Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [PTS Vol D - 2] [\z D /] [\f II /] [PTS Page 001] [\q 1/] [BJT Vol D - 2] [\z D /] [\w II /] [BJT Page 002] [\x 2/] SuttantapiÂake DÅghanikÃyo (Dutiyo bhÃgo) MahÃvaggo ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammà sambuddhassa. 1. MahÃpadÃnasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme karerikuÂikÃyaæ. Atha kho sambahulÃnaæ bhikkhÆnaæ pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkantÃnaæ karerimaï¬alamÃÊe sannisinnÃnaæ sannipatinÃnaæ pubbenivÃsapaÂisaæyuttà dhammÅ kathà udapÃdi: 'itipi pubbe nivÃso, itipi1 pubbe nivÃso'ti. 2. Assosi kho bhagavà dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya2 tesaæ bhikkhÆnaæ imaæ kathÃsallÃpaæ. Atha kho bhagavà uÂÂhÃyÃsanà yena karerimaï¬alamÃÊo tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: "kÃyanu'ttha bhikkhave etarahi kathÃya sannisinnÃ? Kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃ?"Ti. 3. Evaæ vutte te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: "idha bhante amhÃkaæ pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkantÃnaæ [PTS Page 002] [\q 2/] karerimaï¬alamÃÊe sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ pubbenivÃsapaÂisaæyuttà dhammÅ kathà udapÃdi: 'itipi pubbenivÃso, itipi pubbenivÃso'ti. Ayaæ kho no bhante antarà kathà vippakathÃ. Atha bhagavà anuppatto"ti. 1. Iti [PTS. 2.] MÃnusakÃya - sÅmu [BJT Page 004] [\x 4/] 4. "IccheyyÃtha no tumhe bhikkhave [PTS Page 011] [\q 11/] pubbenivÃsapaÂisaæyuttaæ dhammiæ kathaæ sotu"nti. "Etassa bhagavà kÃlo, etasusa sugata kÃlo, yaæ bhagavà pubbenivÃsapaÂisaæyuttaæ dhammiæ kathaæ kareyya. Bhagavato sutvà bhikkhu dhÃressantÅ"ti. "Tena hi bhikkhave suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅ"ti. "Evambhante"ti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuæ, bhagavà etadavoca: 5. Ito so bhikkhave ekanavutokappo1 yaæ vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho loke udapÃdi. Ito so bhikkhave ekatiæsokappo2 yaæ sikhÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho loke udapÃdi. Tasmi¤¤eva kho bhikkhave ekatiæse kappe vessabhÆ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho loke udapÃdi, imasmi¤¤eva kho bhikkhave bhaddakappe kakusandho bhagavà arahaæ sammÃsambuddho loke udapÃdi. Imasmi¤¤eva kho bhikkhave bhaddakappe koïÃgamano bhagavà arahaæ sammÃsambuddho loke udapÃdi. Imasmi¤¤eva kho bhikkhave bhaddakappe kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho loke udapÃdi. Imasmi¤¤eva kho bhikkhave bhaddakappe ahaæ etarahi arahaæ sammÃsambuddho loke uppanno. 6. VipassÅ bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi, khattiyakule udapÃdi. SikhÅ bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho [PTS Page 003] [\q 3/] khattiyo jÃtiyà ahosi, khattiyakule udapÃdi. VessabhÆ bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi, khattiyakule udapÃdi. Kakusandho bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho brÃhmaïo jÃtiyà ahosi, brÃhmaïakule udapÃdi. KoïÃgamano bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho brÃhmaïo jÃtiyà ahosi, brÃhmaïakule udapÃdi. Kassapo bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho brÃhmaïo jÃtiyà ahosi, brÃhmaïakule udapÃdi. Ahaæ bhikkhave etarahi arahaæ sammà sambuddho khattiyo jÃtiyà ahosiæ, khattiyakule uppanno. 7. VipassÅ bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤o gottena ahosi. SikhÅ bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤o gottena ahosi. VessabhÆ bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤o gottena ahosi. Kakusandho bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho kassapo gottena ahosi. 1. Ekanavutikappe - ma cha saæ, 2. Ekatiæsekappe - ma cha saæ, [BJT Page 006] [\x 6/] KoïÃgamano bhikkhave, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho kassapo gottena ahosi. Kassapo bhikkhave, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho kassapo gottena ahosi. Ahaæ bhikkhave, etarahi arahaæ sammÃsambuddho gotamo gottena1. 8. Vipassissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asÅti 2 vassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. Sikhissa bhikkhave bhagavato arahato sammà sambuddhassa sattativassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. Vessabhussa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa saÂÂhivassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. Kakusandhassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa cattÃlÅsa 3 vassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. KoïÃgamanassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tiæsavassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ [PTS Page 004] [\q 4/] ahosi. Kassapassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa vÅsati 4vassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. Mayhaæ bhikkhave, etarahi appakaæ ÃyuppamÃïaæ parittaæ lahukaæ yo ciraæ jÅvati so vassasataæ appaæ và bhiyyo. 9. VipassÅ bhikkhave, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho pÃÂaliyà mÆle abhisambuddho. SikhÅ bhikkhave, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho puï¬arÅkassa mÆle abhisambuddho. VessabhÆ bhikkhave, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho sÃlassa mÆle abhisambuddho. Kakusandho bhikkhave, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho sirÅsassa mÆle abhisambuddho. KoïÃgamano bhikkhave, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho udumbarassa mÆle abhisambuddho. Kassapo bhikkhave, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho nigrodhassa mÆle abhisambuddho. Ahaæ bhikkhave, etarahi arahaæ sammÃsambuddho assatthassa mÆle abhisambuddho. 10. Vipassissa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa khaï¬atissaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Sikhissa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa abhibhÆsambhavaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Vessabhussa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa soïuttaraæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Kakusandhassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa vidhurasa¤jÅvaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. KoïÃgamanassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bhiyyosuttaraæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi [PTS Page 005] [\q 5/] aggaæ bhaddayugaæ. Kassapassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tissabhÃradvÃjaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Mayhaæ bhikkhave, etarahi arahato sammÃsambuddhassa sÃriputtamoggallÃnaæ nÃma sÃvakayugaæ hoti aggaæ bhaddayugaæ. 1. Gotamo gottena ahosiæ sÅ mu syÃ. 2. AsÅtiæ, [PTS. 3.] CattÃlÅsaæ ma cha saæ, [PTS. 4.] VÅsatiæ [PTS.] [BJT Page 008] [\x 8/] 11. Vipassissa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅtibhikkhusahassÃni. Vipassissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvÃkÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæ yeva khÅïÃsavÃnaæ. Sikhissa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ: eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhu satasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅti bhikkhusahassÃni. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sattati bhikkhusahassÃni. Sikhissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæ yeva khÅïÃsavÃnaæ. Vessabhussa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅti bhikkhusahassÃni. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sattati bhikkhusahassÃni. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi saÂÂhi bhikkhusahassÃni. Vessabhussa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæ yeva khÅïÃsavÃnaæ. Kakusandhassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi cattÃlÅsa bhikkhusahassÃni. Kakusandhassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ayaæ eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sabbesaæ yeva khÅïÃsavÃnaæ. KoïÃgamanassa bhikkhave, bhagavato arahato [PTS Page 006] [\q 6/] sammÃsambuddhassa eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi tiæsa bhikkhusahassÃni koïÃgamanassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ayaæ eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sabbesaæ yeva khÅïÃsavÃnaæ kassapassa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi vÅsati bhikkhusahassÃni. Kassapassa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ayaæ eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sabbesaæ yeva khÅïÃsavÃnaæ. Mayhaæ bhikkhave, etarahi arahato sammÃsambuddhassa eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi a¬¬hateÊasÃni bhikkhusatÃni. Mayhaæ bhikkhave ayaæ eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sabbesaæ yeva khÅïÃsavÃnaæ. 12. Vipassissa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asoko nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Sikhissa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa khemaÇkaro nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko vessabhussa bhikkhave, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa upasanto nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Kakusandhassa bhikkhave, bhagavato arahato sammà sambuddhassa buddhijo nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. [BJT Page 010] [\x 10/] KoïÃgamanassa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa sotthijo nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Kassapassa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa sabbamitto nÃma bhikkhÆ upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Mayhaæ bhikkhave etarahi arahato sammÃsambuddhassa Ãnando bhikkhu upaÂÂhÃko hoti aggupaÂÂhÃko. 1 13. Vipassissa bhikkhatva bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bandhumà nÃma rÃjà pità ahosi. BandhumatÅ [PTS Page 007] [\q 7/] nÃma devÅ mÃtà ahosi janetti. 2 Bandhumassa ra¤¤o bandhumatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Sikhissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa aruïo nÃma rÃjà pità ahosi. PabhÃvatÅ nÃma devÅ mÃtà ahosi janetti. Aruïassa ra¤¤o aruïavatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Vessabhussa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa suppatÅto3 nÃma rÃjà pità ahosi. YasavatÅ nÃma devÅ mÃtà ahosi janetti. SuppatÅtassa ra¤¤o anomaæ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Kakusandhassa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa aggidatto nÃma brÃhmaïo pità ahosi. VisÃkhà nÃma brÃhmaïÅ mÃtà ahosi janetti. Tena kho pana bhikkhave samayena khemo nÃma rÃjà ahosi. Khemassa ra¤¤o khemavatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. KoïÃgamanassa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ya¤¤adatto nÃma brÃhmaïo pità ahosi. Uttarà nÃma brÃhmaïÅ mÃtà ahosi janetti. Tena kho pana bhikkhave samayena sobho nÃma rÃjà ahosi. Sobhassa ra¤¤o sobhÃvatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Kassapassa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa brahmadatto nÃma brÃhmaïo pità ahosi. DhanavatÅ nÃma brÃhmaïÅ mÃtà ahosi janetti. Tena kho pana bhikkhave samayena kikÅ nÃma nÃma 4 rÃjà ahosi. Kikissa ra¤¤o bÃrÃïasÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Mayhaæ bhikkhave etarahi arahato sammÃsambuddhassa suddhodano rÃjà pità ahosi, mÃyÃdevÅ mÃtà janetti. Kapilavatthu nÃma nagaraæ rÃjadhÃnÅ"ti. Idamavoca bhagavÃ, idaæ vatvà sugato uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ pÃvisi. 14. [PTS Page 008] [\q 8/] atha kho tesaæ bhikkhÆnaæ acirapakkantassa bhagavato ayamantarà kathà udapÃdi: "acchariyaæ Ãvuso tathÃgatassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ, yatra hi nÃma tathÃgato atÅte buddhe parinibbute chinnapapa¤ce chinnavaÂume pariyÃdinnavaÂÂe sabbadukkhavÅtivatte jÃtitopi anussarissati, nÃmatopi anussarissati, 1. UpaÂÂhÃko ahosi sÅmu. 2. JanetatÅ - syÃ. 3. Suppati ko - ma cha saæ. 4. Kiæki nÃma - syÃ. [BJT Page 012] [\x 12/] Gottatopi anussarissati, ÃyuppamÃïatopi anussarissati, sÃvakayugatopi anussarissati, sÃvakasannipÃtatopi anussarissati: 'evaæjaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmà evaægottà evaæsÅlà evaædhammà evaæpa¤¤Ã evaævihÃrÅ evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ itipÅti. Kinnu kho Ãvuso tathÃgatasseva nu kho esà dhammadhÃtu suppaÂividdhÃ, yassà dhammadhÃtuyà suppaÂividdhattà tathÃgato atÅte buddhe parinibbute chinnapapa¤ce chinnavaÂume pariyÃdinnavaÂÂe sabbadukkha vÅtivatte jÃtitopi anussarati, nÃmatopi anussarati, gottatopi anussarati, ÃyuppamÃïatopi anussarati, sÃvakayugato pi anussarati, sÃvakasannipÃtato pi anussarati: 'evaæ [PTS Page 010] [\q 10/] jaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmà evaægottà evaæsÅlà evaædhammà evaæpa¤¤Ã evaævihÃrÅ evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ itipÅti', udÃhu devatà tathÃgatassa etamatthaæ Ãrocesuæ yena tathÃgato atÅte buddhe parinibbute chinnapapa¤ce chinnavaÂume [PTS Page 009] [\q 9/] pariyÃdinnavaÂÂe sabbadukkhavÅtivatte jÃtitopi anussarati, nÃmatopi anussarati, ÃyuppamÃïatopi anussarati, sÃvakayugatopi anussarati, sÃvakasannipÃtatopi anussarati: 'evaæjaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmà evaægottà evaæsÅlà evaædhammà evaæpa¤¤Ã evaævihÃrÅ evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ itipÅti" aya¤ca hidaæ tesaæ bhikkhÆnaæ antarà kathà vippakatà hoti. 15. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yena, karerimaï¬alamÃÊo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: "kÃyanu'ttha bhikkhave etarahi kathÃya sannisinnÃ? Kà ca pana vo antarà kathà vippakathÃ?" Ti. Evaæ vutte te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: "idha bhante amhÃkaæ acirapakkantassa bhagavato ayamantarà kathà udapÃdi: [BJT Page 014] [\x 14/] 'Acchariyaæ Ãvuso abbhutaæ Ãvuso tathÃgatassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ, yatra hi nÃma tathÃgato atÅte buddhe parinibbute chinnapapa¤ce chinna vaÂume pariyÃdinnavaÂÂe sabbadukkhavÅtivatte jÃtitopi anussarissati, nÃmato pi anussarissati, gottato pi anussarissati, ÃyuppamÃïato pi anussarissati, sÃvakayugato pi anussarissati, sÃvakasannipÃtato pi anussarissati: 'evaæjaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmÃ, evaægottÃ, evaæsÅlÃ, evaædhammÃ, evaæpa¤¤Ã, evaævihÃrÅ, evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ itipÅti. Kinnu kho Ãvuso tathÃgatasseva nu kho esà dhammadhÃtu suppaÂividdhà yassà dhammadhÃtuyà suppaÂividdhattà tathÃgato atÅte buddhe parinibbute chinnapapa¤ce chinnavaÂume pariyÃdinnavaÂÂe sabbadukkhavÅtivatte jÃtito pi anussarati, nÃmato pi anussarati. Gottato pi anussarati, ÃyuppamÃïato pi anussarati, sÃvakayugato pi anussarati, sÃvakasannipÃtatopi anussarati: evaæjaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmÃ, evaægottÃ, evaæsÅlÃ, evaædhammÃ, evaæpa¤¤Ã, evaævihÃrÅ, evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ itipÅti? UdÃhu devatà tathÃgatassa etamatthaæ Ãrocesuæ yena tathÃgato atÅte buddhe parinibbute chinnapapa¤ce chinnavaÂume pariyÃdinnavaÂÂe sabbadukkhavÅtivatte jÃtito pi anussarati, nÃmatopi anussarati, gottatopi anussarati, ÃyuppamÃïatopi anussarati, sÃvakayugato pi anussarati, sÃvakasannipÃtatopi anussarati: 'evaæjaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmÃ, evaægottÃ, evaæsÅlÃ, evaædhammÃ, evaæpa¤¤Ã, evaævihÃrÅ, evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ iti'pÅti? Ayaæ kho no bhante antarà kathà vippakatà hoti. Atha bhagavà anuppatto"ti. 16. "TathÃgatassevesà bhikkhave dhammadhÃtu suppaÂividdhà yassà dhammadhÃtuyà suppaÂividdhattà tathÃgato atÅte buddhe parinibbute chinnapapa¤ce chinnavaÂume pariyÃdinnavaÂÂe sabbadukkhavÅtivatte jÃtitopi anussarati, nÃmatopi anussarati, gottatopi anussarati, ÃyuppamÃïatopi anussarati, sÃvakayugatopi anussarati, sÃvakasannipÃtatopi anussarati: evaæjaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmÃ, evaægottÃ, evaæsÅlÃ, evaædhammÃ, evaæpa¤¤Ã, evaævihÃrÅ, evaævimuttà te bhagavante ahesuæ itipÅ'ti. Devatà pi tathÃgatassa etamatthaæ Ãrocesuæ evaæjaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmÃ, evaægottÃ, evaæsÅlÃ, evaædhammÃ, evaæpa¤¤Ã, evaævihÃrÅ, evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ itipÅ'ti. IccheyyÃtha no tumhe bhikkhave bhiyyosomattÃya [PTS Page 011] [\q 11/] pubbenivÃsapaÂisaæyuttaæ dhammiæ kathaæ sotunti?" [BJT Page 016] [\x 16/] 17. "Etassa bhagavà kÃlo, etassa sugata kÃlo. Yaæ bhagavà bhiyyosomattÃya pubbenivÃsappaÂisaæyuttaæ dhammiæ kathaæ kareyya bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅ"ti. "Tena hi bhikkhave suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅ"ti. 'Evaæbhante'ti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 18. "Ito so bhikkhave ekanavuto kappo1. Yaæ vipassÅ bhagavà arahaæsammÃsambuddho loke udapÃdi. VipassÅ bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi, khattiyakule udapÃdi. VipassÅ bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤o gottena ahosi. Vipassissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asÅtivassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. VipassÅ bhikkhave bhagavà arahaæ sammÃsambuddho pÃÂaliyà mÆle abhisambuddho. Vipassissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa khaï¬atissaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Vipassissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ: eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅtibhikkhusatasahassÃni. Vipassissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæ yeva khÅïÃsavÃnaæ. Vipassissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asoko nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Vipassissa bhikkhave bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bandhumà nÃma rÃjà pità ahosi. BandhumatÅ [PTS Page 012] [\q 12/] nÃma devÅ mÃtà ahosi janetti. Bandhumassa ra¤¤o bandhumatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. 19. Atha kho bhikkhave vipassÅ bodhisatto tusità kÃyà cavitvà sato sampajÃno mÃtukucchiæ okkami. Ayamettha dhammatÃ. 20. Dhammatà esà bhikkhave yadà bodhisatto tusità kÃyà cavitvà mÃtukucchiæ okkamati, atha sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya appamÃïo uÊÃro2 obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. Yà pità lokantarikà aghà asaævutà andhakÃrà andhakÃratimisÃ, yatthapime candimasuriyà evaæmahiddhikà evaæmahÃnubhÃvà ÃbhÃya nÃnuhonti, tatthapi appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvÃ. - 1. Ekanavutikappe - ma cha saæ, 2. OÊÃro - syÃ. [BJT Page 018] [\x 18/] Ye pi tattha sattà uppannÃ, 1 te pi tenobhÃsena a¤¤ama¤¤aæ sa¤jÃnanti 'a¤¤e pi kira bho santi sattà idhÆpapannÃ'ti. Aya¤ca dasasahassÅ lokadhÃtu saækampati sampakampati sampavedhati. AppamÃïo ca uÊÃro obhÃso loke pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. Ayamettha dhammatÃ. 21. Dhammatà esà bhikkhave yadà bodhisatto mÃtukucchiæ okkanto hoti, cattÃro naæ devaputtà catuddisaæ 2 rakkhÃya upagacchanti: 'mà naæ bodhisattaæ và bodhisattamÃtaraæ và manusso và amanusso và koci và viheÂhesÅ'ti. Ayamettha dhammatÃ. 22. Dhammatà esà bhikkhave, yadà bodhisatto mÃtukucchiæ okkanto hoti, pakatiyà sÅlavatÅ bodhisattamÃtà hoti viratà pÃïÃtipÃtÃ, viratà adinnÃdÃnÃ, viratà kÃmesu [PTS Page 013] [\q 13/] micchÃcÃrÃ, viratà musÃvÃdÃ, viratà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnÃ. Ayamettha dhammatÃ. 23. Dhammatà esà bhikkhave, yadà bodhisatto mÃtukucchiæ okkanto hoti, na bodhisattamÃtu purisesu mÃnasaæ uppajjati kÃmaguïÆpasaæhitaæ. Anatikkamaniyà ca bodhisattamÃtà hoti kenaci purisena rattacittena. Ayamettha dhammatÃ. 24. Dhammatà esà bhikkhave, yadà bodhisatto mÃtukucchiæ okkanto hoti, lÃbhinÅ bodhisattamÃtà hoti pa¤cannaæ kÃmaguïÃnaæ. Sà pa¤cahi kÃmaguïehi samappità samaÇgÅbhÆtà parivÃreti. Ayamettha dhammatÃ. 25. Dhammatà esà bhikkhave, yadà bodhisatto mÃtukucchiæ okkanto hoti, na bodhisattamÃtu kocideva ÃbÃdho uppajjati. SukhinÅ bodhisattamÃtà hoti akilantakÃyÃ. Bodhisatta¤ca bodhisattamÃtà tirokucchigataæ passati sabbaÇgapaccaæ abhinindriyaæ. SeyyathÃpi bhikkhave maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno sabbÃkÃrasampanno, tatra yaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ, tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya: ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno sabbÃkÃrasampanno, tatiradaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ'ti. Evameva kho bhikkhave yadà bodhisatto mÃtukucchiæ okkanto hoti, na bodhisattamÃtu kocideva ÃbÃdho uppajjati. SukhinÅ bodhisattamÃtà hoti akilantakÃyÃ. Bodhisatta¤ca [PTS Page 014] [\q 14/] bodhisattamÃtà tirokucchigataæ passati sabbaÇgapaccaÇgiæ abhÅnindriyaæ ayamettha dhammatÃ: 1. Upapannà - ma cha saæ, syà [PTS. 2.] Catuddisaæ ma cha saæ. CÃtuddisaæ - syÃ. [BJT Page 020] [\x 20/] 26. Dhammatà esà bhikkhave, sattÃhajÃte bodhisatte bodhisattamÃtà kÃlaæ karoti, tusitaæ, kÃyaæ upapajjati. Ayamettha dhammatÃ. 27. Dhammatà esà bhikkhave. Yathà a¤¤Ã itthikà nava và dasa và mÃse gabbhaæ kucchinà pariharitvà vijÃyanti, na hevaæ bodhisattaæ bodhisattamÃtà vijÃyati. Daseva mÃsÃni bodhisattaæ bodhisattamÃtà kucchinà pariharitvà vijÃyati. Ayamettha dhammatÃ. 28. Dhammatà esà bhikkhave. Yathà a¤¤Ã itthikà nisinnà và nipannà và vijÃyanti, na hevaæ bodhisattaæ bodhisattamÃtà vijÃyati. hitÃ'va bodhisattaæ bodhisattamÃtà vijÃyati. Ayamettha dhammatÃ. 29. Dhammatà esà bhikkhave. Yadà bodhisatto mÃtukucchimhà nikkhamati, devà paÂhamaæ patigaïhanti, pacchà manussÃ. Ayamettha dhammatÃ. 30. Dhammatà esà bhikkhave. Yadà bodhisatto mÃtukucchimhà nikkhamati, appatto'va bodhisatto paÂhaviæ hoti. CattÃro naæ devaputtà paÂiggahetvà mÃtu purato Âhapenti. 'Attamanà devi hohi mahesakkho. Te putto uppanno'ti. Ayamettha dhammatÃ. 31. Dhammatà esà bhikkhave. Yadà bodhisatto mÃtukucchimhà nikkhamati, visado'va nikkhamati amakkhito uddena1 amakkhito semhena amakkhito ruhirena, amakkhito kenaci asucinÃ, suddho visado. SeyyathÃpi bhikkhave maïiratanaæ kÃsike vatthe nikkhittaæ neva maïiratanaæ kÃsikaæ vatthaæ makkheti, nÃpi kÃsikaæ vatthaæ maïiratanaæ makkheti - taæ kissa hetu: ubhinnaæ suddhattÃ. Evameva kho bhikkhave yadà bodhisatto mÃtukucchimhà nikkhamati, visado'va nikkhamati, amakkhito uddena amakkhito [PTS Page 015] [\q 15/] semhena amakkhito ruhirena amakkhito kenaci asucinÃ, suddho visado. Ayamettha dhammatÃ. 32. Dhammatà esà bhikkhave. Yadà bodhisatto mÃtukucchimhà nikkhamati, dve udakassa dhÃrÃ2 antaÊikkhà pÃtubhavanti: ekà sÅtassa ekà uïhassa, yena bodhisattassa udakakiccaæ karonti mÃtucca 3. Ayamettha dhammatÃ. 1. Udena - ma cha saæ. 2. UdakadhÃrà - sÅmu. 3. MÃtu ca - sÅmu. Ma cha saæ, syÃ. [BJT Page 022] [\x 22/] 33. Dhammatà esà bhikkhave. SampatijÃto bodhisatto samehi pÃdehi patiÂÂhahitvà uttarÃbhimukho1 satta padavÅtihÃre 2 gacchati setamhi chatte anuhÅramÃne 3, sabbà ca disà anuviloketi 4, Ãsahi¤ca vÃcambhÃsati: "aggo'hamasmi lokassa, jeÂÂho'hasmi lokassa, seÂÂho'hamasmi lokassa, ayamantimà jÃti, natthi'dÃni punabbhavo"ti. Ayamettha dhammatÃ. 34. Dhammatà esà bhikkhave. Yadà bodhisatto mÃtukucchimhà nikkhamati, atha sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. YÃ'pi tà lokantarikà aghà asaævutà andhakÃrà andhakÃratimisÃ, yatthapime candimasuriyà evammahÃnubhÃvà ÃbhÃya nÃnuhonti, tatthapi appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtu bhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. Ye'pi tattha sattà uppannÃ, te'pi tenobhÃsena a¤¤ama¤¤aæ sa¤jÃnanti: "a¤¤e'pi kira bho santi sattà idhÆpapannÃ"ti. Aya¤ca dasasahassÅ lokadhÃtu saækampati sampakampati sampavedhati. AppamÃïo ca uÊÃro obhÃso loke pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. Ayamettha dhammatÃ. 35. [PTS Page 016] [\q 16/] jÃte kho pana bhikkhave vipassamhi kumÃre bandhumato ra¤¤o paÂivedesuæ: 'putto te deva jÃto: taæ devo passatu'ti. Addasà kho bhikkhave bandhumà rÃjà vipassiæ kumÃraæ, disvà nemitte brÃhmaïe ÃmantÃpetvà etadavoca: 'Passantu bhonto nemittà brÃhmaïà kumÃranti. ' Addasaæsu 5 kho bhikkhave nemittà brÃhmaïà vipassiæ kumÃraæ disvà bandhumaæ6 rÃjÃnaæ etadavocuæ: 'attamano deva hohi. Mahesakkho te deva putto uppanno. LÃbhà te mahÃrÃja, suladdhaæ te mahÃrÃja, yassa te kule evarÆpo putto uppanno. ' 36. "Ayaæ hi deva kumÃro dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi samannÃgato yehi samannÃgatassa mahÃpurisassa dve va gatiyo bhavanti ana¤¤Ã - save agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni satta ratanÃni bhavanti: seyyathÅdaæ - 1. UttarenÃbhimukho, syÃ. 2. PadavÅtihÃrena, ma cha saæ. 3. AnudhÃriyamÃne, ma cha saæ. 4. Viloketi, [PTS. 5.]AdadasÃsu, ma cha saæ. 6. Bandhumantaæ, ma cha saæ. [BJT Page 024] [\x 24/] Cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà viraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijÅya ajjhÃvasati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. 37. Katamehi cÃyaæ dve kumÃro dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi samannÃgato yehi samannÃgatassa mahÃpurisassa dveva gatiyo bhavanti ana¤¤Ã - sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratana samannÃgato, tassimÃni satta ratanÃni [PTS Page 017] [\q 17/] bhavanti: seyyathÅdaæ - cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado. Ayaæ hi deva kumÃro suppatiÂÂhitapÃdo. YampÃyaæ deva kumÃro suppatiÂÂhitapÃdo, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Imassa deva kumÃrassa heÂÂhÃpÃdatalesu cakkÃni jÃtÃni sahassÃrÃni sanemikÃni sanÃbhikÃni sabbÃkÃraparipÆrÃïi. Yampi deva imassa kumÃrassa heÂÂhÃpÃdatalesu cakkÃni jÃtÃni sahassÃrÃni sanemikÃni sanÃbhikÃni sabbÃkÃraparipÆrÃïi, idampi'ssa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro Ãyatapaïhi. (YampÃyaæ deva kumÃro ÃyatapaïhÅ idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. *) Ayaæ hi deva kumÃro dÅghaÇgulÅ. YampÃyaæ deva kumÃro dÅghaÇgulÅ, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro mudutaÊuïahatthapÃdo. YampÃyaæ deva kumÃro mudutaÊuïahatthapÃdo, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro jÃlahatthapÃdo. YampÃyaæ deva kumÃro jÃlahatthapÃdo, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro ussaÇkhapÃdo. YampÃyaæ deva kumÃro ussaÇkhapÃdo, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro eïijaÇgho. YampÃyaæ deva kumÃro eïijaÇgho, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - * PÃÂhoyaæ potthakesu na dissati. EtthÃpi a¤¤esupi ÂhÃnesu "po" iti ca sÅhala potthakesu na dissati. [BJT Page 026] [\x 26/] Ayaæ hi deva kumÃro Âhitako'va anonamanto ubhohi pÃïitalehi channukÃni parimasati1 parimajjati. YampÃyaæ deva kumÃro Âhitako'va anonamanto ubhohi pÃïitalehi jannukÃni parimasati parimajjati, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro kosohitavatthaguyho2. YampÃyaæ deva kumÃro kosohitavatthaguyho, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro suvaïïavaïïo ka¤canasannibhattaco. YampÃyaæ deva kumÃro suvaïïavaïïo ka¤canasannibhattaco, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro sukhumacchavi. Sukhumattà [PTS Page 018] [\q 18/] chaviyà rajojallaæ kÃye na upalippati 3. YampÃyaæ deva kumÃro sukhumacchavi, sukhumattà chaviyà rajojallaæ kÃye na upalippati, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro ekekalomo. EkekÃni lomÃni loma kÆpesu jÃtÃni. YampÃyaæ deva kumÃro ekekalomo. EkekÃni lomÃni loma kÆpesu jÃtÃni, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro uddhaggalomo. UddhaggÃni lomÃni jÃtÃni nÅlÃni a¤janavaïïÃni kuï¬alÃvattÃni dakkhiïÃvattakajÃtÃni. YampÃyaæ deva kumÃro uddhaggalomo. UddhaggÃni lomÃni jÃtÃni nÅlÃni a¤janavaïïÃni kuï¬alÃvattÃni dakkhiïÃvattakajÃtÃni, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro brahmujjugatto. YampÃyaæ deva kumÃro brahmujjugatto, idampimassa mahÃpurisassa mahà purisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro sattussado. YampÃyaæ deva kumÃro sattussado, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro sÅhapubbaddhakÃyo. YampÃyaæ deva kumÃro sÅhapubbaddhakÃyo, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro citantaraæso. YampÃyaæ deva kumÃro citantaraæso, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro nigrodhaparimaï¬alo yÃvatakvassa kÃyo tÃvatakvassa byÃmo, yÃvatakvassa byÃmo tÃvatakvassa kÃyo. YampÃyaæ deva kumÃro nigrodhaparimaï¬alo yÃvatakvassa kÃyo tÃvatakvassa byÃmo, yÃvatakvassa byÃmo tÃvatakvassa kÃyo, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro samavattakkhandho. YampÃyaæ deva kumÃro samavattakkhandho, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro rasaggasaggÅ. YampÃyaæ deva kumÃro rasaggasaggÅ, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro sÅhahanu. YampÃyaæ deva kumÃro sÅhahanu, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro cattÃÊÅsadanto. YampÃyaæ deva kumÃro cattÃÊÅsadanto, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro samadanto. YampÃyaæ deva kumÃro samadanto, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro avivara 4danto. YampÃyaæ deva kumÃro avivaradanto, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro susukkadÃÂho. YampÃyaæ deva kumÃro susukkadÃÂho, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. ParÃmasati, ma cha saæ. 2. KoÓopagatavastiguhya - mahÃvyutpatti, - koÓagatavastiguhya - mahÃyÃnapÃÂha, 3. Upalimpati, ma cha saæ. 4. AviraÊa (sÅ mu. ) [BJT Page 028] [\x 28/] Ayaæ hi deva kumÃro pahÆtajivho. YampÃyaæ deva kumÃro pahÆtajivho, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro brahmassaro karavÅkabhÃïÅ. YampÃyaæ deva kumÃro brahmassaro karavÅkabhÃïÅ, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro abhinÅlanetto. YampÃyaæ deva kumÃro abhinÅlanetto, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro gopakhumo. (YampÃyaæ deva kumÃro gopakhumo, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. ) Imassa deva kumÃrassa uïïà bhamukantare jÃtà odÃtà mudutÆlasannihÃ. Yampimassa deva kumÃrassa uïïà bhamukantare jÃtà odÃtà mudutÆlasannibhÃ, [PTS Page 019] [\q 19/] idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Ayaæ hi deva kumÃro uïhÅsasÅso. YampÃyaæ deva kumÃro uïhÅsasÅso, idampimassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. 38. Imehi kho ayaæ deva kumÃro dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi samannÃgato yehi samannÃgatassa mahÃpurisassa dveva gatiyo bhavanti ana¤¤Ã, sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavatti dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni sattaratanÃni bhavanti: seyyathÅdaæ - cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena 1 abhivijiya ajjhÃvasati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vÅvattacchado"ti. 39. Atha kho bhikkhave bandhumà rÃjà nemitte brÃhmaïe ahatehi vatthehi acchÃdÃpetvà sabbakÃmehi santappesi. Atha kho bhikkhave bandhumà rÃjà vipassissa kumÃrassa dhÃtiyo upaÂÂhÃpesi. A¤¤Ã sudaæ pÃyenti. 2 A¤¤Ã nahÃpenti. A¤¤Ã dhÃrenti. A¤¤Ã aÇkena pariharanti. JÃtassa kho pana bhikkhave vipassissa kumÃrassa setacchattaæ dhÃrÅyittha divà ceva ratti¤ca 'mà naæ sÅtaæ và uïhaæ và tiïaæ và rajo và ussÃvo và bÃdhayitthÃ'ti. JÃto kho pana bhikkhave vipassÅ kumÃro bahuno janassa piyo ahosi manÃpo. SeyyathÃpi bhikkhave uppalaæ và [PTS Page 020] [\q 20/] padumaæ và puï¬arÅkaæ và bahuno janassa piyaæ manÃpaæ, evameva kho bhikkhave vipassÅ kumÃro bahuno janassa piyo ahosi manÃpo. SvÃssudaæ aÇkeneva aÇkaæ pariharÅyati. 1. Dhammena samena, syÃ. 2. KhÅraæ pÃyenti, sÅmu. [BJT Page 030] [\x 30/] 40. JÃto kho pana bhikkhave vipassÅ kumÃro ma¤jussaro ca1 ahosi vaggussaro ca madhurassaro ca 2 seyyathÃpi bhikkhave himavante pabbate karavÅkà nÃma sakuïajÃti ma¤jussarà ca vaggussarà ca madhurassarà ca pemanÅyassarà ca, evameva kho bhikkhave vipassÅ kumÃro ma¤jussaro ca ahosi vaggussaro ca madhurassaro ca pemanÅyassaro ca. JÃtassa kho pana bhikkhave vipassissa kumÃrassa kammavipÃkajaæ dibbaæ cakkhu pÃturahosi, yena sudaæ3 samantà yojanaæ passati divà ceva ratti¤ca. JÃto kho pana bhikkhave vipassÅ kumÃro animisanto pekkhati, seyyathÃpi devà tÃvatiæsÃ. 'Animisanto kumÃro pekkhatÅ'ti kho bhikkhave vipassissa kumÃrassa 'vipassÅ, vipassÅ' tveva sama¤¤Ã udapÃdi. 41. Atha kho bhikkhave bandhumà rÃjà atthakaraïe 4 nisinno vipassiæ kumÃraæ aÇke nisÅdÃpetvà atthe [PTS Page 021] [\q 21/] anusÃsati. Tatra sudaæ bhikkhave vipassÅ kumÃro pitu aÇke nisinno viceyya viceyya atthe panayati ¤Ãyena. 'Viceyya viceyya kumÃro atthe panayati ¤ÃyenÃ'ti kho bhikkhave vipassissa kumÃrassa bhiyyosomattÃya 'vipassÅ, vipassÅ' tveva sama¤¤Ã udapÃdi. 42. Atha kho bhikkhave bandhumà rÃjà vipassissa kumÃrassa tayo pÃsÃde kÃrÃpesi, ekaæ vassikaæ ekaæ hemantikaæ ekaæ gimhikaæ. Pa¤cakÃmaguïÃni upaÂÂhÃpesi. Tatra sudaæ bhikkhave vipassÅ kumÃro vassike pÃsÃde vassike cattÃro mÃse 5 nippurisehi turiyehi paricÃriyamÃno na heÂÂhÃpÃsÃdaæ orohati. (PaÂhamakabhÃïavÃraæ*) 1. Brahmassaro ma¤jussaroca, ma cha saæ. 2. Vaggumadhurassarà ca, [PTS. 3.] Yena dura, syÃ. 4. AÂÂakaraïe, syÃ. 5. Vassike pÃsÃde cattÃro mÃse, machasaæ. * JÃtikakhaï¬aæ niÂÂhitaæ, [PTS.] [BJT Page 032] [\x 32/] 43. Atha kho bhikkhave vipassÅ kumÃro bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena sÃrathiæ Ãmantesi: 'yojehi samma sÃrathi bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni. UyyÃnabhÆmiæ gacchÃma subhÆmiæ dassanÃyÃ'ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave sÃrathi vipassissa kumÃrassa paÂissutvà bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni yojetvÃ1 vipassissa kumÃrassa paÂivedesi: yuttÃni kho te deva bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni. Yassa'dÃni kÃlaæ ma¤¤asÅ'ti. 44. Atha kho bhikkhave vipassÅ kumÃro bhaddaæ2 yÃnaæ abhirÆhitvà bhaddehi bhaddehi yÃnehi uyyÃnabhÆmiæ niyyÃsi. Addasà kho bhikkhave vipassÅ kumÃro uyyÃnabhÆmiæ [PTS Page 022] [\q 22/] niyyanto3 purisaæ jiïïaæ gopÃnasivaÇkaæ bhoggaæ4 daï¬aparÃyaïaæ pavedhamÃnaæ gacchantaæ Ãturaæ gatayobbanaæ disvà sÃrathiæ Ãmantesi: ayampana samma sÃrathi puriso kiÇkato? KesÃ'pi ssa na yathà a¤¤esaæ, kÃyo'pi'ssa na yathà a¤¤esanti". "Eso kho deva jiïïo nÃmÃ"ti. "Kimpaneso samma sÃrathi jiïïo nÃmÃ?"Ti. "Eso kho deva jiïïo nÃma: na'dÃni tena ciraæ jÅvitabbaæ bhavissatÅ"ti. "Kimpana samma sÃrathi ahampi jarÃdhammo jaraæ anatÅto?'Ti. "Tva¤ca deva maya¤camhà sabbe jarÃdhammà jaraæ anatÅtÃ"ti. "Tena hi samma sÃrathÅ alandÃnajja uyyÃnabhÆmiyÃ. Ito'ca antepuraæ paccaniyyÃhÅ"ti. Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave sÃrathÅ vipassissa kumÃrassa paÂissutvà tato'ca antepuraæ paccaniyyÃsi. Tatra sudaæ bhikkhave vipassÅ kumÃro antepuragato5 dukkhÅ dummano pajjhÃyati: "dhiratthu kira bho jÃti nÃma, yatra hi nÃma jÃtassa jarà pa¤¤ÃyissatÅ"ti. 45. Atha kho bhikkhave bandhumà rÃjà sÃrathiæ ÃmantÃpetvà etadavoca: "kacci samma sÃrathi kumÃro uyyÃnabhÆmiyà abhiramittha ? KaccÅ samma sÃrathi kumÃro uyyÃnabhÆmiyà attamano ahosÅ ?"Ti. "Na kho deva kumÃro uyyÃnabhÆmiyà abhiramittha. Na kho deva kumÃro uyyÃnabhÆmiyà attamano ahosÅ"ti. "Kimpana samma sÃrathi addasa kumÃro uyyÃnabhÆmiæ niyyanto?"Ti. 1. YojÃpetvà [PTS. 2.] Bhaddaæ bhaddaæ, machasaæ. SÅmu. 3. Niyanto [PTS. 4.] Bhaggaæ, syÃ. 5. Antepuraæ gato, machasaæ. [BJT Page 034] [\x 34/] [PTS Page 023] [\q 23/] "Addasà kho deva, kumÃro uyyÃnabhÆmiæ niyyanto purisaæ jiïïaæ gopÃnasivaÇkaæ bhoggaæ daï¬aparÃyaïaæ pavedhamÃnaæ gacchantaæ Ãturaæ gatayobbanaæ. Disvà maæ etadavoca: ayampana samma sÃrathi, puriso kiÇkato? KesÃpissa na yathà a¤¤esaæ, kÃyo'pi'ssa na yathà a¤¤esanti. " 'Eso kho deva, jiïïo nÃmà ti. "Kimpana so samma sÃrathi, jiïïo nÃmÃ?"Ti. 'Eso kho deva, jiïïo nÃma. Na'dÃti tena ciraæ jÅvitabbaæ bhavissatÅ'ti. "Kimpana samma sÃrathi, ahampi jarÃdhammo jaraæ anatÅto?"Ti. 'Tva¤ca deva maya¤camhà sabbe jarÃdhammà jaraæ anatÅtÃti. "Tena hi samma sÃrathi, alandÃnajja uyyÃnabhÆmiyÃ. Ito'va antepuraæ paccaniyyÃhÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho ahaæ deva, vipassissa kumÃrassa paÂissutvà tato'ca antepuraæ paccanÅyyÃsiæ. So kho kumÃro antepuragato dukkhÅ dummano pajjhÃyati: 'dhiratthu kira bho jÃti nÃma, yatra hi nÃma jÃtassa jarà pa¤¤ÃyissatÅ'ti. 46. Atha kho bhikkhave, bandhumassa ra¤¤o etadahosi: mÃheva kho vipassÅ kumÃro na rajjaæ kÃresi. MÃheva vipassÅ kumÃro agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. MÃheva nemittÃnaæ brÃhmaïÃnaæ saccaæ assa vacanantÅ. Atha kho bhikkhave, bandhumà rÃjà vipassissa kumÃrassa bhiyyosomattÃya pa¤cakÃmaguïÃni upaÂÂhÃpesi yathà vipassÅ kumÃro na agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya, yathà nemittÃnaæ brÃhmaïÃnaæ micchà assa vacananti. Tatra sudaæ bhikkhave, vipassÅ kumÃro pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto parivÃreti. 47. Atha kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena sÃrathiæ Ãmantesi: yojehi samma sÃrathi, bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni uyyÃnabhÆmiæ gacchÃma subhÆmiæ dassanÃyÃ'ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave, sÃrathi vipassissa kumÃrassa paÂissutvà bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni yojetvà vipassissa kumÃrassa paÂivedesi: yuttÃni kho te deva, bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni, yassa dÃnikÃlaæ ma¤¤asÅ'ti. 48. Atha kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro bhaddaæ yÃnaæ abhirÆhitvà bhaddehi bhaddehi yÃnehi uyyÃnabhÆmiæ niyyÃsi. [PTS Page 024] [\q 24/] addasà kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro uyyÃnabhÆmiæ niyyanto purisaæ ÃbÃdhikaæ dukkhitaæ bÃÊhagilÃnaæ sake muttakarÅse paÊipannaæ semÃnaæ a¤¤ehi vuÂÂhÃpiyamÃnaæ a¤¤ehi saævesiyamÃnaæ. Disvà sÃrathiæ Ãmantesi: ayampana, samma sÃrathi, puriso kiÇkate? AkkhÅnipi'ssa na yathà a¤¤esaæ, saropi'ssa na yathà a¤¤esanti. Eso kho deva, byÃdhito nÃmÃ'ti. "Kimpana so samma sÃrathi, byÃdhito nÃmÃ?"Ti. 'Eso kho deva, byÃdhito nÃma, appevanÃma tamhà ÃbÃdhà vuÂÂhaheyyÃ'ti: - [BJT Page 036] [\x 36/] "Kimpana samma sÃrathi, ahampi byÃdhidhammo byÃdhiæ anatÅto?"Ti. "Tva¤ca deva maya¤camhà sabbe byÃdhidhammà byÃdhiæ anatÅtÃ"ti. "Tena hi samma sÃrathÅ, alandÃnajja uyyÃnabhÆmiyÃ. Ito'va antepuraæ paccaniyyÃhÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave, sÃrathi vipassissa kumÃrassa paÂissutvà tato'va antepuraæ paccaniyyÃsi. Tatra sudaæ bhikkhave vipassÅ kumÃro antepuragato dukkhÅ dummano pajjhÃyati: "dhiratthu kira bho jÃti nÃma, yatra hi nÃma jÃtassa jarà pa¤¤Ãyissati, byÃdhi pa¤¤ÃyissatÅ"ti. 49. Atha kho bhikkhave, bandhumà rÃjà sÃrathiæ ÃmantÃpetvà etadavoca: "kacci samma sÃrathÅ, kumÃro uyyÃnabhÆmiyà abhiramittha? Kacci samma sÃrathi, kumÃro uyyÃnabhÆmiyà attamano ahosÅ?"Ti. "Na kho deva, kumÃro uyyÃnabhÆmiyà attamano ahosÅ"ti. Kimpana samma sÃrathÅ, addasa kumÃro uyyÃnabhÆmiæ, niyyanto?"Ti. 50. "Addasà kho deva, kumÃro uyyÃnabhÆmiæ niyyanto purisaæ ÃbÃdhitaæ dukkhitaæ bÃÊhagilÃnaæ sake muttakarÅse [PTS Page 025] [\q 25/] paÊipannaæ semÃnaæ a¤¤ehi vuÂÂhÃpiyamÃnaæ a¤¤ehi saævesiyamÃnaæ, disvà maæ etadavoca: ayampana samma sÃrathi, puriso kiÇkato? AkkhÅnipi'ssa na yathà a¤¤esaæ, saropi'ssa na yathà a¤¤esanti. "Eso kho deva, byÃdhito nÃmÃ"ti. "Kimpanesa samma sÃrathÅ byÃdhito nÃmÃ?"Ti "eso kho deva, byÃdhito nÃma appevanÃma tamhà ÃbÃdhà vuÂÂhaheyyÃ"ti. "Kimpana samma sÃrathÅ, ahampi vyÃdhidhammo vyÃdhiæ anatÅto?"Ti. "Tva¤ca deva, maya¤camhà sabbe vyÃdhidhammà vyÃdhiæ anatÅtÃ"ti. "Tena hi samma sÃrathÅ, alandÃnajja uyyÃnabhÆmiyà ito'va antepuraæ paccaniyyÃhÅ'ti. 'Evaæ devÃ'ti kho ahaæ deva, vipassissa kumÃrassa paÂissutvà tato'va antepuraæ paccaniyyÃsiæ. So kho deva, kumÃro antepuragato dukkhÅ dummano pajjhÃyati: "dhiratthu kira bho jÃti nÃma, yatra hi nÃma jÃtassa jarà pa¤¤Ãyissati, vyÃdhi pa¤¤ÃyissatÅ"ti. 51. Atha kho bhikkhave, bandhumassa ra¤¤o etadahosi: mà heva kho vipassÅ kumÃro na rajjaæ kÃresi. Mà heva kho vipassÅ kumÃro agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. Mà heva nemittÃnaæ brÃhmaïÃnaæ saccaæ assa vacananti. [BJT Page 038] [\x 38/] 52. Atha kho bhikkhave, bandhumà rÃjà vipassissa kumÃrassa bhiyyosomattÃya pa¤ca kÃmaguïÃni upaÂÂhapesi, yathà vipassÅ kumÃro rajjaæ kÃreyya, yathà vipassÅ kumÃro na agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya, yathà nemittÃnaæ brÃhmaïÃnaæ micchà assa vacananti. Tatra sudaæ bhikkhave, vipassÅ kumÃro pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto parivÃreti. 53. Atha kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena sÃrathiæ Ãmantesi: "yojehi samma sÃrathi, bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni, uyyÃnabhÆmiæ gacchÃma subhÆmiæ dassanÃyÃ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave, sÃrathi vipassissa kumÃrassa paÂissutvà bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni yojetvà vipassissa kumÃrassa paÂivedesi: "yuttÃni kho te deva, bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni yassa'dÃni kÃlaæ ma¤¤asÅ"ti. Atha kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro bhaddaæ yÃnaæ abhirÆhitvà bhaddehi bhaddehi yÃnehi uyyÃnabhÆmiæ niyyÃsi. 54. Addasà kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro uyyÃnabhÆmiæ niyyanto mahÃjanakÃyaæ sannipatitaæ nÃnÃrattÃna¤ca dussÃnaæ vilÃtaæ kayiramÃnaæ, disvà sÃrathiæ Ãmantesi: "kinnu kho so samma sÃrathi, mahÃjanakÃyo sannipatito, nÃnÃrattÃna¤ca dussÃnaæ vilÃtaæ kayiratÅ?"Ti. [PTS Page 026] [\q 26/] "eso kho deva, kÃlakato nÃmÃ'ti. "Tena hi samma sÃrathi, yena so kÃlakato tena rathaæ pesehÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave, sÃrathi vipassissa kumÃrassa paÂissutvà yena so kÃlakato tena rathaæ pesesi. 55. Addasà kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro petaæ kÃlakataæ disvà sÃrathiæ Ãmantesi: "kimpanÃyaæ samma sÃrathi, kÃlakato nÃmÃ?"Ti. "Eso kho deva kÃlakato nÃma. Na'dÃni taæ dakkhinti mÃtà và pità và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohitÃ. So'pi na dakkhissati mÃtaraæ và pitaraæ và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohite"ti. Kimpana samma sÃrathi, ahampi maraïa dhammo maraïaæ anatÅto? Mampi na dakkhinti devo và devÅ và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohitÃ? Ahampi na dakkhissÃmi devaæ và deviæ và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohite?"Ti. [BJT Page 040] [\x 40/] "Tva¤ca deva, maya¤camhà sabbe maraïadhammà maraïaæ anatÅtÃ. Tampi na dakkhinti devo và devÅ và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohitÃ. Tvampi na dakkhissasi devaæ và deviæ và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohite"ti. "Tenahi samma sÃrathi, alandÃnajja uyyÃnabhÆmiyÃ, ito'va antepuraæ paccanÅyyÃhÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave, sÃrathi vipassissa kumÃrassa paÂissutvÃ, tato'va antepuraæ paccanÅyyÃsi. Tatra sudaæ bhikkhave, vipassÅ kumÃro antepuragato dukkhÅ dummano pajjhÃyati "dhiratthu kira bho jÃti nÃma, yatra hi nÃma jÃtassa jarà pa¤¤Ãyissati, byÃdhi pa¤¤Ãyissati, maraïaæ pa¤¤ÃyissatÅ"ti. 56. Atha kho bhikkhave, bandhumà rÃjà sÃrathiæ ÃmantÃpetvà etadavoca: "kacci samma sÃrathi, kumÃro uyyÃnabhÆmiyà abhiramittha? Kacci sammasÃrathÅ, kumÃro uyyÃnabhÆmiyà attamano ahosÅ?Ti" [PTS Page 027] [\q 27/] "na kho deva kumÃro uyyÃyanabhÆmiyà abhiramittha, na kho deva kumÃro uyyÃnabhÆmiyà attamano ahosÅ"ti. "Kimpana samma sÃrathÅ, addasa kumÃro uyyÃnabhÆmiæ niyyanto?"Ti. 57. Addasà kho deva, kumÃro uyyÃnabhÆmiæ niyyanto mahÃjanakÃyaæ sannipatitaæ nÃnÃrattÃna¤ca dussÃnaæ vilÃtaæ kayiramÃnaæ, disvà maæ etadavoca: 'kinnÆ kho so samma sÃrathi, mahÃjanakÃyo sannipatito, nÃnÃrattÃna¤ca dussÃnaæ vilÃtaæ kayiratÅ?Ti 'eso kho deva, kÃlakato nÃmÃ'ti. 'Tena hi samma sÃrathi, yena so kÃlakato tena rathaæ pesehÅ'ti. 'Evaæ devÃ'ti kho ahaæ deva, vipassissa kumÃrassa paÂissutvà yena so kÃlakato tena rathaæ pesesiæ. Addasà kho deva, kumÃro petaæ kÃlakataæ. Disvà maæ etadavoca; 'kimpanÃyaæ samma sÃrathi, kÃlakato nÃmÃ?'Ti. 'Eso kho deva, kÃlakato nÃma, na'dÃni taæ dakkhinti mÃtà và pità và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohito'ti. 'Kimpana samma sÃrathi, ahampi maraïadhammo maraïaæ anatÅto? Mampi na dakkhinti devo và devÅ và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohitÃ? Ahampi na dakkhissÃmÅ devaæ và deviæ và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohite?'Ti. 'Tva¤ca deva, maya¤camhà sabbe maraïadhammà maraïaæ anatÅtÃ. Tampi na dakkhinti devo và devÅ và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohitÃ. Tvampi na dakkhissasi devaæ và deviæ và a¤¤e và ¤ÃtisÃlohite'ti. [BJT Page 042] [\x 42/] 'Tena hi samma sÃrathi alandÃnajja uyyÃnabhÆmiyÃ. Ito'va antepuraæ paccaniyyÃhÅ'ti. 'Evaæ devÃ'ti kho ahaæ deva, vipassissa kumÃrassa paÂissutvà tato'va antepuraæ paccaniyyÃsiæ. So kho deva, kumÃro antepuragato dukkhÅ dummano pajjhÃyati: 'dhiratthu kira bho jÃti nÃma yatra hi nÃma jÃtassa jarà pa¤¤Ãyissati, byÃdhi pa¤¤Ãyissati, maraïaæ pa¤¤ÃyissatÅ"ti. 58. Atha kho bhikkhave, bandhumassa ra¤¤o etadahosi: "mÃheva kho vipasasÅ kumÃro na rajjaæ kÃresi. MÃheva vipassÅ kumÃro agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. [PTS Page 028] [\q 28/] mÃheva kho nemittÃnaæ brÃhmaïÃnaæ saccaæ assa vacananti. " Atha kho bhikkhave, bandhumà rÃjà vipassissa kumÃrassa bhiyyosomattÃya pa¤ca kÃmaguïÃni upaÂÂhapesi, yathà vipassÅ kumÃro rajjaæ kÃreyya, yathà vipassÅ kumÃro na agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya, yathà nemittÃnaæ brÃhmaïÃnaæ micchà assa vacananti. Tatra sudaæ bhikkhave vipassÅ kumÃro pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃreti. 59. Atha kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena sÃrathiæ Ãmantesi: "yojehi samma sÃrathi, bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni, uyyÃnabhÆmiæ gacchÃma subhÆmiæ dassanÃyÃ"ti. "Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave, sÃrathi vipassissa kumÃrassa paÂissutvà bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni yojetvà vipassissa kumÃrassa paÂivedesi: "yuttÃni kho te deva, bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni, yassa'dÃni kÃlaæ ma¤¤asÅ"ti. Atha kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro bhaddaæ yÃnaæ abhirÆhitvà bhaddehi bhaddehi yÃnehi uyyÃnabhÆmiæ niyyÃsi. 60. Addasà kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro uyyÃnabhÆmiæ niyyanno purisaæ bhaï¬uæ pabbajitaæ kÃsÃvavasanaæ disvà sÃrathiæ Ãmantesi: "ayampana samma sÃrathi, puriso kiÇkato? SÅsampi'ssa na yathà a¤¤esaæ, vatthÃni pi'ssa na yathà a¤¤esa"nti. "Eso kho deva, pabbajito nÃmÃ'ti. Kimpaneso samma sÃrathi, pabbajito nÃmÃ?"Ti. "Eso kho deva pabbajito nÃma: 'sÃdhu dhammacariyÃ, sÃdhu samacariyÃ, sÃdhu kusalakiriyÃ, sÃdhu pu¤¤akiriyÃ, sÃdhu avihiæsÃ, sÃdhu bhÆtÃnukampÃ"ti. "SÃdhu kho so samma sÃrathi, pabbajito nÃma. SÃdhu [PTS Page 029] [\q 29/] samma sÃrathi, dhammacariyÃ, sÃdhu samacariyÃ, sÃdhu kusalakiriyÃ, sÃdhu pu¤¤akiriyÃ, sÃdhu avihiæsÃ, sÃdhu bhÆtÃnukampÃ. Tena hi samma sÃrathi, yena so pabbajito tena rathaæ pesehÅ"ti. [BJT Page 044] [\x 44/] 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave, sÃrathi vipassissa kumÃrassa paÂissutvà yena so pabbajito tena rathaæ pesesi. Atha kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro taæ pabbajitaæ etadavoca: "tvampana samma, kiÇkato? SÅsampi tena na yathà a¤¤esaæ, vatthÃni'pi te na yathà a¤¤esanti?" "Ahaæ kho deva, pabbajito nÃmÃ"ti, "kiæ pana tvaæ samma, pabbajito nÃmÃ?"Ti. "Ahaæ kho deva pabbajito nÃma, 'sÃdhu dhammacariyÃ, sÃdhu samacariyÃ, sÃdhu kusalakiriyÃ, sÃdhu pu¤¤akiriyÃ, sÃdhu avihiæsÃ, sÃdhu bhÆtÃnukampÃ'ti. "SÃdhu kho tvaæ samma, pabbajito nÃma, sÃdhu dhammacariyÃ, sÃdhu samacariyÃ, sÃdhu kusalakiriyÃ, sÃdhu pu¤¤akiriyÃ, sÃdhu avihiæsÃ, sÃdhu bhÆtÃnukampÃti" 61. Atha kho bhikkhave, vipassÅ kumÃro sÃrathiæ Ãmantesi: "tena hi samma sÃrathi, rathaæ ÃdÃya ito'va antepuraæ paccaniyyÃhi. Ahaæ pana idheva kesamassuæ obhÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmÅ"ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bhikkhave sÃrathÅ, vipassissa kumÃrassa paÂissutvà rathaæ ÃdÃya tato'ca antepuraæ paccaniyyÃsi. 62. VipassÅ pana bhikkhave, kumÃro tattheva kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. Assosi kho bhikkhave, bandhumatiyà rÃjadhÃniyà mahÃjanakÃyo caturÃsÅtipÃïasahassÃni "vipassÅ kira kumÃro kemassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni [PTS Page 030] [\q 30/] acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito"ti. SutvÃna tesaæ etadahosi "na hi nÆna so orako dhammavinayo, na sà orakÃ1 pabbajjÃ, yattha vipassÅ kumÃro kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. VipassÅ'pi 2 nÃma kumÃro kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissati kimaÇgapana mayanti ?" Atha kho so bhikkhave mahajanakÃyo caturÃsÅtipÃïasahassÃni kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà vipassiæ bodhisattaæ agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitaæ anupabbajiæsu. TÃya sudaæ bhikkhave, parisÃya parivuto vipassi bodhisatto gÃmanigamajanapadarÃjadhÃnÅsu cÃrikaæ carati. 63. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa rahogatassa paÂisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: 'na kho metaæ patirÆpaæ yo'haæ Ãkiïïo viharÃmi, yannÆnÃhaæ eko gaïamhà vÆpakaÂÂho vihareyyanti'. Atha kho bhikkhave vipassÅ bodhisatto aparena samayena eko gaïamhà vÆpakaÂÂho vihÃsi. A¤¤eneva tÃni caturÃsÅtipabbajitasahassÃni agamaæsu, a¤¤ena vipassÅ bodhisatto. 1. Orikà - [PTS. 2.] Vipassi hi - machasaæ. [BJT Page 046] [\x 46/] 64. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa vÃsÆpagatassa rahogatassa paÂisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: "kicchaæ vatÃyaæ loko Ãpanno, jÃyati ca jÅyati mÅyati ca cavati ca upapajjati ca. Atha ca panimassa dukkhassa [PTS Page 031] [\q 31/] nissaraïaæ nappajÃnÃti jarÃmaraïassa. Kudassu nÃma imassa dukkhassa nissaraïaæ pa¤¤Ãyissati jarÃmaraïassÃ?Ti. 65. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati jarÃmaraïaæ hoti, kimpaccayà jarÃmaraïa'nti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo "jÃtiyà kho sati jarÃmaraïaæ hoti, jÃtipaccayà jarÃmaraïa"nti. 66. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati jÃti hoti kimpaccayà jÃtÅ" ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "bhave kho sati jÃti hoti, bhava paccayà jÃtÅ"ti. 67. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati bhavo hoti kimpaccayà bhavo"ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "upÃdÃne kho sati bhavo hoti, upÃdÃnapaccayà bhavo"ti. 68. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati upÃdÃnaæ hoti kimpaccayà upÃdÃnanti. " Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "taïhÃya kho sati upÃdÃnaæ hoti, taïhÃpaccayà upÃdÃnanti. " 69. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati taïhà hoti kimpaccayà taïhÃ"ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "vedanÃya kho sati taïhà hoti, vedanÃpaccayà taïhÃ"ti. 70. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati vedanà hoti, kimpaccayà vedanÃ"ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa [PTS Page 032] [\q 32/] yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo. "Phasse kho sati vedanà hoti, phassapaccayà vedanÃ"ti. 71. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati phasso hoti, kimpaccayà phasso"ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "saÊÃyatane kho sati phasso hoti, saÊÃyatanapaccayà phasso"ti. [BJT Page 048] [\x 48/] 72. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati saÊÃyatanaæ hoti, kimpaccayà saÊÃyatananti" atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "nÃmarÆpe kho sati saÊÃyatanaæ hoti, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatananti. " 73. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati nÃmarÆpaæ hoti, kimpaccayà nÃmarÆpanti" atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "vi¤¤Ãïe kho sati nÃmarÆpaæ hoti, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti. " 74. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: kimhi nu kho sati vi¤¤Ãïaæ hoti, kimpaccayà vi¤¤Ãïanti" atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "nÃmarÆpe kho sati vi¤¤Ãïaæ hoti, nÃmarÆpapaccayà vi¤¤Ãïanti. " 75. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "paccudÃvattati kho idaæ vi¤¤Ãïaæ, nÃmarÆpamhà nÃparaæ gacchati. EttÃvatà jÃyetha và jÅyetha và cavetha và upapajjetha vÃ, yadidaæ nÃmarÆpapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpaccayà saÊÃyatanaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà [PTS Page 033] [\q 33/] taïhÃ, taïhà paccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassÆpÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti. 76. "Samudayo, samudayo'ti kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuæ udapÃdi, ¤Ãïaæ udapÃdi, pa¤¤Ã udapÃdi, vijjà udapÃdi, Ãloko udapÃdi. 77. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho sati jarÃmaraïaæ na hoti, kissa nirodhà jarÃmaraïanirodho"ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "jÃtiyà kho asati jarÃmaraïaæ na hoti, jÃti nirodho jarÃmaraïanirodho"ti. 78. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho asati jÃti na hoti, kissa nirodhà jÃtinirodho"ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "bhave kho asati jÃti na hoti, bhavanirodhà jÃtinirodho"ti. [BJT Page 050] [\x 50/] 79. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho asati bhavo na hoti, kissa nirodhà bhavanirodho"ti. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattatassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "upÃdÃne kho asati bhavo na hoti, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho"ti. 80. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho asati upÃdÃnaæ na hoti, kissa nirodhà upÃdÃnanirodho"ti. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: taïhÃya kho asati upÃdÃnaæ na hoti, taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho"ti. 81. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho asati taïhà na hoti, kissa nirodhà taïhÃnirodho"ti. Atha kho bhikkhatva vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: [PTS Page 034] [\q 34/] "vedanÃya kho asati taïhà na hoti, vedanà nirodhà taïhÃnirodho"ti. 82. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: 'kimhi nu kho asati vedanà na hoti, kissa nirodhà vedanÃnirodho"ti. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhÅsamayo: "phasso kho asati vedanà na hoti, phassanirodhà vedanÃnirodho"ti. 83. Atha kho bhikkhave, vipassisasa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho asati phasso na hoti, kissa nirodhà phassanirodho"ti. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "saÊÃyatane kho asati phasso na hoti, saÊÃyatana nirodhà phassanirodho"ti. 84. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho asati saÊÃyatanaæ na hoti, kissa nirodhà saÊÃyatana nirodho?"Ti. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "nÃmarÆpe kho asati saÊÃyatanaæ na hoti, nÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho"ti. [BJT Page 052] [\x 52/] 85. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "kimhi nu kho asati nÃmarÆpaæ na hoti, kissa nirodhà nÃmarÆpanirodho?"Ti. Atha kho bhikkhave vipassassa bodhisattassa yoniso manasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "vi¤¤Ãïe kho asati nÃmarÆpaæ na hoti, vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho"ti. 86. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: 'kimhi nu kho asati vi¤¤Ãïaæ na hoti, kissa nirodhà vi¤¤Ãïanirodho?"Ti. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa yonisomanasikÃrà ahu pa¤¤Ãya abhisamayo: "nÃmarÆpe kho asati vi¤¤Ãïaæ na hoti. NÃmarÆpanirodhà vi¤¤Ãïanirodho"ti. 87. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: "adhigato kho myÃyaæ1 maggo sambodhÃya 2: [PTS Page 035] [\q 35/] yadidaæ nÃmarÆpanirodhÃya vi¤¤Ãïanirodho' vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho. NÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho, saÊÃyatananirodhà phassanirodho, phassanirodhà vedanÃnirodho, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho, taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotÅ"ti. "Nirodho, nirodho"ti kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuæ udapÃdi, ¤Ãïaæ udapÃdi, pa¤¤Ã udapÃdi, vijjà udapÃdi, Ãloko udapÃdi: 88. Atha kho bhikkhave, vipassÅ bodhisatto aparena samayena pa¤casÆpÃdÃnakkhandhesu udayabbayÃnupassÅ vihÃsi: "iti rÆpaæ, iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthaÇgamo. Iti vedanÃ, iti vedanÃya samudayo, iti vedanÃya atthaÇgamo. Iti sa¤¤Ã, iti sa¤¤Ãya samudayo, iti sa¤¤Ãya atthaÇgamo. Iti saÇkhÃrÃ, iti saÇkhÃrÃnaæ samudayo, iti saÇkhÃrÃnaæ atthaÇgamo. Iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa atthaÇgamo"ti. Tassa pa¤casu upÃdÃnakkhandhesu udayabbayÃnupassino viharato na cirasseva anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci"ti. Dutiyaæ bhÃïavÃraæ niÂÂhitaæ 1. Me ayaæ vipassanÃmaggo, [PTS. 2.] BodhÃya, syÃ. [BJT Page 054] [\x 54/] 89. Atha kho bhikkhave, vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa etadahosi: "yannÆnÃhaæ dhammaæ deseyya"nti. Atha kho bhikkhave vipassissa bhagavato arahato [PTS Page 036] [\q 36/] sammÃsambuddhassa etadahosi: "adhigato kho myÃyaæ dhammo gambhÅro duddaso duranubodho santo païÅto atakkÃvacaro nipuïo paï¬itavedanÅyo. ùlayÃrÃmà kho panÃyaæ pajà Ãlayaratà ÃlayasammuditÃ. ùlayÃrÃmÃya kho pana pajÃya ÃlayaratÃya ÃlayasammuditÃya duddasaæ idaæ ÂhÃnaæ yadidaæ idappaccayatÃyapaÂiccasamuppÃdo. Idampi kho ÂhÃnaæ duddasaæ yadidaæ sabba saÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ aha¤ce ca kho pana dhammaæ deseyyaæ, pare ca me na ÃjÃneyyuæ so mamassa kilamatho, sà mamassa vÅhesÃ'ti, apissudaæ1 bhikkhave vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ imà anacchariyà gÃthÃyo paÂibhaæsu pubbe assutapubbÃ: "Kicchena me adhigataæ halaæ'dÃni pakÃsituæ, RÃgadosaparetehi nÃyaæ dhammo susambudho. PaÂisogatÃmiæ nipuïaæ gambhÅraæ duddasaæ aïuæ, RÃgarattà na dakkhinti tamokkhandhena ÃvutÃ"ti. Itiha bhikkhave vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa paÂisaæcikkhato appossukkatÃya cittaæ nami, no dhammadesanÃya. 90. Atha kho bhikkhave a¤¤aratassa mahÃbrahmuno vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya [PTS Page 037] [\q 37/] etadahosi: "nassati vata bho loko, vinassati vata bholoko, yatra hi nÃma vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa appossukkatÃya cittaæ namati no dhammadesanÃyÃ"ti. Atha kho so bhikkhave mahà brahmà seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evameva brahmaloke antarahito vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa purato pÃturahosi. 91. Atha kho bhikkhave mahÃbrahmà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà dakkhÅïaæ jÃnumaï¬alaæ puthuviyaæ nihantvÃ, 2 yena vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho tena¤jaliæ panÃmetvà vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: "desetu bhante bhagavà dhammaæ, desetu sugato dhammaæ. Santi 3 sattà apparajakkhajÃtikÃ. Assavanatà dhammassa parihÃyanti. Bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro"ti. 1. Apissu [PTS.] Machasaæ. 2. NÅdahanto - syÃ. 3. SantÅdha - syÃ. [BJT Page 056] [\x 56/] 92. Atha kho bhikkhave vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho taæ mahÃbrahmÃnaæ etadavoca: "mayhampi kho brahme, etadahosi: "yannunÃhaæ dhammaæ deseyya'nti. Tassa mayhaæ brahme, etadahosi: 'adhigato kho myÃyaæ dhammo gambhÅro duddaso duranubodho santo païÅto akattÃvacaro nipuïo paï¬itavedanÅyo. ùlayÃrÃmà kho panÃyaæ pajà Ãlayaratà ÃlayasammuditÃ. ùlayÃrÃmÃya kho pana pajÃya ÃlayaratÃya ÃlayasammuditÃya duddasaæ idaæ ÂhÃnaæ yadidaæ idappaccayatà paÂiccasamuppÃdo idampi kho ÂhÃnaæ duddasaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ aha¤ceva kho pana dhammaæ deseyyaæ, pare ca me na ÃjÃneyyuæ, so mamassa kilamatho, sà mamassa vihesÃ"ti. Apissudaæ maæ [PTS Page 038] [\q 38/] brahme imà anacchariyà gÃthÃyo paÂibhaæsu pubbe assutapubbÃ: "Kicchena me adhigataæ halandÃni pakÃsituæ, RÃgadosaparetehi nÃyaæ dhammo susambudho. PaÂisotagÃmiæ nipuïaæ gambhÅraæ duddasaæ aïuæ RÃgarattà na dakkhintÅ tamokkhandhena ÃvutÃ1"ti. Itiha me brahme paÂisaæcikkhato appossukkatÃya cittaæ namÅ, no dhammadesanÃyÃ"ti. Dutyampi kho bhikkhave so mahÃbrahmà vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: "desetu bhante bhagavà dhammaæ, desetu sugato dhammaæ, santi sattà apparajakkhajÃtikÃ. Assavaïatà dhammassa parihÃyanti. Bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro"ti. Tatiyampi kho bhikkhave so mahÃbrahmà vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: "desetu bhante bhagavà dhammaæ, desate sugato dhammaæ, santi sattà apparajakkhajÃtikÃ. Assavaïatà dhammassa paribhÃyanti. Bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro"ti. 93. Atha kho bhikkhave vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho brahmuno ca ajjhesanaæ viditvà sattesu ca kÃru¤¤ataæ paÂicca buddhacakkhunà lokaæ volokesi. Addasà kho bhikkhave vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho buddhacakkhunà lokaæ volokento satte apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye appekacce paralokavajjabhayadassÃvino viharante, appekacce na paralokavajjabhayadassÃvino viharante. 1. Namokkhajhane ÃvuÂà - ma cha saæ. [BJT Page 058] [\x 58/] SeyyathÃpi nÃma uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni, appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arikÃni và udakena janÃni udake saævaddhÃni samodakaæ ÂhitÃni, appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakà accuggamma tiÂÂhanti anupalittÃni udakena, [PTS Page 039] [\q 39/] evameva kho bhikkhave vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho buddhacakkhÆnà lokaæ volokento addasa satte apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindiye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye, appekacce paralokavajjabhayadasnÃvino viharante, appekacce na paralokavajjabhayadassÃvino viharante. 94. Atha kho so bhikkhave mahÃbrahmà vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ gÃthÃhi ajjhabhÃsi: "Sele yathà pabbatamuddhaniÂaÂhito YathÃpi passe janataæ samantato, tathÆpamaæ dhammamayaæ sumedha PÃsÃdamÃruyha samantacakkhu, SokÃvatiïïaæ janatamapetasoko Avekkhassu jÃtijarÃbhibhÆtaæ. UÂÂhehi vÅra vijitasaÇgÃma satthavÃha aïana vicara loke desassu1 bhagavà dhammaæ a¤¤ÃtÃro bhavissantÅ"ti. 95. Atha kho bhikkhave vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho taæ mahÃbrahmÃnaæ gÃthÃya ajjhabhÃsi: "ApÃrutà tesaæ amatassa dvÃrà ye sotavanto pamu¤cantu saddhaæ vihiæsasa¤¤Å paguïaæ na bhÃsiæ Dhammaæ païÅtaæ manujesu brahme"ti. Atha kho so bhikkhave mahÃbrahmà "katÃvakÃso kho'mhi vipassinà bhagavatà arahatà sammÃsambuddhena dhammadesanÃyÃ"ti vipassiæ bhagavantaæ [PTS Page 040] [\q 40/] arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi. 1. Desetu [PTS.] [BJT Page 060] [\x 60/] 96. Atha kho bhikkhave vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa etadahosi: "kassa nu kho ahaæ paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, ko imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissati"tÅ. Atha kho bhikkhave vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa etadahosi: "ayaæ kho khaï¬o ca rÃjaputto tisso ca purohitaputto bandhumatiyà rÃjadhÃniyà paÂivasanti paï¬ità viyattà medhÃvino dÅgharattaæ apparajakkhajÃtikÃ. YannÆnÃhaæ khaï¬assa ca rÃjaputtassa tissassa ca purohitaputtassa paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ. Te imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissanti"ti. 97. Atha kho bhikkhave vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho, seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evameva bodhirukkhamÆle antarahito bandhumatiyà rÃjadhÃniyà kheme migadÃye pÃturahosi. Atha kho bhikkhave vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho dÃyapÃlaæ Ãmantesi, "ehi tvaæ samma dÃyapÃla bandhumatiæ rÃjadhÃniæ pavisitvà khaï¬a¤ca rÃjaputtaæ tissa¤ca purohitaputtaæ evaæ vadehi: "vipassÅ bhante bhagavà arahaæ sammÃsambuddho bandhumatiæ rÃjadhÃniæ anuppatto kheme migadÃye viharati. So tumhÃkaæ dassanakÃmo"ti. Evaæ bhante'ti kho bhikkhave dÃyapÃlo vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa paÂissutvà bandhumatiæ rÃjadhÃniæ pavisitvà khaï¬a¤ca rÃjaputtaæ tissa¤ca purohitaputtaæ etadavoca; "vipassÅ bhante bhagavà arahaæ sammÃsambuddho bandhumatiæ rÃjadhÃniæ anuppatto kheme migadÃye viharati, so tumhÃkaæ dassanakÃmo"ti. 98. Atha kho bhikkhave khaï¬o ca rÃjaputto tisso [PTS Page 041] [\q 41/] và purohitaputto bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni yojÃpetvà bhaddaæ yÃnaæ abhirÆhitvà bhaddehi bhaddehi yÃnehi bandhumatiyà rÃjadhÃniyà niyyaæsu, yena khemo migadÃyo tena pÃyaæsu. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccerohitvà pattikÃ'ca yena vipassÅ bhagavà arahaæ samamÃsambuddho tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Tesaæ vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho Ãnupubbiæ kathaæ kathesi, seyyathÅdaæ: dÃnakathaæ sÅlakathaæ saggakathaæ kÃmÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saækilesaæ nekkhamme ca Ãnisaæsaæ pakÃsesi. Yadà te bhagavà a¤¤Ãsi kallacitte muducitte vinÅvaraïacitte udaggacitte pasannacitte, atha yà buddhÃnaæ sÃmukkaæsikà dhammadesanà taæ pakÃsesi: dukkhaæ samudayaæ nirodhaæ maggaæ. SeyyathÃpi nÃma suddhaæ vatthaæ apagatakÃÊakaæ sammadeva rajanaæ patigaïheyya, evameva khaï¬assa ca rÃjaputtassa ca tissassa ca purohitaputtassa tasmiæ yeva Ãsane virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi "yaæ ki¤ci samudayadhammaæ, sabbantaæ nirodhadhammanti". [BJT Page 062] [\x 62/] 99. Te diÂÂhadhammà pattadhammà viditadhammà pariyogÃÊhadhammà tiïïavicikicchà vigatakathaækathà vesÃrajjappattà aparappaccayà satthusÃsane vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavocuæ. "Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchantaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evameva bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito, ete mayaæ bhante bhagavantaæ [PTS Page 042] [\q 42/] saraïaæ gacchÃma dhamma¤ca. LabheyyÃma mayaæ bhante bhagavato santike pabbajjaæ, labheyyÃma upasampadanti". 100. Alatthuæ kho bhikkhave khaï¬o ca rÃjaputto tisso ca purohitaputto vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa santike pabbajjaæ, alatthuæ upasampadaæ. Te vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi. SaækhÃrÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saækilesaæ nibbÃne ca Ãnisaæsaæ pakÃsesi. Tesaæ vipassinà bhagavatà arahatà sammÃsambuddhena dhammiyà kathÃya sandassiyamÃnÃnaæ samÃdapiyamÃnÃnaæ samuttejiyamÃnÃnaæ sampahaæsiyamÃnÃnaæ na cirasseva anupÃdÃya Ãsavehi cittÃni vimucciæsu. 