Digha-Nikaya of the Sutta-Pitaka, Vol. III; Patikavagga, Suttantas 24-34. Based on the edition by T.W. Rhys Davids and J.E. Carpenter, London : Pali Text Society 1911. Input by the Dhammakaya Foundation, Thailand, 1989-1996 [GRETIL-Version vom 2.10.2014] NOTICE This file is (C) Copyright the Pali Text Society and the Dhammakaya Foundation, 2015. This work is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License. These files are provided by courtesy of the Pali Text Society for scholarly purposes only. In principle they represent a digital edition (without revision or correction) of the printed editions of the complete set of Pali canonical texts published by the PTS. While they have been subject to a process of checking, it should not be assumed that there is no divergence from the printed editions and it is strongly recommended that they are checked against the printed editions before quoting. PLAIN TEXT VERSION (In order to fascilitate word search, all annotations have been removed, and the line breaks of the printed edition have been converted into floating text.) #<...># = BOLD %<...>% = ITALICS \<...>\ = REDLINE ___________________________________________________________________ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): description character =ASCII long a à 195 long A ù 249 long i Å 197 long I ý 253 long u Æ 198 long U ô 244 vocalic r ­ 173 vocalic R ã 227 long vocalic r Ì 204 vocalic l Ê 202 long vocalic l Ë 203 velar n Ç 199 velar N § 167 palatal n ¤ 164 palatal N ¥ 165 retroflex t  194 retroflex T è 232 retroflex d ¬ 172 retroflex D Ö 214 retroflex n ï 239 retroflex N × 215 palatal s Ó 211 palatal S Á 193 retroflex s « 171 retroflex S å 229 anusvara æ 230 capital anusvara õ 245 visarga ÷ 247 capital visarga ê 234 Other characters of the REE encoding table are not included. Unless indicated otherwise, accents have been dropped in order to facilitate word search. For a comprehensive list of REE and other GRETIL encodings and formats see: http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil/gretdiac.pdf and http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil/gretdias.pdf For further information see: http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil.htm ___________________________________________________________________ DÅgha-NikÃya Vol. III #<[page 001]># %< 1>% NAMO TASSA BHAGAVATO ARAHATO SAMMù-SAMBUDDHASSA. [DÅgha NikÃya. xxiv. PÃÂika-Suttanta.] Evam me sutam. 1.1. Ekaæ samayaæ Bhagavà Mallesu viharati. Anupiyaæ nÃma MallÃnaæ nigamo. Atha kho Bhagavà pubbaïha-samayaæ nivÃsetvà patta-cÅvaram ÃdÃya Anupiyaæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho Bhagavato etad ahosi: `Atippago kho tÃva AnupiyÃya piï¬Ãya carituæ, yan nÆnÃhaæ yena Bhaggava-gottassa paribbÃjakassa ÃrÃmo yena Bhaggavagotto paribbÃjako ten' upasaækameyyan ti.' Atha kho Bhagavà yena Bhaggava-gottassa paribbÃjakassa ÃrÃmo yena Bhaggava-gotto paribbÃjako ten' upasaækami. #<[page 002]># %<2 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 1. 2.>% 1. Atha kho Bhaggava-gotto paribbÃjako Bhagavantaæ etad avoca: `Etu kho bhante BhagavÃ, sÃgataæ bhante Bhagavato, cirassaæ kho bhante Bhagavà imaæ pariyÃyam akÃsi yadidaæ idh' ÃgamanÃya. NisÅdatu bhante BhagavÃ, idam Ãsanaæ pa¤¤attan ti.' NisÅdi Bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Bhaggava-gotto pi kho paribbÃjako a¤¤atara nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Bhaggava-gotto paribbÃjako Bhagavantaæ etad avoca: `PurimÃni bhante divasÃni purimatarÃni Sunakkhatto Licchavi-putto yenÃhaæ ten' upasaækami, upasaækamitvà maæ etad avoca: `PaccakkhÃto dÃni mayà Bhaggava BhagavÃ. Na dÃnÃhaæ Bhaggava Bhagavantaæ uddissa viharÃmÅti.' Kacc' etaæ bhante tath' eva yathà Sunakkhatto Licchavi-putto avacÃti?' `Tath' eva kho etaæ Bhaggava yathà Sunakkhatto Licchavi-putto avaca.' 3. PurimÃni Bhaggava divasÃni purimatarÃni Sunakkhatto Licchavi-putto yenÃhaæ ten' upasaækami. Upasaækamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto maæ etad avoca: `PaccakkhÃmi dÃnÃhaæ bhante Bhagavantaæ, na dÃnÃhaæ bhante Bhagavantaæ uddissa viharissÃmÅti.' Evaæ vutte ahaæ Bhaggava Sunakkhattaæ Licchavi-puttaæ etad avocaæ: `Api nÆnÃhaæ Sunakkhatta evaæ {avacaæ} -- Ehi tvaæ Sunakkhatta, mamaæ uddissa viharÃhÅti? `No h' etaæ bhante.' #<[page 003]># %% `Tvaæ và pana maæ evaæ avaca -- Ahaæ bhante Bhagavantaæ uddissa viharissÃmÅti?' `No h' etaæ bhante.' `Iti kira Sunakkhatta n' evÃhan taæ vadÃmi -- Ehi tvaæ Sunakkhatta mamaæ uddissa viharÃhÅti; na pi kira maæ tvaæ vadesi -- Ahaæ bhante Bhagavantaæ uddissa viharissÃmÅti. Evaæ sante mogha-purisa ko santo kaæ paccÃcikkhasi? Passa mogha-purisa yÃva¤ ca te idaæ aparaddhan ti.' 4. `Na hi pana me bhante Bhagavà uttari-manussadhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karotÅti.' `Api nu tÃhaæ Sunakkhatta evaæ avacaæ -- Ehi tvaæ Sunakkhatta, mamaæ uddissa viharÃhi, ahan te uttarimanussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karissÃmÅti?' `No h' etaæ bhante.' `Tvaæ và pana maæ evaæ avaca -- Ahaæ bhante Bhagavantaæ uddissa viharissÃmi, Bhagavà me uttari-manussadhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karissatÅti?' `No h' etaæ bhante.' `Iti kira Sunakkhatta {n'evÃhan} taæ vadÃmi -- Ehi tvaæ Sunakkhatta mamaæ uddissa viharÃhi, ahan te uttarimanussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karissÃmÅti; na pi kira maæ tvaæ vadesi -- Ahaæ bhante Bhagavantaæ uddissa viharissÃmi, Bhagavà me uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karissatÅti. Evaæ sante mogha-purisa ko santo kaæ paccÃcikkhasi? Taæ kiæ ma¤¤asi Sunakkhatta? Kate và uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriye akate và uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriye, yass' atthÃya mayà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammÃdukkha-kkhayÃyÃti?' #<[page 004]># %<4 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 1. 4.>% `Kate và bhante uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriye akate và uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriye, yass' atthÃya Bhagavatà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammÃ-dukkha-kkhayÃyÃti.' `Iti kira Sunakkhatta kate và uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriye akate và uttari-manussa-dhammà iddhipÃÂihÃriye, yass' atthÃya mayà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammÃ-dukkha-kkhayÃya. Tatra Sunakkhatta kiæ uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ kataæ karissati? Passa mogha-purisa yÃva¤ ca te idaæ aparaddhan ti.' 5. `Na hi pana me bhante Bhagavà agga¤¤aæ pa¤¤Ã{petÅti.}' `Api nu tÃhaæ Sunakkhatta evaæ avacaæ -- Ehi tvaæ Sunakkhatta mamaæ uddissa viharÃhi, ahaæ te agga¤¤aæ pa¤¤ÃpessÃmÅti?' `No h' etaæ bhante.' `Tvaæ và pana maæ evaæ avaca -- Ahaæ bhante Bhagavantaæ uddissa viharissÃmi, Bhagavà me agga¤¤aæ pa¤¤ÃpessatÅti?' `No h' etaæ bhante.' `Iti kira Sunakkhatta {n'evÃhan} taæ vadÃmi -- Ehi tvaæ Sunakkhatta mamaæ uddissa viharÃhi, ahan te agga¤¤aæ pa¤¤ÃpessÃmÅti; na pi kira maæ tvaæ vadesi -- Ahaæ bhante Bhagavantaæ uddissa viharissÃmi, Bhagavà me agga¤¤aæ pa¤¤ÃpessatÅti. Evaæ sante mogha-purisa ko santo kaæ paccÃcikkhasi? Taæ kiæ ma¤¤asi Sunakkhatta? Pa¤¤atte và agga¤¤e apa¤¤atte và agga¤¤e, yass' atthÃya mayà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammÃ-dukkha-kkhayÃyÃti?' `Pa¤¤atte và bhante agga¤¤e apa¤¤atte và agga¤¤e, yass' atthÃya Bhagavatà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammÃ-dukkha-kkhayÃyÃti.' #<[page 005]># %% `Iti kira Sunakkhatta pa¤¤atte và agga¤¤e apa¤¤atte và agga¤¤e yass' atthÃya mayà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammÃ-dukkha-kkhayÃya. Tatra Sunakkhatta kiæ pa¤¤attaæ agga¤¤aæ karissati? Passa mogha-purisa yÃva¤ ca te idaæ aparaddhaæ. 6. `Aneka-pariyÃyena kho te Sunakkhatta mama vaïïo bhÃsito Vajji-gÃme -- Iti pi so Bhagavà arahaæ SammÃSambuddho vijjÃ-caraïa-sampanno sugato loka-vidÆ anuttaro purisa-damma-sÃrathi satthà deva-manussÃnaæ Buddho Bhagavà ti. Iti kho te Sunakkhatta aneka-pariyÃyena mama vaïïo bhÃsito Vajji-gÃme. `Aneka-pariyÃyena kho te Sunakkhatta Dhammassa vaïïo bhÃsito Vajji-gÃme -- SvÃkkhÃto Bhagavatà Dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehi-passiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅti. Iti kho te Sunakkhatta aneka-pariyÃyena Dhammassa vaïïo bhÃsito Vajji-gÃme. `{Aneka}-pariyÃyena kho te Sunakkhatta Saæghassa vaïïo bhÃsito Vajji-gÃme -- SupaÂipanno Bhagavato sÃvaka-saægho, uju-paÂipanno Bhagavato sÃvaka-saægho, ¤Ãya-paÂipanno Bhagavato sÃvaka-saægho, sÃmÅci-paÂipanno Bhagavato sÃvaka-saægho, yadidaæ cattÃri purisayugÃni aÂÂha-purisa-puggalÃ, esa Bhagavato sÃvaka-saægho Ãhuïeyyo pÃhuïeyyo dakkhiïeyyo a¤jali-karaïÅyo anuttaraæ pu¤¤a-kkhettaæ lokassÃti. Iti kho te Sunakkhatta aneka-pariyÃyena Saæghassa vaïïo bhÃsito Vajji-gÃme. `ùrocayÃmi kho te Sunakkhatta, paÂivedayÃmi kho te Sunakkhatta, bhavissanti kho te Sunakkhatta vattÃro -No visahi Sunakkhatto Licchavi-putto Samaïe Gotame brahmacariyaæ carituæ, so avisahanto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' Ãvatto ti. Iti kho te Sunakkhatta bhavissanti vattÃro ti.' #<[page 006]># %<6 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 1. 6.>% Evam pi kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto mayà vuccamÃno apakkam' eva imasmà dhamma-vinayà yathà taæ apÃyiko nerayiko. 7. Ekam idÃhaæ Bhaggava samayaæ BumÆsu viharÃmi, Uttarakà nÃma BumÆnaæ nigamo. Atha kho 'haæ Bhaggava pubbaïha-samayaæ nivÃsetvà patta-cÅvaram ÃdÃya Sunakkhattena Licchavi-puttena pacchÃ-samaïena Uttarakaæ piï¬Ãya pÃvisiæ. Tena kho pana samayena acelo Korakkhattiyo kukkuravatiko catukuï¬iko chamÃnikkiïïaæ bhakkhasaæ mukhen' eva khÃdati mukhen' eva bhu¤jati. Addasà kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto acelaæ Korakkhattiyaæ kukkuravatikaæ catukuï¬ikaæ chamÃ-{nikkiïïaæ} bhakkhasaæ mukhen' eva khÃdantaæ mukhen' eva bhu¤jantaæ. DisvÃn' assa etad ahosi: `SÃdhu-rÆpo vata bho arahaæ samaïo catukuï¬iko chamÃnikkiïïaæ bhakkhasaæ mukhen' eva khÃdati mukhen' eva bhu¤jatÅti.' Atha kho ahaæ Bhaggava Sunakkhattassa Licchaviputtassa cetasà ceto-parivitakkam a¤¤Ãya {Sunakkhat taæ} Licchavi-puttaæ etad avocaæ: `Tvaæ pi nÃma mogha-purisa Sakya-puttiyo paÂijÃnissasÅti?' `Kiæ pana maæ bhante Bhagavà evam Ãha -- #<[page 007]># %% Tvam pi nÃma mogha-purisa Sakya-puttiyo paÂijÃnissasÅti?' `Na nu te Sunakkhatta imaæ acelaæ Korakkhattiyaæ kukkuravatikaæ catukuï¬ikaæ chamÃ-nikkiïïaæ bhakkhasaæ mukhen' eva khÃdantaæ mukhen' eva bhu¤jantaæ disvÃna etad ahosi -- SÃdhu-rÆpo vata bho arahaæ samaïo catukuï¬iko chamÃ-nikkiïïaæ bhakkhasaæ mukhen' eva khÃdati mukhen' eva bhu¤jati?' `Evaæ bhante. Kim pana bhante Bhagavà arahattassa maccharÃyatÅti?' `Na kho ahaæ mogha-purisa arahattassa maccharÃyÃmi. Api ca tuyh' ev' etaæ pÃpakaæ diÂÂhi-gataæ upapannaæ, taæ pajaha, mà te ahosi dÅgha-rattaæ ahitÃya dukkhÃya. Yaæ kho pan' etaæ Sunakkhatta ma¤¤asi acelaæ Korakkhattiyaæ -- SÃdhu-rÆpo arahaæ samaïo ti, so sattama-divasaæ alasakena kÃlaæ karissati, kÃlakato ca KÃlaka¤jà nÃma asurà sabba-nihÅno asura-kÃyo tatra upapajjissati, kÃlakata¤ ca naæ bÅraïa-tthambhake susÃne cha¬¬essanti. ùkaÇkhamÃno ca tvaæ Sunakkhatta acelaæ Korakkhattiyaæ upasaækamitvà puccheyyÃsi -- JÃnÃsi Ãvuso Korakkhattiya attano gatiæ ti? èhÃnaæ kho pan' etaæ Sunakkhatta {vijjati}, yan te acelo Korakkhattiyo vyÃkarissati -- JÃnÃmi Ãvuso Sunakkhatta attano gatiæ, KÃlaka¤jà nÃma asurà sabba-nihÅno asura-kÃyo tatr' amhi upapanno ti.' 8. Atha kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto yena acelo Korakkhattiyo ten' upasaækami, upasaækamitvà acelaæ Korakkhattiyaæ etad avoca: `VyÃkato kho 'si Ãvuso Korakkhattiya Samaïena Gotamena -- Acelo Korakkhattiyo sattama-divasaæ alasakena kÃlaæ karissati, kÃlakato ca KÃlaka¤jà nÃmà asurà sabba-nihÅno asura-kÃyo tatra upapajjissati, #<[page 008]># %<8 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 1. 8.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ kÃlakata¤ ca naæ bÅraïa-tthambhake susÃne cha¬¬essantÅti. Yena tvaæ Ãvuso Korakkhattiya mattaæ mattaæ ca bhattaæ bhu¤jeyyÃsi, mattaæ mattaæ ca pÃnÅyaæ piveyyÃsi, yathà Samaïassa Gotamassa micchà assa vacanan ti.' Atha kho Bhaggava Sunakkhatto eka-dvÅhikÃya sattarattindivÃni gaïesi yathà taæ TathÃgatassa asaddahamÃno. Atha kho Bhaggava acelo Korakkhattiyo sattama-divasaæ alasakena kÃlam akÃsi, kÃlakato KÃlaka¤jà nÃma asurà sabba-nihÅno asura-kÃyo tatra upapajji, kÃlakata¤ ca taæ bÅraïa-tthambhake susÃne cha¬¬esuæ. 9. Assosi kho Bhaggava Sunakkhatto -- Acelo Korakkhattiyo alasakena kÃlakato bÅraïa-tthambhake susÃne cha¬¬ito ti. Atha kho Bhaggava Sunakkhatto Licchaviputto yena bÅraïa-tthambhakaæ susÃnaæ yena acelo Korakkhattiyo ten' upasaækami, upasaækamitvà acelaæ Korakkhattiyaæ tikkhattuæ pÃïinà ÃkoÂesi -- `JÃnÃsi Ãvuso Korakkhattiya attano gatin ti?' Atha kho Bhaggava acelo Korakkhattiyo pÃïinà piÂÂhiæ paripu¤janto vuÂÂhÃsi -- `JÃnÃmi Ãvuso Sunakkhatta attano gatiæ, KÃlaka¤jà nÃma asurà sabba-nihÅno asura-kÃyo tatr' amhi upapanno ti' vatvà tatth' eva uttÃno papati. 10. Atha kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto yenÃhaæ ten' upasaækami, upasaækamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho ahaæ Bhaggava Sunakkhattaæ Licchavi-puttaæ etad avocaæ: `Taæ kiæ ma¤¤asi Sunakkhatta? Yath' eva te ahaæ acelaæ Korakkhattiyaæ Ãrabbha vyÃkÃsiæ, tath' eva taæ vipÃkaæ a¤¤athà và ti?' `Yath' eva me bhante Bhagavà acelaæ Korakkhattiyaæ Ãrabbha vyÃkÃsi, tath' eva taæ vipÃkaæ no a¤¤athà ti.' #<[page 009]># %% `Taæ kiæ ma¤¤asi Sunakkhatta? Yadi evaæ sante kataæ và hoti uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ akataæ và ti?' `Addhà kho bhante evaæ sante kataæ hoti uttarimanussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ no akatan ti.' `Evam pi kho maæ tvaæ mogha-purisa uttari-manussadhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karontaæ evaæ vadesi -- Na hi pana me bhante Bhagavà uttari-manussa-dhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karotÅti. Passa mogha-purisa yÃva¤ ca te idaæ aparaddhan ti.' Evam pi kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto mayà vuccamÃno apakkam' eva imasmà dhamma-vinayÃ, yathà taæ ÃpÃyiko nerayiko. 11. Ekam idÃhaæ Bhaggava samayaæ VesÃliyaæ viharÃmi MahÃ-vane kÆÂÃgÃra-sÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena acelo Kandaramasuko VesÃliyaæ paÂivasati lÃbhagga-ppatto c' eva yasagga-ppatto ca Vajji-gÃme. Tassa satta vatta-padÃni samattÃni samÃdinnÃni honti -- `YÃvajÅvaæ acelako assaæ, na vatthaæ paridaheyyaæ: yÃvajÅvaæ brahmacÃrÅ assaæ, na methunaæ dhammaæ paÂiseveyyaæ: yÃva-jÅvaæ surÃ-maæsen' eva yÃpeyyaæ, na odana-kummÃsaæ bhu¤jeyyaæ: puratthimena VesÃliyaæ Udenaæ nÃma cetiyaæ taæ nÃtikkameyyaæ: dakkhiïena VesÃliyaæ Gotamakaæ nÃma cetiyaæ taæ nÃtikkameyyaæ: pacchimena VesÃliyaæ Sattambaæ nÃma cetiyaæ taæ nÃtikkameyyaæ: #<[page 010]># %<10 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 1. 11.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ uttarena VesÃliyaæ Bahuputtaæ nÃma cetiyaæ taæ nÃtikkameyyan ti.' So imesaæ sattannaæ vatta-padÃnaæ {samÃdÃna}-hetu lÃbhagga-ppatto c' eva yasagga-ppatto ca Vajji-gÃme. 12. Atha kho {Bhaggava} Sunakkhatto Licchavi-putto yena acelo Kandaramasuko ten' upasaækami, upasaækamitvà acelaæ Kandaramasukaæ pa¤haæ apucchi. Tassa acelo Kandaramasuko pa¤haæ puÂÂho na sampÃyÃsi, asampÃyanto kopa¤ ca dosa¤ ca appaccaya¤ ca pÃtvÃkÃsi. Atha kho Bhaggava Sunakkhattassa Licchavi-puttassa {etad} ahosi -- `SÃdhu-rÆpaæ vata bho arahantaæ samaïaæ ÃsÃdimhase, mà vata no ahosi dÅgha-rattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti.' 13. Atha kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto yenÃhaæ ten' upasaækami upasaækamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinnaæ kho ahaæ Bhaggava Sunakkhattaæ Licchavi-puttaæ etad avocaæ: `Tvam pi nÃma mogha-purisa Sakya-puttiyo paÂijÃnissasÅti?' `Kiæ pana maæ bhante Bhagavà evam Ãha -- Tvam pi nÃma mogha-purisa Sakya-puttiyo paÂijÃnissasÅti?' `Nanu tvaæ Sunakkhatta acelaæ Kandaramasukaæ upasaækamitvà pa¤haæ apucchi? Tassa te acelo Kandaramasuko pa¤haæ puÂÂho na sampÃyÃsi, asampÃyanto kopa¤ ca dosa¤ ca appaccaya¤ ca pÃtvÃkÃsi. Tassa te etad ahosi -- SÃdhu-rÆpaæ vata bho arahantaæ samaïaæ ÃsÃdimhase, mà vata no ahosi dÅgha-rattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti.' `Evaæ bhante. Kim pana bhante Bhagavà arahattassa maccharÃyatÅti?' #<[page 011]># %% `Na kho p' ahaæ mogha-purisa arahattassa maccharÃyÃmi. Api ca tuyh' ev' etaæ pÃpakaæ diÂÂhi-gataæ uppannaæ, taæ pajaha, mà te ahosi dÅgha-rattaæ ahitÃya dukkhÃya. Yaæ kho pan' etaæ Sunakkhatta ma¤¤asi acelaæ Kandaramasukaæ -- SÃdhu-rÆpo arahaæ samaïo ti, so na cirass' eva parihito sÃnucariyo vicaranto odana-kummÃsaæ bhu¤jamÃno sabbÃn' eva VesÃliyÃni cetiyÃni samatikkamitvà yasà nikkiïïo kÃlaæ karissatÅti.' Atha kho Bhaggava acelo Kandaramasuko na cirass' eva parihito sÃnucariyo vicaranto odana-kummÃsaæ bhu¤jamÃno sabbÃn' eva VesÃliyÃni cetiyÃni samatikkamitvà yasà nikkiïïo kÃlam akÃsi. 14. Assosi kho Sunakkhatto Licchavi-putto -- Acelo kira Kandaramasuko parihito sÃnucariyo vicaranto odana-kummÃsaæ bhu¤jamÃno sabbÃn' eva VesÃliyÃni cetiyÃni samatikkamitvà yasà nikkiïïo kÃlaæ karoti. Atha kho Bhaggava Sunakkhatto yenÃhaæ ten' {upasaækami}, upasaækamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinnaæ kho ahaæ Bhaggava Sunakkhattaæ Licchaviputtaæ etad avocaæ: `Taæ kim ma¤¤asi Sunakkhatta? Yath' eva te ahaæ acelaæ Kandaramasukaæ Ãrabbha vyÃkÃsiæ, tath' eva taæ vipÃkaæ a¤¤athà và ti?' `Yath' eva me bhante Bhagavà acelaæ Kandaramasukaæ Ãrabbha vyÃkÃsi, tath' eva taæ vipÃkaæ no a¤¤athà ti.' `Taæ kim ma¤¤asi Sunakkhatta? Yadi evaæ sante kataæ và hoti uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ, #<[page 012]># %<12 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 1. 14.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ akataæ và ti?' `Addhà kho bhante evaæ sante kataæ hoti uttarimanussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ, no akatan ti.' `Evam pi kho maæ tvaæ mogha-purisa uttari-manussadhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karontaæ evaæ vadesi -- Na hi pana me bhante Bhagavà uttari-manussa-dhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karotÅti. Passa mogha-purisa yÃva¤ ca te idaæ aparaddhan ti.' Evam pi kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto mayà vuccamÃno apakkam' eva imasmà dhamma-vinayÃ, yathà taæ ÃpÃyiko nerayiko. 15. Ekam idÃhaæ Bhaggava samayaæ tatth' eva VesÃliyaæ viharÃmi MahÃ-vane kÆÂÃgÃra-sÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena acelo PÃÂika-putto VesÃliyaæ paÂivasati lÃbhagga-ppatto c' eva yasagga-ppatto ca Vajji-gÃme. So VesÃliyaæ parisati evaæ vÃcaæ bhÃsati: `Samaïo pi Gotamo ¤Ãïa-vÃdo, aham pi ¤Ãïa-vÃdo, ¤Ãïa-vÃdo kho pana ¤Ãïa-vÃdena arahati uttari-manussadhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ dassetuæ. Samaïo Gotamo upa¬¬ha-pathaæ Ãgaccheyya, ahaæ ca upa¬¬ha-pathaæ gaccheyyaæ. Te tattha ubho uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ kareyyÃma. Ekaæ ce Samaïo Gotamo uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karissati, dvÃhaæ karissÃmi. Dve ce Samaïo Gotamo uttarimanussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyÃni karissati, cattÃrÃhaæ karissÃmi. #<[page 013]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ CattÃri ce Samaïo Gotamo uttari-manussadhammà iddhi-pÃÂihÃriyÃni karissati, aÂÂhÃhaæ karissÃmi. Iti yÃvatakaæ yÃvatakaæ Samaïo Gotamo uttari-manussadhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karissati, tad-diguïaæ taddiguïÃhaæ karissÃmÅti.' 16. Atha kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto yenÃhaæ ten' upasaækami, upasaækamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto maæ etad avoca: `Acelo bhante PÃÂika-putto VesÃliyaæ paÂivasatilÃbhaggappatto c' eva yasagga-ppatto ca Vajji-gÃme. So VesÃliyaæ parisati evaæ vÃcaæ bhÃsati -- Samaïo pi Gotamo ¤ÃïavÃdo, aham pi ¤Ãïa-vÃdo, ¤Ãïa-vÃdo kho pana ¤Ãïa-vÃdena arahati uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ dassetuæ. Samaïo ca Gotamo upa¬¬ha-pathaæ Ãgaccheyya, aham pi upa¬¬ha-pathaæ gaccheyyaæ. Te tattha ubho uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ kareyyÃma. Ekaæ ce Samaïo Gotamo uttari-manussa-dhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati . . . pe . . . tad-diguïaæ taddiguïÃhaæ karissÃmÅti.' Evaæ vutte ahaæ Bhaggava Sunakkhattaæ Licchaviputtaæ etad avocaæ: `Abhabbo kho Sunakkhatta acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅ-bhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi 'ssa evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhim appaÂinissajjitvà Samaïassa Gotamassa sammukhÅ-bhÃvaæ gaccheyyan ti, -- muddhà pi tassa vipateyyÃti.' 17. `Rakkhat' etaæ bhante Bhagavà vÃcaæ, rakkhat' etaæ Sugato vÃcan ti.' #<[page 014]># %<14 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 1. 17.>% `Kiæ pana maæ tvaæ Sunakkhatta evaæ vadesi -- Rakkhat' etaæ bhante Bhagavà vÃcaæ, rakkhat' etaæ Sugato vÃcan ti?' `Bhagavatà c' assa bhante esà vÃcà ekaæsena ovÃditÃ: -- Abhabbo acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅ-bhÃvaæ Ãgantuæ: sace pi 'ssa evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà Samaïassa Gotamassa sammukhÅ-bhÃvam gaccheyyan ti -- muddhà pi tassa vipateyyÃti. Acelo ca bhante PÃÂika-putto virÆpa-rÆpena Bhagavato sammukhÅbhÃvaæ Ãgaccheyya, tad assa Bhagavato musà ti.' 18. `Api nu Sunakkhatta TathÃgato taæ vÃcaæ bhÃseyya yà sà vÃcà dvaya-gÃminÅ ti?' `Kiæ pana bhante Bhagavatà acelo PÃÂika-putto cetasà ceto paricca vidito -- Abhabbo acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅ-bhÃvaæ Ãgantuæ, sace pi 'ssa evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà Samaïassa Gotamassa sammukhÅ-bhÃvam gaccheyyan ti, muddhà pi tassa vipateyyÃti? UdÃhu devatà {TathÃgatassa} etam atthaæ Ãrocesuæ -Abhabbo bhante acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . muddhà pi tassa vipateyyÃti?' `Cetasà ceto paricca vidito c' eva Sunakkhatta acelo PÃÂika-putto -- Abhabbo acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya . . . pe . . . muddhà pi tassa vipateyyÃti, devatà pi mama etam atthaæ Ãrocesuæ: #<[page 015]># %% "Abhabbo bhante acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . muddhà pi tassa vipateyyÃti." Ajito pi nÃma LicchavÅnaæ senÃpati adhunà kÃla-kato TÃvatiæsakÃyaæ upapanno. So pi maæ upasaækamitvà evam Ãrocesi: "AlajjÅ bhante acelo PÃÂika-putto, musÃ-vÃdÅ bhante acelo PÃÂika-putto, mam pi bhante acelo PÃÂika-putto vyÃkÃsi Vajji-gÃme -- Ajito LicchavÅnaæ senÃpati mahÃ-nirayaæ upapanno ti. Na kho panÃhaæ bhante mahÃ-nirayaæ upapanno, TÃvatiæsamhi kÃyam upapanno, alajjÅ bhante acelo PÃÂika-putto, musÃ-vÃdÅ bhante acelo PÃÂika-putto, abhabbo bhante acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . muddhà pi tassa vipateyyÃti." Iti kho Sunakkhatta cetasà ceto paricca vidito c' eva me acelo PÃÂika-putto -- Abhabbo acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhim appaÂinissajjitvà mama sammukhÅ-bhÃvaæ Ãgantuæ, sace pi 'ssa evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà Samaïassa Gotamassa sammukhÅ-bhÃvaæ gaccheyyan ti -- muddhà pi tassa vipateyyÃti. Devatà pi me etam atthaæ Ãrocesuæ: "Abhabbo bhante acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà Bhagavato sammukhÅ-bhÃvaæ Ãgantuæ, sace pi 'ssa evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà Samaïassa Gotamassa sammukhÅ-bhÃvaæ gaccheyyan ti -- muddhà pi tassa vipateyyÃti." `So kho panÃhaæ Sunakkhatta VesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃ-bhattaæ piï¬apÃta-paÂikkanto yena acelassa PÃÂika-puttassa ÃrÃmo ten' upasaækamissÃmi divÃvihÃrÃya. Yassa dÃni tvaæ Sunakkhatta icchasi, tassa ÃrocehÅti.' #<[page 016]># %<16 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 1. 19.>% 19. Atha kho 'haæ Bhaggava pubbaïha-samayaæ nivÃsetvà patta-cÅvaraæ ÃdÃya VesÃliyaæ piï¬Ãya pÃvisiæ. VesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃ-bhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena acelassa PÃÂika-puttassa ÃrÃmo ten' upasaækamiæ divÃ-vihÃrÃya. Atha kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto taramÃna-rÆpo VesÃliæ pavisitvà yena abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà LicchavÅ ten' upasaækami, {upasaækamitvÃ} abhi¤¤Ãte abhi¤¤Ãte LicchavÅ etad avoca: `Es' Ãvuso Bhagavà VesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃta-paÂikkanto yena acelassa PÃÂikaputtassa ÃrÃmo ten' upasaækami divÃ-vihÃrÃya. Abhikkamath' Ãyasmanto abhikkamath' Ãyasmanto, sÃdhurÆpÃnaæ {SamaïÃnaæ} uttari-manussa-dhammà iddhipÃÂihÃriyaæ bhavissatÅti.' Atha kho Bhaggava abhi¤¤ÃtÃnaæ abhi¤¤ÃtÃnaæ LicchavÅnaæ etad ahosi: `SÃdhu-rÆpÃnaæ kira bho SamaïÃnaæ uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ bhavissati, handa vata bho gacchÃmÃti.' Yena ca abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà BrÃhmaïa-mahÃsÃlà gahapati-necayikà nÃnÃ-titthiyà Samaïa-BrÃhmaïà ten' {upasaækami}, upasaækamitvà abhi¤¤Ãte abhi¤¤Ãte nÃnÃtitthiye Samaïa-BrÃhmaïe etad avoca: `Es' Ãvuso Bhagavà VesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃ-bhattaæ piï¬apÃta-paÂikkanto yena acelassa PÃÂika-puttassa ÃrÃmo ten' upasaækami divÃ-vihÃrÃya. Abhikkamath' Ãyasmanto abhikkamath' Ãyasmanto, sÃdhu-rÆpÃnaæ SamaïÃnaæ uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ bhavissatÅti.' Atha kho Bhaggava abhi¤¤ÃtÃnaæ abhi¤¤ÃtÃnaæ nÃnÃtitthiyÃnaæ Samaïa-BrÃhmaïÃnaæ etad ahosi: `SÃdhurÆpÃnaæ kira bho SamaïÃnaæ uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ bhavissati, handa vata bho gacchÃmÃti.' #<[page 017]># %% Atha kho Bhaggava abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà LicchavÅ abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca BrÃhmaïa-mahÃsÃlà gahapatinecayikà nÃnÃ-titthiyà Samaïa-BrÃhmaïà yena acelassa PÃÂika-puttassa ÃrÃmo ten' upasaækamiæsu. Sà esà Bhaggava parisà hoti aneka-satà aneka-sahassÃ. 20. Assosi kho Bhaggava acelo PÃÂika-putto: `Abhikkantà kira abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà LicchavÅ, abhikkantà abhi¤¤Ãtà ca BrÃhmaïa-mahÃsÃlà gahapati-necayikà nÃnÃtitthiyà Samaïa-BrÃhmaïÃ, Samaïo pi Gotamo mayhaæ ÃrÃme divÃ-vihÃraæ nisinno ti.' SutvÃn' assa bhayaæ chambhitattaæ lomahaæso udapÃdi. Atha kho Bhaggava acelo PÃÂika-putto bhÅto saæviggo lomahaÂÂha-jÃto yena TindukkhÃnu-paribbÃjakÃrÃmo ten' upasaækami. Assosi kho Bhaggava sà parisÃ: `Acelo kira PÃÂika-putto bhÅto saæviggo lomahaÂÂha-jÃto yena TindukkhÃnu-paribbÃjakÃrÃmo ten' upasaækamanto ti.' Atha kho Bhaggava sà parisà a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: `Ehi tvaæ bho purisa, yena TindukkhÃnu-paribbÃjakÃrÃmo yena acelo PÃÂika-putto ten' upasaækama, upasaækamitvà acelaæ PÃÂika-puttaæ evaæ vadehi -- Abhikkam' Ãvuso PÃÂika-putta, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà LicchavÅ, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca BrÃhmaïa-mahÃsÃlà gahapati-necayikà nÃnÃ-titthiyà SamaïaBrÃhmaïÃ, Samaïo pi Gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃ-vihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te es' Ãvuso PÃÂika-putta VesÃliyaæ parisati vÃcÃ: "Samaïo pi Gotamo ¤Ãïa-vÃdo aham pi ¤Ãïa-vÃdo, ¤Ãïa-vÃdo kho pana ¤Ãïa-vÃdena arahati uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ dassetuæ. #<[page 018]># %<18 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 1. 20.>% Samaïo Gotamo upa¬¬ha-pathaæ Ãgaccheyya, ahaæ upa¬¬ha-pathaæ gaccheyyaæ. Te tattha ubho uttarimanussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ kareyyÃma. Eka¤ ce Samaïo Gotamo uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karissati. dvÃhaæ karissÃmi. Dve ce Samaïo Gotamo uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyÃni karissati, cattÃrÃhaæ karissÃmi. CattÃri ce Samaïo Gotamo uttarimanussa-dhammà iddhi-{pÃÂihÃriyÃni} karissati, aÂÂhÃhaæ karissÃmi. Iti yÃvatakaæ yÃvatakaæ Samaïo Gotamo uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karissati, taddiguïaæ tad-{diguïÃhaæ} karissÃmÅti." Abhikkama yeva kho Ãvuso PÃÂika-putta {upa¬¬ha}-pathaæ, sabba-paÂhamaæ yeva Ãgantvà Samaïo Gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃ-vihÃraæ nisinno ti.' 21. `Evaæ bho ti' kho Bhaggava so puriso tassà parisÃya paÂissutvà yena TindukkhÃnu-paribbÃjakÃrÃmo yena acelo PÃÂika-putto ten' upasaækami, upasaækamitvà acelaæ PÃÂika-puttaæ etad avoca: `Abhikkam' Ãvuso PÃÂika-putta, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà LicchavÅ . . . pe . . . Samaïo Gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃ-vihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te es' Ãvuso PÃÂika-putta VesÃliyaæ parisati vÃcÃ: "Samaïo pi Gotamo ¤Ãïa-vÃdo aham pi ¤Ãïa-vÃdo . . . pe . . . taddiguïaæ tad-diguïÃhaæ karissÃmÅti." Abhikkama yeva kho Ãvuso PÃÂika-putto upa¬¬ha-{pathaæ}, sabba-paÂhamaæ yeva Ãgantvà Samaïo Gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃ-vihÃraæ nisinno ti.' Evaæ vutte Bhaggava acelo PÃÂika-putto `ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti' vatvà tatth' eva saæsappati, #<[page 019]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtuæ. Atha kho so Bhaggava puriso acelaæ PÃÂika-puttaæ etad avoca: `Kiæ su nÃma te Ãvuso PÃÂika-putta? pÃvaÊà su nÃma te pÅÂhakasmiæ allÅnÃ, pÅÂhakaæ su nÃma te pÃvaÊÃsu allÅnaæ? "ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti" vatvà tatth' eva saæsappasi, na sakkosi Ãsanà pi vuÂÂhÃtun ti.' Evam pi kho Bhaggava vuccamÃno acelo PÃÂika-putto `ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti' vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtuæ. 22. Yadà kho so Bhaggava puriso a¤¤Ãsi -- ParÃbhÆtarÆpo ayaæ acelo PÃÂika-putto, `ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti' vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtun ti, -- atha taæ parisaæ Ãgantvà evam Ãrocesi: `ParÃbhÆta-rÆpo acelo PÃÂika-putto, "ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti" vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtun ti.' Evaæ vutte ahaæ Bhaggava taæ parisaæ etad avocaæ: `Abhabbo kho Ãvuso acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅ-bhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi 'ssa evam assa -Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhim appaÂinissajjitvà Samaïassa Gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyan ti -- muddhà pi tassa vipateyyÃti.' PaÂhamaka-bhÃïavÃraæ. 