãyissati, viparinÃmadhammatÃ, pa¤¤Ãyissati. Kimpanimassa mattaÂÂhakassa kÃyassa taïahÆpÃdinnassa 'ahanti vÃ, mamanti vÃ, asmÅti vÃ.'Atha khvassa no cevettha hoti. ---------------------- 1. TÃlamattampi - machasaæ, syÃ, [PTS 2.] Porisamantampi - machasaæ.SyÃ.[PTS 3.] JÃïukamatta - machasaæ. Jannumattampi - syÃ. 4. JÅrÅyati - machasaæ. JÅrati - syÃ. JÅriyati -[PTS 5.] Dahati - machasaæ 6. NhÃrudadadulenapi - machasaæ. NhÃrudaddalepi -syÃ. [BJT Page 456] [\x 456/] 18. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità saïÂhÃti, so tena attamano hoti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. 19. Katamà cÃvuso vÃyodhÃtu? VÃyodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà cÃvuso ajjhattikà vÃyodhÃtu? Yaæ ajjhattaæ, paccattaæ vÃyo vÃyogataæ upÃdinnaæ - seyyathÅdaæ: uddhaÇgamà vÃtÃ, adhogamà vÃtÃ, kucchisayà vÃtÃ, koÂÂhasayÃ1 vÃtÃ, aÇgamaÇgÃnusÃrino vÃtÃ, assÃso passÃso iti vÃ, yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ upÃdinnaæ - ayaæ vuccatÃvuso ajjhattikà vÃyodhÃtu. Yà ceva kho pana ajjhattikà vÃyodhÃtu yà ca bÃhirà vÃyodhÃtu vÃyodhÃturevesÃ. Taæ 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà vÃyodhÃtuyà nibbindati, vÃyodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. [PTS Page 189] [\q 189/] 20. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ bÃhirà vÃyodhÃtu pakuppati, sà gÃmampi vahati, nigamampi vahati, nagarampi vahati, janapadampi vahati, janapadapadesampi vahati. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tÃlavaïÂenapi vidhÆpanenapi vÃtaæ pariyesanti, ossÃvanepi2 tiïÃni na i¤janti.3 Tassà hi nÃma Ãvuso bÃhirÃya vÃyodhÃtuyà tÃva mahallikÃya aniccatà pa¤¤Ãyissati, khayadhammatà pa¤¤Ãyissati, vayadhammatà pa¤¤Ãyissati, vipariïÃmadhammatà pa¤¤Ãyissati. Kimpanimassa mattaÂÂhakassa kÃyassa taïahÆpÃdinnassa 'ahanti và mamanti và asmÅti vÃ,' atha khvassa4 no cevettha5 hoti. 21. Ta¤ce Ãvuso bhikkhuæ pare akkosanti paribhÃsanti rosenti vihesenti, so evaæ pajÃnÃti: uppannà kho me ayaæ sotasamphassajà dukkhà vedanÃ, sà ca kho paÂicca no appaÂicca. Kiæ paÂicca? Phassaæ paÂicca. So phasso6 aniccoti passati, vedanà aniccÃti passati, sa¤¤Ã aniccÃti passati, saÇkhÃrà aniccà passati, vi¤¤Ãïaæ aniccanti passati. Tassa dhÃtÃrammaïameva cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati adhimuccati.7 ----------------------- 1. KoÂÂhÃsayÃ-machasaæ. 2. Ossavanepi - machasaæ. SyÃ. [PTS 3.] Icchanti-machasaæ,[PTS 4.] KhvÃssa-machasaæ. 5. No tevettha - machasaæ. SyÃ. Notvettha-[PTS 6.] Yopi kho phasso - syÃ. Sopi phasso -machasaæ 7.Vimuccati-syÃ. [BJT Page 458] [\x 458/] 22. Ta¤ce Ãvuso bhikkhuæ pare aniÂÂhehi akantehi amanÃpehi samudÃcaranti: pÃïisamphassenapi le¬a¬usamphassenapi daï¬asamphassenapi satthasamphassenapi. So evaæ pajÃnÃti: tathÃbhÆto kho ayaæ kÃyo yathÃbhÆtasmiæ kÃye pÃïisamphassÃpi kamanti, le¬a¬usamphassÃpi kamanti, daï¬asamphassÃpi kamanti, satthasamphassÃpi kamanti. Vuttaæ kho panetaæ bhagavatà kakacÆpamovÃde: " ubhatodaï¬akena cepi bhikkhave kakacena corà ocarakà aÇgamaÇgÃni okanteyyuæ,1 tatrÃpi yo mano padoseyya na me so tena sÃsanakaro'ti. ùraddhaæ kho pana me viriyaæ bhavissati asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ2, passaddho kÃyo asÃraddho, samÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. KÃmaæ dÃni imasmiæ kÃye pÃïisamphassÃpi kamantu, le¬a¬usamphassÃpi kamantu, daï¬asamphassÃpi kamantu, satthasamphassÃpi kamantu, karÅyati hidaæ buddhÃnaæ sÃsananti. 23. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità na saïÂhÃti, so tena saævijjati saævegaæ Ãpajjati: 'alÃbhà vata me na vata me lÃbhÃ, dulladdhaæ vata me na vata me suladdhaæ, yassa me evaæ [PTS Page 190] [\q 190/] buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità na saïÂhÃtÅ'ti. 24. SeyyathÃpi Ãvuso suïisà sasuraæ3 disvà saævijjati saævegaæ Ãpajjati, evameva kho Ãvuso tassa ce bhikkhuno evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità na saïÂhÃti, so tena saævijjati saævegaæ Ãpajjati: 'alÃbhà vata me na vata me lÃbhÃ, dulladdhaæ vata me na vata me suladdhaæ, yassa me evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità na saïÂhÃtÅ'ti. 25. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno evaæ buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekkhà kusalanissità saïÂhÃti, so tena attamano hoti ettÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. 26. SeyyathÃpi Ãvuso kaÂÂha¤ca paÂicca valli¤ca paÂicca tiïa¤ca paÂicca mattika¤ca paÂicca ÃkÃso parivÃrito agÃranteva4 saÇkhaæ5 gacchati, evameva kho Ãvuso aÂÂhi¤ca paÂicca nahÃru¤ca paÂicca maæsa¤ca paÂicca camma¤ca paÂicca ÃkÃso parivÃrito rÆpanteva 6 saÇkhaæ gacchati.- ----------------------- 1. Okkanteyyuæ - syÃ. 2 AsammuÂÂhà -sÅmu, machasaæ 3. Sassuraæ-syÃ. 4. AgÃrantveva-machasaæ, syÃ. 5. SaÇkhyaæ -syÃ. 6. RÆpantveva machasaæ.SyÃ. [BJT Page 460] [\x 460/] Ajjhattika¤ce1 Ãvuso cakkhuæ aparibhinnaæ hoti, bÃhirà ca rÆpà na ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti. Neva tÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Ajjhattika¤ce1 Ãvuso cakkhuæ aparibhinnaæ hoti, bÃhirà ca rÆpà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, nevatÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yato ca kho Ãvuso ajjhattika¤ce2 cakkhuæ aparibhinnaæ hoti. BÃhirà ca rÆpà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, tajjo ca samannÃhÃro hoti, evaæ tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yaæ tathÃbhÆtassa rÆpaæ, taæ rÆpÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Yà tathÃbhÆtassa vedanÃ, sà vedanÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Ya tathÃbhÆtassa sa¤¤Ã, sà sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Ye tathÃbhÆtassa saÇkhÃrÃ, te saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchanti. Yaæ tathÃbhÆtassa vi¤¤Ãïaæ, taæ vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. So evaæ pajÃnÃti: " evaæ kiramesaæ3 pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ saÇgaho sannipÃto samavÃyo hoti. Vuttaæ kho panetaæ bhagavatÃ: 'yo paÂiccasamuppÃdaæ [PTS Page 191] [\q 191/] passati. So dhammaæ passati. Yo dhammaæ passati. So paÂiccasamuppÃdaæ passatÅ'ti. PaÂiccasamuppannà kho panime yadidaæ pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chando Ãlayo anunayo ajjhosÃnaæ, so dukkhasamudayo. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ, so dukkhanirodho"ti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. Ajjhattika¤ce Ãvuso sotaæ aparibhinnaæ hoti, bÃhirà ca saddà na ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, neva tÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Ajjhattika¤ce1 Ãvuso sotaæ aparibhinnaæ hoti, bÃhirà ca saddà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, nevatÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti.Yato ca kho Ãvuso ajjhattika¤ce2 sotaæ aparibhinnaæ hoti. BÃhirà ca saddà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, tajjo ca samannÃhÃro hoti, evaæ tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yaæ tathÃbhÆtassa rÆpaæ, taæ rÆpÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Yà tathÃbhÆtassa vedanÃ, sà vedanÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Yaæ tathÃbhÆtassa sa¤¤Ã, sà sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati.Ye tathÃbhÆtassa saÇkhÃrÃ, te saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchanti. Yaæ tathÃbhÆtassa vi¤¤Ãïaæ, taæ vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. So evaæ pajÃnÃti: " evaæ kiramesaæ3 pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ saÇgaho sannipÃto samavÃyo hoti. Vuttaæ kho panetaæ bhagavatÃ: 'yo paÂiccasamuppÃdaæ passati. So dhammaæ passati. Yo dhammaæ passati. So paÂiccasamuppÃdaæ passatÅ'ti. PaÂiccasamuppannà kho panime yadidaæ pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chando Ãlayo anunayo ajjhosÃnaæ, so dukkhasamudayo. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ, so dukkhanirodho"ti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. Ajjhattika¤ce Ãvuso ghÃnaæ aparibhinnaæ hoti, bÃhirà ca gandhà na ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, neva tÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Ajjhattika¤ce1 Ãvuso ghÃnaæ aparibhinnaæ hoti, bÃhirà ca gandhà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, nevatÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yato ca kho Ãvuso ajjhattika¤ce2 ghÃnaæ aparibhinnaæ hoti. BÃhirà ca gandhà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, tajjo ca samannÃhÃro hoti, evaæ tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yaæ tathÃbhÆtassa rÆpaæ, taæ rÆpÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Yà tathÃbhÆtassa vedanÃ, sà vedanÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Ya tathÃbhÆtassa sa¤¤Ã, sà sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Ye tathÃbhÆtassa saÇkhÃrÃ, te saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchanti. Yaæ tathÃbhÆtassa vi¤¤Ãïaæ, taæ vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. So evaæ pajÃnÃti: " evaæ kiramesaæ3 pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ saÇgaho sannipÃto samavÃyo hoti. Vuttaæ kho panetaæ bhagavatÃ: 'yo paÂiccasamuppÃdaæ passati. So dhammaæ passati. Yo dhammaæ passati. So paÂiccasamuppÃdaæ passatÅ'ti. PaÂiccasamuppannà kho panime yadidaæ pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chando Ãlayo anunayo ajjhosÃnaæ, so dukkhasamudayo. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ, so dukkhanirodho"ti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. Ajjhattikà ce Ãvuso jivhà aparibhinnà hoti, bÃhirà ca rasà na ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, neva tÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Ajjhattikà ce Ãvuso jivhà aparibhinnà hoti, bÃhirà ca rasà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, nevatÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yato ca kho Ãvuso ajjhattikà ce jivhà aparibhinnà hoti. BÃhirà ca rÆpà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, tajjo ca samannÃhÃro hoti, evaæ tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yaæ tathÃbhÆtassa rÆpaæ, taæ rÆpÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Yà tathÃbhÆtassa vedanÃ, sà vedanÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Ya tathÃbhÆtassa sa¤¤Ã, sà sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Ye tathÃbhÆtassa saÇkhÃrÃ, te saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchanti. Yaæ tathÃbhÆtassa vi¤¤Ãïaæ, taæ vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. So evaæ pajÃnÃti: " evaæ kiramesaæ3 pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ saÇgaho sannipÃto samavÃyo hoti. Vuttaæ kho panetaæ bhagavatÃ: 'yo paÂiccasamuppÃdaæ passati. So dhammaæ passati. Yo dhammaæ passati. So paÂiccasamuppÃdaæ passatÅ'ti. PaÂiccasamuppannà kho panime yadidaæ pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chando Ãlayo anunayo ajjhosÃnaæ, so dukkhasamudayo. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ, so dukkhanirodho"ti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. Ajjhattiko ce Ãvuso kÃyo aparibhinno hoti, bÃhirà ca poÂÂhabbà na ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, neva tÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Ajjhattiko ce Ãvuso kÃyo aparibhinno hoti, bÃhirà ca poÂÂhabbà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, nevatÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yato ca kho Ãvuso ajjhattiko ce kÃyo aparibhinno hoti, bÃhirà ca poÂÂhabbà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, tajjo ca samannÃhÃro hoti, evaæ tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yaæ tathÃbhÆtassa rÆpaæ taæ rÆpÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Yà tathÃbhÆtassa vedanà sà vedanÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Yà tathÃbhÆtassa sa¤¤Ã sà sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Ye tathÃbhÆtassa saÇkhÃrà te saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchanti. Yaæ tathÃbhÆtassa vi¤¤Ãïaæ taæ vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. So evaæ pajÃnÃti: " evaæ kiramesaæ pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ saÇgaho sannipÃto samavÃyo hoti. Vuttaæ kho panetaæ bhagavatÃ: 'yo paÂiccasamuppÃdaæ passati so dhammaæ passati, yo dhammaæ passati so paÂiccasamuppÃdaæ passatÅ'ti. PaÂiccasamuppannà kho panime yadidaæ pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chando Ãlayo anunayo ajjhosÃnaæ, so dukkhasamudayo. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ, so dukkhanirodho " ti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. Ajjhattiko ce Ãvuso mano aparibhinno hoti. BÃhirà ca dhammà na ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, nevatÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Ajjhattiko ce Ãvuso mano aparibhinno hoti, bÃhirà ca dhammà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, no ca tajjo samannÃhÃro hoti, nevatÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. - ---------------------- 1. Ajjhattika¤ceva - machasaæ. 2. Ajjhantika¤ceva-sÅmu. 3. Evaæ hi kira imesaæ - machasaæ. Evaæ kirimesaæ - syà [BJT Page 462] [\x 462/] Yato ca kho Ãvuso ajjhattiko ce1 mano aparibhinno hoti, bÃhirà ca dhammà ÃpÃthaæ Ãgacchanti, tajjo ca samannÃhÃro hoti, evaæ tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yaæ tathÃbhÆtassa rÆpaæ, taæ rÆpÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati yà tathÃbhÆtassa vedanÃ, sà vedanÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Ya tathÃbhÆtassa sa¤¤Ã, sà sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. Ye tathÃbhÆtassa saÇkhÃrÃ, te saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchanti. Yaæ tathÃbhÆtassa vi¤¤Ãïaæ, taæ vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. So evaæ pajÃnÃti: " evaæ kiramesaæ3 pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ saÇgaho sannipÃto samavÃyo hoti. Vuttaæ kho panetaæ bhagavatÃ: 'yo paÂiccasamuppÃdaæ passati. So dhammaæ passati. Yo dhammaæ passati. So paÂiccasamuppÃdaæ passatÅ'ti. PaÂiccasamuppannà kho panime yadidaæ pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chando Ãlayo anunayo ajjhosÃnaæ, so dukkhasamudayo. Yo imesu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ, so dukkhanirodho"ti. EttÃvatÃpi kho Ãvuso bhikkhuno bahukataæ hoti. IdamavocÃyasmà sÃriputto. Attamanà te bhikkhu Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 192] [\q 192/] MahÃhatthipadopamasuttaæ aÂÂhamaæ. 1.3.9. MahÃsÃropamasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate acirapakkante devadatte. Tatra kho bhagavà devadattaæ Ãrabbha bhikkhÆ Ãmantesi. 2. Idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà ÃgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: 'otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena2 sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi,3 dukkhotiïïo dukkhapareto. Appeva nÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ'ti. ---------------------- 1.Ceva-machasaæ syÃ.[PTS 2.] JarÃya maraïena - machasaæ - syÃ. 3. SokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsehi - syÃ. [BJT Page 464] [\x 464/] 3. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attÃnukkaæseti paraæ vamheti: 'ahamasmi lÃbhÅ silokavÃ.1 Ime pana¤¤e bhikkhÆ appa¤¤Ãtà appesakkhÃ'ti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena majjati, pamajjati, pamÃdaæ Ãpajjati. Pamatto samÃno dukkhaæ viharati. 4. SeyyathÃpi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃpalÃsaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃranti ma¤¤amÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: 'na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ, na a¤¤Ãsi phegguæ, na a¤¤Ãsi tacaæ, na a¤¤Ãsi papaÂikaæ, na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ. Tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyeyanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato abhikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃpalÃsaæ chetvà ÃdÃya pakkhanto sÃranti ma¤¤amÃno. Ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissatÅ'ti. 5. Evameva kho bhikkhave idhekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: 'otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto. AppevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ'ti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attÃnukkaæseti. Paraæ [PTS Page 193] [\q 193/] vamheti: 'ahamasmi lÃbhÅ silokavÃ1 ime pana¤¤e bhikkhÆ appa¤¤Ãtà appesakkhÃti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati. Pamatto samÃno dukkhaæ viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu sÃkhÃpalÃsaæ aggahesi brahmacariyassa, tena ca vosÃnaæ ÃpÃdi. 6. Idha pana bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: 'otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto. AppevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ'ti so evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti.- -------------------------- 1.LÃbhasakkÃrasilokavà - machasaæ, lÃbhÅ sakkÃrasilokavà - syÃ. [BJT Page 466] [\x 466/] So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti, na paraæ vamheti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlayampadÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya attÃnukkaæseti paraæ vambheti: ahamasmi sÅlavà kalyÃïadhammo, ime pana¤¤e bhikkhÆ dussÅlà pÃpadhammÃti. So tÃya sÅlasampadÃya majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati. Pamatto samÃno dukkhaæ viharati. 7. SeyyathÃpi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃranti ma¤¤amÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: 'na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ, na a¤¤Ãsi phegguæ, na a¤¤Ãsi tacaæ, na a¤¤Ãsi papaÂikaæ, na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ. Tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno. Ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissatÅ'ti. 8.Evameva kho bhikkhave idhekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na puripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo, so tÃya sÅlasampadÃya attÃnukkaæseti paraæ vambheti: ahamasmi sÅlavà kalyÃïadhammo, ime pana¤¤e bhikkhÆ dussÅlà pÃpadhammÃti. So tÃya sÅlasampadÃya majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati. Pamatto samÃno dukkhaæ viharati. [PTS Page 194] [\q 194/] ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu papaÂikaæ aggahesi brahmacariyassa, tena ca vosÃnaæ ÃpÃdi. [BJT Page 468] [\x 468/] 9. Idha pana bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tÃya sÅlasampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tÃya samÃdhisampadÃya attÃnukkaæseti paraæ vamheti: ahamasmi samÃhito ekaggacitto, ime pana¤¤e bhikkhÆ asamÃhità vibbhantacittÃti. So tÃya samÃdhisampadÃya majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati. Pamatto samÃno dukkhaæ viharati. 10. SeyyathÃpi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃranti ma¤¤amÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: 'na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ, na a¤¤Ãsi phegguæ, na a¤¤Ãsi tacaæ, na a¤¤Ãsi papaÂikaæ, na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ. Tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissatÅ'ti. 11. Evameva kho bhikkhave idhekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti.- [BJT Page 470] [\x 470/] Na paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tÃya sÅlasampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tÃya samÃdhisampadÃya attÃnukkaæseti, paraæ vambheti: ahamasmi samÃhito ekaggacitto, ime pana¤¤e bhikkhÆ asamÃhità vibbhantacittÃti. So tÃya samÃdhisampadÃya majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati pamatto samÃno dukkhaæ viharati. [PTS Page 195] [\q 195/] vuccati bhikkhave bhikkhu tacaæ aggahesi brahmacariyassa, tena ca vosÃnaæ ÃpÃdi. 12. Idha pana bhikkhave ekacco kulaputto saddhà ÃgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tÃya sÅlasampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya samÃdhisampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tÃya samÃdhisampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati appamatto samÃno ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti. So tena ¤Ãïadassanena attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tena ¤Ãïadassanena attÃnukkaæseti paraæ vamheti: ahamasmi jÃnaæ passaæ viharÃmi. Ime pana¤¤e bhikkhÆ ajÃnaæ apassaæ viharantÅti. So tena ¤Ãïadassanena majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati. Pamatto samÃno dukkhaæ viharati. [BJT Page 472] [\x 472/] 13. SeyyathÃpi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ phegguæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃranti ma¤¤amÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: 'na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ, na a¤¤Ãsi phegguæ, na a¤¤Ãsi tacaæ, na a¤¤Ãsi papaÂikaæ, na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ. Tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ phegguæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissatÅ'ti. [PTS Page 196] [\q 196/] 14. Evameva kho bhikkhave idhekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na puripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vambheti: so tÃya sÅlasampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya samÃdhisampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tÃya samÃdhisampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti. So tena ¤Ãïadassanena attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tena ¤Ãïadassanena attÃnukkaæseti paraæ vamheti: ahamasmi jÃnaæ passaæ viharÃmi, ime pana¤¤e bhikkhÆ ajÃnaæ apassaæ viharantÅti. So tena ¤Ãïadassanena majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati. Pamatto samÃno dukkhaæ viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu phegguæ aggahesi brahmacariyassa, tena ca vosÃnaæ ÃpÃdi. [BJT Page 474] [\x 474/] 15. Idha pana bhikkhave ekacco kulaputto saddhà ÃgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati.Appamatto samÃno sÅlasampadaæ ÃrÃdheti.So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti.No ca kho paripuïïasaÇkappo.So tÃya sÅlasampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tÃya sÅlasampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti . So tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya samÃdhisampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tÃya samÃdhisampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti.So tena ¤Ãïadassanena attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tena ¤Ãïadassanena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti: so tena ¤Ãïadassanena majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno asamayavimokkhaæ ÃrÃdheti. AÂÂhÃnametaæ bhikkhave anavakÃso yaæ so bhikkhu tÃya asamayavimuttiyà parihÃyetha. 16. SeyyathÃpi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato sÃra¤¤eva chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃranti jÃnamÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: a¤¤Ãsi vatÃyaæ bhavaæ puriso sÃraæ a¤¤Ãsi phegguæ, a¤¤Ãsi tacaæ, a¤¤Ãsi papaÂikaæ, a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ. Tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno [PTS Page 197] [\q 197/] mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato sÃra¤¤eva chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti jÃnamÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ anubhavissatÅ'ti. [BJT Page 476] [\x 476/] 17. Evameva kho bhikkhave idhekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na puripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vambheti: so tÃya sÅlasampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati. Appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya samÃdhisampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So tÃya samÃdhisampadÃya na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti. So tena ¤Ãïadassanena attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tena ¤Ãïadassanena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti: so tena ¤Ãïadassanena na majjati nappamajjati nappamÃdaæ Ãpajjati.Appamatto samÃno asamayavimokkhaæ ÃrÃdheti. AÂÂhÃnametaæ bhikkhave anavakÃso yaæ so bhikkhu tÃya asamayavimuttiyà parihÃyetha. 18. Iti kho bhikkhave nayidaæ brahmacariyaæ lÃbhasakkÃrasilokÃnisaæsaæ, na silasampadà nisaæsaæ, na samÃdhisampadÃnisaæsasaæ, na ¤ÃïadassanÃnisaæsaæ. Yà ca kho ayaæ bhikkhave akuppà cetovimutti, etadatthamidaæ bhikkhave brahmacariyaæ. Etaæ sÃraæ. Etaæ pariyosÃnanti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 198] [\q 198/] MahÃsÃropamasuttaæ navamaæ. [BJT Page 478] [\x 478/] 1.3.10 CÆÊasÃropamasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samasaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho piÇgalakoccho, brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammÃdanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho piÇgalakoccho brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: 2. Yeme bho gotama samaïabrÃhmaïà saÇghino gaïino gaïÃcariyà ¤Ãtà yasassino titthakarÃ2 sÃdhusammatà bahujanassa, seyyathÅdaæ: pÆraïo kassapo, makkhalÅ gosÃlo, ajito kesakambalo,3 pakudho4 kacchÃyano, sa¤jayo belaÂÂhiputto, nigaïÂho nÃtaputto, sabbe te sakÃya paÂi¤¤Ãya abbha¤¤aæsu: sabbeva nÃbbha¤¤aæsu, udÃhu ekacce abbha¤¤aæsu, ekacce nÃbbha¤¤aæsÆti. 3. Alaæ brÃhmaïa, tiÂÂhatetaæ: sabbe te sakÃya paÂi¤¤Ãya abbha¤¤aæsu, sabbeva nÃbbha¤¤aæsu, udÃhu ekacce abbha¤¤aæsu, ekacce nÃbbha¤¤aæsÆti.7 Dhammaæ te brÃhmaïa desissÃmi, taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhoti kho piÇgalakoccho brÃhmaïo bhagavato paccassosi bhagavà etadavoca: 4. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃpalÃsaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃranti ma¤¤amÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ, na a¤¤Ãsi phegguæ, na a¤¤Ãsi tacaæ, na a¤¤Ãsi papaÂikaæ, na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃpalÃsaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissatÅti. ----------------------- 1. PiÇgali-katthaci. 2. TitthaÇkarà - syÃ. 3. KesakambalÅ - katthaci. 4. Kakudho - aÂÂhakathà sÅmu. 5. BelaÂÂha - katthaci. 6. NÃthaputto - sÅmu 7.Nabbha¤¤aæsu-[PTS.] [BJT Page 480] [\x 480/] 5. SeyyathÃpi và pana brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma [PTS Page 199] [\q 199/] tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃranti ma¤¤amÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ, na a¤¤Ãsi phegguæ, na a¤¤Ãsi tacaæ, na a¤¤Ãsi papaÂikaæ, na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissatÅti. 6. SeyyathÃpi và pana brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃranti ma¤¤amÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ, na a¤¤Ãsi phegguæ, na a¤¤Ãsi tacaæ, na a¤¤Ãsi papaÂikaæ, na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissatÅti. 7. SeyyathÃpi và pana brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ phegguæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃranti ma¤¤amÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ, na a¤¤Ãsi phegguæ, na a¤¤Ãsi tacaæ, na a¤¤Ãsi papaÂikaæ, na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ phegguæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissatÅti. [BJT Page 482] [\x 482/] 8. SeyyathÃpi và pana brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato sÃra¤¤eva chetvà [PTS Page 200] [\q 200/] ÃdÃya pakkameyya sÃranti jÃnamÃno, tamenaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: 'a¤¤Ãsi vatÃyaæ bhavaæ puriso sÃraæ, a¤¤Ãsi phegguæ, a¤¤Ãsi tacaæ, a¤¤Ãsi papaÂikaæ, a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà hayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato sÃra¤¤eva chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti jÃnamÃno. Ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissatÅti. 9. Evameva kho brÃhmaïa idhekacco puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkho tiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attÃnukkaæseti paraæ vamheti: ' ahamasmi lÃbhÅ silokavÃ1. Ime pana¤¤e bhikkhÆ appa¤¤Ãtà appesakkhÃ'ti. LÃbhasakkÃrasilokena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya na chandaæ janeti na vÃyamati. OlÅnavuttiko ca hoti sÃthaliko. SeyyathÃpi so brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃpalÃsaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissati'2 tathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ puggalaæ vadÃmi. 10. Idha pana brÃhmaïa ekacco puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vambheti. LÃbhasakkÃrasilokena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati.- ------------------------- 1. LÃbhasakkÃrasilokavÃ, machasaæ. LÃbhÅ sakkÃrasilokavÃ, syà 2. NÃnubhavissatÅti, syÃ. [BJT Page 484] [\x 484/] AnolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya attÃnukkaæseti paraæ vamheti: 'ahamasmi sÅlavà kalyÃïadhammo, ime pana¤¤e bhikkhÆ dussÅlà pÃpadhammÃti. SÅlasampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya na chandaæ janeti na vÃyamati. OlÅnavuttiko ca hoti sÃthaliko. SeyyathÃpi so brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissati. TathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ puggalaæ vadÃmi. 11. Idha pana brÃhmaïa ekacco1 puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vambheti. LÃbhasakkÃrasilokena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati. AnolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya attÃnukkaæseti na paraæ vamheti: sÅlasampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati. AnolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tÃya samÃdhisampadÃya attÃnukkaæseti paraæ vamheti: ahamasmi samÃhito ekaggacitto, ime pana¤¤e bhikkhÆ asamÃhità vibbhantacittÃti. SamÃdhisampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya na chandaæ janeti na vÃyamati. OlÅnavuttiko ca hoti sÃthaliko. - ----------------------- 1.Ekacco - pe - antakiriyÃ, syÃ. [BJT Page 486] [\x 486/] SeyyathÃpi so brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ atikkamma phegguæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissati. TathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ puggalaæ vadÃmi. 12. Idha pana brÃhmaïa ekacco puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. LÃbhasakkÃrasilokena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati. AnolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo.So tÃya sÅlasampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vambheti. SÅlasampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati. AnolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti so tena ¤Ãïadassanena attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tena ¤Ãïadassanena attÃnukkaæseti paraæ vamheti: ahamasmi jÃnaæ passaæ viharÃmi. Ime pana¤¤e bhikkhÆ ajÃnaæ apassaæ viharantÅti. ¥Ãïadassanena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ [PTS Page 201] [\q 201/] dhammÃnaæ sacchikiriyÃya na chandaæ janeti na vÃyamati. OlÅnavuttiko ca hoti sÃthaliko. SeyyathÃpi so brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkammeva sÃraæ phegguæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti ma¤¤amÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ nÃnubhavissati. TathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ puggalaæ vadÃmi. ---------------------- 1. JarÃya maraïena, machasaæ.- Pe - antakiriyÃ, syÃ. [BJT Page 488] [\x 488/] 13. Idha pana brÃhmaïa ekacco puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena [PTS Page 202] [\q 202/] sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito [PTS Page 203] [\q 203/] samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vambheti. LÃbhasakkÃrasilokena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati. AnolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So sÅlasampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo.So tÃya sÅlasampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vambheti: sÅlasampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati. AnolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti.So tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya samÃdhisampadÃya na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti: samÃdhisampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati. AnolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti. So tena ¤Ãïadassanena attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tena ¤Ãïadassanena na attÃnukkaæseti na paraæ vamheti. ¥Ãïadassanena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati. AnolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. 14. Katame ca brÃhmaïa dhammà ¤Ãïadassanena uttaritarà ca païÅtatarà ca? Idha brÃhmaïa bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayampi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtatarà ca. [BJT Page 490] [\x 490/] 15. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayampi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. 16. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno. Sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayampi [PTS Page 204] [\q 204/] kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. 17. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamÃ1 adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayampi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. 18. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayampi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. 19. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïanti' vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayampi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. 20. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayampi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. 21. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayampi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. ------------------------- 1. AtthaÇgamÃ, machasaæ - syÃ. [BJT Page 492] [\x 492/] 22. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayampi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. Ime kho brÃhmaïa dhammà ¤Ãïadassanena uttaritarà ca païÅtatarà ca. SeyyathÃpi so brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato sÃra¤¤eva chetvà ÃdÃya pakkanto sÃranti jÃnamÃno, ya¤cassa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤cassa atthaæ anubhavissati. TathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ puggalaæ vadÃmi. 23. Iti kho brÃhmaïa nayidaæ brahmacariyaæ lÃbhasakkÃrasilokÃnisaæsaæ, na sÅlasampadÃnisaæsaæ, na samÃdhisampadÃnisaæsaæ, na ¤ÃïadassanÃnisaæsaæ. Yà [PTS Page 205] [\q 205/] ca kho ayaæ brÃhmaïa akuppà cetovimutti, etadatthamidaæ brÃhmaïa brahmacariyaæ, etaæ sÃraæ, etaæ pariyosÃnanti. 24. Evaæ vutte piÇgalakoccho brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama1 seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và magga Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti. Evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. CÆÊasÃropamasuttaæ dasamaæ. Opammavaggo tatiyo. Tassa vaggassa uddÃnaæ: MoliyaphaggunariÂÂha ca nÃmo andhavane kathi puïïanivÃpà RÃsi kaïeru mahÃgajanÃmà sÃrupamo2 puna piÇgalakoccho, Esa varo Âhapito asamoyaæ cÃrutaro tatiyo varavaggoti.* ----------------------- 1. Gotama-pe - upÃsakaæ, machasaæ. SyÃ. 2. SÃravaro, sÅmu.SyÃ. *PÃdoyaæ machasaæ potthake nadissati. [BJT Page 494] [\x 494/] 4. MahÃyamakavaggo 1.4.1. CÆÊagosiÇgasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà nÃdike1 viharati gi¤jakÃvasathe. Tena kho pana samayena Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo2 gosiÇgasÃlavanadÃye viharanti. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃïÃ3 vuÂÂhito yena gosiÇgasÃlavanadÃyo tenupasaÇkami. 2. Addasà kho dÃyapÃlo bhagavantaæ dÆratova Ãgacchantaæ disvÃna bhagavantaæ etadavoca: " mà samaïa, etaæ dÃyaæ pÃvisi. Santettha tayo kulaputtà attakÃmarÆpà viharanti mà tesaæ aphÃsumakÃsÅ"ti. 3. Assosi kho Ãyasmà anuruddho dÃyapÃlassa bhagavatà saddhiæ mantayamÃnassa. SutvÃna dÃyapÃlaæ etadavoca: 'mà Ãvuso dÃyapÃla, bhagavantaæ vÃresi. Satthà no bhagavà anuppatto'ti. 4. Atha kho Ãyasmà anuruddho yenÃyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo tenupasaÇkami upasaÇkamitvà Ãyasmanta¤ca nandiyaæ Ãyasmanta¤ca kimbilaæ etadavoca: 'abhikkamathÃyasmanto, abhikkamathÃyasmanto, satthà [PTS Page 206] [\q 206/] no bhagavà anuppatto'ti. 5. Atha kho Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo bhagavantaæ paccuggantvà eko bhagavato pattacÅvaraæ paÂiggahesi. Eko Ãsanaæ pa¤¤Ãpesi. Eko pÃdodakaæ upaÂÂhapesi. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Nisajja4 kho bhagavà pÃde pakkhÃlesi. Tepi kho Ãyasmanto bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. 6. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ anuruddhaæ bhagavà etadavoca: kacci vo anuruddhà khamanÅyaæ? Kacci yÃpanÅyaæ? Kacci piï¬akena na kilamathÃ"ti. "KhamanÅyaæ bhagavÃ, yÃpanÅyaæ bhagavÃ, na ca mayaæ bhante piï¬akena kilamÃmà "ti. ----------------------- 1. NÃtike, machasaæ 2. Kimilo, machasaæ. SyÃ, 3. PaÂisallÃïÃ, machasaæ syÃ. 4. Nisajja pÃde, syÃ. 5. KilamitthÃti, syÃ. 6. Kilamimha,syÃ. [BJT Page 496] [\x 496/] 8. Kacci pana vo anuruddhà samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà viharathÃti? 9. "Taggha mayaæ bhante samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà viharÃmÃ"ti. 10. YathÃkathaæ pana tumhe anuruddhà samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà viharathÃti? 11. " Idha mayhaæ bhante evaæ hoti: 'lÃbhà vata me suladdhaæ vata me, yohaæ eva rÆpehi sabrahmacÃrÅhi saddhiæ viharÃmÅ'ti. Tassa mayhaæ bhante imesu Ãyasmantesu mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ 1 ceva raho ca. Mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ ceva raho ca. Mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ ceva raho ca. Tassa mayhaæ bhante evaæ hoti: 'yannÆnÃhaæ sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæyeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vatteyya'nti. So kho ahaæ bhante sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæyeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vattÃmi. NÃnà hi kho no bhante kÃyÃ. Eka¤ca pana ma¤¤e citta"nti. ùyasmÃpi kho nandiyo bhagavantaæ etavoca: mayhampi kho bhante evaæ hoti: 'lÃbhà vata me, suladdhaæ vata me, yohaæ evarÆpehi sabrahmacÃrÅhi saddhiæ viharÃmÅ'ti. Tassa mayhaæ bhante imesu Ãyasmantesu mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ ceva raho ca. Mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ ceva raho ca. Tassa mayhaæ bhante evaæ hoti: 'yannÆnÃhaæ sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæyeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vatteyyanti. So kho ahaæ bhante sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæyeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vattÃmi. NÃnà hi kho no bhante kÃyÃ. Eka¤ca pana ma¤¤e citta'nti. Evaæ kho mayaæ bhante samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà viharÃmÃ"ti. 12. ùyasmÃpi kho kimbilo bhagavantaæ etavoca: mayhampi kho bhante evaæ hoti: 'lÃbhà vata me, suladdhaæ vata me, yohaæ evarÆpehi sabrahmacÃrÅhi saddhiæ viharÃmÅ'ti. Tassa mayhaæ bhante imesu Ãyasmantesu mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ ceva raho ca. Mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ ceva raho ca. Mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ ceva raho ca. Tassa mayhaæ bhante evaæ hoti: 'yannÆnÃhaæ [PTS Page 207] [\q 207/] sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæyeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vatteyyanti. So kho ahaæ bhante sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæyeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vattÃmi. NÃnà hi kho no bhante kÃyÃ. Eka¤ca pana ma¤¤e citta'nti. Evaæ kho mayaæ bhante samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà viharÃmÃ"ti. 13. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ. Kacci pana vo anuruddhÃ, appamattà ÃtÃpino pahitattà viharathÃti? 14. "Taggha mayaæ bhante appamattà ÃtÃpino pahitattà viharÃmÃ"ti. 15. YathÃkathampana tumhe anuruddhà appamattà ÃtÃpino pahitattà viharathÃti? --------------------- 1. ùviæ, syÃ. ùvÅ, i. [BJT Page 498] [\x 498/] 16. "Idha pana bhante amhÃkaæ yo paÂhamaæ gÃmato piï¬Ãya paÂikkamati, so ÃsanÃni pa¤¤Ãpeti. PÃnÅyaæ paribhojanÅyaæ upaÂÂhapeti1. AvakkÃrapÃtiæ upaÂÂhapeti. Yo pacchà gÃmato piï¬Ãya paÂikkamati, sace hoti bhuttÃvaseso, sace ÃkaÇkhati, bhu¤jati. No ce ÃkaÇkhati, appaharite và cha¬¬eti. AppÃïake và udake opilÃpeti. So ÃsanÃni paÂisÃmeti. PÃnÅyaæ paribhojanÅyaæ paÂisà meti. AvakkÃrapÃtiæ paÂisÃmeti. Bhattaggaæ sammajjati. Yo passati pÃnÅyaghaÂaæ và paribhojanÅyaghaÂaæ và vaccaghaÂaæ và rittaæ tucchaæ, so upaÂÂhapeti. Sacassa2 hoti avisayhaæ, hatthavikÃrena dutiyaæ Ãmantetvà hatthavilaÇghakena upaÂÂhapema. Natveva mayaæ bhante tappaccayà vÃcaæ bhindÃma. Pa¤cÃhikaæ kho pana mayaæ bhante sabbarattikaæ3 dhammiyà kathÃya sannisÅdÃma. Evaæ kho mayaæ bhante appamattà ÃtÃpino pahitattà viharÃmÃ"ti. 17. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ. Atthi pana vo anuruddhÃ, evaæ appamattÃnaæ ÃtÃpÅnaæ pahitattÃnaæ viharataæ4 uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃroti? 18. " Kiæ hi no siyà bhante. Idha mayaæ bhante yÃvadeva ÃkaÇkhÃma, vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ5 upasampajja viharÃma. Ayaæ kho no bhante amhÃkaæ appamattÃnaæ ÃtÃpÅnaæ pahitattÃnaæ viharataæ uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro"ti. 19. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ. Etassa pana vo anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa [PTS Page 208] [\q 208/] vihÃrassa paÂippassaddhiyà attha¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃroti? 20. "Kiæ hi no siyà bhante, idha mayaæ bhante yÃvadeva ÃkaÇkhÃma, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ 6 upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayama¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro"ti. ------------------------ 1. UpaÂÂhÃpeti,[PTS 2.]SacÃssa,machasaæ.SyÃ. 3. SabbarattiyÃ,[PTS 4.] ViharantÃnaæ, machasaæ 5. PaÂhamajjhÃnaæ,sÅ 6. DutiyajjhÃnaæ,sÅ. [BJT Page 500] [\x 500/] 21. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ. Etassa pana vo anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà attha¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃroti? 22. "Kiæ hi no siyà bhante, idha mayaæ bhante yÃvadeva ÃkaÇkhÃma pÅtiyà ca virÃgà upekkhakà ca viharÃma satà ca sampajÃnÃ. Sukha¤ca kÃyena paÂisaævedema. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayama¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro"ti. 23. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ. Etassa pana vo anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà attha¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃroti? 24. "Kiæ hi no siyà bhante, idha mayaæ bhante yÃvadeva ÃkaÇkhÃma sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayama¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro"ti. 25. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ. Etassa pana vo anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà attha¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃroti? 26. "Kiæ hi no siyà bhante. Idha mayaæ bhante yÃvadeva ÃkaÇkhÃma sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ [PTS Page 209] [\q 209/] upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayama¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro"ti. 27. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ. Etassa pana vo anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà attha¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃroti? [BJT Page 502] [\x 502/] 28. "Kiæ hi no siyà bhante, idha mayaæ bhante yÃvadeva ÃkaÇkhÃma, sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayama¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro "ti. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ, etassa pana vo anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà attha¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro"ti. ? Kiæ hi no siyà bhante, idha mayaæ bhante yÃvadeva ÃkaÇkhÃma, sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayama¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro "ti. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ, etassa pana vo anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà attha¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro ti? Kiæ hi no siyà bhante, idha mayaæ bhante yÃvadeva ÃkaÇkhÃma, sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayama¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro"ti. 29. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ, etassa pana vo anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà attha¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃroti? 30. "Kiæ hi no siyà bhante, idha mayaæ bhante yÃvadeva ÃkaÇkhÃma, sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharÃma. Pa¤¤Ãya ca no disvà Ãsavà parikkhÅïÃ.1 Etassa bhante vihÃrassa samatikakamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayama¤¤o uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro.2 Imasmà ca3 mayaæ bhante phÃsuvihÃrà a¤¤aæ phÃsuvihÃraæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và na samanupassÃmÃ"ti. 31. SÃdhu, sÃdhu, anuruddhÃ, etasmà anuruddhà phÃsuvihÃrà a¤¤o phÃsuvihÃro uttaritaro và païÅtataro và natthÅti. 32. Atha kho bhagavà Ãyasmanta¤ca anuruddhaæ Ãyasmanta¤ca nandiyaæ Ãyasmanta¤ca kimbilaæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi.4 33. Atha kho Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo bhagavantaæ anusaæsÃvetvaæ5 tato paÂinivattitvà Ãyasmà [PTS Page 210] [\q 210/] ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo Ãyasmantaæ anuruddhaæ etadavocuæ: "Kinnu6 mayaæ Ãyasmato anuruddhassa evamÃrocimha:7 'imÃsa¤ca imÃsa¤ca vihÃrasamÃpattÅnaæ mayaæ lÃbhino'ti yaæ no Ãyasmà anuruddho bhagavato sammukhà yÃva ÃsavÃnaæ khayà pakÃsesÅ"ti? ---------------------- 1. ParikkhÅïà honti, syÃ. 2. PhÃsuvihÃroti, syà 3. ImasmÃ, machasaæ. 4. Pakkami,machasaæ. 5. AnusaæyÃyitvÃ, syÃ. Machasaæ. 6. Kinnu kho mayaæ, machasaæ, syÃ. [PTS.] SÅmu, 7. EvamÃrocimhÃ, syÃ. [BJT Page 504] [\x 504/] 34. Na kho me Ãyasmanto evamÃrocesuæ: imÃsa¤ca imÃsa¤ca vihÃrasamÃpattÅnaæ mayaæ lÃbhinoti, api ca1 me ÃyasmantÃnaæ cetasà ceto paricca vidito: imÃsa¤ca imÃsa¤ca vihÃrasamÃpattÅnaæ ime Ãyasmanto lÃbhinoti. DevatÃpi me etamatthaæ Ãrocesuæ: imÃsa¤ca imÃsa¤ca vihÃrasamÃpattÅnaæ Ãyasmanto lÃbhinoti. Taæ2 me bhagavatà pa¤hÃbhi puÂÂhena byÃkatanti. 35. Atha kho dÅgho parajano yakkho yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho dÅgho parajano yakkho bhagavantaæ etadavoca: " lÃbhà bhante3 vajjÅnaæ, suladdhalÃbhà vajjipajÃya,4 yattha tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho, ime ca tayokulaputtÃ, Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo"ti. 36. DÅghassa parajanassa yakkhassa saddaæ sutvà bhummà devà saddamanussÃvesuæ: "lÃbhà vata bho vajjÅnaæ, suladdhalÃbhà vajjipajÃya, yattha tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho, ime ca tayo kulaputtà Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo"ti. BhummÃnaæ devÃnaæ saddaæ sutvà cÃtummahÃrÃjikà devà saddamanussÃvesuæ: "lÃbhà vata bho vajjÅnaæ, suladdhalÃbhà vajjipajÃya, yattha tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho, ime ca tayo kulaputtà Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo"ti cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devà saddaæ sutvà tÃvatiæsà devà saddamanussÃvesuæ: " lÃbhà vata bho vajjÅnaæ, suladdhalÃbhà vajjipajÃya, yattha tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho, ime ca tayo kulaputtà Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo"ti. TÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ saddaæ sutvà yÃmà devà saddamanussÃvesuæ: "lÃbhà vata bho vajjÅnaæ, suladdhalÃbhà vajjipajÃya, yattha tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho, ime ca tayo kulaputtà Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo"ti. YÃmÃnaæ devÃnaæ saddaæ sutvà tusità devà saddamanussÃvesuæ: " lÃbhà vata bho vajjÅnaæ, suladdhalÃbhà vajjipajÃya, yattha tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho, ime ca tayo kulaputtà Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo"ti. TusitÃnaæ devÃnaæ saddaæ sutvà nimmÃnaratÅ devà saddamanussÃvesuæ: "lÃbhà vata bho vajjÅnaæ, suladdhalÃbhà vajjipajÃya, yattha tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho, ime ca tayo kulaputtà Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo"ti. NimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ saddaæ sutvà paranimmitavasavattino devà saddamanussÃvesuæ: " lÃbhà vata bho vajjÅnaæ, suladdhalÃbhà vajjipajÃya, yattha tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho, ime ca tayo kulaputtà Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo"ti. ParanimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ5 saddaæ sutvà brahmakÃyikà devà saddamanussÃvesuæ:" lÃbhà vata bho vajjÅnaæ, suladdhalÃbhà vajjipajÃya, yattha tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho, ime ca tayo kulaputtà Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca nandiyo Ãyasmà ca kimbilo"ti. Itiha te Ãyasmanto tena khaïena tena muhuttena yÃva brahmalokà vidità ahesuæ. 37. Evametaæ dÅgha, evametaæ dÅgha yasmÃpi dÅgha, kulà ete tayo kulaputtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, ta¤cepi kulaæ ete tayo kulaputte pasannacittaæ anussareyya, tassapassa6 kulassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 38. DÅgha, yasmÃpi kulaparivaÂÂà ete tayo kulaputtà agÃrasmà [PTS Page 211] [\q 211/] anagÃriyaæ pabbajitÃ, so cepi kulaparivaÂÂo ete tayo kulaputte pasannacitto anussareyya, tassapassa kulaparivaÂÂassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. ----------------------------- 1. Api kho, syÃ. 2. Tamenaæ, machasaæ, [PTS.S? 3.] LÃbhà vata bhante, machasaæ. 4. Suladdha lÃbhà vata bho vajjÅnaæ pajÃya, syÃ. 5 Paranimmitavasavatti devÃ, machasaæ syÃ. 6 TassapÃssa, machasaæ. [BJT Page 506] [\x 506/] 39. Yasmà pi dÅgha, gÃmà ete tayo kulaputtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, so cepi gÃmo ete tayo kulaputte pasannacitto anussareyya, tassapassa 1 gÃmassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 40. Yasmà pi dÅgha, nigamà ete tayo kulaputtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, so cepi nigamo ete tayo kulaputte pasannacitto anussareyya, tassapassa 1 nigamassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 41. Yasmà pi dÅgha, nagarà ete tayo kulaputtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, ta¤cepi nagaraæ ete tayo kulaputte pasannacitto anussareyya, tassapassa 1 nagarassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 42. Yasmà pi dÅgha, janapadà ete tayo kulaputtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, so cepi janapado ete tayo kulaputte pasannacitto anussareyya, tassapassa 1 janapadassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 43. Sabbe cepi dÅgha, khattiyà ete tayo kulaputte pasannacittà anussareyyuæ, sabbesÃnampassa2 khattiyÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 44. Sabbe cepi dÅgha, brÃhmaïà ete tayo kulaputte pasannacittà anussareyyuæ, sabbesÃnampassa2 brÃhmaïÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 45. Sabbe cepi dÅgha, vessÃ3 ete tayo kulaputte pasannacittà anussareyyuæ, sabbesÃnampassa2 vessÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 46. Sabbe cepi dÅgha, suddà ete tayo kulaputte pasannacittà anussareyyuæ, sabbesÃnampassa2 suddÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 47. Sadevako cepi dÅgha, loko samÃrako sabrahmako, sassamaïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussà ete tayo kulaputte pasannacittà anussareyya, sadevakassa passa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 48. Passa dÅgha, yÃva¤cete tayo kulaputtà bahujanahitÃya paÂipannà bahujanasukhÃya lokÃnukampakÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano dÅgho parajano yakkho bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. [PTS Page 212] [\q 212/] CÆÊagosiÇgasuttaæ paÂhamaæ. ---------------------- 1.PÃssa, machasaæ, 2. SabbesÃnaæ pÃssa, machasaæ. Sabbesaæ passa, syÃ. 3. Sabbecepi dÅgha brÃhmaïà -pe-, sabbe cepi dÅgha vessà pe - machasaæ.SyÃ. [BJT Page 508] [\x 508/] 1.4.2. MahÃgosiÇgasuttaæ dutiyaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà gosiÇgasÃlavanadÃye viharati sambahulehi abhi¤¤Ãtehi abhi¤¤Ãtehi therehi sÃvakehi saddhiæ: Ãyasmatà ca sÃriputtena Ãyasmatà ca mahÃmoggallÃnena Ãyasmatà ca anuruddhena Ãyasmatà ca revatena Ãyasmatà ca Ãnandena - a¤¤ehi ca abhi¤¤Ãtehi therehi sÃvakehi saddhiæ. 2. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno sÃyanhasamayaæ paÂisallÃïà vuÂÂhito yenÃyasmà mahÃkassapo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ mahÃkassapaæ etadavoca: ÃyÃmÃvuso kassapa yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkamissÃma dhammasavaïÃyÃti. EvamÃvusoti kho Ãyasmà mahÃkassapo Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa paccassosi. 3. Atha kho Ãyasmà ca mahÃmoggallÃno Ãyasmà ca mahÃkassapo Ãyasmà ca anuruddho yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkamiæsu dhammasavaïÃya. Addasà kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmanta¤ca mahÃmoggallÃnaæ Ãyasmanta¤ca mahÃkassapaæ Ãyasmanta¤ca anuruddhaæ yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkamante dhammasavaïÃya. DisvÃna yenÃyasmà revato tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ revataæ etadavoca: upasaÇkamantà kho amÆ Ãvuso revata sappurisà yenÃyasmà sÃriputto tena dhammasavaïÃya. ùyÃmÃvuso revata yenÃyasmà sÃriputto tenusaÇkamissÃma dhammasavaïÃyÃti. EvamÃvusoti kho Ãyasmà revato Ãyasmato Ãnandassa paccassosi. Atha kho Ãyasmà ca revato Ãyasmà ca Ãnando yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkamiæsu dhammasavaïÃya. 4. Addasà kho Ãyasmà sÃriputto Ãyasmanta¤ca revataæ Ãyasmanta¤ca Ãnandaæ dÆratova Ãgacchante. DisvÃna Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: " etu kho Ãyasmà Ãnando, sÃgataæ Ãyasmato Ãnandassa bhagavato upaÂÂhÃkassa bhagavato santikÃvacarassa. RamaïÅyaæ Ãvuso Ãnanda gosiÇgasÃlavanaæ, dosinà ratti, sabbapÃliphullÃ1 sÃlÃ, dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso Ãnanda bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"tÅ?. -------------------------- 1.SabbaphÃliphullÃ[PTS] [BJT Page 510] [\x 510/] (ùyasmà Ãnando:) 5. "IdhÃvuso [PTS Page 213] [\q 213/] sÃriputta bhikkhu bahussuto hoti sutadharo sutasannivayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti, dhatÃ, vacasà paricitÃ, manusÃnupekkhitÃ, diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So catassannaæ1 parisÃnaæ dhammaæ deseti parimaï¬alehi padabya¤janehi appabaddhehi2 anusayasamugghÃtÃya. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 6. Evaæ vutte Ãyasmà sÃriputto Ãyasmantaæ revataæ etadavoca: byÃkataæ kho Ãvuso revata Ãyasmatà Ãnandena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ revataæ pucchÃma. RamaïÅyaæ Ãvuso revata gosiÇgasÃlavanaæ, dosinà ratti, sabbapÃliphullà sÃlÃ, dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso revata bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti? (ùyasmà revato:) 7. "IdhÃvuso sÃriputta, bhikkhu paÂisallÃïÃrÃmo hoti paÂisallÃïarato, ajjhattaæ cetosamathamanuyutto, anirÃkatajjhÃno, vipassanÃya samannÃgato, brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 8. Evaæ vutte Ãyasmà sÃriputto Ãyasmantaæ anuruddhaæ etadavoca: byÃkataæ kho Ãvuso anuruddha Ãyasmatà revatena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ anuruddhaæ pucchÃma: ramaïÅyaæ Ãvuso anuruddha gosiÇgasÃlavanaæ, dosinà ratti, sabbapÃliphullà sÃlÃ, dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. Kathaæ rÆpena Ãvuso anuruddha bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti.? (ùyasmà anuruddho:) 9. "IdhÃvuso sÃriputta, bhikkhu dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ oloketi3. SeyyathÃpi Ãvuso sÃriputta cakkhumà puriso uparipÃsÃdavaragato sahassaæ nemimaï¬alÃnaæ olokeyya, evameva kho Ãvuso sÃriputta bhikkhu dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ oloketi. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. ------------------------- 1.Catunnaæ,machasaæ.I. 2. Anuppabaddhehi, machasaæ, syÃ. 3. Voloketi, machasaæ.SyÃ. [BJT Page 512] [\x 512/] 10. Evaæ vutte Ãyasmà sÃriputto Ãyasmantaæ mahÃkassapaæ etadavoca: byÃkataæ kho Ãvuso kassapa Ãyasmatà anuruddhena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ mahÃkassapaæ pucchÃma: ramaïÅyaæ Ãvuso kassapa gosiÇgasÃlavanaæ, dosinà ratti, sabbapÃliphullà sÃlÃ, dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso kassapa [PTS Page 214] [\q 214/] bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti? (ùyasmà mahÃkassapo:) 11. "IdhÃvuso sÃriputta bhikkhu attanà ca Ãra¤¤ako hoti Ãra¤¤akattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca piï¬apÃtiko hoti piï¬apÃtikattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca paæsukÆliko hoti paæsukÆlikattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca tecÅvariko hoti tecÅvarikattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca appiccho hoti appicchatÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca santuÂÂho hoti santuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ.Attanà ca pavivitto hoti pavivekassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca asaæsaÂÂho hoti asaæsaggassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca Ãraddhaviriyo1 hoti viriyÃrambhassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca sÅlasampanno hoti sÅlasampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca samÃdhisampanno hoti samÃdhisampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti pa¤¤ÃsampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca vimuttisampanno hoti vimuttisampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca vimutti¤Ãïadassanasampanno hoti vimutti¤ÃïadassanasampadÃya ca vaïïavÃdÅ. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 12. Evaæ vutte Ãyasmà sÃriputto Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ etadavoca: byÃkataæ kho Ãvuso moggallÃna Ãyasmatà mahÃkassapena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ pucchÃma: ramaïÅyaæ Ãvuso moggallÃna gosiÇgasÃlavanaæ, dosinà ratti, sabbapÃliphullà sÃlÃ, dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso moggallÃna bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti? (ùyasmà mahÃmoggallÃno:) 13. " IdhÃvuso sÃriputta dve bhikkhÆ abhidhammakathaæ kathenti. Te a¤¤ama¤¤aæ pa¤haæ pucchanti.2 A¤¤ama¤¤assa pa¤haæ puÂÂhà vissajjenti no ca saæsÃdenti.3 DhammÅ ca nesaæ kathà pavattanÅ hoti. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. ----------------------- 1. Viriyo - viriyÃrambhe, machasaæ. 2. A¤¤ama¤¤aæ pucchanti, syÃ. 3. SaæsÃrenti, machasaæ. [BJT Page 514] [\x 514/] 14. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: "byÃkataæ kho Ãvuso sÃriputta amhehi sabbeheva yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ pucchÃma: ramaïÅyaæ Ãvuso sÃriputta gosiÇgasÃlavanaæ. Dosinà ratti. SabbapÃlipullà sÃlÃ. Dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. (ùyasmà sÃriputto:) 15. " IdhÃvuso moggallÃna bhikkhu cittaæ vasaæ vatteti, no ca bhikkhu cittassa vasena vattati. So yÃya vihÃrasamÃpattiyà [PTS Page 215] [\q 215/] ÃkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà pubbanhasamayaæ viharati. YÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati majjhantikaæ1 samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà majjhantikaæ samayaæ viharati. YÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà sÃyanhasamayaæ viharati. SeyyathÃpi Ãvuso moggallÃna ra¤¤o và rÃjamahÃmattassa và nÃnÃrattÃnaæ dussÃnaæ dussakaraï¬ako pÆro assa, so ya¤¤adeva dussayugaæ ÃkaÇkheyya pubbanhasamayaæ pÃrupituæ taæ tadeva dussayugaæ pubbanhasamayaæ pÃrupeyya, ya¤¤adeva dussayugaæ ÃkaÇkheyya majjhantikaæ samayaæ pÃrupituæ taæ tadeva dussayugaæ majjhantikaæ samayaæ pÃrupeyya, ya¤¤adeva dussayugaæ ÃkaÇkheyya sÃyanhasamayaæ pÃrupituæ taæ tadeva dussayugaæ sÃyanhasamayaæ pÃrupeyya, evameva kho Ãvuso moggallÃna bhikkhu cittaæ vasaæ vatteti, no ca bhikkhu cittassa vasena vattati . So yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà pubbanhasamayaæ viharati. YÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati majjhantikaæ samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà majjhantikaæ samayaæ viharati. YÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà sÃyanhasamayaæ viharati. EvarÆpena kho Ãvuso moggallÃna bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 16. Atha kho Ãyasmà sÃriputto te Ãyasmante etadavoca: byÃkataæ kho Ãvuso amhehi sabbeheva yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. ùyÃmÃvuso yena bhagavà tenupasaÇkamitvà etamatthaæ bhagavato ÃrocessÃma, yathà no bhagavà byÃkarissati tathà naæ dhÃressÃmÃ'ti. EvamÃvusoti kho te Ãyasmanto Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ------------------------ 1. Majjhanhikasamayaæ-machasaæ. [BJT Page 516] [\x 516/] 17. Atha kho te Ãyasmanto yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: " idha bhante Ãyasmà ca revato Ãyasmà ca Ãnando yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu dhammasavaïÃya. Addasaæ kho ahaæ bhante Ãyasmanta¤ca revataæ Ãyasmanta¤ca Ãnandaæ dÆratova Ãgacchante. DisvÃna [PTS Page 216] [\q 216/] Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavocaæ: etu kho Ãyasmà Ãnando sÃgataæ Ãyasmato Ãnandassa bhagavato upaÂÂhÃkassa bhagavato santikÃvacarassa. RamaïÅyaæ Ãvuso Ãnanda gosiÇgasÃlavanaæ. Dosinà ratti. SabbapÃliphullà sÃlÃ. Dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso Ãnanda bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 18. Evaæ vutte bhante Ãyasmà Ãnando maæ etadavoca: "idhÃvuso sÃriputta bhikkhÆ bahussuto hoti sutadharo* sutasannicayo. Ye* te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatÃ1 vacasà paricitÃ, manasÃnupekkhitÃ, diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So catassannaæ parisÃnaæ dhammaæ deseti parimaï¬alehi padabya¤janehi appabaddhehi anusayasamugghÃtÃya. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 19. "SÃdhu sÃdhu sÃriputa, yathà taæ Ãnandova sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. ùnando hi sÃriputta bahussuto sutadharo sutasannicayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti, dhatÃ,3 vacasà paricità manasÃnupekkhitÃ, diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So catassannaæ parisÃnaæ dhammaæ deseti parimaï¬alehi padabya¤janehi appabaddhehi anusayasamugghÃtÃyÃ"ti. 20. Evaæ vutte ahaæ bhante Ãyasmantaæ revataæ etadavocaæ: "byÃkataæ kho Ãvuso revata Ãyasmatà Ãnandena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ revataæ pucchÃma: ramaïÅyaæ Ãvuso revata gosiÇgasÃlavanaæ. Dosinà ratti. SabbapÃliphullà sÃlÃ. Dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso revata bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. -------------------------- *Sutadharo - pe- anusayasamugghÃtÃya, machasaæ * ye -pe- anusayamugghÃtÃ, syÃ, 1. DhÃtÃ-machasaæ. [BJT Page 518] [\x 518/] 21. Evaæ vutte bhante Ãyasmà revato maæ etadavoca: "idhÃvuso sÃriputta bhikkhu paÂisallÃïÃrÃmo hoti, paÂisallÃïarato, ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno, vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 22. "SÃdhu sÃdhu sÃriputta, yathà taæ revatova sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. Revato hi sÃriputta paÂisallÃïÃrÃmo paÂisallÃïarato, ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno, vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃna"nti. [PTS Page 217] [\q 217/] 23. Evaæ vutte ahaæ bhante Ãyasmantaæ anuruddhaæ etadavocaæ: " byÃkataæ kho Ãvuso anuruddha Ãyasmatà revatena* yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ anuruddhaæ pucchÃma: ramaïÅyaæ Ãvuso anuruddha gosiÇgasÃlavanaæ. Dosinà ratti. SabbapÃliphullà sÃlÃ. Dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso anuruddha bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 24. Evaæ vutte bhante Ãyasmà anuruddho maæ etadavoca: " idhÃvuso sÃriputta bhikkhu dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ oloketi.1 SeyyathÃpi Ãvuso sÃriputta cakkhumà puriso* uparipÃsÃdavaragato sahassaæ nemimaï¬alÃnaæ olokeyya2, evameva kho Ãvuso sÃriputta bhikkhu visuddhena atikkantamÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ oloketi. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 25. " SÃdhu sÃdhu sÃriputta, yathà taæ anuruddhova sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. Anuruddho hi sÃriputta dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ oloketÅ"ti. 26. Evaæ vutte ahaæ bhante Ãyasmantaæ mahÃkassapaæ etadavocaæ: " byÃkataæ kho Ãvuso kassapa Ãyasmatà anuruddhena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ mahÃkassapaæ pucchÃma: ramaïÅyaæ Ãvuso kassapa gosiÇgasÃlavanaæ. Dosinà ratti. SabbapÃliphullà sÃlÃ. Dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso kassapa bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti.? ----------------------- * Revatena - pe- kathaærÆpena, machasaæ. Syà 1. Voloketi, sÅmu. * Cakkhumà puriso - pe- evarÆpena, machasaæ. 2. Volokeyya, sÅmu. [BJT Page 520] [\x 520/] Evaæ vutte bhante Ãyasmà mahÃkassapo maæ etadavoca: "idhÃvuso sÃriputta bhikkhu attanà ca Ãra¤¤ako hoti Ãra¤¤akattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca piï¬apÃtiko hoti piï¬apÃtikattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca paæsukÆliko hoti paæsukÆlikattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca tecÅvariko hoti tecÅvarikattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca appiccho hoti appicchatÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca santuÂÂho hoti santuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca pavivitto hoti pavivekassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca asaæsaÂÂho hoti asaæsaggassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca Ãraddhaviriyo hoti viriyÃrambhassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca sÅlasampanno hoti sÅlasampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca samÃdhisampanno hoti samÃdhisampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti pa¤¤ÃsampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca vimuttisampanno hoti vimuttisampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca vimutti¤Ãïadassanasampanno hoti vimutti¤ÃïadassanasampadÃya ca vaïïavÃdÅ. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ [PTS Page 218] [\q 218/] sobheyyÃ"ti. 27. " SÃdhu sÃdhu sÃriputta, yathà taæ1 kassapova sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. Kassapo hi sÃriputta attanà ca Ãra¤¤ako Ãra¤¤akattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca piï¬apÃtiko piï¬apÃtikattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca paæsukÆliko paæsukÆlikattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca tecÅvariko tecÅvarikattassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca appiccho appicchatÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca santuÂÂho santuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca pavivitto pavivekassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca asaæsaÂÂho asaæsaggassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca Ãraddhaviriyo viriyÃrambhassa ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca sÅlasampanno sÅlasampadÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca samÃdhisampanno samÃdhisampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca pa¤¤Ãsampanno pa¤¤ÃsampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca vimuttisampanno vimuttisampadÃya ca vaïïavÃdÅ. Attanà ca vimutti¤Ãïadassanasampanno vimutti¤ÃïadassanasampadÃya ca vaïïavÃdÅ"ti. [BJT Page 522] [\x 522/] 28. Evaæ vutte ahaæ bhante Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ etadavocaæ: " byÃkataæ kho Ãvuso moggallÃna Ãyasmatà mahÃkassapena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ pucchÃma: ramaïÅyaæ Ãvuso moggallÃna gosiÇgasÃlavanaæ. Dosinà ratti. SabbapÃliphullà sÃlÃ. Dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso moggallÃna bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti.? 29. Evaæ vutte bhante Ãyasmà mahÃmoggallÃno maæ etadavoca: "idhÃvuso sÃriputta dve bhikkhÆ abhidhammakathaæ kathenti, te a¤¤ama¤¤aæ pa¤haæ pucchanti, a¤¤ama¤¤assa pa¤haæ puÂÂhà vissajjenti no ca saæsÃdenti,1 dhammÅ ca nesaæ kathà pavattanÅ hoti. EvarÆpena kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 30. "SÃdhu sÃdhu sÃriputta, yathà taæ moggallÃnova sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. MoggallÃno hi sÃriputta dhammakathiko'ti. 31. Evaæ vutte Ãyasmà mahÃmoggallÃno bhagavantaæ etadavoca: atha khvÃhaæ bhante Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavocaæ: " byÃkataæ kho Ãvuso sÃriputta amhehi sabbaheva yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. TatthadÃni mayaæ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ pucchÃma: ramaïÅyaæ Ãvuso sÃriputta gosiÇgasÃlavanaæ. Dosinà ratti. SabbapÃliphullà sÃlÃ. Dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti.? 32. Evaæ vutte bhante Ãyasmà sÃriputto maæ etadavoca: "idhÃvuso moggallÃna bhikkhu cittaæ vasaæ vatteti, no ca bhikkhu cittassa vasena vattati. So yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà pubbanhasamayaæ viharati. YÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati majjhantikaæ samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà majjhantikaæ samayaæ viharati. YÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà sÃyanhasamayaæ viharati. - ---------------------- 1. SaæsÃrenti, machasaæ. [BJT Page 524] [\x 524/] SeyyathÃpi Ãvuso moggallÃna, ra¤¤o và rÃjamahÃmattassa và nÃnÃrattÃnaæ dussÃnaæ dussakaraï¬ako pÆro assa, so ya¤¤adeva dussayugaæ ÃkaÇkheyya pubbanhasamayaæ [PTS Page 219] [\q 219/] pÃrupituæ taæ tadeva dussayugaæ pubbanhasamayaæ pÃrupeyya, ya¤¤adeva dussayugaæ ÃkaÇkheyya majjhantikaæ samayaæ pÃrupituæ taæ tadeva dussayugaæ majjhantikaæ samayaæ pÃrupeyya, ya¤¤adeva dussayugaæ ÃkaÇkheyya sÃyanhasamayaæ pÃrupituæ taæ tadeva dussayugaæ sÃyanhasamayaæ pÃrupeyya, evameva kho Ãvuso moggallÃna bhikkhu cittaæ vasaæ vatteti, no ca bhikkhu cittassa vasena vattati. So yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà pubbanhasamayaæ viharati. YÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati majjhantikaæ samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà majjhantikaæ samayaæ viharati. YÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharituæ, tÃya vihÃrasamÃpattiyà sÃyanhasamayaæ viharati. EvarÆpena kho Ãvuso moggallÃna bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃ"ti. 32. "SÃdhu sÃdhu moggallÃna, yathà taæ sÃriputtova sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. SÃriputto hi moggallÃnaæ3 cittaæ vasaæ vatteti. No ca sÃriputto cittassa vasena vattati. So yÃya vihÃrasamÃpattiyÃ. ùkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà pubbanhasamayaæ viharati. YÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati majjhantikaæ samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà majjhantikaæ samayaæ viharati yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà sÃyanhasamayaæ viharati"ti. 33. Evaæ vutte Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: kassa nu kho bhante subhÃsitanti? 34. Sabbesaæ vo sÃriputta subhÃsitaæ pariyÃyena: api ca mamapi1 suïÃtha yathÃrÆpena bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyya.2 Idha sÃriputta bhikkhu pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvà 'na tÃvÃhaæ imaæ pallaÇkaæ bhindissÃmi yÃva me nÃnupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅ'ti. EvarÆpena kho sÃriputta bhikkhunà gosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te Ãyasmanto bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 220] [\q 220/] MahÃgosiÇgasuttaæ dutiyaæ. ------------------------ 1.Mama vacanaæ, syÃ. 2. SobheyyÃti, syÃ. 3 [BJT] mognallÃnaæ [corrected to] moggallÃnaæ [BJT Page 526] [\x 526/] 1.4.3. MahÃgopÃlakasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: bhikkhavoti. Bhadante'ti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. EkÃdasahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato gopÃlako abhabbo gogaïaæ pariharituæ phÃtikattuæ.1 Katamehi ekÃdasahi? Idha bhikkhave gopÃlako na rÆpa¤¤Æ hoti. Na lakkhaïakusalo hoti. Na ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti. Na vaïaæ paÂicchÃdetà hoti. Na dhÆmaæ kattà hoti. Na titthaæ jÃnÃti. Na pÅtaæ jÃnÃti. Na vÅthiæ jÃnÃti. Na gocarakusalo hoti. AnavasesadohÅ ca hoti. Ye te usabhà gopitaro gopariïÃyakà te na atireka pÆjÃya pÆjetà hoti. Imehi kho bhikkhave ekÃdasahi aÇgehi samannÃgato gopÃlako abhabbo gogaïaæ pariharituæ phÃtikattuæ. 3. Evameva ko bhikkhave ekÃdasahi dhammehi2 samannÃgato bhikkhu abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Katamehi ekÃdasahi? Idha bhikkhave bhikkhu na rÆpa¤¤Æ hoti. Na lakkhaïakusalo hoti.Na ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti. Na vaïaæ paÂicchÃdetà hoti. Na dhÆmaæ kattà hoti. Na titthaæ jÃnÃti. Na pÅtaæ jÃnÃti. Na vÅthiæ jÃnÃti. Na gocarakusalo hoti. AnavasesadohÅ ca hoti. Ye te bhikkhÆ ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakà tena na atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. (1) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na rÆpa¤¤Æ hoti? Idha bhikkhave bhikkhu "yaæ ki¤ci rÆpaæ sabbaæ rÆpaæ cattÃri mahÃbhÆtÃni catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpanti" yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na rÆpa¤¤Æ hoti. (2) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na lakkhaïakusalo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu " kammalakkhaïo bÃlo, kammalakkhaïo paï¬ito"ti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na lakkhaïakusalo hoti. ---------------------- 1. PhÃtiæ kÃtuæ, machasaæ. PhÃtikÃtuæ - syÃ. 2. AÇgehi, syÃ. [BJT Page 528] [\x 528/] (3) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu uppannaæ kÃmavitakkaæ adhivÃseti nappajahati na vinodeti na byantÅkaroti na anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ adhivÃseti nappajahati na vinodeti na byantÅkaroti na anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vihiæsÃvitakkaæ adhivÃseti nappajahati na vinodeti na byantÅkaroti na anabhÃvaæ gameti. Uppannuppanne pÃpake akusale dhamme adhivÃseti [PTS Page 221] [\q 221/] nappajahati na vinodeti na byantÅkaroti na anabhÃvaæ gameti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti. (4) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na vaïaæ paÂicchÃdetà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye na saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati sotindriyaæ, sotindriye na saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati ghÃnindriyaæ, ghÃnindriye na saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye na saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye na saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati manindriyaæ, manindriye na saævaraæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na vaïaæ paÂicchÃdetà hoti. (5) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na dhÆmaæ kattà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ na vitthÃrena paresaæ desetà hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na dhÆmaæ kattà hoti. (6) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na titthaæ jÃnÃti? Idha bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ, te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà na paripucchati na paripa¤hati: idaæ bhante kathaæ, imassa ko atthoti? Tassa te Ãyasmanto avivaÂa¤ceva na vivaranti, anuttÃnÅkata¤ca na uttÃnÅkaronti,1 anekavihitesu ca kaÇkhÃÂhÃnÅyesu dhammesu kaÇkhaæ na paÂivinodenti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na titthaæ jÃnÃti. (7) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na pÅtaæ jÃnÃti? Idha bhikkhave bhikkhu tathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne na labhati atthavedaæ, na labhati dhammavedaæ, na labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmojjaæ2. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na pÅtaæ jÃnÃti. ---------------------- 1. UttÃni karonti, machasaæ uttÃni [PTS. 2.] PÃmujjaæ - sÅmu. [BJT Page 530] [\x 530/] (8) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na vÅthiæ jÃnÃti? Idha bhikkhave bhikkhu ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na vÅthiæ jÃnÃti. (9) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na gocarakusalo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu cattÃro satipaÂÂhÃne yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ [PTS Page 222] [\q 222/] kho bhikkhave bhikkhu na gocarakusalo hoti. (10) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu anavasesadohÅ1 hoti? Idha bhikkhave bhikkhuæ saddhà gahapatikà abhihaÂÂhuæ pavÃrenti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi. Tatra bhikkhu na mattaæ jÃnÃti2 paÂiggahaïÃya. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu anavasesadohÅ hoti. (11) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakÃ, te na atirekapÆjÃya pÆjetà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakÃ, tesu na mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ3 ceva raho ca, na mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ ceva raho ca, na mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ ceva raho ca evaæ kho bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakÃ, te na atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. Imehi kho bhikkhave ekÃdasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. 4. EkÃdasahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato gopÃlako bhabbo gogaïaæ pariharituæ phÃtikattuæ. Katamehi ekÃdasahi? Idha bhikkhave gopÃlako rÆpa¤¤Æ hoti, lakkhaïakusalo hoti, ÃsÃÂikaæ sÃÂetÃ4 hoti, vaïaæ paÂicchÃdetà hoti, dhÆmaæ kattà hoti, titthaæ jÃnÃti, pÅtaæ jÃnÃti, vÅthiæ jÃnÃti, gocarakusalo hoti, sÃvassedohÅ ca hoti, ye te usabhà gopitaro gopariïÃyakÃ, te atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. Imehi kho bhikkhave ekÃdasahi aÇgehi samannÃgato gopÃlako bhabbo gogaïaæ pariharituæ phÃtikattuæ. ---------------------- 1.AnavasesadohÅ ca, syÃ. 2. Mattaæ na jÃnÃti, [PTS 3.] ùvi, sÅmu 4. HÃretÃ, machasaæ. [BJT Page 532] [\x 532/] 5. Evameva kho bhikkhave ekÃdasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Katamehi ekÃdasahi? Idha bhikkhave bhikkhu rÆpa¤¤Æ hoti, lakkhaïakusalo hoti, ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti, vaïaæ paÂicchÃdetà hoti, dhÆmaæ kattà hoti, titthaæ jÃnÃti, pÅtaæ jÃnÃti, vÅthÅæ jÃnÃti, gocarakusalo hoti, sÃvasesadohÅ ca hoti, ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakà te atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. (1) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu rÆpa¤¤Æ hoti? Idha bhikkhave bhikkhu yaæ ki¤ci rÆpaæ, sabbaæ rÆpaæ cattÃri [PTS Page 223] [\q 223/] mahÃbhÆtÃni catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu rÆpa¤¤Æ hoti. (2) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu lakkhaïakusalo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu 'kammalakkhaïo bÃlo, kammalakkhaïo paï¬ito'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu lakkhaïakusalo hoti. (3) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu uppannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vihiæsÃvitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti. (4) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu vaïaæ paÂicchÃdetà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati ghÃnindriyaæ, ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vaïaæ paÂicchÃdetà hoti. (5) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu dhÆmaæ kattà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ desetà hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dhÆmaæ kattà hoti. [BJT Page 534] [\x 534/] (6) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu titthaæ jÃnÃti? Idha bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ, te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripucchati paripa¤hati: idaæ bhante kathaæ, imassa ko atthoti? Tassa te Ãyasmanto avivaÂa¤ceva vivaranti, anuttÃnÅkata¤ca uttÃnÅkaronti, anekavihitesu ca kaÇkhÃÂhÃnÅyesu dhammesu kaÇkhaæ paÂivinodenti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu titthaæ jÃnÃti. (7) Katha¤ca bhikkhave [PTS Page 224] [\q 224/] bhikkhu pÅtaæ jÃnÃti? Idha bhikkhave bhikkhu tathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmojjaæ2. Evaæ kho bhikkhave bhikkhÆ pÅtaæ jÃnÃti. (8) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu vÅthiæ jÃnÃti? Idha bhikkhave bhikkhu ariyaæ aÂaÇgikaæ maggaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vÅthiæ jÃnÃti. (9) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu gocarakusalo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu cattÃro satipaÂÂhÃne yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu gocarakusalo hoti. (10) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu sÃvasesadohÅ1 hoti? Idha bhikkhave bhikkhuæ saddhà gahapatikà abhihaÂÂhuæ pavÃrenti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi. Tatra bhikkhu mattaæ jÃnÃti2 paÂiggahaïÃya. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu sÃvasesadohÅ hoti. (11) Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakÃ, te atÅrekapÆjÃya pÆjetà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakÃ, tesu mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ3 ceva raho ca, mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ ceva raho ca, mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ ceva raho ca evaæ kho bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakÃ, te atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. Imehi kho bhikkhave ekÃdasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjitunti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 225] [\q 225/] MahÃgopÃlakasuttaæ tatiyaæ. [BJT Page 536] [\x 536/] 1.4.4. CÆÊagopÃlakasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà vajjÅsu viharati ukkacelÃyaæ1 gaÇgÃya nadiyà tÅre. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavo'ti. 'Bhadante'ti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. BhÆtapubbaæ bhikkhave mÃgadhako gopÃlako duppa¤¤ajÃtiko vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye asamavekkhitvà gaÇgÃya nadiyà orimaæ tÅraæ asamavekkhitvà pÃrimaæ tÅraæ atittheneva gÃvo patÃresi uttaraæ tÅraæ suvidehÃnaæ.2 Atha kho bhikkhave gÃvo majjhegaÇgÃya nadiyà sote Ãmaï¬aliyaæ3 karitvà tattheva anayabyasanaæ Ãpajjiæsu. Taæ kissa hetu? Tathà hi so bhikkhave mÃgadhako gopÃlako duppa¤¤ajÃtiko vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye asamavekkhitvà gaÇgÃya nadiyà orimaæ tÅraæ asamavekkhitvà pÃrimaæ tÅraæ atittheneva gÃvo patÃresi uttaraæ tÅraæ suvidehÃnaæ. 3. Evameva kho bhikkhave ye keci4 samaïà và brÃhmaïà và akusalà imassa lokassa, akusalà parassa lokassa, akusalà mÃradheyyassa, akusalà amÃradheyyassa, akusalà amaccudheyyassa, tesaæ ye sotabbaæ saddahÃtabbaæ ma¤¤issanti, tesaæ taæ bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. 4. BhÆtapubbaæ bhikkhave mÃgadhako gopÃlako sappa¤¤ajÃtiko vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye samavekkhitvà gaÇgÃya nadiyà orimaæ tÅraæ samavekkhitvà pÃrimaæ tÅraæ tittheneva gÃvo patÃresi uttaraæ tÅraæ suvidehÃnaæ. So paÂhamaæ patÃresi ye te usabhà gopitaro gopariïÃyakÃ. Te tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu. AthÃpare patÃresi balavagÃvo, dammagÃvo.5 Tepi tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu. AthÃpare patÃresi vacchatare6 vacchatariyo. Tepi tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu. AthÃpare patÃresi vacchake kisabalake7 tepi tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu. - ----------------------- 1.UkkÃcelÃya, machasaæ [PTS 2.] VidehÃnaæ, yÃ. 3. ùmaï¬alikaæ, syà 4. Yehi keci, machasaæ. [PTS 5.] BalavagÃve dammagÃve, syÃ. [PTS 6.] Vacchatare ca,sÅ 7. KisÃbalake, machasaæ. [BJT Page 538] [\x 538/] BhÆtapubbaæ bhikkhave vacchako taruïako tÃvadeva jÃtako mÃtugoravakena vuyhamÃno, sopi tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamÃsi. Taæ kissa hetu? Tathà hi so bhikkhave mÃgadhako gopÃlako [PTS Page 226] [\q 226/] sappa¤¤ajÃtiko vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye samavekkhitvà gaÇgÃya nadiyà orimaæ tÅraæ samavakkhitvà pÃrimaæ tÅraæ tittheneva gÃvo patÃresi uttaraæ tÅraæ suvidehÃnaæ. 5. Evameva kho bhikkhave ye keci samaïà và brÃhmaïà và kusalà imassa lokassa, kusalà parassa lokassa, kusalà mÃradheyyassa, kusalà amÃradheyyassa, kusalà maccudheyyassa, kusalà amaccudheyyassa, tesaæ ye sotabbaæ saddahÃtabbaæ ma¤¤issanti, tesaæ taæ bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. 6. SeyyathÃpi bhikkhave ye te usabhà gopitaro gopariïÃyakà tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu, evameva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ arahanto khÅïÃsavà vusitavanto katakaraïÅyà ohitabhÃrà anuppattasadatthà parikkhÅïabhavasa¤¤ojanà sammada¤¤ÃvimuttÃ, te1 tiriyaæ mÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gatÃ.2. 7. SeyyathÃpi te bhikkhave balavagÃvo dammagÃvo tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu, evameva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ, tepi tiriyaæ mÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gamissanti. 8. SeyyathÃpi te bhikkhave vacchatarà vacchatariyo tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu, evameva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmino sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissanti, tepi tiriyaæ mÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gamisanti. 9. SeyyathÃpi te bhikkhave vacchakà kisabalakà tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu, evameva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà sambodhiparÃyanÃ, tepi tiriyaæ mÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gamissanti. --------------------- 1.Tepi, syÃ[PTS 2.]Gamissanti, sÅmu. [BJT Page 540] [\x 540/] 10. SeyyathÃpi so bhikkhave vacchako taruïako tÃvadeva jÃtako mÃtugoravakena vuyhamÃno tiriyaæ gaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamÃsi, evameva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ dhammÃnusÃrino saddhÃnusÃrino, tepi tiriyaæ mÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gamissanti. 11. Ahaæ kho pana bhikkhave [PTS Page 227] [\q 227/] kusalo imassa lokassa, kusalo parassa lokassa, kusalo mÃradheyyassa, kusalo amÃradheyyassa, kusalo maccudheyyassa, kusalo amaccudheyyassa tassa mayhaæ bhikkhave ye sotabbaæ saddahÃtabbaæ ma¤¤issanti, tesaæ taæ bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. 12. Idamavoca bhagavà idaæ vatvà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ: " Ayaæ loko paro loko1 jÃnatà suppakÃsito, Ya¤ca mÃrena samappattaæ appattaæ ya¤ca maccunÃ, Sabbaæ lokaæ abhi¤¤Ãya sambuddhena pajÃnatÃ, VivaÂaæ amatadvÃraæ khemaæ nibbÃnapattiyÃ. Chinnaæ pÃpimato sotaæ viddhastaæ vinaÊÅkataæ,2 PÃmujjabahulà hotha khemaæ patthetha3 bhikkhavo"ti. CÆÊagopÃlakasuttaæ catutthaæ. 1.4.5. CÆÊasaccakasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kuÂÃgÃrasÃlÃya. Tena kho pana samayena saccako nigaïÂhaputto vesÃliyaæ paÂivasati bhassappavÃdiko4 paï¬itavÃdo sÃdhusammato bahujanassa. So vesÃliyaæ parisatiæ5 evaæ vÃcaæ bhÃsati: " nÃhaæ taæ passÃmi samaïaæ và brÃhmaïaæ và saÇghiæ gaïiæ gaïÃcariyaæ, api6 arahantaæ sammÃsambuddhaæ paÂijÃnamÃnaæ, yo mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho na saÇkampeyya na sampakampeyya na sampavedheyya, yassa na kacchehi sedà mucceyyuæ.- ---------------------- 1. Paraloko sÅmu.[PTS 2.] VinaÂÂhikataæ,machasaæ. 3. PattatthÃ"tipi pÃÂho aÂÂhakathÃ, pattattha, machasaæ.[PTS 4.] BhassappavÃdako, machasaæ 5. Parisati,machasaæ. 6. Api ca, machasaæ. SyÃ. [BJT Page 542] [\x 542/] ThÆïa¤ce pahaæ1 acetanaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabheyyaæ, sÃpi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddhÃ2 saÇkampeyya sampakampeyya sampavedheyya. Ko pana vÃdo manussabhÆtassÃ"ti. 2. Atha kho Ãyasmà assaji pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya vesÃliæ piï¬Ãya pÃvisi. Addasà kho saccako nigaïÂhaputto vesÃliyaæ jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno [PTS Page 228] [\q 228/] anuvicaramÃno Ãyasmantaæ assajiæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna yenÃyasmà assaji tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà assajinà saddhiæ sammodiæ. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ3 vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho saccako nigaïÂhaputto Ãyasmantaæ assajiæ etadavoca: "Kathaæ pana bho assaji samaïo gotamo sÃvake vineti, kathambhÃgà ca pana samaïassa gotamassa sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattatÅ"ti. Evaæ kho aggivessana bhagavà sÃvake vineti, evambhÃgà ca pana bhagavato sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattati: "RÆpaæ bhikkhave aniccaæ, vedanà aniccÃ, sa¤¤Ã aniccÃ, saÇkhÃrà aniccÃ, vi¤¤Ãïaæ aniccaæ. RÆpaæ bhikkhave anattÃ, vedanà anattÃ, sa¤¤Ã anattÃ, saÇkhÃrà anattÃ, vi¤¤Ãïaæ anattÃ. Sabbe saÇkhÃrà aniccÃ, sabbe dhammà anattÃ"ti. Evaæ kho aggivessana bhagavà sÃvake vineti. EvambhÃgà ca pana bhagavato sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattatÅti. " Dussutaæ vata bho assaji assumha, ye mayaæ evaæ vÃdiæ samaïaæ gotamaæ assumha. AppevanÃma mayaæ kadÃci karahaci tena bhotà gotamena saddhiæ samÃgaccheyyÃma, appevanÃma siyà kocideva kathÃsallÃpo, appevanÃma tasmà pÃpakà diÂÂhigatà viveceyyÃmÃ"ti. 3. Tena kho pana samayeta pa¤camattÃni licchavisatÃni santhÃgÃre sannipatitÃni honti kenacideva karaïÅyena. Atha kho saccako nigaïÂhaputto yena te licchavÅ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà te licchavÅ etadavoca: " Abhikkamantu bhonto licchavÅ! Abhikkamantu bhonto licchavÅ! Ajja me samaïena gotamena saddhiæ kathÃsallÃpo bhavissati. Sace me samaïo gotamo tathà patiÂÂhissati, yathÃssa4 me ¤Ãta¤¤atarena sÃvakena assajinà nÃma bhikkhunà patiÂÂhitaæ, seyyathÃpi nÃma balavà puriso dÅghalomikaæ eÊakaæ lomesu gahetvà Ãka¬¬heyya parika¬¬heyya samparika¬¬eyya, evamevÃhaæ samaïaæ gotamaæ vÃdena vÃdaæ Ãka¬¬hissÃmi parika¬¬hissÃmi samparika¬¬hissÃmi. - ---------------------- 1. ThÆnaæ pÃhaæ, machasaæ. 2. Sopi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho, machasaæ, 3. SÃraïÅyaæ, machasaæ 4. YathÃca me, machasaæ - syÃ. [BJT Page 544] [\x 544/] SeyyathÃpi nÃma balavà soï¬ikÃkammakaro mahantaæ soï¬ikÃkila¤jaæ gambhÅre udakarahade pakkhipitvà kaïïe gahetvà Ãka¬¬heyya parika¬¬heyya samparika¬¬heyya, evamevÃhaæ samaïaæ gotamaæ vÃdena vÃdaæ Ãka¬¬hissÃmi parika¬¬hissÃmi samparika¬¬hissÃmi. SeyyathÃpi nÃma balavà soï¬ikÃdhutto [PTS Page 229] [\q 229/] vÃlaæ kaïïe gahetvà odhuneyya niddhuneyya nicchodeyya,1 evamevÃhaæ samaïaæ gotamaæ vÃdena vÃdaæ odhunissÃmi niddhunissÃmi nicchodessÃmi. SeyyathÃpi nÃma ku¤jaro saÂÂhihÃyano gambhÅraæ pokkharaïiæ ogahetvÃ2. Saïadhovikaæ3 nÃma kÅÊitajÃtaæ kÅÊati, evamevÃhaæ samaïaæ gotamaæ saïadhovikaæ ma¤¤e kÅÊitajÃtaæ kÅÊissÃmi. Abhikkamantu bhonto licchavÅ! Abhikkamantu bhonto licchavÅ! Ajja me samaïena gotamena saddhiæ kathÃsallÃpo bhavissatÅ "ti. 4. Tatrekacce licchavÅ evamÃhaæsu: " kiæ samaïo gotamo saccakassa nigaïÂhaputtassa vÃdaæ Ãropessati, atha kho saccako nigaïÂhaputto samaïassa gotamassa vÃdaæ ÃropessatÅ"ti. Ekacce licchavÅ evamÃhaæsu: " kiæ so bhavamÃno saccako nigaïÂhaputto4 bhagavato vÃdaæ Ãropessati, atha kho bhagavà saccakassa nigaïÂhaputtassa vÃdaæ ÃropessatÅ"tÅ. 5. Atha kho saccako nigaïÂhaputto pa¤camattehi licchavisatehi parivuto yena mahÃvanaæ kÆÂÃgÃrasÃlà tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ abbhokÃse caÇkamanti. Atha kho saccako nigaïÂhaputto yena te bhikkhÆ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà te bhikkhÆ etadavoca: kahaæ nu kho bho etarahi so bhavaæ gotamo viharati? DassanakÃmà hi mayaæ taæ bhavantaæ gotamanti. " Esaggivessana bhagavà mahÃvanaæ ajjhogahetvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisinno"ti. 6. Atha kho saccako nigaïÂhaputto mahatiyà licchaviparisÃya saddhiæ mahÃvanaæ ajjhogahetvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Tepi kho licchavÅ appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce yena bhagavà tena¤jaliæ panÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce bhagavato santike nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho saccako nigaïÂhaputto bhagavantaæ etadavoca: puccheyyÃhaæ bhavantaæ gotamaæ ka¤cideva desaæ, sace me bhavaæ gotamo okÃsaæ karoti pa¤hassa veyyÃkaraïÃyÃti. " Pucchaggivessana [PTS Page 230] [\q 230/] yadÃkaÇkhasÅ"ti. ----------------------- 1. NipphoÂeyya machasaæ - nippoÂeyya, syÃ. - NicchÃdeyya, [PTS 2.] OgÃhetvÃ, machasaæ. OgahitvÃ,[PTS 3.] Saïadhopikaæ, sÅ. 4. Kiæ so bhavamÃno saccako nigaïÂhaputto yo, machasaæ,syÃ. Kiæ so bhavamÃno saccako nigaïÂhaputto so.SÅ. [BJT Page 546] [\x 546/] 7. "Kathaæ pana bhavaæ gotamo sÃvake vineti, kathambhÃgà ca pana bhoto gotamassa sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattatÅ"tÅ. Evaæ kho ahaæ aggivessana sÃvake vinemi, evambhÃgà ca pana me sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattati: rÆpaæ bhikkhave aniccaæ, vedanà aniccÃ, sa¤¤Ã aniccÃ, saÇkhÃrà aniccÃ, vi¤¤Ãïaæ aniccaæ. RÆpaæ bhikkhave anattÃ, vedanà anattÃ, sa¤¤Ã anattÃ, saÇkhÃrà anattÃ, vi¤¤Ãïaæ anattaæ. Sabbe saÇkhÃrà aniccÃ, sabbe dhammà anattÃti. Evaæ kho ahaæ aggivessana sÃvake vinemi, evambhÃgà ca pana me sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattatÅti. 