101. Assosi kho bhikkhave bandhumatiyà rÃjadhÃniyà mahÃjanakÃyo caturÃsÅtipÃïasahassÃni "vipassÅ kira bhagavà arahaæ sammà sambuddho bandhumatiæ rÃjadhÃniæ anuppatto kheme migadÃye viharati. Khaï¬o ca kira rÃjaputto tisso ca purohitaputto vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa santike kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ"ti. SutvÃna nesaæ etadahosi: "na hi nÆna so orako dhammavinayo, na sà orakà pabbajjÃ, yattha kho khaï¬o ca rÃjaputto tisso ca purohitaputto kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ. Khaï¬oca nÃma rÃjaputto tisso ca purohitaputto vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa santike kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissanti, kimaÇgapana mayanti. " [BJT Page 064] [\x 64/] 102. Atha kho so bhikkhave mahÃjanakÃyo caturÃsÅtipÃïasahassÃni bandhumatiyà rÃjadhÃniyà nikkhamitvà yena khemo migadÃyo, yena vipassÅ bhagavà arahaæ [PTS Page 043] [\q 43/] sammÃsambuddho, tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Tesaæ vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho Ãnupubbiæ kathà kathesi. SeyyathÅdaæ - dÃnakathaæ sÅlakathaæ saggakathaæ, kÃmÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saækilesaæ, nekkhamme ca Ãnisaæsaæ pakÃsesi. Yadà te bhagavà a¤¤asi kallacitte muducitte vinÅvaraïacitte pasannacitte, atha yà buddhÃnaæ sÃmukkaæsikà dhammadesanà taæ pakÃsesi: dukkhaæ samudayaæ nirodhaæ maggaæ. SeyyathÃpi nÃma suddhaæ vatthaæ apagatakÃÊakaæ sammadeva rajanaæ paÂiggaïheyya. Evameva tesaæ caturÃsÅtipÃïasahassÃnaæ tasmiæ yeva Ãsane virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. "Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbantaæ nirodhadhammanti. " 103. Te diÂÂhadhammà pattadhammà viditadhammà pariyogÃÊhadhammà tiïïavicikicchà vigatakathaækathà vesÃrajjappattà aparappaccayà satthusÃsane vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavocuæ: "abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti evameva bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. Ete mayaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃma mayaæ bhante bhagavato santike pabbajjaæ labheyyÃma upasampadanti. Alatthuæ kho bhikkhave tÃni caturÃsÅtipÃïa sahassÃni vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa santike pabbajjaæ, alatthuæ upasampadaæ. 104. Te vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi, [PTS Page 044] [\q 44/] saÇkhÃrÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saækilesaæ nibbÃne ca Ãnisaæsaæ pakÃsesi: tesaæ vipassinà bhagavatà arahatà sammÃsambuddhena dhammiyà kathÃya sandassiyamÃnÃnaæ samÃdÃpiyamÃnÃnaæ samuttejÅyamÃnÃnaæ sampahaæsiyamÃnÃnaæ na cirasseva anupÃdÃya Ãsavehi cittÃni vimucciæsu. [BJT Page 066] [\x 66/] 105. Assosuæ kho bhikkhave, tÃni purimÃni caturÃsÅti pabbajitasahassÃni: 'vipassÅ kira bhagavà arahaæ sammÃsambuddho bandhumatiæ rÃjadhÃniæ anuppatto kheme migadÃye viharati, dhamma¤ca kira desetÅ'ti. Atha kho bhikkhave, tÃni caturÃsÅtipabbajitasahassÃni yena bandhumatÅ rÃjadhÃni yena khemo migadÃyo yena vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho, tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. 106. Tesaæ vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho Ãnupubbiæ kathaæ kathesi - seyyathÅdaæ: dÃnakathaæ, sÅlakathaæ, saggakathaæ, kÃmÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ, nekkhamme ca Ãnisaæsaæ pakÃsesi. Yadà te bhagavà a¤¤Ãsi kallacitte muducitte vinÅvaraïacitte udaggacitte pasannacitte, atha yà buddhÃnaæ samukkaæsikà dhammadesanÃ, taæ pakÃsesi dukkhaæ samudayaæ nirodhaæ maggaæ. SeyyathÃpi nÃma suddhaæ vatthaæ apagatakÃÊakaæ sammadeva rajanaæ paÂiggaïheyya, evameva tesaæ caturÃsÅtipabbajitasahassÃnaæ tasmi¤ceva Ãsane virajaæ vÅtamalaæ. Dhammacakkhuæ udapÃdi "yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbantaæ nirodhadhammanti. " 107. Te diÂÂhadhammà pattadhammà viditadhammà pariyogÃÊhadhammà tiïïavicikicchà vigatakathaækathà vesÃrajjappattà aparappaccayà satthusÃsane vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavocuæ: [PTS Page 045] [\q 45/] "abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. . . , SeyyathÃpi nÃma bhante, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evameva bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. Ete mayaæ bhante, bhagavantaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃma mayaæ bhante, bhagavato santike pabbajjaæ, labheyyÃma upasampadanti. " Alatthuæ kho bhikkhave, tÃni caturÃsÅtipabbajitasahassÃni vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa santike pabbajjaæ, alatthuæ upasampadaæ. 108. Te vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi. SaÇkhÃrÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ nibbÃne ca Ãnisaæsaæ pakÃsesi. Tesaæ vipassinà bhagavatà arahatà sammÃsambuddhena dhammiyà kathÃya sandasyiyamÃnÃnaæ samÃdÃpiyamÃnÃnaæ samuttejiyamÃnÃnaæ sampahaæsiyamÃnÃnaæ na cirasseva anupÃdÃya Ãsavehi cittÃni vimucciæsu. [BJT Page 068] [\x 68/] 109. Tena kho pana bhikkhave samayena bandhumatiyà rÃjadhÃniyà mahÃbhikkhusaÇgho paÂivasati aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ atha kho bhikkhave vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa rahogatassa paÂisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: "mahà kho etarahi bhikkhusaÇgho bandhumatiyà rÃjadhÃniyà paÂivasati aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. YannÆnÃhaæ bhikkhu anujÃneyyaæ 'caratha bhikkhave cÃrikaæ bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya, atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Mà ekena dve agamittha. Desetha bhikkhave [PTS Page 046] [\q 46/] dhammaæ ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃsetha. Santi sattà apparajakkhajÃtikÃ, assavaïatà dhammassa parihÃyanti, bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro. Api ca channaæ channaæ vassÃna accayena bandhumatÅ rÃjadhÃni upasaÇkamitabbà pÃtimokkhuddesÃyÃ'ti. " 110. Atha kho bhikkhave, a¤¤ataro mahÃbrahmà vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evameva brahmaloke antarahito vipassissa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa purato pÃturahosi. Atha kho so bhikkhave, mahÃbrahmà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yena vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho tena¤jalimpanÃmetvà vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: "evametaæ bhagavÃ, evameta, sugata, mahà kho bhante etarahi bhikkhusaÇgho bandhumatiyà rÃjadhÃniyà paÂivasati aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. AnujÃnÃtu bhante bhagavà bhikkhÆ 'caratha bhikkhave, cÃrikaæ bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya, atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Mà ekena dve agamittha. Desetha bhikkhave dhammaæ ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃsetha. Santi sattà apparajakkhajÃtikÃ, assavaïatà dhammassa parihÃyanti. Bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro'ti. Api ca bhante, mayaæ tathà karissÃma yathà bhikkhu channaæ channaæ vassÃnaæ accayena bandhumatiæ rÃjadhÃniæ upasaÇkamissanti pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. Idamavoca bhikkhave, so mahÃbrahmÃ, idaæ vatvà [PTS Page 047] [\q 47/] vipassiæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi. [BJT Page 070] [\x 70/] 111. Atha kho bhikkhave, vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho sÃyaïhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito bhikkhu Ãmantesi: idha mayhaæ bhikkhave, rahogatassa paÂisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: "mahà kho etarahi bhikkhusaÇghà bandhumatiyà rÃjadhÃniyà paÂivasati aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. YannÆnÃhaæ bhikkhu anujÃneyyaæ "caratha bhikkhave cÃrikaæ bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya, atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Mà ekena dve agamittha. Desetha bhikkhave dhammaæ ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃsetha. Santi sattà apparajakkhajÃtikÃ. Assavanatà dhammassa parihÃyanti. Bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro. Api ca channaæ channaæ vassÃnaæ accayena bandhumatÅ rÃjadhÃni upasaÇkamitabbà pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. 112. Atha kho bhikkhave, a¤¤ataro mahÃbrahmà mama cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evameva brahmaloke antarahito mama purato pÃturahosi. Atha kho so bhikkhave, mahÃbrahmà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yenÃhaæ tena¤jalimpanÃmetvà maæ etadavoca "evametaæ bhagavÃ, evametaæ sugata, mahà kho bhante, etarahi bhikkhusaÇgho bandhumatiyà rÃjadhÃniyà paÂivasati aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. AnujÃnÃtu bhante, bhagavà bhikkhÆ "caratha bhikkhave, cÃrikaæ bahujanahitÃya bahujana sukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Mà ekena dve agamittha. Desetha bhikkhave, dhammaæ ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃsetha santi sattà apparajakkhajÃtikà assavaïatà dhammassa parihÃyanti. Bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro. [PTS Page 048] [\q 48/] api ca bhante, mayaæ tathà karissÃma, yathà bhikkhÆ channaæ channaæ vassÃnaæ accayena bandhumatiæ rÃjadhÃniæ upasaÇkamissanti pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. Idamavoca so bhikkhave mahÃbrahmÃ, idaæ vatvà maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi. 113. "AnujÃnÃmi bhikkhave, caratha cÃrikaæ bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya, atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Mà ekena dve agamittha, desetha bhikkhave, dhammaæ ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ, pariyosÃna kalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ. Kevaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃsetha. Santi sattà apparajakkhajÃtikÃ. Assavaïatà dhammassa parihÃyanti. Bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro. Api ca bhikkhave, channaæ channaæ vassÃnaæ accayena bandhumatÅ rÃjadhÃni upasaÇkamitabbà pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. [BJT Page 072] [\x 72/] 114. Atha kho bhikkhave, bhikkhÆ yebhuyyena ekÃheneva janapadacÃrikaæ pakkamiæsu. Tena kho pana bhikkhave, samayena jambudÅpe caturÃsÅti ÃvÃsasahassÃni honti. Ekamhi vasse nikkhante devatà saddamanussÃvesuæ: "nikkhantaæ kho mÃrisà ekaæ vassaæ pa¤ca'dÃni vassÃni sesÃni. Pa¤cannaæ vassÃnaæ accayena bandhumatÅ rÃjadhÃni upasaÇkamitabbà pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. DvÅsu vassesu nikkhantesu devatà saddamasussÃvesuæ: "nikkhantÃni kho mÃrisà dve vassÃni, cattÃridÃni vassÃni sesÃni. Catunnaæ vassÃnaæ accayena bandhumatÅ rÃjadhÃni upasaÇkamitabbà pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. TÅsu vassesu nikkhantesu devatà saddamanussÃvesuæ: 'nikkhantÃni kho mÃrisà tÅïi vassÃni. TÅïi'dÃni vassÃni [PTS Page 049] [\q 49/] sesÃni. Tiïïaæ vassÃnaæ accayena bandhumatÅ rÃjadhÃni upasaÇkamitabbà pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. Catusu vassesu nikkhantesu devatà saddamanussÃvesuæ: "nikkhantÃni kho mÃrisà cattÃri vassÃni. Dve'dÃni vassÃni sesÃni. Dvinnaæ vassÃnaæ accayena bandhumatÅ rÃjadhÃni upasaÇkamitabbà pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. Pa¤casu vassesu nikkhantesu devatà saddamanussÃvesuæ: "nikkhantÃni kho mÃrisà pa¤ca vassÃni. Ekaæ'dÃni vassaæ sesaæ. Ekassa vassassa accayena bandhumatÅ rÃjadhÃni upasaÇkamitabbà pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. Chasu vassesu nikkhantesu devatà saddamanussÃvesuæ: "nikkhantÃni kho mÃrisà chabbassÃni. Samayo'dÃni bandhumatiæ rÃjadhÃniæ upasaÇkamituæ pÃtimokkhuddesÃyÃ"ti. 115. Atha kho te bhikkhave bhikkhu, appekacce sakena iddhÃnubhÃvena, appekacce devatÃnaæ iddhÃnubhÃvena, ekÃheneva bandhumatiæ rÃjadhÃniæ upasaÇkamiæsu pÃtimokkhuddesÃya. Tatra sudaæ bhikkhave vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho bhikkhusaÇghe evaæ pÃtimokkhaæ uddisati: "KhantÅ paramaæ tapo titikkhÃ, NibbÃnaæ paramaæ vadanti buddhÃ. Na hi pabbajito parÆpaghÃtÅ Samaïo hoti paraæ viheÂhayanto. SabbapÃpassa akaraïaæ kusalassa upasampadÃ, Sacittapariyodapanaæ etaæ buddhÃnasÃsanaæ. AnÆpavÃdo anÆpaghÃto pÃtimokkhe ca saævaro, [PTS Page 050] [\q 50/] matta¤¤utà ca bhattasmiæ panta¤ca sayanÃsanaæ, Adhicitte ca Ãyogo etaæ buddhÃna sÃsanaæ"ti. [BJT Page 074] [\x 74/] 116. EkamidÃhaæ bhikkhave samayaæ ukkaÂÂhÃyaæ viharÃmi subhagavane sÃlarÃjamÆle. Tassa mayhaæ bhikkhave, rahogatassa paÂisallÅnassa evaæ cetaso parivikko udapÃdi: 'na kho so sattÃvÃso sulabharÆpo yo mayà anajjhÃvutthapubbo1 iminà dÅghena addhunà a¤¤atra suddhÃvÃsehi devehi. YannÆnÃhaæ yena suddhÃvÃsà devà tenupasaÇkameyyanti". Atha kho ahaæ2 bhikkhave seyyathÃpi nÃma balavà puriso sami¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sami¤jeyya, evameva ukkaÂÂhÃyaæ subhagavane sÃlarÃjamÆle antarahito avihesu devesu pÃturahosiæ. 117. Tasmiæ bhikkhave, devanikÃye anekÃni devatÃsahassÃni anekÃni devatà satasahassÃni yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu, ekamantaæ Âhità kho bhikkhave tà devatà maæ etadavocuæ: "ito so mÃrisa 3, ekanavuto kappe 4 yaæ vipassÅ bhagavà arahaæ sammÃsambuddho loke udapÃdi. VipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi khattiya kule udapÃdi vipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤Ã gottena ahosi. Vipassissa mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asÅtivassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. VipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho pÃÂaliyà mÆle abhisambuddho. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa khaï¬atissaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Vipassissa mÃrisa, [PTS Page 051] [\q 51/] bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ: eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅtibhikkhusahassÃni. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asoko nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bandhumà nÃma rÃjà pità ahosi. BandhumatÅ nÃma devÅ mÃtà ahosi janenti. Bandhumassa ra¤¤o bandhumatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, vipassimhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ"ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. AnÃvutthapubbo - machasaæ. 2. Atha, khvÃhaæ - machasaæ. 3.'MÃrisÃ' - machasaæ. 4. Ekanavutikappe - machasaæ. [BJT Page 076] [\x 76/] 118. Tasmiæyeva kho bhikkhave devanikÃye anekÃni devatÃsahassÃni anekÃni devatÃsatasahassÃni yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho bhikkhave tà devatà maæ etadavocuæ: "Imasmiæ yeva kho mÃrisa1, bhaddakappe etarahi arahaæ sammÃsambuddho loke uppanno. Bhagavà mÃrisa, khattiyo jÃtiyÃ, khattiyakule uppanno. Bhagavà mÃrisa gotamo gottena. Bhagavato mÃrisa, [PTS Page 052] [\q 52/] appakaæ ÃyuppamÃïaæ parittaæ lahukaæ, 2 yo ciraæ jÅvati so vassasataæ, appaæ và bhiyyo. Bhagavà mÃrisa assatthassa mÆle abhisambuddho. Bhagavato mÃrisa, sÃriputtamoggallÃnaæ3 nÃma sÃvakayugaæ aggaæ bhaddayugaæ. Bhagavato mÃrisa, eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi a¬¬hateÊasÃni bhikkhusatÃni bhagavato mÃrisa, ayaæ eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Bhagavato mÃrisa, Ãnando bhikkhu upaÂÂhÃko4 aggupaÂÂhÃko. Bhagavato mÃrisa, suddhodano nÃma rÃjÃpitÃ, 4 mÃyà nÃma devÅ mÃtÃ4 janetti. Kapilavatthu nÃma nagaraæ rÃjadhÃni. Bhagavato mÃrisa, evaæ abhinikkhamanaæ ahosi' evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ, evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ"ti. 119. Atha khvÃhaæ bhikkhave, avihehi devehi saddhiæ yena atappà devà tenupasaÇkamiæ tasmiæ bhikkhave, devanikÃye anekÃni devatÃsahassÃni anekÃni devatà satasahassÃni yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ vipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi khattiyakule udapÃdi vipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤Ã gottena ahosi. Vipassissa mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asÅtivassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. VipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho pÃÂaliyà mÆle abhisambuddho. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa khaï¬atissaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ: eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅtibhikkhusahassÃni. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asoko nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bandhumà nÃma rÃjà pità ahosi. BandhumatÅ nÃma devÅ mÃtà ahosi janenti. Bandhumassa ra¤¤o bandhumatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, vipassimhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ"ti. Atha khvÃhaæ bhikkhave, avihehi ca devehi atappehi ca devehi saddhiæ yena sudassà devà tenupasaÇkamiæ tasmiæ bhikkhave, devanikÃye anekÃni devatÃsahassÃni anekÃni devatà satasahassÃni yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. [PTS Page 053] [\q 53/] ekamantaæ Âhità kho bhikkhave, tà devatà maæ etadavocuæ: "ito so mÃrisa, ekanavuto kappo yaæ vipassÅ bhagavà arahaæ sammà sambuddho loke udapÃdi. VipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi khattiyakule udapÃdi vipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤Ã gottena ahosi. Vipassissa mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asÅtivassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. VipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho pÃÂaliyà mÆle abhisambuddho. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa khaï¬atissaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ: eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅtibhikkhusahassÃni. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asoko nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bandhumà nÃma rÃjà pità ahosi. BandhumatÅ nÃma devÅ mÃtà ahosi janenti. Bandhumassa ra¤¤o bandhumatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, vipassimhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ"ti. Atha khvÃhaæ bhikkhave, avihehi ca devehi atappehi ca devehi sudassehi ca devehi saddhiæ yena sudassÅ devà tenupasaÇkamiæ tasmiæ bhikkhave, devanikÃye anekÃni DevatÃsahassÃni anekÃni devatà satasahassÃni yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho bhikkhave, tà devatà maæ etadavocuæ: "ito so mÃrisa, ekanavuto kappo yaæ vipassÅ bhagavà arahaæ sammà sambuddho loke udapÃdi. VipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi khattiyakule udapÃdi vipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤Ã gottena ahosi. Vipassissa mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asÅtivassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. VipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho pÃÂaliyà mÆle abhisambuddho. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa khaï¬atissaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ: eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅtibhikkhusahassÃni. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asoko nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bandhumà nÃma rÃjà pità ahosi. BandhumatÅ nÃma devÅ mÃtà ahosi janenti. Bandhumassa ra¤¤o bandhumatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, vipassimhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ"ti. Atha khvÃhaæ bhikkhave, avihehi ca devehi atappehi ca devehi sudassehi ca devehi sudassÅhi ca devehi saddhiæ yena akaniÂÂhà devà tenupasaÇkamiæ tasmiæ bhikkhave, devanikÃye anekÃni devatÃsahassÃni anekÃni devatà satasahassÃni yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho bhikkhave, tà devatà maæ etadavocuæ: "ito so mÃrisa, ekanavuto kappo yaæ vipassÅ bhagavà arahaæ sammà sambuddho loke udapÃdi. VipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi khattiyakule udapÃdi vipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤Ã gottena ahosi. Vipassissa mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asÅtivassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. VipassÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho pÃÂaliyà mÆle abhisambuddho. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa khaï¬atissaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ: eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi aÂÂhasaÂÂhibhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅtibhikkhusahassÃni. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa asoko nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bandhumà nÃma rÃjà pità ahosi. BandhumatÅ nÃma devÅ mÃtà ahosi janenti. Bandhumassa ra¤¤o bandhumatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Vipassissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, vipassimhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ"ti. 1. MÃrisÃ, - machasaæ. 2. Lahusaæ, - [PTS. 3.] SÃriputtamoggallÃnÃ, - [PTS. 4.] Ahosi - machasaæ. * [BJT Page 078] [\x 78/] 120. Tasmiæ yeva kho bhikkhave, devanikÃye anekÃni devatÃsahassÃni anekÃni devatÃsatasahassÃni yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho bhikkhave, tà devatà maæ etadavocuæ: ito kho mÃrisa, ekatiæse kappe yaæ sikhÅ bhagavà loke udapÃdi sikhÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi khattiyakule udapÃdi sikhÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤o gottena ahosi. SikhÅ mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa sattativassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. SikhÅ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho puï¬arÅkassa mÆle abhisambuddho. SikhÅ mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa abhibhÆsambhavaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. SikhÅ mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ: eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi bhikkhusatasahassaæ. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅtibhikkhusahassÃni. Sikhissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Sikhissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa khemaÇkaro nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Sikhissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa aruïo nÃma rÃjà pità ahosi. PabhÃvatÅ nÃma devÅ mÃtà ahosi janenti. Aruïassa ra¤¤o aruïavatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Sikhissa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, sikhÅmhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ. So yeva kho mÃrisa, ekatiæso kappo yaæ vessabhÆ bhagavà loke udapÃdi. VessabhÆ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho khattiyo jÃtiyà ahosi khattiyakule udapÃdi. VessabhÆ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho koï¬a¤¤o gottena ahosi. VessabhÆ mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa saÂÂhivassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. VessabhÆ mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho sÃlassa mÆle abhisambuddho. VessabhÆssa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa soïuttaraæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. VessabhÆssa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ: eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi asÅti bhikkhusahassÃni. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sattati bhikkhusahassÃni. Eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi saÂÂhi bhikkhusahassÃni. Vessabhussa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ime tayo sÃvakÃnaæ sannipÃtà ahesuæ sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Vessabhussa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa upasanto nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Vessabhussa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa suppatÅto nÃma rÃjà pità ahosi. YasavatÅ nÃma devÅ mÃtà ahosi janenti. SuppatÅtassa ra¤¤o anomaæ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. VessabhÆssa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, vessabhÆmhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ. Imasmiæ yeva kho mÃrisa, bhadda kappe kakusandho bhagavà loke udapÃdi. Kakusandho mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho brÃhmaïo jÃtiyà ahosi brÃhmaïa kule udapÃdi. Kakusandho mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho kassapo gottena ahosi. Kakusandho mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa cattÃlÅsavassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. Kakusandho mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho sirÅsassa mÆle abhisambuddho. Kakusandhassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa vidhurasa¤jÅvaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. Kakusandhassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi cattÃÊÅsa bhikkhusahassÃni. Kakusandhassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ayaæ eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sabbesaæ yeva khÅïÃsavÃnaæ. Kakusandhassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa buddhijo nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Kakusandhassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa aggidatto nÃma brÃhmaïo pità ahosi. VisÃkhà nÃma brÃhmaïÅ mÃtà ahosi janenti. Tena kho pana mÃrisa samayena khemo nÃma rÃjà ahosi. Khemassa ra¤¤o khemavatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Kakusandhassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, kakusandhamhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ. Imasmiæ yeva mÃrisa, bhadda kappe koïÃgamano bhagavà loke udapÃdi. KoïÃgamano mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho brÃhmaïo jÃtiyà ahosi brÃhmaïakule udapÃdi koïÃgamano mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho kassapo gottena ahosi. KoïÃgamano mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tiæsavassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. KoïÃgamano mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho udumbarassa mÆle abhisambuddho. KoïÃgamano mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bhiyyosuttaraæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. KoïÃgamano mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi tiæsabhikkhusahassÃni. KoïÃgamanassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ayaæ eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. KoïÃgamanassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa sotthijo nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. KoïÃgamanassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ya¤¤adatto nÃma brÃhmaïo pità ahosi. Uttarà nÃma brÃhmaïÅ mÃtà ahosi janenti. Tena kho pana mÃrisa samayena sobho nÃma rÃjà ahosi. Sobhassa ra¤¤o sobhÃvatÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. KoïÃgamanassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, koïÃgamanamhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ. Imasmiæ yeva mÃrisa, bhadda kappe kassapo bhagavà loke udapÃdi. Kassapo mÃrisa, bhagavà arahaæ sammà sambuddho brÃhmaïo jÃtiyà ahosi brÃhmaïakule udapÃdi kassapo mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho kassapo gottena ahosi. Kassapo mÃrisa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa vÅsati4vassasahassÃni ÃyuppamÃïaæ ahosi. Kassapo mÃrisa, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho nigrodhassa mÆle abhisambuddho. Kassapassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa tissabhÃradvÃjaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ Bhaddayugaæ. Kassapassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi vÅsatibhikkhusahassÃni. Kassapassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ayaæ eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Kassapassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa sabbamitto nÃma bhikkhu upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. Kassapassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa brahmadatto nÃma brÃhmaïo pità ahosi. DhanavatÅ nÃma brÃhmaïÅ mÃtà ahosi janenti. Tena kho pana mÃrisa samayena kikÅ nÃma4 rÃjà ahosi. Kikissa ra¤¤o bÃrÃïasÅ nÃma nagaraæ rÃjadhÃni ahosi. Kassapassa mÃrisa, bhagavato arahato sammÃsambuddhassa evaæ abhinikkhamanaæ ahosi, evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, kassapamhi bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ"ti. 121. Tasmiæ yeva kho bhikkhave, devanikÃye anekÃni devatÃsahassÃni anekÃni devatÃsatasahassÃni yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho bhikkhave, tà devatà maæ etadavocuæ: "imasmiæ yeva kho mÃrisa1, bhaddakappe etarahi arahaæ sammÃsambuddho loke uppanno. Bhagavà mÃrisa, khattiyo jÃtiyÃ, khattiyakule uppanno. Bhagavà mÃrisa gotamo gottena. Bhagavato mÃrisa, appakaæ ÃyuppamÃïaæ parittaæ lahukaæ, 2 yo ciraæ jÅvati so vassasataæ, appaæ và bhiyyo. Bhagavà mÃrisa assatthassa mÆle abhisambuddho. Bhagavato mÃrisa, sÃriputtamoggallÃnaæ3 nÃma sÃvakayugaæ aggaæ bhaddayugaæ. Bhagavato mÃrisa, eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi a¬¬hateÊasÃni bhikkhusatÃni bhagavato mÃrisa, ayaæ eko sÃvakÃnaæ sannipÃto ahosi sabbesaæyeva khÅïÃsavÃnaæ. Bhagavato mÃrisa, Ãnando bhikkhu upaÂÂhÃko4 aggupaÂÂhÃko. Bhagavato mÃrisa, suddhodano nÃma rÃjÃpitÃ, 4 mÃyà nÃma devÅ mÃtÃ4 janetti. Kapilavatthu nÃma nagaraæ rÃjadhÃni. Bhagavato mÃrisa, evaæ abhinikkhamanaæ ahosi' evaæ pabbajjÃ, evaæ padhÃnaæ, evaæ abhisambodhi, evaæ dhammacakkappavattanaæ. Te mayaæ mÃrisa, bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà kÃmesu kÃmacchandaæ virÃjetvà idhÆpapannÃ"ti. 122. Iti kho bhikkhave, tathÃgatassevesà dhammadhÃtu suppaÂividdhà yassà dhamma dhÃtuyà suppaÂividdhattà tathÃgato atÅte buddhe parinibbute chinnapapa¤ce 'chinnavaÂume pariyÃdinnavaÂÂe, sabbadukkhavÅtivante jÃtitopi anussarati, nÃmatopi anussarati, gottatopi anussarati, ÃyuppamÃïatopi anussarati, sÃvakayugatopi anussarati, sÃvakasannipÃtatopi anussarati, "evaæjaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmÃ, evaægottÃ, evaæsÅlÃ, evaædhammÃ, evaæpa¤¤Ã, evaævihÃrÅ, evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ itipÅ"ti. DevatÃ'pi tathÃgatassa etamatthaæ Ãrocesuæ yena tathÃgato atÅte buddhe parinibbuto chinnapapa¤ce 'chinnavaÂume pariyÃdinnavaÂÂe, sabbadukkhavÅtivatte jÃtitopi anussarati, nÃmatopi anussarati, gottatopi [PTS Page 054] [\q 54/] anussarati, ÃyuppamÃïatopi anussarati, sÃvakayugatopi anussarati, sÃvakasannipÃtatopi anussarati, "evaæ jaccà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaænÃmÃ, evaægottÃ, evaæsÅlÃ, evaædhammÃ, evaæpa¤¤Ã, evaævihÃrÅ, evaævimuttà te bhagavanto ahesuæ itipÅ"ti. Idamavoca bhagavà attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. MahÃpadÃnasuttaæ niÂÂhitaæ paÂhamaæ. [BJT Page 080] [\x 80/] 2 MahÃnidÃnasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kurÆsu viharati kammÃsadammaæ1 nÃma kurÆnaæ nigamo. Atha kho Ãyasmà Ãnando. Yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, yÃvagambhÅro cÃyaæ bhante, paÂiccasamuppÃdo gambhÅravabhÃso ca. Atha ca pana me uttÃnakuttÃnako viya khÃyatÅ"ti. 2. Mà hevaæ Ãnanda avaca, mà hevaæ Ãnanda avaca, gambhÅro cÃyaæ Ãnanda paÂiccasamuppÃdo gambhÅrÃvabhÃso ca. Etassa Ãnanda, dhammassa ananubodhà appaÂivedhà evamayaæ pajà tantÃkulakajÃtà guÊÃguï¬ikajÃtÃ2 mu¤jababbajabhÆtÃ3 apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ saæsÃraæ nÃtivattati. 3. Atthi idappaccayà jarÃmaraïanti iti puÂÂhena satà Ãnanda, atthÅti'ssa vacanÅyaæ. Kimpaccayà jarÃmaraïanti iti ce. Vadeyya, jÃtipaccayà jarÃmaraïanti iccassa vacanÅyaæ. Atthi idappaccayà jÃtÅti iti puÂÂhena satà Ãnanda, [PTS Page 056] [\q 56/] atthÅti'ssa vacanÅyaæ. Kimpaccayà jÃtÅti iti ce vadeyya, bhavapaccayà jÃtÅti iccassa vacanÅyaæ. Atthi idappaccayà bhavo'ti iti puÂÂhena satà Ãnanda, atthÅti'ssa vacanÅyaæ. Kimpaccayà bhavo'ti iti ce vadeyya, upÃdÃnapaccayà bhavo'ti iccassa vacanÅyaæ. Atthi idappaccayà upÃdÃnanti iti puÂÂhena satà Ãnanda, atthÅti'ssa vacanÅyaæ. Kimpaccayà upÃdÃnanti iti ce vadeyya, taïhÃpaccayà upÃdÃnanti iccassa vacanÅyaæ. 1. KammÃsadhammaæ - machasaæ. 2. GuÊÃguï¬hikajÃta - sÅmu gulagaï¬hikajÃtà - di aÂÂhakathà kulagaï¬hikajÃtà - guïagaï¬hikajÃtà - syÃ. 3. Mu¤japabbajabhÆtà - machasaæ, syÃ. [BJT Page 082] [\x 82/] Atthi idappaccayà taïhÃ'ti iti puÂÂhena satà Ãnanda atthÅti'ssa vacanÅyaæ. Kimpaccayà taïhÃ'ti iti ce vadeyya, vedanÃpaccayà taïhÃ'ti iccassa vacanÅyaæ. Atthi idappaccayà vedanÃ'ti iti puÂÂhena satà Ãnanda atthÅti'ssa vacanÅyaæ. Kimpaccayà vedanÃ'ti iti ce vadeyya, phassapaccayà vedanÃ'ti iccassa vacanÅyaæ. Atthi idappaccayà phasso'ti iti puÂÂhena satà Ãnanda atthÅti'ssa vacanÅyaæ. Kimpaccayà phasso'ti iti ce vadeyya, nÃmarÆpaccayà phasso'ti iccassa vacanÅyaæ. Atthi idappaccayà nÃmarÆpanti iti puÂÂhena satà Ãnanda atthi'ssa vacanÅyaæ. Kimpaccayà nÃmarÆpanti iti ce vadeyya, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti iccassa vacanÅyaæ. Atthi idappaccayà vi¤¤Ãïanti iti puÂÂhena satà Ãnanda atthÅti'ssa vacanÅyaæ. Kimpaccayà vi¤¤Ãïanti iti ce vadeyya, nÃmarÆpapaccayà vi¤¤Ãïanti iccassa vacanÅyaæ. Iti kho Ãnanda nÃmarÆpapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassÆpÃyÃsà [PTS Page 057] [\q 57/] sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 4. "JÃtipaccayà jarÃmaraïanti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ yathà jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ: jÃti ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sababaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhivi seyyathÅdaæ: devÃnaæ và devattÃya, gandhabbÃnaæ và gandhabbattÃya, yakkhÃnaæ và yakkhattÃya, bhÆtÃnaæ và bhÆtattÃya, manussÃnaæ và manussattÃya, catuppadÃnaæ và catuppadattÃya. Pakkhinaæ và pakkhittÃya, siriæsapÃnaæ và siriæsapattÃya1, tesaæ tesa¤ca Ãnanda sattÃnaæ tathattÃya 2 jÃti nÃbhavissa, sabbaso jÃtiyà asati jÃtinirodhà api nu kho jarÃmaraïaæ pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "No hetaæ bhante". "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo jarÃmaraïassa yadidaæ jÃti". 1. SarÅsapÃnaæ và machasaæ. 