2. . Atha kho Bhaggava a¤¤ataro Licchavi-mahÃmatto uÂÂhÃy' Ãsanà taæ parisaæ etad avoca: `Tena hi bho muhuttaæ tÃva Ãgametha yÃvÃhaæ gacchÃmi, #<[page 020]># %<20 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 2. 1.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ app eva nÃma aham pi sakkuïeyyaæ acelaæ PÃÂika-puttaæ imaæ parisaæ Ãnetun ti.' Atha kho so Bhaggava Licchavi-mahÃmatto yena TindukkhÃnu-paribbÃjakÃrÃmo yena acelo PÃÂika-putto ten' upasaækami, upasaækamitvà acelaæ PÃÂika-puttaæ etad avoca: `Abhikkam' Ãvuso PÃÂika-putta, abhikkantaæ te seyyo, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà LicchavÅ, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca BrÃhmaïa-mahÃsÃlà gahapati-necayikà nÃnÃ-titthiyà Samaïa-BrÃhmaïÃ, Samaïo pi Gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃ-vihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te es' Ãvuso PÃÂika-putta VesÃliyaæ parisati vÃcà -- "Samaïo pi Gotamo ¤Ãïa-vÃdo, aham pi ¤Ãïa-vÃdo . . . pe . . . taddiguïaæ tad-diguïÃhaæ karissÃmÅti." Abhikkama yeva kho Ãvuso PÃÂika-putta upa¬¬ha-pathaæ, sabba-paÂhamaæ yeva Ãgantvà Samaïo Gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃvihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te esà Ãvuso PÃÂikaputta Samaïena Gotamena parisati vÃcÃ: "Abhabbo acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . sace pi 'ssa evam assa -- Ahan taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . Samaïassa Gotamassa sammukhÅ-bhÃvaæ gaccheyyan ti -- muddhà pi tassa vipateyyÃti." Abhikkam' Ãvuso PÃÂika-putta, abhikkamanen' eva te jayaæ karissÃma, Samaïassa Gotamassa parÃjayan ti.' 2. Evaæ vutte Bhaggava acelo PÃÂika-putto `ùyÃmi Ãvuso {ÃyÃmi} Ãvuso ti' vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtuæ. #<[page 021]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Atha kho so Bhaggava Licchavi-mahÃmatto acelaæ PÃÂika-puttaæ etad avoca: `Kiæ su nÃma te Ãvuso PÃÂika-putta, pÃvaÊà su nÃma te pÅÂhakasmiæ allÅnÃ, pÅÂhakaæ su nÃma te pÃvaÊÃsu allÅnaæ? "ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti" vatvà tatth' eva saæsappasi, na sakkosi Ãsanà pi vuÂÂhÃtun ti.' Evam pi kho Bhaggava vuccamÃno acelo PÃÂika-putto `ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti' vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtuæ. 3. Yadà kho so Bhaggava Licchavi-mahÃmatto a¤¤Ãsi -- ParÃbhÆta-rÆpo ayaæ acelo PÃÂika-putto, `ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti' vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtun ti, -- atha taæ parisaæ Ãgantvà evam Ãrocesi: `ParÃbhÆta-rÆpo so acelo PÃÂika-putto, "ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti" vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtun ti.' Evaæ vutte ahaæ Bhaggava taæ parisaæ etad avocaæ: `Abhabbo kho Ãvuso acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . muddhà pi tassa vipateyya. Sace pi ÃyasmantÃnaæ LicchavÅnaæ evam assa -- Mayaæ acelaæ PÃÂika-puttaæ varattÃhi bandhitvà go-yugehi ÃvijjheyyÃmÃti, -- tà varattà chijjeraæ PÃÂika-putto vÃ. Abhabbo pana acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya . . . #<[page 022]># %<22 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 2. 3.>% pe . . . sace {pi 'ssa} evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . muddhà pi tassa vipateyyÃti.' 4. Atha kho Bhaggava JÃliyo dÃrupattik-antevÃsÅ uÂÂhÃy' Ãsanà taæ parisaæ etad avoca: `Tena hi bho muhuttaæ tÃva Ãgametha yÃvÃhaæ gacchÃmi, app eva nÃma aham pi sakkuïeyyaæ acelaæ PÃÂika-puttaæ imaæ parisaæ Ãnetun ti.' Atha kho Bhaggava JÃliyo dÃrupattik-antevÃsÅ yena TindukkhÃnu-paribbÃjakÃrÃmo yena acelo PÃÂika-putto ten' upasaækami, upasaækamitvà acelaæ PÃÂika-puttaæ etad avoca: `Abhikkam' Ãvuso PÃÂika-putta, abhikkantaæ te seyyo, abhikkantà abhi¤¤Ãtà ca LicchavÅ . . . pe . . . Samaïo pi Gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃ-vihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te esà Ãvuso PÃÂika-putta VesÃliyaæ parisati vÃcÃ: "Samaïo pi Gotamo ¤Ãïa-vÃdo . . . pe . . . taddiguïaæ tad-diguïÃhaæ karissÃmÅti." Abhikkama yeva Ãvuso PÃÂika-putta upa¬¬ha-{pathaæ}, sabba-paÂhamaæ yeva Ãgantvà Samaïo Gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃ-vihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te es' Ãvuso PÃÂika-putta Samaïena Gotamena parisati vÃcÃ: "Abhabbo acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . Sace pi 'ssa evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . Samaïassa Gotamassa sammukhÅ-bhÃvaæ gaccheyyan ti, -- muddhà pi tassa vipateyya." Sace ÃyasmantÃnaæ LicchavÅnaæ evam assa -- Mayaæ acelaæ PÃÂika-puttaæ varattÃhi bandhitvà go-yugehi ÃvijjheyyÃmÃti, -- tà varattà chijjeraæ PÃÂika-putto vÃ. Abhabbo pana acelo PÃÂikaputto taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . sace pi 'ssa evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . muddhà pi tassa vipateyyÃti. Abhikkam' Ãvuso PÃÂika-putta, abhikkamanen' eva te jayaæ karissÃma, Samaïassa Gotamassa parÃjayan ti.' #<[page 023]># %% 5. Evaæ vutte Bhaggava acelo PÃÂika-putto `ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti' vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtuæ. Atha kho Bhaggava JÃliyo dÃrupattik-antevÃsÅ acelaæ PÃÂika-puttaæ etad avoca: `Kiæ su nÃma te Ãvuso PÃÂika-putto, pÃvaÊà su nÃma te pÅÂhakasmiæ allÅnÃ, pÅÂhakaæ su nÃma te pÃvaÊÃsu allÅnaæ. "ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti" vatvà tatth' eva saæsappasi, na sakkosi Ãsanà pi vuÂÂhÃtun ti.' Evam pi kho Bhaggava vuccamÃno acelo PÃÂika-putto `ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti' vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtuæ. 6. Yadà kho Bhaggava JÃliyo dÃrupattik-antevÃsÅ a¤¤Ãsi -- ParÃbhÆta-rÆpo ayaæ acelo PÃÂika-putto, `ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti' vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtun ti -- atha naæ etad avoca: `BhÆta-pubbaæ Ãvuso PÃÂika-putta SÅhassa miga-ra¤¤o etad ahosi: "Yan nÆnÃhaæ a¤¤ataraæ vana-saï¬aæ nissÃya Ãsayaæ kappeyyaæ, tatr' Ãsayaæ kappetvà sÃyaïhasamayaæ Ãsayà nikkhameyyaæ, Ãsayà nikkhamitvà vijambheyyaæ, vijambhitvà samantà catuddisà anuvilokeyyaæ, samantà catuddisà anuviloketvà tikkhattuæ sÅha-nÃdaæ nadeyyaæ, tikkhattuæ sÅha-nÃdaæ naditvà go-carÃya pakkameyyaæ; so varaæ varaæ miga-saæghe vadhitvà mudu-maæsÃni mudu-maæsÃni bhakkhayitvà tam eva Ãsayaæ ajjhupeyyan ti." `Atha kho so Ãvuso SÅho miga-rÃjà a¤¤ataraæ vanasaï¬aæ nissÃya Ãsayaæ kappesi, tatr' Ãsayaæ kappetvà sÃyaïha-samayaæ Ãsayà nikkhami, Ãsayà nikkhamitvà vijambhi, vijambhitvà samantà catuddisà anuvilokesi, samantà catuddisà anuviloketvà tikkhattuæ sÅha-nÃdaæ nadi, tikkhattuæ sÅha-nÃdaæ naditvà go-carÃya pakkami, so varaæ varaæ miga-saæghe vadhitvà mudu-maæsÃni mudu-maæsÃni bhakkhayitvà tam eva Ãsayaæ ajjhupesi. #<[page 024]># %<24 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 2. 7.>% 7. `Tass' eva kho Ãvuso PÃÂika-putta SÅhassa migara¤¤o vighÃse saævaddho Jara-sigÃlo ditto c' eva balavà ca. Atha kho Ãvuso tassa Jara-sigÃlassa etad ahosi: "Ko {cÃhaæ} ko SÅho miga-rÃjÃ? Yan nÆnÃham pi a¤¤ataraæ vana-saï¬aæ nissÃya Ãsayaæ kappeyyaæ, tatr' Ãsayaæ kappetvà sÃyaïha-samayaæ Ãsayà nikkhameyyaæ, Ãsayà nikkhamitvà vijambheyyaæ, vijambhitvà samantà catuddisà anuvilokeyyaæ, samantà catuddisà anuviloketvà tikkhattuæ sÅha-nÃdaæ nadeyyaæ, tikkhattuæ sÅha-nÃdaæ naditvà go-carÃya pakkameyyaæ; so varaæ varaæ miga-saæghe vadhitvà mudu-maæsÃni mudu-maæsÃni bhakkhayitvà tam eva Ãsayaæ ajjhupeyyan ti." `Atha kho so Ãvuso Jara-sigÃlo a¤¤ataraæ vana-saï¬aæ nissÃya Ãsayaæ kappesi, tatr' Ãsayaæ kappetvà sÃyaïhasamayaæ Ãsayà nikkhami, Ãsayà nikkhamitvà vijambhi, vijambhitvà samantà catuddisà anuviloketi, samantà catuddisà anuviloketvà "Tikkhattuæ sÅha-nÃdaæ nadissÃmÅti" sigÃlakaæ yeva anadi, bheraï¬akaæ yeva anadi, "Ke ca chave sigÃle, ke pana sÅha-nÃde ti?" `Evam eva kho tvaæ Ãvuso PÃÂika-putta SugatÃpadÃnesu jÅvamÃno SugatÃtirittÃni bhu¤jamÃno TathÃgate arahante SammÃ-Sambuddhe ÃsÃdetabbaæ ma¤¤asi -- Ke ca chave PÃÂika-putte, kà ca TathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ SammÃSambuddhÃnaæ ÃsÃdanà ti?' 8. Yato kho Bhaggava JÃliyo dÃrupattik-antevÃsÅ iminà opammena n' eva asakkhi acelaæ PÃÂika-puttaæ tamhà Ãsanà cÃvetuæ, atha naæ etad {avoca}: #<[page 025]># %% `SÅho ti attÃnaæ samekkhiyÃnaæ ma¤¤i kotthu "MigarÃjà 'ham asmi," Tath' eva so sigÃlakaæ anadi, "Ke ca chave sigÃle, ke pana sÅha-nÃde ti?" `Evam eva kho tvaæ Ãvuso PÃÂika-putta SugatÃpadÃnesu jÅvamÃno SugatÃtirittÃni bhu¤jamÃno TathÃgate arahante SammÃ-Sambuddhe ÃsÃdetabbaæ ma¤¤asi -- Ke ca chave PÃÂika-putte, kà ca TathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ SammÃSambuddhÃnaæ ÃsÃdanà ti?' 9. Yato kho Bhaggava JÃliyo dÃrupattik-antevÃsÅ iminà pi opammena n' eva asakkhi acelaæ PÃÂika-puttaæ tamhà Ãsanà cÃvetuæ, atha naæ etad avoca: `A¤¤aæ anucaÇkamanaæ attÃnaæ vighÃse samekkhiya YÃv' attÃnaæ na passati kotthu tÃva "vyaggho" ti ma¤¤ati, Tath' eva so sigÃlakaæ anadi, "Ke ca chave sigÃle ke pana sÅha-nÃde ti?" `Evam eva kho tvaæ Ãvuso PÃÂika-putta SugatÃpadÃnesu jÅvamÃno SugatÃtirittÃni bhu¤jamÃno TathÃgate arahante SammÃ-Sambuddhe ÃsÃdetabbaæ ma¤¤asi -- Ke ca chave PÃÂika-putte, kà ca TathÃgatÃnam arahantÃnaæ SammÃSambuddhÃnaæ ÃsÃdanà ti?' 10. Yato kho Bhaggava JÃliyo dÃrupattik-antevÃsÅ iminà pi opammena n' eva asakkhi acelaæ PÃÂika-puttaæ tamhà Ãsanà cÃvetuæ, #<[page 026]># %<26 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 2. 10.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atha naæ etad avoca: `BhutvÃna bheke khala-mÆsikÃyo {kaÂasÅsu} khittÃni ca koïapÃni. MahÃ-vane Su¤¤a-vane viva¬¬ho ama¤¤i kotthu "MigarÃjà 'ham asmi," Tath' eva so sigÃlakaæ anadi, "Ke ca chave sigÃle, ke pana sÅha-nÃde ti?" `Evam eva kho tvaæ Ãvuso PÃÂika-putta SugatÃpadÃnesu jÅvamÃno SugatÃtirittÃni bhu¤jamÃno TathÃgate arahante SammÃ-Sambuddhe ÃsÃdetabbaæ ma¤¤asi -- Ke ca chave PÃÂika-putte, kà ca TathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ SammÃSambuddhÃnaæ ÃsÃdanà ti?' 11. Yato kho Bhaggava JÃliyo dÃrupattik-antevÃsÅ iminà pi opammena n' eva asakkhi acelaæ PÃÂika-puttaæ tamhà Ãsanà cÃvetuæ, atha taæ parisaæ Ãgantvà evam Ãrocesi: `ParÃbhÆta-rÆpo bho acelo PÃÂika-putto, "ùyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso ti" vatvà tatth' eva saæsappati, na sakkoti Ãsanà pi vuÂÂhÃtun ti.' 12. Evaæ vutte ahaæ Bhaggava taæ parisaæ etad avocaæ: `Abhabbo kho Ãvuso acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅ-bhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi 'ssa evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà Samaïassa Gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyan ti, -- muddhà pi tassa vipateyya. Sace p' ÃyasmantÃnaæ LicchavÅnaæ evam assa -- Mayaæ acelaæ PÃÂika-puttaæ varattÃhi bandhitvà go-yugehi ÃvijjheyyÃmÃti #<[page 027]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ -- tà varattà chijjeraæ PÃÂika-putto vÃ. Abhabbo pana acelo PÃÂika-putto taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . mama sammukhÅ-bhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi 'ssa evam assa -- Ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya . . . pe . . . Samaïassa Gotamassa sammukhÅ-bhÃvaæ gaccheyyan ti, -- muddhà pi tassa vipateyyÃti.' 13. Atha kho 'haæ Bhaggava taæ parisaæ dhammiyà kathÃya sandassesiæ samÃdapesiæ samuttejesiæ sampahaæsesiæ, taæ parisaæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà mahÃ-bandhanà mokkhaæ karitvÃ, caturÃsÅti-pÃïa-sahassÃni mahÃ-viduggà uddharitvÃ, tejo-dhÃtuæ samÃpajjitvÃ, satta-tÃlaæ vehÃsaæ abbhuggantvÃ, a¤¤aæ satta-tÃlaæ pi acciæ abhinimminitvà jÃletvà dhÆpÃyitvà MahÃvane kÆÂÃgÃra-sÃlÃyaæ paccuÂÂhÃsiæ. Atha kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto yenÃhaæ ten' upasaækami, upasaækamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantam nisinnaæ kho ahaæ Bhaggava Sunakkhattaæ Licchavi-puttaæ etad avocaæ: `Taæ kiæ ma¤¤asi Sunakkhatta? Yath' evÃhaæ te acelaæ PÃÂika-puttaæ Ãrabbha vyÃkÃsiæ, tath' eva taæ vipÃkaæ no a¤¤athà ti?' `Yath' eva me bhante Bhagavà acelaæ PÃÂika-puttaæ Ãrabbha vyÃkÃsi, tath' eva taæ vipÃkaæ no a¤¤athà ti.' `Taæ kiæ ma¤¤asi Sunakkhatta? Yadi evaæ sante kataæ và hoti uttari-manussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ akataæ và ti?' `Addhà kho bhante evaæ sante kataæ hoti uttarimanussa-dhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ no akatan ti.' `Evam pi kho maæ tvaæ mogha-purisa uttari-manussadhammà iddhi-pÃÂihÃriyaæ karontam evaæ vadesi: #<[page 028]># %<28 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 2. 13.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ "Na hi pana me bhante Bhagavà uttari-manussa-dhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karotÅti." Passa mogha-purisa yÃva¤ ca te idaæ aparaddhan ti.' Evam pi kho Bhaggava Sunakkhatto Licchavi-putto mayà vuccamÃno apakkam' eva imasmà dhamma-vinayà yathà taæ ÃpÃyiko nerayiko. 14. Agga¤¤a¤ cÃhaæ Bhaggava pajÃnÃmi, ta¤ ca pajÃnÃmi, tato ca uttaritaraæ pajÃnÃmi, ta¤ ca pajÃnanaæ na parÃmasÃmi, aparÃmasato me paccattaæ yeva nibbuti vidità yad abhijÃnaæ TathÃgato no anayaæ Ãpajjati. Santi Bhaggava eke Samaïa-BrÃhmaïà Issara-kuttaæ Brahmakuttaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. Te 'haæ upasaækamitvà evaæ vadÃmi: `Saccaæ kira tumhe Ãyasmanto Issara-kuttaæ Brahma-kuttaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤ÃpethÃti?' Te ca me evaæ puÂÂhà -- `ùmo ti' paÂijÃnanti. Te 'haæ evaæ vadÃmi: `Kathaæ vihitakaæ pana tumhe Ãyasmanto Issara-kuttaæ Brahma-kuttaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤ÃpethÃti?' Te mayà puÂÂhà na sampÃyanti. AsampÃyantà mam a¤¤e va paÂipucchanti. TesÃhaæ puÂÂho vyÃkaromi: 15. `Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko saævaÂÂati, saævaÂÂamÃne loke yebhuyyena sattà ùbhassara-saævaÂÂanikà honti. Te tattha honti mano-mayà pÅti-bhakkhà sayam-pabhà antalikkha-carà subha-ÂÂhÃyino, ciraæ dÅgham addhÃnaæ tiÂÂhanti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko vivaÂÂati, vivaÂÂamÃne loke su¤¤aæ Brahma-vimÃnaæ {pÃtu-bhavati}. Atha a¤¤ataro satto Ãyu-kkhayà và pu¤¤a-kkhayà và ùbhassarakÃyà cavitvà su¤¤aæ Brahma-vimÃnaæ upapajjati. #<[page 029]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ So tattha hoti mano-mayo pÅti bhakkho sayam-pabho antalikkhacaro subha-ÂÂhÃyÅ, ciraæ dÅgham addhÃnaæ tiÂÂhati. Tassa tattha ekakassa dÅgha-rattaæ nibbusitattà anabhirati paritassanà uppajjati: "aho vata a¤¤e pi sattà itthattaæ Ãgaccheyyun ti." Atha a¤¤e pi sattà Ãyu-kkhayà và pu¤¤a-kkhayà và ùbhassara-kÃyà cavitvà su¤¤aæ BrahmavimÃnaæ upapajjanti tassa sattassa sahavyataæ. Te pi tattha honti mano-mayà pÅti-bhakkhà sayam-pabhà antalikkha-carà subha-ÂÂhÃyino, ciraæ dÅgham addhÃnaæ tiÂÂhanti. 16. `Tatr' Ãvuso yo so satto paÂhamaæ upapanno, tassa evaæ hoti: "Aham asmi Brahmà MahÃ-brahmà abhibhÆ anabhibhÆto {a¤¤adatthu}-daso vasavatti issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sa¤jità vasÅ pità bhÆta-bhavyÃnaæ. Mayà ime sattà nimmitÃ. Taæ kissa hetu? Mamaæ hi pubbe etad ahosi -- Aho vata a¤¤e pi sattà itthattaæ Ãgaccheyyun ti. Iti mama¤ ca mano-païidhi, ime ca sattà itthattaæ Ãgatà ti." Ye pi te sattà pacchà upapannÃ, tesaæ pi evaæ hoti -- "Ayaæ kho bhavaæ Brahmà MahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto {a¤¤adatthu}-daso vasavatti issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sa¤jità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ. Iminà mayaæ bhotà {BrahmunÃ} nimmitÃ. Taæ kissa hetu? Imaæ hi mayaæ addasÃma idha paÂhamaæ upapannaæ, mayaæ pan' amhà pacchà upapannà ti." #<[page 030]># %<30 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 2. 17.>% 17. `Tatr' Ãvuso yo so satto paÂhamaæ upapanno, so dÅghÃyukataro ca hoti vaïïavantataro ca mahesakkhataro ca. Ye pana te sattà pacchà upapannÃ, te appÃyukatarà ca honti dubbaïïatarà ca appesakkhatarà ca. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati. Itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno Ãtappam anvÃya padhÃnam anvÃya anuyogam anvÃya appamÃdam anvÃya sammÃ-manasikÃram anvÃya {tathÃrÆpaæ} ceto-samÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte taæ pubbe nivÃsaæ anussarati, tato paraæ nÃnussarati. So evam Ãha: "Yo kho so bhavaæ Brahmà MahÃ-brahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤ad-atthu-daso vasavatti issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sa¤jità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ yena mayaæ bhotà {BrahmunÃ} nimmitÃ, so nicco dhuvo sassato avipariïÃma-dhammo sassati-samaæ tath' eva Âhassati. Ye pana mayaæ ahumha tena bhotà {BrahmunÃ} nimmitÃ, te mayaæ aniccà addhuvà appÃyukà cavana-dhammà itthattaæ Ãgatà ti." Evaæ vihitakaæ bho tumhe Ãyasmanto Issara-kuttaæ Brahma-kuttaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti.' Te evam Ãhaæsu: `Evaæ kho no Ãvuso Gotama sutaæ yath' ev' Ãyasmà Gotamo ÃhÃti.' Agga¤¤a¤ cÃhaæ Bhaggava pajÃnÃmi . . . pe . . . yad abhijÃnaæ TathÃgato no anayaæ Ãpajjati. 18. Santi Bhaggava eke Samaïa-BrÃhmaïà khiddÃpadÆsikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apenti. Te 'haæ upasaækamitvà evaæ vadÃmi: `Saccaæ kira tumhe Ãyasmanto khi¬¬Ã-padÆsikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti?' Te ca me evaæ puÂÂhà -- `ùmo ti' paÂijÃnanti. #<[page 031]># %% Te 'haæ evaæ vadÃmi: `Kathaæ vihitakam pana tumhe Ãyasmanto khi¬¬Ã-padÆsikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti?' Te mayà puÂÂhà na sampÃyanti. AsampÃyantà mam' a¤¤e va paÂipucchanti. {TesÃhaæ} puÂÂho vyÃkaromi: `Sant' Ãvuso khi¬¬Ã-padÆsikà nÃma devÃ. Te ativelaæ hassa-khi¬¬Ã-rati-dhamma-samÃpannà viharanti. Tesaæ ativelaæ hassa-khi¬¬Ã-rati-dhamma-samÃpannÃnaæ viharataæ sati sammussati, satiyà sammosà te devà tamhà kÃyà cavanti. èhÃnam kho pan' etaæ Ãvuso vijjati, yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati, itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ samÃno pabbajito samÃno Ãtappam anvÃya . . . pe . . . tathÃrÆpaæ ceto-samÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte taæ pubbe-nivÃsaæ anussarati, tato paraæ nÃnussarati. So evam Ãha: "Ye kho te bhonto devà na khi¬¬Ã-padÆsikà te na ativelaæ hassa-khi¬¬Ã-ratidhamma-samÃpannà viharanti. Tesaæ nÃtivelaæ hassakhi¬¬Ã-rati-dhamma-samÃpannÃnaæ viharataæ sati na sammussati, satiyà asammosà te devà tamhà kÃyà na cavanti, niccà dhuvà sassatà avipariïÃma-dhammà sassatisamaæ tath' eva Âhassanti. Ye pana mayaæ ahumha khi¬¬Ã-padÆsikà te mayaæ ativelaæ hassa-khi¬¬Ãrati-dhamma-samÃpannà viharimha. Tesaæ no ativelaæ. hassa-khi¬¬Ã-rati-dhamma-samÃpannÃnaæ viharataæ sati sammussati, satiyà sammosà eva mayaæ tamhà kÃyà cutà aniccà addhuvà asassatà appÃyukà cavana-dhammà itthattaæ Ãgatà ti." Evaæ vihitakaæ bho tumhe Ãyasmanto khi¬¬Ã-padÆsikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti?' #<[page 032]># %<32 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 2. 18.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Te evam Ãhaæsu: `Evaæ kho no Ãvuso Gotama sutaæ yath' ev' Ãyasmà Gotamo ÃhÃti.' Agga¤¤aæ cÃhaæ Bhaggava pajÃnÃmi . . . pe . . . yad abhijÃnaæ TathÃgato no anayaæ Ãpajjati. 19. Santi Bhaggava eke Samaïa-BrÃhmaïà mano-padÆsikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apenti. Te 'haæ upasaækamitvà {evaæ} vadÃmi: `Saccaæ kira tumhe Ãyasmanto mano-padÆsikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti?' Te ca me evaæ puÂÂhà -- `ùmo ti' paÂijÃnanti. Te 'haæ evaæ vadÃmi: `Kathaæ {vihitakaæ} pana tumhe Ãyasmanto mano-padÆsikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti?' Te mayà puÂÂhà na sampÃyanti. AsampÃyantà mama¤ ¤eva paÂipucchanti. TesÃhaæ puÂÂho vyÃkaromi: `Sant' Ãvuso mano-padÆsikà nÃma devÃ. Te ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyanti. Te ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyantà a¤¤ama¤¤amhi cittÃni padÆsenti. Te a¤¤ama¤¤aæ paduÂÂha-città kilanta-kÃyà kilanta-cittÃ. Te devà tamhà kÃyà cavanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ {Ãvuso} vijjati yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati, itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno Ãtappam anvÃya . . . pe . . . tathÃrÆpaæ ceto-samÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte taæ pubbe-nivÃsaæ anussarati, tato paraæ nÃnussarati. So evam Ãha: "Ye kho te bhonto devà na mano-padÆsikà te nÃtivelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyanti. Te nÃtivelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyantà a¤¤ama¤¤amhi cittÃni nappadÆsenti. Te a¤¤ama¤¤aæ appaduÂÂha-città akilanta-kÃyà akilanta-cittÃ. Te devà tamhà kÃyà na cavanti, #<[page 033]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ niccà dhuvà sassatà avipariïÃmadhammà sassati-samaæ tath' eva Âhassanti. Ye pana mayaæ ahumha mano-padÆsikà te mayaæ ativelaæ a¤¤a ma¤¤aæ upanijjhÃyimha. Te mayaæ ativelaæ {a¤¤ama¤¤aæ} upanijjhÃyantà a¤¤ama¤¤amhi cittÃni padÆsimha. Te mayaæ a¤¤ama¤¤aæ paduÂÂha-città kilanta-kÃyà kilantacittà eva, mayaæ tamhà kÃyà cutà aniccà addhuvà appÃyukà cavana-dhammà itthattaæ Ãgatà ti." Evaæ vihitakaæ bho tumhe Ãyasmanto mano-padÆsikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti.' Te evam Ãhaæsu: `Evaæ kho no Ãvuso Gotama sutaæ yath' ev' Ãyasmà Gotamo ÃhÃti.' Agga¤¤aæ cÃhaæ Bhaggava pajÃnÃmi . . . pe . . . yad abhijÃnaæ TathÃgato no anayaæ Ãpajjati. 20. Santi Bhaggava eke Samaïa-BrÃhmaïà adhicca-samuppannaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apenti. Te 'haæ upasaækamitvà evaæ vadÃmi: `Saccaæ kira tumhe {Ãyasmanto} adhicca-samuppannaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti?' Te ca me evaæ puÂÂhà -- `ùmo ti' paÂijÃnanti. Te 'haæ evaæ vadÃmi: `Kathaæ vihitakaæ pana tumhe Ãyasmanto adhicca-samuppannaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti?' Te mayà puÂÂhà na sampÃyanti. AsampÃyantà mama¤ ¤eva paÂipucchanti. TesÃhaæ puÂÂho vyÃkaromi: `Sant' Ãvuso asa¤¤a-sattà nÃma devÃ, sa¤¤uppÃdà ca pana te devà tamhà kÃyà cavanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati, yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati, itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno Ãtappam anvÃya . . . pe . . . tathÃrÆpaæ ceto-samÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte taæ sa¤¤uppÃdaæ anussarati, tato paraæ nÃnussarati. So evam Ãha: "Adhicca-samuppanno attà ca loko ca. Taæ kissa hetu? #<[page 034]># %<34 PùèIKA-SUTTANTA [D. xxiv. 2. 20.>% Ahaæ hi pubbe nÃhosim, so 'mhi etarahi ahutvà sattattÃya pariïato ti.' Evaæ vihitakaæ bho tumhe Ãyasmanto adhicca-samuppannaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃti.' Te evaæ Ãhaæsu: `Evaæ kho no Ãvuso Gotama sutaæ yath' ev' Ãyasmà Gotamo ÃhÃti.' Agga¤¤aæ cÃhaæ Bhaggava jÃnÃmi, ta¤ ca pajÃnÃmi, tato ca uttaritaraæ pajÃnÃmi ta¤ ca pajÃnanaæ na parÃmasÃmi, aparÃmasato ca me {paccattaæ} yeva nibbuti vidità yad abhijÃnaæ TathÃgato no anayaæ Ãpajjati. 21. Evaæ-vÃdiæ kho maæ Bhaggava evam akkhÃyiæ eke Samaïa-BrÃhmaïà asatà tucchà musà abhÆtena abbhÃcikkhanti: `ViparÅto Samaïo Gotamo bhikkhavo ca. Samaïo Gotamo evam Ãha:-- Yasmiæ samaye subhaæ vimokhaæ upasampajja viharati, sabbaæ tasmiæ samaye asubhan t' eva sa¤jÃnÃtÅti.' Na kho panÃhaæ Bhaggava evaæ vadÃmi: `Yasmiæ samaye subhaæ vimokhaæ upasampajja viharati, sabbaæ tasmiæ samaye asubhan t' eva sa¤jÃnÃtÅti.' Eva¤ ca kho ahaæ Bhaggava vadÃmi: `Yasmiæ samaye subhaæ vimokhaæ upasampajja viharati, subhan t' eva tasmiæ samaye sa¤jÃnÃtÅti.' Te ca bhante viparÅtà ye Bhagavantaæ viparÅtato dahanti bhikkhavo ca, `Evaæ pasanno ahaæ Bhagavati, pahoti me Bhagavà {tathà dhammaæ} desetuæ yathà ahaæ subhaæ vimokhaæ upasampajja vihareyyan ti.' #<[page 035]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ `Dukkaraæ kho evaæ Bhaggava tayà a¤¤a-diÂÂhikena a¤¤a-khantikena a¤¤a-rucikena a¤¤atr' Ãyogena a¤¤atr' Ãcariyakena subhaæ vimokhaæ upasampajja viharituæ. IÇgha tvaæ Bhaggava, yo ca te ayaæ mayi pasÃdo, tam eva tvaæ sÃdhukaæ anurakkhÃti.' `Sac' etaæ bhante mayà dukkaraæ a¤¤a-diÂÂhikena a¤¤a-khantikena a¤¤a-rucikena a¤¤atr' Ãyogena a¤¤atr' Ãcariyakena subhaæ vimokhaæ upasampajja viharituæ, yo ca me ayaæ bhante Bhagavati pasÃdo, tam evÃhaæ sÃdhukaæ anurakkhissÃmÅti.' Idam avoca BhagavÃ. Attamano Bhaggava-gotto paribbÃjako Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. PÃÂika-Suttantaæ PaÂhamaæ. #<[page 036]># %< 36>% [xxv. Udumbarika-SÅhanÃda-Suttanta.] Evam me sutaæ. 1. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe viharati GijjhakÆÂe pabbate. Tena kho pana samayena Nigrodho paribbÃjako UdumbarikÃya paribbÃjakÃrÃme paÂivasati mahatiyà paribbÃjaka-parisÃya saddhiæ tiæsa-mattehi paribbÃjaka-satehi. Atha kho SandhÃno gahapati divÃdivass' eva RÃjagahà nikkhami Bhagavantaæ dassanÃya. Atha kho SandhÃnassa gahapatissa etad ahosi: `AkÃlo kho tÃva Bhagavantaæ dassanÃya, patisallÅno BhagavÃ, manobhÃvanÅyÃnam pi bhikkhÆnaæ asamayo dassanÃya, patisallÅnà mano-bhÃvanÅyà bhikkhÆ; yan nÆnÃhaæ yena UdumbarikÃya paribbÃjakÃrÃmo yena Nigrodho paribbÃjako ten' upasaækameyyan ti.' Atha kho SandhÃno gahapati yena UdumbarikÃya paribbÃjakÃrÃmo yena Nigrodho paribbÃjako ten' upasaækami. 2. Tena kho pana samayena Nigrodho paribbÃjako mahatiyà paribbÃjaka-parisÃya saddhiæ nisinno hoti unnÃdiniyà uccÃsadda-mahÃsaddÃya aneka-vihitaæ tiracchÃnakathaæ kathentiyà -- seyyathÅdaæ rÃja-kathaæ corakathaæ mahÃmatta-kathaæ senÃ-kathaæ bhaya-kathaæ yuddha-kathaæ anna-kathaæ pÃna-kathaæ vattha-kathaæ sayana-kathaæ mÃlÃ-kathaæ gandha-kathaæ ¤Ãti-kathaæ yÃna-kathaæ gÃma-kathaæ nigama-kathaæ nagarakathaæ janapada-kathaæ itthi-kathaæ purisa-kathaæ sÆra-kathaæ visikhÃ-kathaæ kumbaÂÂhÃna-kathaæ pubbapeta-kathaæ nÃnatta-kathaæ lokakkhÃyikaæ kathaæ {samudda-kkhÃyikaæ} kathaæ iti-bhavÃbhava-kathaæ iti vÃ. #<[page 037]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ 3. Addasà kho Nigrodho paribbÃjako SandhÃnaæ gahapatiæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvà sakaæ parisaæ saïÂhÃpesi: `Appa-saddà bhonto hontu, mà bhonto saddam akattha, ayaæ Samaïassa Gotamassa sÃvako Ãgacchati SandhÃno gahapati. YÃvatà kho pana Samaïassa Gotamassa sÃvakà gihÅ odÃta-vasanà RÃjagahe paÂivasanti, ayaæ tesaæ a¤¤ataro SandhÃno gahapati. Appasadda-kÃmà kho pan' ete Ãyasmanto, appasadda-vinÅtà appasaddassa vaïïavÃdino, app eva nÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaækamitabbaæ ma¤¤eyyÃti.' Evaæ vutte te paribbÃjakà tuïhÅ ahesuæ. 4. Atha kho SandhÃno gahapati yena Nigrodho paribbÃjako ten' upasaækami, upasaækamitvà Nigrodhena paribbÃjakena saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho SandhÃno gahapati Nigrodhaæ paribbÃjakaæ etad avoca: `A¤¤athà kho ime bhonto a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà saÇgamma samÃgamma unnÃdino uccÃsadda-mahÃsaddà aneka-vihitaæ tiracchÃna-kathaæ kathentà viharanti -- seyyathÅdaæ rÃja-kathaæ #<[page 038]># %<38 UDUMBARIKA-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxv. 4.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . {iti-} bhavÃbhavakathaæ iti vÃ. A¤¤athà ca pana so Bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevati, appasaddÃni appa-nigghosÃni vijana-vÃtÃni manussa-{rÃhaseyyakÃni} patisallÃna-sÃruppÃnÅti.' 5. Evaæ vutte Nigrodho paribbÃjako SandhÃnaæ gahapatiæ etad avoca: `Yagghe gahapati jÃneyyÃsi kena Samaïo Gotamo saddhiæ sallapati? kena sÃkacchaæ samÃpajjati?kena pa¤¤Ã-veyyattiyaæ Ãpajjati? Su¤¤ÃgÃra-hatà Samaïassa Gotamassa pa¤¤Ã, aparisÃvacaro Samaïo Gotamo, nÃlaæ sallÃpÃya, so antamantÃn' eva sevati. Seyyathà pi nÃma gokÃïà pariyanta-cÃrinÅ antamantÃn' eva sevati, evam eva su¤¤ÃgÃra-hatà Samaïassa Gotamassa pa¤¤Ã, aparisÃvacaro Samaïo Gotamo, nÃlaæ sallÃpÃya, so antamantÃn' eva sevati. IÇgha gahapati, Samaïo Gotamo imaæ parisaæ Ãgaccheyya, eka-pa¤hen' eva naæ saæsÃdeyyÃma, tuccha-kumbhi va naæ ma¤¤e orodheyyÃmÃti.' 6. Assosi kho Bhagavà dibbÃya sota-dhÃtuyà visuddhÃya atikkanta-mÃnusikÃya SandhÃnassa gahapatissa Nigrodhena paribbÃjakena saddhiæ imaæ kathÃ-sallÃpaæ. Atha kho Bhagavà Gijjha-kÆÂà pabbatÃ-orohitvà yena SumÃgadhÃya tÅre Mora-nivÃpo ten' upasaækami, #<[page 039]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ upasaækamitvà SumÃgadhÃya tÅre Mora-nivÃpe abbhokÃse caÇkami. Addasà kho Nigrodho paribbÃjako Bhagavantaæ SumÃgadhÃya {tÅre} Mora-nivÃpe abbhokÃse caÇkamantaæ, disvà sakaæ parisaæ {saïÂhÃpesi}: `Appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddam akattha. Ayaæ Samaïo Gotamo SumÃgadhÃya tÅre Mora-nivÃpe abbhokÃse caÇkamati. Appasadda-kÃmo kho pana so ÃyasmÃ, appasaddassa vaïïa-vÃdÅ, app eva nÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaækamitabbaæ ma¤¤eyya. Sace Samaïo Gotamo imaæ parisaæ Ãgaccheyya, imaæ taæ pa¤haæ puccheyyÃma -- Ko nÃma so bhante Bhagavato dhammo yena Bhagavà sÃvake vineti, yena Bhagavatà sÃvakà vinÅtà assÃsa-ppattà paÂijÃnanti ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyan ti?' Evaæ vutte te paribbÃjakà {tuïhÅ} ahesuæ. 7. Atha kho Bhagavà yena Nigrodho paribbÃjako ten' upasaækami. Atha kho Nigrodho paribbÃjako Bhagavantaæ etad avoca: `Etu kho bhante BhagavÃ, sÃgataæ bhante Bhagavato, cirassaæ kho bhante Bhagavà imaæ pariyÃyam akÃsi yadidaæ idh' ÃgamanÃya, nisÅdatu bhante BhagavÃ, idam Ãsanaæ pa¤¤attan ti.' NisÅdi Bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Nigrodho pi kho paribbÃjako a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Nigrodhaæ paribbÃjakaæ Bhagavà etad avoca: `KÃya nu 'ttha Nigrodha etarahi kathÃya sannisinnÃ, kà ca pana vo antarÃ-kathà vippakatà ti?' Evaæ vutte Nigrodho paribbÃjako Bhagavantaæ etad avoca: `Idha mayaæ bhante addasÃma Bhagavantaæ SumÃgadhÃya tÅre Mora-nivÃpe abbhokÃse caÇkamantaæ, disvà evaæ avocumhÃ: #<[page 040]># %<40 UDUMBARIKA-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxv. 7.