Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [PTS Vol D - 3] [\z D /] [\f III /] [PTS Page 001] [\q 1/] [BJT Vol D - 3] [\z D /] [\w III /] [BJT Page 002] [\x 2/] SuttantapiÂake DÅghanikÃyo Tatiya bhÃgo PÃthikavaggo1 ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammà sambudadhassa 1. PÃthikasuttaæ Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà mallesu viharati, anupiyà nÃma mallÃnaæ nigamo. Atha kho bhagavà pubbaïhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya anupiyaæ2 piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho bhagavato etadahosi: "atippago kho tÃva anupiyÃyaæ3 piï¬Ãya carituæ, yannÆnÃhaæ yena bhaggavagottassa paribbÃjakassa ÃrÃmo, yena bhaggavaggotto paribbÃjako tenupasaÇkameyyanti. " 2. Atha kho bhagavà yena bhaggavagottassa paribbÃjakassa ÃrÃmo yena bhaggavagotto paribbÃjako tenupasaÇkami. [PTS Page 002] [\q 2/] atha kho bhaggavagotto paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: "etu kho bhante bhagavÃ. SvÃgataæ bhante bhagavato, cirassaæ kho bhante bhagavà imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya. NisÅdatu bhante bhagavÃ, idamÃsanaæ pa¤¤attanti. " NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Bhaggavagotto"pi kho paribbÃjako a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. PÃtheyya vaggo (sÅmu) 2. Anuppiyam (syÃ), anupiyaæ (kÃmi) 3. Anupiyaæ (kÃm) [BJT Page 004] [\x 4/] 3. Ekamantaæ nisinno kho bhaggavagotto paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: "PurimÃni bhante, divasÃni purimatarÃni sunakkhatto licchaviputto yenÃhaæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà maæ etadavoca: 'paccakkhÃto'dÃni mayà bhaggava bhagavÃ, nadÃnÃhaæ bhaggava bhagavantaæ uddissa viharÃmÅ'ti. Kaccetaæ bhante tatheva, yathà sunakkhatto licchaviputto avacÃ?"Ti. 4. "Tatheva kho etaæ bhaggava, yathà sunakkhatto licchaviputto avaca. PurimÃnÅ bhaggava divasÃni puramatarÃni sunakkhatto licchaviputto yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto maæ etadavoca: 'paccakkhÃmi'dÃnÃhaæ bhante bhagavantaæ, nÃhaæ bhante, bhagavantaæ uddissa viharissÃmÅ'ti. Evaæ vutte ahaæ bhaggava, sunakkhattaæ licchaviputtaæ etadavocaæ: "Api nu tyÃhaæ1 sunakkhatta, evaæ avacaæ: ehi tvaæ sunakkhatta, mamaæ uddissa viharÃhÅ' ti?" "No hetaæ bhante. " [PTS Page 003. [\q 3/] ] "Tvaæ và pana maæ evaæ avaca: ahaæ bhante, bhagavantaæ uddissa viharissÃmÅ' ti?". "No hetaæ bhante. " "Iti kira sunakkhatta, nevÃhantaæ vadÃmi: Ehi tvaæ sukkhatta, mamaæ uddissa viharÃhÅ' ti. Napi kira maæ tvaæ vadesi: ahaæ bhante, bhagavantaæ uddissa viharissÃmÅ' ti. Evaæ sante moghapurisa, ko santo kaæ paccÃcikkhasi? Passa moghapurisa, yÃva¤ca2 te idaæ aparaddhanti. " 5. "Na hi pana me bhante, bhagavà uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karotÅ"tÅ. "Api nu tyÃhaæ sunakkhatta, evaæ avacaæ: ehi tvaæ sunakkhatta, mamaæ uddissa viharÃhi, ahante uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissÃmÅ' ti?" - - - - - - - - - - - - - - - - 1. TÃhaæ, (sÅmu, [pts]. 2. YÃva ca (machasaæ) [BJT Page 006] [\x 6/] No hetaæ bhante. " "Tvaæ ca pana maæ evaæ acaca: Ahaæ bhante, bhagavantaæ uddissa viharissÃmi, bhagavà me uttari manussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissatÅ' ti?" "No hetaæ bhante. " "Iti kira sunakkhatta, nevÃhantaæ vadÃmi: ehi tvaæ sunakkhatta, mamaæ uddissa viharÃhi, ahante uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissÃmÅ' ti. Na pi kira maæ tvaæ vadesi: ahaæ bhante, bhagavantaæ uddissa viharissÃmi, bhagavà me uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissatÅ' ti. Evaæ sante moghapurisa, ko santo kaæ paccÃcikkhasi? Taæ kimma¤¤asi sunakkhatta? Kate và uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriye akate và uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriye, yassatthÃya mayà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammÃdukkhakkhayÃyÃ?"Ti. [PTS Page 004. [\q 4/] ] "Kate và bhante, uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriye akate và uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriye, yassatthÃya bhagavatà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammÃdukkhakkhayÃyÃ"ti. "Iti kira sunakkhatta, kate và uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriye akate và uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriye, yassatthÃya mayà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃti, tatra sunakkhatta, kiæ uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ kataæ karissati? Passa moghapurisa, yÃva¤ca te idaæ aparaddhanti. " 6. "Na hi pana me bhante, bhagavà agga¤¤aæ pa¤¤apetÅ"ti. "Api nu tyÃhaæ sunakkhatta, evaæ avacaæ. Ehi tvaæ sunakkhatta, mamaæ uddissa viharÃhi, ahante agga¤¤aæ pa¤¤apessÃmÅ tÅ?" "No hetaæ bhante. " "Tvaæ và pana maæ evaæ avaca: ahaæ bhante, bhagavantaæ uddissa viharissÃmi, bhagavà me agga¤¤aæ pa¤¤apessatÅ' ti?" "No hetaæ bhante. " "Iti kira sunakkhatta, nevÃhantaæ vadÃmi: [BJT Page 008] [\x 8/] "Ehi tvaæ sunakkhatta, mamaæ uddissa viharÃhi, ahante agga¤¤aæ pa¤¤apessÃmÅ'ti. Na pi kira maæ tvaæ vadesi: ahaæ bhante, bhagavantaæ uddissa viharissÃmi, bhagavà me agga¤¤aæ pa¤¤apessatÅ' ti. Evaæ sante moghapurisa, ko santo kaæ paccÃcikkhasi? Taæ kimma¤¤asi sunakkhatta? Pa¤¤atte và agga¤¤e appa¤¤atte và agga¤¤e yassatthÃya mayà dhammo desito, so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃ?"Ti. 'Pa¤¤atte và bhante, agga¤¤e appa¤¤atte và agga¤¤e, yassatthÃya bhagavatà dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃ'ti. [PTS Page 005. [\q 5/] ']Iti kira sunakkhatta, pa¤¤atte và agga¤¤e appa¤¤atte và agga¤¤e, yassatthÃya mÃyà dhammo desito, so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya. Tatra sunakkhatta, kiæ agga¤¤aæ pa¤¤attaæ karissati. ? Passa moghapurisa, yÃva¤ca te idaæ aparaddhaæ. AnekapariyÃyena kho te sunakkhatta, mama vaïïo bhÃsito vajjigÃme: iti'pi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ' ti. Iti kho te sunakkhatta, anekapariyÃyena mama vaïïo bhÃsito vajjigame. AnekapariyÃyena kho te sunakkhatta, dhammassa vaïïo bhÃsito vajjigÃme; svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko1 paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅ"ti. Iti kho te sunakkhatta, anekapariyÃyena dhammassa vaïïo bhÃsito vajjigÃme. AnekapariyÃyena kho te sunakkhatta, saÇghassa vaïïo bhÃsito vajjigÃme: supaÂipanno2 bhagavato sÃvakasaÇgho, ujupaÂipanno bhagavato3 sÃvakasaÇgho, ¤ÃyapaÂipanno4 bhagavato sÃvakasaÇgho, sÃmicipaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, yadidaæ cattÃri purisayugÃni aÂÂha purisapuggalÃ, esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuïeyyo pÃhuïeyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃ'ti. Iti kho te sunakkhatta, anekapariyÃyena saÇghassa vaïeïà bhÃsito vajjigÃme. ùrocayÃmi kho te sunakkhatta, paÂivedayÃmi kho te sunakkhatta, bhavissanati kho te sunakkhatta vattÃro: no visahi sunakkhatto licchaviputto samaïe gotame brahmacariyaæ carituæ. So avisahanto sikkhaæ paccakkhÃya hinÃyÃvatto' ti. Iti kho te sunakkhatta, bhavissanti vattÃro'ti. [PTS Page 006. [\q 6/] ] Evaæ kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto mayà vuccamÃno apakkameva imasmà dhammavinayà yathà taæ ÃpÃyiko nerayiko. - - - - - - - - - - - - - - 1. Opaneyyako (machasaæ) 2. SuppaÂipanno. (Machasaæ) 3. UjupapaÂipanno, (machasaæ) 4. ¥ÃyapapaÂipanno. (Machasaæ) [BJT Page 010] [\x 10/] Korakkhattiyavatthu 7. EkamidÃhaæ bhaggava, samayaæ khulÆsu viharÃmi, uttarakà nÃma khulÆnaæ nigamo. Atha khavÃhaæ bhaggava, pubbaïhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya sunakkhattena licchaviputtena pacchÃsamaïena uttarakaæ piï¬Ãya pÃvisiæ. Tena kho pana samayena acelo korakkhattiyo kukkuravatiko cÃtukuï¬iko chamà nikiïïaæ bhakkhasaæ mukheneva khÃdati mukheneva bhu¤jati addasà kho bhaggava, sunakkhatto licchavi putto acelaæ korakkhattiyaæ kukkuravatikaæ cÃtukuï¬ikaæ chamà nikiïïaæ bhakkhasaæ mukheneva khÃdannaæ mukheneva bhu¤jantaæ. DisvÃnassa etadahosi: sÃdhurÆpo vata bho arahaæ samaïo cÃtukuï¬iko1 chamà nikiïïaæ bhakkhasaæ mukheneva khÃdati mukheneva bhu¤jatÅ' ti. 8. Atha khvÃhaæ bhaggava, sunakkhattassa licchaviputtassa cetasà ceto parivitakkama¤¤Ãya sunakkhattaæ licchaviputtaæ etadavocaæ: 'tvampi nÃma moghapurisa, samaïo sakyaputtiyo paÂijÃnissasÅ?'Ti. 'Kiæ pana maæ bhante, bhagavà evamÃha:' [PTS Page 007. [\q 7/] ] Tvampi nÃma moghapurisa, samaïo sakyaputtiyo paÂijÃnissÅ' ti?' "Nanu te sunakkhatta, imaæ acelaæ korakkhattiyaæ kukkuravatikaæ cÃtukuï¬ikaæ chamà nikkiïïaæ bhakkhasaæ mukheneva khÃdantaæ mukheneva bhu¤jantaæ. DisvÃna etadahosi: sÃdhurÆpo vata bho arahÃ2 samaïo cÃtukuï¬iko chamà nikiïïaæ bhakkhasaæ mukheneva khÃdati mukheneva bhu¤jatÅ' ti?" "Evaæ bhante. Kiæ pana bhante, bhagavà arahattassa maccharÃyatÅ?"Ti. - - - - - - - - - - - - - 1. Catukuï¬hÅko (sÅ), catukoïa¬iko (sÅmu) 2. Arahaæ (sÅmu). [BJT Page 012] [\x 12/] "Na kho'haæ moghapurisa, arahattassa maccharÃyÃmi. Api ca tuyhevetaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ, taæ pajaha, mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. Yaæ kho panetaæ sunakkhatta, ma¤¤asi acelaæ korakkhattiyaæ: sÃdhurÆpo arahaæ samaïo' ti, so sattamaæ divasaæ alasakena kÃlaæ karissati, kÃlakato ca - kÃlaka¤jikà nÃma asurÃ, sabbanihÅno asurakÃyo - tatra upapajjissati. KÃlakata¤ca naæ bÅraïatthambhake susÃne cha¬¬essanti. ùkaÇkhamÃno ca tvaæ sunakkhatta, acelaæ korakkhattiyaæ upasaÇkamitvà puccheyyÃsi: jÃnÃsi Ãvuso acela korakkhattiya, attano gatinti? hÃnaæ kho panetaæ sunakkhatta, vijjati, yante acelo korakkhattiyo byÃkarissati: jÃnÃmi Ãvuso sunakkhatta attano gatiæ - kÃlaka¤jikà nÃma asurÃ, sabbanihÅno asurakÃyo - tatramhi upapanno"ti. 9. Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto yena acelo korakkhattiyo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà acelaæ korakkhattiyaæ etadavoca: byÃkato kho'si Ãvuso korakkhattiya, samaïena gotamena; acelo korakkhattiyo sattamaæ divasaæ alasakena kÃlaæ karissati, kÃlakato [PTS Page 008. [\q 8/] ] Ca kÃlaka¤jikà nÃma asurÃ, sabbanihÅno asurakÃyo - tatra upapajjissati. KÃlakata¤ca naæ bÅraïatthambhake susÃne cha¬¬essantÅ"ti. Yena tvaæ Ãvuso korakkhattiya, mattamatta¤ca bhattaæ1 bhu¤jeyyÃsi, mattamatta¤ca pÃnÅyaæ piveyyÃsi, yathà samaïassa gotamassa micchà assa vacananti". Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto ekadvÅhikÃya sattarattindivÃni gaïesi, yathà taæ tathÃgatassa asaddahamÃno. Atha kho bhaggava, acelo korakkhattiyo sattamaæ divasaæ alasakena kÃlamakÃsi. KÃlakato ca - kÃlaka¤jikà nÃma asurÃ, sabbanihÅno asurakÃyo - tatra upapajji. KÃlakata¤ca naæ bÅraïatthambhake susÃne cha¬¬hesuæ. Assosi kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto acelo kira korakkhattiyo alasakena kÃlakato bÅraïatthambhake susÃne cha¬¬hito'ti. - - - - - - - - - - - - - 1. Mattamattaæca sÅmu. [BJT Page 014] [\x 14/] Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto yena bÅraïatthambhakaæ susÃnaæ yena acelo korakkhattiyo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà acelaæ korakkhattiyaæ tikkhattuæ pÃïinà ÃkoÂesi: "jÃnÃsi Ãvuso, korakkhattiya attano gatinti?". Atha kho bhaggava, acelo korakhattiyo pÃïÅnà piÂÂhiæ paripu¤janto vuÂÂhÃsi 'jÃnÃmi Ãvuso sunakkhatta, attano gatiæ - kÃlaka¤jikà nÃma asurà - sabba nihÅno asurakÃyo, tatramhi upapanno'ti vatvà tattheva uttÃno paripati. 10. Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho ahaæ bhaggava, sunakkhattaæ licchaviputtaæ etadavocaæ: taæ kimma¤¤asi sunakkhatta? Yatheva te ahaæ acelaæ korakkhattiyaæ Ãrabbha byÃkÃsiæ, tatheva taæ vipakkaæ1 a¤¤athà vÃ?Ti. "Yatheva me bhante, bhagavà acelaæ korakkhattiyaæ Ãrabbha byÃkÃsi, tatheva taæ vipakkaæ no a¤¤athÃ?Ti. [PTS Page 009. [\q 9/] ] "Taæ kimma¤¤asi sunakkhatta, yadi evaæ sante kataæ và hoti uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ akataæ vÃ?"Ti. "Addhà kho bhante, evaæ sante kataæ hoti uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ no akatanti. " Evampi kho maæ tvaæ moghapurisa, uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karontaæ evaæ vadesi: na hi pana me bhante, bhagavà uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karotÅ'ti. Passa moghapurisa, yÃva¤ca te idaæ aparaddhanti. Evampi kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto mayà vuccamÃno apakkameva imasmà dhammavinayÃ, yathà taæ ÃpÃyiko nerayiko. KaÊÃramaÂÂhukavatthu 11. EkamidÃhaæ bhaggava, samayaæ vesÃliyaæ viharÃmi mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena acelo kaÊÃramaÂÂhuko2 vesÃliyaæ paÂivasati lÃbhaggappatto ceva yasaggappattova vajjigÃme tassa satta vatapadÃni samattÃni samÃdinnÃni honti: YÃvajÅvaæ acelako assaæ na vatthaæ paridaheyyaæ. YÃvajÅvaæ brahmacÃrÅ assaæ na methunaæ dhammaæ paÂiseveyyaæ. YÃvajÅvaæ surÃmaæseneva yÃpeyyaæ na odanakummÃsaæ bhu¤jeyyaæ. - - - - - - - - - - - - - - - 1. VipÃkaæ (sÅmu) 2. KoramaÂÂhako simu. Kaï¬aramasuko [pts] kalÃramaÂÂhako, machasaæ [BJT Page 016] [\x 16/] Puratthimena vesÃliæ udenaæ nÃma cetiyaæ taæ nÃtikkameyyaæ Dakkhiïena vesÃliæ gotamakaæ nÃma cetiyaæ taæ nÃtikkameyyaæ Pacchimena vesÃliæ sattambaæ nÃma cetiyaæ [PTS Page 010. [\q 10/] ] Taæ nÃtikkameyyaæ Uttarena vesÃliæ bahuputtaæ nÃma cetiyaæ taæ nÃtikkameyyanati" . So imesaæ sattannaæ vatapadÃnaæ1 samÃdÃnahetu lÃbhaggappatto ceva yasaggappatto ca vajjigÃme. Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto yena acelo kaÊÃramaÂÂhuko tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà acelaæ kaÊÃramaÂÂhukaæ pa¤haæ pucchi. Tassa acelo kaÊÃramaÂÂhuko pa¤haæ puÂÂho na sampÃyÃsi. AsampÃyanto kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. Atha kho bhaggava, sunakkhattasasa licchaviputtassa etadahosi "sÃdhurÆpaæ vata bho arahantaæ samaïaæ ÃsÃdimhase, mà vata no ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ"ti. 12. Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho ahaæ bhaggava, sunakkhattaæ licchaviputtaæ etadavocaæ: tvampi nÃma moghapurisa, samaïo sakyaputtiyo paÂijÃnissasÅ?Ti. "Kiæ pana maæ bhante, bhagavà evamÃha: tvampi nÃma moghapurisa, samaïo sakyaputtiyo paÂijÃnissasÅ?"Ti. "Nanu tvaæ sunakkhatta, acelaæ kaÊÃramaÂÂhukaæ upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchi? Tassa te acelo kaÊÃramaÂÂhuko pa¤haæ puÂÂho na sampÃyÃsi. AsampÃyanto kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. Tassa te etadahosi: sÃdhurÆpaæ vata bho arahantaæ samaïaæ ÃsÃdimhase. Mà vata no ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ"ti "Evaæ bhante. Kiæ pana bhante, bhagavà arahantassa maccharÃyatÅ?"Ti. - - - - - - - - - - - - - - - 1. VattapadÃni [pts] [BJT Page 018] [\x 18/] [PTS Page 011. [\q 11/] ] "Na kho ahaæ moghapurisa, arahattassa maccharÃyÃmi. Api ca tuyhevetaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ, taæ pajaha, mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. Yaæ kho panetaæ sunakkhatta ma¤¤asi acelaæ kaÊÃramaÂÂhukaæ 'sÃdhurÆpo arahaæ samaïo?Ti, so na cirasseva parihito1 sÃnucariyo2 vicaranto odanakummÃsaæ bhu¤jamÃno sabbÃneva vesÃliyÃni cetiyÃni samatikkamitvà yasà nikkiïïo3 kÃlaæ karissatÅ"ti. 13. Atha kho bhaggava, acelo kaÊÃramaÂiÂhuko na cirasseva parihito sÃnucariyo vicaranto odanakummÃsaæ bhu¤jamÃno sabbÃneva vesÃliyÃni cetiyÃni samatikkamitvà yasà nikkiïïo kÃlamakÃsi. Assosi kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto: acelo kira kaÊÃramaÂÂhuko parihito sÃnucariyo vicaranto odanakummÃsaæ bhu¤jamÃno sabbÃneva vesÃliyÃni cetiyÃni samatikkamitvà yasà nikkiïïo kÃlaæ kato'ti. Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho ahaæ bhaggava sunakkhattaæ licchaviputtaæ etadavocaæ: Taæ kimma¤¤asi sunakkhatta, yatheva te ahaæ acelaæ kaÊÃramaÂÂhukaæ Ãrabbha byÃkÃsiæ, tatheva taæ vipakkaæ a¤¤athà vÃ?Ti. "Yatheva me bhante, bhagavà acelaæ kaÊÃramaÂÂhukaæ Ãrabbha byÃkÃsi, tatheva taæ vipakkaæ no a¤¤athÃ"ti. "Taæ kimma¤¤asi sunakkhatta, yadi evaæ sante [PTS Page 012. [\q 12/] ] Kataæ và hoti uttarimanussadhammà iddhipaÂihÃriyaæ, akataæ vÃ?"Ti, "Addhà kho bhante, evaæ sante kataæ hoti uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ, no akatanti. " "Evampi kho maæ tvaæ moghapurisa, uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karontaæ evaæ vadesi na hi pana me bhante, bhagavà uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karotÅ"ti. Passa moghapurisa, yÃva¤ca te idaæ aparaddhanti. " Evampi kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto mayà vuccamÃno apakkameva imasmà dhammavinayÃ, yathà taæ ÃpÃyiko nerayiko. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Paridahito sÅmu 2. SÃnuvariko, machasaæ 3. Nikiïïe (sÅmu. Kam) [BJT Page 020] [\x 20/] PÃthikaputtavatthu 14. EkamidÃhaæ bhaggava, samayaæ tattheva vesÃliyaæ viharÃmi mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena acelo pÃthikaputto1 vesÃliyaæ paÂivasati lÃbhaggappatto ceva yasaggappatto ca vajjigÃme. So ca vesÃliyaæ parisatiæ evaæ vÃcaæ bhÃsati: samaïo gotamo ¤ÃïavÃdo ahampi ¤ÃïavÃdo. ¥ÃïavÃdo kho pana ¤ÃïavÃdena arahati uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ dassetuæ. Samaïo ce gotamo upa¬¬hapathaæ Ãgaccheyya, ahampi upa¬¬hapathaæ gaccheyyaæ. Te tattha ubhopi uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ kareyyÃma. Ekaæ ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, dvÃhaæ karissÃmi. Dve ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, cattÃrÃhaæ [PTS Page 013. [\q 13/] ] KarissÃmi. CattÃri ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, aÂÂhÃhaæ karissÃmi. Iti yÃvatakaæ samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, tandiguïaæ tandiguïÃhaæ2 karissÃmÅ"ti . 15. "Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto yenÃhaæ tenupasaÇkhami, upasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto maæ etadavoca: acelo bhante, pÃthikaputto vesÃliyaæ paÂivasati lÃbhaggappatto ceva yasaggappatto ca vajjigÃme. So vesÃliyaæ parisatiæ evaæ vÃcaæ bhÃsati: 'samaïo gotamo ¤ÃïavÃdo, ahampi ¤ÃïavÃdo. ¥ÃïavÃdo kho pana ¤ÃïavÃdena arahati uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ dassetuæ. Samaïo gotamo ce upa¬¬hapathaæ Ãgaccheyya, ahampi upa¬¬hapathaæ gaccheyyaæ. Te tattha ubho pi uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ kareyyÃma. Ekaæ ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, dvÃhaæ karissÃmi dve ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, cattÃrÃhaæ karissÃmi. CattÃri ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, aÂÂhÃhaæ karissÃmi. Iti yÃvatakaæ samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, tandiguïaæ tandiguïÃhaæ2 karissÃmÅ"ti - - - - - - - - - - - - - - - - 1. PÃthika sÅmu. PÃvika (syà [pts] 2. Taddiguïaæ [pts] [BJT Page 022] [\x 22/] 16. Evaæ vutto ahaæ bhaggava, sunakkhattaæ licchaviputtaæ etadavocaæ: abhabbo kho sunakkhatta, acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅhÃvaæ Ãgantuæ. Sacepi'ssa evamassa 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa samamukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhà pi tassa vipateyyÃ'ti. "Rakkhatetaæ bhante, bhagavà vÃcaæ, rakkhatetaæ sugato vÃcanti. " [PTS Page 014. [\q 14/] ] "Kimpana maæ tvaæ sunakkhattaæ evaæ vadesi: rakkhatetaæ bhante, bhagavà vÃcaæ, rakkhatetaæ sugato vÃcanti?". "Bhagavatà cassa bhante, esà vÃcà ekaæsena odhÃritÃ1 'abhabbo acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhà pi tassa vipateyyÃ'ti. Acelo ca bhante, pÃthikaputto virÆparÆpena bhagavato sammukhÅbhÃvaæ Ãgaccheyya, tadassa bhagavato musÃ"ti. "Api nu sunakkhatta, tathÃgato taæ vÃcaæ bhÃseyya yà sà vÃcà dvayagÃmÅnÅ?"Ti. "Kiæ pana bhante, bhagavatà acelo pÃthikaputto cetasà ceto paricca vidito abhabbo acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya ti diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ, sace pi'ssa evamassa taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhÃpi tassa vipateyyÃ'ti. UdÃhu devatà bhagavato etamatthaæ Ãrocesuæ, abhabbo bhante, ca acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà bhagavato sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa; ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhà pi tassa vipateyyÃti?" - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. OvÃditÃ, sÅmu. [BJT Page 024] [\x 24/] 17. ' Cetasà ceto paricca vidito ceva me sunakkhatta, acelo pÃthikaputto abhabbo acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama samamukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhà pi tassa vipateyyÃ'ti. Devatà pi me etamatthaæ Ãrocesuæ: [PTS Page 015. [\q 15/] ] Abhabbo bhante, acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà bhagavato sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ, sace pi'ssa evamassa: ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti muddhà pi tassa vipateyyà 'ti. Ajito' pi nÃma licchavÅnaæ senÃpati adhunà kÃlakato tÃvatiæsakÃyaæ upapanno. So pi maæ upasaÇkamitvà evamÃrocesi: ' alajjÅ bhante, acelo pÃthikaputto musÃvÃdÅ bhante, acelo pÃthikaputto mampi bhante, acelo pÃthikaputto byÃkÃsi vajjigÃme ' ajito licchavÅ senÃpati mahÃnirayaæ upapanno 'ti. Na kho panÃhaæ bhante, mahÃnirayaæ upapanno tÃvatisaækÃyamhi upapanno. AlajjÅ bhante, acelo pÃthikaputto, musÃvÃdi bhante, acelo pÃthikaputto, abhabbo ca bhante, acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà bhagavato sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhà pi tassa vipateyyà 'ti. Iti kho sunakkhatta, cetasà ceto paricca vidito ceva me acelo pÃthikaputto abhabbo acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammÆkhÅbhÃvaæ gaccheyyanti muddhÃpi tassa vipateyyÃ'ti. DevatÃ'pi me etamatthaæ Ãrocesuæ abhabbo bhante, acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà bhagavato sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhà pi tassa vipateyyÃ'ti. So kho panÃhaæ sunakkhatta, vesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena acelassa pÃthikaputtassa ÃrÃmo tenupasaÇkamissÃmi divÃvihÃrÃya. Yassa dÃni tvaæ sunakkhatta, icchasi, tassa ÃrocehÅ"ti. [PTS Page 016. [\q 16/] ] [BJT Page 026] [\x 26/] IddhipÃÂihÃriyakathà [PTS Page 016. [\q 16/] 18.] Atha khvÃhaæ1 bhaggava, pubbaïhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya vesÃliæ piï¬Ãya pÃvisiæ. VesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena acelassa pÃthikaputtassa ÃrÃmo tenupasaÇkamiæ divÃvihÃrÃya. Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto taramÃnarÆpo vesÃliæ pavisitvà yena abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà licchavÅ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà abhi¤¤Ãte abhi¤¤Ãte licchavÅ etadavoca: esÃvuso, bhagavà vesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena acelassa pÃthikaputtassa ÃrÃmo tenupasaÇkami divÃvihÃrÃya. AbhikkamathÃyasmanto abhikkamathÃyasmanto. SÃdhurÆpÃnaæ samaïÃnaæ uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ bhavissatÅ 'ti. Atha kho bhaggava, abhi¤¤ÃtÃnaæ abhi¤¤ÃtÃnaæ licchavÅnaæ etadahosi: sÃdhurÆpÃnaæ kira bho samaïÃnaæ uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ bhavissati. Handa vata bho gacchÃmà 'ti. Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto yena abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà brÃhmaïamahÃsÃlà gahapatinecayikà nÃnÃtitthiyà samaïabrÃhmaïÃ2 tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà abhi¤¤Ãte abhi¤¤Ãte nÃnÃtitthiye samaïabrÃhmaïe etadavoca: esÃvuso bhagavà vesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena acelassa pÃthikaputtassa ÃrÃmo tenupasaÇkami divÃvihÃrÃya. AbhikkamathÃyasmanto abikkamathÃyasmanto. SÃdhurÆpÃnaæ samaïÃnaæ uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ bhavissatÅ' ti. Atha kho bhaggava, abhi¤¤ÃtÃnaæ abhi¤¤ÃtÃnaæ nÃnÃtitthiyÃnaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ etadahosi: sÃdhurÆpÃnaæ kira bho samaïÃnaæ uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ bhavissati. Handa vata bho gacchÃmà 'ti. [PTS Page 017] [\q 17/] 19. Atha kho bhaggava, abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà licchavÅ abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca brÃhmaïamahÃsÃlà gahapatinecayikà nÃnÃtitthiyà samaïabrÃhmaïà yena acelassa pÃthikaputtassa ÃrÃmo tenupasaÇkamiæsu. Sà esà bhaggava, parisà hoti3 anekasatà anekasahassÃ. Assosi kho bhaggava, acelo pÃthikaputto 'abhikkantà kira abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà licchavÅ, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca brÃhmaïamahÃsÃlÃ, abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca brÃhmaïamahÃsÃlà gahapatinecayikà nÃnÃtitthiyà samaïabrÃhmaïÃ, samaïo' pi gotamo mayhaæ ÃrÃme divÃvihÃraæ nisinno 'ti. SutvÃnassa bhayaæ chambhitattaæ lomahaæso udapÃdi. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Atha kho savÃhaæ (syÃ) 2. NÃnÃtitthiya samaïabrÃhmaïà (syÃ) 3. Mahà hoti (machasaæ) [BJT Page 028] [\x 28/] 20. Atha kho bhaggava, acelo pÃthikaputto bhÅto saæviggo lomahaÂÂhajÃto yena tindukakhÃïuparibbÃjakÃrÃmo1 tenupasaÇkami. Assosi kho bhaggava, sà parisà 'acelo kira pÃthikaputto bhÅto saæviggo lomahaÂÂhajÃto yena tindukakhÃïuparibbÃjakÃrÃmo tenupasaÇkanto'ti. Atha kho bhaggava, sà parisà a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: ehi tvaæ bho purisa, yena tindukakhÃïuparibbÃjakÃrÃmo yena acelo pÃthikaputto tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà acelaæ pÃthikaputtaæ evaæ vadehi: abhikkamÃvuso pÃthikaputta, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà licchavÅ, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca brÃhmaïamahÃsÃlà gahapatinecayikà nÃnÃtitthiyà samaïabrÃhmaïÃ, samaïo pi gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃvihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te esà Ãvuso pÃthikaputta, vesÃliyaæ parisatiæ vÃcÃ: samaïo pi gotamo ¤ÃïavÃdo ahampi ¤ÃïavÃdo. ¥ÃïavÃdo kho pana ¤ÃïavÃdena arahati uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ dassetuæ. [PTS Page 018 [\q 18/] .] Samaïo ce gotamo upa¬¬hapathaæ Ãgaccheyya, ahampi upa¬¬hapathaæ gaccheyyaæ. Te tattha ubho pi uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ kareyyÃma. Ekaæ ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, dvÃhaæ karissÃmi, dve ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, cattÃrÃhaæ karissÃmi. CattÃri ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, aÂÂhÃhaæ karissÃmi. Iti yÃvatakaæ samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, tandiguïaæ tandiguïÃhaæ karissÃmÅ 'ti. Abhikkamasseva2 kho Ãvuso pÃthikaputta, upa¬¬hapathaæ. SabbapaÂhamaæ yeva Ãgantvà samaïo gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃvihÃraæ nisinno'ti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Tiïa¬ukakhÃïu (machasaæ) 2. Abhikkamayeva [pts] [BJT Page 030] [\x 30/] "Evaæ bho "ti kho bhaggava, so puriso tassà parisÃya paÂissutvà yena tindukakhÃïuparibbÃjakÃrÃmo yena acelo pÃthikaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà acelaæ pÃthikaputtaæ etadavoca: abhikkamÃmuso pÃthikaputta, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà licchavÅ abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca brÃhmaïamahÃsÃlà gahapatinecayikà nÃnÃtitthiyà samaïabrÃhmaïà samaïo' pi gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃvihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te esà Ãvuso pÃthikaputta, vesÃliyaæ parisatiæ vÃcÃ: samaïo pi gotamo ¤ÃïavÃdo ahampi ¤ÃïavÃdo. ¥ÃïavÃdo kho pana ¤ÃïavÃdena arahati uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ dassetuæ. Samaïo ce gotamo upa¬¬hapathaæ Ãgaccheyya, ahampi upa¬¬hapathaæ gaccheyyaæ. Te tattha ubho' pi uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ kareyyÃma. Ekaæ ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, dvÃhaæ karissÃmi, dve ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, cattÃrÃhaæ karissÃmi. CattÃri ve samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, aÂÂhÃhaæ karissÃmi. Iti yÃvatakaæ samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati tandiguïaæ tanduguïÃhaæ karissÃmÅ "ti. Abhikkamasseva kho Ãvuso pÃthikaputta, upa¬¬hapathaæ. SabbapaÂhamaæ yeva Ãgantvà samaïo gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃvihÃraæ nisinno "ti. 21. Evaæ vutte bhaggava, acelo pÃthikaputto 'ÃyÃmi Ãvuso, [PTS Page 019. [\q 19/] ] ùyÃmi Ãvuso, 'ti vatvà tattheva saæsappati. Na sakkoti ÃsanÃpi vuÂÂhÃtuæ. Atha kho bhaggava, so puriso acelaæ pÃthikaputtaæ etadavoca: kiæsu nÃma te Ãvuso pÃthikaputta, pÃvaÊÃ1 su nÃma te pÅÂhakasmiæ allÅnà pÅÂhakaæ su nÃma te pÃvaÊÃsu allÅnaæ? 'ùyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko'ti Ãsanà pi vuÂÂhÃtunti. Evampi kho bhaggava, vuccamÃno acelo pÃÂhikaputto 'ÃyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko'ti ÃsanÃ' pi vuÂÂhÃtuæ. Yadà kho so bhaggava, puriso a¤¤Ãsi 'parÃbhÆtarÆpo ayaæ acelo pÃthikaputto, 'ÃyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati. Na sakko'ti ÃsanÃ'pi vuÂÂhÃtunti, atha taæ parisaæ Ãgantvà evamÃrocesi: parabhÆtarÆpo bho ayaæ acelo pÃthikaputto, 'ÃyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko'ti ÃsanÃ' pi vuÂÂhÃtunti. Evaæ vutte ahaæ bhaggava, taæ parisaæ etadavocaæ: abhabbo kho Ãvuso acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti. Muddhà pi tassa vipateyyà 'ti. PaÂhamabhÃïavÃro niÂÂhito. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. PÃvuÊà sÅmu [BJT Page 032] [\x 32/] 22. Atha kho bhaggava, a¤¤ataro licchavi mahÃmatto uÂÂhÃyÃsanà taæ parisaæ etadavoca: tena hi bho muhuttaæ tÃva Ãgametha yÃvÃhaæ gacchÃmi. [PTS Page 020. [\q 20/] ] AppevanÃma ahampi sakkuïeyyaæ acelaæ pÃthikaputtaæ imaæ parisaæ Ãnetunti. Atha kho so bhaggava, licchavi mahÃmatto yena tindukakhÃïuparibbÃjakÃrÃmo yena acelo pÃthikaputto tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà acelaæ pÃthikaputtaæ etadavoca. AbhikkamÃvuso pÃthikaputta, abhikkantaæ te seyyo, abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà licchavÅ abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca brÃhmaïà mahÃsÃlà gahapatinecayikà nÃnÃtitthiyà samaïabrÃhmaïà samaïo' pi gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃvihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te esà Ãvuso pÃthikaputta, vesÃliyaæ parisatiæ vÃcà 'samaïo pi gotamo ¤ÃïavÃdo ahamipi ¤ÃïavÃdo, ¤ÃïavÃdo kho pana ¤ÃïavÃdena arahati uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ dassetuæ. Samaïo ce gotamo upa¬¬hapathaæ Ãgaccheyya, ahampi upa¬¬hapathaæ gaccheyyaæ. Te tattha ubho pi uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ kareyyÃma. Ekaæ ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, dvÃhaæ karissÃmi, dve ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, cattÃrÃhaæ karissÃmi. CattÃri ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, aÂÂhÃhaæ karissÃmi. Iti yÃvatakaæ samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipaÂihÃriyaæ karissati, tandiguïaæ tandiguïÃhaæ karissÃmÅ 'ti. Abhikkamasseva kho Ãvuso pÃthikaputta, upa¬¬hapathaæ. SabbapaÂhama¤¤eva Ãgantvà samaïo gotamo Ãyasmato ÃrÃme divà vihÃraæ nisinno. BhÃsità kho panesà Ãvuso pÃthikaputta, samaïena gotamena parisatiæ vÃcÃ: 'abhabbo kho acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhaæ pi tassa vipateyyà 'ti. AbhikkamÃvuso pÃthikaputta, abhikkamaneneva te jayaæ karissÃma, samaïassa gotamassa parÃjayanti. ' Evaæ vutte bhaggava, acelo pÃthikaputto 'ÃyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati na [PTS Page 021. [\q 21/] ] Sakko'ti ÃsanÃ' pi vuÂÂhÃtuæ. Atha kho bhaggava, licchavi mahÃmatto acelaæ pÃthikaputtaæ etadavoca: kiæ su nÃma te Ãvuso pÃthikaputta, pÃvaÊÃsu nÃma te pÅÂhakasmiæ allÅnÃ, pÅÂhakaæ su nÃma te pÃvaÊÃsu allÅnaæ 'ÃyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappasi, na sakkosi ÃsanÃ'pi vuÂÂhÃtunti. Evampi kho bhaggava, vuccamÃno acelo pÃthikaputto 'ÃyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko' ti ÃsanÃ'pi vuÂÂhÃtuæ. Yadà kho so bhaggava, licchavi mahÃmatto a¤¤Ãsi parÃbhÆtarÆpo ayaæ acelo pÃthikaputto, ÃyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko'ti ÃsanÃ'pi vuÂÂhÃtunti, atha taæ parisaæ Ãgantvà evamÃrocesi: parÃbhÆtarÆpo bho acelo pÃthikaputto, 'ÃyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko'ti ÃsanÃ' pi vuÂÂhÃtunti. [BJT Page 034] [\x 34/] 23. Evaæ vutte ahaæ bhaggava, taæ parisaæ etadavocaæ: abhabbo kho Ãvuso, acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhÃ' pi tassa vipateyya. Sace pÃyasmantÃnaæ licchavÅnaæ evamassa: 'mayaæ acelaæ pÃthikaputtaæ varattÃhi bandhitvà goyugehi Ãvi¤jeyyÃmÃ'ti1. Tà varattà chijjeraæ pÃthikaputto vÃ. Abhabbo acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya [PTS Page 022. [\q 22/] ] Taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhÃ' pi tassa vipateyyÃ'ti. Atha kho bhaggava, jÃliyo dÃrupattikantevÃsÅ uÂÂhÃyÃsanà taæ parisaæ etadavoca: tena hi bho muhuttaæ tÃva Ãgametha yÃvÃhaæ gacchÃmi, appevanÃma ahampi sakkuïeyyaæ acelaæ pÃthikaputtaæ imaæ parisaæ Ãnetunti. Atha kho bhaggava, jÃliyo dÃrupattikantevÃsÅ yena tindukakhÃïuparibbÃjakÃrÃmo yena acelo pÃthikaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà acelaæ pÃthikaputtaæ etadavoca: abhikkamÃvuso pÃthikaputta, abhikkantaæ te seyyo. Abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà licchavi abhikkantà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà ca brÃhmaïamahÃsÃlà gahapatinecayikà nÃnÃtitthiyà samaïabrÃhmaïÃ, samaïo' pi gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃvihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te esà Ãvuso pÃthikaputta, vesÃliyaæ parisatiæ vÃcÃ: samaïo' pi gotamo ¤ÃïavÃdo ahampi ¤ÃïavÃdo. ¥ÃïavÃdo kho pana ¤ÃïavÃdena arahati uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ dassetuæ. Samaïo ce gotamo upa¬¬hapathaæ Ãgaccheyya, ahampi upa¬¬hapathaæ gaccheyyaæ. Te tattha ubho' pi uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ kareyyÃma. Ekaæ ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, dvÃhaæ karissÃmi, dve ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, cattÃrÃhaæ karissÃmi. CattÃri ce samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyÃni karissati, aÂÂhÃhaæ karissÃmi. Iti yÃvatakaæ samaïo gotamo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati, tandiguïaæ tandiguïÃhaæ karissÃmÅ' ti. Abhikkamasseva Ãvuso pÃthikaputta, upa¬¬hapathaæ. SabbapaÂhama¤¤eva Ãgantvà samaïo gotamo Ãyasmato ÃrÃme divÃvihÃraæ nisinno. BhÃsità kho pana te esÃvuso pÃthikaputta, samaïena gotamena parisatiæ vÃcÃ: "abhabbo acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyya'nti. MuddhÃ'pi tassa vipateyya. Sace'pÃyasmantÃnaæ licchavÅnaæ evamassa: mayaæ acelaæ pÃthikaputtaæ varattÃhi bandhitvà goyugehi Ãvi¤jeyyÃmà 'ti. Tà varattà chijjeraæ pÃthikaputto vÃ. Abhabbo Ãcelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ Ãgaccheyya'nti muddhÃ' pi tassa vipateyyà 'ti. AbhikkamÃvuso pÃthikaputta, abhikkamaneneva te jayaæ karissÃma, samaïassa gotamassa parÃjayanti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. ùvi¤¤eyyÃmÃti (sÅmu) [BJT Page 036] [\x 36/] [PTS Page 023. [\q 23/] ] Evaæ vutte bhaggava, acelo pÃthikaputto 'ÃyÃmi Ãvuso ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko'ti ÃsanÃ'pi vuÂÂhÃtuæ. Atha kho bhaggava, jÃliyo dÃrupattikantevÃsÅ acelaæ pÃthikaputtaæ etadavoca: "kiæsu nÃma te Ãvuso pÃthikaputta, pÃvaÊÃsu nÃma te pÅÂhakasmiæ allÅnÃ, pÅÂhakaæ su nÃma te pÃvaÊÃsu allÅnaæ. 'ùyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappasi, na sakkosi ÃsanÃ' pi vuÂÂhÃtunti?" Evampi kho bhaggava, vuccamÃno acelo pÃthikaputto 'ÃyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko'ti ÃsanÃ'pi vuÂÂhÃtunti. Yadà kho bhaggava, jÃliyo dÃrupattikantevÃsÅ a¤¤Ãsi parÃbhÆtarÆpo ayaæ acelo pÃthikaputto, 'ÃyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko'ti ÃsanÃ' pi vuÂÂhÃtunti. Atha naæ etadavoca: 24. 'BhÆtapubbaæ Ãvuso pÃthikaputta, sÅhassa migara¤¤o etadahosi: yannÆnÃhaæ a¤¤ataraæ vanasaï¬aæ nissÃya Ãsayaæ kappeyyaæ, tatrÃsayaæ kappetvà sÃyaïhasamayaæ Ãsayaæ nikkhameyyaæ, Ãsayà nikkhamitvà vijambheyyaæ, vijambhitvà samantà catuddisà anuvilokeyyaæ, samantà catuddisà anuviloketvà tikkhattuæ sÅhanÃdaæ nadeyyaæ, tikkhattuæ sÅhanÃdaæ naditvà gocarÃya pakkameyyaæ, so varaæ varaæ vigasaÇghe1 vadhitvà mudumaæsÃni mudumaæsÃni bhakkhayitvà tameva Ãsayaæ ajjhupeyyanti. Atha kho so sÅho migarÃjà a¤¤ataraæ vanasaï¬aæ nissÃya Ãsayaæ kappesi. TatrÃsayaæ kappetvà sÃyaïhasamayaæ Ãsayà nikkhami. ùsayà nikkhamitvà vijambhi. Vijambhitvà samantà catuddisà anuvilokesi. Samantà catuddisà anuviloketvà tikkhattuæ sÅhanÃdaæ nadi. Tikkhattuæ sÅhanÃdaæ naditvà gocarÃya pakakami. So varaæ varaæ vigasaÇghe vadhitvà mudumaæsÃni mudumaæsÃni bhakkhayitvà tameva Ãsayaæ ajjhupesi. - - - - - - - - - - - - - - - 1. MigasaÇgà (sÅmu. SyÃ. Kam) [BJT Page 038] [\x 38/] [PTS Page 024. [\q 24/] ] Tasseva kho Ãvuso pÃthikaputta, sÅhassa migara¤¤o vighÃse saævaddho jarasigÃlo1 ditto ceva balavà ca. Atha kho Ãvuso tassa jarasigÃlassa etadahosi " ko cÃhaæ ko sÅho migarÃjÃ? YannÆnÃhampi a¤¤ataraæ vanasaï¬aæ nissÃya Ãsayaæ kappeyyaæ, tatrÃsayaæ kappetvà sÃyanhasamayaæ Ãsayà nikkhameyyaæ, Ãsayà nikkhamitvà vijambheyyaæ, vijamhitvà samantà catuddisà anuvilokeyyaæ, samantà catuddisà anuviloketvà tikkhattuæ sÅhanÃdaæ nadeyyaæ, tikkhattuæ sÅhanÃdaæ naditvà gocarÃya pakkameyyaæ, so varaæ varaæ migasaæghe vadhitvà mudumaæsÃni mudumaæsÃni bhakkhayitvà tamevÃsayaæ ajjhupeyyanti. Atha kho so Ãvuso jarasigÃlo a¤¤ataraæ vanasaï¬aæ nissÃya Ãsayaæ kappesi. TatrÃsayaæ kappetvà sÃyaïhasamayaæ Ãsayà nikkhami. ùsayà nikkhamitvà vijambhi. Vijambhitvà samantà catuddisà anuvilokesi. Samantà catuddisà anuviloketvà tikkhattuæ sÅhanÃdaæ nadissÃmÅ ti segÃlakaæ yeva anadi, bheraï¬akaæ2 yeva anadi. Ko ca chavo segÃlako ko pana sÅhanÃdo!3 "Evameva kho tvaæ Ãvuso pÃthikaputta, sugatÃpadÃnesu jÅvamÃno sugatÃtirittÃni bhu¤jamÃno tathÃgate arahante sammÃsambuddhe ÃsÃdetabbaæ ma¤¤asi. Ko ca chavo pÃthikaputto4 kà ca tathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ sammÃsambuddhÃnaæ ÃsÃdanÃ!"Ti. 25. Yato kho bhaggava, jÃliyo dÃrupattikantevÃsÅ iminà opammena neva asakkhi acelaæ pÃthikaputtaæ tamhà Ãsanà cÃvetuæ, atha naæ etadavoca: - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. JarasiÇgÃlo (machasaæ) 2. Bhedaï¬akaæ yeva (kam) 3. Ke ca jave siægÃle ke pana sÅhanÃdehi (machasaæ) 4. Ke ca chave pÃthikaputte (machasaæ) [BJT Page 040] [\x 40/] [PTS Page 025. [\q 25/] ] SÅho'ti attÃnaæ samekkhiyÃna Ama¤¤i kotthu migarÃjÃ, hamasmi, Tatheva so segÃlakaæ1 anadi Ko ca chavo segÃlo2 ko pana sÅhanÃdo! 'Ti. Evameva kho tvaæ Ãvuso pÃthikaputto, sugatÃpadÃnesu jÅvamÃno sugatÃtirittÃni bhu¤jamÃno tathÃgate arahante sammÃsambuddhe ÃsÃdetabbaæ ma¤¤asi. Ko ca chavo pÃÂikaputto kà ca tathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ sammÃsambuddhÃnaæ ÃsÃdanÃ! 'Ti, 26. Yato kho bhaggava, jÃliyo dÃrupattikantevÃsi iminÃ'pi opammena neva asakkhi acelaæ pÃthikaputtaæ tamhà Ãsanà cÃvetuæ, atha naæ etadavoca: Ama¤¤i anucaÇkamanaæ AttÃnaæ vighÃse samekkhiya YÃvattÃnaæ na passati Kotthu tÃva byaggho ti ma¤¤ati Tatheva so segÃlakaæ1 anadi Ko ca chavo segÃlo2 ko pana sÅhanÃdo! 'Ti. Evameva kho tvaæ Ãvuso pÃthikaputta, sugatÃpadÃnesu jivamÃno sugatÃtirittÃni bhu¤jamÃno tathÃgate arahante sammÃsambuddhe ÃsÃdetabbaæ ma¤¤asi. Ko ca chavo pÃthikaputto kà ca tathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ sammÃsambuddhÃnaæ ÃsÃdanÃ! 'Ti. 27. Yato kho bhaggava, jÃliyo dÃrupattikantevÃsÅ iminÃ'pi [PTS Page 026. [\q 26/] ] Opammena neva asakkhi acelaæ pÃthikaputtaæ tamhà Ãsanà cÃvetuæ, atha naæ etadavoca: BhutvÃna bheke3 khaÊamÆsikÃyo KaÂasÅsu khittÃni ca koïapÃni4, MahÃvane su¤¤avane viva¬¬ho Ama¤¤i kotthu migarÃjÃhamasmi. Tatheva so segÃlakaæ anadi Ko ca chavo segÃlo ko pana sÅhanÃdo!Ti. Evameva kho tvaæ Ãvuso pÃtikaputta, sugatapadÃnesu jÅvamÃno sugatÃtirittÃni bhu¤jamÃno tathÃgate arahante sammÃsambuddhe ÃsÃdetabbaæ ma¤¤asi. Ko ca chavo pÃthikaputto, kà ca tathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ sammÃsambuddhÃnaæ ÃsÃdanÃ! 'Ti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. SigÃlakaæ - machasaæ 2. SegÃlo - machasaæ, sÅmu 3. HiÇge (kam) 4. KuïapÃnÅ - syà [BJT Page 042] [\x 42/] Yato kho bhaggava, jÃliyo dÃrupattikantevÃsÅ iminÃ' pi opammena neva asakkhi acelaæ pÃthikaputtaæ tamhà Ãsanà cÃvetuæ, atha taæ parisaæ Ãgantvà evamÃrocesi: 'parÃbhÆtarupo bho acelo pÃthikaputto, 'ÃyÃmi Ãvuso, ÃyÃmi Ãvuso 'ti vatvà tattheva saæsappati, na sakko'ti ÃsanÃ'pi vuÂÂhÃtunti. Evaæ vutte ahaæ bhaggava, taæ parisaæ etadavocaæ: "Abhabbo kho Ãvuso, acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhÃ' pi tassa vipateyya'. Sace' pÃyasmantÃnaæ licchavÅnaæ evamassa: mayaæ acelaæ pÃthikaputtaæ varattÃhi bandhitvà goyugehi [PTS Page 027. [\q 27/] ] ùvi¤jeyyÃmÃti, tà varattà chijjeraæ pÃthikaputto vÃ. Abhabbo pana acelo pÃthikaputto taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà mama sammukhÅbhÃvaæ Ãgantuæ. Sace pi'ssa evamassa: 'ahaæ taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà samaïassa gotamassa sammukhÅbhÃvaæ gaccheyyanti, muddhÃ' pi tassa vipateyyÃ"ti. 28. Atha khvÃhaæ bhaggava, taæ parisaæ dhammiyà kathÃya Sandassesiæ samÃdapesiæ samuttejesiæ sampahaæsesiæ. Taæ parisaæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà mahÃbhandhanà mokkhaæ karitvÃ, caturÃsÅtipÃïasahassÃni mahÃviduggà uddharitvÃ, tejodhÃtuæ samÃpajjitvà sattatÃlaæ vehÃsaæ abbhuggantvà a¤¤aæ sattatÃlampi acciæ1 abhinimminitvà pajjalitvà dhÆmÃyitvÃ2 mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃya paccuÂÂhÃsiæ. Atha kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto yenÃhaæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho ahaæ bhaggava, sunakkhattaæ licchaviputtaæ etadavocaæ: taæ kimma¤¤asi sunakkhatta, yatheva te ahaæ acelaæ pÃthikaputtaæ Ãrabbha byÃkÃsiæ, tatheva taæ vipakkaæ a¤¤athà vÃ? Ti. "Yatheva me bhante, bhagavà acelaæ pÃthikaputtaæ Ãrabbha byÃkÃsi, tatheva taæ vipakkaæ no a¤¤athÃ" ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. AggÅ. (SyÃ) 2. DhumÃyitvà (machasaæ) [BJT Page 044] [\x 44/] "Taæ kimma¤¤asi sunakkhatta, yadi evaæ sante kataæ và hoti, uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ akataæ vÃ? "Ti. "Addhà kho pana bhante, evaæ sante kataæ hoti, uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ [PTS Page 028. [\q 28/] ] No akatanti. " "Evampi kho maæ tvaæ moghapurisa, uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karontaæ evaæ vadesi: na hi pana me bhante, bhagavà uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karotÅ' ti. Passa moghapurisa, ta¤ca te idaæ aparaddhanti. " Evampi kho bhaggava, sunakkhatto licchaviputto mayà vuccamÃno apakkameva imasmà dhammavinayà yathà taæ ÃpÃyiko nerayiko. Agga¤¤apa¤¤attikathà 29. Agga¤¤a¤cÃhaæ bhaggava, pajÃnÃmi, ta¤ca pajÃnÃmi tato ca uttaritaraæ pajÃnÃmi, ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasÃmi, aparÃmasato ca me paccatta¤¤eva nibbuti viditÃ, yadabhijÃnaæ tathÃgato no anayaæ Ãpajjati. Santi bhaggava, eke samaïabrÃhmaïà issarakuttaæ brahmakuttaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: "saccaæ kira tumhe Ãyasmanto issarakuttaæ brahmakuttaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃ? "Ti. Te ca me evaæ puÂÂhà 'Ãmo'ti1 paÂijÃnanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: "kathaævihitakaæ pana2 tumhe Ãyasmanto issarakuttaæ brahmakuttaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃ"ti. Te mayà puÂÂhà na sampÃyanti. AsampÃyantà mama¤¤eva paÂipucchanti. TesÃhaæ puÂÂho byÃkaromi: - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. ùmÃti (syÃ) 2. Kathaæ vihikataæ no pana (kam) [BJT Page 046] [\x 46/] 30. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko saævaÂÂati. SaævaÂÂamÃne loke yebhuyyena sattà Ãbhassarasaævattanikà honti. Te tattha honti manomayà pÅtibhakkhà sayampabhà antalikkhacarà subhaÂÂhÃyino, ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂhanti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko vivaÂÂati, vivaÂÂamÃne loke su¤¤aæ brahmavimÃnaæ pÃtubhavati. Atha kho [PTS Page 029. [\q 29/] ] A¤¤ataro1 satto Ãyukkhayà và pu¤¤akkhayà và ÃbhassarakÃyà cavitvà su¤¤aæ brahmavimÃnaæ upapajjati. So tattha hoti manomayo pÅtibhakkho sayampabho antalikkhacaro subhaÂÂhÃyi, ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂhati. Tassa tattha ekakassa dÅgharattaæ nivusitattà anabhirati paritassanà uppajjati: "aho vata a¤¤e pi sattà itthattaæ Ãgaccheyyunti". Atha a¤¤atare pi sattà Ãyukkhayà và pu¤¤akkhayà và ÃbhassarakÃyà cavitvà su¤¤aæ brahmavimÃnaæ upapajjanti tassa sattassa sahabyataæ. Te pi tattha honti manomayà pÅtibhakkhà sayampahà antalikkhacarà subhaÂÂhÃyino ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂhanti. TatrÃ'vuso yo so satto paÂhamaæ upapanno, tassa evaæ hoti: ahamasmi brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà saÂÂhÃ2 sajitÃ3 vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ. Mayà ime sattà nimmitÃ. Taæ kissa hetu? Mama¤hi pubbe etadahosi: "aho vata a¤¤e' pi sattà itthattaæ Ãgaccheyyunti. Iti mama¤ca manopaïidhi, ime ca sattà itthattaæ ÃgatÃ"ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Atha a¤¤ataro (syà [pts] 2. SeÂÂho (sababatva) 3. Sa¤jità [pts] sajjità (syÃ, kam) [BJT Page 048] [\x 48/] Ye pi te sattà pacchà upapannÃ, tesampi evaæ hoti: 'ayaæ kho bhavaæ brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà saÂÂhà sajità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ. Iminà mayaæ bhotà brahmunà nimmitÃ. Taæ kissa hetu? Ima¤hi mayaæ addasÃma idha paÂhamaæ uppannaæ, mayaæ panamhà pacchà uppannÃ'ti. [PTS Page 030. [\q 30/] ] TatrÃ'vuso, yo so satto paÂhamaæ uppanno. So dÅghÃyukataro ca hoti vaïïavantataro ca mahesakkhataro ca. Ye pana te sattà pacchà uppannÃ, te appÃyukatarà ca honti dubbaïïatarà ca appesakkhatarà ca. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso, vijjati yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati. Itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati, yathà samÃhite citte taæ pubbenivÃsaæ anussarati, tato paraæ nÃnussaratÅ' ti. So evamÃha: yo kho so bhavaæ brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà saÂÂhà sajità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ, yena mayaæ bhotà brahmunà nimmitÃ, so nicco dhuvo sassato1 avipariïÃmadhammo sassatisamaæ tatheva Âhassati. Ye pana mayaæ ahumhà tena bhotà brahmunà nimmitÃ, te mayaæ aniccà addhuvÃ2 appÃyukà cavanadhammà itthattaæ ÃgatÃ' ti. Evaævihitakaæ no tumhe Ãyasmanto issarakuttaæ brahmakuttaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤ÃpethÃ"ti. Te evamÃhaæsu: "evaæ kho no Ãvuso gotama sutaæ yathevÃyasmà gotamo ÃhÃ"ti agga¤¤a¤cÃhaæ bhaggava, pajÃnÃmi ta¤ca pajÃnÃmi tato ca uttaritaraæ pajÃnÃmi, ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasÃmi, aparÃmasato ca me paccatta¤¤eva nibbuti viditÃ, yadabhijÃnaæ tathÃgato no anayaæ Ãpajjati. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Sassato dighÃyuko (syÃ. Kam) 2. Addhuvà asassatÃ. (SyÃ. Kam) [BJT Page 050] [\x 50/] 31. Santi bhaggava, eke samaïabrÃhmaïà khi¬¬Ãpadosikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: saccaæ kira tumhe Ãyasmanto khi¬¬Ãpadosikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤ÃpethÃ? Ti" te ca me evaæ puÂÂhà 'Ãmo'ti paÂijÃnanti. [PTS Page 031. [\q 31/] ] TyÃhaæ evaæ vadÃmi: kathaævihitakaæ no pana tumhe Ãyasmanto khi¬¬Ãpadosikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤ÃpethÃ? Ti. Te mayà puÂÂhà na sampÃyanti. AsampÃyantà mama¤¤eva paÂipucchanti. TesÃhaæ puÂÂho byÃkaromi: santÃvuso, khi¬¬Ãpadosikà nÃma devÃ. Te ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannà viharanti tesaæ ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannÃnaæ, 1 viharataæ sati sammussati. Satiyà sammosÃ2 te devà tamhà kÃyà cavanti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati, yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati. Itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte taæ pubbenivÃsaæ anussarati tato paraæ nÃnussaratÅ' ti. So evamÃha: ye kho te bhonto devà na khi¬¬Ãpadosikà te na ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannà viharanti. Tesaæ na ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannÃnaæ viharataæ sati na sammussati. Satiyà asammosà te devà tamhà kÃyà na cavanti. Niccà dhuvà sassatà avipariïÃmadhammà sassatisamaæ tatheva Âhassanti. Ye pana mayaæ ahumhà khi¬¬Ãpadosikà te mayaæ ativelaæ hasasakhi¬a¬ÃratidhamamasamÃpananà viharataæ. Hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannÃnà viharimhÃ. Tesaæ no ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannÃnaæ viharataæ sati sammussi. Satiyà sammosà evaæ3 mayaæ tamhà kÃyà cutà aniccà addhuvà appÃyukà cavanadhammà itthattaæ ÃgatÃ"ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. HÃsakhi¬¬Ãrati dhammasamÃpannà (kam) 2. Satiyà sammosÃya (syÃ) 3. Sammosà evaæ [pts.] [BJT Page 052] [\x 52/] Evaævihitakaæ [PTS Page 032. [\q 32/] ] No tumhe Ãyasmanto khi¬¬Ãpadosikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃ? Ti. Te evamÃhaæsu: evaæ kho no Ãvuso, gotama sutaæ yathevÃyasmà gotamo ÃhÃ' ti. Agga¤¤a¤cÃhaæ bhaggava, pajÃnÃmi ta¤ca pajÃnÃmi tato ca uttaritaraæ pajÃnÃmi, ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasÃmi, aparÃmasato ca me paccatta¤¤eva nibbuti viditÃ, yadabhijÃnaæ tathÃgato no anayaæ Ãpajjati. 31. Santi bhaggava, eke samaïabrÃhmaïà manopadosikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apenti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: saccaæ kira tumhe Ãyasmanto manopadosikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃ? Ti. Te ca me evaæ puÂÂhà 'Ãmo'ti paÂijÃnanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: kathaævihitakaæ no pana tumhe Ãyasmanto manopadosikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃ? Ti. Te mayà puÂÂhà na sampÃyanti. AsampÃyantà mama¤¤eva paÂipucchanti. TesÃhaæ puÂÂho byÃkaromi: santÃvuso, manopadosikà nÃma devÃ. Te ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyanti. Te ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyantà a¤¤ama¤¤amhi cittÃni padÆsenti. A¤¤ama¤¤aæ paduÂÂhacittà kilantakÃyà kilantacittà te devà tamhà kÃyà cavanti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso, vijjati yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati, itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anÃgariyaæ pabbajito samÃno ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte taæ pubbenivÃsaæ anussarati tato paraæ nÃnussaratÅ ti. So evamÃha: ye kho te bhonto devà na manopadosikà te nÃtivelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyanti. Te nÃtivelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyantà a¤¤ama¤¤amhi cittÃni nappadÆsenti. A¤¤ama¤¤amhi1 appaduÂÂhacittà akilantakÃyà akilantacittÃ2 te devà [PTS Page 033. [\q 33/] ] Tamhà kÃyà na cavanti niccà dhuvà sassatà avipariïÃmadhammà Sassatisamaæ tatheva Âhassanti. Ye pana mayaæ ahumhà manopadosikà te mayaæ ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyimhÃ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. A¤¤ama¤¤aæ - sÅmu 2. Akilantacittà tamhà - machasaæ [BJT Page 054] [\x 54/] Te mayaæ ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyantà a¤¤ama¤¤ambhi cittÃni padÆsayimhÃ1. Te mayaæ a¤¤ama¤¤amhi paduÂÂhacittà kilantakÃyà kilantacittà evaæ mayaæ2 tamhà kÃyà cutà aniccà addhuvà asassatà appÃyukà cavanadhammà itthattaæ ÃgatÃ"ti. Evaævihitakaæ no tumhe Ãyasmanto manopadosikaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃ? "Ti. Te evamÃhaæsu: "evaæ kho no Ãvuso gotama, sutaæ yathecÃyasmà gotamo ÃhÃ"ti. Agga¤¤a¤cÃhaæ bhaggava, pajÃnÃmi, ta¤ca pajÃnÃmi tato ca uttaritaraæ pajÃnÃmi, ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasÃmi, aparÃmasato ca me paccatta¤¤eva nibbuti viditÃ, yadabhijÃnaæ tathÃgato no anayaæ Ãpajjati. 32. Santi bhaggava, eke samaïabrÃhmaïà adhiccasamuppannaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apenti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: saccaæ kira tumhe Ãyasmanto adhiccasamuppannaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃ? Ti. Te ca me evaæ puÂÂhà 'Ãmo'ti paÂijÃnanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: kathaævihitakaæ no pana tumhe Ãyasmanto adhiccasamuppannaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃ? Ti. Te ca mayà puÂÂhà na sampÃyanti. AsampÃyantà mama¤¤eva paÂipucchanti. TesÃhaæ puÂÂho byÃkaromi: santÃvuso, asa¤¤asattà nÃma devÃ. Sa¤¤uppÃdà ca pana te devà tamhà kÃyà cavanti. hÃnaæ kho panetaæ Ãvuso vijjati, yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati, itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte taæ sa¤¤uppÃdaæ anussarati tato paraæ nÃnussaratÅ' ti. So evamÃha: adhiccasamuppanno attà ca loko ca. Taæ kissa hetu? [PTS Page 034. [\q 34/] ] Ahaæ pubbe nÃhosiæ, so'mhi etarahi ahutvà santatÃya3 pariïato"ti. Evaævihitakaæ no pana tumhe Ãyasmanto adhiccasamuppannaæ Ãcariyakaæ agga¤¤aæ pa¤¤apethÃ"ti. Te evamÃhaæsu: 'evaæ kho no Ãvuso, gotama sutaæ yathecÃyasmà gotamo Ãhà "ti. Agga¤¤a¤cÃhaæ bhaggava, pajÃnÃmi, ta¤ca pajÃnÃmi, tato ca uttaritaraæ pajÃnÃmi, ta¤capajÃnanaæ na parÃmasÃmi, aparÃmasato ca me paccatta¤¤eva nibbuti viditÃ, yadabhijÃnaæ tathÃgato no anayaæ Ãpajjati. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Padosayimhà (syÃ) 2. Kilantacittà eva mayaæ [pts] kilantacittà (machasaæ) 3. SatatatÃya [pts] [BJT Page 056] [\x 56/] 33. EvaævÃdiæ kho maæ bhaggava, evamakkhÃyiæ eke samaïabrÃhmaïà asatà tucchà musà abhÆtena abbhÃcikkhanti: "viparÅto samaïo gotamo bhikkhavo ca. Samaïo gotamo evamÃha: yasmiæ samaye subhaæ vimokkhaæ upasampajja viharati sabbaæ tasmiæ samaye asubhantveva1 pajÃnÃtÅ ti. Na kho panÃhaæ bhaggava evaæ vadÃmi: yasmiæ samaye subhaæ vimokkhaæ upasampajja viharati. Sabbaæ tasmiæ samaye asubhanteva pajÃnÃtÅ'ti2. Evaæ ca khvÃhaæ bhaggava, vadÃmi: yasmiæ samaye subhaæ vimokkhaæ upasampajja Viharati, subhantveva tasmiæ samaye pajÃnÃtÅ'ti. "Te' ca bhante, viparÅtà ye bhagavantaæ viparÅtato dahanti bhikkhavo ca. Evaæ pasanno ahaæ bhante bhagavati, [PTS Page 035. [\q 35/] ] Pahoti ca me bhagavà tathà dhammaæ desetuæ yathà ahaæ subhaæ vimokkhaæ upasampajja vihareyyanti. " "Dukkaraæ kho evaæ bhaggava, tayà a¤¤adiÂÂhikena a¤¤akhantikena a¤¤arucikena a¤¤atrÃyogena a¤¤atrÃcariyakena subhaæ vimokkhaæ upasampajja viharituæ. IÇgha tvaæ bhaggava, yo ca te ayaæ mayi pasÃdo, tameva tvaæ sÃdhukamanurakkhà "ti. "Sace taæ bhante, mayà dukkaraæ a¤¤adiÂÂhikena a¤¤akhantikena a¤¤arucikena a¤¤atrÃyogena a¤¤atra Ãcariyakena subhaæ vimokkhaæ upasampajja viharituæ, yo ca me ayaæ bhante, bhagavati pasÃdo, tamevÃhaæ sÃdhukamanurakkhissÃmÅ "ti. Idamavo ca bhagavÃ. Attamano bhaggavagotto paribbÃjako bhagavato bhÃsitaæ abhinandi' ti. PÃthikasuttaæ niÂÂhitaæ paÂhamaæ. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Asubhanetava (syà - [pts] 2. Sa¤jÃnÃtÅti [pts] 3. DivÃdivasseca(syà [pts] [BJT Page 058] [\x 58/] 2. Udumbarikasuttaæ. 1. [PTS Page 036] [\q 36/] evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Tena kho pana samayena nigrodho paribbÃjako udumbarikÃya paribbÃjakÃrÃme paÂivasati mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ tiæsamattehi paribbÃjakasatehi. Atha kho sandhÃno gahapati divà divassa1 rÃjagahà nikkhami bhagavantaæ dassanÃya. Atha kho sandhÃnassa gahapatissa etadahosi: akÃlo kho tÃva bhagavantaæ dassanÃya, paÂisallÅno bhagavÃ, manobhÃvaniyÃnampi bhikkhÆnaæ asamayo dassanÃya. PaÂisallÅnà manobhÃvanÅyà bhikkhÆ. YannÆnÃhaæ yena udumbarikÃya paribbajÃkÃrÃmo yena nigrodho paribbÃjako tenupasaÇkameyyanti. 2. Atha kho sandhÃno gahapati yena udumbarikÃya paribbÃjakÃrÃmo yena nigrodho paribbÃjako tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena nigrodho paribbÃjako mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ nisinno hoti unnÃdinÅyà uccÃsaddamahÃsaddÃya anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ kathentiyà - seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ [PTS Page 037] [\q 37/] mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ Vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakataæ SÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakataæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ iti vÃ. Addasà kho nigrodho paribbÃjako sandhÃnaæ gahapatiæ dÆrato' va Ãgacchantaæ. Disvà sakaæ parisaæ saïÂhapesi: appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddamakattha. Ayaæ samaïassa gotamassa sÃvako Ãgacchati sandhÃno gahapati. YÃvatà kho pana samaïassa gotamassa sÃvakà gihÅ odÃtavasanà rÃjagahe paÂivasanti, ayaæ tesaæ a¤¤ataro sandhÃno gahapati. AppasaddakÃmà kho panete Ãyasmanto appasaddavinÅtà appasaddassa vaïïavÃdino. AppevanÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaÇkamitabbaæ ma¤¤eyyà ti. Evaæ vutte te paribbÃjakà tuïhÅ ahesuæ. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Divà divasseva. (Syà [pts] [BJT Page 060] [\x 60/] 9. Atha kho sandhÃno gahapati yena nigrodho paribbÃjako tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà nigrodhena paribbÃjakena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃnÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho sandhÃno gahapati nigrodhaæ paribbÃjakaæ etadavoca: a¤¤athà kho ime bhonto a¤¤atitthiyà paribbÃjakà saægamma samÃgamma unnÃdino uccÃsaddamahÃsaddà [PTS Page 038] [\q 38/] anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ iti và anuyuttà viharanti - seyyathÅdaæ rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ Vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakataæ SÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakataæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ a¤¤athà kho1 pana so bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pannÃni senÃsanÃni paÂisevanti appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅ'ti. Evaæ vutte nigrodho paribbÃjako sandhÃnaæ gahapatiæ etadavoca: yagghe gahapati jÃneyyÃsi, kena samaïo gotamo saddhiæ sallapati? Kena sÃkacchaæ samÃpajjati? Kena pa¤¤Ãveyyattiyaæ Ãpajjati. Su¤¤ÃgÃrahatà samaïassa gotamassa pa¤¤Ã, aparisÃvacaro samaïo gotamo, nÃlaæ sallÃpÃya. So antamantÃneva1 sevati. SeyyathÃpi nÃma go kÃïà pariyantacÃrinÅ antamantÃneva sevati. Evameva su¤¤ÃgÃrahatà samaïassa gotamassa pa¤¤Ã, aparisÃvacaro samaïo gotamo, nÃlaæ sallÃpÃya. So antamantÃneva sevati. IÇgha gahapati, samaïo gotamo imaæ parisaæ Ãgaccheyya, ekapa¤heneva naæ saæsÃdeyyÃma2 tucchakumbhica naæ ma¤¤e orodheyyÃmÃ'ti. 4. Assosi kho bhagavà dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusakÃya sandhÃnassa gahapatissa nigrodhena paribbÃjakena saddhiæ imaæ kathÃsallÃpaæ. Atha kho bhagavà gijjhakuÂà pabbatà orohitvà yena [PTS Page 039] [\q 39/] sumÃgadhÃya tÅre moranivÃpo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà sumÃgadhÃya tÅre moranivÃpe abhokÃse caÇkami. Addasà kho nigrodho paribbÃjako bhagavantaæ sumÃgadhÃya tÅre moranivÃpe abbhokÃse caÇkamantaæ. DisvÃna sakaæ parisaæ saïÂhapesi: appasaddà bhonto bhontu, mà bhonto saddamakattha. Ayaæ samaïo gotamo sumÃgadhÃya tÅre moranivÃpe abbhokÃse caÇkamati. AppasaddakÃmo kho pana so ÃyasmÃ, appasaddassa vaïïavÃdÅ. AppevanÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaÇkamitabbaæ ma¤¤eyya. Sace samaïo gotamo imaæ parisaæ Ãgaccheyya, imaæ taæ pa¤haæ puccheyyÃma 'ko nÃma so bhante, bhagavato dhammo yena bhagavà sÃvake vineti yena bhagavatà sÃvakà vinÅtà assÃsappattà paÂijÃnanti ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyanti? Evaæ vutte te paribbÃjakà tuïhÅ ahesuæ. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. A¤¤athà ca pana [pts] antapantÃneva (syÃ) 2. SaæhareyyÃma (kam) [BJT Page 062] [\x 62/] TapojigucchÃvÃdà 5. Atha kho bhagavà yena nigrodho paribbÃjako tenupasaÇkami. Atha kho nigrodho paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: etu kho bhante bhagavÃ, svÃgataæ bhante bhagavato. Cirassaæ kho bhante, bhagavà imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya. NisÅdatu bhante bhagavÃ, idamÃsanaæ pa¤¤attanti. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Nigrodho pi kho paribbÃjako a¤¤ataraæ nicaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho nigrodhaæ paribbÃjakaæ bhagavà etadavoca: 'kÃyanuttha nigrodha etarahi kathÃya sannisinnÃ? Kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃ? Ti. [PTS Page 040] [\q 40/] evaæ vutte nigrodho paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: "idha mayaæ bhante, addasÃma bhagavantaæ sumÃgadhÃya tÅre moranivÃpe abbhokÃse caÇkamantaæ. DisvÃna evaæ avocumhÃ: sace samaïo gotamo imaæ parisaæ Ãgaccheyya, imaæ taæ pa¤haæ puccheyyÃma: ko nÃma so bhante, bhagavato dhammo yena bhagavà sÃvake vineti, yena bhagavatà sÃvakà vinÅtà assÃsappattà paÂijÃnanti ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyanti? "Ayaæ kho no bhante, antarà kathà vippakatÃ, atha bhagavà anuppatto"ti. "DujjÃnaæ kho panetaæ nigrodha, tayà a¤¤adiÂÂhikena a¤¤akhantikena a¤¤arucikena a¤¤atrÃyogena a¤¤atrÃcariyakena 'yenÃhaæ sÃvake vinemi, yena mayà sÃvakà vinÅtà assÃsappattà paÂijÃnanti ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyanti. IÇgha, tvaæ maæ nigrodha sake ÃcÃriyake adhijegucche pa¤haæ puccha "kathaæ santà nu kho bhante, tapojigucchà paripuïïà hoti, kathaæ aparipuïïÃ? "Ti. 6. Evaæ vutte te paribbÃjakà unnÃdino uccÃsaddà mahÃsaddà ahesuæ, "acchariyaæ vata bho abbhÆtaæ vata bho samaïassa gotamassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ, yatra hi nÃma sakavÃdaæ Âhapessati, paravÃdena pavÃressatÅ "ti. Atha kho nigrodho paribbÃjako te paribbÃjake appasadde katvÃ, bhagavantaæ etadavoca: "mayaæ kho bhante tapo jigucchÃvÃdà tapojigucchÃsÃrÃ1 tapojigucchaæ allÅnÃ2 viharÃma. Kathaæ santà nu kho bhante, tapojigucchà paripuïïà hoti, kathaæ aparipuïïÃ? "Ti - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Tapojigucchà sÃrodà (kam) 2. Tapojigucajà allinà (machasaæ) [BJT Page 064] [\x 64/] "Idha nigrodha tapassÅ acelako hoti, muttÃcÃro hatthÃpalekhano,1 naehibhadantiko, natiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ [PTS Page 041] [\q 41/] na uddissakaÂaæ na nimantanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà paÂigaïhÃti, na kalopimukhà paÂigaïhÃti. Na eÊakamantaraæ, na daï¬amantaraæ, na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saækittÅsu, na yattha sà uÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ, na maæsaæ, na suraæ, na merayaæ, na thusodakaæ pivati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvà lopiko, sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko. EkissÃpi dattiyà yÃpeti, dvihi pi dattÅhi yÃpeti, tÅhi pi dattÅhi yÃpeti, catÆhi pi dattÅhi yÃpeti, pa¤cahi pi dattÅhi yÃpeti, chahi pi dattÅhi yÃpeti, sattahi pi dattÅhi yÃpeti. EkÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÃhikampi2 ÃhÃraæ ÃhÃreti, tÅhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, catÆhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, pa¤cÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, chÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati. So sÃkabhakkho và hoti, sÃmÃkabhakkho và hoti, nivÃrabhakkho và hoti, daddulabhakkho và hoti, haÂabhakkho và hoti, kaïabhakkho và hoti, ÃcÃmabhakkho và hoti, pi¤¤Ãkabhakkho và hoti, tiïabhakkho và hoti, gomayabhakkho và hoti, vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhojÅ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. HatthÃvalekhano (kam) 2. DvÅhitampi (machasaæ) [BJT Page 066] [\x 66/] 7. So sÃïÃni pi dhÃreti, masÃïÃni pi dhÃreti, chavadussÃni pi dhÃreti, paæsukulÃnipi dhÃreti, tirÅÂÃni pi dhÃreti, ajinÃni pi dhÃreti, ajinakkhipampi dhÃreti, kusacÅrampi dhÃreti, VÃkacÅrampi dhÃreti, phalakacÅrampi dhÃreti, kesakambalampi dhÃreti, vÃÊakambalampi dhÃreti, ulÆkapakkhampi dhÃreti. Kesamassulocako pi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto, [PTS Page 042] [\q 42/] ubbhaÂÂhako pi1 hoti ÃsanapaÂikkhitto, ukkuÂiko pi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto, kaïÂakÃpassayiko pi hoti kaïÂakÃpasse seyyaæ kappeti, phalakaseyyampi kappeti, thaï¬ilaseyyampi kappeti, ekapassayiko pi hoti rajojalladharo, abbhokÃsiko[C1] pi hoti yathÃsatthatiko, vekaÂiko pi hoti vikaÂabhojanÃnuyogamanuyutto, ÃpÃnako pi hoti ÃpÃnakattamanuyutto, sÃyaætatiyakampi udakorohanÃnuyogamanuyutto viharati. Taæ kimma¤¤asi nigrodha, yadi evaæ sante tapojigucchà paripuïïà và hoti aparipuïïà vÃ? Ti. Addhà kho bhante, evaæ sante tapojigucchà paripuïïà hoti no aparipuïaïÃ" ti. Tapo upakkilesà 8. "Evaæ paripuïïÃya pi kho ahaæ nigrodha, tapojigucchÃya anekavihite upakkilese vadÃmÅ"ti. "YathÃkathaæ pana bhante, bhagavà evaæ paripuïïÃya tapojigucchÃya anekavihite upakkilese vadatÅ? Ti. "Idha nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà attamano hoti paripuïïasaækappo. Yampi kho nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà attamano hoti paripuïïasaækappo, ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso' hoti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. UbhaÂÂhakopi (syÃ) ubbhaÂako pi (kam) [BJT Page 068] [\x 68/] Puna ca paraæ nigrodha, tapassi tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà attÃnukkaæseti paraæ vambheti. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà attÃnukkaæseti paraæ vambheti, ayampi nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà majjati mucchati pamÃdamÃpajjati1 yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà [PTS Page 043] [\q 43/] majjati mucchati pamÃdamÃpajjati, ayampi ko nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attamano hoti paripuïïasaækappo. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena attamano hoti paripuïïasaækappo. Ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attÃnukkaæseti paraæ vambheti. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena attÃnukkaæseti, paraæ vambheti. Ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena majjati mucchati pamÃdamÃpajjati. Yampi kho nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà lÃbhasakkÃrasÅlokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena majjati mucchati pamÃda mÃpajjati. Ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati, bhojanesu vodÃsaæ Ãpajjati 'idaæ me khamati, idaæ me nakkhamatÅ'ti. So ya¤ca2 khvassa nakkhamati taæ sÃpekkho pajahati, yaæ panassa khamati taæ gathito3 mucchito ajjhopanno anÃdÅnavadassÃvi anissaraïapa¤¤o paribhu¤jati yampi kho nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati, bhojanesu vodÃsaæ Ãpajjati 'idaæ me khamati, idaæ me nakkhamatÅ'ti. So ya¤ca2 khvassanakkhamati taæ sÃpekkho pajahati, yaæpanassa khamati taæ gathito3 mucchito ajjhopanno anÃdÅnavadassÃvi anissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. Ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. MadamÃpajjati - syà 2. Yaæhi [pts 3.] Gathito (sÅmu) [BJT Page 070] [\x 70/] [PTS Page 044] [\q 44/] puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati lÃbhasakkÃrasilokanikantihetu 'sakkarissanti maæ rÃjÃno rÃjamahÃmattakhattiyà brÃhmaïà gahapatikà titthiyÃ'ti. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati lÃbhasakkÃrasilokanikantihetu 'sakkarissanti maæ rÃjÃno rÃjamahÃmattiyà brÃhmaïà gahapatikà titthiyÃ'ti. Ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ a¤¤ataraæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và apasÃdetÃ1 hoti: kimpanÃyaæ sambahulÃjivo2 sabbaæ sambhakkheti seyyathÅdaæ mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ aggabÅjaæ bÅjabÅjameva pa¤camaæ asanivicakkaæ dantÃkuÂaæ samaïappavÃdenÃti yampi nigrodha, tapassÅ a¤¤ataraæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và apasÃdetÃ1 hoti: kimpanÃyaæ sambahulÃjivo2 sabbaæ sambhakkheti seyyathÅdaæ mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ aggabÅjaæ bÅjabÅjameva pa¤camaæ asanivicakkaæ dantÃkÆÂaæ samaïappavÃdenÃti ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. 9. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ passati a¤¤ataraæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và kulesu sakkarÅyamÃnaæ garukarÅyamÃnaæ mÃnÅyamÃnaæ pÆjÅyamÃnaæ disvà tassa evaæ hoti' 'ima¤hi nÃma sambahulÃjÅvaæ kulesu sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, maæ pana tapassiæ lÆkhÃjÅviæ kulesu na sakkaronti na garukaronti na mÃnenti na pÆjentÅ'ti. Iti so issÃmacchariyaæ kulesu uppÃdetà hoti. Yampi kho nigrodha, tapassÅ passati a¤¤ataraæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và kulesu sakkarÅyamÃnaæ garukarÅyamÃnaæ mÃnÅyamÃnaæ pÆjÅyamÃnaæ disvà tassa evaæ hoti 'ima¤hi nÃma sambahulÃjÅvaæ kulesu sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, maæ pana tapassiæ lÆkhÃjÅviæ kulesu na sakkaronti na garu karonti na mÃnenti na pÆjentÅ'ti. Iti so issÃmacchariyaæ kulesu uppÃdenà hoti. Ayamapi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha tapassÅ ÃpÃtakanisÃdÅ3 hoti. Yampi kho nigrodha, tapassÅ ÃpÃtakanisÃdÅ hoti. AyampÅ kho nigrodha, tapassino no upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ attÃnaæ ÃdassayamÃno kulesu carati idampi me tapasmiæ idampi me tapasminti. Yampi kho nigrodha, tapassÅ attÃnaæ ÃdassayamÃno kulesu carati idampi me tapasmiæ idampi me tapasminti ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. [PTS Page 045] [\q 45/] puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ ki¤cideva paÂicchannaæ sevati so 'khamati te idanti?' PuÂÂho samano akkhamamÃnaæ Ãha 'khamatÅ'ti khamamÃnaæ Ãha 'nakkhamatÅ'ti. Iti so sampajÃnamusà bhÃsità hoti. Yampi kho nigrodha, tapassÅ ki¤cideva paÂicchannaæ sevati so 'khamati te idanti?' PuÂÂho samano akkhamamÃnaæ Ãha 'khamatÅ'ti khamamÃnaæ Ãha 'nakkhamatÅ'ti. Iti so sampajÃnamusà bhÃsità hoti ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tathÃgatassa santa¤¤eva pariyÃyaæ anu¤¤eyyaæ nÃnujÃnÃti. Yampi kho nigrodha tapassÅ tathÃgatassa santa¤¤eva pariyÃyaæ anu¤¤eyyaæ nÃnujÃnÃti. Ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. - - - - - - - - - - - - - - - 1. ApasÃretà (kam) 2. BahulÃjivo [pts] 3. ùpÃthakanisÃdi (sÅmu) [BJT Page 072] [\x 72/] Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ kodhano hoti upanÃhÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ kodhano hoti upanÃhÅ, ayampÅ kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ makkhi hoti paÊÃsÅ1. Yampi nigrodha, tapassÅ makkhÅ hoti paÊÃsi, ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ ussukÅ hoti maccharÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ ussukÅ hoti maccharÅ, ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ saÂho hoti mÃyÃvÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ saÂho hoti mÃyÃvÅ, ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ thaddho hoti atimÃnÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ thaddho hoti atimÃnÅ, ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ pÃpiccho hoti pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato. Yampi nigrodha, tapassÅ pÃpiccho hoti pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato, ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ micchÃdiÂÂhiko hoti antaggÃhikÃya diÂÂhiyà samannÃgato. Yampi nigrodha, tapassÅ micchÃdiÂÂhiko hoti antaggÃhikÃya diÂÂhiyà samannÃgato, ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ sandiÂÂhiparÃmÃsi hoti ÃdhÃnaggÃhÅ duppaÂinissaggÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ sandiÂÂhiparÃmÃsi hoti ÃdhÃnaggÃhÅ duppaÂinissaggÅ, ayampi kho nigrodha, tapassino upakkileso hoti. Taæ kimma¤¤asi nigrodha, yadi me tapojigucchà upakkilesà và anupakkilesà vÃ? Ti. "Addhà kho ime bhante, tapojigucchà upakkilesà no anupakkilesÃ. hÃnaæ kho panetaæ bhante vijjati, yaæ idhekacco tapassÅ sabbeheva imehi upakkilesehi samannÃgato assa, ko pana vÃdo a¤¤atara¤¤atarenÃ? "Ti. ParisuddhapapaÂikappattikathà 10. Idha nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà na attamano hoti na paripuïïasaækappo. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà na attamano [PTS Page 046] [\q 46/] hoti na paripuïïasaækappo. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà na attÃnukkaæseti, na paraæ vambheti. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati, so tena tapasà na attÃnukkaæseti, na paraæ vambheti. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. 11. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati so tena tapasà na majjati na mucchati na pamÃdamÃpajjati. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà na majjati na mucchati na pamÃdamÃpajjati, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. PalÃsi (syÃ, [pts] 2. Upakkilesà hoti (kam) [BJT Page 074] [\x 74/] Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaækappo. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati so tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaækappo. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vambheti. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati so tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃnukkaæseti na paraæ vambheti. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati. So tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati na mucchati na pamÃdamÃpajjati. Yampi nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati so tena tapasà lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti so tena lÃbhasakkÃrasalokena na majjati na mucchati na pamÃdamÃpajjati. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tapaæ samÃdiyati bhojanesu na vodÃsaæ Ãpajjati 'idaæ me khamati, idaæ me nakkhamatÅ'ti. So ya¤ca khvassa nakkhamati taæ anapekkho pajahati, yaæ panassa khamati taæ agathito amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ na tapaæ samÃdiyati, lÃbhasakkÃrasilokanikantihetu 'sakkarissanti maæ rÃjÃno rÃjamahÃmattà khattiyà brÃhmaïà gahapatikà titthiyà 'ti. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. [BJT Page 076] [\x 76/] Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ a¤¤ataraæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và nÃpasÃretà hoti: kimpanÃyaæ [PTS Page 047] [\q 47/] sambahulÃjivo sabbaæ sambhakkheti seyyathÅdaæ, mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ aggabÅjaæ bÅjabÅjameva pa¤camaæ, asanivicakkaæ dantakÆÂaæ samaïappavÃdenÃti, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ passati a¤¤ataraæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và kulesu sakkarÅyamÃnaæ garukarÅyamÃnaæ mÃnÅyamÃnaæ pÆjÅyamÃnaæ. Disvà tassa na evaæ hoti: ima¤hi nÃma sambahulÃjÅviæ kulesu sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, maæ pana tapassiæ lukhÃjiviæ kulesu na sakkaronti na garukaronti na mÃnenti na pÆjentÅ ti, iti so issÃmacchariyaæ kulesu anuppÃdetà hoti, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ na ÃpÃtakanisÃdÅ hoti evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ na attÃnaæ ÃdassayamÃno kulesu carati ' idampi me tapasmiæ, idampi me tapasminti', evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hotÅ. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ na ki¤cideva paÂicchannaæ sevati, so 'khamati te idanti?' PuÂÂho samÃno akkhamamÃnaæ Ãha nakkhamatÅ ti, khamamÃnaæ Ãha khamatÅ ti, iti so sampajÃnamusà na bhÃsità hoti. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ tathÃgatassa và tathÃgatasÃvakassa và dhammaæ desentassa santaæ yeva pariyÃyaæ anu¤¤eyyaæ anujÃnÃti. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ akkodhano hoti anupanÃhÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ akkodhano hoti anupanÃhÅ. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. [BJT Page 078] [\x 78/] Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ amakkhÅ hoti apalÃsÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ amakkhÅ hoti apalÃsÅ, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ anussukÅ hoti amaccharÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ anussukÅ hoti amaccharÅ. Evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ asaÂho hoti amÃyÃvÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ asaÂho hoti amÃyÃvÅ, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ atthaddho hoti [PTS Page 048] [\q 48/] anatimÃnÅ. Yampi nigrodha, tapassÅ atthaddho hoti anatimÃnÅ, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ na pÃpiccho hoti na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato, yampi nigrodha, tapassÅ na pÃpiccho hoti na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gato, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ na micchÃdiÂÂhiko hoti na antaggÃhikÃya diÂÂhiyà samannÃgato. Yampi nigrodha, tapassÅ na micchÃdiÂÂhiko hoti na antaggÃhikÃya diÂÂhiyà samannÃgato, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. Puna ca paraæ nigrodha, tapassÅ na sandiÂÂhiparÃmÃsi hoti na ÃdhÃnaggÃhÅ suppaÂinissaggÅ, yampi nigrodha, tapassÅ na sandiÂÂhiparÃmÃsi hoti na ÃdhÃnaggÃhÅ suppaÂinissaggÅ, evaæ so tasmiæ ÂhÃne parisuddho hoti. "Taæ kimma¤¤asi nigrodha? Yadi evaæ sante tapojigucchà parisuddhà và hoti aparisuddhÃvÃ? "Ti Addhà kho bhante, evaæ sante tapojigucchà parisuddhà hoti no aparisuddhÃ, aggappattà ca sÃrappattà cà "ti. "Na kho nigrodha, ettÃvatà tapojigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca. Api ca kho papaÂikappattà va1 hotÅ "ti. Parisuddhatacappattakatà - kathà 12. "KittÃvatà pana bhante, tapojigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca. SÃdhu me bhante, bhagavà tapojigucchÃya agga¤¤eva pÃpetu sÃra¤¤eva pÃpetÆ "ti. "Idha nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti. Katha¤ca nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti? - - - - - - - - - - - - - - - - 1. PapaÂikapattÃva (kam) [BJT Page 080] [\x 80/] Idha nigrodha, tapassÅ na pÃïamatipÃteti, na pÃïamatipÃtÃpayati, na pÃïamatipÃtayato samanu¤¤o [PTS Page 049] [\q 49/] hoti, na adinnaæ Ãdiyati, na adinnaæ ÃdiyÃpeti, na adinnaæ Ãdiyato samanu¤¤o hoti, na musà bhaïati, na musà bhaïÃpeti, na musà bhaïato samanu¤¤o hoti, na bhÃvitamÃsiæsati, na bhÃvitamÃsiæsÃpeti, na bhÃvitamÃsiæsato samanu¤¤o hoti. Evaæ kho nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti. Yato kho nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃsamasaævarasaævuto hoti, aduæ cassa hoti tapassitÃya. So abhiharati no hÅnÃyÃvattati. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati, sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ byÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti, thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati, Ãlokasa¤¤i sato sampajÃno thÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati. Ajjhattaæ vÆpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati, akathaÇkathi kusalesu dhammesu, vicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena [PTS Page 050] [\q 50/] mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. [BJT Page 082] [\x 82/] Taæ kimma¤¤asi nigrodha, yadi evaæ sante tapojigucchà parisuddhà và hoti. No aparisuddhÃ, "Addhà kho bhante, evaæ sante tapojigucchà parisuddhà hoti no aparisuddhÃ, aggappattà ca sÃrappattÃ' cà "ti. "Na kho nigrodha, ettÃvatà tapojigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca, api ca kho tacappattà hotÅ "ti. Parisuddhapheggupattakatà - kathÃ. 13. "KittÃvatà ca kho pana bhante, tapojigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca? SÃdhu me bhante, bhagavà tapojigucchÃya agga¤¤eva pÃpetu sÃra¤¤eva pÃpetÆ "ti. "Idha nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti. Katha¤ca pana nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti? Idha nigrodha, tapassÅ na pÃïamatipÃteti, na pÃïamatipÃtÃpayati, na pÃïamatipÃtayato samanu¤¤o hoti, na adinnaæ Ãdiyati, na adinnaæ ÃdiyÃpeti, na adinnaæ Ãdiyato samanu¤¤o hoti, na musà bhaïati, na musà bhaïÃpeti, na musà bhaïato samanu¤¤o hoti, na bhÃvitamÃsiæsati, na bhÃvitamÃsiæsÃpeti, na bhÃvitamÃsiæsato samanu¤¤o hoti. Evaæ kho nigrodha, tapassÅ evaæ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti. Yato kho nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃsamasaævarasaævuto hoti, aduæ cassa hoti tapassitÃya. So abhiharati no hÅnÃyÃvattati. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati, sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ byÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti, thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati, Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno thÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati, ajjhattaæ vÆpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati, akathaÇkathi kusalesu dhammesu, vicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekampi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃÊÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi [PTS Page 051] [\q 51/] jÃtisatasahassampi, anekÃnipi jÃtisatÃni anekÃni pi jÃtisahassÃni anekÃni pi jÃtisatasahassÃni, aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe: amutrÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno "ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Taæ kimma¤¤asi nigrodha, yadi evaæ sante tapojigucchà parisuddhà và hoti aparisuddhà vÃ? "Ti. [BJT Page 084] [\x 84/] "Addhà kho bhante, evaæ sante tapojigucchà parisuddhà hoti no aparisuddhÃ, aggappattà ca sÃrappattà cà "ti. "Na kho nigrodha, ettÃvatà tapojigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca. Api ca kho phegaguppattà hotÅ "ti. Parisuddha agagappattasÃrappattakatà - kathà 14. "KittÃvatà pana bhante, tapojigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca? SÃdhu me bhante, bhagavà tapojigucchÃya agga¤¤eva pÃpetu sÃra¤¤eva pÃpetÆ "ti. "Idha nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti. Katha¤ca nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti? Idha nigrodha, tapassÅ na pÃïamatipÃteti, na pÃïamatipÃtÃpayati, na pÃïamatipÃtayato samanu¤¤o hoti, na adinnaæ Ãdiyati, na adinnaæ ÃdiyÃpeti, na adinnaæ Ãdiyato samanu¤¤o hoti, na musà bhaïati, na musà bhaïÃpeti, na musà bhaïato samanu¤¤o hoti, na bhÃvitamÃsiæsati, na bhÃvitamÃsiæsÃpeti, na bhÃvitamÃsiæsato samanu¤¤o hoti. Evaæ kho nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti. Yato kho nigrodha, tapassÅ cÃtuyÃsamasaævarasaævuto hoti, aduæ cassa hoti tapassitÃya. So abhiharati no hÅnÃyÃvattati. So vivittaæ sonÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati, sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ byÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti, thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati, Ãlokasa¤¤i sato sampajÃno thÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati, akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu, vicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekampi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃÊÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekÃni pi jÃtisatÃni anekÃni pi jÃtisahassÃni anekÃni pi jÃtisatasahassÃni, aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe: amutrÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno "ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ [PTS Page 052] [\q 52/] anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti "ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà "ti. Taæ kimma¤¤asi nigrodha, yadi evaæ sante tapojigucchà parisuddhà và hoti aparisuddhà vÃ? "Ti. [BJT Page 086] [\x 86/] "Addhà kho bhante, evaæ sante tapojigucchà parisuddhà hoti, no aparisuddhÃ, aggappattà ca sÃrappattà cà "ti. "Ettavatà kho nigrodha, tapojigucchà aggappattà ca hoti sÃrappattà ca. Iti kho nigrodha1, yaæ maæ tvaæ avacÃsi; ko nÃma so bhante, bhagavato dhammo yena bhagavà sÃvake vineti, yena bhagavatà sÃvakà vinÅtà assÃsappattà paÂijÃnanti ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyanti, iti ko taæ nigrodha, ÂhÃnaæ uttaritara¤ca païÅtatara¤ca yenÃhaæ sÃvake vinemi, yena mayà sÃvakà vinÅtà assÃsappattà paÂijÃnanti ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyanti". Evaæ vutte te paribbÃjakà unnÃdino uccÃsaddamahÃsaddà ahesuæ "ettha mayaæ anassÃma sÃcariyakÃ, ettha mayaæ panassÃma sÃcariyakà na mayaæ ito bhÅyyo uttaritaraæ pajÃnÃmà "ti. Nigrodhassa pajjhÃyanaæ. 15. [PTS Page 053] [\q 53/] yadà a¤¤Ãsi sandhÃno gahapati 'a¤¤adatthu kho' dÃnime a¤¤atitthiyà paribbÃjakà bhagavato bhÃsitaæ sussÆsanti, sotaæ odahanti, a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhapentÅ 'ti. Atha nigrodhaæ paribbÃjakaæ etadavoca: iti kho bhante nigrodha, yaæ maæ tvaæ avacÃsi, 'yagghe gahapati, jÃneyyÃsi kena samaïo gotamo saddhiæ sallapati? Kena sÃkacchaæ samÃpajjati? Kena pa¤¤Ãveyyattiyaæ samÃpajjati? Su¤¤ÃgÃrahatà samaïassagotamassa pa¤¤Ã, aparisÃvacaro samaïo gotamo, nÃlaæ sallÃpÃya, so antamantÃneva sevati, seyyathÃpi nÃma go kÃïà pariyantacÃrinÅ antamantÃneva sevati, evameva su¤¤ÃgÃrahataæ samaïassa gotamassa pa¤¤Ã, aparisÃvacaro samaïo gotamo, nÃlaæ sallÃpÃya, so antamantÃneva sevati. Iægha ca gahapati, samaïo gotamo imaæ parisaæ Ãgaccheyya, ekapa¤heneva naæ saæsÃdeyyÃma, tucchakumbhÅ 'va naæ ma¤¤e orodheyyÃmà "ti. Ayaæ kho so bhante, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho idhÃnuppatto. AparisÃvacaraæ pana naæ karotha, gokÃïaæ pariyantacÃriniæ karotha, ekapa¤heneva naæ saæsÃdetha, tucchakumbhÅ 'va naæ ma¤¤e orodhethà "ti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Atha naæ nigrodhaæ (kam) [BJT Page 088] [\x 88/] 16, "Evaæ vutte nigrodho paribbÃjako tunhÅbhÆto maÇkubhÆto pattakkhandho adhomuko pajjhÃyanto appaÂibhÃno nisÅdi. Atha kho bhagavà nigrodhaæ paribbÃjakaæ tunhÅbhÆtaæ maÇkubhÆtaæ pattakkhavandhaæ adhomukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂibhÃnaæ viditvà nigrodhaæ paribbÃjakaæ etadavoca: "saccaæ kira nigrodha, bhÃsità te esà vÃcà "ti. [PTS Page 054] [\q 54/] "saccaæ bhante, bhÃsità me esà vÃcà yathà bÃlena yathà mÆÊhena yathà akusalenà "ti. "Taæ kimma¤¤asi nigrodha, kinti te sutaæ paribbÃjakÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ ye te ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, evaæ su te bhagavanto saægamma unnÃdino uccÃsaddamahÃsaddà anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà vihariæsu, seyyathÅdaæ rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ Annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ Itthikathaæ purisakathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ Pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ iti vÃ, seyyathÃpi tvaæ etarahi sÃcariyako? UdÃhu evaæ su te bhagavanto ara¤¤evanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni seyyathÃpÃhaæ etarahÅ? "Ti. "Sutaæ metaæ bhante, paribbÃjakÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: 'ye te ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, na evaæ su te bhagavanto saægamma samÃgamma unnÃdino uccÃsaddamahÃsaddà anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ MÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ Pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ iti vÃ, seyyathÃpÃhaæ etarahi sÃcariyako, evaæ su te bhagavanto ara¤¤evanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni seyyathÃpi bhagavà etarahÅ "ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. NÃssu [pts] [BJT Page 090] [\x 90/] "Tassa te nigrodha, vi¤¤ussa sato mahallakassa na etadahosi: buddho so bhagavà bodhÃya dhammaæ deseti, danto so bhagavà damathÃya dhammaæ deseti, santo so bhagavà samathÃya dhammaæ deseti, tiïïo so bhagavà [PTS Page 055] [\q 55/] taraïÃya dhammaæ deseti, parinibbuto so bhagavà parinibbÃnÃya dhammaæ deseti? "Ti. BrahmacariyapariyosÃna - sacchikiriyà 17. "Evaæ vutte nigrodho paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: "accayo me bhante, accagamà yathà bÃlaæ yathà mÆÊhaæ yathà akusalaæ, svÃhaæ evaæ bhagavantaæ avacÃsiæ. Tassa me bhante, bhagavà accayaæ accayato paÂigaïhÃtu Ãyatiæ saævarÃyà "ti. "Taggha tvaæ nigrodha, accayo accagamà yathà bÃlaæ yathà mÆÊhaæ yathà akusalaæ, yo maæ tvaæ evaæ avacÃsi. Yato ca kho tvaæ nigrodha, accayaæ accayato disvà yathÃdhammaæ paÂikarosi, tante mayaæ paÂigaïhÃma, vuddhi hesà nigrodha, ariyassa vinaye, yo accayaæ accayato disvà yathÃdhammaæ paÂikaroti, Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjati. Ahaæ kho pana nÅgrodha, evaæ vadÃmi: "etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati satta vassÃni. TiÂÂhantu nigrodha, satta vassÃni. Etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko, ahamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati cha vassÃni. TiÂÂhantu nigrodha cha vassÃni. Etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko, ahamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati pa¤ca vassÃni. TiÂÂhantu nigrodha pa¤ca vassÃni. Etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko, ahamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati cattÃri vassÃni. TiÂÂhantu nigrodha cattÃri vassÃni. Etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko, ahamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati tÅïi vassÃni. TiÂÂhantu nigrodha, tÅïi vassÃni. Etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko, ahamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati dve vassÃni. TiÂÂhantu nigrodha, dve vassÃni. Etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko, ahamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati ekaæ vassaæ. [BJT Page 092] [\x 92/] TiÂÂhatu nigrodha, ekaæ vassaæ etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati satta mÃsÃni. TiÂÂhantu nigrodha, satta mÃsÃni etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati cha mÃsÃni. TiÂÂhantu nigrodha, cha mÃsÃni etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati pa¤ca mÃsÃni. TiÂÂhantu nigrodha, pa¤ca mÃsÃni etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati [PTS Page 056] [\q 56/] cattÃri mÃsÃni. TiÂÂhantu nigrodha, cattÃri mÃsÃni etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati tÅïi mÃsÃni. TiÂÂhantu nigrodha, tÅïi mÃsÃni etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati dve mÃsÃni. TiÂÂhantu nigrodha, dve mÃsÃni etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati ekamÃsaæ. TiÂÂhatu nigrodha, ekamÃsaæ etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati a¬¬hamÃsaæ. TiÂÂhatu nigrodha, a¬¬hamÃso etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati sattÃhaæ. ParibbÃjakÃnaæ pajjhÃyanaæ 18. Siyà kho pana te nigrodha, evamassa: antevÃsikamyatà no samaïo gotamo evamÃhÃ' ti. Na kho panetaæ nigrodha, evaæ daÂÂhabbaæ, yo eva te Ãcariyo so eva te Ãcariyo hotu. Siyà kho pana te nigrodha, evamassa: uddesà no vÃcetukÃmo samaïo gotamo evamÃhÃ' ti. Na kho panetaæ nigrodha, evaæ daÂÂhabbaæ. Yo eva te uddeso, so eva te uddeso hotu. Siyà kho pana te nigrodha, evamassa: ÃjÅvà no vÃcetukÃmo samaïo gotamo evamÃhÃ' ti. Na kho panetaæ nigrodha, evaæ daÂÂhabbaæ. So eva te ÃjÅvo so eva te ÃjÅvo hotu. [BJT Page 094] [\x 94/] Siyà kho pana te nigrodha, evamassa: ye no dhammà akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃcariyakÃnaæ, tesu patiÂÂhÃpetukÃmo samaïo gotamo evamÃhÃ' ti. Na kho panetaæ nigrodha, evaæ daÂÂhabbaæ akusalà ceva vo dhammÃ1 hontu akusalasaÇkhÃtà ca sÃcariyakÃnaæ. Siyà kho pana te nigrodha, evamassa; ye no dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà sÃcariyakÃnaæ, tehi vivecetukÃmo samaïo gotamo evamÃhÃ' ti. Na kho panetaæ nigrodha, evaæ daÂÂhabbaæ, kusalà ceva vo dhammà hontu kusalasaÇkhÃtà ca sÃcariyakÃnaæ. Iti khvÃhaæ nigrodha, neva antevÃsikamyatà evaæ vadÃmi, napi uddesà cÃvetukÃmo [PTS Page 057] [\q 57/] evaæ vadÃmi. Napi ÃjÅvà cÃvetukÃmo evaæ vadÃmi, napi ye ca vo dhammÃ2 akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃcariyakÃnaæ tesu patiÂÂhÃpetukÃmo evaæ vadÃmi. Napi ye ca vo dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà sÃcariyakÃnaæ tehi vivecetukÃmo evaæ vadÃmi. Santi ca kho nigrodha, akusalà dhammà appahÅïà saækilesikà ponobhavikÃ3 sadarÃ4 dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyÃ, yesÃhaæ pahÃnÃya dhammaæ desemi yathà paÂipannÃnaæ vo saækilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hassanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathà "ti. 19. " Evaæ vutte te paribbÃjakà tuïhÅbhÆtà maÇkubhÆtà pattakkhandhà adhomukhà pajjhÃyantà appaÂibhÃïà nisidiæsu, yathà taæ mÃrena pariyuÂÂhitacittÃ. Atha kho bhagavato etadahosi: sabbe pi me moghapurisà phuÂÂhà pÃpimatÃ, yatra hi nÃma ekassapi na evaæ bhavissati "handa mayaæ a¤¤Ãïatthampi samaïe gotame brahmacariyaæ carÃma, kiæ karissati sattÃho "ti. Atha kho bhagavà udumbarikÃya paribbÃjakÃrÃme sÅhanÃdaæ naditvÃ, vehÃsaæ ababhuggantvÃ, gijjhakÆÂe pabbate paccuÂÂhÃsi5. SandhÃno pana gahapati tÃvadeva rÃjagahaæ pÃvisÅ ti. Udumbarikasuttaæ niÂÂhitaæ dutiyaæ (25) - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Co ne dhammà [pts] 2. Na pi ye ne dhammà (syÃ) 3. Ponobabhavikà (majasaæ) 4. Sadadarà [pts] kam), sadarathÃ, (syÃ) 5. PaccupaÂÂhÃsi, (machasaæ) [BJT Page 96] [\x 96/] 3. Cakkavattisuttaæ [PTS Page 058] [\q 58/] 1. Evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà magadhesu viharati mÃtulÃyaæ. Tatra kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi bhikkhavo'ti. 'Bhadante'ti te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: AttadÅpà bhikkhave, viharatha attasaraïà ana¤¤asaraïÃ, dhammadÅpà dhammasaraïà ana¤¤asaraïÃ. Katha¤ca pana bhikkhave, bhikkhu attadÅpo viharati attasaraïo ana¤¤asaraïo, dhammadÅpo dhammasaraïo ana¤¤asaraïo? Idha bhikkhave, bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. ùtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Idha bhikkhave, bhikkhu vedanÃsu vedanà passÅ viharati, ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Idha bhikkhave, bhikkhu citte cittÃnupassÅ, viharati, ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Idha bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Evaæ kho bhikkhave, bhikkhu attadipo viharati attasaraïo ana¤¤asaraïo, dhammadÅpo dhammasaraïo ana¤¤asaraïo. Gocare bhikkhave, caratha sake pettike visaye. Gocare bhikkhave, carataæ sake pettike visaye na lacchati mÃro otÃraæ, na lacchati mÃro Ãrammaïaæ. KusalÃnaæ bhikkhave, dhammÃnaæ samÃdÃnahetu evamidaæ pu¤¤aæ pava¬¬hati. [BJT Page 98] [\x 98/] 2. [PTS Page 059] [\q 59/] bhÆtapubbaæ bhikkhave, rÃjà daÊhanemi nÃma ahosi, cakkavatatÅ dhammiko rÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni sattaratanÃni ahesuæ, seyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ ko panassa puttà ahesuæ, sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena1 abhivijiya ajjhÃvasi. Atha kho bhikkhave, rÃjà daÊhanemi bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: "yadà tvaæ amho purisa, passeyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ, ÂhÃnà cutaæ, atha me ÃroceyyÃsÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave, so puriso ra¤¤o daÊhanemissa paccassosi. Addasà ko bhikkhave, so puriso bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà vutaæ. DisvÃna yena rÃjà daÊhanemi tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà rÃjÃnaæ daÊhanemiæ etadavoca: yagghe deva, jÃneyyÃsi dibbaæ te cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutanti. 3. Atha kho bhikkhave, rÃjà daÊhanemi jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ ÃmantetvÃ2 etadÃvoca: dibbaæ kira me tÃta, kumÃra cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Sutaæ ko pana metaæ 'yassa ra¤¤o cakkavattissa dibbaæ cakkaratanaæ osakkati, ÂhÃnà cavati, na'dÃni tena ra¤¤Ã ciraæ jÅvitabbaæ hotÅ'ti. Bhuttà kho [PTS Page 060] [\q 60/] pana me mÃnusikà kÃmÃ, samayo'dÃni me dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta, kumÃra imaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ paÂipajja. Ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi"ti. Atha kho bhikkhave, rÃjà daÊhanemi jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajjesamanusÃsitvÃ, kesamassuæ ohÃretvÃ, kasÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. - - - - - - - - - - - - - 1. Dhammena samena (syà kami) 2. ùmantapetvà (machasaæ) [BJT Page 100] [\x 100/] SattÃhapabbajite kho pana bhikkhave, rÃjisimhi dibbaæ cakkaratanaæ antaradhÃyi. Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso yena rÃjà khattiyo muddhÃhisitto1 tenusapasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃhisittaæ etadavoca: yagegha deva, jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisittodibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi. Anattamanata¤ca paÂisaævedesi. So yena rÃjisi tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjisiæ etadavoca: yagegha deva, jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Evaæ vutte bhikkhave rÃjisi rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃbhisittaæ etadavoca: 'mà kho tvaæ tÃta, dibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi, mà anattamanata¤ca paÂisaævedesÅ. Na hi te tÃta, dibbaæ cakkaratanaæ pettikaæ dÃyajjaæ, iÇgha tvaæ tÃta, ariye cakkavattivatte vattÃhi. hÃnaæ kho panetaæ vijjati yatte ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadÃhuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa2 uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavissati sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆra"niti. [PTS Page 061] [\q 61/] 4. "Katamaæ pana taæ deva, ariyaæ cakkavattivattanti"? "Tenahi tvaæ tÃta, dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu antojanasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu balakÃyasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu khatatiyesu anuyuttesu4 - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. MuddhÃvasitetà ( sayyà [pts] 2. SÅsaæ nahÃtasasa [pts], sÅsanahÃnasasa (syÃ) 3. Garuæ karonetà (machasaæ) 4. Anuyanetasu (machasaæ) [BJT Page 102] [\x 102/] Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu brÃhmaïagahapatikesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu negamajÃnapadesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu samaïabrÃhmaïesu. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu migapakkhÅsu. Mà ca te tÃta, vijite adhammakÃro pavattittha. Ye ca te tÃta, vijite adhanà assu, tesa¤ca dhanamanuppadeyyÃsi1. Ye ca te tÃta, vijite samaïabrÃhmaïà madappamÃdà paÂiviratà khantisoracce niviÂÂhà ekamattÃnaæ damenti, ekamattÃnaæ samenti, ekamattÃnaæ parinibbÃpenti. Te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripuccheyyÃsi paripa¤¤ehayyÃsi: kiæ bhante, kusalaæ, kiæ akusalaæ, kiæ sÃvajjaæ kiæ anavajjaæ, kiæ sevitabbaæ kiæ na sevitabbaæ, kiæ me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya assa, kiæ và pana me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya assÃ?"Ti. Tesaæ sutvà yaæ akusalaæ taæ abhinivajjeyyÃsi, yaæ kusalaæ taæ samÃdÃya vatteyyÃsi. Idaæ kho tÃta, ariyaæ cakkavattivatta"nti. "Evaæ devÃ"ti kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto rÃjisissa paÂissutvà ariye cakkavattivatte2 vatti. Tassa ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃturahosi, sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ. DisvÃna ra¤¤o khattiyassa muddhÃhisittassa etadahosi: sutaæ kho pana metaæ yassa ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavati. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. DhanamanuppadajjeyyÃsi (syà [pts] 2. Ariyaæ cakkavatativattaæ (kami) [BJT Page 104] [\x 104/] SahassÃraæ sanemika sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ, [PTS Page 062] [\q 62/] so hoti rÃjà cakkavattÅti. Assaæ nukho ahaæ rÃjà cakkavatatÅ"ti. 5. Atha kho bhikkhave, rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto uÂÂhÃyÃsanÃ, ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà vÃmena hatthena bhiÇkÃraæ gahetvà dakkhiïena hatthena cakkaratanaæ abbhukkiri, 'pavattatu bhavaæ cakkaratanaæ, abhivijinÃtu bhavaæ cakkaratana'nti. Atha kho taæ bhikkhave, cakkaratanaæ puratthimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave, padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave, puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃïo na hantabbo. Adinnaæ nÃdÃtabbaæ. KÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave, puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttÃ1 ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave, cakkaratanaæ puratthimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà dakkhiïaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave, padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave, dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃïo na hantabbo. Adinnaæ nÃdÃtabbaæ. KÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave, dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttÃ1 ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ dakkhiïaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà pacchimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave, padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave, pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Anusantà (sÅmu) [BJT Page 106] [\x 106/] RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃïo na hantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave, pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa [PTS Page 063] [\q 63/] anuyuttÃ1 ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave, cakkaratanaæ pacchimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà uttaraæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave, padese dibbaæ cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavattÅ vÃsaæ upaga¤chi saddiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave, uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ2 te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: pÃïo na hantabbo, adinnaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ na pÃtabbaæ, yathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave, uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa [PTS Page 063] [\q 63/] anuyuttà ahesu. 6. Atha kho taæ bhikkhave, cakkaratanaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ3 ahivijinitvà tameva rÃjadhÃniæ paccÃgantvà ra¤¤o cakkavattissa antepuradvÃre atthakaraïappamukhe4 akkhÃhataæ ma¤¤e aÂÂhÃsi, ra¤¤o cakkavattissa antepuraæ upasobhayamÃnaæ. Dutiyopi kho bhikkhave, rÃjà cakkavattÅ bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: "yadà tvaæ ambho purisa, passeyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ, ÂhÃnà cutaæ, atha me ÃroceyyÃsÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave, so puriso ra¤¤o cakkavattissa paccassosi. Addasà kho bhikkhave, so puriso bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà vutaæ. DisvÃna yena rÃjà cakkavattÅ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà rÃjÃnaæ cakkavattiæ etadavoca: [PTS Page 064] [\q 64/] yagghe deva, jÃneyyÃsi dibbaæ te cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutanti. 3. Atha kho bhikkhave, rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ ÃmantetvÃ2 etadavoca: dibbaæ kira me tÃta kumÃra cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Sutaæ kho pana metaæ 'yassa ra¤¤o cakkavattissa dibbaæ cakkaratanaæ osakkati, ÂhÃnà cavati, na'dÃni tena ra¤¤Ã ciraæ jÅvitabbaæ hotÅ'ti. Bhuttà kho pana me mÃnusikà kÃmÃ, samayo'dÃni me dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra imaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ paÂipajja. Ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi"ti. Atha ko bhikkhave rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdukaæ rajje samanusÃsitvÃ, kesamassuæ ohÃretvÃ, kasÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. SattÃhapabbajite ko pana bhikkhave rÃjisimhi dibbaæ cakkaratanaæ antaradhÃyi. Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso yena rÃjà khattiyo muddhÃhisitto tenusapasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃhisittaæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisittodibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi. Anattamanata¤ca paÂisaævedesi. So yena rÃjisi tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjisiæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Evaæ vutte bhikkhave rÃjisi rÃjÃnaækhattiyaæ muddhÃbhisittaæ etadavoca: 'mà kho tvaæ tÃta dibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi, mà anattamanata¤ca paÂisaævedesÅ na hi te tÃta dibbaæ cakkarata pettikaæ dÃyajjaæ, iÇgha tvaæ tÃta ariye cakkavattivatte vattÃhi. hÃnaæ kho panetaæ vijjati yatte ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadÃhuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa2 uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavissati sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbakÃraparipÆra"nti. 4. "Katamaæ pana taæ deva ariyaæ cakkavattivattanti"? "Tenahi tvaæ tÃta dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu antojanasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu balakÃyasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu khatatiyesu anuyuttesu. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu brÃhmaïagahapatikesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu negamajÃnapadesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu samaïabrÃhmaïesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu migapakkhÅsu. Mà ca te tÃta vijite adhammakÃro pavattittha. Ye ca te tÃta vijite adhanà assu, tesa¤ca dhanamanuppadeyyÃsi. Ye ca te tÃta vijite samaïabrÃhmanà madappamÃdà paÂiviratà khantisoracce niviÂÂhà ekamattÃnaæ damenti, ekamattÃnaæ samenti, ekamattÃnaæ parinibbÃpenti. Te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripuccheyyÃsi paripa¤¤ehayyÃsi: kiæ bhante kusalaæ, kiæ akusalaæ, kiæ sÃvajjaæ kiæ anavajjaæ, kiæ sevitabbaæ kiæ na sevitabbaæ, kiæ me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya assa, kiæ và pana me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukÃya assÃ?"Ti. Tesaæ sutvà yaæ akusalaæ taæ abhinivajjeyyÃsi, yaæ kusalaæ ta samÃdÃya vatteyyÃsi. Idaæ kho tÃta ariyaæ cakkavattivatta"nti. "Evaæ devÃ"ti kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto rÃjisissa paÂissutvà ariye cakkavattivatte vatti. Tassa ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃturahosi sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ. DisvÃna ra¤¤o khattiyassa muddhÃhisittassa etadahosi: sutaæ ko pana metaæ yassa ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa upariæpÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavati, sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ, so hoti rÃjà cakkavattÅti. Assaæ nukho ahaæ rÃjà cakkavatatÅ"ti. 5. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto uÂÂhÃyÃsanÃ, ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà vÃmena bhatthena bhiÇkÃraæ gahetvà dakkhiïena hatthena cakkaratanaæ abbhukkiri, 'pavattatu bhavaæ cakkaratanaæ, abhivijinÃtu bhavaæ cakkaratana'nti. Athakho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhi caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ko pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavattÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃno nahantabbo. Adinnaæ nÃdÃtabbaæ kÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà dakkhiïaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃno na bhantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjiæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave, cakkaratanaæ dakkhiïaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà pacchimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave, padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave, pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. [BJT Page 106] [\x 106/] RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃïo na hantabbo. Adinnaæ nÃdÃtabbaæ. KÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave, dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttÃ1 ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ pacchimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà uttaraæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ke bhikkhave padese dibbaæ cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavattÅ vÃsaæ upaga¤chi saddiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi ko mahÃrÃja, svÃgataæ2 te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: pÃno na hantabbo, adinnaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ napÃtabbaæ, yathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesu. 6. Akho taæ bhikkhave cakkaratanaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ3 ahivijinitvà tameva rÃjadhÃniæ paccÃgantvà ra¤¤o cakkavattissa antepuradvÃre atthakaraïappamukhe4 akkhÃhataæ ma¤¤e aÂÂhÃsi, ra¤¤o cakkavattissa antepuraæ upasobhayamÃnaæ. Tatiyo pi kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: "yadà tvaæ amho purisa passeyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ, ÂÃnà cutaæ, atha me ÃroceyyÃsÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave so puriso ra¤¤o cakkavattissa paccassosi. Addasà ko bhikkhave so puriso bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà vutaæ. DisvÃna yena rÃjà cakkavattÅ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà rÃjÃnaæ cakkavattiæ etadavoca: yagghe deva jÃneyyÃsi dibbaæ te cakkaratanaæ Osakkitaæ ÂhÃnà cutanti. 3. Atha kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ Ãmantetvà etadavoca: dibbaæ kira me tÃta kumÃra cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Sutaæ ko pana metaæ 'yassa ra¤¤o cakkavattissa dibbaæ cakkaratanaæ osakkati, ÂhÃnà cavati, na'dÃni tena ra¤¤Ã ciraæ jÅvitabbaæ hotÅ'ti. Bhuttà kho pana me mÃnusikà kÃmÃ, samayo'dÃni me dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra imaæsamuddapariyantaæ paÂhaviæ paÂipajja. Ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi"ti. Atha ko bhikkhave rÃjà daÊhanemi jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdukaæ rajjesamanusÃsitvÃ, kesamassuæ ohÃretvÃ, kasÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. SattÃhapabbajite ko pana bhikkhava rÃjisimhi dibbaæ cakkaratanaæ antaradhÃyi. Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso yena rÃjà khattiyo muddhÃhisitto1 tenusapasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃhisittaæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisittodibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi. Anattamanata¤ca paÂisaævedesi. So yena rÃjisi tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjisiæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Evaæ vutte bhikkhave rÃjisi rÃjÃnaækhattiyaæ muddhÃbhisittaæ etadavoca: 'mà ko tvaæ tÃta dibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi, mà anattamanata¤ca paÂisaævedesÅ na hi te tÃta dibbaæ cakkaratanaæ pettikaæ dÃyajjaæ, iÇgha tvaæ tÃta ariye cakkavattivatte vattÃhi. hÃnaæ kho panetaæ vijjati yatte ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadÃhuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa2 uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæpÃtu bhavissati sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbakÃraparipÆra"niti. 4. "Katamaæ pana taæ deva ariyaæ cakkavattivattanti"? "Tenahi tvaæ tÃta dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu antojanasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu balakÃyasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu khatatiyesu anuyuttesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu brÃhmaïagahapatikesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu negamajÃnapadesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu samaïabrÃhmaïesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu migapakkhÅsu. Mà ca te tÃta vijite adhammakÃro pavattittha. Ye ca te tÃta vijite adhanà assu, tesa¤ca dhanamanuppadeyyÃsi1. Ye ca te tÃta vijite samaïabrÃhmanà madappamÃdà paÂiviratà khantisoracce niviÂÂhà ekamattÃnaæ damenti, ekamattÃnaæ samenti, ekamattÃnaæ parinibbÃpenti. Te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripuccheyyÃsi paripa¤¤ehayyÃsi: kiæ bhante kusalaæ, kiæ akusalaæ, kiæ sÃvajjaæ kiæ anavajjaæ, kiæ sevitabbaæ kiæ na sevitabbaæ, kiæ me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya assa, kiæ và pana me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukÃya assÃ?"Ti. Tesaæ sutvà yaæ akusalaæ taæ abhinivajjeyyÃsi, yaæ kusalaæ taæ samÃdÃya vatteyyÃsi. Idaæ ko tÃta ariyaæ cakkavattivatta"nti. "Evaæ devÃ"ti ko bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto rÃjisissa paÂissutvà ariye cakkavattivatte2 vatti. Tassa ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃturahosi sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ. DisvÃna ra¤¤o khattiyassa muddhÃhisittassa etadahosi: sutaæ ko pana metaæ yassa ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa upariæpÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavati, sahassÃraæ sanemika sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ, sohoti rÃjà cakkavattÅti. Assaæ nukho ahaæ rÃjà cakkavatatÅ"ti. 5. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto uÂÂhÃyÃsanÃ, ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà vÃmena bhatthena bhiÇkÃraæ gahetvà dakkhiïena hatthena cakkaratanaæabbhukkiri, 'pavattatu bhavaæ cakkaratanaæ, abhivijinÃtu bhavaæ cakkaratana'nti. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ko pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃïo nahantabbo. Adinnaæ nÃdÃtabbaæ kÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttÃ1 ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà dakkhiïaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃno na bhantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu miccà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjiæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ dakkhiïaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà pacchimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃno na bhantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu miccà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjiæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ pacchimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà uttaraæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese dibbaæ cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavattÅ vÃsaæ upaga¤chi saddiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye ko pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi ko mahÃrÃja, svÃgataæ2 te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: pÃno na hantabbo, adinnaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ napÃtabbaæ, yathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesu. 6. Akho taæ bhikkhave cakkaratanaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ3 ahivijinitvà tameva rÃjadhÃniæ paccÃgantvà ra¤¤o cakkavattissa antepuradvÃre atthakaraïappamukhe4 akkhÃhataæ ma¤¤e aÂÂhÃsi, ra¤¤o cakkavattissa antepuraæ upasobhayamÃnaæ. Catuttho pi kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: "yadà tvaæ amho purisa passeyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ, ÂÃnà cutaæ, atha me ÃroceyyÃsÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave so puriso ra¤¤o cakkavattissa paccassosi. Addasà ko bhikkhave so puriso bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà vutaæ. DisvÃna yena rÃjà cakkavattÅ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà rÃjÃnaæ cakkavattiæ etadavoca: yagghe deva jÃneyyÃsi dibbaæ te cakkaratanaæ osakkitaæ Âhà cutanti. 3. Atha kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ ÃmantetvÃ2 etadavoca: dibbaæ kira me tÃta kumÃra cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Sutaæ ko pana metaæ 'yassa ra¤¤o cakkavattissa dibbaæ cakkaratanaæ osakkati, ÂhÃnà cavati, na'dÃni tena ra¤¤Ã ciraæ jÅvitabbaæ hotÅ'ti. Bhuttà kho pana me mÃnusikà kÃmÃ, samayo'dÃni me dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra imaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ paÂipajja. Ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi"ti. Atha kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvÃ, kesamassuæ ohÃretvÃ, kasÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. SattÃhapabbajite kho pana bhikkhave rÃjisimhi dibbaæ cakkaratanaæ antaradhÃyi. Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso yena rÃjà khattiyo muddhÃhisitto tenusapasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃhisittaæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisittodibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi. Anattamanata¤ca paÂisaævedesi. So yena rÃjisi tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjisiæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Evaæ vutte bhikkhave rÃjisi rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃbhisittaæ etadavoca: 'mà ko tvaæ tÃta dibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi, mà anattamanata¤ca paÂisaævedesÅ na hi te tÃta dibbaæ cakkaratanaæ pettikaæ dÃyajjaæ, iÇgha tvaæ tÃta ariye cakkavattivatte vattÃhi. hÃnaæ kho panetaæ vijjati yatte ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadÃhuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa2 uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratana pÃtu bhavissati sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbakÃraparipÆra"niti. 4. "Katamaæ pana taæ deva ariyaæ cakkavattivattanti"? "Tenahi tvaæ tÃta dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu antojanasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu balakÃyasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu khatatiyesu anuyuttesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu brÃhmaïagahapatikesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu negamajÃnapadesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu samaïabrÃhmaïesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3 dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu migapakkhÅsu, Mà ca te tÃta vijite adhammakÃro pavattittha. Ye ca te tÃta vijite adhanà assu, tesa¤ca dhanamanuppadeyyÃsi1. Ye ca te tÃta vijite samaïabrÃhmanà madappamÃdà paÂiviratà khantisoracce niviÂÂhà ekamattÃnaæ damenti, ekamattÃnaæ samenti, ekamattÃnaæ parinibbÃpenti. Te kÃlena kÃla upasaÇkamitvà paripuccheyyÃsi paripa¤¤ehayyÃsi: kiæ bhante kusalaæ, kiæ akusalaæ, kiæ sÃvajjaæ kiæ anavajjaæ, kiæ sevitabbaæ kiæ na sevitabbaæ, kiæ me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya assa, kiæ và pana me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukÃya assÃ?"Ti. Tesaæ sutvà yaæ akusalaæ taæ abhinivajjeyyÃsi, yaæ kusalaæ taæ samÃdÃya vatteyyÃsi. Idaæ ko tÃta ariyaæ cakkavattivatta"nti. "Evaæ devÃ"ti ko bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto rÃjisissa paÂissutvà ariye cakkavattivatte2 vatti. Tassa ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃturahosi sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ. DisvÃna ra¤¤o khattiyassa muddhÃhisittassa etadahosi: sutaæ ko pana metaæ yassa ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa upariæpÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavati. SahassÃraæ sanemika sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ, sohoti rÃjà cakkavattÅti. Assaæ nukho ahaæ rÃjà cakkavatatÅ"ti. 5. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiye muddhÃbhisitto uÂÂhÃyÃsanÃ, ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà vÃmena bhatthena bhiÇkÃraæ gahetvà dakkhiïena hatthena cakkaratanaæabbhukkiri, 'pavattatu bhavaæ cakkaratanaæ, abhivijinÃtu bhavaæ cakkaratana'nti. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhi caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ko pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃno nahantabbo. Adinnaæ nÃdÃtabbaæ kÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà dakkhiïaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃno na bhantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjiæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ dakkhiïaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà pacchimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃno na bhantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjiæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ pacchimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà uttaraæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese dibbaæ cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavattÅ vÃsaæ upaga¤chi saddiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye ko pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi ko mahÃrÃja, svÃgataæ2 te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃno na hantabbo, adinnaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ napÃtabbaæ, yathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesu. 6. Akho taæ bhikkhave cakkaratanaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ3 ahivijinitvà tameva rÃjadhÃniæ paccÃgantvà ra¤¤o cakkavattissa antepuradvÃre atthakaraïappamukhe4 akkhÃhataæ ma¤¤e aÂÂhÃsi, ra¤¤o cakkavattissa antepuraæ upasobhayamÃnaæ. Pa¤camo pi kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: "yadà tvaæ amho purisa passeyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ, ÂÃnà cutaæ, atha me ÃroceyyÃsÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave so puriso ra¤¤o daÊhanemissa paccassosi. Addasà ko bhikkhave so puriso bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà vutaæ. DisvÃna yena rÃjà daÊhanemi tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà rÃjÃnaæ daÊhanemiæ etadavoca: yagghe deva jÃneyyÃsi dibbaæ te cakkaratanaæ osakkitaæ Âhà cutanti. 3. Atha kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ ÃmantetvÃ2 etadÃvoca: dibbaæ kira me tÃta kumÃra cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Sutaæ kho pana metaæ 'yassa ra¤¤o cakkavattissa dibbaæ cakkaratanaæ osakkati, ÂhÃnà cavati, na'dÃni tena ra¤¤Ã ciraæ jÅvitabbaæ hotÅ'ti. Bhuttà kho pana me mÃnusikà kÃmÃ, samayo'dÃni me dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra imaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ paÂipajja. Ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi"ti. Atha bhikkhave rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdukaæ rajjesamanusÃsitvÃ, kesamassuæ ohÃretvÃ, kasÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. SattÃhapabbajite kho pana bhikkhave rÃjisimhi dibbaæ cakkaratanaæ antaradhÃyi. Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso yena rÃjà khattiyo muddhÃhisitto1 tenusapasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃhisittaæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisittodibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi. Anattamanata¤ca paÂisaævedesi. So yena rÃjisi tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjisiæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Evaæ vutte bhikkhave rÃjisi rÃjÃnaækhattiyaæ muddhÃbhisittaæ etadavoca: 'mà ko tvaæ tÃta dibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi, mà anattamanata¤ca paÂisaævedesÅ na hi te tÃta dibbaæ cakkaratanaæ pettikaæ dÃyajjaæ, iÇgha tvaæ tÃta ariye cakkavattivatte vattÃhi. hÃnaæ kho panetaæ vijjati yatte ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadÃhuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa2 uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavissati sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbakÃraparipÆra"niti. 4. "Katamaæ pana taæ deva ariyaæ cakkavattivattanti"? "Tenahi tvaæ tÃta dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu antojanasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu balakÃyasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu khatatiyesu anuyuttesu [T] dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu brÃhmaïagahapatikesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu negamajÃnapadesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu samaïabrÃhmaïesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu migapakkhÅsu. Mà ca te tÃta vijite adhammakÃro pavattittha. Ye ca te tÃta vijite adhanà assu, tesa¤ca dhanamanuppadeyyÃsi1. Ye ca te tÃta vijite samaïabrÃhmanà madappamÃdà paÂiviratà khantisoracce niviÂÂhà ekamattÃnaæ damenti, ekamattÃnaæ samenti, ekamattÃnaæ parinibbÃpenti. Te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripuccheyyÃsi paripa¤¤ehayyÃsi: kiæ bhante kusalaæ, kiæ akusalaæ, kiæ sÃvajjaæ kiæ anavajjaæ, kiæ sevitabbaæ kiæ na sevitabbaæ, kiæ me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya assa, kiæ và pana me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukÃya assÃ?"Ti. Tesaæ sutvà yaæ akusalaæ taæ abhinivajjeyyÃsi, yaæ kusalaæ taæ samÃdÃya vatteyyÃsi. Idaæ kho tÃta ariyaæ cakkavattivatta"nti. "Evaæ devÃ"ti ko bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto rÃjisissa paÂissutvà ariye cakkavattivatte vatti. Tassa ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃturahosi sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ. DisvÃna ra¤¤o khattiyassa muddhÃhisittassa etadahosi: sutaæ ko pana metaæ yassa ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa upariæpÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavati. SahassÃraæ sanemika sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ, so hoti rÃjà cakkavattÅti. Assaæ nukho ahaæ rÃjà cakkavatatÅ"ti. 5. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto uÂÂhÃyÃsanÃ, ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà vÃmena bhatthena bhiÇkÃraæ gahetvà dakkhiïena hatthena cakkaratanaæabbhukkiri, 'pavattatu bhavaæ cakkaratanaæ, abhivijinÃtu bhavaæ cakkaratana'nti. Athakho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhi caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ko pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃïo nahantabbo. Adinnaæ nÃdÃtabbaæ kÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttÃ1 ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà dakkhiïaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃïo na bhantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjiæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ dakkhiïaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà pacchimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃïo na bhantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjiæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ pacchimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà uttaraæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ko pana bhikkhave padese dibbaæ cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavattÅ vÃsaæ upaga¤chi saddiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye ko pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi ko mahÃrÃja, svÃgataæ2 te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: pÃno na hantabbo, adinnaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ napÃtabbaæ, yathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesu. 6. Akho taæ bhikkhave cakkaratanaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ3 ahivijinitvà tameva rÃjadhÃniæ paccÃgantvà ra¤¤o cakkavattissa antepuradvÃre atthakaraïappamukhe4 akkhÃhataæ ma¤¤e aÂÂhÃsi, ra¤¤o cakkavattissa antepuraæ upasobhayamÃnaæ. ChaÂÂhopi kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: "yadà tvaæ amho purisa passeyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ, ÂÃnà cutaæ, atha me ÃroceyyÃsÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave so puriso ra¤¤o cakkavattissa paccassosi. Addasà ko bhikkhave so puriso bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà vutaæ. DisvÃna yena rÃjà cakkavattÅ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà rÃjÃnaæ cakkavattiæ etadavoca: yagghe deva jÃneyyÃsi dibbaæ te cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutanti. 3. Atha kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ ÃmantetvÃ2 etadavoca: dibbaæ kira me tÃta kumÃra cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Sutaæ ko pana metaæ 'yasa ra¤¤o cakkavattissa dibbaæ cakkaratanaæ osakkati, ÂhÃnà cavati, na'dÃni tena ra¤¤Ã ciraæ jÅvitabbaæ hotÅ'ti. Bhuttà kho pana me mÃnusikà kÃmÃ, samayo'dÃni me dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra imaæsamuddapariyantaæ paÂhaviæ paÂipajja. Ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvÃ, kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi"ti. Atha ko bhikkhave rÃjà daÊhanemi jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdukaæ rajjesamanusÃsitvÃ, kesamassuæ ohÃretvÃ, kasÃyÃni vatthà acchÃdetvÃ, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. SattÃhapabbajite ko pana bikkhave rÃjisimhi dibbaæ cakkaratanaæ antaradhÃyi. Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso yena rÃjà khattiyo muddhÃhisitto1 tenusapasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃhisittaæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisittodibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi. Anattamanata¤ca paÂisaævedesi. So yena rÃjisi tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjisiæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Evaæ vutte bhikkhave rÃjisi rÃjÃnaækhattiyaæ muddhÃbhisittaæ etadavoca: 'mà ko tvaæ tÃta dibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi, mà anattamanata¤ca paÂisaævedesÅ na hi te tÃta dibbaæ cakkaratanaæ pettikaæ dÃyajjaæ, iÇgha tvaæ tÃta ariye cakkavattivatte vattÃhi. hÃnaæ kho panetaæ vijjati yatte ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadÃhuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa2 uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavissati sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbakÃraparipÆra"niti. 4. "Katamaæ pana taæ deva ariyaæ cakkavattivattanti"? "Tenahi tvaæ tÃta dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu antojanasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu balakÃyasmiæ. Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu khatatiyesu anuyuttesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu brÃhmaïagahapatikesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu negamajÃnapadesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu samaïabrÃhmaïesu, Dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto3dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno, dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahassu migapakkhÅsu. Mà ca te tÃta vijite adhammakÃro pavattittha. Ye ca te tÃta vijite adhanà assu, tesa¤ca dhanamanuppadeyyÃsi1. Ye ca te tÃta vijite samaïabrÃhmanà madappamÃdà paÂiviratà khantisoracce niviÂÂhà ekamattÃnaæ damenti, ekamattÃnaæ samenti, ekamattÃnaæ parinibbÃpenti. Te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripuccheyyÃsi paripa¤¤ehayyÃsi: kiæ bhante kusalaæ, kiæ akusalaæ, kiæ sÃvajjaæ kiæ anavajjaæ, kiæ sevitabbaæ kiæ na sevitabbaæ, kiæ me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya assa, kiæ và pana me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukÃya assÃ?"Ti. Tesaæ sutvà yaæ akusalaæ taæ abhinivajjeyyÃsi, yaæ kusalaæ taæ samÃdÃya vatteyyÃsi. Idaæ kho tÃta ariyaæ cakkavattivatta"nti. "Evaæ devÃ"ti ko bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto rÃjisissa paÂissutvà ariye cakkavattivatte2 vatti. Tassa ariye cakkavattivatte vattamÃnassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃturahosi sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ disvÃna ra¤¤o khattiyassa muddhÃhisittassa etadahosi: sutaæ ko pana metaæ yassa ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa upariæpÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavati. SahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ, sohoti rÃjà cakkavattÅti. Assaæ nukho ahaæ rÃjà cakkavatatÅ"ti. 5. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiye muddhÃbhisitto uÂÂhÃyÃsanÃ, ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà vÃmena bhatthena bhiÇkÃraæ gahetvà dakkhiïena hatthena cakkaratanaæabbhukkiri, 'pavattatu bhavaæ cakkaratanaæ, abhivijinÃtu bhavaæ cakkaratana'nti. Athakho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhi caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ko pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃno nahantabbo. Adinnaæ nÃdÃtabbaæ kÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. YathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ puratthimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà dakkhiïaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ko pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃno na bhantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave dakkhiïÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ dakkhiïaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà pacchimaæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ko pana bhikkhave padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavatatÅ vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho pana bhikkhave pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavatatÅ evamÃha: PÃno na bhantabbo, adintaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave pacchimÃya disÃya paÂirÃjÃno, te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesuæ. Atha kho taæ bhikkhave cakkaratanaæ pacchimaæ samuddaæ ajjhogÃhitvà paccuttaritvà uttaraæ disaæ pavatti, anvadeva rÃjà cakkavattÅ saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ ko pana bhikkhave padese dibbaæ cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà cakkavattÅ vÃsaæ upaga¤chi saddiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye ko pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te rÃjÃnaæ cakkavattiæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: ehi ko mahÃrÃja, svÃgataæ2 te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃ'ti. RÃjà cakkavattÅ evamÃha: PÃno na hantabbo, adinnaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ napÃtabbaæ, yathÃbhutta¤ca bhu¤jathÃ'ti. Ye kho pana bhikkhave uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttà ahesu. 6. Akho taæ bhikkhave cakkaratanaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ3 ahivijinitvà tameva rÃjadhÃniæ paccÃgantvà ra¤¤o cakkavattissa antepuradvÃre atthakaraïappamukhe4 akkhÃhataæ ma¤¤e aÂÂhÃsi, ra¤¤o cakkavattissa antepuraæ upasobhayamÃnaæ. - - - - - Sattamo pi ko bhikkhave rÃjà cakkavattÅ bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: yadà tvaæ amho purisa passeyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ, atha me ÃroceyyÃsÅ ti. 'Evaæ devÃ'ti ko bhikkhave so puriso ra¤¤o cakkavattissa paccassosi. Addasà kho bhikkhave so puriso bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena dibbaæ cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ, disvÃna yena rÃjÃcakkavattÅ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà rÃjÃnaæ cakkavattiæ etadavoca: [PTS Page 064] [\q 64/] yagghe deva jÃneyyÃsi dibbante cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà vutanti. 1. Anuyanatà (machasaæ) 2. SÃgataæ [pts] 3. PaÂhaviæ )machasaæ) 4. AÂaÂakaraïapapamukhe(sÅmu) [BJT Page 108] [\x 108/] 7. Atha kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ Ãmantetvà etadavoca: "dibbaæ kira me tÃta kumÃra cakkaratanaæ osakkitaæ ÂhÃnà cutaæ. Sutaæ kho pana me taæ yassa ra¤¤o cakkavattissa dibbaæ cakkaratanaæ osakkati ÂhÃnà cavati, na'dÃni tena ra¤¤Ã ciraæ jÅvitabbaæ hotÅ'ti. Bhuttà ko pana me mÃnusikà kÃmÃ, samayo'dÃni me dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra, imaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ paÂipajja, ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmÅ"ti. Atha kho bhikkhave rÃjà cakkavattÅ jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvÃ, kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. SattÃhapabbajite kho pana bhikkhave rÃjisimhi dibbaæ cakkaratanaæ antaradhÃyi. Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso yena rÃjà khattiyo muddhÃhisitto1 tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃhisittaæ etadavoca: yagegha deva jÃneyyÃsi dibbaæ cakkaratanaæ antarahitanti. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto dibbe cakkaratane antarahite anattamano ahosi, anattamanata¤ca paÂisaævedesi. No ca kho rÃjisiæ upasaÇkamitvà ariyaæ cakkavattivattaæ pucchi. So samateneva sudaæ janapadaæ pasÃsati. Tassasamatena janapadaæ pasÃsato pubbenÃparaæ janapada na pabbanti yathà taæ pubbakÃnaæ rÃjÆnaæ ariye cakkavattivatte vattamÃnÃnaæ. 8. Atha kho bhikkhave amaccà pÃrisajjà gaïakà mahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà mantassÃjivino sannipatitvà rÃjÃnaæ khattiyaæ muddhÃbhasittaæ upasaÇkamitvà etadavocuæ: " [PTS Page 065] [\q 65/] na kho te deva samatena sudaæ janapadaæ pÃsÃsato pubbenÃparaæ janapadà pabbanti yathà taæ pubbakÃnaæ rÃjÆnaæ ariye cakkavattivatte vattamÃnÃnaæ. Saævijjanti ko tedeva vijite amaccà pÃrisajjà gaïakà mahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà mantassÃjivino, maya¤ceva a¤¤e ca, ye mayaæ ariyaæ cakkavattivattaæ dhÃrema. IÇgha tvaæ deva amhe ariyaæ cakkavattivattaæ puccha, tassa te mayaæ ariyaæ cakkavattivattaæ puÂÂhà byÃkarissÃmÃ"ti. ùyuvaïïÃdiparihÃïikathà Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto amacce pÃrisajje gaïake mahÃmatte anÅkaÂÂhe dovÃrike mantassÃjivino sannipÃtÃpetvà ariyaæ cakkavattittaæ pucchi. [BJT Page 110] [\x 110/] Tassa te ariyaæ cakkavattivattaæ puÂÂhà byÃkariæsu. Tesaæ sutvà dhammikaæ hiko rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahi. No ca kho adhanÃnaæ dhanamanuppÃdÃsi1 adhanÃnaæ dhane ananuppadÅyamÃne dÃÊiddiyaæ2 vepullamagamÃsi. DÃÊiddiye vepullaæ gate a¤¤ataro puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyi. Tamenaæ aggahesuæ gahetvà ra¤¤o khattiyassa muddhÃbisittassa dassesuæ ayaæ deva puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyÅ'ti. Evaæ vutte bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto taæ purisaæ etadavoca:"saccaæ kiratvaæ amho purisa paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyÅ?3"Ti. "Saccaæ devÃ"ti. "Kiæ kÃranÃ?"Ti. " Na hi deva jÅvÃmÅ"ti. 9. [PTS Page 066] [\q 66/] atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisatto tassa purisassa dhanamanuppÃdÃsi "iminà tvaæ ambho purisa dhanena attanà ca jÅvÃhi, mÃtÃpitaro ca posehi, puttadÃra¤ca posehi, kammante ca payojehi, samaïabrÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhapehi4 sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikanti?. "Evaæ devÃ"ti kho bhikkhaveso puriso ra¤¤o khattiyassa muddhÃbisittassa paccassosi. A¤¤ataro pi khobhikkhave puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyi. Tamenaæ aggahesuæ gahetvà ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa dassesuæ "ayaæ deva puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyÅ"ti. Evaæ vutte bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisittotaæ purisaæ etadavoca: "saccaæ kira tvaæ ambho purisa paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyÅ"ti. "Saccaæ devÃ"ti. "Kiæ kÃraïÃ?"Ti. "Nahi deva jÅvÃmÅ"ti. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto tassa purisassa dhanamanuppÃdÃsi "iminà tvaæ ambho purisa dhanena attanà ca jÅvÃhi, mÃtÃpitaro ca posehi, puttadÃra¤ca posehi, kammante ca payojehi, samaïabrÃhmaïesu5 uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhapehi, sovagagikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikanti. ' "Evaæ devÃ"ti kho bhikkhaveso puriso ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa paccassosi. Assosuæ ko bhikkhave manussÃ: ye kira bho paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyanti, tesaæ rÃjà dhanamanuppadetÅ6ti. SutvÃna tesaæ etadahosi "yannÆna mayampi paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyeyyÃmÃ"ti. 1. DhanamanuppadÃsi (machasaæ) 2. Dalidadadisaæ. [Pts] dalidadisaæ (syÃ) 3. ùdiyayi (SyÃ) 4. PatiÂÂhÃpeti (machasaæ) 5. Samaïesu brÃhmaïesu (bahusu) 6. DhanamanuppadesÅ [pts] [BJT Page 112] [\x 112/] Atha kho bhikkhave a¤¤ataro puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyi. Taneæ aggahesuæ gahetvà ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa dassesuæ "ayaæ deva puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyÅti. [PTS Page 067] [\q 67/] evaæ vutte bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto taæ purisaæ etadavoca: "saccaæ kira tvaæ ambho purisa paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyÅ"ti. "Saccaæ devÃ"ti. "KiækÃraïÃ?"Ti. " Na hi deva jivÃmÅ"ti. Atha kho bhikkhave ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa etadahosi: "sace kho ahaæ yo yo pi paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyissati, tassa tassa dhanamanuppadassÃmi, evamidaæ adinnÃdÃnaæ pava¬¬hissati. YannÆnÃhaæ imaæ purisaæ sunisedhaæ nisedheyyaæ mÆlachessaæ1 kareyyaæ, sÅsamassa candeyya"nti. 10. Atha kho bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto purise ÃïÃpesi: " tena hi bhaïe imaæ purisaæ dakhÃya rajjuyà pacchÃbÃhaæ gÃÊhabandhanaæ bandhitvà khuramuï¬aæ karitvÃ, kharassarena païavenarathiyà rathiæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ parinetvà dakkhiïena dvÃrena nikkhÃmetvà dakkhiïato nagarassa sunisedhaæ nisedhetha, mÆlachejjaæ karotha, sÅsamassa chÃndathÃ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave te purisà ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa paÂissutvà taæ purisaæ daÊhÃya rajjuyà pacchÃbÃhaæ2 gÃÊhakhandhanaæ khandhitvà khuramuï¬aæ karitvÃ, kharassarena païavena rathiyÃ4 rathiæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ parinetvÃ, dakkhiïena dvÃrena nikkhÃmetvÃ, 5 dakkhiïato nagarassa sunisedhaæ nisedhesuæ mÆlachejjaæ akaæsu, sÅsamassa chindiæsu. Assosuæ kho bhikkhave manussÃ, "ye kira bho paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyanti, te rÃjà sunisedhaæ nisedheti, mÆlachejjaæ karoti, sÅsÃni tesaæ chindatÅ"ti. SutvÃna tesaæ etadahosi: yannÆna mayampi tiïhÃni satthÃni kÃrÃpessÃma6 tiïhÃni satthÃni kÃrÃpetvà yesaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyissÃma, te [PTS Page 068] [\q 68/] sunisedhaæ nisedhessÃma, mÆlachejjaæ karissÃma, sÅsÃni tesaæ chindissÃmÃ"ti. Te tiïhÃni satthÃni kÃrÃpesuæ, tiïhÃni satthÃni kÃrÃpetvà gÃmaghÃtakampi upakkamiæsu kÃtuæ, nigamaghÃtampi upakkamiæsu kÃtuæ, nagaraghÃtampi upakkamiæsu kÃtuæ, patthaduhanampi3 upakkamiæsu kÃtuæ. Yesaæ te adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyanti, te sunisedhaæ nisedhenti, mÆlachejjaæ karonti, sÅsÃni tesaæ chandanti. Iti kho bhikkhave adhanÃnaæ dhane ananuppadÅyamÃne dÃÊiddiyaæ vepullamagamÃsi. DÃÊiddiye vepullaæ gate adinnÃdÃnaæ vepullamagamÃsi, adinnÃdÃne vepullaæ gate satthaæ vepullamagamÃsi. Satthe vepullaæ gate pÃïÃtipÃto vepullamagamÃsi. PÃïÃtipÃte vepullaæ gate tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi, vaïïo pi parihÃyi, tesaæ ÃyunÃpi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïenapi parihÃyamÃnÃnaæ asÅtivassasahassÃyukÃnaæ manussÃæ puttà cattÃrÅsaæ vassasahassÃkà ahesuæ. 1. MÆlaghaccaæ (machasaæ) 2. PacchÃbÃhuæ (syÃ) 3. Patthaduhanamapi (machasaæ) 4. RathiyÃya rathiyaæ (syÃ) 5. Nikakhamatva (sÅmu. Machasaæ, [pts] 6. KÃrÃpeyakama (syà [BJT Page 114] [\x 114/] 11. CattÃrÅsaævassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu a¤¤ataro puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyi. Tamenaæ aggahesuæ, gahetvà ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa dassesuæ. "Ayaæ deva, puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyÅ"ti. Evaæ vutte bhikkhave, rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto taæ purisaæ etadavoca; "saccaæ kira tvaæ ambho purisa, paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyi?"Ti. "Na hi devÃ"ti sampajÃnamusà abhÃsi. Iti kho bhikkhave, adhanÃnaæ dhane ananuppadiyamÃne dÃÊiddiyaæ vepullamagamÃsi. DÃÊiddiye vepullaæ gate adinnÃdÃnaæ vepullamagamÃsi. AdinnÃdÃne vepullaæ gate satthaæ vepullamagamÃsi. Satthe vepullaæ gate pÃïÃtipÃto vepullamagamÃsi. PÃïÃtipate vepullaæ gate musÃvÃdo vepullamagamÃsi. [PTS Page 069] [\q 69/] musÃvÃde vepullaæ gate tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi, vaïïo pi parihÃyi, tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ cattÃrÅsavassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ vÅsativassasahassÃyukà puttà ahesuæ. VÅsativassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu a¤¤ataro puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyi. Tamenaæ a¤¤ataro purisora¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa Ãrocesi: "itthannÃmo deva, puriso paresaæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdiyÅ"ti pesu¤¤amakÃsi. Iti kho bhikkhave, adhanÃnaæ dhane ananuppadÅyamÃne dÃÊiddiyaæ vepullamagamÃsi. DÃÊiddiye vepullaæ gate adinnÃdÃnaæ vepullamagamÃsi. AdinnÃdÃne vepullaæ gate satthaæ vepullamagamÃsi. Satthe vepullaæ gate pÃïÃtipÃto vepullamagamÃsi. PÃïÃtipÃte vepullaæ gate musÃvÃdo vepullamagamÃsi. MusÃvÃde vepullaæ gate pisuïà vÃcà vepullamagamÃsi. PisuïÃya vÃcÃya vepullaæ gatÃya tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi vaïïo pi parihÃyi. Tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ vÅsativassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ dasavassasahassÃyukà puttà ahesuæ. 12. DasavassasahassÃyukesu bhikkhave manussesu ekidaæ sattà vaïïavanto honti, ekidaæ sattà dubbaïïÃ. Tattha ye te sattà dubbaïïà te vaïïavante satte abhijajhÃyantà paresaæ dÃresu cÃrittaæ Ãpajjiæsu. Iti kho bhikkhave adhanÃnaæ dhane ananuppadÅyamÃne dÃÊiddiyaæ vepullamagamÃsi, dÃÊiddiye vepullaæ gate adinnÃdÃnaæ vepullamagamÃsi. AdinnÃdÃne vepullaæ gate satthaæ vepullamagamÃsi. Satthe vepullaæ gate kÃmesu micchÃcÃro vepullamagamÃsi. KÃmesu micchÃcÃre vepullaæ gate tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi. Vaïïo pi parihÃyi. Tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ dasavassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ pa¤cavassasahassÃyukà puttà ahesuæ. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. VaïïavanatÃ. (SyÃ) [BJT Page 116] [\x 116/] 13. Pa¤cavassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu dve dhammà vepullamagamaæsu, pharusà vÃcà samphappalÃpo ca. DvÅsu dhammesu vepullaæ gatesu tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi, vaïïopi parihÃyi. Tesaæ ÃyunÃpi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ pa¤cavassasahassÃyukÃnaæ [PTS Page 070] [\q 70/] manussÃnaæ appekacce a¬¬hateyyavassasahassÃyukà appekacce dvevassasahassÃyukà puttà ahesuæ. A¬¬hateyyayassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu abhijjhÃvyÃpÃdÃ1 vepullamagamaæsu. AbhijjhÃvyÃpÃdesu vepullaæ gatesu tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi, vaïïo pi parihÃyi. Tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ a¬¬hateyyayassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ vassasahassÃyukà puttà ahesuæ. VassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu micchÃdiÂÂhi vepullamagamÃsi. MicchÃdiÂÂhiyà vepullaæ gatÃya tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi, vaïïo pi parihÃyi. Tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ vassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ pa¤cavassasatÃyukà puttà ahesuæ. Pa¤cavassasatÃyukesu bhikkhave, manussesu tayo dhammà vepullamagamaæsu, adhammarÃgo visamalobho micchÃdhammo. TÅsu dhammesu vepullaæ gatesu tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi, vaïïopi parihÃyi. Tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ pa¤ca vassasatÃyukÃnaæ manussÃnaæ appekacce a¬¬hateyyavassasatÃyukà appekacce dvevassasatÃyukà puttà ahesuæ. A¬¬hateyyavassasatÃyukesu bhikkhave, manussesu ime dhammà vepullamagamaæsu, amatteyyatà apetteyyatà asÃma¤¤atà abrahma¤¤atà na kulejeÂÂhÃpacÃyitÃ. 14. Iti kho bhikkhave, adhanÃnaæ dhane ananuppadÅyamÃne dÃÊiddiyaæ vepullamagamÃsi, dÃÊiddiye vepullaæ gate adinnÃdÃnaæ vepullamagamÃsi. AdinnÃdÃne vepullaæ gate satthaæ vepullamagamÃsi. Satthe vepullaæ gate pÃïÃtipÃto vepullamagamÃsi. PÃïÃtipÃte vepullaæ gate musÃvÃdo vepullamagamÃsi. MusÃvÃde vepullaæ gate pusuïà vÃcà vepullamagamÃsi. PisuïÃya vÃcÃya vepullaæ gatÃya kÃmesu micchÃcÃro vepullamagamÃsi. KÃmesu micchÃcÃre [PTS Page 071] [\q 71/] vepullaæ gate dve dhammà vepullamagamaæsu. Pharusà vÃcà samphappalÃpo ca. DvÅsu dhammesu vepullaæ gatesu abhijjhÃvyÃpÃdÃ' vepullamagamaæsu, abhijjhÃvyÃpÃdesu vepullaæ - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. AbhijjhÃvÃpÃdo [pts] [BJT Page 118] [\x 118/] Gatesu micchÃdiÂÂhi vepullamagamÃsi. MicchÃdiÂÂhiyà vepullaæ gatÃya tayo dhammà vepullamagamaæsu. AdhammarÃgo visamalobho micchÃdhammo tÅsu dhammesu vepullaæ gatesu ime dhammà vepullamagamaæsu. Amatteyyatà apetteyyatà asÃma¤¤atà abrahma¤¤atà na kulejeÂÂhÃpacÃyitÃ. Imesu dhammesu vepullaæ gatesu tesaæ sattÃnaæ Ãyu pi parihÃyi, vaïïopi parihÃyi. Tesaæ Ãyunà pi parihÃyamÃnÃnaæ vaïïena pi parihÃyamÃnÃnaæ a¬¬hateyyavassasatÃyukÃnaæ manussÃnaæ vassasatÃyukà puttà ahesuæ. DasavassÃyukasamayo 15. Bhavissati bhikkhave, so samayo yaæ imesaæ manÆssÃnaæ dasavassÃyukà puttà bhavissanti. DasavassÃyukesu bhikkhave, manussesu pa¤cavassikÃ1 kumÃrikà alampateyyà bhavissanti. DasavassÃyukesu bhikkhave, manussesu imÃni rasÃni antaradhÃyissanti, seyyathÅdaæ sappi navanÅtaæ telaæ madhu phÃnitaæ loïaæ. DasavassÃyukesu bhikkhave, manussesu kudrÆsako aggaæ bhojanÃnaæ, 2 bhavissati. SeyyathÃpi bhikkhave, etarahi sÃlimaæsodano aggaæ bhojanÃnaæ, evameva kho bhikkhave, dasavassÃyukesu manussesu kudusako aggaæ bhojanÃnaæ bhavissati. DasavassÃyukesu bhikkhave, manussesu dasakusalakammapathà sabbena sabbaæ antaradhÃyissanti, dasaakusalakammapathà atibyÃ3 dippissanti. DasavassÃyukesu bhikkhave, manussesu kusalantipi na bhavissati. Kuto pana kusalassa kÃrako. DasavassÃyukesu bhikkhave, manussesu ye te bhavissantÅ amatteyyà [PTS Page 072] [\q 72/] apetteyyà asÃma¤¤Ã abrahma¤¤Ã na kule jeÂÂhÃpacÃyino, te pujjà ca4 bhavissanti pÃsaæsà ca. SeyyathÃpi bhikkhave, etarahi matteyyÃ5 petteyyà sÃma¤¤Ã brahma¤¤Ã kule jeÂÂhà pacÃyino pujjà ca pÃsaæsà ca, evameva kho bhikkhave, dasavassÃyukesu manussesu ye te bhavissanti amatteyyà apetteyyà asÃma¤¤Ã abrahma¤¤Ã na kule jeÂÂhÃpacÃyino, te pujjà ca bhavissanti pÃsaæsà ca. DasavassÃyukesu bhikkhave, manussesu na bhavissati mÃtà ti và mÃtucchà ti và mÃtulÃnÅ ti và Ãcariyabhariyà ti và 6 garÆnaæ dÃro7 ti và sambhedaæ loko gamissati yathà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà soïasigÃlÃ8. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Pa¤camÃsikà (kami) 2. Agagabhojanaæ 3. Ativiya[pts]syà ) 4. PÆjÃ. (SyÃ) 5. Metatasyà [pts] 6. 'Pità tivà putucchati' và iti adhiko pÃÂho syÃmapotthakesu dussati. 7. DÃro (sÅmu) 8. GhoïasiÇgÃlà (machasaæ) [BJT Page 120] [\x 120/] 16. DasavassÃyukesu bhikkhave, manussesu tesaæ sattÃnaæ a¤¤ama¤¤ambhi tibbo ÃghÃto paccupaÂÂhito bhavissati, tibbo byÃpÃdo, tibbo manopadoso, tibbaæ vadhakacittaæ mÃtu pi puttamhi, puttassa pi mÃtari, pitu pi puttamhi puttassa pi pitari, bhÃtu pi bhÃtari bhÃtu pi bhaginiyÃ, bhaginiyà pi bhÃtari, tibbo ÃghÃto paccupaÂÂhito bhavissati tibbo byÃpÃdo tibbo manopadoso tibbaæ vadhakacittaæ. SeyyathÃpi bhikkhave, mÃgavikassa mÅgaæ disvà tibbo ÃghÃto paccupaÂÂhito hoti tibbo byÃpÃdo tibbo manopadoso tibbaæ vadhakacittaæ evameva kho bhikkhave, dasavassÃyukesu manussesu tesaæ sattÃnaæ a¤¤ama¤¤amhi tibbo ÃghÃto paccupaÂÂhito bhavissati tibbo byÃpÃdo tibbo manopadoso tibbaæ vadhakacittaæ mÃtu pi puttamhi, puttassa pi mÃtari, pitu pi puttamhi, puttassa pi pitari, bhÃtu pi bhÃtari, bhÃtu pi bhaginiyÃ, bhaginiyà pi bhÃtari, tibbo [PTS Page 073] [\q 73/] ÃghÃto paccupaÂÂhito bhavissati, tibbo byÃpÃdo, tibbo manopadoso, tibbaæ vadhakacittaæ. DasavassÃyukesu bhikkhave, manussesu sattÃhaæ satthantarakappo bhavissati. Te a¤¤ama¤¤amahi migasa¤¤aæ paÂilabhissanti tesaæ tiïhÃni satthÃni hatthesu pÃtubhavissanti. Te tiïhena satthena 'esa migo esa migo'ti a¤¤ama¤¤aæ jÅvità voropessanti1. ùyuvaïïÃdiva¬¬hanakathà 17. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ ekaccÃnaæ evaæ bhavissati, 'mà ca mayaæ ka¤ci2. Mà ca amhe kocÅ, yannÆna mayaæ tiïagahaïaæ và vanagahaïaæ và rukkhagahaïaæ và nadÅviduggaæ và pabbatavisamaæ và pavisitvà vanamÆlaphalÃhÃrà yÃpeyyÃmÃ'ti. Te tiïagahaïaæ và vanagahaïaæ và rukkhagahaïaæ và nadÅviduggaæ và pabbatavisamaæ và pavisitvà sattÃhaæ vana mÆlaphalÃhÃrà yÃpessanti3. Te tassa4 sattÃhassa accayena tiïagahaïà vanagahaïà rukkhagahaïà nadÅviduggà pabbatavisamà nikkhamitvà a¤¤ama¤¤aæ ÃliÇgitvà sahÃgÃyissanti samassÃsissanti 'diÂÂhà bho satta, jÅvasi, diÂÂhà bho satta jÅvasÅ'ti. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati 'mayaæ ko akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu evarÆpaæ Ãyataæ ¤Ãtikkhayaæ pattà yannÆna mayaæ kusalaæ kareyyÃma. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Poropissatti(syÃ) 2. Ki¤ci (kÃm) 3. YÃpeyyatti. [Pts 4.] Tattha (sÅmu) [BJT Page 122] [\x 122/] Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ pÃïÃtipÃtà virameyyÃma, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ"ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu Ãyunà pi va¬¬hissanti vaïïena pi va¬¬hissanti. Tesaæ Ãyunà pi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïena pi [PTS Page 074] [\q 74/] va¬¬hamÃnÃnaæ dasavassÃyukÃnaæ manussÃnaæ vÅsativassÃyukà puttà bhavissanti. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati, "yaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu Ãyunà pi va¬¬hÃma, vaïïena pi va¬¬hÃma. YannÆna mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ adinnÃdÃnà virameyyÃma, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti adinnÃdÃnà viramissanti. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃ'pi va¬¬hissanti, vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ vÅsativassÃyukÃnaæ manussÃnaæ cattÃlÅsativassÃyukà puttà bhavissanti. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati 'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma, vaïïenapi pa¬¬hÃma. YannÆna mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyama. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ kÃmesu micchÃcÃrà virameyyÃma, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchacÃrà viramissanti. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ cattÃlÅsavassÃyukÃnaæ manussÃnaæ asÅtivassÃyukà puttà bhavissanti. 18. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati 'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma. Vaïïenapi va¬¬hÃma. YannÆna mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ musÃvÃdà virameyyÃma, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'tÅ. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchÃcÃrà viramissanti, musÃvÃdà viramissanti. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. [BJT Page 124] [\x 124/] Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ asÅtivassÃyukÃnaæ manussÃnaæ saÂÂhivassasatÃyukà puttà bhavissanti. Atha kho tesaæ bhikkave, sattÃnaæ evaæ bhavissati 'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma, vaïïenapi va¬¬hÃma. YannÆna mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ pisuïÃya vÃcÃya virameyyÃma idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchÃcÃrà viramissanti. MusÃvÃdà viramissanti. PisuïÃya vÃcÃya viramissanti. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃna hetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ saÂÂhivassasatÃyukÃnaæ manussÃnaæ vÅsaæ tivassasatÃyukà puttà bhavissanti. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati 'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma vaïïenapi pa¬¬hÃma. YannÆnaæ mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ pharusÃya vÃcÃya virameyyÃma. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchÃcÃrà viramissanti, musÃvÃdà viramissanti, pisuïÃya vÃcÃya viramissanti, pharusÃya vÃcÃya viramissanti. Ida kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ vÅsaætivassasatÃyukÃnaæ manussÃnaæ cattÃrÅsaæjabbassasatÃyukà puttà bhavissanti. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati 'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma vaïïenapi pa¬¬hÃma. YannÆnaæ mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ sampapphalÃpà virameyyÃma. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchÃcÃrà viramissanti, musÃvÃdà viramissanti, pisuïÃya vÃcÃya viramissanti, sampapphalÃpà viramissanti. Ida kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissatti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ cattÃrÅsaæchabbassasatÃyukÃnaæ manussÃnaæ dvesahassayukà puttà bhavissanti. [BJT Page 126] [\x 126/] 19. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma, vaïïenapi va¬¬hÃma, yannÆna mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ abhijjhaæ pajaheyyÃma. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchÃcÃrà viramissanti, musÃvÃdà viramissanti, pisuïÃya vÃcÃya viramissanti, pharusÃya vÃcÃya viramissanti, sampapphalÃpà viramissanti, abhijjhaæ pajahissanti, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ dvevassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ cattÃrivassasahassÃyukà puttà bhavissanti. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma, vaïïenapi va¬¬hÃma, yannÆna mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ vyÃpÃdaæ pajaheyyÃma, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchÃcÃrà viramissanti, musÃvÃdà viramissanti, pisuïÃya vÃcÃya viramissanti, pharusÃya vÃcÃya viramissanti, sampapphalÃpà viramissanti, abhijjhaæ pajahissanti, vyÃpÃdaæ pajahissanti. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ cattÃrivassasahassÃyukÃnaæ1 manussÃnaæ aÂÂhavassasahassÃyukà puttà bhavissanti. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma, vaïïenapi va¬¬hÃma, yannÆna mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ micchÃdiÂÂhiæ pajaheyyÃma. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchÃcÃrà viramissanti, musÃvÃdà viramissanti, pisuïÃya vÃcÃya viramissanti, pharusÃya vÃcÃya viramissanti, sampapphalÃpà viramissanti, abhijjhaæ pajahissanti, vyÃpÃdaæ pajahissanti, micchÃdiÂÂhiæ pajahissanti. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ aÂÂhavassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ vÅsativassasahassÃyukà puttà bhavissanti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. CattÃrivassasahassÃyukÃnaæ (machasaæ[pts] [BJT Page 128 [\x 128/] 20.] Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma, vaïïenapi va¬¬hÃma, yannÆna mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ tayo dhamme pajaheyyÃma. AdhammarÃgaæ visamalobhaæ micchÃdhammaæ, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchÃcÃrà viramissanti, musÃvÃdà viramissanti, pisuïÃya vÃcÃya viramissanti, pharusÃya vÃcÃya viramissanti, sampapphalÃpà viramissanti, abhijjhaæ pajahissanti, vyÃpÃdaæ pajahissanti, micchÃdiÂÂhiæ pajahissanti, tayo dhamme pajahissanti: adhammarÃgaæ visamalobhaæ micchÃdhammaæ. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ vÅsativassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ cattÃrivassasahassÃyukà [PTS Page 075] [\q 75/] puttà bhavissanti. 21. Atha kho tesaæ bhikkhave, sattÃnaæ evaæ bhavissati'mayaæ kho kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hÃma, vaïïenapi va¬¬hÃma. YannÆna mayaæ bhÅyyosomattÃya kusalaæ kareyyÃma. Kiæ kusalaæ kareyyÃma? YannÆna mayaæ matteyyà assÃma petteyyà assÃma sÃma¤¤Ã brahma¤¤Ã kulejeÂÂhÃpacÃyino, idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vatteyyÃmÃ'ti. Te pÃïÃtipÃtà viramissanti, adinnÃdÃnà viramissanti, kÃmesu micchÃcÃrà viramissanti, musÃvÃdà viramissanti, pisuïÃya vÃcÃya viramissanti, pharusÃya vÃcÃya viramissanti, sampapphalÃpà viramissanti, abhijjhaæ pajahissanti, vyÃpÃdaæ pajahissanti, micchÃdiÂÂhiæ pajahissanti, tayo dhamme pajahissanti: adhammarÃgaæ visamalobhaæ micchÃdhammaæ. Matteyyà bhavissanti petteyyà sÃma¤¤Ã brahma¤¤Ã kulejeÂÂhÃpacÃyino. Idaæ kusalaæ dhammaæ samÃdÃya vattissanti. Te kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃdÃnahetu ÃyunÃpi va¬¬hissanti vaïïenapi va¬¬hissanti. Tesaæ ÃyunÃpi va¬¬hamÃnÃnaæ vaïïenapi va¬¬hamÃnÃnaæ cattÃrÅsaævassasahassÃyukÃnaæ manussÃnaæ asÅtivassasahassÃyukà puttà bhavissanti. AsÅtivassa sahassÃyukesu bhikkhave, manussesu pa¤cavassasatika kumÃrikà alampateyyà bhavissanti. AsÅtivassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu tayo ÃbÃdhà bhavissanti icchà anasanaæ jarÃ. [BJT Page 130] [\x 130/] SaÇkharÃjuppatti 22. AsÅtivassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu ayaæ jambudÅpo iddho ceva bhavissati phÅto ca, kukkuÂasampÃtikÃ1 gÃmanigamajanapadarÃjadhÃniyo2. AsÅtivassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu ayaæ jambudÅpo avÅci ma¤¤e phuÂo bhavissati manussehi, seyyathÃpi naÊavanaæ saravanaæ3 vÃ. AsÅtivassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu ayaæ bÃrÃïasÅ ketumatÅ nÃma rÃjadhÃni bhavissati iddhà ceva phÅtà ca bahujanà ca Ãkiïïamanussà ca subhikkhà ca. AsÅtivassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu imasmiæ jambudipe caturÃsÅti nagarasahassÃni bhavissanti ketumatÅrÃjadhÃnipamukhÃni. AsÅtivassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu ketumatiyà rÃjadhÃniyà saækho nÃma rÃjà uppajjissati cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappattà sattaratanasamannÃgato. TassimÃni sattaratanÃni bhavissanti, seyyathÅdaæ, cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavissanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ pathaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasissati. MetteyyabuddhuppÃdo 23. AsÅtivassasahassÃyukesu bhikkhave, manussesu [PTS Page 076] [\q 76/] metteyyo nÃma bhagavà loke uppajjissati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidu anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. SeyyathÃpahaæ etarahi loke uppanno arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedemi. So dhammaæ desessati ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃsessati. SeyyathÃpahaæ etarahi dhammaæ desemi ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃsemi. So anekasatasahassaæ bhikkhusaÇghaæ pariharissati seyyathÃpahaæ etarahi anekasataæ bhikkhusaÇghaæ pariharÃmi. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. KukakuÂasamyÃtità (syÃ) 2. GÃmanigama janapadà rÃjadhÃniyo (kam), gÃmanigamarÃjadhÃniyo (machasaæ) 3. SÃravanaæ (syÃ) [BJT Page 132] [\x 132/] 24. Atha kho bhikkhave, saÇkho nÃma rÃjà yo so yÆpo ra¤¤Ã mahÃpanÃdena karÃpito, taæ yÆpaæ ussÃpetvà ajjhÃvasitvà taæ datvà vissajjetvÃ1 samaïabrÃhmaïakapaïaddhikavaïibbakayÃcakÃnaæ dÃnaæ datvÃ2 metteyyassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa santike kesamassÆæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissati. So evaæ pabbajito samÃno eko vÆpakaÂÂhe appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà [PTS Page 077] [\q 77/] anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhava dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissati. 25. AttadÅpà bhikkhave, viharatha attasaraïà ana¤¤asaraïÃ. DhammadÅpà dhammasaraïà ana¤¤asaraïÃ. Katha¤ca bhikkhave, bhikkhu attadÅpo viharati attasaraïo ana¤¤asaraïo, dhammadÅpo dhammasaraïo ana¤¤asaraïo?. Idha bhikkhave, bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. VedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Evaæ kho bhikkhave, bhikkhu attadipo viharati attasaraïo ana¤¤asaraïo, dhammadÅpo dhammasaraïo ana¤¤asaraïo. Bhikkhuno ÃyuvaïïÃdiva¬¬hanakathà 26. Gocare bhikkhave, caratha sake pettike visaye. Gocare bhikkhave, carantà sake pettike visaye Ãyunà pi va¬¬hissatha, vaïïena pi va¬¬hisassatha, sukhena pi va¬¬hissatha, bhogana pi va¬¬hissatha, balena pi va¬¬hissatha. Ki¤ca bhikkhave, bhikkhuno Ãyusmiæ? Idha bhikkhave, bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ - iddhipÃdaæ bhÃveti, viriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, vÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. So imesaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ bhÃvitattà bahulÅkatattà ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ. Idaæ kho bhikkhave, bhikkhuno Ãyusmiæ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Visasajajitva (machasaæ) 2. Daditvà [pts] [BJT Page 134] [\x 134/] Ki¤ca bhikkhave, bhikkhuno vaïïasmiæ? Idha bhikkhave, bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto [PTS Page 078] [\q 78/] viharati ÃcÃragocarasampanno anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Idaæ kho bhikkhave, bhikkhuno vaïïasmiæ. Ki¤ca bhikkhave, bhikkhuno sukhasmiæ? Idha bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyajjhÃnaæ1 upasampajja viharati. Sukhassaca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho pana bhikkhave, bhikkhuno sukhasmiæ. Ki¤ca bhikkhave, bhikkhuno bhegasmiæ? Idha bhikkhave, bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena2 pharitvà viharati. Idha bhikkhave, bhikkhu karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena2 pharitvà viharati. Idha bhikkhave, bhikkhu muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena2 pharitvà viharati. Idha bhikkhave, bhikkhu upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena2 pharitvà viharati. Idaæ kho bhikkhave, bhikkhuno bhogasmiæ. Ki¤ca bhikkhave, bhikkhuno balasmiæ? Idha bhikkhave, bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimutti pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Idaæ kho bhikkhave, bhikkhuno balasmiæ. NÃhaæ bhikkhave, a¤¤aæ ekabalampi samanupassÃmi yaæ evaæ duppasahaæ yathayidaæ bhikkhave, mÃrabalaæ. [PTS Page 079] [\q 79/] kusalÃnaæ bhikkhave, dhammÃnaæ samÃdÃnahetu evamidaæ pu¤¤aæ pava¬¬hatÅti. Idamavoca bhagavÃ, attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. CakkavatatisÅhanÃdasuttaæ niÂÂhitaæ tatiyaæ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. PaÂhamajjhÃnaæ sÅmu. [Pts] 2. Abyapajjhenaæ (sÅmu.[Pts] ) [BJT Page 136] [\x 136/] [PTS Page 080] [\q 80/] Agga¤¤asuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati pubbÃrÃme migÃramÃtupÃsÃde. Tena kho pana samayena vÃseÂÂhabhÃradvÃjà bhikkhÆsu parivasanti1 bhikkhubhÃvaæ ÃkaÇkhamÃnÃ. Atha kho bhagavà sÃyaïhasamayaæ paÂisallÃnà vuÂÂhito pÃsÃdà orohitvà pÃsà pacchÃyÃyaæ2 abbhokÃse caÇkamati. Addasà kho vÃseÂÂho bhagavantaæ sÃyanhasamayaæ paÂisallÃnà vuÂÂhitaæ pÃsÃdà orohitvà pÃsÃdapacchÃyÃyaæ abbhokÃse caÇkamantaæ. DisvÃna bhÃradvÃjaæ Ãmantesi: "ayaæ Ãvuso bhÃradvÃja, bhagavà sÃyaïhasamayaæ paÂisallÃnà vuÂÂhito pÃsÃdà orohitvà pÃsÃdapacchÃyÃyaæ abbhokÃse caÇkamati. ùyÃmÃvuso bhÃradvÃja, yena bhagavà tenupasaÇkamissÃma. AppevanÃma labheyyÃma bhagavato santikÃ3 dhammiæ kathaæ savaïÃyÃ"ti. 'EvamÃvuso'ti kho bhÃradvÃjo vÃseÂÂhassa paccassosi. Atha kho vÃseÂÂhabhÃradvÃjà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà bhagavantaæ caÇkamantaæ anucaÇkamiæsu. 2. Atha kho bhagavà vÃseÂÂhaæ Ãmantesi: ' [PTS Page 081] [\q 81/] tumhe khvattha vÃseÂÂhÃ, brÃhmaïajaccà brÃhmaïakulÅnà brÃhmaïakulà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ. Kacci vo vÃseÂÂhà brÃhmaïà na akkosanti na paribhÃsantÅ'ti. "Taggha no bhante, brÃhmaïà akkosanti paribhÃsanti attarÆpÃya paribhÃsÃya paripuïïÃya no aparipuïïÃyÃ"ti. "Yathà kathaæ pana vo vÃseÂÂhÃ, brÃhmaïà akkosanti paribhÃsanti attarÆpÃya paribhÃsÃya paripuïïÃya no aparipuïïÃyÃ'ti. " - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. PaÂivasati - sÅmu. 2. PÃsÃdacchÃyÃyaæ - kam. 3. Samamukhà - syà kam. [BJT Page 138] [\x 138/] BrÃhmaïà bhante, evamÃhaæsu: "brÃhmaïo'va seÂÂho vaïïo hÅnà a¤¤e vaïïà brÃhmaïo'va sukko vaïïo, kaïhà a¤¤e vaïïÃ1. BrÃhmaïÃ'va sujjhanti no abrÃhmaïà brÃhmaïÃ'va brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ. Te tumhe seÂÂhaæ vaïïaæ hitvà hÅnamattha vaïïaæ ajjhupagatÃ, yadidaæ muïa¬ake samaïake ibbhe kaïhe bandhupÃdÃpacce. Tayidaæ na sÃdhu, tayidaæ nappaÂirÆpaæ, yaæ tumhe seÂÂhaæ vaïïaæ hitvà hÅnamattha vaïïaæ ajjhupagatÃ, yadidaæ muï¬ake samaïake ibbhe kaïhe bandhupÃdÃpacce"ti. Evaæ kho no bhante, brÃhmaïà akkosanti paribhÃsanti attarÆpÃya paribhÃsÃya paripuïïÃya no aparipuïïÃyÃ"ti. "Taggha vo vÃseÂÂhÃ, brÃhmaïà porÃïaæ asarantà evamÃhaæsu: brÃhmano'va seÂÂho vaïïo, hÅnà a¤¤e vaïïÃ, brÃhmaïo' sukko vaïïo, kaïhà a¤¤e vaïïÃ, brÃhmaïÃ'va sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃ'va brahamuno puttà orasà mukhato jÃtà buhmajà brahmanimmità buhmadÃyÃdÃ"ti. Dissanti kho pana vÃseÂÂhÃ, brÃhmaïÃnaæ brÃhmaïiyo utuniyo'pi gabbhiniyo'pi [PTS Page 082] [\q 82/] vijÃyamÃna'pi jÃyamÃnÃ'pi. Te ca brÃhmaïà yonijÃ'va samÃnà evamÃhaæsu: brÃhmaïo'va seÂÂho vaïïo "brÃhmaïo'va seÂÂho vaïïo hÅnà a¤¤e vaïïà brÃhmaïo'va sukko vaïïo, kaïhà a¤¤e vaïïÃ1. BrÃhmaïÃ'va sujjhanti no abrÃhmaïà brÃhmaïÃ'va brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Te ca brÃhmaïa¤ceva abbhÃcikkhanti [C1] musà va bhÃsanti bahu¤ca apu¤¤aæ pasavanti. CÃtuvaïïasuddhi 3. CattÃro' me vÃseÂÂhÃ, vaïïÃ, khattiyà brÃhmaïà vessà suddÃ. Khattiyo'pi kho vÃseÂÂhÃ, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisuïÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi. Iti kho vÃseÂÂhÃ, ye'me dhammà akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃvajjà sÃvajjasaÇkhÃtà asevitabbà asevitabbasaÇkhÃtà na alamariyà na alamariyasaÇkhÃtÃ, kaïhà kaïhavipÃkà vi¤¤ÆgarahitÃ, khattiye'pi te idhekacce sandissanti. BrÃhmaïo'pi kho vÃseÂÂhÃ, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisuïÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi. Iti kho vÃseÂÂhÃ, ye'me dhammà akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃvajjà sÃvajjasaÇkhÃtà asevitabbà asevitabbasaÇkhÃtà na alamariyà na alamariyasaÇkhÃtÃ, kaïhà kaïhavipÃkà vi¤¤ÆgarahitÃ, brÃhmaïo'pi te idhekacce sandissanti. Vesso'pi kho vÃseÂÂhÃ, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisuïÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi. Iti kho vÃseÂÂhÃ, ye'me dhammà akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃvajjà sÃvajjasaÇkhÃtà asevitabbà asevitabbasaÇkhÃtà na alamariyà na alamariyasaÇkhÃtÃ, kaïhà kaïhavipÃkà vi¤¤ÆgarahitÃ, vesso'pi te idhekacce sandissanti. Suddo'pi kho vÃseÂÂhÃ, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisuïÃvÃco pharusÃvÃco sampapphalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi. Iti kho vÃseÂÂhÃ, ye'me dhammà akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃvajjà sÃvajjasaÇkhÃtà asevitabbà asevitabbasaÇkhÃtà na alamariyà na alamariyasaÇkhÃtÃ, kaïhà kaïhavipÃkà vi¤¤ÆgarahitÃ, sudde'pi te idhekacce sandissanti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Kaïehà a¤¤o vaïïo - [pts] [BJT Page: 140 [\x 140/] ] Khattiyo pi kho vÃseÂÂhÃ, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato, musÃvÃdà paÂivirato, pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato, pharusÃya vÃcÃya paÂivirato, samphappalÃpà paÂivirato, anabhijjhÃlÆ abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi. Iti kho vÃseÂÂhÃ, ye'me dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà anavajjà anavajjasaÇkhÃtà sevitabbà sevitabbasaÇkhÃtà alamariyà alamariyasaÇkhÃtÃ, sukkà sukkavipÃkà vi¤¤ÆppasatthÃ, khattiye'pi te vÃseÂÂhÃ, idhekacce sandissanti. BrÃhmaïo'pi kho vÃseÂÂhÃ, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato, musÃvÃdà paÂivirato, pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato, pharusÃya vÃcÃya paÂivirato, samphappalÃpà paÂivirato, anabhijjhÃlÆ abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi. Iti kho vÃseÂÂhÃ, ye'me dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà anavajjà anavajjasaÇkhÃtà sevitabbà sevitabbasaÇkhÃtà alamariyà alamariyasaÇkhÃtÃ, sukkà sukkavipÃkà vi¤¤ÆppasatthÃ, brÃhmaïo pi te vÃseÂÂhà idhekacce sandissanti. Vesso'pi kho vÃseÂÂhÃ, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato, musÃvÃdà paÂivirato, pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato, pharusÃya vÃcÃya paÂivirato, samphappalÃpà paÂivirato, anabhijjhÃlÆ abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi. Iti kho vÃseÂÂhÃ, ye'me dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà anavajjà anavajjasaÇkhÃtà sevitabbà sevitabbasaÇkhÃtà alamariyà alamariyasaÇkhÃtÃ, sukkà sukkavipÃkà vi¤¤ÆppasatthÃ, vesso'pi te vÃseÂÂhÃ, idhekacce sandissanti. Suddo'pi kho vÃseÂÂhÃ, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato, musÃvÃdà paÂivirato, pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato, pharusÃya vÃcÃya paÂivirato, samphappalÃpà paÂivirato, [PTS Page 083] [\q 83/] anabhijjhÃlÆ abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi. Iti kho vÃseÂÂhÃ, ye'me dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà anavajjà anavajjasaÇkhÃtà sevitabbà sevitabbasaÇkhÃtà alamariyà alamariyasaÇkhÃtÃ, sukkà sukkavipÃkà vi¤¤ÆppasatthÃ, sudde'pi te vÃseÂÂhÃ, idhekacce sandissanti . Imesu kho vÃseÂÂhÃ, catusu vaïïesu evaæ ubhayavokiïïesu vattamÃnesu kaïhasukkesu dhammesu vi¤¤Ægarahitesu ceva vi¤¤Æppasatthesu ca. Yadettha brÃhmaïà evamÃhaæsu; brÃhmaïo'va seÂÂho vaïïo hÅnà a¤¤e vaïïÃ, brÃhmaïo'va sukko vaïïo kaïhà a¤¤e vaïïÃ, brÃhmaïÃ'va sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃ'va brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃda"ti, taæ tesaæ vi¤¤Æ nÃnujÃnanti. Taæ kissa hetu? Imesaæ hi vÃseÂÂhÃ, catunnaæ vaïïÃnaæ yo hoti bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasaæyojano sammada¤¤Ãvimutto, sonesaæ2 aggamakkhÃyati. Dhammeneva no adhammena. Dhammo hi vÃseÂÂhÃ, seÂÂho janetasmiæ diÂÂhe ceva dhamme abhisamparÃyeca3. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Vi¤¤Æpasatthà (syÃ) 2. Tesaæ. [Pts. 3.] AbhisamaparÃya¤ca. (Machasaæ [pts] [BJT Page 142] [\x 142/] 4. TadaminÃpetaæ vÃseÂÂhÃ, pariyÃyena veditabbaæ yathà dhammova seÂÂho janetasmiæ diÂÂhe ceva dhamme abhisamparÃye1ca. JÃnÃti kho pana vÃseÂÂhÃ, rÃjà pasenadÅ kosalo "samaïo gotamo anuttaro sakyakulà pabbajito"ti. Sakyà kho pana vÃseÂÂhÃ, ra¤¤o pasenadino kosalassa anantarà anuyuttà bhavanti. Karonti kho vÃseÂÂhÃ, sakyà ra¤¤e pasenadimhi kosale nipaccakÃraæ abhivÃdanaæ paccuÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅcikammaæ. Iti kho vÃseÂÂhÃ, yaæ karonti sakyà ra¤¤e pasenadimhi kosale nipaccakÃraæ abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅcikammaæ, [PTS Page 084] [\q 84/] karoti taæ rÃjà pasenadÅ kosalo tathÃgate nipaccakÃraæ abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅcikammaæ. Nanu2 'sujÃto samaïo gotamo, dujjÃto3 ' hamasmi, balavà samaïo gotamo dubbalo'hamasmi, pÃsÃdiko samaïo gotamo dubbaïïo' hamasmi, mahesakkho samaïo gotamo, appesakkho' hamasmi"ti. Atha kho naæ dhammaæ yeva sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ mÃnento dhammaæ pÆjento dhammaæ apacÃyamÃno evaæ rÃjà pasenadi kosalo tathÃgate nipaccakÃraæ karoti abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅcikammaæ. IminÃ'pi kho etaæ vÃseÂÂhÃ, pariyÃyena veditabbaæ yathà dhammo'va seÂÂho jane'tasmiæ diÂÂhe ceva dhamme abhisamparÃye1ca. Tumhe khvattha vÃseÂÂhÃ, nÃnÃjaccà nÃnÃnÃmà nÃnÃgottà nÃnÃkulà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ. 'Ke tumhe?'Ti puÂÂhà samÃnÃ, 'samaïà sakyÃputtiyamhÃ'ti paÂijÃnÃtha. Yassa kho panassa vÃseÂÂhÃ, tathÃgate saddhà niviÂÂhà mÆlajÃtà patiÂÂhità daÊhà asaæhÃriyÃ4 samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ, tassetaæ kallaæ vacanÃya: bhagavato'mhi putto oraso mukhato jÃto dhammajo dhammanimmito dhammadÃyÃdo'ti. Taæ kissa hetu? TathÃgatassa hetaæ vÃseÂÂhÃ, adhivacanaæ dhammakÃyo itipi, brahmakÃyo itipi, dhammabhuto iti pi, brahmabhuto iti pi. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. AbhisamparÃyaæca (machasaæ. SÅmu) 2. Nanaæ, machasaæ 3.DujÃto. Syà 4. AsaæhÃrikà [pts] [BJT Page 144] [\x 144/] 5. Hoti kho so vÃseÂÂhÃ, samayo yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko saævaÂÂati. SaævaÂÂamÃne loke yebhuyyena sattà Ãbhassarasaævattanikà honti. Te tattha honti manomayà pÅtibhakkhà sayampabhà attalikkhavarà subhaÂÂhÃyino ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂhanti. Hoti kho so vÃseÂÂhÃ, samayo yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko vivaÂÂati. VivaÂÂamÃne loke yebhuyyena sattà ÃbhassarakÃyà [PTS Page 085] [\q 85/] cavitvà itthattaæ Ãgacchanti. Te'dha honti manomayà pÅtibhakkhà sayampabhà antalikkhavarà subhaÂÂhÃyino. Ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂhanti. RasapaÂhavipÃtubhÃvo. 6. EkodakÅbhÆtaæ kho pana vÃseÂÂhÃ, tena samayena hoti andhakÃro andhakÃratimisÃ. Na candimasuriyà pa¤¤Ãyanti, na nakkhattÃni tÃrakarÆpÃni pa¤¤Ãyanti, na rattindivà pa¤¤Ãyanti, na mÃsaddhamÃsÃ1 pa¤¤Ãyanti, na utusaævaccharà pa¤¤Ãyanti, na itthipumÃ2 pa¤¤Ãyanti. Sattà sattÃtveva saÇkhaæ gacchanti. Atha kho tesaæ vÃseÂÂhÃ, sattÃnaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena rasà paÂhavÅ udakasmiæ samatÃni3 seyyathÃpi nÃma payaso3 tattassa5 nibbÃyamÃnassa upari santÃnakaæ hoti, eva meva kho sà pÃturahosi. Sà ahosi vaïïasampannà gandhasampannà rasasampannÃ. SeyyathÃpi nÃma sampannaæ và sappi sampannaæ và navanÅtaæ, evaæ vaïïà ahosi, seyyathÃpi nÃma khuddamadhu6 aneÊakaæ7 evamassÃdà ahosi. Atha kho vÃseÂÂhÃ, a¤¤ataro satto lolajÃtiko, 'ambho kimevidaæ bhavissatÅ'ti rasaæ paÂhaviæ aÇguliyà sÃyi. Tassa rasaæ paÂhaviæ aÇguliyà sÃyato acchÃdesi, taïhà cassa8 okkami. A¤¤e'pi kho vÃseÂÂhÃ, sattà tassa sattassa diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃnà rasaæ paÂhaviæ aÇguliyà sÃyiæsu. Nesaæ rasaæ paÂhaviæ aÇguliyà sÃyataæ acchÃdesi, taïhà ca tesaæ okkami. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. MÃsa¬¬hamÃsà - machasaæ 2. Na itthipurisÃ. Syà 3.Samatani - machasaæ, samantÃnÅ. Syà 4. PÃyÃso (sÅ) 5. Takkassa (sÅmu) 6. Khuddaæ madhu - kam, khuddamadhuæ - machasaæ. 7.Anelakaæ - [pts 8.] Passa. SyÃ. [BJT Page 146] [\x 146/] CandimasuriyÃdipÃtubhÃvo Atha kho te vÃseÂÂhÃ, sattà rasaæ paÂhaviæ hatthehi ÃluppakÃrakaæ upakkamiæsu paribu¤jituæ. Yatho [PTS Page 086] [\q 86/] kho te1 vÃseÂÂhÃ, sattà rasaæ paÂhaviæ hatthehi ÃluppakÃrakaæ upakkamiæsu paribhu¤jituæ. Atha kho tesaæ vÃseÂÂhÃ, sattÃnaæ sayampabhà antaradhÃyi. SayampabhÃya antarahitÃya candimasuriyà pÃturahesuæ. Candimasuriyesu pÃtubhutesu, nakkhattÃni tÃrakÃrÆpÃni pÃturahesuæ, rattindivà pa¤¤Ãyiæsu. Rattindivesu pa¤¤ÃyamÃnesu, mÃsaddhamÃsà pa¤¤Ãyiæsu. MÃsaddhamÃsesu pa¤¤ÃyamÃnesu utusaævaccharà pa¤¤Ãyiæsu. EttÃvatà kho vÃseÂÂhÃ, ayaæ loko puna vivaÂÂo hoti. 7. Atha kho te vÃseÂÂhÃ, sattà rasaæ paÂhaviæ paribhu¤jantà tambhakkhÃ2 tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhaæsu. Yathà yathà kho te vÃseÂÂhÃ, sattà rasaæ paÂhaviæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhaæsu, tathà tathà tesaæ vÃseÂÂhÃ, sattÃnaæ rasaæ paÂhaviæ paribhu¤jantÃnaæ kharatta¤ceva kÃyasmiæ okkami, vaïïacevaïïatÃ3 ca pa¤¤Ãyittha. Ekidaæ sattà vaïïavanto honti. Ekidaæ sattà dubbaïïÃ. Tattha ye te sattà vaïïavanto, te dubbaïïe satte atima¤¤anti. 'Mayametehi vaïïavantatarÃ, amhehete dubbaïïatarÃ'ti. Tesaæ vaïïatimÃnappaccayà mÃnÃtimÃnajÃtikÃnaæ rasà paÂhavÅ antaradhÃyi. RasÃya paÂhaviyà antarahitÃya sannipatiæsu, santipatitvà anutthuniæsu ahorasaæ ahorasanti. Tadetarahi pi manussà ki¤cideva surasaæ4 labhitvà evamÃhaæsu ahorasaæ ahorasanti. Tadeva porÃïaæ agga¤¤aæ akkharaæ anusaranti natvevassa atthaæ ÃjÃnanti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Yato kho vÃseÂÂha (sÅmu) 2. Tabbhakkhà - syÃ. 3. Vaïïavevajjatà ca - kesuci 4. SÃdhurasaæ - syà - [pts] - - - - - - - - - - - - - - - [BJT Page 148] [\x 148/] BhÆmipappaÂakapÃtubhÃvo 8. Atha kho tesaæ vÃseÂÂhÃ, sattÃnaæ rasÃya paÂhaviyà [PTS Page 087] [\q 87/] antarahitÃya bhÆmipappaÂako1 pÃturahosi. SeyyathÃpi nÃma ahicchattako evameva pÃturahosi. So ahosi vaïïasampanno gandhasampanno rasasampanno. SeyyathÃpi nÃma sampannaæ và sappÅ sampannaæ và navanÅtaæ evaævaïïo ahosi. SeyyathÃpi nÃma khuddamadhu aneÊakaæ evamassÃdo ahosi. Atha kho te vÃseÂÂhÃ, sattà bhÆmipappaÂakaæ upakkamiæsu paribhu¤jituæ. Te taæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhaæsu. Yathà yathà kho te vÃseÂÂhÃ, sattà bhÆmipappaÂakaæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhaæsu, tathà tathà tesaæ vÃseÂÂhÃ, sattÃnaæ bhÅyyo somattÃya kharatta¤ce'va kÃyasmiæ okkami, vaïïavevaïïatÃca pa¤¤Ãyittha. Ekidaæ sattà vaïïavanto honti, ekidaæ sattà dubbaïïÃ. Tattha ye te sattà vaïïavanto, te dubbaïïe satte atima¤¤anti mayametehi vaïïavantatarÃ, amhehete dubbaïïatarÃ'ti, tesaæ vaïïÃtimÃnappaccayà mÃnÃtimÃnajÃtikÃnaæ bhÆmipappaÂako antaradhÃyi. BadÃlatÃpÃtubhÃvo. 9. BhÆmipappaÂake antarahite badÃlatÃ2 pÃturahosi. SeyyathÃpi nÃma kalambukÃ, 3 evameva pÃturahosi. Sà ahosi vaïïasampannà gandhasampannà rasasampannÃ. SeyyathÃpi nÃma sampannaæ và sappi sampannaæ và navanÅtaæ, evaævaïïà ahosi. SeyyathÃpi nÃma khuddamadhu aneÊakaæ, evamassÃdà ahosi. Atha kho te vÃseÂÂhÃ, sattà badÃlataæ upakkamiæsu paribhu¤jituæ. Te taæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhaæsu. Yathà yathà kho te vÃseÂÂhÃ, sattà badÃlataæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhaæsu, tathà tathà tesaæ vÃseÂÂhÃ, sattÃnaæ bhÅyyo somattÃya kharatta¤ceva kÃyasmiæ okkami, vaïïavevaïïatà ca4 pa¤¤Ãyittha. [PTS Page 088] [\q 88/] ekidaæ sattà vaïïavanto honti, ekidaæ sattà dubbaïïÃ. Tattha ye te sattà vaïïavanto, te dubbaïïe satte atima¤¤anti 'mayametehi vaïïavantatarÃ, ambhehete dubbaïïatarÃ'ti. Tesaæ vaïïÃtimÃnappaccayà mÃnÃtimÃnajÃtikÃnaæ badÃlatà antaradhÃyi. BadÃlatÃya antarahitÃya sannipatiæsu, sannipatitvà anutthuniæsu 'ahu vata no, ahÃyi vata no badÃlatÃ'ti. Tadetarahipi manussà kenacideva dukkhadhammena phuÂÂhà evamÃhaæsu: 'ahu vata no, ahÃyi vata no'ti. Tadeva porÃïaæ agga¤¤aæ akkharaæ anusaranti5, natvevassa atthaæ ÃjÃnanti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. BhÆmipappÃÂikà - syà 2. PadÃlatà - machasaæ 3. Kalamabakà - syà 4. Vaïïavejjatà - machasaæ 5. Anupatanti [pts,] anussarantisyà [BJT Page 150] [\x 150/] AkaÂÂhapÃkasÃlipÃtubhÃvo 8. Atha kho tesaæ vÃseÂÂhÃ, sattÃnaæ badÃlatÃya antarahitÃya akaÂÂhapÃko sÃli pÃturahosi akaïo athuso suddho sugandho taï¬ulaphalo.1 Yaæ taæ sÃyaæ sÃyamÃsÃya Ãharanti. PÃto taæ hoti pakkaæ paÂiviruÊhaæ, yaæ taæ pÃto pÃtarÃsÃya Ãharanti. SÃyaæ taæ hoti pakkaæ paÂiviruÊhaæ, nÃpadÃnaæ pa¤¤Ãyati. Atha kho te vÃseÂÂhÃ, sattà akaÂÂhapÃkaæ sÃliæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhaæsu. LiÇgapÃtubhÃvo. 9. Yathà yathà kho te vÃseÂÂhÃ, sattà akaÂÂhapÃkaæ sÃliæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhaæsu, tathà tathà tesaæ vÃseÂÂhÃ, sattÃnaæ bhÅyyo somattÃya kharatta¤ceva kÃyasmiæ okkami, vaïïavevaïïatà ca pa¤¤Ãyittha. Itthiyà ca itthiliÇgaæ pÃturahosi, purisassa ca purisaliÇgaæ. Itthi ca sudaæ 'purisaæ ativelaæ upanijjhÃyati, puriso ca itthiæ. Tesaæ ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyataæ sÃrÃgo udapÃdi, pariÊÃho kÃyasmiæ okkami. Te parilÃhapaccayà methunaæ dhammaæ paÂiseviæsu. Ye kho pana te vÃseÂÂhÃ, tena samayena sattà passanti methunaæ dhammaæ paÂisevante, a¤¤e paæsuæ khipanti, a¤¤e seÂÂhiæ [PTS Page 089] [\q 89/] khipanti, a¤¤e gomayaæ khipanti. 'Nassa vasalÅ nassa vasalÅ2, kathaæ hi nÃma satto sattassa evarÆpaæ karissatÅ'ti. Tadetarahi'pi manussà ekaccesu janapadesu vadhuyÃ3 nibbuyahamÃnÃya4 a¤¤e paæsuæ khipanti, a¤¤e seÂÂhiæ khipanti, a¤¤e gomayaæ khipanti. Tadeva porÃïaæ agga¤¤aæ akkharaæ anusaranti, natvessa atthaæ ÃjÃnanti. MethunadhammasamÃcÃro. 10. Adhammasammataæ kho5 pana vÃseÂÂhÃ, yaæ tena samayena hoti, tadetarahi dhammasammataæ. Ye kho pana vÃseÂÂhÃ, tena samayena sattà methunaæ dhammaæ paÂisevanti, temÃsampi dvemÃsampi na labhanti gÃmaæ và nigamaæ và pavisituæ. Yato kho pana te vÃseÂÂhÃ, sattà tasmiæ samaye asaddhamme ativelaæ pÃtabyataæ Ãpajjiæsu, atha kho agÃrÃni upakkamiæsu kÃtuæ, tasseva asaddhammassa paÂicchÃdanatthaæ. - - - - - - - - - - - - - - 1. Taï¬ulatthalo - machasaæ 2. Nassa asuci nassa asuci ti. - Machasaæ 3. Vadhaniyà - syà 4. NivayahamÃnÃya, machasaæ niggayhamÃnÃya - kam. 5. Adhammasammataæ taæ kho - syÃ. [BJT Page 152] [\x 152/] Atha kho vÃseÂÂhÃ, a¤¤atarassa sattassa alasajÃtikassa etadahosi: "ambho kimevÃhaæ viha¤¤Ãmi sÃliæ Ãharanto sÃyaæ sÃyamÃsÃya pÃto pÃtarÃsÃya? YannÆnÃhaæ sÃliæ Ãhareyyaæ sakideva1 sÃyapÃtarÃsÃyÃ"ti. Atha kho so vÃseÂÂhÃ, satto sÃliæ ÃhÃsi sakideva sÃyapÃtarÃsÃya. Atha kho vÃseÂÂhÃ, a¤¤ataro satto yena so satto tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà taæ sattaæ etadavoca: "ehi bho satta sÃlÃhÃraæ gamissÃmÃ"ti. "Alaæ bho satta, ÃhaÂo2 me sÃli sakideva sÃyapÃtarÃsÃya"ti. Atha kho so vÃseÂÂhÃ, satto tassa sattassa diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃno sÃliæ ÃhÃsi sakideva dvÅhÃya, 'evampi kira bho sÃdhÆ"ti. Atha kho vÃseÂÂhÃ, a¤¤ataro satto yena so satto tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà [PTS Page 090] [\q 90/] taæ sattaæ etadavoca: "ehi bho sÃlÃhÃraæ gamissÃyÃ"ti. "Alaæ bho satta ÃhaÂo me sÃli sakideva davÅhÃyÃ"ti. Atha kho so vÃseÂÂhÃ, satto tassa sattassa diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃno sÃliæ ÃhÃsi sakideva catuhÃya, 'evampÅ kira bho sÃdhÆ'ti. Atha kho vÃseÂÂhÃ, a¤¤ataro satto yena so satto tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà taæ sattaæ etadavoca: "ehi bho sÃlÃhÃraæ gamissÃyÃ"ti. "Alaæ bho satta ÃhaÂo me sÃli sakideva catuhÃyÃ"ti. Atha kho so vÃseÂÂhÃ, satto tassa sattassa diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃno sÃliæ ÃhÃsi sakideva aÂÂhÃhÃya, 'evampi kira bho sÃdhÆ'ti. Yatho kho te vÃseÂÂhÃ, sattà sannidhikÃrakaæ sÃliæ upakkamiæsu paribhu¤jituæ, atha kaïo'pi taï¬ulaæ pariyonaddhi, thuso'pi taï¬ulaæ pariyonaddhi, lÆnampi nappaÂiviruÊhaæ apadÃnaæ pa¤¤Ãyittha, saï¬asaï¬Ã sÃlayo3 aÂÂhaæsu. SÃlivibhÃgo Atha kho te vÃseÂÂhÃ, sattà sannipatiæsu, sannipatitvà anutthuniæsu, 'pÃpakà vata bho dhammà sattesu pÃtubhÆtÃ, mayaæ hi pubbe manomayà ahumha, pÅtibhakkhà sayampabhà antalikkhavarà subhaÂÂhÃyino ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhamha4. Tesaæ no amhÃkaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena rasà paÂhavÅ udakasmiæ samatÃnÅ. Sà ahosi vaïïasampannà gandhasampannà rasasampannÃ. Te mayaæ rasaæ paÂhaviæ hatthehi ÃluppakÃrakaæ upakkamimha paribhu¤jituæ, tesaæ no rasapaÂhaviæ hatthehi ÃluppakÃrakaæ upakkamataæ paribhu¤jituæ sayampabhà antaradhÃyi. - - - - - - - - - - - - - 1. Sakiædeva - kam. 2. ùhato - machasaæ. 3. SÃliyo [pts 4.]AÂÂhamhà - machasaæ [BJT Page 154] [\x 154/] TÃya antarahitÃya candimasuriyÃ1 pÃturahesuæ. Candimasuriyesu pÃtubhutesu nakkhattÃni [PTS Page 091] [\q 91/] tÃrakarÆpÃni pÃturahesuæ, nakkhattesu tÃrakarÆpesu pÃtubhutesu rattindivà pa¤¤Ãyiæsu. Rattindivesu pa¤¤ÃyamÃnesu mÃsaddhamÃsà pa¤¤Ãyiæsu, mÃsaddhamÃsesu pa¤¤ÃyamÃnesu utusaævaccharà pa¤¤Ãyiæsu. Te mayaæ rasaæ paÂhaviæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhamha. Tesaæ no pÃpakÃna¤¤eva akusalÃnaæ dhammÃnaæ pÃtubhÃvà rasà paÂhavÅ antaradhÃyi. RasÃya paÂhaviyà antarahitÃya bhÆmipappaÂako pÃturahosi. So ahosi vaïïasampanno gandhasampanno rasasampanno, te mayaæ bhÆmipappaÂakaæ upakkamimha paribhu¤jituæ. Te mayaæ taæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhamha. Tesaæ no pÃpakÃna¤¤eva akusalÃnaæ dhammÃnaæ pÃtubhÃvà bhÆmipappaÂako antaradhÃyi. BhÆmipappaÂake antarahite badÃlatà pÃturahosi. Sà ahosi vaïïasampannà gandhasampannà rasasampannÃ. Te mayaæ badÃlataæ upakkamimha paribhu¤jituæ. Te mayaæ taæ paribhu¤jantà tambhakkhà tadÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhamha. Tesaæ no pÃpakÃna¤¤eva akusalÃnaæ dhammÃnaæ pÃtubhÃvà badÃlatà antaradhÃyi. BadÃlatÃya antarahitÃya akaÂÂhapÃko sÃli pÃturahosi, akaïo athuso suddho sugandho taï¬ulaphalo. Yaæ taæ sÃyaæ sÃyamÃsÃya ÃharÃma, pÃto taæ hoti pakkaæ paÂiviruÊhaæ. Yaæ taæ pÃto pÃtarÃsÃya ahÃrÃma, sÃyantaæ hoti pakkaæ paÂiviruÊhaæ. NÃpadÃnaæ pa¤¤Ãyittha. Te mayaæ akaÂÂhapÃkaæ sÃÊiæ paribhu¤jantà tambhakkhà tÃdÃhÃrà ciraæ dÅghamaddhÃnaæ aÂÂhamha. Tesaæ no pÃpakÃna¤ceva akusalÃnaæ dhammÃnaæ pÃtubhÃvà kaïo'pi taï¬ulaæ pariyonaddhi, thuso'pi taï¬ulaæ pariyonaddhi, lÆnampi nappaÂiviruÊhaæ, apadÃnaæ pa¤¤Ãyittha, saï¬asaï¬Ã [PTS Page 092] [\q 92/] sÃlayo ÂhitÃ. YannÆna mayaæ sÃliæ vibhajeyyÃma, mariyÃdaæ ÂhapeyyÃmÃ'ti. Atha kho te vÃseÂÂhÃ, sattà sÃliæ vibhajiæsu, mariyÃdaæ Âhapesuæ. 11. Atha kho vÃseÂÂhÃ, a¤¤ataro satto lolajÃtiko sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyitvà paribhu¤ji. Tamenaæ aggahesuæ, gahetvà etadavocuæ: 'pÃpakaæ vata bho satta karosi, yatra hi nÃma sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyitvà paribhu¤jissasi2. MÃssu bho satta punapi evarÆpamakÃsÅ'ti. - - - - - - - - - - - - - 1. CandimasÆriyà - machasaæ 2. Paribhu¤ji - syÃ, paribhuæjasi (sÅmu) [BJT Page 156] [\x 156/] 'Evaæ bho'ti kho vÃseÂÂhÃ, so satto tesaæ sattÃnaæ paccasesÃsi. Dutiyampi kho vÃseÂÂhà so satto sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyitvà paribhu¤ji. Tamenaæ aggahesuæ, gahetvà etadavocuæ: 'pÃpakaæ vata bho satta karosi, yatra hi nÃma sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyitvà paribhu¤jissasi. MÃssu bho satta punapi evarÆpamakÃsÅ'ti. Tatiyampi kho vaseÂÂhà sattà sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyitvà paribhu¤ji. Tamenaæ aggahesuæ, gahetvà etadavocuæ: 'pÃpakaæ vata bho satta karosi, yatra hi nÃma sakaæ bhÃgaæ parirakkhanto a¤¤ataraæ bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyitvà paribhu¤jissasi. MÃssÆ bho satta punapi evarÆpamakÃsÅ'ti. A¤¤e pÃïinà pahariæsu, a¤¤e le¬¬unÃ1 pahariæsu, a¤¤e daï¬ena pahariæsu. Tadagge kho pana vÃseÂÂhà adinnÃdÃnaæ pa¤¤Ãyati, garahà pa¤¤Ãyati, musÃvÃdo pa¤¤Ãyati, daï¬ÃdÃnaæ pa¤¤Ãyati. MahÃsammatarÃjÃ. 12, Atha kho te vÃseÂÂhà sattà sannipatiæsu, sannipatitvà anutthuniæsu "pÃpakà vata bho dhammà sattesu pÃtubhÆtÃ, yatra hi nÃma adinnÃdÃnaæ pa¤¤Ãyissati, garahà pa¤¤Ãyissati, musÃvÃdo pa¤¤Ãyissati, daï¬ÃdÃnaæ pa¤¤Ãyissati. YannÆna mayaæ ekaæ sattaæ sammanneyyÃma, yo2 no sammà khÅyitabbaæ khÅyeyya, sammà gaharitabbaæ garaheyya, sammà pabbÃjetabbaæ pabbÃjeyya. Mayaæ panassa sÃlÅnaæ bhÃgaæ anuppadassÃmÃ"ti. [PTS Page 093] [\q 93/] atha kho te vÃseÂÂhà sattà yo nesaæ satto abhirÆpataro ca dassaniyataro ca pÃsÃdikataro ca mahesakkhataro ca, taæ sattaæ upasaÇkamitvà etadavocuæ: ehi bho3 satta, sammà khÅyitabbà khÅyaæ, sammà garahitabbaæ garahaæ, sammà pabbÃjetabbaæ pabbÃjehi. Mayaæ pana te sÃlÅnaæ bhÃgaæ anuppadassÃmÃ"ti. 'Evaæ bho'ti kho vÃseÂÂhà so satto tesaæ sattÃnaæ paÂissunitvÃ, sammà khÅyitabbaæ khÅyi, sammà gaharitabbaæ garahi, sammà pabbÃjetabbaæ pabbÃjesi. Te panassa sÃlÅnaæ bhÃgaæ anuppadaæsu. MahÃjanasammato'ti kho vÃseÂÂhà 'mahÃsammato mahÃsammato' tveva paÂhamaæ akkharaæ upanibbattaæ. - - - - - - - - - - - - - 1. Leï¬unà - syà 2. Kho - [pts. 3.] So - [pts] [BJT Page 158] [\x 158/] KhettÃnaæ adhipati' ti kho vÃseÂÂhà 'khattiyo khattiyo'tveva dutiyaæ akkharaæ upanibbattaæ. Dhammena pare1 ra¤jatÅti kho vÃseÂÂhà 'rÃjà rÃjÃ' tveva tatiyaæ akkharaæ upanibbattaæ. Iti kho vÃseÂÂhà evametassa khattiyamaï¬alassa porÃïena agga¤¤ena akkharane abhinibbatti ahosi. Te sa¤¤eva sattÃnaæ ana¤¤esaæ, 2sadisÃna¤¤eva no dasadisÃnaæ, dhammeneva no adhammena. Dhammo hi vÃseÂÂhà seÂÂho jane'tasmiæ diÂÂheceva dhamme abhisamparÃyeca. BrÃhmaïamaï¬alaæ 13. Atha kho tesaæ vÃseÂÂhà sattÃna¤¤eva ekaccÃnaæ etadahosi: pÃpakà vata bho dhammà sattesu pÃtubhÆtÃ, yatra hi nÃma adinnÃdÃnaæ pa¤¤Ãyissati, garahà pa¤¤Ãyissati, musÃvÃdo pa¤¤Ãyissati, daï¬ÃdÃnaæ pa¤¤Ãyissati, pabbÃjanaæ pa¤¤Ãyissati. YannÆna mayaæ pÃpake akusale dhamme vÃheyyÃmÃ"ti. Te pÃpake akusale dhamme [PTS Page 094] [\q 94/] bÃhesuæ3. PÃpake akusale dhamme bÃhentÅ'ti kho vÃseÂÂhà 'brÃhmaïà brÃhmaïÃ'tveva paÂhamaæ akkharaæ upanibbattaæ. Te ara¤¤Ãyatane païïakuÂiyo karitvà païïakuÂÅsu jhÃyanti, vitaÇgÃrà vÅtadhÆmà pannamÆsalà sÃyaæ sÃyamÃsÃya pÃto pÃtarÃsÃya gÃmanigamarÃjadhÃniyo osaranti ghÃsamesÃnÃ4 te ghÃsaæ paÂilabhitvà punadve ara¤¤Ãyatane païïakuÂÅsu jhÃyanti. Tamenaæ manussà disvà evamÃhaæsu: 'ime kho bho sattà ara¤¤Ãyatane païïakuÂiyo karitvà païïakuÂÅsu jhÃyanti, vÅtaÇgÃrà vitadhÆmà pannamÆsalà sÃyaæ sÃyamÃsÃya pÃto pÃtarÃsÃya gÃmanigamarÃjadhÃniyo osaranti ghÃsamesÃnaæ. Te ghÃsaæ paÂilabhitvà punadeva ara¤¤Ãyatane païïakuÂÅsu jhÃyanti jhÃyantÅ'ti kho pana vÃseÂÂhà 'jhÃyakà jhÃyakÃ'tveva dutiyaæ akkharaæ upanibbattaæ. Tesa¤¤eva kho vÃseÂÂhà sattÃnaæ ekacce sattà ara¤¤Ãyatane païïakuÂÅsu taæ jhÃnaæ anabhisambhuïamÃnà gÃmasÃmantaæ nigamasÃmantaæ osaritvà ganthe karontà acchanti. Tamenaæ manussà disvà evamÃhaæsu: ime kho bho sattà ara¤¤Ãyatane païïakuÂÅsu taæ jhÃnaæ anabhisamabhuïamÃnà gÃmasÃmantaæ nigamasÃmantaæ osaritvà ganthe karontà acchanti! Na'dÃni me jhÃyanti, na'dÃni me jhÃyantÅ ti kho vÃseÂÂhà 'ajjhÃyakà ajjhÃyakÃ' tveva tatiyaæ akkharaæ upanibbattaæ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Paresaæ - syà 2. A¤¤esaæ - syà 3. VÃhesuæ - machasaæ 4. GhÃsamesamÃnà machasaæ, ghÃsamesanà - syà [BJT Page 160] [\x 160/] HÅnasammataæ kho pana vÃseÂÂhà yaæ tena samayena hoti, tadetarahi seÂÂhasammataæ. Iti kho vÃseÂÂhà evametassa brÃhmaïamaï¬alassa porÃïena agga¤¤ena akkharena abhinibbatti ahosi. Tesa¤¤eva [PTS Page 095] [\q 95/] sattÃnaæ ana¤¤esaæ, sadisÃna¤¤eva no asadisÃnaæ, dhammeneva no adhammena. Dhammo hi vÃseÂÂhà seÂÂho jane'tasmiæ diÂÂhe ceva dhamme abhisamparÃyeca. Vessamaï¬alaæ. 14. Tesa¤¤eva kho vÃseÂÂhà sattÃnaæ ekacce sattà methunaæ dhammaæ samÃdÃya vissutaæ kammante1 payojesuæ. Methunaæ dhammaæ samÃdÃya visuæ kammante payojentÅ'ti kho vÃseÂÂhà vessà vessÃtveva akkharaæ upanibbattaæ. Iti kho vÃseÂÂhà evametassa vessamaï¬alassa porÃïena agga¤¤ena akkharena abhinibbatti ahosi, tesa¤¤eva sattÃnaæ ana¤¤esaæ sadisÃna¤¤eva no asadisÃnaæ dhammeneva no adhammena. Dhammo hi vÃseÂÂhà seÂÂho jane'tasmiæ diÂÂhe ceva dhamme abhisamparÃyeca. Suddamaï¬alaæ 15. Tesa¤¤eva kho vÃseÂÂhà sattÃnaæ ye te sattà avasesà te ÊuddÃcÃrÃ2 khuddÃcÃrà ahesuæ ÊuddÃcÃrà khuddÃcÃrà ti kho vÃseÂÂhà suddà suddÃtveva akkharaæ upanibbattaæ. Iti kho vÃseÂÂhà evametassa suddamaï¬alassa porÃïena agga¤¤ena akkharena abhinibbatti ahosi. Tesa¤¤eva sattÃnaæ ana¤¤esaæ, sadisÃna¤¤eva no asadisÃnaæ, dhammeneva no adhammena. Dhammo hi vÃseÂÂhà seÂÂho jane'tasmiæ diÂÂhe ceva dhamme abhisamparÃyeca. 