8. " Upamà maæ bho gotama paÂibhÃtÅ"ti. "PaÂibhÃtu taæ aggivessanÃ"ti bhagavà avoca. "SeyyathÃpi bho gotama ye kecime bÅjagÃmabhÆtagÃmà vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjanti, sabbe te paÂhaviæ nissÃya paÂhaviyaæ patiÂÂhÃya evamete bÅjagÃmabhÆtagÃmà vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjanti. SeyyathÃpi và pana bho gotama ye kecime balakaraïÅyà kammantà karÅyanti, sabbe te paÂhaviæ nissÃya paÂhaviyaæ patiÂÂhÃya evamete balakaraïÅyà kammantà karÅyanti. Evameva kho bho gotama rÆpattÃyaæ purisapuggalo rÆpe patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤¤aæ và pasavati. VedanattÃyaæ purisapuggalo vedanÃyaæ patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤¤aæ và pasavati. Sa¤¤attÃyaæ purisapuggalo sa¤¤Ãyaæ patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤¤aæ và pasavati. SaÇkhÃrattÃyaæ purisapuggalo saÇkhÃresu patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤¤aæ và pasavati. Vi¤¤ÃïattÃyaæ purisapuggalo vi¤¤Ãïe patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤¤aæ và pasavatÅ"ti. 9. Nanu tvaæ aggivessana evaæ vadesi: " rÆpaæ me attÃ, vedanà me attÃ, sa¤¤Ã me attÃ, saÇkhÃrà me attÃ, vi¤¤Ãïaæ me attÃ" ti. "Ahaæ hi bho gotama evaæ vadÃmi: rÆpaæ me attÃ, vedanà me attÃ, sa¤¤Ã me attÃ, saÇkhÃrà me attÃ, vi¤¤Ãïaæ me attÃti. Aya¤ca mahatÅ janatÃ"ti. Kiæ hi te aggivessana mahatÅ janatà karissati iÇgha tvaæ aggivessana sakaæyeva vÃdaæ nibbeÂhehÅ'ti. "Ahaæ hi bho gotama evaæ vadÃmi: rÆpaæ me attÃ, vedanà me attÃ, sa¤¤Ã me attÃ, saÇkhÃrà me attÃ, vi¤¤Ãïaæ me attÃ"ti. [BJT Page 548] [\x 548/] 10. Tena hi aggivessana taæ yevettha paÂipucchissÃmi. Yathà te khameyya, tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ [PTS Page 231] [\q 231/] kiæ ma¤¤asi aggivessana, vatteyya ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa1 sakasmiæ vijite vaso: ghÃtetÃyaæ và ghÃtetuæ, jÃpetÃyaæ và jÃpetuæ, pabbÃjetÃyaæ và pabbÃjetuæ- seyyathÃpi ra¤¤o pasenadissa kosalassa, seyyathÃpi và pana ra¤¤o mÃgadhassa ajÃtasattussa vedehiputtassÃti? "Vatteyya bho gotama ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa sakasmiæ vijite vaso: ghÃtetÃyaæ và ghÃtetuæ, jÃpetÃyaæ và jÃpetuæ, pabbÃjetÃyaæ và pabbÃjetuæ - seyyathÃpi ra¤¤o pasenadissa kosalassa, seyyathÃpi và pana ra¤¤o mÃgadhassa ajÃtasattussa vedehiputtassa. Imesampi hi bho gotama saÇghÃnaæ gaïÃnaæ - seyyathÅdaæ: vajjÅnaæ, mallÃnaæ vattati sakasmiæ vijite vaso: ghÃtetÃyaæ và ghÃtetuæ, jÃpetÃyaæ và jÃpetuæ, pabbÃjetÃyaæ và pabbÃjetuæ. Kiæ pana ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa seyyathÃpi ra¤¤o pasenadissa kosalassa seyyathÃpi và pana ra¤¤o mÃgadhassa ajÃtasattussa vedehi puttassa?Vatteyya bho gotama, vattitu¤ca marahatÅ"ti. 11. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, yaæ tvaæ evaæ vadesi: rÆpaæ me attÃti, vattati te tasmiæ rÆpe vaso: evaæ me rÆpaæ hotu, evaæ me rÆpaæ mà ahosÅti? Evaæ vutte saccako nigaïÂhaputto tuïhÅ ahosi. Dutiyampi kho bhagavà saccakaæ nigaïÂhaputtaæ etadavoca: taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, yaæ tvaæ evaæ vadesi: rÆpaæ me attÃti, vattati te tasmiæ rÆpe vaso: evaæ me rÆpaæ hotu, evaæ me rÆpaæ mà ahosÅti? Dutiyampi kho saccako nigaïÂhaputto tuïhÅ ahosi. Atha kho bhagavà saccakaæ nigaïÂhaputtaæ etadavoca: byÃkarohi'dÃni aggivessana, nadÃni te tuïhÅbhÃvassa kÃlo. Yo koci aggivessana tathÃgatena yÃvatatiyaæ sahadhammikaæ puÂÂho na byÃkaroti, etthevassa sattadhà muddhà phalatÅti. 12. Tena kho pana samaye vajirapÃïÅ yakkho Ãyasaæ vajiraæ ÃdÃya Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ saccakassa nigaïÂhaputtassa uparivehÃsaæ Âhito hoti: " sacÃyaæ saccako nigaïÂhaputto bhagavatà yÃvatatiyaæ sahadhammikaæ pa¤haæ puÂÂho na byÃkarissati. Etthevassa sattadhà muddhaæ phÃlessÃmÅ"ti. ------------------------ 1.MuddhÃbhisittassa, machasaæ. [BJT Page 550] [\x 550/] Taæ kho pana vajirapÃïiæ yakkhaæ bhagavà ceva passati, saccako ca nigaïÂhaputto. Atha kho saccako nigaïÂhaputto bhÅto saæviggo lomahaÂÂhajÃto [PTS Page 232] [\q 232/] bhagavantaæyeva tÃïaæ gavesÅ, bhagavantaæ etadavoca: pucchatu maæ bhavaæ gotamo, byÃkarissÃmÅti. 13. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, yaæ tvaæ evaæ vadesi: rÆpaæ me attÃti, vattati te tasmiæ rÆpe vaso " evaæ me rÆpaæ hotu. Evaæ me rÆpaæ mà ahosi" ti. " No hidaæ bho gotama." Manasi karohi aggivessana, manasi karitvà kho aggivessana byÃkarohi, na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ, pacchimena và purimaæ. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, yaæ tvaæ evaæ vadesi: vedanà me attÃti, vattati te tÃyaæ vedanÃyaæ vaso " evaæ me vedanà hotu. Evaæ me vedanà mà ahosi"ti. " No hidaæ bho gotama." Manasi karohi aggivessana, manasi karitvà kho aggivessana byÃkarohi. Na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ, pacchimena và purimaæ. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, yaæ tvaæ evaæ vadesi: sa¤¤Ã me attÃti, vattati te tÃyaæ sa¤¤Ãyaæ vaso " evaæ me sa¤¤Ã hotu. Evaæ me sa¤¤Ã mà ahosi"ti. " No hidaæ bho gotama." Manasi karohi aggivessana, manasi karitvà kho aggivessana byÃkarohi. Na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ, pacchimena và purimaæ. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, yaæ tvaæ evaæ vadesi: saÇkhÃrà me attÃti, vattati te tÃsu saÇkhÃresu vaso "evaæ me saÇkhÃrà hontu. Evaæ me saÇkhÃrà mà ahesunti. " No hidaæ bho gotama." Manasi karohi aggivessana, manasi karitvà kho aggivessana byÃkarohi. Na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ, pacchimena và purimaæ. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, yaæ tvaæ evaæ vadesi: vi¤¤Ãïaæ me attÃti, vattati te tasmiæ vi¤¤Ãïe vaso " evaæ me vi¤¤Ãïaæ hotu. Evaæ me vi¤¤Ãïaæ mà ahosi"ti. " No hidaæ bho gotama." Manasi karohi aggivessana, manasi karitvà kho aggivessana byÃkarohi. Na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ, pacchimena và purimaæ. [BJT Page 552] [\x 552/] 14. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, rÆpaæ niccaæ và aniccaæ vÃti aniccaæ bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti. 'Dukkhaæ bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃti. 'No hidaæ bho gotama.' Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, vedanà niccà và aniccà vÃti ' aniccà bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti. 'Dukkhaæ bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃti.'No hidaæ bho gotama. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, sa¤¤Ã niccà và aniccà vÃti 'aniccà bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti. 'Dukkhaæ bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃti. 'No hidaæ bho gotama.' Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, saÇkhÃrà niccà và aniccà vÃti ' aniccà bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti. 'Dukkhaæ bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃti.'No hidaæ bho gotama.Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, vi¤¤Ãïaæ niccaæ và aniccaæ vÃti 'aniccaæ bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ vÃti. 'Dukkhaæ bho gotama.' Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallannu taæ samanupassituæ: etaæ mama, esohamasmi, [PTS Page 233] [\q 233/] eso me attÃti. 'No hidaæ bho gotama. 15. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, yo nu kho dukkhaæ allÅno dukkhaæ upagato dukkhaæ ajjhosito, dukkhaæ " etaæ mama, eso hamasmi, eso me attÃ"ti samanupassati, api nu kho so sÃmaæ và dukkhaæ parijÃneyya, dukkhaæ và parikkhepetvà vihareyyÃti. " Kiæ hi siyà bho gotama, no hidaæ bho gotamÃ"ti. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, na nu tvaæ evaæ sante dukkhaæ allÅno dukkhaæ upagato dukkhaæ ajjhosito, dukkhaæ " etaæ mama, esohamasmi, eso me attÃ"ti samanupassasÅti? " Kiæ hi no siyà bho gotama, evamidaæ bho gotamÃ"ti.1 16. SeyyathÃpi aggivessana, puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno tikhiïaæ2 kuÂhÃriæ ÃdÃya vanaæ paviseyya so tattha passeyya mahantaæ kadalikkhandhaæ ujuæ navaæ akukkukajÃtaæ,3 tamenaæ mÆle chindeyya, mÆle chetvà agge chindeyya, agge chetvà pattavaÂÂiæ vinibbhujeyya, so tattha pattavaÂÂiæ vinibbhujanto, pheggumpi nÃdhigaccheyya, kuto sÃraæ. Evameva kho tvaæ aggivessana mayà sakasmiæ vÃde samanuyu¤jiyamÃno samanugÃhiyamÃno4 samanubhÃsiyamÃno ritto tuccho aparaddho. 17. BhÃsità kho pana te esà aggivessana vesÃliyaæ parisatiæ5 vÃcÃ" nÃhantaæ passÃmi samaïaæ và brÃhmaïaæ và saÇghiæ gaïiæ gaïÃcariyaæ api6 arahantaæ sammÃsambuddhaæ paÂijÃnamÃnaæ, ye mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho na saÇkampeyya na sampakampeyya na sampavedheyya, yassa na kacchehi sedà mucceyyuæ. ThÆnaæ cepahaæ7 acetanaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabheyyaæ, sÃpi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddhà saÇkampeyya sampakampeyya sampavedheyya, ko pana vÃdo manussabhÆtassÃ"ti. ---------------------- 1. Kiæ hi siyà bho gotama nohidaæ bho gotamÃti, sÅ, 2. Tiïhaæ, machasaæ syÃ. - [PTS 3.] AkukkuÂajÃtaæ - syÃ. 4. SamanugÃsiyamÃno, - syà 5. Parisati, machasaæ - syà 6. Api ca, machasaæ, - syà 7. ThÆïa.PÃhaæ,machasaæ - thÆïa¤cepÃhaæ - syÃ. [BJT Page 554] [\x 554/] Tuyhaæ kho panaggivessana appekaccÃni sedaphusitÃni nalÃÂà muttÃni1 uttarÃsaÇgaæ vinibhinditvÃ2 bhÆmiyaæ patiÂÂhitÃni. " Mayhaæ kho panaggivessana, natthi etarahi kÃyasmiæ sedo"ti. - Iti bhagavà tasmiæ parisatiæ suvaïïavaïïaæ kÃyaæ vivari. [PTS Page 234] [\q 234/] Evaæ vutte saccako nigaïÂhaputto tuïhÅbhÆto maÇkubhÆto pattakkhandho adhomukho pajjhÃyanto appaÂibhÃno nisÅdi. 18. Atha kho dummukho licchaviputto saccakaæ nigaïÂhaputtaæ tuïhÅbhÆtaæ maÇkubhÆtaæ pattakkhandhaæ adhomukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂibhÃnaæ viditvà bhagavantaæ etadavoca: upamà maæ bhagavà paÂibhÃtÅti. 'PaÂibhÃtu taæ dummukhÃ'ti bhagavà avoca: "SeyyathÃpi bhante gÃmassa và nigamassa và avidÆre pokkharaïÅ, tatrassa kakkaÂako, atha kho bhante sambahulà kumÃrakà và kumÃrikà và tamhà gÃmà và nigamà và nikkhamitvà yena sà pokkharaïÅ tenupasaÇkameyyuæ, upasaÇkamitvà taæ pokkharaïiæ ogahetvà taæ kakkaÂakaæ udakà uddharitvà thale patiÂÂhÃpeyyuæ, ya¤¤adeva hi so bhante kakkaÂako aÊaæ abhininnÃmeyya, tantadeva te kumÃrakà và kumÃrikà và kaÂÂhena và kaÂhalena và saæchindeyyuæ sambha¤jeyyuæ sampalibha¤jeyyuæ, evaæ hi so bhante kakkaÂako sabbehi aÊehi saæchinnehi sambhaggehi sampalibhaggehi abhabbo taæ pokkharaïiæ puna otarituæ seyyathÃpi pubbe. Evameva kho bhante yÃni saccakassa nigaïÂhaputtassa visÆkÃyitÃni visevitÃni vipphanditÃni kÃnici kÃnici, tÃni bhagavatà saæchinnÃni sambhaggÃni sampalibhaggÃni. AbhabbovadÃni bhante saccako nigaïÂhaputto puna bhagavantaæ upasaÇkamituæ yadidaæ vÃdÃdhippÃyo"ti, 19 Evaæ vutte saccako nigaïÂhaputto dummukhaæ licchaviputtaæ etadavoca:" Ãgamehi tvaæ dummukha, mukharosi tvaæ dummukha.3 Na mayaæ tayà saddhiæ mantema. Idha mayaæ bhotà gotamena saddhiæ mantema." "TiÂÂhatesà bho gotama, amhÃka¤ceva a¤¤esa¤ca puthusamaïabrÃhmaïÃnaæ vÃcÃ. VilÃpaæ vilapitaæ ma¤¤e. KittÃvatà nu kho bhoto gotamassa sÃvako sÃsanakaro hoti ovÃdapatikaro tiïïavicikiccho vigatakathaÇkatho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane viharatÅ "ti.? ----------------------- 1. NalÃÂamuttÃni, syÃ. 2. VinibbhinditvÃ, syÃ. 3. ùgamehi tvaæ dummukha, Ãgamehi tvaæ dummukha-sÅmu. [BJT Page 556] [\x 556/] 20. Idha aggivessana mama sÃvako yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ " netaæ mama, neso hamasmi, na meso attÃ"ti [PTS Page 235] [\q 235/] evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Yà kÃci vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannà ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và yà dÆre santike vÃ, sabbà vedanà " netaæ mama, neso hamasmi, na meso attÃ"ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Yà kÃci sa¤¤Ã atÅtÃnÃgatapaccuppannà ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và yà dÆre santike vÃ, sabbà sa¤¤Ã " netaæ mama, neso hamasmi, na meso attÃ"ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Ye keci saÇkhÃrà atÅtÃnÃgatapaccuppannà ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và ye dÆre santike vÃ, sabbe saÇkhÃrà " netaæ mama, neso hamasmi, na meso attÃ"ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïaæ " netaæ mama, neso hamasmi, na meso attÃ"ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. EttÃvatà kho aggivessana mama sÃvako sÃsanakaro hoti ovÃdapatikaro. Tiïïavicikiccho vigatakathaÇkatho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane viharatÅti. 21. "KittÃvatà pana bho gotama bhikkhu arahaæ hoti khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto"ti? Idha aggivessana bhikkhu yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và subumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre sannike vÃ, sabbaæ rÆpaæ 'netaæ mama, neso hamasmi, na meso attÃ'ti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà anupÃdà vimutto hoti. Yà kÃci vedanà atÅtÃnÃgata paccuppannà ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và yà dÆre sannike vÃ, sabbà vedanà 'netaæ mama, neso hamasmi, na meso attÃ'ti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà anupÃdà vimutto hoti. Yà kÃci sa¤¤Ã atÅtÃnÃgata paccuppannà ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và yà dÆre sannike vÃ, sabbà sa¤¤Ã 'netaæ mama, neso hamasmi, na meso attÃ'ti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà anupÃdà vimutto hoti. Ye keci saÇkhÃrà atÅtÃnÃgata paccuppannà ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và ye dÆre sannike vÃ, sabbe saÇkhÃrà 'netaæ mama, neso hamasmi, nameso attà 'ti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà anupÃdà vimutto hoti. Yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre và santike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïaæ ' netaæ mama neso hamasmi, na meso attÃ'ti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà anupÃdà vimutto hoti. EttÃvatà kho aggivessana bhikkhu arahaæ hoti khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto. 22. Evaæ vimutta citto1 kho aggivessana bhikkhu tÅhi anuttariyehi samannÃgato hoti: dassanÃnuttariyena paÂipadÃnuttariyena vimuttÃnuttariyena. - ----------------------- 1. Vimutto, sÅmu. [BJT Page 558] [\x 558/] Evaæ vimuttacitto kho aggivessana bhikkhu tathÃgata¤¤eva sakkaroti, garukaroti, mÃneti, pÆjeti " buddho so bhagavà bodhÃya dhammaæ deseti. Danto so bhagavà damathÃya dhammaæ deseti. Santo so bhagavà samathÃya dhammaæ deseti. Tiïïo so bhagavà taraïÃya dhammaæ deseti. Parinibbuto so bhagavà parinibbÃnÃya dhammaæ desetÅ "ti. 23. Evaæ vutte saccako nigaïÂhaputto bhagavantaæ [PTS Page 236] [\q 236/] etadavoca: " mayameva bho gotama dhaæsÅ, mayaæ pagabbhÃ, ye mayaæ bhavantaæ gotamaæ vÃdena vÃdaæ ÃsÃdetabbaæ ama¤¤imha. Siyà hi bho gotama hatthippabhinnaæ Ãsajja purisassa sotthibhÃvo, na tveva bhavantaæ gotamaæ Ãsajja siyà purisassa sotthibhÃvo. Siyà hi bho gotama pajjalitaæ aggikkhandhaæ Ãsajja purisassa sotthibhÃvo, na tveva bhavantaæ gotamaæ Ãsajja siyà purisassa sotthibhÃvo. Siyà hi bho gotama Ãsivisaæ ghoravisaæ Ãsajja purisassa sotthibhÃvo, na tveva bhavantaæ gotamaæ Ãsajja siyà purisassa sotthibhÃvo. Mayameva bho gotama dhaæsÅ mayaæ pagabbhà ye mayaæ bhavantaæ gotamaæ vÃdena vÃdaæ ÃsÃdetabbaæ ama¤¤imha. AdhivÃsetu me bhavaæ gotamo svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ"ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. 24. Atha kho saccako nigaïÂhaputto bhagavato adhivÃsanaæ viditvà te licchavÅ Ãmantesi: " suïantu me bhonto licchavÅ, samaïo me gotamo nimannito svÃtanÃya bhattena saddhiæ bhikkhusaÇghena. Tena me abhihareyyÃtha yamassa patirÆpaæ ma¤¤eyyÃthÃ"ti. Atha kho te licchavÅ tassà rattiyà accayena saccakassa nigaïÂhaputtassa pa¤camattÃni thÃlipÃkasatÃni bhattÃbhihÃraæ abhihariæsu. Atha kho saccako nigaïÂhaputto sake ÃrÃme païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà bhagavato kÃlaæ ÃrocÃpesi: kÃlo bho gotama, niÂÂhitaæ bhattanti. 25. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena saccakassa nigaïÂhaputtassa ÃrÃmo tenupasaÇkami upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi saddhiæ bhikkhusaÇghena. Atha kho saccako nigaïÂhaputto buddhapamukhaæ bhikkhusaÇghaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. Atha kho saccako nigaïÂhaputto bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho saccako nigaïÂhaputto bhagavantaæ etadavoca: yamidaæ bho gotama dÃne pu¤¤aæ pu¤¤amahÅ ca, taæ dÃyakÃnaæ sukhÃya hotÆti. " Yaæ kho aggivessana tÃdisaæ dakkhiïeyyaæ Ãgamma avÅtarÃgaæ avÅtadosaæ avÅtamohaæ, [PTS Page 237] [\q 237/] taæ dÃyakÃnaæ bhavissati. Yaæ kho aggivessana mÃdisaæ dakkhiïeyyaæ Ãgamma vÅtarÃgaæ vÅtadosaæ vÅtamohaæ, taæ tuyhaæ bhavisasatÅ"ti. CÆlasaccakasuttaæ pa¤camaæ. [BJT Page 560] [\x 560/] 1.4.6. MahÃsaccakasuttaæ Evamme sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlayaæ. Tena kho pana yamayena bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya vesÃliæ piï¬Ãya pavisitukÃmo hoti. Atha kho saccako nigaïÂhaputto jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena mahÃvanaæ kÆÂÃgarasÃlà tenupasaÇkami. Addasà kho Ãyasmà Ãnando saccakaæ nigaïÂhaputtaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna bhagavantaæ etadavoca: " ayaæ bhante saccako nigaïÂhaputto Ãgacchati bhassappavÃdiko paï¬itavÃdo sÃdhusammato bahujanassa. Eso kho bhante avaïïakÃmo buddhassa, avaïïakÃmo dhammassa, avaïïakÃmo saÇghassa. SÃdhu bhante bhagavà muhuttaæ nisÅdatu anukampaæ upÃdÃyÃ"ti. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Atha kho saccako nigaï¬aputto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho saccako nigaïÂhaputto bhagavantaæ etadavoca: 2. Santi bho gotama eke samaïabrÃhmaïà kÃyabhÃvanÃnuyogamanuyuttà viharanti. No cittabhÃvanaæ. Phusanti hi te bho gotama sÃrÅrikaæ dukkhaæ vedanaæ. BhÆtapubbaæ bho gotama sÃrÅrikÃya dukkhÃya vedanÃya puÂÂhassa sato Ærukkhambhopi nÃma bhavissati. Hadayampi nÃma phÃlissati, uïhampi lohitaæ mukhato uggamissati, ummÃdampi pÃpuïissati cittakkhepaæ. Tassa kho etaæ bho gotama kÃyanvayaæ cittaæ hoti, kÃyassa vasena vattati. Taæ kissa hetu? [PTS Page 238] [\q 238/] abhÃvitattà cittassa. Santi pana bho gotama eke samaïabrÃhmaïà cittabhÃvanÃnuyogamanuyuttà viharanti, no kÃyabhÃvanaæ. Phusanti hi te bho gotama cetasikaæ dukkhaæ vedanaæ. BhÆtapubbaæ bho gotama cetasikÃya dukkhÃya vedanÃya phuÂÂhassa sato Ærukkhambhopi nÃma bhavissati, hadayampi nÃma phÃlissati, uïhampi lohitaæ mukhato uggamissati, ummÃdampi pÃpuïissati cittakkhepaæ.Tassa kho eso bho gotama cittanvayo kÃyo hoti, cittassa vasena vattati. Taæ kissa hetu? AbhÃvitattà kÃyassa. Tassa mayhaæ bho gotama evaæ hoti: addhà bhoto gotamassa sÃvakà cittabhÃvanÃnuyogamanuyuttà viharanti, no kÃyabhÃvananti. [BJT Page 562] [\x 562/] 3. Kinti pana te aggivessana kÃyabhÃvanà sutÃti? "SeyyathÅdaæ: nando vaccho, kiso saækicco makkhali gosÃlo - ete hi bho gotama acelakà muttÃcÃrà hatthÃpalekhanÃ,1 na ehi bhadantikÃ, na tiÂÂha bhadantikÃ, na abhihaÂaæ na uddissakaÂaæ na nimantaïaæ sÃdiyanti. Te na kumbhimukhà patigaïhanti, na kaÊopimukhà patigaïhanti, na eÊakamantaraæ, na daï¬amantaraæ, na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saÇkittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬acÃrinÅ, na macchaæ, na maæsaæ. Na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivanti. Te ekÃgÃrikà và honti ekÃlopikÃ, dvÃgÃrikà và honti dvÃlopikÃ,2 sattÃgÃrikà và honti sattÃlopikÃ. EkissÃpi dattiyà yÃpenti, dvÅhipi dattÅhi yÃpenti,3 sattahipi dantÅhi yÃpenti. EkÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃrenti, dvÅhikampi ÃhÃraæ ÃhÃrenti,4 sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃrenti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnu yogamanuyuttà viharantÅ"ti. 4. Kiæ pana te aggivessana tÃvatakeneva yÃpentÅti? "No hidaæ bho gotama. Appekadà bho gotama uÊÃrÃni uÊÃrÃni khÃdanÅyÃnÅ khÃdanni. UÊÃrÃni uÊÃrÃni bhojanÅyÃni bhu¤janti. UÊÃrÃni uÊÃrÃni sÃyaniyÃni sÃyanti. UÊÃrÃni uÊÃrÃni pÃnÃni pivanti. Te imaæ5 kÃyaæ gÃhenti nÃma, brÆhenti nÃma, medenti nÃmÃ"ti. Yaæ kho te aggivessana purimaæ pahÃya pacchà upacinanti, evaæ imassa kÃyassa ÃcayÃpacayo hoti. 5. Kinni pana te aggivessana cittabhÃvanà sutÃti? CittabhÃvanÃya [PTS Page 239] [\q 239/] kho saccako nigaïÂhaputto bhagavatà puÂÂho samÃno na sampÃyÃsi. ---------------------- 1. HatthÃvalekhanÃ,syÃ. 2 DvÃlopikà -- ,machasaæ .Syà 3. YÃpenti - pe-, machasaæ.Syà 4. ùharenti - pe-, machasaæ. Syà 5. Imehi, [PTS] [BJT Page 564] [\x 564/] 6. Atha kho bhagavà saccakaæ nigaïÂhaputtaæ etadavoca: yÃpi kho te esà aggivessana purimà kÃyabhÃvanà bhÃsitÃ, sÃpi ariyassa vinaye no dhammikà kÃyabhÃvanÃ. KÃyabhÃvanaæ hi1 kho tvaæ aggivessana na a¤¤Ãsi, kuto pana tvaæ cittabhÃvanaæ jÃnissasi? Api ca aggivessana yathà abhÃvitakÃyo ca hoti abhÃvitacitto ca, bhÃvitakÃyo ca bhÃvitacitto ca, taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bho'ti kho saccako nigaïÂhaputto bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: 7. Katha¤ca aggivessana abhÃvitakÃyo ca hoti abhÃvitacitto ca? Idha aggivessana assutavato puthujjanassa uppajjati sukhà vedanÃ. So sukhÃya vedanÃya phuÂÂho samÃno sukhasÃrÃgÅ ca hoti, sukhasÃrÃgita¤ca Ãpajjati. Tassa sà sukhà vedanà nirujjhati. SukhÃya vedanÃya nirodhà uppajjati dukkhà vedanÃ. So dukkhÃya vedanÃya phuÂÂho samÃno socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Tassa kho esà aggivessana uppannÃpi sukhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati abhÃvitattà kÃyassa. UppannÃpi dukkhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati abhÃvitattà cittassa. Yassa kassaci aggivessana evaæ ubhatopakkhaæ uppannÃpi sukhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati abhÃvitattà kÃyassa, uppannÃpi dukkhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati abhÃvitattà cittassa, evaæ kho aggivessana abhÃvitakÃyo ca hoti abhÃvitacitto ca. 8. Katha¤ca aggivessana abhÃvitakÃyo ca hoti abhÃvitacitto ca? Idha aggivessana sutavato ariyasÃvakassa uppajjati sukhà vedanÃ. So sukhÃya vedanÃya phuÂÂho samÃno na sukhasÃrÃgÅ ca hoti, na sukhasÃrÃgita¤ca Ãpajjati. Tassa sà sukhà vedanà nirujjhati. SukhÃya vedanÃya nirodhà uppajjati dukkhà vedanÃ. So dukkhÃya vedanÃya phuÂÂho samÃno na socati na kilamati na paridevati na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Tassa kho esà aggivessana uppannÃpi sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati bhÃvitattà kÃyassa. UppannÃpi dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati bhÃvitattà cittassa. Yassa kassaci aggivessana evaæ ubhatopakkhaæ uppannÃpi sukhà vedanà [PTS Page 240] [\q 240/] cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati bhÃvitattà kÃyassa, uppannÃpi dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati bhÃvitattà cittassa, evaæ kho aggivessana bhÃvitakÃyo ca hoti bhÃvitacitto cÃti. ---------------------- 1. KÃyabhÃvanampi, machasaæ. 2. SukhasÃrÃhÅ hoti, syÃ.[PTS 3:] sukhasÃrÃhitaæ, syÃ. 4. Evaæ sÃ, syÃ. [BJT Page 566] [\x 566/] 9. " Evaæ pasanno ahaæ bhoto gotamassa: bhavaæ hi gotamo bhÃvitakÃyo ca bhÃvitacitto cÃ"ti. Addhà kho te ayaæ aggivessana Ãsajja upanÅya vÃcà bhÃsitÃ. Api ca te ahaæ byÃkarissÃmi: yato kho ahaæ aggivessana kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, taæ vata me uppannà và sukhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya Âhassati, uppannà và dukkhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅti netaæ kho ÂhÃnaæ1 vijjatÅti. " NahanÆna2 bhoto gotamassa uppajjati tathÃrÆpà sukhà vedanà yathÃrÆpà uppannà sukhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂheyya, nahanÆna2 bhoto gotamassa uppajjati tathÃrÆpà dukkhà vedanÃ, yathÃrÆpà uppannà dukkhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂheyyÃti". Kiæ hi no siyà aggivessana? 10. Idha me aggivessana pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. So kho ahaæ aggivessana aparena samayena daharova samÃno susukÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasà akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ assumukhÃnaæ rudantÃnaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajiæ. 11. So evaæ pabbajito3 samÃno kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ:4 icchÃmahaæ Ãvuso kÃlÃma imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ caritunti. Evaæ vutte aggivessana ÃÊÃro kÃlÃmo maæ etadavoca: 'viharatÃyasmÃ, tÃdiso ayaæ dhammo yattha vi¤¤Æ puriso nacirasseva sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃ'ti. So kho ahaæ aggivessana nacirasse va khippameva taæ dhammaæ pariyÃpuïiæ. So kho ahaæ aggivessana tÃvatakeneva oÂÂhapahatamattena lapitalÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤ca vadÃmi, theravÃda¤ca. 'JÃnÃmi passÃmi'ti ca paÂijÃnÃmi, aha¤ceva a¤¤e ca. 12. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: na kho ÃÊÃro kÃlÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti pavedeti. Addhà ÃÊÃro kÃlÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ viharatÅti. Ati khvÃhaæ aggivessana yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: kittÃvatà no Ãvuso kÃlÃma imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅti? Evaæ vutte aggivessana ÃÊÃro kÃlÃmo Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ pavedesi: ----------------------- 1. Netaæ ÂhÃna , machasaæ syÃ. 2. NahinÆna, machasaæ 3. So pabbajità ,syà 4. Etadavoca,syÃ. [BJT Page 568] [\x 568/] 13. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: " na kho ÃÊÃrasse va kÃlÃmassa atthi saddhÃ, mayhampatthi saddhÃ, na kho ÃÊÃrasse va kÃlÃmassa atthi viriyaæ, mayhampatthi viriyaæ, na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi sati, mayhampatthi sati, na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi samÃdhi, mayhampatthi samÃdhi, na kho ÃÊÃrasse va kÃlÃmassa atthi pa¤¤Ã, mayhampatthi pa¤¤Ã. YannÆnÃhaæ yaæ dhammaæ ÃÊÃro kÃlÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti pavedeti, tassa dhammassa sacchikiriyÃya padaheyyanti," so kho ahaæ aggivessana na cirasseva khippameva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsiæ. 14. Atha khvÃhaæ aggivessana yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: ettÃvatà no Ãvuso kÃlÃma imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅti. "EttÃvatà kho ahaæ Ãvuso imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemÅ"ti. " Ahampi kho Ãvuso ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ"ti. 15. "LÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma: iti yÃhaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi, taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi. Yaæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi, tamahaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi. Iti yÃhaæ dhammaæ jÃnÃmi, taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi, tamahaæ dhammaæ jÃnÃmi. Iti yÃdiso ahaæ, tÃdiso tvaæ. YÃdiso tvaæ, tÃdiso ahaæ. EhidÃni Ãvuso, ubhova santà imaæ gaïaæ pariharÃmÃ"ti. 16. Iti kho aggivessana ÃÊÃro kÃlÃmo Ãcariyo me samÃno antevÃsiæ1 maæ samÃnaæ attano2 samasamaæ Âhapesi. UÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆjesi. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: nÃyaæ dhammo nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvadeva Ãki¤ca¤¤ÃyatanuppattiyÃti. So kho ahaæ aggivessana taæ dhammaæ analaÇkaritvà tasmà dhammà nibbijja apakkamiæ. ------------------------- 1. Attano antevÃsiæ, machasaæ 2. AttanÃ,machasaæ. [BJT Page 570] [\x 570/] 17. So kho ahaæ aggivessana kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno yena uddako1 rÃmaputto tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà uddakaæ2 rÃmaputtaæ etadavocaæ: icchÃmahaæ Ãvuso imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ caritunti. Evaæ vutte aggivessana uddako3 rÃmaputto maæ etadavoca: " viharatÃyasmÃ. TÃdiso ayaæ dhammo yattha vi¤¤Æ puriso4 na cirasseva sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã5 sacchikatvà upasampajja vihareyyÃ"ti. So kho ahaæ aggivessana na cirasseva khippameva taæ dhammaæ pariyÃpuïiæ. So kho ahaæ aggivessana tÃvatakeneva oÂÂhapahatamattena lapitalÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤ca vadÃmi theravÃda¤ca. 'JÃnÃmi passÃmÅ'ti ca paÂijÃnÃmi, aha¤ceva a¤¤e ca. 18. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: na kho rÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti6 pavedesi. Addhà rÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ vihÃsÅti. Atha khvÃhaæ aggivessana yena uddako7 rÃmaputto tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: kittÃvatà no Ãvuso rÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti pavedesÅti. Evaæ vutte aggivessana uddako rÃmaputto nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ pavedesi. 19. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: na kho rÃmasseva ahosi saddhÃ, mayhampatthi saddhÃ, na kho rÃmasseva ahosi viriyaæ, mayhampatthi viriyaæ, na kho rÃmasseva ahosi sati, mayhampatthi sati, na kho rÃmasseva ahosi samÃdhi, mayhampatthi samÃdhi, na kho rÃmasseva ahosi pa¤¤Ã, mayhampatthi pa¤¤Ã. YannÆnÃhaæ yaæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti pavedesi,8 tassa dhammassa sacchikiriyÃya padaheyyanti. So kho ahaæ aggivessana na cirasseva khippameva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsiæ. 20. Atha khvÃhaæ aggivessana yena uddako rÃmaputto tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: ettÃvatÃ9 no Ãvuso rÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅti. " EttÃvatà kho Ãvuso rÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅ"ti.10 Ahampi kho Ãvuso ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti. ------------------------ 1. Udako, machasaæ 2. Udakaæ,machasaæ 3. Udako, machasaæ, 4. Vi¤¤Æpuriso syÃ. 5. Abhi¤¤Ãya, katthaci. 6. ViharatÅti, syÃ. 7. Udako, machasaæ. 8. Pavedeti, syÃ. 9.KittÃvatÃ, syÃ. 10. PavedemÅti, syÃ.SÅmu, [BJT Page 572] [\x 572/] 21. "LÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma: iti yaæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesi, taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi. Yaæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi, taæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesi. Iti yaæ dhammaæ rÃmo a¤¤Ãsi, taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi, taæ dhammaæ rÃmo a¤¤Ãsi. Iti yÃdiso rÃmo ahosi, tÃdiso tvaæ. YÃdiso tvaæ, tÃdiso rÃmo ahosi. EhidÃni Ãvuso, tvaæ imaæ gaïaæ pariharÃ1"ti. Iti kho aggivessana uddako rÃmaputto sabrahmacÃrÅ me samÃno ÃcariyaÂÂhÃne ca maæ Âhapesi, uÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆjesi. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: nÃyaæ dhammà nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvadeva nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpapattiyÃti. So kho ahaæ aggivessana taæ dhammaæ analaÇkaritvà tasmà dhammà nibbijja apakkamiæ. 22. So kho ahaæ aggivessana kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno magadhesu anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena uruvelà senÃ-nigamo tadavasariæ. Tatthaddasaæ ramaïÅyaæ2 bhÆmibhÃgaæ pÃsÃdika¤ca vanasaï¬aæ, nadi¤ca sandantiæ setakaæ supatitthaæ ramaïÅyaæ, samantà ca gocaragÃmaæ.3 Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: ramaïÅyÃ4 vata bhÆmibhÃgo, pÃsÃdiko ca vanasaï¬o. NadÅ ca sandati setakà supatitthà ramaïÅyÃ,5 samantà ca gocaragÃmo. Alaæ6 vatidaæ kulaputtassa padhÃnatthikassa7 padhÃnÃyÃti. So kho ahaæ aggivessana tattheva nisÅdiæ alamidaæ padhÃnÃyÃti. 23. Apissu maæ aggivessana tisso upamÃ8 paÂibhaæsu anacchariyà pubbe assutapubbÃ: SeyyathÃpi aggivessana allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ udake nikkhittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya 'aggiæ abhinibbattessÃmi, tejo pÃtukarissÃmÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, api nu so puriso amuæ allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ udake nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento9 aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtu kareyyÃti? " No hidaæ bho gotama." Taæ kissa hetu.? " Aduæ hi bho gotama allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ. Ta¤ca pana [PTS Page 241] [\q 241/] udake nikkhittaæ. YÃvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ"ti. ------------------------ 1. Ubho vasantà imà gaïaæ pariharamÃti, syÃ. 2. Ramaïiyyaæ, katthaci. 3. Samantà gocaragÃmaæ, syÃ. 4. Ramaïiyyo, katthaci. 5. RamaïiyyÃ, katthaci 6. Alamidaæ, syÃ. 7. PadhÃnikassa, syÃ. 8. UpamÃyo,syÃ. 9.Abhimatthento, syÃ. [BJT Page 574] [\x 574/] Evameva kho aggivessana ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena 1 ceva kÃmehi avÆpakaÂÂhà viharanti, yo ca nesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasneho2 kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃma pariÊÃho, so ca ajjhattaæ na suppahÅno hoti na suppaÂippassaddho. Opakkamikà cepi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippÃ3 kaÂukÃ4 vedanà vediyanti. AbhabbÃ'va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. No cepi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti, abhabbÃva te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ aggivessana paÂhamà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. 24. AparÃpi kho maæ aggivessana dutiyà upamaæ paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ: seyyathÃpi aggivessana allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya 'aggiæ abhinibbattessÃmi, tejo pÃtu karissÃmÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, api nu so puriso amuæ allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtu kareyyÃti? " No hidaæ bho gotama" taæ kissa hetu? " Aduæ hi bho gotama allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ ki¤cÃpi Ãrakà udakà thale nikkhittaæ, yÃvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ"ti. Evameva kho aggivessana ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena5 kho kÃmehi vÆpakaÂÂhÃ6 viharanti, yo ca nesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasneho7 kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho so ca ajjhattaæ na suppahÅno hoti na suppaÂippassaddho. Opakkamikà cepi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. AbhabbÃva te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. No cepi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti, abhabbÃva te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ aggivessana dutiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. 25. AparÃpi kho maæ aggivessana tatiyà upamà paÂibhÃsi [PTS Page 242] [\q 242/] anacchariyà pubbe assutapubbÃ: seyyathÃpi aggivessana sukkhaæ kaÂÂhaæ koÊÃpaæ8 Ãrakà udakà thale nikkhittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya 'aggiæ abhinibbattessÃmi, tejo pÃtu karissÃmÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi aggivessana, api nu9 so puriso amuæ sukkhaæ kaÂÂhaæ koÊÃpaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento10 aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtu kareyyÃti? " Evaæ bho gotama" taæ kissa hetu? " Aduæ hi bho gotama sukkhaæ kaÂÂhaæ koÊÃpaæ, ta¤ca pana Ãrakà udakà thale nikkhittanti."- ---------------------- 1. KÃyena ceva cittena ca, machasaæ, 2. KÃmasineho, katthaci. 3. TibbÃ, machasaæ. 4. Kharà kaÂukÃ, machasaæ. 5. KÃyena ceva cittena ca kÃmehi, machasaæ kÃyena ceva kÃmehi, syÃ.[PTS 6.] AvupaÂÂhÃ,[PTS 7.] KÃmasineho, sÅmu.Katthaci. 8. KolÃpaæ, sÅmu. 9. Api nu kho, syÃ. 10. Abhimatthento, syÃ. [BJT Page 576] [\x 576/] Evameva kho aggivessana ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena 1 ceva kÃmehi vÆpakaÂÂhà viharanti, yo ca nesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasneho2 kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃma pariÊÃho, so ca ajjhattaæ suppahÅno hoti suppaÂippassaddho. Opakkamikà cepi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippÃ3 kaÂukÃ4 vedanà vediyanti. BhabbÃ'va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. No cepi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti, bhabbÃva te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ aggivessana tatiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. Imà kho maæ aggivessana tisso upamÃ5 paÂibhaæsu anacchariyà pubbe assutapubbÃ. 26. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: yannÆnÃhaæ dante'bhidantamÃdhÃya6 jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïheyyaæ abhinippÅÊeyyaæ abhisantÃpeyyanti. So kho ahaæ aggivessana dante'bhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhÃmi abhinippÅÊemi abhisantÃpemi. Tassa mayhaæ aggivessana dante'bhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhayato7 abhinippÅÊayato abhisantÃpayato kacchehi sedà muccanti. SeyyathÃpi aggivessana balavà puriso dubbalataraæ purisaæ sÅse và gahetvà khandhe và gahetvà abhiniggaïheyya abhinippÅÊeyya abhisantÃpeyya, evameva kho me aggivessana dante'bhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhayato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato kacchehi sedà muccanti, Ãraddhaæ kho pana me aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ.8 SÃraddho ca pana [PTS Page 243] [\q 243/] me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na paridÃya tiÂÂhati. 27. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: yannÆnÃhaæ appÃïakaæ9 jhÃnaæ jhÃyeyyanti. So kho ahaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu10 kaïïasotehi vÃtÃnaæ nikkhamantÃnaæ adhimatto saddo hoti. SeyyathÃpi nÃma kammÃragaggariyà dhamamÃnÃya adhimatto saddo hoti, evameva kho me aggivessana mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu kaïïasotehi vÃtÃnaæ nikkhamantÃnaæ adhimatto saddo hoti. ùraddhaæ kho pana me aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ.11 SÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho tena ca dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. -------------------------- 1. KÃyena ceva cittena ca, machasaæ. 2. KÃmasineho, katapuriso tibbÃ, machasaæ. 4. Kharà kaÂukÃ, machasaæ. SyÃ. 5. UpamÃyo, syÃ. 6. Dantehi dantamÃdhÃya, sÅmu. Katthaci 7. Abhiniggaïhato, machasaæ [PTS.] SÅmu. Katthaci. 8. AppammuÂÂhÃ, syà 9 appÃïakaæ yeva machasaæ syÃ. AppÃnanaæ [PTS] sÅ katthaci. 10. Uparundhesu, machasaæ. 11. AppamuÂÂhÃ, syÃ. [BJT Page 578] [\x 578/] 28. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: yannÆnÃhaæ appÃïaka¤¤eva jhÃnaæ jhÃyeyyanti. So kho ahaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu10 adhimattà vÃtà muddhÃni Æhananti,1 seyyathÃpi aggivessana balavà puriso tiïhena sikharena muddhÃni2 abhimantheyya,3 evameva kho me aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà muddhÃni Æhananti. ùraddhaæ kho pana me aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ.11 SÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho tene ca dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. 29. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: yannÆnÃhaæ appÃïaka¤¤eva jhÃnaæ jhÃyeyyanti. So kho ahaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu10 adhimattà sÅse sÅsavedanà honti. SeyyathÃpi aggivessana balavà puriso [PTS Page 244] [\q 244/] daÊhena varattakabandhanena4 sÅse sÅsaveÂhaæ dadeyya, evameva kho me aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà sÅse sÅsavedanà honti. ùraddhaæ kho pana me aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ.11 SÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho tene ca dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato.EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. 30. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: yannÆnÃhaæ appÃïaka¤¤eva jhÃnaæ jhÃyeyyanti. So kho ahaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà kucchiæ parikantanti. SeyyathÃpi aggivessana dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và tiïhena govikantanena kucchiæ parikanteyya, evameva kho me aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà kucchiæ parikantanti. ùraddhaæ kho pana me aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ. SÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. ----------------------- 1. MuddhÃnaæ Æhanti - sÅmu. Muddhani Æhannati, machasaæ. 2. MuddhÃnaæ-sÅmu.SyÃ. [PTS 3.] Muddhani abhimantheyya - machasaæ 4. Varattakkhaï¬ena-machasaæ. [BJT Page 580] [\x 580/] 31. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: yannÆnÃhaæ appÃïaka¤¤eva jhÃnaæ jhÃyeyyanti. So kho ahaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimatto kÃyasmiæ ¬Ãho hoti. SeyyathÃpi aggivessana, dve balavanto purisà dubbalataraæ purisaæ nÃnÃbÃhÃsu gahetvà aÇgÃrakÃsuyà santÃpeyyuæ samparitÃpeyyuæ. Evameva kho me aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimatto kÃyasmiæ ¬Ãho hoti. ùraddhaæ kho pana me aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ. SÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho tene va dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Apissu maæ aggivessana [PTS Page 245] [\q 245/] devatà disvà evamÃhaæsu: kÃlakato samaïo gotamoti. Ekaccà devatà evamÃhaæsu: na kÃlakato samaïo gotamo, api ca kÃlaæ karotÅ 'ti. Ekaccà devatà evamÃhaæsu: 'na kÃlakato samaïo gotamo, napi kÃlaæ karoti. Arahaæ samaïo gotamo. VihÃrotveveso1 arahato evarÆpo hotÅ 'ti. 32. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: yannÆnÃhaæ sabbaso ÃhÃrÆpacchedÃya paÂipajjeyyanti. Atha kho maæ aggivessana devatà upasaÇkamitvà etadavocuæ: mà kho tvaæ mÃrisa sabbaso ÃhÃrÆpacchedÃya paÂipajji, sace kho tvaæ mÃrisa sabbaso ÃhÃrÆpacchedÃya paÂipajjissasi, tassa te mayaæ dibbaæ ojaæ2 lomakÆpehi ajjhohÃressÃma tÃva tvaæ yÃpessasÅti. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: aha¤ceva kho pana sabbaso ajaddhukÃ3 paÂijÃneyyaæ, imà ca me devatà dibbaæ ojaæ lomakÆpehi ajjhohÃreyyuæ, tÃya cÃhaæ yÃpeyyaæ, taæ mama assa musÃti. So kho ahaæ aggivessana tà devatà paccÃcikkhÃmi, halanti vadÃmi. 33. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: yannÆnÃhaæ thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃreyyaæ pasataæ pasataæ- yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kaÊÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsanti. So kho ahaæ aggivessana thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ pasataæ pasataæ - yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kaÊÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsaæ. Tassa mayhaæ aggivessana thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato pasataæ pasataæ- yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kaÊÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsaæ, adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti. SeyyathÃpinÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃÊapabbÃni vÃ, evamevassu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma oÂÂhapadaæ, evamevassu me Ãnisadaæ hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma vaÂÂanÃvaÊÅ, evamevassu me piÂÂhikaïÂako unnatÃvanato hoti, tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma jarasÃlÃya gopÃnasiyo oluggaviluggà bhavanti, evamevassu me phÃsuÊiyo oluggaviluggà bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. - ------------------------ 1. VihÃrotveva so - machasaæ. 2. Dibbojaæ - machasaæ 3. Ajajjitaæ - machasaæ. [BJT Page 582] [\x 582/] SeyyathÃpi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti, evamevassu me akkhikÆpesu akkhitÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma tittakÃlÃpu1 [PTS Page 246] [\q 246/] Ãmakacchinno vÃtÃtapena sampuÂito2 hoti sammilÃto, evamevassu me sÅsacchavi sampuÂità hoti sammilÃtà tÃyevappÃhÃratÃya. 34. So kho ahaæ aggivessana udaracchaviæ parÃmasissÃmÅti piÂÂhikaïÂakaæyeva parigaïhÃmi. PiÂÂhikaïÂakaæ parÃmasissÃmÅti udaracchavi¤¤eva parigaïhÃmi . YÃvassu me aggivessana udaracchavi piÂÂhikaïÂakaæ allÅnà hoti tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ aggivessana vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅti tattheva avakujjo papatÃmi tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ aggivessana imameva kÃyaæ assÃsento pÃïinà gattÃni anumajjÃmi. Tassa mayhaæ aggivessana pÃïinà gattÃni anumajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃyasmà papatanti tÃyevappÃhÃratÃya. Apissu maæ aggivessana manussà disvà evamÃhaæsu: kÃÊo samaïo gotamoti. Ekacce manussà evamÃhaæsu: na kÃÊo samaïo gotamo, sÃmo samaïo gotamoti. Ekacce manussà evamÃhaæsu: na kÃÊo samaïo gotamo napi sÃmo, maÇguracchavÅ samaïo gotamoti. YÃvassu me aggivessana tÃva parisuddho chavivaïïo pariyodÃto upahato hoti tÃyevappÃhÃratÃya. 35. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: " ye kho keci atÅtamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippÃ3 kaÂukÃ4 vedanà vediyiæsu, etÃvaparamaæ, nayito bhiyyo. Yepi hi keci anÃgatamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyissanti, etÃvaparamaæ, nayito bhiyyo. Yepi hi keci etarahi samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti, etÃvaparamaæ, nayito bhiyyo. Na kho panÃhaæ imÃya kaÂukÃya dukkarakÃrikÃya adhigacchÃmi uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ. Siyà nu kho a¤¤o maggo bodhÃyÃ"ti. 36. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: abhijÃnÃmi kho païÃhaæ pitusakkassa kammante sÅtÃya jambucchÃyÃya nisinno vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharitÃ. Siyà nu kho eso maggo bodhÃyÃti. Tassa mayhaæ aggivessana satÃnusÃrivi¤¤Ãïaæ ahosi: esova maggo bodhÃyÃti. - ----------------------- 1. TittakÃlÃbu- machasaæ 2.SamphuÂito - machasaæ 3. TibbÃ-machasaæ. 4. KharÃ,kaÂukÃ-machasaæ. [BJT Page 584] [\x 584/] Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: kinnu [PTS Page 247] [\q 247/] kho ahaæ tassa sukhassa bhÃyÃmi yantaæ sukhaæ a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehÅti. 37. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: na kho ahaæ tassa sukhassa bhÃyÃmi yantaæ sukhaæ a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehÅti. Tassa mayhaæ aggivessana etadahosi: na taæ sukaraæ sukhaæ adhigantuæ evaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyena, yannÆnÃhaæ oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃreyya odanakummÃsanti. So kho ahaæ aggivessana oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ odanakummÃsaæ. Tena kho pana maæ aggivessana samayena pa¤ca bhikkhÆ paccupaÂÂhità honti: " yaæ kho samaïo gotamo dhammaæ adhigamissati taæ no ÃrocessatÅ "ti. Yato kho ahaæ aggivessana oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ odanakummÃsaæ, atha kho te1 pa¤ca bhikkhÆ nibbijja pakkamiæsu: 'bÃhuliko samaïo gotamo padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃyÃ'ti. 38. So kho ahaæ aggivessana oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃrito2 balaæ gahetvà vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. 39. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. 40. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca vihÃsiæ sato ca sampajÃno. Sukha¤ca kÃyena paÂisaævedesiæ. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. 41. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. 42. Se: evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte 3 [PTS Page 248] [\q 248/] pubbe nivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi seyyathÅdaæ:- ----------------------- 1.Atha mete-machasaæ. 2.ùhÃretvà - machasaæ 3.Anejjappatte - sÅmu. [BJT Page 586] [\x 586/] " Ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe, " amutrÃsiæ evaænÃmo evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra uppÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaæ nÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno"ti - iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. Ayaæ kho pana me1 aggivessana rattiyà paÂhame yÃme paÂhamà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. 43. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte2 sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi: cavamÃne, uppajjamÃne3 hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne uppajjamÃne. HÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi: ayaæ kho pana me aggivessana rattiyà majjhime yÃme dutiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, [PTS Page 249] [\q 249/] tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. --------------------- 1. Ayaæ kho me - machasaæ. 2. ùnejjappante - sÅmu. 3. UpapajjamÃnemachasaæ, syà [PTS] [BJT Page 588] [\x 588/] 44. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte2 ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Tassa me evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. AvijjÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ ahosi: 'khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ , kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃ'ti abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ kho pana me aggivessana rattiyà pacchime yÃme tatiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. EvarÆpÃpi kho me aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. 45. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ aggivessana anekasatÃya parisÃya dhammaæ desetÃ. Apissu maæ ekameko evaæ ma¤¤ati: mameva Ãrabbha samaïo gotamo dhammaæ desetÅti. Na kho panetaæ aggivessana evaæ daÂÂhabbaæ. YÃvadeva vi¤¤ÃpanatthÃya tathÃgato paresaæ dhammaæ deseti. So kho ahaæ aggivessana tassÃyeva kathÃya pariyosÃne tasmiæyeva purimasmiæ samÃdhinimitte ajjhattameva cittaæ saïÂhapemi sannisÅdÃpemi1 ekodiæ karomi samÃdahÃmi, yena sudaæ niccakappaæ viharÃmÅti. 46. "Okappaniyametaæ bhoto gotamassa yathÃtaæ arahato sammà sambuddhassa. AbhijÃnÃti pana2 bhavaæ gotamo divà supitÃ"ti. AbhijÃnÃmahaæ aggivessana gimhÃnaæ pacchime mÃse pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto catugguïaæ saÇghÃÂiæ pa¤¤ÃpetvÃ3 dakkhiïena passena sato sampajÃno niddaæ okkamitÃti. " Etaæ kho bho gotama eke samaïabrahmaïà sammohavihÃrasmiæ [PTS Page 250] [\q 250/] vadantÅ"ti. Na kho aggivessana ettÃvatà sammÆÊho và hoti asammÆÊho vÃ. Api ca aggivessana yathà ca sammÆÊho hoti asammÆÊho ca, taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bho gotamÃti kho4 saccako nigaïÂhaputto bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: -------------------------- 1. SannisÃdemi - machasaæ 2. Kho pana - machasaæ. 3. Pa¤¤apetvÃ-machasaæ 4. Evaæ bhoti kho - machasaæ. [BJT Page 590] [\x 590/] 47. Yassa kassaci aggivessana ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyà appahÅnÃ, tamahaæ sammÆÊhoti vadÃmi. ùsavÃnaæ hi aggivessana appahÃnà sammÆÊho hoti. Yassa kassaci aggivessana ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyà pahÅnÃ, tamahaæ asammÆÊhoti vadÃmi. ùsavÃnaæ hi aggivessana pahÃnà asammÆÊho hoti. TathÃgatassa kho aggivessana ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyà pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlavatthukatà anabhÃvakatÃ1 Ãyati anuppÃdadhammÃ. SeyyathÃpi aggivessana tÃlo matthakacchinno abhabbo puna virÆÊhiyÃ, evameva kho aggivessana tathÃgatassa ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃti jarÃmaraïÅyà pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃti. 48. Evaæ vutte saccako nigaïÂhaputto bhagavantaæ etadavoca: " acchariyaæ bho gotama, abbhutaæ bho gotama, yÃva¤cidaæ bhoto gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vuccamÃnassa upanÅtehi upanÅtehi2 vacanapathehi samudÃcariyamÃnassa chavivaïïo ceva pariyodÃyati, mukhavaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ arahato sammà sambuddhassa." 49. "AbhijÃnÃmahaæ bho gotama pÆraïaæ kassapaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabhitÃ. Sopi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho a¤¤ena a¤¤aæ paÂicari, bahiddhà kathaæ apanÃmesi, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. Bhoto kho pana3 gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vuccamÃnassa upanÅtehi upanÅtehi vacanapathehi samudÃcariyamÃnassa chavivaïïo ceva pariyodÃyati, mukhavaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. 50. "AbhijÃnÃmahaæ bho gotama makkhaliæ gosÃlaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabhitÃ. Sopi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho a¤¤ena a¤¤aæ paÂicari, bahiddhà kathaæ apanÃmesi, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. Bhoto kho pana3 gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vuccamÃnassa upanÅtehi upanÅtehi vacanapathehi samudÃcariyamÃnassa chavivaïïo ceva pariyodÃyati, mukhavaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. "AbhijÃnÃmahaæ bho gotama ajitaæ kesakambalaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabhitÃ. Sopi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho a¤¤ena a¤¤aæ paÂicari, bahiddhà kathaæ apanÃmesi, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. Bhoto kho pana3 gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vuccamÃnassa upanÅtehi upanÅtehi vacanapathehi samudÃcariyamÃnassa chavivaïïo ceva pariyodÃyati, mukhavaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. "AbhijÃnÃmahaæ bho gotama pakudhaæ kaccÃyanaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabhitÃ. Sopi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho a¤¤ena a¤¤aæ paÂicari, bahiddhà kathaæ apanÃmesi, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. Bhoto kho pana3 gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vuccamÃnassa upanÅtehi upanÅtehi vacanapathehi samudÃcariyamÃnassa chavivaïïo ceva pariyodÃyati, mukhavaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. "AbhijÃnÃmahaæ bho gotama sa¤jayaæ belaÂÂhiputtaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabhitÃ. Sopi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho a¤¤ena a¤¤aæ paÂicari, bahiddhà kathaæ apanÃmesi, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. Bhoto kho pana3 gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vuccamÃnassa upanÅtehi upanÅtehi vacanapathehi samudÃcariyamÃnassa chavivaïïo ceva pariyodÃyati, mukhavaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. "AbhijÃnÃmahaæ bho gotama nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ5 vÃdena vÃdaæ samÃrabhitÃ. Sopi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho a¤¤ena [PTS Page 251] [\q 251/] a¤¤aæ paÂicari, bahiddhà kathaæ apanÃmesi, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. Bhoto kho pana3 gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vuccamÃnassa upanÅtehi upanÅtehi vacanapathehi samudÃcariyamÃnassa chavivaïïo ceva pariyodÃyati, mukhavaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. ------------------------- 1. AnabhÃvaæ katÃ-machasaæ 2. UpanÅtehi vacanapathehi - sÅmu. Bhoto pana-machasaæ 4. BelaÂÂhaputtaæ - machasaæ 5. NÃÂaputtaæ-machasaæ. [BJT Page 592] [\x 592/] 51. Handa ca dÃni mayaæ bho gotama gacchÃma, bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyÃtÅ. "YassadÃni tvaæ aggivessana kÃlaæ ma¤¤asÅ"ti. Atha kho saccako nigaïÂhaputto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmÅti. MahÃsaccakasuttaæ chaÂÂhaæ. 1.4.7. CÆÊataïhÃsaÇkhayasuttaæ. Evamme sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati pubbÃrÃme migÃramÃtupÃsÃde. Atha kho sakko devÃnamindo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho sakko devÃnamindo bhagavantaæ etadavoca: 2. "KittÃvatà nu kho bhante bhikkhu saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnanti." 3. Idha devÃnaminda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti. Eva¤ca taæ devÃnaminda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti, so sabbaæ dhammaæ abhijÃnÃti. Sabbaæ dhammaæ abhi¤¤Ãya sabbaæ dhammaæ parijÃnÃti. Sabbaæ dhammaæ pari¤¤Ãya yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharati, virÃgÃnupassÅ viharati, nirodhÃnupassÅ viharati, paÂinissaggÃnupassÅ viharati. So tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharanto, virÃgÃnupassÅ viharanto, nirodhÃnupassÅ viharanto, paÂinissaggÃnupassÅ viharanto na ca ki¤ci 1 loke upÃdiyati. AnupÃdiyaæ na paritassati. Aparitassaæ paccatta¤¤eva [PTS Page 252] [\q 252/] parinibbÃyati. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. EttÃvatà kho devÃnaminda bhikkhu saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnanti. ---------------------- 1. Na ki¤ci,machasaæ, syÃ.[PTS] [BJT Page 594] [\x 594/] Atha kho sakko1 devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi. 4. Tena kho pana samayena Ãyasmà mahÃmoggallÃno bhagavato avidÆre nisinno hoti. Atha kho Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa etadahosi: 'kinnu kho so yakkho bhagavato bhÃsitaæ abhisamecca anumodi,2 udÃhu no. YannÆnÃhaæ taæ yakkhaæ jÃneyyaæ: yadivà so yakkho bhagavato bhÃsitaæ abhisamecca anumodi, yadivà no'ti. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evamevaæ3 pubbÃrÃme migÃramÃtupÃsÃde antarahito devesu tÃvatiæsesu pÃturahosi. 5. Tena kho pana samayena sakko devÃnamindo ekapuï¬arÅke uyyÃne dibbehi pa¤cahi turiyasatehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃreti. Addasà kho sakko devÃnamindo Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ dÆrato va Ãgacchantaæ. DisvÃna tÃni dibbÃni pa¤ca turiyasatÃni paÂippaïÃmetvà yenÃyasmà mahÃmoggallÃno tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ etadavoca: ehi kho mÃrisa moggallÃna, sÃgataæ4 mÃrisa moggallÃna. Cirassaæ kho mÃrisa moggallÃna, imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya. NisÅda mÃrisa moggallÃna, idamÃsanaæ pa¤¤attanti. NisÅdi kho Ãyasmà mahà moggallÃno pa¤¤atte Ãsane. Sakkopi kho devÃnamindo a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho sakkaæ devÃnamindaæ Ãyasmà mahÃmoggallÃno etadavoca: yathÃkathaæ pana te kosiya bhagavà saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ abhÃsi? SÃdhu mayampi etissà kathÃya bhÃgino assÃma savaïÃyÃti. 6. "Mayaæ kho mÃrisa moggallÃna bahukiccÃ, mayaæ bahukaraïÅyÃ,5 appeva6 sakena karaïÅyena, api ca devÃnaæyeva tÃvatiæsÃnaæ karaïÅyena. Api ca mÃrisa moggallÃna ,sussutaæyeva hoti suggahÅtaæ [PTS Page 253] [\q 253/] sumanasikataæ sÆpadhÃritaæ yaæ no7 khippameva antaradhÃyati. BhÆtapubbaæ mÃrisa moggallÃna, devÃsurasaÇgÃmo samÆpabbuÊho8 ahosi. Tasmiæ kho pana mÃrisa moggallÃna saÇgÃme devà vijiniæsu.9 Asurà parÃjiniæsu. So kho ahaæ mÃrisa moggallÃna taæ saÇgÃmaæ10 abhivijinitvà vijitasaÇgÃmo tato paÂinivattitvà vejayantaæ nÃma pÃsÃdaæ mÃpesiæ. Vejayantassa kho pana mÃrisa moggallÃna pÃsÃdassa niyyuhasataæ. Ekamekasmiæ niyyuhe satta satta kÆÂÃgÃrasatÃni.11 Ekamekasmiæ kÆÂÃgÃre satta satta accharÃyo. Ekamekissà accharÃya satta satta paricÃrikÃyo. IccheyyÃsi no tvaæ mÃrisa moggallÃna vejayantassa pÃsÃdassa rÃmaïeyyakaæ daÂÂhunti. AdhivÃsesi kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno tuïhÅ bhÃvena. ------------------------ 1. Atha kho pana sakko, syà atha sakko, katthaci. 2. Anumodati, syà 3. Evameva, katthaci. 4. SvÃgataæ,machasaæ syÃ. 5. Bahukiccà bahukaraïÅyÃ, machasaæ syà 6. AppevanÃma, syÃ. Appena, [PTS] mu.Si. 7.Yanno kho, syÃ. 8. SamupabyuÊho, machasaæ. SamÆpabyuÊho, syÃ. 9. Devà jiniæsu, machasaæ. Syà [PTS. 10.] DevÃsurasaÇgÃmaæ, syÃ. 11. KÆÂÃgÃrasatÃni, sÅmu. [BJT Page 596] [\x 596/] 7. Atha kho sakko ca devÃnamindo vessavaïo ca mahÃrÃjà Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ purakkhatvà yena vejayanto pÃsÃdo tenupasaÇkamiæsu. Addasaæsu1 kho sakkassa devÃnamindassa paricÃrikÃyo Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna2 ottappamÃnà hirÅyamÃnÃ3 sakasakaæ4 ovarakaæ pavisiæsu. SeyyathÃpi nÃma suïisà sasuraæ5 disvà ottapati hirÅyati,6 evamevaæ7 sakkassa devÃnamindassa paricÃrikÃyo Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ disvà ottappamÃnà hirÅyamÃnà sakasakaæ ovarakaæ pavisiæsu. Atha kho sakko ca devÃnamindo vessavaïo ca mahÃrÃjà Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ vejayante pÃsÃde anucaÇkamÃpenti anuvicarÃpenti: idampi mÃrisa moggallÃna passa vejayantassa pÃsÃdassa rÃmaïeyyakaæ, idampi mÃrisa moggallÃna passa vejayantassa pÃsÃdassa rÃmaïeyyakanti. " Sobhativatidaæ8 Ãyasmato kosiyassa yathà taæ pubbe katapu¤¤assa. ManussÃpi ki¤cideva rÃmaïeyyakaæ daÂÂhÃ9 evamÃhaæsu: sobhati vata bho devÃnaæ tÃvatiæsÃnanti. Tayidaæ Ãyasmato kosiyassa sobhati yathÃtaæ pubbe katapu¤¤assÃ"ti. 8. Atha kho Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa etadahosi: atibÃÊhaæ kho ayaæ yakkho pamatto viharati. YannÆnÃhaæ imaæ yakkhaæ saævejeyyanti. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaækhÃraæ abhisaækhÃsi10 yathà vejayantaæ pÃsÃdaæ pÃdaÇguÂÂhakena saÇkampesi sampakampesi sampavedhesi. [PTS Page 254] [\q 254/] atha kho sakko ca 11 devÃnamindo vessavaïo ca mahÃrÃjà devà ca tÃvatiæsà acchariyabbhutacittÃ12 ahesuæ: acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho, samaïassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ, yatra hi nÃma dibbaæ bhavanaæ13 pÃdaÇguÂÂhakena saÇkampessati sampakampessati sampavedhessatÅti. 9. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno sakkaæ devÃnamindaæ saæviggaæ lomahaÂÂhajÃtaæ viditvà sakkaæ devÃnamindaæ etadavoca: " yathÃkathaæ pana te kosiya14 bhagavà saÇkhittena taïhÃsaækhayavimuttiæ abhÃsi? SÃdhu. Mayampi etissà kathÃya bhÃgino assÃma savaïÃyÃ"ti. 10. " IdhÃhaæ mÃrisa moggallÃna, yena bhagavà tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsiæ. Ekamantaæ Âhito kho ahaæ mÃrisa moggallÃna bhagavantaæ etadavocaæ: kittÃvatà nu kho bhante bhikkhu saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnanti. Evaæ vutte mÃrisa moggallÃna bhagavà maæ etadavoca:- ------------------------- 1. AddasÃsuæ, katthaci 2.DisvÃ, machasaæ 3. HiriyamÃnÃ, katthaci 4. Sakaæ sakaæ, machasaæ syÃ.[PTS]mu.SÅ. 5. Sassuraæ, syÃ. 6 .Hiriyati, katthaci. 7. Evameva, katthaci. 8. Sobhati idaæ, machasaæ. Sobhatidaæ syÃ[PTS. 9.] DiÂÂhÃ, sÅmu. DisvÃ, machasaæ.SyÃ.10.AbhiÇkhÃreti, syÃ. 11.Sakko, sÅmu. 12. Acchariyabbhuta cittajÃtÃ, machasaæ.SyÃ. 13. Dibbabhavanaæ, machasaæ.SyÃ.[PTS. 14.] Pana kho kosiya, machasaæ. Pana kosiya, syÃ. [BJT Page 598] [\x 598/] 'Idha devÃnaminda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti. Eva¤cetaæ devÃnaminda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti. So sabbaæ dhammaæ abhijÃnÃti. Sabbaæ dhammaæ abhi¤¤Ãya sabbaæ dhammaæ parijÃnÃti. Sabbaæ dhammaæ pari¤¤Ãya yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharati, virÃgÃnupassÅ viharati, nirodhÃnupassÅ viharati, paÂinissaggÃnupassÅ viharati. So tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharanto, virÃgÃnupassÅ viharanto, nirodhÃnupassÅ viharanto, paÂinissaggÃnupassÅ viharanto na ca1 ki¤ci loke upÃdiyati. AnupÃdiyaæ na paritassati. Aparitassaæ paccatta¤¤eva parinibbÃyati. ' KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. EttÃvatà kho devÃnaminda bhikkhu saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnanti.' Evaæ2 kho me mÃrisa moggallÃna bhagavà saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ abhÃsi"ti. 11. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno sakkassa devÃnamindassa [PTS Page 255] [\q 255/] bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evameva3 devesu tÃvatiæsesu antarahito pubbÃrÃme migÃramÃtupÃsÃde pÃturahosi. 12. Atha kho sakkassa devÃnamindassa paricÃrikÃyo acirapakkante Ãyasmante mahÃmoggallÃne sakkaæ devÃnamindaæ etadavocuæ: eso nu kho te mÃrisa so bhagavà satthÃti. Na kho me mÃrisÃ4 so bhagavà satthÃ, sabrahmacÃrÅ me eso Ãyasmà mahÃmoggallÃnoti. LÃbhà te mÃrisa, yassa5 te sabrahmacÃrÅ evaæ mahiddhiko mahÃnubhÃvo,6 aho nÆna 7 te so bhagavà satthÃti. 13. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno bhagavantaæ etadavoca: ------------------------ 1. Na ki¤ci, machasaæ syÃ.[PTS. 2.] Evameva kho, sÅ, katthaci. 3. Evamevaæ, sÅmu. 4. MÃrisa, katthaci. MÃrisa, machasaæ. SyÃ[PTS 5.] LÃbhà te mÃrisa, suladdhaæ te mÃrisa, syÃ. 6. Evaæ mahÃnubhÃvo, machasaæ. SyÃ.[PTS 7.] ùhu nÆna , sÅ.Katthaci. [BJT Page 600] [\x 600/] " AbhijÃnÃti no bhante bhagavà ahu ¤Ãta¤¤atarassa1 mahesakkhassa yakkhassa saækhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ bhÃsitÃ". 14. "AbhijÃnÃmahaæ moggallÃna: idha sakko devÃnamindo yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho moggallÃna sakko devÃnamindo maæ etadavoca: kittÃvatà nu kho bhante bhikkhu saækhittena taïhÃsaÇkhayavimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnanti. Evaæ vutte ahaæ moggallÃna sakkaæ devÃnamindaæ etadavocaæ: idha devÃnaminda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti. Eva¤cetaæ devÃnaminda bhikkhuno sutaæ hoti sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti, so sabbaæ dhammaæ abhijÃnÃti, sabba1 dhammaæ abhi¤¤Ãya sabbaæ dhammaæ parijÃnÃti. Sabbaæ dhammaæ pari¤¤Ãya yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ. So tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharati, virÃgÃnupassÅ viharati, nirodhÃnupassÅ viharati, paÂinissaggÃnupassÅ viharati. So tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharanto, virÃgÃnupassÅ viharanto, nirodhÃnupassÅ viharanto, paÂinissaggÃnupassÅ viharanto na ca ki¤ci2 loke upÃdiyati. AnupÃdiyaæ na paritassati. Aparitassaæ paccatta¤¤eva 3 parinibbÃyati. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, [PTS Page 256] [\q 256/] kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃya'ti pajÃnÃti. EttÃvatà kho devÃnaminda bhikkhu saækhittena taïhÃsaÇkhayavimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnanti. Evaæ kho ahaæ moggallÃna abhijÃnÃmi sakkassa devÃnamindassa saækhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ bhÃsitÃ"ti. 4. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà mahÃmoggallÃno bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. CÆÊataïhÃsaÇkhayasuttaæ sattamaæ. ----------------------- 1. Ahu¤¤ata¤¤atarassa, machasaæ, Ãhuna¤¤eva a¤¤atarassa, sÅ-katthaci. Ahu nä¤e ca a¤¤atarassa, sÅmu.[PTS] a¤¤Ãta¤¤atarassa, sÅmu. AÂÂhakathà 2. Na ki¤ci machasaæ.SyÃ.[PTS 3.] Paccattaæ yeva, sÅ.Katthaci. 4. AbhÃsitthÃti, sÅ-katthaci. [BJT Page 602] [\x 602/] 1.4.8. MahÃtaïhÃsaÇkhayasuttaæ Evamme sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena sÃtissa nÃma bhikkhuno kevaÂÂaputtassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti. 2. Assosuæ kho sambahulà bhikkhÆ: sÃtissa kira nÃma1 bhikkhuno kevaÂÂaputtassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: " tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti." Atha kho te bhikkhÆ yena sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etadavocuæ: "saccaæ kira te Ãvuso sÃti evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti." "Evaæ byà kho ahaæ Ãvuso bhagavatà dhammaæ desitaæ ajÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti." 3. Atha kho te bhikkhÆ sÃtiæ bhikkhu kevaÂÂaputtaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetukÃmà samanuyu¤janti samanugÃhanti samanubhÃsanti: mà evaæ Ãvuso2 sÃti avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi3. Nahi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ nahi bhagavà evaæ vadeyya. AnekapariyÃyena hÃvuso4 sÃti paÂiccasamuppannaæ vi¤¤Ãïaæ [PTS Page 257] [\q 257/] vuttaæ bhagavatà a¤¤atra paccayà natthi vi¤¤Ãïassa samhavoti. Evampi kho sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto tehi bhikkhÆhi samanuyu¤jiyamÃno samanugÃhiyamÃno 5 samanubhÃsiyamÃno tadeva pÃpakaæ diÂÂhigataæ thÃmasà parÃmassa6 abhinivissa voharati: evaæ byà kho ahaæ Ãvuso bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti. Yato kho te bhikkhÆ nÃsakkhiæsu sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetuæ, atha7 yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: ---------------------- 1. SÃtissa nÃma, syÃ.Machasaæ 2.EvamÃvuso, syÃ, 3.AbbhÃcikkha, syÃ. 4. AnekapariyÃyenÃvuso machasaæ. AnekapariyÃyena Ãvuso, syÃ. 5. SamanuggÃhiyamÃno, syÃ. 6 ParÃmÃsÃ,machasaæ. 7. Atha kho te bhikkhÆ, machasaæ. SyÃ. [BJT Page 604] [\x 604/] 4. SÃtissa nÃma bhante bhikkhuno kevaÂÂaputtassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: 'tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti.' Assumha* kho mayaæ bhante: sÃtissa kira nÃma bhikkhuno kevaÂÂaputtassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti. Atha kho mayaæ bhante yena sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto tenupasaÇkamimha. UpasaÇkamitvà sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etadavocumha: saccaæ kira te Ãvuso sÃti evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti. Evaæ vutte bhante sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto amhe etadavoca: evaæ byà kho ahaæ Ãvuso bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti. Atha kho mayaæ bhante sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetukÃmà samanuyu¤jimha samanugÃhimha1 samanubhÃsimha: mà evaæ Ãvuso sÃti avaca. Mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi. 2 Na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ. Na hi bhagavà evaæ vadeyya. AnekapariyÃyena hÃvuso3 sÃti paÂiccasamuppannaæ vi¤¤Ãïaæ vuttaæ bhagavatÃ, a¤¤atra paccayà natthi vi¤¤Ãïassa sambhavoti. Evampi kho bhante sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto amhehi samanuyu¤jiyamÃno samanugÃhiyamÃno4 samanubhÃsiyamÃno tadeva pÃpakaæ diÂÂhigataæ thÃmasà parÃmassa5 abhinivissa voharati: " evaæ byà kho ahaæ Ãvuso bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti." Yato kho mayaæ bhante nÃsakkhimha6 sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetuæ, atha mayaæ etamatthaæ bhagavato ÃrocemÃti. 5. Atha kho bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: [PTS Page 258] [\q 258/] ehi tvaæ bhikkhu mama vacanena sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ Ãmantesi: ' satthà taæ Ãvuso sÃti ÃmantetÅ'ti. Evaæ bhanteti kho so bhikkhu bhagavato paÂissutvÃ7 yena sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etadavoca: 'satthà taæ Ãvuso sÃti Ãmanteti'ti. EvamÃvusoti kho sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto tassa bhikkhuno paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ bhagavà etadavoca: saccaæ kira te sÃti evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: tathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ajÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti. " Evaæ byà kho ahaæ bhante bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tadevidaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤anti." ---------------------- * Assumha kho mayaæ .. Ana¤¤anti ayaæ sabbo pÃÂho syÃ. Machasaæ. Potthakesu na dissati. 1. SamanuggÃhimha, machasaæ .SyÃ. 2. AbbhÃcikkha, syÃ. 3. AnekapariyÃyenÃvuso, machasaæ anekapariyÃyena Ãvuso, syÃ. 4. SamanuggÃhiyamÃno, machasaæ syà 5. ParÃmÃsÃ, machasaæ. 6. NÃsakkhamhà ,syÃ. 7. PaÂisutvÃ,machasaæ. [BJT Page 606] [\x 606/] 6. Katamaæ taæ sÃti vi¤¤Ãïanti? " YvÃyaæ bhante vado vedeyyo tatra tatra kalyÃïapÃpakÃnaæ kammÃnaæ vipÃkaæ paÂisaævedetÅ"ti. Kassa nu kho nÃma tvaæ moghapurisa mayà evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃsi? Nanu mayà moghapurisa anekapariyÃyena paÂiccasamuppannaæ vi¤¤Ãïaæ vuttaæ a¤¤atra paccayà natthi vi¤¤Ãïassa sambhavoti. Atha ca pana tvaæ moghapurisa attanà duggahÅtena amhe ceva abbhÃcikkhasi, attÃna¤ca khaïasi1, khahu¤ca apu¤¤aæ pasavasi. Taæ hi te moghapurisa bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. 7. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, api nayaæ2 sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto usmÅkatopi imasmiæ dhammavinayeti. " Kiæ hi siyà bhante, no hetaæ bhante"ti. Evaæ vutte sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto tuïhÅbhÆto maÇkubhÆto pattakkhandho adhomukho pajjhÃyanto appaÂibhÃno3 nisÅdi. Atha kho bhagavà sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ tuïhÅbhÆtaæ maÇkubhÆtaæ pattakkhandhaæ adhomukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂibhÃnaæ 4 viditvà sÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etadavoca: " pa¤¤Ãyissasi kho tvaæ5 moghapurisa etena sakena pÃpakena diÂÂhigatena. IdhÃhaæ bhikkhÆ paÂipucchissÃmi"ti. 8. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: tumhepi me bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha yathÃyaæ sÃti bhikkhu [PTS Page 259] [\q 259/] kevaÂÂaputtà attanà duggahÅtena amhe ceva abbhÃcikkhati, attÃna¤ca khaïati,6 bahu¤ca apu¤¤aæ pasavatÅti. " No hetaæ bhante, anekapariyÃyena hi no bhante paÂiccasamuppannaæ vi¤¤Ãïaæ vuttaæ bhagavatÃ, a¤¤atra paccayà natthi vi¤¤Ãïassa sambhavo"ti. SÃdhu7 bhikkhave, sÃdhu kho me tumhe bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha. AnekapariyÃyena hi vo bhikkhave paÂiccasamuppannaæ vi¤¤Ãïaæ vuttaæ mayÃ, a¤¤atra paccayà natthi vi¤¤Ãïassa sambhavoti. Atha ca panÃyaæ sÃti bhikkhu kevaÂÂaputto attanà duggahÅtena amhe ceva abbhÃcikkhati, attÃna¤ca khaïati,8 bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Taæ hi tassa moghapurisassa bhavissati dÅgharattaæ [PTS Page 260] [\q 260/] ahitÃya dukkhÃya. (SÃtikaï¬aæ.) ---------------------- 1. Khanasi, syÃ. 2. NÃyaæ, sÅmu. Machasaæ.SyÃ.[PTS 3.] AppaÂibhÃïo, syà sÅ katthaci 4. AppaÂibhÃïaæ, syÃ.SÅ.Katthaci. 5. Tvaæ ,sÅ.Katthaci 6. Khanati, syÃ. 7.SÃdhu sÃdhu, machasaæ. 8. Khanati.SyÃ. [BJT Page 608] [\x 608/] 9. Ya¤¤adeva1 bhikkhave paccayaæ paÂicca uppajjati vi¤¤Ãïaæ tena teneva saÇkhaæ2 gacchati: cakkhu¤ca paÂicca rÆpe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, cakkhuvi¤¤Ãïanteva3 saÇkhaæ gacchati. Sota¤ca paÂicca sadde ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïanteva4 saÇkhaæ gacchati. GhÃna¤ca paÂicca gandhe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïanteva5 saÇkhaæ gacchati, jivha¤ca paÂicca rase ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïanteva 6 saÇkhaæ gacchati. KÃya¤ca paÂicca phoÂÂhabbe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïanteva7 saÇkhaæ gacchati. Mana¤ca paÂicca dhamme ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïanteva 8 saÇkhaæ gacchati. SeyyathÃpi bhikkhave ya¤¤adevÃpaccayaæ paÂicca aggi jalati, tena teneva saÇkhaæ gacchati: kaÂÂha¤ca paÂicca aggi jalati, kaÂÂhaggiteva9 saÇkhaæ gacchati. Sakalika¤ca paÂicca aggi jalati, sakalikaggiteva saÇkhaæ gacchati. Tiïa¤ca paÂicca aggi jalati, tiïaggiteva saÇkhaæ gacchati. Gomaya¤ca paÂicca aggi jalati, gomayaggiteva saÇkhaæ gacchati. Thusa¤ca paÂicca aggi jalati, thusaggiteva saÇkhaæ gacchati. SaÇkÃra¤ca paÂicca aggi jalati, saÇkÃraggiteva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave ya¤¤adeva paccayaæ paÂicca uppajjati vi¤¤Ãïaæ tena teneva saÇkhaæ gacchati: cakkhu¤ca paÂicca rÆpe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, cakkhuvi¤¤Ãïanteva saÇkhaæ gacchati. Sota¤ca paÂicca sadde ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïanteva saÇkhaæ gacchati. GhÃna¤ca paÂicca gandhe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïanteva saÇkhaæ gacchati. Jivha¤ca paÂicca rase ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïanteva saÇkhaæ gacchati. KÃya¤ca paÂicca phoÂÂhabbe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïanteva saÇkhaæ gacchati. Mana¤ca paÂicca dhamme ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïanteva saÇkhaæ gacchati. 10. BhÆtamidanti10 bhikkhave passathÃti? Evambhante. TadÃhÃrasambhavanti bhikkhave passathÃti.? Evambhante. TadÃhÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadhammanti bhikkhave passathÃti? Evambhante. 11. BhÆtamidaæ nossÆti bhikkhave kaÇkhÃto11 uppajjati vicikicchÃ'ti? Evambhante. TadÃhÃrasambhavaæ nossÆti bhikkhave kaÇkhÃto uppajjati vicikicchÃti? Evambhante. TadÃhÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadhammaæ nossÆti bhikkhave kaÇkhÃto uppajjati vicikicchÃti? Evambhante. ------------------------ 1. Yaæyadeva, machasaæ 2. SaÇkhyaæ, machasaæ, syÃ. 3. Cakkhuvi¤¤Ãïaætveva, machasaæ .SyÃ. 4. Sotavi¤¤Ãïaætveva, machasaæ.SyÃ. 5. GhÃïavi¤¤Ãïaætveva, machasaæ.SyÃ. 6. JivhÃvi¤¤Ãïatveva, machasaæ .SyÃ.7. KÃyavi¤¤Ãïaætveva, machasaæ syà 8. Manovi¤¤Ãïaætveva, machasaæ. SyÃ. 9. KaÂÂhaggitveva, machasaæ syÃ. 10. BhÆtamidaæ bhikkhave, syÃ.11. KaÇkhato, machasaæ.SÅmu. [BJT Page 610] [\x 610/] 12. BhÆtamidanti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passato yà vicikicchà sà pahÅyatÅti? Evambhante. TadÃhÃrasambhavanti bhikkhave yathà bhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passato yà vicikicchà sà pahÅyatÅti? Evambhante. TadÃhÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadhammanti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passato yà vicikicchà sà pahÅyatÅti? Evambhante. 13. BhÆtamidanti bhikkhave itipi vo ettha nibbicikicchÃti1.? Evambhante. TadÃhÃrasambhavanti bhikkhave itipi vo ettha nibbicikicchÃti? Evambhante. TadÃhÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadhammanti bhikkhave itipi vo ettha nibbicikicchÃti.? Evambhante. 14. BhÆtamidanti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhanti? Evambhante. TadÃhÃrasambhavanti bhikkhave yathà bhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhanti?. Evambhante. TadÃhÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadhammanti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhanti? Evambhante. 15. Ima¤ce tumhe bhikkhave diÂÂhiæ evaæ parisuddhaæ evaæ pariyodÃtaæ allÅyetha keÊÃyetha dhanÃyetha2 mamÃyetha, api nu tumhe bhikkhave kullÆpamaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃneyyÃtha nittharaïatthÃya no gahaïatthÃyÃti? No hetambhante. Ima¤ce tumhe bhikkhave diÂÂhiæ evaæ parisuddhaæ evaæ pariyodÃtaæ [PTS Page 261] [\q 261/] na allÅyetha na keÊÃyetha na dhanÃyetha3 na mamÃyetha, api nu tumhe4 bhikkhave kullÆpamaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃneyyÃtha nittharaïatthÃya no gahaïatthÃyÃti? Evambhante. 16. CattÃrome bhikkhave ÃhÃrà bhÆtÃnaæ và sattÃnaæ Âhitiyà sambhavesÅnaæ và anuggahÃya. Katame cattÃro? KabaliÇkÃro5 ÃhÃro oÊÃriko và sukhumo vÃ, phasso dutiyo, manosa¤cetanà tatiyÃ, vi¤¤Ãïaæ catutthaæ. 17. Ime ca bhikkhave cattÃro ÃhÃrà kinnidÃnà kiæsamudayà ki¤jÃtikà kimpabhavÃ? Ime cattÃro ÃhÃrà taïhÃnidÃnà taïhÃsamudayà taïhÃjÃtikà taïhÃpabhavÃ, 18. Taïhà cÃyaæ bhikkhave kinnidÃnà kiæsamudayà ki¤jÃtikà kimpabhavÃ? Taïhà vedanÃnidÃnà vedanÃsamudayà vedanÃjÃtikà vedanÃpabhavÃ. ----------------------- 1. NivicikicchÃ, sÅ.Katthaci. 2. DhaneyyÃtha, syÃ. 3. Na dhaneyyÃtha, syÃ. 4. Me tumhe, syÃ. 5. KabaÊÅkÃro, machasaæ. KavaÊiÇkÃro, syÃ.[PTS] [BJT Page 612] [\x 612/] Vedanà cÃyaæ bhikkhave kinnidÃnà kiæsamudayà ki¤jÃtikà kimpabhavÃ? Vedanà phassanidÃnà phassasamudayà phassajÃtikà phassa pabhavÃ.1 20. Phasso cÃyaæ bhikkhave kinnidÃno kiæsamudayo ki¤jÃtiko kimpabhavo? Phasso saÊÃyatananidÃno saÊasÃyatanasamudayo saÊasÃyatanajÃtiko saÊÃyatanappabhavo.2 21. SaÊÃyatana¤cidaæ bhikkhave kinnidÃnaæ kiæsamudayaæ ki¤jÃtikaæ kimpabhavaæ?SaÊÃyatanaæ nÃmarÆpanidÃnaæ nÃmarÆpasamudayaæ nÃmarÆpajÃtikaæ nÃmarÆpappabhavaæ3 . 22. NÃmarÆpa¤cidaæ bhikkhave kiæ nidÃnaæ kiæ samudayaæ kiæ jÃtikaæ kiæ pabhavaæ? NÃmarÆpaæ vi¤¤ÃïanidÃnaæ vi¤¤Ãïasamudayaæ vi¤¤ÃïajÃtikaæ vi¤¤Ãïappabhavaæ.4 23. Vi¤¤Ãïa¤cidaæ bhikkhave kinnidÃnaæ kiæsamudayaæ ki¤jÃtikaæ kimpabhavaæ? Vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃranidÃnaæ saÇkhÃrasamudayaæ saÇkhÃrajÃtikaæ saÇkhÃrappabhavaæ.5. 24. SaÇkhÃrà cime bhikkhave kinnidÃnà kiæsamudayà ki¤jÃtikà kimpabhavÃ? SaÇkhÃrà avijjÃnidÃnà avijjÃsamudayà avijjÃjÃtikà avijjÃpabhavÃ.6. 25. Iti kho bhikkhave avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 26. JÃtipaccayà jarÃmaraïanti iti kho panetaæ vuttaæ. JÃtipaccayà nu kho bhikkhave jarÃmaraïaæ no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? JÃtipaccayà bhante jarÃmaraïaæ, evaæ no ettha hoti: jÃtipaccayà jarÃmaraïanti. 27. Bhavapaccayà jÃtÅti iti kho panetaæ vuttaæ. Bhavapaccayà nu kho bhikkhave jÃti no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? Bhavapaccayà bhante jÃti. Evaæ no ettha hoti: bhavapaccayà [PTS Page 262] [\q 262/] jÃtÅti. ----------------------- 1. PhassappabhavÃ, machasaæ. 2. SaÊÃyatanapabhavo, syÃ. 3. NÃmarÆpapabhavaæ, syÃ. 4. Vi¤¤Ãïapabhavaæ, syÃ. 5. SaÇkhÃrapabhavaæ, syÃ. 6. AvijjÃppabhavÃ, machasaæ. [BJT Page 614] [\x 614/] 28. UpÃdÃnapaccayà bhavoti iti kho panetaæ vuttaæ. UpÃdÃnapaccayà nu kho bhikkhave bhavo no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? UpÃdÃnapaccayà bhante bhavo. Evaæ no ettha hoti: upÃdÃnapaccayà bhavoti. 29. TaïhÃpaccayà upÃdÃnanti iti kho panetaæ vuttaæ. TaïhÃpaccayà nu kho bhikkhave upÃdÃnaæ no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti?. TaïhÃpaccayà bhante upÃdÃnaæ. Evaæ no ettha hoti: taïhÃpaccayà upÃdÃnanti. 30. VedanÃpaccayà taïhÃti iti kho panetaæ vuttaæ. VedanÃpaccayà nu kho bhikkhave taïhà no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? VedanÃpaccayà bhante taïhÃ. Evaæ no ettha hoti: vedanÃpaccayà taïhÃti. 31. Phassapaccayà vedanÃti iti kho panetaæ vuttaæ. Phassapaccayà nu kho bhikkhave vedanà no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? Phassapaccayà bhante vedanÃ. Evaæ no ettha hoti: phassapaccayà vedanÃti. 32. SaÊÃyatanapaccayà phassoti iti kho panetaæ vuttaæ. SaÊÃyatanapaccayà nu kho bhikkhave phasso no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti?. SaÊÃyatanapaccayà bhante phasso. Evaæ no ettha hoti: saÊasÃyatanapaccayà phassoti. 33. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatananti iti kho panetaæ vuttaæ. NÃmarÆpapaccayà nu kho bhikkhave saÊÃyatanaæ no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti?. NÃmarÆpapaccayà bhante saÊÃyatanaæ. Evaæ no ettha hoti: nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatananti. 34. Vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti iti kho panetaæ vuttaæ. Vi¤¤Ãïapaccayà nu kho bhikkhave nÃmarÆpaæ no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? Vi¤¤Ãïapaccayà bhante nÃmarÆpaæ. Evaæ no ettha hoti: vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti. 35. SaÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïanti iti kho panetaæ vuttaæ. SaÇkhÃrapaccayà nu kho bhikkhave vi¤¤Ãïaæ no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti?. SaÇkhÃrapaccayà bhante vi¤¤Ãïaæ, evaæ no ettha hoti: saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïanti. [BJT Page 616] [\x 616/] 36. AvijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti iti kho panetaæ vuttaæ avijjà paccayà nu kho bhikkhave saÇkhÃrà no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? AvijjÃpaccayà bhante saÇkhÃrÃ. Evaæ no ettha hoti: avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti. 37. SÃdhu bhikkhave. Iti kho bhikkhave tumhepi evaæ vadetha. Ahampi evaæ vadÃmi: imasmiæ 1 sati idaæ hoti, [PTS Page 263] [\q 263/] imassuppÃdà idaæ uppajjati - yadidaæ avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 38. AvijjÃya tveva asesavirÃganirodhà saÇkhÃranirodho, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho, vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho, nÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho, saÊÃyatananirodhà phassanirodho, phassanirodhà vedanÃnirodho, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho, taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. 39. JÃtinirodhà jarÃmaraïanirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. JÃtinirodhà nu kho bhikkhave jarÃmaraïanirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? JÃtinirodhà bhante jarÃmaraïanirodho. Evaæ no ettha hoti: jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodhoti. 40. Bhavanirodhà jÃtinirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. Bhavanirodhà nu kho bhikkhave jÃtinirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? Bhavanirodhà bhante jÃtinirodho. Evaæ no ettha hoti. Bhavanirodhà jÃtinirodhoti. ----------------------- 1. Iti imasmiæ, sÅmu. [BJT Page 618] [\x 618/] 41. UpÃdÃnanirodhà bhavanirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. UpÃdÃnanirodhà nu kho bhikkhave bhavanirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? UpÃdÃnanirodhà bhante bhavanirodho. Evaæ no ettha hoti: upÃdÃnanirodhà bhavanirodhoti. 42. TaïhÃnirodhà upÃdÃnanirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. TaïhÃnirodhà nu kho bhikkhave upÃdÃnanirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? TaïhÃnirodhà bhante upÃdÃnanirodho. Evaæ no ettha hoti: taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodhoti. 43. VedanÃnirodhà taïhÃnirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ vedanÃnirodhà nu kho bhikkhave taïhÃnirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? VedanÃnirodhà bhante taïhÃnirodho. Evaæ no ettha hoti: vedanÃnirodhà taïhÃnirodhoti. 44. Phassanirodhà vedanà nirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. Phassanirodhà nu kho bhikkhave vedanÃnirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? Phassanirodhà bhante vedanÃnirodho. Evaæ no ettha hoti: phassanirodhà [PTS Page 264] [\q 264/] vedanÃnirodhoti. 45. SaÊÃyatananirodhà phassanirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. SaÊÃyatananirodhà nu kho bhikkhave phassanirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? SaÊÃyatananirodhà bhante phassanirodho. Evaæ no ettha hoti: saÊÃyatananirodhà phassanirodhoti. 46. NÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. NÃmarÆpanirodhà nu kho bhikkhave saÊÃyatananirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? NÃmarÆpanirodhà bhante saÊÃyatananirodho. Evaæ no ettha hoti: nÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodhoti. 47. Vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. Vi¤¤Ãïanirodhà nu kho bhikkhave nÃmarÆpanirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? Vi¤¤Ãïanirodhà bhante nÃmarÆpanirodho. Evaæ no ettha hoti: vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodhoti. [BJT Page 620] [\x 620/] 48. SaÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. SaÇkhÃranirodhà nu kho bhikkhave vi¤¤Ãïanirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? SaÇkhÃranirodhà bhante vi¤¤Ãïanirodho. Evaæ no ettha hoti: saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodhoti. 49. AvijjÃnirodhà saÇkhÃranirodhoti iti kho panetaæ vuttaæ. AvijjÃnirodhà nu kho bhikkhave saÇkhÃranirodho no vÃ, kathaæ vo ettha hotÅti? AvijjÃnirodhà bhante saÇkhÃranirodho. Evaæ no ettha hoti: avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodhoti. 50. SÃdhu bhikkhave. Iti kho bhikkhave tumhepi evaæ vadetha. Ahampi evaæ vadÃmi: imasmiæ asati idaæ na hoti, imassa nirodhà idaæ nirujjhati - yadidaæ avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho, vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho, nÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho, saÊÃyatananirodhà phassanirodho, phassanirodhà vedanÃnirodho, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho, taïhà nirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarà maraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. 51. Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà [PTS Page 265] [\q 265/] pubbantaæ và paÂidhÃveyyÃtha: ahosimha1 nu kho mayaæ atÅtamaddhÃnaæ, na nukho ahosimha atÅtamaddhÃnaæ, kinnu kho ahosimha atÅtamaddhÃnaæ, kathannu kho ahosimha atÅtamaddhÃnaæ, kiæ hutvà kiæ ahosimha nu kho mayaæ atÅtamaddhÃnanti. No hetaæ bhante. 52. Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà aparantaæ và ÃdhÃveyyÃtha:2 bhavissÃma nu kho mayaæ anÃgatamaddhÃnaæ na nu kho bhavissÃma anÃgatamaddhÃnaæ, kinnu kho bhavissÃma anÃgatamaddhÃnaæ, kathannu kho bhavissÃma anÃgatamaddhÃnaæ, kiæ hutvà kiæ bhavissÃma nu kho mayaæ anÃgatamaddhÃnanti. No hetaæ bhante. 53. Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà etarahi và paccuppannaæ addhÃnaæ3 ajjhattaæ kathaÇkathÅ assatha:4 ahannukhosmi, no nu khosmi, kinnu khosmi, kathannu khosmi, ayannu kho satto kuto Ãgato, so kuhiÇgÃmÅ bhavissatÅti. No hetaæ bhante. ----------------------- 1. AhesumhÃ, syÃ. Ahesumha - a¤¤atra 2. PaÂidhÃveyyÃtha. Machasaæ, syÃ. 3. PaccuppannaddhÃnaæ Ãrabbha, syÃ. Paccuppanna maddhÃnaæ ajjhattaæ, machasaæ. 4. Kathaæ kathittha, syÃ. [BJT Page 622] [\x 622/] 54. Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà evaæ vadeyyÃtha: satthà no garu, satthugÃravena ca1 mayaæ evaæ vademÃti.2 No hetaæ bhante. 55. Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà evaæ vadeyyÃtha: samaïo no evamÃha,3 samaïavacanena ca mayaæ4 evaæ vademÃti. No hetaæ bhante. 56. Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà a¤¤aæ satthÃraæ uddiseyyÃthÃti. No hetaæ bhante. 57. Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà yÃni tÃni puthusamaïabrÃhmaïÃnaæ vatakotuhalamaÇgalÃni, tÃni sÃrato paccÃgaccheyyÃthÃti. No hetaæ bhante. 58. Nanu bhikkhave5 yadeva tumhÃkaæ sÃmaæ ¤Ãtaæ sÃmaæ diÂÂhaæ sÃmaæ viditaæ tadeva tumhe vadethÃti.6 Evambhante. 59. SÃdhu bhikkhave, upanÅtà kho me tumhe bhikkhave iminà sandiÂÂhikena dhammena akÃlikena ehipassikena opanayikena paccattaæ veditabbena vi¤¤Æhi. SandiÂÂhiko " ayaæ bhikkhave dhammo akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅ"ti. Iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. 60. Tiïïaæ kho pana bhikkhave sannipÃtà gabbhassÃvakkanti hoti: idha mÃtÃpitaro sannipatità honti, mÃtà ca na utunÅ hoti, gandhabbo ca na paccupaÂÂhito hoti, neva tÃva gabbhassÃvakkanti [PTS Page 266] [\q 266/] hoti. Idha mÃtÃpitaro ca sannipatità honti, mÃtà ca utunÅ hoti, gandhabbo ca na paccupaÂÂhito hoti, neva tÃva gabbhassÃvakkanti hoti. Yato ca kho bhikkhave mÃtÃpitaro sannipatità honti, mÃtà ca utunÅ hoti, gandhabbo ca paccupaÂÂhito hoti, evaæ tiïïaæ sannipÃtà gabbhassÃvakkanti hoti. 61. Tamenaæ bhikkhave mÃtà nava và dasa và mÃse gabbhaæ kucchinà pariharati mahatà saæsayena garumbhÃraæ7. Tamenaæ bhikkhave mÃtà navannaæ và dasannaæ cà mÃsÃnaæ accayena vijÃyati mahatà saæsayena garumbhÃraæ. Tamenaæ jÃtaæ samÃnaæ sakena lohitena poseti. Lohitaæ hetaæ bhikkhave8 ariyassa vinaye yadidaæ mÃtutha¤¤aæ. 1. SatthugÃraveneva, syà 2 vadeyyÃmÃti, syÃ. Mayaæ vademÃti.[PTS.] Si-katthaci. 3. Samaïo evamÃha, syÃ. Machasaæ. 4. Samaïà ca nÃma mayaæ , machasaæ. Samaïà ca na ca mayaæ, syÃ[PTS] samaïà ca vata mayaæ, sÅ katthaci. 5.Nanu kho bhikkhave, sÅmu. 6. VadeyyÃthÃti, syÃ. 7. GarubhÃraæ, syÃ. 8. Lohitaæ bhikkhave, sÅ -katthaci. [BJT Page 624] [\x 624/] 62. Sa kho so bhikkhave kumÃro vuddhimanvÃya1 indriyÃnaæ paripÃkamanvÃya yÃni tÃni2 kumÃrakÃnaæ kÅÊÃpanakÃni tehi kÅÊati: seyyathÅdaæ-vaÇkakaæ3 ghaÂikaæ mokkhacikaæ4 ciÇgulakaæ5 pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ. 63. Sa kho so bhikkhave kumÃro vuddhimanvÃya6 indriyÃnaæ paripÃkamanvÃya pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto7 parivÃreti: cakkhu vi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi,8 sotavi¤¤eyyehi saddehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi,8 ghÃnavi¤¤eyyehi gandhehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi, jivhÃvi¤¤eyyehi rasehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi, kÃyavi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. 64. So cakkhunà rÆpaæ disvà piyarÆpe9 rÆpe sÃrajjati, appiyarÆpe rÆpe byÃpajjati.10 AnupaÂÂhitakÃyasati ca viharati paritta cetaso, ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhaæ samÃpanno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ abhinandati abhivadati ajjhosÃya tiÂÂhati, tassa taæ vedanaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato uppajjati nandÅ. Yà vedanÃsu nandÅ tadupadÃnaæ. TassupÃdÃna paccayÃ11 bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ soka parideva dukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. - Sotena saddaæ sutvà piyarÆpe9 sadde sÃrajjati, appiyarÆpe sadde byÃpajjati. AnupaÂÂhitakÃyasati ca viharati paritta cetaso, ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhaæ samÃpanno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ abhinandati abhivadati ajjhosÃya tiÂÂhati, tassa taæ vedanaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato uppajjati nandÅ. Yà vedanÃsu nandÅ tadupadÃnaæ. TassupÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ soka parideva dukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. - GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà piyarÆpe9 gandhe sÃrajjati, appiyarÆpe gandhe byÃpajjati. AnupaÂÂhitakÃyasati ca viharati paritta cetaso, ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhaæ samÃpanno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ abhinandati abhivadati ajjhosÃya tiÂÂhati, tassa taæ vedanaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato uppajjati nandÅ. Yà vedanÃsu nandÅ tadupadÃnaæ. TassupÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ soka parideva dukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. - JivhÃya rasaæ sÃyitvà piyarÆpe rase sÃrajjati, appiyarÆpe rase byÃpajjati. AnupaÂÂhitakÃyasati ca viharati paritta cetaso, ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhaæ samÃpanno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ abhinandati abhivadati ajjhosÃya tiÂÂhati, tassa taæ vedanaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato uppajjati nandÅ. Yà vedanÃsu nandÅ tadupadÃnaæ. TassupÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ soka parideva dukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. - KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà piyarÆpe phoÂÂhabbe sÃrajjati, appiyarÆpe phoÂÂhabbe byÃpajjati. AnupaÂÂhitakÃyasati ca viharati paritta cetaso, ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhaæ samÃpanno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ abhinandati abhivadati ajjhosÃya tiÂÂhati, tassa taæ vedanaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato uppajjati nandÅ. Yà vedanÃsu nandÅ tadupadÃnaæ. TassupÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ soka parideva dukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. - Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya piyarÆpe [PTS Page 267] [\q 267/] dhamme sÃrajjati, appiyarÆpe dhamme byÃpajjati. AnupaÂÂhitakÃyasati ca viharati paritta cetaso, ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhaæ samÃpanno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ abhinandati abhivadati ajjhosÃya tiÂÂhati, tassa taæ vedanaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato uppajjati nandÅ. Yà vedanÃsu nandÅ tadupadÃnaæ. TassupÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ soka parideva dukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ------------------------ 1. Vu¬¬himanvÃya, syÃ. 2. YÃni, sÅ. 3. VaÇkaæ, syÃ.SÅ.Katthaci. 