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ "Sace Samaïo Gotamo imaæ parisaæ Ãgaccheyya, imaæ taæ pa¤haæ puccheyyÃma -Ko nÃma so bhante Bhagavato dhammo yena Bhagavà sÃvakà vineti, yena Bhagavatà sÃvakà vinÅtà assÃsa-ppattà paÂijÃnanti ajjhÃsayam Ãdi-brahmacariyan ti?" Ayaæ kho no bhante antarÃ-kathà vippakatà atha Bhagavà anuppatto ti.' `DujjÃnaæ kho etaæ Nigrodha tayà a¤¤a-diÂÂhikena {a¤¤a}-khantikena a¤¤a-rucikena a¤¤atr' Ãyogena a¤¤atr' Ãcariyakena yenÃhaæ sÃvake vinemi, yena mayà sÃvakà vinÅtà assÃsa-ppattà paÂijÃnanti ajjhÃsayaæ Ãdi-brahmacariyaæ. IÇgha tvaæ maæ Nigrodha sake Ãcariyake adhijegucche pa¤haæ puccha -- Kathaæ sante nu kho bhante tapo-jigucchà paripuïïà hoti, kathaæ aparipuïïà ti?' Evaæ vutte te paribbÃjakà unnÃdino uccÃsadda-mahÃsaddà ahesuæ, `Acchariyaæ vata bho abbhutaæ vata bho Samaïassa Gotamassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ, yatra-hi nÃma saka-vÃdaæ Âhapessati, para-vÃdena pavÃressatÅti.' 8. Atha kho Nigrodho paribbÃjako te paribbÃjake appasadde katvÃ, Bhagavantaæ etad avoca: `Mayaæ kho bhante tapo-jigucchÃ-vÃdà tapo-jigucchÃsÃrà tapo-jigucchÃ-allÅnà viharÃma. Kathaæ sante nu kho bhante tapo-jigucchà paripuïïà hoti, kathaæ aparipuïïà ti?' `Idha Nigrodha tapassÅ acelako hoti muttÃcÃro hatthÃpalekhano, na-ehi-bhadantiko na-tiÂÂha-bhadantiko, nÃbhihaÂaæ na uddissa-kataæ na nimantanaæ sÃdiyati. #<[page 041]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ So na kumbhi-mukhà paÂigaïhÃti, na kalopi-mukhà paÂigaïhÃti, na eÊakam-antaraæ, na udukkhalam-antaraæ, na daï¬am-antaraæ, na musalam-antaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantara-gatÃya, na saækittisu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬a-saï¬a-cÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko, sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko. EkissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhi pi dattÅhi yÃpeti, sattahi pi dattÅhi yÃpeti. EkÃhikam pi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÅhikam pi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikam pi {ÃhÃraæ} ÃhÃreti -- iti evarÆpam addhamÃsikam pi pariyÃya-bhatta-bhojanÃnuyogam anuyutto viharati. So sÃka-bhakkho và hoti, sÃmÃka-bhakkho và hoti, nÅvÃrabhakkho và hoti, daddula-bhakkho và hoti, haÂa-bhakkho và hoti, kaïa-bhakkho và hoti, ÃcÃma-bhakkho và hoti, pi¤¤Ãka-bhakkho và hoti, tiïa-bhakkho và hoti, gomayabhakkho và hoti, vana-mÆla-phalÃhÃro yÃpeti, pavattaphala-bhojÅ. So sÃïÃni pi dhÃreti, masÃïÃni pi dhÃreti, chava-dussÃni pi dhÃreti, paæsu-kÆlÃni pi dhÃreti, {tirÅÂÃni} pi dhÃreti, ajinÃni pi dhÃreti, ajina-kkhipam pi dhÃreti, kusa-cÅram pi dhÃreti, vÃka-cÅram pi dhÃreti, phalaka-cÅram pi dhÃreti, kesa-kambalam pi dhÃreti, vÃla-kambalam pi dhÃreti, uluka-pakkhikam pi dhÃreti. Kesa-massu-locako pi hoti kesa-massu-locanÃnuyogam anuyutto, #<[page 042]># %<42 UDUMBARIKA-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxv. 8.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ubbhaÂÂhako pi hoti Ãsana-paÂikkhitto, ukkuÂiko pi hoti ukkuÂika-ppadhÃnam anuyutto, kaïÂakapassayiko pi hoti, kaïÂaka-passaye seyyaæ kappeti, phalakaseyyam pi kappeti, thaï¬ila-seyyam pi kappeti, eka-passayiko pi hoti rajojalla-dharo, abbhokÃsiko pi hoti yathÃsanthatiko, vekaÂiko pi hoti vikaÂa-bhojanÃnuyogam anuyutto, ÃpÃnako pi hoti ÃpÃnakattam anuyutto, sÃya-tatiyakam pi udak-orohanÃnuyogaæ anuyutto viharati. Taæ kim ma¤¤asi Nigrodha? Yadi evaæ sante tapo-jigucchà paripuïïa và hoti aparipuïïà và ti?' `Addhà kho bhante evaæ sante tapo-jigucchà paripuïïà hoti no aparipuïïà ti.' `Evaæ paripuïïÃya pi kho ahaæ Nigrodha tapo-jigucchÃya aneka-vihite upakkilese vadÃmÅti.' 9. `YathÃ-kathaæ pana bhante Bhagavà evaæ-paripuïïÃya tapo-jigucchÃya aneka-vihite upakkilese vadatÅti?' `Idha Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà attamano hoti paripuïïa-saækappo. Yam pi kho Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà attamano hoti paripuïïa-saækappo, ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà attÃn-ukkaæseti paraæ vambheti. Yam pi Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà attÃnukkaæseti, paraæ vambheti, ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà majjati mucchati pamÃdam Ãpajjati. Yam pi Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà majjati mucchati pamÃdam Ãpajjati, #<[page 043]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. 10. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbha-sakkÃra-silokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha-sakkÃra-silokena attamano hoti paripuïïa-saækappo. Yam pi Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà lÃbha-sakkÃra-silokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbha-sakkÃra-silokena attamano hoti paripuïïasaækappo, ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbha-sakkÃra-silokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha-sakkÃra-silokena attÃn-ukkaæseti paraæ vambheti. Yam pi Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà lÃbha-sakkÃra-silokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbha-sakkÃra-silokena attÃn-ukkaæseti paraæ vambheti, ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbha-sakkÃra-silokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha-sakkÃra-silokena majjati mucchati pamÃdam Ãpajjati. Yam pi Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà lÃbha-sakkÃra-silokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbha-sakkÃra-silokena majjati mucchati pamÃdam Ãpajjati, ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati, bhojanesu vodÃsaæ Ãpajjati -- "Idaæ me khamati, idam me na-kkhamatÅti." So yaæ hi kho 'ssa na-kkhamati taæ sÃpekho pajahati, yaæ pan' assa khamati taæ gathito mucchito ajjhÃpanno anÃdÅnava-{dassÃvÅ} anissaraïa-pa¤¤o paribhu¤jati . . . pe . . . Ayam pi kho Nigrodha upakkileso hoti. #<[page 044]># %<44 UDUMBARIKA-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxv. 10.>% `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati lÃbha-sakkÃra-siloka-nikanti-hetu -- "Sakkarissanti maæ rÃjÃno rÃja-mahÃmattà khattiyà brÃhmaïà gahapatikà titthiyà ti." Ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. 11. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ a¤¤ataraæ Samaïaæ và BrÃhmaïaæ và apasÃdetà hoti: "Kiæ panÃyaæ bahulÃjÅvo sabbaæ sambhakkheti? SeyyathÅdaæ, mÆla-bÅjaæ khandha-bÅjaæ phalu-bÅjaæ agga-bÅjaæ bÅjabÅjaæ eva pa¤camaæ, asani-vicakkaæ danta-kÆÂaæ samaïappavÃdenÃti" . . . pe . . . Ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ passati a¤¤ataraæ Samaïaæ và BrÃhmaïaæ và kulesu sakkariyamÃnaæ garukariyamÃnaæ mÃniyamÃnaæ pÆjiyamÃnaæ. Disvà tassa evaæ hoti -- "Imam hi nÃma bahulÃjÅvaæ kulesu sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, maæ pana tapassiæ lÆkhÃjÅviæ kulesu na sakkaronti na garukaronti na mÃnenti na pÆjentÅti." Iti so issÃ-macchariyaæ kulesu uppÃdetà hoti . . . pe . . . Ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ ÃpÃthaka-{nisÃdÅ} hoti. Yam pi kho Nigrodha tapassÅ ÃpÃthaka-{nisÃdÅ} hoti, ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ attÃnaæ adassayamÃno kulesu carati -- "Idam pi me tapasmiæ, idam pi me tapasmin ti" . . . pe . . . Ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. #<[page 045]># %% `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ ki¤cid eva paÂicchannaæ sevati. So "Khamati te idan ti?" puÂÂho samÃno, akkhamamÃnaæ Ãha "KhamatÅti," khamamÃnaæ Ãha "Na-kkhamatÅti." Iti so sampajÃna-musà bhÃsità hoti . . . pe . . . Ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. 12. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ TathÃgatassa và TathÃgata-sÃvakassa và dhammaæ desentassa santaæ yeva pariyÃyaæ anu¤¤eyyaæ nÃnujÃnÃti. Ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ kodhano hoti upanÃhÅ. Yam pi Nigrodha tapassÅ kodhano hoti upanÃhÅ, ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ makkhÅ hoti palÃsÅ, issukÅ hoti maccharÅ, saÂho hoti mÃyÃvÅ, thaddho hoti atimÃnÅ, pÃpiccho hoti pÃpakÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato, micchÃ-diÂÂhiko hoti anta-gÃhikÃya diÂÂhiyà samannÃgato, sandiÂÂhi-parÃmÃsÅ hoti ÃdhÃna-gÃhÅ duppaÂinissaggÅ. 8 Yam pi kho Nigrodha tapassÅ sandiÂÂhi-{parÃmÃsÅ} hoti ÃdhÃna-gÃhÅ duppaÂinissaggÅ, ayam pi kho Nigrodha tapassino upakkileso hoti. `Taæ kiæ ma¤¤asi Nigrodha? Yadi 'me tapo-jigucchà upakkilesà và anupakkilesà và ti?' `Addhà kho ime bhante tapo-jigucchà upakkilesà no anupakkilesÃ. èhÃnaæ kho pan' etaæ bhante vijjati, yaæ idh' ekacco tapassÅ sabbeh' eva imehi upakkilesehi samannÃgato assa, ko pana vÃdo a¤¤atar-a¤¤atarenÃti?' 13. `Idha Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà na attamano hoti na paripuïïa-saækappo. Yam pi Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà na attamano hoti na paripuïïa-saækappo, #<[page 046]># %<46 UDUMBARIKA-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxv. 13.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà na attÃn-ukkaæseti, na paraæ vambheti . . . pe . . . Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà na majjati na mucchati na pamÃdam Ãpajjati . . . pe . . . Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbha-sakkÃra-silokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha-sakkÃra-silokena na attamano hoti na paripuïïasaækappo. Yam pi Nigrodha tapassÅ . . . pe . . . Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbha-sakkÃra-silokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha-sakkÃra-silokena na attÃn-ukkaæseti na paraæ vambheti. Yam pi Nigrodha tapassÅ . . . pe . . . evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbha-sakkÃra-silokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha-sakkÃra-silokena na majjati na mucchati na pamÃdam Ãpajjati. Yam pi Nigrodha tapassÅ . . . pe . . . evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati, bhojanesu na vodÃsaæ Ãpajjati -- "Idaæ me khamati, idaæ me na-kkhamatÅti." So yaæ hi kho 'ssa na-kkhamati taæ anapekho pajahati, yaæ pan' assa khamati taæ agathito amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnava-dassÃvÅ nissaraïa-pa¤¤o paribhu¤jati. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ tapaæ samÃdiyati. 4 Na so "LÃbha-sakkÃra-siloka-nikanti-hetu sakkarissanti maæ rÃjÃno rÃja-mahÃmattà khattiyà {brÃhmaïÃ} gahapatikà titthiyà ti." Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. 14. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ a¤¤ataraæ Samaïaæ và BrÃhmaïam và na apasÃdetà hoti: "Kim panÃyaæ bahulÃjÅvo sabbaæ sambhakkheti? #<[page 047]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ SeyyathÅdaæ, mÆlabÅjaæ khandha-bÅjaæ phalu-bÅjaæ agga-bÅjaæ bÅja-bÅjaæ eva pa¤camaæ asani-vicakkaæ danta-kÆÂaæ samaïa-ppavÃdenÃti." Evaæ so tasmiæ {ÂhÃne} parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ passati a¤¤ataraæ Samaïaæ và BrÃhmaïaæ và kulesu sakkariyamÃnaæ garukariyamÃnaæ mÃniyamÃnaæ pÆjiyamÃnaæ. Tassa na evaæ hoti -- "Imaæ hi nÃma bahulÃjÅvaæ kulesu sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, maæ pana tapassiæ lÆkhÃjÅviæ kulesu na sakkaronti na garukaronti na mÃnenti na pÆjentÅti." Iti so issÃ-macchariyaæ kulesu na uppÃdetà hoti. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ ÃpÃthaka-{nisÃdi} hoti. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ na attÃnaæ adassayamÃno kulesu carati -- "Idam pi me tapasmiæ, idam pi me tapasmin ti." Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ na ki¤cid eva paÂicchannaæ sevati. So "Khamati te idan ti?" puÂÂho samÃno, akkhamamÃnaæ Ãha "Na-kkhamatÅti," khamamÃnaæ Ãha "KhamatÅti." Iti so sampajÃna-musà na bhÃsità hoti. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. 15. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ TathÃgatassa và TathÃgata-sÃvakassa và dhammaæ desentassa santaæ yeva pariyÃyaæ anu¤¤eyyaæ anujÃnÃti. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ akodhano hoti anupanÃhÅ. Yam pi Nigrodha tapassÅ akodhano hoti anupanÃhÅ, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Puna ca paraæ Nigrodha tapassÅ amakkhÅ hoti apalÃsÅ anissukÅ hoti amaccharÅ, asaÂho hoti amÃyÃvÅ, athaddo hoti {anatimÃnÅ}, #<[page 048]># %<48 UDUMBARIKA-SýHANADA-SUTTANTA [D. xxv. 15.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ na pÃpiccho hoti na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato, na micchÃ-diÂÂhiko hoti ananta-ggÃhikÃya diÂÂhiyà samannÃgato, asandiÂÂhi-parÃmÃsÅ hoti anÃdhÃna-gÃhÅ suppaÂinissaggÅ. Yam pi Nigrodha tapassÅ asandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti anÃdhÃna-gÃhÅ suppaÂinissaggÅ, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. `Taæ kiæ ma¤¤asi Nigrodha? Yadi evaæ sante tapojigucchà parisuddhà hoti aparisuddhà và ti?' `Addhà kho bhante evam sante tapo-jigucchà parisuddhà hoti no aparisuddhÃ, agga-ppattà ca sÃra-ppattà cÃti.' `Na kho Nigrodha ettÃvatà tapo-jigucchà agga-ppattà và hoti sÃra-ppattà vÃ, api ca kho papaÂika-pattà hotÅti.' 16. `KittÃvatà pana bhante tapo-jigucchà agga-ppattà ca hoti sÃra-ppattà ca? SÃdhu me bhante Bhagavà tÃpojigucchÃya aggaæ yeva pÃpetu sÃraæ yeva pÃpetÆti.' `Idha Nigrodha tapassÅ cÃtu-yÃma-saævara-saævuto hoti. Katha¤ ca Nigrodha tapassÅ cÃtu-yÃma-saævarasaævuto hoti? Idha Nigrodha tapassÅ na pÃïam atipÃpeti, na pÃïam atipÃtayati, na pÃïam atipÃtayato samanu¤¤o hoti; #<[page 049]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ na adinnaæ Ãdiyati, na adinnaæ ÃdiyÃpeti, na adinnaæ Ãdiyato samanu¤¤o hoti; na musà bhaïati, na musà bhaïÃpeti, na musà bhaïato samanu¤¤o hoti; na bhÃvitam Ãsiæsati, na bhÃvitam ÃsiæsÃpeti, na bhÃvitam Ãsiæsato samanu¤¤o hoti. Evaæ kho Nigrodha tapassÅ cÃtuyÃma-saævara-saævuto hoti. Yato kho Nigrodha tapassÅ evaæ cÃtu-yÃma-saævara-saævuto hoti, adu¤ c' assa hoti tapassitÃya, so abhiharati no hÅnÃy' Ãvattati. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati, ara¤¤aæ rukkha-mÆlaæ pabbataæ kandaraæ giri-guhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃla-pu¤jaæ. So pacchÃ-bhattaæ piï¬apÃta-paÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti; vyÃpÃda-dosaæ pahÃya avyÃpanna-citto viharati, sabba-pÃïabhÆta-hitÃnukampÅ vyÃpÃda-padosà cittaæ parisodheti; thÅna-middhaæ pahÃya vigata-thÅna-middho viharati, Ãloka-sa¤¤Å sato sampajÃno thÅna-middhà cittaæ parisodheti; uddhacca-kukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati, ajjhattaæ vÆpasanta-citto uddhacca-kukkuccà cittaæ parisodheti; vicikicchaæ pahÃya tiïïa-vicikiccho viharati, {akathaækathÅ} kusalesu dhammesu vicikicchÃya cittaæ parisodheti. 17. `So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅ-karaïe mettÃ-sahagatena cetasà ekaæ disam pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddham adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃ-sahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. #<[page 050]># %<50 UDUMBARIKA-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxv. 17.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ KaruïÃ-sahagatena cetasà . . . muditÃ-sahagatena cetasà . . . upekhÃ-sahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tatha catutthaæ. Iti uddham adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekhÃ-sahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. Taæ kiæ ma¤¤asi Nigrodha? Yadi evaæ sante tapo-jigucchà parisuddhà và hoti aparisuddhà va ti?' `Addhà kho bhante evaæ sante tapo-jigucchà parisuddhà hoti no aparisuddhÃ, aggappattà ca {sÃra-ppattÃ} cÃti.' `Na kho Nigrodha ettÃvatà tapo-jigucchà aggappattà và hoti sÃrappattà vÃ, api ca kho taca-ppattà hotÅti.' 18. `KittÃvatà pana bhante tapo-jigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca? SÃdhu me bhante Bhagavà tapojigucchÃya aggaæ yeva pÃpetu sÃraæ yeva pÃpetÆti.' `Idha Nigrodha tapassÅ cÃtu-yÃma-saævara-saævuto hoti. Katha¤ ca . . . pe . . . evaæ kho Nigrodha tapassÅ cÃtuyÃma-saævara-saævuto hoti. Yato ca kho Nigrodha tapassÅ cÃtu-yÃma-saævara-saævuto hoti, adu¤ c 'assa hoti tapassitÃya, so abhiharati no hÅnÃy' Ãvattati. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati . . . pe . . . So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅ-karaïe mettÃsahagatena cetasà . . . pharitvà viharati. . . . So anekavihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekam pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim pi jÃtiyo tiæsam pi jÃtiyo cattÃrÅsam pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam pi jÃtiyo jÃti-satam pi jÃtisahassam pi jÃti-sata-sahassam pi, #<[page 051]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂa-kappe aneke pi saævaÂÂa-vivaÂÂakappe -- "Amutr' Ãsiæ evaæ-nÃmo evaæ-gotto evaæ-vaïïo evam-ÃhÃro evaæ-sukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. Tatra p' Ãsiæ evaæ-nÃmo evaæ-gotto evaæ-vaïïo evam-ÃhÃro evaæsukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyu-pariyanto. So tato cuto idhÆpapanno ti" iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ aneka-vihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati. `Taæ kiæ ma¤¤asi Nigrodha? Yadi evaæ sante tapojigucchà parisuddhà và hoti aparisuddhà và ti?' `Addhà kho pana bhante evaæ sante tapo-jigucchà parisuddhà hoti no aparisuddhÃ, aggappattà ca sÃrappattà cÃti?' `Na kho Nigrodha ettÃvatà tapo-jigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca, api ca kho pheggu-ppattà hotÅti.' 19. `KittÃvatà pana bhante tapo-jigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattÃ? SÃdhu me bhante Bhagavà tapo-jigucchÃya aggaæ yeva pÃpetu sÃraæ yeva pÃpetÆti.' `Idha Nigrodha tapassÅ cÃtu-yÃma-saævara-saævuto hoti. Katha¤ ca . . . pe . . . evaæ kho Nigrodha tapassÅ cÃtu-yÃma-saævara-saævuto hoti. Yato kho Nigrodha tapassÅ evaæ cÃtu-yÃma-saævara-saævuto hoti, adu¤ c' assa hoti tapassitÃya, so abhiharati no hÅnÃy' Ãvattati. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati . . . pe . . . So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅ-karaïe mettÃ-sahagatena cetasà . . . pe . . . paÂhamaæ vitthÃretabbaæ . . . upekhÃ-sahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. So aneka-vihitaæ pubbe nivÃsaæ {anussarati}, seyyathÅdaæ ekam pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo . . . pe . . . Iti sÃkÃraæ sauddesaæ aneka-vihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati. #<[page 052]># %<52 UDUMBARIKA-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxv. 19.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ So dibbena cakkhunà visuddhena atikkanta-mÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃ-kammÆpage satte pajÃnÃti -- "Ime vata bhonto sattà kÃya-duccaritena samannÃgatà vacÅ-duccaritena samannÃgatà mano-duccaritena samannÃgatÃ, ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃ-diÂÂhikà micchÃdiÂÂhi-kammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà paraæ maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃya-sucaritena samannÃgatà vacÅ-sucaritena samannÃgatà mano-sucaritena samannÃgatà ariyÃnam anupavÃdakà sammÃ-diÂÂhikà {sammÃ-diÂÂhi}-kammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà paraæ maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ti." Iti dibbena cakkhunà visuddhena attikkanta-mÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃ-kammÆpage satte pajÃnÃti. `Taæ kiæ ma¤¤asi Nigrodha? Yadi evaæ sante tapojigucchà parisuddhà và hoti aparisuddhà và ti?' `Addhà kho bhante evaæ sante tapo-jigucchà parisuddhà hoti no aparisuddhà aggappattà ca sÃrappattà cÃti.' `EttÃvatà Nigrodha tapo-jigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca. Iti kho Nigrodha yaæ maæ tvaæ abhÃsi "Ko nÃma so bhante Bhagavato dhammo yena Bhagavà sÃvake vineti, yena Bhagavatà sÃvakà vinÅtà assÃsapattà paÂijÃnanti ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyan ti?" iti kho taæ Nigrodha ÂhÃnaæ uttaritara¤ ca païÅtatara¤ ca yenÃhaæ sÃvake vinemi, yena mayà sÃvakà vinÅtà assÃsapattà paÂijÃnanti ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyan ti.' Evaæ vutte te paribbÃjakà unnÃdino uccÃsadda-mahÃsaddà ahesuæ `Ettha mayaæ anassÃma sÃcariyakÃ, na mayaæ ito bhiyyo uttaritaraæ pajÃnÃmÃti.' #<[page 053]># %% 20. Yadà a¤¤Ãsi SandhÃno gahapati -- `A¤¤adatthu kho dÃn' ime a¤¤a-{titthiyÃ} paribbÃjakà Bhagavato bhÃsitaæ sussÆsanti, sotaæ odahanti, a¤¤Ã-cittam upaÂÂhapentÅti', atha Nigrodhaæ paribbÃjakaæ etad avoca: `Iti kho bhante Nigrodha yaæ maæ tvaæ avacÃsi, "Yagghe gahapati jÃneyyÃsi kena Samaïo Gotamo saddhiæ sallapati? kena sÃkacchaæ samÃpajjati?kena pa¤¤Ã-veyyattiyaæ Ãpajjati? Su¤¤ÃgÃra-hatà Samaïassa Gotamassa pa¤¤Ã, aparisÃvacaro Samaïo Gotamo, nÃlaæ sallÃpÃya, so antamantÃn' eva sevati. Seyyathà pi nÃma go-kÃïà pariyanta-cÃrinÅ antamantÃn' eva sevati, evam eva su¤¤ÃgÃra-hatà Samaïassa Gotamassa pa¤¤Ã, aparisÃvacaro Samaïo Gotamo, nÃlaæ sallÃpÃya, so antamantÃn eva sevati. IÇgha gahapati Samaïo Gotamo imaæ parisaæ Ãgaccheyya, eka-pa¤hen' eva naæ saæsÃdeyyÃma, tucchakumbhi va naæ ma¤¤e orodheyyÃmÃti." Ayaæ kho so bhante Bhagavà arahaæ SammÃ-Sambuddho idhÃnuppatto, aparisÃvacaraæ pana naæ karotha, go-kÃïaæ pariyantacÃriniæ karotha, eka-pa¤hen' eva naæ saæsÃdetha, tucchakumbhi va naæ ma¤¤e orodethÃti.' Evaæ vutte Nigrodho paribbÃjako tuïhÅ-bhÆto maÇkubhÆto patta-kkhandho adhomukho pajjhÃyanto appaÂibhÃno nisÅdi. 21. Atha kho Bhagavà Nigrodhaæ paribbÃjakaæ tuïhÅbhÆtaæ maÇku-bhÆtaæ patta-kkhandhaæ adhomukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂibhÃnaæ viditvà Nigrodhaæ paribbÃjakaæ etad avoca: `Saccaæ Nigrodha bhÃsità te esà vÃcà ti?' #<[page 054]># %<54 UDUMBARIKA-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxv. 21.>% `Saccaæ bhante bhÃsità me esà vÃcà yathÃ-bÃlena yathÃmÆÊhena yathÃ-akusalenÃti.' `Taæ kiæ ma¤¤asi Nigrodha? Kin ti te sutaæ paribbÃjakÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ Ãcariya-pacariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ -- "Ye te ahesuæ atÅtam addhÃnaæ arahanto SammÃ-SambuddhÃ, evaæ su te Bhagavanto saÇgamma samÃgamma unnÃdino uccÃsadda-mahÃsaddà aneka-vihitaæ tiracchÃna-kathaæ anuyuttà vihariæsu, seyyathÅdaæ rÃja-kathaæ cora-kathaæ . . . pe . . . {iti-} bhavÃbhava-kathaæ iti vÃ, seyyathà pi tvaæ etarahi sÃcariyako? udÃhu evaæ su te Bhagavanto ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti appa-saddÃni appa-nigghosÃni vijana-vÃtÃni manussa-rÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni seyyathà pÃham etarahÅti?"' `Sutaæ me taæ bhante paribbÃjakÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ Ãcariya-pÃcariyÃnam bhÃsamÃnÃnaæ -- "Ye te ahesuæ atÅtam addhÃnaæ arahanto SammÃ-SambuddhÃ, nÃssu te Bhagavanto saÇgamma samÃgamma unnÃdino uccÃsadda-mahÃsaddà aneka-vihitaæ tiracchÃna-kathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ rÃja-kathaæ . . . pe . . . {iti-} bhavÃbhava-kathaæ iti vÃ, seyyathà pÃham etarahi sÃcariyako, evaæ su te Bhagavanto ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti appa-saddÃni appa-nigghosÃni vijana-vÃtÃni manussa-rÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni seyyathà pi Bhagavà etarahÅti."' `Tassa te Nigrodha vi¤¤ussa sato mahallakassa na etad ahosi: "Buddho so Bhagavà bodhÃya dhammaæ deseti, danto so Bhagavà damathÃya dhammaæ deseti, santo so Bhagavà samathÃya dhammaæ deseti, tiïïo so Bhagavà taraïÃya dhammaæ deseti, #<[page 055]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ parinibbuto so Bhagavà parinibbÃnÃya dhammaæ desetÅti.' 22. Evaæ vutte Nigrodho paribbÃjako Bhagavantaæ etad avoca: `Accayo maæ bhante accagamà yathÃ-bÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathÃ-akusalaæ, so 'haæ Bhagavantaæ evaæ avacÃsiæ. Tassa me bhante Bhagavà accayaæ accayato paÂigaïhÃtu Ãyatiæ saævarÃyÃti.' `Taggha taæ Nigrodha accayo accagamà yathÃ-bÃlaæ yathÃ-mÆÊhaæ yathÃ-akusalaæ, yaæ maæ tvaæ evaæ avacÃsi, yato ca kho tvaæ Nigrodha accayaæ accayato disvà yathÃ-kammaæ paÂikarosi, tan te mayaæ paÂigaïhÃma. Vuddhi h' esà Nigrodha Ariyassa vinaye, yo accayaæ accayato disvà yathÃ-dhammaæ paÂikaroti, Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjati. Ahaæ kho pana Nigrodha evaæ vadÃmi: "Etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ uju-jÃtiko, aham anusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yass' atthÃya kula-puttà sammad eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tad-anuttaraæ brahmacariyaæ pariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati satta vassÃni. TiÂÂhantu Nigrodha satta vassÃni. Etu vi¤¤Æ puriso asatho amÃyÃvÅ uju-jÃtiko, aham anusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yass' atthÃya kula-puttà sammad eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tad-anuttaraæ brahmacariyaæ pariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati cha vassÃni, pa¤ca vassÃni, cattÃri vassÃni, tÅïi vassÃni, dve vassÃni, ekaæ vassaæ . . . pe . . . upasampajja viharissati satta mÃsÃni . . . pe . . . viharissati cha mÃsÃni, pa¤ca mÃsÃni, #<[page 056]># %<56 UDUMBARIKA-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxv. 22.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ cattÃri mÃsÃni, tÅïi mÃsÃni, dve mÃsÃni, ekaæ mÃsaæ, addha-mÃsaæ. TiÂÂhatu Nigrodha adda-mÃso. Etu vi¤¤Æ puriso asatho amÃyÃvÅ uju-jÃtiko, aham anusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi, yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yass' atthÃya kula-puttà sammad eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tad-anuttaraæ brahmacariyaæ pariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati sattÃhaæ. 23. `Siyà kho pana te Nigrodha evam assa, -- `AntevÃsikamyatà no Samaïo Gotamo evam ÃhÃti,' na kho pan' etaæ Nigrodha evaæ daÂÂhabbaæ, yo eva vo Ãcariyo so eva vo Ãcariyo hotu. Siyà kho pana te Nigrodha evam assa, -- `Uddesà no cÃvetu-kÃmo Samaïo Gotamo evam ÃhÃti,' na kho pan' etaæ Nigrodha evaæ daÂÂhabbaæ, yo eva vo uddeso, so eva vo uddeso hotu. Siyà kho pana te Nigrodha evam assa, -- `ùjÅvà no cÃvetu-kÃmo Samaïo Gotamo evam ÃhÃti,' na kho pan' etaæ Nigrodha evaæ daÂÂhabbaæ, yo eva vo ÃjÅvo so eva vo ÃjÅvo hotu. Siyà kho pana te Nigrodha evam assa, -- `Ye no dhammà akusalà akusala-saækhÃtà sÃcariyakÃnaæ, tesu patiÂÂhÃpetu-kÃmo Samaïo Gotamo evam ÃhÃti,' na kho pan' etaæ Nigrodha evaæ daÂÂhabbaæ, akusalà c' eva vo te dhammà hontu akusala-saækhÃtà sÃcariyakÃnaæ. Siyà kho pana te Nigrodha evam assa, -- `Ye no dhammà kusalÃ-kÆsalasaækhÃtà sÃcariyakÃnaæ, tehi vivicetu-kÃmo Samaïo Gotamo evam ÃhÃti,' na kho pan' etaæ Nigrodha evaæ daÂÂhabbaæ, kusalà c' eva vo te dhammà hontu kusala-saækhÃtà sÃcariyakÃnaæ. Iti kho 'haæ Nigrodha n' eva antevÃsi-kamyatà evaæ vadÃmi, na pi uddesà cÃvetu-kÃmo evaæ vadÃmi, #<[page 057]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ na pi ÃjÅvà cÃvetu-kÃmo evaæ vadÃmi, na pi ye vo dhammà akusalà akusala-saækhÃtà sÃcariyakÃnaæ tesu patiÂÂhÃpetu-kÃmo evaæ vadÃmi, na pi ye vo dhammà kusalà kusala-saækhÃtà sÃcariyakÃnaæ tehi vivecetu-kÃmo evaæ vadÃmi. Santi ca kho Nigrodha akusalà dhammà appahÅnà saækilesikà ponobhavikà saddarà dukkha-vipÃkà Ãyatiæ jÃti-jarÃ-maraïiyÃ, yesÃhaæ pahÃnÃya dhammaæ desemi, {yathÃ}-paÂipannÃnaæ vo saækilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullata¤ ca diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃti.' 24. Evaæ vutte te paribbÃjakà tuïhÅ-bhÆtà {maÇku-bhÆtÃ} patta-kkhandhà adho-mukhà pajjhÃyantà appaÂibhÃnà nisÅdiæsu, yathà taæ MÃrena pariyuÂÂhita-cittÃ. Atha kho Bhagavato etad ahosi: `Sabbe p' ime moghapurisà phuÂÂhà PÃpimatÃ, yatra hi nÃma ekassa pi na evaæ bhavissati -- "Handa mayaæ a¤¤Ãïattham pi Samaïe Gotame brahmacariyaæ carÃma, kiæ karissati sattÃho ti?"' Atha kho Bhagavà UdumbarikÃya paribbÃjakÃrÃme sÅhanÃdaæ naditvÃ, vehÃsaæ abbhuggantvÃ, Gijjha-kÆÂe pabbate paccuÂÂhÃsi. SandhÃno gahapati tÃvad eva RÃjagahaæ pÃvisÅti. Udumbarika-SÅhanÃda-Suttantaæ Dutiyaæ. #<[page 058]># %< 58>% [xxvi. Cakkavatti-SÅhanÃda-Suttanta.] Evam me sutaæ. 1. Ekaæ samayaæ Bhagavà Magadhesu viharati MÃtulÃyaæ. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi `Bhikkhavo ti.' `Bhadante ti' te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad avoca: `Atta-dÅpà bhikkhave viharatha atta-saraïà ana¤¤asaraïÃ, dhamma-dÅpà dhamma-saraïà ana¤¤a-saraïÃ. `Katha¤ ca pana bhikkhave bhikkhu atta-dÅpo viharati atta-saraïo ana¤¤a-saraïo, dhamma-dÅpo dhamma-saraïo ana¤¤a-saraïo? `Idha bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃ, vineyya loke abhijjhÃ-domanassaæ, vedanÃsu . . . pe . . . cittesu . . . dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃ, vineyya loke abhijjhÃ-domanassaæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu atta-dÅpo viharati atta-saraïo ana¤¤a-saraïo, dhammadÅpo dhamma-saraïo ana¤¤a-saraïo. `Gocare bhikkhave caratha sake pettike visaye. Gocare bhikkhave carataæ sake pettike visaye na lacchati MÃro {otÃraæ}, na lacchati MÃro Ãrammaïaæ. KusalÃnaæ bhikkhave dhammÃnaæ samÃdÃna-hetu evam idaæ pu¤¤aæ pava¬¬hatÅti.' #<[page 059]># %% 2. BhÆta-pubbaæ bhikkhave rÃjà DaÊhanemi nÃma ahosi cakkavatti dhammiko dhamma-rÃjà cÃtur-anto vijitÃvÅ janapada-tthÃvariya-ppatto satta-ratana-samannÃgato. Tass' imÃni satta ratanÃni ahesuæ, seyyathÅdaæ cakkaratanaæ, hatthi-ratanaæ, assa-ratanaæ, maïi-ratanaæ, itthi-ratanaæ, gahapati-ratanaæ, pariïÃyaka-ratanam eva sattamaæ. {Paro-} sahassaæ kho pan' assa puttà ahesuæ sÆrà vÅraÇga-rÆpà parasena-ppamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgara-pariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasi. 3. Atha kho bhikkhave rÃjà DaÊhanemi bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassa-satÃnaæ bahunnaæ vassa-sahassÃnaæ accayena a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: `Yadà tvaæ ambho purisa passeyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ, atha me ÃroceyyÃsÅti.' `Evaæ devÃti' kho bhikkhave so puriso ra¤¤o DaÊhanemikassa paccassosi. `Addasà kho bhikkhave so puriso bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassa-satÃnaæ bahunnaæ vassa-sahassÃnaæ accayena dibbaæ cakka-ratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Disvà yena rÃjà DaÊhanemi ten' upasaækami, upasaækamitvà rÃjÃnaæ DaÊhanemiæ etad avoca: `Yagghe deva jÃneyyÃsi dibbaæ te cakka-ratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutan ti?' Atha kho bhikkhave rÃjà DaÊhanemi jeÂÂha-puttaæ kumÃraæ ÃmantÃpetvà etad avoca: `Dibbaæ kira me tÃta kumÃra cakka-ratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Sutaæ kho pana m' etaæ -- "Yassa ra¤¤o cakkavattissa dibbaæ cakka-ratanaæ osakkati ÂhÃnà cavati; na dÃni tena ra¤¤Ã ciraæ jÅvitabbaæ hotÅti." Bhuttà kho pana me mÃnusakà kÃmÃ, #<[page 060]># %<60 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 3.