16. Ahu kho so vÃseÂÂhà samayo yaæ khattiyo pi sakaæ dhammaæ garahamÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, 'samaïo bhavissÃmÅ'ti. BrÃhmaïo pi kho vÃseÂÂhà sakaæ dhammaæ garahamÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati 'samaïo bhavissÃmÅ'ti, vessopi kho vÃseÂÂhà sakaæ dhammaæ garahamÃno [PTS Page 096] [\q 96/] agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, 'samaïo bhavissÃmÅ'ti. Suddo pi kho vÃseÂÂhà sakaæ dhammaæ garahamÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati 'samaïo bhavissÃmÅ'ti. Imehi kho vÃseÂÂhà catÆhi maï¬alehi samaïamaï¬alassa abhinibbatti ahosi. Tesa¤¤eva sattÃnaæ ana¤¤esaæ, sadisÃna¤¤eva no asadisÃnaæ, dhammeneva no adhammena. Dhammo hi vÃseÂÂhà seÂÂho jane'tasmiæ diÂÂhe ceva dhamme abhisamparÃyeca. - - - - - - - - - - - - - - - 1. Visasutakamamanetà [pts.] Visuæ kamamaneta - (sÅmu) 2. LuddacÃra. (SÅ) [BJT Page 162] [\x 162/] DuccaritÃdikathà Khattiyo pi kho vÃseÂÂhà kÃyena duccaritaæ caritvÃ, vÃcÃya duccaritaæ caritvÃ, manasà duccaritaæ caritvÃ, micchÃdiÂÂhiko, micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃno micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. BrÃhmaïo pi kho vÃseÂÂhà kÃyena duccaritaæ caritvÃ, vÃcÃya duccaritaæ caritvÃ, manasà duccaritaæ caritvÃ, micchÃdiÂÂhiko, micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃno micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Vesso pi kho vÃseÂÂhà kÃyena duccaritaæ caritvÃ, vÃcÃya duccaritaæ caritvÃ, manasà duccaritaæ caritvÃ, micchÃdiÂÂhiko, micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃno micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Suddo pi kho vÃseÂÂhà kÃyena duccaritaæ caritvÃ, vÃcÃya duccaritaæ caritvÃ, manasà duccaritaæ caritvÃ, micchÃdiÂÂhiko, micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃno micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Samaïo pi kho vÃseÂÂhà kÃyena duccaritaæ caritvÃ, vÃcÃya duccaritaæ caritvÃ, manasà duccaritaæ caritvÃ, micchÃdiÂÂhiko, micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃno micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Khatitiyopi kho vÃseÂÂhà kÃyena sucaritaæ caritvÃ, vÃcÃya sucaritaæ caritvÃ, manasà sucaritaæ caritvÃ, sammÃdiÂÂhiko sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃno sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. BrÃhmaïo kho vÃseÂÂhà kÃyena sucaritaæ caritvÃ, vÃcÃya sucaritaæ caritvÃ, manasà sucaritaæ caritvÃ, sammÃdiÂÂhiko sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃno sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Vesso kho vÃseÂÂhà kÃyena sucaritaæ caritvÃ, vÃcÃya sucaritaæ caritvÃ, manasà sucaritaæ caritvÃ, sammÃdiÂÂhiko sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃno sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Suddo kho vÃseÂÂhà kÃyena sucaritaæ caritvÃ, vÃcÃya sucaritaæ caritvÃ, manasà sucaritaæ caritvÃ, sammÃdiÂÂhiko sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃno sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Samaïo kho vÃseÂÂhà kÃyena sucaritaæ caritvÃ, vÃcÃya sucaritaæ caritvÃ, manasà sucaritaæ caritvÃ, sammÃdiÂÂhiko sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃno sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Khattiyo pi kho vÃseÂÂhà kÃyena dvayakÃrÅ, vÃcÃya dvayakÃrÅ, manasà dvayakÃrÅ, vimissadiÂÂhiko vimissadiÂÂhikammasamÃdÃno vimissadiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sukhadukkhapaÂisaævedÅ1 hoti. BrÃhmaïo pi kho [PTS Page 097] [\q 97/] vÃseÂÂhà kÃyena dvayakÃrÅ, vÃcÃya dvayakÃrÅ, manasà dvayakÃrÅ, vimissadiÂÂhiko vimissadiÂÂhikammasamÃdÃno vimissadiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sukhadukkhapaÂisaævedÅ1 hoti. Vesso pi kho vÃseÂÂhà kÃyena dvayakÃrÅ, vÃcÃya dvayakÃrÅ, manasà dvayakÃrÅ, vimissadiÂÂhiko vimissadiÂÂhikammasamÃdÃno vimissadiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sukhadukkhapaÂisaævedÅ1 hoti. Suddo pi kho vÃseÂÂhà kÃyena dvayakÃrÅ, vÃcÃya dvayakÃrÅ, manasà dvayakÃrÅ, vimissadiÂÂhiko vimissadiÂÂhikammasamÃdÃno vimissadiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sukhadukkhapaÂisaævedÅ1 hoti. Samaïo pi kho vÃseÂÂhà kÃyena dvayakÃrÅ, vÃcÃya dvayakÃrÅ, manasà dvayakÃrÅ, vimissadiÂÂhiko vimissadiÂÂhikammasamÃdÃno vimissadiÂÂhikammasamÃdÃnahetu kÃyassa bhedà parammaraïà sukhadukkhapaÂisaævedÅ1 hoti. BodhipakkhiyabhÃvanà 16. Khattiyo pi kho vÃseÂÂhà kÃyena saævuto, vÃcÃya saævuto, manasà saævuto, sattannaæ bodhipakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanamanvÃya, diÂÂheva dhamme parinibbÃti2. - - - - - - - - - - - - - - - 1. SukhadukkhappaÂisaævedi - machasaæ 2. ParinibbÃyati - machasaæ. [BJT Page 164] [\x 164/] BrÃhmaïo pi kho vÃseÂÂhÃ, vesso pi kho vÃseÂÂhÃ, suddopi kho vÃseÂÂhÃ, samaïo pi kho vÃseÂÂhà kÃyena saævuto, vÃcÃya saævuto, manasà saævuto, sattannaæ bodhipakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanamanvÃya diÂÂheva dhamme parinibbÃti. Imesaæ hi vÃseÂÂhà catunnaæ vaïïÃnaæ yo hoti bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ãvimutto, so nesaæ aggamakkhÃyati. Dhammeneva no adhammena, dhammohi vÃseÂÂhà seÂÂho jane' tasmiæ diÂÂhe ceva dhamme abhisamparÃyeca. Brahmunà pi vÃseÂÂhà sanaÇkumÃrena gÃthà bhÃsitÃ: 17. "Khattiyo seÂÂho jane'tasmiæ ye gottapaÂisÃrino, 1 VijjÃcaraïasampaïïo so seÂÂho devamÃnuse"ti. Sà kho panesà vÃseÂÂhà gÃthà brÃhmunà sanaÇkumÃrena sugÅtà no duggÅtÃ, subhÃsità no dubbhÃsitÃ, atthasaæhitÃ2 no anatthasaæhitÃ, anumatà mayÃ, ahampi vÃseÂÂhà evaæ vadÃmi: [PTS Page 098] [\q 98/] "khattiyo seÂÂho jane'tasmiæ ye gottapaÂisÃrino, VijjÃcaraïasampaïïo so seÂÂho devamÃnuse"ti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà vÃseÂÂhabhÃradvÃjà bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Agga¤¤asuttaæ niÂÂhitaæ catutthaæ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. PaÂisÃriïo [pts 2.] Atthasa¤hità [BJT Page 166] [\x 166/] 5. [PTS Page 099] [\q 99/] sampasÃdaniya suttaæ SÃriputta - sihanÃdo1 1. Evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà nÃÊandÃyaæ2 viharati pÃvÃrikambavane. Atha kho Ãyasmà sÃriputto yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: "evaæ pasanno ahaæ bhante bhagavati, na cÃhu na ca bhavissati na cetarahi vijjati a¤¤o samaïovà brÃhmaïo và bhagavatà bhiyyobhi¤¤ataro yadidaæ sambodhiyanti". "UÊÃrà kho te ayaæ sÃriputta ÃsabhÅ vÃcà bhÃsitÃ, ekaæso gahito, sÅhanÃdo nadito: 'evaæ pasanno ahaæ bhante bhagavati, na cÃhu na ca bhavissati na cetarahi vijjati a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và bhagavatà bhiyyo'bhi¤¤ataro yadidaæ samambodhiyanti', kiæ te3 sÃriputta ye te ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, sabbe te bhagavanto cetasà ceto paricca viditÃ, evaæsÅlà te bhagavanto ahesuæ iti pi, evaædhammà te bhagavanto ahesuæ itipi, [PTS Page 100] [\q 100/] evaæpa¤¤Ã te bhagavanto ahesuæ iti pi, evaævihÃrÅ te bhagavanto ahesuæ iti pi, evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ itipÅ?Ti". "No hetaæ bhante". "Kiæ pana te sÃriputta ye te bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, sabbe te bhagavanto cetasà ceto paricca viditÃ, ecaæsÅlà te bhagavanto bhavissanti iti pi, evaædhammà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaæpa¤¤Ã. EvaævihÃrÅ. Evaævimuttà te bhagavanto bhavissanti itipÅ?Ti?. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. DutiyabhÃge dÅgha11 130 piÂheÂa. 2. NÃlandÃyaæ - machasaæ 3. Kiænu - [pts] kiæ nu kho te - syÃ. [BJT Page 168] [\x 168/] "No hetaæ bhante". " Kiæ pana te sÃriputta ahaæ etarahi arahaæ sammÃsambuddho cetasà ceto paricca vidito evaæ sÅlo bhagavà iti pi evaædhammo evaæpa¤¤o evaævihÃrÅ evaævimutto bhagavà itipÅ"? Ti. "No hetaæ bhante". "Ettha hi1 te sÃriputta atÅtÃnÃgatapaccuppannesu arahantesu sammÃsambuddhesu cetopariya¤Ãïaæ natthi. Atha ki¤carahi te ayaæ sÃriputta uÊÃrà ÃsabhÅ vÃcà bhÃsitÃ, ekaæso gahito, sÅhanÃdo nadito "evaæ pasanno ahaæ bhante bhagavati, na cÃhu naca bhavissati na cetarahi vijjati a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và bhagavatà bhiyyo'bhi¤¤ataro yadidaæ sambodhiyanti?". " Na kho meæ2 bhante atÅtÃnÃgatapaccuppannesu aharantesu sammÃsambuddhesu cetopariya¤Ãïaæ atthi. Api ca kho me bhante dhammanvayo vidito. SeyyathÃpi [PTS Page 101] [\q 101/] bhante ra¤¤o paccantimaæ nagaraæ daÊahuddÃpaæ3 daÊhapÃkÃratoraïaæ ekadvÃraæ, tatrassadovÃriko paï¬ito byatto4 medhÃvÅ a¤¤ÃtÃnaæ nivÃretÃ, ¤ÃtÃnaæ pavesetÃ, so tassa nagarassa samantÃ5 anupariyÃyapathaæ anukkamamÃno6 na passeyya pÃkÃrasandhiæ và pÃkÃravivaraæ và antamaso biÊÃranissakkanamattampi, tassa evamassa, ye keci oÊÃrikà pÃïà imaæ nagaraæ pavisanti và nikkhamanti vÃ, sabbe te iminÃ' dvÃrena pavisanti và nikkhamanti vÃ'ti, evameva kho me bhante dhammanvayo vidito. Ye te bhante ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ aharanto sammà sambuddhÃ, sabbe te bhagavanto pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, catusu7 satipaÂÂhÃnesu suppatiÂÂhitacittÃ, sattasambojjhaÇge yathÃbhÆtaæ bhÃvetvà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhiæsu. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Ettha ca hi. Machasaæ 2. Na kho panetaæ. SÅmu. SyÃ. 3. DaÊahuddhÃpa. Machasaæ, daÊahaddhÃlaæ. SyÃ. 4. Vitto. SyÃ, [pts 5.] SÃmantÃ. SÅmu. SyÃ. 6. Anukkamante. [Pts 7.] Catusuæ [pts.] [BJT Page 170] [\x 170/] Ye pi te bhavissanti. AnÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, sabbe te bhagavanto pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, catusu satipaÂÂhÃnesu suppatiÂÂhitacittà satta sambojjhaÇge1 yathÃbhÆtaæ bhÃvetvÃ, anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhissanni. Bhagavà pi bhante etarahi arahaæ sammÃsambuddho pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, catusu satipaÂÂhanesu suppatiÂÂhitacitto satta sambojjhaÇge yathÃbhÆtaæ bhÃvetvÃ, anuttaraæ sammÃsabbodhiæ abhisambuddho. 2. IdÃhaæ2 bhante yena [PTS Page 102] [\q 102/] bhagavà tenupasaÇkamiæ dhammasavaïÃya. 3 Tissa me bhante bhagavà dhammaæ desesi. 4 Uttaruttaraæ païÅtapaïÅtaæ kaïhasukkasappaÂibhÃgaæ. Yathà yathà me bhante bhagavà dhammaæ desesi uttaruttaraæ5 païÅtapaïÅtaæ kaïhasukkasappaÂibhÃgaæ, tathà tathÃhaæ tasmiæ dhamme abhi¤¤Ã idhekaccaæ dhammaæ dhammesu niÂÂhamagamaæ, satthari pasÅdiæ, 'sammÃsambuddho vata so bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno6 bhagavato sÃvakasaÇgho'ti. Kusaladhammadesanà 3. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ, yathà bhagavà dhammaæ deseti kusalesu dhammesu. Tatrime kusalà dhammÃ: seyyathÅdaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ, cattÃro sammappadhÃnÃ, cattÃro iddhipÃdÃ, pa¤cindriyÃni, pa¤cabalÃni, satta bojjhaÇgÃ, ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Idha bhante bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. EtadÃnuttariyaæ bhante kusalesu dhammesu taæ bhagavà asesamabhijÃnÃti taæ bhagavato asesamabhijÃnato uttariæ abhi¤¤eyyaæ natthi, yadabhijÃnaæ a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và bhagavatà bhiyyo'bhi¤¤ataro assa yadidaæ kusalesu dhammesu. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Bojjhaæpe. [Pts 2.] IdhÃhaæ. Machasaæ 3. Dhammassavaïaya. Machasaæ, dhamma savanÃya. [Pts. 4.] Deseti. Machasaæ 5. UttÃruttariæ syÃ. [Pts 6.] SuppaÂipanno sÃvakasaægho machasaæ [BJT Page 172] [\x 172/] ùyatanapa¤¤atti 4. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ, yathà bhagavà dhammà deseti ÃyatanapaïïattÅsu1. ChayimÃni bhante ajjhattikabÃhirÃni ÃyatanÃni: cakkhu¤ca2 rÆpÃni ca sota¤ca3 saddÃca, ghÃïa¤ca4 gandhà ca jivhà ca5 rasà ca, kÃyo ca6 phoÂÂhabbà ca7 mano ca8 dhammà ca. EtadÃnuttariyaæ bhante ÃyatanapaïïattÅsu. Taæ bhagavà asesamabhijÃnÃti taæ bhagavato asesamabhijÃnato uttariæ abhi¤¤eyyaæ natthi, [PTS Page 103] [\q 103/] yadabhijÃnaæ a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và bhagavatà bhiyyo' bhi¤¤ataro assa yadidaæ ÃyatanapaïïattÅsu. GabbhÃvakkantidesanà 5. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ, yathà bhagavà dhammaæ deseti gabbhÃvakkantisu. Catasso imà bhante gabbhÃvakkantiyo: idha bhante ekacco asampajÃno mÃtukucchiæ okkamati, asampajÃno mÃtukucchismiæ ÂhÃti, asampajÃno mÃtukucchimhà nikkhamati. Ayaæ paÂhamà gabbhÃvakkanti. Puna ca paraæ bhante idhekacco sampajÃne mÃtukucchiæ okkamati, asampajÃno mÃtukucchismiæ ÂhÃti, asampajÃno mÃtukucchÅmhà nikkhamati. Ayaæ dutiyà gabbhÃvakkanti. Puna ca paraæ bhante idhekacco sampajÃno9 mÃtukucchiæ okkamati, sampajÃno mÃtukucchismiæ ÂhÃti, asampajÃno mÃtukucchimbhà 10 nikkhamati. Ayaæ tatiyà gabbhÃvakkanti. Puna ca paraæ bhante idhekacco sampajÃno mÃtukucchiæ okkamati, sampajÃno mÃtukucchismiæ ÂhÃti, sampajÃno mÃtukucchimhà nikkhamati. Ayaæ catutthi11 gabbhÃvakkanti. EtadÃnuttariyaæ bhante gabbhÃvakkantisu ùdesanavidhà desanà 6. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ, yathà bhagavà dhammaæ deseti ÃdesanavidhÃsu. Catasso imà bhante ÃdesanavidhÃ. Idha bhante ekacco nimittena Ãdisati 'evampi te mano, itthampi te mano, iti pi te cittanti'. So bahuæ cepi Ãdisati tatheva taæ hoti, no a¤¤athÃ. Ayaæ paÂhamà ÃdesanavidhÃ. - - - - - - - - - - - - - - - 1. ùyatanapa¤¤attÅsu - [pts 2.] Cakkhu¤ceva - sÅmu. Machasaæ 3. So ta¤ceva - [pts 4.] GhÃïa¤ceva - [pts 5.] JivhÃceva - [pts 6] kÃyoceva - [pts 7.] PhoÂÂhabba ceva. - SÅmu 8. Manoceva - [pts 9.] SamapajÃno pi - [pts 10.] MÃtutucchismà [pts 11.] Catuttha - machasaæ [BJT Page 174] [\x 174/] Puna ca paraæ bhante idhekacco na heva kho nimittena Ãdisati, api ca kho manussÃnaæ và amanussÃnaæ và devatÃnaæ và saddaæ sutvà Ãdisati'. Evampi te mano, itthampÅ te mano, itipi te cittanti', so bahuæ cepi Ãdisati, tatheva taæ hoti, no a¤¤athÃ. Ayaæ dutiyà ÃdasanavidhÃ. Puna ca paraæ bhante idhekacco na heva kho nimittena Ãdisati, nÃpi manussÃnaæ và amanussÃnaæ và devatÃnaæ và saddaæ sutvà Ãdisati, [PTS Page 104] [\q 104/] api ca kho vitakkayato vicÃrayato vitakkavipphÃrasaddaæ sutvà Ãdisati ' evampi te mano, itthampi te mano, itipi te cittanti'. So bahuæ ce pi Ãdisati tatheva taæ hoti no a¤¤athÃ. Ayaæ tatiyà ÃdesanavidhÃ. Puna ca paraæ bhante idhekacco na heva kho nimittena Ãdisati, nÃpi manussÃnaæ và amanussÃnaæ và devatÃnaæ và saddaæ sutvà Ãdisati, nÃpi vitakkayato vicÃrayato vitakkavipphÃrasaddaæ sutvà Ãdisati, api ca kho vitakkavicÃrasamÃdhisamÃpannassa cetasà ceto paricca pajÃnÃti - yathà imassa bhoto manosaÇkhÃrà païihitÃ, tathà imassa cittassa anantarà imaæ nÃma vitakkaæ vitakkessatÅti. So bahu¤cepi Ãdisati, tatheva taæ hoti no a¤¤athÃti. Ayaæ catutthà ÃdesanavidhÃ. EtadÃnuttariyaæ bhante ÃdesanavidhÃsu. DassanasamÃpatti - desanà 7. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ yathà bhagavà dhammaæ deseti dassanasamÃpattisu. Catasso imà bhante dassanasamÃpattiyo: idha bhante ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathà rÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte imameva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthÅ imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃra1 aÂÂhi2 aÂÂhimi¤jÃ3 vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃnikà lasikà muttanti. Ayaæ paÂhamà dassanasamÃpattÅ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. NahÃru. Syà [pts 2.] AÂÂhÅ. Syà [pts 3.] AÂÂhÅmi¤jaæ machasaæ [BJT Page 176] [\x 176/] Puna [PTS Page 105] [\q 105/] ca paraæ bhante idhekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathà rÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte ima¤ceva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthÅ imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃra1 aÂÂhi2 aÂÂhimi¤jÃ3 vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃnikà lasikà muttanti. Atikkamma ca purisassa chavimaæsa lohitaæ aÂÂhiæ paccavekkhati. Ayaæ dutiyÃdassanasamÃpatti. Puna ca paraæ bhante idhekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathà rÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte ima¤ceva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthÅ imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃra1 aÂÂhi2 aÂÂhimi¤jÃ3 vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃnikà lasikà muttanti. Atikkamma ca purisassa chavimaæsa lohitaæ aÂÂhiæ paccavekkhati. Purisassa ca vi¤¤Ãïasotaæ pajÃnÃti ubhayato abbocchinnaæ idha loke patiÂÂhitaæ ca paraloke patiÂÂhitaæ ca. Ayaæ tatiyà dassanasamÃpatti. Puna ca paraæ bhante idhekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathà rÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte imameva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthako tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthÅ imasmiæ kÃya kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃra1 aÂÂhi2 aÂÂhimi¤jÃ3 vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃnikà lasikà muttanti. Atikkamma ca purisassa chavimaæsa lohitaæ aÂÂhiæ paccavekkhati. Purisassa ca vi¤¤Ãïasotaæ pajÃnÃti ubhayato abbocchinnaæ idha loke appatiÂÂhita¤ca paraloke appatiÂÂhita¤ca. Ayaæ catutthà dassanasamÃpatti. EtadÃnuttariyaæ bhante dassanasamÃpattisu. Puggalapaïïatatidesanà 8. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ, yathà bhagavà dhammaæ deseti puggalapaïïattÅsu.1 Sattime bhante puggalÃ: ubhatobhÃgavimutto, pa¤¤Ãvimutto, kÃyasakkhi, diÂÂhippatto, saddhÃvimutto, dhammÃnusÃrÅ, saddhÃnusÃrÅ. EtadÃnuttariyaæ bhante puggalapa¤¤attÅsu. PadhÃnadesanÃ. 9. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ yathà bhagavà [PTS Page 106] [\q 106/] dhammaæ deseti padhÃnesu. Sattime bhante sambojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo, dhammavicayasambojjhaÇgo, viriya2 sambojjhaÇgo, pÅtisambojjhaÇgo passaddhisambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo, upekkhÃsambojjhaÇgo. EtadÃnuttariyaæ bhante padhÃnesu. - - - - - - - - - - - - - - - - 1.. Puggalapa¤¤attisu - sÅmu. 2. Viriyaæ. - Machasaæ [BJT Page 178] [\x 178/] PaÂipadÃdesanà 10. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ yathà bhagavà dhammaæ deseti paÂipadÃsu. Catasso imà bhante paÂipadÃ: dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã'ti. Tatra bhante yÃyaæ paÂipadà dukkhà dandhÃbhi¤¤Ã, ayaæ bhante paÂipadà ubhayeneva hÅnà akkhÃyati dukkhattà ca dandhattà ca. Tatra bhante yÃyaæ paÂipadà dukkhà khippÃbhi¤¤Ã, ayaæ pana bhante paÂipadà dukkhattà hÅnà akkhÃyati. Tatra bhante yÃyaæ paÂipadà sukhà dandhÃbhi¤¤Ã, ayaæ pana bhante paÂipadà dandhattà hÅnà akkhÃyati. Tatra bhante yÃyaæ paÂipadà sukhà khippÃbhi¤¤Ã, ayaæ pana bhante paÂipadà ubhayeneva païÅtà akkhÃyati sukhattà ca khÅppattà ca. EtadÃnuttariyaæ bhante paÂipadÃsu. BhassasamÃcÃrÃdi - desanà 11. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ yathà bhagavà dhammaæ deseti bhassasasamÃcÃre. Idha bhante ekacco na ceva musÃvÃdÆpasaæhitaæ vÃcaæ bhÃsati, na ca vebhÆtiyaæ na ca pesuïiyaæ1 na ca sÃrambhajaæ jayÃpekkho, mantà mantà vÃcaæ bhÃsati nidhÃnavatiæ kÃlena, etadÃnuntariyaæ bhante bhassasamÃcÃre. 12. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ, yathà bhagavà dhammaæ deseti purisasÅlasamÃcÃre. Idha bhante ekacco cassa saddho ca. Na ca kuhako, na ca lapako, na ca nemittiko, na ca nippesiko, na ca [PTS Page 107] [\q 107/] lÃbhena lÃbhaæ nijihisanako2 indriyesu guttadvÃro, bhojane matta¤¤u, samakÃrÅ, jÃgariyÃnuyogamanuyutto, atandito, Ãraddhaviriyo, jhÃyÅ, satimÃ, kalyÃïapaÂibhÃno, gatimÃ, dhitimÃ, matimà na ca kÃmesu giddho, sato ca nipako ca. EtadÃnuttariyaæ bhante purisasÅlasamÃcÃre. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Pesuniyaæ - machasaæ 2. NicigÅæsanako, syÃ, nijigÅnako machasaæ. [BJT Page 180] [\x 180/] AnusÃsanavidhÃdesanà 13. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ yathà bhagavà dhammaæ deseti anusÃsanavidhÃsu. Catasso imà bhante anusÃsanavidhÃ. JÃnÃti bhante bhagavà paraæ puggalaæ paccattaæ yoniso manasikÃrÃ, 'ayaæ puggalo yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno, tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanto bhavissati avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo'ti. JÃnÃti bhante bhagavà paraæ1 puggalaæ paccattaæ yonisomanasikÃrÃ, - ayaæ puggalo yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ bhavissati, sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissatÅti. JÃnÃti bhante bhagavà paraæ puggalaæ paccattaæ yoniso manasikÃrÃ, ayaæ puggalo yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno, pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko bhavissati, tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammà tasmà lokÃti. JÃnÃti bhante bhagavà paraæ puggalaæ paccattaæ yoniso manasikÃrÃ, - ayaæ puggaloyathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti. EtadÃnuttariyaæ bhante anusÃsanavidhÃsu. Parapuggalavimutti¤Ãïadesanà 14. [PTS Page 108] [\q 108/] aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ yathà bhagavà dhammaæ deseti parapuggalavimutti¤Ãïe. JÃnÃti bhante bhagavà paraæ puggalaæ paccattaæ yonisomanasikÃrÃ, ayaæ puggalo tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno bhavissati avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo'ti. JÃnÃti bhante bhagavà paraæ puggalaæ paccattaæ yoniso manasikÃrÃ, ayaæ puggalo tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakÃdÃgimÅ bhavissati sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissatÅ'ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Aparà '(majasaæ) parapuggalaæ - [pts.] [BJT Page 182] [\x 182/] JÃnÃti bhante bhagavà paraæ puggalaæ paccattaæ yoniso manasikÃrÃ, 'ayaæ puggalo pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko bhavissati tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammà tasmà lokÃ'ti. JÃnÃti bhante bhagavà paraæ puggalaæ paccattaæ yoniso manasikÃrà 'ayaæ puggalo ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅ'ti. EtadÃnuttariyaæ bhante parapuggalavimutti¤Ãïe. SassatavÃdadesanà 15. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ yathà bhagavà dhammÃæ deseti sassatavÃdesu. Tayo me bhante sassatavÃdÃ. Idha bhante ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamatvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammà manasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati, yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsampi1 jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃÊÅsampi2 jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekÃnipi jÃtisatÃni anekÃni pi jÃtisahassÃni anekÃni pi jÃtisatasahassÃni, amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ [PTS Page 109] [\q 109/] evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ3. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno"ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evamÃha. AtÅtampÃhaæ4 addhÃnaæ jÃnÃmi 'saævaÂÂÅ5 pi loke vivaÂÂi pi ' ti, anÃgatampÃhaæ addhÃnaæ jÃnÃmi 'saævaÂÂissati và loko vivaÂÂissati vÃ'ti. Sassato attà ca loko ca va¤jho kuÂaÂÂho6 esikaÂÂhÃyÅ Âhito te' va sattà sandhÃvanti saæsaranti vacanti upapajjanti, atthitveva sassatisamanti. Ayaæ paÂhamo sassatavÃdo. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. VÅsatimpi - [pts 2.] CattÃlisampi. Syà cattÃrisaæ - [pts 3.] UppÃdi - [pts 4.] AtÅtaæ vÃhaæ, syà atÅtampihaæ - [pts 5.] SaævaÂÂi vÃ, . . . . VivaÂÂi và - sÅmu 6. KuÂaÂÂo - syà [BJT Page 184] [\x 184/] Punaca paraæ bhante idhekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappavanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathà rÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ1 ekampi saævaÂÂavivaÂÂaæ dve pi saævaÂÂavivaÂÂÃni tÅni pi saævaÂÂavivaÂÂÃni cattÃrÅ pi saævaÂÂavivaÂÂÃni pa¤ca pi saævaÂÂavivaÂÂÃni dasa pi saævaÂÂavivaÂÂÃni amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ, tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto so tato cuto idhuppanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evamÃha: atÅtampÃhaæ addhÃnaæ jÃnÃmi 'saævaÂÂi và loko vivaÂÂÅ và loko, anÃgata¤ca khvÃhaæ addhÃnaæ [PTS Page 110] [\q 110/] jÃnÃmi saævaÂÂissati và loko vivaÂÂissati vÃti. Sassato attà ca loko ca va¤jho kuÂaÂÂho esikaÂÂhÃyÅ Âhito te'va sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti. Atthitveva sassatisamanti. Ayaæ bhante dutiyo sassatavÃdo. Puna ca paraæ bhante idhekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathà rÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ1 ekampi saævaÂÂavivaÂÂaæ dve pi saævaÂÂavivaÂÂÃni tÅni pi saævaÂÂavivaÂÂÃni cattÃrÅ pi saævaÂÂavivaÂÂÃni pa¤ca pi saævaÂÂavivaÂÂÃni dasa pi saævaÂÂavivaÂÂÃni amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ, tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhuppanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evamÃha: atÅtampÃhaæ addhÃnaæ jÃnÃmi 'saævaÂÂÅ pi loko vivaÂÂÅ pÅ'ti. AnÃgatampÃhaæ addhÃnaæ jÃnÃmi 'saævaÂÂissati pi loko vivaÂÂissati pÅ'ti. 'Sassato attà ca loko ca va¤jho kuÂaÂÂho esikaÂÂhÃyÅ Âhito, te'va sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti. Atthitveva sassatisamanti'. Ayaæ bhante tatiyo sassatavÃdo, etadÃnuttariyaæ bhante sassatavÃdesu. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. SeyyathÅdaæ - machasaæ [BJT Page 186] [\x 186/] PubbenivÃsÃnussati¤Ãïadesanà 13. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ, yathà bhagavà dhammaæ deseti pubbenivÃsÃnussati¤Ãïe. Idha bhante ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathà rÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃÊÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo satampi jÃtiyo sahassampi jÃtiyo satasahassampi jÃtiyo aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe, 'amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdi. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. [PTS Page 111] [\q 111/] iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Santi bhante devÃ1 yesaæ na sakkà gaïanÃya và saÇkhÃnena2 và Ãyuæ saÇkhÃtuæ, api ca yasmiæ yasmiæ attabhÃve abhinivutthapubbo3 hoti yadi và rÆpÅsu yadi và arÆpÅsu yadi và sa¤¤Åsu yadi và asa¤¤isu yadi và nevasa¤¤inÃsa¤¤isu. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. EtadÃnuttariyaæ bhante pubbenivÃsÃnussati ¤Ãïe. CutupapÃta¤Ãïadesanà 14. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ yathà bhagavà dhammaæ deseti sattÃnaæ cÆtupapÃta¤Ãïe. Idha bhante ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti; ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà [PTS Page 112] [\q 112/] parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati vacamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. EtadÃnuttariyaæ bhante sattÃnaæ cutupapÃta¤Ãïe. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Sattà - syÃ. 2. SaækhÃto - [pts 3.] AbhinivuÂÂhapubebà - machasaæ [BJT Page 188] [\x 188/] Iddhividhadesanà 15. Aparaæ pana bhante etadÃnuttariyaæ yathà bhagavà dhammaæ deseti iddhividhÃsu. Dve'mà bhante iddhividhÃyo.1 Atthi bhante iddhi yà sÃsavà saupadhikà no ariyÃ'ti vuccati. Atthi bhante iddhi yà anÃsavà anupadhikà ariyÃ'ti. Katamà ca bhante iddhi yà sÃsavÃ2 saupadhikà no ariyÃ'ti vuccati? Idha bhante ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte anekavihitaæ iddhividhaæ paccanuhoti: eko pi hutvà bahudhà hoti, bahudhà pi hutvà eko hoti, ÃvibhÃvaæ tirobhavaæ tiroku¬¬aæ3 tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno4 gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyà pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo. Ime pi candima suriye5 evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimasati6 parimajjati. YÃva brahmalokà pi kÃyena vasaæ vatteti. Ayaæ bhante iddhi yà sÃsavà saupadhikà no ariyà ti vuccati. Katamà pana bhante iddhi yà anÃsavà anupadhikà ariyà ti vuccati? Idha bhante bhikkhu sace ÃkaÇkhati paÂikule appaÂikÆlasa¤¤i vihareyyanti, appaÂikÆlasa¤¤i tattha viharati. Sace ÃkaÇkhati appaÂikÆle [PTS Page 113] [\q 113/] paÂikÆlasa¤¤i vihareyyanti, paÂikÆlasa¤¤i tattha viharati. Sace ÃkaÇkhati paÂikÆle ca appaÂikÆle ca appaÂikÆlasa¤¤i vihareyyanti appaÂikÆlasa¤¤i tattha viharati. Sace ÃkaÇkhati paÂikÆle ca appaÂikÆle ca paÂikÆlasa¤¤i vihareyyanti, paÂikÆlasa¤¤i tattha viharati. Sace ÃkaÇkhati paÂikÆla¤ca appaÂikÆla¤ca tadubhayaæ abhinivajjetvà upekkhako vihareyyaæ sato sampajÃno'ti, upekkhako tattha viharati sato sampajÃno. Ayaæ pana bhante iddhi anÃsavà anupadhikà ariyà ti vuccati. EtadÃnuttariyaæ bhante iddhividhÃsu. Taæ bhagavà asesamabhijÃnÃti. Taæ bhagavato asesamabhijÃnato uttariæ abhi¤¤eyyaæ natthi, yadabhijÃnaæ a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và bhagavatà bhiyyo'bhi¤¤ataro assa yadidaæ iddhividhÃsu. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Iddhiye - [pts 2.] IddhisÃsavà - machasaæ 3. TirokaÂÂaæ - machasaæ 4. AbhijjamÃno - [pts 5.] MÆriye - machasaæ 6. ParÃmasati - (sÅmu) [BJT Page 190] [\x 190/] 16. Yantaæ bhante saddhena kulaputtena pattabbaæ Ãraddhaviriyena thÃmavatà purisathÃmena purisaviriyena purisaparakkamena purisadhorayhena, anuppattaæ taæ bhagavatÃ. Na ca bhante bhagavà kÃmesu kÃmasukhallikÃnuyogamanuyutto hÅnaæ gammaæ pothujjanikaæ anariyaæ anatthasaæhitaæ, na ca attakilamathÃnuyogamanuyutto dukkhaæ anariyaæ anatthasaæhitaæ, catunnaæ ca bhagavà jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. AnuyogadÃnappakÃro Sace maæ bhante evaæ puccheyya 'kinnu kho Ãvuso sÃriputta, ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ a¤¤e samaïo và brÃhmaïà và bhagavatà bhiyyo' bhi¤¤atarà sambodhiyanti? Evaæ puÂÂho ahaæ bhante no'ti vadeyyaæ. 'Kiæ panÃvuso sÃriputta bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ a¤¤e samaïà và brÃhmaïà và bhagavatà bhiyyo'bhi¤¤atarà sabbodhiyanti?' Evaæ puÂÂho ahaæ bhante 'no'ti [PTS Page 114] [\q 114/] vadeyyaæ. 'Kiæ panÃvuso sÃriputta atthetarahi a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và bhagavatà bhiyyo'bhi¤¤ataro sambodhiyanti?" Evaæ puÂÂho ahaæ bhante 'no'ti vadeyyaæ. Sace pana maæ bhante evaæ puccheyya "kinnu kho Ãvuso sÃriputta ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ a¤¤e samaïà và brÃhmaïà và bhagavatà samasamà sambodhiyanti?' Evaæ puÂÂho ahaæ bhante 'evanti' vadeyyaæ. 'Kiæ panÃvuso sÃriputta, bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ a¤¤e samaïà và brÃhmaïà và bhagavatà samasamà sambodhiyanti?' Evaæ puÂÂho ahaæ bhante 'evanti' vadeyyaæ. 'Kaæ panÃvuso sÃriputta atthetarahi a¤¤e samaïà và brÃhmaïà và bhagavatà samasamà sambodhiyanti?' Evaæ puÂÂho ahaæ bhante'no'ti vadeyyaæ. Sace pana maæ bhante evaæ puccheyya, 'kiæ panÃyasmà sÃriputto ekaccaæ abbhanujÃnÃti ekaccaæ nÃbbhanujÃnÃtÅ?'Ti evaæ puÂÂho ahaæ bhante evaæ byÃkareyyaæ 'sammukhà metaæ Ãvuso bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahitaæ.' Ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhà mayà samasamà sambodhiyanti. Sammukhà metaæ Ãvuso bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahitaæ: bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhà mayà samasamà sambodhiyanti. Sammukhà metaæ Ãvuso bhagavato sutaæ sammukhà paÂiggahitaæ: [BJT Page 192] [\x 192/] "AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ ekissà lokadhÃtuyà dve arahanto sammÃsambuddhà apubbaæ acarimaæ uppajeyyuæ. Netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ"ti. EkaccÃhaæ bhante [PTS Page 115] [\q 115/] evaæ puÂÂho evaæ byÃkaramÃno vuttavÃdÅ ceva bhagavato homi. Na ca bhagavantaæ abhutena abbhÃcikkhÃmi, dhammassa cÃnudhammaæ byÃkaromi, na ca koci sahadhammiko. VÃdÃnupÃto1 gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgacchatÅ?Ti". 17. "Tagagha tvaæ sÃriputta evaæ puÂÂho evaæ byÃkaramÃno vuttavÃdi ceva me hoti na ca maæ abhutena abbhÃcikkhasi, dhammassa cÃnudhammaæ byÃkarosi, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnupÃto gÃrayhaæ ÂhÃnaæ Ãgacchati"ti. AcchariyabbhÆtÃni 18. Evaæ vutte Ãyasmà udÃyÅ bhagavantaæ etadavoca: "acchariyaæ bhante abbhÆtaæ bhante tathÃgatassa apapicchatà santuÂÂhità sallekhatà yatra hÅ nÃma tathÃgato evaæmahiddhiko evaæmahÃnubhÃvo, atha ca pana nevattÃnaæ pÃtukarissati. Ekamekaæ cepi ito bhante dhammaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà attani samanupasseyyuæ, te tÃvatakeneva paÂÃkaæ parihareyyuæ. Acchariyaæ bhante abbhÆtaæ bhante tathÃgatassa appicchatà santuÂÂhità sallekhatÃ, yatra hi nÃma tathÃgato evaæmahiddhiko evaæmahÃnubhavo, atha ca pana nevattÃnaæ pÃtukarissatÅ"ti. 19. "Passa kho tvaæ udÃyi: tathÃgatassa appicchatà santuÂÂhità sallekhatÃ, yatra hi nÃma tathÃgato evaæ mahiddhiko evaæmahÃnubhÃvo, atha ca pana nevattÃnaæ pÃtukarissati. Ekamekaæ cepi ito udÃyi dhammaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà attani samanupasseyyuæ, te tÃvatakeneva paÂÃkaæ parihareyyuæ. Passa kho tvaæ udÃyi: tathÃgatassa apapicchatà santuÂÂhità sallekhatÃ, yatra hi nÃma tathÃgato evaæmahiddhiko evaæmahÃnubhÃvo, atha ca pana nevattÃnaæ pÃtukarissatÅ"ti. 20, [PTS Page 116] [\q 116/] atha kho bhagavà Ãyasmantaæ, sÃriputtaæ Ãmantesi: "tasmÃtiha2 tvaæ sÃriputta imaæ dhammapariyÃyaæ abhikkhaïaæ bhÃseyyÃsi bhikkhunaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ. Yesampi hi sÃriputta moghapurisÃnaæ bhavissati tathÃgate kaÇkhà và vimati và tesamimaæ3 dhammapariyÃyaæ sutvà yà tathÃgate kaÇkhà và vimati và sà pahÅyissatÅ"ti. Itihidaæ Ãyasmà sÃriputto bhagavato sammukhà sampasÃdaæ pavedesi. Tasmà imassa veyyÃkaraïassa sampasÃdaniyantveva adhivacananti. SampasÃdaniyasuttaæ nÅÂÂhitaæ pa¤camaæ. - - - - - - - - - - - - - - - 1. VÃdÃnuvÃde - machasaæ 2. Yasmà - syÃ. 3. Tesampi imaæ - [pts] tesampi maæ - syÃ. [BJT Page 194] [\x 194/] 6 [PTS Page 117] [\q 117/] pÃsÃdikasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati, vedha¤¤Ã nÃma sakyÃ, tesaæ ambavane pÃsÃde. NigaïÂhanÃtaputtakÃlakiriyà Tena kho pana samayena nigaïÂho nÃtaputto1 pÃvÃyaæ adhunà kÃlakato hoti. Tassa kÃlakiriyÃya bhinnà nigaïÂhà dvedhikajÃtà bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissi! MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno, sahitamme, asahitante, pÆre vacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, aviciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo, niggahito tvamasi cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Vadho yeva kho2 ma¤¤e nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu anuvattati. Ye pi nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakà gihÅ [PTS Page 118] [\q 118/] odÃtavasanÃ, te tesu nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu nibbinnarÆpà virattarÆpà paÂivÃnarÆpÃ, yathà taæ durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite bhinnathÆpe appaÂisaraïe. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. NÃÂaputto - machasaæ 2. Vadho yeveko - kami. [BJT Page 196] [\x 196/] 2. Atha kho cundo samaïuddeso pÃvÃyaæ vassaæ vuttho, 1 yena sÃmagÃmo yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho cundo samaïuddeso Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: nigaïÂho bhante nÃtaputto pÃvÃyaæ adhunà kÃlakato. Tassa kÃlakiriyÃya bhinnà nigaïÂhà dvedhikajÃtà bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissi! MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno, sahitamme, asahitante, pÆre vacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, aviciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo, niggahito tvamasi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Vadho yeva kho ma¤¤e nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu anuvattati ye pi nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakà gihÅ odÃtavasanÃ, te tesu nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu nibbinnarÆpà virattarÆpà paÂivÃnarÆpÃ, yathà taæ durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite bhinnathÆpe appaÂisaraïe'ti. Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando cundaæ samaïuddesaæ etadavoca: atthi kho idaæ Ãvuso cunda kathÃpÃbhataæ bhagavantaæ dassanÃya. ùyÃmÃvuso cunda, yena bhagavà tenupasaækamissÃma. UpasaÇkamitvà bhagavato etamatthaæ ÃrocessÃmÃ'ti2 'Evaæ bhante'ti kho cundo samaïuddeso Ãyasmato Ãnandassa paccassosi. Atha kho Ãyasmà ca Ãnando cundo ca samaïuddeso yena bhagavà tenupasaækamiæsu, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: ayaæ bhante cundo samaïuddeso evamÃha:"nigaïÂho bhante nÃtaputto pÃvÃyaæ adhunà kÃlakato. Tassa kÃlakiriyÃya bhinnà nigaïÂhà dvedhikajÃtà bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissi! MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno, sahitamme, asahitante, pÆre vacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, aviciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo, niggahito tvamasi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Vadho yeva kho ma¤¤e nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu anuvattati ye pi nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakà gihÅ odÃtavasanÃ, te tesu nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu nibbinnarÆpà virattarÆpà paÂivÃnarÆpÃ, yathà taæ durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite bhinnathÆpe appaÂisaraïe. Asammà sambuddhappavedita - dhammavinayo 3. "Evaæ hetaæ cunda asammÃsambuddhappavedite dhammavinaye hoti durakkhÃte dhammavinaye [PTS Page 119] [\q 119/] duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite. Idha cunda satthÃca hoti asammÃsambuddho, dhammo ca durakkhÃto duppavedito aniyyÃniko anupasamasaævattaniko asammÃsambuddheppavedito, sÃvako ca tasmiæ dhamme na dhammÃnudhammappaÂipanno viharati na sÃmicipaÂipanno na anudhammacÃri, vokkamma ca tamhà dhammà vattati. - - - - - - - - - - - - - - - 1. Massaæ vuÂÂhe - machasaæ 2. ùroceyyÃmà - syÃ. [BJT Page 198] [\x 198/] So evamassa vacanÅyo "tassa te Ãvuso lÃbhÃ, tassa te suladdhaæ, tatthà ca te asammÃsambuddho dhammo ca durakkhÃto duppavedito aniyyÃniko anupasamasaævattaniko asammÃsambuddhappavedito, tva¤ca tasmiæ dhamme na dhammÃnudhammapaÂipanno viharasi na sÃmicipaÂipanno na anudhammacÃrÅ, vokkamma ca tamhà dhammà vattasÅ"ti. Iti kho cunda satthà pi tattha gÃrayho, dhammo pi tattha gÃrayho, sÃvako ca tattha evaæ pÃsaæso. Yo kho cunda evarÆpaæ sÃvakaæ evaæ vadeyya "etÃyasmà tathà paÂipajjatu yathà te satthÃrà dhammo desito pa¤¤atto"ti, yo ca taæ samÃdapeti ya¤ca samÃdapeti yo ca samÃdapito tathattÃya paÂipajjati, sabbe te bahuæ apu¤¤aæ pasavanti. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ cunda hoti durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite. 4. Idha pana cunda satthà ca hoti asammÃsambuddho, dhammo ca durakkhÃto duppavedito aniyyÃniko anupasamasaævattaniko asammÃsambuddhappavedito, sÃvako ca tasmiæ dhamme dhammÃnudhammappaÂipanno viharati sÃmÅcipaÂipanno anudhammacÃrÅ, samÃdÃya taæ dhammaæ vattati. So evamassa vacanÅyo "tassa te Ãvuso alÃbhÃ, tassa te dulladdhaæ, satthà ca te asammÃsambuddho [PTS Page 120] [\q 120/] dhammo ca durakkhÃto duppavedito aniyyÃniko anupasamasaævattaniko asammÃsambuddhappavedito tva¤ca tasmiæ dhamme dhammÃnudhammappaÂipanno viharasi sÃmÅcipaÂipanno anudhammacÃrÅ, samÃdÃya taæ dhammaæ vattasÅ"ti. Iti kho cunda satthÃpi tattha gÃrayehÃ, dhammo pi tattha gÃrayho, sÃvako pi tattha evaæ gÃrayho. Yo kho cunda evarÆpaæ sÃvakaæ evaæ vadeyya. "AddhÃyasmà ¤ÃyapaÂipanno ¤ÃyamÃrÃdhessatÅ"ti, yo ca passati ya¤ca pasaæsati yo ca pasaæsito bhiyyosomattÃya viriyaæ Ãrabhati sabbe te bahuæ apu¤¤aæ pasavanti. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ cunda hoti durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite. [BJT Page 200] [\x 200/] SammÃsambuddhappavedita - dhammavinayo 5. Idha pana cunda satthà ca hoti sammÃsambuddho dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito, sÃvako ca tasmiæ dhamme na dhammÃnudhammapaÂipanno viharati na sÃmÅcipaÂipanno na anudhammacÃrÅ, vokkamma ca tambhà dhammà vattati. So evamassa vacanÅyo. "Tassa te Ãvuso alÃbhÃ, tassa te dulladdhaæ, satthà ca te sammÃsambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito, tva¤ca tasmiæ dhamme na dhammÃnudhammapaÂipanno viharasi na sÃmicipaÂipanno na anudhammacÃrÅ, vokkamma ca tambhà dhammà vattasÅ"ti. Iti kho cunda satthà pi tattha pÃsaæso, dhammo pi tattha pÃsaæso, sÃvako ca tattha evaæ gÃrayho, yo kho cunda evarÆpaæ sÃvakaæ evaæ vadeyya "etÃyasmà tathà paÂipajjatu yathà te satthÃrà dhammo desito pa¤¤atto" ti. Yo ca samÃdapeti yaæ ca samÃdapeti ye ca samÃdapito tathattÃya paÂipajjati, sabbe te bahuæ pu¤¤aæ pasavanti. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ cunda hoti svÃkkhÃte dhammavinaye suppavedite niyyÃnike upasamasaævattanike sammÃsambuddhappavedite. 6. [PTS Page 121] [\q 121/] idha pana cunda satthà ca hoti sammÃsambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito, sÃvako ca tasmiæ dhamme dhammÃnudhammapaÂipanno viharati, sÃmÅcipaÂipanno anudhammacÃrÅ, sÃmadÃya taæ dhammaæ vattati, so evamassa vacanÅyo: tassa te Ãvuso lÃbhÃ, tassa te suladdhaæ, satthà ca te sammÃsambuddho dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito, tva¤ca tasmiæ dhamme dhammÃnudhammapaÂipanno viharasi, sÃmÅcipaÂipanno anudhammacÃrÅ, samÃdÃya taæ dhammaæ vattasÅ"ti. Iti kho cunda satthà pi tattha pÃsaæso, dhammo pi tattha pÃsaæso, sÃvako pi tattha evaæ pÃsaæso. [BJT Page 202] [\x 202/] Yo kho cunda evarÆpaæ sÃvakaæ evaæ vadeyya "addhÃyasmà ¤ÃyapaÂipanno ¤ÃyamÃrÃdhessatÅ"ti, yo ca pasaæsati yaæ ca pasaæsati, yo ca pasaæsito bhiyyo somattÃya viriyaæ Ãrabhati, sabbe te bahuæ pu¤¤aæ pasavanti. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ cunda hoti svÃkkhÃte dhammavinaye suppavedite niyyÃnike upasamasaævattanike sammÃsambuddhappavedite. SÃvakÃnutÃpakarà satthukÃlakiriyà 7. Idha pana cunda satthà ca loke udapÃdi arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattanikà sammÃsambuddhappavedito, avi¤¤Ãpitatthà cassa honti sÃvakà saddhimme na ca nesaæ kevalaparipÆraæ brahmacariyaæ ÃvÅkataæ hoti unnÃnikataæ sabbasaÇgÃhapadakataæ sappÃÂihÅrakataæ [PTS Page 122] [\q 122/] yÃva devamanussehi suppakÃsitaæ, atha nesaæ satthuno antaradhÃnaæ hoti. EvarÆpo kho cunda satthà sÃvakÃnaæ kÃlaæ kato Ãnutappo hoti. Taæ kissa hetu? Satthà ca no loke udÃpÃdi arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito. Avi¤¤Ãpitatthà camha saddhamme, na ca no kevalaparipÆraæ brahmacariyaæ ÃvÅkataæ he hoti uttÃnÅkataæ sabbasaÇgÃhapadakataæ sappÃÂihÅrakataæ yÃva devamanussehi suppakÃsitaæ, atha no satthuno antaradhÃnaæ hotÅ" ti. EvarÆpo kho cunda satthà sÃvakÃnaæ kÃlakato Ãnutappo hoti. [BJT Page 204] [\x 204/] SÃvakÃnaæ anÃnutappà satthukÃlakiriyà 8. Idha pana cunda satthà ca loke udapÃdi arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito, vi¤¤Ãpitatthà cassa honti sÃvakà saddhamme. Kevala¤ca tesaæ paripÆraæ brahmacariyaæ ÃvÅkataæ hoti uttÃnÅkataæ sabbasaÇgÃhapadakataæ sappÃÂihÅrakataæ yà ca devamanussehi suppakÃsitaæ. Atha nesaæ satthuno antaradhÃnaæ hoti evarÆpo kho cunda satthà sÃvakÃnaæ kÃlakato anÃnutappo hoti. Taæ dissa hetu? Satthà ca no loke udapÃdi arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito vi¤¤Ãpitatthà camhà saddhamme, kevakala¤ca no paripÆraæ brahmacariyaæ ÃvÅkataæ hoti uttÃnÅkataæ sabbasaÇgÃhapadakataæ sappÃÂihÅrakataæ yÃva devamanussehi suppakÃsitaæ, [PTS Page 123] [\q 123/] atha no satthuno antaradhÃnaæ hotÅ"ti. EvarÆpo kho cunda satthà sÃvakÃnaæ kÃlakato anÃnutappo hoti. BrahmacariyaaparipÆranÃdi kathà 9. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, no ca kho satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. Yato ca kho cunda etehi ce pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, evaæ taæ brahmacariyaæ parapÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, no ca khvassa therà bhikkhu sÃvakà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. [BJT Page 206] [\x 206/] 10. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, no ca khvassa majjhimà bhikkhÆ sÃvakà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhu sÃvakà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, no ca khvassa navà bhikkhÆ sÃvakà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, no ca khvassa therà bhikkhuniyo sÃvikà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, [PTS Page 124] [\q 124/] no ca khvassa majjhimà bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaætaæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, no ca khvassa navà bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ cariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅta visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, no ca khvassa navà bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, no ca khvassa upÃsakà sÃvakà honti gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhamamaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, upÃsakà cassa sÃvakà honti gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, no ca khvassa navà bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, upÃsakà cassa sÃvakà honti gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhamamaæ desetuæ, no ca khvassa upÃsikà sÃvikà honti gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriniyo vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, upÃsakà cassa sÃvakà honti gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, upÃsikà cassa sÃvikà honti gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriniyo vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ nigagahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, no ca khvassa navà bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, upÃsakà cassa sÃvakà honti gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhamamaæ desetuæ, upÃsikà cassa sÃvikà honti gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriniyo vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, no ca khvassa brahmacariyaæ hoti iddha¤ceva phÅta¤ca vitthÃritaæ bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ yÃva devamanussehi suppakÃsitaæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà VisÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, upÃsakà cassa sÃvakà honti gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, upÃsikà cassa sÃvikà honti gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriniyo vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ nigagahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, brahmacariyaæ cassa hoti iddha¤ceva phÅta¤ca vitthÃritaæ bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ yÃva devamanussehi suppakÃsitaæ, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. Etehi ce pi cunda aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyantà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, upÃsakà cassa sÃvakà honti gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhamamaæ desetuæ, upÃsikà cassa sÃvikà honti gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriniyo vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, brahmacariyaæ cassa hoti iddha¤ceva phÅta¤ca vitthÃritaæ bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ yÃva devamanussehi suppakÃsitaæ, no ca kho lÃbhaggayasaggappattaæ, evaæ taæ brahmacariyaæ aparipÆraæ hoti tenaÇgena. [BJT Page 208] [\x 208/] 11. Yato ca kho cunda etehi dvehi pi aÇgehi samannÃgataæ brahmacariyaæ hoti, satthà ca hoti thero ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto, therà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhÆ sÃvakà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, therà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, majjhimà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, navà cassa bhikkhuniyo sÃvikà honti viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, [PTS Page 125] [\q 125/] upÃsakà cassa sÃvakà honti gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, upÃsikà cassa sÃvikà honti gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriniyo vyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa alaæ uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammehi suniggahÅtaæ nigagahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desetuæ, brahmacariyaæ cassa hoti iddha¤ceva phÅta¤ca vitthÃritaæ bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ yÃva devamanussehi suppakÃsitaæ, lÃbhaggappatta¤ca yasaggappatta¤ca, evaæ taæ brahmacariyaæ paripÆraæ hoti tenaÇgena. 12. Ahaæ kho pana cunda etarahi satthà loko appanno arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca svÃkkhÃto suppavedito niyayÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito, vi¤¤Ãpitatthà ca me sÃvakà saddhamme, kevala¤ca tesaæ paripÆraæ brahmacariyaæ ÃvÅkataæ uttÃnÅkataæ sabbasaÇgÃhapadakataæ sappÃÂihÅrakataæ yÃva devamanussehi suppakÃsitaæ. Ahaæ kho pana cunda etarahi satthà thero ratta¤¤Æ cirapabbajito. Addhagato vayo anuppatto. Santi kho pana me cunda etarahi therà bhikkhu sÃvakà viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi majjhimà bhikkhu sÃvakà viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi majjhimà bhikkhu sÃvakà viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi navà bhikkhu sÃvakà viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi therà bhikkhuniyo sÃvikà viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi majjhimà bhikkhuniyo sÃvikà viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi navà bhikkhuniyo sÃvikà viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi upÃsakà sÃvakà gihÅ ocadÃtavasanà brahmacÃrino viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi upÃsakà sÃvakà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi upÃsikà sÃvikà gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriniyo viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho pana me cunda etarahi upÃsikà sÃvikà gihiniyo odÃtavasanà brahmacÃriniyo viyattà vinÅtà visÃradà pattayogakkhemÃ, alaæ samakkhÃtuæ saddhammassa, alaæ uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammehi suniggitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaædhammaæ desetuæ. Santi kho [PTS Page 126] [\q 126/] pana me cunda etarahi upÃsikà sÃvikà gihiniyo odÃtavasanà kÃmabhoginiyo. [BJT Page 210] [\x 210/] Etarahi kho pana me cunda brahmacariyaæ iddhaæ ceva phÅta¤ca vitthÃritaæ bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ yÃvadeva manussehi suppakÃsitaæ. YÃvatà kho cunda etarahi satthÃro loke uppannÃ, nÃhaæ cunda a¤¤aæ ekasatthÃrampi samanussami evaæ lÃbhaggayasaggappattaæ yatharivÃhaæ. YÃvatà kho pana cunda etarahi saÇgho và gaïo và loke uppanno, nÃhaæ cunda a¤¤aæ ekasaÇghampÅ samanupassÃmi evaæ lÃbhaggayasaggappattaæ yatharivÃyaæ cunda bhijhusaÇgho. Yaæ kho taæ cunda sammà vadamÃno vadeyya sabbÃkÃraparipÆraæ anÆnaæ anadhikaæ svÃkkhÃtaæ kevalaparipÆraæ buhmacariyaæ suppakÃsitanti, idameva taæ sammà vadamÃno vadeyya sabbÃkÃrasampannaæ anÆnaæ anadhikaæ svÃkkhÃtaæ kevalaparipÆraæ brahmacariyaæ suppakÃsitanti. 13. Uddako sudaæ1 cunda rÃmaputto evaæ vÃcaæ bhÃsati: passaæ na passatÅti. Ki¤ca passaæ na passatÅ?Ti. Khurassa sÃdhu nisitassa talamassa passati, dhÃra¤ca khvassa na passati. Idaæ vuccati cunda passaæ na passati. Yaæ kho panetaæ cunda uddakena rÃmaputtena bhÃsitaæ hÅnaæ gammaæ pothujjanikaæ anariyaæ anatthasaæhitaæ khÆrameva sandhÃya, ya¤cetaæ cunda sammÃvadamÃno vadeyya [PTS Page 127 [\q 127/] ']passaæ na passatÅ'ti, idamevetaæ sammà vadamÃno vadeyya 'passaæ na passatÅ'ti. Ki¤ca passaæ na passatÅ?Ti: evaæ sabbÃkÃrasampannaæ sabbÃkÃraparipÆraæ anÆnaæ anadhikaæ svÃkkhÃtaæ kevalaparipÆraæ brahmacariyaæ suppakÃsitanti, iti hetaæ passati. Idamettha apaka¬¬heyya, evaæ taæ parisuddhataraæ assÃti, iti hetaæ na passati. Idamettha upaka¬¬heyya, evaæ taæ parisuddhataraæ assÃti iti hetaæ na passati. Idaæ vuccati passaæ na passatÅ'ti. - - - - - - - - - - - - - - - 1. Udako sudaæ - machasaæ [BJT Page 212] [\x 212/] Yaæ kho taæ cunda sammà vadamÃno vadeyya "sabbÃkÃrasampannaæ anÆnaæ anadhikaæ svÃkkhÃtaæ kevalaparipÆraæ buhmacariyaæ suppakÃsitanti, idameva taæ sammà vadamÃno vadeyya sabbÃkÃrasampannaæ anÆnaæ anadhikaæ svÃkkhÃtaæ kevalaparipÆraæ brahmacariya suppakÃsitanti. SaÇgÃyitabbà dhammÃ. 14. TasmÃtiha cunda ye vo mayà dhammà abhi¤¤Ã desitÃ, tattha sabbeheva saÇgamma samÃgamma atthena atthaæ bya¤janena byäjanaæ saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ. Yathayidaæ brahmacarayaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katame ca vo cunda dhammà mayà abhi¤¤Ã desità yattha sabbeheva saÇgamma samÃgamma atthena atthaæ bya¤janena bya¤janaæ saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ buhmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ seyyathÅdaæ: cattÃro satipaÂÂhÃnÃ, cattÃro sammappadhÃnÃ, cattÃro iddhipÃdÃ, pa¤cinduyÃni, pa¤ca balÃni, satta [PTS Page 128] [\q 128/] bojjhaÇgÃ, ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Ime kho te cunda dhammà mayà abhi¤¤Ã desitÃ, yattha sabbeheva saÇgamma samÃgamma atthena atthaæ bya¤janena bya¤janaæ saÇgÃyitabbaæ, na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahÆjanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Sa¤¤Ãpetabba vidhi 15. Tesaæ ca vo cunda samaggÃna sammodamÃnÃnaæ avivadamÃnÃnaæ sikkhitabbaæ a¤¤ataro sabrahmacÃrÅ saÇgho dhammaæ bhÃseyya, tatra ce tumhÃkaæ evamassa "ayaæ kho Ãyasmà attha¤ceva micchà gaïhÃti, bya¤janÃni ca micchà ropetÅ"ti, tassa neva abhinanditabbaæ, nappaÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà so evamassa vacanÅyo "imassa nu kho Ãvuso atthassa imÃni và bya¤janÃni etÃni và bya¤janÃni katamÃni opÃyikatarÃni imesaæ và bya¤janÃnaæ ayaæ và attho eso và attho, katamo opÃyikataro?Ti. " [BJT Page 214] [\x 214/] So ce evaæ vadeyya "imassa kho Ãvuso atthassa imÃneva bya¤janÃnÅ opÃyikatarÃnÅ yÃneva etÃnÅ' imesaæ bya¤janÃnaæ, ayameva attho opÃyikataro yÃneva eso'ti, so neva ussÃdetabbo na apasÃdetabbo. AnussÃdetvà anapasÃdetvà sveva sÃdhukaæ sa¤¤Ãpetabbo, tassa ca atthassa tesaæ ca bya¤janÃnaæ nisantiyÃ. Aparo pi ce cunda sabrahmacÃrÅ saÇghe dhammaæ bhÃseyya, tatra ce tumhÃkaæ evamassa "ayaæ kho Ãyasmà atthaæ hi kho micchà gaïhÃti, bya¤janÃni [PTS Page 129] [\q 129/] sammà ropetÅ"ti, tassa neva abhinanditabbaæ nappaÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà so evamassa vacanÅyo "imesaæ nu kho Ãvuso bya¤janÃnaæ ayaæ và attho eso và attho, katamo opÃyikataro?"Ti, so ce evaæ vadeyya "imesaæ kho Ãvuso bya¤janÃnaæ ayameva attho opÃyikataro, yo ceva eso"ti, so neva ussÃdetabbo na apasÃdetabbo. AnussÃdetvà anapasÃdetvà sveva sÃdhukaæ sa¤¤Ãpetabbo tasseva atthassa nisantiyÃ. Aparo pana cunda sabrahmacÃrÅ saÇghe dhammaæ bhÃseyya, tatra ce tumhÃkaæ evamassa "ayaæ kho Ãyasmà atthaæ hi kho sammà gaïhÃti, bya¤janÃni micchà ropetÅ"ti, tassa neva abhinanditabbaæ nappaÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà so evamassa vacanÅyo "imesaæ nu kho Ãvuso atthassa imÃneva bya¤janÃni etÃni và byäjanÃni, katamÃni opÃyikatarÃnÅ?"Ti, so ce evaæ vadeyya "imassa nu kho Ãvuso atthassa imÃneva opÃyikatarÃva, yÃni ceva etÃnÅ"ti, 1 so neva ussÃdetabbo na apasÃdetabbo. AnussÃdetvà anapasÃdetvà sveva sÃdhukaæ sa¤¤Ãpetabbo tesa¤¤eva bya¤janÃnaæ nisantiyÃ. Aparo pi ce cunda sabrahmacÃrÅ saÇghe dhammaæ bhÃseyya, tatra ce tumhÃkaæ evamassa "ayaæ kho Ãyasmà attha¤ceva sammà gaïhÃti, bya¤janÃni ca sammà ropetÅ"ti, tassa 'sÃdhÆ'ti bhÃsitaæ abhinanditabbaæ anumoditabbaæ. Tassa'sÃdhÆ'ti bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà so evamassa vacanÅyo "lÃbhà no Ãvuso suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ brahmacÃriæ passÃma evaæ atthupetaæ bya¤janÆpetanti. " - - - - - - - - - - - - - - 1. YÃceva otÃni - sÅmu [BJT Page 216] [\x 216/] PaccayÃnu¤¤ÃtakÃraïaæ 16. Na vo ahaæ cunda diÂÂhadhammakÃnaæ yeva [PTS Page 130] [\q 130/] ÃsavÃnaæ saævarÃya dhammaæ desemi, na panÃhaæ cunda samparÃyikÃnaæ yeva ÃsavÃnaæ paÂighÃtÃya dhammaæ desemi. DiÂÂhadhammikÃnaæ cevÃhaæ cunda asÃvÃnaæ saævarÃya dhammaæ desemi samparÃyikÃna¤ca ÃsavÃnaæ paÂighÃtÃya. TasmÃtiha cunda yaæ vo mayà cÅvaraæ anu¤¤Ãtaæ, alaæ ve taæ yÃvadeva sÅtassa paÂighÃtÃya, uïhassa paÂighÃtÃya, ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ parighÃtÃya, yÃvadeva hirikopÅnapaÂicchÃdanatthaæ. Yo vo mayà piï¬apÃto anu¤¤Ãto, alaæ ve so yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya. Iti purÃïa¤ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi. Nava¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti. Yaæ vo mayà senÃsanaæ anu¤¤Ãtaæ, alaæ vo taæ yÃvadeva sÅtassa paÂighÃtÃya uïhassa paÂighÃtÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ paÂighÃtÃya yÃvadeva utuparissayavinodanaæ paÂisallÃnÃrÃmatthaæ. Yo vo mayà gilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃro anu¤¤Ãto, alaæ vo so yÃvadeva uppannÃnaæ veyyÃbÃdhikÃnaæ vedanÃnaæ paÂighÃtÃya abyÃpajjhaparamatÃyà ti. SukhallikÃnuyogà 17. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati, yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ "sukhallikÃnuyogamanuyuttà samaïà sakyaputtiyà viharantÅ"ti. Evaæ vÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyà "katamo so avuso sukhallikÃnuyogo? SukhallikÃnuyogà hi bahÆ anekavihità nÃnÃppakÃrakÃ"ti. [BJT Page 218] [\x 218/] CattÃro'me cunda sukhallikÃnuyogà hÅnà gammà pothujjanikà anariyà anatthasaæhità na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattanti. Katame cattÃro? Idha cunda ekacco bÃlo pÃïe vadhitvà vadhitvà attÃnaæ sukheti pÅïeti. Ayaæ paÂhamo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ cunda idhekacco [PTS Page 131] [\q 131/] adinnaæ Ãdiyitvà Ãdisitvà attÃnaæ sukheti pÅïeti. Ayaæ dutiyo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ cunda idhekacco musà bhaïitvà bhaïitvà attÃnaæ sukheti pÅïeti. Ayaæ tatiyo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ cunda idhekacco pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhuto paricÃreti, ayaæ catuttho sukhallikÃnuyogo. Ime kho cunda cattÃro sukhallikÃnuyogà hÅnà gammà pothujjanikà anariyà anatthasaæhità na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattanti. 18. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati. Yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ 'ime cattÃrà sukhallikÃnuyoge anuyuttà samaïà sakyaputtiyÃ"ti. Te vo 'mà hevantissuvacanÅyÃ. Na te sammà vadamÃnà vadeyyuæ abbhÃcikkheyyuæ asatà abhutena. CattÃro'me cunda sukhallikÃnuyogà ekantanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattanti. Katame cattÃro? Idha cunda bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ paÂhamo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ cunda bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ dutiyo sukhallikÃnuyogo. [BJT Page 220] [\x 220/] Puna ca paraæ cunda bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ tatiyo sukhallikÃnuyogo. Puna ca paraæ cunda bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. [PTS Page 132] [\q 132/] ayaæ catuttho sukhallikÃnuyogo. Ime kho cunda cattÃro sukhallikÃnuyogà ekattanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattanti. 18. hÃnaæ, kho panetaæ cunda vijjati, yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ "ime cattÃro sukhallikÃnuyogà anuyuttà samaïà sakyaputtiyà viharanti"ti. Te vo evaæ ti'ssu vacanÅyà sammà te vo vadamÃnà vadeyyuæ. Na te vo abbhÃcikkheyyuæ asatà abhutena. SukhallikÃnuyogÃnisaæsà hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati, yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ 'ime pana Ãvuso cattÃro sukhallikÃnuyoge anuyuttÃnaæ viharataæ kati phalÃni katÃnisaæsà pÃÂikaÇkhÃ?"Ti. Evaæ vÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyà "ime kho Ãvuso cattÃro sukhallikÃnuyoge anuyuttÃnaæ viharataæ cattÃri phalÃni cattÃro Ãnisaæsà pÃÂikaÇkhÃ, katame cattÃro? IdhÃvuso bhikkhu tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno hoti avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyano. Idaæ paÂhamaæ phalaæ paÂhamo Ãnisaæso. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmi hoti sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karoti. Idaæ dutiyaæ phalaæ dutiyo Ãnisaæso. Puna ca paraæ Ãvusà bhikkhu pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhÃya opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ'ti. Ida tatiyaæ phalaæ tatiyo Ãnisaæso. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Idaæ catutthaæ phalaæ catuttho Ãnisaæso. Ime kho Ãvuso cattÃro sukhallikÃnuyoge anuyuttÃnaæ viharataæ imÃni cattÃri phalÃni cattÃro Ãnisaæsà pÃÂikaÇkhÃ"ti. [BJT Page 222] [\x 222/] KhÅïÃsavÃnaæ abhabbaÂÂhÃnÃni. 19, hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati, yaæ a¤¤atitthiyaæ [PTS Page 133] [\q 133/] paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ "aÂÂhitadhammà samaïà sakyaputtiyà viharantÅ"ti. Evaæ vÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: atthi kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sÃvakÃnaæ dhammà desità pa¤¤attà yÃvajivaæ anatikkamanÅyÃ. SeyyathÃpi Ãvuso indakhÅlo và ayokhÅlo và gambhÅranemo sunikhÃto acalo asampavedhÅ, evameva kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sÃvakÃnaæ dhammà desità pa¤¤attà yÃvajivaæ anatikkamanÅyÃ. Yo so Ãvuso bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto abhabbo so nava ÂhÃnÃni ajjhÃcarituæ:abhabbo Ãvuso khÅïÃsavo bhikkhu saæcicca pÃïaæ jÅvità voropetuæ. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyituæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu methunaæ dhammaæ paÂisevituæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sampajÃnamusà bhÃsituæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sannidhikÃrakaæ kÃme paribhu¤jituæ, seyyathÃpi pubbe agÃrikabhuto. Abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu chandÃgatiæ gantuæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu dosÃgatiæ gantuæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu mohÃgatiæ gantuæ, abhabbo khÅïasavo bhikkhu bhayÃgatiæ gantuæ. Yo so Ãvuso bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto, abhabbo so imÃni nava ÂhÃnÃni ajjhÃcaritu"nti. Pa¤habyÃkaraïÃni 20. [PTS Page 134] [\q 134/] ÂhÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ " atÅtaæ kho addhÃnaæ ahabbha samaïo gotamo atÅrakaæ1 ¤Ãïadassanaæ pa¤¤apeti, noca kho anÃgataæ addhÃnaæ arabbha atirakaæ ¤Ãïadassanaæ pa¤¤apeti. Tayidaæ kiæsu, tayidaæ kathaæsÆ?"Ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Atirekaæ - sÅmu [BJT Page 224] [\x 224/] Te ca a¤¤atitthiyà paribbÃjakà a¤¤avihitakena ¤Ãïadassanena a¤¤avihitakaæ ¤Ãïadassanaæ pa¤¤Ãpetabbaæ ma¤¤anti, yathariva bÃlà abyattÃ. AtÅtaæ kho cunda addhÃnaæ Ãrabbha tathÃgatassa satÃnusÃri ¤Ãïaæ hoti. So yÃvatakaæ ÃkaÇkhati tÃvatakaæ anussarati. AnÃgata¤ca kho addhÃnaæ Ãrabbha tathÃgatassa bodhijaæ ¤Ãïaæ uppajjati 'ayamantimà jÃti, natthidÃni punabbhavo'ti. AtÅta¤cepi kho cunda hoti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ, na taæ tathÃgato byÃkaroti. AtÅta¤cepi cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ, tampi tathÃgato na byÃkaroti. AtÅta¤cepi cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ, tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tassa pa¤hassa veyyÃkaraïÃya. AnÃgataæ cepi cunda hoti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ, na taæ tathÃgato byÃkaroti. AnÃgataæ ce pi cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ, tampi tathÃgato na byÃkaroti. AnÃgataæ ce pi cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ, tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tassa pa¤hassa veyyÃkaraïÃya. Paccuppannaæ cepi cunda hoti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ, na taæ tathÃgato byÃkaroti. Paccuppanna¤cepi cunda hoti bhÆtaæ [PTS Page 135] [\q 135/] tacchaæ anatthasaæhitaæ tampi tathÃgato na byÃkaroti. Paccuppanna¤cepi cunda hoti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ, tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tassa pa¤hassa veyyÃkaraïÃya. 