2. TadatadattÃya - machasaæ. [BJT Page 084] [\x 84/] 5. "Bhavapaccayà jÃtÅti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ yathà bhavapaccayà jÃti: bhavo ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassavi kimhivi seyyathÅdaæ: kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpabhavo, sabbaso bhave asati bhavanirodhà api nu kho jÃti pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "Nohetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo jÃtiyà yadidaæ bhavo. " 6. "UpÃdÃnapaccayà bhavo'ti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ: yathà upÃdÃnapaccayà bhavo: upÃdÃnaæ ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassavi [PTS Page 058] [\q 58/] kimhivi seyyathÅdaæ: kÃmÆpadÃnaæ và diÂÂhÆpadÃnaæ và sÅlabbatÆpÃdÃnaæ và attavÃdÆpÃdÃnaæ và - sabbaso upÃdÃne asati upÃdÃnanirodhà api nu kho bhavo papa¤¤ÃyethÃ?Ti. "Nohetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo bhavassa yadidaæ upÃdÃnaæ. " 7. TaïhÃpaccayà upÃdÃnanti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ: yathà taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ: taïhà ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici - seyyathÅdaæ: rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhà - sabbaso taïhÃya asati taïhÃnirodhà api nu kho upÃdÃnaæ pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "Nohetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo upÃdÃnassa yadidaæ taïhÃ. " 8. "VedanÃpaccayà taïhÃ'ti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminà petaæ pariyÃyena veditabbaæ yathà vedanÃpaccayà taïhÃ: vedanà ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici - seyyathÅdaæ: cakkhusamphassajà vedanà sotasamphassajà vedanà ghÃnasampassajà vedanà kÃyasamphassajà vedanà manosamphassajà vedanÃ, - sabbaso vedanÃya asati vedanÃnirodhà api nu kho taïhà pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo taïhÃya yadidaæ vedanÃ. " [BJT Page 086] [\x 86/] 9. Iti kho panetaæ Ãnanda vedanaæ paÂicca taïhÃ, taïhaæ paÂicca pariyesanÃ, pariyesanaæ paÂicca lÃbho, lÃbhaæ paÂicca vinicchayo, vinicchayaæ paÂiccachandarÃgo, chandarÃgaæ paÂicca ajjhosÃnaæ, ajjhosÃnaæ paÂicca pariggaho, pariggahaæ paÂicca macchariyaæ, macchariyaæ [PTS Page 059] [\q 59/] paÂicca Ãrakkho, ÃrakkhÃdhikaraïaæ1 paÂicca daï¬ÃdÃna satthÃdÃnakalahaviggahavivÃdatuvaætuvaæ pesu¤¤amusÃvÃdà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti. 10. ùrakkhÃdhikaraïaæ daïa¬ÃdÃnasatthÃdÃnakalaha - viggaha - vivÃdatuvantuvaæ - pesu¤¤amusÃvÃdà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavantÅti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ yathà ÃrakkhÃdhikaraïaæ daï¬ÃdÃna - satthÃdÃna - kalaha - viggaha - vivÃda - tuvantuvaæ - pesu¤¤a - musà - vÃdà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti: Ãrakkho ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici, sabbaso Ãrakkhe asati Ãrakkhanirodhà api nu kho daï¬ÃdÃna - satthÃdÃna - kalaha - viggaha - vivÃda - tuvantuvaæ - pesu¤¤a - musà - vÃdà aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhaveyyunti?. "No hetaæ bhante. " TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo daï¬adÃnasatthÃdÃnakalahaviggahavivÃdatuvantuvaæpesu¤¤amusÃvÃdÃnaæ anekesaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ sambhavÃya yadidaæ Ãrakkho. 11. Macchariyaæ paÂicca Ãrakkho'ti iti kho panetaæ vuttaæ tadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ yathà macchariyaæ paÂicca Ãrakkho: macchariyaæ ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici, sabbaso macchariye asati macchariyanirodhà api nu kho Ãrakkho pa¤¤ÃyethÃti? "No hetaæ bhante. " TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo Ãrakkhassa yadidaæ macchariyaæ. 12. Pariggahaæ paÂicca macchariyanti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ. Yathà pariggahaæ paÂicca macchariyaæ: [PTS Page 060] [\q 60/] pariggaho ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici, sabbaso pariggahe asati pariggahanirodhà api nu kho macchariyaæ pa¤¤Ãyethà ti? "No hetaæ bhante. " TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo macchariyassa yadidaæ pariggaho. 1. ùrakkhaæ paÂicca ÃrakkhÃdhikaraïaæ - syÃ. [BJT Page 088] [\x 88/] 13. "AjjhosÃnaæ paÂicca pariggaho'ti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ. Yathà ajjhosÃnaæ paÂicca paÂiggaho: ajjhosÃnaæ ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbesa sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici. Sabbaso ajjhosÃne asati ajjhosÃnanirodhà nirodhà api nu kho pariggaho pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo pariggahassa yadidiæ ajjhosÃnaæ. " 14. "ChandarÃgaæ paÂicca ajjhosÃnanti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ. Yathà chandarÃgaæ paÂicca ajjhosÃnaæ: chandarÃgo ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici, sabbaso chandarÃge asati chandarÃganirodhà api nu kho ajjhosÃnaæ pa¤¤ÃyethÃ?Ti. " "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo ajjhosÃnassa yadidaæ chandarÃgo. " 15. "Vinicchayaæ paÂicca chandarÃgo'ti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ yathà vinicchayaæ paÂicca chandarÃgo: vinicchayo ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici, sabbaso vinicchaye asati vinicchayanirodhà api nu kho chandarÃgo pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. [PTS Page 061] [\q 61/] "no hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo chandarÃgassa, yadidaæ vinicchayo. " 16. "LÃbhaæ paÂicca vinicchayo'ti iti kho panetaæ vuttaæ tadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ. Yathà lÃbhaæ paÂicca vinicchayo: lÃbho ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici, sabbaso lÃbhe asati lÃbhanirodhà api nu kho vinicchayo pa¤¤ÃyethÃ?Ti. "No hetaæ bhante" "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo vinicchayassa yadidaæ lÃbho. " 17. "Pariyesanaæ paÂicca lÃbho'ti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ. Yathà pariyesanaæ paÂicca lÃbho: pariyesanà ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici, sabbaso pariyesanÃya asati pariyesanÃnirodhà api nu kho lÃbho pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo lÃbhassa yadidaæ pariyesanÃ. " [BJT Page 090] [\x 90/] 18. Taïhaæ paÂicca pariyesanÃ'ti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ. Yathà taïhaæ paÂicca pariyesanÃ: taïhà ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici, seyyathÅdaæ kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhÃ, sabbaso taïhà nirodhà api nu kho pariyesanà pa¤¤ÃyethÃ?Ti. "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo pariyesanÃya yadidaæ taïhÃ. Iti kho Ãnanda ime dve dhammà dvayena vedanÃya ekasamosaraïà bhavanti. " 19. [PTS Page 062] [\q 62/] "phassapaccayà vedanÃ'ti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminà petaæ pariyÃyena veditabbaæ yathà phassapaccayà vedanÃ: phasso ca hi Ãnanda nÃbhavissa sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ kassaci kimhici, seyyathÅdaæ - cakkhusamphasso sotasamphasso ghÃnasamphasso jivhÃsamphasso kÃyasamphasso manosamphasso, sabbaso phasse asati phassanirodhà api nu kho vedanà pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo vedanÃya yadidaæ phasso. " 20. "NÃmarÆpapaccayà phasso'ti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ yathà nÃmarÆpapaccayà phasso: yehi Ãnanda ÃkÃrehi yehi liÇgehi yehi nimittehi yehi uddesehi nÃmakÃyassa pa¤¤atti hoti, tesu ÃkÃresu tesu liÇgesu tesu nimittesu tesu uddesesu asati api nu kho rÆpakÃye adhivacanasamphasso pa¤¤ÃyethÃti "No hetaæ bhante. " "Yehi Ãnanda ÃkÃrehi yehi liÇgehi yehi nimittehi yehi uddesehi rÆpakÃyassa pa¤¤atti hoti, tesu ÃkÃresu tesu liÇgesu tesu nimittesu tesu uddesesu asati api nu kho nÃmakÃye paÂighasamphasso pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " [BJT Page 092] [\x 92/] "Yehi Ãnanda ÃkÃrehi yehi liÇgehi yehi nimittehi yehi uddesehi nÃmakÃyassa ca rÆpakÃyassa ca pa¤¤atti hoti, tesu ÃkÃresu tesu liÇgesu tesu nimittesu tesu uddesesu asati api nu kho adhivacanasamphasso và paÂighasamphasso và pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " "Yehi Ãnanda ÃkÃrehi yehi liÇgehi yehi nimittehi yehi uddesehi nÃmarÆpassa pa¤¤atti hoti, tesu ÃkÃresu tesu liÇgesu tesu nimittesu tesu uddesesu asati api nu kho phasso pa¤¤ÃyethÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo phassassa yadidaæ nÃmarÆpaæ. 21. "Vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti iti kho panetaæ [PTS Page 063] [\q 63/] vuttaæ. TadÃnanda iminà petaæ pariyÃyena veditabbaæ. Yathà vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. Vi¤¤Ãïaæ ca hi Ãnanda mÃtukucchismiæ na okkamissatha, api nu kho nÃmarÆpaæ mÃtukucchismiæ samuccissathÃti"? "No hetaæ bhante. " "Vi¤¤Ãïaæ ca hi Ãnanda mÃtukucchiæ okkamitvà vokkamissatha, api nu kho nÃmarÆpaæ itthattÃya abhinibbattissathÃti"? "No hetaæ bhante". "Vi¤¤Ãïaæ ca hi Ãnanda daharasseva sato vocchijjissatha kumÃrakassa và kumÃrikÃya vÃ, api nu kho nÃmarÆpaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjissathÃti'? "No hetaæ bhante. " 'TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ. Esa samudayo esa paccayo nÃmarÆpassa yadidaæ vi¤¤Ãïaæ. " 22. "NÃmarÆpapaccayà vi¤¤Ãïanti iti kho panetaæ vuttaæ. TadÃnanda iminÃpetaæ pariyÃyena veditabbaæ. Yathà nÃmarÆpapaccayà vi¤¤Ãïaæ: vi¤¤Ãïaæ ca hi Ãnanda nÃmarÆpe patiÂÂhaæ na labhissatha, api nu kho Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïaæ dukkhasamudayasambhavo pa¤¤ÃyethÃti"? "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda, eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo vi¤¤Ãïassa yadidaæ nÃmarÆpaæ. " [BJT Page 094] [\x 94/] "EttÃvatà kho Ãnanda jÃyetha và jÅyetha và mÅyetha và cavetha và upapajjetha vÃ, ettÃvatà adhivacanapatho, ettÃvatà niruttipatho, ettÃvatà vi¤¤attipatho, ettÃvatà pa¤¤Ãvacaraæ ettÃvatà vaÂÂaæ vattati, (ettÃvatÃ) [PTS Page 064] [\q 64/] itthattaæ pa¤¤apanÃya, yadidaæ nÃmarÆpaæ saha vi¤¤Ãïena a¤¤ama¤¤apaccayatÃya pavattati. " 23. "KittÃvatà ca Ãnanda attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti: rÆpiæ và hi Ãnanda parittaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti 'rÆpÅ me paritto attÃti'ti, rÆpiæ và hi Ãnanda anantaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti 'rÆpÅ me ananto attÃ'ti, 'arÆpiæ và hi Ãnanda parittaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti 'arÆpÅ me paritto attÃ'ti, arÆpiæ và hi Ãnanda anantaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti 'arÆpÅ me ananto attÃ'ti. 24. "TatrÃnanda yo so rÆpiæ parittaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti1, etarahi và so rÆpiæ parittaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti. Tattha bhÃviæ và so rÆpiæ parittaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti. Atathaæ và pana santaæ tathattÃya upakappessÃmÅ ti iti và panassa hoti. Evaæ santaæ kho Ãnanda rÆpiæ parittattÃnudiÂÂhi anusetÅti iccÃlaæ vacanÃya. 25. "TatrÃnanda yo so rÆpiæ anantaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti, etarahi và so rÆpiæ anantaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti, tattha bhÃviæ và so rÆpiæ anantaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti. Atathaæ và pana santaæ tathattÃya upakappessÃmÅti iti và panassa hoti. Evaæ santaæ kho Ãnanda rÆpiæ anattattÃnudiÂÂhi anusetÅti iccÃlaæ vacanÃya. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Pa¤¤Ãpetto pa¤¤Ãpeti, katthaci. [BJT Page 096] [\x 96/] 26. "TatrÃnanda yo so arÆpiæ parittaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti, etarahi và so arÆpiæ parittaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti, tattha bhÃviæ và so arÆpiæ parittaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti. Atathaæ và pana santaæ tathattÃya upakappessÃmÅti iti và panassa hoti. Evaæ santaæ kho Ãnanda arÆpiæ parittattÃnudiÂÂhi anusetÅti iccÃlaæ vacanÃya. 27. "TatrÃnanda yo so arÆpiæ anantaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti, etarahi và so arÆpiæ anantaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti. Tattha bhÃviæ và so arÆpiæ anantaæ attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti. Atathaæ và pana santaæ tathattÃya upakappessÃmÅti iti và [PTS Page 065] [\q 65/] panassa hoti. Evaæ santaæ kho Ãnanda arÆpiæ anattattÃnudiÂÂhi anusetÅti iccÃlaæ vacanÃya. EttÃvatà kho Ãnanda attÃnaæ pa¤¤apento pa¤¤apeti. 28. "KittÃvatà cÃnanda attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti: RÆpiæ và hi Ãnanda parittaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti 'rÆpÅ me paritto attÃ'ti. RÆpiæ và hi Ãnanda anantaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. 'RÆpÅ me ananto attÃ'ti. ArÆpiæ và hi Ãnanda parittaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti 'arÆpÅ me paritto attÃ'ti. ArÆpiæ và hi Ãnanda anantaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti 'arÆpÅ me ananto attÃ'ti. 29. "TatrÃnanda yo so rÆpiæ parittaæ attÃnaæ na pa¤¤apento, na pa¤¤apeti, etarahi và so rÆpiæ parittaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. Tattha bhÃviæ và so rÆpiæ parittaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. Atathaæ và pana santaæ tathattÃya upakappessÃmÅ ti iti và panassa na hoti, evaæ santaæ kho Ãnanda rÆpiæ parittattÃnudiÂÂhi nÃnusetÅti iccÃlaæ vacanÃya. [BJT Page 098] [\x 98/] 30. "TatrÃnanda, yo so rÆpiæ anantaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti, etarahi và so rÆpiæ anantaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. Tattha bhÃviæ và so rÆpiæ anantaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. 'Atathaæ và pana santaæ tathattÃya upakappessÃmÅ'ti iti và panassa na hoti. Evaæ santaæ kho Ãnanda rÆpiæ anattattÃnudiÂÂhi nÃnusetÅti iccÃlaæ vacanÃya. 31. "TatrÃnanda, yo so arÆpiæ parittaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti, etarahi và so arÆpiæ parittaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. Tattha bhÃviæ và so arÆpiæ parittaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. 'Atathaæ và pana santaæ tathattÃya upakappessÃmÅ'ti iti và panassa na hoti. Evaæ santaæ kho Ãnanda arÆpiæ parittattÃnudiÂÂhi nÃnusetÅti iccÃlaæ vacanÃya. 32. "TatrÃnanda, yo so arÆpiæ anantaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti, etarahi mà so arÆpiæ anantaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. Tattha bhÃviæ và so arÆpiæ anantaæ attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. 'Atathaæ và pana santaæ tathattÃya upakappessÃmÅ'ti iti và panassa [PTS Page 066] [\q 66/] na hoti. Evaæ santaæ kho Ãnanda, arÆpiæ anattattÃnudiÂÂhi nÃnusetÅti iccÃlaæ vacanÃya. EttÃvatà kho Ãnanda attÃnaæ na pa¤¤apento na pa¤¤apeti. 33. "KittÃvatà ca Ãnanda attÃnaæ samanupassamÃno samanupassati. Vedanaæ vÃhi Ãnanda, attÃnaæ samanupassamÃno samanupassati: 'vedanà me attÃ'ti. 'Na heva kho me vedanà attÃ, appaÂisaævedano me attÃ'ti iti và hi Ãnanda, attÃnaæ samanupassamÃno samanupassati. 'Na heva kho me vedanà attÃ, no'pi appaÂisaævedano me attÃ, attà me vedayati vedanÃdhammo hi me attÃ'ti iti và hi Ãnanda, attÃnaæ samanupassamÃno samanupassati. [BJT Page 100] [\x 100/] 34. TatrÃnanda, yo so evamÃha: 'vedanÃ, me attÃ'ti, so evamassa vacanÅyo: 'tisso kho imà Ãvuso vedanÃ: sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanÃ. ImÃsaæ kho tvaæ tissannaæ vedanÃnaæ katamaæ attato samanupassasÅ ti'. Yasmiæ Ãnanda, samaye sukhaæ vedanaæ vedeti, neva tasmiæ samaye dukkhaæ vedanaæ vedeti, na adukkhamasukhaæ vedanaæ vedeti, sukhaæ yeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. Yasmiæ Ãnanda, samaye dukkhaæ vedanaæ vedeti, neva tasmiæ samaye sukhaæ vedanaæ vedeti, na adukkhamasukhaæ vedanaæ vedeti, dukkhaæ yeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. Yasmiæ Ãnanda, samaye adukkhamasukhaæ vedanaæ vedeti, neva tasmiæ samaye sukhaæ vedanaæ vedeti, na dukkhaæ vedanaæ vedeti, adukkhamasukhaæ yeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. 35. "Sukhà pi kho Ãnanda, vedanà aniccà saÇkhatà paÂiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà virÃgadhammà nirodhadhammÃ. DukkhÃpi kho Ãnanda vedanà aniccà saÇkhatà paÂiccasamuppannà khayadhammà [PTS Page 067] [\q 67/] vayadhammà virÃgadhammà nirodhadhammÃ. Adukkhamasukhà pi kho Ãnanda vedanà aniccà saÇkhatà paÂiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà virÃgadhammÃ. Tassa sukhaæ vedanaæ vedayamÃnassa1 'eso me attÃ'ti hoti. Tassà yeva sukhÃya vedanÃya nirodhà 'vyaggo me attÃ'ti hoti. Dukkhaæ vedanaæ vedayamÃnassa 'eso me attÃ'ti hoti. Tassà yeva dukkhÃya vedanÃya nirodhà 'vyaggo me attÃ'ti hoti. Adukkhamasukhaæ vedanaæ vedayamÃnassa 'eso me attÃ'ti hoti. Tassà yeva adukkhamasukhÃya vedanÃya nirodhà 'vyaggo me attÃ'ti hoti. Iti so diÂÂheva dhamme aniccaæ sukhaæ dukkhaæ vokiïïaæ2 uppÃdavayadhammaæ attÃnaæ samanupassamÃno samanupassati. Yo so evamÃha 'vedanà me attÃ'ti. TasmÃtihÃnanda, etenapetaæ nakkhamati 'vedanà me attÃ'ti samanupassituæ. 36. "TatrÃnanda, yo so evamÃha 'naheva kho me vedanà attÃ, appaÂisaævedano me attÃ'ti, so evamassa vacanÅyo 'yattha panÃvuso sabbaso vedayitaæ natthi, api nu kho tattha ayamahamasmÅ'ti 3 siyÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda, etenapetaæ nakkhamati 'naheva kho me vedanà attÃ, appaÂisaævedano me attÃ'ti samanupassituæ. 1. VediyamÃnassa - katthaci. 2. Aniccasukhadukkhavokiïïaæ - katthaci 3. AhamasmÅti, sÅmu. [BJT Page 102] [\x 102/] 37. TatrÃnanda, yo so evamÃha 'naheva kho me vedanà attÃ, no'pi appaÂisaævedano me attÃ, attà me vedeti, vedanÃdhammo hi me attÃ'ti, so evamassa vacanÅyo: 'vedanà ca hi Ãvuso sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ aparisesà nirujjheyyuæ, sabbaso vedanÃya asati vedanÃnirodhà api nu kho tattha ayamahamasmiti siyÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " "TasmÃtihÃnanda, etenapetaæ nakkhamati ' naheva [PTS Page 068] [\q 68/] kho me vedanà attÃ, no pi appaÂisaævedano me attÃ, attà me vedayati, vedanÃdhammo hi me attÃ'ti samanupassituæ. " 38. "Yato kho panÃnanda, bhikkhu neva vedanaæ attÃnaæ samanupassati, no pi appaÂisaævedanaæ attÃnaæ samanupassati, no pi 'attà me vedayati vedanÃdhammo hi me attÃ'ti samanupassati, so evaæ asamanupassanto na ca ki¤ci loke upÃdiyati, anupÃdiyaæ na paritassati, aparitassaæ paccattaæ yeva parinibbÃyissati. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. 39. "Evaæ vimuttacittaæ kho Ãnanda, bhikkhuæ yo evaæ vadeyya" hoti tathÃgato parammaraïà iti'ssa diÂÂhi"ti tadakallaæ. "Na hoti tathÃgato parammaraïà iti'ssa diÂÂhiti tadakallaæ. "Hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïà iti'ssa diÂÂhi"ti tadakallaæ. "Neva hoti, na na hoti tathÃgato parammaraïà iti'ssa diÂÂhi"ti tadakallaæ. Taæ kissa hetu: yÃvatà Ãnanda adhivacanaæ, yÃvataæ adhivacanapatho, yÃvatà nirutti, yÃvatà niruttipatho, yÃvatà pa¤¤atti, yÃvatà pa¤¤attipatho, yÃvatà pa¤¤Ã, yÃvatà pa¤¤Ãvacaraæ yÃvatà vaÂÂaæ vaÂÂati, 1 tadabhi¤¤Ã vimutto bhikkhu "tadabhi¤¤Ã vimutto bhikkhu 2 na jÃnÃti na passati iti'ssa diÂÂhi"ti tadakallaæ. 40. "Satta kho imà Ãnanda, vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo, dve ÃyatanÃni, katamà satta: SantÃnanda sattà nÃnÃttakÃyà [PTS Page 069] [\q 69/] nÃnattasa¤¤ino seyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Ayaæ paÂhamà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. 1. YÃcanà vaÂÂaæ yÃcanà vaÂÂati - machasaæ. 2. Vimuttaæ bhikkhuæ - machasaæ. [BJT Page 104] [\x 104/] "SantÃnanda, sattà nÃnattakÃyà ekattasa¤¤ino seyyathÃpi devà brahmakÃyikà paÂhamÃbhinibbattÃ. Ayaæ dutiyà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. SantÃnanda, sattà ekattakÃyà nÃnattasa¤¤ino seyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Ayaæ catutthÃ1 vi¤¤ÃïaÂÂhiti. "SantÃnanda, sattà sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ pa¤camÃ2 vi¤¤ÃïaÂÂhiti. "SattÃnanda, sattà sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïa'nti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃ. Ayaæ chaÂÂhÃ3 vi¤¤ÃïaÂÂhiti. "SattÃnanda, sattà sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃ. Ayaæ sattamÃ4 vi¤¤ÃïaÂÂhiti. Asa¤¤asattÃyatanaæ, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanameva dutiyaæ. 41. TatrÃnanda, yÃyaæ paÂhamà vi¤¤ÃïaÂÂhiti nÃnattakÃyà nÃnattasa¤¤ino seyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ, yo nu kho Ãnanda, ta¤ca pajÃnÃti, tassà ca samudayaæ pajÃnÃti, tassà ca atthaÇgamaæ pajÃnÃti, tassà ca assÃdaæ pajÃnÃti, tassà ca ÃdÅnavaæ pajÃnÃti, tassà ca nissaraïaæ pajÃnÃti, kallaæ nu tena tadabhinanditunti?" [PTS Page 070] [\q 70/] "no hetaæ bhante. " "TatrÃnanda, yÃyaæ dutiyà vi¤¤ÃïaÂÂhiti nÃnattakÃyà ekattasa¤¤ino seyyathÃpi devà brahmakÃyikà paÂhamÃbhinibbattÃ, yo nu kho Ãnanda, ta¤ca pajÃnÃti, tassà ca samudayaæ pajÃnÃti, tassà ca atthaÇgamaæ pajÃnÃti, tassà ca assÃdaæ pajÃnÃti, tassà ca ÃdÅnavaæ pajÃnÃti, tassà ca nissaraïaæ pajÃnÃti, kallaæ nu tena tadabhinanditunti?" "TatrÃnanda, yÃyaæ tatiyà vi¤¤ÃïaÂÂhiti ekattakÃyà nÃnattasa¤¤ino seyyathÃpi devà ÃbhassarÃ, yo nu kho Ãnanda, ta¤ca pajÃnÃti, tassà ca samudayaæ pajÃnÃti, tassà ca atthaÇgamaæ pajÃnÃti, tassà ca assÃdaæ pajÃnÃti, tassà ca ÃdÅnavaæ pajÃnÃti, tassà ca nissaraïaæ pajÃnÃti, kallaæ nu tena tadabhinanditunti?" "TatrÃnanda, yÃyaæ catutthà vi¤¤ÃïaÂÂhiti ekattakÃyà ekattasa¤¤ino seyyathÃpi devà subhakiïïÃ, yo nu kho Ãnanda, ta¤ca pajÃnÃti, tassà ca samudayaæ pajÃnÃti, tassà ca atthaÇgamaæ pajÃnÃti, tassà ca assÃdaæ pajÃnÃti, tassà ca ÃdÅnavaæ pajÃnÃti, tassà ca nissaraïaæ pajÃnÃti, kallaæ nu tena tadabhinanditunti?" "TatrÃnanda, yÃyaæ pa¤camà vi¤¤ÃïaÂÂhiti sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃ. Yo nu kho Ãnanda, ta¤ca pajÃnÃti, tassà ca samudayaæ pajÃnÃti, tassà ca atthaÇgamaæ pajÃnÃti, tassà ca assÃdaæ pajÃnÃti, tassà ca ÃdÅnavaæ pajÃnÃti, tassà ca nissaraïaæ pajÃnÃti, kallaæ nu tena tadabhinanditunti?" "TatrÃnanda, yÃyaæ chaÂÂhà vi¤¤ÃïaÂÂhiti sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïa'nti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃ, yo nu kho Ãnanda, ta¤ca pajÃnÃti, tassà ca samudayaæ pajÃnÃti, tassà ca atthaÇgamaæ pajÃnÃti, tassà ca assÃdaæ pajÃnÃti, tassà ca ÃdÅnavaæ pajÃnÃti, tassà ca nissaraïaæ pajÃnÃti, kallaæ nu tena tadabhinanditunti?" "TatrÃnanda, yÃyaæ sattamà vi¤¤ÃïaÂÂhiti sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤ci'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃ, yo nu kho Ãnanda, ta¤ca pajÃnÃti, tassà ca samudayaæ pajÃnÃti, tassà ca atthaÇgamaæ pajÃnÃti, tassà ca assÃdaæ pajÃnÃti, tassà ca ÃdÅnavaæ pajÃnÃti, tassà ca nissaraïaæ pajÃnÃti, kallaæ nu tena tadabhinanditunti?" "No hetaæ bhante. " 1. Catutthi - sÅmu, machasaæ, syÃ, [PTS. 2.] Pa¤camÅ - sÅmu, machasaæ, syÃ. [PTS.] 3. ChaÂÂhÅ, sÅmu - machasaæ, syÃ, [PTS. 4.] SattamÅ - sÅmu, machasaæ, syÃ, [PTS.] [BJT Page 106] [\x 106/] "TatrÃnanda, yadidaæ asa¤¤asattÃyatanaæ, yo nu kho Ãnanda, ta¤ca pajÃnÃti, tassa ca samudayaæ pajÃnÃti, tassa ca atthaÇgamaæ pajÃnÃti, tassa ca assÃdaæ pajÃnÃti, tassa ca ÃdÅnavaæ pajÃnÃti, tassa ca nissaraïaæ pajÃnÃti, kallaæ nu tena tadabhinanditunti?" "No hetaæ bhante. " "TatrÃnanda, yadidaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ, yo nu kho Ãnanda, ta¤ca pajÃnÃti, tassa ca samudayaæ pajÃnÃti, tassa ca atthaÇgamaæ pajÃnÃti, tassa ca assÃdaæ pajÃnÃti, tassa ca ÃdÅnavaæ pajÃnÃti. Tassa ca nissaraïaæ pajÃnÃti, kallaæ nu tena tadabhinanditunti?" "No hetaæ bhante. " "Yato kho Ãnanda, bhikkhu imÃsa¤ca sattannaæ vi¤¤ÃïaÂÂhitinaæ, imesa¤ca dvinnaæ ÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto hoti. Ayaæ vuccatÃnanda, bhikkhu pa¤¤Ãvimutto. 42. "AÂÂha kho ime Ãnanda vimokkhÃ. Katame aÂÂha: RÆpÅ rÆpÃni passati. Ayaæ paÂhamo vimokkho. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Åbahiddhà rÆpÃni passati. Ayaæ dutiyo vimokkho. [PTS Page 071] [\q 71/] subhanteva adhimutto hoti. Ayaæ tatiyo vimokkho. Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ catuttho vimokkho. Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïa'nti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ pa¤camo vimokkho. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ chaÂÂho vimokkho, Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ sattamo vimokkho. Sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Ayaæ aÂÂhamo vimokkho. Ime kho Ãnanda, aÂÂha vimokkhÃ. [BJT Page 108] [\x 108/] "Yato kho Ãnanda, bhikkhu ime aÂÂha vimokkhe anulomampi samÃpajjati, paÂilomampi samÃpajjati, anulomapaÂilomampi samÃpajjati, yatthicchakaæ yadicchakaæ yÃvadicchakaæ samÃpajjati pi vuÂÂhÃti pi, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, ayaæ vuccatÃnanda, bhikkhu ubhatobhÃgavimutto. ImÃya ca Ãnanda ubhatobhÃgavimuttiyà a¤¤Ã ubhatobhÃgavimutti uttarÅtarà và païÅtatarà và natthi"ti. Idamavoca bhagavà attamano Ãyasmà Ãnando bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. MahÃnidÃnasuttaæ niÂÂhitaæ dutiyaæ. [BJT Page 110] [\x 110/] 3 [PTS Page 072] [\q 72/] mahÃparinibbÃnasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Tena kho pana samayena rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehÅputto vajjÅ abhiyÃtukÃmo hoti. So evamÃha: 'ahaæ hi ime vajjÅ evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve ucchecchÃmi, 1 vinÃsessÃmi vajjÅ, anayabyasanaæ ÃpÃdessÃmi vajjÅ'ti. 2. Atha kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto vassakÃraæ brÃhmaïaæ magadhamahÃmattaæ Ãmantesi: "Ehi tvaæ brÃhmaïa, yena bhagavà tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà mama vacanena bhagavato pÃde sirasà vandÃhi. AppÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ puccha: 'rÃjà bhante, mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto bhagavato pÃde sirasà vandati. AppÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchatÅ'ti. Evaæ ca vadehi: 'rÃjà bhante, mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto vajjÅ abhiyÃtukÃmo hoti. So evamÃha: ahaæ hi ime vajjÅ evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve ucchecchÃmi, vinÃsessÃmÅ vajjÅ, [PTS Page 073] [\q 73/] anayabyasanaæ ÃpÃdessÃmÅ vajjÅ'ti. Yathà ca te bhagavà byÃkaroti, taæ sÃdhunaæ uggahetvà mama ÃroceyyÃsi. Na hi tathÃgatà vitathaæ bhaïantÅ"ti. 3. 'Evaæ ho'ti kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto ra¤¤o mÃgadhassa ajÃtasattussa vedehiputtassa paÂissutvÃ, bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni yojÃpetvÃ, 2 bhaddaæ yÃnaæ abhirÆhitvÃ, bhaddehi bhaddehi yÃnehi rÃjagahamhà niyyÃsi. Yena gijjhakÆÂo pabbato tena pÃyÃsi. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattiko'va yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃnÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto bhagavantaæ etadavoca: 1. UcchejjÃmi - aÂÂhakathÃ, syÃ, [PTS. 2.] Yojetvà - ma cha saæ, [BJT Page 112] [\x 112/] "RÃjà bho gotama, mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto bhoto gotamassa pÃde sirasà vandati. AppÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati. RÃjà bho gotama, mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto vajjÅ abhiyÃtukÃmo. So evamÃha: ahaæ hi ime vajjÅ evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve ucchecchÃmi, vinÃsessÃmi vajjÅ anayabyasanaæ ÃpÃdessÃmi vajjÅ"ti. (VajjÅnaæ satta aparihÃniyà dhammÃ:) 4. Tena kho pana samayena Ãyasmà Ãnando bhagavato piÂÂhito Âhito hoti. Bhagavantaæ vÅjayamÃno1. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "Kinti te Ãnanda, sutaæ: vajjÅ abhiïhasannipÃtà sannipÃtabahulÃti? "Sutammetaæ bhante, vajjÅ abhiïhasannipÃtà sannipÃtabahulÃ"ti. "YÃvakÅva¤ca Ãnanda, vajjÅ abhiïhasannipÃtà sannipÃtabahulà bhavissanti vuddhiyeva 2 Ãnanda, vajjÅnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni."(1) "Kinti te Ãnanda, [PTS Page 074] [\q 74/] sutaæ: vajjÅ samaggà sannipÃtanti, samaggà vuÂÂhahanti, samaggà vajjÅkarakaïÅyÃni karontÅti?" "Sutammetaæ bhante,vajjÅ samaggà sannipatanti,samaggà vuÂÂhahanti,samaggà vajjÅkaraïÅyÃni karontÅ"ti. "YÃvakÅva¤ca Ãnanda, vajjÅ samaggà sannipatissanti, samaggà vuÂÂhahissanti, samaggà vajjikaraïÅyÃni karissanti, vuddhiyeva Ãnanda vajjÅnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. " (2) "Kinti te Ãnanda sutaæ: vajjÅ apa¤¤attaæ na pa¤¤apenti, pa¤¤attaæ na samucchindanti, yathÃpa¤¤atte porÃïe vajjidhamme samÃdÃya vattantÅti?" "Sutammetaæ bhante, vajjÅ apa¤¤attaæ na pa¤¤apenti, pa¤¤attaæ na samucchindanti, yathÃpa¤¤atte porÃïe vajjidhamme samÃdÃya vattanti"ti. 1. VijÅyamÃno, syÃ. 2. Vu¬¬hiyepha - syÃ. VijayamÃno - ma cha saæ. [BJT Page 114] [\x 114/] "YÃvakÅva¤ca Ãnanda vajjÅ apa¤¤attaæ na pa¤¤apessanti, pa¤¤attaæ na samucchindissanti, yathÃpa¤¤atte porÃïe vajjidhamme samÃdÃya vattissanti, vuddhiyeva Ãnanda vajjÅnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. (3) Kinti te Ãnanda sutaæ: vajjÅ ye te vajjÅnaæ vajjimahallakÃ, te sakkaronti garukaronti1 mÃnenti pÆjenti, tesa¤ca sotabbaæ ma¤¤antÅti?" "Sutammetaæ bhante, vajjÅ ye te vajjÅnaæ vajjimahallakÃ, te sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, tesa¤ca sotabbaæ ma¤¤antÅ"ti. "YÃvakÅva¤ca Ãnanda vajji ye te vajjÅnaæ vajjimahallakÃ, te sakkarissanti garukarissanti mÃnessanti pÆjessanti, tesa¤ca sotabbaæ ma¤¤issanti, vuddhiyeva Ãnanda vajjÅnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. " (4) "Kinti te Ãnanda sutaæ: vajjÅ yà tà kulitthiyo kulakumÃriyo tà na okkassa pasayha vÃsentÅ?"Ti. "Sutammetaæ bhante, vajjÅ yà tà kulitthiyo kulakumÃriyo, tà na okkassa pasayha vÃsenti" ti. "YÃvakÅva¤ca Ãnanda vajjÅ yà tà kulitthiyo kulakumÃriyo, tà na okkassa pasayha vÃsessanti, vuddhiyeva Ãnanda vajjÅnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. " (5) "Kinti te Ãnanda sutaæ: vajjÅ yÃni tÃni vajjÅnaæ vajjicetiyÃni abbhantarÃni ceva bÃhirÃni ca, tÃni sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, tesa¤ca dinnapubbaæ katapubbaæ dhammikaæ baliæ no parihÃpentÅti?. " [PTS Page 075] [\q 75/] "sutammetaæ bhante, vajjÅ yÃni tÃni vajjÅnaæ vajjicetiyÃni abbhantarÃni ceva bÃhirÃni ca, tÃni sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, tesa¤ca dinnapubbaæ katapubbaæ dhammikaæ baliæ no parihÃpenti"ti. 1. Garuæ karonti, - ma cha saæ. [BJT Page 116] [\x 116/] "YÃvakÅva¤ca Ãnanda vajjÅ yÃni tÃni vajjÅnaæ vajjicetiyÃni abbhantarÃni ceva bÃhirÃnica, tÃni sakkarissanti garukarussanti mÃnessanti pÆjessanti, tesa¤ca dinnapubbaæ katapubbaæ dhammikaæ baliæ no parihÃpessanti, vuddhiyeva Ãnanda vajjÅnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. " (6) "Kinti te Ãnanda sutaæ: vajjÅnaæ arahantesu dhammikà rakkhÃvaraïagutti susaævihitÃ: kinni anÃgatà ca arahanto vijitaæ Ãgaccheyyuæ, Ãgatà ca arahanto vijite phÃsuæ1 vihareyyunti?" "Sutammetaæ bhante vajjÅnaæ arahantesu dhammikà rakkhÃvaraïagutti susaævihitÃ: kinti anÃgatà ca arahanto vijitaæ Ãgaccheyyuæ, Ãgatà ca arahanto vijite phÃsuæ vihareyyunti. " "YÃvakÅva¤ca Ãnanda vajjÅnaæ arahantesu dhammikà rakkhÃvaraïatutti susaævihità bhavissanti: kinti anÃgatà ca arahanto vijitaæ Ãgaccheyyuæ, Ãgatà ca arahanto vijite phÃsuæ vihareyyunti, vuddhiyeva Ãnanda vajjÅnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃnÅ'ti. " (7) 5. Atha kho bhagavà vassakÃraæ brÃhmaïaæ magadhamahÃmattaæ Ãmantesi: "ekamidÃhaæ brÃhmaïa samayaæ vesÃliyaæ viharÃmi sÃrandade cetiye. TatrÃhaæ vajjÅnaæ ime satta aparihÃniye dhamme desesiæ. YÃvakÅva¤ca brÃhmaïa ime satta aparihÃniyà dhammà vajjÅsu Âhassanti, imesu ca sattasu aparihÃniyesu dhammesu vajjÅ sandississanti, vuddhiyeva brÃhmaïa vajjÅnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃnÅ"ti. (Iti vajjÅnaæ satta aparihÃniyà dhammÃ. ) 6. Evaæ vutte vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto bhagavantaæ etadavoca: ekamekenÃpi bho gotama aparihÃniyena dhammena samannÃgatÃnaæ vajjÅnaæ vuddhiyeva pÃÂikaÇkhà no [PTS Page 076] [\q 76/] parihÃni, ko pana vÃdo sattahi aparihÃniyehi dhammehi, akaraïÅyÃ'ca, bho gotama vajjÅ ra¤¤Ã mÃgadhena ajÃtasattunà vedehiputtena yadidaæ yuddhassa, a¤¤atra upalÃpanÃya a¤¤atra mithubhedÃ2. "Bhanda ca'dÃni mayaæ bho gotama gacchÃma, bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyÃ"ti. "Yassa'dÃni tvaæ brÃhmaïa kÃlaæ ma¤¤asÅ"ti. 1. PhÃsu vihareyyuæ, - ma cha saæ. 2. MithubhedÃya, - ma cha saæ. [BJT Page 118] [\x 118/] Atha kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. 7. Atha kho bhagavà acirapakkante vassakÃre brÃhmaïe magadhamahÃmatte Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "gaccha tvaæ Ãnanda, yÃvatikà bhikkhÆ rÃjagahaæ upanissÃya viharanti, te sabbe upaÂÂhÃnasÃlÃyaæ sannipÃtehÅ"ti. 'Evaæ bhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paÂissutvà yÃvatikà bhikkhÆ rÃjagahaæ upanissÃya viharanti, te sabbe upaÂÂhÃnasÃlÃyaæ sannipÃtetvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "sannipÃtito1 bhante bhikkhusaÇgho. Yassa'dÃni bhante bhagavà kÃlaæ ma¤¤atÅ"ti. (1. BhikkhÆnaæ satta aparihÃniyà dhammÃ:) 8. Atha kho bhagavà uÂÂhÃyÃsanà yena upaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi "satta vo bhikkhave aparihÃniye dhamme desessÃmi. Taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅ"ti. 'Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: "YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhu abhiïhasannipÃtà sannipÃtabahulà bhavissanti, vuddhiyeva bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (1) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ samaggà sannipatissanti samaggà vuÂÂhahissanti samaggà saÇghakaraïÅyÃni [PTS Page 077] [\q 77/] karissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (2) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhu apa¤¤attaæ na pa¤¤apessanti 2, pa¤¤attaæ na samucchindissanti, yathÃpa¤¤attesu sikkhÃpadesu samÃdÃya vattissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (3) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghaparinÃyakÃ3, te sakkarissanti garukarissanti 4 mÃnessanti pÆjessanti, tesa¤ca sotabbaæ ma¤¤issanti, vuddhiyeva bhikkhu bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (4) 1. SannipÃtito, sÅmu. 2. Pa¤¤Ãpessanti, [PTS. 3.] SaÇghapariïÃyakÃ, machasaæ. 