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ samayo dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra imaæ samudda-pariyantaæ paÂhaviæ paÂipajja. Ahaæ pana kesa-massuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmÅti.' Atha kho bhikkhave rÃjà DaÊhanemi jeÂÂha-puttaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvÃ, kesa-massuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni {acchÃdetvÃ}, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. SattÃha-pabbajite kho pana bhikkhave rÃjisimhi dibbaæ cakka-ratanaæ antaradhÃyi. 4. Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso yena rÃjà khattiyo muddhÃvasitto ten' upasaækami, upasaækamitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃvasittaæ etad avoca: `Yagghe deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakka-ratanaæ antarahitan ti?' Atha kho {bhikkhave} rÃjà khattiyo muddhÃvasitto dibbe cakka-ratane antarahite anattamano ahosi, anattamanata¤ ca paÂisaævedesi. So yena ca rÃjisi ten' upasaækami, {upasaækamitvÃ} rÃjisiæ etad avoca: `Yagghe deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakka-ratanaæ antarahitan ti?' Evaæ vutte bhikkhave rÃjisi rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃvasittaæ etad avoca: `Mà kho tvaæ tÃta dibbe cakka-ratane antarahite anattamano ahosi anattamanata¤ ca paÂisaævedesi. Na hi te tÃta dibbaæ cakka-ratanaæ pettikaæ dÃyajjaæ. IÇgha tvaæ tÃta ariye cakkavatti-vatte vattÃhi. èhÃnaæ kho pan' etaæ vijjati yan te ariye cakkavatti-vatte vattamÃnassa tadahu 'posathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa upari-pÃsÃda-vara-gatassa dibbaæ cakkaratanaæ {pÃtu} bhavissati sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃra-paripÆran ti.' #<[page 061]># %% 5. `Katamaæ pan' etaæ deva ariyaæ cakkavatti-vattan ti?' `Tena hi tvaæ tÃta dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhamma-ketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïa-guttiæ saævidahassu anto-janasmiæ bala-kÃyasmiæ khattiyesu anuyuttesu brÃhmaïa-gahapatikesu negama-jÃnapadesu Samaïa-BrÃhmaïesu miga-pakkhÅsu. Mà ca te tÃta vijite adhamma-kÃro pavattittha. Ye ca te tÃta vijite adhanà assu, tesa¤ ca dhanam anuppadajjeyyÃsi. Ye ca te tÃta vijite Samaïa-BrÃhmaïà mada-ppamÃdà paÂiviratà khanti-soracce niviÂÂhà ekam attÃnaæ damenti, ekam attÃnaæ samenti, ekam attÃnam parinibbÃpenti, te kÃlena kÃlaæ upasaækamitvà paripuccheyyÃsi -- "Kiæ bhante kusalaæ kiæ akusalaæ, kiæ sÃvajjam kiæ anavajjaæ. kiæ sevitabbaæ kiæ na sevitabbaæ, kiæ me kayiramÃnaæ dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya assa, kiæ và pana me kayiramÃnaæ dÅgha-rattaæ hitÃya sukhÃya assÃti?" Tesaæ sutvà yaæ akusalaæ taæ abhinivajjeyyÃsi, yaæ kusalaæ taæ samÃdÃya vatteyyÃsi. Idaæ kho tÃta taæ ariyaæ cakkavatti-vattan ti.' `Evaæ devÃti' kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto rÃjisissa paÂissutvà ariye cakkavatti-vatte vatti. Tassa ariye cakkavatti-vatte vattamÃnassa tadahu 'posathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa upari-pÃsÃda-varagatassa dibbaæ cakka-ratanaæ pÃtur ahosi sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃra-paripÆraæ. Disvà ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa etad ahosi: `Sutaæ kho pana me taæ -- "Yassa ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa tadahu 'posathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa upari-pÃsÃda-vara-gatassa dibbaæ cakka-ratanaæ pÃtu bhavati sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃra-paripÆraæ, #<[page 062]># %<62 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 5.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ so hoti cakkavattÅti." Assaæ nu kho ahaæ rÃjà cakkavattÅti.' 6. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto uÂÂhÃy' ÃsanÃ, ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvÃ, vÃmena hatthena bhiækÃraæ gahetvÃ, dakkhiïena hatthena cakkaratanaæ abbhukkiri: `Pavattatu bhavaæ cakka-ratanaæ, abhivijinÃtu bhavaæ cakka-ratanan ti.' Atha kho taæ bhikkhave cakka-ratanaæ puratthimaæ disaæ pavatti, anvad eva rÃjà cakkavatti saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese cakka-ratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatti vÃsaæ upagacchi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaækamitvà evam Ãhaæsu: `Ehi kho MahÃrÃja, sÃgataæ MahÃrÃja, sakan te MahÃrÃja, anusÃsa MahÃrÃjÃti.' RÃjà cakkavatti evam Ãha: `PÃïo na hantabbo. Adinnaæ n' ÃdÃtabbaæ. KÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃ-bhutta¤ ca bhu¤jathÃti.' Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. 7. Atha kho taæ bhikkhave cakka-ratanaæ puratthimaæ samuddaæ ajjhogahetvà {paccuttaritvÃ} dakkhiïaæ disaæ pavatti . . . pe . . . anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakka-ratanaæ dakkhiïaæ samuddaæ ajjhogahetvà paccuttÃritvà pacchimaæ disaæ pavatti . . . pe . . . anuyuttà ahesuæ. #<[page 063]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Atha kho taæ bhikkhave cakka-ratanaæ pacchimaæ samuddaæ ajjhogahetvà paccuttaritvà uttaraæ disaæ pavatti, anvad eva rÃjà cakkavatti saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese cakkaratanaæ {patiÂÂhÃsi}, tattha rÃjà cakkavatti vÃsaæ upagacchi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaækamitvà evam Ãhaæsu: `Ehi kho MahÃrÃja, sÃgataæ MahÃrÃja, sakan te MahÃrÃja, anusÃsa MahÃrÃjÃti.' RÃjà cakkavatti evam Ãha: `PÃïo na hantabbho. Adinnaæ n' ÃdÃtabbaæ. KÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃ-bhutta¤ ca bhu¤jathÃti.' Ye kho pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakka-ratanaæ samudda-pariyantaæ paÂhaviæ abhivijinitvà tam eva rÃjadhÃniæ paccÃgantvà ra¤¤o cakkavattissa antepura-dvÃre attha-karaïapamukhe akkhÃhataæ ma¤¤e aÂÂhÃsi ra¤¤o cakkavattissa antepuraæ upasobhayamÃnaæ. 8. Dutiyo pi kho bhikkhave rÃjà cakkavatti . . . Tatiyo pi kho bhikkhave rÃjà cakkavatti. . . . Catuttho pi kho bhikkhave rÃjà cakkavatti. . . . Pa¤camo pi kho bhikkhave rÃjà cakkavatti. . . . ChaÂÂho pi kho bhikkhave rÃjà cakkavatti. . . . Sattamo pi kho bhikkhave rÃjà cakkavatti bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassa-satÃnaæ bahunnaæ vassa-sahassÃnaæ accayena a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: `Yadà kho tvaæ ambho purisa passeyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ, atha me ÃroceyyÃsÅti.' `Evaæ devÃti' kho bhikkhave so puriso ra¤¤o cakkavattissa paccassosi. Addasà kho bhikkhave so puriso bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassa-satÃnaæ bahunnaæ vassa-sahassÃnaæ accayena dibbaæ cakka-ratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Disvà yena rÃjà cakkavatti ten' upasaækami, upasaækamitvà rÃjÃnaæ cakkavattiæ etad avoca: #<[page 064]># %<64 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 8.>% `Yagghe deva jÃneyyÃsi dibban te cakka-ratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutan ti?' Atha kho bhikkhave rÃjà cakkavatti jeÂÂha-puttaæ kumÃraæ ÃmantÃpetvà etad avoca: `Dibbaæ kira me tÃta kumÃra cakka-ratanaæ osakkitaæ thÃnà cutaæ. Sutaæ kho pana me taæ -- "Yassa ra¤¤o cakkavattissa dibbaæ cakka-ratanaæ osakkati ÂhÃnà cavati, na dÃni tena ra¤¤Ã ciraæ jÅvitabbaæ hotÅti." Bhuttà kho pana me mÃnusakà kÃmÃ, samayo dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra, imaæ samudda-pariyantaæ paÂhaviæ paÂipajja. Ahaæ pana kesa-massuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmÅti.' `Atha kho bhikkhave rÃjà cakkavatti jeÂÂha-puttaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvÃ, kesa-massuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. SattÃha-pabbajite kho pana bhikkhave rÃjisimhi dibbaæ cakka-ratanaæ antaradhÃyi. 9. Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso yena rÃjà khattiyo muddhÃvasitto ten' upasaækami, upasaækamitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃvasittaæ etad avoca: `Yagghe deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakka-ratanaæ antarahitan ti?' Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto dibbe cakka-ratane antarahite anattamano ahosi, anattamanata¤ ca paÂisaævedesi, no ca kho rÃjisiæ upasaækamitvà ariyaæ cakkavatti-vattaæ pucchi. So samaten' eva sudaæ janapadaæ pasÃsati, tassa samatena janapadaæ pasÃsato na pubbe nÃparaæ janapadà pabbanti yathà taæ pubbakÃnaæ rÃjÆnaæ ariye cakkavatti-vatte vattamÃnÃnaæ. Atha kho bhikkhave amaccà pÃrisajjà gaïaka-mahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà mantass' ÃjÅvino sannipatitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃvasittaæ upasaækamitvà etad avocuæ: #<[page 065]># %% `Na kho te deva samatena janapadaæ pasÃsato pubbe nÃparaæ janapadà pabbanti yathà taæ pubbakÃnaæ rÃjÆnaæ ariye cakkavatti-vatte vattamÃnÃmaæ. Saævijjanti kho te deva vijite amaccà pÃrisajjà gaïaka-mahÃmatta anÅkaÂÂhà dovÃrikà mantass' ÃjÅvino, maya¤ c' eva a¤¤e ca ye mayaæ ariyaæ cakkavatti-vattaæ dhÃrema, {iÇgha} tvaæ deva amhe ariyaæ cakkavatti-vattaæ puccha, tassa te mayaæ ariyaæ cakkavatti-vattaæ puÂÂhà vyÃkarissÃmÃti.' 10. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo {muddhÃvasitto} amacce pÃrisajje gaïaka-mahÃmatte anÅkaÂÂhe dovÃrike mantass' ÃjÅvino sannipÃtÃpetvà ariyaæ cakkavatti-vattaæ pucchi. Tassa te ariyaæ cakkavatti-vattaæ puÂÂhà vyÃkariæsu. Tesaæ sutvà dhammikaæ hi kho rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahi, no ca kho adhanÃnaæ dhanam anuppadÃsi, adhanÃnaæ dhane {ananuppadiyamÃne} daliddiyaæ vepullaæ agamÃsi. Daliddiye vepulla-gate a¤¤ataro puriso paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ Ãdiyi. Tam etaæ aggahesuæ, gahetvà ra¤¤o khattiyassa muddhavasittassa dassesuæ -- `Ayaæ deva puriso paresaæ adinnaæ theyyasaækhÃtaæ ÃdiyÅti.' Evaæ vutte bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto taæ purisaæ etad avoca: `Saccaæ kira tvaæ ambho purisa paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyÅti?' `Saccaæ devÃti.' `Kiæ kÃraïà ti?' `Na hi deva jÅvÃmÅti.' #<[page 066]># %<66 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 10.>% Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto tassa purisassa dhanam anuppadÃsi -- `Iminà tvaæ ambho purisa dhanena attanà ca jÅvÃhi, mÃtÃ-pitaro ca posehi, putta-dÃra¤ ca posehi, kammante ca payojehi, samaïesu brÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpehi sovaggikaæ sukha-vipÃkaæ sagga-saævattanikan ti.' `Evaæ devÃti' kho bhikkhave so puriso ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa paccassosi. 11. A¤¤ataro pi kho bhikkhave puriso paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtam Ãdiyi. Tam enaæ aggahesuæ, gahetvÃ. ra¤¤o khattiyassa {muddhÃvasittassa} dassesuæ -- `Ayaæ deva puriso paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyÅti.' Evaæ vutte bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto purisaæ etad avoca: `Saccaæ kira tvaæ ambho purisa paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyÅti?' `Saccaæ devÃti.' `Kiæ kÃraïà ti?' `Na hi deva jÅvÃmÅti.' Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto tassa purisassa dhanam anuppadÃsi -- `Iminà tvaæ ambho purisa dhanena attanà ca upajÅvÃhi, mÃtÃ-pitaro ca posehi, puttadÃra¤ ca posehi, kammante ca payojehi, samaïesu brÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpehi, sovaggikaæ sukha-vipÃkaæ sagga-saævattanikan ti.' `Evaæ devÃti' kho so bhikkhave puriso ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa paccassosi. 12. Assosuæ kho bhikkhave manussÃ: `Ye kira bho paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ Ãdiyanti, tesaæ rÃjà dhanam anuppadesÅti.' SutvÃna tesaæ etad ahosi -- `Yan nÆna mayam pi paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyeyyÃmÃti.' Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ Ãdiyi. Tam enaæ aggahesuæ, gahetvà ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa dassesuæ -- `Ayaæ deva puriso paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyÅti.' #<[page 067]># %% Evaæ vutte bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto taæ purisaæ etad avoca: `Saccaæ kira tvaæ ambho purisa paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyÅti?' `Saccaæ devÃti.' `Kiæ kÃraïà ti?' `Na hi deva jÅvÃmÅti.' Atha kho bhikkhave ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa etad ahosi: `Sace kho ahaæ yo yo paresaæ adinnaæ theyyasaækhÃtaæ Ãdiyissati, tassa tassa dhanam anuppadÃmi, evam idaæ adinnÃdÃnaæ pava¬¬hissati. Yan nÆnÃhaæ imaæ purisaæ sunisedhaæ nisedheyyaæ, mÆla-ghaccaæ kareyyaæ, sÅsam assa chindeyyan ti.' Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto purise ÃïÃpesi: `Tena hi bhaïe imaæ purisaæ daÊhÃya rajjuyà pacchÃ-bÃhaæ gÃÊha-bandhanaæ bandhitvÃ, khuramuï¬aæ karitvÃ, kharassarena païavena rathiyÃya rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ parinetvÃ, dakkhiïena dvÃrena nikkhamitvÃ, dakkhiïato nagarassa sunisedhaæ nisedhetha, mÆlaghaccaæ karotha, sÅsam assa chindathÃti.' `Evaæ devÃti' kho bhikkhave te purisà ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa paÂissutvà taæ purisaæ daÊhÃya rajjuyà pacchÃ-bÃhaæ gÃÊha-bandhanaæ bandhitvÃ, khura-muï¬aæ karitvÃ, kharassarena païavena rathiyÃya rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ parinetvÃ, dakkhiïena dvÃrena nikkhamitvÃ, dakkhiïato nagarassa sunisedhaæ nisedhesuæ, mÆla-ghaccaæ akaæsu, sÅsam assa chindiæsu. 13. Assosuæ kho bhikkhave manussÃ, -- `Ye kira bho paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ Ãdiyanti, te rÃjà sunisedhaæ nisedheti, mÆla-ghaccaæ karoti, sÅsÃni tesaæ chindatÅti.' SutvÃna tesaæ etad ahosi: `Yan nÆna mayam pi tiïhÃni satthÃni kÃrÃpeyyÃma, tiïhÃni satthÃni kÃrÃpetvà yesaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyissÃma, te sunisedhaæ nisedhessÃma, #<[page 068]># %<68 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 13.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ mÆla-ghaccaæ karissÃma, sÅsÃni tesaæ chindissÃmÃti.' Te tiïhÃni satthÃni kÃrÃpesuæ, tiïhÃni satthÃni kÃrÃpetvà gÃma-ghÃtam pi upakkamiæsu kÃtuæ, nigama-ghÃtam pi upakkamiæsu kÃtuæ, nagara-ghÃtam pi upakkamiæsu kÃtuæ, pantha-dÆhanam pi upakkamiæsu kÃtuæ. Te yesaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ Ãdiyanti, te sunisedhaæ nisedhenti, mÆla-ghaccaæ karonti, sÅsÃni tesaæ chindanti. 14. Iti kho bhikkhave adhanÃnaæ dhane ananuppadiyamÃne daliddiyaæ vepullam agamÃsi, daliddiye vepulla-gate adinnÃdÃnaæ vepullam agamÃsi, adinnÃdÃne vepulla-gate satthaæ vepullam agamÃsi, satthe vepulla-gate pÃïÃtipÃto vepullam agamÃsi, pÃïÃtipÃte vepulla-gate musÃ-vÃdo vepullam agamÃsi, musÃ-vÃde vepulla-gate tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi, vaïïo pi parihÃyi; tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ asÅti-vassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ cattÃrÅsaæ vassa-sahassÃyukà puttà ahesuæ. CattÃrÅsaæ vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu a¤¤ataro puriso paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ Ãdiyi. Tam enaæ aggahesuæ, gahetvà ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa dassesuæ -- `Ayaæ deva puriso paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyÅti.' Evaæ vutte bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto taæ purisaæ etad avoca: `Saccaæ kira tvaæ ambho purisa paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyÅti?' `Na hi devÃti' avaca, sampajÃna-musà 'bhÃsi. 15. Iti kho bhikkhave adhanÃnaæ dhane ananuppadiyamÃne daliddiyaæ vepullam agamÃsi, daliddiye vepulla-gate adinnÃdÃnaæ vÃpullam agamÃsi, adinnÃdÃne vepulla-gate satthaæ vepullam agamÃsi, satthe vepulla-gate pÃïÃtipÃto vepullam agamÃsi, pÃïÃtipÃte vepulla-gate musÃ-vÃdo vepullam agamÃsi, #<[page 069]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ musÃ-vÃde vepulla-gate tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi vaïïo pi parihÃyi, Ãyunà pi parihÃya{mÃnÃnaæ} vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ cattÃrÅsaæ vassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ vÅsati-vassa-sahassÃyukà puttà ahesuæ. VÅsati-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu a¤¤ataro puriso paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ Ãdiyi. Tam enaæ a¤¤ataro puriso ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa Ãrocesi: `ItthannÃmo deva puriso paresaæ adinnaæ theyya-saækhÃtaæ ÃdiyÅti' pesu¤¤am akÃsi. 16. Iti kho bhikkhave adhanÃnaæ dhane na anuppadiyamÃne daliddiyaæ vepullam agamÃsi, daliddiye vepullagate adinnÃdÃnaæ vepullam agamÃsi . . . pe . . . {pisuïÃya} vÃcÃya vepulla-gatÃya tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi vaïïo pi parihÃyi, tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ vÅsati-vassa-sahassÃyukÃnaæ {manussÃnaæ} dasa-vassa-sahassÃyukà puttà ahesuæ. Dasa-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu ek' idaæ sattà vaïïavanto honti, ek' idaæ sattà dubbaïïÃ, tattha ye te sattà dubbaïïà te vaïïavante satte abhijjhÃyantà paresaæ dÃresu cÃrittaæ Ãpajjiæsu. 17. Iti kho bhikkhave adhanÃnaæ dhane ananuppadiyamÃne daliddiyaæ vepullam agamÃsi, daliddiye vepullagate {adinnÃdÃnaæ} vepullam agamÃsi . . . pe . . . kÃmesu micchÃcÃro vepullam agamÃsi, kÃmesu micchÃcÃre vepullagate tesaæ sattÃnam Ãyu pi parihÃyi vaïïo pi parihÃyi, tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ dasa-vassa-sahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ pa¤ca-vassa-sahassÃyukà puttà ahesuæ. Pa¤ca-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu dve dhammà vepullam agamaæsu, pharusà vÃcà samphappalÃpo ca, dvÅsu dhammesu vepulla-gatesu tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi vaïïo pi parihÃyi, tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ pa¤cavassa-sahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ app ekacce a¬¬hateyya-vassa-sahassÃyukà app ekacce dve vassa-sahassÃyukà puttà ahesuæ. #<[page 070]># %<70 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 17.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ A¬¬hateyya-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu abhijjhÃ-vyÃpÃdo vepullam agamÃsi, abhijjhÃ-vyÃpÃde vepulla-gate tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi vaïïo pi parihÃyi, tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ a¬¬hateyya-vassa-sahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ vassa-sahassÃyukà puttà ahesuæ. Vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu micchÃ-diÂÂi vepullam agamÃsi, micchÃ-diÂÂhiyà vepulla-gatÃyà tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi vaïïo pi parihÃyi, tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ vassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ pa¤ca-vassa-satÃyukà puttà ahesuæ. Pa¤ca-vassa-satÃyukesu bhikkhave manussesu tayo dhammà vepullam agamaæsu adhamma-rÃgo visama-lobho micchÃ-dhammo, tÅsu dhammesu vepulla-gatesu tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi vaïïo pi parihÃyÅ, tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ pa¤cavassa-satÃyukÃnaæ manussÃnaæ app ekacce a¬¬hateyyavassa-satÃyukà app ekacce dve-vassa-satÃyukà puttà ahesuæ. A¬¬hateyya-vassa-satÃyukesu bhikkhave manussesu ime dhammà vepullam agamaæsu amatteyyatà apetteyyatà asÃma¤¤atà abrahma¤¤atà na-kule-jeÂÂhÃpacÃyitÃ. 18. Iti kho bhikkhave adhanÃnaæ dhane ananuppadiyamÃne daliddiyam vepullam agamÃsi, daliddiye vepullagate adinnÃdÃnaæ vepullam agamÃsi, adinnÃdÃne vepullagate satthaæ vepullam agamÃsi, satthe vepulla-gate pÃïÃtipÃto vepullam agamÃsi, {pÃïÃtipÃte} vepulla-gate musÃvÃdo vepullam agamÃsi, musÃ-vÃde vepulla-gate {pisuïÃ} vÃcà vepullam agamÃsi, {pisuïÃya} vÃcÃya vepulla-gatÃya kÃmesu micchÃcÃro vepullam agamÃsi, kÃmesu micchÃcÃre vepulla-gate dve dhammà vepullam agamaæsu pharusà vÃcà samphappalÃpo ca. #<[page 071]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ DvÅsu dhammesu vepulla-gatesu abhijjhÃ-vyÃpÃdo vepullam agamÃsi, abhijjhÃ-vyÃpÃde vepulla-gate micchÃ-diÂÂhi vepullam agamÃsi, micchÃ-diÂÂhiyà vepulla-gatÃya tayo dhammà vepullam agamaæsu adhamma-rÃgo visama-lobho micchÃ-dhammo, tÅsu dhammesu vepulla-gatesu ime dhammà vepullam agamaæsu amatteyyatà apetteyyatà asÃma¤¤atà abrahma¤¤atà nakule-jeÂÂhÃpacÃyitÃ, imesu dhammesu vepulla-gatesu tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi vaïïo pi parihÃyi, tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ {a¬¬hateyya}-vassa-satÃyukÃnaæ manussÃnaæ vassa-satÃyukà puttà ahesuæ. 19. Bhavissati bhikkhave so samayo, yaæ imesaæ manussÃnaæ dasa-vassÃyukà puttà bhavissanti. Dasa-vassÃyukesu bhikkhave manussesu pa¤ca-vassikà kumÃrikà alam-pateyyà bhavissanti. Dasa-vassÃyukesu bhikkhave manussesu imÃni rasÃni antaradhÃyissanti, seyyathÅdaæ sappi navanÅtaæ telaæ {madhu-pphÃïitaæ} loïaæ. DasavassÃyukesu bhikkhave manussesu kudrÆsako aggaæ bhojanÃnaæ bhavissati. Seyyathà pi bhikkhave etarahi sÃli-maæsodano aggaæ {bhojanÃnaæ}, evam eva kho bhikkhave {dasa-vassÃyukesu} manussesu kudrÆsako aggaæ bhojanÃnaæ bhavissati. Dasa-vassÃyukesu bhikkhave manussesu dasa kusala-kamma-pathà sabbena sabbaæ antaradhÃyissanti, dasa akusala-kamma-pathà ativiya dippissanti, dasa-vassÃyukesu bhikkhave manussesu `Kusalan' ti pi na bhavissati. Kuto pana kusalassa kÃrako? DasavassÃyukesu bhikkhave manussesu ye te bhavissanti amatteyyà {apetteyyÃ} asÃma¤¤Ã abrahma¤¤Ã na-kule-jeÂÂhÃpacÃyino, #<[page 072]># %<72 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 19.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ te pujjà ca bhavissanti pÃsaæsà ca. Seyyathà pi bhikkhave etarahi {matteyyÃ} petteyyà sÃma¤¤Ã brahma¤¤Ã kule-jeÂÂhÃpacÃyino, te {pujjÃ} ca pÃsaæsà ca, evam eva kho bhikkhave dasa-vassÃyukesu manussesu ye te bhavissanti amatteyyà apetteyyà asÃma¤¤Ã abrahma¤¤Ã na-kule-jeÂÂhÃpacÃyino, te {pujjÃ} ca bhavissanti pÃsaæsà ca. 20. Dasa-vassÃyukesu bhikkhave manussesu na bhavissati mÃtà ti và mÃtucchà ti và mÃtulÃnÅ ti và ÃcÃriyabhariyà ti và garÆnaæ dÃrà ti vÃ, sambhedaæ loko gamissati yathà ajeÊakà kukkuÂa-sÆkarà soïa-sigÃlÃ. Dasa-vassÃyukesu bhikkhave manussesu tesaæ sattÃnaæ a¤¤ama¤¤amhi tibbo ÃghÃto paccupaÂÂhito bhavissati, tibbo vyÃpÃdo, tibbo mano-padoso, tibbaæ vadhaka-cittaæ, mÃtu pi puttamhi, puttassa pi mÃtari, pitu pi puttamhi, puttassa pi pitari, bhÃtu pi bhÃtari, bhÃtu pi bhaginiyÃ, bhaginiyà pi bhÃtari tibbo ÃghÃto paccupaÂÂhito bhavissati tibbo vyÃpÃdo tibbo mano-padoso tibbaæ vadhaka-cittaæ. Seyyathà pi bhikkhave mÃgavikassa migaæ disvà tibbo ÃghÃto paccupaÂÂhito hoti tibbo viyÃpÃdo tibbo mano-padoso tibbaæ vadhaka-cittaæ, evam eva kho bhikkhave dasa-vassÃyukesu manussesu tesaæ sattÃnaæ a¤¤ama¤¤amhi tibbo ÃghÃto paccupaÂÂhito bhavissati tibbo vyÃpÃdo tibbo mano-padoso tibbaæ vadhaka-cittaæ, mÃtu pi puttamhi, puttassa pi mÃtari, pitu pi puttamhi, puttassa pi pitari, bhÃtu pi bhÃtari, bhÃtu pi bhaginiyÃ, bhaginiyà pi bhÃtari tibbo ÃghÃto paccupaÂÂhito bhavissati tibbo vyÃpÃdo tibbo manopadoso tibbaæ vadhaka-cittaæ. #<[page 073]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ 21. Dasa-vassÃyukesu bhikkhave manussesu sattÃhaæ satthantarakappo bhavissati, te a¤¤ama¤¤am miga-sa¤¤aæ paÂilabhissanti, tesaæ tiïhÃni satthÃni hatthesu pÃtubhavissanti, te tiïhena satthena -- `Esa migo esa migo ti' -- a¤¤ama¤¤aæ jÅvità voropessanti. Atha kho tesaæ bhikkhave sattÃnaæ ekaccÃnaæ evaæ bhavissati, -- `Mà ca mayaæ ka¤ci, mà c' amhe koci, yan nÆna mayaæ tiïagahaïaæ và vana-gahaïaæ và rukkha-gahaïam và nadÅviduggaæ và pabbata-visamaæ và pavisitvà vana-mÆlaphalÃhÃrà yÃpeyyÃmÃti.' Te tiïa-gahaïaæ vana-gahaïaæ rukkha-gahaïaæ nadÅ-viduggaæ pabbata-visamaæ pavisitvà sattÃhaæ vana-mÆla-phalÃhÃrà yÃpeyyanti. Te tassa sattÃhassa accayena tiïa-gahaïà vana-gahaïà rukkhagahaïà nadÅ-viduggà pabbata-visamà nikkhamitvà a¤¤ama¤¤aæ ÃliÇgitvà sabhà gÃyissanti samassÃsissanti -`DiÂÂhà bho sattà jÅvasi, diÂÂhà bho sattà jÅvasÅti.' Atha kho tesaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ bhavissati -- `Mayaæ kho akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃna-hetu Ãyataæ {¤Ãti-kkhayaæ} pattÃ, yan nÆna mayaæ kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? Yan nÆna mayaæ pÃïÃtipÃtà virameyyÃma, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃti.' Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃna-hetu Ãyunà pi va¬¬hissanti vaïïena pi va¬¬hissanti. #<[page 074]># %<74 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 21.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Tesaæ Ãyunà pi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïena pi va¬¬hamÃnÃnaæ dasa-vassÃyukÃnaæ manussÃnaæ vÅsativassÃyukà puttà bhavissanti. 22. Atha kho tesaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ bhavissati, -- `Mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃna-hetu Ãyunà pi va¬¬hÃma vaïïena pi va¬¬hÃma, yan nÆna mayaæ bhiyyoso-mattÃya kusalaæ kareyyÃma. Yan nÆna mayaæ adinnÃdÃnà virameyyÃma, kÃmesu micchÃcÃrà virameyyÃma, musÃ-vÃdà virameyyÃma, {pisuïÃya} vÃcÃya virameyyÃma, pharusÃya vÃcÃya virameyyÃma, samphappalÃpà virameyyÃma, abhijjhaæ pajaheyyÃma, vyÃpÃdaæ pajaheyyÃma, micchÃ-diÂÂhiæ pajaheyyÃma, tayo dhamme pajaheyyÃma adhamma-rÃgaæ visama-lobhaæ micchÃdhammaæ; yan nÆna mayaæ matteyyà assÃma petteyyà sÃma¤¤Ã brahma¤¤Ã kule-jeÂÂhÃpacÃyino, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya {vatteyyÃmÃti}.' Te matteyyà bhavissanti petteyyà sÃma¤¤Ã brahma¤¤Ã kule-jeÂÂhÃpacÃyino, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃna-hetu Ãyunà pi va¬¬hissanti, vaïïena pi va¬¬hissanti, tesaæ Ãyunà pi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïena pi va¬¬hamÃnÃnaæ vÅsati-vassÃyukÃnaæ manussÃnaæ cattÃrÅsa-vassÃyukà puttà bhavissanti. CattÃrÅsa-vassÃyukÃnaæ manussÃnaæ asÅtivassÃyukà puttà bhavissanti. AsÅti-vassÃyukÃnaæ manussÃnaæ saÂÂhi-vassa-satÃyukà puttà bhavissanti. SaÂÂhivassa-satÃyukÃnaæ manussÃnaæ vÅsaæ-tÅïi-vassa-satÃyukà puttà bhavissanti. VÅsaæ-tÅïi-vassa-satÃyukÃnaæ manussÃnaæ cattÃrÅsaæ-chabbassa-satÃyukà puttà bhavissanti. CattÃrÅsaæ-chabbassa-satÃyukÃnaæ manussÃnaæ dve-vassasahassÃyukà puttà bhavissanti. Dve-vassa-sahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ cattÃri-vassa-sahassÃyukà puttà bhavissanti. CattÃri-vassa-sahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ aÂÂha-vassasahassÃyukà puttà bhavissanti. AÂÂha-vassa-sahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ vÅsati-vassa-sahassÃyukà puttà bhavissanti. VÅsati-vassa-sahassà yukÃnaæ manussÃnaæ cattÃrÅsaævassa-sahassÃyukà puttà bhavissanti. #<[page 075]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ CattÃrÅsaæ-vassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ asÅti-vassa-sahassÃyukà puttà bhavissanti. 23. AsÅti-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu pa¤ca-vassa-satikà kumÃrikà alaæpateyyà bhavissanti. AsÅti-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu tayo ÃbÃdhà bhavissanti icchà anasanaæ jarÃ. AsÅti-vassasahassÃyukesu bhikkhave manussesu ayaæ JambudÅpo iddho c' eva bhavissati phÅto ca, kukkuÂa-sampÃtikà gÃmanigama-rÃjadhÃniyo. AsÅti-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu ayaæ JambudÅpo AvÅci ma¤¤e phuÂo bhavissati manussehi seyyathà pi nala-vanaæ và sara-vanaæ vÃ. AsÅti-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu ayaæ BÃrÃïasÅ KetumatÅ nÃma rÃja-dhÃnÅ bhavissati iddhà c' eva phÅtà ca bahujanà ca Ãkiïïa-manussà ca subhikkhà ca. AsÅti-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu imasmiæ JambudÅpe caturÃsÅti-nagara-sahassÃni bhavissanti KetumatÅ-rÃjadhÃni-pamukhÃni. 24. AsÅti-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu Ketumatiyà rÃjadhÃniyà Saækho nÃma rÃjà uppajjissati cakkavatti dhammiko dhamma-rÃjà cÃturanto {vijitÃvÅ} janapadatthÃvariyappatto satta-ratana-samannÃgato. Tass' imÃni {satta} ratanÃni bhavissanti, seyyathÅdaæ cakka-ratanaæ hatthi-ratanaæ assa-ratanaæ maïi-ratanaæ itthiratanaæ gahapati-ratanaæ pariïÃyaka-ratanam eva sattamaæ. {Paro-}sahassaæ kho pan' assa puttà bhavissanti sÆrà vÅraÇga-rÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgara-pariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasissati. 25. AsÅti-vassa-sahassÃyukesu bhikkhave manussesu Metteyyo nÃma Bhagavà loke uppajjissati arahaæ SammÃSambuddho vijjÃ-caraïa-sampanno sugato loka-vidÆ anuttaro purisa-damma-sÃrathi satthà deva-manussÃnaæ Buddho BhagavÃ, #<[page 076]># %<76 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 25.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ seyyathà pi 'ham etarahi loke uppanno arahaæ SammÃ-Sambuddho vijjÃ-caraïa-sampanno sugato loka-vidÆ anuttaro purisa-damma-sÃrathi satthà devamanussÃnaæ Buddho BhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïa-brÃhmaïiæ pajaæ sadeva-manussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedessati, seyyathà pi 'haæ etarahi imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïa-brÃhmaïiæ pajaæ sadeva-manussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedemi. So dhammaæ desissati Ãdi-kalyÃïaæ majjhe-kalyÃïaæ pariyosÃna-kalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevala-paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃsessati, seyyathà pi 'ham etarahi dhammaæ desemi Ãdi-kalyÃïaæ majjhe-kalyÃïaæ pariyosÃna-kalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevala-paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃsemi. So aneka-sahassaæ bhikkhu-saæghaæ pariharissati, seyyathà pi 'haæ etarahi aneka-sataæ bhikkhusaæghaæ pariharÃmi. 