21. Iti kho cunda atÅtÃnÃgatapaccuppannesu dhammesu tathÃgato kÃlÃvÃdÅ bhÆtavÃdi atthavÃdÅ dhammÃvadi vinayavÃdÅ, tasmà 'tathÃgato'ti. Vuccati. Ya¤ca kho cunda sadevakassa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasÃ, sabbaæ tathÃgatena abhisambuddhaæ. Tasmà 'tathÃgato'ti vuccati. Ya¤ca cunda rattiæ tathÃgato anuttaraæ sammÃsambodhiæ abisambujjhati, ya¤ca cunda rattiæ tathÃgato anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhati, ya¤ca rattiæ anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbÃti, yaæ etamasmiæ antare bhÃsati lapati niddisati, sabbaæ taæ tatheva hoti no a¤¤athÃ. Tasmà 'tathÃgato'ti vuccati. YathÃvÃdi cunda tathÃgato tathÃkÃrÅ, yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ iti yathÃvÃdi tathÃkÃrÅ, yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ, tasmà 'tathÃgato'ti vuccati. Sadevake loke cunda samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya tathÃgato abhibhu anabhibhuto a¤¤adatthudaso vasavatti. Tasmà 'tathÃgato'ti vuccati. - - - - - - - - - - - - - - - 1. KÃlavÃdi saccavÃdi - syÃ. [BJT Page 226] [\x 226/] AbyÃkataÂÂhÃnÃni 22. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati, yaæ'a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ "kinnÆ kho Ãvuso hoti tathÃgato parammaraïÃ? Idameva saccaæ, moghama¤¤anti? Evaæ vÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyà "abyÃkataæ kho Ãvuso [PTS Page 136] [\q 136/] bhagavatÃ: hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti?" hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati, yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ "kiæ panÃvuso na hoti tathÃgato parammaraïÃ. Idameva saccaæ, moghama¤¤anti?" EvaævÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: evampi kho Ãvuso bhagavatà abyÃkataæ; na hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤anti. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati, yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ "kiæ panÃvuso hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤anti." Evaæ vÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: "abyÃkataæ kho panetaæ Ãvuso bhagavatà hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤anti" hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ 'kimpanÃvuso neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤anti. Evaæ vÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassÆ vacanÅyà " evampi kho Ãvuso bhagavatà abyÃkataæ: neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ, idameva saccaæ moghama¤¤anti". hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati yaæ. A¤¤atittiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "kasmà panetaæ Ãvuso samaïena gotamena abyÃkatanti? "Evaæ vÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: "nahetaæ Ãvuso atthasaæhitaæ na dhammasaæhitaæ na Ãdibrahmacariyakaæ na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Tasmà naæ bhagavatà abyÃkatanti. " [BJT Page 228] [\x 228/] ByÃkataÂÂhÃnÃni 23. hÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ "kiæ panÃvuso samaïena gotamena byÃkatanti? "Evaæ vÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: "idaæ dukkhanti kho Ãvuso bhagavatà byÃkataæ. Ayaæ dukkhasamudayoti'kho Ãvuso bhagavatà byÃkataæ, ayaæ dukkhanirodho'ti kho Ãvuso bhagavatà byÃkataæ, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti kho Ãvuso bhagavatà byÃkatanti". 24. [PTS Page 137] [\q 137/] ÂhÃnaæ kho panetaæ cunda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ "kasmà panetaæ Ãvuso samaïena gotamena byÃkatanti? "Evaæ vÃdino cunda a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evamassu vacanÅyÃ: "eta¤hi Ãvuso atthasaæhitaæ, etaæ dhammasaæhitaæ, etaæ Ãdibrahmacariyakaæ, ekantanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tasmà taæ bhagavatà byÃkatanti. " Pubbantasahagatà diÂÂhinissayà Ye pi te cunda pubbantasahagatà diÂÂhinissayÃ, tepi vo mayà byÃkatà yathà te byÃkÃtabbÃ. Yathà ca te na byÃkÃtabbà kiæ vo ahaæ te tattha byÃkarissÃmi? Ye pi te cunda aparantasahagatà diÂÂhinissayÃ, te pi vo mayà byÃkatÃ, yathà te byÃkÃtabbÃ. Yathà ca te na byÃkÃtabbà kiæ vo ahaæ te tattha byÃkarissÃmi. 25. Katame ca te cunda pubbannasahagatà diÂÂhinissayà ye vo mayà byÃkatà yathà te byÃkÃtabbÃ? Santi kho cunda eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: 'sassato attà ca loko ca' idameva saccaæ moghama¤¤anti. Santi pana cunda ekesamaïabuhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: 'asassato attà ca loko ca, sassato ca asassato ca attà ca loko ca, neva sassato nÃsassato attà ca loko ca, sayaækato attà ca loko ca, parakato attà ca loko ca, sayaæ kato ca para kato ca attà ca loko ca, [PTS Page 138] [\q 138/] asayaækÃro aparakÃro adhiccasamuppanno attà ca loko ca, idameva saccaæ, moghava¤¤anti. Sassataæ sukhadukkhaæ, asassataæ sukhadukkhaæ, sassata¤ca asassata¤ca sukhadukkhaæ, neva sassataæ nÃsassataæ sukhadukkhaæ, sayaækata sukhadukkhaæ, paraækataæ sukhadukkhaæ, sayaækata¤ca paraækata¤ca sukhadukkhaæ, asayaækÃraæ aparaækÃraæ adhiccasamuppannaæ sukhadukkhaæ, idameva saccaæ moghama¤¤anti. [BJT Page 230] [\x 230/] 26. Tatra cunda ye te samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino sassato attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vÃdami: atthinu kho idaæ Ãvuso, vuccati sassato attà ca leko cÃ? "Ti ya¤ca kho te evamÃhaæsu 'idameva saccaæ. Moghama¤¤anti, taæ tesaæ nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu? A¤¤athÃsa¤¤ino pi hettha cunda santeke sattÃ. ImÃya pi kho ahaæ cunda pa¤¤attiyà neva attanà samasamaæ samanupassÃmi kuto bhiyyo, atha kho ahameva tattha bhiyyo yadidaæ adhippa¤¤atti. 27. Tatra cunda ye te samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino "sassato attà ca loko ca, 'asassato attà ca loko ca, sassato ca asassato ca attà ca loko ca, neva sassato nÃsassato attà ca loko ca, sayaækato attà ca loko ca, paraækato attà ca loko ca, sayaækato ca parakato ca attà ca loko ca, asayaækÃro aparakÃro adhiccasamuppanno attà ca loko ca, sassataæ sukhadukkhaæ, [PTS Page 139] [\q 139/] asassataæ sukhadukkhaæ, sassata¤ca asassata¤ca sukhadukkhaæ, neva sassataæ nÃsassataæ sukhadukkhaæ, sayaækataæ sukhadukkhaæ, paraækataæ sukhadukkhaæ, sayaækataæ ca paraækataæ ca sukhadukkhaæ, asayaækÃraæ aparaækÃraæ adhiccasamuppannaæ sukhadukkhaæ, idameva saccaæ moghama¤¤anti. " TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi "atthi kho idaæ Ãvuso vuccati asayaækÃraæ aparakÃraæ adhiccasamuppannaæ sukhadukkhanti?" Ya¤ca kho te evamÃhaæsu idameva saccaæ, moghama¤¤anti', taæ tesaæ nÃnujÃnÃmi, taæ kissa hetu? A¤¤athÃsa¤¤ino pi hettha cunda santeke sattÃ. ImÃya pi kho ahaæ cunda pa¤¤attiyà neva attanà samasamaæ samanupassÃmi kuto bhiyyo. Atha kho ahameva tattha bhiyyo yadidaæ adhipa¤¤atti. Ime kho te cunda pubbantasahagatà diÂÂhinissayÃ, ye te mayà byÃkatà yathà te byÃkÃtabbà yathà ca te na byÃkÃtabbÃ, kiæ vo ahaæ te tattha byÃkarissamÅ?"Ti. [BJT Page 232] [\x 232/] Aparantasahagatà diÂÂhinissayà 28. Katame ca cunda aparantasahagatà diÂhinissayà ye te mayà byÃkatà yathà te byÃkÃtabbÃ? Yathà ca te na byÃkÃtabbÃ, kiæ vo ahaæ te tattha byÃkarissÃmÅ?"Ti. Santi cunda eko samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: "rÆpÅ attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " Santi pana cunda eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino "nÃrÆpÅ attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti, " rÆpi ca arÆpÅ ca attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " Neva rÆpÅ nÃnarÆpÅ attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " [PTS Page 140] [\q 140/] sa¤¤i attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " Asa¤¤i attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " Nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. "Attà ucchijjati vinassati, na hoti parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " Tatra cunda ye te samaïabuhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino, rÆpÅ attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: atthi kho idaæ Ãvuso, vuccati "rÆpÅ attà hoti arogo parammaraïÃ?"Ti. Yaæ kho te evamÃhaæsu "idameva saccaæ, moghama¤¤anti" taæ tesaæ nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu? A¤¤athÃsa¤¤ino pi hettha cunda santeke sattÃ. ImÃyapi kho ahaæ cunda pa¤¤attiyà neva attanà samasamaæ samanupassÃmi kuto bhiyyo, atha kho ahameva tattha bhiyyo yadidaæ adhippa¤¤atti. 29. Tatra cunda ye te samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino arÆpi attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " RÆpÅ ca arÆpÅ ca attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " Neva rÆpi nÃrÆpi attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " Sa¤¤i attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " Asa¤¤i attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " Nevasa¤¤inÃsa¤¤i attà hoti arogo parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti. " "Attà ucchijjati vinassati, na hoti parammaraïÃ, idameva saccaæ, moghama¤¤anti, tyÃhaæ upasaækamitvà evaæ vadÃmi: atthi kho idaæ Ãvuso, vuccati "attà ucchijjati vinassati, na hoti parammaraïà ti" ma¤ca kho te cunda evamÃhaæsu: idameva saccaæ moghama¤¤anti, taæ tesaæ nÃnujÃnÃmi. Taæ kissa hetu? A¤¤athÃsa¤¤ino pi hettha cunda santeke sattÃ. ImÃyapi kho ahaæ cunda pa¤¤attiyà neva attanà samasamaæ samanupassÃmi kuto bhiyyo, atha kho ahameva tattha bhiyyo yadidaæ adhippa¤¤atti. Ime kho te cunda aparantasahagatà diÂÂhinissayÃ, ye te mayà byÃkatà [PTS Page 141] [\q 141/] yathà te byÃkÃtabbÃ. Yathà ca te na byÃkÃtabbà kiæ vo ahaæ te tattha byÃkarissÃmÅ"ti. [BJT Page 234] [\x 234/] 30. Imesaæ ca cunda pubbantasahagatÃnaæ diÂÂhinassayÃnaæ imesaæ ca aparantasahagatÃnaæ diÂÂhinissayÃnaæ pahÃnÃya samatikkamÃya evaæ mayà cattÃro satipaÂÂhÃnà desità pa¤¤attÃ. Katame cattÃro? Idha cunda bhikkhu kÃye kÃyÃyanupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃ, vineyya loke abhijjhà domanassaæ, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃ, vineyya loke abhijjhà domanassaæ, citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃ, vineyya loke abhijjhà domanassaæ, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃ, vineyya loke abhijjhà domanassaæ, imesaæ ca cunda pubbantasahagatÃnaæ diÂÂhinissayÃnaæ imesaæ ca aparantasahagatÃnaæ diÂÂhinissayÃnaæ pahÃnÃya samatikkamÃya evaæ mayà ime cattÃro satipaÂÂhÃnà desità pa¤¤attà ti. 31. Tena kho pana samayena Ãyasmà upavÃno bhagavato piÂÂhito hoti bhagavantaæ vÅjayamÃno. Atha kho Ãyasmà upavÃno bhagavantaæ etadavoca: acchariyaæ bhante abbhÆtaæ bhante, pÃsÃdiko vatÃyaæ bhante dhammapariyÃyo, supÃsÃdiko vatÃyaæ bhante dhammapariyÃyo. Ko nÃmÃyaæ bhante dhammapariyÃyo?"Ti. "Tasmà tiha tvaæ upavÃna imaæ dhammapariyÃyaæ pÃsÃdikotveva naæ dhÃrehÅ"ti. Idamavoca bhagavà attamano Ãyasmà upavÃno bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. PÃsÃdikasuttaæ niÂÂhitaæ chaÂÂhaæ. [BJT Page 236] [\x 236/] 7. [PTS Page 142] [\q 142/] Lakkhaïasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi 'bhikkhavo'ti. 'Bhadante'ti1 te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: DvattiæsimÃni bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïÃni yehi samannÃgatassa mahÃpurisassa dve gatiyo bhavanti ana¤¤Ã: sace agÃraæ ajjhÃvasati rÃjà hoti cakkavatti dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti seyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijÅya ajjhÃvasati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado2 katamÃni tÃni bhikkhave dvattiæsa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïÃni yehi samannÃgatassa mahÃpurisassa [PTS Page 143] [\q 143/] dveva gatiyo bhavanti ana¤¤Ã? Sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavatti dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti seyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijÅya ajjhÃvasati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado2 2. Idha bhikkhave mahÃpuriso suppatiÂÂhitapÃdo hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso suppatiÂÂhitapÃdo hoti. Idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. - - - - - - - - - - - - - 1. Bhaddante ti - machasaæ. 2. VivaÂacchado - syÃ, kam. VivaÂÂacchado - machasaæ [BJT Page 238] [\x 238/] Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpurisassa heÂÂhÃpÃdatalesu cakkÃni jÃtÃni honti sahassÃrÃni sanemikÃni sanÃbhikÃni sabbÃkÃraparipÆrÃni. 1 Yampi bhikkhave mahÃpurisassa heÂÂhÃpÃdatalesu cakkÃni jÃtÃni honti sahassÃrÃni sanemikÃni sanÃbhikÃni sabbÃkÃraparipÆrÃni, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso ÃyatapaïhÅ hoti yampi bhikkhave mahÃpuriso ÃyatapaïhÅ hoti, idampi bhikkhave mahÃpurissa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso dÅghaægulÅ hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso dÅghaÇgulÅ hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso mudutalunahatthapÃdo hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso mudutaÊunahatthapÃdo hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso jÃlahatthapÃdo hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso jÃlahatthapÃdo hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso ussaÇkhapÃdo hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso ussaÇghapÃdo hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso eïijaÇgho hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso eïijaÇgho hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso Âhitako'va anonamanto ubhohi pÃïitalehi jaïïukÃni parimasati parimajjati. Yampi bhikkhave mahÃpuriso Âhitako'va anonamanto ubhohi pÃïitalehi jaïïukÃni parimasati parimaccati, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso kosohitavatthaguyho hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso kosohitavatthaguyho hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso suvaïïavaïïo hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso suvaïïavaïïo hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso ka¤canasannibhattaco hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso ka¤canasannibhattaco hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso sukhumacchavi hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso sukhumacchavi hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso sukhumattà chaviyà rajojallaæ kÃye na upalippati. Yampi bhikkhave mahÃpuriso sukhumattà chaviyà rajojallaæ kÃye na upalippati, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso ekekalomo hoti, ekekÃni lomÃni lomakÆpesu jÃtÃni honti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso [PTS Page 144] [\q 144/] ekekalomo hoti, ekekÃni lomÃni lomakÆpesu jÃtÃni hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso uddhaggalomo hoti, uddhaggÃni lomÃni jÃtÃni nÅlÃni a¤janavaïïÃni kuï¬alÃvattÃni padakkhiïÃvattakajÃtÃni honti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso uddhaggalomo hoti, uddhaggÃni lomÃni jÃtÃni nÅlÃni a¤janavaïïÃni kuï¬a¬alÃvattÃni2 padakkhiïÃvattakajÃtÃni honti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso brahmujjugatto hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso brahmujjugatto hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso sattussado hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso sattussado hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso sÅhapubbaddhakÃyo hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso sÅhapubbaddhakÃyo hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso citantaraæso hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso citantaraæso hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso nigrodhaparimaï¬alo hoti, yÃvatakvassa kÃyo tÃvatakvassa byÃmo, yÃvatakvassa byÃmo tÃvatakvassa kÃyo, yampi bhikkhave mahÃpuriso nigrodhaparimaï¬alo hoti, yÃvatakavassa kÃyo, tÃvatakvassa byÃmo, yÃvatakvassa byÃmo tÃvatakvassa kÃyo, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso samavattakkhandho hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso samavattakkhandho hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso rasaggasaggÅ hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso rasaggasaggÅ hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso sÅhahanu hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso sÅhahanu hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso cattÃÊÅsadanto hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso cattÃÊÅsadanto hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso samadanto hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso samadanto hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso aviraÊadanto hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso aviraÊadanto hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso susukkadÃÂho hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso susukkadÃÂho hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso pahÆtajivho hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso pahÆtajivho hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso buhmassaro hoti, karavÅkabhiïÅ. Yampi bhikkhave mahÃpuriso brahmassaro hoti, karavÅkabhÃïÅ. Idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso abhinÅlanetto hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso ahÅnÅlanetto hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso gopamukho hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso gopakhumo hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso uïïà bhamukantare jÃtà hoti odÃtà mudutÆlasannibhÃ. Yampi bhikkhave mahÃpuriso uïïà bhamukantare jÃtà hoti odÃtà mudutulasannibhÃ, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. [PTS Page 145] [\q 145/] puna ca paraæ bhikkhave mahÃpuriso uïhÅsasÅso hoti. Yampi bhikkhave mahÃpuriso unhÅsasÅso hoti, idampi bhikkhave mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. - - - - - - - - - - - - 1. SabbÃkÃra paripÆrÃïi suvibhattantarÃïi - [pts 2.] Kuï¬alÃvaÂÂÃni - machasaæ. [BJT Page 240] [\x 240/] ImÃni kho tÃni bhikkhave dvattiæsa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïÃni yehi samannÃgatassa mahÃpurisassa dveva gatiyo bhavanti ana¤¤Ã. Sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavatti dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. 3. ImÃni kho bhikkhave dvattiæsa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïÃni bÃhirakà pi isayo dhÃrenti. No ca kho te jÃnanti 'imassa kammassa katattà imaæ lakkhaïaæ paÂilabhantÅ'ti. SuppatiÂÂhitapÃdalakkhaïaæ (1) Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ puramaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno daÊhasamÃdÃno ahosi, kusalesu dhammesu avatthitasamÃdÃno, kÃyasucarite vacÅsucarite manosucarite, dÃnasaævibhÃge sÅlasamÃdÃne uposathupavÃse matteyyatÃya petteyyatÃya sÃma¤¤atÃya brahma¤¤atÃya kulejeÂÂhÃpacÃyitÃya a¤¤atara¤¤ataresu ca adhikusalesu [PTS Page 146] [\q 146/] dhammesu, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulantà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati, suppatiÂÂhitapÃdo hoti, samaæ pÃdaæ bhÆmiyaæ nikkhipati, samaæ uddharati, samaæ sabbÃvantehi pÃdatalehi bhÆmiæ phusati. So tena lakkhaïena samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni sattaratanÃni bhavanti, seyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. [BJT Page 242] [\x 242/] Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti surà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ, so imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena ahivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? Avikkhamhiyo hoti kenaci manussabhÆtena paccattikena paccÃmittena. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado, buddho samÃno kiæ labhati? Avikkhamabhiyo1 hoti. Abbhantarehi và bÃhirehi và paccatthikehi paccÃmittehi rÃgena và dosena và mohena và samaïena [PTS Page 147] [\q 147/] và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà avoca. Tatthetaæ vuccati: Sacce ca dhamme ca dame ca saæyame Soceyya sÅlÃlayuposathesu ca, DÃne ahiæsÃya asÃhase rato DaÊhaæ samÃdÃya samattamÃcari2 So tena kammena divaæ apakkami3 Sukhaæ ca khi¬¬Ãratiyo ca anvahi Tato cavitvà punarÃgato idha Samehi pÃdehi phusÅ vasundharaæ. ByÃkaæsu veyya¤janikà samÃgatà SamappatiÂÂhassa na hoti khambhanÃ, Gihissa và pabbajitassa và puna4 Taæ lakkhaïaæ bhavati tadatthajotakaæ. Akkhambhiyo hoti agÃramÃvasaæ ParÃbhibhu sattubhÅ sattumaddano, ManussabhÆtenidha hoti kenaci Akkhambhiyo tassa phalena kammuno - - - - - - - - - - - - - 1. Akakhamabhiyo - machasaæ 2. SamanatamÃcari - syÃ. Kam 3. Samakakami. Machasaæ 4. Bana - syÃ. [BJT Page 244] [\x 244/] Sace ca pabbajjamupeti tÃdiso NekkhammachandÃbhirato vicakkhaïo, Aggo na so gacchati jÃtu khambhataæ Naruttamo esahi tassa dhammatÃ'ti. PÃdatalesu cakkalakkhaïaæ (2) 4. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno [PTS Page 148] [\q 148/] bahujanassa sukhÃvaho ahosi, ubbegaæ uttÃsaæ bhayaæ apanudità dhammikaæ ca rakkÃvaraïaguttiæ saævidhÃtà saparivÃraæ ca dÃnaæ adÃsi. So tassakammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati. HeÂÂhà pÃdatalesu cakkÃni jÃtÃni honti sahassÃrÃni sanemikÃni sanÃbhikÃni sabbÃkÃraparipÆrÃni suvihattantarÃni. So tena lakkhaïena samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavatatÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? MahÃparivÃro hoti, mahÃ'ssa honti parivÃrà brÃhmaïagahapatikà negamajÃnapadà gaïakà mahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà amaccà pÃrisajjà rÃjÃno bhogiyà kumÃrÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? MahÃparivÃro hoti, mahÃ'ssa honti parivÃrà bhikkhÆ bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca tatthetaæ vuccati: Pure puratthà purimÃsu jÃtisu ManussabhÆto bahunaæ sukhÃvaho, UbbegauttÃsabhayÃpanÆdano GuttÅsu rakkhÃvaraïesu ussuko. [PTS Page 149] [\q 149/] so tena kammena divaæ samakkami Sukha¤ca khi¬¬Ã ratiyo ca anvabhÅ, Tato civitvà punarÃgato idha CakkÃni pÃdesu duvesu vindati SamantanemÅni sahassarÃni ca. [BJT Page 246] [\x 246/] ByÃkaæsu veyya¤janikà samÃgatÃ, Disvà kumÃraæ satapu¤¤alakkhaïaæ ParivÃravà hessati sattumaddano Tathà hi cakkÃni samantanemini. Sace na pabbajjamupeti tÃdiso, Vatteti cakkaæ paÂhaviæ pasÃsati TassÃnuyuttÃ'dha1 bhavanti khattiyà MahÃyasaæ samparivÃrayanti naæ. Sace ca pabbajjamupeti tÃdiso, NekkhammachandÃbhirato vicakkhaïo DevÃmanussà surasakka2 rakkhasà GandhabbanÃgà vihagà catuppadà Anuttaraæ devamanussapÆjitaæ MahÃyasaæ samparivÃrayanti nanti. ùyatapaïahitÃdini tÅni lakkhaïÃni (3 - 5) 5. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato ahosi, nihitadaïe¬Ã nihitasattho lajjÅ dayÃpanto sabbapÃïabhÆtahitÃnukampi vihÃsi, so tassa kammassa katattà upacitattà ussantattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni tÅïi mÃhÃpurisalakkhaïÃni [PTS Page 150] [\q 150/] paÂilabhati, ÃyatapaïhÅ ca hoti dÅghaÇgulÅ ca brahmujugatto ca. So tehi lakkhaïehi samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavatti dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? DÅghÃyuko hoti viraÂÂhitiko, dÅghamÃyumpÃleti. Na sakkà hoti antarà jÅvità vorepetuæ kenaci manussabhÆtena paccatthikena paccÃmittena. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? DÅghÃyuko hoti ciraÂÂhitiko, dÅghamÃyumpÃleti, na sakkà hoti antarà jÅvità voropetuæ paccatthikehi paccÃmittehi samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà avoca. Tatthetaæ vuccati: - - - - - - - - - - 1. TassÃnu yattà ca - machasaæ 2. Satta (kam) [BJT Page 248] [\x 248/] Maraïavadha1 bhayattano viditvà PaÂivirato paramÃraïÃyahosi2 Tena sucaritena saggamagamÃ3 SukataphalavipÃkamanuhosi. Caviya punaridhÃgato samÃno PaÂilabhati idha tÅïi lakkhaïÃni, Bhavati vipuladÅghapÃsaïabhiko BrahmÃ'va sÆju subho sujÃtagatto. Subhujo susu susaïÂhito sujÃto MudutaÊuïaÇguliyassa honti dÅghÃ, [PTS Page 151] [\q 151/] tÅhi purisavaraggalakkhaïehi CirayapanÃya4 kumÃramÃdiyanti. Bhavati yadi gihÅ ciraæ yapeti Cirataraæ pabbajati yadi tato hi YÃpayati vasiddhi bhÃvanÃya Iti dÅghÃyukatÃya tannimittanti. SatatussadatÃlakkhaïaæ (6) 6. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno dÃtà ahosi païÅtÃnaæ rasitÃnaæ khÃdanÅyÃnaæ bhojanÅyÃnaæ sÃyanÅyÃnaæ lehanÅyÃnaæ pÃnÃnaæ, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati, sattussado hoti. Sattassa ussadà honti: uhosu hatthesu ussadà honti, uhosu pÃdosu ussadà honti, uhosu aæsakÆÂesu ussadà honti, khandhe ussadà hoti. So tena lakkhaïena samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni sattaratanÃni bhavanti, seyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? LÃbhÅ hoti païÅtÃnaæ rasitÃnaæ khÃdanÅyÃnaæ bhojanÅyÃnaæ sÃyanÅyÃnaæ lehanÅyÃnaæ pÃnÃnaæ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Buddho samÃno kiæ labhati? LÃbhÅ hoti païÅtÃnaæ rasitÃnaæ khÃdanÅyÃnaæ bhojanÅyÃnaæ sÃyanÅyÃnaæ lehanÅyÃnaæ pÃnÃnaæ. Buddho samÃno idaæ labhati. [PTS Page 152] [\q 152/] etamatthaæ bhagavà avoca. Tatthetaæ vuccati: - - - - - - - - - - - 1. Maraïa (machasaæ) 2. MÃraïÃya hoti (machasaæ) 3. Tena so sucaritena saggamagamÃsi (syÃ) 4. CirayÃpatÃya (syÃ) [BJT Page 250] [\x 250/] Khajjabhojanaæ atha leyyasÃyiyaæ UttamaggarasadÃyako ahu. Tena so sucaritena kammunà Nandane ciramahippamodati. Sattavussado idhÃdhigacchati HatthapÃdamudutala¤ca vindati, ùhu bya¤jananimittakovidà Khajja bhojja rasalÃbhitÃya naæ. Taæ gihissapi tadatthajotakaæ Pabbajampi ca tadÃdhigacchati, Khajjabhojanassa lÃbhiruttamaæ ùhu sabbagihibandhanacchidanti. KaracaraïamudutÃjÃlatÃlakkhaïÃni (7 - 8) 7. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno catÆhi saÇgahavatthÆhi janaæ saÇgÃhako ahosi dÃnena peyyavajjena1 atthacariyÃya samÃnattatÃya, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve [PTS Page 153] [\q 153/] mahÃpurisalakkhaïÃni paÂilabhati, mudutaÊuïahatthapÃdo ca hoti jÃlahatthapÃdo ca. So tehi lakkhaïehi samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni sattaratanÃni bhavanti, seyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ, so imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? SusaÇgahitaparijano hoti, susaÇgahitÃssa honti brÃhmaïagahapatikà negamajÃnapadà gaïakà mahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà amaccà pÃrisajjà rÃjÃno bhogiyà kumÃrÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Buddho samÃno kiæ labhati? SusaÇgahitaparijano hoti, susaÇgahitÃ'ssa honti bhikkhÆ bhikkhÆïiyo upÃsakà upÃsikÃyo devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà avoca. Tatthetaæ vuccati: DÃnampi catthacariyata¤ca2 Piyavadanaæ ca samÃnachandataæ ca3 Kariya cariya susaÇgahaæ bahunnaæ4 Anavamatena guïena yÃti saggaæ. - - - - - - - - - - - - 1. PiyavÃvena (syà kam) 2. DÃnampi ca atthacariyatamapi ca [pts] 3. PiyavÃditaæ ca samÃnÃttataæ ca (machasaæ) 4. BahÆnaæ (machasaæ) [BJT Page 252] [\x 252/] VacÅya punaridhÃgato samÃno Karacaraïamudutala¤ca jÃlino ca, Atirucirasuvaggudassaneyyaæ PaÂilabhati daharo susu kumÃro. [PTS Page 154] [\q 154/] bhavati parijanassavo vidheyyo Mahimiva mÃvasate1 susaÇgahÅto, Piyavadu hitasukhataæ jigiæsamÃno2 AbhirucitÃni guïÃni Ãcaranto. 3 Yadi ca jahati sabbakÃmabhogaæ Kathayati dhammakathaæ jino janassa, VacanapaÂikarassabhippasannà Sutvà dhammanudhammamÃcarantÅ4ti UssaÇkhapÃda uddhaggalomatÃlakkhaïÃni (9 - 10) 8. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno bahuno janassa atthÆpasaæhitaæ dhammÆpasaæhitaæ vÃcambhÃsità ahosi, bahujanaæ nidaæsesi, pÃïÅnaæ hitasukhÃvaho dhammayÃgÅ, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve mahÃpurisalakkhaïÃni paÂilabhati, ussaÇkhapÃdo ca hoti uddhaggalomo ca. So tehi lakkhaïehi samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? Aggo ca hoti seÂÂho ca pÃmokkho ca uttamo ca pavaroca kÃmabhogÅnaæ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? Aggo ca hoti seÂÂho ca pÃmokkho ca uttamo ca pavaro ca sabbasattÃnaæ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: [PTS Page 155] [\q 155/] atthadhammasaæhitaæ5 pure giraæ Erayaæ bahujanaæ nidaæsayÅ, PÃïÅnaæ hitasukhÃvaho ahÆ DhammayÃgamayajÅ6 amaccharÅ. - - - - - - - - - - - - - 1. Mahimaæ Ãvayate (sÅmu. Machasaæ) 2. JÅgÅsamÃno(machasaæ) 3. ùcarati (sÅmu. Machasaæ) 4. SutvÃna dhammÃnudhamma mÃcaranati (machasaæ) 5. Atthadhammasaæhitaæ (kam. [Pts] 6. DhammayÃgaæ asasaji (kam) [BJT Page 254] [\x 254/] Tena so sucaritena kammunà Sugatiæ vajati tattha modati LakkhaïÃni ca duve idhÃgato UttamappamukhatÃya1 vindati. UbbhamuppatitalomavÃsaso PÃdagaïÂhirahÆ sÃdu saïÂhitÃ, Maæsalohità cità tacotthaÂà Uparivaraïà ca sohanÃ2ahu. GehamÃvasati ce tathÃvidho Aggataæ vajati kÃmabhoginaæ, Tena uttarÅtaro na vijjati JambudÅpamahibhuyya irÅyati. [PTS Page 156] [\q 156/] pabbajampi ca anomanikkamo Aggataæ vajati sabbapÃïinaæ, Tena uttarÅtaro na vijjati Sabbalokamahibhuyya viharatÅ'ti. EïÅjaÇghalakkhaïaæ (11) 9. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno sakkaccaæ vÃcetà ahosi sippaæ và vijjaæ và caraïaæ và kammaæ vÃ, 'kinti me khippaæ vijÃneyyuæ, kinti'me khippaæ paÂipajjeyyuæ na ciraæ kilisseyyunti. So tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno idaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati, eïijaÇgho hoti. So tena lakkhaïe samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? YÃni tÃni rÃjÃrahÃni rÃjaÇgÃni rÃjÆpabhogÃni rÃjanucchavikÃni, tÃni khippaæ paÂilabhati. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? YÃni tÃni samaïÃrahÃni samaïaÇgÃni samanÆpabhogÃni samaïÃnucchavikÃni, tÃni khippaæ paÂilabhati. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: Sippesu vijjÃcaraïesu kammasu3 Kathaæ vijÃneyyu3 lahunti icchati. [PTS Page 157] [\q 157/] yadÆpaghÃtÃya na hoti kassaci VÃceti khippaæ na ciraæ kilissati. - - - - - - - - - - - - 1. Utatama sukhatÃya (sayyÃ. Utatama pamukakhatÃya (kam) utatamapamukhatÃya sukhÃni (sÅmu) 2. UparijÃnu sobanà (syÃ). Papari ca pana sobhatà [pts] 3. Kammesu - (machasaæ) 3. VijÃneyyuæ - (machasaæ) [BJT Page 256] [\x 256/] Taæ kammaæ katvà kusalaæ sukhudrayaæ1 ChaÇghà manu¤¤Ã labhate susaïÂhitÃ, VaÂÂà sujÃtà anupubbamuggatà Uddhaggalomà sukhumattacotthaÂÃ. EïeyyajaÇgho'ti tamÃhu puggalaæ Sampattiyà khippamidÃhu lakkhaïaæ, GehÃnulomÃni yadÃbhikaÇkhati Apabbajaæ khippamidhÃdhigacchati. Sace va pabbajjamupeti tÃdiso NekkhammachandÃbhirato vicakkhaïo, Anucchavikassa yadÃnulomikaæ Taæ vindati khippamanomavikkamo'ti. 2 Subumacchavilakkhaïaæ (12) 10. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno samaïaæ và brÃhmaïaæ và upasaÇkamitvà paripucchità ahosi: kiæ bhante kusalaæ, kiæ akusalaæ, kiæ sÃvajjaæ, kiæ anavajjaæ, kiæ sevitabbaæ, kiæ nasevitabbaæ, kimme karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya assa, kiæ và pana me karÅyamÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya assÃ?Ti. So tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno idaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati, sukhumacchavÅ hoti, sukhumattà chaviyà rajojallaæ kÃye na upalippati. [PTS Page 158] [\q 158/] so tena lakkhaïena samannÃgato, sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? MahÃpa¤¤o hoti, nÃssa hoti koci pa¤¤Ãya sadiso vÃ, seÂÂho và kÃmabhoginaæ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? MahÃpa¤¤o hoti, puthupa¤¤o hÃsapa¤¤o javanapa¤¤o tikkhapa¤¤o nibbedhikapa¤¤o. NÃssa hoti koci pa¤¤Ãya sadiso vÃ, seÂÂho và sabbasattÃnaæ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: Pure puratthà purimÃsu jÃtisu A¤¤ÃtukÃmo paripucchità ahu, SussÆsità pabbajitaæ upÃsità Atthantaro atthakathaæ nisÃmayi. - - - - - - - - - - - 1. Sukhinadriyaæ - (kam) 2. Khippamanomanikkamo - (syÃ. [Pts] [BJT Page 258] [\x 258/] Pa¤¤ÃpaÂilÃbhagatena1 kammunà ManussabhÆto sukhumacchavÅ ahu, ByÃkaæsu uppÃdanimittakovidà SukhumÃni atthÃni avecca dakkhati. Sace na pabbajjamupeti tÃdiso Vatteti cakkaæ paÂhaviæ passÃti. AtthÃnusatthÅsu pariggahesu ca Na tena seyyo sadiso va vijjati. [PTS Page 159] [\q 159/] sace ca pabbajjamupeti tÃdiso NekkhammachandÃbhirato vicakkhaïe, Pa¤¤ÃvisiÂÂhaæ labhate anuttaraæ Pappoti bodhiæ varabhurimedhaso'ti. SuvaïïavaïïatÃlakkhaïaæ (13) 11. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno akkodhano ahosi anupÃyÃsabahulo, bahumpi vutto samÃno nÃbhisajji, na kuppi, na byÃpajji, nappatitthayi, na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. DÃtà ca ahosi sukhumÃnaæ mudukÃnaæ attharaïÃnaæ pÃpuraïÃnaæ2 khomasukhumÃnaæ kappÃsikasukhumÃnaæ koseyyasukhumÃnaæ kambalasukhumÃnaæ. So tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno idaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati, suvaïïavaïïo hoti ka¤canasannibhattaco. So tena lakkhaïe samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? LÃbhÅ hoti sukhumÃnaæ mudukÃnaæ attharaïÃnaæ pÃpuraïÃnaæ khomasukhumÃnaæ kappÃsikasukhumÃnaæ koseyyasukhumÃnaæ kambalasukhumÃnaæ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? LÃbhÅ hoti sukhumÃnaæ mudukÃnaæ attharaïÃnaæ pÃpuraïÃnaæ khomasukhumÃnaæ kappÃsikasukhumÃnaæ koseyyasukhumÃnaæ kambalasukhumÃnaæ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: 1. Akkodha¤ca adhiÂÂhahÅ adÃsi3 DÃna¤ca vatthÃni sukhumÃni succhavini. [PTS Page 160] [\q 160/] purimatarabhave Âhito'bhivissaji4 mahimiva suro abhivassaæ, - - - - - - - - - 1. Pa¤¤apaÂilÃbhakatena - [pts] 2. PÃravuïÃnaæ - (machasaæ) 3. AdÃsÅ ca - [pts] 4. Abhivisasaji (machasaæ) [BJT Page 260] [\x 260/] 2. Taæ katvÃna ito cuto divaæ Uppajja1 sukataphalavipÃkamanubhutvÃ, Kaïakatanusannibho idhÃbhibhavati Suravarataroriva indo. 3. GehamÃvasati naro apabbajja MicchÃmahatimahiæ anusÃsatÅ Pasayha sa hÅ ca sattaratanaæ PaÂilabhati vimala2 sukhumacchaviæ suci¤ca. 4. LÃbhÅ acchÃdanavatthamokkhapÃpuraïÃnaæ3 Bhavati sadi anagÃriyataæ upeti. Sa hi4 purimakataphalaæ anubhavati Na bhavati katassa panÃso'ti. KosohitavatthaguyhatÃlakkhaïaæ (14) 12. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbemanussabhÆto samÃno cirappanaÂÂhe sucirappavÃsino ¤ÃtÅ mitte suhajje sakhino samÃnetà ahosi, mÃtarampi puttena samÃnetà ahosi, puttampi mÃtarà samÃnetà ahosi, pitarampÅ [PTS Page 161] [\q 161/] puttena samÃnetà ahosi, puttampi pitarà samÃnetà ahosi, bhÃtarampi bhÃtarà samÃnetà ahosi, bhÃtarampi bhaginiyà samÃnetà ahosi, bhaginimpi bhÃtarà samÃnetà ahosi, samaÇgÅkatvà ca abbhanumodità ahosi, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno idaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati, kosohitavatthaguyho hoti. So tena lakkhaïena samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? PahÆtaputto hoti, parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? PahÆtaputto hoti anekasahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: Pure puratthà purimÃsu jÃtisu CirappanaÂÂhe sucirappavÃsino, ¥ÃtÅ suhajje sakhino samÃnayÅ SamaÇgikatvÃ5 anumodità ahu - - - - - - - - - - - 1. Uppajji - (machasaæ) 2. Vipula - (syÃma) vipulaæ - [pts 3.] PÃvuraïÃnaæ - (machasaæ) 4. SÃhito - (machasaæ) 5. Samaggiæ katvà - (syà [pts] [BJT Page 262] [\x 262/] So tena1 kammena divaæ apakkami2 Sukha¤ca khi¬¬Ã ratiyo ca aïvabhÅ. Tato cavitvà punarÃgato idha Kosohitaæ vindati vatthachÃdiyaæ. [PTS Page 162] [\q 162/] pahÆtaputto bhavatÅ tathÃvidho Parosahassaæ ca bhavanti atrajÃ. SÆrà ca vÅrà ca3 amittatÃpanà Gihissa pÅtiæ jananà piyaævadÃ. Bahutarà pabbajitassa irÅyato Bhavanti puttà vacanÃnusÃrino. Gihissa và pabbajitassa và puna Taæ lakkhaïaæ bhavati5 tadatthajotakanti. PaÂhamabhÃïavÃro niÂÂhito. Parimaï¬ala - anonama - ja'ïïuparimasanalakkhaïÃni (15, 16) 13. YampÅ bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno mahÃjanasaÇgahaæ samekkhamÃno samaæ jÃnÃti, sÃmaæ jÃnÃti, purisaæ jÃnÃti, purisavisesaæ jÃnÃti ayamidamarahati ayamidamarahatÅ'ti. Tattha tattha purisavisesakaro pure ahosi, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve mahÃpurisalakkhaïÃni paÂilabhati, nigrodhaparimaï¬alo ca hoti Âhitako'va anonamanto ubhohÅ pÃïÅtalehi jaïïukÃni parimasati parimajjati, so tehi lakkhaïehi samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ [PTS Page 163] [\q 163/] labhati? A¬¬ho hoti mahaddhano mahÃbhogo pahÆtajÃtarÆparajato pahÆtavittupakaraïo pahÆtadhanadha¤¤o paripuïïakosakoÂÂhÃgÃro. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? A¬¬ho hoti mahaddhano mahÃbhogo. TassimÃni dhanÃni honti, seyyathÅdaæ saddhÃdhanaæ sÅladhanaæ hirÅdhanaæ ottappadhanaæ sutadhanaæ cÃgadhanaæ pa¤¤Ãdhanaæ, buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: - - - - - - - - - - 1. Sa tena - (kam) 2. Samakkami - (machasaæ) 3. ViraÇgarÆpà - (kam) 4. JÃyati - (machasaæ) 5. MahÃïasaÇgÃhataæ samapekkhamÃno (kam) [BJT Page 264] [\x 264/] Tuliya paÂiviciya1 cinnayitvà MahajanasaÇgahanaæ2 samekkhamÃno, AyamidamarahatÅti tattha tattha Purisavisesakaro pure ahosi. 3Sa hi ca pana Âhito anonamanto Phusati karehi ubhohi jaïïukÃni, Mahiruhaparimaï¬alo ahosi SucaritakammavipÃkasesakena. Bahuvividha nimitta lakkhaïa¤¤Æ Abhinipuïà manujà viyÃkariæsu, BahuvividhÃni gihÅnamarahÃni PaÂilabhati daharo susÆ kumÃro, [PTS Page 164] [\q 164/] idha mahÅpati'ssa kÃmabhogÅ GihipaÂirÆpakà bahÆ bhavanti, Yadi ca jahati sabbakÃmabhogaæ Labhati anuttaramuttamaæ dhanagganti. SÅhapubbaddhakÃyÃdÅni tÅïi lakkhaïÃni (17 - 19) 14. YampÅ bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno bahuno janassa atthakÃmo ahosi hitakÃmo phÃsukÃmo yogakkhemakÃmo 'kinti me saddhÃya va¬¬heyyuæ, sÅlena va¬¬heyyuæ, sutena va¬¬heyyuæ, 4 cÃgena ca¬¬heyyuæ, dhammena va¬¬heyyuæ, pa¤¤Ãya va¬¬heyyuæ dhanadha¤¤ena ca¬¬heyyuæ, khettavatthunà va¬¬heyyuæ, dvipadacatuppadehi va¬¬heyyuæ, puttadÃrehi va¬¬heyyuæ, dÃsakammakaraporisehi va¬¬heyyuæ, ¤ÃtÅhi va¬¬heyyuæ, mittehi va¬¬heyyuæ, bandhavehi va¬¬heyyunti. - - - - - - - - - - - - - - 1. PaÂivicaya - (machasaæ) 2. MahÃjanaæ saÇgÃhataæ - (kam) 3. Mahiæca - (machasaæ) ghamà ca pana (syÃ) 4. Sutena va¬¬heyyuæ(syÃ) [BJT Page 266] [\x 266/] So tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni tÅïi mahÃpurisalakkhaïÃni paÂilabhati, sÅhapubbaddhakÃyo ca hoti citantaraæso ca samavattakkhandho ca. So tehi lakkhaïehi samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti seyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? [PTS Page 165] [\q 165/] aparihÃnadhammo hoti, na parihÃyati dhanadha¤¤ena khettavatthunà dÅpadacatuppadehi puttadÃrehi dÃsakammakaraporisehi ¤ÃtÅhi mittehi bandhavehi. Na parihÃyati sabbasampattiyÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? AparihÃnadhammo hoti, na parihÃyati saddhÃya sÅlena sutena cÃgena pa¤¤Ãye na parihÃyati sabbasampattiyÃ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà avoca. Tatthetaæ vuccati: SaddhÃya sÅlena sutena buddhiyà CÃgena dhammena bahÆhi sÃdhuhi Dhanena dha¤¤ena ca khettavatthunà Puttehi dÃrehi catuppadehi ca. ¥ÃtÅhi mittemi ca bandhavehi ca Balena vaïïena sukhena cÆbhayaæ, Kathaæ na hÃyyeæ pare'ti icchati Idaæ samiddhaæ ca2 panÃbhikaÇkhati. Sa sÅhapubbaddhasusaïÂhito ahu Samavattakkhandho ca citantaraæso Pubbe suciïïena katena kammunà Aha niyaæ pubbanimittamassataæ. GihÅ pi dha¤¤ena dhanena va¬¬hati Puttehi dÃrehi catuppadehi ca, Aki¤cano pabbajito anuttaraæ Pappoti sambodhimahÃnadhammatanti. 1 - - - - - - - - - - - - 1. Atthassa midadhi ca - (machasaæ) addhaæ samidhaæ ca (syÃ) 2. Pappeæti boyiæ asahÃna dhammatanti (machasaæ) [BJT Page 268] [\x 268/] RasaggasaggitÃlakkhaïaæ (20) 15. [PTS Page 166] [\q 166/] yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno sattÃnaæ aviheÂhakajÃtiko ahosi pÃïinà và le¬¬unà và daï¬ena và satthena vÃ, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati, rasaggasaggÅ hoti, uddhaggÃssa rasaharaïÅyo gÅvÃya jÃtà honti samÃvÃhiniyo. 1 So tena lakkhaïena samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? AppÃbÃdho hoti appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaniyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? AppÃbÃdho hoti appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: Na pÃïidaï¬ehi panÃtha le¬¬unà Satthena và maraïavadhena và puna, UbbÃdhanÃya paritajjanÃya và Na heÂhayÅ janatamaheÂhako ahu. Teneva so sugatisu pecca modati Sukhapphalaæ kariya sukhÃni vindati, [PTS Page 167] [\q 167/] samojasÃ2 rasaharaïÅ susaïaÂhità IdhÃgato labhati rasaggasaggitaæ. TenÃhu naæ atinipuïà vicakkhaïà Ayaæ naro sukhabahulo bhavissati Gihissa và pabbajitassa và puna3 Taæ lakkhaïaæ bhavati tadatthajotakanti. - - - - - - - - - - - 1. SamÃbhivÃhitva yo (machasaæ) 2. Sampajjasà [pts] pà mu¤jasà (syÃ) sÃma¤casà (kam) 3. Pana (syaæ) [BJT Page 270] [\x 270/] AbhinÅlanetta - gopakhumalakkhaïÃni (21, 22) 16. YampÅ bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno na ca visaÂaæ na ca visÃcÅ1 na ca pana viceyya pekkhitÃ, ujÆ. Tathà pasaÂamujumano piyacakkhunà bahujanaæ udikkhità ahosi. So tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve mahÃpurisalakkhaïÃni paÂilabhati, abhinÅlanetto ca hoti gopakhumo ca. So tehi lakkhaïehi samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? Piyadassano hoti, bahuno janassa piyo hoti manÃpo brÃhmaïagahapatikÃnaæ negamajÃnapadÃnaæ [PTS Page 168] [\q 168/] gaïakÃnaæ mahÃmattÃnaæ anÅkaÂÂhÃnaæ dovÃrikÃnaæ amaccÃnaæ pÃrisajjÃnaæ rÃjÆnaæ bhogiyÃnaæ kumÃrÃnaæ, rÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? Piyadassano hoti, bahuno janassa piyo hoti manÃpo bhikkhunaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ devÃnaæ manussÃnaæ asurÃnaæ nÃgÃnaæ gandhabbÃnaæ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: Na ca visaÂaæ na ca visÃcÅ2 Na ca pana viceyya pekkhità Ujuæ tathà pasaÂamujumano Piyacakkhunà bahujanaæ udikkhitÃ. SugatÅsu so phalavipÃkaæ Anubhavati tattha modati. Idha ca pana bhavati gopakhumo AbhinÅlanettanayano sudassano. Abhiyogino ca nipuïà BahÆ pana nimittakovidà Sukhumanayanakusala manujà Piyadassano'ti abhiniddisanti naæ. - - - - - - - - - - - - - 1. Na ca visÃcitaæ [pts], na ca visÃvÅ (syÃ) 2. Na ca visÃvitaæ [pts], na ca visÃvi (syÃ) [BJT Page 272] [\x 272/] Piyadassano gihÅ pi santo ca Bhavati bahujanapiyÃÂhito, [PTS Page 169] [\q 169/] yadi ca na bhavati gihÅ samano hoti Piyo bahÆnaæ sokanÃsano'ti. UïhÅsasÅsalakkhaïaæ (23) 17. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno bahujanapubbaÇgame ahosi kusalesu dhammesu bahujanÃnaæ pÃmokkho kÃyasucarite vacÅsucarite manosucarite dÃnasaævibhÃge sÅlasamÃdÃne uposathÆpavÃse matteyyatÃya petteyyatÃya sÃma¤¤atÃya brahma¤¤atÃya kule jeÂÂhÃpacÃyitÃya a¤¤atara¤¤ataresu ca adhikusalesu dhammesu. So tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati, uïhÅsasÅso hoti. So tena lakkhaïena samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? MahÃ'ssa jano anvÃyiko hoti, brÃhmaïagahapatikà negamajÃnapadà gaïakà mahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà amaccà pÃrisajjà rÃjÃno bhogiyà kumÃrÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? MahÃssa jano anvÃyiko hoti, bhikkhÆ bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: PubbaÇgamo sucaritesu ahÆ Dhammesu dhammacariyÃya1 abhirato, AnavÃyiko bahujanassa ahÆ Saggesu vedayittha pu¤¤aphalaæ. [PTS Page 170] [\q 170/] vediyitvà so sucaritassa phalaæ UïhÅsa sÅsattamidhajjhagamà ByÃkaæsu bya¤jana nimittadharà PubbaÇgamo bahujanassa2 hessati. PaÂibhogiyà manujesu idha Pubbeva tassa abhiharanati tadà Yadikhattiyo bhavati bhÆmipati PaÂihÃrakabahujane3 labhati. - - - - - - - - - - - - 1. DhammacariyÃbhirato (machasaæ) 2. PubbaÇgamo bahujanaæ (machasaæ) 3. PaÂihÃrakaæ bahujano (machasaæ) [BJT Page 274] [\x 274/] Atha ce pi pabbajati so manujo Dhammesu hoti paguno visÃvÅ. TassÃnusÃsaniguïÃbhirato AnvÃyiko bahujano bhavatÅ ti. EkekalomatÃuïïÃlakkhaïÃdÅni. (24, 25) 18. YampÅ bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno musÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato ahosi saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve mahÃpurisalakkhaïÃni paÂilabhati, ekekalomo ca hoti, uïïà ca bhamukantare jÃtà hoti odÃtà mudutÆlasannihÃ. So tehi lakkhaïehi samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? MahÃ'ssa jano upavattati brÃhmaïagahapatikà negamajÃnapadà [PTS Page 171] [\q 171/] gaïakà mahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà amaccà pÃrisajjà rÃjÃno bhogiyà kumÃrÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? MahÃ'ssa jano upavattati bhikkhÆ bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ. Buddho samÃno idaæ labhati, Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: SaccappaÂi¤¤o purimÃsu jÃtisu AdvejjhavÃco alikaæ avajjayÅ Na so visaævÃdayità pi kassaci BhÆtena tacchena tathena bhÃsayi. 1 Setà susukkà mudutÆlasannibhà UïïÃsujÃtÃ2 bhamukantare ahÆ Na lomakÆpesu duve ajÃyisuæ EkekalomÆpacitaÇgavà ahÆ. - - - - - - - - - - - - - 1. Tosayi [pts] 2. UïïasujÃtà (machasaæ) [BJT Page 276] [\x 276/] Taæ lakkhaïa¤¤Æ bahavo samÃgatà ByÃkaæsu uppÃdanimittakovidÃ. Uïïà ca lomà ca yathà susaïÂhità UpavattatÅ Ådisakaæ bahujjano. Gihimpi santaæ upavattatÅ jano BahÆ puratthà pakatena kammunà Aki¤canaæ pabbajitaæ anuttaraæ BuddhampÅ santaæ upavattatÅ jano'ti. CattÃÊÅsadanta - aviraladanta - lakkhaïÃdÅni (26, 27) 19. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno pisuïaæ vÃcaæ pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato ahosi. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesambhedÃya, amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsambhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà [PTS Page 172] [\q 172/] saæhitÃnaæ và anuppadÃtà samaggÃrÃmo samaggarato samagganandi samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità ahosi, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve mahÃpurisalakkhaïÃni paÂilabhati, cattÃÊÅsadanto ca hoti aviraÊadanto ca. So tehi lakkhaïehi samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? Abhejjapariso hoti abhejjÃ'ssa honti parisà brÃhmaïagahapatikà negamajÃnapadà gaïakà mahÃmattà aïÅkaÂÂhà dovÃrikà amaccà pÃrisajjà rÃjÃno bhogiyà kumÃrÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? Abhejjapariso hoti abejjÃ'ssa honti parisà bhikkhÆ bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: VebhÆtiyaæ saæhitabhedakÃriæ1 Bhedappava¬¬hana vivÃdakÃriæ Kalahappava¬¬hana akiccakÃriæ SaæhitÃnaæ bhedajananÅæ na bhaïi. - - - - - - - - - - - - - - 1. SahitabhedakÃriæ (machasaæ) [BJT Page 278] [\x 278/] AvivÃdava¬¬hanakÃriæ sugiraæ BhinnÃnaæ sandhijanniæ ahaïi. [PTS Page 173] [\q 173/] kalahaæ janassa panudi samaÇgi Saæhitehi nandati pamodati ca. SugatÅsu so phalavipÃkaæ Anubhavati tattha modati. Dantà idha honti aciraÊà sahità Caturo dasassa mukhajà susaïÂhitÃ. Yadi khattiyo bhavati bhÆmipati AvibhediyÃ'ssa parisà bhavanti Samano ca hoti virajo vÅtamalo ParisÃ'ssa hoti anugatà acalÃ'ti. PahÆtajivhà - brahmassara lakkhaïÃni (28, 29) 20. Yampi bhikkhave purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato ahosi, yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrupiæ vÃcaæ bhÃsità ahosi, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve mahÃpurisalakkhaïÃni paÂilabhati, pahÆta jivho ca hoti brahmassaro ca karavÅkabhÃïÅ. So tehi lakkhaïehi samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. TÃni dvattiæsa sace ratanÃni rÃjà samÃno kiæ labhati? ùdeyyavÃco hoti, ÃdÅyanti'ssa vacanaæ brÃhmaïagahapatikà negamajÃnapadà gaïakà mahÃmattà aïÅkaÂÂhà dovÃrikà amaccà pÃrisajjà rÃjÃno bhogiyà kumÃrÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? [PTS Page 174] [\q 174/] ÃdeyyavÃco hoti, Ãdiyanti'ssa vacanaæ bhikkhÆ bhakkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà Ãvoca. Tatthetaæ vuccati: Akkosabhaï¬anavihesakÃriæ UbbÃdhakaæ1 bahujanamaddanaæ BÃÊhaæ2 giraæ so na bhaïi pharusaæ Madhuraæ bhaïÅ sÆsa¤hitaæ sakhilaæ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. UbbÃdhakaraæ (machasaæ) 2. AbÃÊhaæ (machasaæ) [BJT Page 280] [\x 280/] Manaso piyà hadayagÃminiyo VÃcà so erayati kaïïasubà VÃcà suciïïaphalamanubhavi. Saggesu vedaya pu¤¤aphalaæ. Veditvà so sucaritassa phalaæ BrahmassarattamidhajjhagamÃ. JivhÃ'ssa hoti vipulà puthulà ùdeyyavÃkyavacano bhavati. Gihino'pi ijjhati yathà bhaïato Atha ce pabbajati so manujo [PTS Page 175] [\q 175/] ÃdiyantÅ'ssa vacanaæ janatà Bahuno bahuæ subhaïitaæ2 bhaïato'ti. SÅhahanulakkhaïaæ (30) 21. Yampi bikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe manussabhÆto samÃno samphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato ahosi, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyannavatiæ atthasaæhitaæ, so tassa kammassa katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imaæ mahÃpurisalakkhaïaæ paÂilabhati, sÅhahanu hoti. So tena lakkhaïena samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamaïimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena abhivijiya ajjhÃvasati. TassimÃni rÃjà samÃno kiæ labhati? Appadhaæsiyo hoti kenaci manussabhÆtena paccatthikena paccÃmittena. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammasambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? Appadhaæsiyo hoti abbhantarehi và bÃhirehi và paccattikehi paccÃmittehi rÃgena và dosena và mohena và samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà avoca. Tatthetaæ vuccati: SamphappalÃpaæ na abuddhatantiæ3 Avikiïïavacanabyappato ahosi. Ahitampi ca apanudi Hitampi ca bahujanasukha¤ca abhaïi. - - - - - - - - - - - - - - - - - 2. Susahitaæ (syÃ) 3. Na samphappalÃpaæ na muddhataæ (machasaæ) [BJT Page 282] [\x 282/] [PTS Page 176] [\q 176/] taæ katvà ito cuto divamupapajji SukataphalavipÃkamanubhosi Caviya punaridhÃgato samÃno Dviduggamavaratarahanuttamalattha. RÃjà hoti suduppadhaæsiyo Manujindo manujÃdhipatÅ mahÃnubhÃvo, Tidivapuravarasamo bhavati Suravarataroriva indo. GandhabbÃsurayakkharakkhasehi Surehi na hi bhavati suppadhaæsiyo, Tathatto yadi bhavati tathÃvidho Idha disà ca paÂidisà ca vidisÃcÃti. Samadanta - susukkadÃÂhà - lakkhaïÃti ( 31, 32) 22. Yampi bhikkhave tathÃgato purimaæ jÃtiæ purimaæ bhavaæ purimaæ niketaæ pubbe munassabhÆto samÃno micchÃÃjÅvaæ pahÃya sammÃÃjÅvena jivikaæ kappesi. TulÃkÆÂa - kaæsakÆÂa - mÃnakÆÂa - ukkoÂana - va¤cana - nikati - - sÃciyoga - chedana - vadhabandhana viparÃmosa - Ãlopa - sahasÃkÃrà paÂivirato ahosi, so tassa kammassa [PTS Page 177] [\q 177/] katattà upacitattà ussannattà vipulattà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. So tattha a¤¤e deve dasahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti, dibbena Ãyunà dibbena vaïïena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena Ãdhipateyyena dibbehi rÆpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoÂÂhabbehi. So tato cuto itthattaæ Ãgato samÃno imÃni dve mahÃpurisalakkhaïÃni paÂilabhati, samadanto ca hoti susukkadÃÂho ca. [BJT Page 284] [\x 284/] So tehi lakkhaïehi samannÃgato sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti, sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ akhÅlamanimittamakaïÂakaæ iddhaæ phÅtaæ khemaæ sivaæ nirabbudaæ adaï¬ena asatthena dhammena samena ahivijiya ajjhÃvasati. RÃjà samÃno kiæ labhati? SuviparivÃro hoti, sucÅ'ssa honti parivÃrà brÃhmaïagahapatikà negama jÃnapadà gaïakà mahÃmattà anÅkaÂÂhà dovÃrikà amaccà pÃrisajjà rÃjÃno bhogiyà kumÃrÃ. RÃjà samÃno idaæ labhati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Buddho samÃno kiæ labhati? SuciparivÃro hoti, suci'ssa honti parivÃrà bhikkhÆ bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ. Buddho samÃno idaæ labhati. Etamatthaæ bhagavà avoca. Tatthetaæ vuccati: MicchÃjÅva¤ca avassaji samena vuttiæ Suvinà so janayittha dhammikena [PTS Page 178] [\q 178/] ahitampi ca apÃnudi1 Hitampi ca bahujanasukha¤ca Ãcari.2 Sagge vedayati naro sukhaphalÃni Karitvà nipuïehi vudÆhi SabbhÅ vaïïitÃni tidivapuravarasamo Abhiramati ratikhi¬¬ÃsamaÇgÅ. LaddhÃ3 mÃnusakaæ bhavaæ tato CavitvÃ4 sukataphalavipÃkaæ Sesakena paÂilabhati lapanajaæ Samamapi suci susukkaæ.5 - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. ApanudÅ (machasaæ) 2. Acari (machasaæ) 3. LaddhÃna (machasaæ) 4. CavitvÃna (machasaæ) 5. LaddhÃna manussakaæ bhavaæ tato caviya puna sukata, phalavipÃka, ye sakena paÂilabhati lapanajaæ samamapi suci ca suvisuddha susukkaæ (syÃ) [BJT Page 286] [\x 286/] Taæ veyya¤janikà samÃgatà Bahavo byÃkaæsu nipuïasammatà manujà SucijanaparivÃragaïo bhavati Dijasamasukkasucisobhanadanto. Ra¤¤o hoti bahujano SuciparivÃro mahatiæ mahiæ anusÃsako, [PTS Page 179] [\q 179/] pasayha na ca janapadatudanaæ Hitampi ca bahujanasukha¤ca caranti. Atha ce pabbajati bhavati vipÃpo Samaïo samitarajo vivattachaddo, Vigatadarathakilamatho Imampi ca parampi ca1 passati lokaæ. TassovÃdakarà bahÆ gihÅ ca pabbajità ca Asucigarahitaæ2 dhunanti pÃpaæ, Sa hi sucihi parivuto bhavati MalakhÅlakalikilese panudetÅ ti. 3 Lakkhaïasuttaæ niÂÂhitaæ sattamaæ. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Imamaji ca paramaphi ca [pts], paramapi paramapi ca (syÃ) 2. Apuciæ garahitaæ (machasaæ) 3. TassovÃdakà bahugihÅ ca. Pabbajito ca asucÅvigarahita - panudi pÃsasasa hi sucihi parivuto, bhavati malakhilaka kilase panudeti (syÃ) [BJT Page 288] [\x 288/] 8. [PTS Page 180] [\q 180/] SÅgÃlasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veÂavane kalandakanivÃpe. Tena kho pana samayena sigÃlako1 gahapatiputto kÃlasseva vuÂÂhÃya rÃjagahà nikkhamitvà allavattho allakeso pa¤jaliko puthuddisÃ2 namassati, purattimaæ disaæ dakkhiïaæ disaæ pacchimaæ disaæ uttaraæ disaæ heÂÂhimaæ disaæ uparimaæ disaæ. 2. Atha kho bhagavà pubbaïhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya rÃjagahaæ piï¬Ãya pÃvisi. Addasà kho bhagavà sigÃlakaæ gahapatiputtaæ kÃlasseva vuÂÂhÃya rÃjagahà nikkhamitvà allavattaæ allakesaæ pa¤jalikaæ puthudadisà namassantaæ, puratthimaæ disaæ dakkhiïaæ disaæ pacchimaæ disaæ uttaraæ disaæ heÂÂhimaæ disaæ uparimaæ disaæ. DisvÃna sigÃlakaæ gahapatiputtaæ etadavoca: kinnu kho tvaæ gahapatiputta kÃlasseva uÂÂhÃya rÃjagahà nikkhamitvà allavattho allakeso pa¤jaliko puthuddisà [PTS Page 181] [\q 181/] namassasi, puratthimaæ disaæ dakkhiïaæ disaæ pacchimaæ disaæ uttaraæ disaæ heÂÂhimaæ disaæ uparimaæ disanti?". "Pità maæ bhante kÃlaæ karonto evaæ avaca: 'disà tÃta namasseyyÃsÅ'ti. So kho ahaæ bhante pituvacanaæ sakkaronto garukaronto mÃnento pÆjento kÃlasseva vuÂÂhÃya rÃjagahà nikkhamitvà allavattho allakeso pa¤jaliko puthuddisà namassÃmi, puratthimaæ disaæ dakkhiïaæ disaæ pacchimaæ disaæ uttaraæ disaæ heÂÂhimaæ disaæ uparimaæ disanti". "Na kho gahapatiputta ariyassa vinaye evaæ chaddisà namassitabbÃ"ti. "YathÃkathaæ pana bhante ariyassa vinaye chaddisà namassitabbÃ? SÃdhu me bhante bhagavà tathà dhammaæ desetu yathà ariyassa vinaye chaddisà namassitabbÃ"ti. - - - - - - - - - - - - - Lakkhaïasuttaæko(machasaæ) 2. PuthudisÃ(machasaæ) [BJT Page 290] [\x 290/] Chaddisà 3. Tena hi gahapatiputta suïÃhi, sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmÅ'ti. 'Evaæ bhante'ti kho sigÃlo gahapatiputto bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: "Yato kho gahapatiputta ariyasÃvakassa cattÃro kammakilesà pahÅïà honti, catÆhi ÂhÃnehi pÃpakammaæ na karoti, cha ca bhogÃnaæ apÃyamukhÃni na sevati, so evaæ cuddasapÃpakÃpagato, chaddisÃpaÂicchÃdÅ,1 ubhayalokavijayÃya paÂipanno hoti, tassa ayaæ ceva loko Ãraddho hoti paro ca loko. So kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Kammakilesà 4. Katamassa cattÃro kammakilesà pahÅïà honti? PÃïÃtipÃto kho gahapatiputta kammakileso, adinnÃdÃnaæ kammakileso, kÃmesu micchÃcÃro kammakiloso, musÃvÃdo kammakileso. Imassa cattÃro kammakilesà pahÅïà hontÅ"ti. Idamavoca bhagavÃ. Idaæ vatvÃ2 sugato, athÃparaæ etadavoca satthÃ: [PTS Page 182] [\q 182/] pÃïÃtipÃtaæ adinnÃdÃnaæ musÃvÃdo ca vuccati ParadÃragamana¤ceva nappasaæsanti paï¬itÃ'ti. AgatigamanÃni 5. Katamehi catÆhi ÂhÃnehi pÃpakammaæ karoti? ChandÃgatiæ gacchanto pÃpakammaæ karoti, dosÃgatiæ gacchanto pÃpakammaæ karoti, mohÃgataæ gacchanto pÃpakammaæ karoti, bhayÃgatiæ gacchanto pÃpakammaæ karoti. Yato kho gahapatiputta ariyasÃvako neva chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, imehi catÆhi ÂhÃnehi pÃpakammaæ na karotÅ'ti. Idamavoca bhagavà idaæ vatvà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ: Chandà dosà bhayà mohà yo dhammaæ ativattati, NihÅyati tassa yaso3 kÃÊapakkhe'va candimÃ. - - - - - - - - - - - - - - 1. Chaddisà paÂicchÃdi hoti (syÃ) 2. VatvÃna (machasaæ) 3. Yaso tassa (machasaæ) [BJT Page 292] [\x 292/] Chandà dosà bhayà mohà yo dhammaæ nÃtivattati, ùpÆrati tassa yaso1 sukkapakkhe'va2 candimÃ'ti. Cha apÃyamukhÃni 6. KatamÃni cha bhogÃnaæ apÃyamukhÃni na sevati? SurÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnÃnuyogo kho gahapatiputta bhogÃnaæ apÃyamukhaæ. VikÃlavisikhÃcariyÃnuyogo bhogÃnaæ apÃyamukhaæ. SamajjÃbhicaraïaæ bhogÃnaæ apÃyamukhaæ. JÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogo bhogÃnaæ apÃyamukhaæ. PÃpamittÃnuyogo bhogÃnaæ apÃyamukhaæ. ùlassÃnuyogo bhogÃnaæ apÃyamukhaæ. MajjapanÃdÅnavà Cha kho'me gahapatiputta ÃdÅnavà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnÃnuyoge: sandiÂÂhikà dhanajÃnÅ, kalahappava¬¬hanÅ, rogÃnaæ Ãyatanaæ, akittisa¤jananÅ, [PTS Page 183] [\q 183/] kopÅnanidaæsanÅ pa¤¤ÃyadubbalÅkaraïÅtveva chaÂÂhaæ padaæ bhavati. Ime kho gahapatiputta cha ÃdÅnavà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnÃnuyoge. VikÃlacariyÃdÅnÃvà Cha kho'me gahapatiputta ÃdÅnavà vikÃlavisikhÃcariyÃnuyoge: attÃ'pi'ssa agutto arakkhito hoti puttadÃro'pi'ssa agutto arakkhito hoti, sÃpateyyampi'ssa aguttaæ arakkhitaæ hoti, saÇkiyo ca hoti pÃpakesu ÂhÃnesu, abhÆtavacanaæ ca tasmiæ rÆhati, bahÆna¤ca dukkhadhammÃnaæ purakkhato hoti. Ime kho gahapatiputta cha ÃdÅnavà vikÃlavisikhÃcariyÃnuyoge. SamajjÃbhivaraïÃdÅnavà Cha kho'me gahapatiputta ÃdÅnavà samajjÃbhicaraïe: kva3 naccaæ, kva gÅtaæ, kva vÃditaæ, kva akkhÃnaæ, kva pÃïissaraæ, kva kumbhathÆïanti? Ime kho gahapatiputta cha ÃdÅnavà samajjÃbhivaraïe. - - - - - - - - - - - - - - 1. Yaso tassa (machasaæ) 2. Juïhapakkeva (kam) 3. Kuvaæ [pts] [BJT Page 294] [\x 294/] JÆtappamÃdÃdÅnavà Cha kho'me gahapatiputta ÃdÅnavà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyoge: jayaæ veraæ pasavati, jito vittamanusocati, sandiÂÂhikà dhanajÃni, sabhÃgatassa1 vacanaæ na rÆhati, mittÃmaccÃnaæ paribhÆto hoti, ÃvÃhavivÃhakÃnaæ apatthito hoti, akkhadhutto ayaæ purisapuggalo nÃlaæ dÃrabharaïÃyÃ'ti. Ime kho gahapatiputta cha ÃdÅnavà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyoge. PÃpamittÃnuyogÃdÅnavà Cha kho'me gahapatiputta ÃdÅnavà pÃpamittÃnuyoge: ye dhuttÃ, ye soï¬Ã, ye pipÃsÃ, ye nekatikÃ, ye ca¤canikÃ, ye sÃhasikÃ, tyÃssa mittà honti. Te sahÃyÃ. [PTS Page 184] [\q 184/] ime kho gahapatiputta cha ÃdÅnavà pÃpamittÃnuyoge. ùlassÃdÅnÃvà Cha kho'me gahapatiputta ÃdÅnavà ÃlassÃnuyoge: atisÅtanti kammaæ na karoti, atiuïhanti kammaæ na karoti, atisÃyanti kammaæ na karoti, atipÃto'ti kammaæ na karoti, atichÃto'smÅti kammaæ na karoti, atidhÃto'smÅti kammaæ na karoti. Tassa evaæ kiccÃpadesabahulassa viharato anuppannà ceva bhogà nÆppajjanti, uppannà ca bhogà parikkhayaæ gacchanti. Imo kho gahapati putta cha ÃdÅnavà ÃlassÃnuyoge"ti. Idamavoca bhagavÃ, idaæ vatvà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ: - - - - - - - - - - 1. SabhÃye tassa (kam) [BJT Page 296] [\x 296/] 7. "Hoti pÃnasakhà nÃma hoti sammiyasammiyo Yo ca atthesu jÃtesu sahÃyo hoti so sakhÃ. 1 UssÆraseyyà paradÃrasevanà VerappasaÇgo1 ca anatthatà ca PÃpà ca mittà sukadariyatà ca Ete cha ÂhÃnà purisaæ dhaæsayanti. 2 PÃpamitto pÃpasakho pÃpaÃcÃragocaro Asmà lokà parambhà ca ubhayà dhaæsate naro. 3. Akkhitthiyo vÃruïÅ naccagÅtaæ DivÃsoppaæ pÃricariyà akÃle PÃpà ca mittà sukadariyatà ca Ete cha ÂhÃnà purisaæ dhaæsayanti. 4 Akkhehi dibbanti suraæ pÅvanti Yantitthiyo pÃïasamà paresaæ [PTS Page 185] [\q 185/] nihÅnasevÅ na ca vuddhasevi2 NihÅyare kÃÊapakkhe'va cando. 5 Yo vÃruïÅ adhano aki¤cano PipÃso pivaæ pÃpaæ gato3 Udakamiva iïaæ vigÃhati Akulaæ4 kÃhiti khippamattano. 6 Na divÃsoppasÅlena rattimuÂÂhÃnadessinÃ5, Niccaæ mattena soï¬ena sakkà Ãvasituæ gharaæ. 7 AtisÅtaæ atiuïhaæ atisÃyamidaæ ahÆ, Iti vissaÂÂhakammanne atthà accenti mÃïave. 8 Yo'dha sÅta¤ca uïha¤ca tÅïà bhiyyo na ma¤¤ati Karaæ purisakiccÃni so sukhÃ6 na vihÃyatÅ"ti 9 - - - - - - - - - - - - - 1. Verappasavo (machasaæ) 2. Vudadhisevi (syÃ), khudadhisevi (kam) 3. PipÃsosi atthapÃgato (syÃ), pipÃsopi samappapÃgaso (kam) papagato (machasaæ) 4. ùkulaæ (syÃ, kam) 5. RattinuÂÂhÃnadassinà [pts] 6. Sukaæ (machasaæ) [BJT Page 298] [\x 298/] MittapatirÆpakà 8. CattÃro'me gahapatiputta amittà mittapatirÆpakÃ1 veditabbÃ. A¤¤adatthuharo amitto mittapatirÆpako veditabbo, vacÅparamo amitto mittapatirÆpako veditabbo, anuppiyabhÃïÅ amitto mittapatirÆpako veditabbo, apÃyasahÃyo amitto mittapatirÆpako veditabbo. CatÆhi kho gahapatiputta ÂhÃnehi a¤¤adatthuharo [PTS Page 186] [\q 186/] amitto mittapatirÆpako veditabbo. A¤¤adatthuharo hoti appena bahumicchati, Bhayassa kiccaæ karoti sevati atthakÃraïÃ. Imehi kho gahapatiputta catÆhi ÂhÃnehi a¤¤adatthuharo amitto mittapatirÆpako veditabbo. CatÆhi kho gahapatiputta ÂhÃnehi vacÅparamo amitto mittapatirÆpako veditabbo. AtÅtena paÂisantharati2 anÃgatena paÂisantharatiæ, niratthakena saÇgaïhÃti, paccuppannesu kivecasu byasanaæ dasseti. Imehi kho gahapatiputta catÆhi ÂhÃnehi vacÅparamo amitto mittapatirÆpako veditabbo. CatÆhi kho gahapatiputta Âhanehi anuppiyabhÃïi amitto mittapatirÆpako veditabbo. PÃpakampi'ssaæ3 anujÃnÃti, kalyÃïampi'ssa anujÃnÃti, sammukhÃ'ssa vaïïaæ bhÃsati, parammukhÃ'ssa avaïïaæ bhÃsati. Imehi kho gahapatiputta catÆhi ÂhÃnehi anuppiyabhÃïÅ amitto mittapatirÆpa veditabbo. CatÆhi kho gahapatiputta ÂhÃnehi apÃyasahÃyo amitto mittapatirÆpako veditabbo: surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnÃnuyoge sahÃyo hoti, vikÃlavisikhÃcariyÃnuyoge sahÃyo hoti, samajjÃbhivaraïe sahÃyo hoti, jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyoge sahÃyo hoti. Imehi kho gahapatiputta catÆhi ÂhÃnehi apÃyasahÃyo amitto mittapatirÆpako veditabbo'ti. - - - - - - - - - - - - - 1. MittapaÂirÆpakà (sÅmu) 2. PaÂisandharati (kam) 3. PÃpakammampissa (syÃ) [BJT Page 300] [\x 300/] Idamavoca bhagavÃ. Idaæ vatvà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ: "A¤¤adatthuharo mitto yo ca mitto vacÅparo, 1 Anuppiya¤ca yo Ãha apÃyesu ca yo sakhÃ. Ete amitte cattÃro iti vi¤¤Ãya paï¬ito, ùrakà parivajjeyya maggaæ paÂibhayaæ yathÃ"ti. Suhadamittà 9. [PTS Page 187] [\q 187/] cattÃro'me gahapatiputta mittà suhadà veditabbÃ: upakÃro2 mitto suhado veditabbo, samÃnasukhadukkho mitto suhado veditabbo, atthakkhÃyÅ mitto suhado veditabbo, anukampako mitto suhado veditabbo. CatÆhi kho gahapatiputta ÂhÃnehi upakÃro mitto suhado veditabbo. Pamattaæ rakkhati, pamattassa sÃpateyyaæ rakkhati, bhÅtassa saraïaæ hoti, uppanne kiccakaraïÅye taddiguïaæ bhogaæ anuppadeti. Imehi kho gahapatiputta catÆhi ÂhÃnehi upakÃro mitto suhado veditabbo. CatÆhi kho gahapatiputta ÂhÃnehi samÃnasukhadukkho mitto suhado veditabbo: guyhamassa Ãcikkhati, guyhamassa parigÆhati, ÃpadÃsu na vijahati, jÅvitampi'ssa atthÃya pariccattaæ hoti. Imehi kho gahapatiputta catÆhi ÂhÃnehi samÃnasukhadukkho mitto suhado veditabbo. CatÆhi kho pana gahapatiputta ÂhÃnehi atthakkhÃyÅ mitto suhado veditabbo: pÃpà nivÃreti, kalyÃïe niveseti, assutaæ sÃveti, saggassa maggaæ Ãcikkhati. Imehi kho gahapatiputta catÆhi ÂhÃnehi atthakkhÃyÅ mitto suhado veditabbo. CatÆhi kho pana gahapatiputta ÂhÃnehi Ãnukampako mitto suhado veditabbo: abhavenassa na nandati, bhavenassa nandati, avaïïaæ bhaïamÃnaæ nivÃreti, vaïïaæ bhaïamÃnaæ pasaæsati. Imehi kho gahapatiputta catÆhi ÂhÃnehi Ãnukampako mitto suhado veditabbo"ti. - - - - - - - - - - - 1. VacÅparamo (syÃ) 2. UpakÃrako (syÃ) [BJT Page 302] [\x 302/] Idamavoca bhagavÃ. Idaæ vatvà sugato, athÃparaæ etadavoca satthÃ: 10. [PTS Page 188] [\q 188/] "upakÃro ca yo mitto yo ca mitto sukhe dukhe1 AtthakkhÃyÅ ca yo mitato yo ca mitto'nukampako. Etepi mitte cattÃro iti vi¤¤Ãya paï¬ito Sakkaccaæ payirupÃseyya mÃtà puttaæ'va orasaæ. Paï¬ito sÅlasampanno jalaæ aggÅ va bhÃsati Bhoge saæharamÃnassa bhamarasseva irÅyato Bhogà sannicayaæ yanti vammiko'vupacÅyatÅ. Evaæ bhoge samÃhatvÃ2 alamatto kule gihÅ Catudhà vibhaje bhoge sa ve mittÃni ganthati. Ekena bhoge bhu¤jeyya dvÅhi kammaæ payojaye Catuttha¤ca nidhÃpeyya ÃpadÃsu bhavissatÅ"ti. ChaddisÃpaÂicchÃdanaæ 11. Katha¤ca gahapatiputta ariyasÃvako chaddisÃpaÂicchÃdÅ hoti? Chayimà gahapatiputta disà veditabbÃ: puratthimà disà mÃtÃpitaro veditabbÃ. Dakkhiïà [PTS Page 189] [\q 189/] disà Ãcariyà veditabbÃ. Pacchimà disà puttadÃrà veditabbÃ. Uttarà disà mittÃmaccà veditabbÃ. HeÂÂhimà disà dÃsakammakarà veditabbÃ. Uparimà disà samaïabrÃhmaïà veditabbÃ. - - - - - - - - - - - 1. Sukhe dukkhe ca ye sakhà (machasaæ) 2. SamÃharÅtvà (syÃ) [BJT Page 304] [\x 304/] Pa¤cahi kho gahapatiputta ÂhÃnehi puttena puratthimà disà mÃtÃpitaro paccupaÂÂhÃtabbÃ: bhato nesambharissÃmi1, kiccaæ nesaæ karissÃmi, kulavaæsaæ ÂhapessÃmi, dÃyajjaæ paÂipacchÃmi2, atha và pana petÃnaæ kÃlakatÃnaæ dakkhiïaæ anuppadassÃmÅ"ti. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi puttena puratthimà disà mÃtÃpitaro paccupaÂÂhità pa¤cahi ÂhÃnehi puttaæ anukampanti: pÃpà nivÃrenti, kaÊyÃïe nivesenti, sippaæ sikkhÃpenti, patirÆpena dÃrena saæyojenti, samaye dÃyajjaæ niyyÃtenti3. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi puttena puratthimà disÃmÃtÃpitaro paccupaÂÂhità imehi pa¤cahi ÂhÃnehi puttaæ anukampanti. Evamassa esà puratthimà disà paÂicchannà hoti khemà appaÂibhayÃ. 12. Pa¤cahi kho gahapatiputta ÂhÃnehi antevÃsinà dakkhiïà disà Ãcariyà paccupaÂÂhÃtabbÃ: uÂÂhÃnena, upaÂÂhÃnena, sussÆsÃya, pÃricariyÃya, sakkaccaæ sippapaÂiggahaïena4. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi antevÃsinà dakkhiïà disà Ãcariyà paccupaÂÂhitÃ, pa¤cahi ÂhÃnehi antevÃsiæ anukampanti: suvinÅtaæ vinenti, suggahitaæ gÃhÃpenti, sabbasippasutaæ samakkhÃyino bhavanti, mittÃmaccesu paÂiyÃdenti5, disÃsu parittÃnaæ karonti. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi antevÃsinà [PTS Page 190] [\q 190/] dakkhiïà disà Ãcariyà paccupaÂÂhitÃ, imehi pa¤cahi ÂhÃnehi antevÃsiæ anukampanti. Evamassa esà dakkhiïà disà paÂicchannà hoti khemà appaÂibhayÃ. - - - - - - - - - - - 1. Nesaæ harissÃmi (machasaæ) 2. PaÂipajjÃmi (machasaæ) 3. Niyya denati (machasaæ) 4. Sippaæ paÂiggahaïena (syÃ) sippauggahaïena (kam) 5. PaÂivedenati ( syÃ) [BJT Page 306] [\x 306/] 13. Pa¤cahi kho gahapatiputta ÂhÃnehi sÃmikena pacchimà disà bhariyà paccupaÂÂhÃtabbÃ: sammÃnanÃya, anavamÃnanÃya, 1 anaticariyÃya, issariyavossaggena, alaÇkÃrÃnuppadÃnena. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi sÃmikena pacchimà disà bhariyà paccupaÂÂhitÃ, pa¤cahi ÂhÃnehi sÃmikaæ anukampati: susaævihitakammantà ca hoti, susaægahitaparijanà ca2, anaticÃrinÅ ca, sambhataæ anurakkhati, dakkhà ca hoti analasà sabbakiccesu. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi sÃmikena pacchimà disà bhariyà paccupaÂÂhità imehi pa¤cahi ÂhÃnehi sÃmikaæ anukampati. Evamassa esà pacchimà disà paÂicchannà hoti khemà appaÂibhayÃ. 14. Pa¤cahi kho gahapatiputta ÂhÃnehi kulaputtena uttarà disà mittÃmaccà paccupaÂÂhÃtabbÃ: dÃnena, peyyavajjena3, atthacariyÃya, samÃnattatÃya, avisavÃdanatÃya. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi kulaputtena uttarà disà mittÃmaccà paccupaÂÂhità pa¤cahi ÂhÃnehi kulaputtaæ anukampanti: pamattaæ rakkhanti, pamattassa sÃpateyyaæ rakkhanti, bhÅtassa saraïaæ honti, ÃpadÃsu na vijahanti, aparapajà cassa paÂipÆjenti. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi kulaputtena uttarà disà mittÃmaccà paccupaÂÂhità imehi pa¤cahi ÂhÃnehi kulaputtaæ anukampanti. Evamassa esà uttarà disà paÂicchannà hoti khemà appaÂibhayÃ. - - - - - - - - - - - - - - 1. AvimÃnanÃya (syÃ,[pts] 2. SaÇgahita parijanà ca (machasaæ) 3. Piyavajjena (syà kam) [BJT Page 308] [\x 308/] 15. Pa¤cahi kho gahapatiputta ÂhÃnehi ayirakena 1 [PTS Page 191] [\q 191/] heÂÂhimà disà dÃsakammakarà paccupaÂÂhÃtabbÃ: yathÃbalaæ kammantasaævidhÃnena, bhattavetanÃnuppadÃnena, gilÃnupaÂÂhÃnena, acchariyÃnaæ rasÃnaæ saævibhÃgena, samaye vossaggena. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi ayirakena heÂÂhimà disà dÃsakammakarà paccupaÂÂhità pa¤cahi ÂhÃnehi ayirakaæ anukampanti. PubbuÂÂhÃyino ca honti, pacchÃnipÃtino ca, dinnÃdÃyino ca, sukatakammakarà ca, kittivaïïaharà ca. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi ayirakena heÂÂhimà disà dÃsakammakarà paccupaÂÂhità imehi pa¤cahi ÂhÃnehi ayirakaæ anukampanti. Evamassa esà heÂÂhimà disà paÂicchannà hoti khemà appaÂibhayÃ. 16. Pa¤cahi kho gahapatiputta ÂhÃnehi kulaputtena uparimà disà samaïabrÃhmaïà paccupaÂÂhÃtabbÃ: mettena kÃyakammena, mettena vacÅkammena, mettena manokammena, anÃvaÂadvaratÃya, ÃmisÃnuppadÃnena. Imehi kho gahapatiputta pa¤cahi ÂhÃnehi kulaputtena uparimà disà samaïabrÃhmaïà paccupaÂÂhità chahi ÂhÃnehi kulaputtaæ anukampanti. PÃpà nivÃrenti, kalyÃïe nivesenti, kalyÃïena manasà anukampanti, assutaæ sÃventi, sutaæ pariyodapenti, saggassa maggaæ Ãcikkhanti. Imehi kho gahapatiputta chahi ÂhÃnehi kulaputtena uparimà disà samaïabuhmaïà paccupaÂÂhità imehi chabhi ÂhÃnehi kulaputtaæ anukampanti. Evamassa esà uparimà disà paÂicchannà hoti khemà appaÂibhayÃ"ti. Idamavoca bhagavÃ. Idaæ vatvà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ: 17. "MÃtÃpità disà pubbà Ãcariyà dakkhiïà disà [PTS Page 192] [\q 192/] puttadÃrà disà paccà mittÃmaccà ca uttarÃ. DÃsakammakarà heÂÂhà uddhaæ samaïabrÃhmaïà Età disà namasseyya alamatto kule gihÅ. - - - - - - - - - - - - - 1. Assirakena (machasaæ) [BJT Page 310] [\x 310/] Paï¬ito sÅlasampanno sanho ca paÂibhÃnavÃ, NivÃtavutti atthaddho tÃdiso labhate yasaæ. UÂÂhÃnako analaso ÃpadÃsu na vedhati, Acchinnavutti medhÃvÅ tÃdiso labhate yasaæ. SaÇgÃhako mittakaro vada¤¤Æ vÅtamaccharo, Netà vinetà anunetà tÃdiso labhate yasaæ. DÃna¤ca peyyavajja¤ca atthacariyà ca yà idha, SamÃnattatà ca dhammesu tattha tattha yathÃrahaæ. Ete kho saÇgahà loke rathassÃïÅ'va yÃyato, Ete ca saÇgahà nÃssu na mÃtà puttakÃraïÃ, Labhetha mÃnaæ pÆjaæ và pità và puttakÃraïÃ. Yasmà ca saÇgahe ete samavekkhanti1 paï¬itÃ, [PTS Page 193] [\q 193/] tasmà mahattaæ papponti pÃsaæsà ca bhavanti te"ti. 18. Evaæ vutte sigÃlako2 gahapatiputto bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhantÅti, evameva bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi, dhamma¤ca bhikkhusaÇga¤ca. UpÃsakaæ maæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. SigÃlasuttaæ niÂÂhitaæ aÂÂhamaæ. - - - - - - - - - - - 1. Sammapekkhanti (machasaæ) 2. SiÇgÃlovÃdasuttaætaæ [pts] [BJT Page 312] [\x 312/] [PTS Page 194] [\q 194/] 9. ùÂÃnÃÂiyasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Atha kho cattÃro mahÃrÃjÃ1 mahatiyà ca yakkhasenÃya mahatiyà ca gandhabbasenÃya mahatiyà ca kumbhaï¬asenÃya mahatiyà ca nÃgasenÃya, catuddisaæ rakkhaæ ÂhapetvÃ, catuddisaæ gumbaæ ÂhapetvÃ, catuddisaæ ovaraïaæ ÂhapetvÃ, abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ gijjhakÆÂaæ2 obhÃsetvÃ, yena bhagavà tenupasaækamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Te pi kho yakkhà appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃnÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce yena bhagavà tena¤jaliæ panÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. 2. Ekamantaæ nisinno kho vessavaïo mahÃrÃjà bhagavantaæ etadavoca: "Santi hi bhante uÊÃrà yakkhà bhagavato appasannÃ. Santi hi bhante uÊÃrà yakkhà bhagavato pasannÃ. Santi [PTS Page 195] [\q 195/] hi bhante majjhimà yakkhà bhagavato appasannÃ. Santi hi bhante majjhimà yakkhà bhagavato pasannÃ. Santi hi bhante nÅcà yakkhà bhagavato appasannÃ. Santi hi bhante nÅcà yakkhà bhagavato pasannÃ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. MahÃrÃjÃno - machasaæ 2. GijjhakÆÂa pabbataæ - machasaæ [BJT Page 314] [\x 314/] Yebhuyyena kho pana bhante yakkhà appasannà yeva bhagavato. Taæ kissa hetu: bhagavà hi bhante pÃïÃtipÃtà veramaïiyà dhammaæ deseti, adinnÃdÃnà veramaïiyà dhammaæ deseti, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà dhammaæ deseti, musÃvÃdà veramaïiyà dhammaæ deseti, surÃmerayamajjappamÃdaÂÂhÃnà veramaïiyà dhammaæ deseti, yebhuyyena kho pana bhante yakkhà appaÂiviratà yeva pÃïÃtipÃtÃ, appaÂiviratà adinnÃdÃnÃ, appaÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrÃ, appaÂiviratà musÃvÃdÃ, appaÂiviratà surÃmerayamajjappamÃdaÂÂhÃnÃ. Tesantaæ hoti appiyaæ amanÃpaæ. Santi hi bhante bhagavato sÃvakÃ, ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni2 paÂisallÃnasÃruppÃni. Tattha santi uÊÃrà yakkhà nivÃsino ye imasmiæ bhagavato pÃvacane appasannÃ. Tesaæ pÃsÃdÃya! UggaïhÃtu bhante bhagavà ÃÂÃnÃÂiyaæ rakkhaæ bhikkhÆnaæ bhikkhuïÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ guttiyà rakkhÃya avihiæsÃya phÃsuvihÃrÃyÃ"ti. 3. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho vessavaïo mahÃrÃjà bhagavato adhivÃsanaæ viditvà tÃyaæ velÃyaæ imaæ ÃÂÃnÃÂiyaæ rakkhaæ abhÃsi: 4. "Vipassissa3 namatthu cakkhumantassa sirÅmato Sikhissa pi3 namatthu sabbabhÆtÃnukampino. Vessabhussa5 namatthu nahÃtakassa6 tapassino [PTS Page 196] [\q 196/] namatthu kakusandhassa mÃrasenÃpamaddino KoïÃgamanassa namatthu brÃhmaïassa vusÅmato, Kassapassa namatthu vippamuttassa sabbadhi. - - - - - - - - - - - - - - 1. Ara¤¤avanapatthÃni (machasaæ) 2. RÃrasseyyakÃni (sÅmu, machasaæ) 3. Vipassissa ca (machasaæ) 4. Sikhissapi ca (machasaæ); Vessabhussa ca (machasaæ) [BJT Page 316] [\x 316/] AÇgÅrasassa namatthu sakyaputtassa sirÅmato Yo imaæ dhammamadesesi1 sabbadukkhÃpanÆdanaæ. Ye cÃpi nibbutà loke yathÃbhÆtaæ vipassisuæ Te janà apisunÃ' mahantà vÅtasÃradÃ. 5. Hitaæ devamanussÃnaæ yaæ namassanti gotamaæ VijjÃcaraïasampannaæ mahantaæ vÅtasÃradaæ. Yato uggacchati suriyo2 Ãdicco maï¬alÅ mahà Yassa cuggacchamÃnassa saævarÅ pi nirujjhati. Yassa cuggate suriye3 divaso'ti pavuccati, Rahado pi tattha gambhÅro samuddo saritodako Evaæ naæ tattha jÃnanti samuddo saritodako, [PTS Page 197] [\q 197/] ito sà purimà disà iti naæ ÃcikkhatÅ jano Yaæ disaæ abhipÃleti mahÃrÃjà yasassi so GandhabbÃnaæ Ãdhipati dhataraÂÂho'ti nÃma so RamatÅ naccagÅtehi gandhabbehi purakkhato Puttà pi tassa bahÃvo ekanÃmÃ'ti me sutaæ, AsÅtiæ dasa eko ca indanÃmà mahabbalà Te cÃpi buddhaæ disvÃna buddhaæ Ãdiccabandhunaæ DÆrato'va namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ Namo te purisÃja¤¤a namo te purisuttama Kusalena samekkhasi. Amanussà pi taæ vandanti. Sutaæ netaæ abhiïhaso tasmà evaæ vademase - - - - - - - - - - - - 1. Dhammaæ desesi - machasaæ 2. Suriyo - machasaæ 3. Suriye - machasaæ [BJT Page 318] [\x 318/] 'Jinaæ vandatha gotamaæ 'jinaæ vandÃma gotamaæ' "VijjÃcaraïasampannaæ buddhaæ vandÃma gotamaæ" 6. Yena petà pavuccanti pisuïà piÂÂhimaæsikÃ, PÃïÃtipÃtino eddà corà nekatikà janà [PTS Page 198] [\q 198/] ito sà dakkhiïà disà iti naæ ÃcikkhatÅ jano, Yaæ disaæ abhipÃleti mahÃrÃjà yasassÅ so Kumbhaï¬Ãnaæ Ãdhipati virÆÊho iti nÃmaso, Ramati naccagÅtehi kumbhaï¬ehi purakkhato. Puttà pi tassa bahavo ekanÃmÃ'ti me sutaæ AsÅtiæ dasa eko ca indanÃmà mahabbalà Te cÃpi buddhaæ disvÃna buddhaæ Ãdiccabandhunaæ Durato'va namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ 'Namo te purisÃja¤¤a namo te purisuttama'. Kusalena samekkhasi. Amanussà pi taæ vandanti Sutaæ netaæ abhiïhaso tasmà evaæ vademase 'Jinaæ vandatha gotamaæ jinaæ vandÃma gotamaæ, VijjÃcaraïasampannaæ buddhaæ vandÃma gotamaæ'. 7. Yattha coggacchati suriyo Ãdicco maï¬alÅ mahà Yassa coggacchamÃnassa divaso pi nirujjhati. Yassa coggate suriye saævarÅ'ti pavuccati, Rahado pi tattha gambhÅro samuddo saritodako. - - - - - - - - - - - - - - - 1. Luddhà - [pts.] Kam 2. Te«Ãmayipati rÃjà dhatarëÂrnaii nÃmata:, GandharvÃdhipati rÃjà devehi sa ca rak«ita: 3. Te«Ãmadhipati rÃjà viru¬hakoti nÃmata:, KumabhÃï¬Ãdhipati rÃjà yamena saha rak«atu Kumbhaï¬ehÅ surak«ita: - mahÃvasatu. Putrà pi tasya bahava - ekanÃmà vicak«aïÃ: AÓÅtirdaÓa cekÃÓva - idranÃmà mahÃbalÃ: - lalitavistara [BJT Page 320] [\x 320/] Evaæ naæ tattha jÃnanti samuddo saritodako Ito sà pacchimà disà iti naæ ÃcikkhatÅ jano [PTS Page 199] [\q 199/] yaæ disaæ abhipÃleti mahÃrÃjà yasassÅ so. NÃgÃna¤ca1 Ãdhipati virÆpakkho'iti nÃmaso, Ramati naccagÅtehi nÃgeheva purekkhato2 Puttà pi tassa bahavo ekanÃmÃ'ti me sutaæ, AsÅtiæ dasa eko ca indanÃmà mahabbalà Te cÃpi buddhaæ disvÃna buddhaæ Ãdiccabandhunaæ DÆrato'va namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ, Namo te purisÃja¤¤a namo te purisuttama Kusalena samekkhasi. Amanussà pi taæ vandanti. Sutaæ netaæ abhiïhaso tasmà evaæ vademase: "Jinaæ vandatha gotamaæ jinaæ vandÃma gotamaæ, VijjÃcaraïasampannaæ buddhaæ vandÃma gotamaæ" 8. Yena uttarakuru rammÃ3 mahÃneru sudassano, Manussà tattha jÃyanti amamà apariggahà Na te bÅjaæ pavapanti napi nÅyanti naÇgalà AkaÂÂhapÃkimaæ sÃliæ paribhu¤janti mÃnusà Akaïaæ athusaæ suddhaæ sugandhaæ taï¬ulapphalaæ, [PTS Page 200] [\q 200/] tuï¬ikÅre pacinvÃna tato bhu¤janti bhojanaæ GÃviæ ekakhuraæ katvà anuyanti disodisaæ, Pasuæ ekakhuraæ katvà anuyanti disodisaæ - - - - - - - - - - - 1. NÃgÃnaæ - [pts] 2. VirÆpakkho iti - [pts] 3. Uttarakuruvho - machasaæ 4. ItthivÃhanaæ - [pts.] Itthiæ và vÃhanaæ - machasaæ 5. Te«Ãmadhipati rÃjà virÆpÃk«e iti nÃmata÷ Sa vo nÃgÃdhipo rÃjà varuïena saha rak«atu sarvanÃgehi rak«ita÷ - mahÃvastu [BJT Page 322] [\x 322/] ItthivÃhanaæ katvà anuyanti disodisaæ, PurisavÃhanaæ katvà anuyanti disodisaæ. KumÃrivÃhanaæ katvà anuyanti disodisaæ, KumÃravÃhanaæ katvà anuyanti disodisaæ. Te yÃne abhirÆhitvà sabbà disà anupariyanti1 PacÃrà tassa rÃjino: HatthiyÃnaæ assayÃnaæ dibbaæ yÃnaæ upaÂÂhitaæ. PÃsÃdà sivikà ceva mahÃrÃjassa yasassino Tassa ca nagarà ahu antaÊikkhe sumÃpità ùÂÃnÃÂà kusinÃÂà parakusinÃÂà NÃÂapuriyÃ2 parakusita nÃÂÃ3. [PTS Page 201] [\q 201/] uttarena kapÅvanto4 janoghamaparena ca, Navanavutiyo ambarambaravatiyo ÃÊakamandà nÃma rÃjadhÃnÅ. Kuverassa kho pana mÃrisa mahÃrÃjassa visÃïà nÃma rÃjadhÃnÅ. Tasmà kuvero mahÃrÃjà vessavaïo'ti pavuccati. Paccesanto pakÃsenti tatolà tattalà tatotalà Ojasi tejasi tatojasÅ sÆro rÃjà ariÂÂho nemi. Rahado pi tattha dharaïÅ nÃma, yato meghà pavassanti Vassà yato patÃyanti. SabhÃpi tattha bhagalavatÅ5 nÃma yattha yakkhà payirupÃsanti. Tattha niccaphalà rukkhà nÃnÃdijagaïÃyutà MayÆrako¤cÃbhirutÃ6 kokilÃdÅhi vaggubhi. - - - - - - - - - - - - - - - 1. AnupariyÃyanti - machasaæ 2. NÃÂasuriyà - machasaæ 3. ParakusiÂanÃÂà - machasaæ 4. KasÅvanto - machasaæ 5. SÃlavanÅ - machasaæ 6. Mayurako¤cÃbhirudà - machasaæ [BJT Page 324] [\x 324/] JÅvaæ jÅvakasaddettha atho uÂÂhavacittakÃ1 [PTS Page 202] [\q 202/] kukutthakÃ2 kuÊÅrakà vane pokkharasÃtakÃ. SukasÃÊikasaddettha daï¬amÃïavakÃni ca Sobhati sabbakÃlaæ sà kuveranaÊinÅ sadÃ. 10. Ito sà uttarà disà iti naæ ÃcikkhatÅ jano Yaæ disaæ abhipÃleti mahÃrÃjà yasassÅ so. YakkhÃnaæ Ãdhipati kuvero iti nÃmaso3 RamatÅ naccagÅtehi yakkhehi purakkhato. Puttà pi tassa bahavo ekanÃmÃ'ti me sutaæ, AsÅtiæ dasa eko ca indanÃmà mahabbalÃ. Te cÃpi buddhaæ disvÃna buddhaæ Ãdiccabandhunaæ, DÆrato'va namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ 'Namo te purisÃja¤¤a namo te purisuttama'. 'Kusalena samekkhasi' AmanussÃpi taæ vandanti, sutaæ netaæ abhiïhaso. Tasmà evaæ vademase: 'Jinaæ vandatha gotamaæ' 'jinaæ vandÃma gotamaæ, VijjÃcaraïasampannaæ buddhaæ vandÃma gotamanti". 11. [PTS Page 203] [\q 203/] ayaæ kho sà mÃrisa ÃÂÃnÃÂiyà rakkhà bhikkhÆnaæ bhikkhuïÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ guttiyà rakkhÃya avihiæsÃya phÃsuvihÃrÃyÃti. Yassa kassaci mÃrisa bhikkhussa và bhikkhuniyà và upÃsakassa và upÃsikÃya và ayaæ ÃÂÃnÃÂiyà rakkhà suggahità bhavissati samattÃpariyÃputÃ, 4 - - - - - - - - - - - - - - - - 1, OÂÂhavacittakà (machasaæ) 2. KukkuÊakà (machasaæ) 3. NëÃmadhipati rÃjà kuvera iti nÃmata: sarvayak«Ãdhipo rÃjà rÃk«asÅhi saha rak«atu yak«a rÃk«asa rak«ita: - mahÃvastu. 4. PariyÃpuÂà - kam. [BJT Page 326] [\x 326/] Ta¤ce amanusso yakkho và yakkhiïÅ vÃ, yakkhapotako và yakkhapotikà vÃ, yakkhamahÃmatto và yakkhapÃrisajjo và yakkhapacÃro vÃ, gandhabbo và gandhabbÅ vÃ, gandhabbapotako và gandhabbapotikà vÃ, gandhabbamahÃmatto và gandhabbapÃrisajjo và gandhabbapacÃro vÃ, kumbhaï¬o và kumbhaï¬Å vÃ, kumbhaï¬apotako và kumbhaï¬apotikà vÃ, kumbhaï¬amahÃmatto và kumbhaï¬apÃrisajjo và kumbhaï¬apacÃro vÃ, nÃgo và nÃginÅ1 vÃ, nÃgapotako và nÃgapotikà vÃ, nÃgamahÃmatto và nÃgapÃrisajjo và nÃgapacÃro vÃ, paduÂÂhacitto bhikkhuæ và bhikkhuïiæ và upÃsakaæ và upÃsikaæ và gacchantaæ và anugaccheyya, Âhitaæ và upatiÂÂheyya, nisinnaæ và upanisÅdeyya, nipannaæ và upanipajjeyya, na me so mÃrisa amanusso labheyya, gÃmesu và nigamesu vÃ, sakkÃraæ và garukÃraæ vÃ. Na me so mÃrisa amanusso labheyya, ÃÊakamandÃya rÃjadhÃniyà vatthuæ và vÃsaæ vÃ, na me so mÃrisa amanussà labheyya, yakkhÃnaæ samitiæ gantuæ. Apissu naæ mÃrisa amanussÃ, anavayhampi naæ kareyyuæ avivayhaæ. Apissu naæ mÃrisa amanussÃ, attÃhi'pi paripuïïÃhi paribhÃsÃhi paribhÃseyyuæ. Apissu naæ mÃrisa amanussÃ, rittampissa pattaæ sÅse nikkujjeyyuæ. Apissu naæ mÃrisa amanussÃ, sattadhÃpi'ssa muddhaæ phÃleyyuæ. 12. Santi hi mÃrisa amanussà caï¬Ã ruddà rabhasÃ. Te neva mahÃrÃjÃnaæ Ãdiyanti, na mahÃrÃjÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti, na mahÃrÃjÃnaæ purisakÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti. Te kho te mÃrisa amanussà mahÃrÃjÃnaæ [PTS Page 204] [\q 204/] avaruddhà nÃma vuccanti. - - - - - - - - - - - - - - 1. NÃgÅ và (machasaæ) [BJT Page 328] [\x 328/] SeyyathÃpi mÃrisa ra¤¤o mÃgadhassa vijite mahÃcorÃ, te neva ra¤¤o mÃgadhassa Ãdiyanti, na ra¤¤o mÃgadhassa purisakÃnaæ Ãdiyanti, na ra¤¤o mÃgadhassa purisakÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti, te kho te mÃrisa mahÃcorà ra¤¤o mÃgadhassa avaruddhà nÃma vuccanti, evameva kho mÃrisa santi hi amanussà caï¬Ã ruddà rabhasÃ, te neva mahÃrÃjÃnaæ Ãdiyanti, na mahÃrÃjÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti, na mahÃrÃjÃnaæ purisakÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti. Te kho te mÃrisa amanussà mahÃrÃjÃnaæ avaruddhà nÃma vuccanti. 13. Yo hi koci mÃrisa amanusso, yakkho và yakkhiïÅ vÃ, yakkhapotako và yakkhapotikà vÃ, yakkhamahÃmatto và yakkhapÃrisajjo và yakkhapacÃro vÃ, gandhabbo và gandhabbÅ vÃ, gandhabbapotako và gandhabbapotikà vÃ, gandhabbamahÃmatto và gandhabbapÃrisajjo và gandhabbapacÃro vÃ, kumbhaï¬o và kumbhaï¬Å vÃ, kumbhaï¬apotako và kumbhaï¬apotikà vÃ, kumbhaï¬amahÃmatto và kumbhaï¬apÃrisajjo và kumbhaï¬apacÃro vÃ, nÃgo và nÃginÅ vÃ, nÃgapotako và nÃgapotikà vÃ, nÃgamahÃmatto và nÃgapÃrisajjo và nÃgapacÃro vÃ, paduÂÂhacitto: bhikkhuæ và bhikkhuïiæ vÃ, upÃsakaæ và upÃsikaæ vÃ, gacchantaæ và anugaccheyya, Âhitaæ và upatiÂÂheyya, nisinnaæ và upanisÅdeyya, nipannaæ và upanipajjeyya, imesaæ yakkhÃnaæ mahÃyakkhÃnaæ, senÃpatÅnaæ mahÃsenÃpatÅnaæ, ujjhÃpetabbaæ vikkanditabbaæ viravitabbaæ; "ayaæ yakkho gaïhÃti, ayaæ yakkho Ãvisati, ayaæ yakkho heÂheti, ayaæ yakkho viheÂheti, ayaæ yakkho hiæsati, ayaæ yakkho vihiæsati, ayaæ yakkho na mu¤catÅ"ti. 14. Katamesaæ yakkhÃnaæ mahÃyakkhÃnaæ senÃpatÅnaæ mahÃsenÃpatÅnaæ: [BJT Page 330] [\x 330/] Indo somo varuïo ca bhÃradvÃjo pajÃpati, Candano kÃmaseÂÂho ca kinnighaï¬u nighaï¬u ca. PanÃdo opama¤¤o ca devasÆto ca mÃtali, Cittaseno ca gandhabbo naÊo rÃjà janesabho. SÃtÃgiro hemavato puïïako karatiyo guÊo, [PTS Page 205] [\q 205/] sÅvako mucalindo ca vessÃmitto yugandharo.. GopÃlo suppagedho ca2 hiri netti ca madiyo. Pa¤cÃlacaï¬o ÃÊavako pajjanto3 sumano sumukho dadhÅmukho, Maïi mÃïi caro dÅgho atho serissako4 saha. 15. Imesaæ yakkhÃnaæ mahÃyakkhÃnaæ, senÃpatÅnaæ mahÃsenÃpatÅnaæ ujjhÃpetabbaæ vikkaditabbaæ viravitabbaæ: ayaæ yakkho gaïhÃti, ayaæ yakkhà Ãvisati, ayaæ yakkho heÂÂheti, ayaæ yakkho viheÂheti, ayaæ yakkho hiæsati, ayaæ yakkho vihiæsati, ayaæ yakkho na mu¤catÅ ti. Ayaæ kho sà mÃrisa ÃÂÃnÃÂiyà rakkhà bhikkhÆnaæ bhikkhuïÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ guttiyà rakkhÃya avihiæsÃya phÃsu vihÃrÃyÃ'ti. Handa ca dÃni mayaæ mÃrisa gacchÃma, bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyÃ'ti. 'Yassa' dÃni tumhe mahÃrÃjÃno kÃlaæ ma¤¤athÃ'ti. 16, Atha kho cattÃro mahÃrÃjÃno uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyiæsu. Te pi kho yakkhà uÂÂhÃyÃsanà appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyiæsu. Appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃnÅyaæ vÅtisÃretvà tatthevantaradhÃyiæsu, appekacce [PTS Page 206] [\q 206/] yena bhagavà tena¤jalimpaïÃmetvà tatthevantaradhÃyiæsu, appekacce nÃmagottaæ sÃvetvà tatthevantaradhÃyiæsu, appekacce tuïhÅbhÆtà tatthevantaradhÃyiæsÆ'ti. PaÂhamakabhÃïavÃro niÂÂhito. - - - - - - - - - - - - - - 1. Sivako - machasaæ 2. Supparodho ca - machasaæ 3. Pajjunno - machasaæ 4. SerÅsako - machasaæ [BJT Page 332] [\x 332/] 16. Atha kho bhagavà tassà rattiyà accayena bhikkhÆ Ãmantesi: Imaæ bhikkhave rattiæ cattÃro mahÃrÃjÃno mahatiyà ca yakkhasenÃya, mahatiyà ca gandhabbasenÃya, mahatiyà ca kumbhaï¬asenÃya, mahatiyà ca nÃgasenaya, catuddisaæ rakkhaæ ÂhapetvÃ, catuddisaæ gumbaæ ÂhapetvÃ, catuddisaæ ovaraïaæ ÂhapetvÃ, abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ gijjhakÆÂaæ pabbataæ obhÃsetvà yenÃhaæ tenupasaækamiæsu, upakaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Tepi kho bhikkhave yakkhà appekacce maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu: appekacce mama saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu: appekacce yenÃhaæ tena¤jalimpaïÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu: appekacce nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu: appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. 17. Ekamantaæ nisinno kho bhikkhave vessavaïo mahÃrÃjà maæ etadavoca: Santi hi bhante uÊÃrà yakkhà bhagavato appasannÃ, santi hi bhante uÊÃrà yakkhà bhagavato pasannÃ: santi hi bhante majjhimà yakkhà bhagavato appasannÃ, santi hi bhante majjhimà yakkhà bhagavato pasannÃ: santi hi bhante nÅcà yakkhà bhagavato appasannÃ, santi hi bhante nÅcà yakkhà bhagavato pasannÃ: yebhuyyena kho pana bhante yakkhà appasannà yeva bhagavato. Taæ kissa hetu? Bhagavà hi bhante pÃïÃtipÃtà veramaïiyà dhammaæ deseti, adinnÃdÃnà veramaïiyà dhammaæ deseti, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà dhammaæ deseti, musÃvÃdà veramaïiyà dhammaæ deseti, surÃmerayamajjappamÃdaÂÂhÃnà veramaïiyà dhammaæ deseti. Yebhuyyena kho pana bhante yakkhà appaÂiviratà yeva pÃïÃtipÃtÃ, appaÂiviratà adinnÃdÃnÃ, appaÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrÃ, appaÂiviratà musÃvÃdÃ, appaÂiviratà surÃmerayamajjappamÃdaÂÂhÃnÃ. Tesaæ taæ hoti appiyaæ amanÃpaæ. [BJT Page 334] [\x 334/] Santi hi bhante bhagavato sÃvakÃ, ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni. Tattha santi uÊÃrà yakkhà nivÃsino ye imasmiæ bhagavato pÃvacane appasannÃ. Tesaæ pasÃdÃya. UggaïhÃtu bhante bhagavà ÃÂÃnÃÂiyaæ rakkhaæ bhikkhÆnaæ bhikkhuïÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ guttiyà rakkhÃya avihiæsÃya phÃsuvihÃrÃyÃti. AdhivÃsesiæ kho ahaæ bhikkhave tuïhÅbhÃvena. 18, Atha kho bhikkhave vessavaïo mahÃrÃjà maæ adhivÃsanaæ viditvà tÃyaæ velÃyaæ imaæ ÃÂÃnÃÂiyaæ rakkhaæ abhÃsi: Vipassissa namatthu cakkhumantassa sirÅmato, Sikhissapi namatthu sabbabhÆtÃnukampino. 1. Vessabhussa namatthu nahÃtakassa tapassino, Namatthu kakusandhassa mÃrasenappamaddino. 2 KoïÃgamanassa namatthu brÃhmaïassa vusÅmato. Kassapassa ca namatthu vippamuttassa sabbadhi. 3. AÇgÅrasassa namatthu sakyaputtassa sirÅmato, Yo imaæ dhammamadesesi sabbadukkhÃpanÆdanaæ 4. Ye cÃpi nibbutà loke yathÃbhÆtaæ vipassisuæ, Te janà apisunà mahantà vÅtasÃradÃ. 5 19, Hitaæ devamanussÃnaæ yaæ namassanti gotamaæ, VijjÃcaraïasampannaæ mahantaæ vÅtasÃradaæ6. Yato uggacchati suriyo Ãdicco maï¬alÅ mahÃ, Yassa cuggacchamÃnassa saævarÅ pi nirujjhati 7. [BJT Page 336] [\x 336/] Yassa cuggate suriye divaso ti pavuccati, Rahado pi tattha gambhÅro samuddo saritodako. 8 Evaæ naæ tattha jÃnanti samuddo saritodako Ito sà purimà disà iti naæ ÃcikkhatÅ jano, Yaæ disaæ abhipÃleti mahÃrÃjà yasassi so. 9 GandhabbÃnaæ Ãdhipati dhataraÂÂho iti nÃmaso, Ramati naccagÅtehi gandhabbehi purakkhato, 10 Puttà pi tassa bahavo ekanÃmÃ'ti me sutaæ. AsÅtiæ dasa eko ca indanÃmà mahabbalÃ11. Te cÃpi buddhaæ disvÃna buddhaæ Ãdiccabandhunaæ DÆrato'va namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ, Namo te purisÃja¤¤a namo te purisuttama 12. Kusalena samekkhasi. AmanussÃpi taæ vandanti, Sutaæ netaæ abhiïhaso tasmà evaæ vademase13. Jinaæ vadatha gotamaæ jinaæ vandÃma gotamaæ, VijjÃcaraïasampannaæ buddhaæ vadÃma gotamaæ14 Yena petà pavuccanti pisuïà piÂÂhimaæsikÃ, PÃïÃtipÃtino eddà corà nekatikà janà 15. Ito sà dakkhiïà disà iti naæ ÃcikkhatÅ jano, Yaæ disaæ abhipÃleti mahÃrÃjà yasassi so16. Kumbhaï¬Ãnaæ Ãdhipati virÆÊho iti nÃmaso, Ramati naccagÅtehi kumbhaï¬ehi purakkhato 17. Puttà pi tassa bahavo ekanÃmÃ'ti me sutaæ, AsÅtiæ dasa eko ca indanÃmà mahabbalÃ18 [BJT Page 338] [\x 338/] Te cÃpi buddhaæ disvÃna buddhaæ Ãdiccabandhunaæ DÆrato'ca namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ, Namo te purisÃja¤¤a namo te purisuttama. Kusalena samekkhasi, Amanussà pi taæ vandanti, sutaæ netaæ abhiïhaso Tasmà evaæ vademase. Jinaæ vandatha gotamaæ jinaæ vandÃma gotamaæ, VijjÃcaraïasampannaæ buddhaæ vandÃma gotamaæ. 21. Yattha coggacchati suriyo Ãdicco maï¬alÅ mahÃ, Yassa coggacchamÃnassa divaso pi nirujjhati. Yassa coggate suriye saævarÅ ti pavuccati, Rahado pi tattha gambhÅro samuddo saritodako. Evaæ naæ tattha jÃnanti samuddo sÃritodako, Ito sà pacchimà disà iti naæ ÃcikkhatÅ jano Yaæ disaæ abhipÃleti mahÃrÃjà yasassÅ so. NÃgÃnaæ Ãdhipati virÆpakkho iti nÃmaso, Ramati naccagÅtehi nÃgeheva purakkhato, Puttà pi tassa bahavo ekanÃmÃ'ti me sutaæ AsÅtiæ dasa eko ca indanÃmà mahabbalÃ. Te cÃpi buddhaæ disvÃna buddhaæ Ãdiccabandhunaæ DÆrato'ca namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ, 'Namo te purisÃja¤¤a namo te purisuttama' Kusalena samekkhasi Amanussà pi taæ vandanti, sutaæ netaæ abhiïhaso Tasmà evaæ vademase. Jinaæ vandatha gotamaæ jinaæ vandÃma gotamaæ, VijjÃcaraïasampannaæ buddhaæ vandÃma gotamaæ. [BJT Page 340] [\x 340/] 22. Yena uttarakurÆ rammà mahÃneru sudassano, Manussà tattha jÃyanti amamà apariggahÃ. Na te bÅjaæ pavapanti napi nÅyanti naÇgalÃ, AkaÂÂhÃpÃkimaæ sÃliæ paribhu¤janti mÃnusÃ. Akaïaæ athusaæ suddhaæ sugandhaæ taï¬ulapphalaæ, Tuï¬ikÅre pacitvÃna tato bhu¤janti bhojanaæ. GÃviæ ekakhuraæ katvà anuyanti disodisaæ, Pasuæ ekakhuraæ katvà anuyanti disodisaæ. Itthi vÃhanaæ katvà anuyanti disodisaæ, Purisa vÃhanaæ katvà anuyanti disodisaæ KumÃri vÃhanaæ katvà anuyanti disodisaæ, KumÃra vÃhanaæ katvà anuyanti disodisaæ. Te yÃne abhirÆhitvà sabbà disà anupariyanti, PacÃrà tassa rÃjino. HatthiyÃnaæ assayÃnaæ dibbaæ yÃnaæ upaÂÂhitaæ PÃsÃdà sivikà ceva mahÃrÃjassa yasassino. Tassa ca nagarà ahÆ antaÊikkhe sumÃpitÃ, ùÂÃnÃÂà kusinÃÂà parakusinÃÂà nÃÂapuriyà parakusitanÃÂÃ. Uttarena kapivanto janoghamaparena ca Navanavatiyo ambaraambaravatiyo ÃÊakamandà nÃma rÃjadhÃnÅ, Kuverassa kho pana mÃrisa mahÃrÃjassa visÃïà nÃma rÃjadhÃnÅ, Tasmà kuvero mahÃrÃjà vessavaïo'ti pavuccati. 23. Paccesanto pakÃsenti tatolà tattalà tatotalÃ, Ojasi tejasi tatojasi sÆro rÃjà ariÂÂho nemi. [BJT Page 342] [\x 342/] Rahado'pi tattha dharaïÅ nÃma yato meghà pavassanti Vassà yato patÃyanti, Sabhà pi tattha bhagalavatÅ nÃma yattha yakkhà payirupÃsanti. Tattha niccaphalà rukkhà nÃnÃdijagaïÃyutÃ, MayÆrako¤cÃbhirudà kokilÃdihi vagguhi. JÅvaæjÅvaka saddettha atho uÂÂhavacittakÃ, Kukutthakà kuÊÅrakà vane pokkharasÃtakà SukasÃlikasaddettha daï¬amÃnavakÃni ca, Sobhati sabbakÃlaæ sà kuveranalinÅ sadÃ. Ito sà uttarà disà iti naæ ÃcikkhatÅ jano, Yaæ disaæ abhipÃleti mahÃrÃjà yasassi so. YakkhÃnaæ Ãdhipati kuvero iti nÃmaso, Ramati naccagÅtehi yakkheheva purakkhato. PuttÃpi tassa bahÃvo ekanÃmÃti me sutaæ. AsÅtiæ dasa eko ca indanÃmà mahabbalÃ. Te cÃpi buddhaæ disvÃna buddhaæ Ãdiccabandhunaæ Durato'va namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ, Namo te purisÃja¤¤a namo te purisuttama Kusalena samekkhasi. Amanussà pi taæ vandanti, sutaæ netaæ abhiïhaso. Tasmà evaæ vademase. Jinaæ vadatha gotamaæ jinaæ vandÃma gotamaæ, VijjÃcaraïasampannaæ buddhaæ vandÃma gotamanti. [BJT Page 344] [\x 344/] 24. Ayaæ kho sà mÃrisa, ÃÂÃnÃÂiyà rakkhà bhikkhÆnaæ bhikkhuïÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ guttiyà rakkhÃya avihiæsÃya phÃsuvihÃrÃyÃti. Yassa kassaci mÃrisa bhikkhussa và bhikkhuniyà và upÃsakassa và upÃsikÃya và ayaæ ÃÂÃnÃÂiyà rakkhà suggahità bhavissati samattà pariyÃputÃ. Ta¤ce amanusso, yakkho và yakkhiïÅ và yakkhapotako và yakkhapotikà vÃ, yakkhamahÃmatto và yakkhapÃrisajjo và yakkhapacÃro vÃ, gandhabbo và gandhabbÅ vÃ, gandhabbapotako và gandhabbapotikà vÃ, gandhabbamahÃmatto và gandhabbapÃrisajjo và gandhabbapacÃro vÃ, kumbhaï¬o và kumbhaï¬Å vÃ, kumbhaï¬apotako và kumbhaï¬apotikà vÃ, kumbhaï¬amahÃmatto và kumbhaï¬apÃrisajjo và kumbhaï¬apacÃro vÃ, nÃgo và nÃginÅ vÃ, nÃgapotako và nÃgapotikà vÃ, nÃgamahÃmatto và nÃgapÃrisajjo và nÃgapacÃro vÃ, paduÂÂhacitto, bhikkhuæ và bhikkhuïiæ vÃ, upÃsakaæ và upÃsikaæ vÃ, gacchantaæ và anugaccheyya, Âhitaæ và upatiÂÂheyya. Nisinnaæ và upanisÅdeyya, nipannaæ và upanipajjeyya, na me so mÃrisa, amanusso labheyya, gÃmesu và nigamesu vÃ, sakkÃraæ và garukÃraæ vÃ. Na me so mÃrisa, amanusso labheyya, ÃÊakamandÃya nÃma rÃjadhÃniyà vatthuæ và vÃsaæ vÃ. Na me so mÃrisa, amanusso labheyya, yakkhÃnaæ samitiæ gantuæ. Apissu naæ mÃrisa, amanussà anavayhampi naæ kareyyuæ avivayhaæ. Apissu naæ mÃrisa, amanussà attÃhi paripuïïÃhi paribhÃsÃhi paribhÃseyyuæ. Apissu naæ mÃrisa, amanussà rittampi'ssa pattaæ sÅse nikkujjeyyuæ, apissu naæ mÃrisa, amanussà sattadhà pi'ssa muddhaæ phÃleyyuæ. Santi hi mÃrisa, amanussà caï¬Ã ruddhà rabhasÃ. Te neva mahÃrÃjÃnaæ Ãdiyanti, na mahÃrÃjÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti, na mahÃrÃjÃnaæ purisakÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti. Te kho te mÃrisa, amanussà mahÃrÃjÃnaæ avaruddhà nÃma vuccanti. [BJT Page 346] [\x 346/] 25. SeyyathÃpi mÃrisa, ra¤¤o mÃgadhassa vijite mahÃcorà te neva ra¤¤o mÃgadhassa Ãdiyanti, na ra¤¤o mÃgadhassa purisakÃnaæ Ãdiyanti, na ra¤¤o mÃgadhassa purisakÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti, te kho te mÃrisa, mahÃcorà ra¤¤o mÃgadhassa avaruddhà nÃma vuccanti, evameva kho mÃrisa, santi hi amanussà caï¬Ã ruddhà rabhasÃ. Te neva mahÃrÃjÃnaæ Ãdiyanti, na mahÃrÃjÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti, na mahÃrÃjÃnaæ purisakÃnaæ purisakÃnaæ Ãdiyanti, te kho mÃrisa, amanussà mahÃrÃjÃnaæ avaruddhà nÃma vuccanti. 26. Yo hi koci mÃrisa amanusso yakkho và yakkhiïÅ vÃ, yakkhapotako và yakkhapotikà vÃ, yakkhamahÃmatto và yakkhapÃrisajjo và yakkhapacÃro vÃ, gandhabbo và gandhabbÅ vÃ, gandhabbapotako và gandhabbapotikà vÃ, gandhabbamahÃmatto và gandhabbapÃrisajjo và gandhabbapacÃro vÃ, kumbhaï¬o và kumbhaï¬Å vÃ, kumbhaï¬apotako và kumbhaï¬apotikà vÃ, kumbhaï¬amahÃmatto và kumbhaï¬apÃrisajjo và kumbhaï¬apacÃro vÃ, nÃgo và nÃginÅ vÃ, nÃgapotako và nÃgapotikà vÃ, nÃgamahÃmatto và nÃgapÃrisajjo và nÃgapacÃro vÃ, paduÂÂhacitto: bhikkhuæ và bhikkhuïiæ vÃ, upÃsakaæ và upÃsikaæ vÃ, gacchantaæ và anugaccheyya, Âhitaæ và upatiÂÂheyya, nisinnaæ và upanisÅdeyya, nipannaæ và upanipajjeyya, imesaæ yakkhÃnaæ mahÃyakkhÃnaæ, senÃpatÅnaæ mahÃsenÃpatÅnaæ ujjhÃpetabbaæ vikkanditabbaæ viravitabbaæ; "ayaæ yakkho gaïhÃti, ayaæ yakkho Ãvisati, ayaæ yakkho heÂheti, ayaæ yakkho viheÂheti ayaæ yakkho hiæsati, ayaæ yakkho vihiæsati, ayaæ yakkho na mu¤catÅ"ti. [BJT Page 348] [\x 348/] Katamesaæ yakkhÃnaæ mahÃyakkhÃnaæ senÃpatÅnaæ mahÃsenÃpatÅnaæ: 27. Indo somo varuïo ca bhÃradvÃjo pajÃpati, Candano kÃmaseÂÂho ca kinnighaï¬u1 nighaï¬u ca. PanÃdo opama¤¤o ca devasÆto ca mÃtali, Cittaseno ca gandhabbo naÊo rÃjà janesabho. SÃtÃgiro hemavato puïïako karatiyo guÊo, SÅvako mucalindo ca vessÃmitto yugandharo. GopÃlo suppagedho ca hiri netti ca madiyo. Pa¤cÃlacaï¬o ÃÊavako pajjunno sumano sumukho dadhÅmukho, Maïi mÃïi caro dÅgho atho serissako saha. 28. Imesaæ yakkhÃnaæ mahÃyakkhÃnaæ, senÃpatÅnaæ mahÃsenÃpatÅnaæ, ujjhÃpetabbaæ vikkanditabbaæ viravitabbaæ: ayaæ yakkho gaïhÃti, ayaæ yakkhà Ãvisati, ayaæ yakkho heÂheti, ayaæ yakkho viheÂheti, ayaæ yakkho hiæsati, ayaæ yakkho vihiæsati, ayaæ yakkho na mu¤catÅ'ti. Ayaæ kho sà mÃrisa ÃÂÃnÃÂiyà rakkhà bhikkhÆnaæ bikkhuïÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ guttiyà rakkhÃya avihiæsÃya phÃsuvihÃrÃyÃ'ti. Handa ca dÃni mayaæ mÃrisa gacchÃma bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyÃ'ti. 'Yassa'dÃni tumhe mahÃrÃjÃno kÃlaæ ma¤¤athÃ'ti. 29. Atha kho cattÃro mahÃrÃjÃno uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyiæsu. Te pi kho yakkhà uÂÂhÃyÃsanà appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyiæsu. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Indra÷ soma÷ sÆryya÷ varuïa÷ prajÃpati÷ bhÃradvÃja÷ ÁÅra ÓÃnaÓca vandana÷ kÃmaÓre«Âha÷ kunikaïÂho . . . . . . NikaïÂhaka÷ trÅÓÆli ceva mÃtali÷ CitrasenaÓca gandharva÷ nararÃjo jinarÓabha÷ ÁÃtÃgirir hemavata÷ pÆrïaka÷ khadira kovidha÷ GopÃla yak«o ÃÂavako paæcÃlagaï¬Ã sumukho DÅgho yak«a÷ saparijana÷ (lalitavistara) [BJT Page 350] [\x 350/] Appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃnÅyaæ vÅtisÃretvà tatthevantaradhÃyiæsu, appekacce yena bhagavà tena¤jalimpaïÃmetvà tatthevantaradhÃyiæsu, appekacce nÃmagottaæ sÃvetvà tatthevantaradhÃyiæsu, appekacce tuïhÅbhÆtà tatthevantaradhÃyiæsÆ'ti. 30. UggaïhÃtha bhikkhave ÃÂÃnÃÂiyaæ rakkhaæ. PariyÃpuïÃtha bhikkhave ÃÂÃnÃÂiyaæ rakkhaæ. DhÃretha bhikkhave ÃÂÃnÃÂiyaæ rakkhaæ. AtthasaæhitÃ1 bhikkhave ÃÂÃnÃÂiyà rakkhÃ, bhikkhÆnaæ bhikkhuïÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ guttiyà rakkhÃya avihiæsÃya phÃsuvihÃrÃyà ti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. ùÂÃnÃÂiyasuttaæ niÂÂhitaæ navamaæ. - - - - - - - - - - - - - 1. AtthasaæhitÃya (syÃ) [BJT Page 352] [\x 352/] 10. [PTS Page 207] [\q 207/] saÇgÅtisuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà mallesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi yena pÃvà nÃma mallÃnaæ nagaraæ tadavasarÅ. Tatra sudaæ bhagavà pÃvÃyaæ viharati cundassa kammÃraputtassa ambavane. 2. Tena kho pana samayena pÃveyyakÃnaæ mallÃnaæ ubbhatakaæ1 navaæ santhÃgÃraæ2 acirakÃritaæ hoti, anajjhÃvutthaæ3 samaïena và brÃhmaïena và kenaci và manussabhÆtena. Assosuæ kho pÃveyyakà mallÃ: bhagavà kira mallesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi pÃvaæ anuppatto pÃvÃyaæ viharati cundassa kammÃraputtassa ambavane'ti. Atha kho pÃveyyakà mallà yena bhagavà tenupasaÇkami su, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho pÃveyyakà mallà bhagavantaæ etadavocuæ: idha bhante pÃveyyakÃnaæ mallÃnaæ ubbhatakaæ navaæ santhÃgÃraæ acirakÃritaæ hoti anajjhÃvutthaæ samaïena và brÃhmaïena và kenaci và manussabhÆtena. [PTS Page 208] [\q 208/] taæ ca bhante bhagavà paÂhamaæ paribhu¤jatu. Bhagavatà paÂhamaæ paribhuttaæ paccà pÃveyyakà mallà paribhu¤jissanti tadassa pÃveyyakÃnaæ mallÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. 3. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho pÃveyyakà mallà bhagavato adivÃsanaæ viditvÃ, uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvÃ, padakkhiïaæ katvà yena santhÃgÃraæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà sabbasanthariæ4 santhÃgaraæ santharitvà ÃsanÃni pa¤¤apetvÃ, udakamaïikaæ patiÂÂhapetvÃ, telappadÅpaæ ÃropetvÃ, yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. UbbhaÂakaæ [pts] 2. SandhÃgÃraæ (machasaæ), saïÂhÃgÃraæ (syÃ, kam) 3. AnajjhÃvuÂÂhaæ (machasaæ) 4. Sabbasanathariæ sanathanaæ [pts,] kam) [BJT Page 354] [\x 354/] Ekamantaæ Âhità kho te pÃveyyakà mallà bhagavantaæ etadavocuæ, sabbasanthariæ santhataæ bhante santhÃgÃraæ, ÃsanÃni pa¤¤attÃni: udakamaïiko patiÂÂhÃpito, telappadÅpo Ãropito. Yassa'dÃni bhante bhagavà kÃlaæ ma¤¤atÅ"ti. 4. Atha kho bhagavà nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena santhÃgÃraæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pÃde pakkhÃletvà santhÃgÃraæ pavisitvà majjhimaæ thamhaæ nissÃya puratthÃbhimukho nisÅdi. BhikkhusaÇgho'pi kho pÃde pakkhÃletvà santhÃgÃraæ pavisitvà pacchimaæ bhittiæ nissÃya puratthÃbhimukho [PTS Page 209] [\q 209/] nisÅdi bhagavantaæ yeva purakkhatvÃ. PÃveyyakÃ'pi kho mallà pÃde pakkhÃletvà santhÃgÃraæ pavisitvà puratthimaæ bhittiæ nissÃya pacchimÃbhimukhà nisÅdiæsu bhagavantaæ yeva purakkhatvÃ. Atha kho bhagavà pÃveyyake malle bahudevà rattiæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà uyyojesi; abhikkantà kho vÃseÂÂhà ratti. Yassa'dÃni tumhe kÃlaæ ma¤¤athÃ'ti. 'Evaæ bhante'ti kho pÃveyyakà mallà bhagavato paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkamiæsu. 5. Atha kho bhagavà acirapakkantesu pÃveyyakesu mallesu tuïhÅbhÆtaæ tuïhÅbhÆtaæ bhikkhusaÇghaæ anuviloketvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ Ãmantesi, 'vigatathinamiddho kho sÃriputta bhikkhusaÇgho. PaÂibhÃtu taæ sÃriputta bhikkhÆnaæ dhammi kathÃ. PiÂÂhi me ÃgilÃyati, tamahaæ ÃyamissÃmÅ"ti. 'Evaæ bhante'ti kho Ãyasmà sÃriputto bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà catugguïaæ saÇghÃÂiæ pa¤¤apetvà dakkiïena passena sÅhaseyyaæ kappesi, pÃde pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno uÂÂhÃnasa¤¤aæ manasi karitvÃ. [BJT Page 356] [\x 356/] 6. Tena kho pana samayena nigaïÂho nÃtaputto [PTS Page 210] [\q 210/] pÃvÃyaæ adhunà kÃlakato hoti. Tassa kÃlakiriyÃya bhinnà nigaïÂhà dvedhikajÃtÃ1 bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti: ' na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammaviyanaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno saæhitamme2 asaæhitatte, pure vacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, Ãciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo, niggahito tvamasi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi ca sace pahosÅ'ti. Vadho yeva kho ma¤¤e nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu anuvattati. Ye'pi te nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakà gihÅ odÃtavasanÃ, te'pi tesu nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu nibbinnarÆpà virattarÆpà paÂivÃnarÆpà yathà taæ durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃniko anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavadite bhinnathÆpe appaÂisaraïe. 7. Atha kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: nigaïÂho Ãvuso nÃtaputto pÃvÃyaæ adhunà kÃlakato, tassa kÃlakiriyÃya bhinnà nigaïÂhà dvedhikajÃtà bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti: ' na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammaviyanaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno saæhitamme asaæhitatte, pure vacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, Ãciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo, niggahito tvamasi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi ca sace pahosÅ'ti. Vadho yeva kho ma¤¤e nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu anuvattati. Ye'pi te nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakà gihÅ odÃtavasanÃ, te'pi tesu nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu nibbinnarÆpà virattarÆpà paÂivÃnarÆpà yathà taæ durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite bhinnathÆpe appaÂisaraïe. Evaæ hetaæ Ãvuso hoti durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃnike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite. [PTS Page 211] [\q 211/] ayaæ kho pana Ãvuso amhÃkaæ bhagavatà dhammo svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. KatamocÃvuso amhÃkaæ bhagavatà dhammo svÃkkhÃto suppavedito niyyÃniko upasamasaævattaniko sammÃsambuddhappavedito, tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ. Yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. DevajjhakajÃtà (syÃ. Kam) 2. Sahitaæ me (machasaæ) [BJT Page 358] [\x 358/] Ekakaæ 8. Atthi kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena eko dhammo sammadakkhÃto, tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katamo eko dhammo? Sabbe sattà ÃhÃraÂÂhitikÃ, sabbe sattà saÇkhÃraÂÂhitikÃ. Ayaæ kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena eko dhammo sammadakkhÃto. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, [PTS Page 212] [\q 212/] yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ. Assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Dukaæ 9. Atthi kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dve dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katame dve? NÃma¤ca rÆpa¤ca Avijjà ca bhavataïhà ca BhavadiÂÂhi ca vibhavadiÂÂhi ca Ahirika¤ca anottappa¤ca Hiri ca ottappa¤ca Dovacassatà ca pÃpamittatà ca, Sovacassatà ca kalyÃïamittatà ca ùpattikusalatà ca ÃpattivuÂÂhÃnakusalatà ca [BJT Page 360] [\x 360/] SamÃpattikusalatà ca samÃpattivuÂÂhÃnakusalatà ca DhÃtukusalatà ca manasikÃrakusalatà ca ùyatanakusalatà ca paÂiccasamuppÃdakusalatà ca hÃnakusalatà ca aÂÂhÃnakusalatà ca [PTS Page 213] [\q 213/] Ajjava¤ca lajjava¤ca KhantÅ ca soracca¤ca SÃkhalya¤ca paÂisanthÃro ca Avihiæsà ca soceyya¤ca MuÂÂhasacca¤ca asampaja¤¤a¤ca Sati ca sampaja¤¤a¤ca Indriyesu guttadvÃratà ca bhojane amatta¤¤utà ca Indriyesu guttadvÃratà ca bhojane matta¤¤utà ca PaÂisaÇkhÃnabala¤ca1 bhÃvanÃbala¤ca Satibala¤ca samÃdhibala¤ca Samatho ca vipassanÃca Samathanimitta¤ca paggahanimitta¤ca PaggÃho ca avikkhepo ca SÅlavipatti ca diÂÂhivipatti ca SÅlasampadà ca diÂÂhisampadà ca [PTS Page 214] [\q 214/] sÅlavisuddhi ca diÂÂhivisuddhi ca DiÂÂhivisuddhi kho pana yathà diÂÂhissa ca padhÃnaæ saævego ca saævejanÅyesu ÂhÃnesu saæviggassa ca yoniso padhÃnaæ AsantuÂÂhità ca kusalesu dhammesu appaÂivÃnità ca padhÃnasmiæ Vijjà ca vimutti ca Khaye ¤Ãïaæ anuppÃde ¤Ãïaæ - - - - - - - - - - - - - - 1. PaÂisandhÃna balaæca (syÃ) [BJT Page 362] [\x 362/] Ime kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dve dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Tikaæ 10. Atthi kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tayo dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katame tayo? TÅni akusalamÆlÃni: lobho akusalamÆlaæ, doso akusalamÆlaæ, moho akusalamÆlaæ. TÅïi kusalamÆlÃni: alobho kusalamÆlaæ, adoso kusalamÆlaæ, amoho kusalamÆlaæ. Taïi duccaritÃni: kÃyaduccaritaæ, vacÅduccaritaæ, manoduccaritaæ. [PTS Page 215] [\q 215/] tÅïi sucaritÃni: kÃyasucaritaæ, vacÅsucaritaæ , manosucaritaæ. Tayo akusalavitakkÃ: kÃmavitakko, byÃpÃdavitakko, vihiæsÃvitakko. Tayo kusalavitakkÃ:nekkhammavitakko, abyÃpÃdavitakko, avihiæsÃvitakko. Tayo akusalasaækappÃ: kÃmasaækappo, byÃpÃdasaækappo, vihiæsÃsaækappo. Tayo kusalasaækappÃ: nekkhammasaækappo, abyÃpÃdasaækappo, avihiæsÃsaækapo. Tisso akusalasa¤¤Ã: kÃmasa¤¤Ã, byÃpÃdasa¤¤Ã, vihiæsÃsa¤¤Ã. Tisso kusalasa¤¤Ã: nekkhammasa¤¤Ã, abyÃpÃdasa¤¤Ã, avihiæsÃsa¤¤Ã. Tisso akusaladhÃtuyo: kÃmadhÃtu, byÃpÃdadhÃtu, vihiæsÃdhÃtu, Tisso kusaladhÃtuyo:nekkhammadhÃtu, abyÃpÃdadhÃtu, avihiæsÃdhÃtu AparÃ'pi tisso dhÃtuyo: kÃmadhÃtu, rÆpadhÃtu, arÆpadhÃtu. AparÃ'pi tisso dhÃtuyo: rÆpadhÃtu, arÆpadhÃtu, nirodhadhÃtu. AparÃ'pi tisso dhÃtuyo: hÅnadhÃtu, majjhimadhÃtu, païÅtadhÃtu. [PTS Page 216] [\q 216/] tisso taïhÃ: kÃmataïhÃ, bhavataïhÃ, vibhavataïhÃ. [BJT Page 364] [\x 364/] AparÃ'pi tisso taïhÃ: kÃmataïhÃ, rÆpataïhÃ, arÆpataïhÃ. AparÃ'pi tisso taïhÃ: rÆpataïhÃ, arÆpataïhÃ, nirodhataïhÃ. TÅïi saæyojanÃni: sakkÃyadiÂÂhi, vicikicchÃ, sÅlabbataparÃmÃso. Tayo ÃsavÃ: kÃmÃsavo, bhavÃsavo, avijjÃsavo. Tayo bhavÃ: kÃmabhavo, rÆpabhavo, arÆpabhavo. Tisso esanÃ: kÃmesanÃ, bhavesanÃ, brahmacariyesanÃ. Tisso vidhÃ: seyyo'hamasmÅ'ti vidhÃ. Sadiso'hamasmÅ'ti vidhÃ, hÅno'hamasmÅ'ti vÅdhÃ. Tayo addhÃ: atÅto addhÃ, anÃgato addhÃ, paccuppanno addhÃ. Tayo antÃ: sakkÃyo anto, sakkÃyasamudayo anto, sakkÃyanirodho anto. Tisso vedanÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedanÃ. Tisso dukkhatÃ: dukkhadukkhatÃ, saÇkhÃradukkhatÃ, vipariïÃmadukkhÃtÃ. [PTS Page 217] [\q 217/] tayo rÃsÅ: micchattaniyato rÃsi, sammattaniyato rÃsi, aniyato rÃsi. Tisso kaÇkhÃ:1 atÅtaæ và addhÃnaæ Ãrabbha kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, anÃgataæ và addhÃnaæ Ãrabbha kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, etarahi và paccuppannaæ addhÃnaæ Ãrabbha kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. TÅni tathÃgatassa arakkheyyÃni: parisuddhakÃyasamÃcÃro Ãvuso tathÃgato, natthi tathÃgatassa kÃyaduccaritaæ yaæ tathÃgato rakkheyya mà me idaæ paro a¤¤ÃsÅ'ti; parisuddhavacÅsamÃcÃro Ãvuso tathÃgato, natthi tathÃgatassa vacÅduccaritaæ yaæ tathÃgato rakkheyya 'mà me idaæ paro a¤¤ÃsÅ'ti; parisuddhamanosamÃcÃro Ãvuso, tathÃgato, natthi tathÃgatassa manoduccaritaæ yaæ tathÃgato rakkheyya 'mà me idaæ paro a¤¤ÃsÅ'ti. - - - - - - - - - - - - - - - 1. Tayo tamà (machasaæ) [BJT Page 366] [\x 366/] Tayo ki¤canÃ: rÃgo ki¤canaæ, doso ki¤canaæ, moho ki¤canaæ. Tayo aggÅ: rÃgaggÅ, dosaggi, mohaggi. Apare'pi tayo aggÅ: Ãhuneyyaggi, gahapataggi, dakkiïeyyaggi. Tividhena rÆpasaÇgaho: sanidassanasappaÂighaæ rÆpaæ, anidassanasappaÂighaæ rÆpaæ1, anidassanaappaÂighaæ rÆpaæ. Tayo saÇkhÃrÃ: pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro, apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro, Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro. [PTS Page 218] [\q 218/] tayo puggalÃ: sekkho puggalo, asekkho puggalo nevasekkho nÃsekkho puggalo. Tayo therÃ: jÃtithero, dhammathero, sammatithero.2 TÅïi pu¤¤akiriyavatthÆni: dÃnamayaæ pu¤¤akiriyavatthu, sÅlamayaæ pu¤¤akiriyavatthu, bhÃvanÃmayaæ pu¤¤akiriyavatthu. TÅïi codanÃvatthÆni: diÂÂhena, sutena, parisaækÃya. Tisso kÃmÆpapattiyo3: santÃvuso sattà paccupaÂÂhitakÃmÃ. Te paccupaÂÂhitesu kÃmesu vasaæ vattenti seyyathÃpi manussà ekacco ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Ayaæ paÂhamà kÃmÆpapatti. SantÃvuso sattà nimmitakÃmÃ. Te nimminitvà nimminitvà kÃmesu vasaæ vattenti seyyathÃpi devà nimmÃïaratÅ. Ayaæ dutiyà kÃmÆpapatti. SantÃvuso sattà paranimmitakÃmÃ. Te paranimmitesu kÃmesu vasaæ vattenti, seyyathÃpi devà paranimmitavasavattÅ. Ayaæ tatiyà kÃmÆpapatti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. AnidassanasappaÂigharÆpaæ (syÃ, kam) 2. Sammutithero (machasaæ) 3. KÃmuppattiyo [pts,] syÃ, kam) [BJT Page 368] [\x 368/] Tisso sukhÆpapattiyo1 santÃvuso sattà uppÃdetvà uppÃdetvà sukhaæ viharanti, seyyathÃpi devà brahmakÃyikÃ. Ayaæ paÂhamà sukhÆpapatti. SantÃvuso sattà sukhena abhissannà parissannà paripÆrà paripphuÂÃ. Te kadÃci karahaci udÃnaæ udÃnenti aho sukhaæ aho sukhanti, seyyathÃpi devà ÃbhassarÃ. Ayaæ dutiyà sukhÆpapatti. SantÃvuso sattà sukhena abhissannà parissannà paripÆrà paripphuÂÃ, te santaæ yeva kusità [PTS Page 219] [\q 219/] sukhaæ paÂisaævedenti. SeyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Ayaæ tatiyà sukhÆpapatti. Tisso pa¤¤Ã: sekkhà pa¤¤Ã, asekkhà pa¤¤Ã, nevasekkhà nÃsekkhà pa¤¤Ã. AparÃ'pi tisso pa¤¤Ã: cintÃmayà pa¤¤Ã, sutamayà pa¤¤Ã bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã. TÅïÃvudhÃni: sutÃvudhaæ, pavivekÃvudhaæ, pa¤¤Ãvudhaæ. TÅïindriyÃni: ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ, a¤¤indriyaæ, a¤¤ÃtÃvindriyaæ. TÅïi cakkhuni: maæsacakkhu, dibbacakkhu, pa¤¤Ãcakkhu. Tisso sikkhÃ: adhisÅlasikkhÃ, adhicittasikkhÃ, adhipa¤¤ÃsikkhÃ. Tisso bhÃvanÃ: kÃyabhÃvanÃ, cittabhÃvanÃ, pa¤¤ÃbhÃvanÃ. TÅïi anuttariyÃni: dassanÃnuttariyaæ, paÂipadÃnuttariyaæ, vimuttÃnuttariyaæ. Tayo samÃdhi: savitakkasavicÃro samÃdhi, avitakkavicÃramatto samÃdhi, avitakkaavicÃro sÃmÃdhi. Apare'pi tayo samÃdhi: su¤¤ato samÃdhi, animitto samÃdhi, appaïihito samÃdhi. - - - - - - - - - - - - - - 1. Sukhupapattiyo [pts,] syÃ, kam) [BJT Page 370] [\x 370/] TÅïi soceyyÃni: kÃyasoceyyaæ vacÅsoceyyaæ manosoceyyaæ. [PTS Page 220] [\q 220/] tÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ, vacÅmoneyyaæ, manomoneyyaæ. TÅïi kosallÃni: Ãyakosallaæ apÃyakosallaæ upÃyakosallaæ. Tayo madÃ: Ãrogyamado yebbanamado jÅvitamado. TÅïi ÃdhipateyyÃni: attÃdhipateyyaæ, lokÃdhipateyyaæ, dhammÃdhipateyyaæ. TÅïi kathÃvatthÆni: atÅtaæ và addhÃnaæ Ãrabbha kathaæ katheyya, evaæ ahosi atÅtamaddhÃnanti, anÃgataæ và addhÃnaæ Ãrabbha kathaæ katheyya, evaæ bhavissati anÃgatamaddhÃnanti, etarahi và paccuppannaæ adhÃnaæ Ãrabbha kathaæ katheyya, evaæ hoti etarahi paccuppannaæ addhÃnanti. Tisso vijjÃ: pubbenivÃsÃnussati¤Ãïaæ vijjÃ, sattÃnaæ cutÆpapÃte ¤Ãïaæ vijjÃ, ÃsavÃnaæ khaye ¤Ãïaæ vijjÃ. Tayo vihÃrÃ: dibbo vihÃro, buhmà vihÃro, ariyo vihÃro. TÅïi pÃÂihÃriyÃni: iddhipÃÂihÃriyÃ, ÃdesanÃpÃÂihÃriyaæ, anusÃsanÅpÃÂihÃriyaæ. Ime kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tayo dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na viÂaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. [BJT Page 372] [\x 372/] Catukkaæ 10. [PTS Page 221] [\q 221/] atthi kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukÃya atthÃya hitÃya sukhÃya dvemanussÃnaæ katame cattÃro? CattÃro satipaÂÂhÃnÃ: idhÃvuso bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu vedÃnÃnupassÅ viharati ÃtÃpi sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpi sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. CattÃro sammappadhÃnÃ: idÃvuso bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhÅyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃpÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. CattÃro iddhipÃdÃ: idhÃvuso bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, cittasamÃdhipadhÃnasaækhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, viriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ [PTS Page 222] [\q 222/] iddhipÃdaæ bhÃveti, vÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipadÃæ bhÃveti. [BJT Page 374] [\x 374/] CattÃri jhÃnÃni: idhÃvuso bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ1 upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ2 upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yantaæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyaæ jhÃnaæ3 upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ4 upasampajja viharati. Catasso samÃdhibhÃvanÃ: atthÃvusà samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà diÂÂhadhammasukhavihÃrÃya saævattati, atthÃvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ¤ÃïadassanapaÂilÃbhÃya saævattati, atthÃvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà satisampaja¤¤Ãya saævattati, atthÃvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ÃsavÃnaæ khayÃya saævattati. Katamà cÃvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà diÂÂhadhammasukhavihÃrÃya saævattati? IdhÃvuso bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yantaæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassaca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ [PTS Page 223] [\q 223/] Ãvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà diÂÂhadhammasukhavihÃrÃya saævattati. Katamà cÃvuso samÃdibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ¤ÃïadassanapaÂilÃbhÃya saævattati? IdhÃvuso bhikkhu Ãlokasa¤¤aæ manasikaroti, divÃsa¤¤aæ adhiÂÂhÃti yathà divà tathà rattiæ yathà rattiæ tathà divÃ. Iti vivaÂena cetasà apariyonaddhena sappabhÃsaæ cittaæ bhÃveti. Ayaæ Ãvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ¤ÃïadassanapaÂilÃbhÃya saævattati. - - - - - - - - - - - - - - - 1. PaÂhamajjhÃnaæ - (syà - kam) 2. DutiyajjhÃnaæ (syÃ, kam) 3. TatiyajjhÃnaæ (syÃ, kami) 4. CatutthajjhÃnaæ (syà kam) [BJT Page 376] [\x 376/] Katamà cÃvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà satisampaja¤¤Ãya saævattati? IdhÃvuso bhikkhuno vidità vedanà uppajjanti. Vidità upaÂÂhahanti, vidità abbhatthaæ gacchanti, vidità sa¤¤Ã uppajjanti, vidità upaÂÂhahanti, vidità abbhatthaæ gacchanti. Vidità vitakkà uppajjanti, vidità upaÂÂhahanti, vidità abbhatthaæ gacchanti. Ayaæ Ãvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà satisampaja¤¤Ãya saævattati. Katamà cÃvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ÃsavÃnaæ khayÃya saævattati? IdhÃvuso bhikkhu pa¤casu upÃdÃnakkhandhesu udayabbayÃnupassÅ viharati. Iti rÆpaæ, iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthaægamo. Iti vedanÃ, iti vedanÃsu samudayo, iti vedanÃssu atthaægamo. Iti sa¤¤Ã, iti sa¤¤Ã samudayo, iti sa¤¤Ã atthaægamo, iti saækhÃrÃ, iti saækhÃro samudayo, iti saækhÃro atthaægamo, iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa atthagamo. Ayaæ Ãvuso samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ÃsavÃnaæ khayÃya saævattati. Catasso appama¤¤Ã: idhÃvuso bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho [PTS Page 224] [\q 224/] tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena1 pharitvà viharati. IdhÃvuso bhikkhu karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. IdhÃvuso bhikkhu muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. IdhÃvuso bhikkhu upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati CattÃro Ãruppaæ:2 idhÃvuso bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïanti' vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. - - - - - - - - - - - - - - - 1. AbyÃpajjhena [pts] syÃ, kam) 2. ArÆpà [pts,]syÃ,kam) [BJT Page 378] [\x 378/] CattÃri apassenÃni: idhÃvuso bhikkhu saÇkhÃyekaæ paÂisevati, saÇkhÃyekaæ adhivÃseti, saÇkhÃyekaæ parivajjeti, saÇkhÃyekaæ vinodeti. CattÃro ariyavaæsÃ: idhÃvuso bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarena cÅvarena, itarÅtaracÅvarasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ, na ca, cÅvarahetu anesanaæ appaÂirÆpaæ Ãpajjati, aladdhà ca cÅvaraæ na paritassati, laddhà ca cÅvaraæ agathito1 amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. TÃya ca pana itarÅtaracÅvarasantuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti na paraæ vambheti. So hi tattha dakkho hoti, analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccatÃvuso [PTS Page 225] [\q 225/] bhikkhu porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhitoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarena piï¬apÃtena, itarÅtarapiï¬apÃtasantuÂhiyà ca vaïïavÃdÅ, na ca piï¬apÃtahetu anesanaæ appaÂirÆpaæ Ãpajjati, aladdhà ca piï¬apÃtaæ na paritassati, laddhà ca piï¬apÃtaæ agathito amucchito anajjhÃpanno ÃdinavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤ajati, tÃya ca pana itarÅtarapiï¬apÃtasantuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So hi tattha dakkho hoti analaso sampajÃno patissato, ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhitoti. - - - - - - - - - - - - - 1. Agamito (machasaæ) [BJT Page 380] [\x 380/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarena senÃsanena, itarÅtarasenÃsanasantuÂhiyà ca vaïïavÃdÅ, na ca senÃsanahetu anesanaæ appaÂirÆpaæ Ãpajjati, aladdhà ca senÃsanaæ na paritassati, laddhà ca senÃsanaæ agathito amucchito anajjhÃpanno ÃdinavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤ajati, tÃya ca pana itarÅtarasenÃsanasantuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti na paraæ vamheti. So hi tattha dakkho hoti analaso sampajÃno patissato, ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhitoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu pahÃnÃrÃmo hoti pahÃnarato bhÃvanÃrÃmo hoti bhÃvanÃrato, tÃya ca pana pahÃnÃrÃmatÃya pahÃnaratiyà bhÃvanÃrÃmatÃya bhÃvanÃratiyà neva attÃnukkaæseti na paraæ vamehati. Yo hi tattha dakkho analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhitoti. CattÃri padhÃnÃni: saævarappadhÃnaæ, pahÃnappadhÃnaæ, bhÃvanappadhÃnaæ1, anurakkhanappadhÃnaæ2. Katama¤cÃvuso saævarappadhÃnaæ? IdhÃvuso bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ [PTS Page 226] [\q 226/] asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævarÃya Ãpajjati, sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïamenaæ sotendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotandriyaæ, sotendriye saævaraæ Ãpajjati, ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati ghÃnendriyaæ, ghÃnendriye saævaraæ Ãpajjati, jivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati, kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati, manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati, idaæ vuccatÃvuso saævarappadhÃnaæ. - - - - - - - - - - - - 1. BhÃvanÃppadhÃnaæ (syÃ), bhÃvanÃpadhÃnaæ (machasaæ) 2. AnurakkhanÃppadhÃnaæ (syÃ) anurakkhanÃpadhÃnaæ (machasaæ) 3. Byanti karoti (machasaæ) [BJT Page 382] [\x 382/] Katama¤cÃvuso pahÃnappadhÃnaæ? IdhÃvuso bhikkhu uppannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅtaroti anabhÃvaæ gameti, uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, uppannaæ vihiæsÃvitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Idaæ vuccatÃvuso pahÃnappadhÃnaæ. Katama¤cÃvuso bhÃvanappadhÃnaæ? IdhÃvuso bhikkhu satisambejjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. DhammavicayasambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. ViriyasambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. PÅtisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. PassaddhisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. SamÃdhisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. UpekkhÃsambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ: idaæ vuccatÃvuso bhÃvanappadhÃnaæ. Katama¤cÃvuso anurakkhanappadhÃnaæ? IdhÃvuso bhikkhu uppanna bhaddakaæ1 samÃdhinimittaæ anurakkhati aÂÂhikasa¤¤aæ pulavakasa¤¤aæ2 vinÅlakasa¤¤aæ vicchiddakasa¤¤aæ uddhumÃtakasa¤¤aæ. Idaæ vuccatÃvuso anurakkhanappadhÃnaæ. CattÃri ¤ÃïÃni: dhamme ¤Ãïaæ, anvaye ¤Ãïaæ, pariyÃye3 ¤Ãïaæ sammutiyà ¤Ãïaæ. " [PTS Page 227] [\q 227/] aparÃni'pi cattÃri ¤ÃïÃni: dukkhe ¤Ãïaæ, dukkhasamudaye ¤Ãïaæ, dukkhanirodhe ¤Ãïaæ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ. CattÃri sotÃpattiyaÇgÃni: sappurisasaæsevo, saddhammasavaïaæ, yonisomanasikÃro, dhammÃnudhammappaÂipatti. CattÃri sotÃpannassa aÇgÃni: idhÃvuso ariyasÃvako buddhe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: iti pi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Bhadrakaæ (machasaæ) 2. PuÊuvaka sa¤¤aæ (machasaæ), puÊavaka sa¤¤aæ [pts,] syÃ, kam) 3. Paricce (kam), paricchede [pts,] syÃ, kam) [BJT Page 384] [\x 384/] Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato hoti: svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko1 paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅ'ti. SaÇghe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ujupaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ¤ÃyapaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, sÃmÅcipaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, yadidaæ cattÃri purisayugÃni, aÂÂha purisapuggalÃ, esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuïeyyo pÃhuïeyayà dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃ'ti. Ariyakantehi sÅlehi samannÃgato hoti akhaï¬ehi acchiddehi asabalehi akammÃsehi bhujissehi vi¤¤Æppasatthehi aparÃmaÂÂhehi samÃdhisaævattanikehi. CattÃri sÃma¤¤aphalÃni: sotÃpattiphalaæ, sakadÃgÃmiphalaæ, anÃgÃmiphalaæ, arahattaphalaæ, [PTS Page 228] [\q 228/] catasso dhÃtuyo: paÂhavidhÃtu. ùpodhÃtu, tejodhÃtu, vÃyodhÃtu. CattÃro ÃhÃrÃ: kabalÅkÃro ÃhÃro oÊÃriko và sukhumo vÃ, phasso dutiyo, manosa¤cetanà tatiyÃ, vi¤¤Ãïaæ catutthaæ. Catasso vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo: rÆpÆpayaæ và Ãvuso vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhamÃnaæ tiÂÂhati, rÆpÃrammaïaæ rÆpappatiÂÂhaæ nandupasecanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjati. VedanÆpayaæ và Ãvuso vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhamÃnaæ tiÂÂhati, vedanÃrammaïaæ vedanappatiÂÂhaæ nandÆpasecanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjati. Sa¤¤Æpayaæ và Ãvuso vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhamÃnaæ tiÂÂhati, sa¤¤Ãrammaïaæ sa¤¤ÃppatiÂÂhaæ nandÆpasecanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjati. SaÇkhÃrÆpayaæ và Ãvuso vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhamÃnaæ tiÂÂhati, saÇkhÃrammaïaæ saÇkhÃrappatiÂÂhaæ nandÆpasecanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjati. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Opaneyiyako (machasaæ) [BJT Page 386] [\x 386/] CattÃri agatigamanÃni: chandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati. CattÃro taïhuppÃdÃ: cÅvarahetu và Ãvuso bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, piï¬apÃtahetu và Ãvuso bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, senÃsanahetu và Ãvuso bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, itibhavÃbhavahetu và Ãvuso bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, Catasso paÂipadÃ: dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã. Sukhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. [PTS Page 229] [\q 229/] aparÃ'pi catasso paÂipadÃ: akkhamà paÂipadÃ, khamà paÂipadÃ, damà paÂipadÃ, samà paÂipadÃ, CattÃri dhammapadÃni: anabhijjhà dhammapadaæ, abyÃpÃdo dhammapadaæ, sammÃsati dhammapadaæ, sammÃsamÃdhi dhammapadaæ. CattÃri dhammasamÃdÃnÃni: atthÃvuso dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna Dukkha¤ceva Ãyati¤ca dukkhavipÃkaæ, atthÃvuso dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ, atthÃvuso dhammasamÃdÃnaæ paccupannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ, atthÃvuso dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤cava Ãyatiæ ca sukhavipÃkaæ. CattÃro dhammakkhandhÃ: sÅlakkhandho, samÃdhikkhandho, pa¤¤Ãkkhandho, vimuttikkhandho. CattÃri balÃni: viriyabalaæ, satibalaæ, samÃdhibalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. CattÃri adhiÂÂhÃnÃni: pa¤¤ÃdiÂÂhÃnaæ, saccÃdhiÂÂhÃnaæ, cÃgÃdhiÂÂhÃnaæ, upasamÃdhiÂÂhÃnaæ. CattÃri pa¤habyÃkaraïÃni: ekaæsabyÃkaraïÅyo pa¤ho, paÂipucchÃbyÃkaraïÅyo pa¤ho, vibhajjabyÃkaraïÅyo pa¤ho, ÂhapaïÅyo pa¤ho. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. CatatÃro pa¤hÃbyÃkaraïà [pts,] syÃ. Kam) [BJT Page 388] [\x 388/] [PTS Page 230] [\q 230/] CattÃrÅ kammÃni: atthÃvuso kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ, atthÃvuso kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ, atthÃvuso kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. AtthÃvuso kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. CattÃro sacchikaraïÅyà dhammÃ: pubbenivÃso satiyà sacchikaraïÅyo, sattÃnaæ cutÆpapÃto cakkhunà sacchikaraïiyo, aÂÂha vimokkhà kÃyena sacchikaraïÅyÃ, ÃsavÃnaæ khayo pa¤¤Ãya sacchikaraïÅyo. CattÃro oghÃ: kÃmogho, bhavogho, diÂÂhogho, avijjogho. CattÃro yogÃ: kÃmayogo, bhavayogo, diÂÂhiyogo, avijjÃyogo. CattÃro visa¤¤ogÃ: kÃmayogavi¤¤ogo, bhavayogavisa¤¤ogo, diÂÂhiyogavisa¤¤ogo, avijjÃyogavisa¤¤ogo. CattÃro ganthÃ: abhijjhà kÃyagantho, byÃpÃdo kÃyagantho, sÅlabbataparÃmÃso kÃyagantho, idaæ saccÃbhiniveso kÃyagantho. CattÃri upÃdÃnÃni: kÃmÆpadÃnaæ, diÂÂhupÃdÃnaæ, sÅlabbatÆpÃdÃnaæ, attavÃdÆpÃdÃnaæ. Catasso yoniyo: aïa¬ajayoni, jalÃbujayoni, saæsedajayoni, opapÃtikayoni. [BJT Page 390] [\x 390/] [PTS Page 231] [\q 231/] catasso gabbhÃvakkanatiyo: idhÃvuso ekacco asampajÃno mÃtukucchiæ okkamati, asampajÃno mÃtukucchismiæ ÂhÃti, asampajÃno mÃtukucchismà nikkhamati. Ayaæ paÂhamà gabbhÃvakkanti. Puna ca paraæ Ãvuso idhekacco sampajÃno mÃtukucchiæ okkamati, asampajÃno mÃtukucchismiæ ÂhÃti, asampajÃno mÃtukucchismà nikkhamati. Ayaæ dutiyà gabbhÃvakkanti. Puna ca paraæ Ãvuso idhekacco sampajÃno mÃtukucchiæ okkamati, sampajÃno mÃtukucchismiæ ÂhÃti, asampajÃno mÃtukucchismà nikkhamati. Ayaæ tatiyà gabbhÃvakkanti. Puna ca paraæ Ãvuso idhekacco sampajÃno ceva mÃtukucchiæ okkamati, sampajÃno mÃtukucchismiæ ÂhÃti, sampajÃno mÃtukucchismà nikkhamati. Ayaæ catutthà gabbhÃvakkanti. CattÃro attabhÃvapaÂilÃbhÃ: atthÃvuso attabhÃvapaÂilÃbho yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe attasa¤cetanà yeva kamati no parasa¤cetanÃ. AtthÃvuso attabhÃvapaÂilÃbho yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe parasa¤cetanà yeva kamati no attasa¤cetanÃ. AtthÃvuso attabhÃvapaÂilÃbho yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe attasa¤cetanà ceva kamati parasa¤cetanà ca. AtthÃvuso attabhÃvapaÂilÃbho yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe neva attasa¤cetanà kamati no parasa¤cetanÃ. Catasso dakkhiïÃvisuddhiyo: atthÃvuso dakkhiïà dÃyakato visujjhati no paÂiggÃhakato, atthÃvuso dakkhiïà paÂiggÃhakato visujjhati no dÃyakato, atthÃvuso dakkhiïà neva dÃyakato visujjhati [PTS Page 232] [\q 232/] no paÂiggÃhakato, atthÃvuso dakkhiïà dÃyakato ceva visujjhati paÂiggÃhakato ca. CattÃri saÇgahavatthÆni: dÃnaæ, peyyavajjaæ, 1 atthacariyaæ, samÃnattatÃ. CattÃro anariyavohÃrÃ: musÃvÃdo, pisuïà vÃcÃ, pharusà vÃcÃ, samphappalÃpo. - - - - - - - - - - - - - 1. Piyavajjaæ (syÃ. Kam) [BJT Page 392] [\x 392/] CattÃro ariyavohÃrÃ: musÃvÃdà veramaïÅ,1 pisuïÃya vÃcÃya veramaïÅ, pharÃsÃya vÃcÃya veramaïÅ, samphappalÃpà veramaïÅ. Apare'pi cattÃro anariyavohÃrÃ: adiÂÂhe diÂÂhavÃditÃ, assute sutavÃditÃ, amute mutavÃditÃ, avi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃditÃ. Apare'pi cattÃro ariyavoharÃ: adiÂÂhe adiÂÂhavÃditÃ, assute assutavÃditÃ, amute amutavÃditÃ, avi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃditÃ. Apare'pi cattÃro: anariyavohÃrÃ. DiÂÂhe adiÂÂhavÃditÃ, sute assutavÃditÃ, mute amutavÃditÃ, vi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃditÃ. Apare'pi cattÃro ariyavohÃrÃ: diÂÂhe diÂÂhavÃditÃ, sute sutavÃditÃ, mute mutavÃditÃ, vi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃditÃ. CattÃro puggalÃ: idhÃvuso ekacco puggalo attannapo hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, idhÃvuso ekacce puggalo parantapo hoti paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, idhÃvuso ekacco puggalo attantapo ca hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, idha panÃvuso ekacco puggalo neva attantapo hoti na attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto na parantapo na paraparitÃpanuyogamanuyutto. So anattantapo aparantapo [PTS Page 233] [\q 233/] diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtÅbhuto2 sukhapaÂisaævedi brahmabhutena attanà viharati. Apare'pi cattÃro puggalÃ: idhÃvuso ekacco puggalo attahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya, idhÃvuso ekacco puggalo parahitÃya paÂipanno hoti no attahitÃya, idhÃvuso ekacco puggalo neva attahitÃya paÂipanno hoti na parahitÃya, idhÃvuso ekacco puggalo attahitÃya ceva paÂipanno hoti parahitÃya ca. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Veramaïi (kesuci) sÅtibhuto (kesuci) [BJT Page 394] [\x 394/] Apare'pi cattÃro puggalÃ: tamotamaparÃyano, tamojotiparÃyano, jotitamaparÃyano, jotijotiparÃyano. Apare'pi cattÃro puggalÃ: samaïamacalo, samaïapadumo, samaïapuï¬ariko, samaïesu samaïasukhumÃlo. Ime kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Pa¤cataæ 11. Atthi kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena pa¤cadhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabaæ. Yathayidaæ brahmavariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhinikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katame pa¤ca: pa¤cakkhandhà - rÆpakkhandho, vedanÃkkhandho, sa¤¤Ãkkhandho, saækhÃrakkhandho, vi¤¤Ãïakkhandho. Pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ: rÆpÆpÃdÃnakkhandho2 [PTS Page 234] [\q 234/] vedanÆpÃdÃnakkhandho, sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandho, saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandho, vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandho, Pa¤ca kÃmaguïÃ: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, GhÃïavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, jivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, kÃya vi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. - - - - - - - - - - - - - - - 2. RupupÃdÃnakkhandhe (machasaæ) [BJT Page 396] [\x 396/] Pa¤ca gatiyo: nirayo, tiracchÃnayoni, pettivisayo, manussÃ, devÃ. Pa¤ca macchariyÃni: ÃvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Pa¤ca nÅvaraïÃni: kÃmacchandanÅvaraïaæ, byÃpÃdanÅvaranaæ, thÅnamiddhanÅvaraïaæ, uddhaccakukkuccanÅvaraïaæ, vicikicchÃnÅvaraïaæ. Pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃnÃ: sakkÃyadiÂÂhi, vicikicchÃ, sÅlabbataparÃmÃso, kÃmacchando, byÃpÃdo. Pa¤cuddhamabhÃgiyÃni saæyojanÃni: rÆparÃgo, arÆparÃgo, mÃno, uddhaccaæ, avijjÃ. [PTS Page 235] [\q 235/] pa¤ca sikkhÃpadÃni: pÃïÃtipÃtà veramaïÅ, adinnÃdÃnà veramaïÅ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ, musÃvÃdà veramaïÅ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhanà veramaïÅ. Pa¤ca abhabbaÂÂhÃnÃni: abhabbo Ãvuso khÅïÃsavo bhikkhu saæcicca pÃïà jÅvità voropetuæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ Ãdiyituæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu methunaæ dhammaæ paÂisevituæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sampajÃnamusà bhÃsituæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sannidhikÃrakaæ kÃme paribhu¤jituæ seyyathÃpi pubbe agÃriyakabhÆto. Pa¤ca byasanÃni: ¤Ãtibyasanaæ, bhogabyasanaæ, rogabyasanaæ, sÅlabyasanaæ, diÂÂhibyasanaæ, nÃvuso sattà ¤Ãtibyasanahetu và bhogabyasanahetu và rogabyasanahetu và kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. SÅlabyasanahetu và Ãvuso sattà diÂÂhibyasanahetu và kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjanti. " [BJT Page 398] [\x 398/] Pa¤ca sampadÃ: ¤ÃtisampadÃ, bhogasampadÃ, ÃrogyasampadÃ, sÅlasampadÃ, diÂÂhisampadÃ, nÃvuso sattà ¤ÃtisampadÃhetu và bhogasampadÃhetu và ÃrogyasampadÃhetu và kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. SÅlasampadÃhetu và Ãvuso sattà diÂÂhisampadÃhetu và kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. Pa¤ca ÃdÅnÃvà dussÅlassa sÅlavipattiyÃ: idhÃvuso [PTS Page 236] [\q 236/] dussÅlo sÅlavipanno pamÃdÃdhikaraïaæ mahatiæ bhogajÃniæ nigacchati. Ayaæ paÂhamo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Punaca paraæ Ãvuso dussÅlassa sÅlavipannassa pÃpako kittisaddo abbhuggacchati. Ayaæ dutiyo ÃdÅnÃvo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Puna ca paraæ Ãvuso dussÅlo sÅlavipanno ya¤¤adeva parisaæ upasaÇkamati yadi khattiyaparisaæ yadi brÃmhaïaparisaæ yadi gahapatiparisaæ yadi samaïaparisaæ avisÃrado upasaÇkamati maÇkubhÆto. Ayaæ tatiyo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Puna ca paraæ Ãvuso dussÅlo sÅlavipanno sammÆÊho kÃlaæ karoti. Ayaæ catuttho ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Puna ca paraæ Ãvuso dussÅlo silavipanno kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ayaæ pa¤camo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Pa¤ca Ãnisaæsà sÅlavato sÅlasampadÃya: idhÃvuso sÅlavà sÅlasampanno appamÃdÃdhikaraïaæ mahantaæ bhogakkhandhaæ adhigacchati. Ayaæ paÂhamo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ Ãvuso sÅlavato sÅlasampannassa kalyÃïo kittisaddo ababhuggacchati. Ayaæ dutiyo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. [BJT Page 400] [\x 400/] Puna ca paraæ Ãvuso sÅlavà sÅlasampanno ya¤¤adeva parisaæ upasaÇkamati yadi khattiyaparisaæ yadi brÃhmaïaparÅsaæ yadi gahapatiparisaæ yadi samaïaparisaæ visÃrado upasaÇkamati amaÇkubhÆto. Ayaæ tatiyo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ Ãvuso sÅlavà sÅlasampanno asammÆÊho kÃlaæ karoti. Ayaæ catuttho Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ Ãvuso sÅlavà sÅlasampanno kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ayaæ pa¤camo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Codakena Ãvuso bhikkhunà paraæ codetukÃmena pa¤ca dhamme ajjhattaæ upaÂÂhepetvà paro codetabbo: kÃlena vakkhÃmi no akÃlena, bhÆtena vakkhÃmi no abhÆtena, saïhena vakkhÃmi no pharusena, atthasaæhitena [PTS Page 237] [\q 237/] vakkhÃmi no anatthasaæhitena, mettacittena1 vakkhÃmi no dosantarenà ti. Codakena Ãvuso bhikkhunà paraæ codetukÃmena ime pa¤ca dhamme ajjhattaæ upaÂÂhapetvà paro codetabbo. Pa¤ca padhÃniyaÇgÃni: idhÃvuso bhikkhu saddho hoti, saddahati tathÃgatassa bodhiæ: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti, appÃbÃdho hoti appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya, asaÂho hoti amÃyÃvÅ yathÃbhÆtaæ attÃnaæ Ãvikattà satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu, Ãraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu, pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyÃ. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. MettÃcittena (kesuci) [BJT Page 402] [\x 402/] Pa¤ca suddhÃvÃsÃ: avihà atappà sudassà sudassÅ akaniÂÂhÃ. Pa¤ca anÃgÃmino: antarÃparinibbÃyÅ, upahaccaparinibbÃyÅ, asaækhÃraparinibbÃyÅ, sasaækhÃraparibbÃyÅ, uddhaæsoto akaniÂÂhagÃmÅ. Pa¤ca cetokhÅlÃ: idhÃvuso bhikkhu satthari [PTS Page 238] [\q 238/] kaÇkhati vivikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so Ãvuso bhikkhu satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccayà padhÃnÃya. Ayaæ paÂhamo cetokhÅlo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu dhamme kaÇkhÃti vicikicchati, nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so Ãvuso bhikkhu dhamme kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya.Ayaæ dutiyo cetokhÅlo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu saÇghe kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so Ãvuso bhikkhu saÇghe kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Ayaæ tatiyo cetokhÅlo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so Ãvuso bhikkhu sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Ayaæ catuttho cotokhÅlo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu sabrahmacÃrÅsu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khÅlajÃto. Yo so Ãvuso bhikkhu sabrahmacÃrÅsu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khÅlajÃto, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ pa¤camo cetokhÅlo. Pa¤ca cetaso vinibandhÃ: idhÃvuso bhikkhu kÃmesu avigatarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so Ãvuso bhikkhu kÃmesu avigatarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ paÂhamo cetaso vinibandho. [BJT Page 404] [\x 404/] Puna ca para Ãvuso bhikkhu kÃye avigatarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so Ãvuso bhikkhu kÃye avigatarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ dutiyo cetaso vinibandho. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu rÆpe avigatarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so Ãvuso bhikkhu rÆpe avigatarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ tatiyo cetaso vinibandho. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu yÃvadatthaæ udarÃvahedakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharati. Yo so Ãvuso bhikkhu yÃvadatthaæ udarÃvahedakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharati. Tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ catuttho cetaso vinibandho. Puna ca paraæ Ãvuso [PTS Page 239] [\q 239/] bhikkhu a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati 'iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmÅ deva¤¤ataro cÃ'ti. Yo so Ãvuso bhikkhu a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati 'iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃ'ti. Tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ pa¤camo cetaso vinibandho. Pa¤cindriyÃni: cakkhundriyaæ, sotindriyaæ, ghÃnindriyaæ, jivahindriyaæ kÃyindriyaæ. AparÃni'pi pa¤cindriyÃni: sukhindriyaæ, dukkhindriyaæ, somanassindriyaæ, demanassindriyaæ, upekkhindriyaæ. AparÃni'pi pa¤cindriyÃni: saddhindriyaæ, viriyindriyaæ, satindriyaæ, samÃdhindriyaæ, pa¤¤indiyaæ. Pa¤ca nissaraïiyÃ1 dhÃtuyo:idhÃvuso bhikkhuno kÃme manasikaroto kÃmesu cittaæ na pakkhandati nappasÅdati santiÂÂhati na vimuccati nekkhammaæ kho panassa manasikaroto nekkhamme cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ [PTS Page 240] [\q 240/] subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ kÃmehi, ye ca kÃmappaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhÃ2, mutto so tehi, na so taæ vedanaæ vedeti, idamakkhÃtaæ kÃmÃnaæ nissaraïaæ. - - - - - - - - - - - - - - [BJT] nissÃraïiyà [pts,] syÃ, kam) 2. VighÃta pariÊÃhà (syÃ, kam) [BJT Page 406] [\x 406/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno byÃpadaæ manasikaroto byÃpÃde cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati na vimuccati. AbyÃpÃdaæ kho panassa manasikaroto abyÃpade cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ byÃpÃdena. Ye ca byÃpÃdapaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhà mutto so tehi. Na so taæ vedanaæ vedeti. IdamakkhÃtaæ byÃpÃdassa nissaraïaæ. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno vihesaæ manasikaroto vihesÃya cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati na vimuccati. Avihesaæ kho panassa manasikaroto avihesÃya cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ vihesÃya. Ye ca vibhesapaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhà mutto so tehi. Na so taæ vedanaæ vedeti. IdamakkhÃtaæ vihesÃya nissaraïaæ. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno rÆpe manasikaroto rÆpesu cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati na vimuccati. ArÆpaæ kho panassa manasikaroto arÆpe cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ rÆpehi. Ye ca rÆpappaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhà mutto so tehi. Na so taæ vedanaæ vedeti. IdamakkhÃtaæ rÆpÃnaæ nissaraïaæ. [BJT Page 408] [\x 408/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno sakkÃyaæ manasikaroto sakkÃye cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati na vimuccati. SakkÃyanirodhaæ kho panassa manasikaroto sakkÃyanirodho cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ sakkÃyena. Ye ca sakkÃyapaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhà mutto [PTS Page 241] [\q 241/] so tehi. Na so taæ vedanaæ vedeti. IdamakkhÃtaæ sakkÃyassa nissaraïaæ. Pa¤ca vimuttÃyatanÃni: idhÃvuso bhikkhuno satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ. Yathà yathà Ãvuso bhikkhuno satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthappaÂisaævedÅ ca hoti dhammapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthappaÂisaævedino dhammappaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ paÂhamaæ vimuttÃyatanaæ. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno na heva kho satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ. Api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti. Yathà yathà Ãvuso bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthappaÂisaævedÅ ca tena dhammapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthappaÂisaævedino dhammappaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ dutiyaæ vimuttÃyatanaæ [BJT Page 410] [\x 410/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno na heva kho satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti, api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti. Yathà yathÃvuso bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti, tatà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti dhammapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, [PTS Page 242] [\q 242/] passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ tatiyaæ vimuttÃyatanaæ. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno na heva kho satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti, api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati. Yathà yathà Ãvuso bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti dhammapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati pÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ catutthaæ vimuttÃyatanaæ. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno naheva kho satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ doseti, nÃpi yathà sutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati, api ca khvassa a¤¤ataraæ samÃdhinimittaæ suggahitaæ hoti sumanasikataæ, sÆpadhÃritaæ suppaÂividdhaæ pa¤¤Ãya, yathà yathà Ãvuso bhikkhuno a¤¤ataraæ samÃdhinimittaæ suggahitaæ hoti sumanasikataæ sÆpadhÃritaæ suppaÂividdhaæ pa¤¤Ãya, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti dhammapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ [PTS Page 243] [\q 243/] vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ pa¤camaæ vimuttÃyatanaæ. [BJT Page 412] [\x 412/] Pa¤ca vimutatiparipÃcaniyà sa¤¤Ã: aniccasa¤¤Ã, anicce dukkhasa¤¤Ã, dukkhe anattasa¤¤Ã, pahÃnasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã. Ime kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena pa¤ca dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Chakkaæ 12. Atthi kho Ãvuso tena bhagavatà janatà passatà arahatà sammà sambuddhena cha dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbe heva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katame cha: Cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ, sotÃyatanaæ, ghÃnÃyatanaæ. JivhÃyatanaæ. , KÃyÃtanaæ, manÃyatanaæ. Cha bÃhirÃni ÃyatanÃni: rÆpÃyatanaæ, saddÃyatanaæ, gandhÃyatanaæ, rasÃyatanaæ, phoÂÂhabbÃyatanaæ, dhammÃyatanaæ. Cha vi¤¤ÃïakÃyÃ: cakkhuvi¤¤aïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïaæ. Cha phassakÃyÃ: cakkhusamphasso, sotasamphasso, ghÃnasamphasso, jivhÃsamphasso, kÃyasamphasso, manosamphasso. Cha vedanÃkÃyÃ: cakkhusamphassajà vedanÃ, [PTS Page 244] [\q 244/] sotasamphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, manosamphassajà vedanÃ. Cha sa¤¤ÃkÃyÃ: rÆpasa¤¤Ã, saddasa¤¤Ã, gandhasa¤¤Ã, rasasa¤¤Ã, phoÂÂhabbasa¤¤Ã, dhammasa¤¤Ã. [BJT Page 414] [\x 414/] Cha sa¤cetanÃkÃyÃ: rÆpasa¤cetanÃ, saddasa¤cetanÃ, gandhasa¤cetanÃ, rasasa¤cetanÃ, phoÂÂhabbasa¤cetanÃ, dhammasa¤cetanÃ. Cha taïhÃkÃyÃ: rÆpataïhÃ, saddatanhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ. Cha agÃravÃ: idhÃvuso bhikkhu satthari agÃravo viharati appatissavo, dhamme agÃravo viharati appatissavo, saÇghe agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya agÃravo viharati appatissavo, appamÃde agÃravo viharati appatissavo, paÂisanthÃre agÃravo viharati appatissavo. Cha gÃravÃ: idhÃvuso bhikkhu satthari sagÃravo viharati sappatissavo, dhamme sagÃravo viharati sappatissavo, saÇghe sagÃravo viharati sappatissavo, sikkhÃya sagÃravo viharati sappatissavo, appamÃde sagÃravo viharati sappatissavo, paÂisanthÃre sagÃravo viharati sappatissavo. Cha somanassÆpavicÃrÃ: cakkhunà rÆpaæ disvà somanassaÂÂhÃniyaæ rÆpaæ upavicarati. Sotena saddaæ sutvà somanassaÂÂhÃniyaæ saddaæ upavicarati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà somanassaÂÂhÃniyaæ gandhaæ upavicarati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà somanassaÂÂhÃniyaæ rasaæ upavicarati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà somanassaÂÂhÃniyaæ phoÂÂhabbaæ upavicarati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya somanassaÂÂhÃniyaæ dhammaæ upavicarati. [PTS Page 245] [\q 245/] cha domanassÆpavicÃrÃ: cakkhunà rÆpaæ disvà domanassaÂÂhÃniyaæ rÆpaæ upavicarati. Sotena saddaæ sutvà domanassaÂÂhÃniyaæ saddaæ upavicarati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà domanassaÂÂhÃniyaæ gandhaæ upavicarati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà demanassaÂÂhÃniyaæ rasaæ upavicarati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà demanassaÂÂhÃniyaæ phoÂÂhabbaæ upavicarati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya domanassaÂÂhÃniyaæ dhammaæ upavicarati. Cha upekkhÆpavicÃrÃ: cakkhunà rÆpaæ disvà upekkhÃÂhÃniyaæ rÆpaæ upavicarati. Sotena saddaæ sutvà upekkhÃÂhÃniyaæ saddaæ upavicarati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà upekkhÃÂhÃniyaæ gandhaæ upavicarati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà upekkhÃÂhÃniyaæ rasaæ upavicarati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà upekkhÃÂhÃniyaæ phoÂÂhabbaæ upavicarati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya upekkhÃÂhÃniyaæ1 dhammaæ upavicarati. - - - - - - - - - - - - - 1. UpekkhÃÂÂhÃniyaæ (machasaæ) [BJT Page 416] [\x 416/] Cha sÃrÃnÅyà dhammÃ: idhÃvuso bhikkhuno mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ1 ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃnÅyo piyakaraïo garukaraïo, saægahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkuno mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva rahoca. Ayampi dhammo sÃrÃnÅyo piyakaraïo garukaraïo, saægahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævatti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca, ayampi dhammo sÃrÃnÅyo piyakaïo garukaraïo, saægahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno ye te lÃbhà dhammikà dhammaladdhà antamaso pattapariyÃpannamattampi, tathÃrÆpehi lÃbhehi appaÂivibhattabhogÅ hoti sÅlavantehi sabrahmacÃrÅhi sÃdhÃraïabhogÅ, ayampi dhammo sÃrÃnÅyo piyakaraïo garukaraïo, saÇgahÃya vivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu yÃni tÃni sÅlÃni akhaïa¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni vi¤¤ÆppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni. TathÃrÆpesu sÅlesu sÅlasÃma¤¤agato [PTS Page 246] [\q 246/] viharati sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ veva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃnÅyo piyakaraïo garukaraïo, saægahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu yÃyaæ diÂÂhi ariyà niyyÃïikà niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya, tathà rÆpÃya diÂÂhiyà disÃÂÂhima¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakarano garukarano saÇgahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Cha vivÃdamÆlÃni: idhÃvuso bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ. Yo so Ãvuso bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ, so sattharÅ'pi agÃravo viharati appatissavo, dhamme'pi agÃravo viharati appatissavo, saÇghe'pi agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya'pi na paripÆrakÃrÅ2 hoti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. ùvi (machasaæ) 2. ParipÆrikÃrÅ ( syÃ. Kam) [BJT Page 418] [\x 418/] Yo so Ãvuso bhikkhu satthari agÃravo viharati appatissavo, dhamme agÃravo viharati appatissavo, saÇghe agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanaahitÃya bahujanaasukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpa¤ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpa¤ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu makkhÅ hoti palÃsÅ. Yo so Ãvuso bhikkhu [PTS Page 247] [\q 247/] makkhÅ hoti palÃsÅ, so sattharÅ'pi agÃravo viharati appatissavo, dhamme'pi agÃravo viharati appatissavo, saÇghe'pi agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya'pi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so Ãvuso bhikkhu satthari agÃravo viharati appatissavo, dhamme agÃravo viharati appatissavo, saÇghe agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanaahitÃya bahujanaasukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu issukÅ hoti maccharÅ. Yo so Ãvuso bhikkhu issukÅ hoti maccharÅ, so satthari'pi agÃravo viharati appatissavo, dhamme'pi agÃravo viharati appatissavo, saÇghe'pi agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya'pi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so Ãvuso bhikkhu satthari agÃravo viharati appatissavo, dhamme agÃravo viharati appatissavo, saÇghe agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanaahitÃya bahujanaasukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu saÂho hoti mÃyÃvi, yo so Ãvuso bhikkhu saÂho hoti mÃyÃvÅ, so satthari'pi agÃravo viharati appatissavo, dhamme'pi agÃravo viharati appatissavo, saÇghe'pi agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya'pi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so Ãvuso bhikkhu satthari agÃravo viharati appatissavo, dhamme agÃravo viharati appatissavo, saÇghe agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanaahitÃya bahujanaasukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu pÃpiccho hoti micchÃdiÂÂhi, yo so Ãvuso bhikkhu pÃpiccho hoti micchÃdiÂÂhÅ, so satthari'pi agÃravo viharati appatissavo, dhamme'pi agÃravo viharati appatissavo, saÇghe'pi pi agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya'pi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so Ãvuso bhikkhu satthari agÃravo viharati appatissavo, dhamme agÃravo viharati appatissavo, saÇghe agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanaahitÃya bahujanaasukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu sandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ. Yo so Ãvuso bhikkhu sandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ so sattharÅ'pi agÃravo viharati appatissavo, dhamme'pi agÃravo viharati appatissavo, saÇghe'pi agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya'pi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so Ãvuso bhikkhu sattharÅ AgÃravo viharati appatissavo, dhamme agÃravo viharati appatissavo, saÇghe agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanaahitÃya bahujanaasukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãvuso vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe Ãvuso tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. [BJT Page 420] [\x 420/] Cha dhÃtuyo: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu, tejodhÃtu, vÃyodhÃtu, ÃkÃsadhÃtu, vi¤¤ÃïadhÃtu. Cha nissaraïiyà dhÃtuyo: idhÃvuso bhikkhu evaæ vadeyya: mettà hi kho me Ãvuso cetovimutti bhÃvità [PTS Page 248] [\q 248/] bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. Atha ca pana me byÃpÃdo cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ'ti, so 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃ'yasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, [C1] na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ mettÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya; atha ca panassa byÃpÃdo cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso byÃpÃdassa yadidaæ mettà cetovimuttÅ'ti. Idha pana Ãvuso bhikkhu evaæ vadeyya: - karuïà hi kho me Ãvuso cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me vihesà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ'ti, so mà hevanti'ssa vacanÅyo: mÃ'yasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ karuïÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya atha ca panassa vihesà cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso vihesÃya yadidaæ karuïà cetovimutti. - - - - - - - - - - - - - - - [C1] abbhÃcikkhÅ (buja) [BJT Page 422] [\x 422/] IdhÃvuso bhikkhu evaæ vadeyya: "mudità hi kho me Ãvuso cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me arati cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ"ti. So 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃyasmà evaæ avaca. Mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, [C1] na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ muditÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya [PTS Page 249] [\q 249/] anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa arati cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso aratiyÃ, yadidaæ Ttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukata Mudità cetovimutti. Idha panÃvuso bhikkhu evaæ vadeyya: upekkhà hi kho me Ãvuso cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me rÃgo cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ'ti, so 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃyasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ upekkhÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa rÃgo cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti, netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso rÃgassa, yadidaæ upekkhà cetovimutti. - - - - - - - - - - - - - - [C11] abbhÃcikkhÅ buja [BJT Page 424] [\x 424/] IdhÃvuso bhikkhu evaæ vadeyya: "animittà hi kho me Ãvuso cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me taæ nimittÃnusÃrÅ vi¤¤Ãïaæ hotÅ'ti. So 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃyasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ animittÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa nimittÃnusÃrÅ vi¤¤Ãïaæ bhavissati'ti ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso sabbanimittÃnaæ yadidaæ animittà cetovimutti. Idha panÃvuso bhikkhu evaæ vadeyya: asmÅ'ti kho me vigataæ1 ayamahamasmÅ'ti na samanupassÃmi. Atha ca pana me vicikicchà kathaækathÃsallaæ cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ'ti, so 'mà heva 'ntissa vacanÅyo, 'mÃyasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi [PTS Page 250] [\q 250/] sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ asmÅ'ti vigate1 ayamahamasmÅ'ti asamanupassato, atha ca panassa vicikicchÃkathaækathÃsallaæ cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso vicikicchÃkathaækathÃsallassa, yadidaæ asmÅ'ti mÃnassa samugghÃto. Cha anuttariyÃni: dassanÃnuttariyaæ, savanÃnuttariyaæ lÃbhÃnuttariyaæ, sikkhÃnuttariyaæ, pÃricariyÃnuttariyaæ, anussatÃnuttariyaæ Cha anussatiÂhÃnÃni: buddhÃnussati, dhammÃnussati, saÇghÃnussati sÅlÃnussati, cÃgÃnussati, devatÃnussati. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. VisÃtaæ )[pts] vighÃte (syÃ) [BJT Page 426] [\x 426/] Cha satatavihÃrÃ: idhÃvuso bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, sotena saddaæ sutvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, jivhÃya rasaæ sÃyitvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, kÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, manasà dhammaæ vi¤¤Ãya neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, ChaÊÃbhijÃtiyo: idhÃvuso ekacco kaïhÃbhijÃtiko [PTS Page 251] [\q 251/] samÃno kaïhaæ dhammaæ abhijÃyati. IdhÃvuso ekacco kaïhÃbhijÃtiko samÃno sukkaæ dhammaæ abhijÃyati. IdhÃvuso ekacco kaïhÃbhijÃtiko samÃno akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati. IdhÃvuso ekacco sukkÃbhijÃtiko samÃno sukkaæ dhammaæ abhijÃyati. IdhÃvuso ekacco sukkÃbhijÃtiko samÃno kaïhaæ dhammaæ abhijÃyati. IdhÃvuso ekacco sukkÃbhijÃtiko samÃno akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati. Cha nibbedhabhÃgiyà sa¤¤Ã. Aniccasa¤¤Ã, anicce dukkhasa¤¤Ã, dukkhe anattasa¤¤Ã, pahÃnasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã, nirodhasa¤¤Ã, Ime kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cha dhammà sammÃdakkhÃtÃ, tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Sattakaæ 13. Atthi kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sattadhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ . Katame satta: Satta ariyadhanÃni: saddhÃdhanaæ, sÅladhanaæ, hiridhanaæ, ottappadhanaæ sutadhanaæ cÃgadhanaæ, pa¤¤Ãdhanaæ. [BJT Page 428] [\x 428/] Satta sabbojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo, dhammavicayasambojjhaÇgo, [PTS Page 252] [\q 252/] viriyasambojjhaÇgo, pÅtisambojjhaÇgo, passaddhisambojjhaÇgo, samÃdhisambojjhaÇgo, upekkhÃsambojjhaÇgo. Satta samÃdhiparikkhÃrÃ: sammÃdiÂÂhi, sammÃsaækappo sammÃvÃcà sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo, sammÃvÃyÃmo, sammÃsati. Satta asaddhammÃ: idhÃvuso bhikkhu assaddho hoti, ahiriko hoti, anottappÅ hoti, appassuto hoti, kusÅto hoti, muÂÂhassatÅ hoti, duppa¤¤o hoti. Satta saddhammÃ: idhÃvuso bhikkhu saddho hoti, hirÅmà hoti, ottappÅ hoti, bahussuto hoti, Ãraddhaviriyo hoti, upaÂÂhitasati hoti, pa¤¤avà hoti. Satta sappurisadhammÃ: idhÃvuso bhikkhu dhamma¤¤Æ ca hoti, attha¤¤Æ ca, atta¤¤Æ ca, matta¤¤Æ ca, kÃla¤¤Æ ca, parisa¤¤Æ ca, puggala¤¤Æ ca. Satata niddasavatthÆni: idhÃvuso bhikkhu sikkhÃsamÃdÃne tibbacchando hoti Ãyati¤ca sikkhÃsamÃdÃne avigatapemo. Dhammanisantiyà tibbacchando hoti Ãyati¤ca dhammanisantiyà avigatapemo. IcchÃvinaye tibbacchando hoti Ãyati¤ca icchÃvinaye avigatapemo. PaÂisallÃne tibbacchando hoti Ãyati¤ca paÂisallÃne avigatapemo. VÅriyÃrambhe tibbacchando hoti Ãyati¤ca viriyÃrambhe avigatapemo. Satinepakke tibbacchando hoti Ãyati¤ca satinapakke avigatapemo. [PTS Page 253] [\q 253/] diÂÂhipaÂivedhe tibbacchando hoti Ãyati¤ca diÂÂhipaÂivedhe avigatapemo. [BJT Page 430] [\x 430/] Satta sa¤¤Ã: aniccasa¤¤Ã, anattasa¤¤Ã, asubhasa¤¤Ã, ÃdÅnavasa¤¤Ã, pahÃnasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã, nirodhasa¤¤Ã. Satta balÃni: saddhÃbalaæ, viriyabalaæ, hiribalaæ, ottappabalaæ, satibalaæ, samÃdhibalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. Satta vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo: santÃvuso sattà nÃnattakÃyà nÃnattasa¤¤ino, seyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Ayaæ paÂhamà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà nÃnattakÃyà ekattasa¤¤ino seyyathÃpi devà brahmakÃyikà paÂhamÃbhinibbattÃ. Ayaæ dutiyà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà ekattakÃyà nÃnattasa¤¤ino, seyyathÃpi devà ÃbhassarÃ. Ayaæ tatiyà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà ekattakÃyà ekattasa¤¤ino, seyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Ayaæ catutthi vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ pa¤cami vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ chaÂÂhi vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃ. Ayaæ sattamÅ vi¤¤ÃïaÂÂhiti. [BJT Page 432] [\x 432/] Satta puggalà dakkhiïeyyo: ubhatobhÃgavimutto, [PTS Page 254] [\q 254/] pa¤¤Ãvimutto, kÃyasakkhÅ, diÂÂhippatto, saddhÃvimutto, dhammÃnusÃrÅ, saddhÃnusÃrÅ. Satta anusayÃ: kÃmarÃgÃnusayo, paÂighÃnusayo, diÂÂhÃnusayo vicikicchÃnusayo, mÃnÃnusayo, bhavarÃgÃnusayo, avijjÃnusayo. Satta saæyojanÃni: anunayasaæyojanaæ,1 paÂighasaæyojanaæ, diÂÂhisaæyojanaæ, vicikicchÃsaæyojanaæ, mÃnasaæyojanaæ, bhavarÃgasaæyojanaæ, avijjÃsaæyojanaæ. Satta adhikaraïasamathÃ: uppannuppannÃnaæ adhikaraïÃnaæ samathÃya vÆpasamÃya sammukhÃvinayo dÃtabbo, sativinayo dÃtabbo, amÆÊhavinayo dÃtabbo, paÂi¤¤Ãya kÃretabbaæ, yebhuyyasikÃ, tassapÃpiyyasikÃ, tiïavatthÃrako. Ime kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena satta dhamamà sammadakkhÃtÃ. Sattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. AÂÂhakaæ 14. Atthi kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena aÂÂhadhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katame aÂÂha? AÂÂha micchattÃ: micchÃdiÂÂhi, micchÃsaækappo, miccÃvÃcÃ, micchÃkammanto, micchÃÃjÅvo, micchÃvÃyÃmo, micchÃsati, micchÃsamÃdhi. (1) [PTS Page 255] [\q 255/] aÂÂha sammattÃ: sammÃdiÂÂhi, sammÃsaækappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo, sammÃvÃyÃmo, sammÃsati, sammÃsamÃdhi. (2) AÂÂha puggalà dakkhiïeyyÃ: sotÃpanno, sotÃpattiphalasacchikiriyÃya paÂipanno, sakadÃgÃmÅ, sakadÃgÃmiphalasacchikiriyÃya paÂipanno, anÃgÃmÅ, anÃgÃmiphalasacchikiriyÃya paÂipanno, arahÃ, arahattaphalasacchikiriyÃya paÂipanno. (3) - - - - - - - - - - - - - 1. KÃmasa¤¤ejanaæ (syÃ) [BJT Page 434] [\x 434/] AÂÂha kusÅtavatthÆni: idhÃvuso bhikkhunà kammaæ kÃtabbaæ hoti. Tassa evaæ hoti: kammaæ kho me kÃtabbaæ bhavissati, kammaæ kho pana me karontassa kÃyo kilamissati, handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti so nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ paÂhamaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà kammaæ kataæ hoti. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho kammaæ akÃsiæ, kammaæ kho pana me karontassa kÃyo kilanto, handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ dutiyaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà maggo gantabbo hoti. Tassa evaæ hoti: maggo kho me gantabbo bhavissati. Maggaæ kho pana me gacchantassa kÃyo kilamissati. HandÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati. Na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ tatiyaæ kusitavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà maggo gato hoti. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho maggaæ agamÃsiæ. Maggaæ kho pana me gacchantassa kÃyo kilanto. HandÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchitakassa sacchikiriyÃya. Idaæ catutthaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto na labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya [PTS Page 256] [\q 256/] caranto nÃlatthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa me kÃyo kilanto akamma¤¤o. HandÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ pa¤camaæ kusÅtavatthu. [BJT Page 436] [\x 436/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto na labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti:'ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto alatthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa me kÃyo garuko akamma¤¤o. MÃsÃcitaæ ma¤¤e. HandÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ chaÂÂhaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno uppanno hoti appamattako ÃbÃdho. Tassa evaæ hoti: 'uppanno kho me appamattako ÃbÃdho. Atthi kappo nipajjituæ, handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ sattamaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ, Ãvuso bhikkhu gilÃnà vuÂÂhito1 hoti, aciravuÂÂhito gela¤¤Ã. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho gilÃnà vuÂÂhito acitavuÂÂhito gela¤¤Ã. Tassa me kÃyo dubbalo akamma¤¤o, atthi kappo nipajjituæ handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ aÂÂhamaæ kusÅtavatthu. AÂÂha ÃrambhavatthÆni: idhÃvuso bhikkhunà kammaæ kÃtabbaæ hoti. Tassa evaæ hotÅ; 'kammaæ kho me kÃtabbaæ bhavissati, kammaæ kho pana me karontena na sukaraæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. HandÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ paÂhamaæ Ãrambhavatthu. - - - - - - - - - - - - - - - 1. GilÃnavuÂÂhito (machasaæ) [BJT Page 438] [\x 438/] Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhunà [PTS Page 257] [\q 257/] kammaæ kataæ hoti. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho kammaæ akÃsiæ. Kammaæ kho panÃhaæ karonto nÃsakkhiæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. HandÃhaæ virayaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ dutiyaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà maggo gantabbo hoti. Tassa evaæ hoti: 'maggo kho me gantabbo bhavissati. Maggaæ kho pana me gacchantena na sukaraæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. HandÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ tatiyaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà maggo gato hoti. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ kho maggaæ agamÃsiæ. Maggaæ kho panÃhaæ gacchanto nÃsakkhiæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. HandÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya, idaæ catutthaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto na labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ piï¬Ãya caranto nÃlanthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa me kÃyo lahuko kamma¤¤o. HandÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ pa¤camaæ Ãrambhavatthu. [BJT Page 440] [\x 440/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto alatthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa me kÃyo balavà kamma¤¤o. HandÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi, appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ chaÂÂhaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno uppanno hoti appamattako ÃbÃdho tassa evaæ hoti: ' uppanno kho me ayaæ appamattako. ùbÃdho ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ me ÃbÃdho pava¬¬heyya, handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. [PTS Page 258] [\q 258/] idaæ sattamaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gilÃnà vuÂÂhito hoti aciravuÂÂhito gela¤¤Ã. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ kho gilÃnà vuÂÂhito1 aciravuÂÂhito gela¤¤Ã. hÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ me ÃbÃdho paccudÃvatteyya, handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ aÂÂhamaæ Ãrambhavatthu. AÂÂha dÃnavatthÆni: Ãsajja dÃnaæ deti. Bhayà dÃnaæ deti. 'AdÃsi me'ti dÃnaæ deti. 'Dassati me'ti dÃnaæ deti. 'SÃhu dÃnanti dÃnaæ deti, 'ahaæ pacÃmi, ime na pacanti, nÃrahÃmi pacanto apacantÃnaæ na dÃtu'nti dÃnaæ deti. 'Imaæ me dÃnaæ dadato kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchatÅ'ti dÃnaæ deti, cittÃlaÇkÃracittaparikkhÃratthaæ dÃnaæ deti. - - - - - - - - - - - - - 1. GilÃnavuÂÂhito (machasaæ) [BJT Page 442] [\x 442/] AÂÂha dÃnÆpapattiyo: idhÃvuso ekacco dÃnaæ deti. Samaïassa và brÃhamaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. So yaæ deti taæ paccÃsiæsati. So passati khattiyamahÃsÃlaæ và brÃhmaïamahÃsÃlaæ và gahapatimahÃsÃlaæ và pa¤cahi kÃmaguïehi samappitaæ samaÇgÅbhÆtaæ paricÃrayamÃnaæ. Tassa evaæ hoti 'ahovatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà khattiyamahÃsÃlÃnaæ và brÃhmaïamahÃsÃlÃnaæ và gahapatimahÃsÃlÃnaæ và sahabyataæ upapajjeyya'nti. So taæ cittaæ dahati, taæ cittaæ adhiÂÂhÃti, taæ cittaæ bhÃveti. Tassa taæ cittaæ hÅne'dhimuttaæ uttariæ abhÃvitaæ tatrupapattiyà saævattati. [PTS Page 259] [\q 259/] ta¤ca kho sÅlavato vadÃmi no dussÅlassa. IjjhatÃvuso sÅlavato cetopaïidhi visuddhattÃ. Puna ca paraæ Ãvuso idhekacco dÃnaæ deti samaïassa và buhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. So yaæ deti taæ paccÃsiæsati.1 Tassa sutaæ hoti 'cÃtummahÃrÃjikà devà dÅghÃyukà vaïïavanto sukhabahulÃ'ti. Tassa evaæ hoti "aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaranà cÃtummahÃrÃjikÃnaæ2 devÃnaæ sahabyÃtaæ upapajjeyyanti". So taæ cittaæ dahati, taæ cittaæ adhiÂÂhÃti, taæ cittaæ bhÃveti. Tassa taæ cittaæ hÅne'dhimuttaæ uttariæ abhÃvitaæ tatrupapattiyà saævattati. Ta¤ca kho sÅlavato vadÃmi no dussÅlassa. IjjhatÃvuso sÅlavato cetopaïidhi visuddhattÃ. Puna ca paraæ Ãvuso idhekacco dÃnaæ deti samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. So yaæ deti taæ paccÃsiæsati. Tassa sutaæ hoti 'tÃvatiæsà devà dÅghÃyukà vaïïavanto sukhabahulÃ'ti. Tassa evaæ hoti "aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaranà tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ sahabyÃtaæ upapajjeyyanti". So taæ cittaæ dahati, taæ cittaæ adhiÂÂhÃti, taæ cittaæ bhÃveti. Tassa taæ cittaæ hÅne'dhimuttaæ uttariæ abhÃvitaæ tatrupapattiyà saævattati. Ta¤ca kho sÅlavato vadÃmi no dussÅlassa. IjjhatÃvuso sÅlavato cetopaïidhi visuddhattÃ. Puna ca paraæ Ãvuso idhekacco dÃnaæ deti samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ vÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. So yaæ deti taæ paccÃsiæsati.Tassa sutaæ hoti 'yÃmà devà dÅghÃyukà vaïïavanto sukhabahulÃ'ti. Tassa evaæ hoti "aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaranà yÃmÃnaæ devÃnaæ sahabyÃtaæ upapajjeyyanti". So taæ cittaæ dahati, taæ cittaæ adhiÂÂhÃti, taæ cittaæ bhÃveti. Tassa taæ cittaæ hÅne'dhimuttaæ uttariæ abhÃvitaæ tatrupapattiyà saævattati. Ta¤ca kho sÅlavato vadÃmi no dussÅlassa. IjjhatÃvuso sÅlavato cetopaïidhi visuddhattÃ. Puna ca paraæ Ãvuso idhekacco dÃnaæ deti samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepana seyyÃvasathapadÅpaæ. So yaæ deti taæ paccÃsiæsati. Tassa sutaæ hoti 'tusità devà dÅghÃyukà vaïïavanto sukhabahulÃ'ti. Tassa evaæ hoti "aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà tusitÃnaæ devÃnaæ sahabyÃtaæ upapajjeyyanti". So taæ cittaæ dahati, taæ cittaæ adhiÂÂhÃti, taæ cittaæ bhÃveti. Tassa taæ cittaæ hÅne'dhimuttaæ uttariæ abhÃvitaæ tatrupapattiyà saævattati. Ta¤ca kho sÅlavato vadÃmi no dussÅlassa. IjjhatÃvuso sÅlavato cetopaïidhi visuddhattÃ. Puna ca paraæ Ãvuso idhekacco dÃnaæ deti samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. So yaæ deti taæ paccÃsiæsati. Tassa sutaæ hoti 'nimmÃïaratÅ devà dÅghÃyukà vaïïavanto sukhabahulÃ'ti. Tassa evaæ hoti "aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà nimmÃïaratÅnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjeyyanti". So taæ cittaæ dahati, taæ cittaæ adhiÂÂhÃti, taæ cittaæ bhÃveti. Tassa taæ cittaæ hÅne'dhimuttaæ uttariæ abhÃvitaæ tatrupapattiyà saævattati. Ta¤ca kho sÅlavato vadÃmi no dussÅlassa. IjjhatÃvuso sÅlavato cetopaïidhi visuddhattÃ. Puna ca paraæ Ãvuso idhekaccodÃnaæ deti samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. So yaæ deti taæ paccÃsiæsati. Tassa sutaæ hoti 'paranimmitavasavattÅ devà dÅghÃyukà vaïïavanto sukhabahulÃ'ti. Tassa evaæ hoti "aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjeyyanti". So taæ cittaæ dahati, taæ cittaæ adhiÂÂhÃti taæ cittaæ bhÃveti. Tassa taæ cittaæ hÅne'dhimuttaæ uttariæ abhÃvitaæ tatrupapattiyà saævattati. Ta¤ca kho sÅlavato vadÃmi no dussÅlassa. IjjhatÃvuso sÅlavato cetopaïidhi visuddhattÃ. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. PaccÃsÅsati (machasaæ) 2. CÃtumahÃrÃjikÃnaæ (machasaæ) [BJT Page 444] [\x 444/] Puna ca paraæ Ãvuso idhekacco dÃnaæ deti samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. So yaæ deti taæ paccÃsiæsati. Tassa sutaæ hoti 'brahmakÃyikà devà dÅghÃyukà vaïïavanto sukhabahulÃ'ti. Tassa evaæ hoti "aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà parammaraïà brahmakÃyikÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjeyyanti". So taæ cittaæ dahati, taæ cittaæ adhiÂÂhÃti, taæ cittaæ bhÃveti. Tassa taæ cittaæ hÅne'dhimuttaæ uttariæ abhÃvitaæ tatrupapattiyà saævattati. Ta¤ca kho [PTS Page 260] [\q 260/] sÅlavato vadÃmi no dussÅlassa. VÅtarÃgassa no sarÃgassa. IjjhatÃvuso sÅlavato cetopaïidhi visuddhattÃ. AÂÂha parisÃ: khattiyaparisÃ, brÃhmaïaparisÃ, gahapatiparisÃ, samaïaparisÃ, cÃtummahÃrÃjikaparisÃ, tÃvatiæsaparisÃ, mÃraparisÃ, brahmaparisÃ. AÂÂha lokadhammÃ: lÃbho ca, alÃbho ca, yaso ca, ayaso ca, nindà ca, pasaæsà ca, sukha¤ca, dukkha¤ca. AÂÂha abhibhÃyatanÃni: ajjhattaæ rÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati parittÃni suvaïïadubbaïïÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ paÂhamaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rupÃni passati appamÃïÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ dutiyaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati parittÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abibhuyya jÃnÃmi passÃmÅti evaæ sa¤¤i he ti. Idaæ tatiyaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati appamÃïÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ catutthaæ abhibhÃyatanaæ. [BJT Page 446] [\x 446/] Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati nÅlÃni nÅlavaïïÃni nÅlanidassanÃni nÅlanibhÃsÃni - seyyathÃpi nÃma ummÃpupphaæ nÅlaæ nÅlavaïïaæ nÅlanidassanaæ nÅlanihÃsaæ seyyathà và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ nÅlaæ nÅlavaïïaæ nÅlanidassanaæ nilanibhÃsaæ. Evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati [PTS Page 261] [\q 261/] nÅlÃni nÅlavaïïÃni nÅlanidassanÃni nÅlanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ pa¤camaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati pÅtÃni pÅtavaïïÃni pÅtanidassanÃni pÅtanibhÃsÃni - seyyathÃpi nÃma kaïikÃrapupphaæ pÅtaæ pÅtavaïïaæ pÅtanidassanaæ pÅtanihÃsaæ. Seyyathà và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ pÅtaæ pÅtavaïïaæ pÅtanidassanaæ pÅtanibhÃsaæ. Evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati pÅtÃni pÅtavaïïÃni pÅtanidassanÃni pÅtanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ jaÂÂhaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati lohitakÃni lohitakavaïïÃni lohitakanidassÃni lohitakanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma bandhujÅvakapupphaæ lohitakaæ lohitakavaïïaæ lohitakanidassanaæ lohitakanibhÃsaæ. Seyyathà và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ lohitakaæ lohitakavaïïaæ lohitakanidassanaæ lohitakanibhÃsaæ. Evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati lohitakÃni lohitakavaïïÃni lohitakanidassanÃni lohitakanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hotÅ. Idaæ sattamaæ abhihÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passatÅ odÃtÃni odÃtavaïïÃni odÃtanidassanÃni odÃtanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma osadhÅtÃrakà odÃtà odÃtavaïïà odÃtanidassanà odÃtanibhÃsÃ. Seyyathà và pana taæ vatthaæ bÃrÃïayeyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ odÃtaæ odÃtavaïïaæ odÃtanidassanaæ odÃtanibhÃsaæ. Evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati odÃtÃni odÃtavaïïÃni odÃtanidassanÃni odÃtanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ aÂÂhamaæ abhibhÃyatanaæ. [BJT Page 448] [\x 448/] AÂÂha vimokkhÃ: rÆpÅ rÆpÃni passati. Ayaæ paÂhamo vimokkho. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å [PTS Page 262] [\q 262/] bahiddhà rÆpÃni passati. Ayaæ dutiyo vimokkho. Subhanteva adhimutto hoti. Ayaæ tatiyo vimokkho. Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ catuttho vimokkho. Sabbaso ÃkÃsÃnäcÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ pa¤camo vimokkho. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthiki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ chaÂÂho vimokkho. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ sattamo vimokkho. Sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayita nirodhaæ upasampajja viharati. Ayaæ aÂÂhamo vimokkho. Ime kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena aÂÂha dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Navakaæ 15. Atthi kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena nava dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katame nava? Nava ÃghÃtavatthÆni: anatthaæ me acarÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, anatthaæ me caratÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, anatthaæ me carissatÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, piyassa me manÃpassa anatthaæ acarÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, piyassa me manÃpassa anatthaæ caratÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, piyassa me manÃpassa anatthaæ carissatÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, appiyassa me amanÃpassa atthaæ acarÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, appiyassa me amanÃpassa atthaæ caratÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, appiyassa me amanÃpassa atthaæ carissatÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati. [BJT Page 450] [\x 450/] Nava ÃghÃtapaÂivinayÃ: anatthaæ me acarÅ'ti, taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, anatthaæ [PTS Page 263] [\q 263/] me caratÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, anÃtthaæ me carissatÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, piyassa me manÃpassa anatthaæ acarÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, piyassa me manÃpassa anatthaæ caratÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, piyassa me manÃpassa anatthaæ carissatÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, appiyassa me amanÃpassa atthaæ acarÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, appiyassa me amanÃpassa atthaæ caratÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, appiyassa me amanÃpassa atthaæ carissatÅ'ti taæ kutetthe labbhà ti ÃghÃtaæ paÂivineti. Nava sattÃvÃsÃ: santÃvuso, sattà nÃnattakÃyà nÃnatta sa¤¤ino seyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Ayaæ paÂhamo sattÃvÃso. SantÃvuso, sattà nÃnÃttakÃyà ekattasa¤¤ino seyyathÃpi devà brahmakÃyikà paÂhamÃbhinibbattÃ. Ayaæ dutiyo sattÃvÃso. SantÃvuso, sattà ekattakÃyà nÃnattasa¤¤ino seyyathÃpi devà ÃbhassarÃ. Ayaæ tatiyo sattÃvÃso. SantÃvuso, sattà ekattakÃyà ekattasa¤¤ino seyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Ayaæ catuttho sattÃvÃso, SantÃvuso, sattà asa¤¤ino appaÂisaævedino seyyathÃpi devà asa¤¤asattÃ.1 Ayaæ pa¤camo sattÃvÃso. SantÃvuso, sattà sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ chaÂÂho sattÃvÃso. SattÃvuso, sattà sabbaso akÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãnaïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ sattamo sattÃvÃso. - - - - - - - - - - - - - - 1. Asa¤¤isattà (syÃ, kam) [BJT Page 452] [\x 452/] SantÃvuso, sattà sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃ. Ayaæ aÂÂhamo sattÃvÃso. SantÃvuso, sattà sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃ. Ayaæ navamo sattÃvÃso. Nava akkhaïà asamayà brahmacariyavÃsÃya: [PTS Page 264] [\q 264/] idhÃvuso, tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, ayaæ ca puggalo nirayaæ upapanno hoti. Ayaæ paÂhamo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso, tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho. Dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmi sugatappavedito. Ayaæ ca puggalo tiracchÃnayoniæ upapanno hoti. Ayaæ dutiyo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso, tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito. Ayaæ ca puggalo pettivisayaæ upapanno hoti. Ayaæ tatiyo akkhaïo asamayo brahvacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso, tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, ayaæ ca puggalo asurakÃyaæ upapanno hoti. Ayaæ catuttho akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya, Puna ca paraæ Ãvuso, tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, ayaæ ca puggalo a¤¤ataraæ dÅghÃyukaæ devanikÃyaæ upapanno hoti. Ayaæ pa¤camo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso, tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, ayaæ ca puggalo paccantimesu janapadesu paccÃjÃto hoti milakkhesu1 avi¤¤ÃtÃresu, yattha natthi gati bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ. Ayaæ chaÂÂho akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso, tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito. Ayaæ ca puggalo majjhimesu janapadesu paccÃjÃto hoti, so ca hoti micchÃdiÂÂhiko viparÅtadassano natthi dinnaæ, natthi yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ2 kammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paro loko, [PTS Page 265] [\q 265/] natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannÃ, ye imaæ ca lokaæ paraæ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅ'ti. Ayaæ sattamo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. - - - - - - - - - - - - - - 1. Milakkhakesu (syÃ, kam) milakakhu«Æ (katthaci) 2. SukatadukkatÃnaæ (machasaæ) [BJT Page 454] [\x 454/] Puna ca paraæ Ãvuso, tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito. Ayaæ ca puggalo majjhimesu janapadesu paccÃjÃto hoti. So ca hoti duppa¤¤o jaÊo eÊamugo na paÂibalo subhÃsitadubbhÃsitÃnamatthama¤¤Ãtuæ. Ayaæ aÂÂhamo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso, tathÃgato ca loke na uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca na desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, ayaæ ca puggalo majjhimesu janapadesu paccÃjÃto hoti so ca hoti pa¤¤avà ajaÊo anelamugo paÂibalo subhÃsitadubbhÃsitÃnamatthama¤¤Ãtuæ. Ayaæ navamo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Nava anupubbavihÃrÃ: idhÃvuso, bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma [PTS Page 266] [\q 266/] natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. [BJT Page 456] [\x 456/] Sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Nava anupubbanirodhÃ: paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpannassa kÃmasa¤¤Ã niruddhà hoti, dutiyaæ jhÃnaæ samÃpannassa vitakkavicÃrà nirÃddhà honti, tatiyaæ jhÃnaæ samÃpannassa pÅti niruddhà hoti, catutthaæ jhÃnaæ samÃpannassa assÃsapassÃsà niruddhà honti, ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samÃpannassa rÆpasa¤¤Ã niruddhà hoti, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samÃpannassa ÃkÃsÃna¤cÃyatanasa¤¤Ã niruddhà hoti, Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasa¤¤Ã niruddhà hoti, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa Ãki¤ca¤¤Ãyatanasa¤¤Ã niruddhà hoti, sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpannassa sa¤¤Ã ca vedanà ca niruddhà honti. Ime kho Ãvuso tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena nava dhammÃsammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Dasakaæ 16. Atthi kho Ãvuso, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dasa dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ, yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katame dasa: Dasa nÃthakaraïà dhammÃ: idhÃvuso, bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Yaæ Ãvuso bhikkhu [PTS Page 267] [\q 267/] sÅlavà hoti, pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu, ayampi dhammo nÃthakaraïo. [BJT Page 458] [\x 458/] Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhu bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janÃ1 kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpa'ssa dhammà bahussutà honti dhatÃ2 vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. YampÃvuso, bhikkhu bahussuto hoti vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhu kalyÃïamitto hoti kalyÃïasahÃyo kalyÃïasampavaÇko. YampÃvuso, bhikkhu kalyÃïamitto hoti kalyÃïasahÃyo kalyÃïasampavaÇko, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhu suvaco hoti sovacassakaraïehi dhammehi samannÃgato khamo padakkhiïaggÃhÅ anussÃniæ. YampÃvuso, bhikkhu suvaco hoti sovacassakaraïehi dhammehi samannÃgato khamo padakkhiïaggÃhÅ anusÃsaniæ. Ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhu yÃni tÃni sabrahmacÃrÅnaæ uccÃvacÃni kiækaraïÅyÃni, tattha dakkho hoti analaso tatrÆpÃyÃya vÅmaæsÃya samannÃgato alaæ kÃtuæ alaæ saævidhÃtuæ. YampÃvuso, bhikkhu yÃni tÃni sabrahmacÃrÅnaæ uccÃvacÃni kiækaraïÅyÃni, tattha dakkho hoti analaso tatrÆpÃyÃya vÅmaæsÃya samannÃgato alaæ kÃtuæ alaæ saævidhÃtuæ, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhu dhammakÃmo hoti piyasamudÃhÃro abhidhamme abhivinaye uÊÃrapÃmojjo. YampÃvuso, bhikkhu dhammakÃmo hoti piyasamudÃhÃro abhidhamme ahivinaye uÊÃrapÃmojjo, ayampi dhammo nÃthakaraïo. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. SÃtthaæ sabya¤janaæ [pts] syÃ, ) 2. DhÃtà (machasaæ) [BJT Page 460] [\x 460/] Puna ca paraæ [PTS Page 268] [\q 268/] Ãvuso, bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarehi civarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkÃrehi, yampÃvuso, bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarehi cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃrehi ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhu Ãraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. YampÃvuso, bhikkhu Ãraddhaviriyo virahati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhu satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgato cirakatampi cirabhÃsitampi sarità anussaritÃ. YampÃvuso, bhikkhu satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgato cirakatampi cirabhÃsitampi sarità anussaritÃ, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyÃ, yampÃvuso, bhikkhu pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyÃ, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Dasa kasiïÃyatanÃni: paÂhavÅkasiïameko1 sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. ùpokasinameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tirayaæ advayaæ appamÃïaæ. Tejokasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. VÃyokasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. NÅlakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. PÅtakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. Lohitakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. OdÃtakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. ùkÃsakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. Vi¤¤Ãïakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. - - - - - - - - - - - - - - 1. Pathavikasiïameko (machasaæ) [BJT Page 462] [\x 462/] [PTS Page 269] [\q 269/] dasa akusalakammapathÃ: pÃïÃtipÃto, adinnÃdÃnaæ, kÃmesu micchÃcÃro, musÃvÃdo, pisuïà vÃcÃ, pharusà vÃcÃ, samphappalÃpo, abhijjhÃ, byÃpÃdo, micchÃdiÂÂhi. Dasa kusalakammapathÃ: pÃïÃtipÃtà veramaïÅ, adinnÃdÃnà veramaïÅ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ, musÃvÃdà veramaïÅ, pisuïÃya vÃcÃya veramaïÅ, pharusÃya vÃcÃya veramaïÅ, sampappalÃpà veramaïÅ, anabhijjhÃ, abyÃpÃdo, sammÃdiÂÂhi, Dasa ariyavÃsÃ: idhÃvuso, bhikkhu pa¤caÇgavippahÅno hoti chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturÃpasseno panunnapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaækappo passaddhakÃyasaÇkÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o. Katha¤ca Ãvuso, bhikkhu pa¤caÇgavippahÅno hoti: idhÃvuso, bhikkhuno kÃmacchando pahÅno hoti, byÃpÃdo pahÅno hoti, thÅnamiddhaæ pahÅnaæ hoti, uddhaccakukkuccaæ pahÅnaæ hoti, vicikicchà pahÅnà hoti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu pa¤caÇgavippahÅno hoti. Katha¤ca Ãvuso, bhikkhu jaÊaÇgasamannÃgato hoti: idhÃvuso, bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno. Sotena saddaæ sutvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno. JivhÃya rasaæ sÃyitvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu chaÊaÇgasamannÃgato hoti. Katha¤ca Ãvuso, bhikkhu ekÃrakkho hoti: idhÃvuso, bhikkhu satÃrakkhena cetasà samannÃgato hoti. Evaæ kho Ãvuso, bhikkhu ekÃrakkho hoti. [BJT Page 464] [\x 464/] [PTS Page 270] [\q 270/] katha¤ca Ãvuso, bhikkhu caturÃpasseno hoti, idhÃvuso, bhikkhu saÇkhÃyekaæ parisevati, saÇkhÃyekaæ adhivÃseti, saÇkhÃyekaæ vinodeti, saÇkhÃyekaæ parivajjeti. Evaæ kho Ãvuso, bhikkhu caturÃpasseno hoti. Katha¤ca Ãvuso, bhikkhu panunnapaccekasacco hoti, idhÃvuso, bhikkhuno yÃni tÃni puthuyamaïabrÃhmaïÃnaæ puthupaccekasaccÃni sabbÃni tÃni nunnÃni honti panunnÃni cattÃni vantÃni muttÃni pahÅnÃni paÂippassaddhÃni. Evaæ kho Ãvuso, bhikkhu panunnaæ paccekasacco hoti. Katha¤cÃvuso, bhikkhu samavayasaÂÂhesano hoti: idhÃvuso bhikkhuno kÃmesanà pahÅnà hoti, bhavesanà pahÅnà hoti, brahmacariyesanà paÂippassaddhà hoti. Evaæ kho Ãvuso, bhikkhu samavayasaÂÂhesano hoti, Katha¤cÃvuso, bhikkhu anÃvilasaÇkappo hoti: idhÃvuso, bhikkhuno kÃmasaÇkappo pahÅno hoti, byÃpÃdasaÇkappo pahÅno hoti, vihiæsÃsaækappo pahÅno hoti. Evaæ kho Ãvuso, bhikkhu anÃvilasaÇkappo hoti. Katha¤cÃvuso, bhikkhu passaddhakÃyasaÇkhÃro hoti: idhÃvuso, bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Evaæ kho Ãvuso, bhikkhu passaddhakÃya saÇkhÃro hoti. Katha¤cÃvuso, bhikkhu suvimuttacitto hoti: idhÃvuso bhikkhuno rÃgà cittaæ vimuttaæ hoti dosà cittaæ vimuttaæ hoti mohà cittaæ vimuttaæ hoti. Evaæ kho Ãvuso, bhikkhu suvimuttacitto hoti. [BJT Page 466] [\x 466/] Katha¤cÃvuso bhikkhu suvimuttapa¤¤o hoti: idhÃvuso, bhikkhu rÃgo me pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvaæ gato Ãyatiæ anuppÃdadhammoti pajÃnÃti, doso me pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvaæ [PTS Page 271] [\q 271/] gato Ãyatiæ anuppÃdadhammoti pajÃnÃti, moho me pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvaæ gato Ãyatiæ anuppÃdadhammoti pajÃnÃti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu suvimuttapa¤¤o hoti. Dasa asekkhà dhammÃ: asekkhà sammÃdiÂÂhi, asekkho sammÃsaÇkappo, asekkhà sammÃvÃcÃ, asekkho sammÃkammanto, asekkho sammÃÃjÅvo, asekkho sammÃvÃyÃmo, asekkhà sammÃsati, asekkho sammÃsamÃdhi, asekkhaæ sammäÃïaæ, asekkhà sammÃvimutti. Ime kho Ãvuso, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dasa dhammà sammadakkhÃtÃ. Tattha sabbeheva saÇgÃyitabbaæ na vivaditabbaæ. Yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. 17. Atha kho bhagavà vuÂÂhahitvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ Ãmantesi: "sÃdhu sÃdhu sÃriputta, sÃdhu kho tvaæ sÃriputta, bhikkhunaæ saÇgÅtipariyÃyaæ abhÃsÅ"ti. Idamavoca Ãyasmà sÃriputto. Samanu¤¤o satthà ahosi. Attamanà ca te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandunti. SaÇgÅtisuttaæ niÂÂhitaæ dasamaæ. [BJT Page 468] [\x 468/] 34. [PTS Page 272] [\q 272/] dasuttarasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: Ekaæ samayaæ bhagavà campÃyaæ viharati gaggarÃya pokkharaïÅyà tÅre mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: 'Ãvuso bhikkhavo'ti. 'ùvuso'ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: Dasuttaraæ pavakkhÃmi dhammaæ nibbÃnapattiyÃ, DukkhassantakiriyÃya sabbaganthappamocanaæ. Eko dhammo 2. Eko Ãvuso dhammo bahukÃro, eko dhammo bhÃvetabbo, eko dhammo pari¤¤eyyo, eko dhammo pahÃtabbo, eko dhammo hÃnabhÃgiyo, eko dhammo visesabhÃgiyo, eko dhammo duppaÂivijjho, eko dhammo uppÃdetabbo, eko dhammo abhi¤¤eyyo, eko dhammo sacchikÃtabbo. Katamo eko dhammo bahukÃro? AppamÃdo kusalesu dhammesu ayaæ eko dhammo bahukÃro. Katamo eko dhammo bhÃvetabbo? KÃyagatÃsati sÃtasahagatÃ. Ayaæ eko dhammo bhÃvetabbo. Katamo eko dhammo pari¤¤eyyo? Phasso sÃsavo upÃdÃniyo. Ayaæ eko dhammo pari¤¤eyyo. [BJT Page 470] [\x 470/] [PTS Page 273] [\q 273/] katamo eko dhammo pahÃtabbo? AsmimÃno, ayaæ eko dhammo pahÃtabbo. Katamo eko dhammo hÃnabhÃgiyo? Ayoniso manasikÃro. Ayaæ eko dhammo hÃnabhÃgiyo. Katamo eko dhammo visesabhÃgiyo? Yoniso manasikÃro. Ayaæ eko dhammo visesabhÃgiyo. Katamo eko dhammo duppaÂivijjho? ùnantariko cetosamÃdhi. Ayaæ eko dhammo duppaÂivijjho. Katamo eko dhammo uppÃdetabbo? Akuppaæ ¤Ãïaæ. Ayaæ eko dhammo uppÃdetabbo. Katamo eko dhammo abhi¤¤eyyo? Sabbe sattà ÃhÃraÂÂhitikÃ. Ayaæ eko dhammo abhi¤¤eyyo. Katamo eko dhammo sacchikÃtabbo? Akuppà cetovimutti. Ayaæ eko dhammo sacchikÃtabbo. Iti ime dasa dhammà bhÆtà tacchà tathà avitathà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ. DvedhammÃ. 