4. Garuækarissanti, machasaæ. [BJT Page 120] [\x 120/] YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ uppannÃya taïhÃya ponobhavikÃya na vasaæ gacchanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (5) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ Ãra¤¤akesu senÃsanesu sÃpekkhà bhavissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (6) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ paccatta¤¤eva satiæ upaÂÂhapessanti1, 'kinti anÃgatà ca pesalà sabrahmacÃrÅ Ãgaccheyyuæ, Ãgatà ca pesalà sabrahmacÃrÅ phÃsuæ vihareyyunti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (7) YÃvakÅva¤ca bhikkhave ime satta aparihÃniyà dhammà bhikkhÆsu Âhassanti, imesu ca sattasu aparihÃniyesu dhammesu bhikkhÆ sandissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (2. Aparepi bhikkhÆnaæ sattaaparihÃniyà dhammÃ:) 19. Apare pi vo bhikkhave satta aparihÃniye dhamme desessÃmi. Taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ na kammÃrÃmà [PTS Page 078] [\q 78/] bhavissanti na kammaratà na kammÃrÃmataæ anuyuttÃ, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (1) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ na bhassÃrÃmà bhavissanti na bhassaratà na bhassÃrÃmataæ anuyuttÃ, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (2) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ na niddÃrÃmà bhavissanti na niddÃratÃ10 na niddÃrÃmataæ anuyuttÃ, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (3) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ na saÇgaïikÃrÃmà bhavissanti na saÇgaïikÃratà na saÇgaïikÃrÃmataæ anuyuttÃ, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (4) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ na pÃpicchà bhavissanti na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ gatÃ, vuddhiyeva bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (5) 1. UpaÂÂhÃpessanti, [PTS.] 10 [BJT] niraddÃtà [PTS] niddà - ratà [BJT Page 122] [\x 122/] YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ na pÃpamittà bhavissanti na pÃpasahÃyà na pÃsampavaÇkÃ, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (6) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ na oramattakena visesÃdhigamena antarà vosÃnaæ Ãpajjissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (7) YÃvakÅva¤ca bhikkhave ime satta aparihÃniyà dhammà bhikkhÆsu Âhassanti, imesu ca sattasu aparihÃniyesu dhammesu bhikkhu sandissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. 3. Aparepi satta aparihÃniyà dhammà 10. Apare pi vo bhikkhave satta aparihÃniye dhamme desessÃmi. Taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha, bhÃsissÃmÅ ti. 'Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ saddhà bhavissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ hirimà bhavissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ ottappÅ bhavissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ bahussutà [PTS Page 079] [\q 79/] bhavissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ Ãraddhaviriyà bhavissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ upaÂÂhitasatÅ bhavissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ pa¤¤avanto bhavissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave ime satta aparihÃniyà dhammà bhikkhÆsu Âhassanti, imesu sattasu aparihÃniyesu dhammesu bhikkhÆ sandissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. 4. Apare pi satta aparihÃniyà dhammà 11. Apare pi vo bhikkhave satta aparihÃniye dhamme desessÃmi. Taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. 'Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ satisambojjhaÇgaæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ dhammavicayasambojjhaÇgaæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ viriyasambojjhaÇgaæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ pÅtisambojjhaÇgaæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ passaddhisambojjhaÇgaæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆsamÃdhisambojjhaÇgaæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ upekkhÃsambojjhaÇgaæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. [BJT Page 124] [\x 124/] YÃvakÅva¤ca bhikkhave ime satta aparihÃniyà dhammà bhikkhÆsu Âhassanti, imesu ca aparihÃniyesu dhammesu bhikkhÆ sandissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. (5. Apare pi satta aparihÃniyà dhammÃ:) 12. Apare pi vo bhikkhave satta aparihÃniye dhamme desessÃmi. Taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅ ti. 'Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ aniccasa¤¤aæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ anattasa¤¤aæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ asubhasa¤¤aæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ ÃdÅnavasa¤¤aæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ pahÃnasa¤¤aæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ virÃgasa¤¤aæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ nirodhasa¤¤aæ bhÃvessanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. [PTS Page 080] [\q 80/] yÃvakÅva¤ca bhikkhave ime satta aparihÃniyà dhammà bhikkhÆsu Âhassanti, imesu ca sattasu aparihÃniyesu dhammesu bhikkhÆ sandissanti vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhà no parihÃni. (6. Apare cha aparihÃniyà dhammÃ:) 13. Apare bhikkhave cha aparihÃniye dhamme desessÃmi. Taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅ'ti. 'Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ metataæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhÃpessanti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. (1) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhÃpessanti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. (2) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhÃpessanti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. (3) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ ye te lÃbhà dhammikà dhammaladdhà antamaso pattapariyÃpannamattampi, tathÃrÆpehi lÃbhehi appaÂivibhattabhogÅ1 bhavissanti sÅlavantehi sabrahmacÃrÅhi sÃdhÃraïabhogÅ, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. (4) 1. Na appaÂivibhattabhogi, syÃ. [BJT Page 126] [\x 126/] YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆ yÃni tÃni sÅlÃni akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni vi¤¤ÆppasatthÃni1 aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni, tathÃrÆpesu sÅlesu sÅlasÃma¤¤agatà viharissanti sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ ceva raho ca, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni, (5) YÃvakÅva¤ca bhikkhave bhikkhÆnaæ yÃyaæ diÂÂhi ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammÃdukkhakkhayÃya, tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà diÂÂhisÃma¤¤agatà viharissanti sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ ceva raho ca bhikkhave vuddhiyeva bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. (6) [PTS Page 081] [\q 81/] yÃvakÅva¤ca bhikkhave ime cha aparihÃniyà dhammà bhikkhÆsu Âhassanti, imesu ca chasu aparihÃniyesu dhammesu bhikkhÆ sandissanti, vuddhiyeva bhikkhave bhikkhÆnaæ pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃnÅti. (BhikkhÆnaæ dhammÅkathÃ:) 14. Tatra sudaæ bhagavà rÃjagahe viharanto gijjhakÆÂe pabbate etadeva bahulaæ bhikkhÆnaæ dhammiæ kathaæ karoti: "iti sÅlaæ, iti samÃdhi, iti pa¤¤Ã. SÅlaparibhÃvito samÃdhi mahapphalo hoti mahÃnisaæso. SamÃdhiparibhÃvità pa¤¤Ã mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ. Pa¤¤ÃparibhÃvitaæ cittaæ sammadeva Ãsavehi vimuccati, seyyathÅdaæ2: kÃmÃsavà bhavÃsavÃ3 avijjÃsavÃ"ti. 15. Atha kho bhagavà rÃjagahe yathÃbhirattaæ viharitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: ÃyÃmÃnanda yena ambalaÂÂhikà tenupasaÇkamissÃmÃti. 'Evaæ bhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena ambalaÂÂhikà tadavasari tatra sudaæ bhagavà ambalaÂÂhikÃyaæ viharati rÃjÃgÃrake. Tatrapi sudaæ4 bhagavà ambalaÂÂhikÃyaæ viharanto rÃjÃgÃrake etadeva bahulaæ bhikkhÆnaæ dhammiæ kathaæ karoti: "iti sÅlaæ, iti samÃdhi, iti pa¤¤Ã sÅlaparibhÃvito samÃdhi mahapphalo hoti mahÃnisaæso. SamÃdhiparibhÃvità pa¤¤Ã mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ. Pa¤¤ÃparibhÃvitaæ cittaæ sammadeva Ãsavehi vimuccati, seyyathÅdaæ: kÃmÃsavà bhavÃsavà avijjÃsavÃ"ti. 1. Vi¤¤apasatthÃni, ma cha saæ. 2. SeyyathÅdaæ, ma cha saæ. 3.BhavÃsavà diÂÂhÃsavÃ, sÅmu. 4. TatrÃpi sudaæ, machasaæ. [BJT Page 128] [\x 128/] 16. Atha kho bhagavà ambalaÂÂhikÃyaæ yathÃbhirattaæ viharitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi 'ÃyamÃnanda, yena nÃlandà tenupasaÇkamissÃmÃ'ti. 'Evaæ bhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena nÃlandà tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà nÃlandÃyaæ viharati pÃvÃrikambavane. (SÃriputta sÅhanÃdo. ) 17. Atha kho Ãyasmà sÃriputto yena bhagavà tenusapasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà [PTS Page 082] [\q 82/] ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: 'evaæ pasanno ahaæ bhante bhagavatÅ: na cÃhu na ca bhavissati na cetarahi vijjati a¤¤o samaïo và brÃhmaïo bhagavatà bhiyyo'bhi¤¤ataro1 yadidaæ sambodhiyanti. " UÊÃrà kho te ayaæ sÃriputta ÃsabhÅ vÃcÃ2 bhÃsitÃ, ekaæso gahito, sÅhanÃdo nadito: "evaæ pasanno ahambhante bhagavati: na cÃhu na ca bhavissati na cetarahi vijjati a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và bhagavatà bhiyyo'bhi¤¤ataro yadidaæ sambodhiyanti. " Ninte 3 sÃriputta ye te ahesuæ. AtÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, sabbe te bhagavanto cetasà ceto paricca viditÃ: evaæsÅlà te bhagavanto ahesuæ itipi, evaædhammà - evaæpa¤¤Ã - evaæ vihÃrÅ - evaæ vimuttà te bhagavanto ahesuæ iti pÅ ti? "No hetaæ bhante. " Kimpana te sÃriputta ye te bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, sabbe te bhagavanto cetasà ceto paricca viditÃ: evaæsÅlà te bhagavanto bhavissanti itipi, evaædhammà - evaæpa¤¤Ã - evaævihÃrÅ - evaævimuttà te bhagavanto bhavissanti iti pÅ ti? "No hetaæ bhante". 1. Bhiyyobhi¤¤Ãtaro, syÃ. 2. ùsabhivÃcÃ, syÃ. 3. KinnÆ, syÃ, [PTS.] [BJT Page 130] [\x 130/] Kimpana te1 sÃriputta ahaæ etarahi arahaæ sammÃsambuddho cetasà ceto paricca vidito: evaæsÅlo bhagavà iti pi, evaædhammo - evaæpa¤¤o - evaævihÃrÅ - evaævimutto bhagavà iti pÅ ti? "No hetaæ bhante". Ettha hi 2 te sÃriputta atÅtÃnÃgatapaccuppannesu arahantesu sammÃsambuddhesu cetopariya¤Ãïaæ3 natthi. Atha ki¤carahi te ayaæ sÃriputta uÊÃrà [PTS Page 083] [\q 83/] ÃsahÅ vÃcà bhÃsitÃ, ekaæso gahito, sÅhanÃdo nadito: 'evaæ pasanno ahaæ bhante bhagavati na cÃhu na ca bhavissati na cetarahi vijjati a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và bhagavatÃ4 bhiyye'bhi¤¤ataro yadidaæ sambodhiyanti?" 18. Na kho panetaæ bhante atÅtÃnÃgatapaccuppannesu arahantesu sammÃsambuddhesu cetopariya¤Ãïaæ atthi. Api ca kho me bhante dhammanvayo vidito: SeyyathÃpi bhante ra¤¤o paccantimaæ nagaraæ daÊhuddÃpaæ5 daÊhapÃkÃratoraïaæ ekadvÃraæ, tatrassa dovÃriko paï¬ito byatto medhÃvÅ a¤¤ÃtÃnaæ6 nivÃretà ¤ÃtÃnaæ pavesetÃ, so tassa sÃmantÃ7 anupariyÃyapathaæ8 anukkamamÃno na passeyya pÃkÃrasandhiæ và pÃkÃravivaraæ và antamaso biÊÃranissakkanamattampi, 9 tassa evamassa: ye keci oÊÃrikà pÃïà imaæ nagaraæ pavisanti và nikkhamanti và sabbe te iminÃ'va dvÃrena pavisanti và nikkhamanti vÃ'ti, evameva kho me bhante dhammanvayo vidito: ye te bhante ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, sabbe te bhagavanto pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, catusu satipaÂÂhÃnesu suppatiÂÂhitacittÃ, sattasambojjhaÇge10 yathÃbhÆtaæ bhÃvetvà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhiæsu, ye pi te bhante bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddho, sabbe te bhagavanto pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, catÆsu satipaÂÂhÃnesu suppatiÂÂhitacittÃ, sattasambojjhaÇge yathÃbhÆtaæ bhÃvetvà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhissanti, bhagavÃ'pi bhante etarahi arahaæ sammÃsambuddho pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, catusu satipaÂÂhÃnesu suppatiÂÂhitacitto, sattasambojjhaÇge yathÃbhÆtaæ BhÃvetvà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti, 1. Kiæ pana, syÃ, [PTS. 2.] Ettha ca hi machasaæ. 3.Cetopari¤¤Ãya¤Ãïaæ, syÃ. 4. Bhagavato, syÃ. 5.DaÊhuddhÃpaæ machasaæ daÊhadvÃraæ, syÃ. 6. A¤ÃtÃnaæ, syÃ. 7. SamantÃ, syÃ. 8. AnucariyÃyapathaæ, syÃ. 9.BiÊÃranikkhamatanamattaæ, sÅmu. 10. BojjhaÇge, machasaæ. [BJT Page 132] [\x 132/] 19.Tatra pi sudaæ bhagavà nÃlandÃyaæ viharanto [PTS Page 084] [\q 84/] pÃvÃrikambavane etadeva bahulaæ bhikkhunaæ dhammiæ kathaæ karoti: "iti sÅlaæ, iti samÃdhi, iti pa¤¤Ã, sÅlaparibhÃvito samÃdhi mahapphalo hoti mahÃnisaæso: samÃdhiparibhÃvità pa¤¤Ã mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ. Pa¤¤ÃparibhÃvitaæ cittaæ sammadeva Ãsavehi vimuccati seyyathÅdaæ: kÃmÃsavà bhavÃsavà avijjÃsavÃ"ti, 20. Atha kho bhagavà nÃlandÃyaæ yathÃbhirattaæ viharitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: ÃyÃmÃnanda yena pÃÂaligÃmo tenupasaÇkamissÃmÃti. 'Evaæ bhanteti' kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena pÃÂaligÃmo tadavasari. Assosuæ kho pÃÂaligÃmiyà upÃsakà 'bhagavà kira pÃÂaligÃmaæ anuppatto ti, atha kho pÃÂaligÃmiyà upÃsakà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho pÃÂaligÃmiyà upÃsakà bhagavantaæ etadavocuæ: adhivÃsetu no bhante bhagavà ÃvasathÃgÃranti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena, 21. Atha kho pÃÂaligÃmiyà upÃsakà bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhÅïaæ katvà yena ÃvasathÃgÃraæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà sabbasanthariæ ÃvasathÃgÃraæ santharitvà ÃsanÃni pa¤¤Ãpetvà udakamaïikaæ patiÂÂhapetvà telappadÅpaæ Ãropetvà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho pÃÂaligÃmiyà upÃsakà bhagavantaæ etadavocuæ: sabbasattharisanthataæ bhante ÃvasathÃgÃraæ, ÃsanÃni pa¤¤attÃni, udakamaïiko patiÂÂhÃpito, telappadÅpo Ãropito, yassa'dÃni bhante bhagavà kÃlaæ ma¤¤atÅ ti. 22. [PTS Page 085] [\q 85/] atha kho bhagavà sÃyaïhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena ÃvasathÃgÃraæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pÃde pakkhÃletvà ÃvasathÃgÃraæ pavisitvà majjhimaæ thambhaæ nissÃya puratthÃbhimukho nisÅdi. BhikkhusaÇgho pi kho pÃde pakkhÃletvà - ÃvasathÃgÃraæ pavisitvà pacchimaæ bhittiæ nissÃya puratthÃbhimukho nisÅdi bhagavantaæ yeva purakkhatvÃ. 2 PÃÂaligÃmiyà pi kho upÃsakà pÃde pakkhÃletvà ÃvasathÃgÃraæ pivisitvà puratthimaæ bhittiæ nissÃya pacchimÃbhimukhà nisÅdiæsu bhagavantaæ yeva purakkhatvÃ2. 1. Sabbasantharitaæ santhataæ, syÃ. Sabbasanthariæ santhataæ, sÅmu. 2. PurekkhitvÃ, sÅmu. [BJT Page 134] [\x 134/] (PÃÂaligÃmiyÃnaæ upÃsakÃnaæ ovÃdo:) 23. Atha kho bhagavà pÃÂaligÃmiye upÃsake Ãmantesi. Pa¤cime gahapatayo ÃdÅnavà dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Katame pa¤ca: Idha gahapatayo dussÅlo sÅlavipanno pamÃdÃdhikaraïaæ mahatiæ bhogajÃniæ nigacchati. Ayaæ paÂhamo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlaæ vipattiyÃ. Puna ca paraæ gahapatayo dussÅlassa sÅlavipannassa pÃpako kittisaddo abbhuggacchati. Ayaæ dutiyo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Puna ca paraæ gahapatayo dussÅlo sÅlavipanno ya¤¤adeva parisaæ upasaÇkamati yadi khattiyaparisaæ yadi brÃhmaïaparisaæ yadi gahapatiparisaæ yadi samaïaparisaæ, avisÃrado upasaÇkamati maÇkubhÆto. Ayaæ tatiyo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Puna ca paraæ gahapatayo dussÅlo sÅlavipanno sammÆÊho kÃlaæ karoti. Ayaæ catuttho ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Puna ca paraæ gahapatayo dussÅlo sÅlavipanno kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ayaæ pa¤camo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Ime kho gahapatayo pa¤ca ÃdÅnavà dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. 24. [PTS Page 086] [\q 86/] pa¤cime gahapatayo Ãnisaæsà sÅlavato sÅlasampadÃya. Katame pa¤ca? Idha gahapatayo sÅlavà sÅlasampanno appamÃdÃdhikaraïaæ mahantaæ bhogakkhandhaæ adhigacchati. Ayaæ paÂhamo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ gahapatayo sÅlavato sÅlasampannassa kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati. Ayaæ dutiyo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ gahapatayo sÅlavà sÅlasampannà ya¤¤adeva parisaæ upasaÇkamati yadi khattiyaparisaæ yadi brÃhmaïaparisaæ yadi gahapatiparisaæ yadi samaïaparisaæ, visÃrado upasaÇkamati amaÇkubhÆto. Ayaæ tatiyo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ gahapatayo sÅlasampanno asammuÊho kÃlaæ karoti. Ayaæ catuttho Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. [BJT Page 136] [\x 136/] Puna ca paraæ gahapatayo sÅlavà sÅlasampanno kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ayaæ pa¤camo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. "Ime kho gahapatayo pa¤ca Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃyÃ"ti. 25. Atha kho bhagavà pÃÂaligÃmiye upÃsake bahudeva rattiæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà uyyojesi "abhikkantà kho gahapatayo ratti yassa'dÃni tumhe kÃlaæ ma¤¤athÃ"ti. 'Evaæ bhante'ti kho pÃÂaligÃmiyà upÃsakà bhagavato paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkamiæsu. Atha kho bhagavà acirapakkantesu pÃÂaligÃmiyesu upÃsakesu su¤¤ÃgÃraæ pÃvisi. (PÃÂalÅnagaramÃpanaæ) 26. Tena kho pana samayena sunÅdhavassakÃrÃ1 magadhamahÃmattà pÃÂaligÃme nagaraæ mÃpenti vajjÅnaæ paÂibÃhÃya. Tena kho pana samayena sambahulà [PTS Page 087] [\q 87/] devatÃyo sahassasahasseva pÃÂaligÃme vatthÆni parigaïhanti. Yasmiæ padese mahesakkhà devatà vatthÆni parigaïhanti, mahesakkhÃnaæ tattha ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ cittÃni namanti nivesanÃni mÃpetuæ. Yasmiæ padese majjhimà devatà vatthÆni parigaïhanti, majjhimÃnaæ tattha ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ cittÃni namanti nivesanÃni mÃpetuæ. Yasmiæ padese nÅcà devatà vatthÆni parigaïhanti, nÅcÃnaæ tattha ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ cittÃni namanti nivesanÃni mÃpetuæ. 27. Addasà kho bhagavà dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena tà devatÃye sahassasahasseva 2 pÃÂaligÃme vatthÆni parigaïhantiyo. Atha kho bhagavà rattiyà paccÆsasamayaæ paccuÂÂhÃya Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: konu kho3 Ãnanda pÃÂaligÃme nagaraæ mÃpentÅ? Ti 4. "SunÅdhavassakÃrà bhante magadhamahÃmattà pÃÂaligÃme nagaraæ mÃpenti vajjÅnaæ paÂibÃhÃyÃ"ti. 1. SunÅdha vassakÃrÃ, machasaæ. 2. Sahasasasseva, sÅmu. [PTS.] Sahasseva, machasaæ. 3. Konukho, sÅmu. 4. MÃpetÅ, sÅmu. [BJT Page 138] [\x 138/] 28. SeyyathÃpi Ãnanda devehi tÃvatiæsehi saddhiæ mantetvà evameva kho Ãnanda sunÅdhavassakÃrà magadhamahÃmattà pÃÂaligÃme nagaraæ mÃpenti vajjÅnaæ paÂibÃhÃya. IdhÃhaæ Ãnanda addasaæ dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena sambahulà devatÃyo sahassasahasseva pÃÂaligÃme vatthÆni parigaïhantiyo. Yasmiæ Ãnanda padese mahesakkhà devatà vatthÆni parigaïhanti, mahesakkhÃnaæ tattha ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ cittÃni namanti nivesanÃni mÃpetuæ. Yasmiæ padese majjhimà devatà vatthÆni parigaïhanti, majjhimÃnaæ tattha ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ cittÃni namanti nivesanÃni mÃpetuæ. Yasmiæ padesà nÅcà devatà vatthÆni parigaïhanti, nÅcÃnaæ tattha ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ cittÃni namanti nivesanÃni mÃpetuæ. YÃvatà Ãnanda ariyaæ Ãyatanaæ yÃvatà vaïippatho1 idaæ agganagaraæ bhavissati pÃÂaliputtaæ puÂabhedanaæ. [PTS Page 088] [\q 88/] pÃÂaliputtassa kho Ãnanda tayo antarÃyà bhavissanti: aggito và udakato và mithubhedà vÃti. 29. Atha kho sunÅdhavassakÃrà magadhamahÃmattà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃnÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho sunÅdhavassakÃrà magadhamahÃmattà bhagavantaæ etadavocuæ: "adhivÃsetu no bhavaæ gotamo ajjatanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ"ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. 30. Atha kho sunÅdhavassakÃrà magadhamahÃmattà bhagavato adhivÃsanaæ viditvà yena sako Ãvasatho tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà sake Ãvasathe païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà bhagavato kÃlaæ ÃrocÃpesuæ. 'KÃlo bho gotama niÂÂhitaæ bhattanti'. 31. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena sunÅdhavassakÃrÃnaæ magadhamahÃmattÃnaæ Ãvasatho tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho sunÅdhavassakÃrà magadhamahÃmattà buddhapamukhaæ bhikkhusaÇghaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesuæ sampavÃresuæ. 32. Atha kho sunÅdhavassakÃrà magadhamahÃmattà bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisidiæsu. Ekamantaæ nisinne kho sunÅdhavassakÃre magadhamahÃmatte bhagavà imÃhi gÃthÃhi anumodi: 1. VaïipapÃtho, syÃ. [BJT Page 140] [\x 140/] Yasmiæ padese kappeti vÃsaæ paï¬itajÃtiyo, 1 sÅlavantettha bhojetvà sa¤¤ate brahmacÃrayo, 2 Yà tattha devatà Ãsuæ3 tÃsaæ dakkhiïamÃdise. Tà pÆjità pÆjayanti mÃnità mÃnayanti naæ, [PTS Page 089] [\q 89/] tato naæ anukampanti 4 mÃtà puttaæ'ca orasaæ DevatÃnukampito poso sadà bhadrÃni passatÅ'ti. Atha kho bhagavà sunÅdhavassakÃre magadhamahÃmatte imÃhi gÃthÃhi anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. 33. Tena kho pana samayena sunÅdhavassakÃrà magadhamahÃmattà bhagavantaæ piÂÂhÅto piÂÂhito anubandhà honti. 'Yenajja samaïo gotamo dvÃrena nikkhamissati, taæ gotamadvÃraæ nÃma bhavissati. Yena titthena gaÇgaæ nadiæ5 tarissati, taæ gotamatitthaæ nÃma bhavissatÅ'ti. Atha kho bhagavà yena dvÃrena nikkhakami, taæ gotamadvÃraæ nÃma ahosi. Atha kho bhagavà yena gaÇgà nadÅ tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena gaÇgà nadÅ pÆrà hoti samÃtittikà kÃkapeyyÃ. Appekacce manussà nÃvaæ pariyesanti, appekacce uÊumpaæ pariyesanti, appekacce kullaæ bandhanti orà pÃraæ6 gantukÃmà atha kho bhagavà seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ7 và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, 8 evameva gaÇgÃya nadiyà orimatÅre antarahito pÃrimatÅre paccuÂÂhÃsi saddhiæ bhikkhusaÇghena. Addasà kho bhagavà te manusse appekacce nÃvaæ pariyesante appekacce uÊumpaæ pariyesante, appekacce kullaæ bandhante orà pÃraæ gantukÃme. Atha kho bhagavà etamatthaæ viditvà tÃyaæ velÃyaæ imaæ udÃnÃæ udÃnesi: "Ye taranti aïïavaæ saraæ Setuæ katvÃna visajja pallalÃni, Kullaæ hi jano pabandhati 9 Tiïïà medhÃvino janÃ'ti. " PaÂhamabhÃïavÃraæ 1. Paï¬itajÃtiko, [PTS. 2.] BrahmacÃrino, machasaæ. 3.Asasu, [PTS 4.] Anukampenti, sÅmu. 5. GaÇgÃnadiæ, syÃ. 6.PÃrÃpÃraæ, sÅmu. ApÃrÃpÃraæ, ma cha saæ, [PTS. 7.]Sami¤jitaæ, machasaæ. 8. Sami¤jeyya, machasaæ. 9. Kullaæ jano cabandhati, syÃ. * "Gotamatitthaæ nÃma ahosÅ"ti pÃÊiyaæ na dissati. TathÃpa "gotamatitthÃvidure" iti mahÃbodhivaæsÃdisu dissate. [BJT Page 142] [\x 142/] (Ariyasacca paÂivedhakathÃ) 34. [PTS Page 090] [\q 90/] atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: 'ÃyamÃnanda yena koÂigÃmo tenupasaÇkamissÃmÃ'ti. 'Evaæ bhante'ti. Kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena koÂigÃmo tadavasari. Tatrasudaæ bhagavà koÂigÃme viharati. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Catunnaæ bhikkhave ariyasaccÃnaæ ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. Katamesaæ catunnaæ: Dukkhassa bhikkhave ariyasaccassa ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. Dukkhasamudayassa bhikkhave ariyasaccassa ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. Dukkhanirodhassa bhikkhave ariyasaccassa ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. DukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya bhikkhave ariyasaccassa ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. Tayidaæ bhikkhave dukkhaæ ariyasaccaæ anubuddhaæ paÂividdhaæ dukkhasamudayo1 ariyasaccaæ anubuddhaæ paÂividdhaæ. Dukkhanirodho2 ariyasaccaæ anubuddhaæ paÂividdhaæ. DukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ariyasaccaæ anubuddhaæ paÂividdhaæ. Ucchinnà bhavataïhÃ, khÅïà bhavanetti. NatthidÃni punabbhavo'ti. Idamavoca bhagavÃ. Idaæ vatthà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ: [PTS Page 091] [\q 91/] catunnaæ ariyasaccÃnaæ yathÃbhÆtaæ adassanà Saæsitaæ3 dÅghamaddhÃnaæ tÃsu tÃsveva 4 jÃtisu TÃni etÃni diÂÂhÃni bhavanetti samÆhatÃ, Ucchinnaæ mÆlaæ dukkhassa natthidÃni punabbhavo'ti. 35. Tatra pi sudaæ bhagavà koÂigÃme viharanto etadeva bahulaæ bhikkhÆnaæ dhammiæ kathaæ karoti: "iti sÅlaæ, iti samÃdhi, iti pa¤¤Ã sÅlaparibhÃvito samÃdhi mahapphalo hoti mahÃnisaæso. SamÃdhiparibhÃvità pa¤¤Ã mahapphalÃhoti mahÃnisaæsÃ. Pa¤¤ÃparibhÃvitaæ cittaæ sammadeva Ãsavehi vimuccati, seyyathÅdaæ: kÃmÃsavà bhavÃsavà avijjÃsavÃ"ti 1. Dukkhasamudayaæ sÅmu. Machasaæ, [PTS. 2.] Dukkhanirodhaæ, sÅmu, machasaæ, [PTS. 3.] Saæsaritaæ sÅmu. 4. TÃyeva, [PTS. 5.]KÃmÃsavà bhavÃsavà diÂÂhÃsavà avijjÃsavÃ, [PTS.] [BJT Page 144] [\x 144/] DhammÃdÃsa dhammapariyÃyo 36. Atha kho bhagavà koÂigÃme yathÃbhirattaæ viharitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi "ÃyÃmÃnanda yena nÃdikÃ1 tenupasaÇkamissÃmÃ"ti. 'Evaæ bhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena nÃdikà tadavasari. Tatrapi sudaæ bhagavà nÃdike viharati gi¤jakÃvasathe. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: SÃÊho nÃma bhante bhikkhu nÃdike kÃlakato. 2 Tassa kà gati, ko abhisamparÃyo? Nandà nÃma bhante bhikkhunÅ nÃdike kÃlakatÃ. Tassà kà gati, ko abhisamparÃyo? [PTS Page 092] [\q 92/] sudatto nÃma bhante upÃsako nÃdike kÃlakato. Tassa kà gati, ko abhisamparÃyo? SujÃtà nÃma bhante upÃsikà nÃdike kÃlakatÃ. Tassà kà gati, ko abhisamparÃyo? Kakudho3 nÃma bhante upÃsako nÃdike kÃlakato, tassa kà gati, ko abhisamparÃyo? KÃliÇgo4 nÃma bhante upÃsako nÃdike kÃlakato. Tassa kà gati, ko abhisamparÃyo. NikaÂo nÃma bhante upÃsako nÃdike kÃlakato. Tassa kà gati, ko abhisamparÃyo? KaÂissabho nÃma bhante upÃsako nÃdike kÃlakato. Tassa kà gati. Ko abhisamparÃyo? TuÂÂho nÃma bhante upÃsako nÃdike kÃlakato. Tassa kà gati. Ko abhisamparÃyo? SantuÂÂho nÃma bhante upÃsako nÃdike kÃlakato. Tassa kà gati. Ko abhisamparÃyo? Bhaddo nÃma bhante upÃsako nÃdike kÃlakato. Tassa kà gati, ko abhisamparÃyo? Subhaddo nÃma bhante upÃsako nÃdike kÃlakato. Tassa kà gati, ko abhisamparÃyo? Ti. 37. SÃÊho Ãnanda bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cotovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhevadhammesayaæabhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. Nandà Ãnanda bhikkhunÅ pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyinÅ anÃvattidhammà tasmà lokÃ. Sudatto Ãnanda upÃsako tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmi sakideva imaæ lokaæ Ãganatvà dukkhassantaæ karissati. SujÃtà Ãnanda upÃsikà tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ. 1. NÃtika, ma cha saæ. 2. KÃlakato, machasaæ. 3. KukkuÂo machasaæ. 4. KÃÊimbe, machasaæ kÃraÊimbo, syÃ. [BJT Page 146] [\x 146/] Kakudho nÃma Ãnanda upÃsako pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. KÃliÇgo Ãnanda upÃsako pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. NikaÂo Ãnanda upÃsako pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. KaÂissabho Ãnanda upÃsako pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. TuÂÂho Ãnanda upÃsako pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. SantuÂÂho Ãnanda upÃsako pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Bhaddo Ãnanda upÃsako pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Subhaddo Ãnanda upÃsako pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà [PTS Page 093] [\q 93/] lokÃ. Paropa¤¤Ãsaæ Ãnanda nÃdike upÃsakà kÃlakatà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ. SÃdhikà navuti Ãnanda nÃdike upÃsakà kÃlakatà tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmino sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissanti. SÃtirekÃni Ãnanda pa¤ca satÃni nÃdike upÃsakà kÃlakatà tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ. 38. Anacchariyaæ kho panetaæ Ãnanda yaæ manussabhÆto kÃlaæ kareyya, tasmi¤ce kÃlakate tathÃgataæ upasaÇkamitvà etamatthaæ pucchissatha, vihesà cesà Ãnanda tathÃgatassa. TasmÃtihÃnanda dhammÃdÃsaæ nÃma dhammapariyÃyaæ desessÃmi yena samannÃgato ariyasÃvako ÃkaÇkhamÃno attanÃ'va attÃnaæ byÃkareyya: 'khÅïanirayomhi khÅïatiracchÃnayoni khÅïapettivisayo khÅïÃpÃyaduggativinipÃto, sotÃpannohamasmi avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo'ti. Katamo ca so Ãnanda dhammÃdÃso dhammapariyÃyo yena samannÃgato ariyasÃvako ÃkaÇkhamÃno attanà va attÃnaæ byÃkareyya: khÅïanireyomhi khÅïatiracchÃnayoni khÅïapettivisayo khÅïÃpÃyaduggativinipÃto, sotÃpanno'hamasmi avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo'ti: [BJT Page 148] [\x 148/] IdhÃnanda ariyasÃvako buddhe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: "itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti. Dhamme aveccappasÃdena samannÃgato hoti: "svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko1 paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅ"ti. SaÇghe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: "supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ujupaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ¤ÃyapaÂipanno [PTS Page 094] [\q 94/] bhagavato sÃvakasaÇgho, sÃmÅcipaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho. Yadidaæ cattÃri purisayugÃni, aÂÂha purisapuggalÃ. Esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuneyyo, pÃhuneyyo, dakkhiïeyyo, a¤jalikaranÅyo, anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃ"ti. Ariyakantehi sÅlehi samannÃgato hoti akhaï¬ehi acchiddehi asabalehi akammÃsehi bhujissehi vi¤¤Æppasatthehi aparÃmaÂÂhehi samÃdhisaævattanikehi. Ayaæ kho so Ãnanda dhammÃdÃso dhammapariyÃyo yena samannÃgato ariyasÃvako ÃkaÇkhamÃno attanÃ'va attÃnaæ byÃkareyya 'khÅïanirayo'mbhi khÅïatiracchÃnayoni khÅïapettivisayo khÅïÃpÃyaduggativinipÃto. SotÃpannohamasmi avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo'ti. 39. Tatra pi sudaæ bhagavà nÃdike viharanto gi¤jakÃvasathe etadeva bahulaæ bhikkhÆnaæ dhammiæ kathaæ karoti: "iti sÅlaæ, iti samÃdhi, iti pa¤¤Ã sÅlaparibhÃvito samÃdhi mahapphalo hoti mahÃnisaæso. SamÃdhiparibhÃvità pa¤¤Ã mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ. Pa¤¤ÃparibhÃvitaæ cittaæ sammadeva Ãsavehi vimuccati - seyyathÅdaæ: kÃmÃsavà bhavÃsavà avijjÃsavÃ"ti. 1. Opaneyyako, machasaæ. [BJT Page 150] [\x 150/] (AmbapÃlivane satipaÂÂhÃna desanÃ) 40. Atha kho bhagavà nÃdike yathÃbhirattaæ viharitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: 'ÃyÃmÃnanda, yena vesÃli tenupasaÇkamissÃmÃ'ti. 'Evaæ bhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena vesÃlÅ tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati ambapÃlivane. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: "Sato bhikkhave bhikkhÆ vihareyya sampajÃno. Ayaæ vo amhÃkaæ anusÃsanÅ. Katha¤ca bhikkhave, bhikkhu sato hoti: idha bhikkhave, bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅsampajÃno [PTS Page 095] [\q 95/] satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Evaæ kho bhikkhave, bhikkhu sato hoti. Katha¤ca bhikkhave, bhikkhu sampajÃno hoti: idha bhikkhave, bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho bhikkhave, bhikkhu sampajÃno hoti. Sato bhikkhave, bhikkhu vihareyya sampajÃno. Ayaæ vo amhÃkaæ anusÃsanÅ"ti. [BJT Page 152] [\x 152/] (AmbapÃlÅ ÃrÃmapaÂiggahanaæ) 41. Assosi kho ambapÃlÅ gaïikà 'bhagavà kira vesÃliæ anuppatto vesÃliyaæ viharati mayhaæ ambavane'ti. Atha kho ambapÃlÅ gaïikà bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni yojÃpetvÃ, bhaddaæ yÃnaæ abhirÆhitvÃ, bhaddehi bhaddehi yÃnehi vesÃliyà niyyÃsi. Yena sako ÃrÃmo tena pÃyÃsi. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattikÃ'va yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho ambapÃliæ gaïikaæ bhagavà dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi. Atha kho ambapÃlÅ gaïikà bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità bhagavantaæ etadavoca: 'adhivÃsetu me bhante bhagavà svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ'ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho ambapÃlÅ gaïikà bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. 42. Assosuæ kho vesÃlikà licchavÅ 'bhagavà kira [PTS Page 096] [\q 96/] vesÃliæ anuppatto vesÃliyaæ viharati ambapÃlivane'ti. Atha kho te licchavÅ bhaddÃni bhaddÃni yÃnÃni yojÃpetvÃ, bhaddaæ bhaddaæ yÃnaæ abhirÆhitvÃ, bhaddehi bhaddehi yÃnehi vesÃliyà nÅyaæsu. 1 Tatra ekacce licchavÅ nÅlà honti nÅlavaïïà nÅlavatthà nÅlÃlaÇkÃrÃ, ekacce licchavÅ pÅtà honti pÅtavaïïà pÅtavatthà pÅtÃlaÇkÃrÃ, ekacce licchavÅ lohitÃ2 honti lohitavaïïà lohitavatthà lohitÃlaÇkÃrÃ, ekacce licchavÅ odÃtà honti odÃtavaïïà odÃtavatthà odÃtÃlaÇkÃrÃ. 43. Atha kho ambapÃlÅ gaïikà daharÃnaæ daharÃnaæ licchavÅnaæ akkhena akkhaæ cakkena cakkaæ yugena yugaæ pativaÂÂesi. 3 Atha kho te licchavÅ ambapÃliæ gaïikaæ etadavocuæ: 'ki¤je, ambapÃli, daharÃnaæ daharÃnaæ licchavÅnaæ akkhena akkhaæ cakkena cakkaæ yugena yugaæ pativaÂÂesÅ?Ti. 'Tathà hi pana me ayyaputtÃ, bhagavà nimantino svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ'ti. 'Dehi je, ambapÃli, etaæ bhattaæ satasahassenÃ'ti. 'Sace'pi me ayyaputtà vesÃliæ sÃhÃraæ dassatha, evamahaæ taæ bhattaæ 4 na dassÃmÅ'ti. Atha kho te licchavÅ aÇguliæ5 poÂhesuæ. 'Jitamhà vata bho ambakÃya, 6 jitamhÃ7 vata bho ambakÃyÃ'ti. 1. NÅyÃyiæsu - [PTS.] NÅyyaæsu, machasaæ, syÃ. 2.Lohitakà - [PTS. 3.] PaÂivaÂÂesi, machasaæ - [PTS,] syÃ. 4.EsÅmpi mahattaæ - syÃ. 5. AÇgulÅ sÅmu. [PTS. 6.] AmbapÃlikÃya - syÃ. 7. Va¤citamhà - [PTS.] [BJT Page 154] [\x 154/] 44. Atha kho te licchavÅ yena ambapÃlivanaæ tena pÃyiæsu. Addasà kho bhagavà te licchavÅ dÆrato'va Ãgacchante. Disvà bhikkhÆ Ãmantesi: 'yesaæ bhikkhave bhikkhÆnaæ devà tÃvatiæsà adiÂÂhÃ, 1 oloketha bhikkhave, licchavÅparisaæ, avaloketha 2 [PTS Page 097] [\q 97/] bhikkhave, licchavÅparisaæ, upasaæharatha bhikkhave licchavÅparisaæ tÃvatiæsasadisanti 3. 