26. Atha kho bhikkhave Saækho nÃma rÃjà yen' assa yÆpo ra¤¤Ã MahÃ-PanÃdena kÃrÃpito, taæ yÆpaæ ussÃpetvà ajjhÃvasitvà daditvà vissajjetvà samaïa-brÃhmaïakapaïiddhika-vanibbaka-yÃcakÃnaæ dÃnaæ datvà Metteyyassa Bhagavato arahato SammÃ-Sambuddhassa santike kesa-massuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissati. So evaæ pabbajito samÃno eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirass' eva yass' atthÃya kula-puttà sammad eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, #<[page 077]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tad anuttaraæ brahmacariyaæ pariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati. 27. `Atta-dÅpà bhikkhave viharatha atta-saraïà ana¤¤asaraïÃ, dhamma-dÅpà dhamma-saraïà ana¤¤a-saraïÃ. Katha¤ ca bhikkhave bhikkhu atta-dÅpo viharati attasaraïo ana¤¤a-saraïo, dhamma-dÅpo dhamma-saraïo ana¤¤a-saraïo? Idha bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃ-domanassaæ, vedanÃsu . . . citte . . . dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃ, vineyya loke abhijjhÃ-domanassaæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu atta-dÅpo viharati atta-saraïo ana¤¤a-saraïo dhamma-dÅpo dhamma-saraïo ana¤¤a-saraïo. 28. `Gocare bhikkhave caratha sake pettike visaye. Gocare bhikkhave carantà sake pettike visaye Ãyunà pi va¬¬hissatha, vaïïena pi va¬¬hissatha, sukhena pi va¬¬hissatha, bhogena pi va¬¬hissatha, balena pi va¬¬hissatha. `Ki¤ ca bhikkhave bhikkhuno Ãyusmiæ? Idha bhikkhave bhikkhu chanda-samÃdhi-padhÃna-saækhÃra-samannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, viriya-samÃdhi . . . pe . . . citta-samÃdhi . . . vÅmaæsÃ-samÃdhi-padhÃna-saækhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. So imesam catunnaæ iddhipÃdÃnaæ bhÃvitattà bahulÅkatattà ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ. Idaæ kho bhikkhave bhikkhuno Ãyusmiæ vadÃmi. `Ki¤ ca bhikkhave bhikkhuno vaïïasmiæ? Idha bhikkhave bhikkhu sÅlavà hoti, PÃtimokkha-saævarasaævuto viharati ÃcÃra-gocara-sampanno anumattesu vajjesu bhaya-dassÃvÅ, #<[page 078]># %<78 CAKKAVATTI-SýHANùDA-SUTTANTA [D. xxvi. 28.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Idaæ kho bhikkhave bhikkhuno vaïïasmiæ. `Ki¤ ca bhikkhave bhikkhuno sukhasmiæ? Idha bhikkhave bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusaladhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅti-sukhaæ paÂhama-jjhÃnaæ upasampajja viharati, vitakka-vicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso {ekodibhÃvaæ} avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijam pÅti-sukhaæ dutiyajjhÃnaæ . . . pe . . . tatiya-jjhÃnaæ . . . pe . . . catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho bhikkhave bhikkhuno sukhasmiæ. `Ki¤ ca bhikkhave bhikkhuno bhogasmiæ? Idha bhikkhave bhikkhu mettÃ-sahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddham adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃ-sahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. KaruïÃ-{sahagatena} cetasà . . . muditÃ-sahagatena cetasà . . . upekhÃ-sahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena {averena} avyÃpajjhena pharitvà viharati. Idaæ kho bhikkhave bhikkhuno bhogasmiæ. `Ki¤ ca bhikkhave bhikkhuno balasmiæ. Idha bhikkhave bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto-vimuttiæ pa¤¤Ã-vimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Idaæ kho bhikkhave bhikkhuno balasmiæ. `NÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ eka-balam pi samanupassÃmi evaæ duppasahaæ yathayidaæ bhikkhave MÃra-balaæ, kusalÃnaæ bhikkhave dhammÃnaæ samÃdÃna-hetu evam idam pu¤¤aæ pava¬¬hatÅti.' #<[page 079]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Idam avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhagavato bhÃsitaæ abhinandun ti. Cakkavatti-SÅhanÃda-Suttantaæ Tatiyaæ. #<[page 080]># %< 80>% [xxvii. Agga¤¤a-Suttanta.] Evam me sutaæ. 1. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthiyaæ viharati PubbÃrÃme MigÃra-mÃtu pÃsÃde. Tena kho pana samayena VÃseÂÂha-BhÃradvÃjà bhikkhÆsu parivasanti bhikkhubhÃvaæ ÃkaÇkhamÃnÃ. Atha kho Bhagavà sÃyaïhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito pÃsÃdà orohitvà pÃsÃdapacchÃyÃyaæ abbhokÃse caÇkamati. 2. Addasà kho VÃseÂÂho Bhagavantaæ sÃyaïha-samayaæ patisallÃnà vuÂÂhitaæ pÃsÃdà orohitvà pÃsÃda-{pacchÃyÃyaæ} abbhokÃse caÇkamantaæ. Disvà BhÃradvÃjaæ Ãmantesi: `Ayaæ Ãvuso BhÃradvÃja Bhagavà sÃyaïha-samayaæ patisallÃnà vuÂÂhito pÃsÃdà orohitvà pÃsÃda-pacchÃyÃyaæ abbhokÃse caÇkamati. ùyÃm' Ãvuso BhÃradvÃja yena Bhagavà ten' upasaækamissÃma. App eva nÃma labheyyÃma Bhagavato santikà dhammiæ kathaæ savanÃyÃti.' `Evam Ãvuso ti' kho BhÃradvÃjo VÃseÂÂhassa paccassosi. Atha kho VÃseÂÂha-BhÃradvÃjà yena Bhagavà ten' upasaækamiæsu, upasaækamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà Bhagavantaæ caÇkamantaæ anucaÇkamiæsu. 3. Atha kho Bhagavà VÃseÂÂhaæ Ãmantesi: #<[page 081]># %% `Tumhe khv attha VÃseÂÂha brÃhmaïa-jaccà brÃhmaïakulÅnà brÃhmaïa-kulà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ. Kacci vo VÃseÂÂha brÃhmaïà na akkosanti na paribhÃsantÅti?' `Taggha no bhante brÃhmaïà akkosanti paribhÃsanti atta-rÆpÃya paribhÃsÃya paripuïïÃya no aparipuïïÃyÃti.' `YathÃ-kathaæ pana vo VÃseÂÂha brÃhmaïà akkosanti paribhÃsanti atta-rÆpÃya paribhÃsÃya paripuïïÃya no aparipuïïÃyÃti?' `BrÃhmaïà bhante evam Ãhaæsu: "BrÃhmaïo va seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo; brÃhmaïo va sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo; brÃhmaïà va sujjhanti no abrÃhmaïÃ; brÃhmaïà va Brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà Brahma-jà Brahma-nimmità Brahma-dÃyÃdÃ. Te tumhe seÂÂhaæ vaïïaæ hitvà hÅnam attha vaïïaæ {ajjhÆpagatÃ}, yadidaæ muï¬ake samaïake ibbhe kaïhe bandhupÃdÃpacce. Tayidaæ na sÃdhu, tayidaæ nappatirÆpaæ, yaæ tumhe seÂÂhaæ vaïïaæ hitvà hÅnam attha vaïïaæ ajjhÆpagatÃ, yadidaæ muï¬ake samaïake ibbhe kaïhe bandhu-pÃdÃpacce ti." Evaæ kho no bhante brÃhmaïà akkosanti paribhÃsanti atta-rÆpÃya paribhÃsÃya paripuïïÃya no aparipuïïÃyÃti.' 4. `Taggha vo VÃseÂÂha brÃhmaïà porÃïaæ assarantà evam Ãhaæsu: "BrÃhmaïo va seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo; brÃhmaïo va sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo; brÃhmaïà va sujjhanti no abrÃhmaïÃ; brÃhmaïà va Brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà Brahma-jà Brahmanimmità Brahma-dÃyÃdÃ" ti. Dissanti kho pana VÃseÂÂha brÃhmaïÃnaæ brÃhmaïiyo utuniyo pi gabbhiniyo pi vijÃyamÃnà pi pÃyamÃnà pi, #<[page 082]># %<82 AGGA¥¥A-SUTTANTA [D. xxvii. 4.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ te ca brÃhmaïà yonijà va samÃnà evam Ãhaæsu: "BrÃhmaïo va seÂÂho vaïïo . . . pe . . . Brahma-dÃyÃdà ti." Te BrahmÃna¤ c' eva abbhÃcikkhanti musà ca bhÃsanti bahu¤ ca apu¤¤aæ pasavanti.' 5. `CattÃro 'me VÃseÂÂha vaïïÃ, Khattiyà BrÃhmaïà Vessà SuddÃ. Khattiyo pi kho VÃseÂÂha idh' ekacco pÃïÃtipÃti hoti, adinnÃdÃyi hoti, kÃmesu micchÃ-cÃri hoti, musÃ-vÃdi hoti, pisuïÃ-vÃco hoti, pharusÃ-vÃco hoti, samphappalÃpÅ hoti, abhijjhÃlÆ hoti, vyÃpanna-citto hoti, micchÃ-diÂÂhi hoti. Iti kho VÃseÂÂha ye 'me dhammà akusalà akusala-saækhÃtÃ, sÃvajjà sÃvajja-saækhÃtÃ, asevitabbà asevitabba-saækhÃtÃ, nÃlam-ariyà nÃlam-ariyasaÇkhÃtÃ, kaïhà kaïha-vipÃkà vi¤¤Æ-garahitÃ, Khattiye pi te idh' ekacce sandissanti. BrÃhmaïo pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Vesso pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Suddo pi kho VÃseÂÂha idh' ekacco pÃïÃtipÃti . . . pe . . . micchÃdiÂÂhi hoti. Iti kho VÃseÂÂha ye 'me dhammà akusalà akusala-saækhÃta . . . pe . . . kaïhà kaïha-vipÃkà vi¤¤ÆgarahitÃ, Sudde pi te idh' ekacce sandissanti. 6. `Khattiyo pi kho VÃseÂÂha idh' ekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃ-vÃdà paÂivirato hoti, pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlÆ hoti, avyÃpannacitto hoti, sammÃ-diÂÂhi hoti. Iti kho VÃseÂÂha ye 'me dhammà kusalà kusala-saækhÃtà anavajjà anavajja-saækhÃtà sevitabbà sevitabba-saækhÃtà alam-ariyà alam-ariya-saÇkhÃtà sukkà sukka-vipÃkà vi¤¤uppasatthÃ, khattiye pi te idh' ekacce sandissanti. BrÃhmaïo pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Vesso pi kho VÃseÂÂha, . . . pe . . . Suddo pi kho VÃseÂÂha idh' ekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti . . . pe #<[page 083]># %% . . . anabhijjhÃlÆ hoti, avyÃpanna-citto hoti, sammÃ-diÂÂhi hoti. Iti kho VÃseÂÂha ye 'me dhammà kusalà kusalasaækhÃtà anavajjà anavajja-saækhÃtà sevitabbà sevitabbasaækhÃtà alam-ariyà alam-ariya-saækhÃtà sukkà sukkavipÃkà vi¤¤uppasatthÃ, Sudde pi te idh' ekacce sandissanti. 7. `Imesu kho VÃseÂÂha catÆsu vaïïesu evam ubhayavokiïïesu vattamÃnesu kaïha-sukkesu dhammesu vi¤¤Ægarahitesu c' eva vi¤¤Æ-pasatthesu ca yad ettha brÃhmaïà evam Ãhaæsu: "BrÃhmaïo va seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo; brÃhmaïo va sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo; brÃhmaïà va sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïà va Brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà Brahma-jà Brahmanimmità Brahma-dÃyÃdà ti" -- taæ tesaæ vi¤¤Æ nÃnujÃnanti. Taæ kissa hetu? Imesaæ hi VÃseÂÂha catunnaæ vaïïÃnaæ yo hoti bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà kata-karaïÅyo ohita-bhÃro anuppatta-sadattho parikkhÅïabhava-saæyojano sammad-a¤¤Ã vimutto, so tesaæ aggam akkhÃyati dhammen' eva no adhammena. Dhammo hi VÃseÂÂha seÂÂho jane tasmiæ diÂÂhe c' eva dhamme abhisamparÃya¤ ca. 8. `Tadaminà p' etaæ VÃseÂÂha pariyÃyena veditabbaæ yathà dhammo seÂÂho jane tasmiæ diÂÂhe c' eva dhamme abhisamparÃya¤ ca. `JÃnÃti kho VÃseÂÂha rÃjà Pasenadi-Kosalo: "Samaïo Gotamo anuttaro Sakya-kulà pabbajito" ti. Sakyà kho pana VÃseÂÂha ra¤¤o Pasenadi-Kosalassa anuyuttà bhavanti. Karonti kho VÃseÂÂha Sakyà ra¤¤e Pasenadimhi Kosale nipaccakÃraæ abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅci-kammaæ. Iti kho VÃseÂÂha yaæ karonti Sakyà ra¤¤e Pasenadimhi Kosale nipaccakÃraæ abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jali-kammaæ sÃmÅci-kammaæ, karoti taæ rÃjà Pasenadi-Kosalo TathÃgate nipaccakÃraæ abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jali-kammaæ sÃmÅcikammaæ #<[page 084]># %<84 AGGA¥¥A-SUTTANTA [D. xxvii. 8.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ -- "Nanu sujÃto Samaïo Gotamo? DujjÃto 'ham asmi; balavà Samaïo Gotamo, dubbalo 'ham asmi; pÃsÃdiko Samaïo Gotamo, dubbaïïo 'ham asmi; mahesakkho Samaïo Gotamo, appesakkho 'ham asmÅti." Atha kho taæ dhammaæ yeva sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, evaæ rÃjà Pasenadi-Kosalo TathÃgate nipaccakÃraæ karoti abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅci-kammaæ. Iminà kho etaæ VÃseÂÂha pariyÃyena veditabbaæ yathà dhammo seÂÂho jane tasmiæ diÂÂhe c' eva dhamme abhisamparÃya¤ ca. 9. `Tumhe khv attha VÃseÂÂha nÃnÃ-jaccà nÃnÃ-nÃmà nÃnÃ-gottà nÃnÃ-kulà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ. "Ke tumhe ti?" puÂÂhà samÃnÃ, "Samaïà Sakya-puttiy' {amhÃti}" paÂijÃnÃtha. Yassa kho pan' assa VÃseÂÂha TathÃgate saddhà niviÂÂhà mÆla-jÃtà patiÂÂhità daÊhà asaæhÃrikà samaïena và brÃhmaïena và devena và MÃrena và Brahmunà và kenaci và lokasmiæ, tass' etaæ kallaæ vacanÃya: "Bhagavato 'mhi putto oraso mukhato jÃto dhamma-jo dhamma-nimmito dhamma-dÃyÃdo" ti. Taæ kissa hetu? TathÃgatassa h' etaæ VÃseÂÂha adhivacanaæ -- "Dhamma-kÃyo iti pi Brahma-kÃyo iti pi, Dhamma-bhÆto iti pi Brahma-bhÆto iti pÅti." 10. `Hoti kho so VÃseÂÂha {samayo} yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko saævaÂÂati. SaævaÂÂamÃne loke yebhuyyena sattà ùbhassara-saævaÂÂanikà honti. Te tattha honti manomayà pÅti-bhakkhà sayampabhà antalikkha-carà subhaÂÂhÃyino ciram {dÅgham} addhÃnaæ tiÂÂhanti. Hoti kho so VÃseÂÂha samayo yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko vivaÂÂati. VivaÂÂamÃne loke yebhuyyena sattà ùbhassarakÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchanti. #<[page 085]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Te ca honti manomayà pÅti-bhakkhà sayam-pabhà antalikkha-carà subhaÂÂhÃyino, ciraæ dÅgham addhÃnaæ tiÂÂhanti. 11. `EkodakÅ-bhÆtaæ kho pana VÃseÂÂha tena samayena hoti andha-kÃro andhakÃra-timisÃ. Na candima-suriyà pa¤¤Ãyanti, na nakkhattÃni tÃraka-rÆpÃni pa¤¤Ãyanti, na rattin-divà pa¤¤Ãyanti, na mÃsaddha-mÃsà pa¤¤Ãyanti, na utu-saævaccharà pa¤¤Ãyanti, na itthi-pumà pa¤¤Ãyanti. Sattà sattà tv eva saÇkhyaæ gacchanti. Atha kho tesaæ VÃseÂÂha sattÃnaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena rasa-paÂhavÅ udakasmiæ samatÃni. Seyyathà pi nÃma {payaso} tattassa nibbÃyamÃnassa upari santÃnakaæ hoti, evam evaæ pÃtur ahosi. Sà ahosi vaïïa-sampannà gandha-sampannà rasa-sampannÃ, seyyathà pi nÃma sampannaæ và sappi, sampannaæ và navanÅtaæ, evaæ vaïïà ahosi; seyyathà pi nÃma khuddamadhu anelakaæ evam assÃdà ahosi. 12. `Atha kho VÃseÂÂha a¤¤ataro satto lola-jÃtiko, "Ambho kim ev' idaæ bhavissatÅti?" rasa-paÂhaviæ aÇguliyà sÃyi. Tassa rasa-paÂhaviæ aÇguliyà sÃyato acchÃdesi, taïhà c' assa okkami. A¤¤atare pi kho VÃseÂÂha sattà tassa sattassa diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃnà rasa-paÂhaviæ aÇguliyà sÃyiæsu. Tesaæ rasa-paÂhaviæ aÇguliyà sÃyataæ acchÃdesi, taïhà ca tesaæ {okkami}. Atha kho te VÃseÂÂha sattà rasa-paÂhaviæ hatthehi Ãlumpa-kÃrakaæ upakkamiæsu paribhu¤jituæ. Yato kho VÃseÂÂha sattà rasa-paÂhaviæ hatthehi ÃlumpakÃrakaæ upakkamiæsu paribhu¤jituæ, #<[page 086]># %<86 AGGA¥¥A-SUTTANTA [D. xxvii. 12.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atha tesaæ sattÃnaæ sayam-pabhà antaradhÃyi. Sayam-pabhÃya antarahitÃya candima-suriyà pÃtur ahaæsu. Candimasuriyesu pÃtu-bhÆtesu, nakkhattÃni tÃraka-rÆpÃni pÃtur ahaæsu. Nakkhattesu tÃraka-rÆpesu pÃtu bhÆtesu, rattindivà pa¤¤Ãyiæsu. Rattin-divesu pa¤¤ÃyamÃnesu, mÃsaddha-mÃsà pa¤¤Ãyiæsu. MÃsaddha-mÃsesu pa¤¤ÃyamÃnesu, utu-saævaccharà pa¤¤Ãyiæsu. EttÃvatà kho VÃseÂÂha ayaæ loko puna vivaÂÂo hoti. 13. `Atha kho te VÃseÂÂha sattà rasa-pathaviæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tad-{ÃhÃrÃ} ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhaæsu. Yathà yathà kho te VÃseÂÂha sattà rasapaÂhaviæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tad-{ÃhÃrÃ} ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhaæsu, tathà tathà tesaæ sattÃnaæ kharatta¤ c' eva kÃyasmiæ okkami, vaïïa-vevaïïatà ca pa¤¤Ãyittha. Ek' idaæ sattà vaïïavanto honti, ek' idaæ dubbaïïÃ. Tattha ye te sattà vaïïavanto, te dubbaïïe satte atima¤¤anti, -- "Mayam etehi vaïïavantatarÃ, amheh' ete dubbaïïatarà ti." Tesaæ vaïïÃtimÃna-paccayà mÃnÃtimÃna-jÃtikÃnaæ rasa-paÂhavÅ antaradhÃyi. RasÃya paÂhaviyà antarahitÃya sannipatiæsu, sannipatitvà anutthuniæsu, -- "Aho rasaæ, aho rasan ti." Tad etarahi pi manussà ki¤cid eva sÃdhu rasaæ labhitvà evam Ãhaæsu, "Aho rasaæ, aho rasan ti." Tad eva porÃïaæ agga¤¤aæ akkharaæ anupatanti, na tv ev' assa atthaæ ÃjÃnanti. 14. `Atha kho tesaæ VÃseÂÂha sattÃnaæ rasÃya paÂhaviyà antarahitÃya bhÆmi-pappaÂako pÃtur ahosi. #<[page 087]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Seyyathà pi nÃma ahicchattako, evam evaæ pÃtur ahosi. So ahosi vaïïa-sampanno gandha-sampanno rasa-sampanno. Seyyathà pi nÃma sampannaæ và sappi sampannaæ và navanÅtaæ, evaæ-vaïïo ahosi. Seyyathà pi nÃma khuddaæ madhuæ aneÊakaæ, evam assÃdo ahosi. Atha kho te VÃseÂÂha sattà bhÆmi-pappaÂakaæ upakkamiæsu paribhu¤jituæ. Te taæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhaæsu. Yathà yathà kho te VÃseÂÂha sattà bhÆmi-pappaÂakaæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tad-ÃhÃrà ciraæ {dÅgham} addhÃnaæ aÂÂhaæsu, tathà tathà tesaæ sattÃnaæ bhiyyoso-mattÃya kharatta¤ c' eva kÃyasmiæ okkami, vaïïa-vevaïïatà ca pa¤¤Ãyittha. Ek' idaæ sattà vaïïavanto honti, ek' idaæ sattà dubbaïïÃ. Tattha ye te sattà vaïïavanto, te dubbaïïe satte atima¤¤anti, -- "Mayam etehi vaïïavantatarÃ, amheh' ete dubbaïïatarà ti." Tesaæ vaïïÃtimÃna-paccayà mÃnÃtimÃnajÃtikÃnaæ bhÆmi-pappaÂako antaradhÃyi. BhÆmi-pappaÂake antarahite badÃlatà pÃtur ahosi. Seyyathà pi nÃma kalambukÃ, evam evaæ pÃtur ahosi. Sà ahosi vaïïasampannà gandha-sampannà rasa-sampannÃ. Seyyathà pi nÃma sampannaæ và sappi sampannaæ và navanÅtaæ, evaæ-vaïïà ahosi. Seyyathà pi nÃma khudda-madhuaneÊakaæ, evam assÃdà ahosi. 15. `Atha kho te VÃseÂÂha sattà badÃlataæ upakkamiæsu paribhu¤jituæ. Te tam paribhu¤jantà tam-bhakkhà tad-ÃhÃrà ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhaæsu. Yathà yathà kho te VÃseÂÂha sattà badÃlataæ paribhu¤jantà tambhakkhà tad-ÃhÃrà ciraæ dÅgham addhÃnaæ {aÂÂhaæsu}, tathÃ-tathà tesaæ sattÃnaæ bhiyyoso-mattÃya kharatta¤ c' eva kÃyasmiæ okkami vaïïa-vevaïïatà ca pa¤¤Ãyittha. #<[page 088]># %<88 AGGA¥¥A-SUTTANTA [D. xxvii. 15.>% Ek' idaæ sattà vaïïavanto honti, ek' idaæ sattà dubbaïïÃ. Tattha ye te sattà vaïïavanto, te dubbaïïe satte atima¤¤anti, -- "Mayam etehi vaïïavantatarÃ, amheh' ete dubbaïïatarà ti." Tesaæ vaïïÃtimÃna-paccayà mÃnÃtimÃna-jÃtikÃnaæ badÃlatà antaradhÃyi. BadÃlatÃya antarahitÃya sannipatiæsu, sannipatitvà {anutthuniæsu}, -"Ahu vata no, ahÃyi vata no badÃlatà ti." Tad etarahi pi manussà kenacid eva dukkha-dhammena puÂÂhà evam Ãhaæsu: "Ahu vata no, ahÃyi vata no ti." Tad eva porÃïaæ agga¤¤aæ akkharaæ anupatanti, na tv ev' assa atthaæ ÃjÃnanti. 16. `Atha kho tesaæ VÃseÂÂha sattÃnaæ badÃlatÃya antarahitÃya akaÂÂha-pÃko sÃli pÃtur ahosi, akaïo athuso sugandho taï¬ula-pphalo. Yan taæ sÃyaæ sÃyam-ÃsÃya Ãharanti, pÃto taæ hoti pakkaæ paÂivirÆÊhaæ. Yan taæ pÃto pÃtar-ÃsÃya Ãharanti sÃyaæ taæ hoti pakkaæ paÂivirÆÊhaæ, nÃpadÃnaæ pa¤¤Ãyati. Atha kho te VÃseÂÂha sattà akaÂÂha-pÃkaæ sÃliæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhaæsu. Yathà yathà kho te VÃseÂÂha sattà akaÂÂha-pÃkaæ sÃliæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tad-{ÃhÃrÃ} ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhaæsu, tathà tathà tesaæ sattÃnaæ bhiyyoso-mattÃya kharatta¤ c' eva kÃyasmiæ okkami, vaïïa-vevaïïatà ca pa¤¤Ãyittha. Itthiyà ca itthi-liÇgaæ pÃtur ahosi, purisassa purisa-liÇgaæ. ItthÅ ca sudaæ ativelaæ purisaæ upanijjhÃyati, puriso ca itthiæ. Tesaæ ativelaæ a¤¤am a¤¤aæ upanijjhÃyataæ sÃrÃgo udapÃdi, pariÊÃho kÃyasmiæ okkami. Te pariÊÃhapaccayà methunaæ dhammaæ paÂiseviæsu. Ye kho pana te VÃseÂÂha tena samayena sattà passanti methunaæ dhammaæ paÂisevante, a¤¤e paæsuæ khipanti, a¤¤e seÂÂhiæ khipanti, #<[page 089]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ a¤¤e gomayaæ khipanti, -- "Nassa asuci, nassa asucÅti. Kathaæ hi nÃma satto sattassa evarÆpaæ karissatÅti?" Tad etarahi pi manussà ekaccesu janapadesu vadhuyà nibbuyhamÃnÃya a¤¤e paæsuæ khipanti, a¤¤e seÂÂhim khipanti, a¤¤e gomayaæ khipanti. Tad eva porÃïaæ agga¤¤aæ akkharaæ anupatanti, na tv ev' assa atthaæ ÃjÃnanti. 17. `Adhamma-sammataæ kho pana VÃseÂÂha tena samayena hoti, tad etarahi dhamma-sammataæ. Ye kho pana VÃseÂÂha tena samayena sattà methunaæ dhammaæ paÂisevanti, te mÃsam pi dve-mÃsam pi na labhanti gÃmaæ và nigamaæ và pavisituæ. Yato kho VÃseÂÂha te sattà tasmiæ samaye asaddhamme ativelaæ pÃtavyataæ Ãpajjiæsu, atha agÃrÃni upakkamiæsu kÃtuæ tass' eva asaddhammassa paÂicchÃdanatthaæ. Atha kho VÃseÂÂha a¤¤atarassa sattassa alasa-jÃtikassa etad ahosi: "Ambho kim evÃhaæ viha¤¤Ãmi sÃliæ Ãharanto sÃyaæ sÃyam-ÃsÃya pÃto pÃtar-ÃsÃya? YannÆnÃhaæ sÃliæ Ãhareyyaæ sakid eva sÃya-pÃtar-ÃsÃyÃti." Atha kho so VÃseÂÂha satto sÃliæ ÃhÃsi sakid eva sÃya-pÃtar-ÃsÃya. Atha kho VÃseÂÂha a¤¤ataro satto yena so satto ten' upasaækami, upasaækamitvà taæ sattaæ etad avoca: "Ehi bho satta sÃlÃhÃraæ gamissÃmÃti." "Alaæ bho satta Ãhato me sÃli sakid eva sÃya-pÃtar-ÃsÃyÃti." Atha kho so VÃseÂÂha satto tassa sattassa diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃno sÃliæ ÃhÃsi sakid eva dvÅhÃya, "Evam pi kira bho sÃdhÆti." Atha kho {VÃseÂÂha} a¤¤ataro satto yena so satto ten' upasaækami, upasaækamitvà taæ sattaæ etad avoca: #<[page 090]># %<90 AGGA¥¥A-SUTTANTA [D. xxvii. 17.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ "Ehi bho satta sÃlÃhÃraæ gamissÃmÃti." "Alaæ bho satta Ãhato me sÃli sakid eva dvÅhÃyÃti." Atha kho so VÃseÂÂha satto tassa sattassa diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃno sÃliæ ÃhÃsi sakid eva catuhÃya, "Evam pi kira bho sÃdhÆti." Atha kho VÃseÂÂha a¤¤ataro satto yena so satto ten' upasaækami, upasaækamitvà taæ sattaæ etad avoca: "Ehi bho satta sÃlÃhÃraæ gamissÃmÃti." "Alaæ bho satta Ãhato me sÃli sakid eva catuhÃyÃti." Atha kho so VÃseÂÂha satto tassa sattassa diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃno sÃliæ ÃhÃsi sakid eva aÂÂhÃhÃya, "Evam pi kira bho sÃdhÆti." Yato kho te VÃseÂÂha sattà sannidhi-kÃrakaæ sÃliæ upakkamiæsu paribhu¤jituæ, atha kaïo pi taï¬ulaæ pariyonandhi, thuso pi taï¬ulaæ pariyonandhi, lÆnam pi nappaÂivirÆÊhaæ apadÃnaæ pa¤¤Ãyittha, saï¬a-saï¬Ã sÃliyo aÂÂhaæsu. 18. `Atha kho te VÃseÂÂha sattà sannipatiæsu, sannipatitvà anutthuniæsu, -- "PÃpakà vata bho dhammà sattesu pÃtu bhÆtÃ, mayaæ hi pubbe manomayà ahumha pÅtibhakkhà sayam-pabhà antalikkha-carà subhaÂÂhÃyino, ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhamha. Tesaæ no amhÃkaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena rasa-paÂhavÅ udakasmiæ samatÃni. Sà ahosi vaïïa-sampannà gandhasampannà rasa-sampannÃ. Te mayaæ rasa-pathaviæ hatthehi Ãlumpa-kÃrakaæ upakkamimha paribhu¤jituæ, tesaæ no rasa-paÂhaviæ hatthehi Ãlumpa-kÃrakaæ upakkamataæ paribhu¤jituæ sayam-pabhà antaradhÃyi. 12 Sayam-pabhÃya antarahitÃya, candima-suriyà pÃtur ahaæsu. Candima-suriyesu pÃtu bhÆtesu nakkhattÃni tÃraka-rÆpÃni pÃtur ahaæsu. #<[page 091]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Nakkhattesu tÃraka-rÆpesu pÃtu bhÆtesu rattiæ-divà pa¤¤Ãyiæsu. Rattiæ-divesu pa¤¤ÃyamÃnesu mÃsaddha-mÃsà pa¤¤Ãyiæsu. MÃsaddhamÃsesu pa¤¤ÃyamÃnesu utu-saævaccharà pa¤¤Ãyiæsu. Te mayaæ rasa-paÂhaviæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhamha, tesaæ no pÃpakÃnaæ ¤eva akusalÃnaæ dhammÃnaæ pÃtu-bhÃvà rasapaÂhavÅ antaradhÃyi. Rasa-paÂhaviyà antarahitÃya bhÆmipappaÂako pÃtur ahosi. So ahosi vaïïa-sampanno gandhasampanno rasa-sampanno. Te mayaæ bhÆmi-pappaÂakaæ upakkamimha paribhu¤jituæ. Te mayaæ taæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tad-ÃhÃrà ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhamha. Tesaæ no pÃpakÃnaæ ¤eva akusalÃnaæ dhammÃnaæ pÃtu-bhÃvà bhÆmi-pappaÂako antaradhÃyi. BhÆmipappaÂake antarahite badÃlatà pÃtur ahosi. Sà ahosi vaïïa-sampannà gandha-sampannà rasa-sampanna. Te mayaæ badÃlataæ upakkamimha paribhu¤jituæ. Te mayaæ taæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tad-ÃhÃrà ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhamha. Tesaæ no pÃpakÃnaæ ¤eva akusalÃnaæ dhammÃnaæ pÃtu-bhÃvà badÃlatà antaradhÃyi. BadÃlatÃya antarahitÃya akaÂÂha-pÃko sÃli pÃtur ahosi, akaïo athuso suddho sugandho taï¬ula-pphalo. Yan taæ sÃyaæ sÃyam-ÃsÃya ÃharÃma pÃto taæ hoti pakkaæ paÂivirÆÊhaæ. Yan taæ pÃto pÃtar-ÃsÃya ÃharÃma, sÃyan taæ hoti pakkaæ paÂivirÆÊhaæ, nÃpadÃnaæ pa¤¤Ãyittha. Te mayaæ akaÂÂha-pÃkaæ sÃliæ paribhu¤jantà tam-bhakkhà tad-ÃhÃrà ciraæ dÅgham addhÃnaæ aÂÂhamha. Tesaæ no pÃpakÃnaæ ¤eva akusalÃnaæ dhammÃnaæ pÃtu-bhÃvà kaïo pi taï¬ulam pariyonandhi, thuso pi taï¬ulam pariyonandhi, lÆnam pi na paÂivirÆÊhaæ, apadÃnaæ pa¤¤Ãyittha, saï¬asaï¬Ã sÃliyo ÂhitÃ. #<[page 092]># %<92 AGGA¥¥A-SUTTANTA [D. xxvii. 18.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Yan nÆna mayaæ sÃliæ vibhajeyyÃma, mariyÃdaæ ÂhapeyyÃmÃti." `Atha kho te VÃseÂÂha sattà sÃliæ vibhajiæsu, mariyÃdaæ Âhapesuæ. 19. `Atha kho VÃseÂÂha a¤¤ataro satto lolajÃtiko sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyitvà paribhu¤ji. Tam enaæ aggahesuæ, gahetvà etad avocuæ: "PÃpakaæ vata bho satta karosi, yatra hi nÃma sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyitvà paribhu¤jasi. Mà ssu bho satta puna pi evarÆpam akÃsÅti." "Evaæ bho ti" kho VÃseÂÂha so satto tesaæ sattÃnaæ paccassosi. Dutiyam pi kho VÃseÂÂha so satto . . . pe . . . Tatiyam pi kho VÃseÂÂha so satto sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ {ÃdiyitvÃ} paribhu¤ji. Tam enaæ aggahesuæ, aggahetvà etad avocuæ: "PÃpakaæ vata bho satta karosi, yatra hi nÃma sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyitvà paribhu¤jasi. Mà ssu bho satta puna pi evarÆpam akÃsÅti." A¤¤e pÃïinà pahariæsu, a¤¤e le¬¬unà pahariæsu, a¤¤e daï¬ena pahariæsu. Tadagge kho pana VÃseÂÂha adinnÃdÃnaæ pa¤¤Ãyati, garahà pa¤¤Ãyati, musÃvÃdo pa¤¤Ãyati, daï¬ÃdÃnaæ pa¤¤Ãyati. 20. `Atha kho te VÃseÂÂha sattà sannipatiæsu, sannipatitvà anutthuniæsu, -- "PÃpakà vata bho dhammà sattesu pÃtu bhÆtÃ, yatra hi nÃma adinnÃdÃnaæ pa¤¤Ãyissati, garahà pa¤¤Ãyissati, musÃ-vÃdo pa¤¤Ãyissati, daï¬ÃdÃnaæ pa¤¤Ãyissati, yan nÆna mayaæ ekaæ sattaæ sammanneyyÃma. So no sammÃ-khÅyitabbaæ khÅyeyya, samma-garahitabbaæ garaheyya, sammÃ-pabbÃjetabbaæ pabbÃjeyya. Mayaæ pan' assa {sÃlÅnaæ} bhÃgaæ anuppadassÃmÃti." #<[page 093]># %% Atha kho te VÃseÂÂha sattà yo nesaæ satto abhirÆpataro ca dassanÅyataro ca pÃsÃdikataro ca mahesakkhataro ca, taæ sattaæ upasaækamitvà etad avocuæ: "Ehi bho satta, sammÃ-khÅyitabbaæ khÅyi, sammÃ-garahitabbaæ garahi, sammÃ-pabbÃjetabbaæ pabbÃjehi. Mayaæ pana te sÃlÅnaæ bhÃgaæ anuppadassÃmÃti." "Evaæ bho ti" kho VÃseÂÂha so satto tesaæ sattÃnaæ paÂissutvÃ, sammÃ-khÅyitabbaæ khÅyi, sammÃ-garahitabbaæ garahi, sammÃ-pabbÃjetabbaæ pabbÃjesi. Te pan' assa sÃlÅnaæ bhÃgaæ anuppadaæsu. 21. `MahÃjana-sammato ti kho VÃseÂÂha mahÃ-sammato, mahÃ-sammato tv eva paÂhamaæ akkharaæ upanibbattaæ. KhettÃnaæ patÅti kho VÃseÂÂha khattiyo, khattiyo tv eva dutiyaæ akkharaæ upanibbattaæ. Dhammena pare ra¤jetÅti kho VÃseÂÂha rÃjÃ, rÃjà tv eva tatiyaæ akkharaæ upanibbattaæ. Iti kho VÃseÂÂha evam etassa khattiyamaï¬alassa porÃïena agga¤¤ena akkharena abhinibbatti ahosi. Tesaæ ¤eva sattÃnaæ ana¤¤esaæ sadisÃnaæ ¤eva no asadisÃnaæ dhammen' eva no adhammena. Dhammo hi VÃseÂÂha seÂÂho jane tasmiæ diÂÂhe c' eva dhamme abhisamparÃya¤ ca. 22. `Tesaæ ¤eva kho VÃseÂÂha sattÃnaæ ekaccÃnaæ etad ahosi: "PÃpakà vata bho dhammà sattesu pÃtu bhÆtÃ, yatra hi nÃma adinnÃdÃnaæ pa¤¤Ãyissati, garahà pa¤¤Ãyissati, musÃ-vÃdo pa¤¤Ãyissati, daï¬ÃdÃnaæ pa¤¤Ãyissati, pabbÃjanaæ pa¤¤Ãyissati. Yan nÆna mayaæ pÃpake akusale dhamme bÃheyyÃmÃti." Te pÃpake akusale dhamme {bÃhesuæ}. #<[page 094]># %<94 AGGA¥¥A-SUTTANTA [D. xxvii. 22.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ "PÃpake akusale dhamme bÃhentÅti" kho VÃseÂÂha BrÃhmaïÃ, BrÃhmaïà tv eva paÂhamaæ akkharaæ upanibbattaæ. Te ara¤¤Ãyatane païïa-kuÂiyo karitvà païïa-kuÂÅsu jhÃyanti, vÅtaÇgÃrà vÅta-dhÆmà païïa-musalà sÃyaæ sÃyam-ÃsÃya pÃto pÃtar-ÃsÃya gÃma-nigama-rÃjadhÃniyo osaranti ghÃsam esanÃ. Te ghÃsaæ paÂilabhitvà punad eva ara¤¤Ãyatane païïa-kuÂÅsu jhÃyanti. Tam enaæ manussà disvà evam Ãhaæsu: "Ime kho bho sattà ara¤¤Ãyatane païïa-kuÂiyo karitvà païïa-kuÂÅsu jhÃyanti, vÅtaÇgÃrà vÅta-dhÆmà païïa-musalà sÃyaæ sÃyam-ÃsÃya pÃto pÃtar-ÃsÃya gÃma-nigama-rÃjadhÃniyo osaranti ghÃsam esanÃ. Te ghÃsaæ paÂilabhitvà punad eva ara¤¤Ãyatane païïa-kuÂÅsu jhÃyanti. "JhÃyantÅti" kho pana VÃseÂÂha jhÃyahÃ, jhÃyakà tv eva dutiyaæ akkharaæ upanibbattaæ. 23. `Tesaæ ¤eva kho VÃseÂÂha sattÃnaæ ekacce sattà ara¤¤Ãyatane païïa-kuÂÅsu taæ jhÃnaæ {anabhisambhuïamÃnÃ} gÃma-sÃmantaæ nigama-{sÃmantaæ} osaritvà ganthe karontà acchenti. Tam enaæ manussà disvà evam Ãhaæsu: "Ime kho bho sattà ara¤¤Ãyatane païïakuÂÅsu taæ jhÃnaæ {anabhisambhuïamÃnÃ} gÃma-sÃmantaæ nigama-sÃmantaæ osaritvà ganthe karontà acchenti. Na dÃn' ime jhÃyanti. "Na dÃn' ime jhÃyantÅti" kho VÃseÂÂha {ajjhÃyakÃ}, ajjhÃyakà tv eva tatiyaæ akkharaæ upanibbattaæ. HÅna-sammataæ kho pana VÃseÂÂha tena samayena hoti. Tad etarahi seÂÂha-sammataæ. Iti kho VÃseÂÂha evam etassa BrÃhmaïa-maï¬alassa porÃïena agga¤¤ena akkharena abhinibbatti ahosi. Tesaæ ¤eva sattÃnaæ ana¤¤esaæ sadisÃnaæ ¤eva no asadisÃnaæ dhammen' eva no adhammena. #<[page 095]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Dhammo hi VÃseÂÂha seÂÂho jane tasmiæ diÂÂhe c' eva dhamme abhisamparÃya¤ ca. 24. `Tesaæ ¤eva kho VÃseÂÂha sattÃnaæ ekacce sattà methuna-dhammaæ samÃdÃya vissuta-kammante payojesuæ. "Methuna-dhammaæ samÃdÃya vissuta-kammante payojentÅti" kho VÃseÂÂha VessÃ, Vessà tv eva akkharaæ upanibbattaæ. Iti kho VÃseÂÂha evam etassa Vessamaï¬alassa porÃïena agga¤¤ena akkharena abhinibbatti ahosi. Tesaæ ¤eva sattÃnaæ ana¤¤esaæ sadisÃnaæ ¤eva no asadisÃnaæ dhammen' eva no adhammena. Dhammo hi VÃseÂÂha seÂÂho jane tasmiæ diÂÂhe c' eva dhamme abhisamparÃya¤ ca. 25. `Tesaæ ¤eva kho VÃseÂÂha sattÃnaæ ye te sattà avasesà te luddÃcÃrà ahesuæ. "LuddÃcÃrà khuddÃcÃrà ti" kho VÃseÂÂha SuddÃ, Suddà tv eva akkharaæ upanibbattaæ. Iti kho VÃseÂÂha evam etassa Sudda-maï¬alassa porÃïena agga¤¤ena akkharena abhinibbatti ahosi. Tesaæ ¤eva sattÃnam ana¤¤esaæ sadisÃnaæ ¤eva no asadisÃnaæ dhammen' eva no adhammena. Dhammo hi VÃseÂÂha seÂÂho jane tasmiæ diÂÂhe c' eva dhamme abhisamparÃya¤ ca. 26. `Ahu kho so VÃseÂÂha samayo yaæ khattiyo pi sakaæ dhammaæ garahamÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, -- "Samaïo bhavissÃmÅti." BrÃhmaïo pi sakaæ dhammaæ garahamÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, -"Samaïo bhavissÃmÅti." Vesso pi sakaæ dhammaæ garahamÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, #<[page 096]># %<96 AGGA¥¥A-SUTTANTA [D. xxvii. 26.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ -- "Samaïo bhavissÃmÅti." Suddo pi sakaæ dhammaæ garahamÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, -- "Samaïo bhavissÃmÅti." Imehi kho VÃseÂÂha catÆhi maï¬alehi Samaïa-maï¬alassa {abhinibbatti} ahosi. Tesaæ ¤eva sattÃnaæ ana¤¤esaæ sadisÃnaæ ¤eva no asadisÃnaæ dhammen' eva no adhammena. Dhammo hi VÃseÂÂha seÂÂho jane tasmiæ diÂÂhe c' eva dhamme abhisamparÃya¤ ca. 27. `Khattiyo pi kho VÃseÂÂha kÃyena duccaritaæ caritvÃ, vÃcÃya duccaritaæ caritvÃ, manasà duccaritaæ caritvÃ, micchÃ-diÂÂhiko, micchÃ-diÂÂhi-kamma-samÃdÃna-hetu kÃyassa bhedà param maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. BrÃhmaïo pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Vesso pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Suddo pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Samaïo pi kho VÃseÂÂha kÃyena duccaritaæ caritvÃ, vÃcÃya duccaritaæ caritvÃ, manasà duccaritaæ caritvÃ, micchÃ-diÂÂhiko, micchÃ-diÂÂhi-kammasamÃdÃna-hetu kÃyassa bhedà param maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. 