3. Dve dhammà bahukÃrÃ, dve dhammà bhÃvetabbÃ? Dve dhammà pari¤¤eyyÃ, dve dhammà pahÃtabbÃ, dve dhammà hÃnabhÃgiyÃ, dve dhammà visesabhÃgiyÃ. Dve dhammà duppaÂivijjhÃ, dve dhammà uppÃdetabbÃ, dve dhammà abhi¤¤eyyÃ, dve dhammà sacchikÃtabbÃ. Katame dve dhammà bahukÃrÃ? Sati ca sampaja¤¤aæ ca. Ime dve dhammà bahukÃrÃ. Katame dve dhammà bhÃvatabbÃ? Samatho ca vipassanà ca. Ime dve dhammà bhÃvetabbÃ. [BJT Page 472] [\x 472/] Katame dve dhammà pari¤¤eyyÃ? NÃma¤ca rÆpa¤ca. Ime dve dhammà pari¤¤eyyÃ. [PTS Page 274] [\q 274/] katame dve dhammà pahÃtabbÃ? Avijjà ca bhavataïhà ca. Ime dve dhammà pahÃtabbÃ. Katame dve dhammà hÃnabhÃgiyÃ? Dovacassatà ca, pÃpamittatà ca. Ime dve dhammà hÃnabhÃgiyÃ. Katame dve dhammà visesabhÃgiyÃ? Sovacassatà ca kalyÃïamittatà ca. Ime dve dhammà visesabhÃgiyÃ. Katame dve dhammà duppaÂivijjhÃ? Yo ca hetu yo ca paccayo sattÃnaæ saækilesÃya, yo ca hetu yo ca paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ. Ime dve dhammà duppaÂivijjhÃ. Katame dve dhammà uppÃdetabbÃ? Dve ¤ÃïÃni khaye ¤Ãïaæ anuppÃde ¤Ãïaæ. Ime dve dhammà uppÃdetabbÃ. Katame dve dhammà abhi¤¤eyyÃ? Dve dhÃtuyo: saÇkhatà ca dhÃtu, asaÇkhatà ca dhÃtu. Ime dve dhammà abhi¤¤eyyÃ. Katame dve dhammà sacchikÃtabbÃ? Vijjà ca vimutti ca. Ime dve dhammà sacchikÃtabbÃ. Iti ime vÅsati dhammà bhÆtà tacchà tathà avitathà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ. Tayodhammà 4. Tayo dhammà bahukÃrÃ, tayo dhammà bhÃvetabbÃ, tayo dhammà bahukÃrÃ, tayo dhammà bhÃvetabbÃ, tayo dhammà pari¤¤ayyÃ, tayo dhammà pahÃtabbÃ, tayo dhammà hÃnabhÃgiyÃ, tayo dhammà visesabhÃgiyÃ, tayo dhammà duppaÂivijjhÃ, tayo dhammà uppÃdetabbÃ, tayo dhammà abhi¤¤eyyÃ, tayo dhammà sacchikÃtabbÃ. PiÂuva:474 Katame tayo dhammà bahukÃrÃ? Sappurisasaæsevo, saddhammasavanaæ dhammÃnudhammappaÂipatti. Ime tayo dhammà bahukÃrÃ. Katame tayo dhammà bhÃvetabbÃ? Tayo samÃdhÅ: savitakkasavicÃro samÃdhi, avitakkavicÃramatto samÃdhi, avitakka avicÃro samÃdhi. Ime tayo dhammà bhÃvetabbÃ. [PTS Page 275] [\q 275/] katame tayo dhammà pari¤¤eyyÃ? Tisso vedanÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedÃnÃ. Ime tayo dhammà pari¤¤eyyÃ. Katame tayo dhammà pahÃtabbÃ? Tisso taïhÃ: kÃmataïhÃ, bhavataïhÃ, vibhavataïhÃ. Ime tayo dhammà pahÃtabbÃ. Katame tayo dhammà hÃnabhÃgiyÃ? TÅïi akusalamÆlÃni: lobho akusalamÆlaæ, doso akusalamÆlaæ, moho akusalamÆlaæ. Ime tayo dhammà hÃnabhÃgiyÃ. Katame tayo dhammà visesabhÃgiyÃ? TÅïi kusalamÆlÃni: alobho kusalamÆlaæ, adoso kusalamÆlaæ, amoho kusalamÆlaæ, ime tayo dhammà visesabhÃgiyÃ. Katame tayo dhammà duppaÂivijjhÃ? Tisso nissaraïiyà dhÃtuyo: kÃmÃnametaæ nissaraïaæ yadidaæ nekkhammaæ, rÆpÃnametaæ nissaraïaæ yadidaæ Ãruppaæ, yaæ kho pana ki¤ci bhÆtaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ nirodho tassa nissaraïaæ. Ime tayo dhammà duppaÂivijjhÃ. Katame tayo dhammà uppÃdetabbÃ? TÅïi ¤ÃïÃni. AtÅtaæse ¤Ãnaæ, anÃgataæse ¤Ãïaæ, paccuppannaæse ¤Ãïaæ. Ime tayo dhammà uppÃdetabbÃ. Katame tayo dhammà abhi¤¤eyyÃ? Tisso dhÃtuyo: kÃmadhÃtu, rÆpadhÃtu, arÆpadhÃtu. Ime tayo dhammà abhi¤¤eyyÃ. Katame tayo dhammà sacchikÃtabbÃ? Tisso vijjÃ: pubbenivÃsÃnussati¤Ãïaæ vijjÃ, sattÃnaæ cutÆpapÃte ¤Ãïaæ vijjÃ, ÃsavÃnaæ khaye ¤Ãïaæ vijjÃ: ime tayo dhammà sacchikÃtabbÃ. [BJT Page 476] [\x 476/] [PTS Page 276] [\q 276/] iti ime tiæsa dhammà bhÆtà tacchà tathà avitathà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ. CattÃro dhammà 5. CattÃro dhammà bahukÃrÃ, cattÃro dhammà bhÃvetabbà cattÃro dhammà pari¤¤eyyÃ, cattÃro dhammà pahÃtabbÃ, cattÃro dhammà hÃnabhÃgiyÃ, cattÃro dhammà visesabhÃgiyÃ, cattÃro dhammà duppaÂivijjhÃ, cattÃro dhammà uppÃdetabbÃ, cattÃro dhammà abhi¤¤eyyÃ, cattÃro dhammà sacchikÃtabbÃ. Katame cattÃro dhammà bahukÃrÃ? CattÃri cakkÃni: patirÆpadesavÃso, sappurisÆpanissayo,1 attasammÃpaïidhi, pubbe ca katapu¤¤atÃ. Ime cattÃro dhammà bahukÃrÃ. Katame cattÃro dhammà bhÃvetabbÃ? CattÃro satipaÂÂhÃnÃ: idhÃvuso bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, idhÃvuso bhikkhu vedanà vedanÃsupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, idhÃvuso bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, idhÃvuso bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Ime cattÃro dhammà bhÃvetabbÃ. Katame cattÃro dhammà pari¤¤eyyÃ? CattÃro ÃhÃrÃ: kabalÅkÃro ÃhÃro oÊÃriko và sukhumo vÃ, phasso dutiyo, manosa¤cetanà tatiyÃ, vi¤¤Ãïaæ catutthaæ. Ime cattÃro dhammà pari¤¤eyyÃ. Katame cattÃro dhammà pahÃtabbÃ? CattÃro oghÃ: kÃmogho, bhavogho, diÂÂhogho, avijjogho. Ime cattÃro dhammà pahÃtabbÃ. Katame cattÃro dhammà hÃnabhÃgiyÃ? CattÃro yogÃ: kÃma yogo bhavayogo, diÂÂhiyogo, avijjÃyogo. Ime cattÃro dhammà hÃnabhÃgiyÃ. Katame cattÃro dhammà visesabhÃgiyÃ? CattÃro visaæyogÃ: kÃmayogavisaæyogo, bhavayogavisaæyogo, diÂÂhiyogavisaæyogo, avijjÃyogavisaæyogo. Ime cattÃro dhammà visesabhÃgiyÃ. - - - - - - - - - - - - - - 1. Sappurisupassayo (sayÃ. Kam) [BJT Page 478] [\x 478/] [PTS Page 277] [\q 277/] katame cattÃro dhammà duppaÂivijjhÃ? CattÃro samÃdhiyo: hÃnabhÃgiyo samÃdhi, ÂhitibhÃgiyo samÃdhi, visesabhÃgiyo samÃdhi, nibbedhabhÃgiyo samÃdhi. Ime cattaro dhammà duppaÂivijjhÃ. Katame cattÃro dhammà uppÃdetabbÃ? CattÃri ¤ÃïÃni, dhamme ¤Ãïaæ, anavaye ¤Ãïaæ, pariye ¤Ãïaæ, sammutiyà ¤Ãïaæ. Ime cattÃro dhammà uppÃdetabbÃ. Katame cattÃro dhammà abhi¤¤eyyÃ? CattÃri ariyasaccÃni: dukkhaæ ariyasaccaæ, dukkhamudayo ariyasaccaæ, dukkhanirodho ariyasaccaæ, dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadà ariyasaccaæ. Ime cattÃro dhammà abhi¤¤eyyÃ. Katame cattÃro dhammà sacchikÃtabbÃ? CattÃri sÃma¤¤aphalÃni: sotÃpattiphalaæ, sakadÃgÃmiphalaæ, anÃgÃmiphalaæ, arahattaphalaæ. Ime cattÃro dhammà sacchikÃtabbÃ. Iti ime cattÃrÅsaæ dhammà bhÆtà tacchà tathà avitathà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ. Pa¤ca dhammà 6. Pa¤ca dhammà bahukÃrÃ, pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ, pa¤ca dhammà pari¤¤eyyÃ, pa¤ca dhammà pahÃtabbÃ, pa¤ca dhammà hÃnabhÃgiyÃ, pa¤ca dhammà visesabhÃgiyÃ. Pa¤ca dhammà duppaÂivijjhÃ, pa¤ca dhammà uppÃdetabbÃ, pa¤ca dhammà abhi¤¤eyyÃ, pa¤ca dhammà sacchikÃtabbÃ. Katame pa¤ca dhammà bahukÃrÃ? Pa¤ca padhÃniyaÇgÃni: idhÃvuso bhikkhu saddho hoti saddahati tathÃgatassa bodhiæ; iti pi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti, appÃbÃdho hoti appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya, asaÂho hoti amÃyÃvÅ yathÃbhÆtaæ attÃnaæ Ãvikattà satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu, Ãraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu, pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. Ime pa¤ca dhammà bahukÃrÃ. [BJT Page 480] [\x 480/] Katame pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ? Pa¤caÇgiko sammÃsamÃdhi; pÅtipharaïatÃ, sukhapharaïatÃ, cetopharaïatÃ, [PTS Page 278] [\q 278/] ÃlokapharaïatÃ, paccavekkhaïanimittaæ. Ime pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ. Katame pa¤ca dhammà pari¤¤eyyÃ? Pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ: seyyathÅdaæ rÆpÆpÃdÃnakkhandho, vedanÆpÃdanakkhandho, sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandho, saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandho, vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandho. Ime pa¤ca dhammà pari¤¤eyyÃ. Katame pa¤ca dhammà pahÃtabbÃ? Pa¤ca nÅvaraïÃni: kÃmacchandanÅvaraïaæ, byÃpÃdanÅvaraïaæ, thÅnamiddhanÅvaraïaæ, uddhaccakukkuccanÅvaraïaæ, vicikicchÃnÅvaraïaæ. Ime pa¤ca dhammà pahÃtabbÃ. Katame pa¤ca dhammà hÃnabhÃgiyÃ? Pa¤ca cetokhÅlÃ: idhÃvuso bhikkhu satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati yo so Ãvuso bhikkhu satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccayà padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ paÂhamo cetokhÅlo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu dhamme kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so Ãvuso bhikkhu dhamme kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Ayaæ dutiyo cetokhÅlo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu saÇghe kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so Ãvuso bhikkhu satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ tatiyo cetokhÅlo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Ayaæ catuttho cetokhÅlo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu sabuhmacÃrÅsu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khÅlajÃto. Yo so Ãvuso bhikkhu sabrahmacÃrÅsu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khÅlajÃto, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ pa¤camo cetokhÅlo. Ime pa¤ca dhammà hÃnabhÃgiyÃ. Katame pa¤ca dhammà visesabhÃgiyÃ? Pa¤cindriyÃni: saddhindriyaæ, viriyindriyaæ. Satindriyaæ, samÃdhindriyaæ, pa¤¤indriyaæ. Ime pa¤ca dhammà visesabhÃgiyÃ. [BJT Page 482] [\x 482/] Katame pa¤ca dhammà duppaÂivijjhÃ? Pa¤canissÃraïÅyà dhÃtuyo: idhÃvuso, bhikkhuno kÃme manasikaroto kÃmesu cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati na vimuccati. Nekkhammaæ kho panassa manasikaroto nekkhamme cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati, tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ kÃmehi. Yeca kÃmappaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhà mutto so tehi, na so taæ vedanaæ vedeti. IdamakkhÃtaæ kÃmÃnaæ nissaraïaæ. Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhuno byÃpÃdaæ manasikaroto byÃpÃde cittaæ na pakkhandati, nappasÅdati na sanniÂÂhati na vimuccati. AbyÃpÃdaæ kho panassa manasikÃroto abyÃpÃde cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ byÃpÃdena. Ye ca byÃpÃdapaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhÃ, mutto so tehi, na so taæ vedanaæ vedeti. IdamakkhÃtaæ byÃpÃdassa nissaraïaæ. Puna ca paraæ Ãvuso, bhikkhuno vihesaæ manasikaroto vihesÃya cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati na vimuccati. Avihesaæ kho panassa manasikaroto avihesÃya cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ vihesÃya. Ye ca vihesappaccà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhÃ, mutto so tehi, na so taæ vedanaæ vedeti. IdamakkhÃtaæ vihesÃya nissaraïaæ. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno rÆpe manasikÃroto rÆpesu cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati na vimuccati. ArÆpaæ kho panassa manasikaroto arÆpe cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ rÆpehi. Ye ca rÆpappaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhÃ, mutto so tehi, na so taæ vedanaæ vedeti. IdamakkhÃtaæ rÆpÃnaæ nissaraïaæ. [BJT Page 484] [\x 484/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno sakkÃyaæ manasikaroto sakkÃye cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati na vimuccati. SakkÃyanirodhaæ kho panassa manasikaroto sakkÃyanirodhe cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ visaæyuttaæ sakkÃyena. Ye ca sakkÃyappaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtà pariÊÃhÃ, mutto so tehi. Na so taæ vedanaæ vedeti. IdamakkhÃtaæ sakkÃyassa nissaraïaæ. Ime pa¤ca dhammà duppaÂivijjhÃ. Katame pa¤ca dhammà uppÃdetabbÃ? Pa¤ca ¤Ãïiko sammÃsamÃdhi. Ayaæ samÃdhi paccuppannasuko ceva Ãyati¤ca sukhavipÃko'ti paccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati, ayaæ samÃdhi ariyo nirÃmiso'ti [PTS Page 279] [\q 279/] paccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati, ayaæ samÃdhi akÃpurisasevito'ti paccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati, ayaæ samÃdhi santo païÅto paÂippassaddhaladdho ekodibhÃvÃdhigato na saÇkhÃraniggayhavÃritÃvatoti1 paccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati, so kho panÃhaæ imaæ samÃdhiæ sato'va samÃpajjÃmi, sato vuÂÂhahÃmÅ'ti paccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati. Ime pa¤ca dhammà uppÃdetabbÃ. Katame pa¤ca dhammà abhi¤¤eyyÃ? Pa¤ca vimuttÃyatanÃni: idhÃvuso bhikkhuno satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ. Yathà yathà Ãvuso bhikkhano satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti dhammapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ paÂhamaæ vimuttÃyatanaæ. - - - - - - - - - - - - - - - 1. SasaÇkhÃraniggayhavÃritagato (machasÃ) [BJT Page 486] [\x 486/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno na heva kho satthà dhammaæ deseti. A¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ, api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti. Yathà yathà Ãvuso bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthappaÂisaævedÅ ca hoti dhammappaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ dutiyaæ vimuttÃyatanaæ. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno na heva kho satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti. Api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti. Tathà tathÃvuso bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedi ca hoti dhammappaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ tatiyaæ vimuttÃyatanaæ. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno na heva kho satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ, nÃpi yathà sutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti, api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati. Yathà yathà Ãvuso bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthappaÂisaævedÅ ca hoti dhammappaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ catutthaæ vimuttÃyatanaæ. [BJT Page 488] [\x 488/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno na heva kho satthà dhammaæ desetÅ, a¤¤ataro và garuÂÂhÃniko sabrahmacÃrÅ, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti. NÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karotÅ, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati. Api ca khvassa a¤¤ataraæ samÃdhinimittaæ suggahitaæ hoti sumanasikataæ sÆpadhÃritaæ suppaÂividdhaæ pa¤¤Ãya. Yathà yathà Ãvuso bhikkhuno a¤¤ataraæ samÃdhinimittaæ suggahitaæ hoti sumanasikataæ sÆpadhÃritaæ suppaÂividdhaæ pa¤¤Ãya. Tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti dhammapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ pa¤camaæ vimuttÃyatanaæ. Ime pa¤ca dhammà abhi¤¤eyyÃ. Katame pa¤ca dhammà sacchikÃtabbÃ? Pa¤ca dhammakkhandhÃ: sÅlakkhandho, samÃdhikkhandho, pa¤¤Ãkkhandho, vimuttikkhandho, vimutti¤Ãïadassanakkhandho. Ime pa¤ca dhammà sacchikÃtabbÃ. Iti ime pa¤¤Ãsa dhammà bhÆtà tacchà tathà avitathà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ. Cha dhammà 7. Cha dhammà bahukÃrÃ, cha dhammà bhÃvetabbÃ, cha dhammà pari¤¤eyyÃ, cha dhammà pahÃtabbÃ, cha dhammà hÃnabhÃgiyÃ, cha dhammà visesabhÃgiyÃ. Cha dhammà duppaÂivijjhÃ, cha dhammà uppÃdetabbÃ, cha dhammà abhi¤¤eyyÃ, cha dhammà sacchikÃtabbÃ. Katame cha dhammà bahukÃrÃ? Cha sÃrÃnÅyà dhammÃ: idhÃvuso bhikkhuno mettaæ kÃyakammaæ [PTS Page 280] [\q 280/] paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu Ãvi ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃnÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. [BJT Page 490] [\x 490/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu Ãvi ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃnÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu Ãvi ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃnÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu ye te lÃbhà dhammikà dhammaladdhà antamaso pattapariyÃpannamattampÅ tathÃrÆpehi lÃbhehi appaÂivibhattabhogÅ hoti sÅlavantehi sabrahmacÃrÅhi sÃdhÃraïabhogÅ. Ayampi dhammo sÃrÃniyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu yÃni tÃni sÅlÃni akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni vi¤¤ÆppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni, tathÃrÆpesu sÅlesu sÅlasÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi Ãviceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu yÃ'yaæ diÂÂhi ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya, tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà diÂÂhisÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi Ãvi ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃnÅyo piyakaraïo garukarano saÇgahÃya avivÃdÃya avihesÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Ime cha dhammà bahukÃrÃ, Katame cha dhammà bhÃvetabbÃ? Cha anussatiÂÂhÃnini: buddhÃnussati, dhammÃnussati, saÇghÃnussati, sÅlÃnussati, cÃgÃnussati, devatÃnussati. Ime cha dhammà bhÃvetabbÃ. Katame cha dhammà pari¤¤eyyÃ? Cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ, sotÃyatanaæ, ghÃnÃyatanaæ, jivhÃyatanaæ, kÃyÃyatanaæ, manÃyatanaæ. Ime cha dhammà pari¤¤eyyÃ. [BJT Page 492] [\x 492/] Katame cha dhammà pahÃtabbÃ? Cha taïhÃkÃyÃ, rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ. Ima cha dhammà pahÃtabbÃ. Katame cha dhammà hÃnabhÃgiyÃ? Cha agÃravÃ: idhÃvuso bhikkhu satthari agÃravo viharati appatissavo, dhamme agÃravo viharati appatissavo, saÇghe agÃravo viharati appatissavo, sikkhÃya agÃravo viharati appatissavo, appamÃde agÃravo viharati appatissavo, paÂisanthÃre agÃravo viharati appatissavo, ime cha dhammà hÃnabhÃgiyÃ. Katame cha dhammà visesabhÃgiyÃ? Cha gÃravÃ: idhÃvuso bhikkhu satthari sagÃravo viharati sappatissavo, dhamme sagÃravo viharati sappatissavo, saÇghe sagÃravo viharati sappatissavo, sikkhÃya sagÃravo viharati sappatissavo, appamÃde sagÃravo viharati sappatissavo, paÂisanthÃre sagÃravo viharati sappatissavo. Ime cha dhammà visesabhÃgiyÃ. Katame cha dhammà duppaÂivijjhÃ? Cha nissaraïiyà dhÃtuyo: idhÃvuso, bhikkhu evaæ vadeyya: mettà hi kho me Ãvuso, cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me byÃpÃdo cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ'ti, so 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃ'yasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso, yaæ mettÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa byÃpÃdo cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso byÃpÃdassa yadidaæ mettÃcetovimutti. [BJT Page 494] [\x 494/] Idha panÃvuso, bhikkhu evaæ vadeyya: karuïÃhi kho me Ãvuso cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me vihesà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ'ti, so 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃ'yasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ karuïÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa vihesà cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso, vihesÃya yadidaæ karuïà cetovimutti. IdhÃvuso, bhikkhu evaæ vadeyya: mudità hi kho me Ãvuso cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me arati cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ'ti, so 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃ'yasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ muditÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa mudità cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso aratiyà yadidaæ mudità cetovimutti. Idha pana Ãvuso, bhikkhu evaæ vadeyya: upekkhÃhi kho me Ãvuso cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me rÃgo cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ'ti, so 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃ'yasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ upekkhÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa rÃgo cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso rÃgassa yadidaæ upekkhà cetovimutti. Idha panÃvuso, bhikkhu evaæ vadeyya: animittà hi kho me Ãvuso cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me taæ nimittÃnusÃrÅ ¤Ãïaæ hotÅ'ti, so 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃ'yasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ animittÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa animitto cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso sabbanimittÃnaæ yadidaæ animittà cetovimutti. [BJT Page 496] [\x 496/] Idha pana Ãvuso, bhikkhu evaæ vadeyya: asmÅ'ti kho me vigataæ, ayamahasmÅ'ti na samanupassÃmi. Atha ca pana me vicikicchà kathaækathÃsallaæ cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ'ti. So 'mà hevanti'ssa vacanÅyo, mÃ'yasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ. Na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso, anavakÃso, yaæ asmÅ'ti vigate ayamahamasmÅ'ti asamanupassato, atha ca panassa vicikicchà kathaækathÃsallaæ cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ'ti, netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso vicikicchà kathaækathÃsallassa, yadidaæ asmÅ'ti mÃnassa samugghÃto. Ime cha dhammà duppaÂivijjhÃ. [PTS Page 281] [\q 281/] Katame cha dhammà uppÃdetabbÃ? Cha satatavihÃrÃ: idhÃvuso bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako ca viharati sato sampajÃno. Sotena saddaæ sutvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako ca viharati sato sampajÃno. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako ca viharati sato sampajÃno. JivhÃya rasaæ sÃyitvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako ca viharati sato sampajÃno. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako ca viharati sato sampajÃno. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya neva sumano hoti na dummano. Upekkhako ca viharati sato sampajÃno. Ime cha dhammà uppÃdetabbÃ. Katame cha dhammà abhi¤¤eyyÃ? Ca anuttariyÃni: dassÃnÃnuttariyaæ, savaïÃnuttariyaæ, lÃbhÃnuttariyaæ, sikkhÃnuttariyaæ, pÃricariyÃnuttariyaæ, anussatÃnuttariyaæ. Ime dhammà abhi¤¤eyyÃ. Katame cha dhammà sacchikÃtabbÃ? Cha abhi¤¤Ã: idhÃvuso, bhikkhu anekavihitaæ iddhividhaæ paccanuhoti eko'pi hutvà bahudhà hoti, bahudhÃ'pi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬haæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati, seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujja karoti, seyyathà pi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena khamati seyyathÃpi pakkhisakuïo. Imepi candima suriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. DibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti. Dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike và parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti. SarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ và cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ và cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ và cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Savuttaraæ và cittaæ savuttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekampi jÃtiæ, dve'pi jÃtiyo, tisso'pi jÃtiyo, catasso'pi jÃtiyo, pa¤ca'pi pi jÃtiyo, dasa'pi pi jÃtiyo, vÅsampi jÃtiyo, tiæsampi jÃtiyo, cattÃÊÅsampi jÃtiyo, pa¤¤Ãsampi jÃtiyo, jÃtisatampi, jÃtisahassampi, jÃtisatasahassampi, anekÃni'pi jÃtisatÃni anekÃni'pi jÃtisahassÃni, anekÃni'pi jÃtisatasahassÃni, aneke'pi saævaÂÂakappe, aneke'pi vivaÂÂakappe, aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe: amutrÃsiæ evannÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaæ nÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno"ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃya duccaritena samannÃgatà vacÅ duccaritena samannÃgatà mano duccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhi kamma samÃdÃnÃ, te kÃyassabhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatÃ, vacÅsucaritena samannÃgatÃ, mano sucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikamma samÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃti, iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ime cha dhammà sacchikÃtabbÃ. [BJT Page 498] [\x 498/] Iti ime saÂÂhi dhammà bhÆtà tacchà tathà avitatà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ. Sattadhammà 8. [PTS Page 282] [\q 282/] satta dhammà bahukÃrÃ, satta dhammà bhÃvetabbÃ, satta dhammà pari¤¤eyyÃ, satta dhammà pahÃtabbÃ, satta dhammà hÃnabhÃgiyÃ, satta dhammà visesabhÃgiyÃ, satta dhammà duppaÂivijjhÃ, satta dhammà uppÃdetabbÃ, sattadhammà abhi¤¤eyyÃ, satta dhammà sacchikÃtabbÃ. Katame satta dhammà bahukÃrÃ? Satta ariyadhanÃni: saddhÃdhanaæ, sÅladhanaæ, hiridhanaæ, ottappadhanaæ, sutadhanaæ, cÃgadhanaæ, pa¤¤Ãdhanaæ. Ime satta dhammà bahukÃrÃ. Katame satta dhammà bhÃvetabbÃ? SattasambojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo, dhammavicayasambojjhaÇgo, viriyasambojjhaÇgo, pÅtisambojjhaÇgo, passaddhisambojjhaÇgo, samÃdhisambojjhaÇgo, upekkhÃsambojjhaÇgo. Ime satta dhammà bhÃvetabbÃ. Katame satta dhammà pari¤¤eyyÃ? Satta vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo: sattÃvuso sattà nÃnattakÃyà nÃnÃttasa¤¤ino, seyyathÃpi manussà ekacco ca devà ekacco ca vinipÃtikÃ. Ayaæ paÂhamà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà nÃnattakÃyà ekattasa¤¤ino, seyyathÃpi devà brahmakÃyikà paÂhamÃbhinibbattÃ, ayaæ dutiyà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà ekattakÃyà nÃnattasa¤¤ino, seyyathÃpi devà ÃbhassarÃ. Ayaæ tatiyà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà ekattakÃyà ekattasa¤¤ino, seyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Ayaæ catutthà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamma paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ pa¤camÅ vi¤¤ÃïaÂÂhiti. [BJT Page 500] [\x 500/] SantÃvuso sattà sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ chaÂÂhà Vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃvuso sattà sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃ. Ayaæ sattamÅ vi¤¤ÃïaÂÂhiti. Ime satta dhammà pari¤¤eyyÃ. Katame satta dhammà pahÃtabbÃ? SattÃnusayÃ: kÃmarÃgÃnusayo, paÂighÃnusayo, diÂÂhÃnusayo, vicikicchÃnusayo, mÃnÃnusayo, bhavarÃgÃnusayo, avijjÃnusayo. Ime satta dhammà pahÃtabbÃ. Katame satta dhammà hÃnabhÃgiyÃ? Satta asaddhammÃ: idhÃvuso bhikkhu assaddho hoti, ahiriko hoti, anottappÅ hoti, appassuto hoti, kusÅto hoti, muÂÂhassati hoti, duppa¤¤o hoti. Ime satta dhammà hÃnabhÃgiyÃ. Katame satta dhammà visesabhÃgiyÃ? Satta saddhammÃ: idhÃvuso bhikkhu saddho hoti, hirimà hoti, ottappÅ hoti, bahussuto hoti, Ãraddhaviriyo hoti, upaÂÂhitasati hoti, pa¤¤avà hoti. Ime satta dhammà visesabhÃgiyÃ. [PTS Page 283] [\q 283/] katame satta dhammà duppaÂivijjhÃ? Satta sappurisadhammÃ: idhÃvuso bhikkhu dhamma¤¤Æ ca hoti, attha¤¤Æca, atta¤¤Æ ca, matta¤¤Æ ca kÃla¤¤Æ ca, parisa¤¤Æ ca, puggala¤¤Æ ca. Ime satta dhammà duppaÂivijjhÃ. Katame satta dhammà uppÃdetabbÃ? Satta sa¤¤Ã: aniccasa¤¤Ã, anattasa¤¤Ã, asubhasa¤¤Ã, ÃdÅnavasa¤¤Ã, pahÃïasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã, nirodhasa¤¤Ã. Ime satta dhammà uppÃdetabbÃ. 8 [BJT Page 502] [\x 502/] Katame satta dhammà abhi¤¤eyayÃ? Satta niddasavatthÆni: idhÃvuso bhikkhu sikkhÃsamÃdÃne tibbachando hoti Ãyati¤ca sikkhÃsamÃdÃne avigatapemo, dhammanisantiyà tibbachando hoti Ãyati¤ca dhammanisantiyà avigatapemo, icchÃvinaye tibbachando hoti Ãyati¤ca icchÃvinaye avigatapemo, paÂisallÃne tibbachando hoti Ãyati¤ca paÂisallÃne avigatapemo, viriyÃrambhe tibbachando hoti Ãyati¤ca viriyÃrambhe avigatapemo, satinepakke tibbachando hoti Ãyati¤ca satinepakke avigatapemo, diÂÂhipaÂivedhe tibbachando hoti Ãyati¤ca diÂÂhipaÂivedhe avigatapemo, ime satta dhammà abhi¤¤eyyÃ. Katame satta dhammà sacchikÃtabbÃ? Satta khÅïÃsavabalÃni: idhÃvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno aniccato sabbe saÇkhÃrà yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhà honti, yampÃvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno aniccato sabbe saÇkhÃrà yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhà honti, idampi khÅïÃsavassa bhikkhuno balaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma khÅïÃsavo bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ paÂijÃnÃti, 'khÅïà me ÃsavÃ'ti. Puna ca paraæ Ãvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno aÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhà honti. YampÃvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno aniccato sabbe saÇkhÃrà yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhà honti, idampi khÅïÃsavassa bhikkhuno balaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma khÅïÃsavo bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ paÂijÃnÃti, 'khÅïà me ÃsavÃ'ti. Puna ca paraæ Ãvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno viveka nintaæ cittaæ hoti vivekapoïaæ vivekapabbhÃraæ vivekaÂÂhaæ nekkhammÃbhirataæ vyantibhÆtaæ sabbaso ÃsavaÂÂhÃniyehi dhammehi. YampÃvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno aniccato sabbe saÇkhÃrà yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhà honti, idampi khÅïÃsavassa bhikkhuno balaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma khÅïÃsavo bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ paÂijÃnÃti, 'khÅïà me ÃsavÃ'ti. Puna ca paraæ Ãvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno cattÃro satipaÂÂhÃnà bhÃvità honti [PTS Page 284] [\q 284/] subhÃvitÃ. YampÃvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno aniccato sabbe saÇkhÃrà yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhà honti, idampi khÅïÃsavassa bhikkhuno balaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma khÅïÃsavo bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ paÂijÃnÃti, 'khÅïà me ÃsavÃ'ti. Puna ca paraæ Ãvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno pa¤cindriyÃni bhÃvitÃni honti subhÃvitÃni. YampÃvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno aniccato sabbe saÇkhÃrà yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhà honti, idampi khÅïÃsavassa bhikkhuno balaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma khÅïÃsavo bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ paÂijÃnÃti, 'khÅïà me ÃsavÃ'ti. [BJT Page 504] [\x 504/] Puna ca paraæ Ãvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno satta bojjhaÇgà bhÃvità honti subhÃvitÃ. YampÃvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno aniccato sabbe saÇkhÃrà yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhà honti, idampi khÅïÃsavassa bhikkhuno balaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma khÅïÃsavo bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ paÂijÃnÃti, 'khÅïà me ÃsavÃ'ti. Puna ca paraæ Ãvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno ariyo aÂÂhaÇgiko maggo bhÃvito hoti subhÃvito. YampÃvuso khÅïÃsavassa bhikkhuno ariyo aÂÂhaÇgiko maggo bhÃvito hoti subhÃvito. Idampi khÅïÃsavassa bhikkhuno balaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma khÅïÃsavo bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ paÂijÃnÃti, 'khÅïà me ÃsavÃ'ti. Ime satta dhammà sacchikÃtabbÃ. Iti me sattati dhammà bhÆtà tacchà tathà avitathà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ. AÂÂha dhammà 9. AÂÂha dhammà bahukÃrÃ, aÂÂha dhammà bhÃvetabbÃ, aÂÂha dhammà pari¤¤eyyÃ, aÂÂha dhammà pahÃtabbÃ, aÂÂha dhammà hÃnabhÃgiyÃ, aÂÂha dhammà visesabhÃgiyÃ, aÂÂha dhammà duppaÂivijjhÃ, aÂÂha dhammà uppÃdetabbÃ, aÂÂha dhammà abhi¤¤eyyÃ, aÂÂha dhammà sacchikÃtabbÃ. Katame aÂÂha dhammà bahukÃrÃ? AÂÂha hetu aÂÂha paccayà ÃdibrahmacariyikÃya pa¤¤Ãya appaÂiladdhÃya paÂilÃbhÃya paÂiladdhÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattanti. Katame aÂÂha: IdhÃvuso bhikkhu satthÃraæ và upanissÃya viharati a¤¤ataraæ và garuÂÂhÃniyaæ sabrahmacÃraæ, yatthassa tibbaæ hirottappaæ paccupaÂÂhitaæ hoti, pema¤ca gÃravo ca. Ayaæ paÂhamo hetu, paÂhamo paccayo ÃdibrahmacariyikÃya pa¤¤Ãya appaÂiladdhÃya [PTS Page 285] [\q 285/] paÂilÃbhÃya paÂiladdhÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati. Taæ kho pana satthÃraæ upanissÃya viharati a¤¤ataraæ và garuÂÂhÃniyaæ sabrahmacÃriæ yatthassa tibbaæ hirottappaæ paccupaÂÂhitaæ hoti pemaæ ca gÃravo ca, te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripucchati paripa¤hati. Idaæ bhante kathaæ? Imassa ko attho'ti? Tassa te Ãyasmanto avivaÂaæ ceva vivaranti, anuttÃnikata¤ca uttÃnÅkaronti, anekavihitesu ca kaÇkhÃÂhÃnÅyesu dhammesu kaÇkhaæ paÂivinodenti. Ayaæ dutiyo hetu dutiyo paccayo ÃdibrahmacariyikÃya pa¤¤Ãya appaÂiladdhÃya paÂilÃbhÃya paÂiladdhÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati. [BJT Page 506] [\x 506/] Taæ kho pana dhammaæ sutvà dvayena vÆpakÃsena sampÃdeti kÃyavÆpakÃsena ca cittavÆpakÃsena ca. Ayaæ tatiyo hetu tatiyo paccayo ÃdibrahmacariyikÃya pa¤¤Ãya appaÂiladdhÃya paÂilÃbhÃya paÂiladdhÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu sÅlavà hoti, pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno, anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Ayaæ catuttho paccayo ÃdibrahmacariyikÃya pa¤¤Ãya appaÂiladdhÃya paÂilÃbhÃya paÂiladdhÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu bahussuto hoti sutadharo sutasananicayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyà abhivadanti, tathÃrÆpÃ'ssa dhammà bahussutà honti dhatà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. Ayaæ pa¤camo hetu pa¤camo paccayo ÃdibrahmacariyikÃya pa¤¤Ãya appaÂiladdhÃya paÂilÃbhÃya paÂiladdhÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu Ãraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃïÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavaæ daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Ayaæ [PTS Page 286] [\q 286/] chaÂÂho hetu chaÂÂho paccayo ÃdibrahmacariyikÃya pa¤¤Ãya appaÂiladdhà paÂilÃbhÃya paÂiladdhÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu satimà hoti paramena sati nepakkena samannÃgato cirakatampi cirabhÃsitampi sarità anussaritÃ. Ayaæ sattamo hetu sattamo paccayo ÃdibrahmacariyikÃya pa¤¤Ãya appaÂiladdhÃya paÂilÃbhÃya paÂiladdhÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati. [BJT Page 508] [\x 508/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu udayabbayÃnupassÅ virahati iti rÆpaæ, iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthaægamo, iti vedanà iti vedanÃya samudayo, iti vedanÃya atthaægamo. Iti sa¤¤Ã, itisa¤¤Ãya samudayo, iti sa¤¤Ãya atthaægamo, iti saÇkhÃrÃ, iti saÇkhÃrÃnaæ samudayo, iti saÇkhÃrÃnaæ atthaægamo. Iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa atthaægamo'ti. Ayaæ aÂÂhamo hetu aÂÂhamo paccayo ÃdibrahmacariyikÃya pa¤¤Ãya appaÂiladdhÃya paÂilÃbhÃya paÂiladdhÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati. Ime aÂÂha dhammà bahÆkÃrÃ. Katame aÂÂha dhammà bhÃvetabbÃ? Ariyo aÂÂhaÇgiko maggo SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi, sammÃsaækappo, sammÃvÃcÃ, sammà kammanto, sammÃÃjÅvo, sammÃvÃyÃmo, sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ime aÂÂhadhammà bhÃvetabbÃ. Katame aÂÂha dhammà pari¤¤eyyÃ? AÂÂha lokadhammÃ: lÃbho ca, alÃbho ca, ayaso ca, yaso ca, nindà ca, pasaæsà ca, sukhaæ ca, dukkhaæ ca. Ime aÂÂha dhammà pari¤¤eyyÃ. Katame aÂÂha dhammà pahÃtabbÃ? AÂÂhamicchattÃ: [PTS Page 287] [\q 287/] micchÃdiÂÂhi, micchÃsaækappo, micchÃvÃcÃ, micchÃkammanto, micchÃÃjÅvo, micchÃvÃyÃmo, micchÃsati, micchÃsamÃdhi. Ime aÂÂha dhammà pabÃtabbÃ. Katame aÂÂha dhammà hÃnabhÃgiyÃ? AÂÂha kusÅtavatthÆni: idhÃvuso bhikkhunà kammaæ kÃtabbaæ hoti. Tassa evaæ hoti: kammaæ kho me kÃtabbaæ bhavissati, kammaæ kho pana me karontassa kÃyo kilamissati, handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ paÂhamaæ kusÅtavatthu. [BJT Page 510] [\x 510/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà kammaæ kataæ hoti. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho kammaæ akÃsiæ, kammaæ kho pana me karontassa kÃyo kilanto, handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ dutiyaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà maggo gantabbo hoti, tassa evaæ hoti: maggo kho me gantabbo bhavissati, maggaæ kho pana me gacchantassa kÃyo kilamissati, handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati, appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ tatiyaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà maggo gato hoti, tassa evaæ hoti: ahaæ kho maggaæ agamÃsiæ, maggaæ kho pana me gacchantassa kÃyo kilamissati, handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati, appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ catutthaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto na labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: "ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto nÃlatthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ, tassa me kÃyo kilanto akamma¤¤o, handÃhaæ nipajjÃmÅ"ti so nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati, appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ pa¤camaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: "ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto alatthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ, tassa me kÃyo garuko akamma¤¤o mÃsÃcitaæ ma¤¤e. HandÃhaæ nipajjÃmÅ"ti so nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati, appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ chaÂÂhaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno uppanno hoti appamattako ÃbÃdho, tassa evaæ hoti: uppanno kho me ayaæ appamattako ÃbÃdho, atthi kappo nipajjituæ, handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti so nipajjati, na viriyaæ Ãhabhati, appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ sattamaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gilÃnà vuÂÂhito hoti, aciravuÂÂhito gela¤¤Ã, tassa evaæ hoti: 'ahaæ kho gilÃnà vuÂÂhito, aciravuÂÂhito gela¤¤Ã, tassa me kÃyo dubbalo akamma¤¤o, atthi kappo nipajjituæ, handÃhaæ nipajjÃmÅ'ti so nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati, appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ aÂÂhamaæ kusÅtavatthu. Ime aÂÂha dhammà hÃnabhÃgiyÃ. [BJT Page 512] [\x 512/] Katame aÂÂha dhammà visesabhÃgiyÃ? AÂÂha ÃrambhavatthÆni: idhÃvuso bhikkhunà kammaæ kÃtabbaæ hoti tassa evaæ hoti: 'kammaæ kho me kÃtabbaæ bhavissati, kammaæ kho pana me karontena na sukaraæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ, handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ paÂhamaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà kammaæ kataæ hoti, tassa evaæ hoti: 'ahaæ kho kammaæ ÃkÃsiæ, kammaæ kho panÃhaæ karonto nÃsakkhiæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ, handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi. Appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ dutiyaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà maggo gantabbo hoti. Tassa evaæ hoti: 'maggo kho me gantabbo bhavissati, maggaæ kho pana me gacchantena na sukaraæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ, handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ tatiyaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà maggo gato hoti. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ kho maggaæ agamÃsiæ, maggaæ kho panÃhaæ gacchanto nÃsakkhiæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ, handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi', appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ catutthaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto na labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto nÃlatthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ, tassa me kÃyo lahuko kamma¤¤o handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi' appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ pa¤camaæ Ãrambhavatthu. [BJT Page 514] [\x 514/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti 'ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto alatthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ, tassa me kÃyo balavà kamma¤¤o, handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi' appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ chaÂÂhaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno uppanno hoti appamattako ÃbÃdho. Tassa evaæ hoti 'uppanno kho me ayaæ appamattako ÃbÃdho, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati. Yaæ me ÃbÃdho pava¬¬heyya, handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi' appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ sattamaæ Ãrambhavatthu. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu gilÃnà vuÂÂhito hoti aciravuÂÂhito gela¤¤Ã, tassa evaæ hoti 'ahaæ kho gilÃnà vuÂÂhito aciravuÂÂhito gela¤¤Ã, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati, yaæ me ÃbÃdho paccudÃvatteyya, handÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi, appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. So viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃyÃti. Idaæ aÂÂhamaæ Ãrambhavatthu. Ime aÂÂha dhammà visesabhÃgiyÃ. Katame aÂÂha dhammà duppaÂivijjhÃ? AÂÂha akkhaïà asamayà brahmacariyavÃsÃya. IdhÃvuso tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sabbodhagÃmÅ sugatappavedito. Aya¤ca puggalo nirayaæ upapanno hoti. Ayaæ paÂhamo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, aya¤ca puggalo tiracchÃnayoniæ upapanno hoti. Ayaæ dutiyo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. [BJT Page 516] [\x 516/] Puna ca paraæ Ãvuso tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, aya¤ca puggalo pettivisayaæ upapanno hoti. Ayaæ tatiyo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, aya¤ca puggalo dÅghÃyukaæ devanikÃyaæ upapanno hoti. Ayaæ catuttho akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, aya¤ca puggalo paccantimesu janapadesu paccÃjÃto hoti. Milakkhesu avi¤¤ÃtÃresu yattha natthi gati bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ. Ayaæ pa¤camo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, aya¤ca puggalo majjhimesu janapadesu paccÃjÃto hoti, soca hoti micchÃdiÂÂhiko viparÅtadassano 'natthi dinnaæ, natthi diÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paro loko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅ'ti. Ayaæ chaÂÂho akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso tathÃgato ca loke uppanno hoti arahaæ sammÃsambuddho, dhammo ca desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, aya¤ca puggalo majjhimesu janapadadesu paccÃjÃto hoti, so ca hoti duppa¤¤o jaÊo eÊamugo na paÂibalo subhÃsitadubbhÃsitÃnaæ atthama¤¤Ãtuæ. Ayaæ sattamo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Puna ca paraæ Ãvuso dhammo ca na desÅyati opasamiko parinibbÃniko sambodhagÃmÅ sugatappavedito, aya¤ca puggalo majjhimesu janapadesu paccÃjÃto hoti, so ca hoti pa¤¤Ãvà ajaÊo aneÊamÆgo paÂibalo subhÃsitadubbhÃsitÃnaæ atthama¤¤Ãtuæ. Ayaæ aÂÂhamo akkhaïo asamayo brahmacariyavÃsÃya. Ime aÂÂha dhammà duppaÂivijjhÃ. Katame aÂÂha dhammà uppÃdetabbÃ? AÂÂhamahÃpurisavitakkÃ: appicchassÃyaæ dhammo nÃyaæ dhammo mahicchassa. [BJT Page 518] [\x 518/] SantuÂÂhassÃyaæ dhammo nÃyaæ dhammo asantuÂÂhassa. PavivittassÃyaæ dhammo nÃyaæ dhammo saÇgaïikÃrÃmassa. ùraddhaviriyassÃyaæ dhammo nÃyaæ dhammo kusitassa. UpaÂÂhitasatissÃyaæ dhammo nÃyaæ dhammo muÂÂhassatissa. SamÃhitassÃyaæ dhammo nÃyaæ dhammo asamÃhitassa. Pa¤¤avato ayaæ dhammo nÃyaæ dhammo duppa¤¤assa. Nippapa¤cassÃyaæ dhammo nÃyaæ dhammo papa¤cÃrÃmassa, nippapa¤caratino ayaæ dhammo nÃyaæ dhammo papa¤caratino'ti. Ime aÂÂha dhammà uppÃdetabbÃ. Katame aÂÂha dhammà abhi¤¤eyyÃ? AÂÂha abhibhÃyatanÃni: ajjhattaæ rÆpasa¤¤i eko bahiddhà rupÃni passati parittÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤i hoti. Idaæ paÂhamaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arupasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati appamÃïÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ dutiyaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arupasa¤¤Å eko bahiddhà rupÃni passati parittÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ tatiyaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati appamÃïÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ catutthaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati nÅlÃni nilavaïïÃni nÅlanidassanÃni nÅlanibhÃsÃni, seyyathÃpi nÃma ummÃpupphaæ nÅlaæ nÅlavaïïaæ nilanidassanaæ nÅlanibhÃsaæ, seyyathà và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ nÅlaæ nÅlavaïïaæ nÅlanidassanaæ nÅlanibhÃsaæ, evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati nÅlÃni nÅlavaïïÃni nÅlanidassanÃni nÅlanibhÃsÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ pa¤camaæ abhibhÃyatanaæ. [BJT Page 520] [\x 520/] Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati pÅtÃni pÅtavaïïÃni pÅtanidassanÃni pÅtanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma kaïikÃrapupphaæ pÅtaæ pÅtavaïïaæ pÅtanidassanaæ pÅtanibhÃsaæ, seyyathà và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ pÅtaæ pÅtavaïïaæ pÅtanidassanaæ pÅtanibhÃsaæ, evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati. PÅtÃni pÅtavaïïÃni pÅtanidassanÃnà pÅtanibhÃsÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤i hoti. Idaæ chaÂÂhaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati lohitakÃni lohitakavaïïÃni lohitakanidassanÃni lohitakanibhÃsÃni, seyyathÃpi nÃma bandhujÅvakapupphaæ lohitakaæ lohitakavaïïaæ lohitakanidassanaæ lohatikanibhÃsaæ seyyathà và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ lohitakaæ lohitakavaïïaæ lohitakanidassanaæ lohitakanibhÃsaæ, evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati lohitakÃni lohitakavaïïÃni lohitakanidassanÃni lohitakanibhÃsÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ sattamaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati odÃtÃni odÃtavaïïÃni odÃtanidassanÃni odÃtanibhÃsÃni. - SeyyathÃpi nÃma osadhÅtÃrakà odÃtà odÃtavaïïà odÃtanidassanà odÃtanibhÃsÃ, seyyathà và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ odÃtaæ odÃtavaïïaæ odÃtanidassanaæ odÃtanibhÃsaæ, evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati odÃtÃni odÃtavaïïÃni odÃtanidassanÃni odÃtanibhÃsÃni, tÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti. Idaæ aÂÂhamaæ abhibhÃyatanaæ. Ime aÂÂha dhammà abhi¤¤eyyÃ. [PTS Page 288] [\q 288/] katame aÂÂha dhammà sacchikÃtabbÃ? AÂÂha vimokkhÃ: rÆpÅ rÆpÃni passati. Ayaæ paÂhamo vimokkho. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati, ayaæ dutiyo vimokkho. Subhanteva ayimutto hoti ayaæ tatiyo vimokkho. [BJT Page 522] [\x 522/] Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ catuttho vimokkho. Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ pa¤camo vimokkho. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ chaÂÂho vimokkho. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ sattamo vimokkho. Sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Ayaæ aÂÂhamo vimokkho. Ime aÂÂha dhammà sacchikÃtabbÃ. Iti ime asÅti dhammà bhÆtà tacchà tathà avitathà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ. Nava dhammà 10. Nava dhammà bahukÃrÃ, nava dhammà bhÃvetabbÃ, nava dhammà pari¤¤eyyÃ, nava dhammà pahÃtabbÃ, nava dhammà hÃnabhÃgiyÃ, nava dhammà visesabhÃgiyÃ, nava dhammà duppaÂivijjhÃ, nava dhammà uppÃdetabbÃ, nava dhammà abhi¤¤eyyÃ, nava dhammà sacchikÃtabbÃ. Katame nava dhammà bahukÃrÃ? Nava yonisomanasikÃramÆlakà dhammÃ: yoniso manasikaroto pÃmojjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati, samÃhite citte yathÃbhÆtaæ jÃnÃti. YathÃbhÆtaæ jÃnaæ passaæ nibbindati, nibbindaæ virajjati, virÃgà vimuccati. Ime nava dhammà bahukÃrÃ. [BJT Page 524] [\x 524/] Katame nava dhammà bhÃvetabbÃ? Nava pÃrisuddhipadhÃniyaÇgÃni. SÅlavisuddhi pÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ, cittavisuddhi pÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ, diÂÂhivisuddhi pÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ, kaÇkhÃvitaraïavisuddhi pÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ, maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi pÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ paÂipadäÃïadassanavisuddhi pÃrisuddhipadÃniyaÇgaæ, ¤Ãïadassanavisuddhi pÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ, pa¤¤Ãvisuddhi pÃrisuddhipadÃniyaÇgaæ, vimuttivisuddhi pÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ. Ime nava dhammà bhÃvetabbÃ. Katame nava dhammà pari¤¤eyyÃ: nava sattÃvÃsÃ. SantÃvuso sattà nÃnattakÃyà nÃnattasa¤¤ino, seyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtÃ. Ayaæ paÂhamo sattÃvÃso. SantÃvuso sattà nÃnattakÃyà ekattasa¤¤ino, seyyathÃpi devà brahmakÃyikà paÂhamÃbhinibbattÃ. Ayaæ dutiyo sattÃvÃso. SantÃvuso sattà ekattakÃyà nÃnattasa¤¤ino, seyyathÃpi devà ÃbhassarÃ. Ayaæ tatiyo sattÃvÃso. SantÃvuso sattà ekattakÃyà ekattasa¤¤ino, seyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Ayaæ catuttho sattÃvÃso. SantÃvuso sattà asa¤¤ino appaÂisaævedino, seyyathÃpi devà asa¤¤asattÃ. Ayaæ pa¤camo sattÃvÃso. SantÃvuso sattà sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamÃ, paÂighasa¤¤Ãnaæ atthÃgamÃ, nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrÃ, ananto ÃkÃso'ti akÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ chaÂÂho sattÃvÃso. SantÃvuso sattà sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ sattamo sattÃvÃso. SantÃvuso sattà sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃ, ayaæ aÂÂhamo sattÃvÃso. [BJT Page 526] [\x 526/] SantÃvuso sattà sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃ. Ayaæ navamo sattÃvÃso. Ime nava dhammà pari¤¤eyyÃ. Katame nava dhammà pahÃtabbÃ? Nava taïhÃmÆlakà [PTS Page 289] [\q 289/] dhammÃ: taïhaæ paÂicca pariyesanÃ, pariyesanaæ paÂicca lÃbho, lÃbhaæ paÂicca vinicchayo, vinicchayaæ paÂicca chandarÃgo, chandarÃgaæ paÂicca ajjhosÃnaæ, ajjhosÃnaæ paÂicca pariggaho. Pariggahaæ PaÂicca macchariyaæ, macchariyaæ paÂicca Ãrakkho, ÃrakkhÃdhikaraïaæ paÂicca1 daï¬ÃdÃnasatthÃdÃnakalahaviggahavivÃdatuvaætuvaæpesu¤¤amusÃvÃdÃ, aneke pÃpakà akusalà dhammà saævattanti. Ime nava dhammà pahÃtabbÃ. Katame nava dhammà hÃnabhÃgiyÃ? Nava ÃghÃtavatthÆni: anatthaæ me acarÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, anatthaæ me caratÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, anatthaæ me carissatÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, piyassa me manÃpassa anatthaæ acarÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, piyassa me manÃpassa anatthaæ caratÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, piyassa me manÃpassa anatthaæ carissatÅ'ti ÃghÃtaæ bandhatÅ, appiyassa me amanÃpassa atthaæ acarÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, appiyassa me amanÃpassa atthaæ caratÅ'ti ÃghÃtaæ bandhati, appiyassa me amanÃpassa atthaæ carissatÅ'ti ÃghÃtaæ khandhati. Ime nava dhammà hÃnabhÃgiyÃ. Katame nava dhammà visesabhÃgiyÃ? Nava ÃghÃtapaÂivinayÃ. Anatthaæ me acarÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti. Anatthaæ me caratÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti. Anatthaæ me carissatÅ'ti, taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, piyassa me manÃpassa anatthaæ acarÅ'ti taæ tutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti. Piyassa me manÃpassa anatthaæ caratÅ'ti taæ tutettha labbhÃti ÃghÃtaæ paÂivineti. Piyassa me manÃpassa anatthaæ carissatÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti, appiyassa me amanÃpassa atthaæ acarÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti. Appiyassa me amanÃpassa atthaæ caratÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti. Appiyassa me amanÃpassa atthaæ carassatÅ'ti taæ kutettha labbhÃ'ti ÃghÃtaæ paÂivineti. Ime nava dhammà visesabhÃgiyÃ. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. ùrakkhÃdhikaraïaæ daï¬ÃdÃna. . . . . (Machasaæ) [BJT Page 528] [\x 528/] Katame nava dhammà duppaÂivijjhÃ? Nava nÃnÃttÃ: dhÃtunÃnattaæ paÂicca uppajjati phassanÃnattaæ, phassanÃnattaæ paÂicca uppajjati vedanÃnÃnattaæ, vedanÃnÃnattaæ paÂicca uppajjati sa¤¤ÃnÃnattaæ, sa¤¤ÃnÃnattaæ paÂicca uppajjati saÇgappanÃnattaæ, saÇkappanÃnattaæ paÂicca uppajjati chandanÃnattaæ, chandanÃnÃnattaæ paÂicca uppajjati pariÊÃhanÃnattaæ, paÂiÊÃhanÃnattaæ paÂicca uppajjati pariyesanÃnÃnattaæ, pariyesanÃnÃnattaæ paÂicca uppajjati lÃbhanÃnattaæ, lÃbhanÃnattaæ paÂicca uppajjati ma¤¤anÃnÃnattaæ, ime nava dhammà duppaÂivijjhÃ. Katame nava dhammà uppÃdetabbÃ? Nava sa¤¤Ã: asubhasa¤¤Ã, maraïasa¤¤Ã, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã, sabbaloke anabhiratisa¤¤Ã, aniccasa¤¤Ã, anacce dukkhasa¤¤Ã, [PTS Page 290] [\q 290/] dukkhe anattasa¤¤Ã, pahÃïasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã. Ime nava dhammà uppÃdetabbÃ. Katame nava dhammà abhi¤¤eyyÃ? Nava anupubbavihÃrÃ: idhÃvuso bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyane paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. SabbÃso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Ime nava dhammà abhi¤¤eyyÃ. [BJT Page 530] [\x 530/] Katame nava dhammà sacchikÃtabbÃ? Nava anupubbanirodhÃ: paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpannassa kÃmasa¤¤Ã niruddhà hoti, dutiyaæ jhÃnaæ samÃpannassa vitakkavicÃrà niruddhà honti, tatiyaæ jhÃnaæ samÃpannassa pÅti niruddhà hoti. Catutthaæ jhÃnaæ samÃpannassa assÃsapassÃsà niruddhà honti, ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samÃpannassa rÆpasa¤¤Ã niruddhà hoti, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samÃpannassa ÃkÃsÃna¤cÃyatanasa¤¤Ã niruddhà hoti, Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasa¤¤Ã niruddhà hoti, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa Ãki¤ca¤¤Ãyatanasa¤¤Ã niruddhà hoti, sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpannassa sa¤¤Ã ca vedanà ca niruddhà honti. Ime nava dhammà sacchikÃtabbÃ. Iti ime navutÅ dhammà bhÆtà tacchà tathà avitathà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ. Dasa dhammà 11. Dasa dhammà bahukÃrÃ. Dasa dhammà bhÃvetabbÃ, dasa dhammà pari¤¤eyyÃ, dasa dhammà pabhÃtabbÃ. Dasa dhammà hÃnabhÃgiyÃ. Dasa dhammà visesabhÃgiyÃ. Dasa dhammà duppaÂivijjhÃ. Dasa dhammà uppÃdetabbÃ. Dasa dhammà abhi¤¤eyyÃ. Dasa dhammà sacchikÃtabbÃ. Katame dasa dhammà bahukÃrÃ? Dasa nÃthakaraïà dhammÃ: idhÃvuso bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasappanno anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Yaæ Ãvuso bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïÃ, majjhe kalyÃïÃ, pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃ'ssa dhammà bahussutà honti dhatà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ, yampÃvuso bhikkhu bahussuto hoti sutadharo sutasannivayo ye te dhammà ÃdikalyÃïÃ, majjhe kalyÃïÃ, pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathà rÆpÃ'ssa dhammà bahussutà honti dhatà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ, ayampi dhammo nÃthakaraïo. [BJT Page 532] [\x 532/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu kalyÃïamitto hoti kalyÃïasahÃyo kalyÃïasampavaÇko. YampÃvuso bhikkhu kalyÃïamitto hoti kalyÃïasahÃyo kalyÃïasampavaÇko. Ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu suvaco hoti sovacassakaraïehi dhammehi samannÃgato khamo padakkhiïaggÃhÅ anusÃsaniæ, yampÃvuso bhikkhu suvaco hoti sovacassakaraïehi dhammehi samannÃgato khamo padakkhiïaggÃhÅ anusÃsaniæ, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu yÃni tÃni sabrahmacÃrÅnaæ uccÃvacÃni kiækaraïÅyÃni, tattha dakkho hoti analaso tatrupÃyÃya vÅmaæsÃya samannÃgato alaæ kÃtuæ alaæ saævidhÃtuæ. YampÃvuso bhikkhu yÃni tÃni sabrahmacÃrÅnaæ uccÃvacÃni kiækaraïÅyÃni, tattha dakkho hoti analaso tatrupÃyÃya vÅmaæsÃya samannÃgato alaæ kÃtuæ alaæ saævidhÃtuæ. Ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu dhammakÃmo hoti piyasamudÃhÃro, abhidhamme abhivinaye uÊÃrapÃmojjo. YampÃvuso bhikkhu dhammakÃmo hoti piyasamudÃhÃro, abhidhamme abhivinaye uÊÃrapÃmojjo. Ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarehi civarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkÃrehi. YampÃvuso bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarehi cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu Ãraddhaviriyo viharati, akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo, anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. YampÃvuso bhikkhu Ãraddhaviriyo virahati, akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampÃdaya, thÃmavà daÊhaparakkamo, anikkhittadhuro kusalesu dhammesu ayampi dhammo nÃthakaraïo. [BJT Page 534] [\x 534/] Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgato cirakatampi cirabhÃsitampi sarÅtà anussaritÃ. YampÃvuso bhikkhu satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgato cirakatampi cirabhÃsitampi sarÅtà anussaritÃ, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. YampÃvuso bhikkhu pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ, ayampi dhammo nÃthakaraïo. Ime dasa dhammà bahukÃrÃ. Katame dasa dhammà bhÃvetabbÃ? Dasa kasiïÃyatanÃni: paÂhavÅkasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tirayaæ advayaæ appamÃïaæ, Ãpokasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ, tejokasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ, vÃyokasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ, nÅlakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ, pÅtakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ, lohitakasiïameko sa¤janÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ, odÃtakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ, ÃkÃsakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ, vi¤¤Ãïakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ, ime dasa dhammà bhÃvetabbÃ. Katame dasa dhammà pari¤¤eyyÃ? DasÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ, rÆpÃyatanaæ, sotÃyatanaæ, saddÃyatanaæ, ghÃnÃyatanaæ, gandhÃyatanaæ, jivhÃyatanaæ, rasÃyatanaæ, kÃyÃyatanaæ, phoÂÂhabbÃyatanaæ. Ime dasa dhammà pari¤¤eyyÃ. Katame dasa dhammà pahÃtabbÃ? Dasa micchattÃ: micchÃdiÂÂhi, micchÃsaÇkappo, micchÃvÃcÃ, micchÃkammanto, micchÃÃjÅvo, micchÃvÃyÃmo, micchÃsati, micchÃsamÃdhi, micchäÃïaæ, micchÃvimutti. Ime dasa dhammà pahÃtabbÃ. Katame dasa dhammà hÃnabhÃgiyÃ? Dasa akusalakammapathÃ: pÃïÃtipÃto, adinnÃdÃnaæ, kÃmesu micchÃcÃro, musÃvÃdo, pisuïà vÃcÃ, pharusà vÃcÃ, samphappalÃpo, abhijjhÃ, byÃpÃdo, micchidiÂÂhi. Ime dasa dhammà hÃnabhÃgiyÃ. [BJT Page 536] [\x 536/] [PTS Page 291] [\q 291/] Katame dasa dhammà visesabhÃgiyÃ? DasakusalakammapathÃ: pÃïÃtipÃtà veramaïÅ, adinnÃdÃnà veramaïÅ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ, musÃvÃdà veramaïÅ, pisuïÃya vÃcÃya veramaïÅ, pharusÃya vÃcÃya veramaïÅ, samaphappalÃpà veramaïÅ, anabhijjhÃ, abyÃpÃdo, sammÃdiÂÂhi. Ime dasa dhammà visesabhÃgiyÃ. Katame dasa dammà duppaÂivijjhÃ? Dasa ariyavÃsÃ: idhÃvuso bhikkhu pa¤caÇgavippahÅno hoti chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturÃpasseno panunnapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaÇkhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o. Katha¤ca Ãvuso bhikkhu pa¤caÇgavippahÅno hoti: idhÃvuso bhikkhuno kÃmacchando pahÅno hoti, byÃpÃdo pahÅno hoti. ThÅnamiddhaæ pahÅnaæ hoti, uddhaccakukkuccaæ pahÅnaæ hoti, vicikicchà pahÅnà hoti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu pa¤caÇgavippahÅno hoti. Katha¤ca Ãvuso bhikkhu chaÊaÇgasamannÃgato hoti: idhÃvuso bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, sotena saddaæ sutvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, manasà dhammaæ vi¤¤Ãya neva sumano hoti na dummano, upekkhako ca viharati sato sampajÃno, evaæ kho Ãvuso bhikkhu chaÊaÇgasamannÃgato hoti. Katha¤ca Ãvuso bhikkhu ekÃrakkho hoti: idhÃvuso bhikkhu satÃrakkhena cetasà samannÃgato hoti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu ekÃrakkho hoti. Katha¤ca Ãvuso bhikkhu caturÃpasseno hoti: idhÃvuso bhikkhu saÇkhÃyekaæ paÂisevati, saÇkhÃyekaæ adhivÃseti, saÇkhÃyekaæ parivajjeti, saÇkhÃyekaæ vinodeti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu caturÃpasseno hoti. [BJT Page 538] [\x 538/] Katha¤ca Ãvuso bhikkhu panunnapaccekasacco hoti: idhÃvuso bhikkhuno yÃni hi puthusamaïabrÃhmaïÃnaæ puthuppaccekasaccÃni sabbÃni tÃni nunnÃni honti panunnÃni cattÃni vantÃni muttÃni pahÅnÃni paÂippassaddhÃni, evaæ kho Ãvuso bikkhu panunnapaccekasacco hoti. Kata¤ca Ãvuso bhikkhu samavayasaÂÂhesano hoti; idhÃvuso bhikkhuno kÃmesanà pahÅnà hoti, bhavesanà pahÅnà hoti, brahmacariyesanà paÂippassaddhà hoti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu samavayasaÂÂhesano hoti. Katha¤cÃvuso bhikkhu anÃvilasaÇkappo hoti: idhÃvuso bhikkhuno kÃmasaÇkappo pahÅno hoti, byÃpÃdasaÇkappo pahÅno hoti, vihiæsÃsaÇkappo pahÅno hoti, evaæ kho Ãvuso bhikkhu anÃvilasaÇkappo hoti. Katha¤ca Ãvuso bhikkhu passaddhakÃyasaÇkhÃro hoti: idhÃvuso bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu passaddhakÃyasaÇkhÃro hoti. Katha¤cÃvuso bhikkhu suvimuttacitto hoti: idhÃvuso bhikkhuno rÃgà cittaæ vimuttaæ hoti, dosà cittaæ vimuttaæ hoti, mohà cittaæ vimuttaæ hoti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu suvimuttacitto hoti. Katha¤cÃvuso bhikkhu suvimuttapa¤¤o hoti: idhÃvuso bhikkhu rÃgo me pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvaæ kato Ãyatiæ anuppÃdadhammo'ti pajÃnÃti, doso me pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvaæ kato Ãyatiæ anuppÃdadhammo'ti pajÃnÃti, moho me pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvaæ kato Ãyatiæ anuppÃdadhammo'ti pajÃnÃti, evaæ kho Ãvuso bhikkhu suvimuttappa¤¤o hoti. Ime dasa dhammà duppaÂivijjhÃ. [BJT Page 540] [\x 540/] Katame dasa dhammà uppÃdetabbÃ? Dasa sa¤¤Ã: asubhasa¤¤Ã, maraïa sa¤¤Ã, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã, sabbaloke anabhiratasa¤¤Ã, aniccasa¤¤Ã, anicce dukkhasa¤¤Ã, dukkhe anattasa¤¤Ã, pahÃnasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã nirodhasa¤¤Ã. Ime dasa dhammà uppÃdetabbÃ. Katame dasa dhammà abhi¤¤eyyÃ? Dasa nijjaravatthÆni: sammÃdiÂÂhissa micchÃdiÂÂhi nijjiïïà hoti ye ca micchÃdiÂÂhipaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti. Te cassa nijjiïïà honti. SammÃdiÂÂhipaccayà ca aneke kusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. SammÃsaÇkappassa micchÃsaÇkappo nijjiïïo hoti, ye ca micchÃsaÇkappapaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti, te cassa nijjiïïà honti, sammÃsaÇkappapaccayà ca aneka kusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. SammÃvÃcassa micchÃvÃcà nijjiïïà hoti, ye ca micchÃvÃcappaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti, te cassa nijjiïïà honti, sammÃvÃcappaccayà ca anekekusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. SammÃkammantassa micchÃkammanto nijjiïïo hoti, ye ca micchÃkammantapaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti, te cassa nijjiïïà honti, sammÃkammantapaccayà ca aneke kusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. SammÃÃjÅvassa micchÃÃjÅvo nijjiïïo hoti, ye ca micchÃÃjÅvappaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti, te cassa nijjiïïà honti, sammÃÃjÅvappaccayà ca aneke kusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. [BJT Page 542] [\x 542/] SammÃvÃyÃmassa micchÃvÃyÃmo nijjiïïo hoti. Ye ca micchÃvÃyÃmapaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti te cassa nijjiïïà honti. Sammà vÃyÃmapaccayà ca aneke kusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. SammÃsatissa micchÃsati nijjiïïà hoti, ye ca micchÃsatipaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti, te cassa nijjiïïà honti, sammÃsatipaccayà ca aneke kusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. SammÃsamÃdhissa micchÃsamÃdhi nijjiïïo hoti. Ye ca micchà samÃdhipaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti, te cassa nijjiïïà honti, sammÃsamÃdhipaccayà ca aneke kusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. SammäÃïassa micchäÃïaæ nijjiïïaæ hoti. Ye ca micchäÃïapaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti, te cassa nijjiïïà honti, sammäÃïapaccayà ca aneke kusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. SammÃvimuttissa micchÃvimutti nijjiïïà hoti. Ye ca micchÃvimuttipaccayà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti, te cassa nijjiïïà honti, sammà vimuttipaccayà ca aneke kusalà dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti. Ime dasa dhammà abhi¤¤eyyÃ, [PTS Page 292] [\q 292/] katame dasa dhammà sacchikÃtabbÃ? Dasa asekkhà dhammÃ: asekkhà sammÃdiÂÂhi, asekkho sammÃsaÇkappo, asekkhà sammÃvÃcÃ, asekkho sammÃkammanto, asekkho sammÃÃjÅvo, asekkho sammÃvÃyÃmo, asekkhà sammÃsati, asekkho sammÃsamÃdhi, asekkhaæ sammäÃïaæ, asekkhà sammÃvimutti. Ime dasa dhammà sacchikÃtabbÃ. [BJT Page 544] [\x 544/] Iti ime sata dhammà bhÆtà tacchà tathà avitathà ana¤¤athà sammà tathÃgatena abhisambuddhÃ'ti. IdamavocÃyasmà sÃriputto. Attamanà te bhikkhu Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandunti. Dasuttarasuttaæ niÂÂhitaæ ekÃdasamaæ. PÃthikavaggo1 niÂÂhito. TassuddÃnaæ: PÃÂiko ca1 udumbaraæ2 cakkavatti agga¤¤akaæ [PTS Page 293] [\q 293/] sampasÃdaæ ca pÃsÃdaæ3 mahÃpurisalakkhaïaæ SigÃlÃÂÃnÃÂiyakaæ4 saÇgÅti ca dasuttaraæ EkÃdasahi suttehi pÃthikavaggo'ti vuccati. NiÂÂhito dÅghanikÃyo. - - - - - - - - - - - - - - 1. PÃÂhikavaggo [PTS,] syÃ) 2. PÃÂhikaæca (syÃ)pÃÂhikodumbarÅ ceva ( ) 3. SampasaædanapÃsÃdaæ (machasaæ) 4. SiÇgÃlÃÂÃnaÂiyakaæ. (Machasaæ)