4. MokkhalikÃ.SÅ. 5. CiÇgulikaæ, syÃ. 6.Vu¬a¬himanvÃya, syÃ. 7. SamaÇgÅbhÆto, syÃ. 8.: RajanÅyehi pemanÅyehi, syÃ. 9. PiyarÆpe sÃrajjati,sÅmu. 10. AppiyarÆpe byÃpajjati,sÅmu. 11. Tassa upÃdÃnapaccayÃ, syÃ. [BJT Page 626] [\x 626/] 65. Idha bhikkhave tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ, sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto.1 So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato itipaÂisa¤cikkhati: sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya, mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya, appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya, mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya, kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. 66. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjÅvasamÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. Nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati adinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà [PTS Page 268] [\q 268/] paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisuïaæ3 vÃcaæ pahÃya pisuïÃya vÃcÃya4 paÂivirato hoti: ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtà samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya5 paÂivirato hoti: yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti: kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsitÃ6 kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. 1. PacchÃjÃto, syà 2.Theto, syà 3. PÅsuïÃ, sÅ.Katthaci 4. PisuïÃvÃcÃ, sÅ, katthaci 5. PharusÃvÃcÃ, sÅ katthaci, 6. BhÃsità hoti, syÃ. [BJT Page 628] [\x 628/] 67. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattuparato1 virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ2 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃpaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂa - kaæsakÆÂa - mÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂana - va¤cana - nikati - sÃciyogÃ3 paÂivirato hoti. Chedana - vadha - bandhana - viparÃmosa4 - Ãlopa - sahasÃkÃrà paÂivirato hoti. 68. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena 5 cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena yena yeneva pakkamati, samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi nÃma pakkhisakuïo6 yena yeneva ¬eti, sapattabhÃrova ¬eti, evameva bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. Yena yeneva7 pakkamati, samÃdÃyeva pakkamati. So iminà [PTS Page 269] [\q 269/] ariyena silakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. 69. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati ghÃnindriyaæ, ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. ------------------------ 1. RattÆparato, machasaæ syÃ. [PTS 2.] ItthikumÃri paÂiggahaïÃ, sÅ-katthaci. 3. SÃviyogÃ, syÃ. 4. ViparÃmÃsÃ, sÅ-katthaci 5. KÃyaparihÃrikena, machasaæ. SyÃ.[PTS] sÅ-katthaci. 6. PakkhÅsakuïo, machasaæ.Syà 7. So yena yeneva, machasaæ. [BJT Page 630] [\x 630/] 70. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asitena pite khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. 71. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato, iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato, iminà ca satisampaja¤¤ena1 samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati: ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬ÃpÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 72. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti byÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ2 pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. [PTS Page 270] [\q 270/] 73. So ime pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ3 upasampajja viharati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassa domanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. 74. So cakkhunà rÆpaæ disvà piyarÆpe rÆpe na sÃrajjati.4 AppiyarÆpe rÆpe na byÃpajjati. UpaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso. Ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathà bhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhavippahÅno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ anabhinandato anabhivadato anajjhosÃya tiÂÂhato yà vedanÃsu nandÅ sà nirujjhati. Tassa nandinirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. ---------------------- 1. Ariyena satisampaja¤¤ena, machasaæ, 2. ThÅnamiddhaæ, machasaæ. 3. PaÂhamajjhÃnaæ, sÅmu. 4. PiyarÆpe na sÃrajjati.SÅ. [BJT Page 632] [\x 632/] 75. Sotena saddaæ sutvà piyarÆpe sadde na sÃrajjati.4 AppiyarÆpe sadde na byÃpajjati. UpaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso. Ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathà bhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhavippahÅno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ anabhinandato anabhivadato anajjhosÃya tiÂÂhato yà vedanÃsu nandÅ sà nirujjhati. Tassa nandinirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. - GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà piyarÆpe gandhe na sÃrajjati.4 AppiyarÆpe gandhe na byÃpajjati. UpaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso. Ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathà bhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhavippahÅno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ anabhinandato anabhivadato anajjhosÃya tiÂÂhato yà vedanÃsu nandÅ sà nirujjhati. Tassa nandinirodhà upÃdÃnanirodho , upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. - JivhÃya rasaæ sÃyitvà piyarÆpe rase na sÃrajjati.4 AppiyarÆpe rase na byÃpajjati. UpaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso. Ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathà bhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhavippahÅno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ anabhinandato anabhivadato anajjhosÃya tiÂÂhato yà vedanÃsu nandÅ sà nirujjhati. Tassa nandinirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. - KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà piyarÆpe phoÂÂhabbe na sÃrajjati.4 AppiyarÆpe phoÂÂhabbe na byÃpajjati. UpaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso. Ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathà bhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhavippahÅno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ anabhinandato anabhivadato anajjhosÃya tiÂÂhato yà vedanÃsu nandÅ sà nirujjhati. Tassa nandinirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. - Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya piyarÆpe dhamme na sÃrajjati.4 AppiyarÆpe dhamme na byÃpajjati. UpaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso. Ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathà bhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhavippahÅno yaæ ki¤ci vedanaæ vedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ anabhinandato anabhivadato anajjhosÃya tiÂÂhato yà vedanÃsu nandÅ sà nirujjhati. Tassa nandinirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. 76. Imaæ kho me tumhe bhikkhave saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ dhÃretha. SÃtiæ pana [PTS Page 271] [\q 271/] bhikkhuæ2 kevaÂÂaputtaæ mahÃtaïhÃjÃla - taïhà - saÇghÃÂa3 paÂimukkanti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. MahÃtaïhÃsaÇkhayasuttaæ aÂÂhamaæ. 1.4.9. MahÃassapurasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà aÇgesu viharati assapuraæ nÃma aÇgÃnaæ nigamo. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: bhikkhavo'ti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. SamaïÃti vo bhikkhave jano sa¤jÃnÃti. Tumhe ca pana ke tumheti puÂÂhà samÃnà samaïamhÃti paÂijÃnÃtha. Tesaæ vo bhikkhave evaæ sama¤¤Ãnaæ sataæ evampaÂi¤¤Ãnaæ sataæ " ye dhammà samaïakaraïà ca brÃhmaïakaraïà ca te dhamme samÃdÃya vattissÃma, evaæ no amhÃkaæ sama¤¤Ã ca ayaæ saccà bhavissati paÂi¤¤Ã ca bhÆtÃ. Yesa¤ca mayaæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ4 paribhu¤jÃma, tesaæ te kÃrà amhesu mahapphalà bhavissanti mahÃnisaæsÃ. AmhÃka¤cevÃyaæ pabbajjà ava¤jhà bhavissati saphalà saudrayÃti 5" evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. ----------------------- 1.Ki¤ca,[PTS 2.] SÃniæ bhikkhuæ, sÅ. 3. SaÇghÃÂi, sÅ 4. ParikkhÃre, syÃ, sÅ.-Katthaci. 5 SaudayÃti, sÅmu. [BJT Page 634] [\x 634/] 3. Katame ca bhikkhave dhammà samaïakaraïà ca brÃhmaïakaraïà ca? 4. Hirottappena samannÃgatà bhavissÃmÃti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ.1 5. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evamassa: hirottappenamhÃ2 samannÃgatÃ. AlamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ. Anuppatto no sÃma¤¤attho natthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyanti tÃvatakeneva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. 6. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ? 'Parisuddho no kÃyasamÃcÃro bhavissati uttÃno vivaÂo na ca chiddavà saævuto ca tÃya ca pana parisuddhakÃyasamÃcÃratÃya nevattÃnukkaæsissÃma, na paraæ vambhissÃmÃ'ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 7. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evamassa: hirottappenamhà samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro. AlamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ. Anuppatto no sÃma¤¤attho. Natthi no ki¤ci3 uttariæ karaïÅyanti tÃvatakeneva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. 8. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ? 'Parisuddho [PTS Page 272] [\q 272/] no vacÅsamÃcÃro bhavissati uttÃno vivaÂo na ca chiddavà saævuto ca. TÃya ca pana parisuddhavacÅsamÃcÃratÃya nevattÃnukkaæsissÃma na paraæ vambhissÃmÃ'ti5 evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 9. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evamassa: hirottappenamhà samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro. AlamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ. Anuppatto no sÃma¤¤attho. Natthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyanti tÃvatakeneva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. 10. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ? 'Parisuddho no manosamÃcÃro bhavissati uttÃno vivaÂo na ca chiddavà saævuto ca tÃya ca pana parisuddhamanosamÃcÃratÃya nevattÃnukkaæsissÃma, na paraæ vambhissÃmÃ'ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 11. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evamassa: hirottappenamhà samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, parisuddho manosamÃcÃro. AlamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ. Anuppatto no sÃma¤¤attho. Natthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyanti tÃvatakeneva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. ------------------------- 1.Sikkhitabbanti, syÃ. 2.Hirottappenamha, machasaæ. SyÃ.[PTS 3.] Natthi ki¤ci, syÃ. 4. NevattÃnukkaæseyyÃma, machasaæ, 5. VambhessÃma, machasaæ. [BJT Page 636] [\x 636/] 12. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ? 'Parisuddho no ÃjÅvo bhavissati uttÃno vivaÂo na ca chiddavà saævuto ca. TÃya ca pana parisuddhÃjÅvatÃya nevattÃnukkaæsissÃma, na paraæ vambhissÃmÃ'ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 13. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evamassa: hirottappenamhà samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, parisuddho manosamÃcÃro. Parisuddho ÃjÅvo [PTS Page 273] [\q 273/] alamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ. Anuppatto no sÃma¤¤attho. Natthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyanti tÃvatakeneva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. 14. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ? 'Indriyesu guttadvÃrà bhavissÃma: cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjissÃma, rakkhissÃma cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ ÃpajjissÃma. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjissÃma, rakkhissÃma sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ ÃpajjissÃma. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjissÃma, rakkhissÃma ghÃnindriyaæ, ghÃnindriye saævaraæ ÃpajjissÃma. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjissÃma, rakkhissÃma jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ ÃpajjissÃma. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjissÃma, rakkhissÃma kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ ÃpajjissÃma. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjissÃma, rakkhissÃma manindriyaæ, manindriye saævaraæ ÃpajjissÃmÃ'ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 15. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evamassa: hirottappenamhà samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, parisuddho manosamÃcÃro.Parisuddho ÃjÅvo. AlamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ. Anuppatto no sÃma¤¤attho. Natthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyanti tÃvatakeneva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. 16. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ? 'Bhojane matta¤¤uno bhavissÃma. PaÂisaÇkhà yoniso ÃhÃraæ ÃharissÃma: 'neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya, yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya. 'Iti purÃïa¤ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi1 nava¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmi.2 YÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃrocÃ'ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ, ---------------------- 1. PaÂihaÇkhÃma, machasaæ. Syà 2 na uppÃdessÃma, machasaæ. SyÃ. [BJT Page 638] [\x 638/] 17. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evamassa: hirottappenamhÃ1 samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, parisuddho manosamÃcÃro, parisuddho ÃjÅvo, indriyesumhà guttadvÃrÃ, bhojane matta¤¤uno. AlamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ. Anuppatto no sÃma¤¤attho. Natthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyanti tÃvatakeneva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. 18. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ? JÃgariyaæ anuyuttà bhavissÃma: divasaæ caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodhessÃma, rattiyà paÂhamaæ yÃmaæ [PTS Page 274] [\q 274/] caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodhessÃma, rattiyà majjhimaæ yÃmaæ dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappessÃma pÃde pÃdaæ accÃdhÃya satà sampajÃnÃ2 uÂÂhÃnasa¤¤aæ manasikaritvÃ, rattiyà pacchimaæ yÃmaæ paccuÂÂhÃya caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodhessÃmÃti3 evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 19. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evamassa: hirottappenamhà samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro parisuddho manosamÃcÃro, parisuddho ÃjÅvo, indriyesumhà guttadvÃrÃ, bhojane matta¤¤uno, jÃgariyaæ anuyuttÃ. AlamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ. Anuppatto no sÃma¤¤attho. Natthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyanti tÃvatakeneva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. 20. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ? Satisampaja¤¤ena samannÃgatà bhavissÃma: abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 21. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evamassa: hirottappenamhà samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, parisuddho manosamÃcÃro, parisuddho ÃjÅvo, indriyesumhà guttadvÃrÃ, bhojane matta¤¤uno, jÃgariyaæ anuyuttÃ, satisampaja¤¤ena samannÃgatÃ. AlamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ. Anuppatto no sÃma¤¤attho. Natthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyanti tÃvatakeneva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha, ----------------------- 1. Hirottappenamha, machasaæ. SyÃ.[PTS 2.] Sato sampajÃno, machasaæ, 3 parisodhissÃmÃti, katthaci. [BJT Page 640] [\x 640/] 22. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ? Idha bhikkhave bhikkhu vivittaæ senÃsanaæ bhajati: ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. [PTS Page 275] [\q 275/] byÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto, uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 23. SeyyathÃpi bhikkhave puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrÃbharaïÃya, tassa evamassa: " ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me kammantà samijjhiæsu. So ahaæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni, tÃni ca byantÅ akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrÃbhÃraïÃyÃ"ti,1 so tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ,2 adhigaccheyya somanassaæ - 24. SeyyathÃpi bhikkhave puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhatta¤cassa nacchÃdeyya,3 na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: " ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhatta¤ca me nacchÃdesi. Na ca me Ãsi kÃye balamattÃ. Somhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃti." So tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ, adhigaccheyya4 somanassaæ- 25. SeyyathÃpi bhikkhave puriso bandhanÃgÃre baddho5 assa, so aparena samayena tamhà bandhanà mucceyya sotthinà abyayena, 6 na cassa koci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: " ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. Somhi etarahi tamhà bandhanà mutto sotthinà abyayena. Natthi ca me koci7 bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ, adhigaccheyya somanassaæ. ---------------------- 1. DÃrabharaïayÃti, machasaæ. 2. PÃmojjaæ, machasaæ. 3. Na chÃdeyya, syÃ. 4. Adhigacche, sÅ katthaci [PTS 5.] Bandho, machasaæ.Syà 6. Abbhayena, machasaæ. Abhayena, syÃ. 7 Ki¤ci, machasaæ.Syà .[PTS] [BJT Page 642] [\x 642/] 16. SeyyathÃpi bhikkhave puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsavyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yena kÃmaÇgamo. Tassa evamassa: ahaæ kho pubbe dÃso Ãhosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yena kÃmaÇgamo, somhi etarahi tamhà dÃsavyà mutto attÃdhÅno [PTS Page 276] [\q 276/] aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamoti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ, adhigaccheyya somanassaæ, 17. SeyyathÃpi bhikkhave puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya, so aparena samayena tamhà kantÃrà nitthareyya sotthinà abyayena1 na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo. Tassa evamassa: ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ somhi etarahi tamhà kantÃrà nitthiïïo sotthinà abyayena,1 natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayoti so tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ, adhigaccheyya somanassaæ, 18. Evameva kho2 bhikkhave bhikkhu yathà iïaæ, yathà rogaæ, yathà bandhanÃgÃraæ, yathà dÃsavyaæ, yathà kantÃraddhÃnamaggaæ, ime pa¤canÅvaraïe appahÅne attani samanupassati. SeyyathÃpi bhikkhave, yathà Ãnaïayaæ3 yathà Ãrogyaæ, yathà bandhanà mokkhaæ, yathà bhujissaæ, yathà khemantabhÆmiæ, evameva4 bhikkhu ime pa¤canÅvaraïe pahÅne attani samanupassati. 19. So ime pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ5 hoti. SeyyathÃpi bhikkhave dakkho nahÃpako6 và nÃhÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyacuïïÃni7 Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya8, sÃssa9 nahÃnÅyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà phuÂÃ10 snehena na ca paggharaïÅ. Evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. ---------------------- 1. Abbhayena, machasaæ, abhayena, syà 2. Evaæ kho, syà 3. Yathà anaïayÃ, syÃ. 4. Evameva kho, syÃ. 5. Apphutaæ, sÅmu. 6. NahÃpako, machasaæ syÃ. 7NhÃniyacuïïÃni, machasaæ 8.Sandeyya, machasaæ 9. SÃyaæ, machasaæ 109. PhuÂÂhÃ, syÃ. [BJT Page 644] [\x 644/] 20. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti1 paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ2 hoti. SeyyathÃpi bhikkhave udakarahado3 [PTS Page 277] [\q 277/] ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassÃyamukhaæ,4 na pacchimÃya disÃya udakassÃyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassÃyamukhaæ. Na dakkhiïÃya disÃya udakassÃyamukhaæ. Devo ca kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ nÃnuppaveccheyya. Atha kho tamhÃva5 udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena cÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa sÅtena cÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 21. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi bhikkhave uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni6 udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni, tÃni yÃva caggÃ7 yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni paripÆrÃni paripphuÂÃni. Na nesaæ8 ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. 22. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. ------------------------- 1.Abhisanneti parisanneti, syÃ, 2.Apphutaæ, sÅmu. 3. Udakarahado gambhÅro, syà 4. Udakassa Ãyamukhaæ, machasaæ. SyÃ, 5. Tamhà ca, syÃ. 6.Saæva¬¬hÃni, syà 7. YÃva ca aggÃ, syÃ. 8.NÃssa, syÃ. [BJT Page 646] [\x 646/] SeyyathÃpi bhikkhave puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ1 pÃrupitvÃ2 nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vattena apphuÂaæ assa, evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato [PTS Page 278] [\q 278/] kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. 23. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe 'amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÃpi bhikkhave puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya,3 tamhÃpi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya, so tamhÃ4 gÃmà sakaæyeva gÃmaæ paccÃgaccheyya, tassa evamassa: 'ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ aga¤chiæ.5 Tatra evaæ aÂÂhÃsiæ, evaæ nisÅdiæ, evaæ abhÃsiæ, evaæ tuïhÅ ahosiæ, tamhÃpi gÃmà amuæ gÃmaæ aga¤chiæ. TatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ, evaæ nisÅdiæ, evaæ abhÃsiæ, evaæ tuïhÅ ahosiæ. Somhi tamhà gÃmà sakaæyeva gÃmaæ paccÃgato'ti. Evameva kho bhikkhave bhikkhu anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe 'amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. 24. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati: cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate. YathÃkammÆpage satte pajÃnÃti:- ------------------------- 1. SÅsaæ, syÃ. 2. PÃrupetvÃ, machasaæ. 3. ùgaccheyya, sÅmu. 4. TamhÃpi, syÃ. 5. ùga¤chiæ, sÅmu. ùgacchiæ, machasaæ. [BJT Page 648] [\x 648/] "Ime vata [PTS Page 279] [\q 279/] bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ"ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïaïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. SeyyathÃpassu bhikkhave dve agÃrà sadvÃrÃ, tattha cakkhumà puriso majjhe Âhito passeyya manusse gehaæ pavisantepi nikkhamantepi anucaÇkamantepi anuvicarantepi, evameva kho bhikkhave bhikkhu dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate. YathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. "Ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ"ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïaïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. 25. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti: so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsÃvÃpi cittaæ vimuccati, bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. SeyyathÃpi bhikkhave pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo, tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambukampi sakkharakaÂhalampi macchagumbampi carantampi tiÂÂhantampi, tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tatrime sippisambukÃpi [PTS Page 280] [\q 280/] sakkharakaÂhalÃpi macchagumbÃpi carantipi tiÂÂhantipÅ'ti.1 Evameva kho bhikkhave bhikkhu idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. ----------------------- 1.TiÂÂhantampi-syÃ. [BJT Page 650] [\x 650/] Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. 26. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu samaïo itipi, brÃhmaïo itipi, nahÃtako itipi, vedagÆ itipi, sottiyo itipi, ariyo itipi, arahaæ1 itipi. 27. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu samaïo hoti? SamitÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikÃ2 ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu samaïo hoti. 28. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu brÃhmaïo hoti? BÃhitÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu brÃhmaïo hoti. 29. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu nahÃtako hoti? NahÃtÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu nahÃtako hoti. 30. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu vedagÆ hoti? ViditÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vedagÆ hoti. 31. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu sottiyo hoti? NissutÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu sottiyo hoti. 32. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ariyo hoti? ùrakÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ariyo hoti. 33. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu arahaæ hoti? ùrakÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu arahaæ hoti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 281] [\q 281/] MahÃassapurasuttaæ navamaæ. ----------------------- 1. Arahà - syÃ. 2. Ponobbhavikà - machasaæ, syÃ. [BJT Page 652] [\x 652/] 1.4.10 CÆÊaassapurasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà aÇgesu viharati assapuraæ nÃma aÇgÃnaæ nigamo. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. Samaïà samaïÃti vo bhikkhave jano sa¤jÃnÃti. Tumhe ca pana ke tumheti puÂÂhà samÃnà samaïamhÃti paÂijÃnÃtha. Tesaæ vo bhikkhave evaæ sama¤¤Ãnaæ sataæ evaæ paÂi¤¤Ãnaæ sataæ 'yà samaïasÃmÅcipaÂipadÃ, taæ paÂipadaæ paÂipajjissÃma, evaæ no ayaæ amhÃkaæ sama¤¤Ã ca saccà bhavissati, paÂi¤¤Ã ca bhÆtÃ. Yesa¤ca mayaæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ1 paribhu¤jÃma, tesaæ te kÃrà amhesu mahapphalà bhavissanti mahÃnisaæsÃ. AmhÃka¤cevÃyaæ pabbajjà ava¤jhà bhavissati saphalà saudrayÃ'ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. 3. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na samaïasÃmÅcipaÂipadaæ paÂipanno hoti? Yassa kassaci bhikkhave bhikkhuno abhijjhÃlussa abhijjhà appahÅnà hoti, byÃpannacittassa byÃpÃdo appahÅno hoti, kodhanassa kodho appahÅno hoti, upanÃhissa upanÃho appahÅno hoti, makkhissa makkho appahÅno hoti, paÊÃsissa paÊÃso appahÅno hoti, issukissa issà appahÅnà hoti, maccharissa macchariyaæ appahÅnaæ hoti, saÂhassa sÃÂheyyaæ appahÅnaæ hoti, mÃyÃvissa mÃyà appahÅnà hoti, pÃpicchassa pÃpikà icchà appahÅnà hoti, micchÃdiÂÂhissa2 micchÃdiÂÂhi appahÅnà hoti, imesaæ kho ahaæ bhikkhave samaïamalÃnaæ samaïadosÃnaæ samaïakasaÂÃnaæ3 ÃpÃyikÃnaæ ÂhÃnÃnaæ duggativedanÅyÃnaæ appahÃnà na samaïasÃmÅcipaÂipadaæ paÂipannoti vadÃmi. SeyyathÃpi bhikkhave maÂajaæ nÃma4 ÃvudhajÃtaæ ubhato dhÃraæ pÅtanisitaæ, tadassa saÇghÃÂiyà sampÃrutaæ sampaliveÂhitaæ5, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imassa bhikkhuno pabbajjaæ vadÃmi. ------------------------ 1. ParikkhÃre - syÃ. 2. MicchÃdiÂÂhakassa - machasaæ 3. SamaïakasÃvÃnaæ -syÃ. 4. MatajannÃma - syÃ. 5. Sampalivedhitaæ - syÃ. [BJT Page 654] [\x 654/] 4. NÃhaæ bhikkhave saÇghÃÂikassa saÇghÃÂidhÃraïamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave acelakassa acelakamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave rajojallikassa rajojallikamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave udakorohakassa udakorohakamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave rukkhamÆlikassa [PTS Page 282] [\q 282/] rukkhamÆlikamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave abbhokÃsikassa abbhokÃsikamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave ubbhaÂÂhakassa ubbhaÂÂhakamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave pariyÃyabhattikassa pariyÃyabhattikamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave mantajjhÃyakassa mantajjhÃyakamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave jaÂilakassa jaÂÃdhÃraïamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. 5. SaÇghÃÂikassa ce bhikkhave saÇghÃÂidhÃraïamattena abhijjhÃlussa3 abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchÃ, pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ saÇghÃÂikaæ kareyyuæ, saÇghÃÂikattameva samÃdapeyyuæ: " ehi tvaæ bhadramukha, saÇghÃÂiko hohi saÇghÃÂikassa te sato saÇghÃÂidhÃraïamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyissati, kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissati, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyissatÅ"ti, yasmà ca kho ahaæ bhikkhave saÇghÃÂikampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchÃdiÂÂhiæ, tasmà na saÇghÃÂikassa saÇghÃÂidhÃraïamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. ------------------------ 1. Udakorohaïamattena - machasaæ, syÃ. 2. MannajjhÃyikassa - syÃ. 3. AbhijjhÃlussa puggalassa - syÃ,4. [BJT] samÃdapeyyyuæ [corrected to] samÃdapeyyuæ [BJT Page 656] [\x 656/] 6. Acelakassa ce bhikkhave acelakamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ acelakaæ kareyyuæ, acelakamattameva samÃdapeyyuæ: " ehi tvaæ bhadramukha, acelako hohi, acelakassa te sato acelakamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa [PTS Page 283] [\q 283/] byÃpÃdo pahÅyissati, kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissatÅ, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati. PÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchà diÂÂhi pahÅyissatÅ"ti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave acelakampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchÃdiÂÂhiæ, tasmà na acelakassa acelakamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. Rajojallikassa ce bhikkhave rajojallikamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ rajojallikaæ kareyyuæ, rajojallikattameva samÃdapeyyuæ: "ehi tvaæ bhadramukha, rajojalliko hohi, rajojallikassa te sato rajojallikamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyissati, kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissatÅ, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati. PÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchà diÂÂhi pahÅyissatÅ"ti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave rajojallikampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchÃdiÂÂhiæ, tasmà na rajojallikassa rajojallikamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. Udakorohakassa ce bhikkhave udakorohakamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ udakorohakaæ kareyyuæ, udakorohakamattameva samÃdapeyyuæ: "ehi tvaæ bhadramukha,udakorohako hohi,udakorohakassa te sato udakorohakamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyissati, kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissatÅ, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati. PÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchà diÂÂhi pahÅyissatÅ"ti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave udakorohakampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchÃdiÂÂhiæ, tasmà na udakorohakassa udakorohakamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. RukkhamÆlikassa ce bhikkhave rukkhamÆlikamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ rukkhamÆlikaæ kareyyuæ, rukkhamÆlikattameva samÃdapeyyuæ: " ehi tvaæ bhadramukha, rukkhamÆliko hohi, rukkhamÆlikassa te sato rukkhamÆlikamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyissati, kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissatÅ, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati. PÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchà diÂÂhi pahÅyissatÅ"ti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave rukkhamÆlikampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchÃdiÂÂhiæ, tasmà na rukkhamÆlikassa rukkhamÆlikamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. AbbhokÃsikassa ce bhikkhave abbhokÃsikamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ abbhokÃsikaæ kareyyuæ, abbhokÃsikattameva samÃdapeyyuæ: "ehi tvaæ bhadramukha, abbhokÃsiko hohi, abbhokÃsikassa te sato abbhokÃsikamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyissati, kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissatÅ, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati. PÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchà diÂÂhi pahÅyissatÅ"ti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave abbhokÃsikampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchÃdiÂÂhiæ, tasmà na abbhokÃsikassa abbhokÃsikamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. UbbhaÂÂhakassa ce bhikkhave ubbhaÂÂhakamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ ubbhaÂÂhakaæ kareyyuæ, ubbhaÂÂhakattameva samÃdapeyyuæ: "ehi tvaæ bhadramukha, ubbhaÂÂhako hohi, ubbhaÂÂhakassa te sato ubbhaÂÂhakamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyissati, kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissatÅ, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati. PÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchà diÂÂhi pahÅyissatÅ"ti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave ubbhaÂÂhakampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchÃdiÂÂhiæ, tasmà na ubbhaÂÂhakassa ubbhaÂÂhakamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. PariyÃyabhattikassa ce bhikkhave pariyÃyabhattikamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ pariyÃyabhattikaæ kareyyuæ, pariyÃyabhattakattameva samÃdapeyyuæ: "ehi tvaæ bhadramukha, pariyÃyabhattiko hohi, pariyÃyabhattikassa te sato pariyÃyabhattikamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyissati, kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissatÅ, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati.PÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchà diÂÂhi pahÅyissatÅ"ti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave pariyÃyabhattikampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchà diÂÂhiæ, tasmà na pariyÃyabhattikassa pariyÃyabhattikamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. MantajjhÃyakassa ce bhikkhave mantajjhÃyakamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ mantajjhÃyakaæ kareyyuæ, mantajjhÃyakattameva samÃdapeyyuæ: "ehi tvaæ bhadramukha, mantajjhÃyako hohi, mantajjhÃyakassa te sato mantajjhÃyakamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyissati, kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissatÅ, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati.PÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchà diÂÂhi pahÅyissatÅ"ti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave mantajjhÃyakampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchà diÂÂhiæ, tasmà na mantajjhÃyakassa mantajjhÃyakamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. JaÂilakassa ce bhikkhave jaÂÃdhÃraïamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha, kodhanassa kodho pahÅyetha, upanÃhissa upanÃho pahÅyetha, makkhissa makkho pahÅyetha, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyetha, issukissa issà pahÅyetha, maccharissa macchariyaæ pahÅyetha, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyetha, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyetha, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyetha, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tamenaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtameva naæ jaÂilakaæ kareyyuæ, jaÂilakattameva samÃdapeyyuæ: "ehi tvaæ bhadramukha, jaÂilako hohi, jaÂilakassa te sato jaÂÃdhÃraïamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyissati,kodhanassa kodho pahÅyissati, upanÃhissa upanÃho pahÅyissati, makkhissa makkho pahÅyissati, paÊÃsissa paÊÃso pahÅyissatÅ, issukissa issà pahÅyissati, maccharissa macchariyaæ pahÅyissati, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅyissati, mÃyÃvissa mÃyà pahÅyissati.PÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅyissati, micchÃdiÂÂhikassa micchà diÂÂhi pahÅyissatÅ"ti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave jaÂilakampi idhekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchà diÂÂhiæ, tasmà na jaÂilakassa jaÂÃdhÃraïamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. 7. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu samaïasÃmÅcipaÂipadaæ paÂipanno hoti? Yassa kassaci bhikkhave bhikkhuno abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅnà hoti, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅno hoti, kodhanassa kodho pahÅno hoti, upanÃhissa upanÃho pahÅno hoti, makkhissa makkho pahÅno hoti, paÊÃsissa paÊÃso pahÅno hoti, issukissa issà pahÅnà hoti, maccharissa macchariyaæ pahÅnaæ hoti, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅnaæ hoti, mÃyÃvissa mÃyà pahÅnà hoti, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅnà hoti, micchÃdiÂÂhissa2 micchÃdiÂÂhi pahÅnà hoti, imesaæ kho ahaæ bhikkhave samaïamalÃnaæ samaïadosÃnaæ samaïakasaÂÃnaæ3 ÃpÃyikÃnaæ ÂhÃnÃnaæ duggativedanÅyÃnaæ pahÃnà samaïasÃmÅcipaÂipadaæ paÂipannoti vadÃmi. [BJT Page 658] [\x 658/] 8. So sabbehi imehi pÃpakehi akusalehi dhammehi visuddhamattÃnaæ samanupassati. Tassa sabbehi imehi pÃpakehi akusalehi dhammehi visuddhamattÃnaæ samanupassato pÃmujjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 9. So mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena1 pharitvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. UpekkhÃsahagatena2 cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ.3 Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. 10. SeyyathÃpi bhikkhave pokkharaïÅ acchodikà sÃtodikà sÅtodikÃ4 setakà supatitthà ramaïÅyÃ, puratthimÃya [PTS Page 284] [\q 284/] cepi disÃya puriso5 Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito. - So taæ pokkharaïiæ Ãgamma vineyya udakapipÃsaæ, vineyya ghammapariÊÃhaæ. PacchimÃya cepi disÃya puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito. So taæ pokkharaïiæ Ãgamma vineyya udakapipÃsaæ, vineyya ghammapariÊÃhaæ. UttarÃya cepi disÃya puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito. So taæ pokkharaïiæ Ãgamma vineyya udakapipÃsaæ, vineyya ghammapariÊÃhaæ. DakkhiïÃya cepi disÃya puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito so taæ pokkharaïiæ Ãgamma vineyya udakapipÃsaæ, vineyya ghammapariÊÃhaæ. Yato kuto cepi naæ puriso5 Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito, so taæ pokkharaïiæ Ãgamma vineyya udakapipÃsaæ, vineyya ghammapariÊÃhaæ. 11. Evameva kho bhikkhave khattiyakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma evaæ mettaæ karuïaæ muditaæ upekkhaæ6 bhÃvetvà labhati ajjhattaæ vÆpasamaæ. Ajjhattaæ vÆpasamà samaïasÃmÅcipaÂipadaæ7 paÂipannoti vadÃmi. BrÃhmaïakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma evaæ mettaæ karuïaæ muditaæ upekkhaæ6 bhÃvetvà labhati ajjhattaæ vÆpasamaæ. Ajjhattaæ vÆpasamà samaïasÃmÅcipaÂipadaæ7 paÂipannoti vadÃmi. Vessakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma evaæ mettaæ karuïaæ muditaæ upekkhaæ6 bhÃvetvà labhati ajjhattaæ vÆpasamaæ. Ajjhattaæ vÆpasamà samaïasÃmÅcipaÂipadaæ7 paÂipannoti vadÃmi.Suddakulà cepi kulà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma evaæ mettaæ karuïà muditaæ upekkhaæ6 bhÃvetvà labhati ajjhattaæ vÆpasamaæ. Ajjhattaæ vÆpasamà samaïasÃmÅcipaÂipadaæ7 paÂipannoti8 vadÃmi. ---------------------- 1. AbyÃpajjena, machasaæ. 2. UpekhÃsahagatena, sÅmu machasaæ syà [PTS 3.] Catutthaæ, machasaæ. Syà catutthiæ uddhamadho,[PTS 4.] AcchodakÃ, sÃtodakÃ, sÅtodakÃ, machasaæ.SyÃ[PTS. 5.] Cepi puriso,syà 6. Upekhaæ, katthaci 7. Tamahaæ samaïasÃmÅcipaÂipadaæ. Machasaæ syà 8. PaÂipanno hotÅti vadÃmi, syà [BJT Page 660] [\x 660/] 12. Khattiyakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. ùsavÃnaæ khayà samaïo hoti. BrÃhmaïakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. ùsavÃnaæ khayà samaïo hoti.Vessakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. ùsavÃnaæ khayà samaïo hoti. Suddakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. ùsavÃnaæ khayà samaïo hoti. Yasmà kasmà cepi kulà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. ùsavÃnaæ khayà samaïo hoti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 285] [\q 285/] CÆÊaassapurasuttaæ dasamaæ. MahÃyamakavaggo catuttho. Tassa vaggassa uddÃnaæ. Gi¤jakasÃlavanaæ1 parihÃtuæ pÃpimato2 punasaccanisedho3 VaïïapasÅdanatÃdi ca4 indo kevaÂa assapuraæ jaÂilenÃti.5* -------------------- 1. Gi¤jaka chakkasÃlavanaæ, sÅ. Gi¤jakasÃlavanÃ, syÃ. 2.ParihÃtuæ pa¤¤Ãvato sÅ. Pariharituæ pa¤¤avato. Machasaæ. 3. Puna saccanipasevo, sÅ: punasaccakanisedho, machasaæ 4. Mukhavaïïa pasÅdattÃdi, sÅ mukhavaïïapasÅdantÃ, machasaæ. 5. Tasito kevaÂÂassapura jaÂilenÃti, sÅ syÃ. CindokevaÂÂaassapura jaÂilena,machasaæ. * Gi¤jakachakka sÃlavanaæ pariharituæ pa¤¤Ãvato saccakanisabho mukhavaïïapasÅdanÃdinà tiÂÂhakevaÂÂa assapura jaÂilenÃti, sÅmu. [BJT Page 662] [\x 662/] 5. CÆÊayamakavaggo 1.5.1 SÃleyyakasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena sÃlà nÃma kosalÃnaæ brÃhmaïagÃmo tadavasari. 2. Assosuæ kho sÃleyyakà brÃhmaïagahapatikÃ: " samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ sÃlaæ anuppatto. Taæ kho pana bhavantaæ1 gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ, sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã2 sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ. Kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. 3. Atha kho sÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ3 vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce yena bhagavà tena¤jaliæ panÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce bhagavato sannike nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho sÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà bhagavannaæ etadavocuæ: 4. Ko nu kho bho gotama hetu ko paccayo yenamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti?4 Ko pana bho gotama hetu ko paccayo yenamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjantÅti?. 5. Adhammacariyà visamacariyà hetu kho gahapatayo evamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. Dhammacariyà samacariyà hetu kho gahapatayo evamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ [PTS Page 286] [\q 286/] upapajjantÅti. ---------------------- 1. Bhagavantaæ, sÅ. 2. Abhi¤¤Ãya, sÅ. Katthaci. 3. SÃraïÅyaæ, machasaæ. 4. Uppajjanti, sÅ. 5. Kho pana bhavaæ, syÃ. [BJT Page 664] [\x 664/] 6. Na kho mayaæ imassa bhoto gotamassa saÇkhittena bhÃsitassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃma. SÃdhu no bhavaæ gotamo tathà dhammaæ desetu yathà mayaæ imassa bhoto gotamassa saÇkhittena bhÃsitassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ ÃjÃneyyÃmÃti. Tena hi gahapatayo suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhoti kho sÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà bhagavato paccassosuæ bhagavà etadavoca: 7. Tividhaæ kho gahapatayo kÃye adhammacariyà visamacariyà hoti. Catubbidhaæ vÃcÃya adhammacariyà visamacariyà hoti. Tividhaæ manasà adhammacariyà visamacariyà hoti. 8. Katha¤ca gahapatayo tividhaæ kÃyena adhammacariyà visamacariyà hoti? Idha gahapatayo ekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti luddo1 lohitapÃïÅ hatapahate niviÂÂho adayÃpanno2 pÃïabhÆtesu.3 AdinnÃdÃyÅ kho pana hoti, yaæ taæ parassa paravittÆpakaraïaæ gÃmagataæ và ara¤¤agataæ và adinnaæ4 theyyasaÇkhÃtaæ ÃdÃtà hoti. KÃmesu micchÃcÃrÅ kho pana hoti, yà tà mÃturakkhità piturakkhità mÃtÃpiturakkhitÃ5 bhÃturakkhità bhaginirakkhità ¤Ãtirakkhità gottarakkhità dhammarakkhitÃ6 sassÃmikà saparidaï¬Ã, antamaso mÃlÃguïaparikkhittÃpi, tathÃrÆpÃsu cÃrittaæ Ãpajjità hoti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ kÃyena adhammacariyà visamacariyà hoti. 9. Katha¤ca gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya adhammacariyà visamacariyà hoti? Idha gahapatayo ekacco musÃvÃdÅ hoti sabhÃgato7 và parisagato8 và ¤Ãtimajjhagato và pÆgamajjhagato và abhinÅto sakkhipuÂÂho:9 'ehambho10 purisa yaæ jÃnÃsi taæ vadehÅ'ti. So ajÃnaæ và Ãha jÃnÃmÅti, jÃnaæ và Ãha na jÃnÃmÅti, apassaæ và Ãha passÃmÅti, passaæ và Ãha na passÃmÅti. Iti attahetu và parahetu và Ãmisa ki¤cikkhahetu và sampajÃnamusà bhÃsità hoti. PisuïÃvÃco11 kho pana hoti: ito sutvà amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra và sutvà imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti samaggÃnaæ và bhettÃ12 bhinnÃnaæ và anuppadÃtÃ, vaggÃrÃmo vaggarato vagganandÅ vaggakaraïiæ13 vÃcaæ bhÃsità hoti. PharusÃvÃco14 kho pana hoti. Yà sà vÃcà aï¬akÃ15 kakkasà parakaÂukà parÃbhisajjanÅ kodhasÃmantà asamÃdhisaævattanikÃ, [PTS Page 287] [\q 287/] tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpi kho pana hoti: akÃlavÃdÅ abhÆtavÃdÅ anatthavÃdÅ adhammavÃdÅ avinayavÃdÅ anidhÃnavatiæ vÃcaæ16 bhÃsitÃ17 akÃlena anapadesaæ apariyantavatiæ anatthasaæhitaæ. Evaæ kho gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya adhammacariyà visamacariyà hoti. --------------------- 1.Luddo dÃruïo, machasaæ 2. AlajjÅ adayÃpanno, syà 3. SabbapÃïabhÆtesu, machasaæ. Syà 4. Taæ adinnaæ, machasaæ. SyÃ.[PTS 5,] mÃtÃpiturakkhità sÅmu.[PTS] potthakesu natthi 6. DhammarakkhitÃ, sÅmu. Natthi. 7. Sabhaggato, syà 8. Parisaggato, syÃ. 9. Sakkhiæ puÂÂho, syà . 10. Evaæ bho,[PTS,] sÅ katthaci. 11.PisuïavÃco, syà machasaæ.PisuïavÃco pana, sÅ. Katthaci. 12 Bhedako, machasaæ. 13. VaggakaraïivÃcaæ,sÅ katthaci. 14. PharusavÃco, machasaæ. Syà 15. KaïÂakÃ, machasaæ. 16. AnidhÃnavatÅvÃcaæ, sÅ. Katthaci. 17. BhÃsità hoti. SyÃ. [BJT Page 666] [\x 666/] 10. Katha¤ca gahapatayo tividhaæ manasà adhammacariyà visamacariyà hoti? Idha gahapatayo ekacco abhijjhÃlu hoti: yaæ taæ parassa paravittÆpakaraïaæ taæ abhijjhitÃ1 hoti. 'Aho vata yaæ parassa taæ mama assÃ'ti. ByÃpannacitto kho pana hoti paduÂÂhamanasaÇkappo: ime sattà ha¤¤antu và vajjhantu và ucchijjantu và vinassantu và mà và ahesuæ2 iti vÃ'ti. MicchÃdiÂÂhi 3 kho pana hoti viparÅtadassano: natthi dinnaæ, natthi yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paro4 loko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatÃ5 sammà paÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅ'ti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ manasà adhammacariyà visamacariyà hoti. 11. Evaæ adhammacariyà visamacariyà hetu kho gahapatayo evamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti.6 12. Tividhaæ kho gahapatayo kÃyena dhammacariyà samacariyà hoti. Catubbidhaæ vÃcÃya dhammacariyà samacariyà hoti. Tividhaæ manasà dhammacariyà samacariyà hoti. 13. Katha¤ca gahapatayo tividhaæ kÃyena dhammacariyà samacariyà hoti? Idha gahapatayo ekacco pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti: nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti: yaæ taæ parassa paravittÆpakaraïaæ gÃmagataæ và ara¤¤agataæ và taæ nÃdinnaæ7 theyyasaÇkhÃtaæ ÃdÃtà hoti. KÃmesu micchÃcÃraæ pahÃya kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti: yà tà mÃturakkhità piturakkhità mÃtÃpiturakkhità bhÃturakkhità bhaginirakkhità ¤Ãtirakkhità gottarakkhità dhammarakkhità sassÃmikà saparidaï¬Ã, antamaso mÃlÃguïaparikkhittÃpi, tathÃrÆpÃsu na cÃrittaæ Ãpajjità hoti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ kÃyena dhammacariyà [PTS Page 288] [\q 288/] samacariyà hoti. ----------------------- 1. AbhijjhÃtÃ, machasaæ.[PTS 2.] Mà và ahesunti, syÃ. 3. MicchÃdiÂÂhiko, machasaæ, syÃ. SÅ.Katthaci 4. Paraloko, sÅ.Katthaci. 5. SamaggatÃ, machasaæ.SÅ. Katthaci 6. Uppajjanti.SÅ 7. Na taæ adinnaæ,syÃ. [BJT Page 668] [\x 668/] 14. Katha¤ca gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya dhammacariyà samacariyà hoti? Idha gahapatayo ekacco musÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti: sabhÃgato1 và parisagato2 và ¤Ãtimajjhagato và pÆgamajjhagato và rÃjakulamajjhagato và abhinÅto sakkhipuÂÂho:3 'ehambho4 purisa yaæ jÃnÃsi taæ vadehÅ'ti. So ajÃnaæ5 và Ãhaæ na jÃnÃmÅti, jÃnaæ và Ãha jÃnÃmÅti, apassaæ và Ãha na passÃmÅti,6 passaæ và Ãha passÃmÅti. Iti attahetu và parahetu và Ãmisaki¤cikkhahetu và na sampajÃnamusà bhÃsità hoti. Pisuïaæ vÃcaæ7 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya 8 paÂivirato hoti: ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samaggakaraïiæ vÃcaæ9 bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ10 pahÃya pharusÃya vÃcÃya11 paÂivirato hoti: yÃsà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpà tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti: kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ, nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsitÃ12 kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. Evaæ kho gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya dhammacariyà samacariyà hoti. 15. Katha¤ca gahapatayo tividhaæ manasà dhammacariyà samacariyà hoti? Idha gahapatayo ekacco anabhijjhÃlu hoti: yaæ taæ parassa paravittÆpakaraïaæ taæ nÃbhijjhitÃ13 hoti. 'Aho vata yaæ parassa taæ mama assÃ'ti. AbyÃpannacitto kho pana hoti appaduÂÂhamanasaÇkappo: ime sattà averà abyÃpajjhÃ14anÅghà sukhi attÃnaæ pariharantÆ'ti. SammÃdiÂÂhi15 kho pana hoti aviparÅtadassano: 'atthi dinnaæ, atthi yiÂÂhaæ, atthi hutaæ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, atthi ayaæ loko, atthi paro4 loko, atthi mÃtÃ, atthi pitÃ, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatÃ5 sammà paÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅ'ti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ manasà dhammacariyà samacariyà hoti. 16. Evaæ dhammacariyà samacariyà hetu kho gahapatayo evamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti.17 [PTS Page 289] [\q 289/] ----------------------- 1. Sabhaggato, syÃ. SÅmu. Katthaci. 2. Parisaggato, syÃ. SÅmu. Katthaci. 3. Sakkhiæ puÂÂho, syÃ. 4. Evaæ bho [PTS] sÅmu. Katthaci. 5. Na jÃnaæ. SÅ. 6. ApassÃmÅti, sÅ 7. PisuïÃvÃcaæ, sÅ. Katthaci 8. PisuïÃvÃcÃ,sÅ.Katthaci 9. SamaggakaraïÅvÃcaæ, sÅ katthaci. 10. PharusÃvÃcaæ, sÅ. Katthaci. 11. PharusÃvÃcÃ, sÅ katthaci. 12 BhÃsità hoti, syÃ.13. NÃbhijjhÃtÃ, machasaæ [PTS 14.]AbyÃpajjà ,machasaæ.15. SammÃdiÂÂhiko kho, machasaæ syÃ. SÅ.Katthaci 16. SamaggatÃ, machasaæ syÃ. 17. Uppajjanti, sÅ. [BJT Page 670] [\x 670/] 17. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà khattiyamahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ1 upapajjeyyanti,2 ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà khattiyamahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ upapajjeyya. Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà brÃhmaïamahÃsÃÊÃnaæ và sahavyataæ1 upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà brÃhmaïamahÃsÃÊÃnaæ và sahavyataæ upapajjeyya. Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà gahapatimahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà gahapatimahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ upapajjeyya taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. 18. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya. Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà yÃmÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà yÃmÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya. Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà tusitÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà tusitÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà nimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà nimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. 19. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà brahmakÃyikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà brahmakÃyikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà ÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà ÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà parittÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà parittÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà appamÃïÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà appamÃïÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà ÃbhassarÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà ÃbhassarÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà subhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà subhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà parittasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà parittasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà appamÃïasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà appamÃïasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà subhakiïïakÃnaæ 5 devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà subhakiïïakÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà vehapphalÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà vehapphalÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà avihÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà avihÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà atappÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà atappÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà sudassÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà sudassÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà sudassÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà sudassÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà akaniÂÂhakÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà akaniÂÂhakÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ----------------------- 1. Sabyataæ machasaæ syà [PTS.] 2. Uppajjeyyanti, sÅ 3. ùbhÃnaæ devÃnaæ, machasaæ [PTS] potthakesu na dissati. 4. SubhÃnaæ devÃnaæ sÅmu.1. Machasaæ potthakesu na dissati. 5. SubhakiïhÃnaæ, machasaæ subhakiïhakÃnaæ syÃ. SubhakiïïÃnaæ[PTS.] [BJT Page 672] [\x 672/] 20. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃri 'aho vatÃhaæ ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyanti. hÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya. Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅti.1. [PTS Page 290] [\q 290/] 21. Evaæ vutte sÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà bhagavantaæ etadavocuæ: " abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya. PaÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ2 bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. Ete mayaæ bhavantaæ3 gotamaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsake no bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupete saraïaæ gate"ti.4. SÃleyyakasuttaæ paÂhamaæ. 1.5.2 Vera¤jaka suttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena vera¤jakà brÃhmaïagahapatikà sÃvatthiyaæ paÂivasanti kenacideva karaïÅyena. 2. Assosuæ kho vera¤jakà brÃhmaïagahapatikÃ. " Samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Taæ kho pana bhavantaæ5 gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ, sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã6 sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ. Kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. ------------------------ 1. SamacÃrÅ, machasaæ. 2. Evameva, machasaæ.SyÃ. 3. Bhagavantaæ, sÅ. Katthaci. 4 Saraïagateti, sÅ.Katthaci 5. Bhagavantaæ sÅ.Katthaci. 6. Abhi¤¤Ãya katthaci. [BJT Page 674] [\x 674/] 3. Atha kho vera¤jakà brÃhmaïagahapatikà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ [PTS Page 291] [\q 291/] kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce yena bhagavà tena¤jaliæ païÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho vera¤jakà brÃhmaïagahapatikà bhagavantaæ etadavocuæ: 4. Ko nu kho bho gotama hetu ko paccayo yenamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti? Ko pana bho gotama hetu ko paccayo yenamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjantÅti? 5. Adhammacariyà visamacariyà hetu kho gahapatayo evamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti, dhammacariyà samacariyà hetu kho gahapatayo evamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. 6. " Na kho mayaæ imassa bhoto gotamassa saÇkhittena bhÃsitassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃma. SÃdhu no bhavaæ gotamo tathà dhammaæ desetu, yathà mayaæ imassa bhoto gotamassa saÇkhittena bhÃsitassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ ÃjÃneyyÃmÃ"ti. 7. Tena hi gahapatayo suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhoti kho vera¤jakà brÃhmaïagahapatikà bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 8. Tividhaæ kho gahapatayo kÃyena adhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti. Catubbidhaæ vÃcÃya adhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti. Tividhaæ manasà adhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti. [BJT Page 676] [\x 676/] 9. Katha¤ca gahapatayo tividhaæ kÃyena adhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti? Idha gahapatayo ekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti luddo lohitapÃïÅ hatapahate niviÂÂho adayÃpanno pÃïabhÆtesu. AdinnÃdÃyÅ kho pana hoti: yantaæ parassa paravittÆpakaraïaæ gÃmagataæ và ara¤¤agataæ và adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdÃtà hoti. KÃmesu micchÃcÃrÅ kho pana hoti: yà tà mÃturakkhità piturakkhità mÃtÃpiturakkhità bhÃturakkhità bhaginirakkhità ¤Ãtirakkhità gottarakkhità dhammarakkhità sassÃmikà saparidaï¬Ã, antamaso mÃlÃguïaparikkhittÃpi, tathÃrÆpÃsu cÃrittaæ Ãpajjità hoti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ kÃyena adhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti. 10. Katha¤ca gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya dhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti? Idha gahapatayo ekacco musÃvÃdÅ hoti: sabhÃgato và parisagato2 và ¤Ãtimajjhagato và pÆgamajjhagato và rÃjakulamajjhagato và abhinÅto sakkhipuÂÂho:3 'ehambho purisa yaæ jÃnÃsi taæ vadehÅ'ti. So ajÃnaæ5 và Ãha jÃnÃmÅti, jÃnaæ và Ãha na jÃnÃmÅti, apassaæ và Ãha passÃmÅti, passaæ và Ãha na passÃmÅti. Iti attahetu và parahetu và Ãmisaki¤cikkhahetu và sampajÃnamusà bhÃsità hoti. PisunÃvÃco kho pana hoti: ito sutvà amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra và sutvà imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti samaggÃnaæ và bhettà bhintÃnaæ và anuppadÃtÃ, vaggÃrÃmo vaggarato vagganandÅ vaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. PharusÃvÃco kho pana hoti: yà sà vÃcà aï¬akÃ1 kakkasà parakaÂukà parÃbhisajjanÅ kodhasÃmantà asamÃdhi saævattanikÃ, tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpÅ kho pana hoti: akÃlavÃdÅ abhÆtavÃdÅ anatthavÃdÅ adhammavÃdÅ avinayavÃdÅ, anidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsitÃ2 akÃlena anapadesaæ apariyantavatiæ anatthasaæhitaæ. Evaæ kho gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya adhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti. 11. Katha¤ca gahapatayo tividhaæ manasà adhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti? Idha gahapatayo ekacco abhijjhÃlu hoti: yaæ taæ parassa paravittÆpakaraïaæ taæ abhijjhità hoti: 'aho vata yaæ parassa taæ mama assÃ'ti. -------------------------- 1.Kaï¬akà -machasaæ, 2.BhÃsità hoti-syÃ. [BJT Page 678] [\x 678/] ByÃpannacitto kho pana hoti paduÂÂhamanasaÇkappo: 'ime sattà ha¤¤antu và vajjhantu và ucchijjantu và vinassantu vÃ, mà và ahesuæ iti vÃ,ti. MicchÃdiÂÂhi1 kho pana hoti viparÅtadassano: 'natthi dinnaæ, natthi yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paro loko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammà paÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅ'ti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ manasà adhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti. 12. Evaæ adhammacariyà visamacariyà hetu kho gahapatayo evamidhekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. 13. Tividhaæ kho gahapatayo kÃyena dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti. Catubbidhaæ vÃcÃya dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti. Tividhaæ manasà dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti. 14. Katha¤ca gahapatayo tividhaæ kÃyena dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti? Idha gahapatayo ekacco pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti: yantaæ parassa paravittÆpakaraïaæ gÃmagataæ và ara¤¤agataæ vÃ, taæ nÃdinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ nà ÃdÃtà hoti. KÃmesu micchÃcÃraæ pahÃya kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. Yà tà mÃturakkhità piturakkhità mÃtÃpiturakkhità bhÃturakkhità bhaginirakkhità ¤Ãtirakkhità gottarakkhità dhammarakkhità sassÃmikà saparidaï¬Ã, antamaso mÃlÃguïaparikkhittÃpi, tathÃrÆpÃsu na cÃrittaæ Ãpajjità hoti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ kÃyena dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti. 15. Katha¤ca gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti?. Idha gahapatayo ekacco musÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti: sabhÃgato cà parisaggato cà ¤Ãtimajjhagato và pÆgamajjhagato và rÃjakulamajjhagato và abhinÅto sakkhipuÂÂho: 'ehambho purisa, yaæ jÃnÃsi taæ vadehÅ'ti so ajÃnaæ và Ãha na jÃnÃmÅti, jÃnaæ và Ãha jÃnÃmÅti, apassaæ và Ãha na passÃmÅti, passaæ và Ãha passÃmÅ'ti.- --------------------- 3.MicchÃdiÂÂhiko- machasaæ. [BJT Page 680] [\x 680/] Iti attahetu và parahetu và Ãmisaki¤cikkhahetu và na sampajÃnamusà bhÃsità hoti. Pisunaæ vÃcaæ pahÃya pisunÃya vÃcÃya paÂivirato hoti: ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti: yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti1 kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ attavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ, nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsitÃ1 kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. Evaæ kho gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti. 16. Katha¤ca gahapatayo tividhaæ manasà dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti? Idha gahapatayo ekacco anabhijjhÃlu hoti: yaæ taæ parassa paravittÆpakaraïaæ taæ nÃbhijjhità hoti: aho vata yaæ parassa taæ mama assÃ'ti. AbyÃpannacitto kho pana hoti appaduÂÂhamanasaÇkappo: ime sattà averà abyÃpajjhà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantÆti. SammÃdiÂÂhi2 kho pana hoti aviparÅtadassano: atthi dinnaæ, atthi yiÂÂhaæ, atthi hutaæ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, atthi ayaæ loko, atthi paro loko, atthi mÃtÃ, atthi pitÃ, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi loke samanabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤ca lokaæ paraæ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅ'ti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ manasà dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti. 17. Evaæ dhammacariyà samacariyà hetu kho gahapatayo evamidekacce sattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. 18. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà khattiyamahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ3 upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà khattiyamahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ upapajjeyya. Taæ kissa hetu? TathÃhi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ----------------------- 1.BhÃsità hoti - syà 2. SammÃdiÂÂhiko - machasaæ 3. Sahabyataæ - machasaæ .SyÃ. [BJT Page 682] [\x 682/] ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà brÃhmaïamahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ3 upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà gahapatimahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ upapajjeyya. Taæ kissa hetu? TathÃhi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà gahapatimahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ3 upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà gahapatimahÃsÃlÃnaæ và sahavyataæ upapajjeyya. Taæ kissa hetu? TathÃhi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. 19. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ ' aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà yÃmÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà yÃmÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà tusitÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà tusitÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà nimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà nimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà brahmakÃyikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà brahmakÃyikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. 20. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà ÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà ÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà parittÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà parittÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà appamÃïÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà appamÃïÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà ÃbhassarÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà ÃbhassarÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà subhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà subhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà parittasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà parittasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà appamÃïasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà appamÃïasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà subhakiïïakÃnaæ1 devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà subhakiïïakÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà vehapphalÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà vehapphalÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà avihÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà avihÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà atappÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà atappÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà sudassÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà sudassÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà sudassÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà sudassÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà akaniÂÂhakÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà akaniÂÂhakÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ 'aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà parammaraïà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjeyya.Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ------------------------ 1.SubhakiïïakÃnaæ- sÅmu. SubhakiïhÃnaæ-machasaæ. [BJT Page 684] [\x 684/] 21. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃri 'aho vatÃhaæ ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyanti' ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ so ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya. Taæ kissa hetu? Tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅti. 22. Evaæ vutte vera¤jakà brÃhmaïagahapatikà bhagavantaæ etadavocuæ: abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya. PaÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammà pakÃsito. Ete mayaæ bhavantaæ3 gotamaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsake no bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupete saraïaæ gate"ti. [PTS Page 292] [\q 292/] Vera¤jakasuttaæ dutiyaæ. 1.5.3. MahÃvedalla suttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Ãyasmà mahÃkoÂÂhito sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà sÃriputtena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ1 vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà mahÃkoÂÂhito Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: 2. " Duppa¤¤o duppa¤¤oti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso duppa¤¤oti vuccatÅ" ti? NappajÃnÃti nappajÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà duppa¤¤oti vuccati. Ki¤ca nappajÃnÃti? Idaæ dukkhanti nappajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti nappajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhoti nappajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti nappajÃnÃti. NappajÃnÃti, nappajÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà duppa¤¤oti vuccati. ---------------------- 1.SÃraïiyaæ,machasaæ. [BJT Page 686] [\x 686/] 3. SÃdhÃvusoti kho Ãyasmà mahÃkoÂÂhito Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchi: "Pa¤¤avà pa¤¤avÃti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso pa¤¤avÃti vuccatÅ"ti? PajÃnÃti pajÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà pa¤¤avÃti vuccati. Ki¤ca pajÃnÃti?. Idaæ dukkhanti pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhoti, pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti pajÃnÃti. PajÃnÃti pajÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà pa¤¤avÃti vuccati. 4. "Vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïanti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso vi¤¤Ãïanti vuccatÅ"ti? VijÃnÃti vijÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà vi¤¤Ãïanti vuccati. Ki¤ca vijÃnÃti: sukhantipi vijÃnÃti, dukkhantipi vijÃnÃti, adukkhamasukhantipi vijÃnÃti. VijÃnÃti vijÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà vi¤¤Ãïanti vuccatÅti. 5. " Yà cÃvuso pa¤¤Ã, ya¤ca vi¤¤Ãïaæ ime dhammà saæsaÂÂhà udÃhu visaæsaÂÂhÃ, labbhà ca panime dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetunti? Yà cÃvuso pa¤¤Ã ya¤ca vi¤¤Ãïaæ ime dhammà saæsaÂÂhà no visaæsaÂÂhÃ. Na ca labbhà imesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetuæ. Ya¤cÃvuso pajÃnÃti taæ vijÃnÃti. Yaæ vijÃnÃti taæ pajÃnÃti. [PTS Page 293] [\q 293/] tasmà ime dhammà saæsaÂÂhà no visaæsaÂÂhÃ. Na ca labbhà imesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetunti. 6. "Yà cÃvuso pa¤¤Ã, ya¤ca vi¤¤Ãïaæ imesaæ dhammÃnaæ saæsaÂÂhÃnaæ no visaæsaÂÂhÃnaæ kiæ nÃnÃkaraïa"nti? Yà cÃvuso pa¤¤Ã, ya¤ca vi¤¤Ãïaæ imesaæ dhammÃnaæ saæsaÂÂhÃnaæ no visaæsaÂÂhÃnaæ pa¤¤Ã bhÃvetabbÃ, vi¤¤Ãïaæ pari¤¤eyyaæ. Idaæ nesaæ nÃnÃkaraïanti. 7. " Vedanà vedanÃti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso vedanÃti vuccatÅ"ti. [BJT Page 688] [\x 688/] Vedeti vedetÅti kho Ãvuso, tasmà vedanÃti vuccati ki¤ca vedeti?. Sukhampi vedeti, dukkhampi vedeti, adukkhamasukhampi vedeti. Vedeti vedetÅti kho Ãvuso, tasmà vedanÃti vuccatÅti. 8. "Sa¤¤Ã sa¤¤Ãti Ãvuso vuccati kittÃvatà nu kho Ãvuso sa¤¤Ãti vuccatÅ"ti? Sa¤jÃnÃti sa¤jÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà sa¤¤Ãti vuccati. Ki¤ca sa¤jÃnÃti? NÅlakampi sa¤jÃnÃti, pÅtakampi sa¤jÃnÃti, lohitakampi sa¤jÃnÃti, odÃtampi sa¤jÃnÃti, sa¤jÃnÃti sa¤jÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà sa¤¤Ãti vuccati. 9. " Yà cÃvuso vedanà yà ca sa¤¤Ã ya¤ca vi¤¤Ãïaæ ime dhammà saæsaÂÂhà udÃhu visaæsaÂÂhÃ, labbhà ca panimesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetu"nti? Yà cÃvuso vedanà yà ca sa¤¤Ã ya¤ca vi¤¤Ãïaæ ime dhammà saæsaÂÂhà no visaæsaÂÂhÃ. Na ca labbhà imesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetuæ. Ya¤cÃvuso vedeti taæ sa¤jÃnÃti, yaæ sa¤jÃnÃti taæ vijÃnÃti, tasmà ime dhammà sasaæÂÂhà no visaæsaÂÂhÃ. Na ca labbhà imesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetunti. 10. "NissaÂÂhena hÃvuso pa¤cahi indriyehi parisuddhena manovi¤¤Ãïena kiæ neyya"nti? NissaÂÂhena hÃvuso pa¤cahi indriyehi parisuddhena manovi¤¤Ãïena ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ neyyaæ, anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ neyyaæ, natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ neyyanti. 11. "Neyyaæ panÃvuso dhammaæ kena pajÃnÃtÅ"ti. Neyyaæ kho Ãvuso dhammaæ pa¤¤Ãcakkhunà pajÃnÃtÅti. 12. "Pa¤¤Ã panÃvuso kimatthiyÃ"ti? Pa¤¤Ã kho Ãvuso abhi¤¤atthà pari¤¤atthà pahÃnatthÃti. [PTS Page 294] [\q 294/] [BJT Page 690] [\x 690/] 13. Kati panÃvuso paccayà sammÃdiÂÂhiyà uppÃdÃyÃti? Dve kho Ãvuso paccayà sammÃdiÂÂhiyà uppÃdÃya: parato ca ghoso, yoniso ca manasikÃro. Ime kho Ãvuso dve paccayà sammÃdiÂÂhiyà uppÃdÃyÃti. 14. KatÅhi panÃvuso aÇgehi anuggahÅtà sammÃdiÂÂhi cetovimuttiphalà ca hoti cetovimuttiphalÃnisaæsà ca. Pa¤¤Ãvimuttiphalà ca hoti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà cÃti? Pa¤cahi kho Ãvuso aÇgehi anuggahÅtà sammÃdiÂÂhi cetovimuttiphalà ca hoti cetovimuttiphalÃnisaæsà ca. Pa¤¤Ãvimuttiphalà ca hoti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà ca: idhÃvuso sammÃdiÂÂhi sÅlÃnuggahÅtà ca hoti, sutÃnuggahità ca hoti, sÃkacchÃnuggahÅtà ca hoti, samathÃnuggahÅtà ca hoti, vipassanÃnuggahÅtà ca hoti. Imehi kho Ãvuso pa¤cahi aÇgehi anuggahÅtà sammÃdiÂÂhi cetovimuttiphalà ca hoti cetovimuttiphalÃnisaæsà ca pa¤¤Ãvimuttiphalà ca hoti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà cÃti. 15. Kati panÃvuso bhavÃti? Tayo me Ãvuso bhavÃ: kÃma bhavo rÆpabhavo arÆpabhavoti. 16. Kathaæ panÃvuso Ãyatiæ punabbhavÃbhinibbatti hotÅti? AvijjÃnÅvaraïÃnaæ kho Ãvuso sattÃnaæ taïhÃsa¤¤ojanÃnaæ tatra tatrÃbhinandanà evaæ Ãyatiæ punabbhavÃbhinibbatti hotÅti. 17. Kathaæ panÃvuso Ãyatiæ punabbhavÃbhinibbatti na hotÅti? AvijjÃvirÃgà kho Ãvuso vijjuppÃdà taïhÃnirodhà evaæ Ãyatiæ punabbhavÃbhinibbatti na hotÅti. 18. Katamaæ panÃvuso paÂhamaæ jhÃnanti? IdhÃvuso bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ vuccatÃvuso paÂhamaæ jhÃnanti. 19. PaÂhamaæ panÃvuso jhÃnaæ kataÇgikanti1? PaÂhamaæ kho Ãvuso jhÃnaæ pa¤caÇgikaæ: idhÃvuso paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpannassa bhikkhuno vitakko ca vattati vicÃro ca. PÅti ca sukha¤ca cittekaggatà ca. PaÂhamaæ kho Ãvuso jhÃnaæ evaæ pa¤caÇgikanti. ------------------------ 1. Kati aÇganti, machasaæ. [BJT Page 692] [\x 692/] 20. PaÂhamaæ panÃvuso jhÃnaæ kataÇgavippahÅnaæ kataÇgasamannÃgatanti? PaÂhamaæ kho Ãvuso jhÃnaæ pa¤caÇgavippahÅnaæ pa¤caÇgasamannÃgataæ: idhÃvuso paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpannassa bhikkhuno kÃmacchando pahÅno hoti, byÃpÃdo pahÅno hoti, thÅnamiddhaæ pahÅnaæ hoti, uddhaccakukkuccaæ [PTS Page 295] [\q 295/] pahÅnaæ hoti, vicikicchà pahÅnà hoti. Vitakko ca vattati vicÃro ca pÅti ca sukha¤ca cittekaggatà ca. PaÂhamaæ kho Ãvuso jhÃnaæ evaæ pa¤caÇgavippahÅnaæ pa¤caÇgasamannÃgatanti. 21. Pa¤cimÃnÅ Ãvuso indriyÃni nÃnÃvisayÃni nÃnÃgocarÃni, na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhonti. SeyyathÅdaæ: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ. Imesaæ kho Ãvuso pa¤cannaæ indriyÃnaæ nÃnÃvisayÃnaæ nÃnÃgocarÃnaæ na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhontÃnaæ kiæ paÂisaraïaæ, ko ca nesaæ gocaravisayaæ paccanubhotÅti? Pa¤cimÃnÅ Ãvuso indriyÃni nÃnÃvisayÃni nÃnÃgocarÃni, na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhonti. SeyyathÅdaæ: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ. Imesaæ kho Ãvuso pa¤cannaæ indriyÃnaæ nÃnÃvisayÃnaæ nÃnÃgocarÃnaæ na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhontÃnaæ mano ca nesaæ gocaravisayaæ paccanubhotÅti 22. Pa¤cimÃnÅ Ãvuso indriyÃni seyyathÅdaæ: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ. ImÃni kho Ãvuso pa¤cindriyÃni kiæ paÂicca tiÂÂhantÅti? Pa¤cimÃni Ãvuso indriyÃni seyyathÅdaæ: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ. ImÃni kho Ãvuso pa¤cindriyÃni Ãyuæ paÂicca tiÂÂhantÅti? 23. ùyu panÃvuso kiæ paÂicca tiÂÂhatÅti. ùyu usmaæ paÂicca tiÂÂhatÅti 24. Usmà panÃvuso kiæ paÂicca tiÂÂhatÅti? Usmà Ãyuæ paÂicca tiÂÂhatÅti. 25. IdÃneva kho mayaæ Ãvuso Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ evaæ ÃjÃnÃma: Ãyu usmaæ paÂicca tiÂÂhatÅti. IdÃneva kho mayaæ Ãvuso Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ evaæ ÃjÃnÃma: usmà Ãyuæ paÂicca tiÂÂhatÅti. YathÃkataæ panÃvuso imassa bhÃsitassa attho daÂÂhabboti? [BJT Page 694] [\x 694/] Tena hÃvuso upamaæ te karissÃmi. UpamÃyapidhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. SeyyathÃpi Ãvuso telappadÅpassa jhÃyato acciæ paÂicca Ãbhà pa¤¤Ãyati, Ãbhaæ paÂicca acci pa¤¤Ãyati, evameva kho Ãvuso Ãyu usmaæ paÂicca tiÂÂhati. Usmà ca Ãyuæ paÂicca tiÂÂhatÅti. 26. Teva nu kho Ãvuso ÃyusaÇkhÃrà teva vedanÅyà dhammÃ, udÃhu a¤¤e ÃyusaÇkhÃrà a¤¤e vedanÅyà dhammÃti? Na [PTS Page 296] [\q 296/] kho Ãvuso teva ÃyusaÇkhÃrà teva vedanÅyà dhammÃ. Teva kho Ãvuso ÃyusaÇkhÃrà abhaviæsu teva vedanÅyà dhammÃ, nayidaæ sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpannassa bhikkhuno vuÂÂhÃnaæ pa¤¤Ãyetha. Yasmà ca kho Ãvuso a¤¤e ÃyusaÇkhÃrÃ, a¤¤e vedanÅyà dhammÃ, tasmà sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpannassa bhikkhuno vuÂÂhÃnaæ pa¤¤ÃyatÅti. 27. Yadà nu kho Ãvuso imaæ kÃyaæ kati dhammà jahanti, athÃyaæ kÃyo ujjhito avakkhitto seti yathà kaÂÂhaæ acetananti?. Yadà kho Ãvuso imaæ kÃyaæ tayo dhammà jahanti, Ãyu usmà ca vi¤¤Ãïaæ, athÃyaæ kÃyo ujjhito avakkhitto seti yathà kaÂÂhaæ acetananti?. 28. YvÃyaæ Ãvuso mato kÃlakato, yo cÃyaæ bhikkhu sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpanno, imesaæ kiæ nÃnÃkaraïanti? YvÃyaæ Ãvuso mato kÃlakato tassa kÃyasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ. VacÅsaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ. CittasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ. ùyu parikkhÅïo. Usmà vÆpasantÃ. IndriyÃni viparibhinnÃni. Yo cÃyaæ bhikkhu sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpanno, tassapi kÃyasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ. VacÅsaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, cittasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ. ùyu aparikkhÅïo. Usmà avÆpasantÃ. IndriyÃni vippasannÃni. YvÃyaæ Ãvuso mato kÃlakato yo cÃyaæ bhikkhu sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpanno, idaæ tesaæ nÃnÃkaraïanti. 29. Kati panÃvuso paccayà adukkhamasukhÃya cetovimuttiyà samÃpattiyÃti? [BJT Page 696] [\x 696/] CattÃro kho Ãvuso paccayà adukkhamasukhÃya cetovimuttiyà samÃpatatiyÃ: idhÃvuso bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ime kho Ãvuso cattÃro paccayà adukkhamasukhÃya cetovimuttiyà samÃpattiyÃti. 30. Kati panÃvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà samÃpattiyÃti? Dve kho Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà samÃpattiyÃ: sabbanimittÃna¤ca amanasikÃro, animittÃya ca dhÃtuyà manasikÃro. Ime kho Ãvuso dve paccayà animittÃya cetovimuttiyà samÃpattiyÃti. 31. Kati panÃvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà ÂhitiyÃti? Tayo kho Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà [PTS Page 297] [\q 297/] ÂhitiyÃ: sabbanimittÃna¤ca amanasikÃro, animittÃya ca dhÃtuyà manasikÃro pubbeva abhisaÇkhÃro ime kho Ãvuso tayo paccayà animittÃya cetovimuttiyà ÂhitiyÃti. 32. Kati panÃvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà vuÂÂhÃnÃyÃti? Dve kho Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà vuÂÂhÃnÃya: sabbanimittÃna¤ca manasikÃro, animittÃya ca dhÃtuyà amanasikÃro. Ime kho Ãvuso dve paccayà animittÃya cetovimuttiyà vuÂÂhÃnÃyÃti. 33. Yà cÃyaæ Ãvuso appamÃïà cetovimutti, yà ca Ãki¤ca¤¤Ã cetovimutti, yà ca su¤¤atà cetovimutti, yà ca animittà ceto vimutti, ime dhammà nÃnaÂÂhà ceva nÃnÃbya¤janà ca, udÃhu ekaÂÂhà bya¤janameva nÃnanti.? [BJT Page 698] [\x 698/] Yà cÃyaæ Ãvuso appamÃïà cetovimutti yà ca Ãki¤ca¤¤Ã cetovimutti yà ca su¤¤atà cetovimutti, yà ca animittà cetovimutti, atthi kho Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà nÃnaÂÂhà ceva nÃnÃbya¤janà ca, atthi ca kho Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà ekaÂÂhà bya¤janameva nÃnaæ. 34. Katamo cÃvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà nÃnaÂÂhà ceva nÃnÃbya¤janà ca? IdhÃvuso bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Ayaæ vuccatÃvuso appamÃïà ceto vimutti. Katamà cÃvuso Ãki¤ca¤¤Ã cetovimutti? IdhÃvuso bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccatÃvuso Ãki¤ca¤¤Ã cetovimutti. Katamà cÃvuso su¤¤atÃcetovimutti? IdhÃvuso bhikkhu ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và iti paÂisa¤cikkhati: su¤¤amidaæ attena và attaniyena [PTS Page 298] [\q 298/] vÃti . Ayaæ vuccatÃvuso su¤¤atà cetovimutti. Katamà cÃvuso animittà cetovimutti? IdhÃvuso bhikkhu sabbanimittÃnaæ amanasikÃrà animittaæ ceto samÃdhiæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccatÃvuso animittà cetovimutti. Ayaæ kho Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà nÃnÃÂÂhà ceva nÃnÃbya¤janà ca. [BJT Page 700] [\x 700/] 35. Katamo cÃvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà ekaÂÂhà bya¤janameva nÃnaæ? RÃgo kho Ãvuso pamÃïakaraïo, doso pamÃïakaraïo, moho pamÃïakaraïo. Te khÅïÃsavassa bhikkhuno pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. YÃvatà kho Ãvuso appamÃïà ceto vimuttiyo, akuppà tÃsaæ cetovimutti aggamakkhÃyati. Sà kho panÃkuppà cetovimutti su¤¤Ã rÃgena su¤¤Ã dosena su¤¤Ã mohena. RÃgo kho Ãvuso ki¤cano, doso ki¤cano, moho ki¤cano. Te khÅïÃsavassa bhikkhuno pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. YÃvatà kho Ãvuso Ãki¤ca¤¤Ã cetovimuttiyo, akuppà tÃsaæ cetovimutti aggamakkhÃyati. Sà kho panÃkuppà cetovimutti su¤¤Ã rÃgena, su¤¤Ã dosena, su¤¤Ã mohena. RÃgo kho Ãvuso nimittakaraïo, doso nimittakaraïo, moho nimittakaraïo. Te khÅïÃsavassa bhikkhuno pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. YÃvatà kho Ãvuso animittà cetovimuttiyo akuppà tÃsaæ cetovimutti aggamakkhÃyati. Sà kho panÃkuppà cetovimutti su¤¤Ã rÃgena, su¤¤Ã dosena su¤¤Ã mohena. Ayaæ kho Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà ekaÂÂhÃ, bya¤janameva nÃnanti. IdamavocÃyasmà sÃriputto. Attamano Ãyasmà mahà koÂÂhito Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandÅti. [PTS Page 299] [\q 299/] MahÃvedallasuttaæ tatiyaæ. [BJT Page 702] [\x 702/] 1.5.4 CÆÊavedalla suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veluvane kalandakanivÃpe. Atha kho visÃkho upÃsako yena dhammadinnà bhikkhunÅ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà dhammadinnaæ bhikkhuniæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho visÃkho upÃsako dhammadinnaæ bhikkhuniæ etadavoca: 1. SakkÃyo sakkÃyoti ayye vuccati. Katamo nu kho ayye sakkÃyo vutto bhagavatÃti? Pa¤ca kho ime Ãvuso visÃkha upÃdÃnakkhandhà sakkÃyo vutto bhagavatÃ. SeyyathÅdaæ: rÆpÆpÃdÃnakkhandho vedanÆpÃdÃnakkhandho sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandho saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandho vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandho. Ime kho Ãvuso visÃkha pa¤cupÃdÃnakkhandhà sakkÃyo vutto bhagavatÃti. 2. SÃdhu ayyeti kho visÃkho upÃsako dhammadinnÃya bhikkhuniyà bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà dhammadinnaæ bhikkhuniæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchi: sakkÃyasamudayo sakkÃyasamudayoti ayye vuccati. Katamo nu kho ayye sakkÃyasamudayo vutto bhagavatÃti? YÃyaæ Ãvuso visÃkha taïhà ponobhavikà nandirÃgasahagatà tatra tatrÃbhinandinÅ. SeyyathÅdaæ: kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhÃ. Ayaæ kho Ãvuso visÃkha sakkÃyasamudayo vutto bhagavatÃti. 3. SakkÃyanirodho sakkÃyanirodhoti ayye vuccati. Katamo nu kho ayye sakkÃyanirodho vutto bhagavatÃti? Yo kho Ãvuso visÃkha tassÃyeva taïhÃya asesavirÃganirodho cÃgo paÂinissaggo mutti anÃlayo, ayaæ kho Ãvuso visÃkha sakkÃyanirodho vutto bhagavatÃti. 4. SakkÃyanirodhagÃminÅ paÂipadà sakkÃyanirodhagÃminÅpaÂipadÃti ayye vuccati. Katamà nu kho ayye sakkÃyanirodhagÃminÅpaÂipadà vuttà bhagavatÃti? [BJT Page 704] [\x 704/] Ayameva kho Ãvuso visÃkha ariyo aÂÂhaÇgiko maggo sakkÃyanirodhagÃminÅpaÂipadà vuttà bhagavatà seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammà saÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhiti. 5. Ta¤¤eva nu kho ayye upÃdÃnaæ te ca pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ, udÃhu a¤¤aæ nu kho pa¤cahupÃdÃnakkhandhehi upÃdÃnanti? Na kho Ãvuso visÃkha ta¤¤eva upÃdÃnaæ, teva pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ, [PTS Page 300] [\q 300/] napi a¤¤atra pa¤cahupÃdÃnakkhandhehi upÃdÃnaæ yo kho Ãvuso visÃkha pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chandarÃgo, taæ tattha upÃdÃnanti. 6. Kathaæ panayye sakkÃyadiÂÂhi hotÅti? IdhÃvuso visÃkha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto rÆpaæ attato samanupassati, rÆpavantaæ và attÃnaæ, attani và rÆpaæ, rÆpasmiæ và attÃnaæ. Vedanaæ attato samanupassati, vedanÃvantaæ và attÃnaæ, attani và vedanaæ, vedanÃya và attÃnaæ sa¤¤aæ attato samanupassati, sa¤¤Ã vantaæ và attÃnaæ, attani và sa¤¤aæ, sa¤¤Ãya và attÃnaæ. SaækhÃre attato samanupassati, saækhÃravantaæ và attÃnaæ, attani và saækhÃre, saÇkhÃresu và attÃnaæ vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ, attani và vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ. Evaæ kho Ãvuso visÃkha sakkÃyadiÂÂhi hotÅti. 7. Kathaæ panayye sakkÃyadiÂÂhi na hotÅti?. IdhÃvuso visÃkha sutavà ariyasÃvako ariyÃnaæ dassÃvÅ ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto, sappurisÃnaæ dassÃvÅ sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvinÅto na rÆpaæ attato samanupassati, na rÆpavantaæ và attÃnaæ, na attani và rÆpaæ, na rÆpasmiæ và attÃnaæ.Na vedanaæ attato samanupassati, na vedanÃvantaæ và attÃnaæ, na attani và vedanaæ, vedanÃya và attÃnaæ na sa¤¤aæ attato samanupassati, na sa¤¤Ã vantaæ và attÃnaæ, na attani và sa¤¤aæ, na sa¤¤Ãya và attÃnaæ.Na saækhÃre attato samanupassati, na saækhÃravantaæ và attÃnaæ, na attani và saækhÃre, na saÇkhÃresu và attÃnaæ na vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, na vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ, na attani và vi¤¤Ãïaæ, na vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ. Evaæ kho Ãvuso visÃkha sakkÃyadiÂÂhi na hotÅti. [BJT Page 706] [\x 706/] 8. Katamo panayye ariyo aÂÂhaÇgiko maggoti? Ayameva kho Ãvuso visÃkha ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhÅti. 9. Ariyo panayye aÂÂhaÇgiko maggo saÇkhato udÃhu asaÇkhatoti? Ariyo kho Ãvuso visÃkha aÂÂhaÇgiko maggo [PTS Page 301] [\q 301/] saÇkhatoti. 10. Ariyena nu kho ayye aÂÂhaÇgikena maggena tayo khandhà saÇgahÅtÃ, udÃhu tÅhi khandhehi ariyo aÂÂhaÇgiko maggo saÇgahÅtoti? Na kho Ãvuso visÃkha ariyena aÂÂhaÇgikena maggena tayo khandhà saÇgahÅtÃ. TÅhi ca kho Ãvuso visÃkha khandhehi ariyo aÂÂhaÇgiko maggo saÇgahÅto: yà cÃvuso visÃkha sammÃvÃcà yo ca sammÃkammanto yo ca sammÃÃjÅvo, ime dhammà sÅlakkhandhe saÇgahÅtÃ. Yo ca sammÃvÃyÃmo yà ca sammÃsati yo ca sammÃsamÃdhi, ime dhammà samÃdhikkhandhe saÇgahÅtÃ. Yà ca sammÃdiÂÂhi yo ca sammÃsaÇkappo, ime dhammà pa¤¤Ãkkhandhe saÇgahÅtÃti. 11. Katamo panayye samÃdhi. Katamo samÃdhinimittÃ, katamo samÃdhiparikkhÃrÃ, katamà samÃdhibhÃvanÃti? Yà kho Ãvuso visÃkha cittassa ekaggatà ayaæ samÃdhi. CattÃro satipaÂÂhÃnà samÃdhinimittÃ. CattÃro sammappadhÃnà samÃdhiparikkhÃrÃ. Yà tesaæyeva dhammÃnaæ Ãsevanà bhÃvanà bahulÅkammaæ, ayaæ tattha samÃdhi bhÃvanÃti. 12. Kati panayye saÇkhÃrÃti? Tayome Ãvuso visÃkha saÇkhÃrÃ: kÃyasaÇkhÃro vacÅsaÇkhÃro cittasaÇkhÃroti. 13. Katamo panayye kÃyasaÇkhÃro, katamo vacÅsaÇkhÃro, katamo cittasaÇkhÃroti? AssÃsapassÃsà kho Ãvuso visÃkha kÃyasaÇkhÃro. VitakkavicÃrà vacÅsaÇkhÃro. Sa¤¤Ã ca vedanà ca cittasaÇkhÃroti. [BJT Page 708] [\x 708/] 14. Kasmà panayye assÃsapassÃsà kÃyasaÇkhÃro? Kasmà vitakkavicÃrà vacÅsaÇkhÃro, kasmà sa¤¤Ã ca vedanà ca cittasaÇkhÃroti? AssÃsapassÃsà kho Ãvuso visÃkha kÃyikà ete dhammà kÃyapaÂibaddhÃ. Tasmà assÃsapassÃsà kÃyasaÇkhÃro. Pubbe kho Ãvuso visÃkha vitakketvà vicÃretvà pacchà vÃcaæ bhindati. Tasmà vitakkavicÃrà vacÅsaÇkhÃro. Sa¤¤Ã ca vedanà ca cetasikà ete dhammà cittapaÂibaddhÃ. Tasmà sa¤¤Ã ca vedanà ca cittasaÇkhÃroti. 15. Kathaæ ca panayye sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti hotÅti? Na kho Ãvuso visÃkha sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjantassa bhikkhuno evaæ hoti: ahaæ sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjissanti vÃ, ahaæ sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjÃmÅti vÃ, ahaæ sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpannoti vÃ. Atha khvÃssa pubbeva tathà cittaæ bhÃvitaæ hoti yantaæ tathattÃya upanetÅti. 16. Sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ [PTS Page 302] [\q 302/] samÃpajjantassa panayye bhikkhuno katame dhammà paÂhamaæ nirujjhanti: yadi và kÃyasaÇkhÃro yadi và vacÅsaÇkhÃro yadivà cittasaÇkhÃroti? Sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjantassa kho Ãvuso visÃkha bhikkhuno paÂhamaæ nirujjhati vacÅsaÇkhÃro, tato kÃyasaÇkhÃro, tato cittasaÇkhÃroti. 17. Kathaæ panayye sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhÃnaæ hoti? Na kho Ãvuso visÃkha, sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahantassa bhikkhuno evaæ hoti: ahaæ sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahissanti vÃ, ahaæ sa¤¤Ãvedayita nirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahÃmÅti vÃ, ahaæ sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitoti vÃ. Atha khvÃssa pubbeva tathà cittaæ bhÃvitaæ hoti yantaæ tathattÃya upanetÅti. [BJT Page 710] [\x 710/] 18. Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahantassa panayye bhikkhuno katame dhammà paÂhamaæ uppajjanti, yadi và kÃyasaÇkhÃro, yadivà vacÅsaÇkhÃro, yadi và cittasaÇkhÃroti? Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahantassa kho Ãvuso visÃkha bhikkhuno paÂhamaæ uppajjati cittasaÇkhÃro, tato kÃyasaÇkhÃro, tato vacÅsaÇkhÃroti. 19. Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitaæ panayye bhikkhuæ kati phassà phusantÅti? Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitaæ kho Ãvuso visÃkha bhikkhuæ tayo phassà phusanti: su¤¤ato phasso, animitto phasso, appaïihito phassoti. 20. Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitassa panayye bhikkhuno kinninnaæ cittaæ hoti kimpoïaæ kimpabbhÃranti? Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitassa kho Ãvuso visÃkha bhikkhuno vivekaninnaæ cittaæ hoti vivekapoïaæ vivekapabbhÃranti. 21. Kati panayye vedanÃti? Tisso kho imà Ãvuso visÃkha vedanÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedanÃti. 22. Katamà panayye sukhà vedanÃ, katamà dukkhà vedanÃ, katamà adukkhamasukhà vedanÃti?. Yaæ kho Ãvuso visÃkha kÃyikaæ và cetasikaæ và sukhaæ sÃtaæ vedayitaæ, ayaæ sukhà vedanÃ. Yaæ kho Ãvuso visÃkha kÃyikaæ và cetasikaæ và dukkhaæ asÃtaæ vedayitaæ, ayaæ dukkhà vedanÃ. Yaæ kho Ãvuso visÃkha kÃyikaæ và cetasikaæ và nevasÃtaæ nÃsÃtaæ vedayitaæ, ayaæ adukkhamasukhà [PTS Page 303] [\q 303/] vedanÃti. 23. Sukhà panayye vedanà kiæsukhÃ, kiædukkhÃ? Dukkhà vedanà kiædukkhà kiæsukhÃ? Adukkhamasukhà vedanà kiæsukhà kiædukkhÃti?. [BJT Page 712] [\x 712/] Sukhà kho Ãvuso visÃkha vedanà Âhitisukhà vipariïÃmadukkhÃ, dukkhà vedanà Âhitidukkhà vipariïÃmasukhÃ, adukkhamasukhà vedanà ¤Ãïasukhà a¤¤ÃïadukkhÃti. 24. SukhÃya panayye vedanÃya kiæ anusayo anuseti? DukkhÃya vedanÃya kiæ anusayo anuseti? AdukkhamasukhÃya vedanÃya kiæ anusayo anusetÅti? SukhÃya kho Ãvuso visÃkha vedanÃya rÃgÃnusayo anuseti. DukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo anuseti. AdukkhamasukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo anusetÅti. 25. SabbÃya nu kho ayye sukhÃya vedanÃya rÃgÃnusayo anuseti? SabbÃya dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo anuseti? SabbÃya adukkhamasukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo anusetÅti? Na kho Ãvuso visÃkha sabbÃya sukhÃya vedanÃya rÃgÃnusayo anuseti. Na sabbÃya dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo anuseti. Na sabbÃya adukkhamasukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo anusetÅti, 26. SukhÃya panayye vedanÃya kiæ pahÃtabbaæ? DukkhÃya vedanÃya kiæ pahÃtabbaæ? AdukkhamasukhÃya vedanÃya kiæ pahÃtabbanti? SukhÃya kho Ãvuso visÃkha vedanÃya rÃgÃnusayo pahÃtabbo . DukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo pahÃtabbo. AdukkhamasukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo pahÃtabboti. 27. SabbÃya nu kho ayye sukhÃya vedanÃya rÃgÃnusayo pahÃtabbo? SabbÃya dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo pahÃtabbo ? SabbÃya adukkhamasukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo pahÃtabboti? Na kho Ãvuso visÃkha sabbÃya sukhÃya vedanÃya rÃgÃnusayo pahÃtabbo. Na sabbÃya dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo pahÃtabbo.Na sabbÃya adukkhamasukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo pahÃtabbo. [BJT Page 714] [\x 714/] IdhÃvuso visÃkha bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja virahati. RÃgaæ tena pajahati. Na tattha rÃgÃnusayo anuseti. IdhÃvuso visÃkha bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: 'kudassu nÃmÃhaæ tadÃyatanaæ upasampajja viharissÃmi, yadariyà etarahi Ãyatanaæ upasampajja viharantÅ'ti. Iti anuttaresu vimokkhesu pihaæ [PTS Page 304] [\q 304/] upaÂÂhÃpayato uppajjati, pihappaccayà domanassaæ. PaÂighaæ tena pajahati. Na tattha paÂighÃnusayo anuseti. IdhÃvuso visÃkha bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Avijjaæ tena pajahati. Na tattha avijjÃnusayo anusetÅti. 