28. `Khattiyo pi kho VÃseÂÂha kÃyena sucaritaæ caritvÃ, vÃcÃya sucaritaæ caritvÃ, manasà sucaritaæ caritvÃ, sammÃdiÂÂhiko sammÃ-diÂÂhi-kamma-samÃdÃna-hetu kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. BrÃhmaïo pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Vesso pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Suddo pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Samaïo pi kho VÃseÂÂha kÃyena sucaritaæ caritvÃ, vÃcÃya sucaritaæ caritvÃ, manasà sucaritaæ caritvÃ, sammÃ-diÂÂhiko, sammÃdiÂÂhi-kamma-samÃdÃna-hetu kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. 29. `Khattiyo pi kho VÃseÂÂha kÃyena dvaya-kÃrÅ, vÃcÃya dvaya-kÃrÅ, manasà dvaya-kÃrÅ, vÅtimissa-diÂÂhiko, vÅtimissa-diÂÂhi-kamma-samÃdÃna-hetu kÃyassa bhedà param maraïà sukha-dukkha-paÂisaæ vedÅ hoti. BrÃhmaïo pi kho VÃseÂÂha #<[page 097]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . Vesso pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Suddo pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Samaïo pi kho VÃseÂÂha kÃyena dvaya-kÃrÅ, vÃcÃya dvaya-kÃrÅ, manasà dvaya-kÃrÅ vÅtimissa-diÂÂhiko vÅtimissa-diÂÂhi-kamma-{samÃdÃna-hetu} kÃyassa bhedà param maraïà sukha-dukkha-paÂisaævedÅ hoti. 30. `Khattiyo pi kho VÃseÂÂha kÃyena saævuto, vÃcÃya saævuto, manasà saævuto, satannaæ bodhi-pakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanam anvÃya diÂÂhe va dhamme parinibbÃyati. BrÃhmaïo pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Vesso pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Suddo pi kho VÃseÂÂha . . . pe . . . Samaïo pi kho VÃseÂÂha kÃyena saævuto, vÃcÃya saævuto, manasà saævuto, sattannaæ bodhi-pakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanam anvÃya diÂÂhe va dhamme parinibbÃyati. 31. `Imesaæ hi VÃseÂÂha catunnaæ vaïïÃnaæ yo hoti bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo kata-karaïÅyo ohita-bhÃro anuppatta-sadattho parikkhÅïa-bhava-saæyojano sammada¤¤Ã vimutto, so nesaæ aggam akkhÃyati dhammen' eva no adhammena. Dhammo hi VÃseÂÂha seÂÂho jane tasmiæ diÂÂhe c' eva dhamme abhisamparÃya¤ ca. 32. `Brahmunà p' esà VÃseÂÂha {SanaækumÃrena} gÃthà bhÃsitÃ: "`Khattiyo seÂÂho jane tasmiæ ye gotta-{paÂisÃrino}, VijjÃ-caraïa-sampanno so seÂÂho deva-mÃnuse ti." `Sà kho pan' esà VÃseÂÂha Brahmunà {SanaækumÃrena} gÃthà sugÅtà no duggÅtÃ, subhÃsità no dubbhÃsità atthasaæhità no anattha-saæhità anumatà mayÃ. Aham pi VÃseÂÂha evaæ vadÃmi: #<[page 098]># %<98 AGGA¥¥A-SUTTANTA [D. xxvii. 32.>% "`Khattiyo seÂÂho jane tasmiæ ye gotta-paÂisÃrino, VijjÃ-caraïa-sampanno seÂÂho deva-mÃnuse ti."' Idam avoca BhagavÃ. Attamanà VÃseÂÂha-BhÃradvÃjà Bhagavato bhÃsitaæ abhinandun ti. Agga¤¤a-Suttantaæ NiÂÂhitaæ Catutthaæ. #<[page 099]># %< 99>% [xxviii. SampasÃdanÅya-Suttanta.] Evam me sutaæ. 1. Ekaæ samayaæ Bhagavà NÃÊandÃyaæ viharati PÃvÃrikambavane. Atha kho Ãyasmà SÃriputto yena Bhagavà ten' upasaækami, upasaækamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà SÃriputto Bhagavantaæ etad avoca: `Evaæ pasanno ahaæ bhante Bhagavati, na cÃhu na ca bhavissati na c' etarahi vijjati a¤¤o Samaïo và BrÃhmaïo và Bhagavatà bhiyyo 'bhi¤¤ataro yadidaæ sambodhiyan ti.' `UÊÃrà kho te ayaæ SÃriputta ÃsabhÅ vÃcà bhÃsitÃ, ekaæso gahito, sÅha-nÃdo nadito: "Evaæ pasanno ahaæ bhante Bhagavati, na cÃhu na ca bhavissati na c' etarahi vijjati a¤¤o Samaïo và BrÃhmaïo và Bhagavatà bhiyyo 'bhi¤¤ataro yadidaæ sambodhiyan ti." Kin nu SÃriputta ye te ahesuæ atÅtam addhÃnaæ arahanto SammÃ-SambuddhÃ, sabbe te Bhagavanto cetasà ceto paricca viditÃ, -Evaæ-sÅlà te Bhagavanto ahesuæ iti pi, evaæ-dhammà #<[page 100]># %<100 SAMPASùDANýYA-SUTTANTA [D. xxviii. 1.>% . . . evaæ-pa¤¤Ã . . . evaæ-vihÃrÅ . . . evaæ vimuttà te Bhagavanto ahesuæ iti pÅti?' `No h' etaæ bhante.' `Kim pana SÃriputta ye te bhavissanti anÃgatam addhÃnaæ arahanto SammÃ-SambuddhÃ, sabbe te Bhagavanto cetasà ceto paricca viditÃ, -- Evaæ-sÅlà te Bhagavanto bhavissanti iti pi, evaæ-dhammà . . . evaæ-pa¤¤Ã . . . evaæ-vihÃrÅ . . . evaæ-vimuttà te Bhagavanto bhavissanti iti pÅti?' `No h' etaæ bhante.' `Kim pana SÃriputta ahaæ te etarahi arahaæ SammÃSambuddho cetasà ceto paricca vidito -- Evaæ-sÅlo Bhagavà iti pi, evaæ dhammo . . . evaæ-pa¤¤o . . . evaæ-vihÃrÅ . . . evaæ-vimutto Bhagavà iti pÅti?' `No h' etaæ bhante.' `Ettha carahi te SÃriputta atÅtÃnÃgata-paccuppannesu arahantesu SammÃ-Sambuddhesu ceto-pariya-¤Ãïaæ n' atthi. Atha ki¤ carahi te ayaæ SÃriputta uÊÃrà ÃsabhÅ vÃcà bhÃsitÃ, ekaæso gahito, sÅha-nÃdo nadito -- Evaæ pasanno ahaæ bhante Bhagavati, na cÃhu na ca bhavissati na c' etarahi vijjati a¤¤o Samaïo và BrÃhmaïo và Bhagavatà bhiyyo 'bhi¤¤ataro yadidaæ sambodhiyan ti?' 2. `Na kho me bhante atÅtÃnÃgata-paccuppannesu arahantesu SammÃ-Sambuddhesu ceto-pariya-¤Ãïaæ atthi. Api ca me bhante dhammanvayo vidito. Seyyathà pi bhante ra¤¤o paccantimaæ nagaraæ daÊhuddÃpaæ daÊhapÃkÃra-toraïaæ eka-dvÃraæ, #<[page 101]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tatr' assa dovÃriko paï¬ito viyatto medhÃvÅ a¤¤ÃtÃnaæ nivÃretÃ, ¤ÃtÃnaæ pavesetÃ. So tassa nagarassa samantà anupariyÃya pathaæ anukkamante na passeyya pÃkÃra-sandhiæ và pÃkÃravivaraæ và {antamaso} bilÃla-nissakkana-mattam pi. Tassa evam assa, -- "Ye kho keci oÊÃrikà pÃïà imaæ nagaraæ pavisanti và nikkhamanti vÃ, sabbe te iminà va dvÃrena pavisanti và nikkhamanti và ti." Evam eva kho me bhante dhammanvayo vidito. Ye te ahesuæ atÅtam addhÃnaæ arahanto SammÃ-SambuddhÃ, sabbe te Bhagavanto pa¤ca nÅvaraïe pahÃya, cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅ-karaïe, catusu satipaÂÂhÃnesu supatiÂÂhita-cittÃ, satta bojjhaÇge yathÃ-bhÆtaæ bhÃvetvà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhiæsu. Ye pi te bhante bhavissanti anÃgatam addhÃnaæ arahanto SammÃ-SambuddhÃ, sabbe te Bhagavanto pa¤ca nÅvaraïe pahÃya, cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅ-karaïe, catusu satipaÂÂhÃnesu supatiÂÂhita-cittÃ, satta bojjhaÇge yathÃ-bhÆtaæ bhÃvetvÃ, anuttaraæ sammÃ-{sambodhiæ} abhisambujjhissanti. Bhagavà pi bhante etarahi arahaæ SammÃ-Sambuddho pa¤ca nÅvaraïe pahÃya, cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkÃraïe, catusu satipaÂÂhÃnesu supatiÂÂhita-citto, satta bojjhaÇge yathÃ-bhÆtaæ bhÃvetvÃ, anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho. IdhÃhaæ bhante yena Bhagavà ten' upasaækamiæ dhamma-savanÃya. #<[page 102]># %<102 SAMPASùDANýYA-SUTTANTA [D. xxviii. 2.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Tassa me bhante Bhagavà dhammaæ desesi uttaruttariæ païÅta-païÅtaæ kaïha-sukka-sappaÂibhÃgaæ. Yathà yathà me bhante Bhagavà dhammaæ desesi uttaruttariæ païÅta-païÅtaæ kaïha-sukka-sappaÂibhÃgaæ, tathà tathà 'haæ tasmiæ dhamme abhi¤¤Ã idh' ekaccaæ dhammaæ dhammesu niÂÂham agamaæ, satthari pasÅdiæ, -- "SammÃSambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà Dhammo, supaÂipanno Saægho ti." 3. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ, yathà Bhagavà dhammaæ deseti kusalesu dhammesu. Tatr' ime kusalà dhammÃ, seyyathÅdaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ, cattÃro {samma-ppadhÃnÃ}, cattÃro iddhipÃdÃ, pa¤c' indriyÃni, pa¤ca balÃni, satta bojjhaÇgÃ, ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Idha bhante bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto-vimuttim pa¤¤Ã-vimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Etad Ãnuttariyaæ bhante kusalesu dhammesu. Taæ Bhagavà asesam abhijÃnÃti. Taæ Bhagavato asesam abhijÃnato uttarim abhi¤¤eyyaæ n' atthi, yad abhijÃnaæ a¤¤o Samaïo và BrÃhmaïo và Bhagavatà bhiyyo 'bhi¤¤ataro assa yadidaæ kusalesu dhammesu. 4. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ, yathà Bhagavà dhammaæ deseti Ãyatana-pa¤¤attÅsu. Chay imÃni bhante ajjhattika-bÃhirÃni ÃyatanÃni, cakkhuæ c' eva rÆpà ca, sota¤ c' eva saddà ca, ghÃna¤ c' eva gandhà ca, jivhà c' eva rasà ca, kÃyo c' eva phoÂÂhabbà ca, mano c' eva dhammà ca. Etad {Ãnuttariyaæ} bhante Ãyatanapa¤¤attÅsu. Taæ Bhagavà asesam abhijÃnÃti. Taæ Bhagavato asesam abhijÃnato uttariæ abhi¤¤eyyaæ n' atthi, yad abhijÃnaæ a¤¤o Samaïo và BrÃhmaïo và Bhagavatà bhiyyo 'bhi¤¤ataro assa yadidaæ Ãyatana-pa¤¤attÅsu. #<[page 103]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ 5. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ, yathà Bhagavà dhammaæ deseti gabbhÃvakkantÅsu. Catasso imà bhante gabbhÃvakkantiyo. Idha bhante ekacco asampajÃno c' eva mÃtu kucchiæ okkamati, asampajÃno mÃtu kucchismiæ ÂhÃti, asampajÃno mÃtu kucchismà nikkhamati. Ayaæ paÂhamà gabbhÃvakkanti. Puna ca paraæ bhante idh' ekacco sampajÃno pi kho mÃtu kucchiæ okkamati, asampajÃno mÃtu kucchismiæ ÂhÃti, asampajÃno mÃtu kucchismà nikkhamati. Ayaæ dutiyà gabbhÃvakkanti. Puna ca paraæ bhante idh' ekacco sampajÃno mÃtu kucchiæ okkamati, sampajÃno mÃtu kucchismiæ ÂhÃti, asampajÃno mÃtu kucchismà nikkhamati. Ayaæ tatiyà gabbhÃvakkanti. Puna ca paraæ bhante idh' ekacco sampajÃno c' eva mÃtu-kucchiæ okkamati, sampajÃno mÃtu kucchismiæ ÂhÃti, sampajÃno mÃtu kucchismà nikkhamati. Ayaæ catutthà gabbhÃvakkanti. Etad Ãnuttariyaæ bhante gabbhÃvakkantÅsu. 6. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ, yathà Bhagavà dhammaæ deseti Ãdesana-vidhÃsu. Catasso imà bhante Ãdesana-vidhÃ. Idha bhante ekacco nimittena Ãdisati -- Evam pi te mano, ittham pi te mano, iti pi te cittan ti. So bahuæ ce pi Ãdisati -- Tath' eva taæ hoti, no a¤¤athÃ, ayaæ paÂhamà Ãdesana-vidhÃ. Puna ca paraæ bhante idh' ekacco na h' eva kho nimittena Ãdisati, api ca kho manussÃnaæ và amanussÃnaæ và devatÃnaæ và saddaæ sutvà Ãdisati -- Evam pi te mano, ittham pi te mano, iti pi te cittan ti. So bahu¤ ce pi Ãdisati -- Tath' eva taæ hoti no a¤¤athÃ, ayaæ dutiyà Ãdesana-vidhÃ. Puna ca paraæ bhante idh' ekacco na h' eva kho nimittena Ãdisati, na pi manussÃnaæ và amanussÃnaæ và devatÃnaæ và saddaæ sutvà Ãdisati, api ca kho vitakkayato vicÃrayato vitakka-vipphÃra-saddaæ sutvà Ãdisati -- Evam pi te mano, #<[page 104]># %<104 SAMPASùDANýYA-SUTTANTA [D. xxviii. 6.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ittham pi te mano, iti pi te cittan ti. So bahu¤ ce pi Ãdisati -- Tath' eva taæ hoti no a¤¤athÃ, ayaæ tatiyà Ãdesana-vidhÃ. Puna ca paraæ bhante idh' ekacco na h' eva kho nimittena Ãdisati, na pi manussÃnaæ và amanussÃnaæ và devatÃnaæ và saddaæ sutvà Ãdisati, na pi vitakkayato vicÃrayato vitakkavipphÃra-saddaæ sutvà Ãdisati, api ca kho avitakkaæ avicÃraæ samÃdhiæ samÃpannassa cetasà ceto paricca pajÃnÃti -- Yathà imassa bhoto mano-saækhÃrà païihitÃ, tathà imassa cittassa anantarà amuæ nÃma vitakkaæ vitakkessatÅti. So bahu¤ ce pi Ãdisati -- Tath' eva taæ hoti no a¤¤athÃ, ayaæ catutthà Ãdesana-vidhÃ. Etad Ãnuttariyaæ bhante Ãdesana-vidhÃsu. 7. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti dassana-samÃpattÅsu. Catasso imà bhante dassana-samÃpattiyo. Idha bhante ekacco Samaïo và BrÃhmaïo và Ãtappam anvÃya padhÃnam anvÃya anuyogam anvÃya appamÃdam anvÃya sammÃmanasikÃram anvÃya tathÃ-rÆpaæ ceto-samÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte imam eva kÃyaæ uddhaæ pÃda-talà adho kesa-matthakà taca-pariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati:-- Atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃrÆ aÂÂhÅ aÂÂhi-mi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ anta-guïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃnikà lasikà muttan ti. Ayaæ paÂhamà dassana-samÃpatti. Puna ca paraæ bhante idh' ekacco Samaïo và BrÃhmaïo và Ãtappam anvÃya padhÃnam anvÃya anuyogam anvÃya appamÃdam anvÃya sammÃ-manasikÃram anvÃya tathÃrÆpaæ ceto-samÃdhiæ phusati, #<[page 105]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yathà samÃhite citte imam eva kÃyaæ uddhaæ pÃda-talà adho kesa-matthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati:-- Atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃrÆ aÂÂhÅ aÂÂhi-mi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medu assu vasà {kheÊo} siÇghÃnikà lasikà muttaæ. Atikkamma ca purisassa chavi-maæsa-lohitaæ aÂÂhiæ paccavekkhati. Ayaæ dutiyà dassana-samÃpatti Puna ca paraæ bhante . . . pe . . . atikkamma ca purisassa chavi-maæsa-lohitaæ aÂÂhiæ paccavekkhati, purisassa ca vi¤¤Ãïa-sotaæ pajÃnÃti ubhayato abbocchinnaæ idha-loke patiÂÂhita¤ ca {paraloke} patiÂÂhita¤ ca. Ayaæ tatiyà dassana-samÃpatti. Puna ca paraæ bhante . . . pe . . . atikkamma ca purisassa chavimaæsa-lohitaæ aÂÂhiæ paccavekkhati, purisassa ca vi¤¤Ãïasotaæ pajÃnÃti ubhayato abbocchinnaæ idha-loke appatiÂÂhita¤ ca {paraloke} appatiÂÂhita¤ ca. Ayaæ catutthà dassana-samÃpatti. Etad Ãnuttariyaæ bhante dassanasamÃpattÅsu. 8. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti puggala-pa¤¤attÅsu. Satt' ime bhante puggalÃ, ubhato-bhÃga-vimutto, pa¤¤Ã-vimutto, kÃya-{sakkhÅ}, diÂÂhi-ppatto, saddhÃ-vimutto, dhammÃnusÃrÅ, saddhÃnusÃrÅ. Etad Ãnuttariyaæ bhante puggala-pa¤¤attÅsu. 9. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti padhÃnesu. #<[page 106]># %<106 SAMPASùDANýYA-SUTTANTA [D. xxviii. 9.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Satt' ime bhante bojjhaÇgÃ, sati-sambojjhaÇgo, dhamma-vicaya-sambojjhaÇgo, viriyasambojjhaÇgo, pÅti-sambojjhaÇgo, passaddhi-sambojjhaÇgo, samÃdhi-sambojjhaÇgo, upekhÃ-sambojjhaÇgo. Etad Ãnuttariyaæ bhante padhÃnesu. 10. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti paÂipadÃsu. Catasso imà bhante paÂipadÃ, dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. Tatra bhante yÃyaæ paÂipadà dukkhà dandhÃbhi¤¤Ã, ayaæ bhante paÂipadà ubhayen' eva hÅnà akkhÃyati dukkhattà ca dandhattà ca. Tatra bhante yÃyaæ paÂipadà dukkhà khippÃbhi¤¤Ã, ayaæ bhante paÂipadà dukkhattà hÅnà akkhÃyati. Tatra bhante yÃyaæ paÂipadà sukhà dandhÃbhi¤¤Ã, ayaæ bhante paÂipadà dandhattà hÅnà akkhÃyati. Tatra bhante yÃyaæ paÂipadà sukhà khippÃbhi¤¤Ã, ayaæ bhante paÂipadà ubhayen' eva païÅtà akkhÃyati sukhattà ca khippattà ca. Etad Ãnuttariyaæ bhante paÂipadÃsu. 11. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ, yathà Bhagavà dhammaæ deseti bhassa-samÃcÃre. Idha bhante ekacco na c' eva musÃvÃdÆpasaæhitaæ vÃcaæ bhÃsati, na ca vebhÆtiyaæ na ca {pesuïiyaæ} na ca sÃrambhajaæ jayÃpekkho, mantà mantà vÃcam bhÃsati nidhÃnavatiæ kÃlena. Etad Ãnuttariyaæ bhante bhassa-samÃcÃre. 12. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ, yathà Bhagavà dhammaæ deseti purisa-sÅla-samÃcÃre. Idha bhante ekacco sacco c' assa saddho ca, na ca kuhako, na ca lapako, na ca nemittiko, na ca nippesiko, na ca lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsitÃ, #<[page 107]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ indriyesu gutta-dvÃro, bhojane matta¤¤Æ, sama-kÃrÅ, jÃgariyÃnuyogam anuyutto, atandito Ãraddha-viriyo, ¤ÃyÅ, satimÃ, kalyÃïapaÂibhÃno, gatimÃ, dhitimÃ, mutimÃ, na ca kÃmesu giddho, sato ca nipako ca. Etad Ãnuttariyaæ bhante purisa-sÅla-samÃcÃre. 13. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti anusÃsana-vidhÃsu. Catasso imà bhante anusÃsana-vidhÃ. JÃnÃti bhante Bhagavà {parapuggalaæ} paccattaæ yoniso-manasikÃrÃ, -- Ayaæ puggalo yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno, tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno bhavissati avinipÃtadhammo niyato sambodhi-parÃyano ti. JÃnÃti bhante Bhagavà {parapuggalaæ} paccattaæ yoniso-manasikÃrÃ, -- Ayaæ puggalo yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno, tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃga-dosamohÃnaæ tanuttà {sakadÃgÃmÅ} bhavissati, sakid eva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhass' antaæ karissatÅti. JÃnÃti bhante Bhagavà {parapuggalaæ} paccattaæ yoniso-manasikÃrÃ, -- Ayaæ puggalo yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno, pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko bhavissati, tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ti. JÃnÃti bhante Bhagavà {parapuggalaæ} paccattaæ yoniso-manasikÃrÃ, -- Ayaæ puggalo {yathÃnusiÂÂhaæ} tathà paÂipajjamÃno ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto-vimuttiæ pa¤¤Ã-vimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti. Etad Ãnuttariyaæ bhante {anusÃsani}-vidhÃsu. #<[page 108]># %<108 SAMPASùDANýYA-SUTTANTA [D. xxviii. 14.>% 14. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti para-puggala-vimutti-¤Ãïe. JÃnÃti bhante Bhagavà para-puggalaæ paccattaæ yonisomanasikÃrà -- Ayaæ puggalo tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno bhavissati avinipÃta-dhammo niyato sambodhi-parÃyano ti. JÃnÃti bhante Bhagavà parapuggalaæ paccattaæ yoniso-manasikÃrÃ, -- Ayaæ puggalo tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃga-dosa-mohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ sakid eva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhass' antaæ karissatÅti. JÃnÃti bhante Bhagavà paraæ puggalaæ paccattaæ yoniso-manasikÃrÃ, -- Ayaæ puggalo pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvatti-dhammo tasmà lokà ti. JÃnÃti bhante Bhagavà paraæ puggalaæ paccattaæ yoniso-manasikÃrÃ, -- Ayaæ puggalo ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto-vimuttiæ pa¤¤Ã-vimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti. Etad Ãnuttariyaæ bhante paraæ puggalaæ vimutti-¤Ãïe. 15. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti sassata-vÃdesu. Tayo 'me bhante sassata-vÃdÃ. Idha bhante ekacco Samaïo và BrÃhmaïo và Ãtappam anvÃya padhÃnam anvÃya anuyogam anvÃya appamÃdam anvÃya sammÃ-manasikÃram anvÃya tathÃ-rÆpaæ ceto-samÃdhiæ phusati, yathà samÃhite citte aneka-vihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati -- seyyathÅdaæ ekam pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim pi jÃtiyo tiæsam pi jÃtiyo cattÃrÅsam pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam pi jÃtiyo jÃti-satam pi jÃti-sahassam pi jÃti-sata-sahassam pi anekÃni pi jÃti-satÃni anekÃni pi jÃti-sahassÃni anekÃni pi jÃti-sata-sahassÃni. "AmutrÃsiæ evaæ-nÃmo evaægotto evaæ-vaïïo evam-ÃhÃro evaæ-sukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyu-pariyanto. #<[page 109]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaæ-nÃmo evaæ-gotto evaæ-vaïïo evamÃhÃro evaæ-sukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyu-pariyanto. So tato cuto idhÆpapanno ti" -- iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ aneka-vihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati. So evam Ãha: "AtÅtaæ {p' ahaæ} addhÃnaæ jÃnÃmi, saævaÂÂi và loko vivaÂÂi và ti, -- anÃgataæ {p' ahaæ} addhÃnaæ na jÃnÃmi, {saævaÂÂissati} và loko vivaÂÂissati và ti. Sassato attà ca loko ca va¤jho kÆÂaÂÂho esika-ÂÂhÃyi-ÂÂhito, te ca sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti, atthi tv eva sassati-saman ti." Ayaæ paÂhamo sassata-vÃdo. Puna ca paraæ bhante idh' ekacco Samaïo và BrÃhmaïo và Ãtappam anvÃya padhÃnam anvÃya anuyogam anvÃya appamÃdam anvÃya sammÃ-manasikÃram anvÃya tathÃrÆpaæ ceto-samÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati -- seyyathÅdaæ ekam pi saævaÂÂa-vivaÂÂaæ dve pi saævaÂÂa-vivaÂÂÃni tÅïi pi saævaÂÂa-vivaÂÂÃni cattÃri pi saævaÂÂa-vivaÂÂÃni pa¤ca pi saævaÂÂa-vivaÂÂÃni dasa pi saævaÂÂa-vivaÂÂÃni vÅsam pi saævaÂÂa-vivaÂÂÃni. "AmutrÃsiæ evaæ-nÃmo evaæ-gotto evaæ-vaïïo evam-ÃhÃro evaæ-sukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyu-pariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaæ-nÃmo evaæ-gotto evaæ-vaïïo evamÃhÃro evaæ-sukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyu-pariyanto. So tato cuto idhÆpapanno ti" -- iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ aneka-vihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati. So evam Ãha: "AtÅtaæ kho ahaæ addhÃnaæ jÃnÃmi, saævaÂÂi pi loko vivaÂÂi pi loko, anÃgataæ ca kho ahaæ addhÃnaæ jÃnÃmi saævaÂÂissati và loko vivaÂÂissati và ti. #<[page 110]># %<110 SAMPASùDANýYA-SUTTANTA [D. xxviii. 15.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Sassato attà ca loko ca va¤jho kÆÂaÂÂho esikaÂÂhÃyiÂÂhito, te ca sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti, atthi tv eva sassati-saman ti." Ayaæ dutiyo sassata-vÃdo. Puna ca paraæ bhante idh' ekacco Samaïo và BrÃhmaïo và Ãtappam anvÃya . . . pe . . . tathÃ-rÆpaæ ceto samÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte aneka-vihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati -- seyyathÅdaæ dasa pi saævaÂÂavivaÂÂÃni vÅsatim pi saævaÂÂa-vivaÂÂÃni tiæsam pi saævaÂÂa-vivaÂÂÃni cattÃrÅsam pi saævaÂÂa-vivaÂÂÃni. "AmutrÃsiæ evaæ-nÃmo evaæ-gotto evaæ-vaïïo evam-ÃhÃro evaæ-sukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyu-pariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaæ-nÃmo evaægotto evaæ-vaïïo evam-ÃhÃro evaæ-sukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyu-pariyanto. So tato cuto idhÆpapanno ti" -- iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ aneka-vihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati. So evam Ãha: "AtÅtaæ {p' ahaæ} addhÃnaæ jÃnÃmi saævaÂÂi pi loko vivaÂÂi pi loko, anÃgataæ {p' ahaæ} addhÃnaæ jÃnÃmi saævaÂÂissati pi loko vivaÂÂissati pi loko ti. Sassato attà ca loko ca va¤jho kÆÂaÂÂho esikaÂÂhÃyiÂÂhito. te ca sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti, atthi tv eva sassati-saman ti." Ayaæ tatiyo sassatavÃdo. Etad Ãnuttariyaæ bhante sassata-vÃdesu. 16. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti pubbe-nivÃsÃnussati-¤Ãïe. Idha bhante ekacco Samaïo và BrÃhmaïo và Ãtappam anvÃya . . . pe . . . tathÃ-rÆpaæ ceto-samÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte aneka-vihitaæ pubbe-{nivÃsaæ} anussarati -- seyyathÅdaæ ekam pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim pi jÃtiyo tiæsam pi jÃtiyo cattÃrÅsam pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam pi jÃtiyo jÃti-satam pi jÃti-sahassam pi jÃtisata-sahassam pi aneke pi saævaÂÂa-kappe aneke pi vivaÂÂa-kappe aneke pi saævaÂÂa-vivaÂÂa-kappe. #<[page 111]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ "{AmutrÃsiæ} evaæ-nÃmo evaæ-gotto evaæ-vaïïo evam-ÃhÃro evaæ-sukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyu-pariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaæ-nÃmo evaægotto evaæ-vaïïo evam-ÃhÃro evaæ-sukha-dukkha-paÂisaævedÅ evam-Ãyu-pariyanto. So tato cuto idhÆpapanno ti" -- iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ aneka-vihitaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati. Santi bhante devà yesaæ na sakkà gaïanÃya và saækhÃto và Ãyuæ saækhÃtuæ, api ca yasmiæ yasmiæ atta-bhÃve abhinivuttha-pubbaæ hoti yadi và rÆpÅsu yadi và arÆpÅsu yadi và sa¤¤Åsu yadi và asa¤¤Åsu yadi và nevasa¤¤i-nÃsa¤¤Åsu, iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ pubbe-nivÃsaæ anussarati. Etad Ãnuttariyaæ bhante pubbe-nivÃsÃnussati¤Ãïe. 17. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti sattÃnaæ cutÆpapÃta-¤Ãïe. Idha bhante ekacco Samaïo và BrÃhmaïo và Ãtappam anvÃya padhÃnam anvÃya . . . pe . . . tathÃ-rÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte dibbena cakkhunà visuddhena atikkanta-mÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃ-kammÆpage satte pajÃnÃti: "Ime vata bhonto sattà kÃya-duccaritena samannÃgatà vacÅ-duccaritena samannÃgatà mano-duccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃ-diÂÂhikà micchÃ-diÂÂhi-kamma-samÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayam upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃya-sucaritena samannÃgatà vacÅ . . . pe . . . manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃ-diÂÂhi-kamma-samÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ti." #<[page 112]># %<112 SAMPASùDANýYA-SUTTANTA [D. xxviii. 17.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkanta-mÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃ-kammÆpage satte pajÃnÃti. Etad {Ãnuttariyaæ} bhante sattÃnaæ cutÆpapÃta-¤Ãïe. 18. `Aparam pana bhante etad Ãnuttariyaæ yathà Bhagavà dhammaæ deseti iddhi-vidhÃsu. Dve 'mà bhante iddhiyo. Atthi bhante iddhi yà sÃsavà sa-upadhikà "no ariyà ti" vuccati. Atthi bhante iddhi yà anÃsavà anupadhikà "ariyà ti" vuccati. Katamà ca bhante iddhi yà sÃsavà sa-upadhikà "no ariyà ti" vuccati? Idha bhante ekacco Samaïo và BrÃhmaïo và Ãtappam anvÃya padhÃnam anvÃya anuyogam anvÃya appamÃdam anvÃya sammÃ-manasikÃram anvÃya tathÃ-rÆpaæ ceto-samÃdhiæ phusati yathÃ-samÃhite citte aneka-vihitaæ iddhi-vidhaæ paccanubhoti. Eko pi hutvà bahudhà hoti, bahudhà pi hutvà eko hoti, ÃvibhÃvaæ tiro-bhÃvaæ tiro-ku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiro-pabbataæ asajjamÃn gacchati seyyathà pi ÃkÃse, paÂhaviyà pi ummujja-nimujjaæ karoti seyyathà pi udake, udake pi abhijjamÃno gacchati seyyathà pi paÂhaviyaæ, ÃkÃse pi pallaÇkena kamati seyyathà pi pakkhi-sakuïo, ime pi candima-suriye evaæ-mahiddhike evaæ-mahÃnubhÃve pÃïinà parimasati parimajjati, yÃva Brahma-lokà pi kÃyena vasaæ vatteti. Ayaæ bhante iddhi yà sÃsavà sa-upadhikà "no ariyà ti" vuccati. Katamà ca bhante iddhi yà anÃsavà anupadhikà "ariyà ti" vuccati? Idha bhante bhikkhu sace ÃkaÇkhati -- "PaÂikkÆle appaÂikkÆla-sa¤¤Å vihareyyan ti," appaÂikkÆlasa¤¤Å tattha viharati. Sace ÃkaÇkhati -- "AppaÂikkÆle paÂikkÆla-sa¤¤Å vihareyyan ti," #<[page 113]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ paÂikkÆla-sa¤¤Å tattha viharati. Sace ÃkaÇkhati -- "PaÂikkÆle ca appaÂikkÆle ca appaÂikkÆla-sa¤¤Å vihareyyan ti," appaÂikkÆla-sa¤¤Å tattha viharati. Sace ÃkaÇkhati -- "{AppaÂikkÆle} ca paÂikkÆle ca paÂikkÆla-sa¤¤Å vihareyyan ti," paÂikkÆla-sa¤¤Å tattha viharati. Sace ÃkaÇkhati -- "PaÂikkÆla¤ ca appaÂikkÆla¤ ca tad ubhayaæ abhinivajjetvà upekhako vihareyyaæ sato sampajÃno ti," upekhako tattha viharati sato sampajÃno. Ayaæ bhante iddhi anÃsavà anupadhikà "ariyà ti" vuccati. `Etad Ãnuttariyaæ bhante iddhi-vidhÃsu. Tam Bhagavà asesam abhijÃnÃti. Tam Bhagavato asesam abhijÃnato uttariæ abhi¤¤eyyaæ n' atthi yad abhijÃnaæ a¤¤o Samaïo và BrÃhmaïo và Bhagavatà bhiyyo 'bhi¤¤ataro assa yadidaæ iddhi-vidhÃsu. 20. `Yan taæ bhante saddhena kula-puttena pattabbaæ Ãraddha-viriyena thÃmavatà purisa-thÃmena purisa-viriyena purisa-parakkamena purisa-dhorayhena, anuppattaæ tam BhagavatÃ. Na ca bhante Bhagavà kÃmesu kÃmasukhallikÃnuyoga-yutto hÅnaæ gammaæ pothujjanikaæ anariyaæ anattha-saæhitaæ, na ca atta-kilamathÃnuyogam anuyutto dukkhaæ anariyaæ anattha-saæhitaæ, catunnaæ Bhagavà jhÃnÃnaæ abhicetasikÃnaæ diÂÂha-dhammasukha-vihÃrÃnaæ nikÃma-lÃbhÅ akiccha-lÃbhÅ akasira-lÃbhÅ. Sace maæ bhante evaæ puccheyya -- "Kin nu kho Ãvuso SÃriputta, ahesuæ atÅtam addhÃnaæ a¤¤e Samaïà và BrÃhmaïà và Bhagavatà bhiyyo 'bhi¤¤atarà sambodhiyan ti?" Evaæ puÂÂho ahaæ bhante "No ti" vadeyyaæ. "Kim pan' Ãvuso SÃriputta bhavissanti anÃgatam addhÃnaæ a¤¤e Samaïà và BrÃhmaïà và Bhagavatà bhiyyo 'bhi¤¤atarà sambodhiyan ti?" Evaæ puÂÂho ahaæ bhante "No ti" vadeyyaæ. #<[page 114]># %<114 SAMPASùDANýYA-SUTTANTA [D. xxviii. 20.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ "Kim pan' Ãvuso SÃriputta, atth' etarahi a¤¤o Samaïo và BrÃhmaïo và Bhagavatà bhiyyo '{bhi¤¤ataro} sambodhiyan ti?" Evaæ puÂÂho ahaæ bhante "No ti" vadeyyaæ. Sace pana maæ bhante evaæ puccheyya -- "Kin nu kho Ãvuso SÃriputta ahesuæ atÅtam addhÃnaæ a¤¤e Samaïà và BrÃhmaïà và Bhagavatà samasamà sambodhiyan ti?" Evaæ puÂÂho ahaæ bhante "Evan ti" vadeyyaæ. "Kim pan' Ãvuso SÃriputta, bhavissanti anÃgatam addhÃnaæ a¤¤e Samaïà và BrÃhmaïa và Bhagavatà samasamà sambodhiyan ti?" Evaæ puÂÂho ahaæ bhante "Evan" ti vadeyyaæ. "Kim pan' Ãvuso SÃriputta atth' etarahi a¤¤o Samaïo và BrÃhmaïo Bhagavatà samasamo sambodhiyan ti?" Evaæ puÂÂho ahaæ bhante "No ti" vadeyyaæ. Sace pana maæ bhante evaæ puccheyya -- "Kasmà pan' Ãyasmà SÃriputto ekaccaæ abbhanujÃnÃti ekaccaæ nÃbbhanujÃnÃtÅti?" Evaæ puÂÂho ahaæ bhante evaæ vyÃkareyyaæ -- "Sammukhà me taæ Ãvuso Bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahÅtaæ: `Ahesuæ atÅtam addhÃnaæ arahanto SammÃ-Sambuddhà mayà samasamà sambodhiyan ti.' Sammukhà me taæ Ãvuso Bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahÅtaæ: `Bhavissanti anÃgataæ addhÃnaæ arahanto SammÃ-Sambuddhà mayà samasamà sambodhiyan ti.' Sammukhà me taæ Ãvuso Bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahÅtaæ: `AÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ ekissà loka-dhÃtuyà dve arahanto SammÃ-Sambuddhà apubbaæ acarimaæ uppajjeyyuæ. N' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti.' " KaccÃhaæ bhante evaæ puÂÂho evaæ vyÃkaramÃno vutta-vÃdÅ c' eva Bhagavato homi, #<[page 115]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ na ca Bhagavantaæ abhÆtena abbhÃcikkhÃmi, dhammassa cÃnudhammaæ vyÃkaromi, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgacchatÅti.' `Taggha tvaæ SÃriputta evaæ puÂÂho evaæ vyÃkaramÃno vutta-vÃdÅ c' eva mama hosi, na ca maæ abhÆtena abbhÃcikkhasi, dhammassa cÃnudhammaæ vyÃkarosi, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgacchatÅti.' 21. Evaæ vutte Ãyasmà UdÃyi Bhagavantaæ etad avoca: `Acchariyaæ bhante abbhutaæ bhante TathÃgatassa appicchatà santuÂÂhità sallekhatÃ, yatra hi nÃma TathÃgato evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo, atha ca pana na attÃnaæ {pÃtu-karissati}. Ekameka¤ ce pi ito bhante dhammaæ a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà attani samanupasseyyuæ, te tÃvataken' eva paÂÃkaæ parihareyyuæ. Acchariyaæ bhante abbhutaæ bhante TathÃgatassa appicchatà santuÂÂhità sallekhatÃ, yatra hi nÃma TathÃgato evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo, atha ca pana na attÃnaæ {pÃtu-karissatÅti}.' `Passa kho tvaæ UdÃyi: "TathÃgatassa appicchatà santuÂÂhità sallekhatÃ, yatra hi nÃma TathÃgato evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo, atha ca pana na attÃnaæ {pÃtu-karissatÅti}." Ekameka¤ ce pi ito UdÃyi dhammaæ a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà attani samanupasseyyuæ, te tÃvataken' eva {paÂÃkaæ} parihareyyuæ. Passa kho tvaæ UdÃyi: "TathÃgatassa appicchatà santuÂÂhità sallekhatÃ, yatra hi nÃma TathÃgato evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo, atha ca pana na attÃnaæ {pÃtu-karissatÅti}." #<[page 116]># %<116 SAMPASùDANýYA-SUTTANTA [D. xxviii. 