28. SukhÃya panayye vedanÃya kiæ paÂibhÃgoti?. SukhÃya kho Ãvuso visÃkha vedanÃya dukkhà vedanà paÂibhÃgoti. 29. DukkhÃya panayye vedanÃya kiæ paÂibhÃgoti? DukkhÃya kho Ãvuso visÃkha vedanÃya sukhà vedanà paÂibhÃgoti. 30. AdukkhamasukhÃya panayye vedanÃya kiæ paÂibhÃgoti? AdukkhamasukhÃya kho Ãvuso visÃkha vedanÃya avijjà paÂibhÃgoti. 31. AvijjÃya panayye kiæ paÂibhÃgoti? AvijjÃya kho Ãvuso visÃkha vijjà paÂibhÃgoti. 32. VijjÃya panayye kiæ paÂibhÃgoti? VijjÃya kho Ãvuso visÃkha vimutti paÂibhÃgoti. 33. Vimuttiyà panayye kiæ paÂibhÃgoti? Vimuttiyà kho Ãvuso visÃkha nibbÃnaæ paÂibhÃgoti. [BJT Page 716] [\x 716/] 34. NibbÃnassa panayye kiæ paÂibhÃgoti? AccasarÃvuso1 visÃkha pa¤haæ. NÃsakkhi pa¤hÃnaæ pariyantaæ gahetuæ. NibbÃnogadhaæ hi Ãvuso visÃkha brahmacariyaæ nibbÃna parÃyanaæ nibbÃna pariyosÃnaæ. ùkaÇkhamÃno ca tvaæ2 Ãvuso visÃkha bhagavantaæ upasaÇkamitvà etamatthaæ puccheyyÃsi, yathà ca te bhagavà byÃkaroti tathà naæ dhÃreyyÃsÅti. Atha kho visÃkho upÃsako dhammadinnÃya bhikkhuniyà bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà dhammadinnaæ bhikkhuniæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho visÃkho upÃsako yÃvatako ahosi dhammadinnÃya bhikkhuniyà saddhiæ kathÃsallÃpo, taæ sabbaæ bhagavato Ãrocesi. Evaæ vutte bhagavà visÃkhaæ upÃsakaæ etadavoca: paï¬ità visÃkha dhammadinnà bhikkhunÅ, mahÃpa¤¤Ã visÃkha dhammadinnà bhikkhunÅ. Mama¤cepi tvaæ visÃkha etamatthaæ puccheyyÃsi, ahampi taæ evamevaæ3 byÃkareyyaæ [PTS Page 305] [\q 305/] yathà taæ dhammadinnÃya bhikkhuniyà byÃkataæ. Eso cevetassa4 attho. Evametaæ dhÃrehÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano visÃkho upÃsako bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. CÆÊavedallasuttaæ catutthaæ ------------------------- 1. AccayÃsi Ãvuso, machasaæ 2. ùkaÇkhamÃno tvaæ,sÅ 3. Evameva,syÃ, 4. Eso vetassa, syÃ. [BJT Page 718] [\x 718/] 1.5.5. CÆÊadhammasamÃdÃna suttaæ 1. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. CattÃrimÃni bhikkhave dhammasamÃdÃnÃni. KatamÃni cattÃri? Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ. 3. Katama¤ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ? Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: natthi kÃmesu dosoti. Te kÃmesu pÃtavyataæ1 Ãpajjanti te kho moÊibaddhÃhi2 paribbÃjikÃhi paricÃrenti. Te evamÃhaæsu: 'kiæ su nÃma te bhonto samaïabrÃhmaïà kÃmesu anÃgatabhayaæ sampassamÃnà kÃmÃnaæ pahÃnamÃhaæsu, kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti3? Sukho imissà paribbÃjikÃya taruïÃya mudukÃya lomasÃya bÃhÃya samphasso'ti. Te kÃmesu pÃtavyataæ Ãpajjanti. Te kÃmesu pÃtavyataæ Ãpajjitvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti.4 Te tattha dukkhà tippÃ5 kaÂukà vedanà vediyanti. Te evamÃhaæsu: 'idaæ kho te bhonto samaïabrÃhmaïà kÃmesu anÃgatabhayaæ sampassamÃnà kÃmÃnaæ pahÃnamÃhaæsu, kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti imehi6 mayaæ kÃmahetu [PTS Page 306] [\q 306/] kÃmanidÃnaæ dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyÃmÃ'ti. SeyyathÃpi bhikkhave gimhÃnaæ pacchime mÃse mÃluvÃsipÃÂikà phaleyya, atha kho taæ bhikkhave mÃluvÃbÅjaæ a¤¤atarasmiæ sÃlamÆle nipateyya, atha kho bhikkhave yà tasmiæ sÃle adhivatthà devatà sà bhÅtà saæviggà santÃsaæ Ãpajjeyya. Atha kho bhikkhave tasmiæ sÃle adhivatthÃya devatÃya mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità ÃrÃmadevatà vanadevatà rukkhadevatà osadhitiïavanaspatÅsu adhivatthà devatà saÇgamma samÃgamma evaæ samassÃseyyuæ: ----------------------- 1. PÃtabyataæ, machasaæ. SyÃ.[PTS 2.] Te moÊibandhÃhi, syÃ. 3. Pa¤¤Ãpenti, machasaæ. 4. Uppajjanti, sÅ. 5. Tibbà kharÃ, machasaæ 6. KÃmehi, sÅ,katthaci. [BJT Page 720] [\x 720/] 'Mà bhavaæ bhÃyi, mà bhavaæ bhÃyi. Appeva nÃmetaæ mÃluvà bÅjaæ moro và gileyya, mago vÃ1 khÃdeyya, dava¬Ãho2 và ¬aheyya, vanakammikà và uddhareyyuæ, upacikà và udrabheyyuæ3, abÅjaæ và panassÃ'ti. Atha kho taæ bhikkhave mÃluvÃbÅjaæ neva moro gileyya, na mago khÃdeyya, na dava¬Ãho ¬aheyya, na vanakammikà uddhareyyuæ, na upacikà udrabheyyuæ, bÅjaæva4 panassa. Taæ pÃvussakena meghena abhippavaÂÂhaæ sammadeva virÆÊheyya. SÃssa mÃluvÃlatà taruïà mudukà lomasà vilambinÅ, sà taæ sÃlaæ upaniseveyya. Atha kho bhikkhave tasmiæ sÃle adhivatthÃya devatÃya evamassa: " kiæsu nÃma te bhonto mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità ÃrÃmadevatà vanadevatà rukkhadevatà osadhitiïavanaspatÅsu adhivatthà devatà mÃluvÃbÅje anÃgatabhayaæ sampassamÃnà saÇgamma samÃgamma evaæ samassÃsesuæ: mà bhavaæ bhÃyi. Mà bhavaæ bhÃyi. Appeva nÃmetaæ mÃluvÃbÅjaæ moro và gileyya [PTS Page 307] [\q 307/] mago và khÃdeyya dava¬Ãho và ¬aheyya, vanakammikà và uddhareyyuæ, upacikà và udrabheyyuæ, abÅjaæ và panassÃti. Sukho imissà mÃluvÃlatÃya taruïÃya mudukÃya lomasÃya vilambiniyà samphasso"ti. Sà taæ sÃlaæ anuparihareyya, sà taæ sÃlaæ anupariharitvà upari viÂabhiæ kareyya, upari viÂabhiæ karitvà oghanaæ janeyya, oghanaæ janetvà ye tassa sÃlassa mahantà mahantà khandhà te padÃleyya. Atha kho bhikkhave tasmiæ sÃle adhivatthÃya devatÃya evamassa: "idaæ kho te bhonto mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità ÃrÃmadevatà vanadevatà rukkhadevatà osadhitiïavanaspatÅsu adhivatthà devatà mÃluvÃbÅje anÃgatabhayaæ sampassamÃnà saÇgamma samÃgamma evaæ samassÃsesuæ: mà bhavaæ bhÃyi, mà bhavaæ bhÃyi. Appeva nÃmetaæ mÃluvÃbÅjaæ moro và gileyya mago và khÃdeyya dava¬Ãho và ¬aheyya vanakammikà và uddhareyyuæ upacikà và udrabheyyuæ, abÅjaæ và panassÃti, ya¤cÃhaæ mÃluvÃbÅjahetu dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyÃmÅ"ti. Evameva kho bhikkhave santi eke samaïa brÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: natthi kÃmesu dosoti. Te kÃmesu pÃtavyataæ Ãpajjanti. Te moÊibaddhÃhi paribbÃjikÃhi paricÃrenti. Te evamÃhaæsu: ---------------------- 1.MÅgo, syÃ. SÅ katthaci 2. VanadÃho, machasaæ 3. Udraheyyuæ. SÅ.Katthaci 4. BÅja, machasaæ bÅja¤ca, syÃ. BÅjaæ vÃ, sÅ. [BJT Page 722] [\x 722/] Kiæ - suæ nÃma te bhonto samaïabrÃhmaïà kÃmesu anÃgatabhayaæ sampassamÃnà kÃmÃnaæ pahÃnamÃhaæsu, kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti? 'Sukho imissà paribbÃjikÃya taruïÃya mudukÃya lomasÃya bÃhÃya samphasso'ti. Te kÃmesu pÃtavyataæ Ãpajjanti. Te kÃmesu pÃtavyataæ Ãpajjitvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. Te tattha dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Te evamÃhaæsu: idaæ kho bhonto samaïabrÃhmaïà kÃmesu anÃgatabhayaæ sampassamÃnà kÃmÃnaæ pahÃnamÃhaæsu. KÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Ime hi mayaæ kÃmahetu kÃmanidÃnà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyÃmÃ'ti. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ. 4. Katama¤ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco acelako hoti muttÃcÃro hatthÃvalekhano. Na ehibhadantiko na tiÂÂhabhadantiko, na abhihaÂaæ na uddissakaÂaæ na nimantaïaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà patigaïhÃti, na khalopimukhà patigaïhÃti, na eÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na musalamantaraæ na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyà na pÃyamÃnÃya na purisantaragatÃya, na saÇkittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ. Na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pibati. - So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko, sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko. EkissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅhi yÃpeti sattahipi dattÅhi yÃpeti, ekÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati. [BJT Page 724] [\x 724/] So sÃkabhakkho [PTS Page 308] [\q 308/] và hoti sÃmÃkabhakkho và hoti nÅvÃrabhakkho và hoti daddulabhakkho1 và hoti haÂabhakkho và hoti kaïabhakkho và hoti ÃcÃmabhakkho và hoti pi¤¤Ãkabhakkho và hoti tiïabhakkho và hoti gomayabhakkho và hoti. VanamÆlaphalÃhÃro và yÃpeti pavattaphalabhojÅ. So sÃïÃnipi dhÃreti masÃïÃnipi dhÃreti chavadussÃnipi dhÃreti paæsukÆlÃnipi dhÃreti tirÅÂÃnipi dhÃreti ajinÃnipi2 dhÃreti ajinakkhipampi3 dhÃreti kusacÅrampi dhÃreti vÃkacÅrampi dhÃreti phalakacÅrampi dhÃreti kesakambalampi dhÃreti vÃÊakambalampi dhÃreti ulÆkapakkhampi dhÃreti. Kesamassulocakopi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto. UbbhaÂÂhakopi hoti ÃsanapaÂikkhitto.4 UkkuÂikopi hoti ukkuÂikappadhÃnÃnuyogamanuyutto,5 kaïÂakÃpassayikopi hoti. KaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti. SÃyatatiyakampi udakorohaïÃnuyogamanuyutto viharati. Iti evarÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyogamanuyutto viharati. So kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati.6 Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkaæ. 6. Katama¤ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipakaæ? Idha bhikkhave ekacco pakatiyà tibbarÃgajÃtiko hoti. So abhikkhaïaæ rÃgajaæ dukkhaæ domanassaæ7 paÂisaævedeti. Pakatiyà tibbadosajÃtiko hoti, so abhikkhaïaæ dosajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. Pakatiyà tibbamohajÃtiko hoti, so abhikkhaïaæ mohajaæ dukkhaæ domanassaæ7 paÂisaævedeti. So sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena8 assumukho9 rudamÃno10 paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ carati. So kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhà Ãyatiæ sukhavipÃkaæ. 7. Katama¤ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ? -------------------------- 1. Gaddula, sÅ, 2.Ajinampi, machasaæ, ajjinÃnipi, syÃ. 3. AjanakkhÅkampi, sÅ. Ajjinakkhipampi, syÃ. 4. ùsanapaÂikkhittopi, syÃ. 5. UkkuÂikappadhÃnamanuyutto, sÅ, katthaci. 6. Uppajjati, sÅ. 7. Dukkhadomanassaæ, sÅ. Katthaci. 8. Domanassena puÂÂho samÃno, syÃ. 9. Assumukhopi, machasaæ. SyÃ. 10. RodamÃno,syÃ. [BJT Page 726] [\x 726/] Idha bhikkhave ekacco pakatiyà na tibbarÃgajÃtiko hoti, so na abhikkhaïaæ rÃgajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. Pakatiyà na tibbadosajÃtiko hoti, so na abhikkhaïaæ dosajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. Pakatiyà na tibbamohajÃtiko [PTS Page 309] [\q 309/] hoti, so na abhikkhaïaæ mohajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ1 upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yaæ taæ ariyaæ Ãcikkhanti 'upekkhako2 satimà sukhavihÃrÅ'ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassa domanassÃnaæ atthaÇgamÃ3 adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri dhammasamÃdÃnÃnÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. CÆÊadhammasamÃdÃnasuttaæ pa¤camaæ. ------------------------ 1.DutiyajjhÃnaæ - pe -catujjhÃnaæ,syÃ. 2. Upekhako, machasaæ. SyÃ. [PTS 3.] AtthagamÃ, machasaæ. [BJT Page 728] [\x 728/] 1.5.6 MahÃdhammasamÃdÃnasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. Yebhuyyena bhikkhave sattà evaæ kÃmà evaæ chandà evaæ adhippÃyÃ: aho vata aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyeyyuæ, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬heyyunti. Tesaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ kÃmÃnaæ evaæ chandÃnaæ evaæ adhippÃyÃnaæ aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti. Tatra tumhe bhikkhave1 kaæ hetuæ paccethÃti2. " BhagavaæmÆlakà [PTS Page 310] [\q 310/] no bhante dhammà bhagavaænettikà bhagavaæpaÂisaraïÃ. SÃdhu vata bhante3 bhagavantaæyeva4 paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho. Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅ"ti. Tena hi bhikkhave suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 3. Idha bhikkhave assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto sevitabbe dhamme na jÃnÃti, asevitabbe dhamme na jÃnÃti, bhajitabbe dhamme na jÃnÃti, abhajitabbe dhamme na jÃnÃti.So sevitabbe dhamme ajÃnanto asevitabbe dhamme ajÃnanto, bhajitabbe dhamme ajÃnanto abhajitabbe dhamme ajÃnanto, asevitabbe dhamme sevati sevitabbe dhamme na sevati, abhajitabbe dhamme bhajati, bhajitabbe dhamme na bhajati. Tassa asevitabbe dhamme sevato sevitabbe dhamme asevato, abhajitabbe dhamme bhajato bhajitabbe dhamme abhajato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. ----------------------- 1. Tatra bhikkhave, sÅ 2. Taæ kissahetu, syà 3. SÃdhu bhante, sÅ 4. Bhagavanta¤¤eva, mÆ .SÅ machasaæ. Syà [PTS.] [BJT Page 730] [\x 730/] 4. Sutavà ca kho bhikkhave ariyasÃvako ariyÃnaæ dassÃvÅ ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto, sappurisÃnaæ dassÃvÅ sappurisadhammassa kovido sapapurisadhamme suvinÅto sevitabbe dhamme pajÃnÃti1 asevitabbe dhamme pajÃnÃti, bhajitabbe dhamme pajÃnÃti abhajitabbe dhamme pajÃnÃti. So sevitabbe dhamme pajÃnanto2 asevitabbe dhamme pajÃnanto, bhajitabbe dhamme pajÃnanto abhajitabbe dhamme pajÃnanto, asevitabbe dhamme na sevati, sevitabbe dhamme sevati. Abhajitabbe dhamme na bhajati, bhajitabbe dhamme bhajati. Tassa asevitabbe dhamme asevato sevitabbe dhamme sevato, abhajitabbe dhamme abhajato bhajitabbe dhamme bhajato, aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ viddasuno. 5. CattÃrimÃni bhikkhave dhammasamÃdÃnÃni. KatamÃni cattÃri? Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkha vipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave [PTS Page 311] [\q 311/] dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ. 6. Tatra bhikkhave yadidaæ3 dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkaæ, taæ avidvÃ4 avijjÃgato yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkanti. Taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ appajÃnanto taæ sevati, taæ na parivajjeti. Tassa taæ sevato taæ aparivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti taæ kissahetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. 7. Tatra bhikkhave yadidaæ3 dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ, taæ avidvÃ4 avijjÃgato yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkanti. Taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ appajÃnanto taæ sevati, taæ na parivajjeti. Tassa taæ sevato taæ aparivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. ------------------------ 1. JÃnÃti, machasaæ. Syà 2. JÃnanto, machasaæ. Syà 3. Yamidaæ, machasaæ. SyÃ[PTS. 4.] AviddhÃ, syÃ. 5.Aviddasunoti, syÃ. [BJT Page 732] [\x 732/] 8. Tatra bhikkhave yadidaæ3 dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ, taæ avidvÃ2 avijjÃgato yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkanti. Taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ appajÃnanto taæ na sevati, taæ parivajjeti. Tassa taæ asevato taæ parivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti taæ kissahetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. 9. Tatra bhikkhave yadidaæ3 dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna sukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ,3 taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkanti. Taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ appajÃnanto taæ na sevati, taæ parivajjeti. Tassa taæ asevato taæ parivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti taæ kissahetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. 10. Tatra bhikkhave yadidaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkaæ, taæ vidvÃ4 vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkanti. Taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnanto taæ na sevati, taæ parivajjeti. Tassa taæ asevato taæ parivajjayato [PTS Page 312] [\q 312/] aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti taæ kissahetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ viddasuno. 11. Tatra bhikkhave yadidaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ, taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkanti. Taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnanto taæ na sevati, taæ parivajjeti. Tassa taæ asevato taæ parivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti. Taæ kissahetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ viddasuno. ------------------------ 1.Yamidaæ, machasaæ. Syà [PTS. 2.] AviddhÃ, syÃ. 3. SukhavipÃkanti, machasaæ 4. ViddhÃ, syà 5. Viddasunoti, syÃ. [BJT Page 734] [\x 734/] 12. Tatra bhikkhave yadidaæ3 dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ, taæ vidvÃ4 vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkanti. Taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnanto taæ sevati, taæ na parivajjeti. Tassa taæ sevato taæ aparivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti taæ kissahetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ viddasuno. 13. Tatra bhikkhave yadidaæ3 dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ, taæ vidvÃ4 vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkanti. Taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnanto taæ sevati, taæ na parivajjeti. Tassa taæ sevato taæ aparivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyanti. IÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti taæ kissahetu? Evaæ hetaæ bhikkhave hoti yathà taæ viddasuno. [PTS Page 313] [\q 313/] 14. Katama¤ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pÃïÃtipÃtÅ hoti pÃïÃtipÃtapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena adinnÃdÃyÅ hoti adinnÃdÃnapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti. KÃmesu micchÃcÃrapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena musÃvÃdÅ hoti. MusÃvÃdapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pisunÃvÃco2 hoti. PisunÃvÃcapaccayà ca3 dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pharusÃvÃvo4 hoti pharusÃvÃcapaccayà ca5 dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena samphappalÃpÅ hoti. SamphappalÃpapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena abhijjhÃlu hoti. AbhijjhÃpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena byÃpannacitto hoti. ByÃpÃdapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena micchÃdiÂÂhi hoti. MicchÃdiÂÂhipaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. So kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati6. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkaæ. ------------------------ 1. ViddhÃ, syà 2.PisuïavÃco, machasaæ, syÃ. 3. PisuïÃvÃcÃpaccayÃ, sÅmu. PisuïavÃcÃpaccayÃ, machasaæ syÃ. 4. PharusavÃco, machasaæ. Syà 5. PharusÃvÃcapaccayÃ, sÅmu. PharusavÃcÃpaccayÃ, machasaæ. SyÃ. 6 Uppajjati, sÅ. [BJT Page 736] [\x 736/] 15. Katama¤ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pÃïÃtipÃtÅ hoti. PÃïÃtipÃtapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena adinnÃdÃyÅ hoti adinnÃdÃnapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti kÃmesu micchÃcÃrapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena musÃvÃdÅ hoti. MusÃvÃdapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pisunÃvÃco1 hoti. PisunÃvÃcapaccayà [PTS Page 314] [\q 314/] ca2 sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pharusÃvÃco3 hoti. PharusÃvÃcapaccayÃ4 ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena samphappalÃpÅ hoti. SamphappalÃpapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena abhijjhÃlu hoti. AbhijjhÃpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena byÃpannacitto hoti. ByÃpÃdapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena micchÃdiÂÂhi hoti. MicchÃdiÂÂhipaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. So kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ. 16. Katama¤ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. PÃïÃtipÃtà veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena adinnÃdÃnà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena musÃvÃdà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pisunÃya vÃcÃya5 paÂivirato hoti. PisunÃya vÃcÃya veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pharusÃya vÃcÃya6 paÂivirato hoti. PharusÃya vÃcÃya veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena samphappalÃpà paÂivirato hoti. SamphappalÃpà veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti.- -------------------------- 1.PisuïavÃco, machasaæ.Syà 2. PisuïÃvÃcÃpaccayÃ. SÅmu. PisuïavÃcà paccayÃ, machasaæ syÃ. 3. PharusavÃco, machasaæ syà 4. PharusÃvÃcÃpaccayÃ, sÅmu. PharusavÃpaccayÃ, machasaæ syà 5. PisuïÃvÃcÃ, sÅmu. 6. PharusÃvÃcÃ, sÅmu. [BJT Page 738] [\x 738/] SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena anabhijjhÃlu hoti. AnabhijjhÃpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena abyÃpannacitto hoti. AbyÃpÃdapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi [PTS Page 315] [\q 315/] dukkhena sahÃpi domanassena sammÃdiÂÂhi hoti. SammÃdiÂÂhipaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. So kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati.1 Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ. 17. Katama¤ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. PÃïÃtipÃtà veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena adinnÃdÃnà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena musÃvÃdà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pisunÃya vÃcÃya2 paÂivirato hoti. PisunÃya vÃcÃya veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pharusÃya vÃcÃya3 paÂivirato hoti. PharusÃya vÃcÃya veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena samphappalÃpà paÂivirato hoti. SamphalÃpà veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena anabhijjhÃlu hoti. AnabhijjhÃpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaæ vedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena abyÃpannacitto hoti. AbyÃpÃdapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. SahÃpi sukhena sahÃpi somanassena sammÃdiÂÂhi hoti. SammÃdiÂÂhipaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. So kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri dhammasamÃdÃnÃni. 18. SeyyathÃpi bhikkhave tittakÃlÃpu4 visena saæsaÂÂho, atha puriso Ãgaccheyya jÅvitukÃmo amaritukÃmo, sukhakÃmo dukkhapaÂikkÆlo, tamenaæ evaæ vadeyyuæ: 'ambho purisa, ayaæ tittakÃlÃpuvisena saæsaÂÂho. Sace Ãkaækhasi piva 5. [PTS Page 316] [\q 316/] tassa te pivato6 ceva nacchÃdessati vaïïenapi gandhenapi rasenapi. - ------------------------ 1. Uppajjati. SÅ 2. PisuïÃvÃca,sÅ - katthaci 3. PharusÃvÃcÃ, sÅ katthaci. 4. TittakÃlÃbu, machasaæ[PTS] sÅ.Katthaci. TittikÃlÃbÆ, syÃ. 5. PÅpa,sÅmu. 6. Pi to, sÅmu. [BJT Page 740] [\x 740/] PivitvÃ1 ca pana maraïaæ và nigacchasi2 maraïamattaæ và dukkhanti. So taæ apaÂisaÇkhÃya3 piveyya, na paÂinissajjeyya.4 Tassa taæ pivato ceva nacchÃdeyya vaïïenapi gandhenapi rasenapi. Pivitvà ca pana maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ dhammasamÃdÃnaæ vadÃmi yamidaæ 5 ,dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkaæ.(1) 19. SeyyathÃpi bhikkhave ÃpÃnÅyakaæso vaïïasampanno gandhasampanno rasasampanno, so ca kho visena saæsaÂÂho, atha puriso Ãgaccheyya jÅvitukÃmo amaritukÃmo, sukhakÃmo dukkha paÂikkÆlo. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: 'ambho purisa, ayaæ ÃpÃnÅyakaæso6 vaïïasampanno gandhasampanno rasasampanno, so ca kho visena saæsaÂÂho. Sace ÃkaÇkhasi piva. Tassa te pivato hi kho chÃdessati vaïïenapi gandhenapi rasenapi. Pivitvà ca pana maraïaæ và nigacchasi maraïamattaæ và dukkhanti. So taæ apaÂisaÇkhÃya piveyya, na paÂinissajjeyya. Tassa taæ pivato hi kho chÃdeyya vaïïenapi gandhenapi rasenapi. Pivitvà ca pana maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ dhammasamÃdÃnaæ vadÃmi yamidaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ.(2) 20. SeyyathÃpi bhikkhave pÆtimuttaæ nÃnÃbhesajjehi saæsaÂÂhaæ, atha puriso Ãgaccheyya paï¬urogÅ. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: 'ambho purisa, idaæ pÆtimuttaæ nÃnÃbhesajjehi saæsaÂÂhaæ. Sace ÃkaÇkhasi piva. Tassa te pivato hi kho nacchÃdessati vaïïenapi gandhenapi rasenapi, pivitvà ca pana sukhÅ bhavissasÅ'ti. So taæ paÂisaÇkhÃya piveyya na paÂinissajjeyya. Tassa taæ pivato hi kho nacchÃdeyya vaïïenapi gandhenapi rasenapi. Pivitvà ca pana sukhÅ assa. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ dhammasamÃdÃnaæ vadÃmi yamidaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ.(3) 21. SeyyathÃpi bhikkhave dadhi ca madhu ca sappi ca7 phÃïita¤ca ekajjhaæ saæsaÂÂhaæ. Atha puriso Ãgaccheyya lohitapakkhandiko. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa, [PTS Page 317] [\q 317/] imaæ dadhi ca madhu ca sappi ca phÃïita¤ca ekajjhaæ saæsaÂÂhaæ, sace ÃkaÇkhasi piva. Tassa te pivato ceva chÃdessati vaïïenapi gandhenapi rasenapi pivitvà ca pana sukhÅ bhavissasÅti. So taæ paÂisaÇkhÃya piveyya, na paÂinissajjeyya.4 Tassa taæ pivato ceva chÃdeyya vaïïenapi gandhenapi rasenapi. Pivitvà ca pana sukhÅ assa. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ dhammasamÃdÃnaæ vadÃmi yamidaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ.(4) ----------------------- 1. PÅtvÃ, sÅmu. 2. Niggacchasi, syÃ. 3. AppaÂisaÇkhÃya, machasaæ syÃ. 4.NappaÂinissajjeyya, sÅ machasaæ syÃ.[PTS. 5.] Yadidaæ, syÃ. 6. ùpÃniyaka so, syà 7. Dadhi¤ca madhu¤ca sapapi¤ca,sÅmu. [BJT Page 742] [\x 742/] 22. SeyyathÃpi bhikkhave vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye viddhe vigatavalÃhake deve Ãdicco nabhaæ abbhussukkamÃno sabbaæ ÃkÃsagataæ tamagataæ abhivihacca bhÃsati ca tapati ca virocati ca, evameva kho bhikkhave yamidaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkaæ, tada¤¤e1 puthusamaïabrÃhmaïaparappavÃde abhivihacca bhÃsati ca tapati ca virocati cÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. MahÃdhammasamÃdÃnasutta1 chaÂÂhaæ. ------------------------ 1. Tada¤¤e ca, sÅ.Katthaci. [BJT Page 744] [\x 744/] 1.5.7. VÅmaæsakasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. VÅmaæsakena bhikkhave bhikkhunà parassa cetopariyÃyaæ ajÃnantena tathÃgate samannesanà kÃtabbà 'sammÃsambuddho và no vÃ' iti vi¤¤ÃïÃyÃti. "BhagavaæmÆlakà no bhante dhammà bhagavaænettikà bhagavaæpaÂisaraïÃ. SÃdhu vata bhante bhagavantaæ yeva paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho. Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅti.".1. Tena hi bhikkhave suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha, [PTS Page 318] [\q 318/] bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 3. VÅmaæsakena bhikkhave bhikkhunà parassa cetopariyÃyaæ ajÃnantena dvÅsu dhammesu tathÃgato samannesitabbo: cakkhusotavi¤¤eyyesu dhammesu- Ye saÇkiliÂÂhà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, saævijjanti và te tathÃgatassa no vÃ'ti. Tamenaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye saÇkiliÂÂhà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, na te tathÃgatassa saævijjantÅ 'ti.(1) Yato naæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye saÇkiliÂÂhà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, na te tathÃgatassa saævijjantÅti. Tato naæ uttariæ samannesati: ye vÅtimissÃ2 cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, saævijjanti và te tathÃgatassa no vÃ'ti. Tamenaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye vÅtimissÃ2 cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, na te tathÃgatassa saævijjantÅti.(2) ------------------------- 1. DhÃrissantÅti, machasaæ, 2. VetimissÃ, sÅ. Katthaci. [BJT Page 746] [\x 746/] Yato naæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye vÅtimissà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, na te tathÃgatassa saævijjantÅti. Tato naæ uttariæ samannesati: ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, saævijjanti và te tathÃgatassa no vÃti. Tamenaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, saævijjanti te tathÃgatassÃti.(3) Yato naæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, saævijjanti te tathÃgatassÃti. Tato naæ uttariæ samannesati: dÅgharattaæ samÃpanno ayamÃyasmÃ1 imaæ kusalaæ dhammaæ, udÃhu ittarasamÃpannoti. Tamenaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: dÅgharattaæ samÃpanno ayamÃyasmà imaæ kusalaæ dhammaæ, nÃyamÃyasmà ittarasamÃpannoti.(4) Yato naæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: dÅgharattaæ samÃpanno ayamÃyasmà imaæ kusalaæ dhammaæ, nÃyamÃyasmà ittarasamÃpannoti. Tato naæ uttariæ samannesati: ¤attajjhÃpanno 2 ayamÃyasmà bhikkhu yasampatto,3 saævijjantassa idhekacce ÃdÅnavÃti. "Na tÃva bhikkhave bhikkhuno idhekacce ÃdÅnavà saævijjanti yÃva na ¤attajjhÃpanno2 hoti yasampatto3. Yato ca kho bhikkhave bhikkhu ¤attajjhÃpanno hoti yasampatto, athassa idhekacce ÃdÅnavà saævijjanti." Tamenaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti. ¥attajjhÃpanno2 ayamÃyasmà bhikkhu yasampatto,3 nÃssa idhekacce ÃdÅnavà saævijjantÅti,(5) Yato naæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ¤attajjhÃpanno [PTS Page 319] [\q 319/] ayamÃyasmà bhikkhu yasampatto, nÃssa idhekacce ÃdÅnavà saævijjantÅti tato naæ uttariæ samantesati: abhayÆparato ayamÃyasmà nÃyamÃyasmà bhayÆparato, vÅtarÃgattà kÃme na sevati khayà rÃgassÃti. Tamenaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: abhayÆparato ayamÃyasmÃ, nÃyamÃyasmà bhayÆparato, vÅtarÃgattà kÃme na sevati khayà rÃgassÃti.(6) ------------------------ 1.Ayaæ ayasmÃ, sÅ. 2. ¥ÃtajjhÃpanto, syÃ. 3. Yasappatto, [BJT Page 748] [\x 748/] Ta¤ce bhikkhave bhikkhuæ pare evaæ puccheyyuæ: " ko panÃyasmato ÃkÃrà ke anvayà yenÃyasmà evaæ vadeti:1 abhayÆparato ayamÃyasmà nÃyamÃyasmà bhayÆparato, vÅtarÃgattà kÃme na sevati khayà rÃgassÃ"ti. Sammà byÃkaramÃno2 bhikkhave bhikkhu evaæ byÃkareyya:3 tathà hi pana ayamÃyasmà saÇghe và viharanto eko và viharanto, ye ca tattha sugatÃ, ye ca tattha duggatÃ, ye ca tattha gaïamanusÃsanti, ye ca idhekacce Ãmisesu sandissanti, ye ca idhekacce Ãmisena anupalittÃ, nÃyamÃyasmà taæ tena avajÃnÃti. Sammukhà kho pana me taæ bhagavato sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ: " abhayÆparatohamasmi, nÃhamasmi bhayÆparato, vÅtarÃgattà kÃme na sevÃmi khayà rÃgassÃ"ti. 4. Tatra bhikkhave tathÃgatova uttariæ paÂipucchitabbo: " Ye saÇkiliÂÂhà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, saævijjanti và te tathÃgatassa no vÃ"ti. ByÃkaramÃno bhikkhave tathÃgato evaæ byÃkareyya: ye saÇkiliÂÂhà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà na te tathÃgatassa saævijjantÅti.(1) "Ye vÅtimissà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, saævijjanti và te tathÃgatassa no vÃ'ti. ByÃkaramÃno bhikkhave tathÃgato evaæ byÃkareyya: ye vÅtimissà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà na te tathÃgatassa saævijjantÅti.(2) "Ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammÃ, saævijjanti và te tathÃgatassa no vÃ'ti. ByÃkaramÃno bhikkhave tathÃgato evaæ byÃkareyya: ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà saævijjanti te tathÃgatassa etapathohamasmi4 etagocaro, no ca tena tammayoti(3) ------------------------- 1. Vadesi, sÅmu, machasaæ. 2. VyÃkaramÃno, sÅ. 3. VyÃkareyya, sÅ 4. EtÃpathohamasmi- itipi pÃÂho, aÂÂhakathÃ. [BJT Page 750] [\x 750/] 5. Evaæ vÃdiæ kho bhikkhave satthÃraæ arahati sÃvako upasaÇkamituæ dhammasavaïÃya. Tassa satthà dhammaæ deseti uttaruttariæ païÅtapaïÅtaæ kaïhasukkasappaÂibhÃgaæ. Yathà yathà kho bhikkhave bhikkhuno satthà dhammaæ deseti uttaruttariæ païÅtapaïÅtaæ kaïhasukkasappaÂibhÃgaæ, tathà tathà so tasmiæ dhamme abhi¤¤Ãya idhekaccaæ dhammaæ [PTS Page 320] [\q 320/] dhammesu niÂÂhaæ gacchati, satthari pasÅdati: sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇghoti. 6. Ta¤ca bhikkhave bhikkhuæ pare evaæ puccheyyuæ: ke panÃyasmato ÃkÃrà ke anvayà yenÃyasmà evaæ vadeti: sammà sambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho'ti. Sammà byÃkaramÃno bhikkhave bhikkhu evaæ byÃkareyya: idhÃhaæ Ãvuso yena bhagavà tenupasaÇkamiæ dhammasavaïÃya. Tassa me bhagavà dhammaæ deseti uttaruttariæ païÅtapaïÅtaæ kaïhasukkasappaÂibhÃgaæ. Yathà yathà me Ãvuso bhagavà dhammaæ deseti uttaruttariæ païÅtapaïÅtaæ kaïhasukkasappaÂibhÃgaæ, tathà tathÃhaæ tasmiæ dhamme abhi¤¤Ãya idhekaccaæ dhammaæ dhammesu niÂÂhamagamaæ, satthari pasÅdiæ: sammà sambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho'ti. 7. Yassa kassa ci bhikkhave imehi ÃkÃrehi imehi padehi imehi bya¤janehi tathÃgate saddhà niviÂÂhà hoti mÆlajÃtà patiÂÂhitÃ, ayaæ vuccatÅ bhikkhave ÃkÃravatÅ saddhà dassanamÆlikà daÊhÃ, asaæhÃriyà samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Evaæ kho bhikkhave tathÃgate dhammasamannesanà hoti. Eva¤ca pana tathÃgato dhammatÃsusamanniÂÂho hotÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. VÅmaæsakasuttaæ sattamaæ. [BJT Page 752] [\x 752/] 1.5.8. Kosambiyasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Tena kho samayena kosambiyaæ bhikkhÆ bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti. Te na ceva a¤¤ama¤¤aæ sa¤¤apenti, na ca sa¤¤attiæ upenti, na ca a¤¤ama¤¤aæ nijjhÃpenti, na ca nijjhattiæ upenti. 2. Atha kho [PTS Page 321] [\q 321/] a¤¤ataro bhikkhu yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: idha bhante kosambiyaæ bhikkhÆ bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti. Te na ceva a¤¤ama¤¤aæ sa¤¤Ãpenti, na ca sa¤¤attiæ upenti, na ca a¤¤ama¤¤aæ nijjhÃpenti, na ca nijjhattiæ upentÅti. 3. Atha kho bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: ehi tvaæ bhikkhu mama vacanena te bhikkhÆ Ãmantehi 'satthÃyasmante ÃmantetÅ'ti. Evambhanteti kho so bhikkhu bhagavato paÂissutvà yena te bhikkhÆ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà te bhikkhÆ etadavoca: satthà Ãyasmante ÃmantetÅti. EvamÃvusoti kho te bhikkhÆ tassa bhikkhuno paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te bhikkhÆ bhagavà etadavoca: saccaæ kira tumhe bhikkhave bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharatha, te na ceva a¤¤ama¤¤aæ sa¤¤Ãpetha, na ca sa¤¤attiæ upetha, te naceva a¤¤ama¤¤aæ nijjhÃpetha, na ca nijjhattiæ upethÃti. " Evambhante". 4. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave yasmiæ tumhe samaye bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharatha, api nu tumhÃkaæ tasmiæ samaye mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca, mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca, mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho cÃti ' no hetambhante'. Ca ca [BJT Page 754] [\x 754/] Iti kira bhikkhave yasmiæ tumhe bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharatha, neva tumhÃkaæ tasmiæ samaye mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Na mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Na mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Atha kiæ carahi tumhe moghapurisà kiæ jÃnantà kiæ passantà bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ [PTS Page 322] [\q 322/] mukhasattÅhi vitudantà viharatha, te na ceva a¤¤ama¤¤aæ sa¤¤Ãpetha, na ca sa¤¤attiæ upetha, na ca a¤¤ama¤¤aæ nijjhÃpetha, na ca nijjhattiæ upetha. Taæ hi tumhÃkaæ moghapurisà bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. 5. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: chayime bhikkhave dhammà sÃrÃïÅyà piyakaraïà garukaraïà saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmÃggiyà ekÅbhÃvÃya saævattanti. Katame cha? Idha bhikkhave bhikkhuno mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati.(1) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati.(2) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati.(3) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu ye te lÃbhà dhammikà dhammaladdhà antamaso pattapariyÃpannamattampi, tathÃrÆpehi lÃbhehi appaÂivibhattabhogÅ hoti sÅlavantehi sabrahmacÃrÅhi sÃdhÃraïa bhogÅ. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvaya saævattati.(4) [BJT Page 756] [\x 756/] Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃni tÃni sÅlÃni akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni vi¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni, tathÃrÆpesu sÅlesu sÅlasÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati.(5) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃyaæ diÂÂhi ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya, tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà diÂÂhisÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati.(6) Ime kho bhikkhave cha sÃrÃïÅyà dhammà piyakaraïà garukaraïà saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvaya saævattanti. Imesaæ kho bhikkhave channaæ sÃrÃïÅyÃnaæ dhammÃnaæ etaæ aggaæ etaæ saÇgÃhikaæ etaæ saæghÃtanikaæ yadidaæ yÃyaæ diÂÂhi ariyà niyyÃtikà niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya. SeyyathÃpi bhikkhave kÆÂÃgÃrassa etaæ aggaæ etaæ saÇgÃhakaæ etaæ saæghÃtanikaæ yadidaæ kÆÂaæ, evameva kho [PTS Page 323] [\q 323/] bhikkhave imesaæ channaæ sÃrÃïÅyÃnaæ dhammÃnaæ etaæ aggaæ etaæ saÇgÃhikaæ etaæ saæghÃtanikaæ yadidaæ yÃyaæ diÂÂhi ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya. 6. Katha¤ca bhikkhave yÃyaæ diÂÂhi ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya? Idha bhikkhave bhikkhu ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và iti paÂisa¤cikkhati: atthi nu kho me taæ pariyuÂÂhÃnaæ ajjhattaæ appahÅnaæ yenÃhaæ pariyuÂÂhÃnena pariyuÂÂhitacitto yathÃbhÆtaæ na jÃneyyaæ na passeyyanti. [BJT Page 758] [\x 758/] "Sace bhikkhave bhikkhu kÃmarÃga pariyuÂÂhito hoti, pariyuÂÂhitacittova hoti. Sace bhikkhave bhikkhu byÃpÃdapariyuÂÂhito hoti, pariyuÂÂhitacittova hoti. Sace bhikkhave bhikkhu thÅnamiddhapariyuÂÂhito hoti, pariyuÂÂhitacittova hoti. Sace bhikkhave bhikkhu uddhaccakukkuccapariyuÂÂhito hoti, pariyuÂÂhitacittova hoti. Sace bhikkhave bhikkhu vicikicchÃpariyuÂÂhito hoti, pariyuÂÂhitacittova hoti. Sace bhikkhave bhikkhu idhalokacintÃya pasuto hoti, pariyuÂÂhitacittova hoti. Sace bhikkhave bhikkhu paralokacintÃya pasuto hoti, pariyuÂÂhitacittova hoti. Sace bhikkhave bhikkhu bhaï¬anajÃto kalahajÃto vivÃdÃpanno a¤¤ama¤¤aæ1 mukhasattÅhi vitudanto viharati, pariyuÂÂhitacittova hoti." So evaæ pajÃnÃti: natthi kho me taæ pariyuÂÂhÃnaæ ajjhattaæ appahÅnaæ yenÃhaæ pariyuÂÂhÃnena pariyuÂÂhitacitto yathÃbhÆtaæ na jÃneyyaæ na passeyyaæ. Suppaïihitaæ me mÃnasaæ saccÃnaæ bodhÃyÃti. Idamassa paÂhamaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi.(1) 7. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: imaæ nu kho ahaæ diÂÂhiæ Ãsevanto bhÃvento bahulÅkaronto labhÃmi paccattaæ samathaæ, labhÃmi paccattaæ nibbutinti. So evaæ pajÃnÃti: imaæ kho ahaæ diÂÂhiæ Ãsevanto bhÃvento bahulÅkaronto labhÃmi paccattaæ samathaæ, labhÃmi paccattaæ nibbutinti. Idamassa dutiyaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi.(2) 8. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yathÃrÆpÃyÃhaæ diÂÂhiyà samannÃgato, atthi nu kho ito bahiddhà a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà samannÃgatoti. So evaæ pajÃnÃti: yathÃrÆpÃyÃhaæ diÂÂhiyà samannÃgato, natthi ito bahiddhà a¤¤o samaïo và brÃhmaïo [PTS Page 324] [\q 324/] và tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà samannÃgatoti. Idamassa tatiyaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi.(3) ------------------------ 1.'A¤¤ama¤¤aæ' iti sÅmu potthake Ænaæ. [BJT Page 760] [\x 760/] 9. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yathÃrÆpÃya dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato, ahampi tathÃrÆpÃya dhammatÃya samannÃgatoti. "KathaærÆpÃya ca bhikkhave dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato? Dhammatà esà bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa: ki¤cÃpi tathÃrÆpiæ Ãpattiæ1 Ãpajjati yathÃrÆpÃya Ãpattiyà uÂÂhÃnaæ2 pa¤¤Ãyati, atha kho khippameva satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu deseti vivarati uttÃnÅ3 karoti. Desetvà vivaritvà uttÃnÅ karitvÃ4 Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjati. SeyyathÃpi bhikkhave daharo kumÃro mando uttÃnaseyyako hatthena và pÃdena và aÇgÃraæ akkamitvà khippameva paÂisaæharati, evameva kho bhikkhave dhammatà esà diÂÂhisampannassa puggalassa: ki¤cÃpi tathÃrÆpiæ Ãpattiæ1 Ãpajjati yathÃrÆpÃya Ãpattiyà uÂÂhÃnaæ2 pa¤¤Ãyati, atha kho naæ khippameva satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu deseti vivarati uttÃnÅ3 karoti. Desetvà vivaritvà uttÃnÅ karitvÃ4 Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjati." So evaæ pajÃnÃti: yathÃrÆpÃya dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato, ahampi tathÃrÆpÃya dhammatÃya samannÃgatoti. Idamassa catutthaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi.(4) 10. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yathÃrÆpÃya dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato, ahampi tathà rÆpÃya dhammatÃya samannÃgatoti. "Kathaæ rÆpÃya ca bhikkhave dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato? Dhammatà esà bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa: ki¤cÃpi yÃni tÃni sabrahmacÃrÅnaæ uccÃvacÃni kiÇkaraïÅyÃni, tattha ussukkaæ Ãpanno5 hoti. Atha khvÃssa6 tibbÃpekkhÃ7 hoti adhisÅlasikkhÃya adhicittasikkhÃya adhipa¤¤ÃsikkhÃya. SeyyathÃpi bhikkhave gÃvÅ taruïavacchà thamba¤ca8 Ãlumpati9 vacchaka¤ca apavÅïati,10 evameva kho bhikkhave dhammatà esà diÂÂhisampannassa puggalassa: ki¤cÃpi yÃni tÃni sabrahmacÃrÅnaæ uccÃvacÃni kiÇkaraïÅyÃni tattha ussukkaæ Ãpanno hoti. Atha khvÃssa tibbÃpekkhà hoti adhisÅlasikkhÃya adhicittasikkhÃya adhipa¤¤ÃsikkhÃya." So evaæ pajÃnÃti: yathÃrÆpÃya dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato, ahampi tathÃrÆpÃya dhammatÃya samannÃgatoti. Idamassa pa¤camaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi.(5) [PTS Page 325] [\q 325/] -------------------------- 1. TathÃrÆpiÃpattiæ, si kanthaci 2 vuÂÂhÃnaæ sÅ 3. UttÃniæ, machasaæ 4. UttÃniæ katvÃ, machasaæ, uttÃnÅ katvÃ, syÃ.[PTS] uttÃni katvÃ, sÅ. 5. UsasukkamÃpanno, machasaæ 6. Athakhvassa, syà 7. TibbÃpekhÃ, sÅ katthaci. 8. Dabba¤ca, machasaæ. 9. ùluppati, syà 10. Apacinati, machasaæ syÃ. ApaciïÃti, sÅ katthaci. [BJT Page 762] [\x 762/] 11. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yathÃrÆpÃya balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato, ahampi tathÃrÆpÃya balatÃya samannÃgatoti. "Kathaæ rÆpÃya ca bhikkhave balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato? Balatà esà bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa: yaæ tathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne aÂÂhikatvÃ1 manasi katvà sabbacetaso samannÃharitvà ohitasoto dhammaæ suïÃti." So evaæ pajÃnÃti: yathÃrÆpÃya balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato, ahampi tathÃrÆpÃya balatÃya samannÃgatoti. Idamassa chaÂÂhaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi.(6) 12. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yathÃrÆpÃya balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato, ahampi tathÃrÆpÃya balatÃya samannÃgatoti. "Kathaæ rÆpÃya ca bhikkhave balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato? Balatà esà bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa: yaæ tathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ." So evaæ pajÃnÃti: yathÃrÆpÃya balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato, ahampi tathÃrÆpÃya balatÃya samannÃgatoti. Idamassa sattamaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi.(7) Evaæ sattaÇgasamannÃgatassa kho bhikkhave ariyasÃvakassa dhammatà susamanniÂÂhà hoti sotÃpattiphalasacchikiriyÃya. Evaæ sattaÇgasamannÃgato kho bhikkhave ariyasÃvako sotÃpattiphalasamannÃgato hotÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 326] [\q 326/] Kosambiyasuttaæ aÂÂhamaæ. ------------------------- 1. AÂÂhiækatvÃ, machasaæ. [BJT Page 764] [\x 764/] 1.5.9 Brahmanimantanikasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 2. EkamidÃhaæ bhikkhave samayaæ ukkaÂÂhÃyaæ viharÃmi subhagavane sÃlarÃjamÆle. Tena kho pana bhikkhave samayena bakassa brahmuno evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti: idaæ niccaæ idaæ dhuvaæ idaæ sassataæ idaæ kevalaæ idaæ acavanadhammaæ. Idaæ hi na jÃyati na jÅyati na cavati na uppajjati. Ito ca pana¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ natthÅti. Atha khvÃhaæ bhikkhave bakassa brahmuno cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evamevaæ1 ukkaÂÂhÃyaæ subhagavane sÃlarÃjamÆle antarahito tasmiæ brahmaloke pÃturahosiæ. 3. Addasà kho maæ bhikkhave bako brahmà dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna maæ etadavoca: ehi kho mÃrisa, sÃgataæ2 mÃrisa, cirassaæ kho mÃrisa imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya. Idaæ hi mÃrisa niccaæ idaæ dhuvaæ idaæ sassataæ idaæ kevalaæ idaæ acavanadhammaæ. Idaæ hi na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati.3 Ito ca pana¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ natthÅti. 4. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave bakaæ brahmÃnaæ4 etadavocaæ: avijjÃgato vata bho bako brahmÃ, avijjÃgato vata bho bako brahmÃ: yatra hi nÃma aniccaæyeva samÃnaæ niccanti vakkhati, addhuvaæyeva samÃnaæ dhuvanti vakkhati, asassataæyeva samÃnaæ sassatanti vakkhati, akevalaæyeva samÃnaæ kevalanti vakkhati, cavanadhammaæ yeva samÃnaæ acavanadhammanti vakkhati. Yattha ca pana jÃyati ca jÅyati ca mÅyati ca cavati ca uppajjati ca, taæ tathà vakkhati: idaæ hi na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjatÅti. Santa¤ca pana¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ nattha¤¤aæ uttariæ nissaraïanti vakkhatÅti. ----------------------- 1. Evameva, machasaæ, syÃ. SÅ,katthaci, 2.SvÃgataæ, machasaæ, syÃ. 3. Upapajjati, sÅ. [PTS. 4.] BakabrahmÃnaæ,sÅ. 5. Adhuvaæyeva,syÃ. [BJT Page 766] [\x 766/] 5. Atha kho bhikkhave mÃro pÃpimà a¤¤ataraæ brahmapÃrisajjaæ anvÃvisitvà maæ etadavoca: bhikkhu, bhikkhu, metamÃsado, metamÃsado. Eso hi bhikkhu brahmà mahÃbrahmÃ1 [PTS Page 327] [\q 327/] abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sajjitÃ2 vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ.3 Ahesuæ kho bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ paÂhavigarahakà paÂhavijigucchakÃ, Ãpagarahakà ÃpajigucchakÃ, tejagarahakà tejajigucchakÃ, vÃyagarahakà vÃyajigucchakÃ, bhÆtagarahakà bhÆtajigucchakÃ, devagarahakà devajigucchakÃ, pajÃpatigarahakà pajÃpatijigucchakÃ, brahmagarahakà brahmajigucchakÃ. Te kÃyassa bhedà pÃïupacchedà hÅne kÃye patiÂÂhitÃ. Ahesuæ pana bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ paÂhavippasaæsakÃ4 paÂhavÃbhinandino, ÃpappasaæsakÃ5 ÃpÃbhinandino, tejappasaæsakà tejÃbhinandino, vÃyappasaæsakà vÃyÃbhinandino, bhÆtappasaæsakà bhÆtÃbhinandino, devappasaæsakà devÃbhinandino, pajÃpatippasaæsakà pajÃpatÃbhinandino, brahmappasaæsakà brahmÃbhinandino. Te kÃyassa bhedà pÃïupacchedà païÅte kÃye patiÂÂhitÃ. TantÃhaæ6 bhikkhu evaæ vadÃmi: iÇgha tvaæ mÃrisa yadeva te brahmà Ãha, tadeva tvaæ karohi. Mà tvaæ brahmuno vacanaæ upÃtivattittho. Sace kho tvaæ bhikkhu brahmuno vacanaæ upÃtivattissasi, seyyathÃpi nÃma puriso siriæ Ãgacchantiæ daï¬ena paÂippaïÃmeyya, seyyathÃpi và pana bhikkhu puriso narakappapÃte7 papatanto hatthehi ca pÃdehi ca paÂhaviæ virÃdheyya,8 evaæ sampadamidaæ bhikkhu tuyhaæ bhavissati. IÇgha tvaæ mÃrisa yadeva te brahmà Ãha, tadeva tvaæ karohi. Mà tvaæ brahmuno vacanaæ upÃtivattittho. Nanu tvaæ bhikkhu passasi brahmaæ parisaæ sannisinnanti. Iti kho maæ bhikkhave mÃro pÃpimà brahmaæ parisaæ9 upanesi. 6. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave mÃraæ pÃpimantaæ etadavocaæ: jÃnÃmi kho tÃhaæ10 pÃpima. Mà tvaæ ma¤¤ittho na maæ jÃnÃtÅti. MÃro tvamasi pÃpima. Yo ceva pÃpima brahmà yà ca brahmaparisà ye ca brahmapÃrisajjà sabbeva tava hatthagatÃ, sabbeva tava vasaægatÃ.11 Tuyhaæ hi pÃpima evaæ hoti: esopi me assa hatthagato, esopi me assa vasaægatoti.11 Ahaæ kho pana pÃpima neva tava hatthagato, neva tava vasaægatoti. ----------------------- 1. BakabramhÃ, sÅ 2. Sa¤jitÃ, sÅ, [PTS.] Syà 3. BhÆtabhabyÃnaæ, machasaæ 4. PaÂhaviæ pasaæsakÃ,sÅ 5. ùpapasaæsakÃ,sÅ. 6. TannyÃhaæ,sÅ 7. NarakappapÃtaæ. SÅ. 8. VirÃgeyya, sÅmu. 9, Brahmaparisaæ, machasaæ, syÃ. 10. TyÃhaæ, sÅ. Katthaci, 11. VasagatÃ, sÅ, [PTS.] Vasagatoti, sÅ,[PTS.] [BJT Page 768] [\x 768/] 7. Evaæ vutte bhikkhave bako brahmà maæ etadavoca: " ahaæ hi mÃrisa niccaæyeva samÃnaæ niccanti vadÃmi, [PTS Page 328] [\q 328/] dhuvaæyeva samÃnaæ dhuvanti vadÃmi, sassataæyeva samÃnaæ sassatanti vadÃmi, kevalaæyeva samÃnaæ kevalanti vadÃmi, acavanadhammaæyeva samÃnaæ acavanadhammanti vadÃmi. Yattha ca pana na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati1 tadevÃhaæ vadÃmi: idaæ hi na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati. Asanta¤ca pana¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ, nattha¤¤aæ uttariæ nissaraïanti vadÃmi. Ahesuæ kho bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ, yÃvatakaæ tuyhaæ kasiïaæ Ãyu2 tÃvatakaæ tesaæ3 tapokammameva ahosi. Te kho evaæ jÃneyyuæ: santaæ và a¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ attha¤¤aæ uttariæ nissaraïanti, asantaæ và a¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ nattha¤¤aæ uttariæ nissaraïanti. Taæ tÃhaæ bhikkhu evaæ vadÃmi: na ceva a¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ dakkhissasi, yÃvadeva ca pana kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ bhavissasÅ. Sace kho tvaæ bhikkhu paÂhaviæ ajjhosissasi, opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃma karaïÅyo bÃhiteyyo. Sace kho tvaæ bhikkhu Ãpaæ ajjhosissasi, opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace kho tvaæ bhikkhu tejaæ ajjhosissasi, opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace kho tvaæ bhikkhu vÃyaæ ajjhosissasi, opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace kho tvaæ bhikkhu bhÆte ajjhosissasi, opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace kho tvaæ bhikkhu deve ajjhosissasi, opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace kho tvaæ bhikkhu pajÃpatiæ ajjhosissasi, opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace kho tvaæ bhikkhu brahmaæ ajjhosissasi, opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo"ti. 8. " Ahampi kho etaæ bramhe jÃnÃmi: sace paÂhaviæ ajjhosissÃmi, opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace Ãpaæ ajjhosissÃmi, opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace tejaæ ajjhosissÃmi, opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace vÃyaæ ajjhosissÃmi, opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace bhÆte ajjhosissÃmi, opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace deve ajjhosissÃmi, opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace pajÃpatiæ ajjhosissÃmi, opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Sace brahmaæ ajjhosissÃmi, opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Api ca te ahaæ brahme gati¤ca pajÃnÃmi juti¤ca5 pajÃnÃmi: evaæ mahiddhiko bako brahmÃ, evaæ mahesakkho bako brahmÃ"ti. 9. Yathà kathaæ pana me tvaæ mÃrisa gati¤ca pajÃnÃsi juti¤ca pajÃnÃsi: evaæ mahiddhiko bako brahmÃ, evaæ mahÃnubhÃvo bako brahmÃ, evaæ mahesakkho bako brahmÃti? 10. YÃvatà candimasuriyà pariharanti disà bhanti virocanÃ, TÃva sahassadhà loko ettha te vattatÅ6 vaso. Parovara¤ca7 jÃnÃsi atho rÃgavirÃginaæ, ItthabhÃva¤¤athÃbhÃvaæ sattÃnaæ Ãgatiæ gatinti. Evaæ kho te ahaæ brahme gati¤ca8 pajÃnÃmi juti¤ca 9 pajÃnÃmi: evaæ mahiddhiko bako brahmÃ, evaæ mahÃnubhÃvo [PTS Page 329] [\q 329/] bako brahmÃ, evaæ mahesakkho bako brahmÃti. ---------------------------- 1. Upapajjati, sÅmu. [PTS 2.] ùyuæ, syà 3. Te, syÃ. 4. Sace pana, syÃ. 5. Cuti¤ca, sÅ, katthaci. 6. Vattate, machasaæ. 7. Paropara¤ca, machasaæ. SÅ katthaci 8. ùgati¤ca sÅ katthaci. 9. Gati¤ca, sÅ.Katthaci. [BJT Page 770] [\x 770/] 11. Atthi kho brahme a¤¤e tayo kÃyÃ. 1 Taæ tvaæ na jÃnÃsi napassasi. TyÃhaæ jÃnÃmi passÃmi. Atthi kho brahme Ãbhassarà nÃma kÃyo yato tvaæ cuto idhÆpapanno. Tassa te aticiranivÃsena sà sati muÂÂhÃ2. Tena taæ tvaæ3 na jÃnÃsi na passasi. Tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ. Atha kho ahameva tayà bhiyyo. Atthi kho brahme subhakiïïÃ4 nÃma kÃyo yato tvaæ cuto idhÆpapanno. Tassa te aticiranivÃsena sà sati muÂÂhÃ2. Tena taæ tvaæ3 na jÃnÃsi na passasi. Tamahaæ jÃnÃmi passÃmi.Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ. Atha kho ahameva tayà bhiyyo. Atthi kho brahme vehapphalà nÃma kÃyo, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi. Tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ atha kho ahameva tayà bhiyyo. PaÂhaviæ kho ahaæ brahme paÂhavito abhi¤¤Ãya yÃvatà paÂhaviyà paÂhavittena 5 ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya paÂhaviæ nÃhosiæ.6 PaÂhaviyÃ7 nÃhosiæ, paÂhavito NÃhosiæ, paÂhaviæ meti8 nà hosiæ, paÂhaviæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. ùpaæ kho ahaæ brahme Ãpato abhi¤¤Ãya yÃvatà Ãpassa Ãpattena 5 ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya Ãpaæ nÃhosiæ.6 ùpasmiæ nÃhosiæ, Ãpato nÃhosiæ, Ãpaæ meti8 nà hosiæ, Ãpaæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. Tejaæ kho ahaæ brahme tejato abhi¤¤Ãya yÃvatà tejassa tejattena 5 ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya tejaæ nÃhosiæ.6 Tejasmiæ nÃhosiæ, tejato nÃhosiæ, tejaæ meti8 nà hosiæ, tejaæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. VÃyaæ kho ahaæ brahme vÃyato abhi¤¤Ãya yÃvatà vÃyassa vÃyattena 5 ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya vÃyaæ nÃhosiæ.6 VÃyasmiæ nÃhosiæ, vÃyato nÃhosiæ, vÃyaæ meti8 nà hosiæ, vÃyaæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. BhÆte kho ahaæ brahme bhÆtato abhi¤¤Ãya yÃvatà bhÆtÃnaæ bhÆtattena ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya bhÆtaæ nÃhosiæ.6 BhÆtesu nÃhosiæ, bhÆtato nÃhosiæ, bhÆtaæ meti8 nà hosiæ, bhÆtaæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. Deve kho ahaæ brahme devato abhi¤¤Ãya yÃvatà devatÃnaæ devattena 5 ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya deve nÃhosiæ.6 Devesu nÃhosiæ, devato NÃhosiæ, deve meti8 nà hosiæ, deve nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. PajÃpatiæ kho ahaæ brahme pajÃpatito abhi¤¤Ãya yÃvatà pajÃpatissa pajÃpatittena 5 ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya pajÃpatiæ nÃhosiæ.6 PajÃpatismiæ nÃhosiæ, pajÃpatito nÃhosiæ, pajÃpatiæ meti8 nà hosiæ, pajÃpatiæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. Brahmaæ kho ahaæ brahme brahmato abhi¤¤Ãya yÃvatà brahmassa brahmattena ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya brahmaæ nÃhosiæ.6 Brahmasmiæ nÃhosiæ, brahmato nÃhosiæ, brahmaæ meti nà hosiæ, brahmaæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. ùbhassare kho ahaæ brahme Ãbhassarato abhi¤¤Ãya yÃvatà ÃbhassarÃnaæ Ãbhassarattena 5 ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya Ãbhassaraæ nÃhosiæ. ùbhassarasmiæ nÃhosiæ, Ãbhassarato nÃhosiæ, Ãbhassaraæ meti8 nà hosiæ, Ãbhassaraæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. Subhakiïïe9 kho ahaæ brahme subhakiïïato abhi¤¤Ãya yÃvatà subhakiïïanÃnaæ subhakiïïattena ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya subhakiïïe nÃhosiæ. Subhakiïïesu nÃhosiæ, subhakiïïato nÃhosiæ, subhakiïïe meti nÃhosiæ, subhakiïïe nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. Vehapphale kho ahaæ brahme vehapphalato abhi¤¤Ãya yÃvatà vehapphalÃnaæ vehapphalattena 5 ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya vehapphale nÃhosiæ. Vehapphalesu nÃhosiæ, vehapphalato nÃhosiæ, vehapphale meti8 nà hosiæ, vehapphale nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. Abhibhuæ kho ahaæ brahme abhibhuto abhi¤¤Ãya yÃvatà abhibhussa abhibhuttena 5 ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya abhibhuæ nÃhosiæ.6 Abhibhusmiæ nÃhosiæ, abhibhuto nÃhosiæ, abhibhuæ meti nà hosiæ, abhibhuæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. Sabbaæ kho ahaæ brahme sabbato abhi¤¤Ãya yÃvatà sabbassa sabbattena ananubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya sabbaæ nÃhosiæ.6 Sabbasmiæ nÃhosiæ, sabbato nÃhosiæ, sabbaæ meti nà hosiæ, sabbaæ nÃbhivadiæ. Evampi kho ahaæ brahme neva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho ahameva tayà bhiyyo. 12. "Sace kho mÃrisa11 sabbassa sabbattena ananubhÆtaæ12, mÃheva te rittakameva ahosi, tucchakameva ahosi."13. Vi¤¤Ãïaæ anidassanaæ anantaæ sabbato pabhaæ. Taæ paÂhaviyÃ14 paÂhavittena ananubhÆtaæ, Ãpassa Ãpattena ananubhÆtaæ, tejassa tejattena ananubhÆtaæ, vÃyassa vÃyattena ananubhÆtaæ, bhÆtÃnaæ bhÆtattena ananubhÆtaæ, devÃnaæ devattena ananubhÆtaæ, pajÃpatissa pajÃpatittena ananubhÆtaæ, brahmassa15 brahmattena ananubhÆtaæ, ÃbhassarÃnaæ Ãbhassarattena ananubhÆtaæ, subhakiïïÃnaæ16 subhakiïïattena17 ananubhÆtaæ, vehapphalÃnaæ vehapphalattena [PTS Page 330] [\q 330/] ananubhÆtaæ, abhibhussa abhibhuttena ananubhÆtaæ, sabbassa sabbattena ananubhÆtaæ." -------------------------- 1. A¤¤o kÃyo, machasaæ 2. PamuÂÂhÃ, syà 3. Tena tvaæ, sÅ. Katthaci. 4. Subhakiïho nÃma kÃyo, vehapphalo nÃma kÃyo, abhibhÆ nÃma kÃyo, machasaæ. Subhakiïhà nÃma kÃyo vehapphalà nÃma kÃyo, syÃ. 5. Pathavattena, machasaæ 6. Na pahosiæ machasaæ. NÃhosi[PTS. 7.] PaÂhavi, syÃ.[PTS. 8.] PaÂhavÅ meti syÃ. [PTS. 9.] Subhakiïhe, machasaæ, syÃ. SÅ.Katthaci. 10. Evaæ kho, syÃ. Evaæ ahaæ sÅ, katthaci. 11. Te mÃrisa, syÃ. [PTS] sÅ.Katthaci. 12.AnanubhÆtaæ tadabhi¤¤Ãya, machasaæ. SyÃ. 13. AhosÅti, machasaæ. SyÃ. 14. PaÂhaviyÃ, syÃ. 15. BrahmÃnaæ, sÅmu. Machasaæ. 16. SubhakiïhÃnaæ, machasaæ. SyÃ. 17. Subhakiïhattena,machasaæ.SyÃ. [BJT Page 772] [\x 772/] 14. " Handa ca hi1 te mÃrisa antaradhÃyÃmi"ti. Handa ca hi me tvaæ brahme antaradhÃyassu sace visahasÅti. Atha kho bhikkhave bako brahmà " antaradhÃyissÃmi samaïassa gotamassa, antaradhÃyissÃmi samaïassa gotamassÃ"ti nevassu me sakkoti antaradhÃyituæ. 15. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave bakaæ brahmÃnaæ etadavocaæ: handa ca hi te brahme antaradhÃyÃmÅti. "Handa ca hi me tvaæ mÃrisa antaradhÃyassu sace visahasÅ"ti.Atha khvÃhaæ bhikkhave tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkhÃsiæ2 ettÃvatà bramhà ca brahmaparisà ca brahmapÃrisajjà ca sadda¤ca me sossanti3. Na ca maæ dakkhintÅti4 antarahito imaæ gÃthaæ abhÃsi1: "BhavevÃhaæ5 bhayaæ disvà bhava¤ca vibhavesinaæ, Bhavaæ nÃbhivadiæ ki¤ci6 nandi¤ca na upÃdiyinti." 16. Atha kho bhikkhave brahmà ca brahmaparisà ca brahmapÃrisajjà ca acchariyabbhutacittà jÃtà ahesuæ: acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho, samaïassa gotamassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ. Na vata no ito pubbe diÂÂho và suto và a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo yathÃyaæ7 samaïo gotamo sakyaputto sakyakulÃ8 pabbajito. BhavarÃmÃya vata bho pajÃya bhavaratÃya bhavasammuditÃya9 samÆlaæ bhavaæ udabbahÅti. 17. Atha kho bhikkhave mÃro pÃpimà a¤¤ataraæ brahmapÃrisajjaæ anvÃvisitvà maæ etadavoca: " sace kho tvaæ mÃrisa evaæ jÃnÃsi, sace tvaæ evamanubuddho, mà sÃvake upanesi mà pabbajite. Mà sÃvakÃnaæ dhammaæ desesi mà pabbajitÃnaæ. Mà sÃvakesu gedhimakÃsi mà pabbajitesu. Ahesuæ kho bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ arahanto sammÃsambuddhà paÂijÃnamÃnÃ. Te sÃvake upanesuæ pabbajite. SÃvakÃnaæ dhammaæ desesuæ pabbajitÃnaæ.- -------------------------- 1. Handa carahi, machasaæ, sÅ.Katthaci 2. AbhisaÇkharosi, syÃ. 3. Suyyanti, syÃ. 4. DakkhantÅti, machasaæ syÃ. 5. Bhave cÃhaæ, sÅ.Katthaci. 6. Ka¤ci, [PTS] sÅ katthaci. 7. YathÃcÃya, syÃ.9 Gotamo sakyakulÃ, syÃ. 9.BhavasamuditÃya.SÅmu. [BJT Page 774] [\x 774/] SÃvakesu gedhimakaæsu pabbajitesu. Te sÃvake1 upanetvà pabbajite, sÃvakÃnaæ dhammaæ desetvà pabbajitÃnaæ, sÃvakesu gedhikatacittÃ2 pabbajitesu, kÃyassa bhedà pÃïupacchedà hÅne kÃye patiÂÂhitÃ. Ahesuæ pana3 bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ arahanto sammà [PTS Page 331] [\q 331/] sambuddhà paÂijÃnamÃnÃ. Te na sÃvake upanesuæ na pabbajite, na sÃvakÃnaæ dhammaæ desesuæ na pabbajitÃnaæ, na sÃvakesu gedhimakaæsu na pabbajitesu. Te na sÃvake upanetvà na pabbajite, na sÃvakÃnaæ dhammaæ desetvà na pabbajitÃnaæ, na sÃvakesu gedhikatacittà na pabbajitesu, kÃyassa bhedà pÃïupacchedà païÅte kÃye patiÂÂhitÃ. TantÃhaæ bhikkhu evaæ vadÃmi: iÇgha tvaæ mÃrisa appossukko diÂÂhadhammasukhavihÃramanuyutto viharassu. AnakkhÃtaæ4 kusalaæ hi mÃrisa, mà paraæ ovadÃhÅ"ti. 18. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave mÃraæ pÃpimantaæ etadavocaæ: jÃnÃmi kho tÃhaæ pÃpima, mà tvaæ ma¤¤ittho'na maæ jÃnÃtÅ' ti. MÃro tvamasi pÃpima. Na maæ tvaæ pÃpima hitÃnukampÅ evaæ vadesi. AhitÃnukampÅ maæ tvaæ pÃpima evaæ vadesi. Tuyhaæ hi pÃpima evaæ hoti: yesaæ samaïo gotamo dhammaæ desissati5 te me visayaæ upÃtivattissantitÅ. AsammÃsambuddhà ca pana te pÃpima samaïabrÃhmaïà samÃnà 'sammÃsambuddhamhÃ'ti paÂijÃniæsu. Ahaæ kho pana pÃpima sammÃsambuddhova samÃno 'sammÃsambuddhomhÅ'ti paÂijÃnÃmi. Desentopi hi pÃpima tathÃgato sÃvakÃnaæ dhammaæ tÃdisova. Adesentopi hi pÃpima tathÃgato sÃvakÃnaæ dhammaæ tÃdisova. Upanentopi hi pÃpima tathÃgato sÃvake tÃdisova. Anupanentopi hi pÃpima tathÃgato sÃvake tÃdisova. Taæ kise hetu? TathÃgatassa pÃpima ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikÃ6 sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ, te pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ7 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. SeyyathÃpi pÃpima tÃlo matthakacchinno abhabbo puna virÆÊhiyÃ, evameva kho pÃpima tathÃgatassa ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ, te pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃti. 19. Iti hidaæ mÃrassa ca anÃlapanatÃya, brahmuno ca abhinimantanatÃya tasmà imassa veyyÃkaraïassa brahmanimantanikanteva adhivacananti. [PTS Page 332] [\q 332/] Brahmanimantanikasuttaæ navamaæ. ------------------------ 1. SÃvake, syÃ. 2. GedhitacittÃ, machasaæ. 3. Ye pana machasaæ, kho pana syÃ. 4. AnakkhÃnaæ, aÂÂhakathÃ.5. Desessati, machasaæ. SyÃ. 6. PonobbhavikÃ, machasaæ, syÃ. 7. AnabhÃvaæ, katà machasaæ,syÃ. [BJT Page 776] [\x 776/] 1.5.10 MÃratajjaniyasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ Ãyasmà mahÃmoggallÃno1 bhaggesu viharati suæsumÃragire2 bhesakalÃvane migadÃye. Tena kho pana samayena Ãyasmà mahÃmoggallÃno abbhokÃse caÇkamati. 2. Tena kho pana samayena mÃro pÃpimà Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa kucchigato hoti koÂÂhamanupaviÂÂho. Atha kho Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa etadahosi: kinnu kho me kucchi garugaru3 viya mÃsÃcitaæ ma¤¤eti. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno caÇkamà orohitvà vihÃraæ pavisitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno paccattaæ4 yoniso manasÃkÃsi5. 3. Addasà kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno mÃraæ pÃpimantaæ kucchigataæ koÂÂhamanupaviÂÂhaæ. DisvÃna mÃraæ pÃpimantaæ etadavoca: nikkhama pÃpima, mà tathÃgataæ vihesesi6 mà tathÃgatasÃvakaæ. Mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. 4. Atha kho mÃrassa pÃpimato etadahosi: " ajÃnameva kho maæ ayaæ samaïo7 apassaæ evamÃhaæ: 'nikkhama pÃpima, nikkhama pÃpima, mà tathÃgataæ vihesesi mà tathÃgatasÃvakaæ. Mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ'ti. Yopissa so satthÃ, sopi maæ neva khippaæ jÃneyya, kuto pana8 maæ ayaæ sÃvako jÃnissatÅ"ti. 5. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno mÃraæ pÃpimantaæ etadavoca: "etasmiæ9 kho tÃhaæ10 pÃpima jÃnÃmi mà tvaæ ma¤¤ittho: na maæ jÃnÃtÅti. MÃro tvamasi pÃpima. Tuyhaæ11 hi pÃpima evaæ hoti: ' ajÃnameva kho maæ 12 ayaæ samaïo apassaæ evamÃha: nikkhama pÃpima, nikkhama pÃpima, mà tathÃgataæ vihesesi, mà tathÃgatasÃvakaæ. Mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ'ti. Yopissa so satthà sopi maæ neva khippaæ jÃneyya, kuto pana maæ ayaæ sÃvako jÃnissatÅ"ti. ------------------------- 1. BhagavÃ, syÃ. 2. SusumÃrahire, machasaæ. SuæsumÃgire, syÃ. 3. Garugaro viya, machasaæ, garugarutaro viya, syÃ. 4. MÃraæ pÃpimantaæ paccattaæ, syÃ. 5. ManasikÃsi, sÅ. 6. ViheÂhasi, sÅ.Katthaci. 7 Ayaæ. SyÃ. 8. Kuto ca pana,syÃ. 9. Evampi kho, machasaæ.[PTS] syÃ. 10. TyÃhaæ,sÅ 11.Tassa, sÅ 12. AjÃnameva maæ,syÃ. [BJT Page 778] [\x 778/] 6. Atha kho mÃrassa pÃpimato etadahosi: jÃnameva kho maæ ayaæ samaïo passaæ evamÃha: nikkhama pÃpima, nikkhama pÃpima, mà tathÃgataæ vihesesi, mà tathÃgatasÃvakaæ. Mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Atha kho mÃro pÃpimà [PTS Page 333] [\q 333/] Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa mukhato uggantvà paccaggaÊe aÂÂhÃsi. 7. Addasà kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno mÃraæ pÃpimantaæ paccaggaÊe Âhitaæ. DisvÃna mÃraæ pÃpimantaæ etadavoca: etthapi1 kho tÃhaæ, pÃpima passÃmi. Mà tvaæ ma¤¤attho: na maæ passatÅti. Eso tvaæ pÃpima paccaggaÊe Âhito. 8. BhÆtapubbÃhaæ pÃpima dÆsÅ nÃma mÃro ahosiæ. Tassa me kÃÊÅ nÃma bhaginÅ tassÃ2 tvaæ putto. So me tvaæ bhÃgineyyo hosi.3 Tena kho pana pÃpima samayena4 kakusandho5 bhagavà arahaæ sammÃsambuddho loke uppanno hoti. Kakusandhassa6 kho pana pÃpima bhagavato arahato sammÃsambuddhassa vidhura- sa¤jÅva nÃma sÃvakayugaæ7 ahosi aggaæ bhaddayugaæ. YÃvatà kho pana pÃpima kakusandhassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa sÃvakÃ, nÃssudha koci8 Ãyasmatà vidhurena samasamo hoti yadidaæ dhammadesanÃya. Iminà kho etaæ pÃpima pariyÃyena Ãyasmato vidhurassa vidhuro vidhurotveva 10 sama¤¤Ã udapÃdi. ùyasmà pana pÃpima sa¤jÅvo ara¤¤agatopi rukkhamÆlagatopi su¤¤ÃgÃragatopi appakasireneva sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjati. BhÆtapubbaæ pÃpima Ãyasmà sa¤jÅvo a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle sa¤¤Ã vedayitanirodhaæ samÃpanno nisinno hoti addasaæsu11 kho pÃpima gopÃlakà pasupÃlakà kassakÃ12 pathÃvino Ãyasmantaæ sa¤jÅvaæ a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjitvÃ13 nisinnaæ. DisvÃna nesaæ etadahosi: acchariyaæ vata bho. Abbhutaæ vata bho, ayaæ samaïo nisinnakova14 kÃlakato15, handa naæ16 dahÃmÃti atha kho te pÃpima gopÃlakà pasupÃlakà kassakà pathÃvino tiïa¤ca kaÂÂha¤ca gomaya¤ca saÇka¬¬hitvà Ãyasmato sa¤jÅvassa kÃye upacinitvà aggiæ datvà pakkamiæsu. Atha kho pÃpima Ãyasmà sa¤jÅvo tassà rattiyà accayena tÃya samÃpattiyà vuÂÂhahitvà cÅvarÃni 17 papphoÂetvà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ 18 ÃdÃya gÃmaæ piï¬Ãya pÃvisi. Addasaæsu kho te pÃpima gopÃlakà pasupÃlakà kassakà pathÃvino Ãyasmantaæ sa¤jÅvaæ piï¬Ãya carantaæ. DisvÃna nesaæ etadahosi: acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho. Ayaæ samaïo nisinnakova kÃlakato svÃyaæ patisa¤jÅvitoti. 19 [PTS Page 334] [\q 334/] iminà kho etaæ20 pÃpima pariyÃyena Ãyasmato sa¤jÅvassa sa¤jÅvo21 sa¤jÅvotveva sama¤¤Ã udapÃdi. ----------------------- 1. EtthÃpi, machasaæ, syÃ. 2. Tassà bhaginiyÃ, syÃ. 3. Ahosi, machasaæ, syÃ, hosÅti sÅ. 4. Tena samayena pÃpima, sÅ, tena kho pana samayena, syÃ. 5. Kakusando,syÃ. 6. Kakusandassa, syÃ. 7. MahÃsÃvakayugaæ, syÃ. 8. Tesu na ca koci, machasaæ. 9. Evaæ, machasaæ 10. Vidhuroteva sama¤¤Ã, machasaæ, vidhuro vidhuroteva,[PTS 11.] AddasÃsuæ,sÅ. 12. KasakÃ,syÃ. 13. SamÃpannaæ, machasaæ, syÃ. [PTS 14.] Nisinnako, syÃ. 15. KÃlaÇkato, machasaæ, 16. Handahi naæ,sÅ. 17. TÃni cÅvarÃni, sÅ 18. PattacÅvaramÃdÃya, machasaæ. SyÃ. 19. PaÂisa¤¤iÂhitoti, syÃ. 20. Evaæ,sÅ 21. Sa¤jÅvoteva sama¤¤Ã, machasaæ, sa¤jÅvosa¤jÅvoteva,[PTS.] [BJT Page 780] [\x 780/] 9. Atha kho pÃpima dÆsissa mÃrassa1 etadahosi: imesaæ kho ahaæ bhikkhÆnaæ sÅlavantÃnaæ kalyÃïadhammÃnaæ neva jÃnÃmi Ãgatiæ và gatiæ vÃ. YannÆnÃhaæ brÃhmaïagahapatike anvÃviseyyaæ: etha tumhe bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme akkosatha paribhÃsatha rosetha vihesetha. AppevanÃma tumhehi akkosiyamÃnÃnaæ paribhÃsiyamÃnÃnaæ rosiyamÃnÃnaæ vihesiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ, yathà taæ2 dÆsÅ mÃro labhetha otÃranti. Atha kho te pÃpima dÆsÅ mÃro brÃhmaïa gahapatike anvÃvisi: etha tumhe, bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme akkosatha paribhÃsatha rosetha vihesetha. AppevanÃma tumhehi akkosiyamÃnÃnaæ paribhÃsiyamÃnÃnaæ rosiyamÃnÃnaæ vihesiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ, yathà taæ dÆsÅ mÃro labhetha otÃranti. 10. Atha kho te pÃpima brÃhmaïagahapatikà anvÃviÂÂhÃ3 dÆsinà mÃrena bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme akkosanti paribhÃsanti rosenti vihesenti: "ime pana muï¬akà samaïakà ibbhà kiïhÃ4 bandhupÃdÃpaccà 'jhÃyinosmà jhÃyinosmÃ'ti pattakkhandhà adhomukhà madhurakajÃtà jhÃyanti pajjhÃyanti nijjhÃyanti apajjhÃyanti. SeyyathÃpi nÃma ulÆko rukkhasÃkhÃya5 mÆsikaæ magayamÃno6 jhÃyati pajjhÃyati nijjhÃyati apajjhÃyati, evamevime muï¬akà samaïakà ibbhà kiïhà bandhupÃdÃpaccà 'jhÃyinosmà jhÃyinosmÃ'ti pattakkhandhà adhomukhà madhurakajÃtà jhÃyanti pajjhÃyanti nijjhÃyanti apajjhÃyanti. SeyyathÃpi nÃma kotthu7 nadÅtÅre macche magayamÃno jhÃyati pajjhÃyati nijjhÃyati apajjhÃyati, evamevime muï¬akà samaïakà ibbhà kiïhà bandhupÃdÃpaccà 'jhÃyinosmà jhÃyinosmÃ'ti pattakkhandhà adhomukhà madhurakajÃtà jhÃyanti pajjhÃyanti nijjhÃyanti apajjhÃyanti. SeyyathÃpi nÃma biÊÃro sandhisamalasaÇkaÂÅre mÆsikaæ magayamÃno jhÃyati pajjhÃyati nijjhÃyati apajjhÃyati, evamevime muï¬akà samaïakà ibbhà kiïhà bandhupÃdÃpacca 'jhÃyinosmà jhÃyinosmÃ'ti pattakkhandhà adhomukhà madhurakajÃtà jhÃyanti pajjhÃyanti nijjhÃyanti apajjhÃyanti. SeyyathÃpi nÃma gadrabho vahacchinno sandhisamalasaÇkaÂÅre jhÃyati pajjhÃyati nijjhÃyati apajjhÃyati, evamevime muï¬akà samaïakà ibbhà kiïhà bandhupÃdÃpaccà 'jhÃyinosmÃ, jhÃyinosmÃ'ti pattakkhandhà adhomukhà madhurakajÃtà jhÃyanti pajjhÃyanti nijjhÃyanti apajjhÃyantÅ"ti. Ye kho pana pÃpima tena samayena manussà kÃlaæ karonti, yebhuyyena kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. [PTS Page 335] [\q 335/] ----------------------- 1. DÆsimÃrassa, sÅ. 2. Yathà naæ, sÅ, syÃ.[PTS 3.] AnvÃvisiÂÂhÃ, machasaæ, syÃ. 4 KaïhÃ, syÃ. KiïïÃ, sÅ, katthaci, 5. RukkhasÃkhÃyaæ, machasaæ, syÃ. [PTS 6.] MaggayamÃno, machasaæ, syÃ. 7. KoÂÂho, syÃ. [BJT Page 782] [\x 782/] 11. Atha kho pÃpima kakusandho1 bhagavà arahaæ sammÃsambuddho bhikkhÆ Ãmantesi: anvÃviÂÂhà kho bhikkhave brÃhmaïagahapatikà dÆsinà mÃrena: 'etha tumhe, bhikkhÆ, sÅlavante kalyÃïadhamme akkosatha paribhÃsatha rosetha vihesetha. AppevanÃma tumhehi akkosiyamÃnÃnaæ paribhÃsiyamÃnÃnaæ rosiyamÃnÃnaæ vihesiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ yathà taæ 2 dÆsÅ mÃro labhetha otÃranti etha tumhe bhikkhave mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharatha, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ3 iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharatha. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharatha, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ3 iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharatha. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharatha, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ3 iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharatha. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharatha, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ3 iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharathÃti. 12. Atha kho te pÃpima bhikkhÆ kakusandhena5 bhagavatà arahatà sammà sambuddhena evaæ ovadiyamÃnà evaæ anusÃsiyamÃnà ara¤¤agatÃpi rukkhamÆlagatÃpi su¤¤ÃgÃragatÃpi mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihariæsu. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihariæsu. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihariæsu. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihariæsu. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihariæsu. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihariæsu. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihariæsu. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihariæsu. 13. Atha kho pÃpima dÆsissa mÃrassa etadahosi: "evampi kho ahaæ karonto imesaæ bhikkhÆnaæ sÅlavantÃnaæ kalyÃïadhammÃnaæ neva jÃnÃmi Ãgatiæ và gatiæ vÃ. YannÆnÃhaæ brÃhmaïagahapatike anvÃviseyyaæ: etha tumhe, bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme sakkarotha garukarotha mÃnetha [PTS Page 336] [\q 336/] pÆjetha appevanÃma tumhehi sakkarÅyamÃnÃnaæ garukarÅyamÃnÃnaæ mÃniyamÃnÃnaæ pÆjiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤attaæ yathà taæ dÆsÅ mÃro labhetha otÃranti. ----------------------- 1. Kakusando, syÃ. 2. Yathà naæ, sÅ, syÃ. [PTS 3.] Catutthaæ, machasaæ, syÃ. 4. Karuïà sahagatena cetasà -pemuditÃsahagatena, cetasà -pe- machasaæ, 5. Kakusandena, syÃ. [BJT Page 784] [\x 784/] 14. Atha kho te pÃpima, dÆsÅmÃro brÃhmaïagahapatike anvÃvisi: etha tumhe, bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme sakkarotha garukarotha mÃnetha pÆjetha. AppevanÃma tumhehi sakkarÅyamÃnÃnaæ garukarÅyamÃnÃnaæ mÃniyamÃnÃnaæ pÆjiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ yathà taæ1 dÆsÅ mÃro labhetha otÃranti. Atha kho te pÃpima brÃhmaïagahapatikà anvÃviÂÂhÃ2 dÆsinà mÃrena bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti. Ye kho pana pÃpima tena samayena manussà kÃlaæ karonti, yebhuyyena kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. 15. Atha kho pÃpima, kakusandho3 bhagavà arahaæ sammÃsambuddho bhikkhÆ Ãmantesi: anvÃviÂÂhà kho bhikkhave brÃhmaïagahapatikà dÆsinà mÃrena " etha tumhe, bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme sakkarotha garukarotha mÃnetha pÆjetha. AppevanÃma tumhehi sakkarÅyamÃnÃnaæ garukarÅyamÃnÃnaæ mÃniyamÃnÃnaæ pÆjiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ yathà taæ1 dÆsÅ mÃro labhetha otÃranti. " Etha tumhe bhikkhave, asubhÃnupassÅ4 kÃye viharatha. ùhÃre paÂikkÆlasa¤¤ino sabbaloke anabhiratasa¤¤ino,5 sabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassinoti. 16. Atha kho te pÃpima, bhikkhÆ kakusandhena6 bhagavatà arahatà sammÃsambuddhena evaæ ovadiyamÃnà evaæ anusÃsiyamÃnà ara¤¤agatÃpi rukkhamÆlagatÃpi su¤¤ÃgÃragatÃpi asubhÃnupassÅ4 kÃye vihariæsu, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤ino, sabbaloke anabhiratasa¤¤ino5 sabbasaækhÃresu aniccÃnupassino. 17. Atha kho pÃpima, kakusandho bhagavà arahaæ sammÃsambuddho pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya Ãyasmatà vidhurena pacchà samaïena gÃmaæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho pÃpima dÆsÅ mÃro a¤¤ataraæ kumÃraæ7 anvÃvisitvà sakkharaæ gahetvà Ãyasmato vidhurassa sÅse pahÃraæ adÃsi.8 Sisaæ9 vobhindi. Atha kho pÃpima Ãyasmà vidhuro bhinnena sÅsena lohitena galantena kakusandhaæyeva10 [PTS Page 337] [\q 337/] bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ piÂÂhito piÂÂhito anubandhi. Atha kho pÃpima kakusandho11 bhagavà arahaæ sammÃsambuddho nÃgÃpalokitaæ apalokesi: na cÃyaæ12 dÆsÅ mÃro mattama¤¤ÃsÅti. SahÃpalokanÃya 13 ca pana pÃpima dÆsÅ mÃro tamhà ca 14 ÂhÃnà cavi. MahÃniraya¤ca upapajjÅ. ----------------------- 1. Yathà naæ,sÅ.SyÃ.[PTS. 2.] AnvÃvisiÂÂhÃ, machasaæ, syà 3.Kakusano, syÃ. 4. AsubhÃnupassino, machasaæ, 5. Anabhiratisa¤¤ino, machasaæ. 6 Kakusandena, syÃ. 7. KumÃrakaæ, machasaæ, syà 8. PahÃramadÃsi, machasaæ, syÃ. 9. SÅsaæ te bhindissÃmÅti, katthaci. 10. Kakusandaæ yeva, syÃ. 11. Kakasando,syÃ. 12.NacÃyaæ,[PTS]syÃ.A. 13. NÃgÃpalokanÃya, sÅ - sabhÃpalokanÃ, a. 14. TamhÃva, sÅ. [BJT Page 786] [\x 786/] 18. Tassa kho pana pÃpima mahÃnirayassa tayo nÃmadheyyà honti: chaphassÃyataniko itipi, saÇkusamÃhato itipi, paccattavedaniyo itipi. Atha kho maæ1 pÃpima nirayapÃlà upasaÇkamitvà etadavocuæ: yadà kho te mÃrisa saÇkunà saÇku hadaye samÃgaccheyya, atha naæ ÃjÃneyyÃsi2 'vassasahassaæ me niraye paccamÃnassÃ'ti. So kho ahaæ pÃpima bahÆni vassÃni3 bahÆni vassasatÃni bahÆni vassasahassÃni tasmiæ mahÃniraye apacciæ. DasavassasahassÃni4 tasseva mahÃnirayassa ussade apacciæ vuÂÂhÃnimaæ nÃma vedanaæ5 vediyamÃno. Tassa mayhaæ pÃpima evarÆpo kÃyo hoti seyyathÃpi manussassa. EvarÆpaæ sÅsaæ hoti seyyathÃpi macchassa.- 1. KÅdiso nirayo Ãsi yattha dÆsÅ apaccatha. Vidhuraæ sÃvakamÃsajja kakusandha¤ca6 brÃhmaïaæ: 2. Sataæ Ãsi ayosaÇku sabbe paccattavedanÃ, ýdiso nirayo Ãsi yattha dÆsÅ apaccatha, Vidhuraæ sÃvakamÃsajja kakundha¤ca brÃhmaïaæ. 3. Yo etamabhijÃnÃti7 bhikkhu buddhassa sÃvako, TÃdisaæ bhikkhumÃsajja kaïha dukkhaæ nigacchasi. 4. Majjhe sarassa tiÂÂhanti vimÃnà kappaÂhÃyino,8 Veluriyavaïïà rucirà accimanto pabhassarÃ, Accharà tattha naccanti puthu nÃnattavaïïiyo. 5. Yo etamabhijÃnÃti bhikkhu buddhassa sÃvako, TÃdisaæ bhikkhumÃsajja kaïha dukkhaæ nigacchasi. 6. Yo ve buddhena cudito bhikkhusaÇghassa pekkhato, MigÃramÃtupÃsÃdaæ pÃdaÇguÂÂhena kampayÅ. 7. Yo etamabhijÃnÃti bhikkhu buddhassa sÃvako, TÃdisaæ bhikkhumÃsajja kaïha dukkhaæ nigacchasi. 8. Yo vejayantaæ pÃsÃdaæ9 pÃdaÇguÂÂhena kampayÅ, Iddhibalenupatthaddho10 saævejesi ca devatÃ. [PTS Page 338] [\q 338/] 9. Yo etamabhijÃnÃti bhikkhu buddhassa sÃvako, TÃdisaæ bhikkhumÃsajja kaïha dukkhaæ nigacchasi. 10. Yo vejayante11 pÃsÃde sakkaæ so paripucchati, Api Ãvuso12 jÃnÃsi taïhakkhayavimuttiyo Tassa sakko viyÃkÃsi13 pa¤haæ puÂÂho yathÃtathaæ.14 11. Yo etamabhijÃnÃti bhikkhu buddhassa sÃvako, TÃdisaæ bhikkhumÃsajja kaïha dukkhaæ nigacchasi. ------------------------ 1. Atha naæ tvaæ, syà 2. Atha naæ tvaæ jÃneyyÃsi, machasaæ. 3. BahunivassasatÃni, sÅ. 4. DasasahassÃni, syÃ. 5. VuÂÂhÃnavedanaæ, syà 6. Kakusanda¤ca, syÃ. 7. So etamabhijÃnÃmi, sÅ. 8. KappaÂÂhÃyino, syÃ, sÅ.Katthaci. 9. VejayantapÃsÃdaæ, syÃ. 10. Iddhibalena patthaddho, syÃ. 11. VejayantapÃsÃde, machasaæ, syÃ. 12. Api vÃsava, machasaæ, 13. VyÃkÃsi, sÅ 14. YathÃkathaæ, syÃ. [BJT Page 788] [\x 788/] 12. Yo brahmÃnaæ1 paripucchati2 sudhammÃyaæ3 abhito sabhaæ 'AjjÃpi te Ãvuso4 diÂÂhi yà te diÂÂhi pure ahÆ, Passasi5 vÅtivattantaæ brahmaloke pabhassaraæ'. 13. Tassa brahmà viyÃkÃsi anupubbaæ yathÃtathaæ, 'Na me mÃrisa sà diÂÂhi yà me diÂÂhi pure ahu. 14. PassÃmi vÅtivattantaæ brahmaloke pabhassaraæ, Sohaæ ajja kathaæ vajjaæ ahaæ niccomhi sassato.' 15. Yo etamabhijÃnÃti bhikkhu buddhassa sÃvako, TÃdisaæ bhikkhumÃsajja kaïha dukkhaæ nigacchasi. 16. Yo mahÃneruno kÆÂaæ vimokhena6 aphassayi, Vanaæ pubbavidehÃnaæ ye ca bhÆmisayà narÃ. 17. Yo etamabhijÃnÃti bhikkhu buddhassa sÃvako, TÃdisaæ bhikkhumÃsajja kaïha dukkhaæ nigacchasi. 18. Na ve aggi veÂhayati 7 ahaæ bÃlaæ ¬ahÃmitÅ, 8 BÃlova9 jalitaæ aggiæ Ãsajjana sa ¬ayhati.10 19. Evameva tuvaæ mÃra Ãsajjana11 tathÃgataæ, Sayaæ ¬ahissasi attÃnaæ bÃlo aggiæva samphusaæ. 20. Apu¤¤aæ pasavÅ mÃro Ãsajjana12 tathÃgataæ, Kinnu ma¤¤asi pÃpima na me pÃpaæ vipaccati. 21. Karoto cÅyati13 pÃpaæ cirarattÃya kandati,14 MÃra nibbinda buddhamhà Ãsaæ mÃkÃsi bhikkhusu. 22. Iti mÃraæ atajjesi15 bhikkhu bhesakalÃvane, Tato so dummano yakkho tatthevantaradhÃyathÃti. [PTS Page 339] [\q 339/] MÃratajjaniyasuttaæ dasamaæ. CÆÊayamakavaggo pa¤camo. 1. Brahmaæ, machasaæ, 2. Paripucchi, sÅ 3. SudhammÃya, sÅ. SudhammÃyÃbhito, machasaæ, 4. AjjÃpi tyÃvuso, machasaæ. 5. Passa.MÅ,sÅ 6. Vimokkhena, machasaæ, syÃ. [PTS] ,sÅ. 7. Cetayati, machasaæ, syÃ, [PTS,]. 8. DahÃmÅti, [PTS] sÅ. 9. BÃlo ca, machasaæ, syÃ.[PTS] 10. ùsajja naæ sa ¬ayhati, sÅmu.Machasaæ 11. ùsajjanaæ, sÅmu. Machasaæ. 12. ùsajja naæ, sÅmu. Machasaæ, 13. Ca yati, sÅ. 14. Dantaka,sÅ sÅmu. Machasaæ 15. Tajjesi, sÅmu. [BJT Page 790] [\x 790/] Tassa vaggassa uddÃnaæ: SÃleyyavera¤ja duve ca vedà cÆÊa1mahÃdhammasamÃdanaæ ca, VÅmaæsakosambiyatho ca brahmà dÆsÅ ca mÃro pa¤camo ca vaggo. MÆlapaïïÃsakaæ niÂÂhitaæ. ------------------------- " BahÆni deva vatthÆti puna vera¤jiyà bahudeva kathà aparo visÃkho ca sÃlapadÃvana dhamma¤ca nÃmo vÅmaæsana kÃlagomaka¤ca dÆsite puthÃroÂhÃpità jinÃssantÃti"* * SÅhaÊatÃlapaïïamayapotthakesu ayameva pÃÂho dissate. " SÃleyya vera¤ja vedassa cÆÊamahà dhammasamÃdÃnaæ, VÅmaæsakà ca brahmà dÆsÅ ca mÃro pa¤camo varavaggo". SyÃ. ( Bahuni deva sÃleyyavatthu puna 1 vera¤jiyÃ, Bahu devakathà aparà visÃkho sÃlapÃdapo Dhamma¤ca nÃmaæ vÅmaæsakalahà nimantaæ dÆsiko, Puna thero ca Âhapito païïÃsa¤cÃttataæ gatanti.) SÅmu. 1. Vatthunatha, sÅmu.Katthaci. ( SÃleyya vera¤jaduve ca tuÂÂhi cÆÊa mahÃdhammasamÃdÃna¤ca, VÅmaæsakà kosambi ca brÃhmaïo dÆsÅ ca mÃro dasamo ca vaggo MÆlapariyÃyo ceva sÅhanÃdo ca uttamo, Kakaco ceva gosiÇgo sÃleyyo ca ime pa¤ca) machasaæ [BJT Vol M - 2] [\z M /] [\w II /] [PTS Page 339] [\q 339/] [BJT Page 002] [\x 2/] SuttantapiÂake MajjhimanikÃyo MajjhimapaïïÃsako 1. Gahapati vaggo Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. 2.1.1. Kandaraka suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà campÃyaæ viharati gaggarÃya pokkharaïiyà tÅre mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ. Atha kho pesso ca hatthÃrohaputto kandarako ca paribbÃjako yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà pesso hatthÃrohaputto bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Kandarako pana paribbÃjako bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ1 vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho kandarako paribbÃjako tuïhÅbhÆtaæ tuïhÅbhÆtaæ bhikkhÆsaÇghaæ anuviloketvà bhagavantaæ etadavoca: acchariyaæ bho gotama, abbhutaæ bho gotama, yÃva¤cidaæ bhotà gotamena sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃdito: yepi te bho gotama ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, tepi bhagavanto etaparamaæyeva sammà bhikkhusaÇghaæ paÂipÃdesuæ seyyathÃpi etarahi bhotà gotamena sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃdito. Yepi te bho gotama bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, tepi bhagavanto etaparamaæyeva sammà bhikkhusaÇghaæ paÂipÃdessanti seyyathÃpi etarahi bhotà gotamena sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃditoti. Evametaæ kandaraka, evametaæ kandaraka, yepi te kandaraka ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, tepi bhagavanto etaparamaæyeva sammà bhikkhusaÇghaæ paÂipÃdesuæ seyyathÃpi etarahi mayà sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃdito. Yepi te kandaraka bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, tepi bhagavanto etaparamaæyeva sammà bhikkhusaÇghaæ paÂipÃdessanti seyyathÃpi etarahi mayà sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃdito. -------------------------- 1. SÃraïÅyaæ - machasaæ, [BJT Page 004] [\x 4/] Santi hi kandaraka bhikkhÆ imasmiæ bhikkhusaÇghe arahanto khÅïÃsavà vusitavanto katakaraïÅyà ohitabhÃrà anuppattasadatthà parikkhÅïabhavasaæyojanà sammada¤¤Ã vimuttÃ. Santi pana1 kandaraka bhikkhÆ imasmiæ bhikkhÆsaÇghe sekhÃ2 santatasÅlà santatavuttino nipakà nipakavuttino. Te catusu satipaÂÂhÃnesu sÆpaÂÂhitacittÃ3 viharanti, katamesu catusu: idha kandaraka [PTS Page 340] [\q 340/] bhikkhÆ kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ,citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassa'nti. Evaæ vutte pesso hatthÃrohaputto bhagavantaæ etadavoca: acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, yÃva supa¤¤attÃcime bhante bhagavatà cattÃro satipaÂÂhÃnà sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ4 samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthaÇgamÃya5 ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya. Mayampi hi bhante gihÅ odÃtavasanà kÃlena kÃlaæ imesu catusu satipaÂÂhÃnesu sÆpaÂÂhitacittÃ3 viharÃma, idha mayaæ bhante kÃye kÃyÃnupassino viharÃma, ÃtÃpino sampajÃnà satimanto vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu vedanÃnupassino viharÃma ÃtÃpino sampajÃnà satimanto vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, citte cittÃnupassino viharÃma ÃtÃpino sampajÃnà satimanto vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, dhammesu dhammÃnupassino viharÃma ÃtÃpino sampajÃnà satimanto vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, yÃva¤cidaæ bhante bhagavà evaæ manussagahane evaæmanussakasaÂe evaæmanussasÃÂheyye vattamÃne sattÃnaæ hitÃhitaæ jÃnÃti. Gahanaæ hetaæ bhante yadidaæ manussÃ, uttÃnakaæ hetaæ bhante yadidaæ pasavo. Ahaæ hi bhante pahomi hatthidammaæ sÃretuæ yÃvatakena antarena campaæ gatÃgataæ karissati sabbÃni tÃni sÃÂheyyÃni kÆÂeyyÃni vaÇkeyyÃni jimheyyÃni pÃtukarissati. AmhÃkaæ pana bhante dÃsÃti và pessÃti và kammakarÃti và a¤¤athà va kÃyena samudÃcaranti, a¤¤athà va vÃcÃya6 samudÃcaranti, a¤¤athà va nesaæ cittaæ hoti. Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, yÃva¤cidaæ bhante bhagavà evaæ manussagahane evaæ manussakasaÂe evaæ manussasÃÂheyye vattamÃne sattÃnaæ hitÃhitaæ jÃnÃti. Gahanaæ hetaæ bhante yadidaæ manussÃ, uttÃnakaæ7 hetaæ bhante yadidaæ pasavo ti. ------------------------- 1.Santi hi-machasaæ, 2. SekkhÃ-machasaæ, 3. SuppatiÂÂhita cittÃ-machasaæ. SupatiÂÂhita... SyÃ. 4. Soka paridevÃnaæ-machasaæ, syÃ, 5. AtthagamÃya-[PTS 6.] A¤¤athà va vÃcÃya-a¤¤athà va nesaæ-[PTS 7]uttÃnaka¤hetaæ9 machasaæ. [BJT Page 006] [\x 6/] Evametaæ pessa, evametaæ pessa, [PTS Page 341] [\q 341/] gahanaæ hetaæ pessa yadidaæ manussÃ, uttÃnakaæ hetaæ pessa yadidaæ pasavo. CattÃrome pessa puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ,katame cattÃro: idha pessa ekacco puggalo attantapo hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Idha pana pessa ekacco puggalo parantapo hoti paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Idha pana pessa ekacco puggalo attantapo ca hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, parantapo na ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Idha pana pessa ekacco puggalo nevattantapo hoti nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati. Imesaæ pessa catunnaæ puggalÃnaæ katamo te puggalo cittaæ ÃrÃdhetÅ'ti. YvÃyaæ bhante puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, ayaæ me puggalo cittaæ nÃrÃdheti. YopÃyaæ bhante puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, ayampi me puggalo cittaæ nÃrÃdheti. YopÃyaæ bhante puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, ayampi me puggalo cittaæ nÃrÃdheti. Yo ca kho ayaæ puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtÅbhÆto sukhapaÂisaævedi1 brahmabhÆtena attanà viharati. Ayaæ me2 puggalo cittaæ ÃrÃdhetÅ'ti. Kasmà pana te pessa ime tayo puggalà cittaæ nÃrÃdhentÅ'ti. YvÃyaæ bhante puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so attÃnaæ sukhakÃmaæ dukkhapaÂikkÆlaæ ÃtÃpeti, paritÃpeti. Iminà me ayaæ puggalo cittaæ nÃrÃdheti. YopÃyaæ bhante puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so paraæ sukhakÃmaæ dukkhapaÂikkÆlaæ ÃtÃpeti, paritÃpeti. Iminà me ayaæ puggalo cittaæ nÃrÃdheti. YopÃyaæ bhante puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so attÃna¤ca para¤ca sukhakÃmaæ dukkha paÂikkÆlaæ3 ÃtÃpeti, paritÃpeti. Iminà me ayaæ puggalo cittaæ nÃrÃdheti. Yo [PTS Page 342] [\q 342/] ca kho ayaæ bhante puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sitÅbhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati. So attÃnaæ ca para¤ca sukhakÃmaæ dukkhapaÂikkÆlaæ neva ÃtÃpeti, na paritÃpeti. Iminà me ayaæ puggalo cittaæ ÃrÃdheti. Handa ca dÃni mayaæ bhante gacchÃma bahukiccà mayaæ bahu karaïÅyÃ'ti. Yassa dÃni tvaæ pessa kÃlaæ ma¤¤asÅ'ti. Atha kho pesso hatthÃrohaputto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. ------------------------ 1. SukhappaÂisaævedÅ-machasaæ. 2. Ayameva me -machasaæ 3. SukhakÃme dukkhapaÂikkÆle-sÅmu,[PTS.] [BJT Page 008] [\x 8/] Atha kho bhagavà acirapakkante pesse hatthÃrohaputte bhikkhÆ Ãmantesi. Paï¬ito bhikkhave pesso hatthÃrohaputto mahà pa¤¤o bhikkhave pesso hatthÃrohaputto, sace bhikkhave pesso hatthÃrohaputto muhuttaæ nisÅdeyya yÃvassÃhaæ ime cattÃro puggale vitthÃrena vibhajÃmi. Mahatà atthena sa¤¤utto1 agamissa. Api ca bhikkhave ettÃvatÃpi pesso hatthÃrohaputto mahatà atthena sa¤¤utto'ti. Etassa bhagavà kÃlo, etassa sugata kÃlo, yaæ bhagavà ime cattÃro puggale vitthÃrena vibhajeyya, bhagavato sutvà bhikkhu dhÃressantÅ'ti. Tena hi bhikkhave suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅ'ti. Evaæ bhante'ti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto: idha bhikkhave ekacco puggalo acelako hoti muttÃcÃro, hatthÃpalekhano2, na ehibhadantiko, na tiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ,na uddissa kaÂaæ3, na nimantanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà patigaïhÃti. Na khaÊopimukhÃ4 patigaïhÃti5. Na eÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saÇkittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ, na maæsaæ,na suraæ,na merayaæ,na thusodakaæ pibati6. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko. EkissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅhi yÃpeti, sattahipi dattÅhi yÃpeti, ekÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, [PTS Page 343] [\q 343/] dvÅhikampi7 ÃhÃraæ ÃhÃreti sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati so sÃkabhakkho và hoti, sÃmÃkabhakkho và hoti. NÅvÃrabhakkho và hoti. Daddulabhakkho và hoti. HaÂabhakkho và hoti, kaïabhakkho và hoti. ùcÃmabhakkho và hoti. Pi¤¤Ãkabhakkho và hoti. Tiïabhakkho và hoti. Gomayabhakkho và hoti. VanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhoji. So sÃïÃnipi dhÃreti. MasÃïÃnipi dhÃreti. ChavadussÃnipi dhÃreti. PaæsukÆlÃnipi dhÃreti. TirÅÂÃnipi dhÃreti. AjinÃnipi dhÃreti. Ajinakkhipampi dhÃreti. KusacÅrampi dhÃreti. VÃkacÅrampi dhÃreti. PhalakacÅrampi dhÃreti. Kesakambalampi dhÃreti. VÃÊakambalampi dhÃreti. UlÆkapakkhampi dhÃreti. Kesamassulocakopi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto. UbbaÂÂakopi8 hoti ÃsanapaÂikkhitto. UkkuÂikopi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto. KaïÂakÃpassayikopi hoti kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti. SÃyatatiyakampi udakorohaïÃnuyogamanuyutto viharati. Iti evarÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyogamanuyutto viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto. -------------------------- 1. Saæyutto machasaæ 2. HatthÃvalekhano-syÃ. 3. Kataæ -machasaæ 4. KhalopimukhÃ-sÅmu. 5. PaÂigaïhÃti-machasaæ 6. Pivati machasaæ 7.DvÃhikaæ-sÅmu 8. UbbhaÂÂhakopi- sÅmu ubbhaÂÂhakopi - machasaæ Ubbhatthakopi - syà [BJT Page 010] [\x 10/] Katamo ca bhikkhave puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto: idha bhikkhave ekacco puggalo orabbhiko hoti, sÆkariko sÃkuntiko1 mÃgaviko Êuddo macchaghÃtako coro coraghÃtako2 bandhanÃgÃriko, ye và pana¤¤epi keci kurÆrakammantÃ, ayaæ vuccati bhikkhave puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Katamo ca bhikkhave puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto: idha bhikkhave ekacco puggalo rÃjà và hoti khattiyo muddhÃbhisitto3, brÃhmaïo và mahÃsÃÊo ,so puratthimena nagarassa navaæ santhÃgÃraæ kÃrÃpetvà kesamassuæ ohÃretvà kharÃjinaæ nivÃsetvà sappitelena kÃyaæ abbha¤jitvà migavisÃïena4 piÂÂhiæ kaï¬ÆvamÃno santhÃgÃraæ pavisati saddhiæ mahesiyà brÃhmaïena ca purohitena. So tattha anantarahitÃya bhumiyà haritupattÃya5 seyyaæ kappeti, ekissà gÃviyà sarÆpavacchÃya yaæ ekasmiæ thane khÅraæ [PTS Page 344] [\q 344/] hoti, tena rÃjà yÃpeti. Yaæ dutiyasmiæ thane khÅraæ hoti, tena mahesÅ yÃpeti. Yaæ tatiyasmiæ thane khÅraæ hoti tena brÃhmaïo purohito yÃpeti. Yaæ catutthasmiæ thane khÅraæ hoti, tena aggiæ juhanti. Avasesena vacchako yÃpeti, so evamÃha: ettakà usabhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà vacchatarà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya,6 ettikà vacchatariyo ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà ajà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà urabbhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà rukkhà chijjantu yÆpatthÃya, ettakà dabbà lÆyantu barihisatthÃyÃti.7 Yepassa te honti dÃsÃti và pessÃti và kammakarÃti vÃ, tepi daï¬atajjità bhayatajjità assumukhà rudamÃnà parikammÃni karonti. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Katamo ca bhikkhave puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sitÅbhÆto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharati: idha bhikkhave tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ, so imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, so dhammaæ deseti: ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti. ------------------------ 1.SÃkuïiko- machasaæ 2. GoghÃtako - machasaæ (adhikaæ) 3.MuddhÃvasitto-machasaæ 4. MagavisÃïena-machasaæ 5.HaritÆpalittÃya-machasaæ,syà 7. ParisatthÃyati-syà 6.(Ettakà assà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya) machasaæ (adhikaæ) [BJT Page 012] [\x 12/] Gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato itipaÂisa¤cikkhati: sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya [PTS Page 345] [\q 345/] appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjÅvasamÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti, ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisunaæ vÃcaæ pahÃya pisunÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya,amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahanà paÂivirato hoti Ãmakadha¤¤apaÂiggahanà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahanà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahanà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃpaÂiggahanà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÆteyyapahÅnagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakuÂamÃnakÆÂà [PTS Page 346] [\q 346/] paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃciyogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. [BJT Page 014] [\x 14/] So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, so yena yeneva pakkamati, samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi nÃma pakkhÅsakuïo yena yeneva ¬eti, sapattabhÃrova ¬eti. Evamevaæ bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. Yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati ghÃnindriyaæ ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ ghÃyitvà sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati. Ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ panidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. [PTS Page 347] [\q 347/] so abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti, thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti, uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. [BJT Page 016] [\x 16/] So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti:upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ3 upasampajja viharati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 pubbe nivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ [PTS Page 348] [\q 348/] evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonte sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, 1. AtthagamÃ-[PTS 2.] Adukkhamasukhaæ-machasaæ 3. CatutthajjhÃnaæ-sÅmu 4. ùnejjappatte-machasaæ,sÅmu 5. UppÃdiæ-sÅmu. [BJT Page 018] [\x 18/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavà pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ,kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, [PTS Page 349] [\q 349/] so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtÅbhuto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharatÅ'ti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhu bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Kandaraka suttaæ paÂhamaæ. [BJT Page 020] [\x 20/] 2.1.2. AÂÂhakanÃgara suttaæ. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ Ãyasmà Ãnando vesÃliyaæ viharati beluvagÃmake. Tena kho pana samayena dasamo gahapati aÂÂhakanÃgaro pÃÂaliputtaæ anuppatto hoti kenacideva karaïÅyena. Atha kho dasamo gahapati aÂÂhakanÃgaro yena kukkuÂÃrÃmo yena a¤¤ataro bhikkhu tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà taæ bhikkhuæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho dasamo gahapati aÂÂhakanÃgaro taæ bhikkhuæ etadavoca: kahannu kho bhante Ãyasmà Ãnando etarahi viharati. DassanakÃmà hi mayaæ taæ Ãyasmantaæ Ãnandanti. Eso gahapati Ãyasmà Ãnando vesÃliyaæ viharati beluvagÃmake'ti. Atha kho dasamo gahapati aÂÂhakanÃgaro pÃÂaliputte taæ karaïÅyaæ tÅretvà yena vesÃlÅ yena beluvagÃmako yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho dasamo gahapati aÂÂhakanÃgaro Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: Atthi nu kho bhante Ãnanda tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimuttaæ vÃ1 cittaæ vimuccati, aparikkhÅïÃ2 và Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppattaæ vÃ3 anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃtÅ'ti. Atthi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, [PTS Page 350] [\q 350/] yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃtÅ'ti. Katamo pana bhante Ãnanda tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃtÅ'ti. 1. Avimuttaæ ceva-machasaæ,syà 2. ApparikkhÅïà vÃ-syà aparikkhÅïà ca -machasaæ. 3. Ananuppattaæva -machasaæ, syÃ. [BJT Page 022] [\x 22/] Idha gahapati bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati. Idampi kho paÂhamaæ jhÃnaæ abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti. So tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, no ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti; teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: idampi kho dutiyaæ jhÃnaæ abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti. So tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti; teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena [PTS Page 351] [\q 351/] ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So itipaÂisa¤cikkhati: idampi kho tatiyaæ jhÃnaæ abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti. So tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ3 upasampajja viharati. So itipaÂisa¤cikkhati: idampi kho catutthaæ jhÃnaæ abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti, so tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya1 sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: ayampi kho mettÃcetovimutti2 abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti, so tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa virato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. ------------------------ 1.SabbatthatÃya-sÅmu. 2. Cetasovimutti-sÅmu. [BJT Page 024] [\x 24/] Puna ca paraæ gahapati bhikkhu karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya1 sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: ayampi kho karuïÃcetovimutti2 abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ [PTS Page 352] [\q 352/] nirodhadhammanti pajÃnÃti, so tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya1 sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: ayampi kho muditÃcetovimutti2 abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti, so tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya1 sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: ayampi kho upekkhÃcetovimutti2 abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti, so tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: ayampi kho pana ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti, so tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: ayampi kho vi¤¤Ãïa¤cÃyatana samÃpatti abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti. So tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayà pÃpuïÃti, teneva dhammarÃgena tÃyaæ dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa virato viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: ayampi kho Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tadaniccaæ nirodhadhammanti pajÃnÃti, so tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho gahapati tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤ceva cittaæ vimuccati. AparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti. Ananuppatta¤ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. ------------------------- 1. SabbatthatÃya-sÅmu. 2. Cetasovimutti-sÅmu. 3. Ayaæ kho-sÅmu. [BJT Page 026] [\x 26/] Evaæ vutte dasamo gahapati aÂÂhakanÃgaro Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: " seyyathÃpi bhante Ãnanda puriso ekaæ nidhimukhaæ gavesanto sakideva ekÃdasa [PTS Page 353] [\q 353/] nidhimukhÃni adhigaccheyya, evameva kho ahaæ bhante ekaæ amatadvÃraæ gavesanto sakideva ekÃdasa amatadvÃrÃni alatthaæ savaïÃya1. SeyyathÃpi bhante purisassa agÃraæ ekÃdasadvÃraæ, so tasmiæ agÃre Ãditte ekamekenapi dvÃrena sakkuïeyya attÃnaæ sotthiæ kÃtuæ, evameva kho ahaæ bhante imesaæ ekÃdasannaæ amatadvÃrÃnaæ ekamekenapi amatadvÃrena sakkuïissÃmi attÃnaæ sotthiæ kÃtuæ. Ime hi nÃma bhante a¤¤atitthiyà Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ pariyesissanti. KiæpanÃhaæ2 Ãyasmato Ãnandassa pÆjaæ na karissÃmÅ"ti. Atha kho dasamo gahapati aÂÂhakanÃgaro pÃÂaliputta¤ca vesÃlika¤ca bhikkhusaÇghaæ sannipÃtÃpetvÃ3 païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. Ekameka¤ca bhikkhuæ paccekadussayugena acchÃdesi, Ãyasmantaæ Ãnandaæ ticÅvarena acchÃdesi. ùyasmato ca Ãnandassa pa¤casataæ vihÃraæ4 kÃrÃpesÅ'ti. AÂÂhakanÃgarasuttaæ dutiyaæ. -------------------------- 1. BhÃvanÃya- machasaæ 2. KimaÇgaæ panÃhaæ- machasaæ, syà 3. SannipÃtetvÃ-machasaæ,syà 4. Pa¤casatavihÃraæ - machasaæ,syÃ. [BJT Page 028] [\x 28/] 2.1.3. Sekha suttaæ. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati kapilavatthusmiæ nigrodhÃrÃme. Tena kho pana samayena kÃpilavatthavÃnaæ sakyÃnaæ navaæ santhÃgÃraæ acirakÃritaæ hoti anajjhÃvutthaæ1 samaïena và brÃhmaïena và kenaci và manussabhÆtena. Atha kho kÃpilavatthavà sakyà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho kÃpilavatthavà sakyà bhagavantaæ etadavocuæ: idha bhante kÃpilavatthavÃnaæ sakyÃnaæ navaæ santhÃgÃraæ acirakÃritaæ2 anajjhÃvutthaæ samaïena và brÃhmaïena và kenaci và manussabhÆtena, taæ bhante bhagavà paÂhamaæ paribhu¤jatu, bhagavatà paÂhamaæ paribhuttaæ pacchà kÃpilavatthavà sakyà paribhu¤jissanti. Tadassa kÃpilavatthavÃnaæ sakyÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya [PTS Page 354] [\q 354/] sukhÃyÃ'ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho kÃpilavatthavà sakyà bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena santhÃgÃraæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà sabbasanthariæ santhÃgÃraæ santharitvà ÃsanÃni pa¤¤Ãpetvà udakamaïikaæ patiÂÂhÃpetvÃ3 telappadÅpaæ Ãropetvà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho kÃpilavatthavà sakyà bhagavantaæ etadavocuæ: sabbasanthariæ santhataæ bhante santhÃgÃraæ ÃsanÃni pa¤¤attÃni, udakamaïiko patiÂÂhÃpito,4 telappadÅpo Ãropito, yassadÃni bhante bhagavà kÃlaæ ma¤¤atÅ'ti. Atha kho bhagavà nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena santhÃgÃraæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pÃde pakkhÃletvà santhÃgÃraæ pavisitvà majjhimaæ thambhaæ nissÃya puratthÃbhimukho nisÅdi, bhikkhu saÇghopi kho pÃde pakkhÃletvà santhÃgÃraæ pavisitvà pacchimaæ bhittiæ nissÃya puratthÃbhimukho nisÅdi bhagavantaæ yeva purakkhatvÃ. KÃpilavatthavà pi kho sakyà pÃde pakkhÃletvà santhÃgÃraæ pavisitvà puratthimaæ bhittiæ nissÃya pacchÃmukhÃ6 nisÅdiæsu bhagavantaæyeva purakkhatvÃ. Atha kho bhagavà kÃpilavatthave sakye bahudevarattiæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: paÂibhÃtu taæ Ãnanda kÃpilavatthavÃnaæ sakyÃnaæ sekho pÃÂipado7 piÂÂhimme8 ÃgilÃyati. Tamahaæ ÃyamissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà catugguïaæ saÇghÃÂiæ pa¤¤Ãpetvà dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappesi pÃde pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno uÂÂhÃnasa¤¤aæ manasikaritvÃ. ------------------------- 1. AnajjhÃvuÂÂhapubbaæ - syÃ. AnajjhÃvuÂÂhaæ - machasaæ. 2. AcirakÃritaæ hoti-syÃ. 3. UpaÂÂhapetvÃ-machasaæ. 4. UpaÂÂhÃpito-machasaæ. 5. Navaæ santhÃgÃraæ - machasaæ. 6. PacchimÃbhimukhÃ-machasaæ 7. PaÂipado-syà 8. PiÂÂhi me-machasaæ,syÃ. [BJT Page 030] [\x 30/] Atha kho Ãyasmà Ãnando mahÃnÃmaæ sakyaæ Ãmantesi. Idha mahÃnÃma ariyasÃvako sÅlasampanno hoti. Indriyesu guttadvÃro hoti. Bhojane matta¤¤Æ hoti. JÃgariyaæ anuyutto hoti. Sattahi saddhammehi samannÃgato hoti. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Katha¤ca [PTS Page 355] [\q 355/] mahÃnÃma ariyasÃvako sÅlasampanno hoti: idha mahÃnÃma ariyasÃvako sÅlavà hoti. PÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu, evaæ kho mahÃnÃma ariyasÃvako sÅlasampanno hoti. Katha¤ca mahÃnÃma ariyasÃvako indriyesu guttadvÃro hoti: idha mahÃnÃma ariyasÃvako cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati ghÃnindriyaæ, ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ manendriyaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævaraæ paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. Evaæ kho mahÃnÃma ariyasÃvako indriyesu guttadvÃro hoti. Katha¤ca mahÃnÃma ariyasÃvako bhojane matta¤¤Æ hoti: idha mahÃnÃma ariyasÃvako paÂisaÇkhÃyoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti, neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya, vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya. Iti purÃïa¤ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi. Nava¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti. Evaæ kho mahÃnÃma ariyasÃvako bhojane matta¤¤Æ hoti. Katha¤ca mahÃnÃma ariyasÃvako jÃgariyaæ anuyutto hoti: idha mahÃnÃma ariyasÃvako divasaæ caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodheti, rattiyà paÂhamaæ yÃmaæ caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodheti, rattiyà majjhimaæ yÃmaæ dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappeti pÃde pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno uÂÂhÃnasa¤¤aæ manasikaritvÃ. Rattiyà pacchimaæ yÃmaæ paccuÂÂhÃya caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodheti. Evaæ kho mahÃnÃma ariyasÃvako jÃgariyaæ anuyutto hoti. [BJT Page 032] [\x 32/] Katha¤ca mahÃnÃma [PTS Page 356] [\q 356/] ariyasÃvako sattahi saddhammehi samannÃgato hoti: idha mahÃnÃma ariyasÃvako saddho hoti. Saddahati tathÃgatassa bodhiæ."Itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti. Hirimà hoti. HirÅyati kÃyaduccaritena vacÅduccaritena manoduccaritena. HirÅyati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. OttÃpÅ hoti, ottappati1 kÃyaduccaritena vacÅduccaritena manoduccaritena. Ottappati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti. TathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatÃ2 vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. ùraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgato. Cirakatampi cirabhÃsitampi sarità anussarità pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyÃ. Evaæ kho mahÃnÃma ariyasÃvako sattahi saddhammehi samannÃgato hoti. Katha¤ca mahÃnÃma ariyasÃvako catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ3 diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, idha mahÃnÃma ariyasÃvako vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati.VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati.Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti.Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ3 upasampajja viharati. Evaæ kho mahÃnÃma ariyasÃvako catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ3 diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Yato kho mahÃnÃma ariyasÃvako evaæ sÅlasampanno hoti. Evaæ indriyesu guttadvÃro hoti. Evaæ bhojane matta¤¤Æ hoti, evaæ jÃgariyaæ anuyutto hoti. Evaæ sattahi saddhammehi [PTS Page 357] [\q 357/] samannÃgato hoti. Evaæ catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ, akasiralÃbhÅ. Ayaæ vuccati mahÃnÃma ariyasÃvako sekho pÃÂipado4 apuccaï¬atÃya samÃpanno bhabbo abhinibhidÃya bhabbo sambodhÃya bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya. ------------------------- 1. Ottapati-sÅmu,syÃ. 2 DhÃtÃ-machasaæ, 3. AbhicetasikÃnaæ-sÅmu 4. PaÂipado-syÃ. [BJT Page 034] [\x 34/] SeyyathÃpi mahÃnÃma kukkuÂiyà aï¬Ãni aÂÂha và dasa và dvÃdasa vÃ, tÃnassu kukkuÂiyà sammà adhisayitÃni sammà pariseditÃni sammà paribhÃvitÃni, ki¤cÃpi tassà kukkuÂiyà na evaæ icchà uppajjeyya: aho vatime kukkuÂapotakà pÃdanakhasikhÃya và mukhatuï¬akena và aï¬akosaæ padÃÊetvà sotthinà abhinibbhijjeyyu'nti. Atha kho bhabbÃva te kukkuÂapotakà pÃdanakhasikhÃya và mukhatuï¬akena và aï¬akosaæ padÃÊetvà sotthinà abhinibbhijjituæ. Evameva kho mahÃnÃma yato ariyasÃvako evaæ sÅlasampanno hoti, evaæ indriyesu guttadvÃro hoti, evaæ bhojane matta¤¤Æ hoti, evaæ jÃgariyaæ anuyutto hoti, evaæ sattahi saddhammehi samannÃgato hoti, evaæ catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Ayaæ vuccati mahÃnÃma ariyasÃvako sekho pÃÂipado apuccaï¬atÃya samÃpanno bhabbo abhinibhidÃya bhabbo sambodhÃya bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya. Sa kho so mahÃnÃma ariyasÃvako imaæyeva anuttaraæ upekkhÃsati pÃrisuddhiæ Ãgamma anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Ayamassa paÂhamÃ'bhinibhidà hoti kukkuÂacchÃpakasseva aï¬akosamhÃ. Sa kho so mahÃnÃma ariyasÃvako imaæyeva anuttaraæ upekkhÃsati pÃrisuddhiæ Ãgamma dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ayamassa dutiyÃ'bhinibhidà hoti kukkuÂacchÃpakasseva aï¬akosamhÃ. Sa kho so mahÃnÃma ariyasÃvako imaæyeva anuttaraæ upekkhà satipÃrisuddhiæ Ãgamma ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà [PTS Page 358] [\q 358/] upasampajja viharati ayamassa tatiyÃ'bhinibhidà hoti kukkuÂacchÃpakasseva aï¬akosamhÃ. Yampi kho1 mahÃnÃma ariyasÃvako sÅlasampanno hoti, idampissa hoti caraïasmiæ. Yampi mahÃnÃma ariyasÃvako indriyesu guttadvÃro hoti idampissa hoti caraïasmiæ. Yampi mahÃnÃma ariyasÃvako bhojane matta¤¤Æ hoti idampissa hoti caraïasmiæ. Yampi mahÃnÃma ariyasÃvako jÃgariyaæ anuyutto hoti idampissa hoti caraïasmiæ. Yampi mahÃnÃma ariyasÃvako sattahi saddhammehi samannÃgato hoti, idampissa hoti caraïasmiæ. Yampi mahÃnÃma ariyasÃvako catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, idampissa hoti caraïasmiæ. ------------------------ 1. Yampi-machasaæ, syÃ. [BJT Page 036] [\x 36/] Yampi kho mahÃnÃma ariyasÃvako anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ, dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Idampissa hoti vijjÃya. Yampi mahÃnÃma ariyasÃvako dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate - yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, idampissa hoti vijjÃya. Yampi mahÃnÃma ariyasÃvako ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, idampissa hoti vijjÃya. Ayaæ vuccati mahÃnÃma ariyasÃvako vijjÃsampanno itipi, caraïasampanno itipi, vijjÃcaraïasampanno itipi, brahmunà kho panesÃ1 mahÃnÃma sanaÇkumÃrena gÃthà bhÃsitÃ. Khattiyo seÂÂho janetasmiæ ye gottapaÂisÃrino, VijjÃcaraïasampanno so seÂÂho devamÃnuse'ti. Sà kho panesà mahÃnÃma brahmunà sanaÇkumÃrena gÃthà sugÅtà na duggÅtÃ, subhÃsità na dubbhÃsitÃ, atthasaæhità no anatthasaæhità anumatà bhagavatÃti. Atha kho bhagavà uÂÂhahitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: sÃdhu sÃdhu Ãnanda, sÃdhu kho tvaæ Ãnanda kÃpilavatthavÃnaæ sakyÃnaæ sekhaæ pÃÂipadaæ abhÃsÅti. [PTS Page 359] [\q 359/] IdamavocÃyasmà Ãnando. Samanu¤¤o satthà ahosi. Attamanà kÃpilavatthavà sakyà Ãyasmato Ãnandassa bhÃsitaæ abhinandu'nti. Sekhasuttaæ tatiyaæ. ------------------------- 1.Brahmunà pesÃ-machasaæ,syÃ. [BJT Page 038] [\x 38/] 2.1.4 Potaliya suttaæ. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà aÇguttarÃpesu viharati Ãpaïaæ nÃma aÇguttarÃpÃnaæ nigamo. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya Ãpaïaæ piï¬Ãya pÃvisi. ùpaïe piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena¤¤ataro vanasaï¬o tenupasaÇkami divÃvihÃrÃya. Taæ vanasaï¬aæ ajjhogahetvÃ1 a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi.2. Potaliyopi kho gahapati sampannanivÃsanapÃpuraïo3 chattupÃhanÃhi jaÇghÃvihÃraæ anuvicaramÃno anucaÇkamamÃno yena so vanasaï¬o tenupasaÇkami. Taæ vanasaï¬aæ ajjhogahetvÃ1 yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhitaæ kho potaliyaæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: 'saævijjante4 kho gahapati ÃsanÃni sace ÃkaÇkhasi nisÅdÃ'ti. Evaæ vutte potaliyo gahapati 'gahapativÃdena maæ samaïo gotamo samudÃcaratÅ'ti kupito anattamano tuïhÅ ahosi. Dutiyampi kho bhagavà potaliyaæ gahapatiæ etadavoca 'saævijjante4 kho gahapati ÃsanÃni, sace ÃkaÇkhasi nisÅdÃ'ti. Dutiyampi kho potaliyo gahapati 'gahapativÃdena maæ samaïo gotamo samudÃcaratÅ'ti kupito anattamano tuïhÅ ahosi. Tatiyampi kho bhagavà potaliyaæ gahapatiæ etadavoca: 'saævijjante kho gahapati ÃsanÃni, sace ÃkaÇkhasi nisidÃ'ti. Evaæ vutte potaliyo gahapati 'gahapativÃdena maæ samaïo gotamo samudÃcarati'ti kupito anattamano bhagavantaæ etadavoca: 'tayidaæ [PTS Page 360] [\q 360/] bho gotama nacchannaæ,tayidaæ nappatirÆpaæ, yaæ maæ tvaæ gahapati vÃdena samudÃcarasÅ'ti. Te hi te gahapati ÃkÃrà te liÇgà te nimittà yathà taæ gahapatissÃti. TathÃhi pana me bho gotama sabbe kammantà paÂikkhittÃ, sabbe vohÃrà samucchinnÃti. 'Yathà kathaæ pana te gahapati sabbe kammantà paÂikkhittÃ,sabbe vohÃrà samucchinnÃ'ti. 'Idha me bho gotama yaæ ahosi dhanaæ và dha¤¤aæ và rajataæ và jÃtarÆpaæ và sabbaæ taæ puttÃnaæ dÃyajjaæ niyyÃtaæ, tatthÃhaæ anovÃdÅ anupavÃdÅ ghÃsacchÃdanaparamo viharÃmi. Evaæ kho me bho gotama sabbe kammantà paÂikkhittà sabbe vohÃrà samucchinnÃ'ti. ------------------------- 1. AjjhogÃhetvà - machasaæ. AjjhogÃhitvÃ-[PTS 2.] RukkhamÆle nisÅdi-[PTS 3.] PÃvuraïe-ma 4. Saævijjanti-machasaæ.SyÃ. [BJT Page 040] [\x 40/] A¤¤athà kho tvaæ gahapati vohÃrasamucchedaæ vadesi1 a¤¤athà ca pana ariyassa vinaye vohÃrasamucchedo hotÅ'ti. Yathà kathaæ pana bhante ariyassa vinaye vohÃrasamucchedo hoti. SÃdhu me bhante bhagavà tathà dhammaæ desetu. Yathà ariyassa vinaye vohÃrasamucchedo hotÅ'ti. Tena hi gahapati suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho potaliyo gahapati bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: AÂÂha kho ime gahapati dhammà ariyassa vinaye vohÃrasamucchedÃya saævattanti. Katame aÂÂha apÃïÃtipÃtaæ nissÃya pÃïÃtipÃto pahÃtabbo, dinnÃdÃnaæ nissÃya adinnÃdÃnaæ pahÃtabbaæ, saccaæ vÃcaæ2 nissÃya musÃvÃdo pahÃtabbo,apisunaæ vÃcaæ nissÃya pisunà vÃcà pahÃtabbÃ, agiddhilobhaæ nissÃya giddhilobho pahÃtabbo, anindÃrosaæ nissÃya nindÃroso pahÃtabbo, akodhÆpÃyÃsaæ nissÃya kodhÆpÃyÃso pahÃtabbo,anatimÃnaæ nissÃya atimÃno pahÃtabbo. Ime kho gahapati aÂÂhadhammà saÇkhittena vuttà vitthÃrena avibhattà ariyassa vinaye vohÃrasamucchedÃya saævattantÅ'ti. Yeme3 bhante bhagavatà aÂÂha dhammà saÇkhittena vuttà vitthÃrena avibhattà ariyassa vinaye vohÃrasamucchedÃya saævattanti. SÃdhu me bhante bhagavà ime aÂÂha dhamme vitthÃrena vibhajatu anukampaæ upÃdÃyÃti. Tena hi gahapati suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi. BhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho potaliyo gahapati bhagavato paccassosi bhagavà etadavoca: [PTS Page 361 [\q 361/] ']apÃïÃtipÃtaæ nissÃya pÃïÃtipÃto pahÃtabbo'ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu pÃïÃtipÃti assaæ,tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samÆcchedÃya paÂipanno, aha¤ceva kho pana pÃïÃtipÃti assaæ attÃpi maæ upavadeyya pÃïÃtipÃtapaccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ pÃïÃtipÃtapaccayÃ, kÃyassa bhedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhà pÃïÃtipÃtapaccayÃ. Etadeva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ pÃïÃtipÃto, ye ca pÃïÃtipÃtapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, pÃïÃtipÃtà paÂiviratassa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. ' ApÃïÃtipÃtaæ nissÃya pÃïÃtipÃto pahÃtabbo'ti iti yaæ taæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. 'DinnÃdÃnaæ nissÃya adinnÃdÃnaæ pahÃtabba'nti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu adinnÃdÃyÅ assaæ, tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno aha¤ceva kho pana adinnÃdÃyÅ assaæ, attÃpi maæ upavadeyya adinnÃdÃnapaccayÃ. ------------------------ 1.Vadasi-sÅmu. 2.SammavÃcaæ-machasaæ. 3. Yeme pana -syÃ. [BJT Page 042] [\x 42/] Anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ adinnÃdÃnapaccayÃ. KÃyassa bhedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhà adinnÃdÃnapaccayÃ. Etadeva etadeva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ adinnÃdÃnaæ, ye ca adinnÃdÃnapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. AdinnÃdÃnà paÂiviratassa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. 'DinnÃdÃnaæ nissÃya adinnÃdÃnaæ pahÃtabba'nti iti yaæ taæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. 'Saccaæ1 vÃcaæ nissÃya musÃvÃdo pahÃtabbo'ti iti kho panetaæ vuttaæ ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu musÃvÃdÅ assaæ. TesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno. Aha¤ceva kho pana musÃvÃdÅ assaæ, attÃpi maæ upavÃdeyya musÃvÃdapaccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ musÃvÃdapaccayÃ, kÃyassa bhedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhà musÃvÃdapaccayà etadeva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ musÃvÃdo, [PTS Page 362] [\q 362/] ye ca musÃvÃdapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. MusÃvÃdà paÂiviratassa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. 'Saccaæ vÃcaæ nissÃya musÃvÃdo pahÃtabbo'ti iti yaæ taæ, vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. 'Apisunaæ vÃcaæ nissÃya pisunà vÃcà pahÃtabbÃ'ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu pisunÃvÃco assaæ, tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno aha¤ceva kho pana pisunÃvÃco assaæ, attÃpi maæ upavÃdeyya pisunà vÃcapaccayÃ2, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ pisunÃvÃcapaccayÃ, kÃyassa bhedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhà pisunÃvÃcapaccayÃ2. Etadeva kho pana saæyojaganaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ suna pisunà vÃcÃ, ye ca pisunÃvÃcapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà pisunà vÃcÃ3 paÂiviratassa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. 'Apisunaæ vÃcaæ nissÃya pisunà vÃcà pahÃtabbÃ'ti iti yaæ taæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. Agiddhilobhaæ nissÃya giddhilobho pahÃtabbo'ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu giddhilobhÅ assaæ,tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno aha¤ceva kho pana giddhilobhÅ assaæ, attÃpi maæ upavadeyya giddhilobhapaccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ giddhilobhapaccayÃ'kÃyassa bhedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhà giddhilobhapaccayà etadeva etadeva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ giddhilobho, ye ca giddhilobhapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. Agiddhilobhissa4 evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. ' Agiddhilobhaæ nissÃya giddhilobho pahÃtabbo'ti iti yaæ taæ vuttaæ,idametaæ paÂicca vuttaæ. -------------------------- 1.SaccavÃcaæ-machasaæ 2. PisuïÃvÃcà paccayÃ- [PTS 3.] PisuïÃya vÃcÃya-[PTS 4.] GiddhÅlobhà paÂiviratassa-machasaæ. [BJT Page 044] [\x 44/] 'AnindÃrosaæ nissÃya nindÃroso pahÃtabbo'ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu nindÃrosÅ assaæ, tesÃhaæ saæyojanÃnaæ [PTS Page 363] [\q 363/] pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno. Aha¤ceva kho pana nindÃrosÅ assaæ, attÃpi maæ upavadeyya nindÃrosapaccayà anuvicca vi¤¤Æ1 garaheyyuæ nindÃrosapaccayÃ, kÃyassa bhedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhà nindÃrosapaccayÃ. Etadeva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ nindÃroso. Ye ca nindÃrosapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. AnindÃrosissa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. 'AnindÃrosaæ nissÃya nindÃroso pahÃtabbo'ti iti yaæ taæ vuttaæ,idametaæ paÂicca vuttaæ. 'AkodhÆpÃyÃsaæ nissÃya kodhÆpÃyÃso pahÃtabbo,ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu kodhÆpÃyÃsÅ assaæ, tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno. Aha¤ceva kho pana kodhÆpÃyÃsÅ assaæ, attÃpi maæ upavadeyya kodhÆpÃyÃsapaccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ kodhÆpÃyÃsa paccayÃ,kÃyassa hedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhà kodhÆpÃyÃsapaccayÃ. Etadeva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ kodhÆpÃyÃso, ye ca kodhÆpÃyÃsapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. AkodhÆpÃyÃsissa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti 'akodhÆpÃyÃsaæ nissÃya kodhÆpÃyÃso pahÃtabbo'ti iti yaæ taæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. 'AnatimÃnaæ nissÃya atimÃno pahÃtabbo'ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu atimÃnÅ assaæ, tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno. Aha¤ceva kho pana atimÃnÅ assaæ,attÃpi maæ upavadeyya atimÃnapaccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ atimÃnapaccayÃ, kÃyassa bhedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhà atimÃnapaccayÃ. Etadeva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ atimÃno, ye ca atimÃnapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, anatimÃnissa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. 'AnatimÃnaæ nissÃya atimÃno pahÃtabbo'ti iti yaæ taæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. [PTS Page 364] [\q 364/] Ime kho gahapati aÂÂha dhammà saÇkhittena vuttà vitthÃrena vibhattÃ2 ye ariyassa vinaye vohÃrasamucchedÃya saævattanti. Na tveva tÃva ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo hotÅti. Yathà kathaæ pana bhante ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo hoti sÃdhu me bhante bhagavà tathà dhammaæ desetu yathà ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo hotÅti. Tena hi gahapati suïÃhi. SÃdhukaæ manasikarohi. BhÃsissÃmiti. Evaæ bhanteti kho potaliyo gahapati bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: ------------------------- 1.AnuviccÃpi maæ vi¤¤Æ - machasaæ. 2. AvibhattÃ-syÃ. [BJT Page 046] [\x 46/] SeyyathÃpi gahapati kukkuro jighacchÃdubbalyapareto goghÃtakasÆïaæ paccupaÂÂhito assa. Tamenaæ dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và aÂÂhikaÇkalaæ sunikantanikantaæ1 nimmaæsaæ lohitamakkhittaæ upacchubheyya2. Taæ kimma¤¤asi gahapati: api nu so kukkuro amuæ aÂÂhikaÇkalaæ sunikantanikantaæ nimmaæsaæ lohitamakkhittaæ paÊikhÃdento3 jighacchÃdubbalyaæ paÂivineyyÃti. No hetaæ bhante, taæ kissa hetu: aduæ hi bhante aÂÂhikaÇkalaæ sunikantanikantaæ nimmaæsaæ lohitamakkhittaæ, yÃvadeva ca pana so kukkuro kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. Evameva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati, aÂÂhikaÇkalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo'ti. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yÃyaæ upekkhà nÃnattà nÃnattasitÃ, taæ abhinivajjetvà yÃyaæ upekkhà ekattà ekattasitÃ, yattha sabbaso lokÃmisÆpÃdÃnà aparisesà nirujjhanti. Tamevupekkhaæ bhÃveti. SeyyathÃpi gahapati gijjho và kaÇko và kulalo và maæsapesiæ ÃdÃya u¬¬iyeyya,4 tamenaæ gijjhÃpi kaÇkÃpi kulalÃpi anupatitvà anupatitvà vitaccheyyuæ virÃjeyyuæ5, taæ kimma¤¤asi gahapati, sace so gijjho và kaÇko và kulalo và taæ maæsapesiæ na khippameva paÂinissajjeyya. So tato nidÃnaæ maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhanti. Evaæ bhante, evameva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: maæsapesÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyoti [PTS Page 365] [\q 365/] evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yÃyaæ upekkhà nÃnattà nÃnattasitÃ, taæ abhinivajjetvà yÃyaæ upekkhà ekattà ekattasitÃ. Yattha sabbaso lokÃmisÆpÃdÃnà aparisesà nirujjhanti. Tamevupekkhaæ bhÃveti. SeyyathÃpi gahapati puriso Ãdittaæ tiïukkaæ ÃdÃya paÂivÃtaæ gaccheyya. Taæ kimma¤¤asi gahapati, sace so puriso taæ Ãdittaæ tiïukkaæ na khippameva paÂinissajjeyya. Tassa sà Ãdittà tiïukkà hatthaæ và daheyya bÃhaæ và daheyya. A¤¤ataraæ và aÇgapaccaÇgaæ daheyya. So tato nidÃnaæ maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhanti. Evaæ bhante. Evameva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: tiïukkÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyoti. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yÃyaæ upekkhà nÃnattà nÃnattasitÃ, taæ abhinivajjetvà yÃyaæ upekkhà ekattà ekattasitÃ. Yattha sabbaso lokÃmisÆpÃdÃnà aparisesà nirujjhanti. Tamevupekkhaæ bhÃveti. ------------------------- 1. Sunikantaæ nikantaæ-sÅmu. 2. UpacchÆbheyya-syà 3. Palehanto-machasaæ syÃ. 4. U¬¬ayeyya-[PTS,]syà 5. Vissajjeyyuæ -machasaæ. 6. A¤¤ataraæ và a¤¤ataraæ và -machasaæ. [BJT Page 048] [\x 48/] SeyyathÃpi gahapati aÇgÃrakÃsu sÃdhikaporisà pÆrà aÇgÃrÃnaæ vÅtaccikÃnaæ vÅtadhÆmÃnaæ, atha puriso Ãgaccheyya jÅvitukÃmo amaritukÃmo sukhakÃmo dukkhapaÂikkÆlo2. Tamenaæ dve balavanto purisà nÃnÃbÃhÃsu gahetvà aÇgÃrakÃsuæ upaka¬¬heyyuæ. Taæ kimma¤¤asi gahapati, api nu so puriso iticiticeva kÃyaæ sannÃmeyyÃti, evaæ bhante taæ kissa hetu: viditaæ hi bhante tassa purisassa ima¤cehaæ aÇgÃrakÃsuæ patissÃmi, tato nidÃnaæ maraïaæ và nigacchÃmi maraïamattaæ và dukkhanti. Evameva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: aÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyoti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yÃyaæ upekkhà nÃnattà nÃnattasitÃ, taæ abhinivajjetvà yÃyaæ upekkhà ekattà ekattasitÃ. Yattha sabbaso lokÃmisÆpÃdÃnà aparisesà nirujjhanti. Tamevupekkhaæ bhÃveti. SeyyathÃpi gahapati puriso supinakaæ passeyya ÃrÃmarÃmaïeyyakaæ vanarÃmaïeyyakaæ bhÆmirÃmaïeyyakaæ pokkharaïÅrÃmaïeyyakaæ so paÂibuddho na ki¤ci passeyya,3 evameva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: supinakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyoti. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yÃyaæ upekkhà nÃnattà nÃnattasitÃ, taæ abhinivajjetvà yÃyaæ upekkhà ekattà ekattasitÃ. Yattha sabbaso lokÃmisÆpÃdÃnà aparisesà nirujjhanti. Tamevupekkhaæ bhÃveti. SeyyathÃpi gahapati puriso yÃcitakaæ bhogaæ yÃcitvà [PTS Page 366] [\q 366/] yÃnaæ vÃ4 poroseyyaæ5 pavaramaïikuï¬alaæ. So tehi yÃcitakehi bhogehi purakkhato parivuto antarÃpaïaæ paÂipajjeyya. Tamenaæ jano disvà evaæ vadeyya: bhogÅ vata bho puriso, evaæ kira bhogino bhogÃni bhu¤jantÅti. Tamenaæ sÃmikà yattha yattheva passeyyuæ. Tattha tattheva sÃni hareyyuæ. Taæ kimma¤¤asi gahapati, alannu kho tassa purisassa a¤¤athattÃyÃti. Evaæ bhante, taæ kissa hetu: sÃmino hi bhante sÃni arahantÅti. Evameva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: yÃcitakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyoti. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yÃyaæ upekkhà nÃnattà nÃnattasitÃ, taæ abhinivajjetvà yÃyaæ upekkhà ekattà ekattasitÃ, yattha sabbaso lokÃmisÆpÃdÃnà aparisesà nirujjhanti. Tamevupekkhaæ bhÃveti. SeyyathÃpi gahapati gÃmassa và nigamassa và avidÆre tibbo vanasaï¬o, tatrassa rukkho sampannaphalo ca uppannaphalo ca, na cassu kÃnici phalÃni bhÆmiyaæ patitÃni, atha puriso Ãgaccheyya phalatthiko phalagavesi phalapariyesanaæ caramÃno, so taæ vanasaï¬aæ ajjhogahetvÃ6 taæ rukkhaæ passeyya sampannaphala¤ca upapannaphala¤ca, natthi ca kÃnici phalÃni bhÆmiyaæ patitÃni, jÃnÃmi kho panÃhaæ rukkhaæ Ãruhituæ7 yannÆnÃhaæ imaæ rukkhaæ ÃruhitvÃ8 yÃvadattha¤ca khÃdeyyaæ ucchaÇga¤ca pÆreyyanti. So taæ rukkhaæ ÃruhitvÃ8 yÃvadattha¤ca ------------------------- 2:DukkhappaÂikkÆlo-machasaæ 3. PaÂipasseyya-machasaæ 4. YÃnaæ-syÃ.[PTS] 5.Poriseyyaæ-machasaæ. 6. AjjhogÃhetvà - machasaæ. 7. ( ùrohituæ-machasaæ,[PTS] ( Abhiruyhituæ-syÃ. 8. ( ùrohitvÃ- machasaæ,[PTS] abhiruyhitvÃ-syÃ. [BJT Page 050] [\x 50/] KhÃdeyya ucchaÇga¤ca pÆreyya. Atha dutiyo puriso Ãgaccheyya phalatthiko phalagavesi phalapariyesanaæ caramÃno tiïhaæ kuÂhÃriæ ÃdÃya. So taæ vanasaï¬aæ ajjhogahetvà taæ rukkhaæ passeyya sampanna phala¤ca uppannaphala¤ca tassa evamassa: ayaæ kho rukkho sampannapalo ca, uppannaphalo ca, natthi ca kÃnici phalÃni bhumiyaæ patitÃni na kho panÃhaæ jÃnÃmi rukkhaæ Ãruhituæ,yannÆnÃhaæ imaæ rukkhaæ mÆlato chetvà yÃvadattha¤ca khÃdeyyaæ ucchaÇga¤ca pÆreyyanti. So taæ rukkhaæ mÆlato chindeyya. Taæ kimma¤¤asi gahapati, asu yo1 so puriso paÂhamaæ rukkhaæ ÃrÆÊho, sace so na khippameva oroheyya2 tassa so rukkho papatanto hatthaæ và bha¤jeyya. A¤¤ataraæ và aÇgapaccaÇgaæ bha¤jeyya, so tato [PTS Page 367] [\q 367/] nidÃnaæ maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhanti. Evaæ bhante, evameva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati rukkhaphalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyoti. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yÃyaæ upekkhà ekattà ekattasità yattha sabbaso lokÃmisÆpÃdÃnà aparisesà nirujjhanti. Tamevupekkhaæ bhÃveti. Sa kho so gahapati ariyasÃvako imaæyeva anuttaraæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ Ãgamma anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Sa kho so gahapati ariyasÃvako imaæyeva anuttaraæ upekkhà satipÃrisuddhiæ Ãgamma dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne. HÅne païÅte suvaïaïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, Sa kho so gahapati ariyasÃvako imaæyeva anuttaraæ upekkhà satipÃrisuddhiæ Ãgamma ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. EttÃvatà kho gahapati ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo hoti. Taæ kimma¤¤asi gahapati,yathà ariyassa vinaye sabbena sabbaæ vohÃrasamucchedo hoti, api nu tvaæ evarÆpaæ vohÃrasamucchedaæ attani samanupassasÅti, ko cÃhaæ bhante ko ca ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo. Mayaæ hi bhante pubbe a¤¤atitthiye paribbÃjake anÃjÃnÅyeva samÃne ÃjÃnÅyÃti ama¤¤imha. AnÃjÃnÅyeva samÃne ÃjÃnÅyabhojanaæ bhojimha. AnÃjÃnÅyeva samÃne ÃjÃnÅyaÂÂhÃne Âhapimha. BhikkhÆ pana mayaæ bhante ÃjÃnÅyeva samÃne anÃjÃnÅyÃti ama¤¤imha. ùjÃnÅyeva samÃne anÃjÃnÅyabhojanaæ bhojimha. --------------------------- 1: Amuko yo -machasaæ amuko-syÃ. 2. Oruheyya-sÅmu,syÃ. [BJT Page 052] [\x 52/] ùjÃnÅyeva samÃne anÃjÃnÅyaÂÂhÃne Âhapimha. IdÃni pana mayaæ bhante a¤¤atitthiye [PTS Page 368] [\q 368/] paribbÃjake anÃjÃniyeva samÃne anÃjÃnÅyÃti jÃnissÃma. AnÃjÃnÅyeva samÃne anÃjÃnÅyabhojanaæ bhojessÃma1 anÃjÃnÅyeva samÃne anÃjÃnÅyaÂÂhÃne ÂhapessÃma bhikkhÆ pana mayaæ bhante ÃjÃnÅyeva samÃne ÃjÃnÅyÃti jÃnissÃma ÃjÃnÅyeva samÃne ÃjÃnÅyabhojanaæ bhojessÃma, ÃjÃnÅyeva samÃne ÃjÃnÅyaÂÂhÃne ÂhapessÃma2 ajanesi vata me bhante bhagavà samaïesu samaïapemaæ3 samaïesu samaïappasÃdaæ samaïesu samaïagÃravaæ. Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante, seyyathÃpi bhante nikkujjitaæ4 và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evamevaæ5 bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Potaliya suttaæ catutthaæ. ------------------------- 1.BhojissÃma-sÅmu,syÃ. 2. hapissÃma-sÅmu 3.Samaïappemaæmachasaæ samaïappemaæ machasaæ 4.Nikujjitaæ-2[PTS 5.] Evamevaæ kho bhante-machasaæ [BJT Page 054] [\x 54/] 2.1.5 JÅvaka suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati jÅvakassa komÃrabhaccassa ambavane. Atha kho jÅvako komÃrabhacco yena bhagavà tenupasaÇkami upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho jÅvako komÃrabhacco bhagavantaæ etadavoca: Sutaæ metaæ bhante, samaïaæ gotamaæ uddissa pÃïaæ Ãrabhanti, taæ samaïo gotamo jÃnaæ uddissakaÂaæ1 maæsaæ paribhu¤jati paÂiccakammanti. Ye te bhante evamÃhaæsu: samaïaæ gotamaæ uddissa pÃïaæ Ãrabhanti. Taæ samaïo gotamo jÃnaæ uddissakaÂaæ maæsaæ paribhu¤jati paÂiccakammanti. Kacci te bhante bhagavato vuttavÃdino, na ca bhagavantaæ abhÆtena abbhÃcikkhanti. Dhammassa cÃnudhammaæ byÃkaronti. Na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ2 ÃgacchatÅti. [PTS Page 369] [\q 369/] Ye te jÅvaka evamÃhaæsu: samaïaæ gotamaæ uddissa pÃïaæ Ãrabhanti. Taæ samaïo gotamo jÃnaæ uddissakaÂaæ maæsaæ paribhu¤jati paÂiccakammanti, na me te vuttavÃdino, abbhÃcikkhanti ca pana3 mante asatà abhÆtena. TÅhi kho ahaæ jÅvaka ÂhÃnehi maæsaæ aparibhoganti vadÃmi: diÂÂhaæ sutaæ parisaÇkitaæ, imehi kho ahaæ jÅvaka tÅhi ÂhÃnehi maæsaæ aparibhoganti vadÃmi. TÅhi kho ahaæ jÅvaka ÂhÃnehi maæsaæ paribhoganti vadÃmi: adiÂÂhaæ asutaæ aparisaÇkitaæ, imehi kho ahaæ jÅvaka tÅhi ÂhÃnehi maæsaæ paribhoganti vadÃmi. Idha jÅvaka, bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati,so mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya4 sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Tamenaæ gahapati và gahapatiputto và upasaÇkamitvà svÃtanÃya bhattena nimanteti. ùkaÇkhamÃnova5 jÅvaka bhikkhu adhivÃseti. So tassà rattiyà accayena pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena tassa gahapatissa và gahapatiputtassa và nivesanaæ tenupasaÇkamati upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdati. Tamenaæ so gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati. Tassa na evaæ hoti: sÃdhu vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati. Aho vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và Ãyatimpi evarÆpena païÅtena piï¬apÃtena pariviseyyÃti. ------------------------- 1. Uddissakataæ-machasaæ 2.GÃrayhaÂÂhÃnaæ-syÃ. 3. AbbhÃcikkhanti ca-machasaæ. 4. SabbatthatÃya-sÅma. 5. ùkaÇkhamÃno-syÃ. [BJT Page 056] [\x 56/] Evampissa na hoti. So taæ piï¬apÃtaæ agathito amucchito anajjhopanno1 ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. Taæ kimma¤¤asi jÅvaka, api nu so bhikkhu tasmiæ samaye attavyÃbÃdhÃya và ceteti, paravyÃbÃdhÃya và ceteti, ubhayavyÃvÃdhÃya và ceteti? No hetaæ bhante. Nanu so jÅvaka bhikkhu tasmiæ samaye anavajjaæyeva ÃhÃraæ ÃhÃreti. Evaæ bhante. Sutaæ metaæ bhante, brahmà mettÃvihÃrÅti. Tamme idaæ bhante bhagavà sakkhidiÂÂho, bhagavà hi bhante mettÃvihÃrÅti. Yena kho jÅvaka rÃgena yena [PTS Page 370] [\q 370/] dosena yena mohena byÃpÃdavà assa, so rÃgo so doso so moho tathÃgatassa pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Sace kho te jÅvakaæ idaæ sandhÃya bhÃsitaæ, anujÃnÃmi te etanti. Etadeva kho pana me bhante sandhÃya bhÃsitaæ. Idha jÅvaka bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati,so karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya4 sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Tamenaæ gahapati và gahapatiputto và upasaÇkamitvà svÃtanÃya bhattena nimanteti. ùkaÇkhamÃnova5 jÅvaka bhikkhu adhivÃseti. So tassà rattiyà accayena pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena tassa gahapatissa và gahapatiputtassa và nivesanaæ tenupasaÇkamati upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdati. Tamenaæ so gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati. Tassa na evaæ hoti: sÃdhu vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati. Aho vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và Ãyatimpi evarÆpena païÅtena piï¬apÃtena pariviseyyÃti. Evampissa na hoti. So taæ piï¬apÃtaæ agathito amucchito anajjhopanno1 ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. Taæ kimma¤¤asi jÅvaka, api nu so bhikkhu tasmiæ samaye attavyÃbÃdhÃya và ceteti, paravyÃbÃdhÃya và ceteti, ubhayavyÃvÃdhÃya và ceteti? No hetaæ bhante. Nanu so jÅvaka bhikkhu tasmiæ samaye anavajjaæyeva ÃhÃraæ ÃhÃreti. Evaæ bhante. Sutaæ me taæ bhante, brahmà mettÃvihÃrÅti. Tamme idaæ bhante bhagavà sakkhidiÂÂho, bhagavà hi bhante karuïÃvihÃrÅti. Yena kho jÅvaka rÃgena yena dosena yena mohena byÃpÃdavà assa, so rÃgo so doso so moho tathÃgatassa pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Sace kho te jÅvakaæ idaæ sandhÃya bhÃsitaæ,anujÃnÃmi te etanti. Etadeva kho pana me bhante sandhÃya bhÃsitaæ. Idha jÅvaka bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati, so muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya4 sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Tamenaæ gahapati và gahapatiputto và upasaÇkamitvà svÃtanÃya bhattena nimanteti. ùkaÇkhamÃnova5 jÅvaka bhikkhu adhivÃseti. So tassà rattiyà accayena pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena tassa gahapatissa và gahapatiputtassa và nivesanaæ tenupasaÇkamati upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdati. Tamenaæ so gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati. Tassa na evaæ hoti: sÃdhu vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati. Aho vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và Ãyatimpi evarÆpena païÅtena piï¬apÃtena pariviseyyÃti. Evampissa na hoti. So taæ piï¬apÃtaæ agathito amucchito anajjhopanno1 ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. Taæ kimma¤¤asi jÅvaka, api nu so bhikkhu tasmiæ samaye attavyÃbÃdhÃya và ceteti, paravyÃbÃdhÃya và ceteti, ubhayavyÃbÃdhÃya và ceteti? No hetaæ bhante. Nanu so jÅvaka bhikkhu tasmiæ samaye anavajjaæyeva ÃhÃraæ ÃhÃreti. Evaæ bhante. Sutaæ me taæ bhante, brahmà muditÃvihÃrÅti. Tamme idaæ bhante bhagavà sakkhidiÂÂho, bhagavà hi bhante muditÃvihÃrÅti. Yena kho jÅvaka rÃgena yena dosena yena mohena byÃpÃdavà assa, so rÃgo so doso so moho tathÃgatassa pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Sace kho te jÅvaka idaæ sandhÃya bhÃsitaæ, anujÃnÃmi te etanti. Etadeva kho pana me bhante sandhÃya bhÃsitaæ. Idha jÅvaka bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati, so upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya4 sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Tamenaæ gahapati và gahapatiputto và upasaÇkamitvà svÃtanÃya bhattena nimanteti. ùkaÇkhamÃnova5 jÅvaka bhikkhu adhivÃseti. So tassà rattiyà accayena pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena tassa gahapatissa và gahapatiputtassa và nivesanaæ tenupasaÇkamati upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdati. Tamenaæ so gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati. Tassa na evaæ hoti: sÃdhu vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati. Aho vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và Ãyatimpi evarÆpena païÅtena piï¬apÃtena pariviseyyÃti. Evampissa na hoti. So taæ piï¬apÃtaæ agathito amucchito anajjhopanno1 ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. Taæ kimma¤¤asi jÅvaka, api nu so bhikkhu tasmiæ samaye attavyÃbÃdhÃya và ceteti, paravyÃbÃdhÃya và ceteti, ubhayavyÃvÃdhÃya và ceteti? No hetaæ bhante. Nanu so jÅvaka bhikkhu tasmiæ samaye anavajjaæyeva ÃhÃraæ ÃhÃreti. Evaæ bhante. Sutaæ me taæ bhante, brahmà upekkhÃvihÃrÅti. Tamme idaæ bhante bhagavà sakkhidiÂÂho, bhagavà hi bhante upekkhÃvihÃrÅti. Yena kho jÅvaka rÃgena yena dosena yena mohena byÃpÃdavà vihesavà assa; assa, arati và assa , paÂighavà assa , so rÃgo so doso so moho tathÃgatassa pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Sace kho te jÅvakaæ idaæ sandhÃya bhÃsitaæ, anujÃnÃmi [PTS Page 371] [\q 371/] te etanti. Etadeva kho pana me bhante sandhÃya bhÃsitaæ. ------------------------- 1.AnajjhÃpanno-machasaæ. [BJT Page 058] [\x 58/] Yo kho jÅvaka tathÃgataæ và tathÃgatasÃvakaæ và uddissa pÃïaæ Ãrabhati. So pa¤cahi ÂhÃnehi bahuæ apu¤¤aæ pasavati: yampi so1 evamÃha: gacchatha amukaæ nÃma pÃïaæ ÃnethÃti. Iminà paÂhamena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati. Yampi so pÃïo galappavedhakena ÃnÅyamÃno dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. Iminà dutiyena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati. Yampi so evamÃha: gacchatha imaæ pÃïaæ ÃrabhatÃti. Iminà tatiyena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati. Yampi so pÃïo ÃrabhiyamÃno dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. Iminà catutthena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati. Yampi so tathÃgataæ và tathÃgatasÃvakaæ và akappiyena ÃsÃdeti. Iminà pa¤camena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati. Yo kho jÅvaka tathÃgataæ và tathÃgatasÃvakaæ và uddissa pÃïaæ Ãrabhati. So imehi pa¤cahi ÂhÃnehi bahuæ apu¤¤aæ pasavatÅ'ti. Evaæ vutte jÅvako komÃrabhacco bhagavantaæ etadavoca: acchariyambhante, abbhutambhante. Kappiyaæ vata bhante bhikkhÆ ÃhÃraæ ÃhÃrenti. Anavajjaæ vata bhante bhikkhÆ ÃhÃraæ ÃhÃrenti. Abhikkantaæ bhante abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vÅvareyya,mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. JÅvakasuttaæ pa¤camaæ. ------------------------- 1.Yampi so gahapati-machasaæ. [BJT Page 060] [\x 60/] 2.1.6. UpÃli suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà nÃlandÃyaæ viharati pÃvÃrikambavane. Tena kho pana samayena nigaïÂho1 nÃtaputto nÃlandÃyaæ paÂivasati mahatiyà nigaïÂhaparisÃya saddhiæ. Atha kho dÅghatapassÅ nigaïÂho nÃlandÃyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena pÃvÃrikambavanaæ, yena bhagavà tenupasaÇkami, [PTS Page 372] [\q 372/] upasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhitaæ kho dÅghatapassiæ nigaïÂhaæ bhagavà etadavoca: saævijjanta2 saævijjaneta2 kho tapassi ÃsanÃni, sace ÃkaÇkhasi nisÅdÃti. Evaæ vutte dÅghatapassÅ nigaïÂho a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho dÅghatapassiæ nigaïÂhaæ bhagavà etadavoca: Kati pana tapassi nigaïÂho1 nÃtaputto3 kammÃni pa¤¤Ãpeti4 pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃti. Na kho Ãvuso gotama Ãciïïaæ nigaïÂhassa nÃtaputtassa kammaæ kammanti pa¤¤Ãpetu. Daï¬aæ daï¬anti kho Ãvuso gotama Ãciïïaæ nigaïÂhassa nÃtaputtassa pa¤¤Ãpetunti. Kati pana tapassi nigaïÂho nÃtaputto daï¬Ãni pa¤¤Ãpeti pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃti. TÅïi kho Ãvuso gotama nigaïÂho nÃtaputto daï¬Ãni pa¤¤Ãpeti pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyà seyyathÅdaæ: kÃyadaï¬aæ vacÅdaï¬aæ manodaï¬anti. Kimpana tapassi a¤¤adeva kÃyadaï¬aæ a¤¤aæ vacÅdaï¬aæ a¤¤aæ manodaï¬anti. A¤¤adeva Ãvuso gotama kÃyadaï¬aæ a¤¤aæ vacÅdaï¬aæ a¤¤aæ manodaï¬anti. Imesaæ pana tapassi tiïïaæ daï¬Ãnaæ evaæ paÂivibhattÃnaæ evaæ paÂivisiÂÂhÃnaæ katamaæ daï¬aæ nigaïÂho nÃtaputto mahÃsÃvajjataraæ pa¤¤Ãpeti pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyà yadi và kÃyadaï¬aæ yadi và vacÅdaï¬aæ yadi và manodaï¬anti. Imesaæ kho Ãvuso gotama tiïïaæ daï¬Ãnaæ evaæ paÂivibhattÃnaæ evaæ paÂivisiÂÂhÃnaæ kÃyadaï¬aæ nigaïÂho nÃtaputto mahÃsÃvajjataraæ pa¤¤Ãpeti pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ. No tathà vacÅdaï¬aæ no tathà manodaï¬anti. KÃyadaï¬anti tapassi vadesi. KÃyadaï¬anti Ãvuso gotama vadÃmi. KÃyadaï¬anti tapassi vadesi. KÃyadaï¬anti Ãvuso gotama vadÃmi. KÃyadaï¬anti tapassi vadesi. KÃyadaï¬anti Ãvuso gotama vadÃmÅti. Itiha bhagavà dÅghatapassiæ nigaïÂhaæ imasmiæ kathÃvatthusmiæ yÃvatatiyakaæ patiÂÂhÃpesi. [PTS Page 373] [\q 373/] 1. Nigantho-syà 2. Saævijjanti-machasaæ,syà 3. NÃÂaputto - machasaæ,syÃ, 4. Pa¤¤apeti-machasaæ. [BJT Page 062] [\x 62/] Evaæ vutte dÅghatapassÅ nigaïÂho bhagavantaæ etadavoca: tvaæ panÃvuso gotama kati daï¬Ãni pa¤¤Ãpesi pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃti. Na kho tapassÅ Ãciïïaæ tathÃgatassa daï¬aæ daï¬anti pa¤¤Ãpetuæ, kammaæ kammanti kho tapassi Ãciïïaæ tathÃgatassa pa¤¤Ãpetunti. Tvaæ panÃvuso gotama kati kammÃni pa¤¤Ãpesi pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃti. TÅïi kho ahaæ tapassi kammÃni pa¤¤Ãpemi pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ. SeyyathÅdaæ: kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammanti. Kiæ panÃvuso gotama a¤¤adeva kÃyakammaæ a¤¤aæ vacÅkammaæ a¤¤aæ manokammanti. A¤¤adeva tapassi kÃyakammaæ a¤¤aæ vacÅkammaæ a¤¤aæ manokammanti. Imesaæ panÃvuso gotama tiïïaæ kammÃnaæ evaæ paÂivibhattÃnaæ evaæ paÂivisiÂÂhÃnaæ katamaæ kammaæ mahÃsÃvajjataraæ pa¤¤Ãpesi pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ, yadi và kÃyakammaæ yadi và vacÅkammaæ yadi và manokammanti. Imesaæ kho ahaæ tapassi tiïïaæ kammÃnaæ evaæ paÂivibhattÃnaæ evaæ paÂivisiÂÂhÃnaæ manokammaæ mahÃsÃvajjataraæ pa¤¤Ãpemi pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ. No tathà kÃyakammaæ no tathà vacÅkammanti manokammanti Ãvuso gotama vadesi. Manokammanti tapassi vadÃmi. Manokammanti Ãvuso gotama vadesi. Manokammanti tapassi vadÃmi. Manokammanti Ãvuso gotama vadesi. Manokammanti tapassi vadÃmÅti. Itiha dÅghatapassÅ nigaïÂho bhagavantaæ imasmiæ kathÃvatthusmiæ yÃvatatiyakaæ patiÂÂhapetvà uÂÂhÃyÃsanà yena nigaïÂho nÃtaputto tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena nigaïÂho nÃtaputto mahatiyÃ1 gihÅparisÃya saddhiæ nisinno hoti bÃlakiniyà upÃli pamukhÃya. Addasà kho nigaïÂho nÃtaputto dÅghatapassiæ nigaïÂhaæ dÆratova Ãgacchantaæ, disvÃna dÅghatapassiæ nigaïÂhaæ etadavoca: handa kuto nu tvaæ tapassi Ãgacchasi divà divassÃti. Ito hi kho ahambhante ÃgacchÃmi samaïassa gotamassa santikÃti. Ahu pana te tapassi samaïena gotamena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpoti. [PTS Page 374] [\q 374/] ahu kho me bhante samaïena gotamena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpoti. Yathà kathaæ pana te tapassi ahu samaïena gotamena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpoti. Atha kho dÅghatapassÅ nigaïÂho yÃvatako ahosi bhagavatà saddhiæ kathÃsallÃpo, taæ sabbaæ nigaïÂhassa nÃtaputtassa Ãrocesi. Evaæ vutte nigaïÂho nÃtaputto dÅghatapassiæ nigaïÂhaæ etadavoca: sÃdhu sÃdhu tapassi, yathà taæ sutavatà sÃvakena sammadeva satthusÃsanaæ ÃjÃnantena. Evamevaæ dÅghatapassinà nigaïÂhena samaïassa gotamassa byÃkataæ, kiæ hi sobhati chavo manodaï¬o imassa evaæ oÊÃrikassa kÃyadaï¬assa upanidhÃya. Atha kho kÃyadaï¬ova mahÃsÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyà no tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬oti. ---------------------------- 1.Mahatiyà mahatiyÃ-[PTS] [BJT Page 064] [\x 64/] Evaæ vutte upÃli gahapati nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: sÃdhu sÃdhu bhante tapassÅ1 yathà taæ sutavatà sÃvakena sammadeva satthusÃsanaæ ÃjÃnantena, evamevaæ bhadantena tapassinÃ2 samaïassa gotamassa byÃkataæ, kiæ hi sobhati chavo manodaï¬Ã imassa evaæ oÊÃrikassa kÃyadaï¬assa upanidhÃya. Atha kho kÃyadaï¬ova mahà sÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ. No tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬o. Handa cÃhaæ bhante gacchÃmi. Samaïassa gotamassa imasmiæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ ÃropessÃmi. Sace me samaïo gotamo tathà patiÂÂhissati yathà bhadantena tapassinà patiÂÂhÃpitaæ. SeyyathÃpi nÃma balavà puriso dÅghalomikaæ eÊakaæ lomesu gahetvà Ãka¬¬heyya, parika¬¬heyya, samparika¬¬heyya, evamevÃhaæ samaïaæ gotamaæ vÃdena vÃdaæ Ãka¬¬hassÃmi. Parika¬¬hissÃmi. Samparika¬¬hissÃmi. SeyyathÃpi nÃma balavà soï¬ikÃkammakaro mahantaæ soï¬ikÃkila¤jaæ gambhÅre udakarahade pakkhipitvà kaïïe gahetvà Ãka¬¬heyya, parika¬¬heyya, samparika¬¬heyya, evamevÃhaæ samaïaæ gotamaæ vÃdena vÃdaæ Ãka¬¬hissÃmi, parika¬¬hissÃmi, samparika¬¬hissÃmi. SeyyathÃpi nÃma balavà soï¬ikÃdhutto vÃlaæ3 kaïïe gahetvà odhuneyya, niddhuneyya, nicchodeyya4 evamevÃhaæ samaïaæ gotamaæ vÃdena vÃdaæ [PTS Page 375] [\q 375/] odhunissÃmi, niddhunissÃmi, nicchodessÃmi5 seyyathÃpi nÃma ku¤jaro saÂÂhihÃyano gambhÅraæ pokkharaïÅæ ogÃhetvà saïadhovikaæ6 nÃma kÅÊitajÃtaæ kÅÊati. EvamevÃhaæ samaïaæ gotamaæ saïadhovikaæ6 nÃma kÅÊitajÃtaæ kÅÊati. EvamevÃhaæ samaïaæ gotamaæ saïadhovikaæ6 ma¤¤e kÅÊitajÃtaæ kÅÊissÃmi. Handa vÃhaæ cÃhaæ bhante gacchÃmi samaïassa gotamassa imasmiæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ ÃropessÃmÅti. Gaccha tvaæ gahapati samaïassa gotamassa imasmiæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ Ãropehi. Ahaæ và hi gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyyaæ dÅghatapassÅ và nigaïÂho tvaæ vÃti. Evaæ vutte dÅghatapassÅ nigaïÂho nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: 'na kho metaæ bhante ruccati, yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyya. Samaïo hi bhante gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂaniæ mÃyaæ jÃnÃti. YÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅ'ti. AÂÂhÃnaæ kho etaæ tapassi anavakÃso yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya. hÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo gotamo upÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyya. Gaccha tvaæ gahapati samaïassa gotamassa imasmiæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ Ãropehi. Ahaæ và hi gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyyaæ dÅghatapassÅ và nigaïÂho tvaæ vÃti. Dutiyampi kho dÅghatapassÅ nigaïÂho nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: na kho metaæ bhante ruccati yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyya. Samaïo hi bhante gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂaniæ mÃyaæ jÃnÃti. YÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅ'ti. AÂÂhÃnaæ kho etaæ tapassÅ anavakÃso yaæ upÃli gahapati samaïassa gogamassa sÃvakattaæ upagaccheyya. hÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo gotamo upÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyya. Gaccha tvaæ gahapati samaïassa gotamassa imasmiæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ Ãropehi. ùhaæ và hi gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyyaæ dÅghatapassÅ và nigaïÂho tvaæ vÃti. Tatiyampi kho dÅghatapassÅ nigaïÂho nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: na kho metaæ bhante ruccati yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyya. Samaïo hi bhante gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂaniæ mÃyà mÃyaæ jÃnÃti. YÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅ'ti. AÂÂhÃnaæ kho etaæ tapassi anavakÃso yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya. hÃna¤ca kho etaæ vijjati, yaæ samaïo gotamo upÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyya. Gaccha tvaæ gahapati samaïassa gotamassa imasmiæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ Ãropehi. Ahaæ và hi gahapati samaïassa gotamassa imasmiæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ Ãropehi. Ahaæ và hi gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyyaæ dÅghatapassÅ và nigaïÂho tvaæ vÃti. -------------------------- 1. DÅghatapassÅ-machasaæ 2. DÅghatapassanà dÅghatapassinà - machasaæ. 3. ThÃlaæ-syÃ. 4. NicchÃdeyya-sÅmu.[PTS 5.] NicchÃdessÃmi-sÅmu.[PTS 6.] SÃïadhovikaæ -machasaæ. [BJT Page 066] [\x 66/] Evaæ bhanteti kho upÃli gahapati nigaïÂhassa nÃtaputtassa paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena pÃvÃrikambavanaæ, [PTS Page 376] [\q 376/] yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho upÃli gahapati bhagavantaæ etadavoca: Ãgamà nu khvidha bhante dÅghatapassÅ nigaïÂhoti. ùgamà khvidha gahapati dÅghatapassÅ nigaïÂhoti. Ahu pana te bhante dÅghatapassinà nigaïÂhena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpoti. Ahu kho me gahapati dÅghatapassinà nigaïÂhena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpoti. Yathà kathaæ pana te bhante ahu dÅghatapassinà nigaïÂhena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpoti. Atha kho bhagavà yÃvatako ahosi dÅghatapassinà nigaïÂhena saddhiæ kathÃsallÃpo taæ sabbaæ upÃlissa gahapatissa Ãrocesi. Evaæ vutte upÃli gahapati bhagavantaæ etadavoca: sÃdhu sÃdhu bhante tapassÅ, yathà taæ sutavatà sÃvakena sammadeva satthusÃsanaæ ÃjÃnantena, evamevaæ dÅghatapassinà nigaïÂhena bhagavato byÃkataæ, kiæ hi sobhati chavo manodaï¬o imassa evaæ oÊÃrikassa kÃyadaï¬assa upanidhÃya. Atha kho kÃyadaï¬ova mahÃsÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ. No tathà vacÅdaï¬o, no tathà manodaï¬oti. Sace kho tvaæ gahapati sacce patiÂÂhÃya manteyyÃsi, siyà no ettha kathÃsallÃpoti sacce ahaæ bhante patiÂÂhÃya mantessÃmi. Hotu no ettha kathÃsallÃpoti. Taæ kimma¤¤asi gahapati, idhassa nigaïÂho ÃbÃdhiko dukkhito bÃÊhagilÃno sÅtodakapaÂikkhitto uïahodakapaÂisevi. So sÅtodakaæ alabhamÃno kÃlaæ kareyya. Imassa pana gahapati nigaïÂho nÃtaputto katthÆpapattiæ pa¤¤ÃpetÅ'ti. Atthi bhante manosattà nÃma devÃ, tattha so upapajjati, taæ kissa hetu: asu hi bhante manopaÂibaddho kÃlaæ karotÅti. Gahapati gahapati, manasi karitvà kho gahapati byÃkarovi. Na kho te sandhiyati purimena và pacchimaæ pacchimena và purimaæ. BhÃsità kho pana te gahapati esà vÃcÃ: sacce ahaæ bhante patiÂÂhÃya mantessÃmi. Hotu no ettha kathÃsallÃpoti. Ki¤cÃpi bhante bhagavà evamÃha, atha kho kÃyadaï¬ova mahÃsÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyà no tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬oti. Taæ kimma¤¤asi [PTS Page 377] [\q 377/] gahapati, idhassa nigaïÂho1 cÃtuyÃmasaævarasaævuto sabbavÃrivÃrito sabbavÃriyuto2 sabbavÃridhuto sabbavÃriphuÂo, so abhikkamanto paÂikkamanto bahÆ khuddake pÃïe saÇghÃtaæ ÃpÃdeti. Imassa pana gahapati nigaïÂho nÃtaputto kaæ vipÃkaæ pa¤¤ÃpetÅti. Asa¤cetanikaæ bhante nigaïÂho nÃtaputto no mahÃsÃvajjaæ pa¤¤ÃpetÅti. Sace pana gahapati, cetetÅti. Mahà sÃvajjaæ bhante hotÅti. Cetanaæ pana gahapati nigaïÂho nÃtaputto. -------------------------- 1. NigaïÂho nÃÂaputto- machasaæ 2. SabbavÃriyutto-machasaæ,syÃ. [BJT Page 068] [\x 68/] Kismiæ pa¤¤ÃpetÅti. Manodaï¬asmiæ bhanteti. Gahapati gahapati, manasikaritvà kho gahapati byÃkarohi. Na kho te sandhiyati purimena và pacchimaæ pacchimena và purimaæ. BhÃsità kho pana te gahapati esà vÃcÃ, sacce ahaæ bhante patiÂÂhÃya mantessÃmi. Hotu no ettha kathà sallÃpoti. Ki¤cÃpi bhante bhagavà evamÃha, atha kho kÃyadaï¬ova mahÃsÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ. No tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬oti. Taæ kiæ ma¤¤asi gahapati, ayaæ nÃlandà iddhà ceva phÅtà ca, bahujanà ÃkiïïamanussÃti. Evaæ bhante, ayaæ nÃlandà iddhà ceva phÅtà ca, bahujanà ÃkiïïamanussÃti. Taæ kimma¤¤asi gahapati: idha puriso Ãgaccheyya ukkhittÃsiko. So evaæ vadeyya: ahaæ yÃvatikà imissà nÃlandÃya pÃïÃ, te ekena khaïena ekena muhuttena ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ karissÃmÅti. Taæ kimma¤¤asi gahapati, pahoti nu kho so puriso yÃvatikà imissà nÃlandÃya pÃïà te ekena khaïena ekena muhuttena ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kÃtunti. Dasapi bhante purisà vÅsampi1 purisà tiæsampi2 purisà cattÃrisampi purisà pa¤¤Ãsampi purisà nappahonti, yÃvatikà imissà nÃlandÃya pÃïÃ, te ekena khaïena ekena muhuttena ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kÃtuæ. Kiæ hi sobhati eko chavo purisoti. Taæ kimma¤¤asi gahapati, idhÃgaccheyya samaïo và brÃhmaïo và iddhimà cetovasippatto. So evaæ vadeyya: ahaæ imaæ nÃlandaæ ekena manopadosena bhasmaæ [PTS Page 378] [\q 378/] karissÃmÅti. Taæ kimma¤¤asi gahapati, pahoti nu kho so samaïo và brÃhmaïo và iddhimà cetovasippatto imaæ nÃlandaæ ekena manopadosena bhasmaæ kÃtunti. Dasapi bhante nÃlandà vÅsatimpi nÃlandà tiæsampi nÃlandà cattÃrÅsampi nÃlandà pa¤¤Ãsampi nÃlandà pahoti so samaïo và brÃhmaïovà iddhimà cetovasippatto ekena manopadosena bhasmaæ kÃtuæ kiæ hi sobhati ekà chavà nÃlandÃti. Gahapati3 gahapati manasi karitvà kho gahapati byÃkarohi. Na kho te sandhiyati purimena và pacchimaæ pacchimena và purimaæ. BhÃsità kho pana te gahapati esà vÃcÃ: sacce ahaæ bhante patiÂÂhÃya mantessÃmi. Hotu no ettha kathÃsallÃpoti. Ki¤cÃpi bhante bhagavà evamÃha, atha kho kÃyadaï¬ova mahÃsÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ. No tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬oti. Taæ kimma¤¤asi gahapati, sutaæ te daï¬akÃra¤¤aæ4 kÃliÇgÃra¤¤aæ mejjhÃra¤¤aæ5 mÃtaÇgÃra¤¤aæ ara¤¤aæ ara¤¤abhÆtanti. Evambhante. Sutaæ me daï¬akÃra¤¤aæ kÃliÇgÃra¤¤aæ mejjhÃra¤¤aæ mÃtaÇgÃra¤¤aæ ara¤¤aæ ara¤¤abhÆtanti. Taæ kimma¤¤asi gahapati, ------------------------- 1.VÅsatimpi bhante-sÅmu. 2. Bhante-machasaæ.(Adhikaæ) 3. Tena hi gahapati-macasaæ 4. Daï¬akira¤¤aæ-machasaæ,syà 5. MajjhÃra¤¤aæ-machasaæ. [BJT Page 070] [\x 70/] Kinti te sutaæ: kena taæ daï¬akÃra¤¤aæ kÃliÇgÃra¤¤aæ mejjhÃra¤¤aæ mÃtaÇgÃra¤¤aæ ara¤¤aæ ara¤¤abhÆtanti. Sutaæ metaæ bhante isÅnaæ manopadosena taæ daï¬akÃra¤¤aæ kÃliÇgÃra¤¤aæ mejjhÃra¤¤aæ mÃtaÇgÃra¤¤aæ ara¤¤aæ ara¤¤abhÆtanti. Gahapati gahapati, manasikaritvà kho gahapati byÃkarohi. Na kho te sandhiyati purimena và pacchimaæ, pacchimena và purimaæ. BhÃsità kho pana te gahapati esà vÃcÃ: sacce ahaæ bhante patiÂÂhÃya mantessÃmi. Hotu no ettha kathÃsallÃpoti. PurimenevÃhaæ bhante opammena bhagavato attamano abhiraddho api cÃhaæ imÃni bhagavato vicitrÃni pa¤hapaÂibhÃïÃni sotukÃmo evÃ'haæ bhagavantaæ paccanÅkÃtabbaæ ama¤¤issaæ. Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante, seyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya. PaÂicchannaæ và vicareyya. MÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya. AndhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti. Evamevaæ bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito esÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi [PTS Page 379] [\q 379/] dhamma¤ca bhikkhÆsaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. AnuviccakÃraæ kho gahapati karohi. AnuviccakÃro tumhÃdisÃnaæ ¤ÃtamanussÃnaæ sÃdhu hotÅti. IminÃ'pahaæ bhante bhagavato bhiyyosomattÃya attamano abhiraddho, yaæ maæ bhagavà evamÃha: anuviccakÃraæ kho gahapati karohi. AnuviccakÃro tumhÃdisÃnaæ ¤ÃtamanussÃnaæ sÃdhu hotÅti. Maæ hi bhante a¤¤atitthiyà sÃvakaæ labhitvà kevalakappaæ nÃlandaæ paÂÃkaæ parihareyyuæ: upÃli amhÃkaæ gahapati sÃvakattupagatoti. Atha ca pana maæ bhagavà evamÃha: anuviccakÃraæ kho gahapati karohi, anuviccakÃro tumhÃdisÃnaæ ¤ÃtamanussÃnaæ sÃdhu hotÅti. EsÃhambhante dutiyampi bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. DÅgharattaæ kho te gahapati nigaïÂhÃnaæ opÃnabhÆtaæ kulaæ, yena nesaæ upagatÃnaæ piï¬akaæ dÃtabbaæ ma¤¤eyyÃsÅti. IminÃpahaæ bhante bhagavato bhiyyosomattÃya attamano abhiraddho, yaæ maæ bhagavà evamÃha: dÅgharattaæ kho te gahapati nigaïÂhÃnaæ opÃnabhÆtaæ kulaæ, yena nesaæ upagatÃnaæ piï¬akaæ dÃtabbaæ ma¤¤eyyÃsÅti sutaæ metaæ bhante. Samaïo gotamo evamÃha: mayhameva dÃnaæ dÃtabbaæ, nä¤esaæ dÃnaæ dÃtabbaæ, mayhameva sÃvakÃnaæ dÃnaæ dÃtabbaæ, nä¤esaæ sÃvakÃnaæ dÃnaæ dÃtabbaæ, mayhameva dinnaæ mahapphalaæ, nä¤esaæ dinnaæ mahapphalaæ, mayhameva sÃvakÃnaæ dinnaæ mahapphalaæ, nä¤esaæ sÃvakÃnaæ dinnaæ mahapphalanti. Atha ca pana maæ bhagavà nigaïÂhesupi dÃne samÃdapeti. Api ca bhante mayamettha kÃlaæ jÃnissÃma. EsÃhambhante tatiyampi bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. [BJT Page 072] [\x 72/] Atha kho bhagavà upÃlissa gahapatissa ÃnupubbÅkathaæ kathesi. SeyyathÅdaæ: dÃnakathaæ, sÅlakathaæ, saggakathaæ, kÃmÃnaæ ÃdÅnavaæ, okÃraæ saÇkilesaæ, nekkhamme Ãnisaæsaæ pakÃsesi. Yadà bhagavà a¤¤Ãsi upÃliæ gahapatiæ [PTS Page 380] [\q 380/] kallacittaæ muducittaæ vinÅvaraïacittaæ udaggacittaæ pasannacittaæ, atha yà buddhÃnaæ sÃmukkaæsikà dhammadesanÃ, taæ pakÃsesi: dukkhaæ samudayaæ nirodhaæ maggaæ. SeyyathÃpi nÃma suddhaæ vatthaæ apagatakÃÊakaæ sammadeva rajanaæ patigaïheyya. Evamevaæ upÃlissa gahapatissa tasmiæyeva Ãsane virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi: yaÇki¤ci samudayadhammaæ sabbantaæ nirodhadhammanti. Atha kho upÃli gahapati diÂÂhadhammo pattadhammo viditadhammo pariyogÃÊha dhammo tiïïavicikiccho vigatakathaÇkatho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane bhagavantaæ etadavoca: handa ca'dÃni mayaæ bhante gacchÃma. Bahukicchà mayaæ bahukaraïÅyÃti. YassadÃni tvaæ gahapati kÃlaæ ma¤¤asÅti. Atha kho upÃli gahapati bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena sakaæ nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà dovÃrikaæ Ãmantesi: ajjatagge samma dovÃrika,ÃvarÃmi dvÃraæ nigaïÂhÃnaæ nigaïÂhÅnaæ, anÃvaÂaæ dvÃraæ bhagavato bhikkhunaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ, sace koci nigaïÂho Ãgacchati. Tamenaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: tiÂÂha bhante, mà pÃvisi, ajjatagge upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagato. ùvaÂaæ dvÃraæ nigaïÂhÃnaæ, nigaïÂhÅnaæ, anÃvaÂaæ dvÃraæ bhagavato bhikkhunaæ bhikkhunÅnaæ, upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ. Sace te bhante piï¬akena attho ettheva tiÂÂha ettheva te ÃharissantÅti. Evaæ bhanteti kho dovÃriko upÃlissa gahapatissa paccassosi. Assosi kho dÅghatapassÅ nigaïÂho upÃli kira gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagatoti. Atha kho dÅghatapassÅ nigaïÂho yena nigaïÂho nÃtaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: sutaæ metaæ bhante upÃli kira gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagatoti. AÂÂhÃnaæ kho etaæ tapassi anavakÃso yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya. hÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo gotamo upÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyyÃti. [PTS Page 381] [\q 381/] dutiyampi kho dÅghatapassÅ nigaïÂho nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: Sutaæ metaæ bhante, upÃli kira gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagatoti. AÂÂhÃnaæ kho etaæ tapassÅ anavakÃso yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya. hÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo gotamo upÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyyÃti. Tatiyampi kho dÅghatapassÅ nigaïÂho nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: sutaæ metaæ bhante, upÃli kira gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagatoti. AÂÂhÃnaæ kho etaæ tapassÅ anavakÃso yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya. hÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo gotamo upÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyyÃti.Handa cÃhaæ bhante gacchÃmi yÃva jÃnÃmi yadi và upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagato yadi và noti. Gaccha tvaæ tapassi jÃnÃhi yadi và upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagato yadi và noti. [BJT Page 074] [\x 74/] Atha kho dÅghatapassÅ nigaïÂho yena upÃlissa gahapatissa nivesanaæ tenupasaÇkami. Addasà kho dovÃriko dÅghatapassiæ nigaïÂhaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna dÅghatapassiæ nigaïÂhaæ etadavoca. TiÂÂha bhante, mà pÃvisi. Ajjatagge upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagato, ÃvaÂaæ dvÃraæ nigaïÂhÃnaæ nigaïÂhÅnaæ, anÃvaÂaæ dvÃraæ bhagavato bhakkhunaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ sace te bhante piï¬akena attho, ettheva tiÂÂha. Ettheva te ÃharissantÅti. Na me Ãvuso piï¬akena atthoti vatvà tato paÂinivattitvà yena nigaïÂho nÃtaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: Saccaæyeva kho bhante yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagato. Etaæ kho te ahaæ bhante nÃlatthaæ: na kho metaæ bhante ruccati yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyya. Samaïo hi bhante gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂaniæ mÃyaæ jÃnÃti, yÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅti. ùvaÂÂo kho te bhante upÃli gahapati samaïena gotamena ÃvaÂÂaniyà mÃyÃyÃti.AÂÂhÃnaæ kho etaæ tapassi anavakÃso yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya. hÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo gotamo upÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyyÃti. Dutiyampi kho dÅghatapassÅ nigaïÂho nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: saccaæ yeva kho bhante yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ [PTS Page 382] [\q 382/] upagato: etaæ kho te ahaæ bhante nÃlatthaæ: na kho metaæ bhante ruccati, yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyya. Samaïo hi bhante gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂaniæ mÃyaæ jÃnÃti. YÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅti. ùvaÂÂo kho te bhante upÃli gahapati samaïena gotamena ÃvaÂÂaniyà mÃyÃyÃti. AÂÂhÃnaæ kho etaæ tapassi anavakÃso yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo gotamo upÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyya. Tatiyampi kho dÅgha tapassÅ nigaïÂho nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: saccaæ yeva kho bhante yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagato:etaæ kho te ahaæ bhante nÃlatthaæ: na kho metaæ bhante ruccati,yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropeyya. Samaïo hi bhante gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂaniæ mÃyaæ jÃnÃti. YÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅti. ùvaÂÂo kho te bhante upÃli gahapati samaïena gotamena ÃvaÂÂaniyà mÃyÃyÃti. AÂÂhÃnaæ kho etaæ tapassi anavakÃso yaæ upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo gotamo upÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyya. Handa cÃhaæ tapassi gacchÃmi yÃya sÃmaæ yeva jÃnÃmi. Yadi và upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagato yadi và noti. Atha kho nigaïÂho nÃtaputto mahatiyà nigaïÂhaparisÃya saddhiæ yena upÃlissa gahapatissa nivesanaæ tenupasaÇkami. Addasà kho dovÃriko nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ dÆratova Ãgacchantaæ, disvÃna nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: tiÂÂha bhante, mà pÃvisi. Ajjatagge upÃli gahapati samaïassa gotamassa sÃvakattaæ upagato, ÃvaÂaæ dvÃraæ nigaïÂhÃnaæ nigaïÂhÅnaæ, anÃvaÂaæ dvÃraæ bhagavato bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ sace te bhante piï¬akena attho ettheva tiÂÂha. Ettheva te ÃharissantÅti. Tena hi sammadovÃrika,yena upÃli gahapati tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà upÃliæ gahapatiæ evaæ vadehi: nigaïÂho bhante nÃtaputto mahatiyà nigaïÂhaparisÃya saddhiæ bahidvÃrakoÂÂhake Âhito. So te dassanakÃmoti. Evaæ bhanteti kho dovÃriko nigaïÂhassa nÃtaputtassa paÂissutvà yena upÃli gahapati tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà upÃliæ [BJT Page 076] [\x 76/] Gahapatiæ etadavoca: nigaïÂho bhante nÃtaputto mahatiyà nigaïÂhaparisÃya saddhiæ bahidvÃrakoÂÂhake Âhito, so te dassanakÃmoti. Tena hi samma dovÃrika, majjhamÃya dvÃrasÃlÃya ÃsanÃni pa¤¤ÃpehÅti. Evaæ bhanteti kho dovÃriko upÃlissa gahapatissa paÂissutvà majjhamÃya dvÃrasÃlÃya ÃsanÃni pa¤¤Ãpetvà yena upÃli gahapati tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà upÃliæ gahapatiæ etadavoca: pa¤¤attÃni kho te bhante majjhamÃya dvÃrasÃlÃya ÃsanÃni. YassadÃni kÃlaæ ma¤¤asÅti. Atha kho upÃli gahapati yena [PTS Page 383] [\q 383/] majjhamà dvÃrasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà yaæ tattha Ãsanaæ agga¤ca seÂÂha¤ca uttama¤ca païÅta¤ca tattha nisÅditvà dovÃrikaæ Ãmantesi: tena hi sammadovÃrika yena nigaïÂho nÃtaputto tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ evaæ vadehi: upÃli bhante gahapati evamÃha: pavisa kira bhante sace ÃkaÇkhasÅti. Evaæ bhanteti kho dovÃriko upÃlissa gahapatissa paÂissutvà yena nigaïÂho nÃtaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: upÃli bhante gahapati evamÃha: pavisa kira bhante sace ÃkaÇkhasÅti. Atha kho nigaïÂho nÃtaputto mahatiyà nigaïÂhaparisÃya saddhiæ yena majjhamà dvÃrasÃlà tenupasaÇkami. Atha kho upÃli gahapati yaæ sudaæ pubbeva yato passati nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna tato paccugantvà yaæ tattha Ãsanaæ agga¤ca seÂÂha¤ca uttama¤ca païÅta¤ca, taæ uttarÃsaÇgena pamajjitvà pariggahetvà nisÅdÃpeti. So'dÃni yaæ tattha Ãsanaæ agga¤ca seÂÂha¤ca uttama¤ca païÅta¤ca tattha sÃmaæ nisÅditvà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: saævijjante1 kho bhante ÃsanÃni, sace ÃkaÇkhasi nisÅdÃti. Evaæ vutte nigaïÂho nÃtaputto upÃliæ gahapatiæ etadavoca: ummattosi tvaæ gahapati, dattosi tvaæ gahapati. GacchÃmahaæ bhante samaïassa gotamassa vÃdaæ ÃropessÃmÅti gantvà mahatÃsi vÃdasaÇghÃÂena paÂimukko Ãgato. SeyyathÃpi gahapati puriso aï¬ahÃrako gantvà ubbhatehi aïa¬ehi Ãgaccheyya, seyyathÃpi và pana gahapati puriso akkhikahÃrako gantvà ubbhatehi akkhÅhi Ãgaccheyya. Evameva kho tvaæ gahapati gacchÃmahaæ bhante samaïassa gotamassa vÃdaæ ÃropessÃmÅti gantvà mahatÃsi vÃdasaÇghÃÂena paÂimukko Ãgato. ùvaÂÂosi kho tvaæ gahapati samaïena gotamena ÃvaÂÂaniyà mÃyÃyÃti. Bhaddikà bhante ÃvaÂÂanÅ mÃyÃ, kalyÃïÅ bhante ÃvaÂÂanÅ mÃyÃ, piyà me bhante ¤ÃtisÃlohità imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ,piyÃnampi me assa ¤ÃtisÃlohitÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe cepi bhante khattiyà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ. SabbesÃnampissa khattiyÃnaæ dÅgharattaæ [PTS Page 384] [\q 384/] hitÃya sukhÃya. Sabbe cepi bhante brÃhmaïà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ. SabbesÃnampissa brÃhmaïÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe cepi bhante vessà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ. SabbesÃnampissa vessÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya sabbe chepi bhante suddà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ, sabbesÃnampissa suddÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sadevako cepi. -------------------------- 1.Saævijjanti-machasaæ. 2. SabbesÃnampassa-sÅmu. [BJT Page 078] [\x 78/] Bhante loko samÃrako sabrahmako sassamaïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyya, sadevakassapissa1 lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Tena hi bhante upamante karissÃmi. UpamÃyapidhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. BhÆtapubbaæ bhante a¤¤atarassa brÃhmaïassa jiïïassa vuddhassa mahallakassa daharà mÃïavikà pajÃpatÅ ahosi gabbhinÅ upavija¤¤Ã. Atha kho bhante sà mÃïavikà taæ brÃhmaïaæ etadavoca: gaccha tvaæ brÃhmaïa, Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà Ãnehi yo me kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissatÅti. Evaæ vutte bhante so brÃhmaïo taæ mÃïavikaæ etadavoca: Ãgamehi tÃva bhoti yÃva vijÃyasi. Sace tvaæ bhoti kumÃrakaæ vijÃyissasi, tassa te ahaæ Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà ÃnessÃmi.2 Yo te kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissati. Sace pana tvaæ bhoti kumÃrikaæ vijÃyissasi, tassà te ahaæ Ãpaïà makkaÂacchÃpikaæ kiïitvà ÃnessÃmi. Yà te kumÃrikÃya kÅÊÃpanikà bhavissatÅti. Dutiyampi kho bhante sà mÃïavikà taæ brÃhmaïaæ etadavoca: gaccha tvaæ brÃhmaïa, Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà Ãnehi yo me kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissatÅti. Evaæ vutte bhante so brÃhmaïo taæ mÃïavikaæ etadavoca: Ãgamehi tÃva hoti yÃva vijÃyasi. Sace tvaæ hoti kumÃrakaæ vijÃyissasi, tassa te ahaæ Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà ÃnessÃmi.2 Yo te kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissati. Sace pana tvaæ bhoti kumÃrikaæ vijÃyissasi, tassà te ahaæ Ãpaïà makkaÂacchÃpikaæ kiïitvà ÃnessÃmi. Yà te kumÃrikÃya kÅlÃpanikà bhavissatÅti. Tatiyampi kho bhante sà mÃïavikà taæ brÃhmaïaæ etadavoca: gaccha tvaæ brÃhmaïa Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà Ãnehi yo me kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissatÅti. Atha kho bhante se brÃhmaïo tassà mÃïavikÃya sÃratto paÂibaddhacitto Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà Ãnetvà taæ mÃïavikaæ etadavoca: ayaæ te bhoti Ãpaïà makkaÂacchÃpako [PTS Page 385] [\q 385/] kiïitvà ÃnÅto yo te kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissatÅti. Evaæ vutte bhante sà mÃïavikà taæ brÃhmaïaæ etadavoca: gaccha tvaæ brÃhmaïa,imaæ makkaÂacchÃpakaæ ÃdÃya yena rattapÃïÅ rajakaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rattapÃïiæ rajakaputtaæ evaæ vadehi: icchÃmahaæ samma rattapÃïÅ, imaæ makkaÂacchÃpakaæ pÅtÃvalepanaæ nÃma raÇgajÃtaæ ra¤jitaæ ÃkoÂitapaccÃkoÂitaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhanti. Atha kho bhante so brÃhmaïo tassà mÃïavikÃya sÃratto paÂibaddhacitto taæ makkaÂacchÃpakaæ ÃdÃya yena rattapÃïÅ rajakaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rattapÃïiæ rajakaputtaæ etadavoca: icchÃmahaæ samma rattapÃïÅ, imaæ makkaÂacchÃpakaæ pÅtÃvalepanaæ nÃma raÇgajÃtaæ3 ra¤jitaæ ÃkoÂitapaccÃkoÂitaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhanti. Evaæ vutte bhante rattapÃïÅ rajakaputto taæ brÃhmaïaæ etadavoca: ayaæ kho te bhante makkaÂacchÃpako raÇgakkhamo hi kho, no ÃkoÂanakkhamo no vimajjanakkhamoti. Evameva kho bhante bÃlÃnaæ nigaïÂhÃnaæ vÃdo raÇgakkhamo hi kho bÃlÃnaæ no paï¬itÃnaæ, no anuyogakkhamo, no vimajjanakkhamo. Atha kho bhante so brÃhmaïo aparena samayena navaæ dussayugaæ ÃdÃya yena rattapÃïÅ rajakaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rattapÃïiæ rajakaputtaæ etadavoca: icchÃmahaæ sammarattapÃïi, imaæ navaæ dussayugaæ pitÃvalepanaæ nÃma raÇgajÃtaæ ra¤jitaæ3 ÃkoÂitapaccÃkoÂitaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhanti. Evaæ vutte bhante rattapÃïÅ rajakaputto taæ brÃhmaïaæ etadavoca: idaæ kho te bhante navaæ dussayugaæ raÇgakkhama¤ceva ÃkoÂanakkhama¤ca vimajjanakkhama¤cÃti. Evameva kho bhante tassa bhagavato vÃdo arahato sammÃsambuddhassa raÇgakkhamo ceva paï¬itÃnaæ no bÃlÃnaæ, anuyogakkhamo ca vimajjanakkhamo cÃti. --------------------------- 1. Devakassa passa-sÅmu. 2. ùïissÃmi-sÅmu. 3.Rajitaæ-machasaæ.SyÃ. [BJT Page 080] [\x 80/] SarÃjikà kho taæ gahapati parisà evaæ jÃnÃti: upÃli gahapati nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakoti. Kassa taæ gahapati sÃvakaæ dhÃremÃti. Evaæ vutte upÃli gahapati uÂÂhÃyÃsanà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yena bhagavà [PTS Page 386] [\q 386/] tena¤jalimpanÃmetvà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavoca: tena hi bhante suïÃhi yassÃ'haæ sÃvako: 1. DhÅrassa vigatamohassa pabhinnakhÅlassa vijitavijayassa, AnÅghassa susamacittassa vuddhasÅlassa sÃdhupa¤¤assa, Vessantarassa1 vimalassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmi. 2. AkathaÇkathissa tusitassa vantalokÃmisassa muditassa, Katasamaïassa manujassa antimasarÅrassa narassa, Anopamassa virajassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmi. 3. Asaæsayassa kulassa venayikassa sÃrathivarassa, Anuttarassa ruciradhammassa nikkaÇkhassa pabhÃsakarassa, MÃnacchidassa vÅrassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmi. 4. Nisabhassa appameyyassa gambhÅrassa monapattassa, KhemaÇkarassa devassa dhammaÂÂhassa saævutattassa, SaÇgÃtigassa muttassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmi. 5. NÃgassa pantasenassa khÅïasaæyojanassa muttassa, PaÂimantakassa dhonassa pannaddhajassa vÅtarÃgassa, Dantassa nippapa¤cassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmi. 6. Isisattamassa akuhassa tevijjassa brahmapattassa, NahÃtakassa2 padakassa passaddhassa viditavedassa, Purindadassa sakkassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmi. 7. Ariyassa bhÃvitattassa pattipattassa veyyÃkaraïassa, SatÅmato vipassissa anabhinatassa no apanatassa, Anejassa vasippattassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmi. 8. Sammaggatassa jhÃyissa ananugatantarassa suddhassa, Asitassa appahÅnassa4 pavivittassa aggapattassa, Tiïïassa tÃrayantassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmi. 9. Santassa bhÆripa¤¤assa mahÃpa¤¤assa vÅtalobhassa, TathÃgatassa sugatassa appaÂipuggalassa asamassa, VisÃradassa nipuïassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmi. 10. Taïhacchidassa buddhassa vÅtadhÆmassa anupalittassa, ùhuïeyyassa yakkhassa uttamapuggalassa atulassa, Mahato yasaggapattassa bhagavato tassa sÃvako'hamasmÅti. -------------------------- 1. Vesamantarassa-machasaæ,syÃ. 2. NhÃtakassa-machasaæ. 3. Samuggatassa-machasaæ 4. Appahitassa-machasaæ 5. Aggappattassa-machasaæ. [BJT Page 082] [\x 82/] Kadà sa¤¤ÆÊhà pana te gahapati ime samaïassa gotamassa vaïïÃti. SeyyathÃpi bhante nÃnÃpupphÃnaæ mahÃpuppharÃsÅ, [PTS Page 387] [\q 387/] tamenaæ dakkho mÃlÃkÃro và mÃlÃkÃrantevÃsÅ và vicittaæ mÃlaæ gantheyya evameva kho bhante so bhagavà anekavaïïo anekasatavaïïo ko hi bhante vaïïÃrahassa vaïïaæ na karissatÅti. Atha kho nigaïÂhassa bhagavato sakkÃraæ asahamÃnassa tattheva uïhaæ lohitaæ mukhato ugga¤jÅti1. UpÃlisuttaæ chaÂÂhaæ. --------------------- 1. Uggacchiti-machasaæ [BJT Page 084] [\x 84/] 2.1.7 Kukkuravatiya* suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà koliyesu viharati haliddavasanaæ nÃma koliyÃnaæ nigamo. Atha kho puïïo ca koliyaputto govatiko, acelo ca seniyo kukkuravatiko yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà puïïo koliyaputto govatiko bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Acelo pana seniyo kukkuravatiko bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà kukkurova paÊikujjitvÃ1 ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho puïïo koliyaputto govatiko bhagavantaæ etadavoca, ayaæ bhante acelo seniyo kukkuravatiko dukkarakÃrako, chamÃnikkhittaæ2 bhu¤jati. Tassa taæ kukkuravataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdinnaæ, tassa kà gati, ko abhisamparÃyoti. Alaæ puïïa, tiÂÂhatetaæ, mà maæ etaæ pucchÅti. Dutiyampi kho puïïo koliyaputto govatiko bhagavantaæ etadavoca, ayaæ bhante acelo seniyo kukkuravatiko dukkarakÃrako, chamÃnikkhittaæ2 bhu¤jati. Tassa taæ kukkuravataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdinnaæ, tassa kà gati, ko abhisamparÃyoti. Alaæ puïïa, tiÂÂhatetaæ mà maæ etaæ pucchÅti. Tatiyampi kho puïïo koliyaputto govatiko bhagavantaæ etadavoca, ayaæ bhante acelo seniyo kukkuravatiko dukkarakÃrako, chamÃnikkhittaæ2 bhu¤jati. Tassa taæ kukkuravataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdinnaæ, tassa kà gati, ko abhisamparÃyoti. Addhà kho te ahaæ puïïa na labhÃmi, alaæ puïïa, tiÂÂhatetaæ, mà maæ etaæ pucchÅti. Api ca kho tyÃhaæ byÃkarissÃmi. Idha puïïa, ekacco kukkuravataæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkurasÅlaæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkuracittaæ bhÃveti paripuïïaæ [PTS Page 388] [\q 388/] abbokiïïaæ, kukkurÃkappaæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ, so kukkuravataæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkurasÅlaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkuracittaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkurÃkappaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kÃyassa bhedà parammaraïà kukkurÃnaæ sahavyataæ upapajjati, sace kho panassa evaæ diÂÂhi hoti: iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃti. SÃssa hoti micchÃdiÂÂhi, micchÃdiÂÂhikassa3 kho ahaæ puïïa dvinnaæ gatÅnaæ a¤¤ataraæ gatiæ vadÃmi: nirayaæ và tiracchÃnayoniæ vÃ. Iti kho puïïa sampajjamÃnaæ kukkuravataæ kukkurÃnaæ sahavyataæ upaneti. VipajjamÃnaæ4 nirayanti. ----------------------- * Kukkuravatika-machasaæ, kukkurovÃda-syà 1. Palikuï¬itvÃ-syÃ. 2. ChamÃnikkhittaæ bhojanaæ-machasaæ, chamÃyaæ nikkhittaæ bhojanaæ-syÃ. 3. MicchÃdiÂÂhissa-machasaæ,syÃ.[PTS 4.] VijjamÃnaæ-sÅmu. [BJT Page 086] [\x 86/] Evaæ vutte acelo seniyo kukkuravatiko parodi, assÆni pavattesi. Atha kho bhagavà puïïaæ koliyaputtaæ govatikaæ etadavoca: etaæ kho te ahaæ puïïa nÃlatthaæ: alaæ puïïa, tiÂÂhatetaæ mà maæ etaæ pucchÅti. NÃhaæ bhante etaæ rodÃmi, yaæ maæ bhagavà evamÃha. Api ca me idaæ bhante kukkuravataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdinnaæ. Aya¤ca bhante puïïo koliyaputto govatiko tassa taæ govataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdinnaæ. Tassa kà gati. Ko abhisamparÃyoti. Alaæ seniya, tiÂÂhatetaæ, mà maæ etaæ pucchÅti. Dutiyampi kho acelo seniyo kukkuravatiko bhagavantaæ etadavoca: ayaæ bhante puïïo koliyaputto govatiko tassa taæ govataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdinnaæ. Tassa kà gati. Ko abhisamparÃyoti. Alaæ seniya, tiÂÂhatetaæ, mà maæ etaæ pucchÅti. Tatiyampi kho acelo seniyo kukkuravatiko bhagavantaæ etadavoca: ayaæ bhante puïïo koliyaputto govatiko, tassa taæ govataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdinnaæ, tassa kà gati, ko abhisamparÃyoti. Addhà kho te ahaæ seniya na labhÃmi: alaæ seniya, tiÂÂhatetaæ. MÃmaæ etaæ pucchÅti. Api ca kho tyÃhaæ byÃkarissÃmi. Idha seniya, ekacco govataæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ, gosÅlaæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ, gocittaæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ. GavÃkappaæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ. So govataæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, gosÅlaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, gocittaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, gavÃkappaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kÃyassa bhedà parammaraïà gunnaæ sahavyataæ upapajjati. Sace [PTS Page 389] [\q 389/] kho panassa evaæ diÂÂhi hoti: iminÃ'haæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃti. SÃssa hoti micchÃdiÂÂhi micchÃdiÂÂhikassa1 kho ahaæ seniya dvinnaæ gatÅnaæ a¤¤ataraæ gatiæ vadÃmi: nirayaæ và tiracchÃnayoniæ vÃ. Iti kho seniya sampajjamÃnaæ govataæ gunnaæ sahavyataæ upaneti vipajjamÃnaæ2 nirayanti. Evaæ vutte puïïo koliyaputto govatiko parodi. AssÆni pavattesi. Atha kho bhagavà acelaæ seniyaæ kukkaravatikaæ etadavoca: etaæ kho te ahaæ seniya, nÃlatthaæ: alaæ seniya, tiÂÂhatetaæ, mà maæ etaæ pucchÅti. NÃhaæ bhante etaæ rodÃmi, yaæ maæ bhagavà evamÃha. Api ca me idaæ bhante govataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdinnaæ. Evaæ pasanno ahaæ bhante bhagavati: pahoti bhagavà tathà dhammaæ desetuæ yathà aha¤cevimaæ govataæ pajaheyyaæ. Aya¤ca acelo seniyo kukkuravatiko taæ kukkuravataæ pajaheyyÃti. Tena hi puïïa suïÃhi. SÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho puïïo koliyaputto govatiko bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: CattÃrimÃni puïïa kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni, katamÃni cattÃri: atthi puïïa kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ, atthi puïïa kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ, atthi puïïa kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ, atthi puïïa kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhÃsukkavipÃkaæ kammaæ kammakkhayÃya saævattati. --------------------- 1.MicchÃdiÂÂhissa-machasaæ,[PTS 2.] VijjamÃnaæ-sÅmu. [BJT Page 088] [\x 88/] Katama¤ca puïïa kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ: idha puïïa ekacco sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. SabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. SabyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ mano saÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhaæ lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhà phassà phusanti. So sabyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhaæ vedanaæ vedeti ekantadukkhaæ. SeyyathÃpi sattà [PTS Page 390] [\q 390/] nerayikÃ. Iti kho puïïa bhÆtà bhÆtassa upapatti hoti, yaæ karoti tena upapajjati, upapannamenaæ phassà phusanti. Evaæmpahaæ1 puïïa kammadÃyÃdà sattÃti vadÃmi. Idaæ vuccati puïïa kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Katama¤ca puïïa kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ: idha puïïa ekacco abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. AbyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. AbyÃpajjhaæ ManosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati tamenaæ abyÃpajjhaæ lokaæ upapannaæ samÃnaæ abyÃpajjhà phassà phusanti. So abyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno abyÃpajjhaæ vedanaæ vedeti ekantasukhaæ. SeyyathÃpi devà subhakiïïÃ. Iti kho puïïa bhÆtà bhÆtassa upapatti hoti. Yaæ karoti tena upapajjati. Upapannamenaæ phassà phusanti. Evampahaæ1 puïïa kammadÃyÃdà sattÃti vadÃmi. Idaæ vuccati puïïa kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Katama¤ca puïïa kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ: idha puïïa ekacco sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. SabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhÃpi abyÃpajjhÃpi phassà phusanti. So sabyÃpajjhehipi abyÃpajjhehipi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vedanaæ vedeti vokiïïasukhadukkhaæ, seyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Iti kho puïïa bhÆtà bhÆtassa upapatti hoti. Yaæ karoti tena upapajjati. Upapannamenaæ phassà phusanti. Evampahaæ1 puïïa kammadÃyÃdà sattÃti vadÃmi. Idaæ vuccati puïïa, kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Katama¤ca [PTS Page 391] [\q 391/] puïïa kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya2 saævattati, tatra puïïa yamidaæ kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ tassa pahÃnÃya yà cetanÃ, yampidaæ3 kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ tassa pahÃnÃya yà cetanÃ, yampidaæ3 kammaæ kaïhasukkaæ ------------------------ 1. EvaæpÃhaæ-machasaæ.Syà 2. Kammaæ kammakkhayÃya-sÅmu. 3.Yamidaæ -machasaæ,syÃ. [BJT Page 090] [\x 90/] KaïhasukkavipÃkaæ tassa pahÃnÃya yà cetanÃ, idaæ vuccati puïïa kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhÃsukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. ImÃni kho puïïa cattÃri kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. Evaæ vutte puïïo koliyaputto govatiko bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evamevaæ bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Acelo pana seniyo kukkuravatiko bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evamevaæ bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃhaæ bhante bhagavato santike pabbajjaæ. Labheyyaæ upasampadanti. Yo kho seniya a¤¤atitthiyapubbo imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhati pabbajjaæ, ÃkaÇkhati upasampadaæ. So cattÃro mÃse parivasati catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti, upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya. Api ca mettha puggalavemattatà viditÃti. Sace bhante a¤¤atitthiyapubbà imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhantà pabbajjaæ, ÃkaÇkhantà upasampadaæ, cattÃro1 mÃse parivasanti. Catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti, upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya. Ahaæ cattÃri vassÃni parivasissÃmi. Catunnaæ maæ vassÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjentu, upasampÃdentu bhikkhubhÃvÃyÃti. Alattha kho acelo seniyo kukkuravatiko bhagavato santike pabbajjaæ, alattha upasampadaæ. AcirÆpasampanno kho panÃyasmà seniyo eko vÆpakaÂÂho [PTS Page 392] [\q 392/] appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anÃgÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi a¤¤ataro kho panÃyasmà seniyo arahataæ ahosÅti. Kukkuravatiya2 suttaæ sattamaæ. ------------------------- 1. Te cattÃro- machasaæ 2. Kukkuravatika-machasaæ,[PTS] [BJT Page 092] [\x 92/] 2.1.8. AbhayarÃjakumÃra suttaæ. Evaæ me sutaæ, ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veluvane kalandakanivÃpe. Atha kho abhayo rÃjakumÃro yena nigaïÂho nÃtaputto1 tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho abhayaæ rÃjakumÃraæ nigaïÂho nÃtaputto1 etadavoca: ehi tvaæ rÃjakumÃra, samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropehi. Evaæ te kalyÃïo kittisaddo ababhuggacchati2 abhayena rÃjakumÃrena samaïassa gotamassa evaæ mahiddhikassa evaæ mahÃnubhÃvassa vÃdo Ãropitoti. Yathà kathaæ panÃ'haæ bhante samaïassa gotamassa evaæ mahiddhikassa evaæ mÃnubhÃvassa vÃdaæ ÃropessÃmÅti. Ehi tvaæ rÃjakumÃra, yena samaïo gotamo tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà samaïaæ gotamaæ evaæ vadehi: bhÃseyya nu kho bhante tathÃgato taæ vÃcaæ yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpÃti. Sace te samaïo gotamo evaæ puÂÂho evaæ byÃkaroti: bhÃseyya rÃjakumÃra, tathÃgato taæ vÃcaæ yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpÃti. Tamenaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: atha ki¤carahi te bhante puthujjanena nÃnÃkaraïaæ, puthujjanopi hi taæ vÃcaæ bhÃseyya, yà sà vÃcà [PTS Page 393] [\q 393/] paresaæ appiyà amanÃpÃti. Sace pana te samaïo gotamo evaæ puÂÂho evaæ byÃkaroti: na rÃjakumÃra tathÃgato taæ vÃcaæ bhÃseyya yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpÃti. Tamenaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: atha ki¤carahi te bhante devadatto byÃkato: ÃpÃyiko devadatto, nerayiko devadatto, kappaÂÂho devadatto, atekiccho devadattoti. TÃya ca pana te vÃcÃya devadatto kupito ahosi anattamanoti. Imaæ kho te rÃjakumÃra, samaïo gotamo ubhato koÂikaæ pa¤haæ puÂÂho samÃno neva sakkhiti uggilituæ. Neva sakkhiti ogilituæ3. SeyyathÃpi nÃma purisassa ayosiÇghÃÂakaæ4 kaïÂhe vilaggaæ, so neva sakkuïeyya uggilituæ, neva sakuïeyya ogilituæ. Evameva kho te rÃjakumÃra samaïo gotamo imaæ ubhatokoÂikaæ pa¤haæ puÂÂho samÃno neva sakkhiti uggilituæ, neva sakkhiti ogilitunti. Evaæ bhanteti kho abhayo rÃjakumÃro nigaïÂhassa nÃtaputtassa paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnassa kho abhayassa rÃjakumÃrassa suriyaæ oloketvÃ5 etadahosi. AkÃlo kho ajja bhagavato vÃdaæ Ãropetuæ, svedÃnÃhaæ sake nivesane bhagavato vÃdaæ ÃropessÃmÅti bhagavantaæ etadavoca: adhivÃsetu me bhante ---------------------- 1. NÃÂaputto-machasaæ 2. Abbhuggacchissati-machasaæ 3. Oggilituæ-syà 4. AyasiÇghÃÂakaæ-syà 5.Suriyaæ ulloketvÃ-machasaæ. [BJT Page 094] [\x 94/] Bhagavà svÃtanÃya attacatuttho bhattanti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho abhayo rÃjakumÃro bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho bhagavà tassà rattiyà accayena pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena abhayassa rÃjakumÃrassa nivesanaæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho abhayo rÃjakumÃro bhagavantaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi. SampavÃresi. Atha kho abhayo rÃjakumÃro bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho abhayo rÃjakumÃro bhagavantaæ etadavoca: 'BhÃseyya nu kho bhante tathÃgato taæ vÃcaæ yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpÃ'ti. Na kho'ttha1 rÃjakumÃra ekaæsenÃti. Ettha bhante anassuæ nigaïÂhÃti. Kimpana tvaæ rÃjakumÃra evaæ vadesi: [PTS Page 394 [\q 394/] ']ettha bhante anassuæ nigaïÂhÃ'ti. IdÃhaæ bhante yena nigaïÂho nÃtaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæ. Ekamantaæ nisinnaæ kho maæ bhante nigaïÂho nÃtaputto etadavoca: ehi tvaæ rÃjakumÃra, samaïassa gotamassa vÃdaæ Ãropehi evaæ te kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati " abhayena rÃjakumÃrena samaïassa gotamassa evaæ mahiddhikassa evaæ mahÃnubhÃvassa vÃdo Ãropito"ti. Evaæ vutte ahaæ bhante nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavocaæ. Yathà kathampanÃhaæ bhante samaïassa gotamassa evaæ mahiddhikassa evaæ mahÃnubhÃvassa vÃdaæ ÃropessÃmÅti. Ehi tvaæ rÃjakumÃra, yena samaïo gotamo tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà samaïaæ gotamaæ evaæ vadehi: 'bhÃseyya nu kho bhante tathÃgato taæ vÃcaæ, yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpÃ'ti. Sace te samaïo gotamo evaæ puÂÂho evaæ byÃkaroti: bhÃseyya rÃjakumÃra tathÃgato taæ vÃcaæ, yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpÃti. Tamenaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: atha ki¤carahi te bhante puthujjanena nÃnÃkaraïaæ, puthujjanopi hi taæ vÃcaæ bhÃseyya, yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpÃti. Sace pana te samaïo gotamo evaæ puÂÂho evaæ byÃkaroti: 'na rÃjakumÃra tathÃgato taæ vÃcaæ bhÃseyya, yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpÃ'ti. Tamenaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: atha ki¤carahi te bhante devadatto byÃkato: ÃpÃyiko devadatto, nerayiko devadatto, kappaÂÂho devadatto atekiccho devadattoti. TÃya ca pana te vÃcÃya devadatto kupito ahosi anattamano'ti. Imaæ kho te rÃjakumÃra samaïo gotamo ubhatokoÂikaæ pa¤haæ puÂÂho samÃno neva sakkhiti uggilituæ. Neva sakkhiti ogilituæ. SeyyathÃpi nÃma purisassa ayosiÇghÃÂakaæ kaïÂhe vilaggaæ, so neva sakkuïeyya uggilituæ, neva sakkuïeyya ogilituæ evameva kho te rÃjakumÃra samaïo gotamo imaæ ubhatokoÂikaæ pa¤haæ puÂÂho samÃno neva sakkhiti uggilituæ, neva sakkhiti ogilitunti. ------------------------ 1. Nakhvettha-machasaæ. SyÃ. [BJT Page 096] [\x 96/] Tena kho pana samayena daharo kumÃro mando uttÃnaseyyako abhayassa rÃjakumÃrassa aÇke nisinno hoti. Atha kho bhagavà abhayaæ rÃjakumÃraæ etadavoca: taæ kiæ [PTS Page 395] [\q 395/] ma¤¤asi rÃjakumÃra, svÃ'yaæ kumÃro tuyhaæ và pamÃdamanvÃya dhÃtiyà và pamÃdamanvÃya kaÂÂhaæ và kaÂhalaæ và mukhe Ãhareyya, kinti naæ kareyyÃsÅti. ùhareyyassÃhaæ bhante. Sace ahaæ bhante na sakkuïeyyaæ Ãdikeneva Ãhattuæ vÃmena hatthena sÅsaæ paggahetvÃ1 dakkhiïena hatthena vaÇkaÇguliæ karitvà salohitampi Ãhareyyaæ. Taæ kissa hetu: atthi me bhante kumÃre anukampÃti. Evameva kho rÃjakumÃra, yaæ tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ, sà ca paresaæ appiyà amanÃpÃ, na taæ tathÃgato vÃcaæ bhÃsati. Yampi tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ. Sà ca paresaæ appiyà amanÃpÃ, tampi tathÃgato vÃcaæ na bhÃsati. Ya¤ca kho tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ sà ca paresaæ appiyà amanÃpÃ, tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tassà vÃcÃya veyyÃkaraïÃya. Yaæ tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ sà ca paresaæ piyà manÃpÃ, na taæ tathÃgato vÃcaæ bhÃsati. Yampi tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ. Sà ca paresaæ piyà manÃpÃ, tampi tathÃgato vÃcaæ na bhÃsati. Ya¤ca kho tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ. Sà ca paresaæ piyà manÃpÃ, tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tassà vÃcÃya veyyÃkaraïÃya. Taæ kissa hetu: atthi rÃjakumÃra tathÃgatassa sattesu anukampÃti. Yeme bhante khattiyapaï¬itÃpi brÃhmaïapaï¬itÃpi gahapatipaï¬itÃpi samaïapaï¬itÃpi pa¤haæ abhisaÇkharitvà tathÃgataæ upasaÇkamitvà pucchanti. Pubbeva nu kho etaæ bhante bhagavato cetaso parivitakkitaæ hoti: 'ye maæ upasaÇkamitvà evaæ pucchissanti. TesÃhaæ evaæ puÂÂho evaæ byÃkarissÃmÅ'ti udÃhu ÂhÃnaso etaæ tathÃgataæ paÂibhÃtÅti. Tena hi rÃjakumÃra ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi. Yathà te khameyya. Tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ kiæ ma¤¤asi rÃjakumÃra: kusalo tvaæ rathassa aÇgapaccaÇgÃnanti. Evaæ bhante, kusalo ahaæ rathassa aÇgapaccaÇgÃnanti, taæ kimma¤¤asi rÃjakumÃra: ye taæ upasaÇkamitvà evaæ puccheyyuæ: kiæ nÃmidaæ rathassa aÇgapaccaÇganti, pubbe nu kho te etaæ cetaso parivitakkitaæ [PTS Page 396] [\q 396/] assa: ye maæ upasaÇkamitvà evaæ pucchissanti tesÃhaæ evaæ puÂÂho evaæ byÃkarissÃmÅti. UdÃhu ÂhÃnasovetaæ taæ paÂibhÃseyyÃti. Ahaæ hi bhante rathiko sa¤¤ato kusalo rathassa aÇgapaccaÇgÃnaæ, sabbÃni me rathassa aÇgapaccaÇgÃni suviditÃni, ÂhÃnasovetaæ maæ paÂibhÃseyyÃti. ------------------------ 1.PariggahetvÃ-[PTS] [BJT Page 098] [\x 98/] Evameva kho rÃjakumÃra ye te khattiyapaï¬itÃpi brÃhmaïapaï¬itÃpi gahapatipaï¬itÃpi samaïapaï¬itÃpi pa¤haæ abhisaÇkharitvà tathÃgataæ upasaÇkamitvà pucchanti. hÃnasovetaæ tathÃgataæ paÂibhÃti. Taæ kissa hetu: sÃhi rÃjakumÃra tathÃgatassa dhammadhÃtu suppaÂividdhà yassà dhammadhÃtuyà suppaÂividdhattà ÂhÃnasovetaæ tathÃgataæ paÂibhÃtÅti. Evaæ vutte abhayo rÃjakumÃro bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bhante abhikkantaæ bhante abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. AbhayarÃjakumÃrasuttaæ aÂÂhamaæ. [BJT Page 100] [\x 100/] 2.1.9. Bahuvedaniya1 suttaæ. Evaæ me sutaæ, ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho pa¤cakaÇgo thapati yenÃyasmà udÃyi tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ udÃyiæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho pa¤cakaÇgo thapati Ãyasmantaæ udÃyiæ etadavoca: 'Kati nu kho bhante udÃyi vedanà vuttà bhagavatÃ'ti. Tisso kho thapati.2 Vedanà vuttà bhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedanÃ. [PTS Page 397] [\q 397/] imà kho thapati tisso vedanà vuttà bhagavatÃti. Na kho bhante udÃyi tisso vedanà vuttà bhagavatÃ, dve vedanà vuttà bhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, yÃyaæ bhante adukkhamasukhà vedanÃ, santasmiæ esà païÅte sukhe vuttà bhagavatÃti. Dutiyampi kho Ãyasmà udÃyi pa¤cakaÇgaæ thapatiæ etadavoca: na kho thapati2 dve vedanà vuttà bhagavatÃ, tisso vedanà vuttà bhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedanÃ. Imà kho thapati, tisso vedanà vuttà bhagavatÃti. Dutiyampi kho pa¤cakaÇgo thapati Ãyasmantaæ udÃyiæ etadavoca: na kho bhante udÃyi tisso vedanà vuttà bhagavatÃ, dve vedanà vuttà bhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ. YÃyaæ bhante adukkhamasukhà vedanÃ, santasmiæ esà païÅte sukhe vuttà bhagavatÃti. Tatiyampi kho Ãyasmà udÃyi pa¤cakaÇgaæ thapatiæ etadavoca: na kho thapati2 dve vedanà vuttà bhagavatÃ, tisso vedanà vuttà bhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedanÃ. Imà kho thapati, tisso vedanà vuttà bhagavatÃti. Tatiyampi kho pa¤cakaÇgo thapati Ãyasmantaæ udÃyiæ etadavoca: na kho bhante udÃyi tisso vedanà vuttà bhagavatÃ, dve vedanà vuttà bhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ. YÃyaæ bhante adukkhamasukhà vedanÃ, santasmiæ esà païÅte sukhe vuttà bhagavatÃti. Neva kho asakkhi Ãyasmà udÃyi pa¤cakaÇgaæ thapatiæ sa¤¤Ãpetuæ. Na panÃsakkhi pa¤cakaÇgo thapati Ãyasmantaæ udÃyiæ sa¤¤Ãpetuæ. Assosi kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmato udÃyissa pa¤cakaÇgena thapatinà saddhiæ imaæ kathà sallÃpaæ. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando yÃvatako ahosi. ùyasmato udÃyissa pa¤cakaÇgena thapatinà saddhiæ kathÃsallÃpo, taæ sabbaæ bhagavato Ãrocesi. Evaæ vutte bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: ------------------------ 1. BahuvedanÅya-machasaæ 2. Gahapati-syÃ.[PTS] [BJT Page 102] [\x 102/] Santaæyeva kho Ãnanda pariyÃyaæ pa¤cakaÇgo thapati udÃyissa nÃbbhanumodi. Santaæ yeva ca pana pariyÃyaæ udÃyi pa¤cakaÇgassa thapatissa nÃbbhanumodi. DvepÃnanda vedanà vuttà mayà [PTS Page 398] [\q 398/] pariyÃyena, tissopi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, pa¤capi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, chapi vedanà vuttà mayà pariyÃyena. AÂÂhÃrasapi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, chattiæsÃpi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, aÂÂhasatampi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, evaæ pariyÃya desito kho Ãnanda mayà dhammo. Evaæ pariyÃyadesite kho Ãnanda mayà dhamme ye a¤¤ama¤¤assa subhÃsitaæ sulapitaæ na samanujÃnissanti, na samanuma¤¤issanti, na samanumodissanti, tesametaæ pÃÂikaÇkhaæ: bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharissanti. Evaæ pariyÃya desito kho Ãnanda mayà dhammo. Evaæ pariyÃya desite kho Ãnanda mayà dhamme ye a¤¤ama¤¤assa subhÃsitaæ sulapitaæ samanujÃnissanti, samanuma¤¤issanti, samanumodissanti, tesametaæ pÃÂikaÇkhaæ: samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà viharissantÅti. Pa¤ca kho ime Ãnanda kÃmaguïÃ, katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, ghÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, jivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, kÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyà ime kho Ãnanda pa¤ca kÃmaguïÃ. Yaæ kho Ãnanda ime pa¤cakÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ idaæ vuccati kÃmasukhaæ. Yo kho Ãnanda evaæ vadeyya: etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti. Idamassa nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu: atthÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Katama¤cÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca: idhÃnanda bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, idaæ kho Ãnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Yo kho Ãnanda evaæ vadeyya: etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idamassa nÃnujÃnÃmi. [PTS Page 399] [\q 399/] taæ kissa hetu: atthÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Katama¤cÃnanda etamhÃsukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca: idhÃnanda bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, idaæ kho Ãnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. [BJT Page 104] [\x 104/] Yo kho Ãnanda evaæ vadeyya: etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idamassa nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu: atthÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Katama¤cÃnanda etamhÃsukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca: idhÃnanda bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti. Taæ1 tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho Ãnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Yo kho Ãnanda evaæ vadeyya: etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idamassa nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu: atthÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Katama¤cÃnanda etamhÃsukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca: idhÃnanda bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho Ãnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Yo kho Ãnanda evaæ vadeyya: etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idamassa nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu: atthÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Katama¤cÃnanda etamhÃsukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca: idhÃnanda bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Idaæ kho Ãnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Yo kho Ãnanda evaæ vadeyya: etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idamassa nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu: atthÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Katama¤cÃnanda etamhÃsukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca: idhÃnanda bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïa'nti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Idaæ kho Ãnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Yo kho Ãnanda evaæ vadeyya: etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idamassa nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu: atthÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Katama¤cÃnanda etamhÃsukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca: idhÃnanda bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Idaæ kho Ãnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. [PTS Page 400] [\q 400/] Yo kho Ãnanda evaæ vadeyya: etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idamassa nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu: atthÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Katama¤cÃnanda etamhÃsukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca: idhÃnanda bhikkhu sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Idaæ kho Ãnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Yo kho Ãnanda evaæ vadeyya: etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idamassa nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu: atthÃnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Katama¤cÃnanda etamhÃsukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca: idhÃnanda bhikkhu sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Idaæ kho Ãnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. ------------------------- 1.TatiyajjhÃnaæ-sÅmu. [BJT Page 106] [\x 106/] hÃnaæ kho panetaæ Ãnanda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samaïo gotamo Ãha. Ta¤ca sukhasmiæ pa¤¤Ãpeti. Tayidaæ kiæsu, tayidaæ kathaæsÆti. Evaæ vÃdino Ãnanda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: na kho Ãvuso bhagavà sukhaæyeva vedanaæ sandhÃya sukhasmiæ pa¤¤Ãpeti. Api cÃvuso yattha yattha sukhaæ upalabbhati. Yahiæ yahiæ taæ taæ tathÃgato sukhasmiæ pa¤¤ÃpetÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà Ãnando bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. Bahuvedaniya1 suttaæ navamaæ. ------------------------ 1.Bahu vedanÅya-machasaæ. [BJT Page 108] [\x 108/] 2.1.10 Apaïïaka suttaæ. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena sÃlà nÃma kosalÃnaæ brÃhmaïagÃmo tadavasari. Assosuæ kho sÃleyyakà brÃhmaïa gahapatikÃ: samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito kosalesu cÃrikaæ caramÃno [PTS Page 401] [\q 401/] mahatà bhikkhu saÇghena saddhiæ sÃlaæ1 anuppatto. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ. Kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ'ti. Atha kho sÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu: upasaÇkamitvà appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce yena bhagavà tena¤jaliæ panÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce bhagavato santike nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho sÃleyyake brÃhmaïagahapatike bhagavà etadavoca: atthi pana vo gahapatayo koci manÃpo satthà yasmiæ vo ÃkÃravatÅ saddhà paÂiladdhÃti. Natthi kho no bhante koci manÃpo satthÃ, yasmiæ no ÃkÃravatÅ saddhà paÂiladdhÃti. ManÃpaæ vo gahapatayo satthÃraæ alabhantehi ayaæ apaïïako dhammo samÃdÃya vattitabbo apaïïako hi gahapatayo dhammo samatto sÃmÃdinno so vo bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Katamo ca gahapatayo apaïïako dhammo: santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: natthi dinnaæ natthi yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ2 kammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paro loko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃmhaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti. Tesaæyeva kho gahapatayo ------------------------ 1.SÃÊÃ-sÅmu. 2. SukatadukkaÂÃnaæ-machasaæ. [BJT Page 110] [\x 110/] SamaïabrÃhmaïÃnaæ eke [PTS Page 402] [\q 402/] samaïabrÃhmaïà ujuvipaccanÅkavÃdÃ, te evamÃhaæsu: atthi dinnaæ, atthi yiÂÂhaæ, atthi hutaæ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, atthi ayaæ loko, atthi paro loko, atthi mÃtÃ, atthi pitÃ, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti. Taæ kiæ ma¤¤atha gahapatayo nanu'me samaïabrÃhmaïà a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdÃti. Evaæ bhante. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ diÂÂhino natthi dinnaæ, natthi yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paro loko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti. Tesametaæ pÃÂikaÇkhaæ: yamidaæ kÃyasucaritaæ vacÅsucaritaæ manosucaritaæ, ime tayo kusale dhamme abhinivajjetvà yamidaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ, ime tayo akusale dhamme samÃdÃya vattissanti. Taæ kissa hetu: na hi te bhonto samaïabrÃhmaïà passanti akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ. KusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ natthi paro lokotissa diÂÂhi hoti, sÃssa hoti micchÃdiÂÂhi, santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ natthi paro lokoti saÇkappeti, svÃssa hoti micchÃsaÇkappo. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ natthi paro lokoti vÃcaæ bhÃsati, sÃssa hoti micchÃvÃcÃ. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ natthi paro lokoti Ãha. Ye te arahanto paralokaviduno tesamayaæ paccanÅkaæ karoti. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ natthi paro lokoti Ãha. Ye te arahanto paralokaviduno tesamayaæ paccanÅkaæ karoti. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ natthi paro lokoti paraæ sa¤¤Ãpeti.1 SÃssa hoti asaddhammasa¤¤atti tÃya ca pana asaddhammasa¤¤attiyà attÃnukkaæseti. Paraæ vambheti. Iti pubbeva kho panassa susÅlyaæ pahÅnaæ hoti, dussÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ, aya¤ca micchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà ariyÃnaæ paccanÅkatà asaddhammasa¤¤atti attukkaæsanà paravambhanÃ. Evaæsime2 aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti micchÃdiÂÂhipaccayÃ. [PTS Page 403] [\q 403/] Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: sace kho natthi paro loko evamayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà sotthimattÃnaæ karissati. Sace kho atthi paro loko evamayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjissati. KÃmaæ kho panamÃhu: paro loko hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ. Atha ca panÃ'yaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho: dussÅlo purisapuggalo micchÃdiÂÂhi natthikavÃdoti. Sace kho attheva paro loko, evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaliggaho: ya¤ca diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho, ya¤ca kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjissati. EvamassÃ'yaæ apaïïako dhammo dussamatto samÃdinno ekaæsaæ pharitvà tiÂÂhati. Ri¤cati kusalaæ ÂhÃnaæ. ------------------------- 1. Sa¤¤apeti-sÅmu.Syà 2. Evamassime-machasaæ. [BJT Page 112] [\x 112/] Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ diÂÂhino: atthi dinnaæ, atthi yiÂÂhaæ, atthi hutaæ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, atthi ayaæ loko, atthi paro loko, atthi mÃtÃ, atthi pitÃ, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti. Tesametaæ pÃÂikaÇkhaæ: yamidaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ ime tayo akusale dhamme abhinivajjetvà yamidaæ kÃyasucaritaæ. VacÅsucaritaæ manosucaritaæ, ime tayo kusale dhamme samÃdÃya vattissanti taæ kissa hetu: passanti hi te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ 'atthi paro loko' tissa diÂÂhi hoti. SÃssa hoti sammÃdiÂÂhi. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ 'atthi paro loko'ti saÇkappeti, svÃssa hoti sammÃsaÇkappo. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ 'atthi paro loko'ti vÃcaæ bhÃsati, sÃssa hoti sammÃvÃcÃ. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ 'atthi paro loko'ti Ãha. Ye te arahanto paralokaviduno tesamayaæ na paccanÅkaæ karoti. Santaæyeva kho pana paraæ lokaæ 'atthi paro loko'ti [PTS Page 404] [\q 404/] paraæ sa¤¤Ãpeti, sÃssa hoti saddhammasa¤¤atti. TÃya ca pana saddhammasa¤¤attiyà nevattÃnukkaæseti. Na paraæ vambheti. Iti pubbeva kho panassa dussÅlyaæ pahÅnaæ hoti. SusÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ, aya¤ca sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà ariyÃnaæ apaccanÅkatà saddhammasa¤¤atti. Anattukkaæsanà aparavambhanÃ. Evaæsime1 aneke kusalà dhammà sambhavanti sammÃdiÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: sace kho atthi paro loko evamayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissati. KÃmaæ kho panamÃhu paro loko, hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ. Atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso 'sÅlavà purisapuggalo sammÃdiÂÂhÅ atthikavÃdo'ti. Sace kho attheva paro loko, evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaÂaggaho: ya¤ca diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso, ya¤ca kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissati. EvamassÃyaæ apaïïako dhammo susamatto samÃdinno ubhayaæsaæ pharitvà tiÂÂhati. Ri¤cati akusalaæ ÂhÃnaæ. Santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ diÂÂhino: karoto2 kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato3 socayato socÃpayato kilamato kilamÃpayato phandato phandÃpayato pÃïamatipÃtayato4 adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto paripanthe tiÂÂhato paradÃraæ -------------------------- 1. Evamassime-machasaæ 2. Karato - sÅmu.SyÃ. 3. PÃcÃpayato-machasaæ ,pacÃpayato-syÃ. 4. PÃïamatipÃpayato-sÅmu. PÃïamatipÃtÃpayato-syÃ. [BJT Page 114] [\x 114/] Gacchato musà bhaïato, karoto na karÅyati pÃpaæ, khurapariyantena cepi cakkena yo imissà paÂhaviyÃ1 pÃïe ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kareyya. Natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthi pÃpassa Ãgamo. Dakkhiïa¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃpento pacanto pÃcento. Natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthi pÃpassa Ãgamo, uttara¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya dadanto dÃpento yajanto yÃjento2. Natthi tato nidÃnaæ pu¤¤aæ, natthi pu¤¤assa Ãgamo. DÃnena damena sa¤¤amena saccavajjena natthi pu¤¤aæ, natthi pu¤¤assa Ãgamoti. Tesaæyeva kho gahapatayo samaïabrÃhmaïÃnaæ eke samaïabrÃhmaïà [PTS Page 405] [\q 405/] ujuvipaccanÅkavÃdÃ. Te evamÃhaæsu: karoto kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato socayato socÃpayato kilamato kilamÃpayato phandato phandÃpayato pÃïamatipÃtayato adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto paripanthe tiÂÂhato paradÃraæ gacchato musà bhaïato. Karoto karÅyati pÃpaæ, khurapariyantena cepi cakkena yo imissà paÂhaviyà pÃïe ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kareyya, atthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, atthi pÃpassa Ãgamo. Dakkhiïa¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃpento pacanto pÃcento. Atthi tato nidÃnaæ pÃpaæ atthi pÃpassa Ãgamo. Uttara¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya dadanto dÃpento yajanto yÃjento dÃnena damena saæyamena saccavajjena.3 Atthi pu¤¤aæ, atthi pu¤¤assa Ãgamoti. Taæ kimma¤¤atha gahapatayo: nanume samaïabrÃhmaïà a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdÃti. Evaæ bhante. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ diÂÂhino: karoto kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato socayato socÃpayato kilamato kilamÃpayato phandato phandÃpayato pÃïamatipÃtayato adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto paripanthe tiÂÂhato paradÃraæ gacchato musà bhaïato. Karoto na karÅyati pÃpaæ, khurapariyantena cepi cakkena yo imissà paÂhaviyà pÃïe ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kareyya, natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthi pÃpassa Ãgamo, dakkhiïa¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃpento pacanto pÃcento natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthi pÃpassa Ãgamo. Uttara¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya, dadanto dÃpento yajanto yÃjento, natthi tato nidÃnaæ pu¤¤aæ, natthi pu¤¤assa Ãgamo. DÃnena damena saæyamena saccavajjena natthi pu¤¤aæ, natthi pu¤¤assa Ãgamoti. Tesametaæ pÃÂikaÇkhaæ: yamidaæ kÃyasucaritaæ vacÅsucaritaæ manosucaritaæ, ime tayo kusale dhamme abhinivajjetvà yamidaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ -------------------------- 1.PathaviyÃ-machasaæ. 2.YÃjÃpento-machasaæ. SyÃ. 3. SaccavÃcena-machasaæ. [BJT Page 116] [\x 116/] Manoduccaritaæ, ime tayo akusale dhamme samÃdÃya vattissanti. Taæ kissa hetu: na hi te bhonto samaïabrÃhmaïà passanti akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ. KusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. Santaæyeva kho pana kiriyaæ 'natthi kiriyÃ'tissa diÂÂhi hoti. SÃssa hoti micchÃdiÂÂhi. Santaæyeva kho pana kiriyaæ natthi kiriyÃ'ti saÇkappeti, svÃssa hoti micchà saÇkappo. Santaæyeva kho pana kiriyaæ 'natthi kiriyÃ'ti vÃcaæ bhÃsati, sÃssa hoti micchÃvÃcÃ. Santaæ yeva kho pana kiriyaæ 'natthi kiriyÃ'ti Ãha. Ye te arahanto kiriyavÃdà tesamayaæ paccanÅkaæ karoti. Santaæyeva kho pana kiriyaæ natthi kiriyÃti paraæ sa¤¤Ãpeti. SÃssa hoti asaddhammasa¤¤atti. TÃya ca pana asaddhammasa¤¤attiyà attÃnukkaæseti. Paraæ vambheti. Iti pubbe kho panassa susÅlyaæ pahÅnaæ hoti, dussÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ. Aya¤ca [PTS Page 406] [\q 406/] micchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà ariyÃnaæ paccanÅkatà asaddhammasa¤¤atti attukkaæsanà paravambhanà evaæsime aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti micchÃdiÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: sace kho natthi kiriyÃ. Evamayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà sotthimattÃnaæ karissati. Sace so atthi kiriyÃ. Evamayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa hedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjissati. KÃmaæ kho panamÃhu kiriyà hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho, dussÅlo purisapuggalo micchÃdiÂÂhi akiriyavÃdoti. Sace kho attheva kiriyÃ. Evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaliggaho, ya¤ca diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho, ya¤ca kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjissati. EvamassÃyaæ apaïïako dhammo dussamatto samÃdinno ekaæsaæ pharitvà tiÂÂhati. Ri¤cati kusalaæ ÂhÃnaæ. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ diÂÂhino: karoto kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato socayato socÃpayato kilamato kilamÃpayato phandato phandÃpayato pÃïamatipÃtayato adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto paripanthe tiÂÂhato paradÃraæ gacchato musà bhaïato karoto karÅyati pÃpaæ. Khurapariyantena cepi cakkena yo imissà paÂhaviyà pÃïe ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kareyya. Atthi tato nidÃnaæ pÃpaæ atthi pÃpassa Ãgamo. Dakkhiïa¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃpento pacanto pÃcento, atthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, atthi pÃpassa Ãgamo. Uttara¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya dadanto dÃpento yajanto yÃjento, atthi tato nidÃnaæ pu¤¤aæ, atthi pu¤¤assa Ãgamo. DÃnena damena saæyamena saccavajjena atthi pu¤¤aæ, atthi pu¤¤assa Ãgamoti. Tesametaæ. [BJT Page 118] [\x 118/] PÃÂikaÇkhaæ: yamidaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ, ime tayo akusale dhamme abhinivajjetvà yamidaæ kÃyasucaritaæ vacÅsucaritaæ manosucaritaæ, ime tayo kusale dhamme samÃdÃya vattissanti. Taæ kissa hetu: passanti hi te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ. KusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. Santaæyeva kho pana kiriyaæ 'atthi kiriyÃ'tissa diÂÂhi hoti. SÃssa hoti sammÃdiÂÂhi. Santaæyeva kho pana kiriyaæ 'atthi kiriyÃ'ti saÇkappeti. SvÃssa hoti sammÃsaÇkappo. Santaæyeva kho pana kiriyaæ 'atthi kiriyÃ'ti vÃcaæ bhÃsati. SÃssa hoti sammÃvÃcÃ. Santaæyeva kho pana atthi kiriyÃti Ãha. Ye te arahanto kiriyavÃdà tesamayaæ na paccanÅkaæ karoti. Santaæ yeva kho pana kiriyaæ 'atthi kiriyÃ'ti paraæ sa¤¤apeti. SÃssa hoti saddhammasa¤¤atti. [PTS Page 407] [\q 407/] tÃya ca pana saddhammasa¤¤attiyà nevattÃnukkaæseti. Na paraæ vambheti. Iti pubbeva kho panassa dussÅlyaæ pahÅnaæ hoti. SusÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ. Aya¤ca sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà ariyÃnaæ apaccanÅkatà saddhammasa¤¤atti anattukkaæsanà aparavambhanÃ. Evaæsime aneke kusalà dhammà sambhavanti sammÃdiÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati. Sace kho atthi kiriyà evamayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissati. KÃmaæ kho panamÃhu kiriyÃ, hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ. Atha ca panÃ'yaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso sÅlavà purisapuggalo sammÃdiÂÂhi kiriyavÃdoti. Sace kho attheva kiriyÃ, evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaÂaggaho, ya¤ca diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso, ya¤ca kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissati. EvamassÃyaæ apaïïako dhammo susamatto samÃdinno ubhayaæsaæ pharitvà tiÂÂhati. Ri¤cati akusalaæ ÂhÃnaæ. Santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ diÂÂhino: natthi hetu natthi paccayo sattÃnaæ saÇkilesÃya, ahetu appaccayà sattà saÇkilissanti natthi hetu, natthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyà ahetu appaccayà sattà visujjhanti. Natthi balaæ natthi viriyaæ natthi purisathÃmo natthi purisaparakkamo. Sabbe sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyà niyati saÇgatibhÃvapariïatÃ1 chassevÃbhijÃtisu sukhadukkhaæ paÂisaævedentÅti. Tesaæ yeva kho gahapatayo samaïabrÃhmaïÃnaæ eke samaïabrÃhmaïà ujuvipaccanÅkavÃdÃ, te evamÃhaæsu: atthi hetu atthi paccayo sattÃnaæ saÇkilesÃya, sahetu sappaccayà sattà saÇkilissanti. Atthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ. Sahetu sappaccayà sattà visujjhanti. Atthi balaæ atthi viriyaæ atthi purisathÃmo atthi purisaparakkamo, na sabbe2 sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyÃ3 niyatisaÇgatibhÃvapariïatà chassevÃbhijÃtisu sukhadukkhaæ paÂisaævedentÅti. Taæ kiæ ma¤¤atha gahapatayo: [PTS Page 408] [\q 408/] nanume samaïabrÃhmaïà a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdÃti. Evaæ bhante. ------------------------- 1. NiyatisaÇgati sabhÃvaparinatÃ-sÅmu. 2, Sabbe-syÃ. 3.Savasà sabalà savirayÃ-syà avÅriyÃ-machasaæ. [BJT Page 120] [\x 120/] Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ diÂÂhino: natthi hetu natthi paccayo sattÃnaæ saÇkilesÃya, ahetu appaccayà sattà saÇkilissanti natthi hetu, natthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyà ahetu appaccayà sattà visujjhanti. Natthi balaæ natthi viriyaæ natthi purisathÃmo natthi purisaparakkamo. Sabbe sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyà niyati saÇgatibhÃvapariïatà chassevÃbhijÃtisu sukhadukkhaæ paÂisaævedentÅti. Tesametaæ pÃÂikaÇkhaæ: yamidaæ kÃyasucaritaæ vacÅsucaritaæ manosucaritaæ ime tayo kusale dhamme abhinivajjetvà yamidaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ. Ime tayo akusale dhamme samÃdÃya vattissanti. Taæ kissa hetu: na hi te bhonto samaïabrÃhmaïà passanti akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. Santaæyeva kho pana hetu natthi hetÆ'tissa diÂÂhi hoti. SÃssa hoti micchÃdiÂÂhi. Santaæ yeva kho pana hetu natthi hetÆ'ti saÇkappeti. SvÃssa hoti micchÃsaÇkappo. Santaæyeva kho pana hetu natthi hetÆ'ti vÃcaæ bhÃsati. SÃssa hoti micchÃvÃcÃ. Santaæ yeva kho pana hetu natthi hetÆ'ti Ãha. Ye te arahanto hetuvÃdà tesamayaæ paccanÅkaæ karoti, santaæyeva kho pana hetu natthi hetÆ'ti paraæ sa¤¤apeti. SÃssa hoti asaddhammasa¤¤atti. TÃya ca pana asaddhammasa¤¤attiyà attÃnukkaæseti. Paraæ vambheti. Iti pubbe va kho panassa susÅlyaæ pahÅnaæ hoti, dussÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ. Aya¤ca micchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà ariyÃnaæ paccanÅkatà asaddhammasa¤¤atti attukkaæsanà paravambhanÃ: evaæsime aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti micchÃdiÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: sace kho natthi hetu, evamayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà sotthimattÃnaæ karissati, sace kho atthi hetu, evamayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjissati. KÃmaæ kho pana mÃhu hetu. Hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ. Atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho dussÅlo purisapuggalo micchÃdiÂÂhi ahetuvÃdo'ti1 sace kho attheva hetu. Evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha [PTS Page 409] [\q 409/] kaliggaho: ya¤ca diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho, ya¤ca kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ. VinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjissati. EvamassÃ'yaæ apaïïako dhammo dussamatto samÃdinno ekaæsaæ pharitvà tiÂÂhati. Ri¤cati kusalaæ ÂhÃnaæ2. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ diÂÂhino:atthi hetu atthi paccayo sattÃnaæ saÇkilesÃya, sahetu sappaccayà sattà saÇkilissanti. Atthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ. Sahetu sappaccayà sattà visujjhanti. Atthi balaæ atthi viriyaæ atthi purisathÃmo atthi purisaparakkamo, na sabbe2 sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyà niyatisaÇgatibhÃvapariïatà chassevÃbhijÃtisu sukhadukkhaæ paÂisaævedentÅti. Tesametaæ pÃÂikaÇkhaæ: yamidaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ mano duccaritaæ, ime tayo akusale dhamme abhinivajjetvÃ. Yamidaæ kÃyasucaritaæ vacÅsucaritaæ manosucaritaæ, ime tayo kusale dhamme samÃdÃya vattissanti taæ kissa hetu: passanti hi te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ santaæyeva kho pana hetu atthi hetutissa diÂÂhi hoti, sÃssa hoti sammÃdiÂÂhi. --------------------------- 1. AhetukavÃdoti-machasaæ,syà 2. KusalaÂÂhÃnaæ-syÃ. [BJT Page 122] [\x 122/] Santaæyeva kho pana hetu atthi hetÆ'ti saÇkappeti. SvÃssa hoti sammÃsaÇkappo. Santaæyeva kho pana hetu atthi hetÆti vÃcaæ bhÃsati, sÃssa hoti sammÃvÃcÃ. Santaæyeva kho pana hetuæ atthi hetÆti Ãha. Ye te arahanto hetuvÃdà tesama'yaæ na paccanÅkaæ karoti. Santaæyeva kho pana hetuæ atthi hetÆti paraæ sa¤¤apeti. SÃssa hoti saddhammasa¤¤atti. TÃya ca pana saddhammasa¤¤attiyà nevattÃnukkaæseti, na paraæ vambheti iti pubbeva kho panassa dussÅlyaæ pahÅnaæ hoti. SusÅlaæ paccupaÂÂhitaæ aya¤ca sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà ariyÃnaæ apaccanÅkatà saddhammasa¤¤atti anattukkaæsanà aparavambhanÃ. Evaæsime1 aneke kusalà dhammà sambhavanti sammÃdiÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: sace kho atthi hetu, evamayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissati. KÃmaæ kho pana mÃhu hetu. Hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ. Atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso: sÅlavà purisapuggalo sammÃdiÂÂhi hetuvÃdo'ti. Sace kho attheva [PTS Page 410] [\q 410/] hetu.2 Evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaÂaggaho: ya¤ca diÂÂheva dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso, ya¤ca kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissati. EvamassÃyaæ apaïïako dhammo susamatto samÃdinno ubhayaæsaæ pharitvà tiÂÂhati. Ri¤cati kusalaæ ÂhÃnaæ. Santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ diÂÂhino: 'natthi sabbaso ÃruppÃ'ti. Tesaæyeva kho gahapatayo samaïabrÃhmaïÃnaæ eke samaïabrÃhmaïà ujuvipaccanÅkavÃdÃ. Te evaæ mÃhaæsu: 'atthi sabbaso ÃruppÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤atha gahapatayo nanume samaïabrÃhmaïà a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdÃti - evambhante. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino 'natthi sabbaso ÃruppÃ'ti. Idamme adiÂÂhaæ, yepi te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino 'atthi sabbaso ÃruppÃ'ti. Idamme aviditaæ. Aha¤ceva kho pana ajÃnanto apassanto ekaæsena ÃdÃya vohareyyaæ: 'idameva saccaæ moghama¤¤anti. Nametaæ assa patirÆpaæ. Ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaædiÂÂhino 'natthi sabbaso ÃruppÃ'ti. Sace tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ. hÃnametaæ vijjati. Ye te devà rÆpino manomayà apaïïakamme tatruppatti bhavissati. Ye pana te bhonto samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino 'atthi sabbaso ÃruppÃ'ti. Sace tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ. hÃnametaæ vijjati ye te devà arÆpino sa¤¤ÃmayÃ, apaïïakamme tatruppatti bhavissati. Dissante3 kho pana rÆpÃdhikaraïaæ daï¬ÃdÃnasatthÃdÃna -kalaha - viggaha - vivÃdatuvantuvampesu¤¤amusÃvÃdÃ. Natthi kho panetaæ sabbaso arÆpeti. So iti paÂisaÇkhÃya rÆpÃnaæyeva nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya paÂipanno hoti. ------------------------- 1. Evamassime-machasaæ 2.Atthi hetu-machasaæ 3. Dissanti-machasaæ. [BJT Page 124] [\x 124/] Santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: natthi sabbaso bhavanirodho'ti. Tesaæyeva kho gahapatayo samaïabrÃhmaïÃnaæ eke samaïabrÃhmaïà ujuvipaccanÅkavÃdà te evamÃhaæsu: atthi [PTS Page 411] [\q 411/] sabbaso bhavanirodho'ti. Taæ kimma¤¤atha gahapatayo nanume samaïabrÃhmaïà a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdÃti. Evaæ bhante. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino: evaædiÂÂhino: natthi sabbaso bhavanirodho'ti. Idaæ me adiÂÂhaæ, yepi te bhonto samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: 'atthi sabbaso bhavanirodho'ti. Idamme aviditaæ. Ahaæ¤ceva kho pana ajÃnanto apassanto ekaæsena ÃdÃya vohareyyaæ: 'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. Na metaæ assa patirÆpaæ ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino 'natthi sabbaso bhava bhavanirodho'ti sace tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ. hÃnametaæ vijjati. Ye te devà arÆpino sa¤¤Ãmayà apaïïakamme tatruppatti bhavissati. Ye pana te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino 'atthi sabbaso bhavanirodho'ti. Sace tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ. hÃnametaæ vijjati yaæ diÂÂheva dhamme parinibbÃyissÃmi. Ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: 'natthi sabbaso bhavanirodho'ti. Tesamayaæ diÂÂhi sÃrÃgÃya1 santike, saæyogÃya santike, abhinandanÃya santike, ajjhosÃnÃya santike, upÃdÃnÃya santike. Ye pana te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: 'atthi sabbaso bhavanirodho'ti. Tesamayaæ diÂÂhi asÃrÃgÃya santike asaæyogÃya santike anabhinandanÃya santike anajjhosÃnÃya santike anupÃdÃnÃya santiketi. So itipaÂisaÇkhÃya bhavÃnaæyeva nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya paÂipanno hoti. CattÃrome gahapatayo puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ, katame cattÃro: idha gahapatayo ekacco puggalo attantapo hoti attaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Idha gahapatayo ekacco puggalo parantapo hoti paraparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Idha gahapatayo ekacco puggalo attantapo ca hoti attaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Idha gahapatayo ekacco puggalo nevattantapo hoti nÃttaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. [PTS Page 412] [\q 412/] so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati. ------------------------ 1.SarÃgÃya-syÃæ [BJT Page 126] [\x 126/] Katamo ca gahapatayo puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto: idha gahapatayo ekacco puggalo acelako hoti muttÃcÃro, hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko, na tiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ, na uddissa kaÂaæ, na nimantanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà patigaïhÃti. Na khaÊopimukhà patigaïhÃti. Na eÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saÇkittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrÅnÅ, na macchaæ, na maæsaæ, na suraæ, na merayaæ, na thusodakaæ pibati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko. SattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko. EkissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅhi yÃpeti, sattahipi dattÅhi yÃpeti, ekÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÅhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati so sÃkabhakkho và hoti, sÃmÃkabhakkho và hoti. NÅvÃrabhakkho và hoti. Daddulabhakkho và hoti. HaÂabhakkho và hoti, kaïabhakkho và hoti. ùcÃmabhakkho và hoti. Pi¤¤Ãkabhakkho và hoti. Tiïabhakkho và hoti. Gomayabhakkho và hoti. VanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattapalabhojÅ. So sÃïÃnipi dhÃreti. MasÃïÃnipi dhÃreti. ChavadussÃnipi dhÃreti. PaæsukÆlÃnipi dhÃreti. TirÅÂÃnipi dhÃreti. AjinÃnipi dhÃreti. Ajinakkhipampi dhÃreti. KusacÅrampi dhÃreti. VÃkacÅrampi dhÃreti. EÊakacÅrampi dhÃreti. Kesakambalampi dhÃreti. VÃÊakambalampi dhÃreti. UlÆkapakkhampi dhÃreti. Kesamassulocakopi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto. UbbaÂÂakopi hoti ÃsanapaÂikkhitto. UkkuÂikopi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto. KaïÂakÃpassayikopi hoti kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti. SÃyatatiyakampi udakorohaïÃnuyogamanuyutto viharati. Iti evarÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyogamanuyutto viharati. Ayaæ vuccati gahapatayo puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Katamo ca gahapatayo puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto: idha gahapatayo ekacco puggalo orabbhiko hoti, sÆkariko sÃkuntiko mÃgaviko luddo macchaghÃtako coro coraghÃtako bandhanÃgÃriko, ye và pana¤¤epi keci kurÆrakammantÃ, ayaæ vuccati gahapatayo puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Katamo ca gahapatayo puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto: idha gahapatayo ekacco puggalo rÃjà và hoti khattiyo muddhÃvasitto, brÃhmaïo và mahÃsÃÊo ,so puratthimena nagarassa navaæ santhÃgÃraæ kÃrÃpetvà kesamassuæ ohÃretvà kharÃjinaæ nivÃsetvà sappitelena kÃyaæ abbha¤jitvà migavisÃïena piÂÂhiæ kaï¬ÆvamÃno santhÃgÃraæ pavisati saddhiæ mahesiyà brÃhmaïena ca purohitena. So tattha anantarahitÃya bhÆmiyà haritupattÃya seyyaæ kappeti, ekissà gÃviyà sarÆpavacchÃya yaæ ekasmiæ thane khÅraæ hoti, tena rÃjà yÃpeti. Yaæ dutiyasmiæ thane khÅraæ hoti, tena mahesÅ yÃpeti. Yaæ tatiyasmiæ thane khÅraæ hoti tena brÃhmaïo purohito yÃpeti. Yaæ catutthasmiæ thane khÅraæ hoti, tena aggiæ juhanti. Avasesena vacchako yÃpeti, so evamÃha: ettakà usabhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà vacchatarà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà vacchatariyo ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà ajà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà urabbhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà rukkhà chijjantu yÆpatthÃya, ettakà dabbà lÆyantu barihisatthÃyÃti. Yepassa te honti dÃsÃti và pessÃti và kammakarÃti vÃ, tepi daï¬atajjità bhayatajjità assumukhà rudamÃnà parikammÃni karonti. Ayaæ vuccati gahapatayo puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Katamo ca gahapatayo puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sitabhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati: idha gahapatayà tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ, so imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, so dhammaæ deseti: ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato itipaÂisa¤cikkhati: sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjÅvasamÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti, ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisunaæ vÃcaæ pahÃya pisunÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahanà paÂivirato hoti Ãmakadha¤¤apaÂiggahanà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahanà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahanà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃpaÂiggahanà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÆteyyapahÅnagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakuÂamÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃciyogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, so yena yeneva pakkamati, samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi nÃma pakkhÅsakuïo yena yeneva ¬eti, sapattabhÃrova ¬eti. Evamevaæ bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. Yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati ghÃnindriyaæ, ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævaraæ paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati. Ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ panidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti, thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti, uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonte sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, [BJT Page 128] [\x 128/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe [PTS Page 413] [\q 413/] pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi pi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavà pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Ayaæ vuccati gahapatayo puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtÅbhuto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharatÅ'ti. Evaæ vutte sÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà bhagavantaæ etadavocuæ: abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya. Cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti. Evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. Ete mayaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsake no bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gateti. [PTS Page 414] [\q 414/] Apaïïaka suttaæ dasamaæ. Gahapati vaggo paÂhamo Tassa vaggassa uddÃnaæ KandaranÃgarasekhavato ca potaliyo puna jÅvakabhacco, UpÃli damatho kukkura abhayo bahuvedaniyÃpaïïakato dasamo. [BJT Page 130] [\x 130/] 2.2.1 AmbalaÂÂhika1 rÃhulovÃda suttaæ Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veluvane kalandakanivÃpe. Tena kho pana samayena Ãyasmà rÃhulo ambalaÂÂhikÃyaæ viharati. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yena ambalaÂÂhikà yenÃyasmà rÃhulo tenupasaÇkami. Addasà kho Ãyasmà rÃhulo bhagavantaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna Ãsanaæ pa¤¤Ãpesi2 udaka¤ca pÃdÃnaæ. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Nisajja pÃde pakkhÃlesi. ùyasmÃpi kho rÃhulo bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Atha kho bhagavà parittaæ udakÃvasesaæ udakÃdhÃne Âhapetvà Ãyasmantaæ rÃhulaæ Ãmantesi 'passasi no tvaæ rÃhula imaæ parittaæ udakÃvasesaæ udakÃdhÃne Âhapita'nti. Evambhante, evaæ parittaæ3 kho rÃhula tesaæ sÃma¤¤aæ yesaæ natthi sampajÃnamusÃvÃde lajjÃti. Atha kho bhagavà taæ parittaæ udakÃvasesaæ cha¬¬etvà Ãyasmantaæ rÃhulaæ Ãmantesi. 'Passasi no tvaæ rÃhula taæ parittaæ udakÃvasesaæ cha¬¬ita'nti. Evambhanteti. Evaæ cha¬¬itaæ kho rÃhula tesaæ sÃma¤¤aæ yesaæ natthi sampajÃnamusÃvÃde lajjÃti. Atha kho bhagavà taæ udakÃdhÃnaæ nikkujjitvà Ãyasmantaæ rÃhulaæ Ãmantesi passasi no tvaæ rÃhula imaæ udakÃdhÃnaæ nikkujjita'nti. Evambhante, evaæ nikkujjitaæ kho rÃhula tesaæ sÃma¤¤aæ, yesaæ natthi sampajÃnamusÃvÃde lajjÃti. Atha kho bhagavà taæ udakÃdhÃnaæ ukkujjitvà Ãyasmantaæ rÃhulaæ Ãmantesi. Passasi no tvaæ rÃhula imaæ udakÃdhÃnaæ rittaæ tucchanti. Evambhante. Evaæ rittaæ tucchaæ kho rÃhula tesaæ sÃma¤¤aæ yesaæ natthi sampajÃnamusÃvÃde lajjÃti. SeyyathÃpi rÃhula ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavÃ4 abhijÃto saÇgÃmÃvacaro. So5 saÇgÃmagato purimehipi pÃdehi kammaæ karoti, pacchimehipi pÃdehi kammaæ karoti, purimenapi kÃyena kammaæ karoti, pacchimenapi kÃyena kammaæ karoti, sÅsenapi kammaæ karoti, kaïïehipi kammaæ karoti, dantehipi kammaæ karoti, naÇguÂÂhenapi [PTS Page 415] [\q 415/] kammaæ karoti, rakkhateva soï¬aæ. Tattha hatthÃrohassa evaæ hoti: ayaæ kho ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavÃ4 abhijÃto saÇgÃmÃvacaro saÇgÃmagato purimehipi pÃdehi kammaæ karoti, pacchimehipi pÃdehi kammaæ karoti, purimenapi kÃyena kammaæ karoti, pacchimenapi kÃyena kammaæ karoti, sÅsenapi kammaæ karoti, kaïïehipi kammaæ karoti, dantehipi kammaæ karoti, naÇguÂÂhenapi kammaæ karoti, rakkhateva soï¬aæ, apariccattaæ kho ra¤¤o nÃgassa jÅvitanti. Yato kho rÃhula ------------------------ 1. AmbalaÂÂhakÃ-[PTS 2.] Pa¤¤apesi-sÅmu. 3. Parittakaæ-machasaæ 4. UrÆÊhavÃ-machasaæ,syÃ. 5. So-machasaæ (Ænaæ) [BJT Page 132] [\x 132/] Ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavÃ4 abhijÃto saÇgÃmÃvacaro. So saÇgÃmagato purimehipi pÃdehi kammaæ karoti, pacchimehipi pÃdehi kammaæ karoti, purimenapi kÃyena kammaæ karoti, pacchimenapi kÃyena kammaæ karoti, sÅsenapi kammaæ karoti, kaïïehipi kammaæ karoti, dantehipi kammaæ karoti, naÇguÂÂhenapi kammaæ karoti, soï¬Ãyapi kammaæ karoti. Tattha hatthÃrohassa evaæ hoti: ayaæ kho ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavÃ1 abhijÃto saÇgÃmÃvacaro saÇgÃmagato ayaæ kho ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavà abhijÃto saÇgÃmÃvacaro saÇgÃmagato purimehipi pÃdehi kammaæ karoti, pacchimehi pi pÃdehi kammaæ karoti, purimenapi kÃyena kammaæ karoti, pacchimenapi kÃyena kammaæ karoti, sÅsenapi kammaæ karoti, kaïïehipi kammaæ karoti, dantehipi kammaæ karoti, naÇguÂÂhenapi kammaæ karoti, soï¬Ãyapi kammaæ karoti. Pariccattaæ kho ra¤¤o nÃgassa jÅvitaæ, natthidÃni ki¤ci ra¤¤o nÃgassa karaïÅyanti. Evameva kho rÃhula yassa kassaci sampajÃnamusÃvÃde natthi lajjÃ, nÃhaæ tassa ki¤ci pÃpaæ2 akaraïÅyanti vadÃmi. TasmÃtiha rÃhula3 hassÃpi na musà bhaïissÃmÅ'ti evaæ hi te rÃhula sikkhitabbaæ. Taæ kimma¤¤asi rÃhula kimatthiyo ÃdÃsoti. Paccavekkhanattho bhanteti. Evameva kho rÃhula paccavekkhitvà paccavekkhitvà kÃyena kammaæ kÃtabbaæ, paccavekkhitvà paccavekkhitvà vÃcÃya kammaæ kÃtabbaæ, paccavekkhitvà paccavekkhitvà manasà kammaæ kÃtabbaæ4 Yadeva tvaæ rÃhula kÃyena kammaæ kattukÃmo ahosi5 tadeva te kÃyakammaæ paccavekkhitabbaæ: yannu kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ kattukÃmo, idaæ me kÃyakammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, paravyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. Sace tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ kattukÃmo, idamme kÃyakammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, paravyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. EvarÆpaæ te rÃhula kÃyena kammaæ sasakkaæ na karaïÅyaæ [PTS Page 416] [\q 416/] sace pana tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ kattukÃmo, idaæ me kÃyakammaæ nevattavyÃbÃdhÃya saævatteyya, na paravyÃbÃdhÃya saævatteyya, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævatteyya, kusalaæ idaæ kÃyakammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkanti. EvarÆpaæ te rÃhula kÃyena kammaæ karaïÅyaæ. Karontenapi te rÃhula kÃyena kammaæ tadeva te kÃyakammaæ paccavekkhitabbaæ: yannu kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ karomi. Idamme kÃyakammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. Sace tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ karomi, idamme kÃyakammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. PaÂisaæhareyyÃsi tvaæ rÃhula evarÆpaæ kÃyakammaæ. Sace pana tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ karomi, idamme kÃyakammaæ nevattavyÃbÃdhÃya saævattati, na paravyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævattati, kusalaæ idaæ kÃyakammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkanti. AnupadajjeyyÃsi tvaæ rÃhula evarÆpaæ kÃyakammaæ. ------------------------ 1.UrÆÊhavÃ-machasaæ,syà 2. PÃpaæ kammaæ- sÅmu, syà 3. Tasmà pana rÃhula-sÅmu. 4.Kattabbaæ-machasaæ 5. Hosi-sÅmu. [BJT Page 134] [\x 134/] KatvÃpi te rÃhula kÃyena kammaæ tadeva te kÃyakammaæ paccavekkhitabbaæ: yannu kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ akÃsiæ, idamme kÃyakammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. Sace tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ akÃsiæ, idamme kÃyakammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. EvarÆpaæ te rÃhula kÃyakammaæ satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu desetabbaæ, vivaritabbaæ, uttÃnÅkÃtabbaæ, desetvà vÅvaritvà uttÃnÅkatvà Ãyatiæ [PTS Page 417] [\q 417/] saævaraæ Ãpajjitabbaæ. Sace pana tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ akÃsiæ idamme kÃyakammaæ nevattavyÃbÃdhÃya saævattati, na paravyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævattati, kusalaæ idaæ kÃyakammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkanti. Teneva tvaæ rÃhula pÅtipÃmojjena vihareyyÃsi ahorattÃnusikkhÅ kusalesu dhammesu. Yadeva tvaæ rÃhula vÃcÃya kammaæ kattukÃmo ahosi.1 Tadeva te vacÅkammaæ paccavekkhitabbaæ: yannu kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ kattukÃmo, idamme vacÅkammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, paravyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. Sace tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ kattukÃmo, idamme vacÅkammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, paravyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. EvarÆpaæ te rÃhula vÃcÃya kammaæ sasakkaæ na karaïÅyaæ. Sace pana tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ kattukÃmo, idamme vacÅkammaæ nevattavyÃbÃdhÃya saævatteyya, na paravyÃbÃdhÃya saævatteyya, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævatteyya, kusalaæ idaæ vacÅkammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkanti. EvarÆpaæ te rÃhula vÃcÃya kammaæ karaïÅyaæ. Karontenapi te rÃhula vÃcÃya kammaæ tadeva te vacÅkammaæ paccavekkhitabbaæ: yannu kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ karomi, idamme vacÅkammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. Sace tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ karomi, idamme vacÅkammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati,2 paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. PaÂisaæhareyyÃsi tvaæ rÃhula evarÆpaæ vacÅkammaæ. Sace pana tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ karomi. Idamme vacÅkammaæ nevattavyÃbÃdhÃya [PTS Page 418] [\q 418/] saævattati, na paravyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævattati, kusalaæ idaæ vacÅkammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkanti. AnupadajjeyyÃsi tvaæ rÃhula evarÆpaæ vacÅkammaæ. ------------------------ 1.Hosi-sÅmu. 2.Saævatti-[PTS.] [BJT Page 136] [\x 136/] KatvÃpi te rÃhula vÃcÃya kammaæ tadeva te vacÅkammaæ paccavekkhitabbaæ: yannu kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ akÃsiæ, idamme vacÅkammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati.1 ParavyÃbÃdhÃyapi saævattati. UbhayabyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. Sace tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ akÃsiæ, idamme vacÅkammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. EvarÆpaæ te rÃhula vacÅkammaæ satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu desetabbaæ, vivaritabbaæ uttÃnÅkÃtabbaæ. Desetvà vivaritvà uttÃnÅkatvà Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjitabbaæ. Sace pana tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ akÃsiæ, idamme vacÅkammaæ nevattavyÃbÃdhÃya saævattati. Na paravyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævattati, kusalaæ idaæ vacÅkammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkanti. Teneva tvaæ rÃhula pÅtipÃmujjena vihareyyÃsi aho rattÃnusikkhÅ kusalesu dhammesu. Yadeva tvaæ rÃhula manasà kammaæ kattukÃmo ahosi.2 Tadeva te manokammaæ paccavekkhitabbaæ: yannu kho ahaæ idaæ manasà kammaæ kattukÃmo, idamme manokammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, paravyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. Sace tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ kattukÃmo, idamme manokammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, paravyÃbÃdhÃyapi saævatteyya, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævatteyya akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. EvarÆpaæ te rÃhula manasà kammaæ sasakkaæ na karaïÅyaæ. Sace pana tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho pana ahaæ idaæ manasà kammaæ kattukÃmo, idaæ me manokammaæ nevattavyÃbÃdhÃya saævatteyya, na paravyÃbÃdhÃya saævatteyya, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævatteyya, kusalaæ idaæ manokammaæ [PTS Page 419] [\q 419/] sukhudrayaæ sukhavipÃkanti. EvarÆpaæ te rÃhula manasà kammaæ karaïÅyaæ. Karontenapi te rÃhula manasà kammaæ tadeva te manokammaæ paccavekkhitabbaæ: yannu kho ahaæ idaæ manasà kammaæ karomi, idamme manokammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. Sace tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ karomi, idamme manokammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. PaÂisaæhareyyÃsi tvaæ rÃhula evarÆpaæ manokammaæ. ------------------------ 1.Saævatti-[PTS 2.] Hosi-sÅmu. [BJT Page 138] [\x 138/] Sace pana tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ karomi. Idamme manokammaæ nevattavyÃbÃdhÃya saævattati, na paravyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævattati, kusalaæ idaæ manokammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkanti. AnupadajjeyyÃsi tvaæ rÃhula evarÆpaæ manokammaæ. KatvÃpi te rÃhula manasà kammaæ tadeva te manokammaæ paccavekkhitabbaæ: yannu kho ahaæ idaæ manasà kammaæ akÃsiæ. Idamme manokammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. Sace tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ akÃsiæ. Idamme manokammaæ attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati, akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkanti. EvarÆpe2 te rÃhula manokamme3 aÂÂÅyitabbaæ, harÃyitabbaæ, jigucchitabbaæ, aÂÂÅyitvà harÃyitvà jigucchitvà Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjitabbaæ. Sace pana tvaæ rÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ akÃsiæ. Idamme manokammaæ nevattavyÃbÃdhÃya saævattati, na paravyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃya saævattati, kusalaæ idaæ manokammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkanti. Teneva tvaæ rÃhula pÅtipÃmujjena vihareyyÃsi ahorattÃnusikkhÅ kusalesu dhammesu. [PTS Page 420] [\q 420/] Ye hi keci rÃhula atÅtamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và kÃyakammaæ parisodhesuæ, vacÅkammaæ parisodhesuæ, manokammaæ parisodhesuæ, sabbe te evamevaæ paccavekkhitvà paccavekkhitvà kÃyakammaæ parisodhesuæ. Paccavekkhitvà paccavekkhitvà vacÅkammaæ parisodhesuæ. Paccavekkhitvà paccavekkhitvà manokammaæ parisodhesuæ. Ye hi keci rÃhula anÃgatamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và kÃyakammaæ parisodhessanti, vacÅkammaæ parisodhessanti, manokammaæ parisodhessanti, sabbe te evamevaæ paccavekkhitvà paccavekkhitvà kÃyakammaæ parisodhessanti. Paccavekkhitvà paccavekkhitvà vacÅkammaæ parisodhessanti. Paccavekkhitvà paccavekkhitvà manokammaæ parisodhessanti. Yehipi keci rÃhula etarahi samaïà và brahmaïà và kÃyakammaæ parisodhenti, vacÅkammaæ parisodhenti, manokammaæ parisodhenti, sabbe te evamevaæ paccavekkhitvà paccavekkhitvà kÃyakammaæ parisodhenti. Paccavekkhitvà paccavekkhitvà vacÅkammaæ parisodhenti. Paccavekkhitvà paccavekkhitvà manokammaæ parisodhenti. ------------------------ 1.SaævattatÅti-sÅmu, saævatti-[PTS 2.] EvarÆpaæ pana -machasaæ, evarÆpaæ pana-syà 3. Manokammaæ-machasaæ. [BJT Page 140] [\x 140/] TasmÃtiha rÃhula, paccavekkhitvà paccavekkhitvà kÃyakammaæ parisodhessÃma1 paccavekkhitvà paccavekkhitvà vacÅkammaæ parisodhessÃma.1 Paccavekkhitvà paccavekkhitvà manokammaæ parisodhessÃmÃti2 evaæ hi vo 3 rÃhula sikkhitabbannati. Idamavoca bhagavà attamano Ãyasmà rÃhulo bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. AmbalaÂÂhika rÃhulovÃda suttaæ paÂhamaæ. ------------------------ 1. ParisodhessÃmi-machasaæ,syà 2. ParisodhessÃmÅti-machasaæ.Sya 3. Evaæ hi te -machasaæ. Syà [BJT Page 142] [\x 142/] 2.2.2. MahÃrÃhulovÃda suttaæ. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya sÃvatthiyaæ piï¬Ãya pÃvisi. ùyasmÃpi kho rÃhulo pubbanhasamayaæ [PTS Page 421] [\q 421/] nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya bhagavantaæ piÂÂhito piÂÂhito anubandhi. Atha kho bhagavà apaloketvà Ãyasmantaæ rÃhulaæ Ãmantesi: Yaæ ki¤ci rÃhula rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike và sabbaæ rÆpaæ netaæ mama nesohamasmi na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbanti. RÆpameva nu kho bhagavÃ, rÆpameva nu kho sugatÃti. RÆpampi rÃhula, vedanÃpi rÃhula, sa¤¤Ãpi rÃhula, saÇkhÃrÃpi rÃhula, vi¤¤Ãïampi rÃhulÃti, Atha kho Ãyasmà rÃhulo 'kona'jja bhagavatà sammukhà ovÃdena ovadito gÃmaæ piï¬Ãya pavisissatÅ'ti tato paÂinivattitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisÅdi pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. Addasà kho Ãyasmà sÃriputto Ãyasmantaæ rÃhulaæ a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisinnaæ pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. DisvÃna Ãyasmantaæ rÃhulaæ Ãmantesi: ÃnÃpÃnasatiæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi. ùnÃpÃnasati rÃhula bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃti. Atha kho Ãyasmà rÃhulo sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà rÃhulo bhagavantaæ etadavoca: kathaæ bhÃvità nu kho bhante ÃnÃpÃnasati kathaæ bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃti. Yaæ ki¤ci rÃhula ajjhattaæ paccattaæ kakkhalaæ kharigataæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃrÆ aÂÂhÅ aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ kakkhalaæ kharigataæ upÃdinnaæ, ayaæ vuccati rÃhula ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu. Yà ceva kho pana ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu yà ca bÃhirà paÂhavÅdhÃtu paÂhavÅdhÃturevesÃ. Taæ 'netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. [PTS Page 422] [\q 422/] evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà paÂhavÅdhÃtuyà nibbindati. PaÂhavÅdhÃtuyà cittaæ virÃjeti. [BJT Page 144] [\x 144/] Katamà ca rÃhula ÃpodhÃtu: ÃpodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà ca rÃhula ajjhattikà ÃpodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà khelo siÇghÃnikà lasikà muttaæ, yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdinnaæ, ayaæ vuccati rÃhula ajjhattikà ÃpodhÃtu. Yà ceva kho pana ajjhattikà ÃpodhÃtu, yà ca bÃhirà ÃpodhÃtu ÃpodhÃturevesÃ. Taæ netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà ÃpodhÃtuyà nibbindati. ùpodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Katamà ca rÃhula tejodhÃtu: tejodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà ca rÃhula ajjhattikà tejodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: yena ca santappati, yena ca jÅrÅyati, yena ca pari¬ayhati, yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ sammà pariïÃmaæ gacchati. Yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdinnaæ, ayaæ vuccati rÃhula ajjhattikà tejodhÃtu. Yà ceva kho pana ajjhattikà tejodhÃtu, yà ca bÃhirà tejodhÃtu tejodhÃtu revesÃ. Taæ netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà tejodhÃtuyà nibbindati. TejodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Katamà ca rÃhula vÃyodhÃtu: vÃyodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà ca rÃhula ajjhattikà vÃyodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: uddhaÇgamà vÃtà adhogamà vÃtà kucchisayà vÃtà koÂÂhasayÃ1 vÃtà aÇgamaÇgÃnusÃrino vÃtà assÃso passÃso iti. Yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ upÃdinnaæ, ayaæ vuccati rÃhula ajjhattikà vÃyodhÃtu. Yà ceva kho pana ajjhattikà vÃyodhÃtu, yà ca bÃhirà vÃyodhÃtu vÃyodhÃturevesÃ. Taæ netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃti evametaæ yathÃbhÆtaæ [PTS Page 423] [\q 423/] sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà vÃyodhÃtuyà nibbindati. VÃyodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Katamà ca rÃhula ÃkÃsadhÃtu: ÃkÃsadhÃtu siyà ajjhattikÃ, siyà bÃhirÃ. Katamà ca rÃhula ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ ÃkÃsaæ ÃkÃsagataæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ kaïïacchiddaæ nÃsacchiddaæ mukhadvÃraæ, yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ ajjhoharati yattha ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ santiÂÂhati, yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ sÃyitaæ adhobhÃgÃ2 nikkhamati. Yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ ÃkÃsaæ ÃkÃsagataæ upÃdinnaæ3 ayaæ vuccati rÃhula ----------------------- 1. KoÂÂhÃsayÃ-machasaæ 2. AdhobhÃgaæ-machasaæ. 3. Aghaæ aghagataæ cÅvaraæ cÅvaragataæ asaæphuÂÂhaæ maæsalohitehi upÃdinnaæ-machasaæ.SyÃ. [BJT Page 146] [\x 146/] Ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu. YÃceva kho pana ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu yà ca bÃhirà ÃkÃsadhÃtu, ÃkÃsadhÃturevesÃ. Taæ 'netaæ mama, ne'sohamasmi. Na meso attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà ÃkÃsadhÃtuyà nibbindati. ùkÃsadhÃtuyà cittaæ virÃjeti. PaÂhavÅsamaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃveti, paÂhavÅsamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃ'manÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. SeyyathÃpi rÃhula paÂhaviyà sucimpi nikkhipanti, asucimpi nikkhipanti, gÆthagatampi nikkhipanti, muttagatampi nikkhipanti, kheÊagatampi nikkhipanti, pubbagatampi nikkhipanti, lohitagatampi nikkhipanti. Na ca tena paÂhavÅ aÂÂÅyati và harÃyati và jigucchati và evameva kho tvaæ rÃhula paÂhavÅsamaæ bhÃvanaæ bhÃvehi. PaÂhavÅsamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃ'manÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. ùposamaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, Ãposamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃ'manÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. SeyyathÃpi rÃhula Ãpasmiæ sucimpi dhovanti, asucimpi dhovanti, gÆthagatampi dhovanti, muttagatampi dhovanti, kheÊagatampi dhovanti, pubbagatampi dhovanti, lohitagatampi dhovanti. Na ca tena Ãpo aÂÂÅyati và harÃyati và jigucchati và evameva [PTS Page 424] [\q 424/] kho tvaæ rÃhula Ãposamaæ bhÃvanaæ bhÃvehi. ùposamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃ'manÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. Tejosamaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, tejosamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃ'manÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. SeyyathÃpi rÃhula tejo sucimpi ¬ahati,1 asucimpi ¬ahati, gÆthagatampi ¬ahati, muttagatampi ¬ahati, kheÊagatampi ¬ahati, pubbagatampi ¬ahati. Lohitagatampi ¬ahati . Na ca tena tejo aÂÂÅyati và harÃyati và jigucchati và evameva kho tvaæ rÃhula tejosamaæ bhÃvanaæ bhÃvehi. Tejosamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃ'manÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. VÃyosamaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, vÃyosamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato2 uppannà manÃpÃ'manÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. SeyyathÃpi rÃhula vÃyo sucimpi upavÃyati, asucimpi upavÃyati, gÆthagatampi upavÃyati, muttagatampi upavÃyati, kheÊagatampi upavÃyati, pubbagatampi upavÃyati, lohitagatampi upavÃyati . Na ca tena vÃyo aÂÂÅyati và harÃyati và jigucchati và evameva kho tvaæ rÃhula vÃyosamaæ bhÃvanaæ bhÃvehi. VÃyosamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃ'manÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. ùkÃsasamaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi ÃkÃsasamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃmanÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti, seyyathÃpi rÃhula ÃkÃso na katthaci patiÂÂhito, evameva kho tvaæ rÃhula ÃkÃsasamaæ bhÃvanaæ bhÃvehi. ùkÃsasamaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃ'manÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. ------------------------ 1.Dahati-machasaæ 2.Cittaæ bhÃvayato [PTS.] [BJT Page 148] [\x 148/] Mettaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi. Mettaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yo vyÃpÃdo so pahÅyissati. Karuïaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi. Karuïaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yà vihesà sà pahÅyissati. Muditaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi. Muditaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yà arati sà pahÅyissati. Upekkhaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi. Upekkhaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yo paÂigho so pahÅyissati. Asubhaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi. Asubhaæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yo rÃgo so pahÅyissati. Aniccasa¤¤aæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi. [PTS Page 425] [\q 425/] aniccasa¤¤aæ hi te rÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yo asmimÃno so pahÅyissati. ùnÃpÃnasatiæ1 rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi. ùnÃpÃnasati rÃhula2 bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ. Kathaæ bhÃvità ca rÃhula ÃnÃpÃnasati kathaæ bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ: idha rÃhula bhikkhu ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So satova assasati, sato passasati, dÅghaæ và assasanto dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, dÅghaæ cà passasanto dÅghaæ passasÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và assasanto rassaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và passasanto rassaæ passasÃmÅti pajÃnÃti, sabbakÃyapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, sabbakÃyapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati, pÅtipaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, pÅtipaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati. SukhapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, sukhapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati, cittasaÇkhÃrapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, cittasaÇkhÃrapaÂisaævedÅ passasissÃmiti sikkhati, passambhayaæ cittasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ cittasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati, cittapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, cittapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati, abhippamodayaæ cittaæ assasissÃmÅti sikkhati, abhippamodayaæ cittaæ passasissÃmÅti sikkhati, samÃdahaæ cittaæ assasissÃmÅti sikkhati, samÃdahaæ. -------------------------- 1.ùnÃpÃnassatiæ-machasaæ, 2. ùnÃpÃnassati hi te rÃhula -machasaæ. [BJT Page 150] [\x 150/] Cittaæ passasissÃmÅti sikkhati, vimocayaæ cittaæ assasissÃmÅti sikkhati, vimocayaæ cittaæ passasissÃmÅti sikkhati, aniccÃnupassÅ assasissÃmÅti sikkhati, aniccÃnupassÅ passasissÃmÅti sikkhati, virÃgÃnupassÅ assasissÃmÅti sikkhati, virÃgÃnupassÅ passasissÃmÅti sikkhati, nirodhÃnupassÅ assasissÃmÅti sikkhati, nirodhÃnupassÅ passasissÃmÅti sikkhati, paÂinissaggÃnupassÅ assasissÃmÅti sikkhati, paÂinissaggÃnupassÅ passasissÃmÅti sikkhati. Evaæ bhÃvità kho rÃhula ÃnÃpÃnasati evaæ bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ, evaæ bhÃvitÃya kho rÃhula ÃnÃpÃnasatiyà [PTS Page 426] [\q 426/] evaæ bahulÅkatÃya yepi te carimakà assÃsapassÃsÃ1 tepi viditÃva nirujjhanti no aviditÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà rÃhulo bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. MahÃrÃhulovÃdasuttaæ dutiyaæ. ------------------------ 1.AssÃsÃ-machasaæ. [BJT Page 152] [\x 152/] 2.2.3 CÆÊamÃluÇkya suttaæ. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Ãyasmato mÃluÇkyaputtassa rahogatassa patisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: yÃni'mÃni diÂÂhigatÃni bhagavatà abyÃkatÃni ÂhapitÃni paÂikkhittÃni. Sassato loko itipi, asassato loko itipi, antavà loko itipi, anantavà loko itipi, taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ itipi, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ itipi, hoti tathÃgato parammaraïà itipi, na hoti tathÃgato parammaraïà itipi, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïà itipi, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïà itipi, tÃni me bhagavà na byÃkaroti. YÃni me bhagavà na byÃkaroti, tamme na ruccati, tamme na khamati, so'haæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà etamatthaæ pucchissÃmi. Sace me bhagavà byÃkarissati: sassato lokoti vÃ, asassato lokoti vÃ, antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti và evÃ'haæ bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi. No ce me bhagavà byÃkaroti: sassato lokoti vÃ, asassato lokoti vÃ, antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, evÃhaæ sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅti. [PTS Page 427] [\q 427/] Atha kho Ãyasmà mÃluÇkyaputto sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà mÃluÇkyaputto bhagavantaæ etadavoca: Idha mayhaæ bhante rahogatassa patisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: yÃnimÃni diÂÂhigatÃni bhagavatà abyÃkatÃni ÂhapitÃni paÂikkhittÃni: sassato loko itipi, asassato loko itipi antavà loko itipi, anantavà loko itipi, taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ itipi, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ itipi,hoti tathÃgato parammaraïà itipi, na hoti tathÃgato parammaraïà itipi, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïà itipi, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïà itipi, tÃni me bhagavà na byÃkaroti. YÃni me bhagavà na byÃkaroti, tamme na ruccati, tamme na khamati. Sohaæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà etamatthaæ pucchissÃmi. Sace me bhagavà byÃkarissati. Sassato lokoti vÃ, asassato lokoti vÃ, antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, evÃhaæ bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi. No ce me bhagavà byÃkarissati: sassato lokoti vÃ, asassato lokoti vÃ, antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, evÃhaæ sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅti. [BJT Page 154] [\x 154/] Sace bhagavà jÃnÃti, 'sassato loko'ti, sassato lokoti me bhagavà byÃkarotu. Sace bhagavà jÃnÃti, 'asassato loko'ti asassato lokoti me bhagavà byÃkarotu. No ce bhagavà jÃnÃti, 'sassato lokoti và asassato lokoti vÃ, ajÃnato kho pana apassato etadeva ujukaæ hoti yadidaæ, 'na jÃnÃmi na passÃmÅ'ti. Sace bhagavà jÃnÃti, 'antavà loko'ti, antavà lokoti me bhagavà byÃkarotu. Sace bhagavà jÃnÃti, 'anantavà loko'ti anantavà lokoti me bhagavà byÃkarotu. No ce bhagavà jÃnÃti, 'antavà lokoti và anantavà lokoti vÃ, ajÃnato kho pana apassato etadeva ujukaæ hoti yadidaæ, 'na jÃnÃmi na passÃmÅ'ti. Sace bhagavà jÃnÃti 'taæ jÅvaæ taæ sarÅra'nti. Taæ jÅvaæ taæ sarÅranti me bhagavà byÃkarotu. Sace bhagavà jÃnÃti 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅra'nti. A¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti me bhagavà byÃkarotu. No ce bhagavà jÃnÃti 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅra'nti vÃ, ajÃnato kho pana apassato etadeva ujukaæ hoti yadidaæ 'na jÃnÃmi na passÃmÅ'ti. Sace bhagavà jÃnÃti 'hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti. Hoti tathÃgato parammaraïÃti [PTS Page 428] [\q 428/] me bhagavà byÃkarotu. Sace bhagavà jÃnÃti 'na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti. Na hoti tathÃgato parammaraïÃti me bhagavà byÃkarotu. No ce bhagavà jÃnÃti hoti tathÃgato parammaraïÃti và na hoti tathÃgato parammaraïÃti và ajÃnato kho pana apassato etadeva ujukaæ hoti yadidaæ 'na jÃnÃmi na passÃmÅ'ti. Sace bhagavà jÃnÃti 'hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti. Hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti me bhagavà byÃkarotu. Sace bhagavà jÃnÃti 'neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti. Neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti me bhagavà bÃkarotu. No ce bhagavà jÃnÃti hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, ajÃnato kho pana apassato etadeva ujukaæ hoti, yadidaæ na jÃnÃmi na passÃmÅ'ti. Kinnu1 tÃhaæ mÃluÇkyaputta evaæ avacaæ: ehi tvaæ mÃluÇkyaputta mayi brÃhmacariyaæ cara, ahante byÃkarissÃmi: sassato lokoti và asassato lokoti vÃ, antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃti. - No hetaæ bhante. Tvaæ và pana maæ evaæ avaca: ahaæ bhante bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi, bhagavà me byÃkarissati: sassato lokoti và asassato lokoti vÃ, antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃti no hetaæ bhante. ------------------------- 1. Kinnu kho -syÃ. [BJT Page 156] [\x 156/] Iti kira mÃluÇkyaputta nevÃhantaæ vadÃmi: ehi tvaæ mÃluÇkyaputta mayi brahmacariyaæ cara, ahaæ te byÃkarissÃmi: sassato lokoti và asassato lokoti vÃ, antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃti. Napi kira maæ tvaæ vadesi: ahaæ bhante bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi bhagavà me byÃkarissati: sassato lokoti và asassato lokoti vÃ, antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃti. Evaæ sante moghapurisa ko santo kaæ paccÃcikkhasi. Yo kho mÃluÇkyaputta evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi, yÃva me bhagavà na byÃkarissati: sassato lokoti và asassato lokoti và antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti [PTS Page 429] [\q 429/] vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃti. AbyÃkatameva taæ mÃluÇkyaputta tathÃgatena assa. Atha so puggalo kÃlaæ kareyya, seyyathÃpi mÃluÇkyaputta puriso sallena viddho assa savisena gÃÊhapalepanena. Tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhapeyyuæ, so evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi. YÃva na taæ purisaæ jÃnÃmi, yenamhi viddho: khattiyo và brÃhmaïo và vesso và suddovÃti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi. YÃva na taæ purisaæ jÃnÃmi, yenamhi viddho: evaænÃmo evaægotto itivÃti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi. YÃva na taæ purisaæ jÃnÃmi, yenamhi viddho dÅgho và rasso và majjhimo vÃti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ purisaæ jÃnÃmi yenamhi viddho: kÃlo và sÃmo và maÇguracchavi vÃti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi, yÃva na taæ purisaæ jÃnÃmi, yenamhi viddho: asukasmiæ gÃme và nigame và nagare vÃti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ dhanuæ jÃnÃmi, yenamhi viddho: yadi và cÃpo yadivà kodaï¬oti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi, yÃva na taæ jiyaæ jÃnÃmi yÃyamhi viddho: yadi và akkassa yadi và saïÂhassa1 yadi và nahÃrussa yadi và maruvÃya yadi và khÅrapaïïinoti. ------------------------- 1. Saïhassa - machasaæ. [BJT Page 158] [\x 158/] So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi. YÃva na taæ kaï¬aæ jÃnÃmi. Yenamhi viddho: yadi và kacchaæ yadi và ropimanti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi. YÃva na taæ kaï¬aæ jÃnÃmi yenamhi viddho: yassa pattehi vÃjitaæ, yadi và gijjhassa yadi và kaÇkassa yadi và kulalassa yadi và morassa yadi và sithilahaïunoti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi. YÃva na taæ kaï¬aæ jÃnÃmi. Yenamhi viddho: yassa nahÃrunÃ2 parikkhittaæ, yadi và gavassa yadi và mahisassa2 yadi và roruvassa. Yadi và semhÃrassÃti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi. YÃva na taæ sallaæ jÃnÃmi. Yenamhi viddho: yadi và sallaæ yadi và khurappaæ yadi và vekaï¬aæ yadi và nÃrÃcaæ yadi và vacchadantaæ yadi và karavÅrapattanti. [PTS Page 430] [\q 430/] a¤¤Ãtameva taæ mÃluÇkyaputta tena purisena assa. Atha so puriso kÃlaæ kareyya. Evameva kho mÃluÇkyaputta yo evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi, yÃva me bhagavà na byÃkarissati: sassato lokoti và asassato lokoti vÃ, antavà lokoti vÃ, anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃti. AbyÃkatameva taæ mÃluÇkyaputta tathÃgatena assa. Atha so puggalo kÃlaæ kareyya. Sassato lokoti và mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti. Evaæ no. Asassato lokoti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti. Evampi no. Sassato lokoti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati asassato lokoti và diÂÂhiyà sati attheva jÃti, atthi jarÃ, atthi maraïaæ, santi sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà yesÃhaæ diÂÂheva dhamme nighÃtaæ pa¤¤Ãpemi. Antavà lokoti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti. Evaæ no. Anantavà lokoti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti. Evampi no. Antavà lokoti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati anantavà lokoti và diÂÂhiyà sati attheva jÃti, atthi jarÃ, atthi maraïaæ, santi sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà yesÃ'haæ diÂÂheva dhamme nighÃtaæ pa¤¤Ãpemi. ------------------------ 2.NahÃrÆnÃ-machasaæ. 2. Mahiæsassa -machasaæ. [BJT Page 160] [\x 160/] Taæ jÅvaæ taæ sarÅranti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti. Evaæ no. A¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti maluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti. Evampi no. Taæ jÅvaæ taæ sarÅranti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti và diÂÂhiyà sati attheva jÃti, atthi jarÃ, atthi maraïaæ, santi sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà yesÃhaæ diÂÂheva dhamme nighÃtaæ pa¤¤Ãpemi. Hoti tathÃgato parammaraïÃti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti. Evaæ no. Na hoti tathÃgato parammaraïÃti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti. Evampi no. Hoti tathÃgato parammaraïÃti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati. Na hoti tathÃgato parammaraïÃti và diÂÂhiyà sati attheva jÃti, atthi jarÃ, atthi maraïaæ, [PTS Page 431] [\q 431/] santi sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. YesÃ'haæ diÂÂheva dhamme nighÃtaæ pa¤¤Ãpemi. Hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti. Evaæ no. Neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti, evampi no. Hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti mÃluÇkyaputta diÂÂhiyà sati neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti và diÂÂhiyà sati attheva jÃti atthi jarÃ, atthi maraïaæ, santi sokaparidevadukkhadomanassupÃsÃyÃ, yesÃ'haæ diÂÂheva dhamme nighÃtaæ pa¤¤Ãpemi. TasmÃtiha mÃluÇkyaputta abyÃkata¤ca me abyÃkatato dhÃretha. ByÃkata¤ca me byÃkato dhÃretha. Ki¤ca mÃluÇkyaputta mayà abyÃkataæ: sassato lokoti maluÇkyaputta mayà abyÃkataæ, asassato lokoti mayà abyÃkataæ, antavà lokoti mayà abyÃkataæ, anantavà lokoti mayà abyÃkataæ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti mayà abyÃkataæ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti mayà abyÃkataæ, hoti tathÃgato parammaraïÃti mayà abyÃkataæ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti mayà abyÃkataæ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti mayà abyÃkataæ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti mayà abyÃkataæ kasmà cetaæ mÃluÇkyaputta mayà abyÃkataæ: na hetaæ mÃluÇkyaputta atthasaæhitaæ, nÃdibrahmacariyakaæ, netaæ1 nibbidÃya. Na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya. Na nibbÃnÃya saævattati. Tasmà taæ mayà abyÃkataæ, ------------------------- 1. Na nibbidÃya-[PTS -]machasaæ. [BJT Page 162] [\x 162/] Ki¤ca mÃluÇkyaputta mayà byÃkataæ: idaæ dukkhanti mÃluÇkyaputta mayà byÃkataæ, ayaæ dukkhasamudayoti mayà byÃkataæ, ayaæ dukkhanirodhoti mayà byÃkataæ, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti mayà byÃkataæ. Kasmà cetaæ mÃluÇkyaputta mayà byÃkataæ: eta¤hi mÃluÇkyaputta atthasaæhitaæ, etaæ Ãdibrahmacariyakaæ etaæ nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tasmà taæ mayà byÃkataæ. TasmÃtiha mÃluÇkyaputta [PTS Page 432] [\q 432/] abyÃkata¤ca me abyÃkatato dhÃretha. ByÃkata¤ca me byÃkatato dhÃrethÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà mÃluÇkyaputto bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. CÆÊamÃluÇkyasuttaæ tatiyaæ. [BJT Page 164] [\x 164/] 2.2.4. MahÃmÃluÇkyasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme, tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti, bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: dhÃretha no tumhe bhikkhave mayà desitÃni pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃnÅti. Evaæ vutte Ãyasmà mÃluÇkyaputto bhagavantaæ etadavoca: 'ahaæ kho bhante dhÃremi bhagavatà desitÃni pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃnÅ'ti, yathà kathaæ pana tvaæ mÃluÇkyaputta dhÃresi mayà desitÃni pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃnÅ'ti. SakkÃyadiÂÂhiæ kho ahaæ bhante bhagavatà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃremi. Vicikicchaæ kho ahaæ bhante bhagavatà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃremi. SÅlabbataparÃmÃsaæ kho ahaæ bhante bhagavatà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃremi, kÃmacchandaæ kho ahaæ bhante bhagavatà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃremi, byÃpadaæ kho ahaæ bhante bhagavatà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃremi. Evaæ kho ahaæ bhante dhÃremi bhagavatà desitÃni pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃnÅti. Kassa kho nÃma tvaæ mÃluÇkyaputta mayà evaæ pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni desitÃni dhÃresi. Nanu mÃluÇkyaputta a¤¤atitthiyà paribbÃjakà iminà taruïÆpamena upÃrambhena upÃrambhissanti. Daharassa hi mÃluÇkyaputta kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa sakkÃyotipi na hoti [PTS Page 433] [\q 433/] kuto panassa uppajjissati sakkÃyadiÂÂhi. Anusetitvevassa sakkÃyadiÂÂhÃnusayo, Daharassa hi mÃluÇkyaputta kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa dhammÃtipi na hoti. Kuto panassa uppajjissati dhammesu vicikicchÃ, anusetitvevassa vicikicchÃnusayo, Daharassa hi mÃluÇkyaputta kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa sÅlÃtipi na hoti. Kuto panassa uppajjissati silesu sÅlabbataparÃmÃso. Anusetitvevassa sÅlabbataparÃmÃsÃnusayo. Daharassa hi mÃluÇkyaputta kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa kÃmÃtipi na hoti. Kuto panassa uppajjissati kÃmesu kÃmacchando, anusetitvevassa kÃmarÃgÃnusayo. Daharassa hi mÃluÇkyaputta kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa sattÃtipi na hoti, kuto panassa uppajjissati sattesu byÃpÃdo, anusetitvevassa byÃpÃdÃnusayo. Nanu mÃluÇkyaputta a¤¤atitthiyà paribbÃjakà iminà taruïÆpamena upÃrambhena upÃrambhissantÅti. [BJT Page 166] [\x 166/] Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: etassa bhagavà kÃlo, etassa sugata kÃlo, yaæ bhagavà pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni deseyya. Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅti, tena hÃnanda suïÃhi sÃdhukaæ manasi karohi bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti. Kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: IdhÃnanda assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto sakkÃyadiÂÂhipariyuÂÂhitena, cetasà viharati sakkÃyadiÂÂhiparetena, uppannÃya ca sakkÃyadiÂÂhiyà nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tassa sà sakkÃyadiÂÂhi thÃmagatà appaÂivinÅtà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ, vicikicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharati vicikicchÃparetena, uppannÃya ca vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tassa sà vicikicchà thÃmagatà appaÂivinÅtà orambhÃgiyaæ sa¤¤ojanaæ. SÅlabbataparÃmÃsapariyuÂÂhitena cetasà viharati sÅlabbataparÃmÃsaparetena, uppannassa ca sÅlabbataparÃmÃsassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tassa so sÅlabbataparÃmÃso thÃmagato appaÂivinÅto orambhÃgiyaæ saæyojanaæ. KÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati kÃmarÃgaparetena, [PTS Page 434] [\q 434/] uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tassa so kÃmarÃgo thÃmagato appaÂivinÅto orambhÃgiyaæ saæyojanaæ. ByÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati byÃpÃdaparetena, uppannassa ca byÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tassa so byÃpÃdo thÃmagato appaÂivinÅto orambhÃgiyaæ saæyojanaæ. Sutavà ca kho Ãnanda ariyasÃvako ariyÃnaæ dassÃvÅ ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto, sappurisÃnaæ dassÃvÅ sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvinÅto, na sakkÃyadiÂÂhipariyuÂÂhitena cetasà viharati na sakkÃyadiÂÂhiparetena, uppannÃya ca sakkÃyadiÂÂhiyà nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tassa sà sakkÃyadiÂÂhi sÃnusayà pahÅyati.1. Na vicikicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharati na vicikicchÃparetena. UppannÃya ca vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa sà vicikicchà sÃnusayà pahÅyati1. Na sÅlabbataparÃmÃsapariyuÂÂhitena cetasà viharati na sÅlabbataparÃmÃsaparetena, uppannassa ca sÅlabbataparÃmÃsassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tassa so sÅlabbataparÃmÃso sÃnusayo pahÅyati. Na kÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati na kÃmarÃgaparetena, uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tassa so kÃmarÃgo sÃnusayo pahÅyati1. Na byÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati na byÃpÃdaparetena, uppannassa ca byÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tassa so byÃpÃdo sÃnusayo pahÅyati1. ------------------------- 1. PahÅyissati- sÅmu. [BJT Page 168] [\x 168/] Yo Ãnanda maggo yà paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya, taæ maggaæ taæ paÂipadaæ anÃgamma pa¤corambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni ¤assati và dakkhiti1,và pajahissati2 vÃti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SeyyathÃpi Ãnanda mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato tacaæ acchetvà phegguæ acchetvà sÃracchedo bhavissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Evameva kho Ãnanda yo maggo yà paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya taæ maggaæ taæ paÂipadaæ anÃgamma pa¤corambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni ¤assati và dakkhiti1 và pajahissati vÃti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yo ca kho Ãnanda maggo yà paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya [PTS Page 435] [\q 435/] taæ maggaæ taæ paÂipadaæ Ãgamma pa¤corambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni ¤assati và dakkhiti1 và pajahissati vÃti ÂhÃnametaæ vijjati. SeyyathÃpi Ãnanda mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato tacaæ chetvà phegguæ chetvà sÃracchedo bhavissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Evameva kho Ãnanda yo maggo yà paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya taæ maggaæ taæ paÂipadaæ Ãgamma pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni ¤assati và dakkhiti và pajahissati vÃti ÂhÃnametaæ vijjati. SeyyathÃpi Ãnanda gaÇgà nadÅ pÆrà udakassa samatittikà kÃkapeyyo, atha dubbalako puriso Ãgaccheyya ahaæ imissà gaÇgÃya nadiyà tiriyaæ bÃhÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gacchÃmÅ'ti3. So na sakkuïeyya gaÇgÃya nadiyà tiriyaæ bÃhÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gantuæ. Evameva kho Ãnanda yassa kassaci sakkÃya nirodhÃya dhamme desiyamÃne cittaæ na pakkhandati, nappasÅdati, na santiÂÂhati, na vimuccati. SeyyathÃpi so dubbalako puriso evamete daÂÂhabbÃ. SeyyathÃpi Ãnanda gaÇgà nadÅ pÆrà udakassa samatittikà kÃkapeyyo. Atha balavà puriso Ãgaccheyya ahaæ imissà gaÇgÃya nadiyà tiriyaæ bÃhÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gacchÃmÅ'ti.3 So sakkuïeyya gaÇgÃya nadiyà tiriyaæ bÃhÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gantuæ. Evameva kho Ãnanda yassa kassaci sakkÃya nirodhÃya dhamme desiyamÃne cittaæ pakkhandati, pasÅdati, santiÂÂhati, vimuccati. SeyyathÃpi so balavà puriso evamete daÂÂhabbÃ. Katamo cÃnanda maggo katamà paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya: idhÃnanda bhikkhu upadhivivekà akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnà sabbaso kÃyaduÂÂhullÃnaæ paÂipassaddhiyà vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ. ------------------------- 1. DakkhÅti. 2.PahÅyissati-sÅmu. 3. GacchissÃmÅti - machasaæ, syÃ. [BJT Page 170] [\x 170/] Te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati, so tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpeti.1. So tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpetvÃ2 amatÃya dhÃtuyà cittaæ upasaæharati. Etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnanti. So tatthaÂÂhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, no ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. Teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ayampi kho Ãnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya. Puna ca paraæ Ãnanda bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati, so tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpeti.1. So tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpetvÃ2 amatÃya [PTS Page 436] [\q 436/] dhÃtuyà cittaæ upasaæharati. Etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhi paÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnanti. So tatthaÂÂhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti, no ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. Teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ayampi kho Ãnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya. Puna ca paraæ Ãnanda bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ tatiyajhÃnaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati, so tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpeti.1. So tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpetvÃ2 amatÃya dhÃtuyà cittaæ upasaæharati. Etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnanti. So tatthaÂÂhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. Teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ayampi kho Ãnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya. Punaca paraæ Ãnanda bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati, so tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpeti.1. So tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpetvÃ2 amatÃya dhÃtuyà cittaæ upasaæharati. Etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnanti. So tatthaÂÂhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. Teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ayampi kho Ãnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya. Punaca paraæ Ãnanda bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati, so tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpeti.1. So tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpetvÃ2 amatÃya dhÃtuyà cittaæ upasaæharati. Etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhi paÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnanti. So tatthaÂÂhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. Teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho Ãnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya. Puna ca paraæ Ãnanda bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãna¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati, so tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpeti.1. So tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpetvÃ2 amatÃya dhÃtuyà cittaæ upasaæharati. Etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnanti. So tatthaÂÂhito [PTS Page 437] [\q 437/] ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. No ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti. Teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ayampi kho Ãnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃyÃti. ------------------------- 1. PaÂipÃpeti-syÃ. 2. PaÂipÃpetvÃ-syÃ. [BJT Page 172] [\x 172/] Eso ce bhante maggo esà paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ pahÃnÃya atha ki¤carahi idhekacce bhikkhÆ cetovimuttino ekacce bhikkhÆ pa¤¤Ãvimuttinoti. Ettha kho tesÃhaæ1 Ãnanda indriyavemattataæ vadÃmÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà Ãnando bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. MahÃmÃluÇkyasuttaæ catutthaæ. ------------------------- 1.PanesÃhaæ-machasaæ. [BJT Page 174] [\x 174/] 2.2.5. BhaddÃlisuttaæ. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: ahaæ kho bhikkhave ekÃsanabhojanaæ bhu¤jÃmi. EkÃsanabhojanaæ kho ahaæ bhikkhave bhu¤jamÃno appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnÃmi appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤ca. Etha tumhepi bhikkhave ekÃsanabhojanaæ bhu¤jatha, ekÃsanabhojanaæ kho bhikkhave tumhepi bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnissatha appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤cÃti. Evaæ vutte Ãyasmà bhaddÃli bhagavantaæ etadavoca: ' ahaæ kho bhante na ussahÃmi ekÃsanabhojanaæ bhu¤jituæ. EkÃsanabhojanaæ hi me bhante bhu¤jato siyà kukkuccaæ, siyà vippaÂisÃroti. Tena hi tvaæ bhaddÃli yattha nimantito assasi tattha ekadesaæ bhu¤jitvà ekadesaæ nÅharitvÃpi bhu¤jeyyÃsi. Evampi [PTS Page 438] [\q 438/] kho tvaæ bhaddÃli bhu¤jamÃno2 yÃpessasÅti. Evampi kho ahaæ bhante na ussahÃmi bhu¤jituæ. Evampi hi me bhante bhu¤jato siyà kukkuccaæ siyà vippaÂisÃroti. Atha kho Ãyasmà bhaddÃli bhagavatà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne3 bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesi. Atha kho Ãyasmà bhaddÃli sabbantaæ temÃsaæ na bhagavato sammukhÅbhÃvaæ adÃsi yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ bhagavato cÅvarakammaæ karonti, niÂÂhitacÅvaro bhagavà temÃsaccayena cÃrikaæ pakkamissatÅti. Atha kho Ãyasmà bhaddÃli yena te bhikkhÆ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà tehi bhikkhÆhÅ saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ bhaddÃliæ te bhikkhÆ etadavocuæ: 'idaæ kho Ãvuso bhaddÃli bhagavato cÅvarakammaæ karÅyati. NiÂÂhitacÅvaro bhagavà temÃsaccayena cÃrikaæ pakkamissatÅ'ti. IÇghÃvuso bhaddÃli etaæ desakaæ4 sÃdhukaæ manasi karohi. Mà te pacchà dukkarataraæ ahosÅti. ------------------------- 2.Bhu¤jamÃno ekÃsano- machasaæ. 3. Pa¤¤ÃpayamÃne-sÅmu. 4. Dosakaæ -sÅmu,machasaæ. Desaæ-syÃ. [BJT Page 176] [\x 176/] EvamÃvusoti kho Ãyasmà bhaddÃli tesaæ bhikkhÆnaæ paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà bhaddÃli bhagavantaæ etadavoca: accayo maæ bhante accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathà akusalaæ, yohaæ bhagavatà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesiæ. Tassa me bhante bhagavà accayaæ accayato patigaïhÃtu Ãyatiæ saævarÃyÃti. Taggha tvaæ bhaddÃli accayo accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathà akusalaæ, yaæ tvaæ mayà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesi. Samayopi kho te bhaddÃli appaÂividdho ahosi, bhagavà kho sÃvatthiyaæ viharati. BhagavÃpi maæ jÃnissati bhaddÃli nÃma bhikkhu satthu sÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅti. Ayampi kho te bhaddÃli samayo appaÂividdho ahosi. Samayopi kho te bhaddÃli appaÂividdho ahosi. Sambahulà [PTS Page 439] [\q 439/] kho bhikkhÆ sÃvatthiyaæ vassaæ upagatÃ, tepi maæ jÃnissanti: 'bhaddÃli nÃma bhikkhu satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ'ti. Ayampi kho te bhaddÃli samayo appaÂividdho ahosi. Samayopi kho te bhaddÃli appaÂividdho ahosi. Sambahulà kho bhikkhuniyo sÃvatthiyaæ vassaæ upagatÃ, tÃpi maæ jÃnissanti: 'bhaddÃli nÃma bhikkhu satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ'ti. Ayampi kho te bhaddÃli samayo appaÂividdho ahosi. Samayopi kho te bhaddÃli appaÂividdho ahosi. Sambahulà kho upÃsakà sÃvatthiyaæ paÂivasanti. Tepi maæ jÃnissanti: 'bhaddÃli nÃma bhikkhu satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ'ti. Ayampi kho te bhaddÃli samayo appaÂividdho ahosi. Samayo pi kho te bhaddÃli appaÂividdho ahosi: sambahulà kho upÃsikà sÃvatthiyaæ paÂivasanti. TÃpi maæ jÃnissanti: bhaddÃli nÃma bhikkhu satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ'ti. Ayampi kho te bhaddÃli samayo appaÂividdho ahosi. Samayopi kho te bhaddÃli appaÂividdho ahosi: sambahulà kho nÃnà titthiyà samaïabrÃhmaïà sÃvatthiyaæ vassaæ upagatÃ, tepi maæ jÃnissanti: 'bhaddÃli nÃma bhikkhu samaïassa gotamassa sÃvako thera¤¤ataro satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ'ti. Ayampi kho te bhaddÃli samayo appaÂividdho ahosÅti. Accayo maæ bhante accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathà akusalaæ, yo'haæ bhagavatà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesiæ. Tassa me bhante bhagavà accayaæ accayato patigaïhÃtu Ãyatiæ saævarÃyÃti, taggha tvaæ bhaddÃli accayo accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathÃakusalaæ yaæ tvaæ mayà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesi. [BJT Page 178] [\x 178/] Taæ kiæ ma¤¤asi bhaddÃli: idhassa bhikkhu ubhatobhÃgavimutto, tamahaæ evaæ vadeyyaæ: 'ehi me tvaæ bhikkhu paÇke saÇkamo hohÅ'ti. Apinu so saÇkameyya và a¤¤ena và kÃyaæ sannÃmeyya, noti và vadeyyÃti. No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi bhaddÃli: 'idhassa bhikkhu pa¤¤Ãvimutto , tamahaæ evaæ vadeyyaæ: 'ehi me tvaæ bhikkhu paÇke saÇkamo hohÅ'ti. Apinu so saÇkameyya và a¤¤ena và kÃyaæ sannÃmeyya, noti và vadeyyÃti. No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi bhaddÃli: Idhassa bhikkhu kÃyasakkhÅ, tamahaæ evaæ vadeyyaæ: 'ehi me tvaæ bhikkhu paÇke saÇkamo hohÅ'ti. Apinu so saÇkameyya và a¤¤ena và kÃyaæ sannÃmeyya, noti và vadeyyÃti. No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi bhaddÃli: idhassa bhikkhu diÂÂhappatto, tamahaæ evaæ vadeyyaæ: 'ehi me tvaæ bhikkhu paÇke saÇkamo hohÅ'ti. Apinu so saÇkameyya và a¤¤ena và kÃyaæ sannÃmeyya, noti và vadeyyÃti. No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi bhaddÃli: idhassa bhikkhu saddhÃvimutto, tamahaæ evaæ vadeyyaæ: 'ehi me tvaæ bhikkhu paÇke saÇkamo hohÅ'ti. Apinu so saÇkameyya và a¤¤ena và kÃyaæ sannÃmeyya, noti và vadeyyÃti. No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi bhaddÃli: idhassa bhikkhu dhammÃnusÃrÅ, tamahaæ evaæ vadeyyaæ: 'ehi me tvaæ bhikkhu paÇke saÇkamo hohÅ'ti. Apinu so saÇkameyya và a¤¤ena và kÃyaæ sannÃmeyya, noti và vadeyyÃti. No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi bhaddÃli: idhassa bhikkhu saddhÃnusÃrÅ, tamahaæ evaæ vadeyyaæ: 'ehi me tvaæ bhikkhu paÇke saÇkamo hohÅ'ti. Apinu so saÇkameyya và a¤¤ena và kÃyaæ sannÃmeyya, noti và vadeyyÃti. No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi bhaddÃli: 'api nu tvaæ bhaddÃli tasmiæ samaye ubhato bhÃgavimutto và hosi, pa¤¤Ãvimutto [PTS Page 440] [\q 440/] cà kÃyasakkhÅ và diÂÂhappatto và saddhÃvimutto và dhammÃnusÃrÅ cà saddhÃnusÃrÅ vÃti. No hetaæ bhante. Nanu tvaæ bhaddÃli tasmiæ samaye ritto tuccho aparaddhoti. Evaæ bhante. Accayo maæ bhante accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathà akusalaæ, yohaæ bhagavatà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesi. Tassa me bhante bhagava accayaæ accayato patigaïhÃtu Ãyatiæ saævarÃyÃti. Taggha tvaæ bhaddÃli accayo accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathà akusalaæ yaæ tvaæ mayà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesi. Yato ca kho tvaæ bhaddÃli accayaæ accayato disvà yathÃdhammaæ paÂikarosi. Taæ te mayaæ patigaïhÃma. Vuddhi hesà bhaddÃli ariyassa vinaye yo accayaæ accayato disvà yathÃdhammaæ paÂikaroti, Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjati. Idha bhaddÃli ekacco bhikkhu satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ1 hoti, tassa evaæ hoti: yannÆnÃhaæ vivittaæ senÃsanaæ bhajeyyaæ, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ paÊÃlapu¤jaæ. AppevanÃmÃhaæ uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikareyyanti. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ paÊÃlapu¤jaæ. Tassa tathà vÆpakaÂÂhassa viharato satthÃpi upavadati. Anuvicca pi vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ upavadanti. DevatÃpi upavadanti. AttÃpi attÃnaæ upavadati. So satthÃrÃpi upavadito anuvicca vi¤¤Æhi sabrahmacÃrÅhi upavadito devatÃhipi upavadito attanÃpi attÃnaæ upavadito na uttarimanussadhammÃ2 alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikaroti. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhaddÃli hoti, yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrissa. -------------------------- 1. SatthusÃsane aparipÆrakÃrÅ hoti- [PTS 2.] Uttariæ manussadhammÃ-syÃ. [BJT Page 180] [\x 180/] Idha bhaddÃli ekacco bhikkhu satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrÅ hoti, tassa evaæ hoti: yannÆnÃhaæ vivittaæ senÃsanaæ bhajeyyaæ, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ [PTS Page 441] [\q 441/] paÊÃlapu¤jaæ. AppevanÃmÃhaæ uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikareyyanti. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ paÊÃlapu¤jaæ. Tassa tathà vÆpakaÂÂhassa viharato satthÃpi na upavadati. Anuvicca pi vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ na upavadanti. Na devatÃpi na upavadanti. AttÃpi attÃnaæ na upavadati. So satthÃrÃpi anupavadito anuvicca vi¤¤Æhi sabrahmacÃrÅhi anupavadito devatÃhipi anupavadito attanÃpi attÃnaæ anupavadito uttarimanussadhammÃ2 alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikaroti. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhaddÃli hoti yathÃtaæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. Puna ca paraæ bhaddÃli bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhaddÃli hoti yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. Puna ca paraæ bhaddÃli bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhaddÃli hoti yathÃtaæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. Puna ca paraæ bhaddÃli bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhà satipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhaddÃli hoti yathÃtaæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Taæ kissa hetu: evaæ [PTS Page 442] [\q 442/] hetaæ bhaddÃli hoti yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. [BJT Page 182] [\x 182/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cÆtÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhaddÃli hoti yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavà pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhaddÃli hoti yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissÃti. Evaæ vutte Ãyasmà bhaddÃli bhagavantaæ etadavoca: konu kho bhante hetu ko paccayo yenamidhekaccaæ bhikkhuæ pavayha pavayha kÃraïaæ karonti. Ko pana bhante hetu ko paccayo yenamidhekaccaæ bhikkhuæ no tathà pavayha pavayha1 kÃraïaæ karontÅti. Idha bhaddÃli ekacco bhikkhu abhiïhÃpattiko hoti Ãpattibahulo. So bhikkhÆhi vuccamÃno a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati. Bahiddhà kathaæ apanÃmeti. Kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Na sammà vattati. Na lomaæ pÃteti. Na netthÃraæ vattati. Yena saÇgho attamano [PTS Page 443] [\q 443/] hoti taæ karomÅti nÃha. Tatra bhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: ayaæ kho Ãvuso bhikkhu abhiïhÃpattiko Ãpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati. Bahiddhà kathaæ apanÃmeti. Kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Na sammà vattati. Na lomaæ pÃteti. Na netthÃraæ vattati. Yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti nÃha. SÃdhu vatÃyasmanto imassa bhikkhuno tathà tathà upaparikkhatha yathÃssidaæ2 adhikaraïaæ na khippameva vÆpasameyyÃti. Tassa kho etaæ bhaddÃli bhikkhuno bhikkhÆ tathà tathà upaparikkhanti yathÃssidaæ2 adhikaraïaæ na khippameva vÆpasammati. Idha pana baddÃli ekacco bhikkhu abhiïhÃpattiko hoti Ãpatti bahulo. So bhikkhÆhi vuccamÃno nä¤ena¤¤aæ paÂicarati. Na bahiddhà kathaæ apanÃmeti. Na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Sammà vattati, lomaæ pÃteti. NetthÃraæ vattati. Yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti Ãha. Tatra bhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: 'ayaæ kho Ãvuso bhikkhu abhiïhÃpattiko Ãpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno nä¤ena¤¤aæ paÂicarati. -------------------------- 1.Pasayha pasayha-machasaæ. 2. Yathayidaæ-syÃ. [BJT Page 184] [\x 184/] Na bahiddhà kathaæ apanÃmeti. Na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Sammà vattati. Lomaæ pÃteti netthÃraæ vattati. Yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti Ãha. SÃdhu vatÃyasmanto imassa bhikkhuno tathà tathà upaparikkhatha yathÃssidaæ1 adhikaraïaæ khippameva vÆpasameyyÃti. Tassa kho etaæ bhaddÃli bhikkhuno bhikkhÆ tathà tathà upaparikkhanti yathÃssidaæ1 adhikaraïaæ khippameva vÆpasammati. Idha bhaddÃli ekacco bhikkhu adhiccÃpattiko hoti anÃpattibahulo. So bhikkhÆhi vuccamÃno a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati. Bahiddhà kathaæ apanÃmeti kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Na sammà vattati. Na lomaæ pÃteti. Na netthÃraæ vattati, yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti nÃha. Tatra bhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: ayaæ kho Ãvuso bhikkhu adhiccÃpattiko anÃpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati. Bahiddhà kathaæ apanÃmeti. Kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Na sammà vattati. Na lomaæ pÃteti. Na netthÃraæ vattati yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti nÃha. SÃdhu vatÃyasmanto imassa bhikkhuno tathà tathà upaparikkhatha yathÃssidaæ adhikaraïaæ na khippameva vÆpasameyyÃti. Tassa kho etaæ bhaddÃli bhikkhuno bhikkhÆ tathà tathà upaparikkhanti yathÃssidaæ adhikaraïaæ [PTS Page 444] [\q 444/] na khippameva vÆpasammati. Idha pana bhaddÃli ekacco bhikkhÆ adhiccÃpattiko hoti anÃpatti bahulo. So bhikkhÆhi vuccamÃno nä¤ena¤¤aæ paÂicarati. Na bahiddhà kathaæ apanÃmeti. Na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Sammà vattati. Lomaæ pÃteti. NetthÃraæ vattati. Yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti Ãha, tatra bhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: 'ayaæ kho Ãvuso bhikkhu adhiccÃpattiko anÃpatti bahulo. So bhikkhÆhi vuccamÃno nä¤ena¤¤aæ paÂicarati. Na bahiddhà kathaæ apanÃmeti. Na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Sammà vattati. Lomaæ pÃteti. NetthÃraæ vattati. Yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti Ãha. SÃdhuvatÃyasmanto imassa bhikkhuno tathà tathà upaparikkhatha yathÃssidaæ adhikaraïaæ khippameva vÆpasameyyÃti. Tassa kho etaæ bhaddÃli bhikkhuno bhikkhÆ tathà tathà upaparikkhanti yathÃssidaæ adhikaraïaæ khippameva vÆpasammati. Idha bhaddÃli ekacco bhikkhu saddhÃmattakena vahati pemamattakena. Tatra bhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: 'ayaæ kho Ãvuso bhikkhu saddhà mattakena vahati pemamattakena. Sace mayaæ imaæ bhikkhuæ pavayha: pavayha2 kÃraïaæ karissÃma. MÃ'yampissa taæ saddhÃmattakaæ pemamattakaæ tamhÃpi parihÃyÅti. SeyyathÃpi bhaddÃli purisassa ekaæ cakkhuæ tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità taæ ekaæ cakkhuæ rakkheyyuæ: mà yampissa taæ ekaæ cakkhuæ tamhÃpi parihÃyÅ'ti. Evameva kho bhaddÃli idhekacco bhikkhu saddhÃmattakena vahati pemamattakena. Tatra bhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: ' ayaæ kho Ãvuso bhikkhu saddhÃmattakena vahati pemamattakena. Sace maya1 imaæ bhikkhuæ pavayha pavayha1 --------------------------- 1. Yathayidaæ-syÃ. 2. Pasayha pasayha-machasaæ. [BJT Page 186] [\x 186/] KÃraïaæ karissÃma, mÃyampissa taæ saddhÃmattakaæ pemamattakaæ tamhÃpi parihÃyÅ'ti. Ayaæ kho bhaddÃli hetu ayaæ paccayo yenamidhekaccaæ bhikkhuæ pavayha pavayha kÃraïaæ karonti. Ayaæ pana bhaddÃli hetu ayaæ paccayo yenamidhekaccaæ bhikkhuæ no tathà pavayha pavayha kÃraïaæ karontÅti. Ko nu kho bhante hetu, ko paccayo, yena pubbe appatarÃni [PTS Page 445] [\q 445/] ceva sikkhÃpadÃni ahesuæ, bahutarà ca bhikkhÆ a¤¤Ãya saïÂhahiæsu. Ko pana bhante hetu ko paccayo yenetarahi bahutarÃni ceva sikkhÃpadÃni honti. Appatarà ca bhikkhÆ a¤¤Ãya saïÂhahantÅti. Evaæ hetaæ bhaddÃli hoti: sattesu hÃyamÃnesu saddhamme antaradhÃyamÃne bahutarÃni ceva sikkhÃpadÃni honti. Appatarà ca bhikkhÆ a¤¤Ãya saïÂhahanti. Na tÃva bhaddÃli satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti. YÃva na idhekacce ÃsavaÂÂhÃnÅyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti. Yato ca kho bhaddÃli idhekacce ÃsavaÂÂhÃnÅyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, atha satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti. Tesaæ yeva ÃsavaÂÂhÃnÅyÃnaæ dhammÃnaæ paÂighÃtÃya. Na tÃva bhaddÃli idhekacce ÃsavaÂÂhÃnÅyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, yÃva na saÇgho mahattaæ patto hoti. Yato ca kho bhaddÃli saÇgho mahattaæ patto hoti. Atha idhekacce asavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, atha satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti tesaæ yeva ÃsavaÂÂhÃnÅyÃnaæ dhammÃnaæ paÂighÃtÃya. Na tÃva bhaddÃli idhekacce ÃsavaÂÂhÃnÅyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, yÃva na saÇgho lÃbhaggaæ patto hoti. Yato ca kho bhaddÃli saÇgho lÃbhaggaæ patto hoti. Atha idhekacce asavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, atha satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti tesaæ yeva ÃsavaÂÂhÃnÅyÃnaæ dhammÃnaæ paÂighÃtÃya. Na tÃva bhaddÃli idhekacce ÃsavaÂÂhÃnÅyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, yÃva na saÇgho yasaggaæ patto hoti. Yato ca kho bhaddÃli saÇgho yasaggaæ patto hoti. Atha idhekacce asavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, atha satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti tesaæ yeva ÃsavaÂÂhÃnÅyÃnaæ dhammÃnaæ paÂighÃtÃya. Na tÃva bhaddÃli idhekacce ÃsavaÂÂhÃnÅyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, yÃva na saÇgho bÃhusaccaæ patto hoti. Yato ca kho bhaddÃli saÇgho bÃhusaccaæ patto hoti. Atha idhekacce asavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, atha satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti tesaæ yeva ÃsavaÂÂhÃnÅyÃnaæ dhammÃnaæ paÂighÃtÃya. Na tÃva bhaddÃli idhekacce ÃsavaÂÂhÃnÅyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, yÃva na saÇgho ratta¤¤utaæ patto hoti. Yato ca kho bhaddÃli saÇgho ratta¤¤utaæ patto hoti. Atha idhekacce asavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, atha satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti tesaæ yeva ÃsavaÂÂhÃnÅyÃnaæ dhammÃnaæ paÂighÃtÃya. Appakà kho tumhe bhaddÃli tena samayena ahuvattha yadà vo ahaæ ÃjÃnÅyasusÆpamaæ dhammapariyÃyaæ desesiæ, sarasi tvaæ1 bhaddÃlÅti. No hetaæ bhante. Tatra bhaddÃli kaæ hetuæ paccesÅti. So hi nÆnÃhaæ bhante dÅgharattaæ satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ ahosinti. Na kho bhaddÃli eseva hetu esa paccayo, api ca me tvaæ bhaddÃli dÅgharattaæ cetasà ceto paricca vidito. NacÃyaæ2 moghapuriso mayà dhammaæ desiyamÃne aÂÂhikatvÃ3 manasikatvà sabbacetaso samannÃharitvà ohitasoto dhammaæ suïÃtÅti. Api ca te ahaæ bhaddÃli ÃjÃnÅyasusÆpamaæ dhammapariyÃyaæ desissÃmi taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasikarohi, [PTS Page 446] [\q 446/] bhÃsissÃmÅti, evaæ bhanteti kho Ãyasmà bhaddÃli bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: -------------------------- 1. Taæ sarasi-machasaæ,syÃ. 2. Na cÃyaæ-[PTS 3.] AÂÂhiæ katvÃ-machasaæ. [BJT Page 188] [\x 188/] SeyyathÃpi bhaddÃli dakkho assadamako bhadraæ assÃjÃnÅyaæ labhitvà paÂhameneva mukhÃdhÃne kÃraïaæ kÃreti. Tassa mukhÃdhÃne kÃraïaæ kÃriyamÃnassa hontiyeva visÆkÃyitÃni visevitÃni vipphanditÃni kÃnici kÃnici, yathà taæ akÃritapubbaæ kÃraïaæ kÃriyamÃnassa. So abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbÃyati. Yato kho bhaddÃli bhadro assÃjÃnÅyo abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbuto hoti. Tamenaæ assadamako uttariæ1 kÃraïaæ kÃreti yugÃdhÃne. Tassa yugÃdhÃne kÃraïaæ kÃriyamÃnassa hontiyeva visÆkÃyitÃni visevitÃni vipphanditÃni kÃnici kÃnici, yathà taæ akÃritapubbaæ kÃraïaæ kÃriyamÃnassa. So abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbÃyati. Yato kho bhaddÃli bhadro assÃjÃnÅyo abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbuto hoti. Tamenaæ assadamako uttariæ1 kÃraïaæ kÃreti anukkame maï¬ale khurakÃse2 dhÃve3 ravatthe4 rÃjaguïe rÃjavaæse uttame jave uttame haye uttame sÃkhalye. Tassa uttame jave uttame haye uttame sÃkhalye kÃraïaæ kÃriyamÃnassa hontiyeva visÆkÃyitÃni visevitÃni vipphanditÃti kÃnici kÃnici, yathà taæ akÃritapubbaæ kÃraïaæ kÃriyamÃnassa. So abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbÃyati. Yato ca kho bhaddÃli bhadro assÃjÃnÅyo abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbuto hoti, tamenaæ assadamako uttariæ1 vaïïiya¤ca valiya¤ca5. Anuppavecchati imehi kho bhaddÃli dasahaÇgehi samannÃgato bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo ra¤¤o aÇganteva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhaddÃli dasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuïeyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi dasahi: idha bhaddÃli bhikkhu asekkhÃya sammÃdiÂÂhiyà samannÃgato hoti. Asekkhena sammÃsaÇkappena samannÃgato hoti. AsekkhÃya sammÃvÃcÃya samannÃgato hoti. Asekkhena sammÃkammantena samannÃgato hoti. Asekkhena sammÃÃjivena samannÃgato hoti asekkhena sammÃvÃyÃmena samannÃgato hoti. AsekkhÃya [PTS Page 447] [\q 447/] sammÃsatiyà samannÃgato hoti. Asekkhena sammÃsamÃdhinà samannÃgato hoti. Asekkhena sammäÃïena samannÃgato hoti. AsekkhÃya sammÃvimuttiyà samannÃgato hoti. Imehi kho bhaddÃli dasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuïeyyo hoti, pÃhuïeyyo dakkhiïeyyà a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. Idamavoca bhagavà attamano Ãyasmà bhaddÃli bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. BhaddÃli suttaæ pa¤camaæ ------------------------- 1. Uttari-machasaæ 2.KhurakÃye-sÅmu,[PTS] 3. DhÃvane - pu 4.Davatthe-sÅmu,machasaæ 5. PÃïiya¤ca-machasaæ, [BJT Page 190] [\x 190/] 2.2.6 LaÂukikopama suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà aÇguttarÃpesu viharati Ãpaïaæ nÃma aÇguttarÃpÃnaæ nigamo. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya Ãpaïaæ piï¬Ãya pÃvisi. ùpaïe piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena¤¤ataro vanasaï¬o tenupasaÇkami divÃvihÃrÃya. Taæ vanasaï¬aæ ajjhogahetvÃ1 a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. ùyasmÃpi kho udÃyi pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya Ãpaïaæ piï¬Ãya pÃvisi. ùpaïe piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena so vanasaï¬o tenupasaÇkami divÃvihÃrÃya, taæ vanasaï¬aæ ajjhogahetvÃ1 a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. Atha kho Ãyasmato udÃyissa rahogatassa patisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: 'bahunnaæ vata no bhagavà dukkhadhammÃnaæ apahattà bahunnaæ vata no bhagavà sukhadhammÃnaæ upahattÃ, bahunnaæ2 vata no bhagavà akusalÃnaæ dhammÃnaæ apahattà bahunnaæ2 vata no bhagavà kusalÃnaæ dhammÃnaæ upahattÃ'ti. Atha kho Ãyasmà udÃyi sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ [PTS Page 448] [\q 448/] nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà udÃyi bhagavantaæ etadavoca. " Idha mayhaæ bhante rahogatassa patisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: ' bahunnaæ vata no bhagavà dukkhadhammÃnaæ apahattà bahunnaæ vata no bhagavà sukhadhammÃnaæ upahattÃ, bahunnaæ vata no bhagavà akusalÃnaæ dhammÃnaæ apahattà bahunnaæ2 vata no bhagavà kusalÃnaæ dhammÃnaæ upahattÃ'ti. Mayaæ hi bhante pubbe sÃya¤ceva bhu¤jÃma pÃto ca divà ca vikÃle. Ahuæ kho so bhante samayo yaæ bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: 'iÇgha tumhe bhikkhave etaæ divÃvikÃlabhojanaæ pajahathÃ'ti. Tassa mayhaæ bhante ahudve a¤¤athattaæ ahu3 domanassaæ. Yampi no saddhà gahapatikÃ4 divà vikÃle païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ denti. Tassapi no bhagavà pahÃnamÃha. Tassapi no sugato paÂinissaggamÃhÃti. --------------------------- 1.AjjhogÃhetvÃ- machasaæ,[PTS 2.] BahÆnaæ-machasaæ 3. Ahudeva-machasaæ,syà 4.Gahapati-sÅmu. [BJT Page 192] [\x 192/] Te mayaæ bhante bhagavati pema¤ca gÃrava¤ca hiri¤ca ottappa¤ca sampassamÃnà evaæ taæ divÃvikÃlabhojanaæ pajahimhÃ1. Te mayà bhante sÃya¤cava bhu¤jÃma pÃto ca. Ahu kho so bhante samayo yaæ bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: iÇgha tumhe bhikkhave etaæ rattiæ vikÃlabhojanaæ pajahathÃ'ti. Tassa mayhaæ bhante ahudeva a¤¤athattaæ. Ahu2 domanassaæ yampi no imesaæ dvinnaæ bhattÃnaæ païÅtasaÇkhÃtataraæ tassapi no bhagavà pahÃnamÃha. Tassapi no sugato paÂinissaggamÃhÃ'ti. BhÆtapubbaæ bhante a¤¤ataro puriso divà sÆpeyyaæ labhitvà evamÃha: 'handa ca imaæ nikkhipatha, sÃyaæ sabbeva samaggà bhu¤jissÃmÃ'ti. Yà kÃci bhante saÇkhatiyo sabbà tà rattiæ, appà divÃ. Te mayaæ bhante bhagavati pema¤ca gÃrava¤ca hiri¤ca ottappa¤ca sampassamÃnà evaæ taæ rattiæ vikÃlabhojanaæ pajahimhÃ. BhÆtapubbaæ bhante bhikkhÆ rattandhakÃratimisÃyaæ piï¬Ãya carantà candanikampi pavisanti. Oligallepi papatanti. KaïÂakÃvaÂÂampi2 Ãrohanti, suttampi gÃviæ Ãrohantiæ mÃïavehipi samÃgacchanti katakammehipi akatakammehipi. MÃtugÃmopi te asaddhammena nimanteti. BhÆtapubbÃhaæ bhante rattandhakÃratimisÃyaæ piï¬Ãya carÃmi. Addasà kho maæ bhante a¤¤atarà itthÅ vijjantarikÃya bhÃjanaæ dhovantÅ, disvà maæ bhÅtà vissaramakÃsi: 'abbhuæ me3, pisÃco vata ma'nti. Evaæ vutte ahaæ bhante taæ itthiæ etadavocaæ: nÃhaæ bhagini, pisÃco, bhikkhu [PTS Page 449] [\q 449/] piï¬Ãya Âhito'ti. Bhikkhussa ÃtumÃri, bhikkhussa mÃtumÃri, varante bhikkhu tiïhena govikantanena kucchi parikanto natveva4 yaæ5 rattandhakÃratimisÃyaæ kucchihetu piï¬Ãya carasÅti6. Tassa mayhaæ bhante tadanussarato evaæ hoti: 'bahunnaæ vata no bhagavà dukkhadhammÃnaæ apahattÃ, bahunnaæ vata no bhagavà sukhadhammÃnaæ upahattÃ, bahunnaæ vata no bhagavà akusalÃnaæ dhammÃnaæ apahattÃ. Bahunnaæ vata no bhagavà kusalÃnaæ dhammÃnaæ upahattÃ'ti. Evameva panudÃyi idhekacce moghapurisÃ: 'idaæ pajahathÃ'ti mayà vuccamÃnà te evamÃhaæsu: 'kimpanimassa appamattakassa oramattakassa adhisallikhatevÃyaæ samaïo'ti. Te ta¤ceva nappajahanti. Mayi ca appaccayaæ upaÂÂhÃpenti. Ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmÃ, tesaæ taæ udÃyi hoti balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thullo7 kaliÇgaro, ------------------------- 1. Pajahimha-sÅmu. 2. KaïikavÃÂampi- sÅmu, machasaæ. KaïikarÃjimpi-syÃ. 3. Abhuæme-machasaæ. 4. Natvevavaraæ-machasaæ. 5. NatvavayÃ-sÅmu 6. CarasÃti-sÅmu. 7. Thulo-machasaæ,syÃ.[PTS.] [BJT Page 194] [\x 194/] SeyyathÃpi udÃyi laÂukikà sakuïikà pÆtilatÃya bandhanena baddhà tattheva vadhaæ và bandhaæ và maraïaæ và Ãgameti. Yo nu kho udÃyi evaæ vadeyya: 'yena sà laÂukikà sakuïikà pÆtilatÃya bandhanena baddhà tattheva vadhaæ và bandhaæ và maraïaæ và Ãgameti, taæ hi tassà abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhana'nti. Sammà nu kho so udÃyi vadamÃno vadeyyÃ'ti. No hetaæ bhante. Yena sà bhante laÂukikà sakuïikà pÆtilatÃya bandhanena baddhà tattheva vadhaæ và bandha và maraïaæ và Ãgameti. Taæ hi tassà balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thullo1 kaliÇgaro'ti. Evameva panudÃyi idhekacce moghapurisÃ: 'idaæ pajahathÃ'ti mayà vuccamÃnà te evamÃhaæsu: kiæ panimassa appamattakassa oramattakassa adhisallikhatevÃyaæ samaïo'ti. Te ta¤ceva nappajahanti. Mayi ca appaccayaæ upaÂÂhÃpenti. Ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmÃ, tesaæ taæ udÃyi hoti balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thullo kaliÇgaro. Idha panudÃyi ekacce kulaputtÃ: 'idaæ pajahathÃ'ti [PTS Page 450] [\q 450/] mayà vuccamÃnà te evamÃhaæsu: 'kimpanimassa appamattakassa oramattakassa pahÃtabbassa yassa no bhagavà pahÃnamÃha. Yassa no sugato paÂinissaggamÃhÃ'ti. Te ta¤ceva pajahanti. Mayi ca na appaccayaæ upaÂÂhÃpenti. Ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmÃ. Te taæ pahÃya appossukkà pannalomà paradavuttÃ2 migabhÆtena cetasà viharanti. Tesantaæ udÃyi hoti abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhanaæ. SeyyathÃpi udÃyi ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbuÊhavÃbhijÃto3 saÇgÃmÃvacaro daÊhehi varattehi4 bandhanehi baddho Åsaka¤¤eva kÃyaæ sannÃmetvà tÃni bandhanÃni sa¤chinditvà sampadÃÊetvà yena kÃmaæ pakkamati. Yo nu kho udÃyi evaæ vadeyya: yehi so ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbuÊhavÃbhijÃto3 saÇgÃmÃvacaro daÊhehi varattehi bandhanehi baddho Åsaka¤¤eva kÃyaæ sannÃmetvà tÃni bandhanÃni sa¤chinditvà sampadÃÊetvà yena kÃmaæ pakkamati. Taæ hi tassa balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thullo1 kaliÇgaroti, sammà nu kho so udÃyi vadamÃno vadeyyÃti no hetaæ bhante. Yehi so bhante ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbuÊhavÃbhijÃto3 saÇgÃmÃvacaro daÊhehi varattehi bandhanehi baddho Åsaka¤¤eva kÃyaæ sannÃmetvà tÃni bandhanÃni sa¤chinditvà sampadÃÊetvà yena kÃmaæ pakkamati. Taæ hi tassa abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhananti. ------------------------ 1. ThÆlo-macasaæ,syà 2. ParadattavuttÃ-machasaæ. 3. UruÊhavÃabhijÃto-machasaæ. UruÊhavÃbhijÃto- syÃ. 4. VÃrattehi-sÅmu. [BJT Page 196] [\x 196/] Evameva kho udÃyi idhekacce kulaputtà idaæ pajahathÃ'ti mayà vuccamÃnà te evamÃhaæsu: kiæ panimassa appamattakassa oramattakassa pahÃtabbassa yassa no bhagavà pahÃnamÃha. Yassa no sugato paÂinissaggamÃhÃti. Te ta¤ceva pajahanti. Mayi ca na appaccayaæ upaÂÂhÃpenti. Ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmà te tampahÃya appossukkà pannalomà paradavuttÃ1 migabhÆtena cetasà viharanti. Tesaæ taæ udÃyi hoti abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhanaæ. SeyyathÃpi udÃyi puriso daÊiddo assako anÃÊhiyo2 tassassa ekaæ agÃrakaæ oluggaviluggaæ kÃkÃtidÃyiæ na paramarÆpaæ. Ekà khaÂopikà oluggaviluggà na paramarÆpÃ, ekissà [PTS Page 451] [\q 451/] kumbhiyà dha¤¤asamavÃpakaæ na paramarÆpaæ, ekà jÃyikà na paramarÆpÃ. So ÃrÃmagataæ bhikkhuæ passeyya sudhotahatthapÃdaæ manu¤¤aæ bhojanaæ bhuttÃviæ sitÃya chÃyÃya nisinnaæ adhicitte yuttaæ. Tassa evamassa: sukhaæ vata bho sÃma¤¤aæ, Ãrogyaæ vata bho sÃma¤¤aæ, so vatassaæ3 yohaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. So na sakkuïeyya ekaæ agÃrakaæ oluggaviluggaæ kÃkÃtidÃyiæ na paramarÆpaæ pahÃya, ekaæ khaÂopikaæ oluggaviluggaæ na paramarÆpaæ pahÃya, ekissà kumbhiyà dha¤¤asamavÃpakaæ na paramarÆpaæ pahÃya, ekaæ jÃyikaæ na paramarÆpaæ pahÃya, kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ. Yo nu kho udÃyi evaæ vadeyya: yehi so puriso bandhanehi baddhona sakkoti, ekaæ agÃrakaæ olugga-viluggaæ kÃkÃtidÃyiæ na paramarÆpaæ. Ekaæ khaÂopikaæ oluggaviluggaæ na paramarÆpÃ, ekissà kumbhiyà dha¤¤asamavÃpakaæ na paramarÆpaæ, ekaæ jÃyikaæ na paramarÆpaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ. Taæ hi tassa abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhananti. Sammà nu 4 kho so udÃyi vadamÃno vadeyyÃti. No hetaæ bhante . Yehi so bhante puriso bandhanehi baddho na sakkoti ekaæ agÃrakaæ oluggaviluggaæ kÃkÃtidÃyiæ na paramarÆpaæ pahÃya, ekaæ khaÂopikaæ oluggaviluggaæ na paramarÆpaæ pahÃya, ekissà kumbhiyà dha¤¤asamavÃpakaæ na paramarÆpaæ pahÃya, ekaæ jÃyikaæ na paramarÆpaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ. Taæ hi tassa balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thullo kaliÇgaroti. OhÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà Evameva kho udÃyi idhekacce moghapurisà idaæ pajahathÃ'ti mayà vuccamÃnà te evamÃhaæsu: kiæ panimassa appamattakassa oramattakassa. AdhisallikhatevÃyaæ samaïo'ti. Te ta¤ceva nappajahanti. Mayi ca appaccayaæ upaÂÂhÃpenti ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmà tesantaæ udÃyi hoti balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thullo kaliÇgaro. -------------------------- 1.ParadattavuttÃ-machasaæ 2. AnÃÊiyo - syà 3. Vatassa-pasÆ. 4. Sammannuko-musÅ. [BJT Page 198] [\x 198/] SeyyathÃpi udÃyi gahapati và gahapatiputto và a¬¬ho [PTS Page 452] [\q 452/] mahaddhano mahÃbhogo, nekÃnaæ nikkhagaïÃnaæ cayo nekÃnaæ dha¤¤agaïÃnaæ cayo nekÃnaæ khettagaïÃnaæ cayo nekÃnaæ vatthugaïÃnaæ cayo nekÃnaæ bhariyÃgaïÃnaæ cayo nekÃnaæ dÃsagaïÃnaæ cayo nekÃnaæ dÃsigaïÃnaæ cayo, so ÃrÃmagataæ bhikkhuæ passeyya sudhotahatthapÃdaæ manu¤¤aæ bhojanaæ bhuttÃviæ sÅtÃya chÃyÃya nisinnaæ adhicitte yuttaæ, tassa evamassa: sukhaæ vata bho sÃma¤¤aæ, Ãrogyaæ vata bho sÃma¤¤aæ, so vatassaæ yohaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. So sakkuïeyya nekÃni nikkhagaïÃni pahÃya, nekÃni dha¤¤agaïÃni pahÃya, nekÃni khettagaïÃni pahÃya, nekÃni vatthugaïÃni pahÃya, nekÃni bhariyÃgaïÃni pahÃya, nekÃni dÃsagaïÃni pahÃya, nekÃni dÃsi gaïÃni pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ. Yo nu kho udÃyi evaæ vadeyya: yehi so gahapati và gahapati putto và bandhanehi baddho sakkoti nekÃni nikkhagaïÃni pahÃya, nekÃni dha¤¤agaïÃni pahÃya, nekÃni khettagaïÃni pahÃya, nekÃni vatthugaïÃni pahÃya, nekÃni bhariyÃgaïÃni pahÃya, nekÃni dÃsagaïÃni pahÃya, nekÃni dÃsigaïÃni pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ taæ hi tassa balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thullo kaliÇgaroti. Sammà nu1 kho so udÃyi vadamÃno vadeyyÃ'ti. No hetaæ bhante. Yehi so bhante gahapati và gahapatiputto và bandhanehi baddho sakkoti nekÃni nikkhagaïÃni pahÃya, nekÃni dha¤¤agaïÃni pahÃya, nekÃni khettagaïÃni pahÃya, nekÃni vatthugaïÃni pahÃya, nekÃni bhariyÃgaïÃni pahÃya, nekÃni dÃsagaïÃni pahÃya, nekÃni dÃsigaïÃni pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ. Taæ hi tassa abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhananti. Evameva kho udÃyi idhekacce kulaputtÃ, idaæ pajahathÃti mayà vuccamÃnà te evamÃhaæsu: ' kiæ panimassa appamattakassa oramattakassa pahÃtabbassa yassa no bhagavà pahÃnamÃha. Yassa no sugato paÂinissaggamÃhÃ'ti te ta¤ceva pajahanti. Mayi ca na appaccayaæ upaÂÂhÃpenti. Ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmà [PTS Page 453] [\q 453/] te taæ pahÃya appossukkà pannalomà paradavuttà migabhÆtena cetasà viharanti. Tesaæ taæ udÃyi hoti abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhanaæ. CattÃro me udÃyi puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ, katame cattÃro: idhÆdÃyi ekacco puggalo upadhipahÃnÃya paÂipanno hoti upadhipaÂinissaggÃya. Tamenaæ upadhipahÃnÃya paÂipannaæ upadhipaÂinissaggÃya upadhipaÂisa¤¤uttà sarasaÇkappà samudÃcaranti. So te adhivÃseti, nappajahati, na vinodeti. Na byantÅkaroti. Na anabhÃvaæ gameti. Imaæ kho ahaæ udÃyi puggalaæ sa¤¤utto'ti vadÃmi no visa¤¤utto. Taæ kissa hetu: indriyavemattatà hi me udÃyi imasmiæ puggale viditÃ. ------------------------- 1. Sammannu-sÅmu. [BJT Page 200] [\x 200/] Idha panudÃyi ekacco puggalo upadhipahÃnÃya paÂipanno hoti upadhipaÂinissaggÃya. Tamenaæ upadhipahÃnÃya paÂipannaæ upadhipaÂinissaggÃya, upadhipaÂisa¤¤uttà sarasaÇkappà samudÃcaranti. So te nÃdhivÃseti, pajahati, vinodeti, byantÅkaroti, anabhÃvaæ gameti. Imampi kho ahaæ udÃyi puggalaæ sa¤¤uttoti vadÃmi no visa¤¤utto. Taæ kissa hetu: indriyavemattatà hi me udÃyi imasmiæ puggale viditÃ. Idha panudÃyi ekacco puggalo upadhipahÃnÃya paÂipanno hoti upadhipaÂinissaggÃya. Tamenaæ upadhipahÃnÃya paÂipannaæ upadhipaÂinissaggÃya kadÃci karahaci satisammosà upadhipaÂisa¤¤uttà sarasaÇkappà samudÃcaranti. Dandho udÃyi satuppÃdo. Atha kho naæ khippameva pajahati, vinodeti, byantÅkaroti, anabhÃvaæ gameti. SeyyathÃpi udÃyi puriso divasasantatte ayokaÂÃhe dve và tÅïi và udakaphusitÃni nipÃteyya. Dandho udÃyi udakaphusitÃnaæ nipÃto. Atha kho naæ khippameva parikkhayaæ pariyÃdÃnaæ gaccheyya. Evameva kho udÃyi idhekacco puggalo upadhipahÃnÃya paÂipanno hoti upadhipaÂinissaggÃya. Tamenaæ upadhipahÃnÃya paÂipannaæ upadhipaÂinissaggÃya, kadÃci karahaci satisammosà upadhipaÂisa¤¤uttà sarasaÇkappà samudÃcaranti. Dandho udÃyi satuppÃdo. Atha kho naæ khippameva pajahati, vinodeti, byantÅkaroti, anabhÃvaæ gameti. Imampi kho ahaæ udÃyi puggalaæ sa¤¤utto'ti vadÃmi no visa¤¤utto, [PTS Page 454] [\q 454/] taæ kissa hetu: indriyavemattatà hi me udÃyi imasmiæ puggale viditÃ. Idha panudÃyi ekacco puggalo 'upadhi dukkhassa mÆla'nti iti viditvà nirupadhi hoti upadhisaÇkhaye vimutto, imaæ kho ahaæ udÃyi puggalaæ visa¤¤utto'ti vadÃmi no sa¤¤utto. Taæ kissa hetu: indriyavemattatà hi me udÃyi imasmiæ puggale viditÃ. Pa¤ca kho ime udÃyi kÃmaguïÃ. Katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ1. Sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ1. GhÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ1. JivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ1. KÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ1. Ime kho udÃyi pa¤ca kÃmaguïÃ. Yaæ kho udÃyi ime pa¤cakÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ, idaæ vuccati kÃmasukhaæ mÅÊhasukhaæ puthujjanasukhaæ anariyasukhaæ na sevitabbaæ2 na bhÃvetabbaæ na bahulÅkÃtabbaæ. BhÃyitabbaæ etassa sukhassÃti vadÃmi. IdhÆdÃyi bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassa domanassÃnaæ atthaægamà adukkhaæ asukhaæ upekkhà sati pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ vuccati nekkhammasukhaæ pavivekasukhaæ upasamasukhaæ sambodhasukhaæ Ãsevitabbaæ bhÃvetabbaæ bahulÅkÃtabbaæ. Na bhÃyitabbaæ etassa sukhassÃti vadÃmi. -------------------------- 1.RajaniyyÃ-sÅmu. 2. ùsevitabbaæ-[PTS.] [BJT Page 202] [\x 202/] IdhÆdÃyi bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ahaæ udÃyi i¤jitasmiæ vadÃmi. Ki¤ca tattha i¤jitasmiæ: yadeva tattha vitakkavicÃrà aniruddhà honti, idaæ tattha i¤jitasmiæ. IdhÆdÃyi bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idampi kho ahaæ udÃyi i¤jitasmiæ vadÃmi. Ki¤ca tattha i¤jitasmiæ: yadeva tattha pÅtisukhaæ aniruddhaæ hoti, idaæ tattha i¤jitasmiæ. IdhÆdÃyi bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idampi kho ahaæ udÃyi i¤jitasmiæ vadÃmi ki¤ca tattha i¤jitasmiæ: yadeva tattha upekkhÃsukhaæ [PTS Page 455] [\q 455/] aniruddhaæ hoti. Idaæ tattha i¤jitasmiæ. IdhÆdÃyi bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ahaæ udÃyi ani¤jitasmiæ vadÃmi. IdhÆdÃyi bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ahaæ udÃyi analanti vadÃmi. PajahathÃti vadÃmi. SamatikkamathÃti vadÃmi. Ko ca tassa samatikkamo: idhÆdÃyi bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ tassa samatikkamo. Idampi kho ahaæ udÃyi analanti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatikkamathÃti vadÃmi. Ko ca tassa samatikkamo: idhÆdÃyi bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ tassa samatikkamo. Idampi kho ahaæ udÃyi analanti vadÃmi. PajahathÃti vadÃmi. SamatikkamathÃti vadÃmi. Ko ca tassa samatikkamo: idhÆdÃyi bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ3 upasampajja viharati. Ayaæ tassa samatikkamo. Idampi kho ahaæ udÃyi analanti vadÃmi. PajahathÃti vadÃmi. SamatikkamathÃti vadÃmi. Ko ca tassa samatikkamo: idhÆdÃyi bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ tassa samatikkamo. Idampi kho ahaæ udÃyi analanti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatikkamathÃti vadÃmi. Ko ca tassa samatikkamo: idhÆdÃyi bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, ayaæ tassa samatikkamo, idampi kho ahaæ udÃyi analanti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatikkamathÃti vadÃmi. Ko ca tassa samatikkamo: idhÆdÃyi bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ tassa samatikkamo. Idampi kho ahaæ udÃyi analanti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatikkamathÃti vadÃmi. Ko ca tassa samatikkamo: idhÆdÃyi bhikkhu sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ [PTS Page 456] [\q 456/] upasampajja viharati. Ayaæ tassa samatikkamo, idampi kho ahaæ udÃyi [BJT Page 204] [\x 204/] Analanti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatikkamathÃti vadÃmi. Ko ca tassa samatikkamo: idhÆdÃyi bhikkhu sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Ayaæ tassa samatikkamo. Iti kho ahaæ udÃyi nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanassapi pahÃnaæ vadÃmi. Passasi no tvaæ udÃyi taæ saæyojanaæ anuæ và thÆlaæ vÃ, yassÃhaæ no pahÃnaæ vadÃmÅti. No hetaæ bhanteti. Idamavoca bhagavà attamano Ãyasmà udÃyi bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. LaÂukikopama suttaæ chaÂÂhaæ. [BJT Page 206] [\x 206/] 2.2.7 CÃtuma suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà cÃtumÃyaæ viharati ÃmalakÅvane tena kho pana samayena sÃriputtamoggallÃnapamukhÃni pa¤camattÃni bhikkhusatÃni cÃtumaæ anuppattÃni honti bhagavantaæ dassanÃya. Te ca Ãgantukà bhikkhÆ nevÃsikehi bhikkhÆhi saddhiæ paÂisammodamÃnà senÃsanÃni pa¤¤ÃpayamÃnà pattacÅvarÃni paÂisÃmayamÃnà uccÃsaddà mahÃsaddà ahesuæ. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi1: 'ke panete Ãnanda uccÃsaddà mahÃsaddà kevaÂÂà ma¤¤e maccavilope'ti. 'EtÃni bhante sÃriputtamoggallÃnapamukhÃni pa¤camattÃni bhikkhusatÃni cÃtumaæ anuppattÃni bhagavantaæ dassanÃya. Te Ãgantukà bhikkhÆ nevÃsikehi bhikkhÆhi saddhiæ paÂisammodamÃnà senÃsanÃni pa¤¤ÃpayamÃnà pattacÅvarÃni paÂisÃmayamÃnà uccÃsaddà mahÃsaddÃ'ti. Tena hÃnanda mama vacanena te bhikkhÆ Ãmantehi. SatthÃyasmante ÃmantetÅ'ti. Evaæ bhanteti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paÂissutvà yena te bhikkhÆ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà te bhikkhÆ etadavoca: 'satthÃyasmante ÃmantetÅ'ti. EvamÃvusoti kho [PTS Page 457] [\q 457/] te bhikkhÆ Ãyasmato Ãnandassa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te bhikkhÆ bhagavà etadavoca: 'kinnu tumhe bhikkhave uccÃsaddà mahÃsaddà kevaÂÂà ma¤¤e macchavilope'ti. ImÃni bhante sÃriputtamoggallÃnapamukhÃni pa¤camattÃni bhikkhusatÃni cÃtumaæ anuppattÃni bhagavantaæ dassanÃya. Teme Ãgantukà bhikkhÆ nevÃsikehi bhikkhÆhi saddhiæ paÂisammodamÃnà senÃsanÃni pa¤¤ÃpayamÃnà pattacÅvarÃni paÂisÃmayamÃnà uccÃsaddà mahÃsaddÃ'ti. 'Gacchatha bhikkhave païÃmemi vo, na vo mama santike vatthabba'nti. Evaæ bhanteti kho te bhikkhÆ bhagavato paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà senÃsanaæ saæsÃmetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya pakkamiæsu. Tena kho pana samayena cÃtumeyyakà sakyà santhÃgÃre sannipatità honti kenacideva karaïÅyena, addasaæsu1 kho cÃtumeyyakà sakyà te bhikkhÆ dÆratova gacchante, disvÃna yena te bhikkhÆ tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà te bhikkhÆ etadavocuæ: 'handa kahaæ pana tumhe Ãyasmanto gacchathÃ'ti. Bhagavatà kho Ãvuso bhikkhusaÇgho païÃmito'ti. 'Tena hÃyasmanto muhuttaæ nisÅdatha, appeva nÃma mayaæ sakkuïeyyÃma bhagavantaæ pasÃdetu'nti. EvamÃvusoti kho te bhikkhÆ cÃtumeyyakÃnaæ sakyÃnaæ paccassosuæ. -------------------------- 1. AddasÃsuæ-sÅmu,[PTS.] [BJT Page 208] [\x 208/] Atha kho cÃtumeyyakà sakyà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, ekamantaæ nisinnà kho cÃtumeyyakà sakyà bhagavantaæ etadavocuæ: 'abhinandatu bhante bhagavà bhikkhusaÇghaæ, abhivadatu bhante bhagavà bhikkhusaÇghaæ, seyyathÃpi bhante bhagavatà pubbe bhikkhusaÇgho anuggahito, evameva1 bhagavà etarahi anugaïhÃtu bhikkhusaÇghaæ. Santettha bhante bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, tesaæ bhagavantaæ dassanÃya alabhantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ , siyà viparinÃmo. SeyyathÃpi bhante bÅjÃnaæ taruïÃnaæ udakaæ alabhantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ, siyà viparinÃmo, evameva kho bhante santettha bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, tesaæ bhagavantaæ dassanÃya alabhantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ, siyà viparinÃmo. SeyyathÃpi bhante bÅjÃnaæ taruïÃnaæ udakaæ alabhantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ, siyà viparinÃmo. Evameva kho bhante santettha [PTS Page 458] [\q 458/] bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, tesaæ bhagavantaæ dassanÃya alabhantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ, siyà viparinÃmo. SeyyathÃpi bhante vacchassa taruïassa mÃtaraæ apassantassa siyà a¤¤athattaæ, siyà viparinÃmo. Evameva kho bhante santettha bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, tesaæ bhagavantaæ apassantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ, siyà viparinÃmo. Abhinandatu bhante bhagavà bhikkhusaÇghaæ, abhivadatu bhante bhagavà bhikkhusaÇghaæ. SeyyathÃpi bhante bhagavatà pubbe bhikkhusaÇgho [PTS Page 459] [\q 459/] anuggahito, evameva bhagavà etarahi anugaïhÃtu bhikkhu saÇgha'nti. -------------------------- 1.Evamevaæ-sÅmu. [BJT Page 210] [\x 210/] Asakkhiæsu kho cÃtumeyyakà ca sakyà brahmà ca sahampati bhagavantaæ pasÃdetuæ bÅjÆpamena ca taruïÆpamena ca. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno bhikkhÆ Ãmantesi: 'uÂÂhahathÃvuso, gaïhÃtha pattacÅvaraæ, pasÃdito bhagavà cÃtumeyyakehi ca sakyehi brahmuïà ca sahampatinà bÅjÆpamena ca taruïÆpamena cÃ'ti. EvamÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ sÃriputtaæ bhagavà etadavoca: kinti te sÃriputta ahosi mayà bhikkhusaÇghe païÃmite'ti. Evaæ kho me bhante ahosi bhagavatà bhikkhusaÇghe païÃmite1. Appossukko'dÃni bhagavà diÂÂhadhammasukhavihÃraæ anuyutto viharissati. MayampidÃni appossukkà diÂÂhadhammasukhavihÃraæ anuyuttà viharissÃmÃ'ti. ùgamehi tvaæ sÃriputta, Ãgamehi tvaæ sÃriputta, diÂÂhadhammasukhavihÃranti na kho te sÃriputta punapi evarÆpaæ cittaæ uppÃdetabbanti2. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ Ãmantesi. 'Kinti te moggallÃna ahosi mayà bhikkhusaÇghe païÃmiteti. Evaæ kho me bhante ahosi bhagavatà bhikkhusaÇghe païÃmite appossukko'dÃni bhagavà diÂÂhadhammasukhavihÃraæ anuyutto viharissati. Aha¤cadÃni Ãyasmà ca sÃriputto bhikkhusaÇghaæ pariharissÃmÃ'ti. SÃdhu sÃdhu moggallÃna, ahaæ và hi moggallÃna bhikkhusaÇghaæ parihareyyaæ sÃriputta moggallÃnà vÃti. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: cattÃrimÃni bhikkhave bhayÃni udakorohante pÃÂikaÇkhitabbÃni, katamÃni cattÃri: ÆmÅbhayaæ kumbhÅÊabhayaæ ÃvaÂÂabhayaæ susukÃbhayaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri bhayÃni udakorohante pÃÂikaÇkhitabbÃni. Evameva kho bhikkhave cattÃrimÃni bhayÃni idhekacce puggale imasmiæ dhammavinaye agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajite pÃÂikaÇkhitabbÃni. KatamÃni [PTS Page 460] [\q 460/] cattÃri: ÆmÅbhayaæ kumbhÅlabhayaæ ÃvaÂÂabhayaæ susukÃbhayaæ. Katama¤ca bhikkhave ÆmÅbhayaæ: idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, 'otiïïomhi jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto. Appeva nÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ'ti. Tamenaæ tathà pabbajitaæ samÃnaæ sabrahmacÃrÅ ovadanti anusÃsanti: 'evante abhikkamitabbaæ. Evante paÂikkamitabbaæ. Evante Ãlokitabbaæ. Evante vilokitabbaæ. Evante sammi¤jitabbaæ. Evante pasÃretabbaæ.3 Evante saÇghÃÂipattacÅvaraæ dhÃretabba'nti. Tassa evaæ hoti: -------------------------- 1. BhikkhusaÇgho païÃmito-machasaæ 2. Na kho te - pe- uppÃdetabbaæ -machasaæ natthi 3. PasÃritabbaæ-machasaæ. [BJT Page 212] [\x 212/] Mayaæ kho pubbe agÃriyabhÆtà samÃnà a¤¤e ovadÃmapi1 anusÃsÃmapi2 ime panamhÃkaæ puttamattà ma¤¤e, nattamattà ma¤¤e, amhe ovaditabbaæ anusÃsitabbaæ ma¤¤antÅti. So sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave ÆmÅbhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatto ÆmÅbhayanti kho bhikkhave kodhÆpÃyÃsassetaæ adhivacanaæ. Katama¤ca bhikkhave kumbhÅlabhayaæ: idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, otiïïomhi jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto. AppevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ'ti. Tamenaæ tathà pabbajitaæ samÃnaæ sabrahmacÃrÅ ovadanti. AnusÃsanti: 'idaæ te khÃditabbaæ idaæ te na khÃditabbaæ, idaæ te bhu¤jitabbaæ, idaæ te na bhu¤jitabbaæ, idaæ te sÃyitabbaæ, idaæ te na sÃyitabbaæ, idaæ te pÃtabbaæ, idaæ te na pÃtabbaæ, kappiyaæ te khÃditabbaæ, akappiyaæ te na khÃditabbaæ, kappiyaæ te bhu¤jitabbaæ, akappiyaæ te na bhu¤ajitabbaæ, kappiyaæ te sÃyitabbaæ, akappiyaæ te na sÃyitabbaæ, kappiyaæ te pÃtabbaæ, akappiyaæ te na pÃtabbaæ, kÃle te khÃditabbaæ, vikÃle te na khÃditabbaæ, kÃle te bhu¤jitabbaæ, vikÃle te na bhu¤jitabbaæ, kÃle te sÃyitabbaæ, vikÃle te na sÃyitabbaæ, kÃle te pÃtabbaæ, vikÃle te na pÃtabba'nti. Tassa [PTS Page 461] [\q 461/] evaæ hoti: mayaæ kho pubbe agÃriyabhÆtà samÃnà yaæ icchÃma taæ khÃdÃma, yaæ na icchÃma na taæ khÃdÃma, yaæ icchÃma taæ bhu¤jÃma, yaæ na icchÃma na taæ bhu¤jÃma, yaæ icchÃma taæ sÃyÃma, yaæ na icchÃma na taæ sÃyÃma, yaæ icchÃma taæ pivÃma3 yaæ na icchÃma na taæ pivÃma. Kappiyampi khÃdÃma, akappiyampi khÃdÃma, kappiyampi bhu¤jÃma, akappiyampi bhu¤jÃma, kappiyampi sÃyÃma, akappiyampi sÃyÃma, kappiyampi pivÃma, akappiyampi pivÃma. KÃlepi khÃdÃma, vikÃlepi khÃdÃma, kÃlepi bhu¤jÃma vikÃlepi bhu¤jÃma, kÃlepi sÃyÃma, vikÃlepi sÃyÃma, kÃlepi pivÃma, vikÃlepi pivÃma. Yampi no saddhà gahapatikà divà vikÃle païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ denti, tatthapi me mukhÃvaraïaæ ma¤¤e karontÅ'ti. So sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave kumbhÅlabhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatto. KumbhÅlabhayanti kho bhikkhave odarikattassetaæ adhivacanaæ. -------------------------- 1.OvadÃma-machasaæ. 2. AnusÃsÃma-machasaæ 3. PipÃma-sÅmu.[PTS] [BJT Page 214] [\x 214/] Katama¤ca bhikkhave ÃvaÂÂabhayaæ, idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti. Otiïïomhi jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto. AppevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ'ti. So evaæ pabbajito samÃno pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya pavisati arakkhiteneva kÃyena, arakkhitÃya vÃcÃya, anupaÂÂhitÃya satiyà asaævutehi indriyehi. So tattha passati gahapatiæ và gahapatiputtaæ và pa¤cahi kÃmaguïehi samappitaæ samaÇgÅbhÆtaæ paricÃrayamÃnaæ. Tassa evaæ hoti: mayaæ kho pubbe agÃriyabhÆtà samÃnà pa¤cahi kÃmaguïehi samappità samaÇgÅbhÆtà paricÃrimha. Saævijjante1 kho kule2 bhogÃ, sakkà bhoge ca bhu¤jituæ pu¤¤Ãni ca kÃtu'nti. So sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave ÃvaÂÂabhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatto. ùvaÂÂabhayanti kho bhikkhave pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Katama¤ca bhikkhave susukÃbhayaæ, idha bhikkhave [PTS Page 462] [\q 462/] ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, otiïïomhi jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ'ti. So evaæ pabbajito samÃno pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya pavisati arakkhiteneva kÃyena, arakkhitÃya vÃcÃya, anupaÂÂhitÃya satiyÃ, asaævutehi indriyehi. So tattha passati mÃtugÃmaæ dunnivatthaæ và duppÃrutaæ vÃ. Tassa mÃtugÃmaæ disvà dunnivatthaæ và duppÃrutaæ và rÃgo cittaæ anuddhaæseti, so rÃgÃnuddhastena3 cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave susukÃbhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatto. SusukÃbhayanti kho bhikkhave mÃtugÃmassetaæ adhivacanaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri bhayÃni idhekacce puggale imasmiæ dhammavinaye agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajite pÃÂikaÇkhitabbÃnÅti. Idamavoca bhagavà attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. CÃtuma suttaæ sattamaæ. -------------------------- 1. Saævijjanti-machasaæ. 2. Pana me kule-machasaæ. 3. RÃgÃnuddhaæsena-machasaæ. [BJT Page 216] [\x 216/] 2.2.8. NaÊakapÃna suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu viharati naÊakapÃne palÃsavane. Tena kho pana samayena sambahulà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà kulaputtà bhagavantaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità honti. ùyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca bhaddiyo Ãyasmà ca kimbilo1 Ãyasmà ca bhagu Ãyasmà kuï¬adhÃno2 Ãyasmà ca revato Ãyasmà ca Ãnando: a¤¤e ca abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà kulaputtÃ. Tena kho pana samayena bhagavà bhikkhusaÇghaparivuto [PTS Page 463] [\q 463/] abbhokÃse nisinno hoti. Atha kho bhagavà te kulaputte Ãrabbha bhikkhu Ãmantesi, ye te bhikkhave kulaputtà mamaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, kacci te bhikkhave bhikkhÆ abhiratà brahmacariye'ti. Evaæ vutte te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. Dutiyampi kho bhagavà te kulaputte Ãrabbha bhikkhÆ Ãmantesi, ye te bhikkhave kulaputtà mamaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, kacci te bhikkhave bhikkhÆ abhiratà brahmacariye'ti. Evaæ vutte te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. Tatiyampi kho bhagavà te kulaputte Ãrabbha bhikkhÆ Ãmantesi, ye te bhikkhave kulaputtà mamaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, kacci te bhikkhÆ abhiratà brahmacariye'ti. Tatiyampi kho te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. Atha kho bhagavato etadahosi: yannÆnÃhaæ teva3 kulaputte puccheyya'nti. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ anuruddhaæ Ãmantesi: kacci tumhe anuruddhà abhiratà brahmacariye'ti. Taggha mayaæ bhante abhiratà brahmacariyeti. SÃdhu sÃdhu anuruddhà etaæ kho anuruddhà tumhÃkaæ patirÆpaæ kulaputtÃnaæ saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃnaæ yaæ tumhe abhirameyyÃtha brahmacariye. Yena tumhe anuruddhà bhadrena yobbanena samannÃgatà paÂhamena vayasà susu kÃlakesà kÃme paribhu¤jeyyÃtha. Tena tumhe anuruddhà bhadrena4 yobbanena samannÃgatà paÂhamena vayasà susu kÃlakesà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ. Te kho5 pana tumhe anuruddhà neva rÃjÃbhinÅtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, na corÃbhinÅtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, na iïaÂÂà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, na bhayaÂÂà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, na ÃjÅvikÃpakatà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ. Api ca khomhi otiïïo jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ'ti. Nanu tumhe anuruddhà evaæ saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ'ti. Evaæ bhante. Evaæ pabbajitena ca pana anuruddhà kulaputtena kimassa. -------------------------- 1. Kimilo-machasaæ 2. Koï¬a¤¤o-machasaæ. 3. Te- machasaæ 4. Bhadrenapi-machasaæ. 5. Te ca kho-machasaæ. [BJT Page 218] [\x 218/] KaraïÅyaæ: 'vivekaæ anuruddhà kÃmehi vivekaæ akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ nÃdhigacchati a¤¤aæ và tato santataraæ. Tassa abhijjhÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. ByÃpÃdopi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. ThÅnamiddhampi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. Uddhaccakukkuccampi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. VicikicchÃpi [PTS Page 464] [\q 464/] cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. AratÅpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. TandÅpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. Vivekaæ anuruddhà kÃmehi vivekaæ akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ nÃdhigacchati a¤¤aæ và tato santataraæ. Vivekaæ anuruddhà kÃmehi vivekaæ akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ adhigacchati a¤¤aæ và tato santataraæ. Tassa abhijjhÃpi cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. ByÃpÃdopi cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. ThÅnamiddhampi cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Uddhaccakukkuccampi cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. VicikicchÃpi cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. AratÅpi cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. TandÅpi cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Vivekaæ anuruddhà kÃmehi vivekaæ akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ adhigacchati a¤¤aæ và tato santataraæ. Kinti vo anuruddhà mayi hoti: ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ, appahÅnà te tathÃgatassa. Tasmà tathÃgato saÇkhÃyekaæ paÂisevati, saÇkhÃyekaæ adhivÃseti, saÇkhÃyekaæ parivajjeti, saÇkhÃyekaæ vinodetÅ'ti. Na kho no bhante bhagavati evaæ hoti: 'ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ, appahÅnà te tathÃgatassa. Tasmà tathÃgato saÇkhÃyekaæ paÂisevati, saÇkhÃyekaæ adhivÃseti, saÇkhÃyekaæ parivajjeti, saÇkhÃyekaæ vinodetÅ'ti. Evaæ kho no bhante bhagavati hoti: ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ, pahÅnà te tathÃgatassa. Tasmà tathÃgato saÇkhÃyekaæ paÂisevati, saÇkhÃyekaæ adhivÃseti, saÇkhÃyekaæ parivajjeti, saÇkhÃyekaæ vinodetÅ'ti. SÃdhu sÃdhu anuruddhÃ, tathÃgatassa anuruddhÃ, ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ, pahÅnà te ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ1 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. SeyyathÃpi anuruddhà tÃlo matthakacchinno abhabbo punavirÆÊhiyà evameva kho anuruddhà tathÃgatassa ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. PahÅnà te ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ1 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà tathÃgato saÇkhÃyekaæ paÂisevati, saÇkhÃyekaæ adhivÃseti, saÇkhÃyekaæ parivajjeti, saÇkhÃyekaæ vinodetÅ'ti. --------------------------- 1. AnabhÃvaæ katà - machasaæ. [BJT Page 220] [\x 220/] Taæ kimma¤¤asi anuruddhà kaæ atthavasaæ sampassamÃno tathÃgato sÃvake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu byÃkaroti: 'asu amutra upapanno, asu amutra upapanno'ti. [PTS Page 465] [\q 465/] BhagavammÆlakà no bhante dhammÃ, bhagavannettikÃ, bhagavampaÂisaraïÃ. SÃdhu vata bhante bhagavanta¤¤eva paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho. Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressanti'ti. Na kho anuruddhà tathÃgato janakuhanatthaæ na janalapanatthaæ na lÃbhasakkÃrasilokÃnisaæsatthaæ, na iti maæ jano jÃnÃtÆ'ti sÃvake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu byÃkaroti: 'asu amutra upapanno, asu amutra upapanno'ti. Santi ca kho anuruddhà kulaputtà saddhà uÊÃravedà uÊÃrapÃmojjÃ1 'te taæ sutvà tathattÃya cittaæ upasaæharanti. Tesantaæ anuruddhà hoti dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. IdhÃnuruddhà bhikkhu suïÃti: 'itthannÃmo bhikkhu kÃlakato2 so bhagavatà byÃkato 'a¤¤Ãya saïÂhahÅ'ti. So kho panassa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ, 'evaæsÅlo so Ãyasmà ahosi itipi, evaædhammo so Ãyasmà ahosi itipi, evampa¤¤o so Ãyasmà ahosi itipi, evaævihÃrÅ so Ãyasmà ahosi itipi, evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi itipÅti. So tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussaranto tathattÃya [PTS Page 466] [\q 466/] cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà bhikkhuno phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhu suïÃti: 'itthannÃmo bhikkhu kÃlakato, so bhagavatà byÃkato: pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ'ti. So kho panassa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto3 vÃ: 'evaæsÅlo so Ãyasmà ahosi itipi, evaædhammo so Ãyasmà ahosi itipi, evampa¤¤o so Ãyasmà ahosi itipi, evaævihÃrÅ so Ãyasmà ahosi itipi, evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi itipÅti. So tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà bhikkhuno phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhu suïÃti: 'itthannÃmo bhikkhu kÃlakato, so bhagavatà byÃkato tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ, sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissatÅ'ti. So kho panassa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto3 vÃ. EvaæsÅlo so Ãyasmà ahosi itipi, evaædhammo so Ãyasmà ahosi itipi, evampa¤¤o so Ãyasmà ahosi itipi, evaævihÃrÅ so Ãyasmà ahosi itipi, evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi itipÅti. So tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà bhikkhuno phÃsuvihÃro hoti. -------------------------- 1.PÃmujjÃ-sÅmu. 2. KÃlaækato-machasaæ 3. Anussavassuto-machasaæ. [BJT Page 222] [\x 222/] IdhÃnuruddhà bhikkhu suïÃti: 'itthannÃmo bhikkhu kÃlakato, so bhagavatà byÃkato tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo'ti. So kho panassa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: 'evaæsÅlo so Ãyasmà ahosi itipi, evaædhammo so Ãyasmà ahosi itipi, evampa¤¤o so Ãyasmà ahosi itipi, evaævihÃrÅ so Ãyasmà ahosi itipi, evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi itipÅti. So tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà bhikkhuno phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhunÅ suïÃti: 'itthannÃmà bhikkhunÅ kÃlakatÃ, sà bhagavatà byÃkatà : 'a¤¤Ãya saïÂhahÅ'ti. Sà kho panassà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ: 'evaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaædhammà sà ahosi itipi, evampa¤¤Ã sà bhaginÅ ahosi itipi, evaævihÃrinÅ sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi itipÅti. Sà tassà saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà bhikkhuniyà phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhunÅ suïÃti: 'itthannÃmà bhikkhunÅ kÃlakatÃ1, sà bhagavatà byÃkatà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyinÅ anÃvattidhammà tasmà lokÃ'ti. Sà kho panassà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ. 'EvaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaædhammà sà ahosi itipi, evampa¤¤Ã sà bhaginÅ ahosi itipi, evaævihÃrinÅ sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi itipÅti. Sà tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà bhikkhuniyà phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhunÅ suïÃti: 'itthannÃmà bhikkhunÅ kÃlakatÃ, sà bhagavatà byÃkatÃ: 'tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃminÅ, sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissatÅ'ti. Sà kho panassà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ. 'EvaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaædhammà sà ahosi itipi, evampa¤¤Ã sà bhaginÅ ahosi itipi, evaævihÃrinÅ sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi itipÅti'ti. Sà tassà saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà bhikkhuniyà phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhunÅ suïÃti: 'itthannÃmà bhikkhunÅ kÃlakatÃ, sà bhagavatà byÃkatà 'tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ'ti. [PTS Page 467] [\q 467/] sà kho panassà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ. 'EvaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaædhammà sà ahosi itipi, evaæpa¤¤Ã sà bhaginÅ ahosi itipi, evaævihÃrinÅ sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi itipÅti. Sà tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà bhikkhuniyà phÃsuvihÃro hoti. ------------------------- 1.KÃlaækatà -machasaæ. [BJT Page 224] [\x 224/] IdhÃnuruddhà upÃsako suïÃti:'itthannÃmo upÃsako kÃlakato, so bhagavatà byÃkato: pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ'ti. So kho panassa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: 'evaæsÅlo so Ãyasmà ahosi itipi. Evaædhammo so Ãyasmà ahosi itipi. Evaæpa¤¤o so Ãyasmà ahosi itipi, evaævihÃrÅ so Ãyasmà ahosi itipi, evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi itipÅti. So tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà upÃsakassa phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsako suïÃti: 'itthannÃmo upÃsako kÃlakato, so bhagavatà byÃkato: tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ, sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissatÅ'ti. So kho panassa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: 'evaæsÅlo so Ãyasmà ahosi itipi. Evaædhammo so Ãyasmà ahosi itipi. Evaæpa¤¤o so Ãyasmà ahosi itipi, evaævihÃrÅ so Ãyasmà ahosi itipi, evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi itipÅti. So tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà upÃsakassa phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsako suïÃti: itthannÃmo upÃsako kÃlakato, so bhagavatà byÃkato: 'tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo'ti. So kho panassa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: 'evaæsÅlo so Ãyasmà ahosi itipi. Evaædhammo so Ãyasmà ahosi itipi. Evaæpa¤¤o so Ãyasmà ahosi itipi, evaævihÃrÅ so Ãyasmà ahosi itipi, evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi itipÅti. So tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà upÃsakassa phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsikà suïÃti: 'itthannÃmà upÃsikà kÃlakatÃ1 sà bhagavatà byÃkatÃ: pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyinÅ anÃvattidhammà tasmà lokÃ'ti. Sà kho panassà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ: 'evaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaædhammà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæpa¤¤Ã sà bhaginÅ ahosi itipi, evaævihÃrinÅ [PTS Page 468] [\q 468/] sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi itipÅti. Sà tassà saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà upÃsikÃya phÃsuvihÃro hoti. -------------------------- 1.KÃlaækatÃ-machasaæ. [BJT Page 226] [\x 226/] IdhÃnuruddhà upÃsikà suïÃti: 'itthannÃmà upÃsikà kÃlakatÃ1 sà bhagavatà byÃkatÃ: 'tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃminÅ sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissatÅ'ti. Sà kho panassà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ: 'evaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaædhammà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæpa¤¤Ã sà bhaginÅ ahosi itipi, evaævihÃrinÅ sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi itipÅti. Sà tassa saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà upÃsikÃya phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsikà suïÃti: 'itthannÃmà upÃsikà kÃlakatÃ1 sà bhagavatà byÃkatÃ:'tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ'ti. Sà kho panassà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ: 'evaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaædhammà sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæpa¤¤Ã sà bhaginÅ ahosi itipi, evaævihÃrinÅ sà bhaginÅ ahosi itipi, evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi itipÅti. Sà tassà saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evampi kho anuruddhà upÃsikÃya phÃsuvihÃro hoti. Iti kho anuruddhà tathÃgato na janakuhanatthaæ, na janalapanatthaæ, na lÃbhasakkÃrasilokÃnisaæsatthaæ, na iti maæ jano jÃnÃtÆ'ti sÃvake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu byÃkaroti: 'asu amutra upapanno asÆ amutra upapanno'ti. Santi ca kho anuruddhà kulaputtà saddhà uÊÃravedà uÊÃrapÃmojjÃ. Te taæ sutvà tathattÃya cittaæ upasaæharanti. Tesaæ taæ anuruddhà hoti dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà anuruddho bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. [PTS Page 469] [\q 469/] NaÊakapÃna suttaæ aÂÂhamaæ. ------------------------- 1.KÃlaæ katÃ-machasaæ. [BJT Page 228] [\x 228/] GulissÃni suttaæ Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veluvane kalandakanivÃpe. Tena kho pana samayena gulissÃni1 nÃma bhikkhu Ãra¤¤ako2 padarasamÃcÃro3 saÇghamajjhe osaÂo hoti kenacideva karaïÅyena. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto gulissÃniæ bhikkhuæ Ãrabbha bhikkhÆ Ãmantesi. ùra¤¤akena'hÃvuso4 bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena sabrahmacÃrÅsu sagÃravena bhavitabbaæ sappatissena. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako2 bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto sabrahmacÃrÅsu agÃravo hoti appatisso. Tassa bhavanti vattÃro: 'kimpanimassa Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà sabrahmacÃrÅsu agÃravo5 appatisso'tissa6 bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena sabrahmacÃrÅsu sagÃravena bhavitabbaæ sappatissena. ùra¤¤akena' hÃvuso4 bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena Ãsanakusalena bhavitabbaæ 'iti there ca bhikkhÆ nÃnupakhajja nisÅdissÃmi. Nave ca bhikkhÆ na Ãsanena paÂibÃhissÃmÅ'ti. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto na Ãsanakusalo7 hoti. Tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassa Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà ÃbhisamÃcÃrikampi dhammaæ na jÃnÃtÅ'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena Ãsanakusalena bhavitabbaæ. ùra¤¤akena'hÃvuso4 bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena nÃtikÃlena gÃmo pavisitabbo. NÃti divà paÂikkamitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto atikÃlena gÃmaæ pavisati, atidivÃ7 paÂikkamati. Tassa bhavanti vattÃro. Kimpanimassa Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà atikÃlena gÃmaæ pavisati, atidivà paÂikkamatÅ'tissa6 bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena nÃtikÃlena gÃmo pavisitabbo. NÃti divà paÂikkamitabbaæ. --------------------------- 1. GoliyÃni-machasaæ golissÃni- syà 2. ùra¤¤ikomachasaæ 3. PadasamÃcÃro- machasaæ. 4. Ara¤¤akenÃvuso - machasaæ, syÃ. 5. AgÃravo hoti- machasaæ. 6.Tassa-machasaæ, sÅmu. Syà 7. ùsanakusalo na hotÅtimachasaæ,sÅmu. 8. DivÃ-[PTS.] [BJT Page 230] [\x 230/] ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena na purebhattaæ [PTS Page 470] [\q 470/] pacchÃbhattaæ kulesu cÃrittaæ Ãpajjitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako1 bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto purebhattaæ pacchÃbhattaæ kulesu cÃrittaæ Ãpajjati, tassa bhavanti vattÃro: ayannÆnimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena viharato vikÃlacariyà bahulÅkatÃ, tamenaæ saÇghagatampi samudÃcaratÅ'tissa2 bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena na purebhattaæ pacchÃbhattaæ kulesu cÃrittaæ Ãpajjitabbaæ. ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena anuddhatena bhavitabbaæ acapalena. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto uddhato hoti. Capalo tassa bhavanti vattÃro: 'idannÆnimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena viharato uddhaccaæ cÃpalyaæ bahulÅkataæ, tamenaæ saÇghagatampi samudÃcaratÅ'tissa2 bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena anuddhatena bhavitabbaæ acapalena. ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena amukharena bhavitabbaæ avikiïïavÃcena. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto mukharo hotivikiïïavÃco. Tassa bhavanti vattÃro: 'kampanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà mukharo vikiïïavÃco'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena amukharena bhavitabbaæ avikiïïavÃcena. ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena subbacena3 bhavitabbaæ kalyÃïamittena. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto dubbaco hoti pÃpamitto, tassa bhavanti vattÃro: 'kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena. Yo ayamÃyasmà dubbaco pÃpamitto tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena subbacena2 bhavitabbaæ kalyÃïamittena. ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà indriyesu guttadvÃrena bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu indriyesu aguttadvÃro hoti, tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà [PTS Page 471] [\q 471/] indriyesu aguttadvÃro'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà indriyesu guttadvÃrena bhavitabbaæ. ------------------------- 1.ùra¤¤iko- machasaæ 2 tassa-machasaæ.SÅmu. SyÃ. 3. Suvacena-machasaæ,syÃ,[PTS.] [BJT Page 232] [\x 232/] ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà bhojane matta¤¤unà bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu bhojane amatta¤¤Æ hoti, tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà bhojane amatta¤¤Æ' tissa1 bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà bhojane matta¤¤unà bhavitabbaæ. ùra¤¤akena' hÃvuso bhikkhunà jÃgariyaæ anuyuttena bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu jÃgariyaæ ananuyutto hoti, tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà jÃgariyaæ ananuyuttotissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà jÃgariyaæ anuyuttena bhavitabbaæ. ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà Ãraddhaviriyena bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu kusÅto hoti. Tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà kusÅto'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà Ãraddhaviriyena bhavitabbaæ. ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà upaÂÂhitasatinÃ2 bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu muÂÂhassatÅ hoti, tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà muÂÂhassatÅ'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà upaÂÂhitasatinà bhavitabbaæ. ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà samÃhitena bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu asamÃhito hoti, tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà asamÃhito'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà samÃhitena bhavitabbaæ. ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà pa¤¤avatà bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu duppa¤¤o hoti, tassa bhavanti [PTS Page 472] [\q 472/] vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà duppa¤¤o'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà pa¤¤avatà bhavitabbaæ. ùra¤¤akena'hÃvuso bhikkhunà abhidhamme abhivinaye yogo karaïÅyo. SantÃvuso Ãra¤¤akaæ bhikkhuæ abhidhamme abhivinaye pa¤haæ pucchitÃro. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu abhidhamme abhivinaye pa¤haæ puÂÂho na sampÃyati, tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà abhidhamme abhivinaye pa¤haæ puÂÂho na sampÃyatÅ'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà abhidhamme abhivinaye yogo karaïÅyo ------------------------ 1. Amatta¤¤Æti'tassa - sÅmu, machasaæ, syÃ. 2. UpaÂÂhitassatinÃ-machasaæ. [BJT Page 234] [\x 234/] ùra¤¤akena' hÃvuso bhikkhunà ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe ÃruppÃ, tattha yogo karaïÅyo. SantÃvuso Ãra¤¤akaæ bhikkhuæ ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe ÃruppÃ, tattha pa¤haæ pucchitÃro. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe Ãruppà tattha pa¤haæ puÂÂho na sampÃyati, tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe ÃruppÃ, tattha pa¤haæ puÂÂho na sampÃyatÅ'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe ÃruppÃ, tattha yogo karaïÅyo. ùra¤¤akena hÃvuso bhikkhunà uttarimanussadhamme yogo karaïÅyo. SantÃvuso Ãra¤¤akaæ bhikkhuæ uttarimanussadhamme pa¤haæ pucchitÃro. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu uttarimanussadhamme pa¤haæ puÂÂho na sampÃyati, tassa bhavanti vattÃro: kimpanimassÃyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena, yo ayamÃyasmà yassatthÃya pabbajito tamatthaæ na jÃnÃtÅ'tissa bhavanti vattÃro. Tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà uttarimanussadhamme yogo karaïÅyoti. Evaæ vutte Ãyasmà mahÃmoggallÃno Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: Ãra¤¤akeneva nu kho Ãvuso sÃriputta bhikkhunà ime dhammà samÃdÃya vattitabbà udÃhu [PTS Page 473] [\q 473/] gÃmantavihÃrinÃpÅti. ùra¤¤akenÃpi kho Ãvuso moggallÃna bhikkhunà ime dhammà samÃdÃya vattitabbÃ. Pageva gÃmantavihÃrinÃti. GulissÃni suttaæ navamaæ. [BJT Page 236] [\x 236/] 2.2.10 KÅÂÃgiri suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà kÃsÅsu cÃrikaæ carati mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: ahaæ kho bhikkhave a¤¤atreva rattibhojanà bhu¤jÃmi, a¤¤atra kho panÃhaæ bhikkhave rattibhojanà bhu¤jamÃno appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnÃmi appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤ca. Etha tumhepi bhikkhave a¤¤atreva rattibhojanà bhu¤jatha, a¤¤atra kho pana bhikkhave tumhepi rattibhojanà bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnissatha appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca pÃsuvihÃra¤cÃ'ti. Evambhanteti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Atha kho bhagavà kÃsÅsu anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena kÅÂÃgiri nÃma kÃsÅnaæ nigamo tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà kÅÂÃgirismiæ viharati kÃsÅnaæ nigame. Tena kho pana samayena assajipunabbasukà nÃma bhikkhÆ kÅÂÃgirismiæ ÃvÃsikà honti. Atha kho sambahulà bhikkhÆ yena assajipunabbasukà bhikkhÆ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà assajipunabbasuke bhikkhÆ etadavocuæ: bhagavà kho Ãvuso a¤¤atreva rattibhojanà bhu¤jati bhikkhu saÇgho ca, a¤¤atra kho panÃvuso rattibhojanà bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnanti appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤ca. Etha tumhepi Ãvuso a¤¤atreva rattibhojanà bhu¤jatha, a¤¤atra kho panÃvuso tumhepi rattibhojanà bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnissatha, appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤cÃ'ti. [PTS Page 474] [\q 474/] evaæ vutte assajipunabbasukà bhikkhÆ te bhikkhÆ etadavocuæ: 'mayaæ kho Ãvuso sÃya¤ceva bhu¤jÃma pÃto ca divà ca vikÃle. Te mayaæ sÃya¤ceva bhu¤jamÃnà pÃto ca divà ca vikÃle appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnÃma appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤ca, te mayaæ kiæ sandiÂÂhikaæ hitvà kÃlikaæ anudhÃvissÃma, sÃya¤ceva mayaæ bhu¤jissÃma pÃto ca divà ca vikÃle'ti. Yato kho te bhikkhu nÃsakkhiæsu assajipunabbasuke bhikkhÆ sa¤¤Ãpetuæ. Atha yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ. "Idha mayaæ bhante yena assajipunabbasukà bhikkhÆ tenupasaÇkamimha. UpasaÇkamitvà assajipunabbasuke bhikkhÆ etadavocumha: 'bhagavà kho Ãvuso a¤¤atreva rattibhojanà bhu¤jati bhikkhusaÇgho ca, a¤¤atra kho panÃvuso rattibhojanà bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnanti appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤ca. Etha tumhepi Ãvuso a¤¤atreva rattibhojanà bhu¤jatha, a¤¤atra kho panÃvuso tumhepi rattibhojanà bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnissatha, appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤cÃ'ti. Evaæ vutte bhante assajipunabbasukà bhikkhÆ amhe etadavocuæ: 'mayaæ kho Ãvuso sÃya¤ceva bhu¤jÃma pÃto ca divà ca vikÃle. Te mayaæ sÃya¤ceva bhu¤jamÃnà pÃto ca divà ca vikÃle appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnÃma appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤ca, te mayaæ kiæ sandiÂÂhikaæ hitvà kÃlikaæ anudhÃvissÃma, sÃya¤ceva mayaæ bhu¤jissÃma pÃto ca divà ca vikÃle'ti. Yato kho mayaæ bhante nÃsakkhimha assajipunabbasuke bhikkhÆ sa¤¤apetuæ. Atha mayaæ etamatthaæ bhagavato ÃrocemÃ"ti. [BJT Page 238] [\x 238/] Atha kho bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: ehi tvaæ bhikkhu mama vacanena assajipunabbasuke bhikkhÆ Ãmantehi, satthÃyasmante ÃmantetÅ'ti. Evambhanteti kho so bhikkhu bhagavato paÂissutvà yena assajipunabbasukà bhikkhÆ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà assajipunabbasuke bhikkhÆ etadavoca: 'satthÃyasmante ÃmantetÅ'ti. EvamÃvusoti kho assajipunabbasukà bhikkhÆ tassa bhikkhuno paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho assajipunabbasuke bhikkhÆ bhagavà etadavoca, 'Saccaæ kira bhakkhave sambahulà bhikkhÆ tumhe upasaÇkamitvà etadavocuæ: bhagavà kho Ãvuso a¤¤atreva rattibhojanà bhu¤jati bhikkhusaÇgho ca. A¤¤atra kho panÃvuso rattibhojanà bhu¤jamÃnà appabÃdhata¤ca sa¤jÃnanti appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤ca, etha tumhepi Ãvuso a¤¤atreva rattibhojanà bhu¤jatha, a¤¤atra kho panÃvuso tumhepi rattibhojanà bhu¤jamÃnà [PTS Page 475] [\q 475/] appÃbÃdhata¤ca sa¤jÃnissatha appÃtaÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤cÃ'ti. Evaæ vutte kira bhikkhave tumhe te bhikkhÆ evaæ avacuttha: 'mayaæ kho Ãvuso sÃya¤ceva bhu¤jÃma pÃto ca divà ca vikÃle, te mayaæ sÃya¤ceva bhu¤jamÃnà pÃto ca divà ca vikÃle, appabÃdhata¤ca sa¤jÃnÃma appataÇkata¤ca lahuÂÂhÃna¤ca bala¤ca phÃsuvihÃra¤ca, te mayaæ kiæ sandiÂÂhikaæ hitvà kÃlikaæ anudhÃvissÃma, sÃya¤ceva mayaæ bhu¤jissÃma pÃto ca divà ca vikÃle'ti.Evambhante. Kinnu me tumhe bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha. Yaæ ki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, tassa akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti. No'hetaæ bhante. Nanu me tumhe bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha, 'idhekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato1 akusalà dhammà abhiva¬¬hanti. Kusalà dhammà parihÃyanti. Idha panekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato1 akusalà dhammà parihÃyanti. Kusalà dhammà abhiva¬¬hanti. Idhekaccassa evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ vediyato1 akusalà dhammà abhiva¬¬hanti. Kusalà dhammà parihÃyanti. Idhapanekaccassa evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti. Kusalà dhammà abhiva¬¬hanti. Idhekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyanti. Idha panekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti. Kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅti evambhante. -------------------------- 1.Vedayato- machasaæ, syÃ. [BJT Page 240] [\x 240/] SÃdhu bhikkhave mayÃ'cetaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: idhekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti. Kusalà dhammà parihÃyantÅti. Evamahaæ ajÃnanto'evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ pajahathÃ'ti vadeyyaæ, api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃ'ti. No hetaæ bhante, yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya, 'idhekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà [PTS Page 476] [\q 476/] dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyantÅ'ti. TasmÃhaæ 'evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ pajahathÃ'ti vadÃmi. MayÃ'cetaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: 'idhekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti. Evamahaæ ajÃnanto 'evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃ'ti. Vadeyyaæ. Api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃti. No hetaæ bhante. 'Yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya 'idhekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti. TasmÃhaæ evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃ'ti vadÃmi. MayÃ'cetaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: 'idhekaccassa evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃntÅ'ti. Evamahaæ ajÃnanto 'evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ pajahathÃ'ti vadeyyaæ. Api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃti. No hetaæ bhante. 'Yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya 'idhekaccassa evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyantÅ'ti. TasmÃhaæ evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ pajahathÃti vadÃmi. MayÃ'cetaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: 'idhekaccassa evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti. Evamahaæ ajÃnanto 'evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃ'ti. Vadeyyaæ.'Api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃ'ti. No hetambhante. 'Yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya 'idhekaccassa evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti. TasmÃhaæ evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃ'ti vadÃmi. MayÃ'cetaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: 'idhekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hayanti, kusalà dhammà parihÃyantÅ'ti. Evamahaæ ajÃnanto 'evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ pajahathÃ'ti vadeyyaæ. 'Api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃ'ti. No hetambhante. 'Yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya 'idhekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyantÅ'ti. TasmÃhaæ evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ pajahathÃ'ti vadÃmi [BJT Page 242] [\x 242/] MayÃ'cetaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: 'idhekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hayantÅ'ti. Evamahaæ ajÃnanto'evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃ'ti vadeyyaæ. 'Api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃti. No hetaæ bhante. 'Yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya 'idhekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti. TasmÃhaæ evarÆpaæ [PTS Page 477] [\q 477/] adukkhamasukhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃ'ti vadÃmi NÃhaæ bhikkhave sabbesaæyeva bhikkhÆnaæ appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Naæ panÃhaæ bhikkhave sabbesaæyeva bhikkhÆnaæ nÃppamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Ye te bhikkhave bhikkhÆ arahanto khÅïÃsavà vusitavanto katakaraïÅyà ohitabhÃrà anuppattasadatthà parikkhÅïabhavasa¤¤ojanà sammada¤¤Ã vimuttÃ. TathÃrÆpÃnÃhaæ bhikkhave bhikkhÆnaæ nÃppamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Taæ kissa hetu: kataæ tesaæ appamÃdena abhabbà te pamajjituæ, Ye ca kho te bhikkhave bhikkhÆ sekkhà appattamÃnasà anuttaraæ yogakkhemaæ patthayamÃnà viharanti. TathÃrÆpÃnÃhaæ bhikkhave bhikkhÆnaæ appamÃdena karaïÅya'nti vadÃmi. Taæ kissa hetu: appevanÃmime Ãyasmanto anulomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃnà kalyÃïamitte bhajamÃnà indriyÃni samannÃnayamÃnà yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyu'nti. Imaæ kho ahaæ bhikkhave imesaæ bhikkhÆnaæ appamÃdaphalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Sattime bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame satta: ubhatobhÃgavimutto pa¤¤Ãvimutto kÃyasakkhÅ diÂÂhappatto1 saddhÃvimutto dhammÃnusÃrÅ saddhÃnusÃrÅ. Katamo ca bhikkhave puggalo ubhatobhÃgavimutto: idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvÃ2 viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo ubhatobhÃgavimutto. Imassa kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno na appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Taæ kissa hetu: kataæ tassa appamÃdena abhabbo so pamajjituæ. -------------------------- 1.DiÂÂhippatto-sÅmu, machasaæ,syà 2. PusitvÃ-sÅmu, machasaæ,syÃ. [BJT Page 244] [\x 244/] Katamo ca bhikkhave puggalo pa¤¤Ãvimutto: idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvÃ1 viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave [PTS Page 478] [\q 478/] puggalo pa¤¤Ãvimutto. Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno na appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Taæ kissa hetu: kataæ tassa appamÃdena abhabbo so pamajjituæ. Katamo ca bhikkhave puggalo kÃyasakkhÅ: idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvÃ1 viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà ekacce Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo kÃyasakkhi. Imassa kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno appamÃdena KaraïÅyanti vadÃmi. Taæ kissa hetu: appevanÃma ayamÃyasmà anulomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃno kalyÃïamitte bhajamÃno indriyÃni samannÃnayamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃti. Imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃdaphalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Katamo ca bhikkhave puggalo diÂÂhappatto: idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvÃ1 viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà ekacce Ãsavà parikkhÅïà honti. TathÃgatappavedità cassa dhammà pa¤¤Ãya vodiÂÂhà honti vocaritÃ. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo diÂÂhappatto.2 Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Taæ kissa hetu: appevanÃma ayamÃyasmà anulomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃno kalyÃïamitte bhajamÃno indriyÃni samannÃnayamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃti. Imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃdaphalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Katamo ca bhikkhave puggalo saddhÃvimutto: idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvÃ1 viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà ekacce Ãsavà parikkhÅïà honti. TathÃgate cassa saddhà niviÂÂhà hoti mÆlajÃtà patiÂÂhitÃ. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo saddhÃvimutto. Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Taæ kissa hetu: appevanÃma ayamÃsasmà ------------------------ 1.PhusitvÃ-sÅmu, machasaæ,syà 2. DiÂÂhippatto-sÅmu, machasaæ,syÃ. [BJT Page 246] [\x 246/] AnulomikÃni [PTS Page 479] [\q 479/] senÃsanÃni paÂisevamÃno kalyÃïamitte bhajamÃno indriyÃni samannÃnayamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃti. Imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃdaphalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Katamo ca bhikkhave puggalo dhammÃnusÃrÅ: idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvÃ1 viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà aparikkhÅïÃ1 honti, tathÃgatappavedità cassa dhammà pa¤¤Ãya mattaso nijjhÃnaæ khamanti. Api cassa ime dhammà honti, seyyathÅdaæ: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo dhammÃnusÃrÅ. Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Taæ kissa hetu: appevanÃma ayamÃyasmà anulomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃno kalyÃïamitte bhajamÃno indriyÃni samannÃnayamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃti. Imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃdaphalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Katamo ca bhikkhave puggalo saddhÃnusÃrÅ: idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokkhà atikkamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvà viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà aparikkhÅïÃ1 honti. TathÃgate cassa saddhÃmattaæ hoti pemamattaæ. Api cassa ime dhammà honti. SeyyathÅdaæ: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo saddhÃnusÃrÅ. Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno na appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. Taæ kissa hetu: appevanÃma ayamÃyasmà anulomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃno kalyÃïamitte bhajamÃno indriyÃni samannÃnayamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃti. Imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃdaphalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyanti vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave Ãdikeneva a¤¤ÃrÃdhanaæ vadÃmi. Api ca bhikkhave anupubbasikkhà anupubbakiriyà anupubbapaÂipadà [PTS Page 480] [\q 480/] a¤¤ÃrÃdhanà hoti. ------------------------ 1. Ekacce Ãsavà parikkhÅïÃ- machasaæ,syÃ. [BJT Page 248] [\x 248/] Katha¤ca bhikkhave anupubbasikkhà anupubbakiriyà anupubbapaÂipadà a¤¤ÃrÃdhanà hoti: idha bhikkhave saddhÃjÃto upasaÇkamati, upasaÇkamanto payirupÃsati, payirupÃsanto sotaæ odahati, ohitasoto1 dhammaæ suïÃti, sutvà dhammaæ dhÃreti, dhatÃnaæ dhammÃnaæ atthaæ upaparikkhati, atthaæ upaparikkhato dhammà nijjhÃnaæ khamanti, dhammanijjhÃnakkhantiyà sati chando jÃyati, chandajÃto ussahati, ussahitvÃ2 tuleti, tulayitvà padahati, pahitatto3 samÃno kÃyena ceva paramaæ saccaæ sacchikaroti, pa¤¤Ãya ca naæ paÂivijjha4 passati. SÃpi nÃma bhikkhave saddhà nÃhosi. Tampi nÃma bhikkhave upasaÇkamanaæ nÃhosi. SÃpi nÃma bhikkhave payirupÃsanà nÃhosi. Tampi nÃma bhikkhave sotÃvadhÃnaæ nÃhosi. Tampi nÃma bhikkhave dhammasavanaæ nÃhosi. SÃpi nÃma5 bhikkhave dhammadhÃraïà nÃhosi. SÃpi nÃma bhikkhave atthÆpaparikkhà nÃhosi. SÃpi nÃma bhikkhave dhammanijjhÃnakkhanti nÃhosi. Sopi nÃma bhikkhave chando nÃhosi. Sopi nÃma bhikkhave ussÃho nÃhosi. SÃpi nÃma bhikkhave tulanà nÃhosi. Tampi nÃma bhikkhave padhÃnaæ nÃhosi. VippaÂipannÃ'ttha bhikkhave. MicchÃpaÂipannÃ'ttha bhikkhave. KÅvadÆrevime bhikkhave moghapurisà apakkantà imasmà dhammavinayÃ, Atthi bhikkhave catuppadaæ veyyÃkaraïaæ yassuddiÂÂhassa vi¤¤Æ puriso na cirasseva pa¤¤Ãyatthaæ ÃjÃneyya. UddisissÃmi vo bhikkhave. ùjÃnissatha metanti. Ke ca mayaæ bhante, ke ca dhammassa a¤¤ÃtÃroti. Yopi so bhikkhave satthà Ãmisagaru ÃmisadÃyÃdo Ãmisehi saæsaÂÂho viharati, tassapayaæ evarÆpÅ païopaïaviyà na upeti. Eva¤ca no assa, atha naæ kareyyÃma. Na ca no evamassa, na naæ kareyyÃmÃti. Kimpana bhikkhave yaæ tathÃgato sabbaso Ãmisehi visaæsaÂÂho viharati. Saddhassa bhikkhave sÃvakassa satthusÃsane pariyogÃya6 vattato ayamanudhammo hoti: satthà bhagavÃ, sÃvako hamasmi. JÃnÃti bhagavÃ, nÃhaæ jÃnÃmÅti. Saddhassa bhikkhave sÃvakassa satthusÃsane [PTS Page 481] [\q 481/] pariyogÃya vattato rumhaniyaæ7 satthusÃsanaæ hoti ojavantaæ. Saddhassa bhikkhave sÃvakassa satthusÃsane pariyogÃya5 vattato ayamanudhammo hoti: ' kÃmaæ taco ca nahÃru ca aÂÂhi ca avasissatu upasussatu sarÅre maæsalohitaæ. Yaæ taæ purisatthÃmena purisaviriyena purisaparakkamena pattabbaæ, na taæ apÃpuïitvà viriyassa satthÃnaæ bhavissatÅ'ti. Saddhassa bhikkhave sÃvakassa satthusÃsane pariyogÃya vattato dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃti. ------------------------- 1. Odahitasoto- sÅmu. 2. UssÃhetvÃ-machasaæ 3. Padahitatto - sÅmu. 4. Ativijja- machasaæ [PTS 5.] TampinÃma-sÅmu. 6. PariyogÃhiya-machasaæ pariyogayha-syÃ. 7. RÆÊhanÅyaæ-machasaæ,syà . [BJT Page 250] [\x 250/] Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. KÅÂÃgirisuttaæ dasamaæ. Bhikkhuvaggo dutiyo Tassa vaggassa uddÃnaæ Ku¤jara rÃhula sassata lokà mÃluÇkyaputto ca bhaddÃli nÃmo KhuddadijÃtha sahampati yÃcaæ nÃlaka ra¤¤ikÅÂÃgirinÃmo. [BJT Page 252] [\x 252/] 2.3.1 Tevijjavacchagotta suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena vacchagotto paribbÃjako ekapuï¬arÅke paribbÃjakÃrÃme paÂivasati. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya vesÃliyaæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho bhagavato etadahosi. Atippago kho tÃva vesÃliyaæ piï¬Ãya carituæ. YannÆnÃhaæ yena ekapuï¬arÅko paribbÃjakÃrÃmo, yena vacchagotto paribbÃjako, tenupasaÇkameyyanti. Atha kho bhagavà yena ekapuï¬arÅko paribbÃjakÃrÃmo yena vacchagotto paribbÃjako tenupasaÇkami. Addasà kho vacchagotto paribbÃjako bhagavantaæ dÆratova Ãgacchantaæ, disvÃna bhagavantaæ etadavoca: etu kho bhante bhagavÃ, svÃgataæ bhante bhagavato, cirassaæ kho bhante bhagavà imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya. NisÅdatu bhante bhagavà idamÃsanaæ pa¤¤attanti. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Vacchagottopi kho paribbÃjako a¤¤ataraæ [PTS Page 482] [\q 482/] nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho vacchagotto paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: sutaæ metaæ bhante, samaïo gotamo sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitanti. Ye te bhante evamÃhaæsu: samaïo gotamo sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitanti. Kacci te bhante bhagavato vuttavÃdino na ca bhagavantaæ abhÆtena abbhÃcikkhanti. Dhammassa cÃnudhammaæ byÃkaronti. Na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgacchatÅ'ti. Ye te vaccha, evamÃhaæsu: samaïo gotamo sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhita'nti. Na me te vuttavÃdino, abbhÃcikkhanti ca pana maæ te asatà abhÆtenÃ'ti. Kathaæ byÃkaramÃnà pana mayaæ bhante vuttavÃdino ceva bhagavato assÃma, na ca bhagavantaæ abhÆtena abbhÃcikkheyyÃma. Dhammassa cÃnudhammaæ byÃkareyyÃma. Na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgaccheyyÃ'ti. [BJT Page 254] [\x 254/] 'Tevijjo samaïo gotamo'ti kho vaccha byÃkaramÃno vuttavÃdÅ ceva me assa, na ca maæ abhÆtena abbhÃcikkheyya, dhammassa cÃnudhammaæ byÃkareyya, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo1 gÃrayhaæ ÂhÃnaæ Ãgaccheyya. Ahaæ hi vaccha yÃvadeva ÃkaÇkhÃmi anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. Ahaæ hi vaccha yÃvadeva ÃkaÇkhÃmi dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi. Ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi. Ahaæ hi vaccha ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmi. 'Tevijjo samaïo gotamo'ti [PTS Page 483] [\q 483/] kho vaccha byÃkaramÃno vuttavÃdÅ ceva me assa na ca maæ abhÆtena abbhÃcikkheyya, dhammassa cÃnudhammaæ byÃkareyya, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo1 gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgaccheyyÃ'ti. Evaæ vutte vacchagotto paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: atthi nu kho bho gotama koci gihÅ gihÅsa¤¤ojanaæ appahÃya kÃyassa bhedà dukkhassantakaro'ti2. Natthi kho vaccha koci gihÅ gihÅsa¤¤ojanaæ appahÃya kÃyassa bhedà dukkhassantakaro'ti2. Atthi pana bho gotama koci gihÅ gihÅsa¤¤ojanaæ appahÃya kÃyassa bhedà saggÆpago'ti. Na kho vaccha eka¤¤eva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyova ye gihÅsa¤¤ojanaæ appahÃya kÃyassa bhedà saggÆpagÃ'ti. Atthi nu kho bho gotama koci ÃjÅvako kÃyassa bhedà dukkhassantakaro'ti. Natthi kho vaccha koci ÃjÅvako kÃyassa bhedà dukkhassantakaro'ti. Atthi pana bho gotama koci ÃjÅvako kÃyassa bhedà saggÆpago'ti. Ito kho so vaccha ekanavuto kappo yamahaæ anussarÃmi. NÃbhijÃnÃmi ka¤ci ÃjÅvakaæ saggÆpagaæ a¤¤atra ekena, sopÃsi kammavÃdÅ kiriyavÃdÅti. Evaæ sante bho gotama su¤¤aæ aduæ titthÃyatanaæ antamaso saggÆpagenÃpÅti. Evaæ sante vaccha su¤¤aæ aduæ titthÃyatanaæ antamaso saggÆpagenÃpÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano vacchagotto paribbÃjako bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. Tevijjavacchagotta suttaæ paÂhamaæ.3. -------------------------- 1.VÃdÃnupÃto-sÅmu. 2. Dukkhassantaæ karoti- sÅmu. 3. Tevijjavacchasuttaæ niÂÂhitaæ paÂhamaæ- machasaæ. [BJT Page 256] [\x 256/] 2.3.2 Aggivacchagotta suttaæ. Evaæ me sutaæ, ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho vacchagotto paribbÃjako yena bhagavà tenupasaÇkami. [PTS Page 484] [\q 484/] upasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho vacchagotto paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: Kinnu kho bho gotama ' sassato loko idameva sacchaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamo'ti. Na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ 'sassato loko idameva sacchaæ moghama¤¤a'nti. Kimpana bho gotama 'asassato loko idameva saccaæ moghama¤¤anti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamo'ti. Na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ. 'Asassato loko idameva saccaæ. Moghama¤¤a'nti. Kinnu kho gotama 'antavà loko idameva saccaæ moghama¤¤anti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamo'ti. Na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ. 'Antavà loko idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti. Kimpana bho gotama 'anantavà loko idameva saccaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti. Na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, 'anantavà loko idameva saccaæ. Moghama¤¤a'nti. Kinnu kho bho gotama 'taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ idameva saccaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti. Na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti. Kimpana bho gotama, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ idameva saccaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti. Na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti. Kinnu kho bho gotama, hoti tathÃgato parammaraïà idameva saccaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti. Na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, 'hoti tathÃgato parammaraïà idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. [BJT Page 258] [\x 258/] Kimpana bho gotama,'na hoti tathÃgato parammaraïà idameva saccaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti. Na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ. 'Na hoti tathÃgato parammaraïà idameva saccaæ,moghama¤¤a'nti. Kinnu kho bho gotama,'hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïà idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti. [PTS Page 485] [\q 485/] na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ. 'Hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïà idameva saccaæ,moghama¤¤a'nti. Kimpana bho gotama,'neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti. Na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, 'neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti. Kinnu kho bho gotama, 'sassato loko, idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, 'sassato loko, idameva saccaæ moghama¤¤antÅ'ti vadesi2. Kimpana bho gotama 'asassato loko, idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno ' na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, 'asassato loko, idameva saccaæ, moghama¤¤antÅ'ti vadesi. Kinnu kho bho gotama, 'antavà loko, idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, 'antavà loko, idameva saccaæ moghama¤¤antÅ'ti vadesi2 kimpana bho gotama 'anantavà loko, idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, 'anantavà loko, idameva saccaæ, moghama¤¤antÅ'ti vadesi. Kinnu kho bho gotama, 'taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ ,idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, 'taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ, idameva saccaæ moghama¤¤antÅ'ti vadesi. Kimpana bho gotama'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ, idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno 'na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ, idameva saccaæ, moghama¤¤antÅ'ti vadesi. --------------------------- 1. Samaïo gotamo[PTS 2.@]MÃghama¤¤anti vadesi-machasaæ.SyÃ. [BJT Page 260] [\x 260/] Kinnu kho bho gotama 'hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno 'na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ 'hoti tathÃgato parammaraïà idameva saccaæ moghama¤¤antÅ'ti vadesi. Kimpana bho gotama 'na hoti tathÃgato parammaraïÃ. Idameva saccaæ moghama¤¤a'ti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno 'na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, ' na hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤antÅ'ti vadesi. Kinnu kho bho gotama 'hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno 'na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤antÅ'ti vadesi. Kimpana bho gotama 'neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤a'nti evaædiÂÂhÅ bhavaæ gotamoti iti puÂÂho samÃno 'na kho ahaæ vaccha evaædiÂÂhÅ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤antÅ'ti vadesi. Kimpana bhavaæ gotamo ÃdÅnavaæ sampassamÃno evaæ imÃni sabbaso diÂÂhigatÃni anupagatoti. Sassato lokoti kho vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Asassato lokoti kho vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Antavà lokoti kho vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Anantavà lokoti kho vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Taæ jÅvaæ taæ sarÅranti kho vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. A¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti kho vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighà taæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Hoti tathÃgato parammaraïÃti kho [PTS Page 486] [\q 486/] vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Na hoti tathÃgato parammaraïÃti kho vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti kho vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti kho vaccha diÂÂhigatametaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤a¤ojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. Na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Imaæ kho ahaæ vaccha ÃdÅnavaæ sampassamÃno evaæ imÃni sabbaso diÂÂhigatÃni anupagatoti. 'Atthi pana bhoto gotamassa ki¤ci diÂÂhigata'nti. DiÂÂhigatanti kho vaccha apanÅtametaæ tathÃgatassa. DiÂÂhaæ hetaæ vaccha tathÃgatena: iti rÆpaæ, iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthaÇgamo, iti vedanÃ, iti vedanÃya samudayo, iti vedanÃya atthaÇgamo, iti sa¤¤Ã, iti sa¤¤Ãya samudayo, iti sa¤¤Ãya atthaÇgamo, iti saÇkhÃrÃ, iti saækhÃrÃnaæ samudayo, iti saÇkhÃrÃnaæ atthaægamo, iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa atthaÇgamoti. Tasmà tathÃgato sabbama¤¤itÃnaæ sabbamathitÃnaæ sabbaahiÇkÃramamiÇkÃramÃnÃnusayÃnaæ1 khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anupÃdà vimuttoti vadÃmÅti. -------------------------- 1. SabbaahaækÃramamaækÃramÃnÃnusayÃnaæ- machasaæ. SabbÃhaækÃra...SyÃ: [BJT Page 262] [\x 262/] Evaæ vimuttacitto pana bho gotama bhikkhu kuhiæ upapajjatÅti? UpapajjatÅti kho vaccha na upeti. Tena hi bho gotama na upapajjatÅti? Na upapajjatÅti kho vaccha na upeti. Tena hi bho gotama upapajjatÅti ca na ca upapajjatÅti? Upapajjati ca na ca upapajjatÅti kho vaccha na upeti. Tena hi bho gotama neva upapajjati na nÆpapajjatÅti? Neva upapajjati na nÆpapajjatÅti kho vaccha na upetÅti. Evaæ vimuttacitto pana bho gotama bhikkhu kuhiæ upapajjatÅti iti puÂÂho samÃno 'upapajjatÅti kho vaccha na upetÅ'ti vadesi. Tena hi bho gotama na upapajjatÅ'ti iti puÂÂho samÃno 'na upapajjatÅti kho vaccha na upetÅ'ti vadesi. Tena hi bho gotama upapajjati ca na ca upapajjatÅti iti puÂÂho samÃno 'upapajjati ca na ca upapajjatÅti kho vaccha na upetÅ'ti vadesi. Tena hi bho gotama neva upapajjati na nÆpapajjatÅti iti puÂÂho samÃno 'neva upapajjati, [PTS Page 487] [\q 487/] na nÆpapajjatÅti kho vaccha na upetÅ'ti vadesi. EtthÃhaæ bho gotama a¤¤ÃïamÃpÃdiæ, ettha sammohamÃpÃdiæ. YÃpi me esà bhoto gotamassa purimena kathÃsallÃpena ahu pasÃdamattÃ, sÃpi me etarahi antarahitÃti. Alaæ hi te vaccha a¤¤ÃïÃya, alaæ sammohÃya. GambhÅrohÃyaæ1 vaccha dhammo duddaso duranubodho santo païÅto atakkÃvacaro nipuïo paï¬itavedanÅyo. So tayà dujjÃno a¤¤adiÂÂhikena a¤¤akhantikena a¤¤arucikena a¤¤atrayogena a¤¤atthÃcariyakena.2 Tena hi vaccha ta¤¤e'vettha paÂipucchissÃmi. Yathà te khameyya tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ kiæ ma¤¤asi vaccha, sace te purato aggi jaleyya, jÃneyyÃsi tvaæ ayaæ me purato aggi jalatÅti? Sace me bho gotama purato aggi jaleyya, jÃneyyÃhaæ 'ayaæ me purato aggi jalatÅ'ti. Sace pana taæ vaccha evaæ puccheyya, 'yo te ayaæ purato aggi jalati, ayaæ aggi kiæ paÂicca jalatÅ'ti. Evaæ puÂÂho tvaæ vaccha kinti byÃkareyyÃsÅti? Sace maæ bho gotama evaæ puccheyya 'yo te ayaæ purato aggi jalati, ayaæ aggi kiæ paÂicca jalatÅ'ti. Evaæ puÂÂho ahaæ bho gotama evaæ byÃkareyyaæ. 'Yo me ayaæ purato aggi jalati, ayaæ aggi tiïakaÂÂhÆpÃdÃnaæ paÂicca jalatÅti. Sace te vaccha purato so aggi nibbÃyeyya, jÃneyyÃsi tvaæ ayaæ me purato aggi nibbutoti? Sace me bho gotama purato so aggi nibbÃyeyya, jÃneyyÃhaæ ayaæ me purato aggi nibbutoti. Sace pana taæ vaccha evaæ puccheyya 'yo te ayaæ purato aggi nibbuto so aggi ito katamaæ disaæ gato, puratthimaæ và pacchimaæ và uttaraæ và dakkhiïaæ vÃti. Evaæ puÂÂho tvaæ vaccha kinti byÃkareyyÃsÅti? Na upeti bho gotama. Yaæ hi so gotama aggi tiïakaÂÂhÆpÃdÃnaæ paÂicca ajali 3 tassa ca pariyÃdÃnà a¤¤assa ca anupahÃrà anÃhÃro nibbuto'teva saÇkhaæ gacchatÅ'ti. ------------------------ 1.GambhÅro hayaæ-syÃ. 2. A¤¤atrÃcariyakena-machasaæ 3. Jalati -syÃ. [BJT Page 264] [\x 264/] Evameva kho vaccha yena rÆpena tathÃgataæ pa¤¤ÃpayamÃno pa¤¤Ãpeyya, taæ rÆpaæ tathÃgatassa pahÅnaæ ucchinnamÆlaæ tÃlÃvatthukataæ anabhÃvakataæ Ãyatiæ anuppÃdadhammaæ. RÆpasaÇkhÃvimutto1 kho vaccha tathÃgato gambhÅro appameyyo duppariyogÃho2 seyyathÃpi mahÃsamuddo, upapajjatÅti na upeti, na upapajjatÅti na upeti, [PTS Page 488] [\q 488/] upapajja ti ca na ca upapajjatÅti na upeti, neva upapajjati na nÆpapajjatÅti na upeti. YÃya vedanÃya tathÃgataæ pa¤¤ÃpayamÃno pa¤¤Ãpeyya, sà vedanà tathÃgatassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃva katà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Vedanà saÇkhÃvimutto3 kho vaccha tathÃgato gambhÅro appameyyo duppariyogÃho seyyathÃpi mahÃsamuddo, upapajjatÅti na upeti, na upapajjatÅti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatÅti na upeti, neva upapajjati nÆpapajjatÅti na upeti. YÃya sa¤¤Ãya tathÃgataæ pa¤¤ÃpayamÃno pa¤¤Ãpeyya, sà sa¤¤Ã tathÃgatassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Sa¤¤ÃsaÇkhÃvimutto kho vaccha tathÃgato gambhÅro appameyyo duppariyogÃho, seyyathÃpi mahÃsamuddo, upapajjatÅti na upeti, na upapajjatÅti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatÅti na upeti, neva upapajjati na nÆpapajjatÅti na upeti. Yehi saÇkhÃrehi tathÃgataæ pa¤¤ÃpayamÃno pa¤¤Ãpeyya, te saÇkhÃrà tathÃgatassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. SaÇkhÃrasaÇkhÃvimutto kho vaccha tathÃgato gambhÅro appameyyo duppariyogÃho seyyathÃpi mahÃsamuddo, upapajjatÅti na upeti, na upapajjatÅti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatÅti na upeti, neva upapajjati na nÆpapajjatÅti na upeti. Yena vi¤¤Ãïena tathÃgataæ pa¤¤ÃpayamÃno pa¤¤Ãpeyya, taæ vi¤¤Ãïaæ tathÃgatassa pahÅnaæ ucchinnamÆlaæ tÃlÃvatthukataæ anabhÃvakataæ Ãyatiæ anuppÃdadhammaæ. Vi¤¤ÃïasaÇkhÃvimutto kho vaccha tathÃgato gambhÅro appameyyo duppariyogÃho seyyathÃpi mahÃsamuddo, upapajjatÅti na upeti, na upapajjatÅti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatÅti na upeti, neva upapajjati na nÆpapajjatÅti na upetÅti. Evaæ vutte vacchagotto paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: seyyathÃpi bho gotama gÃmassa và nigamassa và avidÆre mahÃsÃÊarukkho, tassa aniccatà sÃkhÃpalÃsaæ4 palujjeyya tacapapaÂikaæ5 palujjeyya6 pheggu palujjeyya. So aparena samayena apagatasÃkhà palÃso apagatatacapapaÂiko apagataphegguko suddho assa sÃre patiÂÂhito, evamevidaæ bhoto gotamassa pÃvacanaæ apagatasÃkhÃpalÃsaæ apagatatacapapaÂikaæ apagatapheggukaæ suddhaæ sÃre patiÂÂhitaæ. Abhikkantaæ bho gotama. Abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre [PTS Page 489] [\q 489/] và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Aggivacchagotta suttaæ dutiyaæ ------------------------- 1. RÆpasaÇkhayavimutto- machasaæ 2. DuppariyogÃÊho-machasaæ 3. VedanÃsaÇkhaya-machasaæ. 4. SÃkhÃpalÃsÃ-sÅmu, machasaæ 5.TacapapaÂikÃ-sÅmu,machasaæ 6. Palujjeyyuæ-sÅmu.Machasaæ. [BJT Page 266] [\x 266/] 2.3.3. MahÃvacchagotta suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veluvane kalandakanivÃpe. Atha kho vacchagotto paribbÃjako yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho vacchagotto paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: DÅgharattÃhaæ bhotà gotamena sahakathÅ, sÃdhu me bhavaæ gotamo saÇkhittena kusalÃkusalaæ desetÆ'ti. SaÇkhittenapi kho te ahaæ vaccha kusalÃkusalaæ deseyyaæ, vitthÃrenapi kho te ahaæ vaccha kusalÃkusalaæ deseyyaæ. Api ca te ahaæ vaccha saÇkhittena kusalÃ-kusalaæ desissÃmi. Taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasi karohi bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhoti kho vacchagotto paribbÃjako bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: Lobho kho vaccha akusalaæ, alobho kusalaæ. Doso kho vaccha akusalaæ, adoso kusalaæ. Moho kho vaccha akusalaæ, amoho kusalaæ. Iti kho vaccha ime tayo dhammà akusalÃ, tayo dhammà kusalÃ. PÃïÃtipÃto kho vaccha akusalaæ, pÃïÃtipÃtà veramaïÅ kusalaæ. AdinnÃdÃnaæ kho vaccha akusalaæ, adinnÃdÃnà veramaïÅ kusalaæ. KÃmesumicchÃcÃro kho vaccha akusalaæ, kÃmesumicchÃcÃrà veramaïÅ kusalaæ. MusÃvÃdo kho vaccha akusalaæ, musÃvÃdà veramaïÅ kusalaæ pisunà vÃcà kho vaccha [PTS Page 490] [\q 490/] akusalaæ, pisunà vÃcÃ1 veramaïÅ kusalaæ. Pharusà vÃcà kho vaccha akusalaæ, pharusà vÃcÃ2 veramaïÅ kusalaæ. SamphappalÃpà kho vaccha akusalaæ, samphappalÃpà veramaïÅ kusalaæ. Abhijjhà kho vaccha akusalaæ, anabhijjhà kusalaæ. ByÃpÃdo kho vaccha akusalaæ, abyÃpÃdo kusalaæ. MicchÃdiÂÂhi kho vaccha akusalaæ, sammÃdiÂÂhi kusalaæ. Iti kho vaccha ime dasa dhammà akusalÃ, dasa dhammà kusalÃ. Yatho kho vaccha bhikkhuno taïhà pahÅnà hoti ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ3 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. So hoti bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ãvimuttoti. ------------------------- 1. PisuïÃya vÃcÃya-machasaæ,syÃ[PTS 2.] PharusÃya vÃcÃya-machasaæ syÃ,[PTS] 3. AnabhÃvaækatÃ-machasaæ anabhÃvaægatÃ-syÃ. [BJT Page 268] [\x 268/] TiÂÂhatu bhavaæ gotamo. Atthi pana bhoto gotamassa ekabhikkhÆpi sÃvako1 ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharatÅti. Na kho vaccha ekaæyeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyova ye bhikkhÆ mama sÃvakà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharantÅti. TiÂÂhatu bhavaæ gotamo, tiÂÂhantu bhikkhÆ. Atthi pana bhoto gotamassa ekabhikkhunÅpi sÃvikà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto vimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharatÅti. Na kho vaccha ekaæyeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyova yà bhikkhuniyo mama sÃvikà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharantÅti. TiÂÂhatu bhavaæ gotamo, tiÂÂhantu bhikkhÆ. TiÂÂhantu bhikkhuniyo. Atthi pana bhoto gotamassa ekÆpÃsakopi sÃvako gihÅ odÃtavasano brahmacÃrÅ pa¤cannaæ2 orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃti. Na kho vaccha ekaæyeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni. Atha kho bhiyyova ye upÃsakà mama sÃvakà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ [PTS Page 491] [\q 491/] parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃti. TiÂÂhatu bhavaæ gotamo, tiÂÂhantu bhikkhÆ, tiÂÂhantu bhikkhuniyo, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino. Atthi pana bhoto gotamassa ekÆpÃsakopi gihÅ odÃtavasano kÃmabhogÅ sÃsanakaro ovÃdapatikaro tiïïavicikiccho3 vigatakathaÇkatho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane viharatÅti. Na kho vaccha ekaæyeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni. Atha kho bhiyyova ye upÃsakà mama sÃvakà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino sasanakarà ovÃdapatikarà tiïïavicikicchà vigatakathaÇkathà vesÃrajjappattà satthusÃsane viharantÅ'ti. -------------------------- 1. SÃvako yo-machasaæ. 2. Yo pa¤cannaæ- machasaæ. 3. Yo tiïïavicikiccho -machasaæ. [BJT Page 270] [\x 270/] TiÂÂhatu bhavaæ gotamo, tiÂÂhantu bhikkhÆ, tiÂÂhantu bhikkhuniyo, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino. Atthi pana bhoto gotamassa ekÆpÃsikÃpi sÃvikà gihinÅ odÃtavasanà brahmacÃriïÅ pa¤cannaæ1 orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyinÅ anÃvattidhammà tasmà lokÃti. Na kho vaccha ekaæyeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni. Atha kho bhiyyova yà upÃsikà mama sÃvikà gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriïiyo pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyiniyo anÃvattidhammà tasmà lokÃti. TiÂÂhatu bhavaæ gotamo, tiÂÂhantu bhikkhÆ, tiÂÂhantu bhikkhuniyo, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino, tiÂÂhantu upÃsikà gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriïiyo. Atthi pana bhoto gotamassa ekÆpÃsikÃpi sÃvikà gihinÅ odÃtavasanà kÃmabhoginÅ2 sÃsanakarà ovÃdapatikarà tiïïavicikicchà vigatakathaÇkathà vesÃrajjappattà aparappaccayà satthusÃsane viharatÅti. Na kho vaccha ekaæyeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤casatÃni. Atha kho bhiyyova yà upÃsikà mama sÃvikà gihiniyo3 odÃtavasanà kÃmabhoginiyo sÃsanakarà ovÃdapatikarà tiïïavicikicchà vigatakathaÇkathà vesÃrajjappattà aparappaccayà satthusÃsane viharantÅti. Sace hi bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤¤eva gotamo ÃrÃdhako abhavissa. No ca kho bhikkhÆ ÃrÃdhakà [PTS Page 492] [\q 492/] abhaviæsu. Evamidaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa tenaÇgena. Yasmà ca kho bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakÃ. Evamidaæ brahmacariyaæ paripÆraæ tenaÇgena. Sace hi bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako abhavissa, bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu, no ca kho bhikkhuniyo ÃrÃdhikà abhaviæsu, evamidaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa tenaÇgena. Yasmà ca kho bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakÃ, bhikkhÆniyoca ÃrÃdhikÃ, evamidaæ brahmacariyaæ paripÆraæ tenaÇgena. -------------------------- 1. Yà pa¤cannaæ-machasaæ 2. KÃmabhoginiyo- sÅmu 3. GihÅ-sÅmu. [BJT Page 272] [\x 272/] Sace hi bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako abhavissa, bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu, bhikkhÆniyo ca ÃrÃdhikà abhaviæsu, no ca kho upÃsakà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà abhaviæsu, evamidaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa tenaÇgena. Yasmà ca kho bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako, bhikkhu ca ÃrÃdhakÃ, bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikÃ, upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakÃ, evamidaæ brahmacariyaæ paripÆraæ tenaÇgena. Sace hi bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako abhavissa, bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu, bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà abhaviæsu, upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà abhaviæsu, no ca kho upÃsakà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃdhakà abhaviæsu, evamidaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa tenaÇgena. Yasmà ca kho bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako, bhikkhÆ ca ÃrÃdhakÃ, bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikÃ, upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃdhakÃ, evamidaæ brahmacariyaæ paripÆraæ tenaÇgena Sace hi bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako abhavissa, bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu, bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà abhaviæsu, upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà abhaviæsu, upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃdhakà abhaviæsu, no ca kho upÃsikà gihiniyo odÃtavasanà [PTS Page 493] [\q 493/] brahmacÃriïiyo ÃrÃdhikà abhaviæsu, evamidaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa tenaÇgena. Yasmà ca kho bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃdhakà upÃsikà ca gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriïiyo ÃrÃdhikÃ, evamidaæ brahmacariyaæ paripÆraæ tenaÇgena. Sace hi bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako abhavissa, bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu, bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà abhaviæsu, upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà abhaviæsu, upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃdhakà abhaviæsu, upÃsikà ca gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriïiyo ÃrÃdhikà abhaviæsu, no ca kho upÃsikà gihiniyo odÃtavasanà kÃmabhoginiyo ÃrÃdhikà abhaviæsu, evamidaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa tenaÇgena. Yasmà ca kho bho gotama imaæ dhammaæ bhava¤ceva gotamo ÃrÃdhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃdhakà upÃsikà ca gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriïiyo ÃrÃdhikà upÃsikà ca gihiniyo odÃtavasanà kÃmabhoginiyo ÃrÃdhikÃ. Evamidaæ brahmacariyaæ paripÆraæ tenaÇgena. [BJT Page 274] [\x 274/] SeyyathÃpi bho gotama gaÇgÃnadÅ samuddaninnà samuddapoïà samuddapabhÃrà samuddaæ Ãhacca tiÂÂhati. EvamevÃyaæ bhoto gotamassa parisà sagahaÂÂhapabbajità nibbÃnaninnà nibbÃnapoïà nibbÃnapabbhÃrà nibbÃnaæ Ãhacca tiÂÂhati. Abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃhaæ bhoto gotamassa santike pabbajjaæ labheyyaæ upasampadanti. [PTS Page 494] [\q 494/] Yo kho vaccha a¤¤atitthiyapubbo imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhati pabbajjaæ, ÃkaÇkhati upasampadaæ. So cattÃro mÃse parivasati. Catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti, upa sampÃdenti bhikkhubhÃvÃya. Api ca mettha puggalavemattatà viditÃti. Sace bhante a¤¤atitthiyapubbà imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhantà pabbajjaæ ÃkaÇkhantà upasampadaæ cattÃro mÃse parivasanti. Catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti, upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya. Ahaæ cattÃri vassÃni parivasissÃmi. Catunnaæ maæ vassÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjentu, upasampÃdentu bhikkhubhÃvÃyÃti. Alattha kho vacchagotto paribbÃjako bhagavato santike pabbajjaæ, alattha upasampadaæ. AcirÆpasampanno kho panÃyasmà vacchagotto addhamÃsÆpasampanno yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà vacchagotto bhagavantaæ etadavoca: 'yÃvatakaæ bhante sekhena ¤Ãïena sekhÃya vijjÃya pattabbaæ, anuppattaæ taæ mayà uttariæ me bhagavà dhammaæ desetÆti. Tena hi tvaæ vaccha, dve dhamme uttariæ1 bhÃvehi, samatha¤ca vipassana¤ca. Ime kho te vaccha dve dhammà uttariæ1 bhÃvitÃ, samatho ca vipassanÃca. AnekadhÃtupaÂivedhÃya saævattissanti. So tvaæ vaccha yÃvadeva ÃkaÇkhissasi, anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhaveyyaæ, ekopi hutvà bahudhà assaæ, bahudhÃpi hutvà eko assaæ, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gaccheyyaæ seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ kareyyaæ seyyathÃpi udake, udakepi abhejjamÃne2 gaccheyyaæ seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃsepi pallaÇkena kameyyaæ seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo, imepi candimasuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimaseyyaæ, parimajjeyyaæ, yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteyya'nti. Tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane. So tvaæ vaccha yÃvadeva ÃkaÇkhissasi: dibbÃya sotadhÃtuyà [PTS Page 495] [\q 495/] visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïeyyaæ, dibbe ca mÃnuse ca , ye dÆre santike cÃti. Tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane. -------------------------- 1.Uttari-machasaæ 2.AbhejjamÃno-sÅmu. [BJT Page 276] [\x 276/] So tvaæ vaccha yÃvadeva ÃkaÇkhissasi: parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃneyyaæ. SarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃneyyaæ, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃneyyaæ, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃneyyaæ, vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃneyyaæ, samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃneyyaæ, vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃneyyaæ, saÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃneyyaæ, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃneyyaæ, mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃneyyaæ, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃneyyaæ, sa uttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃneyyaæ, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃneyyaæ, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃneyyaæ, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃneyyaæ, vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃneyyaæ, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃneyyanti. Tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane . So tvaæ vaccha yÃvadeva ÃkaÇkhissasi: anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyyaæ, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyyanti. Tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane. [PTS Page 496] [\q 496/] So tvaæ vaccha yÃvadeva ÃkaÇkhissasi: dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃneyyaæ, ime vata bhonte sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana1 bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃneyyanti. Tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane. ------------------------- 1.Ime vata-sÅmu. [BJT Page 278] [\x 278/] So tvaæ vaccha yÃvadeva ÃkaÇkhissasi ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyanti. Tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyataneti. Atha kho Ãyasmà vacchagotto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho Ãyasmà vacchagotto eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca kho panÃyasmà vacchagotto arahataæ ahosi. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ bhagavantaæ dassanÃya gacchanti addasà kho Ãyasmà vacchagotto te bhikkhÆ dÆratova gacchante. DisvÃna yena te bhikkhÆ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà te bhikkhÆ etadavoca: [PTS Page 497] [\q 497/] handa kahaæ pana tumhe Ãyasmanto gacchathÃ'ti bhagavantaæ kho mayaæ Ãvuso dassanÃya gacchÃmÃti. Tena'hÃyasmanto mama vacanena bhagavato pÃde sirasà vandatha, evaæ ca vadetha. 'Vacchagotto bhante bhikkhu bhagavato pÃde sirasà vandati, eva¤ca vadeti, pariciïïo me bhagavà pariciïïo me sugato'ti. EvamÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato vacchagottassa paccassosuæ. Atha kho te bhikkhÆ yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: Ãyasmà bhante vacchagotto bhagavato pÃde sirasà vandati, eva¤ca vadeti: pariciïïo me bhagavÃ, pariciïïo me sugato'ti. Pubbeva me bhikkhave vacchagotto bhikkhu cetasà ceto paricca vidito. Tevijjo vacchagotto bhikkhu mahiddhiko mahÃnubhÃvo'ti. DevatÃpi me etamatthaæ Ãrocesuæ: tevijjo bhante vacchagotto bhikkhu mahiddhiko mahÃnubhÃvo'ti. Idamavoca bhagavà attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. MahÃvacchagottasuttaæ tatiyaæ. [BJT Page 280] [\x 280/] 2.3.4 DÅghanakha suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate sÆkarakhatÃyaæ1. Atha kho dÅghanakho paribbÃjako yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho dÅghanakho paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: Ahaæ hi bho gotama evaæ vÃdÅ evaædiÂÂhÅ, sabbaæ me na khamatÅti. YÃpi kho te esà aggivessana diÂÂhi sabbaæ me na khamatÅti, esÃpi te diÂÂhi na khamatÅti. Esà ce me bho gotama diÂÂhi khameyya tampassa tÃdisameva, tampassa [PTS Page 498] [\q 498/] tÃdisamevÃti. Ato kho te aggivessana bahÆhi bahutarà lokasmiæ ye evamÃhaæsu: tampassa tÃdisameva, tampassa tÃdisamevÃti. Te ta¤ceva diÂÂhiæ nappajahanti, a¤¤a¤ca diÂÂhiæ upÃdiyanti. Ato kho te aggivessana tanÆhi tanutarà lokasmiæ ye evamÃhaæsu: tampassa tÃdisameva, tampassa tÃdisamevÃti. Te ta¤ceva diÂÂhiæ pajahanti, a¤¤a¤ca diÂÂhiæ na upÃdiyanti. Santaggivessana eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaædiÂÂhino sabbaæ me khamatÅ'ti. Santaggivessana eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaædiÂÂhino sabbaæ me na khamatÅ'ti. Santaggivessana eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅti. Tatraggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaædiÂÂhino sabbaæ me khamatÅ'ti. Tesamayaæ diÂÂhi sÃrÃgÃya santike saæyogÃya santike abhinandanÃya santike ajjhosÃnÃya santike upÃdÃnÃya santike. Tatraggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaædiÂÂhino sabbaæ me na khamatÅ'ti. Tesamayaæ diÂÂhi asÃrÃgÃya santike asaæyogÃya santike anabhinandanÃya santike anajjhosÃnÃya santike anupÃdÃnÃya santiketi. Evaæ vutte dÅghanakho paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: ukkaæsati me bhavaæ gotamo diÂÂhigataæ samukkaæsati me bhavaæ gotamo diÂÂhigata'nti. ------------------------- 1.GijjhakÆÂe sÆkarakhatÃyaæ-[PTS.] [BJT Page 282] [\x 282/] Tatraggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅ'ti. Yà hi kho nesaæ khamati sÃyaæ diÂÂhi sÃrÃgÃya santike saæyogÃya santike abhinandanÃya santike ajjhosÃnÃya santike upÃdÃnÃya santike. YÃhi kho tesaæ na khamati sÃyaæ diÂÂhi asÃrÃgÃya santike asaæyogÃya santike anabhinandanÃya santike anajjhosÃnÃya santike anupÃdÃnÃya santike. Tatraggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino sabbaæ me khamatÅ'ti. Tattha vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: yà kho me ayaæ diÂÂhi sabbaæ me khamatÅ'ti. Ima¤ce ahaæ diÂÂhiæ thÃmasà parÃmassa abhinivissa vohareyyaæ: idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti. DvÅhi me assa viggaho. Yo cÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ [PTS Page 499] [\q 499/] evaædiÂÂhÅ: sabbaæ me khamatÅti. YocÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅ'ti. Imehi me assa dvÅhi viggaho, iti viggahe sati vivÃdo, vivÃde sati vighÃto, vighÃte sati vihesÃ. Iti so viggaha¤ca vivÃda¤ca vighÃta¤ca vihesa¤ca attani sampassamÃno ta¤ceva diÂÂhiæ pajahati. A¤¤a¤ca diÂÂhiæ na upÃdiyati. EvametÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti. EvametÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hoti. Tatraggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino sabbaæ me na khamatÅ'ti. Tattha vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: yà kho me ayaæ diÂÂhi sabbaæ me na khamatÅ'ti. Ima¤ce ahaæ diÂÂhiæ thÃmasà parÃmassa abhinivissa vohareyyaæ: idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti. DvÅhi me assa viggaho. Yo cÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: sabbaæ me khamatÅ'ti. YocÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅ'ti. Imehi me assa dvÅhi viggaho, iti viggahe sati vivÃdo, vivÃde sati vighÃto, vighÃte sati vihesÃ. Iti so viggaha¤ca vivÃda¤ca vighÃta¤ca vihesa¤ca attani sampassamÃno ta¤ceva diÂÂhiæ pajahati. A¤¤a¤ca diÂÂhiæ na upÃdiyati. EvametÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti. EvametÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hoti. Tatraggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino 'ekaccaæ me khamati. Ekaccaæ me na khamatÅti tattha vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: yà kho me ayaæ diÂÂhi: ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅti. Ima¤ce ahaæ diÂÂhiæ thÃmasà parÃmassa abhinivissa vohareyyaæ: idameva saccaæ, moghama¤¤a'nti. DvÅhi me assa viggaho. Yo cÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: sabbaæ me khamatÅ'ti. YocÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: 'sabbaæ me na khamatÅti, imehi me assa dvÅhi viggaho, iti viggahe sati vivÃdo, vivÃde sati vighÃto, vighÃte sati vihesÃ. Iti so viggaha¤ca vivÃda¤ca vighÃta¤ca vihesa¤ca attani sampassamÃno ta¤ceva diÂÂhiæ pajahati. A¤¤a¤ca diÂÂhiæ na upÃdiyati. EvametÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti. EvametÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hoti. [PTS Page 500] [\q 500/] [BJT Page 284] [\x 284/] Ayaæ kho panaggivessana kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtà pettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedana viddhaæsanadhammo aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassitabbo. Tassimaæ kÃyaæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato jalokato su¤¤ato anattato samanupassato yo kÃyasmiæ kÃyacchando kÃyasneho kÃyanvayatà sà pahÅyati. Tisso kho imà aggivessana vedanÃ: sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanÃ. Yasmiæ aggivessana samaye sukhaæ vedanaæ vedeti. Neva tasmiæ samaye dukkhaæ vedanaæ vedeti. Na adukkhamasukhaæ vedanaæ vedeti. Sukhaæyeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. Yasmiæ aggivessana samaye dukkhaæ vedanaæ vedeti, neva tasmiæ samaye sukhaæ vedanaæ vedeti, na adukkhamasukhaæ vedanaæ vedeti, dukkhaæyeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. Yasmiæ aggivessana samaye adukkhamasukhaæ vedanaæ vedeti, neva tasmiæ samaye sukhaæ vedanaæ vedeti, na dukkhaæ vedanaæ vedeti. Adukkhamasukhaæyeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. SukhÃpi kho aggivessana vedanà aniccà saÇkhatà paÂiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà virÃgadhammà nirodhadhammÃ, dukkhÃpi kho aggivessana vedanà aniccà saÇkhatà paÂiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà virÃgadhammà nirodhadhammÃ, adukkhamasukhÃpi kho aggivessana vedanà aniccà saÇkhatà paÂiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà virÃgadhammà nirodhadhammÃ. Evaæ passaæ aggivessana sutavà ariyasÃvako sukhÃyapi vedanÃya nibbindati, dukkhÃyapi vedanÃya nibbindati, adukkhamasukhÃyapi vedanÃya nibbindati. Nibbindaæ virajjati, virÃgà vimuccati, vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti, khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Evaæ vimuttacitto kho aggivessana bhikkhu na kenaci saævadati. Na kenaci vivadati. Ya¤ca loke vuttaæ teneva voharati aparÃmasanti. Tena kho pana samayena Ãyasmà sÃriputto bhagavato [PTS Page 501] [\q 501/] piÂÂhito Âhito hoti bhagavantaæ vÅjayamÃno.1 Atha kho Ãyasmato sÃriputtassa etadahosi: tesaæ tesaæ kira no bhagavà dhammÃnaæ abhi¤¤Ã pahÃïamÃha. Tesaæ tesaæ kira no sugato dhammÃnaæ abhi¤¤Ã paÂinissaggamÃhÃti. Iti'hidaæ Ãyasmato sÃriputtassa paÂisa¤cikkhato anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. DÅghanakhassa pana paribbÃjakassa virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi: yaæ ki¤ci samudaya dhammaæ, sabbantaæ nirodhadhammanti. -------------------------- 1. VÅjamÃno-[PTS.] [BJT Page 286] [\x 286/] Atha kho dÅghanakho paribbÃjako diÂÂhadhammo pattadhammo viditadhammo pariyogÃÊhadhammo tiïïavicikiccho vigatakathaÇkatho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane bhagavantaæ etadavoca: Abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. DÅghanakhasuttaæ catutthaæ. [BJT Page 288] [\x 288/] 2.3.5 MÃgandiya suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kurÆsu viharati kammÃssadammaæ1 nÃma kurÆnaæ nigamo bhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa agyÃgÃre tiïasantharake2. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya kammÃssadammaæ1 piï¬Ãya pÃvisi. KammÃssadamme1 piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena¤¤ataro vanasaï¬o tenupasaÇkami divÃvihÃrÃya. Taæ vanasaï¬aæ ajjhogahetvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. [PTS Page 502] [\q 502/] Atha kho mÃgandiyo3 paribbÃjako jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena bhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa agyÃgÃraæ tenupasaÇkami. Addasà kho mÃgandiyo paribbÃjako bhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa agyÃgÃre tiïasantharakaæ2 pa¤¤attaæ, disvÃna bhÃradvÃjagottaæ brÃhmaïaæ etadavoca: 'kassa nvayaæ bhoto bhÃradvÃjassa agyÃgÃre tiïasantharako pa¤¤atto. SamaïaseyyÃrÆpaæ ma¤¤eti. Atthi bho mÃgandiya samaïo gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito. Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. Tassesà bhoto gotamassa seyyà pa¤¤attÃti. DuddiÂÂhaæ vata bho bhÃradvÃja addasÃma4 ye mayaæ tassa bhoto gotamassa bhÆnahuno5 seyyaæ addasÃmÃti. 'Rakkhassetaæ mÃgandiya vÃcaæ, rakkhassetaæ mÃgandiya vÃcaæ, bahÆ hi tassa bhoto gotamassa khattiyapaï¬itÃpi brÃhmaïapaï¬itÃpi gahapatipaï¬itÃpi samaïapaï¬itÃpi abhippasannà vinÅtà ariye ¤Ãye dhamme kusale'ti. Taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅti. Sace taæ bhoto mÃgandiyassa agaru Ãroceyyametaæ6 samaïassa gotamassÃti. Appossukko bhavaæ bhÃradvÃjo vuttova naæ vadeyyÃti. -------------------------- 1. KammÃsadhammaæ-machasaæ.Syà 2. TiïasanthÃrake-machasaæ. 3. MÃgaï¬iyo - syÃ.Machasaæ 4. DvikkhattumudÅraïaæ-machasaæ 5. Bhunahanassa-syÃ. 6. ùrocessÃmitaæ-machasaæ ÃrocessÃmi taæ-syÃ. [BJT Page 290] [\x 290/] Assosi kho bhagavà dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusakÃya1 bhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa mÃgandiyena paribbÃjakena saddhiæ imaæ kathÃsallÃpaæ. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yena bhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa agyÃgÃraæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà nisÅdi2 pa¤¤atte3 tiïasantharake. Atha kho bhÃradvÃjagotto brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho bhÃradvÃjagottaæ brÃhmaïaæ bhagavà etadavoca: 'ahu pana te bhÃradvÃja mÃgandiyena paribbÃjakena [PTS Page 503] [\q 503/] saddhiæ imaæyeva tiïasantharakaæ Ãrabbha kocideva kathÃsallÃpo'ti. Evaæ vutte bhÃradvÃjagotto4 brÃhmaïo saæviggo lomahaÂÂhajÃto bhagavantaæ etadavoca: 'etadeva kho pana mayaæ bhoto gotamassa ÃrocetukÃmÃ, atha ca pana bhavaæ gotamo anakkhÃtaæyeva akkhÃsÅti. Aya¤ca hidaæ5 bhagavato bhÃradvÃjagottena brÃhmaïena saddhiæ antarà kathà vippakatà hoti. Atha mÃgandiyo paribbÃjako jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena bhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa agyÃgÃraæ, yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho mÃgandiyaæ paribbÃjakaæ bhagavà etadavoca. Cakkhuæ kho mÃgandiya rÆpÃrÃmaæ rÆparataæ rÆpasammuditaæ. Taæ tathÃgatassa dantaæ guttaæ rakkhitaæ saævutaæ. Tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Idaæ nu te etaæ mÃgandiya sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Etadeva kho pana me bho gotama sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅti. Sotaæ kho mÃgandiya saddÃrÃmaæ saddarataæ saddasammuditaæ. Taæ tathÃgatassa dantaæ guttaæ rakkhitaæ saævutaæ. Tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Idaæ nu te etaæ mÃgandiya sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Etadeva kho pana me bho gotama sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅti. GhÃnaæ kho mÃgandiya gandhÃrÃmaæ gandharataæ gandhasammuditaæ. Taæ tathÃgatassa dantaæ guttaæ rakkhitaæ saævutaæ. Tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Idaæ nu te etaæ mÃgandiya sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Etadeva kho pana me bho gotama sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅti. Jivhà kho mÃgandiya rasÃrÃmà rasÃrattà rasasammuditÃ. Sà tathÃgatassa dantà guttà rakkhità saævutÃ. Tassà ca saævarÃya dhammaæ deseti. Idaæ nu te etaæ mÃgandiya sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Etadeva kho pana me bho gotama sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅ'ti. KÃyo kho mÃgandiya phoÂÂhabbÃrÃmo phoÂÂhabbarato phoÂÂhabbammudito. So tathÃgatassa danto gutto rakkhito saævuto. Tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Idaæ nu te etaæ mÃgandiya sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Etadeva kho pana me bho gotama sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅ'ti. Mano kho mÃgandiya dhammÃrÃmo dhammarato dhammasammudito. So tathÃgatassa danto gutto rakkhito saævuto. Tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Idaæ nu te etaæ mÃgandiya sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Etadeva kho pana me bho gotama sandhÃya bhÃsitaæ: 'bhÆnahu samaïo gotamo'ti. Taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅ'ti. -------------------------- 1.AtikkantamÃnusikÃya-sÅmu. Machasaæ. 2. NisÅdibhagavÃ-machasaæ 3. Pa¤¤atteva -sÅmu. 4. BhÃradvÃjo-sÅmu. 5. Aya¤ca hi-machasaæ. [BJT Page 292] [\x 292/] Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya idhekacco cakkhuvi¤¤eyyehi [PTS Page 504] [\q 504/] rÆpehi paricÃritapubbo assa, iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So aparena samayena rÆpÃnaæyeva samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà rÆpataïhaæ pahÃya rÆpapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihareyya. Imassa pana te mÃgandiya kimassa vacanÅyanti: na ki¤ci bho gotama. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya idhekacco sotavi¤¤eyyehi saddehi paricÃritapubbo assa, iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So aparena samayena saddÃnaæyeva samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà saddataïhaæ pahÃya saddapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihareyya. Imassa pana te mÃgandiya kimassa vacanÅyanti: na ki¤ci bho gotama. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya idhekacco ghÃnavi¤¤eyyehi gandhehi paricÃritapubbo assa, iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So aparena samayena gandhÃnaæyeva samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà gandhataïhaæ pahÃya gandhapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihareyya. Imassa pana te mÃgandiya kimassa vacanÅyanti: na ki¤ci bho gotama. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya idhekacco jivhÃvi¤¤eyyehi rasehi paricÃritapubbo assa, iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So aparena samayena rasÃnaæyeva samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà rasataïhaæ pahÃya rasapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihareyya. Imassa pana te mÃgandiya kimassa vacanÅyanti: na ki¤ci bho gotama. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya idhekacco kÃyavi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi paricÃritapubbo assa, iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So aparena samayena poÂÂhabbÃnaæyeva samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà phoÂÂhabbataïhaæ pahÃya phoÂÂhabbapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihareyya. Imassa pana te mÃgandiya kimassa vacanÅyanti: na ki¤ci bho gotama. Ahaæ kho pana mÃgandiya pubbe agÃriyabhÆto samÃno pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃresiæ. Cakkhuvi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. Sotavi¤¤eyyehi saddehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. GhÃnavi¤¤eyyehi gandhehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. JivhÃvi¤¤eyyehi rasehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. KÃyavi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. Tassa mayhaæ mÃgandiya tayo pÃsÃdà ahesuæ: eko vassiko eko hemantiko eko gimhiko. So kho ahaæ mÃgandiya vassike pÃsÃde vassike cattÃro mÃse nippurisehi turiyehi paricÃrayamÃno na heÂÂhÃpÃsÃdaæ orohÃmi. So aparena samayena kÃmÃnaæyeva samudaya¤ca atthaægama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà kÃmataïhaæ pahÃya kÃmapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto viharÃmi. So a¤¤e satte passÃmi kÃmesu avÅtarÃge kÃmataïhÃhi khajjamÃne kÃmapariÊÃhena pari¬ayhamÃne kÃme paÂisevante. So tesaæ na pihemi. Na tattha abhiramÃmi. Taæ kissa hetu: yà hayaæ mÃgandiya ratÅ a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi api dibbaæ [PTS Page 505] [\q 505/] sukhaæ samadhigayha tiÂÂhati, tÃya ratiyà ramamÃno hÅnassa na pihemi. Na tattha abhiramÃmi. SeyyathÃpi mÃgandiya gahapati và gahapatiputto và a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃreyya. Cakkhuvi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. Sotavi¤a¤eyyehi saddehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi ghÃnavi¤¤eyyehi gandhehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. JivhÃvi¤¤eyyehi rasehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. KÃyavi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So kÃyena sucaritaæ caritvà vÃcÃya sucaritaæ caritvà manasà sucaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahavyataæ. [BJT Page 294] [\x 294/] So tattha nandane vane accharÃsaÇghaparivuto dibbehi pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅto paricÃreyya. So passeyya gahapatiæ và gahapatiputtaæ và pa¤cahi kÃmaguïehi samappitaæ samaÇgÅbhÆtaæ paricÃrayamÃnaæ. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya, api nu so devaputto nandane vane accharÃsaÇghaparivuto dibbehi pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃrayamÃno amussa gahapatissa và gahapatiputtassa và piheyya mÃnusakÃnaæ và pa¤cannaæ kÃmaguïÃnaæ, mÃnusakehi và kÃmehi ÃvaÂÂeyyÃti. No hidaæ bho gotama, taæ kissa hetu: mÃnusakehi bho gotama kÃmehi dibbà kÃmà abhikkantatarà païÅtatarà cÃti. Evameva kho ahaæ mÃgandiya pubbe agÃriyabhÆto samÃno pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃresiæ: cakkhuvi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. Sotavi¤a¤eyyehi saddehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. GhÃnavi¤¤eyyehi gandhehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. JivhÃvi¤¤eyyehi rasehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. KÃyavi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So aparena samayena kÃmÃnaæyeva samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà kÃmataïhaæ pahÃya kÃmapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto viharÃmi. So a¤¤e satte passÃmi kÃmesu avÅtarÃge kÃmataïhÃhi khajjamÃne kÃmapariÊÃhena [PTS Page 506] [\q 506/] pari¬ayhamÃne kÃme paÂisevante. So tesaæ na pihemi, na tattha abhiramÃmi, taæ kissa hetu: yà ha'yaæ mÃgandiya rati a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi api dibbaæ sukhaæ samadigayha tiÂÂhati, tÃya ratiyà ramamÃno hÅnassa na pihemi. Na tattha abhiramÃmi. SeyyathÃpi mÃgandiya kuÂÂhÅ puriso arugatto pakkagatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippatacchamÃno aÇgÃrakÃsuyà kÃyaæ paritÃpeyya, tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhÃpeyyuæ, tassa so bhisakko sallakatto bhesajjaæ kareyya, so taæ bhesajjaæ Ãgamma kuÂÂhehi parimucceyya arogo assa sukhÅ serÅ sayaævasÅ yena kÃmaÇgamo. So a¤¤aæ kuÂÂhiæ purisaæ passeyya arugattaæ pakkagattaæ kimÅhi khajjamÃnaæ nakhehi vaïamukhÃni vippatacchamÃnaæ aÇgÃrakÃsuyà kÃyaæ paritÃpentaæ. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya, 'api nu so puriso amussa kuÂÂhissa purisassa piheyya, aÇgÃrakÃsuyà và bhesajjapaÂisevanÃya vÃ'ti. No hidaæ bho gotama, taæ kissa hetu: roge hi bho gotama sati bhesajjena karaïÅyaæ hoti, roge asati bhesajjena karaïÅyaæ na hotÅ'ti. Evameva kho ahaæ mÃgandiya pubbe agÃriyabhÆto samÃno pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃresiæ. Cakkhuvi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. Sotavi¤a¤eyyehi saddehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. GhÃnavi¤¤eyyehi gandhehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. JivhÃvi¤¤eyyehi rasehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. KÃyavi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So aparena samayena kÃmÃnaæyeva samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ [BJT Page 296] [\x 296/] Viditvà kÃmataïhaæ pahÃya kÃmapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto viharÃmi. So a¤¤e satte passÃmi kÃmesu avÅtarÃge kÃmataïhÃhi khajjamÃne kÃmapariÊÃhena pari¬ayhamÃne kÃme paÂisevante. So tesaæ na pihemi, na tattha abhiramÃmi, taæ kissa hetu yà ha'yaæ mÃgandiya rati a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi api dibbaæ sukhaæ samadigayha tiÂÂhati, tÃya ratiyà ramamÃno hÅnassa na pihemi. Na tattha abhiramÃmi. [PTS Page 507] [\q 507/] SeyyathÃpi mÃgandiya kuÂÂhÅ puriso arugatto pakkagatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippatacchamÃno aÇgÃrakÃsuyà kÃyaæ paritÃpeyya. Tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhÃpeyyuæ. Tassa so bhisakko sallakatto bhesajjaæ kareyya. So taæ bhesajjaæ Ãgamma kuÂÂhehi parimucceyya. Arogo assa sukhÅ serÅ sayaævasÅ yena kÃmaÇgamo. Tamenaæ dve balavanto purisà nÃnÃbÃhÃsu gahetvà aÇgÃrakÃsuæ upaka¬¬heyyuæ. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya, api nu so puriso iti cÅti ceva kÃyaæ sannÃmeyyÃ'ti. Evaæ bho gotama. Taæ kissa hetu: 'asu hi bho gotama aggi dukkhasamphasso ceva mahÃbhitÃpo ca mahÃpariÊÃhocÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya, idÃneva nu kho so aggi dukkhasamphasso ceva mahÃbhitÃpo ca mahÃpariÊÃho ca, udÃhu pubbepi so aggi dukkhasamphasso ceva mahÃbhitÃpo ca mahÃpariÊÃho cÃti. IdÃni ceva bho gotama so aggi dukkhasamphasso ceva mahÃbhitÃpo ca mahÃpariÊÃho ca. Pubbepi so aggi dukkhasamphasso ceva mahÃbhitÃpo ca mahÃpariÊÃho ca, asuhi ca bho gotama kuÂÂhÅ puriso arugatto pakkagatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippatacchamÃno upahatindriyo dukkhasamphasseyeva aggismiæ sukhamiti viparÅtasa¤¤aæ paccalatthÃti. Evameva kho mÃgandiya atÅtampi addhÃnaæ kÃmà dukkhasamphassà ceva mahÃbhitÃpà ca mahÃpariÊÃhà ca. AnÃgatampi addhÃnaæ kÃmà dukkhasamphassà ceva mahÃbhitÃpà ca mahÃpariÊÃhà ca, etarahipi paccuppannaæ addhÃnaæ kÃmà dukkhasamphassà ceva mahÃbhitÃpà ca mahÃpariÊÃhà ca. Ime ca mÃgandiya sattà kÃmesu avÅtarÃgà kÃmataïhÃhi khajjamÃnà kÃmapariÊÃhena pari¬ayhamÃnà upahatindriyà dukkhasamphassesveva1 kÃmesu sukhamiti viparÅtasa¤¤aæ paccalatthuæ. SeyyathÃpi mÃgandiya kuÂÂhÅ puriso arugatto pakkagatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippatacchamÃno aÇgÃrakÃsuyà kÃyaæ paritÃpeti. Yathà yathà kho mÃgandiya asu kuÂÂhÅ puriso arugatto pakkagatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippatacchamÃno aÇgÃrakÃsuyà kÃyaæ paritÃpeti, tathà tathÃssa tÃni vaïamukhÃni [PTS Page 508] [\q 508/] asucitarÃni ceva honti duggandhatarÃni ca pÆtikatarÃni ca. Hoti ceva kÃci sÃtamattà assÃdamattà yadidaæ vaïamukhÃnaæ kaï¬Ævanahetu. Evameva kho mÃgandiya sattà kÃmesu avÅtarÃgà kÃmataïhÃhi khajjamÃnà kÃmapariÊÃhena pari¬ayhamÃnà kÃme paÂisevanti. Yathà yathà kho mÃgandiya sattà kÃmesu avÅtarÃgà kÃmataïhÃhi khajjamÃnà kÃmapariÊÃhena pari¬ayhamÃnà kÃme paÂisevanti, tathà tathà tesaæ sattÃnaæ kÃmataïhà ceva pava¬¬hati, kÃmapariÊÃhena ca pari¬ayhanti. Hoti ceva kÃci sÃtamattà assÃdamattà yadidaæ pa¤ca kÃmaguïe paÂicca. -------------------------- 1. Dukkhasamphassesu yeva-machasaæ.SyÃ. [BJT Page 298] [\x 298/] Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya: api nu te diÂÂho và suto và rÃjà và rÃjamahÃmatto và pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃrayamÃno kÃmataïhaæ appahÃya kÃmapariÊÃhaæ appaÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihÃsi vÃ, viharati vÃ, viharissati vÃti. No hidaæ bho gotama. SÃdhu mÃgandiya, mayÃpi kho etaæ mÃgandiya neva diÂÂhaæ na sutaæ rÃjà và rÃjamahÃmatto và pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃrayamÃno kÃmataïhaæ appahÃya kÃmapariÊÃhaæ appaÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihÃsi vÃ, viharati vÃ, viharissati vÃ. Atha kho mÃgandiya ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và vigatapipÃsà ajjhattaæ vÆpasantacittà vihaæsu1 vÃ, viharanti vÃ, viharissanti vÃ. Sabbe te kÃmÃnaæyeva samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà kÃmataïhaæ pahÃya kÃmapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃsà ajjhattaæ vÆpasantacittà vihaæsu1 vÃ, viharanti vÃ, viharissanti vÃti. Atha kho bhagavà tÃyaæ velÃyaæ imaæ udÃnaæ udÃnesi: ùrogyaparamà lÃbhà nibbÃnaæ paramaæ sukhaæ, AÂÂhaÇgiko ca maggÃnaæ khemaæ amatagÃminanti. Evaæ vutte mÃgandiyo paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca : 'acchariyaæ bho gotama, abbhutaæ bho gotama, yÃva subhÃsita¤cidaæ bhotà gotamena: [PTS Page 509] [\q 509/] 'ùrogyaparamà lÃbhà nibbÃnaæ paramaæ sukha'nti. MayÃpi kho etaæ bho gotama sutaæ pubbakÃnaæ paribbÃjakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: 'ùrogyaparamà lÃbhà nibbÃnaæ paramaæ sukha'nti. Tayidaæ bho gotama sametÅti. Yampana te etaæ mÃgandiya sutaæ pubbakÃnaæ paribbÃjakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: 'ùrogyaparamà lÃbhà nibbÃnaæ paramaæ sukha'nti. 'Katamantaæ Ãrogyaæ, katamantaæ nibbÃna'nti. Evaæ vutte mÃgandiyo paribbÃjako sakÃneva sudaæ gattÃni pÃïinà anomajjati. Idantaæ bho gotama Ãrogyaæ, idantaæ nibbÃnaæ. Ahaæ hi bho gotama etarahi arogo sukhÅ, na maæ ki¤ci ÃbÃdhayatÅ'ti. --------------------------- 1. Vihariæsu-sÅmu. VihÃsuæ-machasaæ. [BJT Page 300] [\x 300/] SeyyathÃpi mÃgandiya jaccandho puriso, so na passeyya kaïhasukkÃni rÆpÃni, na passeyya nÅlakÃni rÆpÃni, na passeyya pÅtakÃni rÆpÃni, na passeyya lohitakÃni rÆpÃni, na passeyya ma¤jeÂÂhakÃni1 rÆpÃni, na passeyya samavisamaæ, na passeyya tÃrakarÆpÃni, na passeyya candimasuriye, so suïeyya cakkhumato bhÃsamÃnassa: 'chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucinti2. So odÃtapariyesanaæ careyya. Tamenaæ a¤¤ataro3 puriso telamasikatena4 sÃhuÊacÅvarena5 va¤ceyya: idante amho purisa odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucinti2. So taæ paÂigaïheyya, paÂiggahetvà pÃrupeyya, pÃrupitvà attamano attamanavÃcaæ nicchÃreyya: 'chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ suci'nti. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya, api nu so jaccandho puriso jÃnanto passanto amuæ telamasikataæ sÃhuÊacÅvaraæ paÂigaïheyya, paÂiggahetvà pÃrupeyya, pÃrupitvà attamano attamanavÃcaæ nicchÃreyya: 'chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ suci'nti, udÃhu cakkhumato saddÃyÃti. AjÃnanto hi bho gotama apassanto so jaccandho puriso amuæ telamasikataæ sÃhuÊacÅvaraæ paÂigaïheyya, paÂiggahetvà pÃrupeyya, pÃrupitvà attamano attamanavÃcaæ nicchÃreyya: [PTS Page 510] [\q 510/] chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucinti, cakkhumate saddhÃyÃti. Evameva kho mÃgandiya a¤¤atitthiyà paribbÃjakà andhà acakkhukÃ, ajÃnantà Ãrogyaæ, apassantà nibbÃnaæ. Atha ca pani'maæ gÃthaæ bhÃsanti. 'ùrogya paramà lÃbhà nibbÃnaæ paramaæ sukha'nti. Pubbakehesà mÃgandiya arahantehi sammÃsambuddhehÅ gÃthà bhÃsitÃ. 'ùrogyaparamà lÃbhà nibbÃnaæ paramaæ sukhaæ, AÂÂhaÇgiko ca maggÃnaæ khemaæ amatagÃmina'nti. Sà etarahi anupubbena puthujjanagatÃ. Ayaæ kho pana mÃgandiya kÃyo rogabhÆto gaï¬abhÆto sallabhÆto aghabhÆto ÃbÃdhabhÆto. So tvaæ imaæ kÃyaæ rogabhÆtaæ gaï¬abhÆtaæ sallabhÆtaæ aghabhÆtaæ ÃbÃdhabhÆtaæ 'idaæ taæ bho gotama Ãrogyaæ idaæ taæ nibbÃna'nti vadesi. Taæ hi te mÃgandiya ariyaæ cakkhuæ natthi yena tvaæ ariyena cakkhunà Ãrogyaæ jÃneyyÃsi, nibbÃnaæ passeyyÃsÅti. Evaæ pasanno ahaæ bhoto gotamassa, pahoti me bhavaæ gotamo tathà dhammaæ desetuæ, yathÃhaæ Ãrogyaæ jÃneyyaæ, nibbÃnaæ passeyya'nti. --------------------------- 1. Ma¤jiÂÂhakÃni-machasaæ 2. SucÅti-machasaæ 3. Tamena¤¤ataro - sÅmu. 4. Telamalikatena-macasaæ 5. SÃhuÊÅcÅrena-machasaæ. [BJT Page 302] [\x 302/] SeyyathÃpi mÃgandiya jaccandho puriso, so na passeyya kaïhasukkÃni rÆpÃni, na passeyya nÅlakÃni rÆpÃni, na passeyya pÅtakÃni rÆpÃni, na passeyya lohitakÃni rÆpÃni, na passeyya ma¤jeÂÂhakÃni rÆpÃni, na passeyya samavisamaæ, na passeyya tÃrakarÆpÃni, na passeyya candimasuriye, tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhÃpeyyuæ. Tassa so bhisakko sallakatto bhesajjaæ kareyya. So taæ bhesajjaæ ùgamma na cakkhÆni uppÃdeyya, na cakkhÆni visodheyya. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃgandiya, nanu so vejjo yÃvadeva kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ'ti. Evaæ bho gotama. Evameva kho mÃgandiya aha¤ceva1 te dhammaæ deseyyaæ idantaæ Ãrogyaæ, idantaæ nibbÃnanti. So tvaæ Ãrogyaæ na jÃneyyÃsi, nibbÃnaæ na passeyyÃsi. So mamassa kilamatho, sà mamassa vihesÃ'ti. [PTS Page 511] [\q 511/] Evaæ pasanno ahaæ bhoto gotamassa, pahoti me bhavaæ gotamo tathà dhammaæ desetuæ, yathÃhaæ Ãrogya jÃneyyaæ nibbÃnaæ passeyyanti. SeyyathÃpi mÃgandiya jaccandho puriso so na passeyya kaïhasukkÃni rÆpÃni, na passeyya nÅlakÃni rÆpÃni, na passeyya pÅtakÃni rÆpÃni, na passeyya lohitakÃni rÆpÃni, na passeyya ma¤jeÂÂhakÃni rÆpÃni, na passeyya samavisamaæ, na passeyya tÃrakarÆpÃni, na passeyya candimasuriye. So suïeyya cakkhumato bhÃsamÃnassa 'chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ suci'nti. So odÃtapariyesanaæ careyya. Tamena¤¤ataro puriso telamasikatena sÃhuÊacÅvarena2 va¤ceyya, idante ambho purisa odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucinti. So taæ paÂigaïheyya, paÂiggahetvà pÃrupeyya. Tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhÃpeyyuæ. Tassa so bhisakko sallakatto bhesajjaæ kareyya: uddhavirecanaæ3 adhovirecanaæ a¤janaæ pacca¤janaæ natthukammaæ. So taæ bhesajjaæ Ãgamma cakkhÆni uppÃdeyya, cakkhÆni visodheyya. Tassa saha cakkhuppÃdà yo amusmiæ telamasikate sÃhuÊacÅvare chandarÃgo, so pahÅyetha. Ta¤ca naæ purisaæ amittatopi daheyya. Paccatthikatopi daheyya. Api ca jÅvità voropetabbaæ ma¤¤eyya, 'dÅgharattaæ vata bho ahaæ iminà purisena telamasikatena sÃhuÊacÅvarena nikato va¤cito paluddho. 'Idante ambho purisa odÃtaæ vatthaæ chekaæ abhirÆpaæ4 nimmalaæ sucinti. Evameva kho mÃgandiya aha¤ceva te dhammaæ deseyyaæ: 'idantaæ Ãrogyaæ, idantaæ nibbÃna'nti. So tvaæ Ãrogyaæ jÃneyyÃsi, nibbÃnaæ passeyyÃsi. Tassa te saha cakkhuppÃdà yo pa¤casupÃdÃnakkhandhesu chandarÃgo, so pahÅyetha, api ca te evamassa dÅgharattaæ vata bho ahaæ iminà cittena nikato ca¤cito paluddho ,ahaæ hi rÆpaæyeva upÃdiyamÃno ------------------------- 1. Aha¤ce-machasaæ, 2. SÃhuÊacÅrena- machasaæ. 3. Uddhaæ virecanaæ-machasaæ 4. Vatthaæ abhirÆpaæ - machasaæ.[PTS.] [BJT Page 304] [\x 304/] UpÃdiyiæ, vedanaæyeva upÃdiyamÃno upÃdiyiæ, sa¤¤aæyeva upÃdiyamÃno upÃdiyiæ, saÇkhÃreyeva upÃdiyamÃno upÃdiyiæ, vi¤¤Ãïaæyeva upÃdiyamÃno upÃdiyiæ. Tassa me upÃdÃnapaccayà bhavo, bhava paccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà [PTS Page 512] [\q 512/] sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ'ti. Evaæ pasanno ahaæ bhoto gotamassa: pahoti me bhavaæ gotamo tathà dhammaæ desetuæ, yathÃhaæ imamhà Ãsanà anandho vuÂÂhaheyya'nti. Tena hi tvaæ mÃgandiya sappurise bhajeyyÃsi, yato kho tvaæ mÃgandiya sappurise bhajissasi, tato tvaæ mÃgandiya saddhammaæ sossasi. Yato kho tvaæ mÃgandiya saddhammaæ sossasi, tato tvaæ mÃgandiya dhammÃnudhammaæ paÂipajjissasi. Yato kho tvaæ mÃgandiya dhammÃnudhammaæ paÂipajjissasi, tato tvaæ mÃgandiya sÃmaæyeva ¤assasi, sÃmaæ dakkhisi.1 Ime rogà gaï¬Ã sallÃ, idha rogà gaï¬Ã sallà aparisesà nirujjhanti, tassa me upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotÅ'ti. Evaæ vutte mÃgandiyo paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃhaæ bhoto gotamassa santike pabbajjaæ, labheyyaæ upasampada'nti. Yo kho mÃgandiya a¤¤atitthiyapubbo imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhati pabbajjaæ, ÃkaÇkhati upasampadaæ, so cattÃro mÃse parivasati, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti, upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya. Api ca mettha puggalacemattatà viditÃti. Sapaca bhante a¤¤atitthiyapubbà imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhantà pabbajjaæ ÃkaÇkhantà upasampadaæ, cattÃro mÃse parivasanti, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti. UpasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya. Ahaæ cattÃri vassÃni parivasissÃmi. Catunnaæ maæ vassÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjentu, upasampÃdentu bhikkhubhÃvÃyÃti. [PTS Page 513] [\q 513/] -------------------------- 1. Dakkhissasi-machasaæ,sÅmu. [BJT Page 306] [\x 306/] Alattha kho mÃgandiyo paribbÃjako bhagavato santike pabbajjaæ, alattha upasampadaæ. AcirÆpasampanno kho panÃyasmà mÃgandiyo eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca kho panÃyasmà mÃgandiyo arahataæ ahosÅti. MÃgandiyasuttaæ pa¤camaæ1. -------------------------- 1.MÃgandiya suttaæ niÂÂhitaæ - machasaæ. [BJT Page 308] [\x 308/] 2.3.6. Sandaka suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Tena kho pana samayena sandako paribbÃjako pilakkha guhÃyaæ paÂivasati mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ pa¤camattehi paribbÃjakasatehi. Atha kho Ãyasmà Ãnando sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito bhikkhÆ Ãmantesi 'ÃyÃmÃvuso yena devakaÂasobbho1 tenupasaÇkamissÃma guhÃdassanÃyÃ'ti. EvamÃvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato Ãnandassa paccassosuæ. Atha kho Ãyasmà Ãnando sambahulehi bhikkhÆhi saddhiæ yena devakaÂasobbho tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena sandako paribbÃjako mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ nisinno hoti unnÃdiniyà uccÃsaddamahÃsaddÃya2 anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ kathentiyÃ. SeyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakataæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ yÃnakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ [PTS Page 514] [\q 514/] itibhavÃbhavakathaæ iti vÃ. Addasà kho sandako paribbÃjako Ãyasmantaæ Ãnandaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna sakaæ parisaæ saïÂhapesi4 appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddamakattha, ayaæ samaïassa gotamassa sÃvako Ãgacchati samaïo Ãnando. YÃvatà kho pana samaïassa gotamassa sÃvakà kosambiyaæ paÂivasanti ayaæ tesaæ a¤¤ataro samaïo Ãnando. AppasaddakÃmà kho pana te Ãyasmanto appasaddavinÅtà appasaddassa vaïïavÃdino, appevanÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaÇkamitabbaæ ma¤¤eyyÃ'ti. Atha kho te paribbÃjakà tuïhÅ ahesuæ. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena sandako paribbÃjako tenupasaÇkami. Atha kho sandako paribbÃjako Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: etu kho bhavaæ Ãnando, svÃgataæ5 bhoto Ãnandassa cirassaæ kho bhavaæ Ãnando imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya, ------------------------ 1. Devakatasobbho-sÅmu,machasaæ,syà 2. UccÃsaddÃya mahÃsaddÃya-[PTS 3.] Purisakathaæ - machasaæ,syÃ,[PTS,]Ænaæ 4:saïÂhÃpesi-machasaæ 5. SÃgataæ sÅmu. [BJT Page 310] [\x 310/] NisÅdatu bhavaæ Ãnando, idamÃsanaæ pa¤¤attanti. NisÅdi kho Ãyasmà Ãnando pa¤¤atte Ãsane. Sandakopi kho paribbÃjako a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho sandakaæ paribbÃjakaæ Ãyasmà Ãnando etadavoca: 'kÃyanuttha sandaka etarahi kathÃya sannisinnÃ, kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃ'ti. TiÂÂhatesà bho Ãnanda kathÃ, yÃya mayaæ etarahi kathÃya sannisinnÃ. Nesà bhoto Ãnandassa kathà dullabhà bhavissati pacchÃpi savaïÃya. SÃdhu vata bhavantaæyeva Ãnandaæ paÂibhÃtu sake Ãcariyake dhammÅ kathÃ'ti. Tena hi sandaka suïÃhi, sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmÅ'ti. Evaæ bhoti kho sandako paribbÃjako Ãyasmato Ãnandassa paccassosi. ùyasmà Ãnando etadavoca: 'CattÃrome sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena abrahmacariyavÃsà akkhÃtÃ, cattÃri ca anassÃsikÃni brahmacariyÃni akkhÃtÃni, yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto vÃ1 na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusala'nti. Katame pana te bho Ãnanda tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro abrahmacariyavÃsà akkhÃtÃ, yattha [PTS Page 515] [\q 515/] vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto vÃ1 na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalanti: Idha sandaka ekacco satthà evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: 'natthi dinnaæ natthi yiÂÂhaæ natthi hutaæ natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko natthi ayaæ loko natthi paro loko natthi mÃtà natthi pità natthi sattà opapÃtikà natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedenti, cÃtummahÃbhÆtiko2 ayaæ puriso yadà kÃlaæ karoti paÂhavÅ paÂhavÅkÃyaæ anupeti anupagacchati. ùpo ÃpokÃyaæ anupeti anupagacchati, tejo tejokÃyaæ anupeti anupagacchati, vÃyo vÃyokÃyaæ anupeti anupagacchati, ÃkÃsaæ indriyÃni saÇkamanti, Ãsandipa¤camà purisà mataæ ÃdÃya gacchanti, yÃva ÃÊÃhanà padÃni pa¤¤Ãyanti, kÃpotakÃni aÂÂhÅni bhavanti, bhassantÃhutiyo dattupa¤¤attaæ yadidaæ dÃnaæ tesaæ tucchaæ musà vilÃpo ye keci atthikavÃdaæ vadanti, bÃle ca paï¬ite ca kÃyassa bhedà ucchijjanti vinassanti na honti parammaraïÃ'ti. Tatra sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: 'ayaæ kho bhavaæ satthà evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ. 'Natthi dinnaæ natthi yiÂÂhaæ natthi hutaæ natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko natthi ayaæ loko natthi paro loko natthi mÃtà natthi pità natthi sattà opapÃtikà natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannÃ, ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedenti, cÃtummahÃbhÆtiko ayaæ puriso, yadà kÃlaæ karoti paÂhavÅ paÂhavÅkÃyaæ anupeti anupagacchati, Ãpo ÃpokÃyaæ anupeti anupagacchati, tejo tejokÃyaæ anupeti anupagacchati, -------------------------- 1. Vasanto ca- machasaæ. Syà 2. CÃtumahÃbhÆtiko-machasaæ. [BJT Page 312] [\x 312/] VÃyo vÃyokÃyaæ anupeti anupagacchati, ÃkÃsaæ indriyÃni saÇkamanti, Ãsandi pa¤camà purisà mataæ ÃdÃya gacchanti, yÃva ÃÊÃhanà padÃni pa¤¤Ãyanti, kÃpotakÃni aÂÂhÅni bhavanti, bhassantÃhutiyo, dattupa¤¤attaæ yadidaæ dÃnaæ, tesaæ tucchaæ musà vilÃpo ye keci atthikavÃdaæ vadanti, bÃle ca paï¬ite ca kÃyassa bhedà ucchijjanti, vinassanti, na honti parammaraïÃti. Sace imassa bhoto satthuno saccaæ vacanaæ, akatena me ettha kataæ, abbusitena1 me ettha vusitaæ, ubhopi mayaæ ettha samasamà sÃma¤¤aæ pattÃ, yo cÃhaæ na vadÃmi: 'ubho kÃyassa bhedà ucchijjissÃma vinassissÃma, na bhavissÃma parammaraïÃ'ti. Atirekaæ kho panimassa bhoto satthuno naggiyaæ muï¬iyaæ ukkuÂikappadhÃnaæ kesamassulocanaæ, yohaæ puttasambÃdhasayanaæ ajjhÃvasanto kÃsikacandanaæ paccanubhonto mÃlÃgandhavilepanaæ dhÃrento jÃtarÆparajataæ sÃdiyanto iminà bhotà satthÃrà samasamagatiko bhavissÃmi abhisamparÃyaæ, sohaæ kiæjÃnanto kiæpassanto imasmiæ satthari brahmacariyaæ carissÃmi, so abrahmacariyaæ vÃso aya'nti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Ayaæ kho sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena paÂhamo abrahmacariyavÃso akkhÃto yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ [PTS Page 516] [\q 516/] na vaseyya, vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Punacaparaæ sandaka idhekacco satthà evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: 'karato2 kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato3 socayato socÃpayato kilamato kilamÃpayato phandato phandÃpayato pÃïamatipÃtayato adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto paripanthe tiÂÂhato paradÃraæ gacchato musÃbhaïato, karato2 na karÅyati pÃpaæ khurapariyantena cepi cakkena yo imissà paÂhaviyà pÃïe ekamaæsakhalaæ4 ekamaæsapu¤jaæ5 kareyya, natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthi pÃpassa Ãgamo dakkhiïa¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃpento pacanto pÃcento6 natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthi pÃpassa Ãgamo, uttara¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya dadanto dÃpento yajanto yÃjento7 natthi tato nidÃnaæ pu¤¤aæ, natthi pu¤¤assa Ãgamo, dÃnena damena saæyamena saccavajjena natthi pu¤¤aæ, natthi pu¤¤assa Ãgamo'ti. -------------------------- 1. Avusitena-machasaæ.[PTS 2.] Karoto-machasaæ 3. PacÃpayato-machasaæ. Syà 4. Ekaæ maæsakhalaæ-machasaæ.Syà 5. Ekaæ pu¤jaæ-machasaæ.Syà 6. PÃcÃpentÃ-machasaæ 7.SajÃpento-machasaæ,syÃ. [BJT Page 314] [\x 314/] Tatra sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: ayaæ kho bhavaæ satthà evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: 'karato kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato socayato kilamayato phandato phandÃpayato pÃïamatipÃtayato adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto paripanthe tiÂÂhato paradÃraæ gacchato musÃbhaïato karato na karÅyati pÃpaæ. Khurapariyantena cepi cakkena yo imissà paÂhaviyà pÃïe ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kareyya, natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthi pÃpassa Ãgamo. Dakkhiïa¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃpento pacanto pÃcento natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthi pÃpassa Ãgamo. Uttara¤cepi gaÇgÃya tÅraæ gaccheyya dadanto dÃpento yajanto yÃjento natthi tato nidÃnaæ pu¤¤aæ, natthi pu¤¤assa Ãgamo, dÃnena damena saæyamena saccavajjena natthi pu¤¤aæ, natthi pu¤¤assa Ãgamoti. Sace imassa bhoto satthuno saccaæ vacanaæ, akatena me ettha kataæ, abbusitena me ettha vusitaæ. Ubhopi mayaæ ettha samasamà sÃma¤¤aæ pattà yo cÃhaæ na vadÃmi, 'ubhinnaæ kurutaæ na karÅyati pÃpa'nti. Atirekaæ kho panimassa bhoto satthuno naggiyaæ muï¬iyaæ ukkuÂikappadhÃnaæ kesamassulocanaæ, yohaæ puttasambÃdhasayanaæ ajjhÃvasanto kÃsikacandanaæ paccanubhonto mÃlÃgandhavilepanaæ dhÃrento jÃtarÆparajataæ sÃdiyanto iminà bhotà satthÃrà samasamagatiko bhavissÃmi abhisamparÃyaæ. Sohaæ kiæjÃnanto kiæpassanto imasmiæ satthari brahmacariyaæ carissÃmi, so 'abrahmacariyavÃso ayanti' iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati.1 Ayaæ kho sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dutiyo abrahmacariyavÃso akkhÃto, yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya, vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Punacaparaæ sandaka idhekacco satthà evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: natthi hetu natthi paccayo sattÃnaæ saÇkilesÃya, ahetu appaccayà sattà saÇkilissanti. Natthi hetu natthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ, ahetu appaccayà sattà visujjhanti. Natthi balaæ natthi viriyaæ natthi purisatthÃmo [PTS Page 517] [\q 517/] natthi purisaparakkamo, sabbe sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyà niyatisaÇgatibhÃvapariïatà chassevÃbhijÃtisu sukhadukkhaæ paÂisaævedentÅ'ti. --------------------------- 1.NibbijjÃpakkamati-sÅmu. [BJT Page 316] [\x 316/] Tatra sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: 'ayaæ kho bhavaæ satthà evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: natthi hetu natthi paccayo sattÃnaæ saÇkilesÃya. Ahetu appaccayà sattà saÇkilissanti. Natthi hetu natthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ. Ahetu appaccayà sattà visujjhanti. Natthi balaæ natthi viriyaæ natthi purisatthÃmo natthi purisaparakkamo, sabbe sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyà niyatisaÇgatibhÃvapariïatà chassevÃbhijÃtisu sukhadukkhaæ paÂisaævedentÅ'ti. Sace imassa bhoto satthuno saccaæ vacanaæ, akatena me ettha kataæ, abbusitena me ettha vusitaæ. Ubhopi mayaæ ettha samasamà sÃma¤¤aæ pattÃ, yocÃhaæ na vadÃmi, ubho ahetu appaccayà visujjhissÃmÃ'ti. Atirekaæ kho panimassa bhoto satthuno naggiyaæ muï¬iyaæ ukkuÂikappadhÃnaæ kesamassu locanaæ. Yohaæ puttasambÃdhasayanaæ ajjhÃvasanto kÃsikacandanaæ paccanubhonto mÃlÃgandhavilepanaæ dhÃrento jÃtarÆparajataæ sÃdiyanto iminà bhotà satthÃrà samasamagatiko bhavissÃmi abhisamparÃyaæ. Sohaæ kiæjÃnanto kiæpassanto imasmiæ satthari brahmacariyaæ carissÃmi. So abrahmacariyavÃso aya'nti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Ayaæ kho sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tatiyo abrahmacariyavÃso akkhÃto, yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Punacaparaæ sandaka idhekacco satthà evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: sattime kÃyà akaÂà akaÂavidhà animmità animmÃtà va¤jhà kÆÂaÂÂhà esikaÂÂhÃyiÂÂhitÃ. Te na i¤janti na viparinamanti.1 Nä¤ama¤¤aæ vyÃbÃdhenti. NÃlaæ a¤¤ama¤¤assa sukhÃya và dukkhÃya và sukhadukkhÃya vÃ. Katame satta: paÂhavÅkÃyo ÃpokÃyo tejokÃyo vÃyo kÃyo sukhe dukkhe jÅve sattime. Ime satta kÃyà akaÂà akaÂavidhà animmità animmÃtà va¤jhà kÆÂaÂÂhà esikaÂÂhÃyiÂÂhitÃ. Te na i¤janti, na viparinamanti1, nä¤ama¤¤aæ vyÃbÃdenti, nÃlaæ a¤¤ama¤¤assa sukhÃya và dukkhÃya và sukhadukkhÃya vÃ. Tattha natthi hantà và ghÃtetà và sotà và sÃvetà và vi¤¤Ãtà và vi¤¤Ãpetà và yepi tiïhena satthena sÅsaæ chindati. Na koci ka¤ci jÅvità voropeti. Sattannaæ tveva kÃyÃnamantarena satthaæ vivaramanupatati. ------------------------- 1.ViparinÃmenti- machasaæ.SyÃ. [BJT Page 318] [\x 318/] Cuddasa kho panimÃni yonipamukhasatasahassÃni saÂÂhi¤ca satÃni cha ca satÃni. Pa¤ca ca kammuno satÃni pa¤ca ca kammÃni tÅïi ca kammÃni kamme ca a¬¬hakamme ca, dvaÂÂhi paÂipadÃ, dvaÂÂhantarakappÃ, chaÊÃbhijÃtiyo, aÂÂha purisabhÆmiyo, ekÆnapa¤¤Ãsa ÃjÅvasate,1 ekÆnapa¤¤Ãsa paribbÃjakasate, ekÆnapa¤¤Ãsa [PTS Page 518] [\q 518/] nÃgÃvÃsasate, vÅse indriyasate, tiæse nirayasate, chattiæsa rajodhÃtuyo, satta sa¤¤ÅgabbhÃ, satta asa¤¤ÅgabbhÃ, satta nigaïÂhÅgabbhÃ,2 satta devÃ, satta mÃnusÃ, satta pesÃcÃ,3 satta sarÃ, satta pavuÂÃ,4 satta papÃtÃ, satta papÃtasatÃni, sattasupinÃ, sattasupinasatÃni, cullÃsÅtimahÃkappuno5 satasahassÃni yÃni bÃle ca paï¬ite ca sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhassantaæ karissanti. Tattha natthi iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và aparipakkaæ và kammaæ paripÃcessÃmi, paripakkaæ và kammaæ phussa phussa byantÅkarissÃmÅti6. Hevaæ natthi doïamite sukhadukkhe, pariyantakaÂe saæsÃre, natthi hÃyanava¬¬hane, natthi ukkaæsÃvakaæse. SeyyathÃpi nÃma suttaguÊe khitte nibbeÂhiyamÃnameva paleti, evamevaæ bÃle và paï¬ite và sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhassantaæ karissantÅti. Tatra sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: ayaæ kho bhavaæ satthà evaævÃdÅ evandiÂÂhÅ: sattime kÃyà akaÂà akaÂavidhà animmità animmÃtà va¤jhà kÆÂaÂÂhà esikaÂÂhÃyiÂÂhitÃ. Te na i¤janti, na viparinamanti, nä¤ama¤¤aæ vyÃbÃdhenti, nÃlaæ a¤¤ama¤¤assa sukhÃya và dukkhÃya và sukhadukkhÃya vÃ. Katame satta: paÂhavÅkÃyo ÃpokÃyo tejokÃyo vÃyokÃyo sukhe dukkhe jÅve sattime. Ime satta kÃyà akaÂà akaÂavidhà animmità animmÃtà va¤jhà kÆÂaÂÂhà esikaÂÂhÃyiÂÂhitÃ. Te na i¤janti, na viparinamanti, nä¤ama¤¤aæ vyÃbÃdhenti. NÃlaæ a¤¤ama¤¤assa sukhÃya và dukkhÃya và sukhadukkhÃya vÃ. Tattha natthi hantà và ghÃtetà và sotà và sÃvetà và vi¤¤Ãtà và vi¤¤Ãpetà và yopi tiïhena satthena sÅsaæ chindati, na koci ka¤ci jÅvità voropeti, sattannaæ yeva kÃyÃnamantarena satthaæ vivaramanupatati. Cuddasa kho panimÃni yoni pamukhasatasahassÃni saÂÂhi ca satÃni cha ca satÃni pa¤ca ca kammuno satÃni pa¤ca ca kammÃni tÅïi ca kammÃni kamme ca a¬¬hakamme ca dvaÂÂhipaÂipadà dvaÂÂhantarakappà chaÊÃbhijÃtiyo aÂÂha purisabhÆmiyo ekÆnapa¤¤Ãsa ÃjÅvasate1 ekÆnapa¤¤Ãsa paribbÃjakasate ekÆnapa¤¤Ãsa nÃgÃvÃsasate vÅse indirayasate tiæse nirayasate chattiæsa rajodhÃtuyo satta sa¤¤Ågabbhà satta asa¤¤Ågabbhà satta nigaïÂhÅgabbhà sattadevà sattamÃnusà sattapesÃcà satta sarà satta pavuÂà satta papÃtà satta papÃtasatÃni satta supinà supinasatÃni cullÃsÅti mahÃkappuno satasahassÃni. YÃni bÃle ca --------------------------- 1. ùjÅvakasate-sÅmu, machasaæ 2. NiganthagabbhÃ-syà 3. PisÃcÃ-machasaæ,syà 4. PamuÂÃ-sÅmu. 5. MahÃkappino-machasaæ,sya 6.ByantiækarissÃmÅtimachasaæ. [BJT Page 320] [\x 320/] Paï¬ite ca sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhassantaæ karissanti. Tattha natthi iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và aparipakkaæ và kammaæ paripÃcessÃmi, paripakkaæ và phussa phussa vyantÅkarissÃmÅti. Hevaæ natthi doïamite sukhadukkhe, pariyantakaÂe saæsÃre, natthi hÃyanava¬¬hane natthi ukkaæsÃvakaæse. SeyyathÃpi nÃma suttaguÊe khitte nibbeÂhiyamÃnameva paleti. Evamevaæ bÃle ca paï¬ite ca sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhassannaæ karissantÅ'ti. Sace imassa bhoto satthuno sacchaæ vacanaæ, akatena me ettha kataæ abbusitena me ettha vusitaæ. Ubhopi mayaæ ettha samasamà sÃma¤¤aæ pattÃ, yo cÃhaæ na vadÃmi: ubho sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhassantaæ karissÃmÃ'ti. Atirekaæ kho panimassa bhoto satthuno naggiyaæ muï¬iyaæ ukkuÂikappadhÃnaæ kesamassulocanaæ, yohaæ puttasambÃdhasayanaæ1 ajjhÃvasanto kÃsikacandanaæ paccanubhonto mÃlÃgandhavilepanaæ dhÃrento jÃtarÆparajataæ sÃdiyanto iminà bhotà satthÃrà samasamagatiko bhavissÃmi abhisamparÃyaæ. Sohaæ kiæjÃnanto kiæpassanto imasmiæ satthari brahmacariyaæ carissÃmi. So abrahmacariyavÃso ayanti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati ayaæ kho sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena catuttho abrahmacariyavÃso akkhÃto yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Ime kho te sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro abrahmacariyavÃsà akkhÃtà [PTS Page 519] [\q 519/] yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalanti. Acchariyaæ bho Ãnanda, abbhutaæ bho Ãnanda, yÃva¤cidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro abrahmacariyavÃsà vasamÃnà abrahmacariyavÃsÃti akkhÃtà yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya, vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalanti. KatamÃni pana tÃni bho Ãnanda tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃri anassÃsikÃni brahmacariyÃni akkhÃtÃni yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalanti: --------------------------- 1.Vasanaæ-sÅmu, machasaæ. [BJT Page 322] [\x 322/] Idha sandaka ekacco satthà sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitanti. So su¤¤ampi agÃraæ pavisati, piï¬ampi na labhati, kukkuropi ¬asati,1 caï¬enapi hatthinà samÃgacchati, caï¬enapi assena samÃgacchati, caï¬enapi goïena samÃgacchati, itthiyÃpi purisassapi nÃmampi gottampi pucchati, gÃmassapi nigamassapi nÃmampi maggampi pucchati, so kimidanti puÂÂho samÃno su¤¤aæ me agÃraæ pavisitabbaæ ahosi, tena pÃvisiæ. Piï¬aæ me aladdhabbaæ ahosi, tena nÃlatthaæ. Kukkurena ¬asitabbaæ ahosi, tenamhi daÂÂho. Caï¬ena hatthinà samÃgantabbaæ ahosi, tena samÃgamaæ.2 Caï¬ena assena samÃgantabbaæ ahosi, tena samÃgamaæ. Caï¬ena goïena samÃgantabbaæ ahosi, tena samÃgamaæ. ItthiyÃpi purisassapi nÃmampi gottampi pucchitabbaæ ahosi, tena pucchiæ. GÃmassapi nigamassapi nÃmampi maggampi pucchitabbaæ ahosi, tenÃpucchinti. Tatra sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: 'ayaæ kho bhavaæ satthà sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitanti. So su¤¤ampi agÃraæ pavisati, piï¬ampi na labhati, kukkuropi ¬asati,1 caï¬enapi hatthinà samÃgacchati, caï¬enapi assena samÃgacchati, caï¬enapi goïena samÃgacchati, itthiyÃpi purisassapi nÃmampi gottampi pucchati, gÃmassapi nigamassapi nÃmampi maggampi pucchati, so kimidanti puÂÂho samÃno su¤¤aæ me agÃraæ pavisitabbaæ ahosi, tena pÃvisiæ. Piï¬aæ me aladdhabbaæ ahosi, tena nÃlatthaæ. Kukkurena ¬asitabbaæ ahosi, tenamhi daÂÂho. Caï¬ena hatthinà samÃgantabbaæ ahosi, tena samÃgamaæ.2 Caï¬ena assena samÃgantabbaæ ahosi, tena samÃgamaæ. Caï¬ena goïena samÃgantabbaæ ahosi, tena samÃgamaæ. ItthiyÃpi purisassapi nÃmampi gottampi pucchitabbaæ ahosi, tena pucchiæ. GÃmassapi nigamassapi nÃmampi maggampi pucchitabbaæ ahosi, tenÃpucchinti. So anassÃsikaæ idaæ brahmacariyanti, iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Idaæ kho sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena paÂhamaæ anassÃsikaæ brahmacariyaæ akkhÃtaæ, [PTS Page 520] [\q 520/] yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya, vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Puna ca paraæ sandaka idhekacco satthà anussaviko hoti anussavasacco. So anussavena itihitiha paramparÃya piÂakasampadÃya dhammaæ deseti. Anussavikassa kho pana sandaka satthuno anussavasaccassa sussutampi hoti, dussutampi hoti. TathÃpi hoti. A¤¤athÃpi hoti. Yatra sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: 'ayaæ kho bhavaæ satthà anussaviko anussavasacco. So anussavena itihitiha paramparÃya piÂakasampadÃya dhammaæ deseti. Anussavikassa kho pana satthuno anussavasaccassa sussutampi hoti, dussutampi hoti, tathÃpi hoti, a¤¤athÃpi hoti. So anassÃsikaæ idaæ brahmacariyanti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Idaæ kho sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dutiyaæ anassÃsikaæ brahmacariyaæ akkhÃtaæ, yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ.: Puna ca paraæ sandaka idhekacco satthà takkÅ hoti vÅmaæsÅ. So takkapariyÃhataæ vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnaæ dhammaæ deseti. Takkissa kho pana sandaka satthuno vÅmaæsissa sutakkitampi hoti, duttakkitampi hoti, tathÃpi hoti, a¤¤athÃpi hoti. Tatra sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: ayaæ kho bhavaæ satthà takkÅ vÅmaæsÅ. So takkapariyÃhataæ vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnaæ dhammaæ deseti. Takkissa kho pana satthuno vÅmaæsissa sutakkitampi hoti, duttakkitampi hoti, tathÃpi hoti, a¤¤athÃpi hoti. So anassÃsikaæ idaæ brahmacariyanti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Idaæ kho sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tatiyaæ anassÃsikaæ brahmacariyaæ akkhÃtaæ yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya. Vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. -------------------------- 1.Öaæsati-machasaæ 2.SamÃgamiæ-machasaæ. [BJT Page 324] [\x 324/] Puna ca paraæ sandaka idhekacco satthà mando hoti momÆho. So mandattà momÆhattà tathà tathÃ1 pa¤haæ [PTS Page 521] [\q 521/] puÂÂho samÃno vÃcà vikkhepaæ Ãpajjati amarÃvikkhepaæ, evampi2 me no, tathÃpi3 me no, a¤¤athÃpi4 me no, notipi me no, no notipi me noti. Tatra sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati. Ayaæ kho bhavaæ satthà mando momÆho, so mandattà momÆhattà tathà tathà pa¤haæ puÂÂho samÃno vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjati amarÃvikkhepaæ. Evampi2 me no, tathÃpi3 me no, a¤¤athÃpi4 me no, notipi me no, no no tipi me noti. So anassÃsikaæ idaæ brahmacariyanti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Idaæ kho sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena catutthaæ anassÃsikaæ brahmacariyaæ akkhÃtaæ, yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya, vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. ImÃni kho sandaka tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammà sambuddhena cattÃri anassÃsikÃni brahmacariyÃni akkhÃtÃni, yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalanti. Acchariyaæ bho Ãnanda abbhutaæ bho Ãnanda, yÃva¤cidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃri anassÃsikÃneva brahmacariyÃni anassÃsikÃni brahmacariyÃnÅti akkhÃtÃni. Yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya, vasanto và nÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Yo pana so bho Ãnanda satthà kiævÃdÅ kimakkhÃyÅ yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya, vasanto và ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalanti. Idha sandaka tathÃgato loke uppajjati 'arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, so dhammaæ deseti: ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti. Gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato itipaÂisa¤cikkhati: sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjÅvasamÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti, ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisunaæ vÃcaæ pahÃya pisunÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahanà paÂivirato hoti Ãmakadha¤¤apaÂiggahanà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahanà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahanà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃpaÂiggahanà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÆteyyapahÅnagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakuÂamÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃciyogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, so yena yeneva pakkamati, samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi nÃma pakkhÅsakuïo yena yeneva ¬eti, sapattabhÃrova ¬eti. Evamevaæ bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. Yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati ghÃnindriyaæ, ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævaraæ paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati. Ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ panidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodeti, thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti, uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtikhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ kho5 sandaka satthari sÃvako evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ6 adhigacchati. Tattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya, vasanto và ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ ------------------------ 1. Tattha tattha- machasaæ 2. Evantipi-machasaæ.Syà 3. TathÃtipi-machasaæ.Syà 4. A¤¤athÃtipi-machasaæ.Syà 5.Kho pana-syà 6. UÊÃravisesaæ-machasaæ. [BJT Page 326] [\x 326/] Puna ca paraæ sandaka bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ kho sandaka satthari sÃvako evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ1 adhigacchati. Tattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya, vasanto và ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Puna ca paraæ sandaka bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ kho sandaka satthari sÃvako evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ adhigacchati. Tattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya, vasanto và ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Puna ca paraæ sandaka bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ kho sandaka satthari sÃvako evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ1 adhigacchati. [PTS Page 522] [\q 522/] tattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya, vasanto và ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Yasmiæ kho sandaka satthari sÃvako evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ adhigacchati. Tattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya, vasanto và ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Yasmiæ kho sandaka satthari sÃvako evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ adhigacchati. Tattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya, vasanto và ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. -------------------------- 1. UÊÃravisesaæ-machasaæ. [BJT Page 328] [\x 328/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Yasmiæ kho sandaka satthari sÃvako evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ adhigacchati. Tattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya, vasanto và ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalanti. Yo pana so bho Ãnanda bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto. Paribhu¤jeyya [PTS Page 523] [\q 523/] so kÃmeti. Yo so sandaka bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto. Abhabbo so pa¤caÂhÃnÃni ajjhÃcarituæ: abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sa¤cicca pÃïaæ jÅvità voropetuæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdÃtuæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu methunaæ dhammaæ patisevetuæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sampajÃnamusà bhÃsituæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sannidhikÃrakaæ kÃme paribhu¤jituæ seyyathÃpi pubbe agÃriyabhÆto. Yo so sandaka bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto. Abhabbo so imÃni pa¤caÂhÃnÃni ajjhÃcaritu'nti. Yo pana so bho Ãnanda bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto. Tassa carato ceva tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitaæ: 'khÅïà me ÃsavÃ'ti. Tena hi sandaka upamante karissÃmi, upamÃyapidhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. SeyyathÃpi sandaka purisassa hatthapÃdà chinnÃ, tassa carato ceva tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ chinnà va hatthapÃdÃ. Api ca kho pana taæ paccavekkhamÃno jÃnÃti: chinnà me hatthapÃdÃti. Evameva kho sandaka yo so bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto. Tassa carato ceva tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ khÅïÃva ÃsavÃ. Api ca kho naæ paccavekkhamÃno jÃnÃti: khÅïà me ÃsavÃti. [BJT Page 330] [\x 330/] KÅva bahukà pana bho Ãnanda imasmiæ dhammavinaye niyyÃtÃroti. 'Na kho sandaka ekaæ yeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni. Atha kho hiyyova ye imasmiæ dhammavinaye niyyÃtÃro'ti. Acchariyaæ bho Ãnanda, abbhutaæ bho Ãnanda, na ca nÃma sadhammokkaæsanà bhavissati na paradhammÃvasÃdanÃ1 Ãyatane ca dhammadesanÃ. TÃva [PTS Page 524] [\q 524/] bahukà ca niyyÃtÃro pa¤¤Ãyissanti. Ime panÃ'jÅvakà puttamatÃya puttÃ. AttÃna¤ceva ukkaæsenti, pare ca vambhenti. Tayo ceva niyyÃtÃro pa¤¤Ãpenti. SeyyathÅdaæ: 'nandaæ vacchaæ, kisaæ saÇkiccaæ, makkhaligosÃla'nti. Atha kho sandako paribbÃjako sakaæ parisaæ Ãmantesi: 'carantu bhonto samaïe gotame brahmacariyavÃso, nadÃni sukaraæ amhehi lÃbhasakkÃrasiloke pariccajitu'nti. Itihidaæ sandako paribbÃjako sakaæ parisaæ uyyojesi bhagavati brahmacariyeti. Sandakasuttaæ chaÂÂhaæ.