22.>% 22. Atha kho Bhagavà Ãyasmantaæ SÃriputtaæ Ãmantesi: `TasmÃt iha tvaæ SÃriputta imaæ dhamma-pariyÃyaæ abhikkhaïaæ bhÃseyyÃsi bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ. Yesam pi hi SÃriputta moghapurisÃnaæ bhavissati TathÃgate kaÇkhà và vimati vÃ, tesam pi imaæ dhamma-pariyÃyaæ sutvà yà TathÃgate kaÇkhà và vimati và sà pahÅyissatÅti.' Iti h' idaæ Ãyasmà SÃriputto Bhagavato sammukhà sampasÃdaæ pavedesi. Tasmà imassa veyyÃkaraïassa `SampasÃdanÅyan' t' eva adhivacanan ti. SampasÃdanÅya-Suttantaæ Pa¤camaæ. #<[page 117]># %< 117>% [xxix. PÃsÃdika-Suttanta.] Evam me sutaæ. 1. Ekaæ samayaæ Bhagavà Sakkesu viharati. (Vedha¤¤Ã nÃma SakyÃ, tesaæ ambavane pÃsÃde). Tena kho pana samayena NigaïÂho NÃthaputto PÃvÃyaæ adhunà kÃlakato hoti. Tassa kÃlakiriyÃya bhinnà NigaïÂhà dvedhikajÃtà bhaï¬ana-jÃtà kalaha-jÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukha-sattÅhi vitÆdantà viharanti -- `Na tvaæ imaæ dhamma-vinayaæ ÃjÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhamma-vinayaæ ÃjÃnissasi? -- MicchÃ-paÂipanno tvam asi, aham asmi sammÃ-paÂipanno, -- Sahitam me, asahitan te, -- Pure vacanÅyaæ pacchà avaca, {pacchÃ} vacanÅyaæ pure avaca, -Aviciïïan te viparÃvattaæ -- ùropito te vÃdo, niggahÅto 'si -- Cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅti.' Vadho yeva kho ma¤¤e NigaïÂhesu NÃthaputtiyesu vattati. Ye pi NigaïÂhassa NÃthaputtassa sÃvakà gihÅ odÃta-vasanÃ, #<[page 118]># %<118 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 1.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ te pi NigaïÂhesu NÃthaputtiyesu nibbiïïarÆpà viratta-rÆpà paÂivÃna-rÆpÃ, yathà taæ durakkhÃte dhamma-vinaye duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike {asammÃ-sambuddha}-ppavedite bhinna-thÆpe appaÂisaraïe. 2. Atha kho Cundo Samaïuddeso PÃvÃyaæ vassaæ vuttho, yena SÃmagÃmo yen' Ãyasmà ùnando ten' upasaækami, upasaækamitvà Ãyasmantaæ ùnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Cundo Samaïuddeso Ãyasmantaæ ùnandaæ etad avoca: `NigaïÂho bhante NÃthaputto PÃvÃyaæ adhunà kÃlakato. Tassa kÃlakiriyÃya bhinnà NigaïÂhà dvedhika-jÃtà . . . pe . . . bhinna-thÆpe appaÂisaraïe ti.' Evaæ vutte Ãyasmà ùnando Cundaæ Samaïuddesaæ etad avoca: `Atthi kho idaæ Ãvuso Cunda kathÃ-pÃbhataæ Bhagavantaæ dassanÃya, ÃyÃm' Ãvuso Cunda, yena Bhagavà ten' upasaækamissÃma, upasaækamitvà etam atthaæ Bhagavato ÃrocessÃmÃti.' `Evaæ bhante ti' kho Cundo Samaïuddeso Ãyasmato ùnandassa paccassosi. 3. Atha kho Ãyasmà ca ùnando Cundo ca Samaïuddeso yena Bhagavà ten' {upasaækamiæsu}, upasaækamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ {nisÅdiæsu.} Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà ùnando Bhagavantam etad avoca: `Ayaæ bhante Cundo Samaïuddeso evam Ãha -- NigaïÂho NÃthaputto PÃvÃyaæ adhunà kÃlakato. Tassa kÃlakiriyÃya bhinnà NigaïÂhà dvedhika-jÃtà . . . pe . . . bhinna-thÆpe appaÂisaraïe ti. `Evaæ h' etaæ Cunda hoti durakkhÃte dhamma-vinaye duppavedite aniyyÃnike anupasama-saævattanike asammÃsambuddha-ppavedite. #<[page 119]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ 4. Idha Cunda satthà ca hoti asammÃ-sambuddho; dhammo ca durakkhÃto duppavedito aniyyÃniko anupasamasaævattaniko asammÃsambuddha-ppavedito; sÃvako ca tasmiæ dhamme na dhammÃnudhamma-{paÂipanno} viharati na sÃmÅci-paÂipanno na anudhamma-cÃri, vokkamma ca tamhà dhammà vattati. So evam assa vacanÅyo -- `Tassa te Ãvuso lÃbhÃ, tassa te suladdhaæ, satthà ca te asammÃsambuddho, dhammo ca durakkhÃto duppavedito {aniyyÃniko} anupasama-saævattaniko asammÃsambuddha-ppavedito, tva¤ ca tasmiæ dhamme na dhammÃnudhammapaÂipanno viharasi na sÃmÅci-paÂipanno na anudhammacÃrÅ, vokkamma ca tamhà dhammà vattasÅti.' Iti kho Cunda {satthÃ} pi tattha gÃrayho, dhammo pi tattha gÃrayho, sÃvako ca tattha evaæ pÃsaæso. Yo kho Cunda evarÆpaæ sÃvakaæ evaæ vadeyya -- `Et' Ãyasmà tathà paÂipajjatu yathà te satthÃrà dhammo desito pa¤¤atto ti,' yo ca samÃdapeti ya¤ ca samÃdapeti yo ca samÃdapito tathattÃya paÂipajjati, sabbe te bahuæ apu¤¤aæ pasavanti. Taæ kissa hetu? Evaæ h' etaæ Cunda hoti durakkhÃte dhamma-vinaye duppavedite aniyyÃnike anupasama-saævattanike asammÃsambuddha-ppavedite. 5. Idha pana Cunda satthà ca hoti asammÃ-sambuddho, dhammo ca durakkhÃto duppavedito aniyyÃniko anupasamasaævattaniko asammÃsambuddha-ppavedito, {sÃvako} ca tasmiæ dhamme dhammÃnudhamma-paÂipanno viharati sÃmÅci-paÂipanno anudhamma-cÃrÅ, samÃdÃya taæ dhammaæ vattati. So evam assa vacanÅyo -- `Tassa te Ãvuso alÃbhÃ, tassa te dulladdhaæ, satthà ca te asammÃsambuddho, #<[page 120]># %<120 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 5.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dhammo ca durakkhÃto duppavedito aniyyÃniko anupasama-saævattaniko asammÃsambuddha-ppavedito, tva¤ ca tasmiæ dhamme dhammÃnudhammapaÂipanno viharasi sÃmÅci-paÂipanno anudhamma-cÃrÅ, samÃdÃya taæ dhammaæ vattasÅti.' Iti kho Cunda satthà pi tattha gÃrayho, dhammo pi tattha gÃrayho, sÃvako pi tattha evaæ gÃrayho. Yo kho Cunda evarÆpaæ sÃvakaæ evaæ vadeyya -- `Addhà yasmà ¤Ãya-paÂipanno ¤Ãyam ÃrÃdhessatÅti,' yo ca pasaæsati ya¤ ca pasaæsati yo ca pasattho bhiyyoso-mattÃya viriyaæ Ãrabhati, sabbe te bahuæ apu¤¤aæ pasavanti. Taæ kissa hetu? Evaæ h' etaæ Cunda hoti durakkhÃte dhamma-vinaye duppavedite aniyyÃnike anupasama-saævattanike {asammÃ-sambuddha}ppavedite. 6. Idha pana Cunda satthà ca hoti SammÃ-Sambuddho dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko SammÃSambuddha-ppavedito, sÃvako ca tasmiæ dhamme na dhammÃnudhamma-paÂipanno viharati na sÃmÅci-paÂipanno na anudhamma-cÃrÅ, vokkamma ca tamhà dhammà vattati. So evam assa vacanÅyo -- `Tassa te Ãvuso alÃbhÃ, tassa te dulladdhaæ, satthà ca te SammÃSambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasama-saævattaniko SammÃSambuddha-ppavedito, tva¤ ca tasmiæ dhamme na dhammÃnudhamma-paÂipanno viharasi na sÃmÅci-paÂipanno na anudhamma-cÃrÅ, vokkamma ca tamhà dhammà vattasÅti.' Iti kho Cunda satthà pi tattha pÃsaæso, dhammo pi tattha pÃsaæso, sÃvako ca tattha evaæ gÃrayho. Yo kho Cunda evarÆpaæ sÃvakaæ evaæ vadeyya -- `Et' Ãyasmà tathà paÂipajjatu yathà te satthÃrà dhammo desito pa¤¤atto ti,' yo ca samÃdapeti ya¤ ca samÃdapeti yo ca samÃdapito tathattÃya paÂipajjati, sabbe te bahuæ pu¤¤aæ pasavanti. Taæ kissa hetu? Evaæ h' etaæ Cunda hoti svÃkkhÃte dhammavinaye suppavedite niyyÃnike upasama-saævattanike SammÃSambuddha-ppavedite. #<[page 121]># %% 7. Idha pana Cunda satthà ca hoti SammÃ-Sambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko SammÃSambuddha-ppavedito, sÃvako ca tasmiæ dhamme dhammÃnudhamma-paÂipanno viharati sÃmÅci-paÂipanno anudhamma-cÃrÅ, samÃdÃya taæ dhammaæ vattati. So evam assa vacanÅyo -- `Tassa te Ãvuso lÃbhÃ, tassa te suladdhaæ, satthà ca te arahaæ {SammÃ-} Sambuddho dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasama-saævattaniko SammÃSambuddha-ppavedito, tva¤ ca tasmiæ dhamme dhammÃnudhamma-paÂipanno viharasi, sÃmÅci-paÂipanno anudhamma-cÃrÅ, samÃdÃya taæ dhammaæ vattasÅti.' Iti kho Cunda satthà pi tattha pÃsaæso, dhammo pi tattha pÃsaæso, sÃvako pi tattha evaæ pÃsaæso. Yo kho Cunda evarÆpaæ sÃvakaæ evaæ vadeyya -- `Addhà yasmà ¤Ãya-paÂipanno {¤Ãyaæ} ÃrÃdhessatÅti,' yo ca pasaæsati ya¤ ca pasaæsati, yo ca pasattho bhiyyosomattÃya viriyaæ Ãrabhati, sabbe te bahuæ pu¤¤aæ pasavanti. Taæ kissa hetu? Evaæ h' etaæ Cunda hoti svÃkkhÃte dhamma-vinaye suppavedite niyyÃnike upasamasaævattanike SammÃSambuddha-ppavedite. 8. Idha pana Cunda satthà ca loke udapÃdi arahaæ SammÃ-Sambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasama-saævattaniko SammÃSambuddha-ppavedito, avi¤¤Ãpitatthà c' assa honti sÃvakà saddhamme, na ca tesaæ kevalaæ paripÆraæ brahmacariyaæ Ãvikataæ hoti uttÃni-kataæ sabba-saÇgÃha-pada-kataæ sappÃÂihÅrakataæ yÃvad eva manussehi suppakÃsitaæ, #<[page 122]># %<122 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 8.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atha nesaæ satthuno antaradhÃnaæ hoti. EvarÆpo kho Cunda satthà sÃvakÃnaæ kÃlakato anutappo hoti. Taæ kissa hetu? `Satthà ca no loke udapÃdi arahaæ SammÃSambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasama-saævattaniko SammÃSambuddha-ppavedito, avi¤¤Ãpitatthà c' amha saddhamme, na ca no kevalaæ paripÆraæ brahmacariyaæ Ãvikataæ hoti uttÃni-kataæ sabbasaÇgÃha-pada-kataæ sappÃÂihÅra-kataæ yÃvad eva manussehi suppakÃsitaæ, atha no satthuno antaradhÃnaæ hotÅti.' EvarÆpo kho Cunda satthà sÃvakÃnaæ kÃlakato anutappo hoti. 9. Idha pana Cunda satthà ca loke udapÃdi arahaæ SammÃ-Sambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasama-saævattaniko SammÃSambuddha-ppavedito, vi¤¤Ãpitatthà c' assa honti sÃvakà saddhamme, kevala¤ ca tesaæ paripÆraæ brahmacariyaæ Ãvikataæ hoti uttÃni-kataæ sabba-saÇgÃha-pada-kataæ sappÃÂihÅra-kataæ yÃvad eva manussehi suppakÃsitaæ, atha nesaæ satthuno antaradhÃnaæ hoti. EvarÆpo kho Cunda satthà sÃvakÃnaæ kÃlakato ananutappo hoti. Taæ kissa hetu? `Satthà ca no loke udapÃdi arahaæ SammÃ-Sambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko SammÃSambuddha-ppavedito, vi¤¤Ãpitatthà c' amha saddhamme, kevala¤ ca no paripÆraæ brahmacariyaæ Ãvikataæ hoti uttÃni-kataæ sabba-saÇgÃha-padakataæ sappÃÂihÅra-kataæ yÃvad eva manussehi suppakÃsitaæ, #<[page 123]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atha no satthuno antaradhÃnaæ hotÅti.' EvarÆpo kho Cunda satthà sÃvakÃnaæ kÃlakato ananutappo hoti. 10. Etehi ce pi Cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, no ca kho satthà hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addha-gato vayo anuppatto, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti ten' aÇgena. Yato ca kho Cunda etehi c' eva aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cira-pabbajito addhagato vayo anuppatto, evan taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti ten' aÇgena. 11. Etehi ce pi Cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cira-pabbajito addha-gato vayo anuppatto, no ca kho assa therà bhikkhÆ sÃvakà honti vyattà vinÅtà visÃradà patta-yogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ; evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti ten' aÇgena. 12. Yato ca kho Cunda etehi c' eva aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cira-pabbajito addha-gato vayo anuppatto, therà c' assa bhikkhÆ sÃvakà honti . . . pe . . . no ca khv assa majjhimà bhikkhÆ sÃvakà honti . . . pe . . . majjhimà 'ssa bhikkhÆ sÃvakà honti . . . pe . . . no ca khv assa navà bhikkhÆ sÃvakà honti . . . pe . . . navà c' assa bhikkhÆ sÃvakà honti . . . pe . . . no ca khv assa therà bhikkhuniyo sÃvikà honti . . . pe . . . therà c' assa bhikkhuniyo sÃvikà honti . . . pe . . . no ca khv assa majjhimà bhikkhuniyo sÃvikà honti #<[page 124]># %<124 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 12.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . majjhimà c' assa {bhikkhuniyo} sÃvikà honti . . . pe . . . no ca khv assa navà bhikkhuniyo sÃvikà honti . . . pe . . . navà c' assa bhikkhuniyo sÃvikà honti . . . pe . . . no ca khv assa upÃsakà sÃvakà honti gihÅ odÃta-vasanà brahmacÃrino . . . pe . . . upÃsakà c' assa sÃvakà honti gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino . . . pe . . . no ca khv assa upÃsakà sÃvakà honti gihÅ odÃta-vasanà kÃma-bhogino . . . pe . . . upÃsakà c' assa sÃvakà honti gihÅ odÃta-vasanà kÃmabhogino . . . pe . . . no ca khv assa upÃsikà sÃvikà honti gihiniyo odÃta-vasanà brahmacÃriniyo . . . pe . . . upÃsikà c' assa sÃvikà honti gihiniyo odÃta-vasanà brahmacÃriniyo . . . pe . . . no ca khv assa upÃsikà sÃvikà honti gihiniyo odÃta-vasanà kÃma-bhoginiyo . . . pe . . . upÃsikà c' assa sÃvikà honti gihiniyo odÃta-vasanà kÃmabhoginiyo . . . pe . . . no ca khv assa brahmacariyaæ iddha¤ c' eva hoti phÅta¤ ca vitthÃrikaæ bÃhu-ja¤¤aæ puthu-bhÆtaæ yÃvad eva-manussehi suppakÃsitaæ . . . pe . . . brahmacariyaæ c' assa hoti iddha¤ c' eva phÅta¤ ca vitthÃrikaæ bÃhu-ja¤¤aæ puthu-bhÆtaæ yÃvad eva manussehi suppakÃsitaæ, no ca kho lÃbhagga-yasagga-ppattaæ, evan taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti ten' {aÇgena}. 13. Yato ca kho Cunda etehi c' eva aÇgehi {samannÃgataæ} brahmacariyaæ hoti satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addha-gato vayo anuppatto, therà c' assa bhikkhÆ sÃvakà honti vyattà vinÅtà . . . pe . . . sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà c' assa bhikkhÆ sÃvakà honti, navà c' assa bhikkhÆ sÃvakà honti, therà c' assa bhikkhuniyo sÃvikà honti, majjhimà c' assa bhikkhuniyo sÃvikà honti, navà c' assa bhikkhuniyo sÃvikà honti, upÃsakà c' assa sÃvakà honti gihÅ odÃta-vasanà brahmacÃrino, #<[page 125]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ upÃsakà c' assa sÃvakà honti gihÅ odÃta-vasanà kÃma-bhogino, upÃsikà c' assa sÃvikà honti gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriniyo, upÃsikà c' assa sÃvikà honti gihiniyo odÃta-vasanà kÃma-bhoginiyo, brahmacariyaæ c' assa hoti iddha¤ c' eva phÅta¤ ca vitthÃrikaæ bÃhuja¤¤aæ puthu-bhÆtaæ yÃvad eva manussehi suppakÃsitaæ lÃbhagga-yasagga-ppatta¤ ca, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti ten' aÇgena. 14. Ahaæ kho pana Cunda etarahi satthà loke uppanno arahaæ SammÃ-Sambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasama-saævattaniko SammÃSambuddha-ppavedito, vi¤¤Ãpitatthà ca me sÃvakà saddhamme, kevala¤ ca tesaæ paripÆraæ brahmacariyaæ Ãvikataæ uttÃni-kataæ saÇgÃha-pada-kataæ sappÃÂihÅrakataæ yÃvad eva manussehi suppakÃsitaæ. Ahaæ kho pana Cunda etarahi satthà thero ratta¤¤Æ cira-pabbajito addha-gato vayo anuppatto. 15. Santi kho pana me Cunda etarahi therà bhikkhÆ sÃvakà vyattà vinÅtà visÃradà patta-yoga-kkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ. Santi kho pana me Cunda majjhimà bhikkhÆ sÃvakà vyattÃ. Santi kho pana me Cunda etarahi navà bhikkhÆ sÃvakÃ. Santi kho pana me Cunda etarahi therà bhikkhuniyo sÃvikÃ. Santi kho pana me Cunda etarahi majjhimà bhikkhuniyo sÃvikÃ. Santi kho pana me Cunda etarahi navà bhikkhuniyo sÃvikÃ. Santi kho pana me Cunda etarahi upÃsakà sÃvakà gihÅ odÃta-vasanà brahmacÃrino. Santi kho pana me Cunda etarahi upÃsakà sÃvakà gihÅ odÃta-vasanà kÃmabhogino. Santi kho pana me Cunda etarahi upÃsikà sÃvikà gihiniyo odÃta-vasanà brahmacÃriniyo. Santi kho pana me Cunda etarahi upÃsikà sÃvikà gihiniyo odÃtavasanà kÃma-bhoginiyo #<[page 126]># %<126 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 15.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . etarahi kho pana me Cunda brahmacariyaæ iddha¤ ca phÅta¤ ca vitthÃrikaæ bÃhu-ja¤¤aæ puthu-bhÆtaæ {yÃvad} eva manussehi suppakÃsitaæ. 16. YÃvatà kho Cunda etarahi satthÃro loke uppannÃ, nÃhaæ Cunda a¤¤aæ ekaæ satthÃram pi samanupassÃmi evaæ lÃbhagga-yasagga-ppattaæ yatharivÃhaæ. YÃvatà kho Cunda etarahi saæghà và gaïà loke uppannÃ, nÃhaæ Cunda a¤¤aæ ekaæ saæghaæ pi samanupassÃmi evaæ lÃbhagga-yasagga-ppattaæ yathariva Cunda bhikkhusaÇgho. Yaæ kho taæ Cunda sammÃ-vadamÃno vadeyya -- `SabbÃkÃra-sampannaæ sabbÃkÃra-paripÆraæ anÆnaæ anadhikaæ svÃkkhÃtaæ kevala-paripÆraæ brahmacariyaæ suppakÃsitan ti,' idam eva taæ sammÃ-vadamÃno vadeyya -- `SabbÃkÃra-sampannaæ . . . pe . . . brahmacariyaæ suppakÃsitan ti.' Uddako sudaæ Cunda RÃmaputto evaæ vÃcaæ bhÃsati: `Passan na passatÅti.' Ki¤ ca passan na passatÅti? Khurassa sÃdhu-nisitassa talam assa passati, dhÃra¤ ca kho tassa na passati. Idaæ vuccati Cunda -`Passan na passatÅti.' Taæ kho pan' etaæ Cunda -Uddakena RÃmaputtena bhÃsitaæ hÅnaæ gammaæ pothujjanikaæ anariyaæ anattha-saæhitaæ khuram eva sandhÃya. Ya¤ ca taæ Cunda sammÃ-vadamÃno vadeyya -- #<[page 127]># %% `Passaæ na passatÅti,' idam eva taæ sammÃ-vadamÃno vadeyya -- `Passaæ na passatÅti.' {Ki¤ ca} passaæ na passatÅti? Evaæ sabbÃkÃra-sampannaæ sabbÃkÃra-paripÆraæ anÆnaæ anadhikaæ svÃkkhÃtaæ kevala-paripÆraæ brahmacariyaæ suppakÃsitan ti. Iti h' etaæ passati, idam ettha apaka¬¬heyya, evan taæ parisuddhataraæ assÃti. Iti h' etaæ na passati, idam ettha upaka¬¬heyya, evan taæ paripÆraæ assÃti. Iti h' etaæ na passati, idaæ vuccati -`Passaæ na passatÅti.' Yaæ kho taæ Cunda sammÃvadamÃno vadeyya -- `SabbÃkÃra-sampannaæ . . . pe . . . brahmacariyaæ suppakÃsitan ti,' idam etaæ sammÃvadamÃno vadeyya -- `SabbÃkÃra-sampannaæ sabbÃkÃraparipÆraæ anÆnaæ anadhikaæ svÃkkhÃtaæ kevala-paripÆraæ brahmacariyaæ suppakÃsitan ti.' 17. TasmÃt iha Cunda ye vo mayà dhammà abhi¤¤Ã desitÃ, tattha sabbeh' eva saÇgamma samÃgamma atthena atthaæ vya¤janena vya¤janaæ saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa cira-ÂÂhitikaæ, tad assa bahujana-hitÃya bahujana-sukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya deva-manussÃnaæ. Katame ca te Cunda mayà dhammà abhi¤¤Ã desità yattha sabbeh' eva saÇgamma samÃgamma atthena atthaæ vya¤janena vya¤janaæ saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa cira-ÂÂhitikaæ, tad assa bahujana-hitÃya bahujana-sukhÃya {lokÃnukampÃya} atthÃya hitÃya sukhÃya deva-manussÃnaæ? SeyyathÅdaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ, cattÃro samma-{ppadhÃnÃ,} cattÃro iddhi-pÃdÃ, pa¤c' indriyÃni, pa¤ca balÃni, satta bojjhaÇgÃ, #<[page 128]># %<128 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 17.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ariyo aÂÂhaÇgiko Maggo. Ime kho te Cunda dhammà mayà abhi¤¤Ã desitÃ, yattha sabbeh' eva saægamma samÃgamma atthena atthaæ vya¤janena vya¤janaæ saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa cira-{ÂÂhitikaæ}, tad assa bahujana-hitÃya bahujana-sukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya deva-manussÃnaæ. 18. Tesa¤ ca vo Cunda samaggÃnaæ sammodamÃnÃnaæ avivadamÃnÃnaæ sikkhitabbaæ, a¤¤ataro sabrahmacÃrÅ saÇghe dhammaæ bhÃseyya. Tatra ce tumhÃkaæ evam assa -- `Ayaæ kho Ãyasmà attha¤ c' eva micchà {gaïhÃti}, vya¤janÃni ca micchà ropetÅti,' tassa n' eva abhinanditabbaæ na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà so evam assa vacanÅyo -- `Imassa nu kho Ãvuso atthassa imÃni và vya¤janÃni etÃni và vya¤janÃni, katamÃni opÃyikatarÃni; imesaæ và vya¤janÃnaæ ayaæ và attho eso và attho, katamo opÃyikataro ti?' So ce evaæ vadeyya -- `Imassa kho Ãvuso atthassa imÃn' eva vya¤janÃni opÃyikatarÃni yÃni c' eva etÃni, imesaæ vya¤janÃnaæ ayam eva attho opÃyikataro yo c' eva eso ti,' so n' eva ussÃdetabbo na apasÃdetabbo. AnussÃdetvà na apasÃdetvà so va sÃdhukaæ sa¤¤Ãpetabbo, tassa ca atthassa tesa¤ ca vya¤janÃnaæ nisantiyÃ. 19. Aparo pi ce Cunda sabrahmacÃrÅ saÇghe dhammaæ bhÃseyya. Tatra ce tumhÃkaæ evam assa -- `Ayaæ kho Ãyasmà atthaæ hi kho micchà gaïhÃti, vya¤janÃni sammà ropetÅti,' #<[page 129]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tassa n' eva abhinanditabbaæ na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà so evam assa vacanÅyo -- `Imesaæ nu kho Ãvuso vya¤janÃnaæ ayaæ và attho eso và attho, katamo opÃyikataro ti?' So ce evaæ vadeyya -- `Imesaæ kho Ãvuso vya¤janÃnaæ ayam eva attho opÃyikataro, yo c' eva eso ti,' so n' eva ussÃdetabbo na apasÃdetabbo. AnussÃdetvà anapasÃdetvà so yeva sÃdhukaæ sa¤¤Ãpetabbo tass' ev' atthassa nisantiyÃ. 20. Aparo pi ce Cunda sabrahmacÃrÅ saÇghe dhammaæ bhÃseyya, tatra ce tumhÃkaæ evam assa -- `Ayaæ kho Ãyasmà atthaæ hi kho sammà gaïhÃti, vya¤janÃni micchà ropetÅti,' tassa n' eva abhinanditabbaæ na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà so evam assa vacanÅyo -`Imassa nu kho Ãvuso atthassa imÃni ca vya¤janÃni etÃni và vya¤janÃni, katamÃni opÃyikatarÃnÅti?' So ce evaæ vadeyya -- `Imassa nu kho Ãvuso atthassa imÃn' eva vya¤janÃni opÃyikatarÃni, yÃni c' eva etÃnÅti,' so n' eva ussÃdetabbo na apasÃdetabbo. AnussÃdetvà anapasÃdetvà so yeva sÃdhukaæ sa¤¤Ãpetabbo tesaæ ¤eva vya¤janÃnaæ nisantiyÃ. 21. Aparo pi ce Cunda sabrahmacÃrÅ saÇghe dhammaæ bhÃseyya, tatra ce tumhÃkaæ evam assa -- `Ayaæ kho Ãyasmà atthaæ ¤eva sammà gaïhÃti, vya¤janÃni sammà ropetÅti,' tassa `SÃdhÆti' bhÃsitaæ abhinanditabbaæ anumoditabbaæ. Tassa `SÃdhÆti' bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà so evam assa vacanÅyo -- `LÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma evaæ atthÆpetaæ vya¤janÆpetan ti.' 22. Navaæ ahaæ Cunda diÂÂha-dhammikÃnaæ yeva ÃsavÃnaæ saævarÃya dhammaæ desemi. #<[page 130]># %<130 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 22.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Na panÃhaæ Cunda samparÃyikÃnaæ yeva ÃsavÃnaæ paÂighÃtÃya dhammaæ desemi, diÂÂha-dhammikÃnaæ c' evÃhaæ Cunda ÃsavÃnaæ saævarÃya dhammaæ desemi samparÃyikÃna¤ ca ÃsavÃnaæ paÂighÃtÃya. TasmÃt iha Cunda yaæ vo mayà cÅvaraæ anu¤¤Ãtaæ, alaæ vo taæ yÃvad eva sÅtassa paÂighÃtÃya, uïhassa paÂighÃtÃya, ¬aæsa-makasa-vÃtÃtapasiriæsapa-samphassÃnaæ paÂighÃtÃya yÃvad eva hirikopÅna-paÂicchÃdanatthaæ. Yo vo mayà piï¬apÃto anu¤¤Ãto, alaæ vo so yÃvad eva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya -- `Iti purÃïa¤ ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi nava¤ ca vedanaæ na {uppÃdessÃmi}, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti.' Yaæ vo mayà senÃsanaæ anu¤¤Ãtaæ, alaæ vo taæ yÃvad eva sÅtassa paÂighÃtÃya uïhassa paÂighÃtÃya daæsa-makasa-{vÃtÃtapa}-siriæsapa-samphassÃnaæ paÂighÃtÃya yÃvad eva utu-parissaya-vinodakaæ paÂisallÃïÃrÃmatthaæ. Yo vo mayà {gilÃna-paccaya}-bhesajja-parikkhÃro anu¤¤Ãto, alaæ vo so yÃvad eva uppannÃnaæ veyyÃbÃdhikÃnaæ vedanÃnaæ paÂighÃtÃya abyÃpajjhaparamatÃyÃti. 23. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati, yaæ a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ -- `SukhallikÃnuyogam anuyuttà Samaïà Sakya-puttiyà viharantÅti.' Evaæ vÃdino Cunda a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evam assu vacanÅyà -- `Katamo so Ãvuso sukhallikÃnuyogo? SukhallikÃnuyogà pi hi bahÆ aneka-vihità nÃna-ppakÃrakà ti.' CattÃro 'me Cunda sukhallikÃnuyogà hÅnà gammà pothujjanikà anariyà anattha-saæhità na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattanti. Katame cattÃro? Idha Cunda ekacco bÃlo pÃïe vadhitvà attÃnaæ sukheti pÅïeti, ayaæ paÂhamo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ Cunda idh' ekacco adinnaæ Ãdiyitvà attÃnaæ sukheti pÅïeti, #<[page 131]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ dutiyo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ Cunda idh' ekacco musÃ-bhaïitvà attÃnaæ sukheti pÅïeti, ayaæ tatiyo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ Cunda idh' ekacco pa¤cahi kÃma-guïehi samappito samaÇgi-bhÆto parivÃreti, ayaæ catuttho sukhallikÃnuyogo. Ime kho Cunda cattÃro sukhallikÃnuyogà hÅnà gammà pothujjanikà anariyà anattha-saæhità na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattanti. 24. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati, yaæ a¤¤atitthiyà evaæ puccheyyuæ -- `Ime cattÃro sukhallikÃnuyoge anuyuttà Samaïà Sakya-puttiyà viharantÅti?' Te `Mà h' evan 'ti 'ssu vacanÅyÃ, na vo te sammà {vadamÃnÃ} vadeyyuæ, abbhÃcikkheyyuæ vo te asatà abhÆtena. CattÃro 'me Cunda sukhallikÃnuyogà ekanta-nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattanti. Katame cattÃro? Idha Cunda bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ {savicÃraæ} vivekajaæ pÅti-sukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ paÂhamo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ Cunda bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅti-sukhaæ dutiya-jjhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ dutiyo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ Cunda bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . ayaæ tatiyo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ Cunda bhikkhu sukhassa ca pahÃnà . . . #<[page 132]># %<132 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 24.>% pe . . . ayaæ catuttho sukhallikÃnuyogo. Ime kho Cunda cattÃro sukhallikÃnuyogà ekanta-nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ -- `Ime cattÃro sukhallikÃnuyoge anuyuttà Samaïà Sakya-puttiyà viharantÅti.' Te `Evan' ti 'ssu vacanÅyÃ, sammà vo te vadamÃnà vadeyyuæ, na vo te abbhÃcikkheyyuæ asatà abhÆtena. 25. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ a¤¤a titthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ -- `Ime pana Ãvuso cattÃro sukhallikÃnuyoge anuyuttÃnaæ viharataæ kati phalÃni kat' Ãnisaæsà pÃÂikaÇkhà ti?' {Evaæ-vÃdino} Cunda a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evam assu vacanÅyà -`Ime kho Ãvuso cattÃro sukhallikÃnuyoge anuyuttÃnaæ viharataæ cattÃri phalÃni cattÃro Ãnisaæsà pÃÂikaÇkhÃ. Katame cattÃro? Idh' Ãvuso bhikkhu tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno hoti avinipÃta-dhammo niyato sambodhi-parÃyano. Idaæ paÂhamaæ phalaæ paÂhamo Ãnisaæso. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃga-dosa-mohÃnaæ tanuttà {sakadÃgÃmÅ} hoti sakid eva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhass' antaæ karoti. Idaæ dutiyaæ phalaæ dutiyo Ãnisaæso. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvatti-dhammo tasmà lokÃ. Idaæ tatiyaæ phalaæ tatiyo Ãnisaæso. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu ÃsavÃnam khayà anÃsavaæ ceto-vimuttim pa¤¤Ã-vimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Idaæ catutthaæ phalaæ catuttho Ãnisaæso. Ime kho Ãvuso cattÃro sukhallikÃnuyoge anuyuttÃnaæ viharataæ imÃni cattÃri phalÃni cattÃro Ãnisaæsà pÃÂikaÇkhà ti.' 26. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ #<[page 133]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ -- `AÂÂhita-dhammà Samaïà SÃkya-puttiyà viharantÅti.' {Evaæ-vÃdino} Cunda a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evam assu vacanÅyà -- `Atthi kho Ãvuso tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà SammÃSambuddhena sÃvakÃnaæ dhammà desità pa¤¤attà {yÃva-} jÅvaæ anatikkamanÅyÃ. Seyyathà pi Ãvuso inda-khÅlo và ayo-khÅlo và gambhÅra-nemo sunikhÃto acalo asampavedhÅ, evam eva kho Ãvuso tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà SammÃ-Sambuddhena sÃvakÃnaæ dhammà desità pa¤¤attà {yÃva-}jÅvaæ anatikkamanÅyÃ. Yo so Ãvuso bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà kata-karaïÅyo ohita-bhÃro anuppattasadattho {parikkhÅïa}-bhava-saæyojano sammad-a¤¤Ã vimutto, abhabbo so nava ÂhÃnÃni ajjhÃcarituæ. Abhabbo Ãvuso khÅïÃsavo bhikkhu sa¤cicca pÃïaæ jÅvità voropetuæ. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu adinnaæ theyyasaækhÃtaæ ÃdÃtuæ. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu methunaæ dhammaæ paÂisevituæ. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sampajÃna-musà bhÃsituæ. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sannidhi-kÃrakaæ kÃme paribhu¤jituæ, seyyathà pi pubbe agÃriya-bhÆto. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu chandÃgatiæ gantuæ. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu dosÃgatiæ gantuæ. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu mohÃgatiæ gantuæ. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu bhayÃgatiæ gantuæ. Yo so Ãvuso bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohita-bhÃro anuppatta-sadattho parikkhÅïa-bhavasaæyojano sammad-a¤¤Ã vimutto, abhabbo so imÃni nava ÂhÃnÃni ajjhÃcaritun ti.' #<[page 134]># %<134 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 27.>% 27. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ -- `AtÅtaæ kho addhÃnaæ Ãrabbha Samaïo Gotamo atÅrakaæ ¤Ãïa-dassanaæ pa¤¤Ãpeti, no ca kho anÃgataæ addhÃnaæ Ãrabbha atÅrakaæ ¤Ãïa-dassanaæ pa¤¤Ãpeti; tayidaæ kiæ su tayidaæ kathaæ sÆti?' Ten' eva a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà a¤¤a-vihitakena ¤Ãïa-dassanena a¤¤a-vihitakaæ ¤Ãïadassanaæ pa¤¤Ãpetabbaæ ma¤¤anti, yatheriva bÃlà avyattÃ. AtÅtaæ kho Cunda addhÃnaæ Ãrabbha TathÃgatassa satÃnusÃri-vi¤¤Ãïaæ hoti. So yÃvatakaæ ÃkaÇkhati tÃvatakaæ anussarati. AnÃgata¤ ca kho addhÃnaæ Ãrabbha TathÃgatassa bodhijaæ ¤Ãïaæ uppajjati -- `Ayam antimà jÃti, n' atthi dÃni punabbhavo ti.' 28. AtÅta¤ ce pi Cunda hoti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ, na taæ TathÃgato vyÃkaroti. AtÅtaæ ce pi Cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ anattha-saæhitaæ, tam pi TathÃgato na vyÃkaroti. AtÅtaæ ce pi Cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ attha-saæhitaæ, tatra kÃla¤¤Æ hoti TathÃgato tassa pa¤hassa veyyÃkaraïÃya. AnÃgataæ ce pi Cunda hoti abhÆtaæ atacchaæ anattha-saæhitaæ, na taæ TathÃgato vyÃkaroti. AnÃgataæ ce pi Cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ anattha-saæhitaæ, tam pi TathÃgato na vyÃkaroti. AnÃgataæ ce pi Cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ tatra kÃla¤¤Æ hoti TathÃgato tassa pa¤hassa veyyÃkaraïÃya saækhittaæ. Paccuppannaæ ce pi Cunda hoti abhÆtaæ atacchaæ anattha-saæhitaæ, na taæ TathÃgato vyÃkaroti. Paccuppannaæ ce pi Cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ anattha-saæhitaæ, #<[page 135]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tam pi TathÃgato na vyÃkaroti. {Paccuppannaæ} ce pi Cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ, tatra kÃla¤¤Æ hoti TathÃgato tassa pa¤hassa veyyÃkaraïÃya. Iti kho Cunda atÅtÃnÃgata-paccuppannesu dhammesu TathÃgato kÃla-vÃdÅ bhÆta-vÃdÅ attha-vÃdÅ dhamma-vÃdÅ vinaya-vÃdÅ. Tasmà TathÃgato ti vuccati. 29. Yaæ kho Cunda sadevakassa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïa-brÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasÃ, sabbaæ TathÃgatena abhisambuddhaæ. Tasmà TathÃgato ti vuccati. Ya¤ ca Cunda rattiæ TathÃgato anuttaraæ sammÃ-sambodhiæ abhisambujjhati, ya¤ ca rattim anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbÃyati, yaæ etasmiæ antare bhÃsati lapati niddisati, sabbaæ taæ tath' eva hoti no a¤¤athÃ. Tasmà TathÃgato ti vuccati. YathÃ-vÃdÅ Cunda TathÃgato tathÃkÃrÅ, yathÃ-kÃrÅ tathÃ-vÃdÅ. Iti yathÃ-vÃdÅ tathÃ-kÃrÅ, yathÃ-kÃrÅ tathÃ-vÃdÅ, tasmà TathÃgato ti vuccati. Sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïa-brÃhmaïiyà pajÃya sadeva-manussÃya TathÃgato abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthu-daso vasavattÅ. Tasmà TathÃgato ti vuccati. 30. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ -- `Kin nu kho Ãvuso hoti TathÃgato param maraïÃ? idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti?' {Evaæ-vÃdino} Cunda a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evam assu vacanÅyà -- `AvyÃkataæ kho Ãvuso BhagavatÃ: #<[page 136]># %<136 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 30.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Hoti TathÃgato param maraïÃ, idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti.' èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati, yaæ a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ -`Kiæ pan' Ãvuso na hoti TathÃgato param maraïÃ? idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti?' {Evaæ-}vÃdino Cunda a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evam assu vacanÅyà -- `Etam pi kho Ãvuso Bhagavatà avyÃkataæ: Na hoti TathÃgato param maraïÃ, idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti.' èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati, yaæ a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà {evaæ} vadeyyuæ -- `Kin nu kho Ãvuso hoti ca na hoti ca TathÃgato param maraïà . . . pe . . . n' eva hoti na na hoti TathÃgato param maraïÃ, idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti?' {Evaæ-vÃdino} Cunda a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evam assu vacanÅyà -- `Etam pi kho Ãvuso Bhagavatà avyÃkataæ: N' eva hoti na na hoti TathÃgato param maraïÃ, idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti.' 31. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ -- `Kasmà pan' etaæ Ãvuso Samaïena Gotamena avyÃkatan ti?' {Evaæ-vÃdino} Cunda a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evam assu vacanÅyà -`Na h' etaæ Ãvuso attha-saæhitaæ na dhamma-saæhitaæ na Ãdibrahmacariyakaæ na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Tasmà taæ Bhagavatà avyÃkatan ti.' 32. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ -- `Kiæ pan' Ãvuso Samaïena Gotamena vyÃkatan ti?' {Evaæ-vÃdino} Cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evam assu {vacanÅyÃ} -- `Idaæ dukkhan ti kho Ãvuso Bhagavatà vyÃkataæ, Ayaæ dukkha-samudayo ti kho Ãvuso Bhagavatà vyÃkataæ, Ayaæ dukkha-nirodha ti kho Ãvuso Bhagavatà vyÃkataæ, Ayaæ dukkha-nirodhogÃminÅ paÂipadà ti kho Ãvuso Bhagavatà vyÃkatan ti.' #<[page 137]># %% 33. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ -- `Kasmà pan' etaæ Ãvuso Samaïena Gotamena vyÃkatan ti?' {Evaæ-vÃdino} Cunda a¤¤a-titthiyà paribbÃjakà evam assu vacanÅyà -- `Etaæ hi Ãvuso attha-saæhitaæ, etaæ dhamma-saæhitaæ, etaæ Ãdi-brahmacariyakaæ, ekanta-nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tasmà taæ Bhagavatà vyÃkatan ti.' 34. Ye pi te Cunda pubbanta-sahagatà diÂÂhi-nissayÃ, te pi vo mayà vyÃkatà yathà te vyÃkattabbÃ, yathà ca kho te na vyÃkattabbÃ, kiæ no ahaæ tathà vyÃkarissÃmi? Ye pi te Cunda aparanta-sahagatà diÂÂhi-nissayÃ, te pi vo mayà vyÃkatà yathà te vyÃkattabbÃ, yathà ca kho te na vyÃkattabbÃ, kiæ vo ahaæ te tathà vyÃkarissÃmi? Katame te Cunda pubbanta-sahagatà diÂÂhi-nissayà ye vo mayà vyÃkatà yathà te vyÃkattabbà yathà ca te na vyÃkattabbÃ? Santi Cunda eke Samaïa-BrÃhmaïà evaæ-vÃdino evaæ-diÂÂhino -- `Sassato attà ca loko ca, idam eva saccaæ mogham a¤¤an ti.' Santi pana Cunda eke Samaïa-BrÃhmaïà evaæ-vÃdino evaæ-diÂÂhino -- `Asassato attà ca loko ca . . . pe . . . Sassato ca asassato ca attà ca loko ca . . . pe . . . N' eva sassato nÃsassato attà ca loko ca . . . pe . . . Sayaæ-kato attà ca loko ca . . . pe . . . Paraæ-kato attà ca loko ca . . . pe . . . Sayaæ-kato ca paraæ-kato ca attà ca loko ca . . . pe . . . #<[page 138]># %<138 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 34.>% Asayaæ-kÃro aparaæ-kÃro adhicca-samuppanno attà ca loko ca. Idam eva saccaæ, {mogham} a¤¤an ti.' `Sassataæ sukha-dukkhaæ: Asassataæ sukha-dukkhaæ: Sassata¤ ca asassata¤ ca sukha-dukkhaæ: N' eva sassataæ nÃsassataæ sukha-dukkhaæ: Sayaæ-kataæ sukha-dukkhaæ: Paraæ-kataæ sukha-dukkhaæ: Sayaæ-kata¤ ca paraæ-kata¤ ca sukha-dukkhaæ. Asayaæ-kÃraæ aparaæ-kÃraæ adhicca-samuppannaæ sukha-dukkhaæ. Idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti. 35. Tatra Cunda ye te Samaïa-BrÃhmaïà evaæ-vÃdino evaæ-diÂÂhino -- `Sassato attà ca loko ca, idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti,' tyÃhaæ upasaækamitvà {evaæ} vadÃmi -Atthi nu kho idaæ, Ãvuso, vuccati `Sassato attà ca loko cÃti?' Ya¤ ca kho te evam Ãhaæsu -- `Idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti,' taæ tesaæ nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu? A¤¤athÃ-sa¤¤ino pi h' ettha Cunda sant' eke sattÃ. ImÃya pi kho ahaæ Cunda pa¤¤attiyà n' eva attano sama-samaæ samanupassÃmi kuto bhiyyo, atha kho aham eva tattha bhiyyo yadidaæ adhippa¤¤atti. 36. Tatra Cunda ye te Samaïa-BrÃhmaïà evaæ-vÃdino evaæ-diÂÂhino -- `Asassato attà ca loko ca: Sassato ca asassato ca attà ca loko ca: N' eva sassato nÃsassato attà ca loko ca: Sayaæ-kato attà ca loko ca: Paraæ-kato attà ca loko ca: Sayaæ-kato ca paraæ-kato ca attà ca loko ca: Asayaæ-kÃro ca aparaæ-kÃro ca adhicca-samuppanno attà ca loko ca: Sassataæ sukha-dukkhaæ: #<[page 139]># %% Asassataæ sukha-dukkhaæ: Sassata¤ ca asassata¤ ca sukha-dukkhaæ: N' eva sassataæ nÃsassataæ sukha-dukkhaæ: Sayaæ-kataæ sukha-dukkhaæ: Paraæ-kataæ sukha-dukkhaæ: Sayaæ-kata¤ ca paraæ-kata¤ ca sukha-dukkhaæ: Asayaæ-kÃraæ aparaæ-kÃraæ adhicca-samuppannaæ sukha-dukkhaæ. Idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti: ' TyÃhaæ upasaækamitvà evaæ vadÃmi -- Atthi kho idaæ, Ãvuso, vuccati `Asayaæ-kÃraæ aparaæ-{kÃraæ} adhiccasamuppannaæ sukha-dukkhan ti?' Ya¤ ca kho te evam Ãhaæsu, -- `Idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti,' taæ tesaæ nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu? A¤¤athÃ-sa¤¤ino pi h' ettha Cunda sant' eke sattÃ. ImÃya pi kho ahaæ Cunda pa¤¤attiyà n' eva attano sama-samaæ samanupassÃmi kuto bhiyyo, atha kho aham eva tattha bhiyyo yadidaæ adhippa¤¤atti. Ime kho te Cunda pubbantasahagatà diÂÂhi-nissayÃ, ye vo mayà vyÃkatà yathà te vyÃkattabbÃ, yathà ca te na vyÃkattabbÃ, kiæ vo ahaæ te tattha vyÃkarissÃmi? 37. Katame ca te Cunda aparanta-sahagatà diÂÂhinissayà ye vo mayà vyÃkatà yathà te vyÃkattabbà yathà ca te na vyÃkattabbÃ? Santi Cunda eke Samaïa-BrÃhmaïà evaæ-vÃdino evaædiÂÂhino -- `RÆpÅ attà hoti arogo param maraïÃ, idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti.' Santi pana Cunda eke Samaïa-BrÃhmaïà evaæ-vÃdino evaæ-diÂÂhino -- `ArÆpÅ attà hoti. . . . RÆpÅ ca arÆpÅ ca attà hoti. . . . N' eva rÆpÅ nÃrÆpÅ attà hoti. . . . #<[page 140]># %<140 PùSùDIKA-SUTTANTA [D. xxix. 37.>% Sa¤¤Å attà {hoti}. . . . Asa¤¤Å attà hoti. . . . N' eva sa¤¤Å nÃsa¤¤Å attà hoti. . . . Attà ucchijjati vinassati, na hoti param maraïÃ, idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti.' 38. Tatra Cunda ye te Samaïa-BrÃhmaïà evaæ-vÃdino evaæ-diÂÂhino -- `RÆpÅ attà hoti arogo param maraïÃ, idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti,' tyÃhaæ upasaækamitvà evaæ vadÃmi -- Atthi kho idaæ, Ãvuso, vuccati `RÆpÅ attà hoti arogo param maraïà ti?' Ya¤ ca kho te evam Ãhaæsu `Idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti,' taæ tesaæ nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu? A¤¤athÃ-sa¤¤ino pi h' ettha Cunda sant' eke sattÃ. ImÃya pi kho ahaæ Cunda pa¤¤attiyà n' eva attano sama-samaæ samanupassÃmi kuto bhiyyo, atha kho Cunda aham eva tattha bhiyyo yadidaæ adhippa¤¤atti. 39. Tatra Cunda ye te Samaïa-BrÃhmaïà evaæ-vÃdino evaæ-diÂÂhino -- ArÆpÅ attà hoti . . . pe. . . . RÆpÅ ca arÆpÅ ca attà hoti. . . . N' eva rÆpÅ nÃrÆpÅ attà hoti. . . . Sa¤¤Å attà hoti. . . . Asa¤¤Å attà hoti. . . . N' eva sa¤¤Å nÃsa¤¤Å attà hoti. . . . Attà ucchijjati vinassati, na hoti param maraïÃ, idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti: ' TyÃhaæ upasaækamitvà evaæ vadÃmi -- Atthi kho idaæ, Ãvuso, vuccati `Attà ucchijjati vinassati, na hoti param maraïà ti?' Ya¤ ca kho te Cunda evam Ãhaæsu -- `Idam eva saccaæ, mogham a¤¤an ti,' taæ tesaæ nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu? A¤¤athà sa¤¤ino pi h' ettha Cunda sant' eke sattÃ. ImÃya pi kho ahaæ Cunda pa¤¤attiyà n' eva attano sama-samaæ samanupassÃmi kuto bhiyyo, atha kho aham eva tattha bhiyyo yadidaæ adhippa¤¤atti. Ime kho Cunda aparanta-sahagatà diÂÂhi-nissayà ye vo mayà vyÃkatÃ, #<[page 141]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yathà te vyÃkattabbÃ; yathà ca te na vyÃkattabbÃ, kiæ vo ahaæ te tathà vyÃkarissÃmi? 40. Imesa¤ ca Cunda pubbanta-sahagatÃnaæ diÂÂhinissayÃnaæ imesa¤ ca aparanta-sahagatÃnaæ {diÂÂhi}-nissayÃnaæ pahÃnÃya samatikkamÃya evaæ mayà cattÃro satipaÂÂhÃnà desità pa¤¤attÃ. Katame cattÃro? Idha Cunda bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃ, vineyya loke abhijjhÃ-domanassaæ, vedanÃsu . . . citte . . . dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃ, vineyya loke abhijjhÃ-domanassaæ. Imesa¤ ca Cunda pubbanta-sahagatÃnaæ diÂÂhi-nissayÃnaæ imesa¤ ca aparanta-sahagatÃnaæ diÂÂhi-nissayÃnaæ pahÃnÃya samatikkamÃya evam mayà ime cattÃro satipaÂÂhÃnà desità pa¤¤attà ti. 41. Tena kho pana samayena Ãyasmà UpavÃno Bhagavato piÂÂhito Âhito hoti Bhagavantaæ vÅjayamÃno. Atha kho Ãyasmà UpavÃno Bhagavantaæ etad avoca: `Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, pÃsÃdiko vatÃyaæ bhante dhamma-pariyÃyo, atipÃsÃdiko vatÃyaæ bhante dhamma-pariyÃyo. Ko nÃmo ayaæ bhante dhamma-pariyÃyo ti?' `TasmÃt iha tvaæ UpavÃna imaæ dhamma-pariyÃyaæ "PÃsÃdiko" ti eva naæ dhÃrehÅti.' Idam avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà UpavÃno Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. PÃsÃdika-Suttantaæ ChaÂÂhaæ. #<[page 142]># %< 142>% [xxx. Lakkhaïa-Suttanta.] Evam me sutaæ. 1. . Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthiyaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi `Bhikkhavo' ti. `Bhadante' ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad avoca: `Dvattiæs' imÃni bhikkhave MahÃPurisassa MahÃPurisa-lakkhaïÃni yehi samannÃgatassa MahÃPurisassa dve gatiyo bhavanti ana¤¤Ã. Sace agÃraæ ajjhÃvasati, RÃjà hoti Cakkavatti dhammiko dhamma-rÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapada-tthÃvariya-ppatto satta-ratana-samannÃgato. Tass' imÃni satta ratanÃni bhavanti, seyyathÅdaæ cakka-ratanaæ hatthi-ratanaæ assa-ratanaæ maïi-ratanaæ itthi-ratanaæ gahapati-ratanaæ pariïÃyaka-ratanam eva sattamaæ. {Paro-} sahassaæ kho pan' assa putta bhavanti sÆrà vÅraÇga-rÆpà parasena-ppamaddanÃ. So imaæ pathaviæ sÃgara-pariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati arahaæ hoti SammÃ-Sambuddho loke vivatta-cchaddo. 2. `KatamÃni ca tÃni bhikkhave MahÃPurisassa dvattiæsa MahÃPurisa-lakkhaïÃni yehi samannÃgatassa MahÃPurisassa dve gatiyo honti ana¤¤Ã? #<[page 143]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Sace agÃraæ ajjhÃvasati, RÃjà hoti Cakkavatti . . . pe. . . . Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti SammÃSambuddho loke vivatta-cchaddo. `Idha bhikkhave MahÃPuriso suppatiÂÂhita-pÃdo hoti. Yam pi bhikkhave MahÃPuriso suppatiÂÂhita-pÃdo hoti, idam pi bhikkhave MahÃPurisassa MahÃPurisa-lakkhaïaæ bhavati. `Puna ca paraæ bhikkhave MahÃPurisassa {heÂÂhÃ} pÃda-talesu cakkÃni jÃtÃni honti sahassÃrÃni sanemikÃni sanÃbhikÃni sabbÃkÃra-paripÆrÃni {suvibhattantarÃni}. Yam pi bhikkhave MahÃPurisassa . . . pe . . . idam pi bhikkhave MahÃPurisassa {MahÃPurisa}-lakkhaïaæ bhavati. `Puna ca paraæ bhikkhave MahÃPuriso Ãyata-païhÅ hoti . . . pe . . . `DÅgh-aÇgulÅ hoti . . . pe . . . `Mudu-taluïa-hattha-pÃdo hoti . . . pe . . . `JÃla-hattha-pÃdo hoti . . . pe . . . `UssaÇkha-pÃdo hoti . . . pe . . . `Eïi-jaÇgho hoti . . . pe . . . `{èhitako} va anonamanto ubhohi pÃïi-talehi jannukÃni parimasati parimajjati . . . pe . . . `Kosohita-vattha-guyho hoti . . . pe . . . `Suvaïïa-vaïïo hoti ka¤cana-sannibha-ttaco . . . pe . . . `Sukhuma-cchavÅ hoti sukhumattà chaviyà rajojallaæ kÃye na upalippati . . . pe . . . #<[page 144]># %<144 LAKKHA×A-SUTTANTA [D. xxx. 1. 2.>% `Ekeka-lomo hoti, ekekÃni lomÃni loma-kÆpesu jÃtÃni . . . pe . . . `Uddhagga-lomo hoti, uddhaggÃni lomÃni jÃtÃni nÅlÃni a¤jana-vaïïÃni kuï¬ala-vattÃni padakkhiïÃvattakajÃtÃni . . . pe . . . `{Brahmujju}-gatto hoti . . . pe . . . `{Sattussado} hoti . . . pe . . . `SÅha-pubbaddha-kÃyo hoti . . . pe . . . `Cit-antaraæso hoti . . . pe . . . `Nigrodha-parimaï¬alo hoti, yÃvatakv assa kÃyo tÃvatakv assa vyÃmo, yÃvatakv assa vyÃmo tÃvatakv assa kÃyo . . . pe . . . `Samavatta-kkhandho hoti . . . pe . . . `Rasaggas-aggÅ hoti . . . pe . . . `SÅha-hanu hoti . . . pe . . . `CattÃrÅsa-danto hoti . . . pe . . . `Sama-danto hoti . . . pe . . . `Avivara-danto hoti . . . pe . . . `Susukka-dÃÂho hoti . . . pe . . . `PahÆta-jivho hoti . . . pe . . . `Brahma-ssaro hoti . . . pe . . . `KaravÅka-bhÃïÅ hoti . . . pe . . . `AbhinÅla-netto hoti . . . pe . . . `Go-pakhumo hoti . . . pe . . . `Uïïà bhamuk-antare jÃtà hoti odÃtà mudu-tÆlasannibhÃ. Yam pi bhikkhave MahÃPurisassa uïïà bhamuk-antare jÃtà hoti odÃtà mudu-tÆla-sannibhÃ, idam pi bhikkhave {MahÃPurisassa} MahÃPurisa-lakkhaïaæ bhavati. #<[page 145]># %% `Puna ca paraæ bhikkhave MahÃPuriso uïhÅsa-sÅso hoti. Yam pi bhikkhave MahÃPuriso uïhÅsa-sÅso hoti, idam pi bhikkhave MahÃPurisassa MahÃPurisa-lakkhaïaæ bhavati. 3. `ImÃni kho tÃni bhikkhave dvattiæsa MahÃPurisassa MahÃPurisa-lakkhaïÃni yehi samannÃgatassa MahÃPurisassa dve gatiyo bhavanti ana¤¤Ã. Sace agÃraæ ajjhÃvasati, RÃjà hoti Cakkavatti dhammiko dhammarÃja cÃturanto vijitÃvÅ janapada-tthÃvariya-ppatto sattaratana-samannÃgato. Tass' imÃni satta ratanÃni bhavanti: seyyathÅdaæ cakka-ratanaæ hatthi-ratanaæ assa-ratanaæ maïi-ratanaæ itthi-ratanaæ gahapati-ratanaæ {pariïÃyaka}ratanam eva sattamaæ. {Paro-}sahassaæ kho pan' assa puttà bhavanti sÆrà vÅr-aÇga-rÆpà parasena-ppamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgara-pariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasati. Sace kho panÃgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti SammÃSambuddho loke vivatta-cchaddo. ImÃni kho te bhikkhave MahÃPurisassa dvattiæsa MahÃPurisa-lakkhaïÃni bÃhirakà pi isayo dhÃrenti, no ca kho te jÃnanti "Imassa kammassa katattà idaæ lakkhaïaæ paÂilabhatÅti." 4. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno daÊha-samÃdÃno ahosi kusalesu dhammesu avatthita-samÃdÃno, kÃya-sucarite vacÅ-sucarite manosucarite, dÃna-saævibhÃge sÅla-samÃdÃne uposathÆpavÃse matteyyatÃya petteyyatÃya sÃma¤¤atÃya brÃhma¤¤atÃya kule jeÂÂhÃpacÃyitÃya a¤¤atara¤¤ataresu ca adhikusalesu dhammesu: #<[page 146]># %<146 LAKKHA×A-SUTTANTA [D. xxx. 1. 4.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena adhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ MahÃPurisa-lakkhaïaæ paÂilabhati, suppatiÂÂhita-pÃdo hoti, samaæ pÃdaæ bhÆmiyaæ nikkhipati, samaæ uddharati, samaæ sabbÃvantehi pÃda-talehi bhÆmiæ phusati. 5. `So tena lakkhaïena samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati RÃjà hoti Cakkavatti dhammiko dhamma-rÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapada-tthÃvariya-ppatto satta-ratanasamannÃgato. Tass' imÃni satta ratanÃni bhavanti, seyyathÅdaæ cakka-ratanaæ hatthi-ratanaæ assa-ratanaæ maïi-ratanaæ itthi-ratanaæ gahapati-ratanaæ pariïÃyakaratanam eva sattamaæ. {Paro-}sahassaæ kho pan' assa puttà bhavanti sÆrà vÅr-aÇga-rÆpà parasena-ppamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgara-pariyantaæ akhilam animittam akaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? Avikkhambhiyo hoti kenaci manussa-bhÆtena paccatthikena pacÃmittena. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho panÃgÃrasmà anÃgÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti SammÃ-Sambuddho loke vivattacchaddo. Buddho samÃno kiæ labhati? Avikkhambhiyo hoti abbhantarehi và bÃhirakehi và paccatthikehi và paccÃmittehi rÃgena và dosena và mohena và Samaïena và BrÃhmaïena và Devena và MÃrena và Brahmunà và kenaci và lokasmiæ. #<[page 147]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Buddho samÃno idaæ labhati.' Etam atthaæ Bhagavà avoca. 6. Tatth' etaæ vuccati: Sacce ca dhamme ca dame ca saæyame soceyya-sÅlÃlay-uposathesu ca, DÃne ahiæsÃya asÃhase rato daÊhaæ samÃdÃya samattam Ãcari So tena kammena divaæ samakkami, sukha¤ ca khi¬¬Ã-ratiyo ca Ãnubhi. Tato cavitvà punar Ãgato idha samehi pÃdehi phusÅ {vasundharaæ}. VyÃkaæsu veyya¤janikà samÃgatÃ: `SamappatiÂÂhassa na hoti khambhanÃ, Gihissa và pabbajitassa và puna taæ lakkhaïaæ bhavati tadattha-jotakaæ. Akkhambhiyo hoti agÃram Ãvasaæ parÃbhibhÆ sattubhi sattu-maddano, Manussa-bhÆtena na hoti kenaci, sukhambhiyo tassa phalena kammuno. Sace ca pabbajjam upeti tÃdiso nekkhamma-chandÃbhirato {vicakkhaïo}, Aggo na so gacchati jÃtu gabbhaæ nar-uttamo, esa hi tassa dhammatà ti.' 7. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno bahujana-sukhÃya ahosi, #<[page 148]># %<148 LAKKHA×A-SUTTANTA [D. xxx. 1. 7.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ubbegaæ uttÃsaæ bhayaæ apanudità dhammika¤ ca rakkhÃvaraïa-guttiæ saævidhÃtà saparivÃra¤ ca dÃnaæ adÃsi, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjati . . . pe . . . So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ MahÃPurisalakkhaïaæ paÂilabhati. {HeÂÂhÃ} pÃda-talesu cakkÃni jÃtÃni honti sahassÃrÃni sanemikÃni sanÃbhikÃni sabbÃkÃraparipÆrÃni suvibhattantarÃni. 8. `So tena lakkhaïena samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati RÃjà hoti Cakkhavatti . . . pe . . . RÃjà samÃno kiæ labhati? MahÃ-parivÃro hoti, mahà 'ssa hoti parivÃro brÃhmaïa-gahapatikà negama-jÃnapadà gaïakamahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà amaccà pÃrisajjà rÃjÃno bhogiyà kumÃrÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti SammÃ-Sambuddho loke vivatta-cchaddo. Buddho samÃno kiæ labhati? MahÃ-parivÃro hoti, mahà 'ssa hoti parivÃro bhikkhÆ bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ. Buddho samÃno idaæ labhati.' Etam atthaæ Bhagavà avoca. 9. Tatth' etaæ vuccati: Pure puratthà purimÃsu jÃtisu, manussa-bhÆto bahunnaæ sukhÃvaho, Ubbega-uttÃra-bhayÃpanÆdano guttÅsu rakkhÃvaraïesu ussuko. #<[page 149]># %% So tena kammena divaæ samakkami, sukha¤ ca khi¬¬Ã-ratiyo ca Ãnubhi. Tato cavitvà punar Ãgato idha, cakkÃni pÃdesu duvesu vindati, Samanta-nemÅni sahassÃrÃni ca. VyÃkaæsu veyya¤janikà samÃgatÃ, Disvà kumÃraæ sata-pu¤¤a-lakkhaïaæ, `ParivÃravà hessati sattu-maddano, Tathà hi cakkÃni samanta-nemÅni. Sace na pabbajam upeti tÃdiso, Vatteti cakkaæ paÂhaviæ pasÃsati, tassÃnuyuttà idha bhavanti khattiyÃ, MahÃ-yasaæ samparivÃrayanti naæ. Sace ca pabbajjam upeti tÃdiso Nekkhamma-chandÃbhirato {vicakkhaïo} deva-manussÃsura-sakka-rakkhasà Gandhabba-nÃgà vihagà catu-ppadÃ, anuttaraæ deva-manussa-pÆjitaæ MahÃ-yasaæ samparivÃrayanti nan ti.' 10. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato ahosi, nihita-daï¬o nihita-sattho lajjÅ dayÃpanno sabba-pÃïabhÆta-hitÃnukampÅ vihÃsi, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà {vipulattÃ} kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjati . . . pe . . . So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni tÅni MahÃPurisalakkhaïÃni paÂilabhati, #<[page 150]># %<150 LAKKHA×A-SUTTANTA [D. xxx. 1. 10.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Ãyata-païhÅ ca hoti dÅgh-aÇgulÅ ca {Brahmujju-gatto} ca. 11. `So tehi lakkhaïehi samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati, RÃjà hoti Cakkavatti . . . pe . . . RÃjà samÃno kiæ labhati? DÅghÃyuko hoti ciraÂÂhitiko, dÅgham Ãyum pÃleti, na sakkà hoti antarà jÅvità voropetuæ kenaci manussa-bhÆtena paccatthikena paccÃmittena. RÃjà samÃno idaæ labhati . . . pe . . . Buddho samÃno kiæ labhati? DÅghÃyuko hoti ciraÂÂhitiko, dÅgham Ãyum pÃleti, na sakkà hoti antarà jÅvità voropetuæ paccatthikehi paccÃmittehi Samaïena và BrÃhmaïena và Devena và MÃrena và Brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Buddho samÃno idaæ labhati.' Etam atthaæ Bhagavà avoca. 12. Tatth' etaæ vuccati: Maraïa-vadha-bhayattano viditvà pativirato param maraïÃy' ahosi. Tena sucaritena saggam agamÃ, sukata-phala-vipÃkam anubhosi. Caviya punar idh' Ãgato samÃno, paÂilabhati idha tÅïi lakkhaïÃni, Bhavati vipula-dÅgha-pÃïiko Brahmà viy' ujju subho sujÃta-gatto, Subhujo susu {susaïÂhito}14 sujÃto. Mudu-{taluï-aÇguliy'} assa honti dÅghÃ, #<[page 151]># %% TÅhi purisa-varagga-lakkhaïehi cira-yapanÃya kumÃram Ãdisanti. Bhavati yadi gihÅ ciraæ yapeti, cirataraæ pabbajati yadi tato hi, YÃpayati vas-iddhi-bhÃvanÃya iti dÅghÃyukatÃya tan nimittan ti. 13. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno dÃtà ahosi païÅtÃnaæ rasitÃnaæ khÃdanÅyÃnaæ bhojanÅyÃnaæ sÃyanÅyÃnaæ lehanÅyÃnaæ pÃnÃnaæ, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà {vipulattÃ} kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ {uppajjati} . . . pe . . . So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ MahÃPurisa-lakkhaïaæ paÂilabhati, sattussado hoti. Satt' ussadà honti, ubhosu hatthesu ussadà honti, ubhosu pÃdesu ussadà honti, ubhosu {aæsa}kÆÂesu ussadà honti, khandhe ussado hoti. 14. `So tena lakkhaïena {samannÃgato} sace agÃram ajjhÃvasati RÃjà hoti Cakkavatti . . . pe . . . RÃjà samÃno kiæ labhati? LÃbhÅ hoti païÅtÃnaæ rasitÃnaæ khÃdanÅyÃnaæ bhojanÅyÃnaæ sÃyanÅyÃnaæ lehanÅyÃnaæ pÃnÃnaæ. RÃjà samÃno idaæ labhati . . . pe . . . Buddho samÃno kiæ labhati? LÃbhÅ hoti païÅtÃnaæ rasitÃnaæ khÃdanÅyÃnaæ bhojanÅyÃnaæ sÃyanÅyÃnaæ lehanÅyÃnaæ pÃnÃnaæ. Buddho samÃno idaæ labhati.' #<[page 152]># %<152 LAKKHA×A-SUTTANTA [D. xxx. 1. 14.>% Etam atthaæ Bhagavà avoca. 15. Tatth' etaæ vuccati: Khajja-bhojjaæ atha leyya-sÃyiyaæ uttamagga-rasa-dÃyako ahu. Tena so sucaritena kammunà Nandane ciram abhippamodati. Satta-v-ussade idhÃdhigacchati, hattha-pÃda-muduta¤ ca vindati. ùhu vya¤jana-nimitta-kovidà khajja-bhojja-rasa-lÃbhitÃya. Na taæ gihissa pi tadattha-jotakaæ, pabbajjam pi tad adhigacchati, Khajja-bhojja-rasa-{lÃbhÅ-r-uttamaæ} Ãhu sabba-gihi-bandhana-cchidan ti. 16. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno catÆhi saÇgaha-vatthÆhi janaæ saÇgahità ahosi dÃnena peyya-vÃcena attha-cariyÃya samÃnattatÃya, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipullattà kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve MahÃPurisa-lakkhaïÃni paÂilabhati, #<[page 153]># %% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ mudu-taluïa-hatthapÃdo hoti jÃla-hattha-pÃdo ca. 17. `So tehi lakkhaïehi samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati, RÃjà hoti Cakkavatti . . . pe . . . RÃjà samÃno kiæ labhati? SusaÇgahita-parijano hoti, susaÇgahità 'ssa honti brÃhmaïa-gahapatikà negama-jÃnapadà gaïaka-mahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà amaccà pÃrisajjà rÃjÃno bhogiyà kumÃrÃ. RÃja samÃno idaæ labhati . . . pe . . . Buddho samÃno kiæ labhati? SusaÇgahitaparijano hoti, susaÇgahità 'ssa honti bhikkhÆ bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ. Buddho samÃno idaæ labhati.' Etam atthaæ Bhagavà avoca. 18. Tatth' etaæ vuccati: DÃnam pi ca attha-cariyatam pi ca piya-vadata¤ ca samÃna-chandata¤ ca Kariya cariya susaÇgahaæ bahunnaæ anavamatena guïena yÃti saggaæ. Caviya punar idhÃgato samÃno kara-caraïa-muduta¤ ca jÃlino ca, Atirucira-suvaggu-dassaneyyaæ paÂilabhati daharo susu kumÃro. #<[page 154]># %<154 LAKKHA×A-SUTTANTA [D. xxvii. 1. 18.>% Bhavati parijanassa vo vidheyyo, mahimaæ Ãvasiko susaÇgahito, Piya-vadu hita-sukhataæ jigiæsamÃno abhirucitÃni guïÃni Ãcarati. Yadi ca jahati sabba-kÃma-guïa-bhogaæ kathayati dhamma-kathaæ Jino janassa, Vacana-ppaÂikarassÃbhippasannà sutvà dhammÃnudhammaæ ÃcarantÅti. 19. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno bahuno janassa atthÆpasaæhitaæ dhammÆpasaæhitaæ vÃcaæ bhÃsità ahosi, bahujanaæ nidaæseti, pÃïÅnaæ hita-sukhÃvaho ahu dhamma-yÃgÅ, so tassa kammassa {katattÃ} upacitattà . . . pe . . . So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve MahÃPurisa-lakkhaïÃni paÂilabhati, ussaÇkha-pÃdo ca hoti uddhagga-lomo ca. 20. `So tehi lakkhaïehi samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati, RÃjà hoti Cakkavatti . . . pe . . . RÃjà samÃno kiæ labhati? Aggo ca hoti seÂÂho ca pÃmokkho ca uttamo ca pavaro ca kÃma-bhogÅnaæ. RÃjà samÃno idaæ labhati . . . pe . . . Buddho samano kiæ labhati? Aggo ca hoti seÂÂho ca pÃmokkho ca uttamo ca pavaro ca sabba-sattÃnaæ. Buddho samÃno idaæ labhati.' Etam atthaæ Bhagavà avoca. 21. Tatth' etaæ vuccati: #<[page 155]># %% Attha-dhamma-sahitaæ pure giraæ erayaæ bahujanaæ nidaæsayi PÃïÅnaæ hita-sukhÃvaho ahu dhamma-yÃgam assaji amaccharÅ. Tena so sucaritena kammunà sugatiæ vajati tattha modati, LakkhaïÃni ca dve idh' Ãgato uttama-sukhÃni saævindati. Ubbham uppatita-loma-vÃsaso pÃda-gaïÂhi-r-ahu sÃdhu saïÂhitÃ, Maæsa-lohitÃcità tacotatà upari 17ca pana {sobhanÃ}18 ahu. Geham Ãvasati ce tathÃ-vidho aggataæ vajati kÃma-bhogÅnaæ. Tena uttaritaro na vijjati, JambudÅpaæ abhibhuyya irÅyati. #<[page 156]># %<156 LAKKHA×A-SUTTANTA [D. xxx. 1. 21.>% Pabbajam pi ca anoma-nikkamo aggataæ vajati sabba-pÃïinaæ. Tena uttaritaro na vijjati, sabbaæ lokaæ abhibhuyya viharatÅti. 22. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno sakkaccaæ vÃcetà ahosi sippaæ và vijjaæ và caraïaæ và kammaæ vÃ, "Kinti me khippaæ ÃjÃneyyuæ, khippaæ vijÃneyyuæ, khippaæ sampaÂipajjeyyuæ, na ciraæ kilisseyyun ti," so tassa kammassa katattà upacitattà . . . pe . . . So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ MahÃPurisa-lakkhaïaæ paÂilabhati, eïi-jaÇgho hoti. 23. `So tena lakkhaïena samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati RÃjà hoti Cakkavatti. RÃjà samÃno kiæ labhati? YÃni etÃni rÃjÃrahÃni rÃj-aÇgÃni rÃjÆpabhogÃni rÃjÃnucchavikÃni, tÃni khippaæ paÂilabhati. RÃjà samÃno idaæ labhati . . . pe . . . Buddho samÃno kiæ labhati? YÃni tÃni samaïÃrahÃni samaïaÇgÃni samaïÆpabhogÃni samaïÃnucchavikÃni, tÃni khippaæ paÂilabhati. Buddho samÃno idaæ labhati.' Etam atthaæ Bhagavà avoca. 24. Tatth' etaæ vuccati: Sippesu vijjÃ-caraïesu kammasu `Kathaæ vijÃneyya lahÆti?' icchati, #<[page 157]># %% YatÆpaghÃtÃya na hoti kassaci vÃceti khippaæ, na ciraæ kilissati. Taæ kammaæ katvà kusalaæ sukhudrayaæ jaÇghà manu¤¤Ã labhate susaïÂhitÃ, VaÂÂà sujÃtà anupubbam uggatà uddhagga-lomà sukhuma-ttac' otthatÃ. Eïeyya-jaÇgho ti tam Ãhu puggalaæ, sampattiyà khippam idh' Ãhu lakkhaïaæ, Ekeka-lomÃni yadÃbhikaÇkhati, apabbajaæ khippam idhÃdhigacchati. Sace ca pabbajjam upeti tÃdiso nekkhamma-chandÃbhirato vicakkhaïo, Anucchavikassa yadÃnulomikaæ taæ vindati khippam anoma-nikkamo ti. 25. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno Samaïaæ và BrÃhmaïaæ và upasaækamitvà paripucchità ahosi: "Kiæ bhante kusalaæ, kiæ akusalaæ? Kiæ sÃvajjaæ, kiæ anavajjaæ? Kiæ sevitabbaæ, kiæ na sevitabbaæ? Kim me kayiramÃnaæ dÅgha-rattaæ ahitÃya dukkhÃya assa? Kiæ và pana me kayiramÃnaæ dÅgha-rattaæ hitÃya sukhÃya assÃti?", so tassa kammassa katattà upacitattà . . . pe . . . So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno idaæ MahÃPurisa-lakkhaïaæ paÂilabhati, sukhuma-cchavÅ hoti, #<[page 158]># %<158 LAKKHA×A-SUTTANTA [D. xxx. 1. 25.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sukhumattà chaviyà rajojallaæ kÃye na upalippati. 26. `So tena {lakkhaïena} samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati, RÃjà hoti Cakkavatti . . . pe . . . RÃjà samÃno kiæ labhati? MahÃ-pa¤¤o hoti, nÃssa hoti koci pa¤¤Ãya sadiso và visiÂÂho và kÃma-bhogÅnaæ. RÃjà samÃno idaæ labhati . . . pe . . . Buddho samÃno kiæ labhati? MahÃ-pa¤¤o hoti puthu-pa¤¤o hÃsu-pa¤¤o javana-pa¤¤o tikkha-pa¤¤o nibbedhika-pa¤¤o, nÃssa hoti koci pa¤¤Ãya sadiso và visiÂÂho và sabba-sattÃnaæ. Buddho samÃno idaæ labhati.' Etam atthaæ Bhagavà avoca. 27. Tatth' {etaæ} vuccati: Pure puratthà purimÃsu jÃtisu a¤¤Ãtu-{kÃmo} paripucchità ahu, SussÆsità pabbajitaæ upÃsità atthantaro atthakathaæ nisÃmayi. Pa¤¤Ã-paÂilÃbha-katena kammunà manussa-bhÆto sukhuma-cchavÅ ahu. VyÃkaæsu uppÃda-nimitta-kovidÃ, `SukhumÃni atthÃni avecca dakkhati. Sace na pabbajjam upeti tÃdiso, vatteti cakkaæ paÂhaviæ pasÃsati, AtthÃnusiÂÂhÅsu pariggahesu ca na tena seyyo sadiso va vijjati. #<[page 159]># %% Sace pabbajjam upeti tÃdiso nekkhamma-chandÃbhirato vicakkhaïo, Pa¤¤Ã-visiÂÂhaæ labhate anuttaraæ pappoti bodhim vara-bhÆri-medhaso ti.' 28. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno akkodhano ahosi anupÃyÃsa-bahulo, bahum pi vutto samÃno nÃbhisajji na kuppi na vyÃpajji na patiÂÂhayi, na kopa¤ ca dosa¤ ca appaccaya¤ ca pÃtvÃkÃsi, dÃtà ca ahosi sukhumÃnaæ mudukÃnaæ attharaïÃnaæ pÃpuraïÃnaæ khoma-sukhumÃnaæ kappÃsika-sukhumÃnaæ koseyyasukhumÃnaæ kambala-sukhumÃnaæ, so tassa kammassa . . . pe . . . So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ MahÃPurisa-lakkhaïaæ paÂilabhati, suvaïïa-vaïïo hoti ka¤cana-sannibha-ttaco hoti. 29. `So tena lakkhaïena samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati, RÃjà hoti Cakkavatti. RÃjà samÃno kiæ labhati? LÃbhÅ hoti sukhumÃnaæ mudukÃnaæ attharaïÃnaæ pÃpuraïÃnaæ khoma-sukhumÃnaæ kappÃsika-sukhumÃnaæ koseyya-sukhumÃnaæ kambala-{sukhumÃnaæ}. RÃjà samÃno idaæ labhati . . . pe . . . Buddho samÃno kiæ labhati? LÃbhÅ hoti sukhumÃnaæ mudukÃnaæ attharaïÃnaæ pÃpuraïÃnaæ khoma-sukhumÃnam kappÃsikasukhumÃnaæ koseyya-sukhumÃnaæ kambala-sukhumÃnaæ. Buddho samÃno idaæ labhati.' Etam atthaæ Bhagavà avoca. 30. Tatth' etaæ vuccati: Akkodha¤ ca adhiÂÂhahi adÃsi ca dÃnaæ vatthÃni ca sukhumÃni succhavÅni. #<[page 160]># %<160 LAKKHA×A-SUTTANTA [D. xxx. 1. 30.>% Purimatara-bhave Âhito abhivissajji mahim iva suro abhivassaæ. Taæ katvÃna ito cuto dibbaæ upapajja sukata-phala-vipÃkam, Anubhotvà kanaka-tanu-sannibho idha bhavati sura-varataro-r-iva indo. Geham Ãvasati naro apabbajja micchaæ mahati-mahiæ anusÃsati, Pasayha abhivasana-varataraæ paÂilabhati vipulaæ sukhuma¤ ca succhavi¤ ca. LÃbhÅ acchÃdana-vattha-mokkha-pÃpuraïÃnaæ bhavati yadi anagÃriyatam upeti, SahÅ purima-kata-phalaæ anubhavati, na bhavati katassa panÃso ti. 31. `Yam pi bhikkhave TathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussa-bhÆto samÃno cira-ppanaÂÂhe sucira-ppavÃsino ¤Ãti-mitte suhajje sakhino samÃnetà ahosi, mÃtaram pi puttena samÃnetà ahosi, puttam pi mÃtarà samÃnetà ahosi, pitaram pi puttena samÃnetà ahosi, #<[page 161]># %