45. Atha kho te licchavÅ yÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena ganatvà yÃnà paccorohitvÃ, pattikÃ'va yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te licchavÅ bhagavà dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi. Atha kho te licchavÅ bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità bhagavantaæ etadavocuæ: 'adhivÃsetu no bhagavà svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ'ti. Atha kho bhagavà te licchavÅ etadavoca. 'Adhivutthaæ kho me licchavÅ svÃtanÃya ambapÃliyà gaïikÃya 4 bhattanti. ' Atha kho te licchavÅ aÇguliæ poÂhesuæ: 'jitambhà vata bho ambakÃya. Jitambhà vata bho ambakÃyÃ'ti. Atha kho te licchavÅ bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkamiæsu. 46. Atha kho ambapÃlÅ gaïikà tassà ettiyà accayena sake ÃrÃme païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà bhagavato kÃlaæ ÃrocÃpesi: 'kÃlo bhante, niÂÂhitaæ bhattanti'. Atha kho bhagavà pubbaïhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena ambapÃliyà gaïikÃya nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho ambapÃlÅ gaïikà buddhapamukhaæ bhikkhusaÇghaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. Atha kho ambapÃlÅ gaïikà bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà [PTS Page 098] [\q 98/] ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnà kho ambapÃlÅ gaïikà bhagavantaæ etadavoca: "imÃhaæ bhante, ÃrÃmaæ buddhapamukhassa bhikkhusaÇghassa dammÅ"ti. PaÂiggahesi bhagavà ÃrÃmaæ. Atha kho bhagavà ambapÃliæ gaïikaæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. 47. Tatra pi sudaæ bhagavà vesÃliyaæ viharanto ambapÃlivane etadeva bahulaæ bhikkhÆnaæ dhammiæ kathaæ karoti: 'iti sÅlaæ, iti samÃdhi, iti pa¤¤Ã. SÅlaparibhÃvito samÃdhi mahapphalo hoti mahÃnisaæso. SamÃdhiparibhÃvità pa¤¤Ã mahapphalà hoti mahÃnisaæsà pa¤¤ÃparibhÃvitaæ cittaæ sammadeva Ãsavehi vimuccati - seyyathÅdaæ: kÃmÃsavà bhavÃsavà avijjÃsavÃ"ti. 1. AdiÂÂhapubbà - katthavi. 2. Apaloketha - sÅmu. 3. TÃvatiæsà sadisaæ - sÅmu tÃvatiæsaparisaæ - [PTS. 4.] AmbapÃligaïikÃya - sÅmu - [PTS.] [BJT Page 156] [\x 156/] (BeluvagÃme jÅvitasaÇkhÃra - adhiÂÂhÃnaæ) 48. Atha kho bhagavà ambapÃlivane yathÃbhirattaæ viharitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: 'ÃyÃmÃnanda, yena beluvagÃmako2 tenupasaÇkamissÃmÃ'ti. 'Evaæ bhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena beluvagÃmako tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà beluvagÃmake viharati. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: 'etha tumhe bhikkhave samantà vesÃliæ yathÃmittaæ yathÃsandiÂÂhaæ yathÃsambhattaæ vassaæ upetha. 3 Ahaæ pana idheva beluvagÃmake vassaæ upagacchÃmÅ'ti. 'Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paÂissutvà samantà vesÃliæ yathÃmittaæ yathÃsandiÂÂhaæ [PTS Page 099] [\q 99/] yathÃsambhattaæ vassaæ upagacchiæsu. 4 Bhagavà pana tatve beluvagÃmake vassaæ upaga¤chi. 5 49. Atha kho bhagavato vassÆpagatassa kharo ÃbÃdho uppajji. BÃÊhÃ6 vedanà vattanti mÃraïantikÃ. Tà sudaæ7 bhagavà sato sampajÃno adhivÃseti 8 aviha¤¤amÃno. Atha kho bhagavato etadahosi: 'na kho metaæ patirÆpaæ yo'haæ9 anÃmantetvà upaÂÂhÃke anapaloketvà bhikkhusaÇghaæ parinibbÃyeyyaæ. YannÆnÃhaæ imaæ ÃbÃdhaæ viriyena10 paÂippanÃmetvà jÅvitasaÇkhÃraæ adhiÂÂhÃya vihareyya'nti. Atha kho bhagavà taæ ÃbÃdhaæ viriyena paÂippanÃmetvà jÅvitasaÇkhÃraæ adhiÂÂhÃya vihÃsi. Atha kho bhagavato so ÃbÃdho paÂippassamhi. Atha kho bhagavà gilÃnà vuÂÂhito aciravuÂÂhito gela¤¤Ã vihÃrà nikkhamma vihÃrapacchÃyÃyaæ11 pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. 50. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "diÂÂho12 me bhante bhagavato phÃsu. DiÂaÂhaæ me bhante bhagavato khamanÅyaæ. Api ca me bhante madhurakajÃto viya kÃyo. DisÃ'pi me na pakkhÃyanti, dhammÃ'pi maæ nappaÂibhanti bhagavato gela¤¤ena. Api ca me bhante ahosi kÃci deva assÃsamattà 'na tÃva bhagavà parinibbÃyissati na yÃva bhagavà bhikkhusaÇghaæ Ãrabbha ki¤cideva udÃharatÅ"ti. 1. ParivesanÃ. [PTS. 2.] VeÊuvagÃmako - machasaæ, 3.Upagacchatha - syÃ. 4. Upaga¤juæ - [PTS. 5.] Upagacchi - machasaæ. 6.PabÃÊabhà - katthaci. 7. Tatra sudaæ - machasaæ. 8. AdhivÃsesi - machasaæ. 9. YavÃhaæ - machasaæ. 10. Viriyena - machasaæ. 11.VihÃrapapacachÃyÃyaæ - syÃ. 12. DiÂÂhà - katthaci. [BJT Page 158] [\x 158/] 51. [PTS Page 100] [\q 100/] kimpanÃnanda bhikkhusaÇgho mayi paccÃsiæsati:1 desito Ãnanda, mayà dhammo anantaraæ abÃhiraæ karitvà natthÃnanda 2 tathÃgatassa dhammesu ÃcariyamuÂÂhi. Yassa nÆna Ãnanda evamassa: 'ahaæ bhikkhusaÇghaæ pariharissÃmÅ'ti vÃ, mamuddesiko bhikkhusaÇgho'ti vÃ, so nÆna Ãnanda, bhikkhusaÇghaæ Ãrabbha ki¤cideva udÃhareyya. TathÃgatassa kho Ãnanda na evaæ hoti: 'ahaæ bhikkhusaÇghaæ pariharissÃmÅ'ti và mamuddesiko bhikkhusaÇgho'ti vÃ. Sa kiæ3 Ãnanda tathÃgato bhikkhusaÇghaæ Ãrabbha ki¤cideva udÃharissati? 52. Ahaæ kho panÃnanda, etarahi jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto. ùsÅtiko me vayo vattati. SeyyathÃpi Ãnanda, jajjarasakaÂaæ vekkhamissakena 4 yÃpeti, evameva kho Ãnanda vekkhamissakena ma¤¤e tathÃgatassa kÃyo yÃpeti. Yasmiæ Ãnanda, samaye tathÃgato sabbanimittÃnaæ amanasikÃrà ekaccÃnaæ vedanÃnaæ nirodhà animittaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati, phÃsutaro5 Ãnanda, tasmiæ samaye tathÃgatassa kÃyo hoti. TasmÃtihÃnanda, attadÅpà viharatha attasaraïà ana¤¤asaraïÃ, dhammadÅpà dhammasaraïà ana¤¤asaraïÃ. 53. Katha¤ca Ãnanda, bhikkhu attadÅpo viharati attasaraïo ana¤¤asaraïo, dhammadÅpo dhammasaraïo ana¤¤asaraïo: idhÃnanda bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. 54. Evaæ kho Ãnanda, bhikkhu attadÅpo viharati attasaraïo ana¤¤asaraïo, dhammadÅpo dhammasaraïo ana¤¤asaraïo. [PTS Page 101] [\q 101/] ye hi keci Ãnanda, etarahi và mamaæ và accayena attadÅpà viharissanti attasaraïà ana¤¤asaraïÃ. DhammadÅpà dhammasaraïà ana¤¤asaraïÃ, tamatagge me te Ãnanda, bhikkhu bhavissanti ye keci sikkhÃkÃmÃ'ti. DutiyabhÃïavÃraæ. 1. PaccÃsÅsati, machasaæ. 2. Na natthÃnanda, [PTS. 3.] Kiæ, [PTS. 4.] Vedhamissakena, sÅmu: nÃ: veÂhamisasakena, katthaci. VeÊumissakena, syÃ. Veghamissakena, [PTS,] vekhamissakena, di a; machasaæ. 5. PhÃsukato, [PTS.] [BJT Page 160] [\x 160/] (CÃpÃlacetiye ÃyusaÇkhÃrossajanaæ) 55. [PTS Page 102] [\q 102/] atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya vesÃliæ piï¬Ãya pÃvisi. VesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "gaïhÃhi Ãnanda nisÅdanaæ, yena cÃpÃlaæ cetiyaæ1 tenupasaÇkamissÃma divÃvihÃrÃyÃ"ti. 'Evaæ bhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paÂissutvà nisÅdanaæ ÃdÃya bhagavantaæ piÂÂhito piÂÂhito anubandhi. Atha kho bhagavà yena cÃpÃlaæ cetiyaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. ùyasmà pi kho Ãnando bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ Ãnandaæ bhagavà etadavoca: 56. "RamaïÅyà Ãnanda vesÃlÅ, ramaïÅyaæ udenaæ cetiyaæ, ramaïÅyaæ gotamakaæ cetiyaæ, ramaïÅyaæ sattamba 2 cetiyaæ, ramaïÅyaæ bahuputtaæ cetiyaæ, ramaïÅyaæ sÃrandadaæ cetiyaæ3 ramaïÅyaæ cÃpÃlaæ cetiyaæ. [PTS Page 103] [\q 103/] yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, so ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ. TathÃgatassa kho pana Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ"ti. 57. Evaæ kho4 Ãyasmà Ãnando bhagavatà oÊÃrike nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na bhagavantaæ yÃci "tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ, tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti" yathà taæ mÃrena pariyuÂÂhitacitto. 58. Dutiyampi kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "ramaïÅyà Ãnanda vesÃlÅ, ramaïÅyaæ udenaæ cetiyaæ, ramaïÅyaæ gotamakaæ cetiyaæ, ramaïÅyaæ sattamba 2 cetiyaæ, ramaïÅyaæ bahuputtaæ cetiyaæ, ramaïÅyaæ sÃrandadaæ cetiyaæ3 ramaïÅyaæ cÃpÃlaæ cetiyaæ. 1. CÃpÃlacetiyaæ, sÅmu pÃvalaæ cetiyaæ, syÃ. 2. Sattambakaæ cetiya. [PTS. 3.] ùnandacetiyaæ, sÅmu. 4. Evampi. Sata [BJT Page 162] [\x 162/] Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, so ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ. TathÃgatassa kho pana Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ"ti. Tatiyampi kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "ramaïÅyà Ãnanda vesÃlÅ, ramaïÅyaæ udenaæ cetiyaæ, ramaïÅyaæ gotamakaæ cetiyaæ, ramaïÅyaæ sattamba 2 cetiyaæ, ramaïÅyaæ bahuputtaæ cetiyaæ, ramaïÅyaæ sÃrandadaæ cetiyaæ3 ramaïÅyaæ cÃpÃlaæ cetiyaæ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, so ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ. TathÃgatassa kho pana Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ"ti. 59. Evampi kho Ãyasmà Ãnando bhagavatà oÊÃrike nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. [PTS Page 104] [\q 104/] na bhagavantaæ yÃci "tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ, tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti" yathà taæ mÃrena pariyuÂÂhitacitto. 60. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "gaccha tvaæ Ãnanda, yassa'dÃni kÃlaæ ma¤¤asÅ" ti. 'Evaæ bhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà avidÆre a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisÅdi. Atha kho mÃro pÃpimà acirapakkante Ãyasmante Ãnande yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho mÃro pÃpimà bhagavantaæ etadavoca: 61. "ParinibbÃtu'dÃni bhante bhagavÃ. ParinibbÃtu sugato parinibbÃnakÃlo'dÃni bhante bhagavato. "BhÃsità kho panesà bhante bhagavatà vÃcÃ: 'na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi yÃva me bhikkhÆ na sÃvakà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃrino, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤apessanti paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃnÅkarissanti, uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessantÅ ti. Etarahi kho pana bhante bhikkhu bhagavato sÃvakaæ viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà [PTS Page 105] [\q 105/] sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃrino sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhanti desenti pa¤¤apenti paÂÂhapenti vivaranti vibhajanti uttÃnÅkaronti, uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desenti. ParinibbÃtu'dÃni bhante bhagavÃ. ParinibbÃtu sugato. ParinibbÃnakÃlo' dÃni bhante bhagavato. " [BJT Page 164] [\x 164/] 62. "BhÃsità kho panesà bhante bhagavatà vÃcÃ: 'na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi yÃva me bhikkhuniyo na sÃvikà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃriniyo, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤apessanti paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃni karissanti, uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti'ti. Etarahi kho pana bhante bhikkhuniyo bhagavato sÃvikà viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃriniyo, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhanti desenti pa¤¤apenti paÂÂhapenti vivaranti vibhajanti uttÃnÅkaronti, uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desenti. ParinibbÃtu'dÃni bhante bhagavÃ. ParinibbÃtu sugato. ParinibbÃnakÃlo'dÃni bhante bhagavato. 63."BhÃsità kho panesà bhante bhagavatà vÃcÃ: 'na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi yÃva me upÃsakà na sÃvakà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃrino, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤apessanti paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃni karissanti, uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti'ti. Etarahi kho pana bhante upÃsakà bhagavato sÃvakà viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃrino, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhinti desenti pa¤¤apenti paÂÂhapenti vivaranti vibhajanti uttÃnÅkaronti, uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desenti. ParinibbÃtu'dÃni bhante bhagavÃ. ParinibbÃtu sugato. ParinibbÃnakÃlo'dÃni bhante bhagavato. " 64. "BhÃsità kho panesà bhante bhagavatà vÃcÃ: 'na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi yÃva me upÃsikà na sÃvikà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃriniyo, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤apessanti paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃni karissanti, uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti'ti. [BJT Page 166] [\x 166/] etarahi kho pana bhante upÃsikà bhagavato sÃvikà viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃriniyo, sakaæ [PTS Page 106] [\q 106/] Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhanti desenti pa¤¤apenti paÂÂhapenti vivaranti vibhajanti uttÃnÅkaronti, uppannaæ parappavÃdaæ sahadhammena suniggahÅtaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desenti. ParinibbÃtu'dÃni bhante bhagavÃ. ParinibbÃtu sugato. ParinibbÃnakÃlo'dÃni bhante bhagavato. 65. BhÃsità kho panesà bhante bhagavatà vÃcÃ: 'na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi yÃva me idaæ brahmacariyaæ na iddhaæ ceva bhavissati phita¤ca vitthÃrikaæ1 bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ, yÃva devamanussehi suppakÃsitanti', etarahi kho pana bhante bhagavato brahmacariyaæ iddha¤ceva phita¤ca vitthÃrikaæ bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ yÃva demamanussehi suppakÃsitaæ. ParinibbÃtu'dÃni bhante bhagavÃ. ParinibbÃtu sugato. ParinibbÃnakÃlo'dÃni bhante bhagavato"ti. 66. Evaæ vutte bhagavà mÃraæ pÃpimantaæ etadavoca: appossukke tvaæ pÃpima hohi. Na ciraæ tathÃgatassa parinibbÃnaæ bhavissati. Ite tiïïaæ mÃsÃnaæ accayena tathÃgato parinibbÃyissatÅ"ti. 67. Atha kho bhagavà cÃpÃle cetiye sato sampajÃno ÃyusaÇkhÃraæ ossaji. OssaÂÂhe ca bhagavatà ÃyusaÇkhÃre mahÃbhÆmicÃlo ahosi hiæsanako salomahaæso2. Devadundubhiyo3 ca phaliæsu. Atha kho bhagavà [PTS Page 107] [\q 107/] etamatthaæ viditvà tÃyaæ velÃyaæ imaæ udÃnaæ udÃnesi: Tulamatula¤ca sambhavaæ BhavasaÇkhÃramavassajÅ muni, Ajjhattarato samÃhito Abhindi kavacamivattasambhavanti. (BhÆmicÃlassa aÂÂha hetu) 68. Atha kho Ãyasmato Ãnandassa etadahosi: acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho. Mahà vatÃyaæ bhÆmicÃlo, sumahà vatÃyaæ bhÆmicÃlo, hiæsanako salomahaæso. Devadundubhiyo ca eliæsu. Ko nu kho hetu ko paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃyà ti. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante. Mahà vatÃyaæ bhante bhÆmicÃlo, sumahà vatÃyaæ bhante bhÆmicÃlo hiæsanako salomahaæso. Devadundubhiyo ca eliæsu. Ko nu kho bhante hetu ko paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃyÃ?"Ti. 1. VitthÃritaæ, sÅmu. 2. Lomahaæso, machasaæ. 3. Devaduhiyo, sÅmu [BJT Page 168] [\x 168/] 69. AÂÂha kho ime Ãnanda hetu aÂÂha paccayà mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃya. Katame aÂÂha? Ayaæ Ãnanda mahÃpaÂhavi udake patiÂÂhitÃ. Udakaæ vÃte patiÂÂhitaæ. VÃto ÃkÃsaÂÂho hoti. Hoti kho so Ãnanda samayo yaæ mahÃvÃtà vÃyanti, mahÃvÃtà vÃyantà udakaæ kampenti, udakaæ kampitaæ paÂhaviæ kampeti. Ayaæ [PTS Page 108] [\q 108/] paÂhamo hetu paÂhamo paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃya. (1) Puna ca paraæ Ãnanda samaïo và hoti brÃhmaïo và ididhimà cetovasippatto, devo và mahiddhiko mahÃnubhÃvo, tassa parittà paÂhavisa¤¤Ã bhÃvità hoti, appamÃïà Ãposa¤¤Ã. So imaæ paÂhaviæ kampeti saækampeti sampakampeti sampavedheti. Ayaæ dutiyo hetu dutiyo paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃya. (2) Puna ca paraæ Ãnanda yadà bodhisatto tusità kÃyà cavitvà sato sampajÃno mÃtukucchiæ okkamati, tadÃ'yaæ paÂhavÅ kampati saækampati sampakampati sampavedhati. Ayaæ tatiyo hetu tatiyo paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃya. (3) Puna ca paraæ Ãnanda yadà bodhisatto sato sampajÃno mÃtukucchismiæ nikkhamati, tadÃyaæ paÂhavÅ kampati saækampati sampakampati sampavedhati. Ayaæ catuttho hetu catuttho paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃya. (4) Puna ca paraæ Ãnanda yadà tathÃgato anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhati, tadÃyaæ paÂhavÅ kampati saÇkampati sampakampati sampavedhati. Ayaæ pa¤camo hetu pa¤camo paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃya. (5) Puna ca paraæ Ãnanda yadà tathÃgato anuttaraæ dhammacakkaæ pavatteti, tadÃyaæ paÂhavÅ kampati saækampati sampakampati sampavedhati. Ayaæ chaÂÂho hetu chaÂÂho paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃya. (6) Puna ca paraæ Ãnanda yadà tathÃgato sato sampajÃno ÃyusaÇkhÃraæ ossajati, tadÃyaæ paÂhavÅ kampati saækampati sampakampati sampavedhati. Ayaæ sattamo hetu sattamo paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃya. (7) 1. MahÃpathavi machasaæ. [BJT Page 170] [\x 170/] Puna ca paraæ Ãnanda yadà tathÃgato anupÃdisesÃya [PTS Page 109] [\q 109/] nibbÃnadhÃtuyà parinibbÃyati, tadÃ'yaæ paÂhavÅ kampati saækampati sampakampati sampavedhati. Ayaæ aÂÂhamo hetu aÂÂhamo paccayo mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃya. (8) Ime kho Ãnanda aÂÂha hetu aÂÂha paccayà mahato bhÆmicÃlassa pÃtubhÃvÃyà ti. (AÂÂhaparisÃ) 70. AÂÂha kho imà Ãnanda parisÃ. Katamà aÂÂha? Khattiyaparisà brÃhmaïaparisà gahapatiparisà samaïaparisà cÃtummahÃrÃjikaparisà tÃvatiæsaparisà mÃraparisà brahmaparisÃ. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ Ãnanda anekasataæ khattiyarisaæ upasaÇkamitÃ1. TatrÃpi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tattha yÃdisako tesaæ vaïïo hoti, tÃdisako mayhaæ vaïïo hoti. YÃdisako tesaæ saro hoti, tÃdisako mayhaæ saro hoti. Dhammiyà ca 2 kathÃya sandassemi. SamÃdapemi samuttejemi. Sampahaæsemi. BhÃsamÃna¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ bhÃsati devo và manusso vÃ'ti. Dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà antaradhÃyÃmi. Antarahita¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ antarahito devo và manusso vÃ'ti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ Ãnanda anekasataæ brÃhmaïaparisaæ upasaÇkamitÃ. TatrÃpi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tattha yÃdisako tesaæ vaïïo hoti, tÃdisako mayhaæ vaïïo hoti. YÃdisako tesaæ saro hoti, tÃdisako mayhaæ saro hoti. Dhammiyà ca 2 kathÃya sandassemi. SamÃdapemi samuttejemi. Sampahaæsemi. BhÃsamÃna¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ bhÃsati devo và manusso vÃ'ti. Dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà antaradhÃyÃmi. Antarahita¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ antarahito devo và manusso vÃ'ti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ Ãnanda anekasataæ gahapatiparisaæ upasaÇkamitÃ. TatrÃpi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tattha yÃdisako tesaæ vaïïo hoti, tÃdisako mayhaæ vaïïo hoti. YÃdisako tesaæ saro hoti, tÃdisako mayhaæ saro hoti. Dhammiyà ca 2 kathÃya sandassemi. SamÃdapemi samuttejemi. Sampahaæsemi. BhÃsamÃna¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ bhÃsati devo và manusso vÃ'ti. Dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà antaradhÃyÃmi. Antarahita¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ antarahito devo và manusso vÃ'ti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ Ãnanda anekasataæ samaïaparisaæ upasaÇkamitÃ. TatrÃpi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tattha yÃdisako tesaæ vaïïo hoti, tÃdisako mayhaæ vaïïo hoti. YÃdisako tesaæ saro hoti, tÃdisako mayhaæ saro hoti. Dhammiyà ca 2 kathÃya sandassemi. SamÃdapemi samuttejemi. Sampahaæsemi. BhÃsamÃna¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ bhÃsati devo và manusso vÃ'ti. Dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà antaradhÃyÃmi. Antarahita¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ antarahito devo và manusso vÃ'ti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ Ãnanda anekasataæ cÃtummahÃrÃjikaparisaæ upasaÇkamitÃ. TatrÃpi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tattha yÃdisako tesaæ vaïïo hoti, tÃdisako mayhaæ vaïïo hoti. YÃdisako tesaæ saro hoti, tÃdisako mayhaæ saro hoti. Dhammiyà ca 2 kathÃya sandassemi. SamÃdapemi samuttejemi. Sampahaæsemi. BhÃsamÃna¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ bhÃsati devo và manusso vÃ'ti. Dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà antaradhÃyÃmi. Antarahita¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ antarahito devo và manusso vÃ'ti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ Ãnanda anekasataæ tÃvatiæsaparisaæ upasaÇkamitÃ. TatrÃpi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tattha yÃdisako tesaæ vaïïo hoti, tÃdisako mayhaæ vaïïo hoti. YÃdisako tesaæ saro hoti, tÃdisako mayhaæ saro hoti. Dhammiyà ca 2 kathÃya sandassemi. SamÃdapemi samuttejemi. Sampahaæsemi. BhÃsamÃna¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ bhÃsati devo và manusso vÃ'ti. Dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà antaradhÃyÃmi. Antarahita¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ antarahito devo và manusso vÃ'ti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ Ãnanda anekasataæ mÃraparisaæ upasaÇkamitÃ. TatrÃpi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tattha yÃdisako tesaæ vaïïo hoti, tÃdisako mayhaæ vaïïo hoti. YÃdisako tesaæ saro hoti, tÃdisako mayhaæ saro hoti. Dhammiyà ca 2 kathÃya sandassemi. SamÃdapemi samuttejemi. Sampahaæsemi. BhÃsamÃna¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ bhÃsati devo và manusso vÃ'ti. Dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà antaradhÃyÃmi. Antarahita¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ antarahito devo và manusso vÃ'ti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ Ãnanda anekasataæ brahmaparisaæ upasaÇkamitÃ. TatrÃpi mayà sannisinnapubba¤ceva sallapitapubba¤ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tattha yÃdisako tesaæ vaïïo hoti, tÃdisako mayhaæ vaïïo hoti. YÃdisako tesaæ saro hoti, tÃdisako mayhaæ saro hoti. Dhammiyà ca 2 kathÃya sandassemi. SamÃdapemi samuttejemi. Sampahaæsemi. BhÃsamÃna¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ bhÃsati devo và manusso vÃ'ti. [PTS Page 110] [\q 110/] dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà antaradhÃyÃmi. Antarahita¤ca maæ na jÃnanti 'ko nu kho ayaæ antarahito devo và manusso vÃ'ti. Imà kho Ãnanda aÂÂha parisÃ. 1. UpasaÇkamitvÃ, syà [PTS. 2.] DhammiyÃ, machasaæ. [BJT Page 172] [\x 172/] (AÂÂha abhibhÃyatanÃni) 71. AÂÂha kho imÃni Ãnanda abhibhÃyatanÃni. KatamÃni aÂÂha? Ajjhattaæ rÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati parittÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæsa¤¤Å hoti. Idaæ paÂhamaæ abhibhÃyatanaæ. (1) Ajjhattaæ rÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati appamÃïÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæsa¤¤Å hoti. Idaæ dutiyaæ abhibhÃyatanaæ. (2) Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati parittÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæsa¤¤Å hoti. Idaæ tatiyaæ abhibhÃyatanaæ. (3) Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati appamÃïÃni suvaïïadubbaïïÃni, tÃni abhibhuyya 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæsa¤¤Å hoti, idaæ catutthaæ abhibhÃyatanaæ. (4) Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati nÅlÃni nÅlavaïïÃni nÅladassanÃni nÅlanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma ummÃpupphaæ1 nÅlaæ nÅlavaïïaæ nÅlanidassanaæ nÅlanibhÃsaæ, seyyathÃpi và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ nÅlaæ nÅlavaïïaæ nÅlanidassanaæ nÅlanibhÃsaæ, evameva ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati nÅlÃni nÅlavaïïÃni nÅlanidassanÃni nÅlanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæsa¤¤Å hoti. Idaæ pa¤camaæ abhibhÃyatanaæ. (5) [PTS Page 111] [\q 111/] ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati pÅtÃni pÅtavaïïÃni pÅtanidassanÃni pÅtanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma kaïikÃrapupphaæ pÅtaæ pÅtavaïïaæ pÅtanidassanaæ pÅtanibhÃsaæ, seyyathÃpi và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ pÅtaæ pÅtavaïïaæ pÅtanidassanaæ pÅtanibhÃsaæ, evameva ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati pÅtÃni pÅtavaïïÃni pÅtanidassanÃni pÅtanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæsa¤¤Å hoti. Idaæ chaÂÂhaæ abhibhÃyatanaæ. (6) 1. UmÃpupaphaæ machasaæ [BJT Page 174] [\x 174/] Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati lohitakÃni lohitakavaïïÃni lohitakÃnidassanÃni lohitakanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma bandhujÅvakapupphaæ lohitakaæ lohitakavaïïaæ lohitakanidassanaæ lohitakanibhÃsaæ, seyyathÃpi và pana naæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ lohitakaæ lohitakavaïïaæ lohitakanidassanaæ lohitakanibhÃsaæ, evameva ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati lohitakÃni lohitakavaïïÃni lohitakanidassanÃni lohitakanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæ sa¤¤Å hoti idaæ sattamaæ abhibhÃyatanaæ. (7) Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati odÃtÃni odÃtavaïïÃni odÃtanidassanÃni odÃtanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma osadhÅ tÃrakà odÃtavaïïà odÃtanidassanà odÃtanibhÃsà seyyathÃpi và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhaæ odÃtaæ odÃtavaïïaæ odÃtanidassanaæ odÃtanibhÃsaæ, evameva ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å eko bahiddhà rÆpÃni passati odÃtÃni odÃtavaïïÃni odÃtanidassanÃni odÃtanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæsa¤¤Å hoti. Idaæ aÂÂhamaæ abhibhÃyatanaæ. ImÃni kho aÂÂha Ãnanda abhibhÃyatanÃni. (AÂÂha vimokkhÃ) 72. AÂÂha kho ime Ãnanda vimokkho. Katame aÂÂha? RÆpÅ rÆpÃni passati. Ayaæ paÂhamo vimokkho (1) [PTS Page 112] [\q 112/] ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å bahiddhà rÆpÃni passati. Ayaæ dutiyo vimokkho. (2) Subhanteva adhimutto hoti. Ayaæ tatiyo vimokkho. (3) Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ catuttho vimokkho. (4) Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïanti' vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ pa¤camo vimokkho. (5) [BJT Page 176] [\x 176/] Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ chaÂÂho vimokkho. (6) Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ sattamo vimokkho. (7) Sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Ayaæ aÂÂhamo vimokkho. (8) Ime kho Ãnanda aÂÂha vimokkhÃ. (MÃrÃyÃcanÃ) 73. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ uruvelÃyaæ viharÃmi najjà nera¤jarÃya tÅre ajapÃlanigrodhamÆle paÂhamÃbhisambuddho. Atha kho Ãnanda mÃro pÃpimà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho Ãnanda mÃro pÃpimà maæ etadavoca: parinibbÃtu'dÃni bhante bhagavÃ, parinibbÃtu sugato. ParinibbÃnakÃlo'dÃni bhante bhagavato'ti. Evaæ vutto'haæ Ãnanda mÃraæ pÃpimantaæ etadavocaæ: "na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi yÃva me bhikkhu na sÃvakà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃrino, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤Ãpessanti1 paÂÂhapessanti [PTS Page 113] [\q 113/] vivarissanti vibhajissanti uttÃnÅkarissanti, 2 uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammena suniggahitaæ3 niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti. "Na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi yÃva me bhikkhuniyo na sÃvikà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃriniyo, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤Ãpessanti1 paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃnÅkarissanti, uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammena suniggahitaæ3 niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti. 1. Pa¤¤apessanti machasaæ. 2. UttÃniæ karissanti, sÅ katthavi uttÃnikarissanti, [PTS. 3.] SuniggahÅtaæ, [PTS.] [BJT Page 178] [\x 178/] "Na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi - yÃva me upÃsakà na sÃvakà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃrino, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤Ãpessanti1 paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃnÅkarissanti, uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammena suniggahitaæ3 niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti. "Na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi - yÃva me upÃsikà na sÃvikà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃriniyo, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤Ãpessanti1 paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃnÅkarissanti, uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammena suniggahitaæ3 niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti. Na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi - yÃva me idaæ brahmacariyaæ na iddha¤ceva bhavissati phita¤ca vitthÃrikaæ bÃhuja¤¤aæ1 puthubhÆtaæ yÃva devamanussehi suppakÃsitanti. ' 74. IdÃneva kho Ãnanda ajja cÃpÃle 2 cetiye mÃro pÃpimà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho Ãnanda mÃro pÃpimà maæ etadavoca: "parinibbÃtu'dÃni bhante bhagavÃ, parinibbÃtu sugato. ParinibbÃnakÃlo'dÃni bhante bhagavato. BhÃsità kho panesà bhante bhagavatà vÃcÃ: "na tÃvÃhaæ [PTS Page 114] [\q 114/] pÃpima parinibbÃyissÃmi yÃva me bhikkhu na sÃvakà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃrino, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤Ãpessanti1 paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃnÅkarissanti, 2 uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammena suniggahitaæ3 niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti. "Na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi yÃva me bhikkhuniyo na sÃvikà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃriniyo, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤Ãpessanti1 paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃnÅkarissanti, uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammena suniggahitaæ niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti. "Na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi - yÃva me upÃsakà na sÃvakà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃrino, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤Ãpessanti1 paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃnÅkarissanti, uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammena suniggahitaæ3 niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti. "Na tÃvÃhaæ pÃpima parinibbÃyissÃmi - yÃva me upÃsikà na sÃvikà bhavissanti viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃriniyo, sakaæ Ãcariyakaæ uggahetvà Ãcikkhissanti desessanti pa¤¤Ãpessanti1 paÂÂhapessanti vivarissanti vibhajissanti uttÃnÅkarissanti, uppannaæ parappavÃdaæ saha dhammena suniggahitaæ3 niggahetvà sappÃÂihÃriyaæ dhammaæ desessanti. YÃva me idaæ brahmacariyaæ na iddha¤ceva bhavissati phita¤ca vitthÃrikaæ bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ yÃva devamanussehi suppakÃsitanti. Etarahi kho pana bhante bhagavato brahmacariyaæ iddha¤ceva phÅta¤ca vitthÃrikaæ bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ yÃva devamanussehi suppakÃsitaæ. ParinibbÃtu'dÃni bhante bhagavÃ, parinibbÃtu sugato parinibbÃnakÃlo'dÃni bhante bhagavato"ti. 1. Bahuja¤¤aæ, syÃ. 2. PÃvÃle, syÃ. [BJT Page 180] [\x 180/] Evaæ vutte ahaæ Ãnanda mÃraæ pÃpimantaæ etadavocaæ: 'appossukko tvaæ pÃpima hohi. Na ciraæ tathÃgatassa parinibbÃnaæ bhavissati. Ito tiïïaæ mÃsÃnaæ accayena tathÃgato parinibbÃyissatÅ"ti. IdÃneva kho Ãnanda ajja cÃpÃle cetiye tathÃgatena satena sampajÃnena ÃyusaÇkhÃro ossaÂÂho"ti. (ùnandÃyÃcanÃ) 75. [PTS Page 115] [\q 115/] evaæ vutte Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ, tiÂÂhatu sugato kappaæ, bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna"nti. Alaæ Ãnanda, mà tathÃgataæ yÃci. AkÃlo'dÃni Ãnanda tathÃgataæ yÃcanÃyÃ'ti. Dutiyampi kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ, tiÂÂhatu sugato kappaæ, bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna"nti. Tatiyampi kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ, tiÂÂhatu sugato kappaæ, bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna"nti. Saddahasi tvaæ Ãnanda tathÃgatassa bodhinti? "Evambhante". Atha ki¤carahi tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃvatatiyakaæ abhinippÅÊesÅ? Ti. Sammukhà metaæ bhante bhagavato sutaæ sammukhà paÂiggahitaæ: "yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, so ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kakappÃvasesaæ vÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgatokappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ"ti. Saddahasi tvaæ ÃnandÃ?Ti. "Evambhante". [BJT Page 182] [\x 182/] TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ, yaæ tvaæ tathÃgatena evaæ oÊÃrike nimitte kayiramÃne, 1 oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ, tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dve va te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivÃseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. 76. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ rÃjagahe viharÃmi gijjhakÆÂe pabbate. Tatra pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: [PTS Page 116] [\q 116/] ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ ramaïÅyo gijjhakÆÂo pabbato yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ tattheva rÃjagahe viharÃmi gotama nigrodhe. Tatra pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ ramaïÅyo gotamanigrodho. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ tattheva rÃjagahe viharÃmi corapapÃte. Tatra pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ ramaïÅyo corapapÃto. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ tattheva rÃjagahe viharÃmi vebhÃrapasse sattapaïïiguhÃyaæ. Tatra pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ ramaïÅyà vebhÃrapasse sattapaïïiguhÃ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ tattheva rÃjagahe viharÃmi isigilipasse kÃÊasilÃyaæ. Tatra pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ ramaïÅyà isigilipasse kÃÊasilÃ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ tattheva rÃjagahe viharÃmi sÅtavane sappasoï¬ikapabbhÃre. Tatra pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ ramaïÅyo sÅtavane sappasoï¬ikapabbhÃro. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ tattheva rÃjagahe viharÃmi tapodÃrÃme. Tatra pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ [PTS Page 117] [\q 117/] ramaïÅyo tapodÃrÃmo. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ tattheva rÃjagahe viharÃmi veÊuvane kalandakanivÃpe. Tatra pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ ramaïÅyo veÊuvane kalandaka nivÃpo. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ tattheva rÃjagahe viharÃmi jÅvakambavane . Tatra pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ ramaïÅyaæ jÅvakambavanaæ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ tattheva rÃjagahe viharÃmi maddakucchismiæ migadÃye. Tatrà pi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesiæ: ramaïÅyaæ Ãnanda rÃjagahaæ ramaïÅyo gotamanigrodho. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaævÃ. TathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. 1. KariyamÃne, sÅmu. 2. NigrodhÃrÃme, [PTS. 3.] Tatra, [PTS.] [BJT Page 184] [\x 184/] Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena, oÊÃrikena nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivaseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. 77. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ idheva vesÃliyaæ viharÃmi udenacetiye. Tatrapi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesi: ramaïÅyà Ãnanda vesÃlÅ, ramaïÅyaæ udenaæ cetiyaæ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ và tathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrike nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivÃseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. [PTS Page 118] [\q 118/] ekamidÃhaæ Ãnanda samayaæ idheva vesÃliyaæ viharÃmi gotamakecetiye. Tatrapi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesi: ramaïÅyà Ãnanda vesÃlÅ, ramaïÅyaæ gotamatecetiyaæ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ và tathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrike nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivÃseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ idheva vesÃliyaæ viharÃmi sattambecetiye. Tatrapi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesi: ramaïÅyà Ãnanda vesÃlÅ, ramaïÅyaæ sattambecetiyaæ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ và tathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrike nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivÃseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ idheva vesÃliyaæ viharÃmi bahuputtecetiye. Tatrapi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesi: ramaïÅyà Ãnanda vesÃlÅ, ramaïÅyaæ bahuputtecetiyaæ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ và tathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrike nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivÃseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. EkamidÃhaæ Ãnanda samayaæ idheva vesÃliyaæ viharÃmi sÃrandadecetiye. Tatrapi kho tÃhaæ Ãnanda Ãmantesi: ramaïÅyà Ãnanda vesÃlÅ, ramaïÅyaæ sÃrandadecetiyaæ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ và tathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrike nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivÃseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. IdÃneva kho tÃhaæ Ãnanda ajja cÃpÃle cetiye Ãmantesi: ramaïÅyà Ãnanda vesÃlÅ, ramaïÅyaæ cÃpÃlaæ cetiyaæ. Yassa kassaci Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ và tathÃgatassa kho Ãnanda cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ. So ÃkaÇkhamÃno Ãnanda tathÃgato kappaæ và tiÂÂheyya kappÃvasesaæ vÃ'ti. Evampi kho tvaæ Ãnanda tathÃgatena oÊÃrike nimitte kayiramÃne oÊÃrike obhÃse kayiramÃne nÃsakkhi paÂivijjhituæ. Na tathÃgataæ yÃci: 'tiÂÂhatu bhante bhagavà kappaæ tiÂÂhatu sugato kappaæ bahujanahitÃya, bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃna'nti. Sace tvaæ Ãnanda tathÃgataæ yÃceyyÃsi, dveva te vÃcà tathÃgato paÂikkhipeyya, atha tatiyakaæ adhivÃseyya. TasmÃtihÃnanda tuyhevetaæ dukkaÂaæ, tuyhevetaæ aparaddhaæ. [BJT Page 186] [\x 186/] 78. Nanvetaæ Ãnanda mayà paÂigacceva akkhÃtaæ: sabbeheva piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo a¤¤athÃbhÃvo. Taæ kutettha Ãnanda labbhà yaæ taæ jÃtaæ bhÆtaæ saÇkhataæ palokadhammaæ. Taæ vata mà palujjitÅ. Netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yaæ kho panetaæ Ãnanda tathÃgatena cattaæ vantaæ muttaæ pahÅïaæ paÂinissaÂÂhaæ, ossaÂÂho ÃyusaÇkhÃro, ekaæsena vÃcà tathÃgatena bhÃsità 'na ciraæ tathÃgatassa parinibbÃnaæ [PTS Page 119] [\q 119/] bhavissati. Ito tiïïaæ mÃsÃnaæ accayena tathÃgato parinibbÃyissatÅ'ti. Ta¤cenaæ1 kathÃgato jÅvitahetu puna paccÃmissatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 79. ùyÃmÃnanda yena mahÃvanaæ kÆÂÃgÃrasÃlà tenupasaÇkamissÃmÃ'ti. "Evaæ bhante"ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà Ãyasmatà Ãnandena saddhiæ yena mahÃvanaæ kÆÂÃgÃrasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi; gaccha tvaæ Ãnanda, yÃvatikà bhikkhu vesÃliæ upanissÃya viharanti, te sabbe upaÂÂhÃnasÃlÃyaæ sannipÃtehÅ"ti. "Evaæ bhante' ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paÂissutvÃ, yÃvatikà bhikkhu vesÃliæ upanissÃya viharanti, te sabbe upaÂÂhÃnasÃlÃyaæ sannipÃtetvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca; "sannipÃtito bhante bhikkhusaÇgho, yassa'dÃni bhante bhagavà kÃlaæ ma¤¤atÅ"ti. (BrahmacariyaciraÂÂhitika - dhammadesanÃ) 80. Atha kho bhagavà yena upaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi: "tasmÃtiha bhikkhave ye te 2 mayà dhammà abhi¤¤Ã desitÃ, te vo sÃdhukaæ uggahetvà Ãsevitabbà bhÃvetabbà bahulÅkÃtabbà yathayidaæ [PTS Page 120] [\q 120/] brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ katame ca te bhikkhave dhammà mayà abhi¤¤Ã3 desitÃ, ye vo4 sÃdhukaæ uggahetvà Ãsevitabbà bhÃvetabbà bahulÅkÃtabbà yathayidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. SeyyathÅdaæ, cattÃro satipaÂÂhÃnÃ, cattÃro sammappadhÃnÃ, cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni, pa¤cabalÃni. Satta bojjhaÇgÃ, ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. 1. Taævenaæ, syà taæ vacanaæ, [PTS] sÅmu. 2. Ye co, [PTS. 3.] Abhi¤¤Ãya, [PTS. 4.] Te vo, sÅmu. [BJT Page 188] [\x 188/] Ime kho bhikkhave dhammà mayà abhi¤¤Ã desitÃ. Te vo sÃdhukaæ uggahetvà Ãsevitabbà bahulÅkÃtabbà yathÃyidaæ brahmacariyaæ addhaniyaæ assa ciraÂÂhitikaæ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. " 81. Atha kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi: "bhanda'dÃni bhikkhave ÃmantayÃmi vo. Vayadhammà saÇkhÃrÃ. AppamÃdena sampÃdetha. Naciraæ tathÃgatassa parinibbÃnaæ bhavissati. Ito tiïïaæ mÃsÃnaæ accayena tathÃgato parinibbÃyissatÅ"ti. Idamavoca bhagavÃ. Idaæ vatvà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ1; Paripakko vayo mayhaæ parittaæ mama jÅvitaæ PahÃya vo gamissÃmi katamme saraïamattano. Appamattà satimanto susÅlà hotha bhikkhavo, * SusamÃhitasaÇkappà sacittamanurakkhatha. [PTS Page 121] [\q 121/] yo imasmiæ dhammavinaye appamatto vihassati 2, PahÃya jÃtisaæsÃraæ dukkhassantaæ karissatÅ ti. TatiyabhÃïavÃro. 1. Ito paraæ syÃmapotthake ayaæ adhito pÃÂho'pi dissate; "Daharà pi ca ye vu¬¬hà ye bÃlà ye ca paï¬ità A¬¬hà ceva daÊiddà ca sabbe maccuparÃyaïà Yathà pi kumbhakÃrassa kataæ mattikabhÃjataæ Khuddakaæ ca mahantaæ vaya¤ca pakka¤caÃmakaæ Sabbaæ bhedanapariyantaæ evaæ maccÃna jÅvitaæ AthÃparaæ etadavoca" satthà 2. Viharissati syÃ, vihessati sÅmu. SaddanÅtiyaæ 1038 - "viharassa ha - vipubbassa hara dhÃtussa 'ha' iccÃdeso hoti và sasatimbhi vibhattiyaæ - appamatto vihassati" [BJT Page 190] [\x 190/] (CattÃro ariyadhammÃ) 82. [PTS Page 122] [\q 122/] atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya vesÃliæ piï¬Ãya pÃvisi. VesÃliyaæ caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nÃgÃpalokitaæ1 vesÃliæ apaloketvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: idaæ pacchimakaæ Ãnanda tathÃgatassa vesÃliyà dassanaæ bhavissati. ùyÃmÃnanda yena bhaï¬agÃmo2 tenupasaÇkamissÃmÃ'ti. 'Evambhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena bhaï¬agÃmo tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà bhaï¬agÃme viharati. Tatra kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi: "catunnaæ bhikkhave dhammÃnaæ ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. Katamesaæ catunnaæ? Ariyassa bhikkhave sÅlassa ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. Ariyassa bhikkhave samÃdhissa ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca - ariyÃya bhikkhave pa¤¤Ãya ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. AriyÃya bhikkhave vimuttiyà ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. Tayidaæ bhikkhave ariyaæ sÅlaæ anubuddhaæ. [PTS Page 123] [\q 123/] paÂividdhaæ. Ariyo samÃdhi anubuddho paÂividdho. Ariyà pa¤¤Ã anubuddhà paÂividdhÃ. Ucchinnà bhavataïhà khÅïà bhavanetti. NatthidÃni punabbhavo"ti. Idamavoca bhagavà idaæ vatvà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ: "SÅlaæ samÃdhi pa¤¤Ã ca vimutti ca anuttarà Anubuddhà ime dhammà gotamena yasassinÃ, Iti buddho abhi¤¤Ãya dhammamakkhÃsi bhikkhÆnaæ Dukkhassantakaro satthà cakkhumà parinibbuto"ti. 1. NÃgÃvalokitaæ, syÃ. 2. Bhaï¬ugÃmo, machasaæ. [BJT Page 192] [\x 192/] TatrÃpi sudaæ bhagavà bhaï¬agÃme viharanto etadeva bahulaæ bhikkhÆnaæ dhammiæ kathaæ karoti: "iti sÅlaæ, iti samÃdhi, iti pa¤¤Ã. SÅlaparibhÃvito samÃdhi mahapphalo hoti mahÃnisaæso. SamÃdhiparibhÃvità pa¤¤Ã mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ. Pa¤¤ÃparibhÃvitaæ cittaæ sammadeva Ãsavehi vimuccati seyyathÅdaæ kÃmÃsavà bhavÃsavà avijjÃsavÃ'ti. (CattÃro mahÃpadesÃ) 83. Atha kho bhagavà bhaï¬agÃme yathÃbhirattaæ viharitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: ÃyÃmÃnanda yena hatthigÃmo, yena ambagÃmo, yena jambugÃmo. Yena bhoganagaraæ tenupasaÇkamissÃmÃ"ti. "Evambhante"ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena bhoganagaraæ tadavasari. Tatrasudaæ bhagavà bhoganagare viharati Ãnande cetiye. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: "cattÃro' me bhikkhave mahÃpadese desissÃmi. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha, bhÃsissÃmÅ"ti. [PTS Page 124] [\q 124/] "evambhante"ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Idha bhikkhave bhikkhÆ evaæ vadeyya: "sammukhà metaæ Ãvuso bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahitaæ, ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsananti" tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhunaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni1 vinaye sandassetabbÃni. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni 2 vinaye sandassiyamÃnÃni na ceva sutte otaranti 3 na ca vinaye sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: addhà idaæ na ceva tassa bhagavato vacanaæ. Imassa ca bhikkhuno duggahitanti. Iti hetaæ bhikkhave cha¬¬eyyÃtha. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni sutte ceva otaranti vinaye ca sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: 'addhà idaæ tassa bhagavato vacanaæ. Imassa ca bhikkhuno suggahita'nti. Imaæ bhikkhave paÂhamaæ mahÃpadesaæ dhÃreyyÃtha. (1) 1. OsÃretabbÃhi, machasaæ. 2. OsÃriyÃmÃnÃni. 3. Osaranti, [BJT Page 194] [\x 194/] Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: amukasmiæ nÃma ÃvÃse saÇgho viharati sathero sapÃmokkho. Tassa me saÇghassa sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahitaæ 'ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana'nti tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ nappaÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni 1 vinaye sandassetabbÃni tÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni 2 vinaye sandassiyamÃnÃni na ceva sutte otaranti 3 na ca vinaye sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: 'addhà idaæ na ceva tassa bhagavato vacanaæ, tassa ca saÇghassa duggahita'nti. Iti hetaæ bhikkhave cha¬¬eyyÃtha. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni sutte ceva otaranti vinaye ca sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: [PTS Page 125 [\q 125/] ']addhà idaæ tassa bhagavato vacanaæ, tassa ca saÇghassa suggahita'nti. Idaæ bhikkhave dutiyaæ mahÃpadesaæ dhÃreyyÃtha. (2) Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeya: amukasmiæ nÃma ÃvÃse sambahulà therà bhikkhu viharanti bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ. Tesaæ me therÃnaæ sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahitaæ 'ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana'nti. Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ nappaÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni vinaye sandassetabbÃni. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni na ceva sutte otaranti na ca vinaye sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: "addhà idaæ na ceva tassa bhagavato vacanaæ, tesa¤ca therÃnaæ duggahita'nti. Iti hetaæ bhikkhave cha¬¬eyyÃtha tÃni ce sutte otÃrÅyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni sutte ceva otaranti vinaye ca sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: 'addhà idaæ tassa bhagavato vacanaæ, tesa¤ca therÃnaæ suggahita'nti. Idaæ bhikkhave tatiyaæ mahÃpadesaæ dhÃreyyÃtha. (3) 1. OsÃretabbÃni machasaæ. 2. OsÃriyamÃnÃti, machasaæ. 3. Osaranati, machasaæ. [BJT Page 196] [\x 196/] Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: 'amukasmiæ nÃma ÃvÃse eko thero bhikkhu viharati bahussuto ÃgatÃgamo dhammadharo vinayadharo mÃtikÃdharo. Tassa me therassa sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahitaæ 'ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana'nti. Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ nappaÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni. Vinaye sandassetabbÃni. TÃni ce sutte otÃrÅyamÃnÃni vinaye sandassÅyamÃnÃni na ceva sutte otaranti na ca vinaye sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: 'addhà idaæ na ceva tassa bhagavato vacanaæ, tassa ca therassa duggahita'nti. Iti hetaæ bhikkhave cha¬¬eyyÃtha. TÃni ce sutte otÃrÅyamÃnÃni vinaye sandassÅyamÃnÃni sutte ceva otaranti vinaye ca sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: [PTS Page 126 [\q 126/] ']addhà idaæ tassa bhagavato vacanaæ, tassa ca therassa suggahita'nti. Idaæ bhikkhave catutthaæ mahÃpadesaæ dhÃreyyÃtha. (4) Ime kho bhikkhave cattÃro mahÃpadese dhÃreyyÃthÃ"ti. Tatrapi sudaæ bhagavà bhoganagare viharanto Ãnande cetiye etadeva bahulaæ bhikkhunaæ dhammiæ kathaæ karoti: 'iti sÅlaæ, iti samÃdhi, iti pa¤¤Ã. SÅlaparibhÃvito samÃdhi mahapphalo hoti mahÃnisaæso. SamÃdhiparibhÃvità pa¤¤Ã mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ. Pa¤¤ÃparibhÃvitaæ cittaæ sammadeva Ãsavehi vimuccati. SeyyathÅdaæ kÃmÃsavà bhavÃsavà avijjÃsavÃ'ti. (Cunda - kammÃraputtakathÃ) 84. Atha kho bhagavà bhoganagare yathÃbhirattaæ viharitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "ÃyÃmÃnanda yena pÃvÃ, tenupasaÇkamissÃmÃ"ti. "Evambhante"ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena pÃvà tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà pÃvÃyaæ viharati cundassa kammÃraputtassa ambavane. Assosi kho cundo kammÃraputto 'bhagavà kira pÃvaæ anuppatto pÃvÃyaæ viharati mayhaæ ambavane'ti. Atha kho cundo kammÃraputto yena bhagavà tenupasaÇkami upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho cundaæ kammÃraputtaæ bhagavà dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi. Atha kho cundo kammÃraputto bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassito samÃdapito samuttejito sampahaæsito bhagavantaæ etadavoca: 'adhivÃsetu me bhante bhagavà cÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhu saÇghenÃ'ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho cundo kammÃraputto bhagavato adhivÃsanaæ [PTS Page 127] [\q 127/] viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhÅïaæ katvà pakkÃmi. [BJT Page 198] [\x 198/] Atha kho cundo kammÃraputto tassà rattiyà accayena sake nivesane païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà pahÆta¤ca sÆkaramaddavaæ, bhagavato kÃlaæ ÃrocÃpesi: kÃlo bhante, niÂÂhitaæ bhattanti. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena cundassa kammÃraputtassa nivesanaæ tenupasaÇkami upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà cundaæ kammÃraputtaæ Ãmantesi: 'yante cunda sÆkaramaddavaæ paÂiyattaæ, tena maæ parivisa. Yaæ pana¤¤aæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ yaÂiyattaæ, tena bhikkhusaÇghaæ parivisÃ'ti. 'Evambhante'ti kho cundo kammÃraputto bhagavato paÂissutvà yaæ ahosi sÆkaramaddavaæ paÂiyattaæ, tena bhagavantaæ parivisi. Yaæ pana¤¤aæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyattaæ, tena bhikkhusaÇghaæ parivisi. Atha kho bhagavà cundaæ kammÃraputtaæ Ãmantesi: yante cunda sÆkaramaddavaæ avasiÂÂhaæ, taæ sobbhe nikhanÃhi. NÃhaæ taæ cunda passÃmi sadevake loke samÃrake, sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya yassa taæ paribhuttaæ sammà pariïÃmaæ gaccheyya a¤¤atra tathÃgatassÃ'ti. 'Evambhante'ti kho cundo kammÃraputto bhagavato paÂissutvÃ, yaæ ahosi sÆkaramaddavaæ avasiÂÂhaæ taæ sobbhe nikhaïitvÃ, yena bhagavà tenupasaÇkami: upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho cundaæ kammÃraputtaæ bhagavà dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. (Lohitapakkhandikà ÃbÃdho) 85. Atha kho bhagavato cundasasa kammÃraputtassa bhattaæ bhuttÃvissa kharo ÃbÃdho uppajji lohitapakkhandikÃ. PabÃÊhà vedanà vattanti mÃraïantikÃ. Tà [PTS Page 128] [\q 128/] sudaæ bhagavà sato sampajÃno adhivÃsesi aviha¤¤amÃno. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "ÃyÃmÃnanda yena kusinÃrà tenupasaÇkamissÃmÃ"ti. 'Evambhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. [BJT Page 200] [\x 200/] "Cundassa bhattaæ bhu¤jitvà kammÃrassÃti me sutaæ, ùbÃdhaæ samphusÅ dhÅro pabÃÊhaæ1 mÃraïantikaæ. Bhuttassa ca sÆkaramaddavena ByÃdhippabÃÊho udapÃdi satthuno Viri¤camÃno2 bhagavà avoca GacchÃmahaæ kusinÃraæ nagaranti. " (ùnandena pÃnÅyÃharaïaæ) 86. Atha kho bhagavà maggà okkamma yena¤¤ataraæ rukkhamÆlaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "iÇgha me tvaæ Ãnanda catugguïaæ saÇghÃÂi pa¤¤apehi. Kilanto'smi Ãnanda, nisÅdissÃmÅ"ti. 'Evambhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paÂissutvà catugguïaæ saÇghÃÂiæ pa¤¤apesi. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Nisajja kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "iÇgha me tvaæ Ãnanda pÃnÅyaæ Ãhara, pipÃsito'mhi Ãnanda pivissÃmÅ'ti evaæ vutte Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "idÃni bhante pa¤camattÃni sakaÂasatÃni atikkantÃni. Taæ cakkacchinnaæ udakaæ parittaæ luÊitaæ Ãvilaæ sandati. Ayaæ bhante kakutthà nadÅ avidÆre acchodakÃ3 [PTS Page 129] [\q 129/] sÃtodakà sÅtodakà setakÃ4 supatitthà ramaïÅyÃ. Ettha bhagavà pÃnÅya¤ca pivissati, gattÃni ca sÅtikarissatÅti". Dutiyampi kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: 'iÇgha me tvaæ Ãnanda pÃnÅyaæ Ãhara, pipÃsito'smi Ãnanda pivissÃmÅ'ti dutiyampi kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "idÃni bhante pa¤camattÃni sakaÂasatÃni atikkantÃni. Taæ cakkacchinnaæ udakaæ parittaæ luÊitaæ Ãvilaæ sandati. Ayaæ bhante kakutthà nadÅ avidÆre acchodakà sÃtodakà sÅtodakà setakÃ4 suppatitthà ramaïÅyÃ. Ettha bhagavà pÃnÅya¤ca pivissati, gattÃni ca sÅtikarissatÅ" ti. Tatiyampi kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: 'iÇgha me tvaæ Ãnanda pÃnÅyaæ Ãhara, pipÃsito'smi Ãnanda pivissÃmÅ"ti. 'Evambhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paÂissutvà pattaæ gahetvà yena sà nadikà tenupasaÇkami. 1. SabÃÊhaæ, syÃ. 2. VirecamÃno machasaæ, sÅmu. ViricavamÃno, dÅ a. 3. Acchodikà - machasaæ. 4. SetodakÃ, machasaæ. 5. SupappatitthÃ, machasaæ. [BJT Page 202] [\x 202/] Atha kho sà nadikà cakkacchinnà parittà luÊità Ãvilà sandamÃnà Ãyasmante Ãnande upasaÇkamante acchà vippasantà anÃvilà sandittha. Atha kho Ãyasmate, Ãnandassa etadahosi: 'acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho, tathÃgatassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ. Ayaæ hi sà nadikà cakkacchinnà parittà luÊità Ãvilà sandamÃnà mayi upasaÇkamante acchà vippasannà anÃvilà sandatÅ"ti. Pattena pÃnÅyaæ ÃdÃya yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ etadavoca: "acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, tathÃgatassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ. IdÃni sà bhante nadikà cakkacchinnà parittà luÊità Ãvilà sandamÃnà mayi upasaÇkamante acchà vippasannà anÃvilà sandittha. Pivatu bhagavà pÃnÅyaæ, pivatu sugato pÃnÅyanti". Atha kho bhagavà pÃnÅyaæ apÃsi. (PukkusamallaputtakathÃ) 87. [PTS Page 130] [\q 130/] tena kho pana samayena pukkuso mallaputto ÃÊÃrassa kÃlÃmassa sÃvako kusinÃrÃya pÃvaæ addhÃnamaggapaÂipanno hoti. Addasà kho pukkuso mallaputto bhagavantaæ a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisinnaæ. Disvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæ. Ekamantaæ nisinno kho pukkuso mallaputto bhagavantaæ etadavoca: "acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, santena vata bhante pabbajità vihÃrena viharanti. BhÆtapubbaæ bhante, ÃÊÃro kÃlÃmo addhÃnamaggapaÂipanno maggà okkamma avidÆre a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. Atha kho bhante pa¤camattÃni sakaÂasatÃni ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ nissÃya nissÃya atikkamiæsu. Atha kho bhante a¤¤ataro puriso tassa sakaÂasatthassa piÂÂhito piÂÂhito Ãgacchanto yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavoca: "api bhante pa¤camattÃni sakaÂasatÃni atikkamantÃni addasÃ?'Ti 'na kho ahaæ Ãvuso addasanti. ' 'Kimpana bhante saddaæ assosi?'Ti. 'Na kho ahaæ Ãvuso saddaæ assosi'nti. 'Kimpana bhante sutto ahosÅ?'Ti. Na kho ahaæ Ãvuso sutto ahosi'nti 'kimpana bhante sa¤¤Å ahosÅ ?'Ti 'evamÃvuso'ti. 'So tvaæ bhante sa¤¤Å samÃno jÃgaro ma¤camattÃni sakaÂasatÃni nissÃya nissÃya atikkamantÃni neva addasa na pana saddaæ assosi apissu te bhante saÇghÃÂi rajena okiïïÃ?Ti. 'EvamÃvuso'ti. Atha kho bhante tassa purisassa etadahosi: acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho, santena vata bho pabbajità vihÃrena viharanti, yatra hi nÃma sa¤¤Å [PTS Page 131] [\q 131/] samÃno jÃgaro pa¤camattÃni sakaÂasatÃni nissÃya nissÃya atikkamantÃni neva dakkhiti, na pana saddaæ sossatÅ'ti ÃÊÃre kÃlÃme uÊÃraæ pasÃdaæ paveditvà pakkÃmÅ"ti. [BJT Page 204] [\x 204/] Taæ kimma¤¤asi pukkusa, katamannu kho dukkarataraæ và durabhisambhavataraæ và yo sa¤¤Å samÃno jÃgaro pa¤camattÃni sakaÂasatÃni nissÃya nissÃya atikkamantÃni neva passeyya, na pana saddaæ suïeyya, yo và sa¤¤Å samÃno jÃgaro deve vassante deve galagalÃyante vijjutÃsu1 niccharantisu asaïiyà phalantiyà neva passeyya na pana saddaæ suïeyyÃ?Ti. "Ki¤hi bhante karissanti pa¤ca và sakaÂasatÃni cha và sakaÂasatÃni satta và sataÂasatÃni aÂÂha và sakaÂasatÃni nava và sakaÂasatÃni sakaÂasahassaæ và sakaÂasatasahassaæ vÃ. Atha kho etadeva dukkarataraæ ceva durabhisambhavatara¤ca yo sa¤¤Å samÃno jÃgaro deve vassante deve galagalÃyante vijjutÃsu niccharantÅsu asaïiyà phalantiyà neva passeyya na pana saddaæ suïeyyÃ"ti. EkamidÃhaæ pukkusa samayaæ ÃtumÃyaæ viharÃmi bhÆsÃgÃre. Tena kho pana samayena deve vassante deve galagalÃyante vijjutÃsu niccharantÅsu asaïiyà phalantiyà avidÆre. BhÆsÃgÃrassa dve kassakà bhÃtaro hatà cattÃro ca balivaddÃ. Atha kho pukkusa ÃtumÃya mahÃjanakÃyo nikkhamitvà yena te dve kassakà bhÃtaro hatà cattÃrà ca balivaddÃ, tenupasaÇkami. Tena kho panÃhaæ pukkusa samayena bhusÃgÃrà nikkhamitvà bhusÃgÃradvÃre abbhokÃse caÇkamÃmi. Atha kho pukkusa a¤¤ataro puriso tamhà mahÃjanakÃyà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhitaæ kho ahaæ pukkusa taæ purisaæ etadavocaæ 'kinnukho so Ãvuso mahÃjanakÃyo sannipatito?Ti. [PTS Page 132] [\q 132/] idÃni bhante deve vassante deve galagalÃyante vijjutÃsu niccharantÅsu asaïiyà phalantiyà dve kassakà bhÃtaro hatà cattÃro ca balivaddÃ. Ettheso mahÃjanakÃyo sannipatito. Tvampana bhante kuhiæ ahosÅ?Ti. 'Idheva kho ahaæ Ãvuso ahosi'nti. 'Kimpana bhante na addasÃ?Ti. 'Na kho ahaæ Ãvuso addasanti'. 'Kimpana bhante saddaæ assosÅ?'Ti. 'Na kho ahaæ Ãvuso saddaæ assosinti'. 'Kimpana bhante sutto ahosÅ?Ti. 'Na kho ahaæ Ãvuso sutto ahosinti'. 'Kimpana bhante sa¤¤Å ahosÅ?Ti. 'EvamÃvuso'ti. 'So tvaæ bhante sa¤¤Å samÃno jÃgaro deve vassante deve galagalÃyante vijjutÃsu niccharantÅsu asaïiyà phalantiyà neva addasa, na pana saddaæ assosÅ?'Ti. 'EvamÃvuso'ti. 1. VijjullatÃsu, machasaæ. [BJT Page 206] [\x 206/] Atha kho pukkusa, tassa purisassa etadahosi. 'Acchariyaæ vata bho abbhutaæ vata bho, santena vata bho pabbajità vihÃrena viharanti. Yatra hi nÃma sa¤¤Å samÃno jÃgaro deve vassante deve galagalÃyante vijjutÃsu niccharantÅsu asaïiyà phalantiyà neva dakkhÅti na pana saddaæ sossatÅ'ti mayi uÊÃraæ pasÃdaæ pavedetvà maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmÅti. Evaæ vutte pukkuso mallaputto bhagavantaæ etadavoca: 'esÃhaæ bhante yo me ÃÊÃre kÃlame pasÃdo, taæ mahÃvÃte và opunÃmi, sÅghasotÃya và nadiyà pavÃhemi. Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhantÅti, evameva bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi [PTS Page 133] [\q 133/] dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Atha kho pukkuso mallaputto a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi. 'IÇgha me tvaæ bhaïe siÇgivaïïaæ yugaæ maÂÂhaæ dhÃraïiyaæ ÃhÃra'ti.Evaæ bhante'ti so puriso pukkusassa mallaputtassa paÂissutvà taæ siÇgÅvaïïaæ yugaæ maÂÂhaæ dhÃraïiyaæ Ãhari. Atha kho pukkuso mallaputto taæ siÇgivaïïaæ yugaæ maÂÂhaæ dhÃraïÅyaæ bhagavato upanÃmesi 'idambhante siÇgivaïïaæ yugaæ maÂÂhaæ dhÃraïÅyaæ. Tamme bhante bhagavà patigaïhÃtu anukampaæ upÃdÃyÃ'ti. 'Tena hi pukkusa ekena maæ acchÃdehi ekena Ãnandanti'. 'Evambhante'ti kho pukkuso mallaputto bhagavato paÂissutvà ekena bhagavantaæ acchÃdesi ekena Ãyasmantaæ Ãnandaæ. Atha kho bhagavà pukkusaæ mallaputtaæ dhammiyà kathÃya sandassesi, samÃdapesi, samuttejesi, sampahaæsesi. Atha kho pukkuso mallaputto bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassito samÃdapito samuttejito sampahaæsito uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. 88. Atha kho Ãyasmà Ãnando acirapakkante pukkuse mallaputte taæ siÇgivaïïaæ yugaæ maÂÂhaæ dhÃraïÅyaæ bhagavato kÃyaæ upanÃmesi taæ bhagavato kÃyaæ upanÃmitaæ vÅtaccikaæ viya khÃyati. [BJT Page 208] [\x 208/] Atha kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: 'acchariyambhante, abbhutambhante, yÃvaparisuddho bhante tathÃgatassa chavivaïïo pariyodÃto. Idambhante siÇgivaïïaæ yugaæ maÂÂhaæ dhÃraïÅyaæ bhagavato [PTS Page 134] [\q 134/] upanÃmitaæ vÅtaccikaæ ciya khÃyatÅ'ti. "Evametaæ Ãnanda, dvÅsu kho Ãnanda kÃlesu ativiya tathÃgatassa kÃyo parisuddho hoti chavivaïïo pariyodÃto. Katamesu dvÅsu? Ya¤ca Ãnanda rattiæ tathÃgato anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhati, ya¤ca rattiæ tathÃgato anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbÃyati imesu kho Ãnanda dvÅsu kÃlesu ativiya tathÃgatassa kÃyo parisuddho hoti chavivaïïo pariyodÃto. Ajja kho panÃnanda rattiyà pacchime yÃme kusinÃrÃyaæ upavattane mallÃnaæ sÃlavane antarena yamakasÃlÃnaæ tathÃgatassa parinibbÃnaæ bhavissati. ùyÃmÃnanda yena kakutthà nadÅ tenupasaÇkamissÃmÃ"ti. "Evambhante"ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. "SiÇgivaïïaæ yugaæ maÂÂhaæ pukkuso abhihÃrayi, Tena acchÃdito satthà hemavaïïo asobhathÃ"ti. (AmbavanÆpagamanaæ) 89. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena kakutthà nadÅ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà kakutthaæ nadiæ ajjhogÃhetvà nahÃtvà ca pivitvà ca paccuttaritvà yena ambavanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ cundakaæ Ãmantesi. 'IÇgha me cundaka catugguïaæ saÇghÃÂiæ pa¤¤Ãpehi. Kilanto'smi cundaka nipajjissÃmÅ'ti. 'Evambhante'ti kho Ãyasmà cundako bhagavato paÂissutvà catugguïaæ saÇghÃÂiæ pa¤¤Ãpesi. Atha kho bhagavà dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappesi pÃde pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno uÂÂhÃnasa¤¤aæ [PTS Page 135] [\q 135/] manasikaritvÃ. ùyasmà pana cundako tattheva bhagavato purato nisÅdi. [BJT Page 210] [\x 210/] "GanatvÃna buddho nadiyaæ kakutthaæ acchodakaæ sÃtodakaæ vippasannaæ, 1 OgÃhi satthà sukilantarÆpo tathÃgato appaÂimo'dha loke. NahÃtvà ca pÅtvà cudatÃri satthà purakkhato bhikkhugaïassa majjhe. Satthà pavattà bhagavÃ'dha dhamme upÃgamÅ ambavanaæ mahesÅ. ùmantayÅ vundakaæ nÃma bhikkhuæ catugguïaæ patthara me nipacchaæ2 So vodito3 bhÃvitattena vundo catugguïaæ patthari khippameva Nipajji satthà sukilantarÆpo cundo'pi tattha pamukhe nisÅdÅ"ti. (Dve piï¬apÃtà samaphalÃ) 90. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi. "Siyà kho panÃnanda cundassa kammÃraputtassa koci vippaÂisÃraæ upadaheyya" 'tassa te Ãvuso cunda, alÃbhÃ, tassa te dulladdhaæ, yassa te tathÃgato pacchimaæ piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà parinibbuto'ti. CundassÃnanda kammÃraputtassa evaæ vippaÂisÃro vinetabbo. Tassa te Ãvuso lÃbhÃ, tassa te suladdhaæ, yassa te tathÃgato pacchimaæ piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà parinibbuto. Sammukhà metaæ Ãvuso cunda bhagavato sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ 'dve' me piï¬apÃtà samaphalà [PTS Page 136] [\q 136/] samavipÃkà ativiya a¤¤ehi piï¬apÃtehi mahapphalatarà ca mahÃnisaæsatarà ca. Katame dve? Ya¤ca piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà tathÃgato anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhati, ya¤ca piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà tathÃgato anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyaæ parinibbÃyati, ime dve piï¬apÃtà samaphalà samavipÃkà ativiya a¤¤ehi piï¬apÃtehi mahapphalatarà ca mahÃnisaæsatarà ca. 1. Acchodakaæ, sÃtudakÃ, vippasannaæ machasaæ. 2. Nipajjaæ (bahusu). 3. Modito (machasaæ) [BJT Page 212] [\x 212/] ùyusaævattanikaæ panÃyasmatà cundena kammÃraputtena kammaæ upacitaæ sukhasaævattanikaæ panÃyasmatà cundena kammÃraputtena kammaæ upacitaæ. Vaïïasaævattanikaæ panÃyasmatà cundena kammÃraputtena kammaæ upacitaæ. Yasasaævattanikaæ panÃyasmatà cundena kammÃraputtena kammaæ upacitaæ. ùdhipateyyasaævattanikaæ panÃyasmatà cundena kammÃraputtena kammaæ upacitanti'. Cundassa Ãnanda kammÃraputtassa evaæ vippaÂisÃro paÂivinetabbo"ti. Atha kho bhagavà etamatthaæ viditvà tÃyaæ velÃyaæ imaæ udÃnaæ udÃnesi: "Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati sa¤¤amato veraæ na vÅyati, Kusalo ca jahÃti pÃpakaæ rÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti. AÊÃrÃvedallabhÃïavÃro catuttho. [BJT Page 214] [\x 214/] (KusinÃrà gamanaæ) [PTS Page 137] [\q 137/] 91. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi ÃyÃmÃnanda yena hira¤¤avatiyà nadiyà pÃrimaæ tÅraæ, yena kusinÃrÃ, yena upavattanaæ mallÃnaæ sÃlavanaæ, tenupasaÇkamissÃmÃ'ti. 'Evambhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena hira¤¤avatiyà nadiyà pÃrimaæ tÅraæ, yena kusinÃrÃ, yena upavattanaæ mallÃnaæ sÃlavanaæ, tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi. "IÇgha me tvaæ Ãnanda antarena yamakasÃlÃnaæ uttarasÅsakaæ ma¤cakaæ pa¤¤Ãpehi. Kilanto'smi Ãnanda nipajjissÃmÅ'ti. 'Evambhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paÂissutvà antarena yamakasÃlÃnaæ uttarasÅsakaæ ma¤cakaæ pa¤¤Ãpesi. Atha kho bhagavà dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappesi pÃde pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno. 92. Tena kho pana samayena yamakasÃlà sabbaphÃliphullà honti akÃlapupphehi. Te tathÃgatassa sarÅraæ okiranti ajjhokiranti abhippakiranti tathÃgatassa pÆjÃya. DibbÃni pi mandÃravapupphÃni antaÊikkhà papatanti, yÃni tathÃgatassa sarÅraæ okiranti ajjhokiranti abhippakiranti tathÃgatassa pÆjÃya dibbÃni pi candanacuïïÃni antaÊikkhà papatanti. TÃni tathÃgatassa sarÅraæ [PTS Page 138] [\q 138/] okiranti ajjhokiranti abhippakiranti tathÃgatassa pÆjÃya. DibbÃni pi turiyÃni antaÊikkhe vajjanti. TathÃgatassa pÆjÃya.DibbÃni pi saÇgÅtÃni antaÊikkhe vattanti tathÃgatassa pÆjÃya. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: sabbaphÃliphullà kho Ãnanda yamakasÃlà akÃlapupphehi te tathÃgatassa sarÅraæ okiranti ajjhokiranti abhippakiranti tathÃgatassa pÆjÃya. DibbÃnipi mandÃravapupphÃni antaÊikkhà papatanti, tÃni tathÃgatassa sarÅraæ okiranti ajjhokiranti abhippakiranti tathÃgatassa pÆjÃya. DibbÃnipi candanacuïïÃni antaÊikkhà papatanti, tÃni tathÃgatassa sarÅraæ okiranti ajjhokiranti abhippakiranti tathÃgatassa pÆjÃya. DibbÃni pi turiyÃni antaÊikkhe vajjanti tathÃgatassa pÆjÃya. DibbÃnipi saÇgitÃni antaÊikkhe vattanti tathÃgatassa pÆjÃya. Na kho Ãnanda ettÃvatà tathÃgato sakkato và hoti garukato và mÃnito và pÆjito và apacito vÃ, yo kho Ãnanda bhikkhu và bhikkhunÅ và upÃsako và upÃsikà và dhammÃnudhammapaÂipanno viharati sÃmÅcipaÂipanno anudhammacÃrÅ, so tathÃgataæ sakkaroti garukaroti mÃneti pÆjeti apaciyati paramÃya pÆjÃya. TasmÃtihÃnanda dhammÃnudhammapaÂipannà viharissÃma sÃmÅcipaÂipannà anudhammacÃrino ti, evaæ hi vo Ãnanda sikkhitabbanti. [BJT Page 216] [\x 216/] UpavÃïa thero 93. Tena kho pana samayena Ãyasmà upavÃïo bhagavato purato Âhito hoti bhagavantaæ vÅjamÃno. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ upavÃïaæ apasÃdesi: 'apehi bhikkhu. Mà me purato aÂÂhÃsÅ'ti. Atha kho Ãyasmato Ãnandassa etadahosi: 'ayaæ kho [PTS Page 139] [\q 139/] Ãyasmà upavÃïo dÅgharattaæ bhagavato upaÂÂhÃko santikÃvacaro samÅpacÃrÅ. Atha ca pana bhagavà pacchime kÃle Ãyasmantaæ upavÃïaæ apasÃdesi: apehi bhikkhu, mà me purato aÂÂhÃsÅti. Ko nu kho hetu ko paccayo yaæ bhagavà Ãyasmantaæ upavÃïaæ apasÃresi. 1 Apehi bhikkhu mà me purato aÂhÃsÅ'ti. Atha kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: ayaæ bhante Ãyasmà upavÃïo dÅgharattaæ bhagavato upaÂÂhÃko santikÃvacaro samÅpacÃrÅ, atha ca pana bhagavà pacchime kÃle Ãyasmantaæ upavÃïaæ apasÃdeti: apehi bhikkhu, mà me purato aÂÂhÃsÅti. Ko nu kho bhante hetu ko paccayo yaæ bhagavà Ãyasmantaæ upavÃïaæ apasÃdeti apehi bhikkhu mà me purato aÂÂhÃsÅ'ti? Yebhuyyena Ãnanda dasasu sahassÅsu lokadhÃtusu devatà sannipatità tathÃgataæ dassanÃya, yÃvatà Ãnanda kusinÃrà upavattanaæ mallÃnaæ sÃlavanaæ samannato dvÃdasayojanÃni natthi so padeso vÃÊagga koÂinittudana mattopi mahesakkhÃhi devatÃhi apathuÂo. Devatà Ãnanda ujjhÃyanti dÆrà ca vata mahà Ãgatà tathÃgataæ dassanÃya. KadÃci karahaci tathÃgatà loke uppajjanti arahanto sammÃsambuddhà ajjeva rattiyà pacchime yÃme tathÃgatassa parinibbÃnaæ bhavissati, aya¤ca mahesakkho bhikkhu bhagavato purato Âhito ovÃrento, na mayaæ labhÃma pacchime kÃle tathÃgataæ dassanÃyÃ'ti. 94. Kathaæ bhÆtà pana bhante bhagavà devatà manasi karotÅ'ti. "SantÃnanda devatà ÃkÃse pathavisa¤¤iniyo, kese pakiriya kandanti, bÃhà paggayha kandanti, chinnapÃtaæ [PTS Page 140] [\q 140/] papatanti ÃvaÂÂanti vivaÂÂanti atikhippaæ bhagavà parinibbÃyissati, atikhippaæ sugato parinibbÃyissati, atikhippaæ cakkhu loke antaradhÃyissatÅ'ti santÃnanda devatà paÂhaviyaæ paÂhavisa¤¤iniyo, kesepakiriya kandanti, bÃhà paggayha kandanti, chinnapÃtaæ papatanti ÃvaÂÂanti vivaÂÂanti: 1. ApasÃresi. Kesuci. [BJT Page 218] [\x 218/] Atikhippaæ bhagavà parinibbÃyissati, atikhippaæ sugato parinibbÃyissati, atikhippaæ cakkhu1 loke antaradhÃyissatÅti! Yà pana tà devatà vÅtarÃgÃ, tà satà sampajÃnadà adhivÃsenti: aniccà saÇkhÃrà taæ kutettha labbhÃ?Ti, 95. "Pubbe bhante disÃsu vassaæ vutthà bhikkhÆ Ãgacchanti tathÃgataæ dassanÃya. Te mayaæ labhÃma manobhÃvanÅye bhikkhÆ dassanÃya labhÃma payirupÃsÃnÃya, bhagavato pana mayaæ bhante accayena na labhissÃma manobhÃvanÅye bhikkhu dassanÃya na labhissÃma payirupÃsanÃyÃ"ti. "CattÃrimÃni Ãnanda saddhassa kulaputtassa dassanÅyÃni saævejanÅyÃni ÂhÃnÃni. KatamÃni cattÃri: 'Idha tathÃgato jÃto'ti Ãnanda saddhassa kulaputtassa dassanÅyaæ saævejanÅyaæ ÂhÃnaæ. 'Idha tathÃgato anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti Ãnanda saddhassa kulaputtassa dassanÅyaæ saævejanÅyaæ ÂhÃnaæ. 'Idha tathÃgatena anuttaraæ dhammacakkaæ pavattitanti' Ãnanda saddhassa kulaputtassa dassanÅyaæ saævejanÅyaæ ÂhÃnaæ. 'Idha tathÃgato anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyÃ' parinibbutoti Ãnanda saddhassa kulaputtassa dassanÅyaæ saævejanÅyaæ ÂhÃnaæ. [PTS Page 141] [\q 141/] imÃni kho Ãnanda cattÃri saddhassa kulaputtassa dassanÅyÃni saævejanÅyÃni ÂhÃnÃni. ùgamissanti kho Ãnanda saddhà bhikkhÆ bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo idha tathÃgato jÃto ti pi, idha tathÃgato anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti pi, idha tathÃgatena anuttaraæ dhammacakkaæ pavattitantipi, idha tathÃgato anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbuto ti pi. Ye hi keci Ãnanda cetiyacÃrikaæ Ãhiï¬antà pasannacittà kÃlaæ karissanti, sabbe te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissantiti. 1. Cakkhumaæ - sÅ. Mu. Cakkhuæ - i. [BJT Page 220] [\x 220/] ùnanda pucchà kathà 96. "Kathaæ mayaæ bhante mÃtugÃme paÂipajjÃmÃ?" Ti. "Adassanaæ ÃnandÃ"ti. "Dassane bhagavà sati kathaæ paÂipajjitabbanti?" "AnÃlÃpo ÃnandÃ"ti. "Alapattena pana bhante kathaæ paÂipajjitabbanti?" "Sati Ãnanda upaÂÂhapetabbÃ"ti. Kathaæ mayaæ bhante tathÃgatassa sarÅre paÂipajjÃmÃ?"Ti. "AbyÃvaÂà tumhe Ãnanda hotha tathÃgatassa sarÅrapÆjÃya. IÇgha tumhe Ãnanda sadatthe, ghaÂatha1 sadatthamanuyujjatha, sadatthe 2 appamattà ÃtÃpino pahitattà viharatha, santÃnanda khattiyapaï¬ità pi brÃhmaïapaï¬ità pi gahapatipaï¬ità pi tathÃgate ahippasannà te tathÃgatassa sarÅrapÆjaæ karissantÅ"ti. "Kathaæ pana bhante tathÃgatassa sarÅre paÂipajjitabbantÅ?" "Yathà kho Ãnanda ra¤¤o cakkavattissa sarÅre paÂipajjanti, evaæ tathÃgatassa sarÅre paÂipajjitabbanti" "kathaæ pana bhante ra¤¤o cakkavattissa sarÅre paÂipajjanti?"Ti "ra¤¤o Ãnanda cakkavattissa sarÅraæ ahatena vatthena veÂhenti. Ahatena vatthena veÂhetvà vihatena kappÃsena veÂhenti. Vihatena kappÃsena veÂhetvà ahatena vatthena [PTS Page 142] [\q 142/] veÂhenti. 1. CakkhumÃ, (machasaæ) cak«urantardhayati (sabbatthivÃdÅnaæ mahÃparinibbÃnasutte). 2. SÃratthe ghaÂhatha anuyu¤apatha (machasaæ. ) 3. SÃratthe (machasaæ) [BJT Page 222] [\x 222/] EtenÆpÃyena pa¤cahi yugasatehi ra¤¤o cakkavattissa sarÅraæ1 veÂhetvà ÃyasÃya teladoïiyà pakkhipitvà a¤¤issà ÃyasÃya doïiyà paÂikujjitvà sabbagandhÃnaæ citakaæ karitvà ra¤¤o cakkavattissa sarÅraæ jhÃpenti. CÃtummahÃpathe 2 ra¤¤o cakakavattissa thÆpaæ karonti. Evaæ kho Ãnanda ra¤¤o cakkavattissa sarÅre paÂipajjanti. Yathà kho Ãnanda ra¤¤o cakkavattissa sarÅre paÂipajjanti evaæ tathÃgatassa sarÅre paÂipajjitabbaæ cÃtummahÃpathe tathÃgatassa thÆpo kÃtabbo. Tattha ye mÃlaæ và gandhaæ và cuïïakaæ3 và Ãropessanti và abhivÃdessanti vÃ, cittaæ và pasÃdessanti, tesantaæ bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. ThÆpÃrahà puggalÃ. 97. "CattÃro'me Ãnanda thÆpÃrahÃ. Katame cattÃro? TathÃgato arahaæ sammÃsambuddho thÆpÃraho. Paccekasambuddho thÆpÃraho, tathÃgatassa sÃvako thÆpÃraho, rÃjà cakkavattÅ thÆpÃraho'ti. Ki¤cÃnanda atthavasaæ paÂicca tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho thÆpÃraho? Ayaæ tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa thÆpo ti Ãnanda bahÆ janà cittaæ pasÃdenti, te tatthacittaæ pasÃdetvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. Idaæ kho Ãnanda atthavasaæ paÂicca tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho thÆpÃraho. Ki¤cÃnanda atthavasaæ paÂicca paccekasambuddho thÆpÃraho? Ayaæ tassa bhagavato paccekasambuddhassa [PTS Page 143] [\q 143/] thÆpo ti Ãnanda bahÆjanà cittaæ pasÃdenti. Te tattha cittaæ pasÃdetvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. Idaæ kho Ãnanda atthavasaæ paÂicca paccekasambuddho thÆpÃraho. 1. SarÅre (syÃ, kaæ). 2. CÃtumahÃpattha (machasaæ). 3. Vaïïakaæ [PTS] [BJT Page 224] [\x 224/] Ki¤cÃnanda atthavasaæ paÂicca tathÃgatassa sÃvako thÆpÃraho? Ayaæ tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa sÃvakassa thÆpo ti Ãnanda bahÆ janà cittaæ pasÃdenti. 1 Te tattha cittaæ pasÃdetvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. Idaæ kho Ãnanda atthavasaæ paÂicca tathÃgatassa sÃvako thÆpÃraho, 2 Ki¤cÃnanda atthavasaæ paÂicca rÃjà cakkavattÅ thÆpÃraho? Ayaæ dhammikassa dhammara¤¤o thÆpo ti Ãnanda bahÆ janà cittaæ pasÃdenti, te tattha cittaæ pasÃdetvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. Idaæ kho Ãnanda atthavasaæ paÂicca rÃjà cakkavatti thÆpÃraho. Ime kho Ãnanda cattÃro thÆpÃrahÃ"ti. ùnandattherassa acchariyadhammÃ. 98. Atha kho Ãyasmà Ãnando vihÃraæ pavisitvà kapisÅsaæ Ãlambitvà rodamÃno aÂÂhÃsi: "aha¤ca vatamhi sekho sakaraïÅyo, satthu ca me parinibbÃnaæ bhavissati yo mamaæ3 Ãnukampako"ti, atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: "kahannu kho bhikkhave Ãnando"ti "eso bhante Ãyasmà Ãnando vihÃraæ pavisitvà kapisÅsaæ Ãlambitvà rodamÃno Âhito: 'aha¤ca vatamhi sekho sakaraïÅyo satthu ca me parinibbÃnaæ bhavissati yo mamaæ Ãnukampako"ti. Atha kho bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: "ehi tvaæ bhikkhu, mama vacanena Ãnandaæ Ãmantehi: satthà taæ Ãvuso Ãnanda Ãmanteti"ti [PTS Page 144] [\q 144/] "evambhante'ti kho so bhikkhu bhagavato paÂissutvà yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: satthà taæ Ãvuso Ãnanda ÃmantetÅ"ti. 'EvamÃvuso'ti kho Ãyasmà Ãnando tassa bhikkhuno paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ Ãnandaæ bhagavà etadavoca: 1. Bahujano cittaæ pasÃdeti [PTS]. 2. SÃvakathÆpo. [PTS]. 3. Mama (machasaæ). [BJT Page 226] [\x 226/] "Alaæ Ãnanda mà soci, mà paridevi - nanu etaæ Ãnanda mayà paÂikacceva akkhÃtaæ sabbeheva piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo a¤¤athÃbhÃvo. Taæ kutettha Ãnanda labbhà 'yantaæ jÃtaæ bhÆtaæ saÇkhataæ palokadhammaæ, taæ vata tathÃgatassÃpi sarÅraæ' mÃpalujjiti. Netaæ ÂhÃnaæ vijjati. DÅgharattaæ kho te Ãnanda tathÃgato paccupaÂÂhito mettena kÃyakammena hitena sukhena advayena appamÃïena, mettena vacÅkammena hitena sukhena advayena appamÃïena, mettena manokammena hitena sukhena advayena appamÃïena. Katapu¤¤o'si tvaæ Ãnanda padhÃnamanuyu¤ja , khippaæ hehisi1 anÃsavo"ti. 99. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: " ye pi te bhikkhave ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, tesampi bhagavantaæ etaparamÃyeva upaÂÂhÃkà ahesuæ seyyathÃpi mayhaæ Ãnando. Ye pi te bhikkhave bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, tesampi bhagavantÃnaæ etaparamÃyeva upaÂÂhÃkà bhavissanti seyyathÃpi mayhaæ Ãnando, paï¬ito bhikkhave Ãnando, medhÃvÅ bhikkhave Ãnando, jÃnÃti 'ayaæ kÃlo tathÃgataæ dassanÃya upasaÇkamituæ bhikkhÆnaæ, ayaæ kÃlo bhikkhunÅnaæ ayaæ kÃlo upÃsakÃnaæ, [PTS Page 145] [\q 145/] ayaæ kÃlo upÃsikÃnaæ, ayaæ kÃlo ra¤¤o rÃjamahÃmattÃnaæ titthiyÃnaæ titthiyasÃvakÃnanti. ' 100. CattÃro'me bhikkhave acchariyà abbhutà dhammà Ãnande katame cattÃro? Sace bhikkhave bhikkhuparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tatra ce Ãnando dhammaæ bhÃsati, bhÃsitena pi sà attamanà hoti, atittÃ'va bhikkhave bhikkhuparisà hoti. Atha kho Ãnando tuïhÅ hoti. Sace bhikkhave bhikkhunÅparisÃ, upÃsakaparisÃ, upÃsikÃparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tatra ce Ãnando dhammaæ bhÃsati bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃ'va bhikkhave upÃsikÃparisà hoti. Atha kho Ãnando tuïhÅ hoti. Ime kho bhikkhave cattÃro acchariyà abbhutà dhammà Ãnande. 1. Hohisi (machasaæ) [BJT Page 228] [\x 228/] CattÃro'me bhikkhave acchariyà abbhutà dhammà ra¤¤e cakkavattimhi. Katame cattÃro? Sace bhikkhave khattiyaparisà rÃjÃnaæ cakkavattiæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tatra ce rÃjà cakkavattÅ bhÃsati bhÃsitenapi sà attamanà hoti atittÃ'va bhikkhave khattiyaparisà hoti. Atha kho rÃjà cakkavattÅ tuïhÅ hoti. Sace bhikkhave brÃhmaïaparisÃ, gahapatiparisÃ, samaïaparisà rÃjÃnaæ cakkavattiæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tatra ce rÃjà cakkavattÅ bhÃsati ÓÃsitena pi sà attamanà hoti, atittÃ'va bhikkhave samaïaparisà hoti. Atha kho rÃjà cakkavatti tuïhÅ hoti. [PTS Page 146] [\q 146/] evameva kho bhikkhave cattÃro 'me acchariyà abbhutà dhammà Ãnande. Sace bhikkhave bhikkhuparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti, tatra ce Ãnando dhammaæ bhÃsati, bhÃsitena pi sà attamanà hoti, tatu ce Ãnando dhammaæ bhÃsati, bhÃsitena pi sà attamanà hoti, atittÃ'va bhikkhave bhikkhuparisà hoti. Atha kho Ãnando tuïhÅ hoti. Sace bhikkhunÅparisÃ, upÃsakaparisÃ, upÃsikÃparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti, tatra ce Ãnando dhammaæ bhÃsati bhÃsitenapi sà attamanà hoti atittÃ'va bhikkhave upÃsikÃparisà hoti. Atha kho Ãnando tuïhÅ hoti. Ime kho bhikkhave cattÃro acchariyà abbhutà dhammà Ãnande'ti. (MahÃsudassana sutta desanÃ. ) 101. Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "mà bhante bhagavà imasmiæ ku¬¬anagarake1 ujjaÇgalanagarake sÃkhÃnagarake parinibbÃyÅ. 2 Santi bhante a¤¤Ãni mahÃnagarÃni, seyyathÅdaæ campà rÃjagahaæ sÃvatthi sÃketaæ kosambÅ bÃrÃïasÅ. Ettha bhagavà parinibbÃtu. Ettha bahÆ khattiyamahÃsÃlà brÃhmaïamahÃsÃlà gahapatimahÃsÃlà tathÃgate abhippasannÃ. Te tathÃgatassa sarÅrapÆjaæ karissanti"ti. "MÃhevaæ Ãnanda avaca, mÃhevaæ Ãnanda avaca ku¬¬anagarakaæ ujjaÇgalanagarakaæ sÃkhÃnagarakanti. " 'BhÆtapubbaæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano nÃma ahosi cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃcariyappatto sattaratanasamannÃgato. 1. Khuddanagarake (machasaæ). 2. KusinÃrÃyaæ (machasaæ). [BJT Page 230] [\x 230/] Ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa ayaæ kusinÃrà kusÃvatÅ nÃma rÃjadhÃnÅ ahosi. Puratthimena ca pacchimena ca dvÃdasayojanÃni ÃyÃmena, uttarena ca dakkhiïena ca sattayojanÃni vitthÃrena, kusÃvatÅ Ãnanda rÃjadhÃnÅ iddhà ceva ahosi phÅtà [PTS Page 147] [\q 147/] ca bahujanà ca Ãkiïïamanussà ca subhikkhà va. SeyyathÃpi Ãnanda devÃnaæ ÃÊakamandà nÃma rÃjadhÃni iddhà ceva phità ca bahujanà ca Ãkiïïayakkhà ca subhikkhà ca, evameva kho Ãnanda kusÃvatÅ rÃjadhÃnÅ iddhà ceva ahosi phÅtà ca bahujanà ca Ãkiïïamanussà ca subhikkhà ca. KusÃvatÅ Ãnanda rÃjadhÃnÅ dasahi saddehi avÅvittà ahosi divà ceva ratti¤ca: seyyathÅdaæ hatthisaddena assasaddena rathasaddena bherisaddena mudiÇgasaddena vÅïÃsaddena gÅtasaddena saÇkhasaddena, sammasaddena tÃlasaddena asnÃtha pivatha khÃdathÃti dasamena saddena. Gaccha tvaæ Ãnanda, kusinÃraæ pavisitvà kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ Ãrocehi: ajja kho vÃseÂÂhà rattiyà pacchime yÃme tathÃgatassa parinibbÃnaæ bhavissati. Abhikkamatha vÃseÂÂhà abhikkamatha vÃseÂÂhÃ, mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha: amhÃka¤ca no gÃmakkhette tathÃgatassa parinibbÃnaæ ahosi, na mayaæ labhimhà pacchime kÃle tathÃgataæ dassanÃyÃ"ti. "Evambhante" ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paÂissutvà nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya attadutiyo kusinÃraæ pÃvisi. MallÃnaæ vandanà 102. Tena kho pana samayena kosinÃrakà mallà santhÃgÃre sannipatità honti kenacideva karaïÅyena. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ santhÃgÃraæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ Ãrocesi "ajja kho vÃseÂÂhà rattiyà pacchime yÃme tathÃgatassa parinibbÃnaæ bhavissati. Abhikkamatha vÃseÂÂhÃ, abhikkamatha vÃseÂÂhÃ. Mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha! 'AmhÃka¤ca no gÃmakkhette tathÃgatassa [PTS Page 148] [\q 148/] parinibbÃnaæ ahosi, naæ mayaæ labhimhà pacchime kÃle tathÃgataæ dassanÃyÃ"ti. [BJT Page 232] [\x 232/] IdamÃyasmato Ãnandassa sutvà mallà ca mallaputtà ca mallasuïisà ca mallapajÃpatiyo ca aghÃvino dummanà cetodukkhasamappità appekacce kese pakiriya kandanti, bÃhà paggayha kandanti, chinnapÃtaæ patanti ÃvaÂÂanti vivaÂÂanti "atikhippaæ bhagavà parinibbÃyissati, atikhippaæ sugato parinibbÃyissati, atikhippaæ cakkhu 1 loke antaradhÃyissatÅ"ti. Atha kho mallà ca mallaputtà ca mallasuïisà ca mallapajÃpatiyo ca aghÃvino dummanà cetodukkhasamappità yena upavattaæ mallÃnaæ sÃlavanaæ yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkamiæsu. Atha kho Ãyasmato Ãnandassa etadahosi: sace kho ahaæ kosinÃrake malle ekamekaæ bhagavantaæ vandÃpessamiæ, avandito'va bhagavà kosinÃrakehi mallehi bhavissati. AthÃyaæ ratti vibhÃyissati. YannÆnÃhaæ kosinÃrake malle kulaparivattaso kulaparivattaso Âhapetvà bhagavantaæ vandÃpeyyaæ 'itthannÃmo bhante mallo saputto sahariyo sapariso sÃmacco bhagavato pÃde sirasà vandatÅ'ti. Atha kho Ãyasmà Ãnando kosinÃrake malle kulaparivattaso kulaparivattaso Âhapetvà bhagavantaæ vandÃpesi: 'itthannÃmo bhante mallo saputto sabhariyo sapariso sÃmacco bhagavato pÃde sirasà vandatÅ'ti. Atha kho Ãyasmà Ãnando etena upÃyena paÂhameneva yÃmena kosinÃrake malle bhagavantaæ vandÃpesi. Subhadda paribbÃjaka vatthu 103. Subhadda paribbÃjaka vatthu 103. Tena kho pana samayena subhaddo nÃma paribbÃjako kusinÃrÃyaæ paÂivasati. Assosi kho subhaddo paribbÃjako: 'ajja kira rattiyà pacchime yÃme samaïassa gotamassa parinibbÃnaæ bhavissatÅ'ti. [PTS Page 149] [\q 149/] atha kho subhaddassa paribbÃjakassa etadahosi: "sutaæ kho pana me'taæ paribbÃjakÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ kadÃci karahaci tathÃgatà loke uppajjanti arahanto sammÃsambuddhÃti. Ajjeva rattiyà pacchime yÃme samaïassa gotamassa parinibbÃnaæ bhavissati. 1. Cakkhumà (machasaæ) [BJT Page 234] [\x 234/] Atthi ca me ayaæ kaÇkhÃdhammo uppanno. Evaæ pasanno ahaæ samaïe gotame 'pahoti me samaïo gotamo tathà dhammaæ desetuæ yathÃhaæ imaæ kaÇkhÃdhammaæ pajaheyyanti'. Atha kho subhaddo paribbÃjako yena upavattanaæ mallÃnaæ sÃlavanaæ yena Ãyasmà Ãnando tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: sutaæ metaæ bho ÃnandaparibbÃjakÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: "kadÃvi karahaci tathÃgatà loke uppajjanti arahanto sammÃsambuddhÃ"ti. Ajjeva rattiyà pacchime yÃme samaïassa gotamassa parinibbÃnaæ bhavissati. Atthi ca me ayaæ kaÇkhÃdhammo uppanno, "evaæ pasanno ahaæ samaïe gotame, pahoti me samaïo gotamo tathà dhamaæ desetuæ yathÃhaæ imaæ kaÇkhÃdhammaæ pajaheyyaæ. SÃdhÃhaæ bho Ãnanda labheyyaæ samaïaæ gotamaæ dassanÃyÃ"ti. Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando subhaddaæ paribbÃjakaæ etadavoca: 'alaæ Ãvuso subhadda, mà tathÃgataæ viheÂhesi. Kilanto bhagavÃ"ti. Dutiyampi kho subhaddo paribbÃjako Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: "sutaæ metaæ bho Ãnanda paribbÃjakÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: kadÃci karahaci tathÃgatà loke uppajjanti arahanto sammÃsambuddhÃti. Ajjeva rattiyà pacchime yÃme [PTS Page 150] [\q 150/] samaïassa gotamassa parinibbÃnaæ bhavissati. Atthi ca me ayaæ kaÇkhÃdhammo uppanno, evaæ pasanno ahaæ samaïe gotame, 'pahoti me samaïo gotamo tathà dhammà desetuæ yathÃhaæ imaæ kaÇkhà dhammaæ pajaheyyaæ'. SÃdhÃhaæ bho Ãnanda labheyyaæ samaïaæ gotamaæ dassanÃyÃ"ti. Dutiyampi kho Ãyasmà Ãnando subhaddaæ paribbÃjakaæ etadavoca: "alaæ Ãvuso subhadda, mà tathÃgataæ viheÂhesi kilanto bhagavÃ"ti. Tatiyampi kho subhaddo paribbÃjako Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: "sutaæ metaæ bho Ãnanda paribbÃjakÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: kadÃci karahaci tathÃgatà loke uppajjanti arahanto sammÃsambuddhÃti. Ajjeva rattiyà pacchime yÃme samaïassa gotamassa parinibbÃnaæ bhavissati. Atthi ca me ayaæ kaÇkhÃdhammo uppanno, evaæ pasanno ahaæ samaïe gotame, 'pahoti me samaïo gotamo tathà dhammà desetuæ yathÃhaæ imaæ kaÇkhà dhammaæ pajaheyyaæ'. SÃdhÃhaæ bho Ãnanda labheyyaæ samaïaæ gotamaæ dassanÃyÃ"ti. Tatiyampi kho Ãyasmà Ãnando subhaddaæ paribbÃjakaæ etadavoca: "alaæ Ãvuso subhadda, mà tathÃgataæ viheÂhesi kilanto bhagavÃ"ti. 104. Assosi kho bhagavà Ãyasmato Ãnandassa subhaddena paribbÃjakena saddhiæ imaæ kathÃsallÃpaæ. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "alaæ Ãnanda mà subhaddaæ vÃresi, labhataæ Ãnanda subhaddo tathÃgataæ dassanÃya. Yaæ ki¤ci maæ subhaddo pucchissati, sabbantaæ a¤¤Ãpekkho'va pucchissati no vihesÃpekkho. Ya¤cassÃhaæ puÂÂho byÃkarissÃmi, taæ khippameva ÃjÃnissatÅ"ti. [BJT Page 236] [\x 236/] Atha kho Ãyasmà Ãnando subhaddaæ paribbÃjakaæ etadavoca: gacchÃvuso subhadda, karoti te bhagavà okÃsanti. Atha kho subhaddo paribbÃjako yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho subhaddo paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: 'ye' me bho gotama samaïabrÃhmaïà saÇghino gaïino gaïÃcariyà ¤Ãtà yasassino titthakarà sÃdhusammatà bahujanassa, seyyathÅdaæ pÆraïo kassapo, makkhali gosÃlo, ajito kesakambalo, pakudho kaccÃyano, sa¤jayo belaÂÂhaputto. NigaïÂhonÃtaputto, sabbe te sakÃya paÂi¤¤Ãya abbha¤¤iæsu. Sabbeva na [PTS Page 151] [\q 151/] abbha¤¤iæsu, udÃhu ekacce abbha¤¤iæsu ekacce nÃbbha¤¤iæsÆ ?"Ti. "Alaæ subhaddaæ tiÂhatetaæ sabbe te sakÃya paÂi¤¤Ãya abbha¤¤iæsu, sabbeva na abbha¤¤iæsu, udÃhu ekacce abbha¤¤iæsu ekacce nÃbbha¤¤iæsÆ"ti. Dhammaæ te subhadda desissÃmi. Taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmÅ"ti. 'Evaæ bhante'ti kho subhaddo paribbÃjako bhagavato paccassosi, bhagavà etadavoca: 105. "Yasmiæ kho subhadda dhammavinaye ariyo aÂÂhaÇgiko maggo na upalabbhati, samaïo pi na upalabbhati, dutiyo pi tattha samaïo na upalabbhati, tatiyo pi tattha samaïo na upalabbhati, catuttho pi tattha samaïo na upalabbhati. Yasmi¤ca kho subhadda dhammavinaye ariyo aÂÂhaÇgiko maggo upalabbhati, samaïo pi tattha upalabbhati, dutiyo pi tattha samaïo upalabbhati, tatiyo pi tattha samaïo upalabbhati, catuttho pi tattha samaïo upalabbhati. Imasmiæ kho subhadda dhammavinaye ariyo aÂÂhaÇgiko maggo upalabbhati. Idhe va subhadda samaïo, idha dutiyo samaïo, idha tatiyo samaïo idha catuttho samaïo. Su¤¤Ã parappavÃdà samaïehi a¤¤e. Ime ca1 subhadda bhikkhÆ sammà vihareyyuæ asu¤¤o loko arahantehi assÃ"ti. 1. Ime (kaæ) [BJT Page 238] [\x 238/] "EkÆnatiæso vayasà subhadda Yaæ pabbajiæ kiæ kusalÃnuesÅ VassÃni pa¤¤Ãsa samÃdhikÃni Yato ahaæ pabbajito subhadda ¥Ãyassa dhammassa padesavatti Ito bahiddhà samaïo pi natthi. 4 [PTS Page 152] [\q 152/] Dutiyo pi samaïo natthi, Tatiyo pi samaïo natthi, Catuttho pi samaïo natthi. Su¤¤Ã parappavÃdà samaïehi a¤¤e Ime ca subhadda bhikkhÆ sammà vihareyyuæ Asu¤¤o loko arahantehÅ"ti 3 106. Evaæ vutte subhaddo paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante seyyathà pi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ ti. Evameva bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃhaæ bhante bhagavato santike pabbajjaæ, labheyyaæ upasampadanti. "Yo kho subhadda a¤¤atitthiyapubbo imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhati, pabbajjaæ, ÃkaÇkhati upasampadaæ, so cattÃro mÃse parivasati. Catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya. Api ca mettha puggalavemattatà viditÃ"ti. "Sace bhante a¤¤atitthiyapubbà imasmiæ dhammavinaye, ÃkaÇkhantà pabbajjaæ, ÃkaÇkhantà upasampadaæ, cattÃro mÃse parivasanti, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya, ahaæ cattÃri vassÃni parivasissÃmi, catunnaæ vassÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjentu upasampÃdentu bhikkhubhÃvÃyÃ"ti. 3. Asu¤¤o loko, arahantehi assÃti ( [PTS] machasaæ) 4. EkÆnatriæÓo vayasÃnuprÃpto (mahÃvastu) ekona triæÓatko vasayà subhadra yat prÃvrajaæ kiæ kuÓalaæ gave«Å, paæcÃÓad var«Ãïi samÃdhikÃni, yasmÃdahaæ pravrajita÷ subhadra, Ãryasya dharmasya, pradeÓavartatÅ ito bahir vai Óramaïo'sti nÃnya÷ (avadÃnaÓataka) [BJT Page 240] [\x 240/] Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: tena hÃnanda subhaddaæ pabbÃjethà ti. 'Evambhante'ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho subhaddo paribbÃjako Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: "lÃbhà vo Ãvuso Ãnanda, suladdhaæ vo Ãvuso Ãnanda, ye1 ettha satthu sammukhà antevÃsÃbhisekena abhisittà ti. 2 [PTS Page 153] [\q 153/] alattha kho subhaddo paribbÃjako bhagavato santike pabbajjaæ, alattha upasampadaæ. AcirÆpasampanno kho panÃyasmà subhaddo eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto, nacirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi, 'khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro kho panÃyasmà subhaddo arahataæ ahosi. So ca 3 bhagavato pacchime sakkhisÃvako ahosÅ ti. Pa¤camo bhÃïavÃro. 1. Yo, [PTS] 2. Abhisitte [PTS] 3. So (machasaæ) [BJT Page 242] [\x 242/] [PTS Page 154] [\q 154/] TathÃgatassa pacchimà vÃcà 107. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi. "Siyà kho panÃnanda tumhÃkaæ evamassa, atÅtasatthukaæ pÃvacanaæ, natthi no satthÃti. Na kho panetaæ Ãnanda evaæ daÂÂhabbaæ. Yo kho Ãnanda mayà dhammo ca vinayo ca desito pa¤¤atto so vo mamaccayena satthà ti. Yathà kho panÃnanda etarahi bhikkhÆ a¤¤ama¤¤aæ ÃvusovÃdena samudÃcaranti, na kho mamaccayena evaæ samudÃcaritabbaæ. Theratarena Ãnanda bhikkhunà navakataro bhikkhu nÃmena và gottena và ÃvusovÃdena và samudÃcaritabbo, navakatarena bhikkhunà therataro bhikkhu bhanteti và ÃyasmÃti và samudÃcaritabbo. ùkaÇkhamÃno Ãnanda saÇgho mamaccayena khuddÃnukhuddakÃni sikkhÃpadÃni samÆhanatu. 1 Channassa Ãnanda bhikkhuno mamaccayena brahmadaï¬o dÃtabbo"ti. "Katamo pana bhante brahmadaï¬o?"Ti. "Channo Ãnanda bhikkhu yaæ iccheyya taæ vadeyya, so bhikkhÆhi neva vattabbo na ovaditabbo na anusÃsitabbo"ti. 108. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: siyà kho pana bhikkhave ekabhikkhussÃpi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhamme và saÇghe và magge và paÂipadÃya vÃ, pucchatha bhikkhave, mà pacchà [PTS Page 155] [\q 155/] vippaÂisÃrino ahuvattha: sammukhÅbhÆto no satthà ahosi, na mayaæ sakkhÅmha bhagavantaæ sammukhà paÂipucchitunti. Evaæ vutte te bhikkhu tuïhÅ ahesuæ. Dutiyampi kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: siyà kho pana bhikkhave ekabhikkhussÃpi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhamme và saÇghe và magge và paÂipadÃya vÃ, pucchatha bhikkhave, mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha: sammukhÅbhÆto no satthà ahosi, na mayaæ sakkhÅmha bhagavantaæ sammukhà paÂipucchitunti. Dutiyampi kho te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. Tatiyampi kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: siyà kho pana bhikkhave ekabhikkhussÃpi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhammevà saÇghe và magge và paÂipadÃya và pucchatha bhikkhave mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha, sammukhÅbhÆto no satthà ahosi, na mayaæ sakkhimha bhagavantaæ sammukhà paÂipucchitunti. Tatiyampi kho te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi 'siyà kho pana bhikkhave satthugÃravenÃpi na puccheyyÃtha. SahÃyako pi bhikkhave sahÃyakassa ÃrocetÆ'ti. Evaæ vutte te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. 1. SamÆhanatu [PTS] [BJT Page 244] [\x 244/] 108. Atha kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: "acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, evaæ pasanno ahaæ bhante imasmiæ bhikkhusaÇghe 'natthi ekabhikkhussÃpi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhamme và saÇghe và magge và paÂipadÃya vÃ'ti. "PasÃdà kho tvaæ Ãnanda vadesi. ¥Ãïameva hettha Ãnanda tathÃgatassa natthi imasmiæ bhikkhu saÇghe ekabhikkhussÃpi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhamme và saÇghe và magge và paÂipadÃya vÃ. Imesaæ hi Ãnanda pa¤cannaæ bhikkhusatÃnaæ yo pacchimako bhikkhu so sotÃpanno avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo'ti. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: [PTS Page 156] [\q 156/] "handa'dÃni bhikkhave ÃmantayÃmi vo, vayadhammà saÇkhÃrà appamÃdena sampÃdethÃ"ti. Ayaæ tathÃgatassa pacchimà vÃcÃ2. Bhagavato parinibbÃnaæ. 109. Atha kho bhagavà paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpajji. PaÂhamajjhÃnà vuÂÂhahitvà dutiyaæ jhÃnaæ samÃpajji. DutiyajjhÃnà vuÂÂhahitvà tatiyaæ jhÃnaæ samÃpajji. TatiyajjhÃnà vuÂÂhahitvayà catutthaæ jhÃnaæ samÃpajji. CatutthajjhÃnà vuÂÂhahitvà ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samÃpajji. ùkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyà vuÂÂhahitvà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samÃpajji. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiyà vuÂÂhahitvà Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpajji. ùki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiyà vuÂÂhahitvà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpajji. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyà vuÂÂhahitvà sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajji. Atha kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmantaæ anuruddhaæ etadavoca, "parinibbuto bhante anuruddha bhagavÃ'ti. "Na Ãvuso Ãnanda bhagavà parinibbuto sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpanno"ti. 2. SabbatthikavÃdÅnaæ, mahÃparinibbÃnasutte, evaæ dissate: Atha bhagavÃnutatarÃsaægata÷ suvarïavarïaæ bÃhuæ nissÃryya tÃn bhik«Ænavocat: tathÃgatasya darÓanaæ loke kadÃcideva bhavati yathà udumbarapu«paæ kadÃcideva prÃdurbhavati aruïavarïa - bÃhuæ nÅssÃryya buddha÷ prÃdurakarot adbhÆtaæ nimittam Ãgantukà saæskÃrÃ÷ anityà utpadya vinaÓyanti mà pramÃdethÃ÷ iti. TasmÃd bhik«ava÷ apramÃdena sampÃdayata. NÃhaæ prÃmadam tena samyaksambuddha÷ asaækhyeyaguïo jÃta÷ vyayadharmÃ÷ saæskÃrÃ÷ apramÃdena sampÃdethÃ÷. Iyamasti tathÃgatasya paÓcimà vÃk. [BJT Page 246] [\x 246/] Atha kho bhagavà sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahitvà nesavasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpajji. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyà vuÂÂhahitvà Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpajji. ùki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiyà vuÂÂhahitvà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samÃpajji. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiyà vuÂÂhahitvà ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samÃpajji. ùkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyà vuÂÂhahitvà catutthaæ jhÃnaæ samÃpajji. CatutthajjhÃnà vuÂÂhahitvà tatiyaæ jhÃnaæ samÃpajji. TatiyajjhÃnà vuÂÂhahitvà dutiyaæ jhÃnaæ samÃpajji. DutiyajjhÃnà vuÂÂhahitvà paÂhamaæjjhÃnaæ samÃpajji. PaÂhamajjhÃnà vuÂÂhahitvà dutiyaæjjhÃnaæ samÃpajji. DutiyajjhÃnà vuÂÂhahitvà tatiyajjhÃnaæ samÃpajji. TatiyajjhÃnà vuÂÂhahitvà catutthajjhÃnaæ samÃpajji. CatutthajjhÃnà vuÂÂhahitvà taæ samanantarà bhagavà parinibbÃyi. 110. Parinibbute bhagavati saha parinibbÃnà mahÃbhÆmicÃlo ahosi, mahiæsanako salomahaæso devadundubhiyo ca phaliæsu. [PTS Page 157] [\q 157/] parinibbute bhagavati saha parinibbÃnà brahmà sahampati imaæ gÃthaæ abhÃsi: "Sabbeva nikkhipissanti bhÆtà loke samussayaæ1 Yathà etÃdiso satthà loke appaÂipuggalo TathÃgato balappatto sambuddho parinibbuto"ti. Parinibbute bhagavati saha parinibbÃnà sakko devÃnamindo imaæ gÃthaæ abhÃsi: "Aniccà vata saÇkhÃrà uppÃdavayadhammino, Uppajjitvà nirujjhanti tesaæ vÆpasamo sukho"ti. Parinibbute bhagavati saha parinibbÃnà Ãyasmà anuruddho imà gÃthÃyo abhÃsi: "NÃhu assÃsapassÃso Âhitacittassa tÃdino, Anejo santimÃrabbha yaæ kÃlamakarÅ muni. AsallÅnena cittena vedanaæ ajjhavÃsayÅ, Pajjotasseva nibbÃnaæ vimokkho cetaso ahÆ"ti. 2 1. Cakkhumà loke antarahito ti (machasaæ). 2. AsaælÅnena kÃyena vedanÃmadhivÃsayan pradyotasyeva vimok«as tasya cetasa÷ (madhyamikÃvÃnti) [BJT Page 248] [\x 248/] Parinibbute bhagavati saha parinibbÃnà Ãyasmà Ãnando imaæ gÃthaæ abhÃsi: "TadÃsi yaæ bhiæsanakaæ tadÃsi lomahaæsanaæ SabbÃkÃravarÆpete sambuddhe parinibbute"ti. 111. "Parinibbute bhagavati ye te tattha bhikkhÆ avÅtarÃgà appekacce bÃhà paggayha kandanti chinnapÃtaæ patanti ÃvaÂÂanti vivaÂÂanti:' atikhippaæ bhagavà [PTS Page 158] [\q 158/] parinibbuto, atikhippaæ sugato parinibbuto atikhippaæ cakkhu loke antarahitanti. Ye pana te bhikkhÆ vÅtarÃgà te satà sampajÃnà 'adhivÃsenti aniccà saÇkhÃrÃ, taæ kutettha labbhÃ'ti. 112. Atha kho Ãyasmà anuruddho bhikkhÆ Ãmantesi; alaæ Ãvuso mà sovittha mà paridevittha. Nanu etaæ Ãvuso bhagavatà paÂigacceva akkhÃtaæ, sabbeheva piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo a¤¤athÃbhÃvo, taæ kutettha Ãvuso labbhà yantaæ jÃtaæ bhÆtaæ saÇkhataæ palokadhammaæ taæ vata mà palujjiti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Devatà Ãvuso ujjhÃyantÅ"ti. "KathambhÆtà pana bhante anuruddha devatà manasikaroti? SantÃvuso Ãnanda devatà ÃkÃse paÂhavisa¤¤iniyo kese pakiriya kandanti bÃhà paggayha kandanti chinnapÃtaæ patanti, ÃvaÂÂanti: vivaÂÂanti atikhippaæ bhagavà parinibbuto, atikhippaæ sugato parinibbuto, atikhippaæ cakkhu loke antarahitanti. SantÃvuso Ãnanda devatà paÂhaviyà paÂhavisa¤¤iniyo kese pakiriya kandanti bÃhà paggayha kandanti chinnapÃtaæ patanti, ÃvaÂÂanti: vivaÂÂanti atikhippaæ bhagavà parinibbuto, atikhippaæ sugato parinibbuto, atikhippaæ cakkhu loke antarahito ti. Yà pana devatà vÅtarÃgà tà satà sampajÃnà adhivÃsenti 'aniccà saÇkhÃrà taæ kutettha labbhÃ'ti. [BJT Page 250] [\x 250/] 113. Atha kho Ãyasmà ca anuruddho Ãyasmà ca Ãnando taæ rattÃvasesaæ dhammiyà kathÃya vÅtinÃmesuæ. Atha kho Ãyasmà anuruddho Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: gacchÃvuso Ãnanda kusinÃraæ. KusinÃraæ pavisitvà kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ Ãrocehi: 'parinibbuto vÃsiÂÂhà bhagavÃ, yassa'dÃni kÃlaæ ma¤¤athÃ'ti. Evambhante ti kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmato anuruddhassa paÂissutvà pubbaïhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya attadutiyo kusinÃraæ pÃvisi. [PTS Page 159] [\q 159/] tena kho pana samayena kosinÃrakà mallà santhÃgÃre sannipatità honti teneva karaïÅyena. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ santhÃgÃraæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ Ãrocesi: "parinibbuto vÃsiÂÂhà bhagavÃ, yassa'dÃni kÃlaæ ma¤¤athÃ"ti. IdamÃyasmato Ãnandassa vacanaæ sutvà mallà ca mallaputtà ca mallasuïisà ca mallapajÃpatiyo ca aghÃvino dummanà ceto dukkhasamappità appekacce kese pakiriya kandanti, bÃhà paggayha kandanti, chinnapÃtaæ patanti ÃvaÂÂanti vivaÂÂanti atikhippaæ bhagavà parinibbuto, atikhippaæ sugato parinibbuto, atikhippaæ cakkhu loke antarahitanti. " 114. Atha kho kosinÃrakà mallà purise ÃïÃpesuæ "tenahi bhaïe kusinÃrÃyaæ gandhamÃla¤ca sabba¤ca tÃÊÃvacaraæ sannipÃtethÃ"ti. Atha kho kosinÃrakà mallà gandhamÃla¤ca sabba¤ca tÃÊÃvacaraæ pa¤ca ca dussayugasatÃni ÃdÃya yena upavattanaæ mallÃnaæ sÃlavanaæ yena bhagavato sarÅraæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavato sarÅraæ naccehi gÅtehi vÃditehi mÃlehi gandhehi sakkarontà garukarontà mÃnentà pÆjentà celavitÃnÃni karontà maï¬alamÃÊe paÂiyÃdentà 'ekadivasaæ vÅtinÃmesuæ. Atha kho kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ etadahosi. 'AtivikÃlo kho ajja bhagavato sarÅraæ jhÃpetuæ, svedÃni mayaæ bhagavato sarÅraæ naccehi gÅtehi vÃditehi mÃlehi gandhehi sakkarontà garukarontà mÃnentà pÆjentà celavitÃnÃni karontà maï¬alamÃÊe paÂiyÃdentà dutiyampi divasaæ vÅtinÃmesuæ, tatiyampi divasaæ vÅtinÃmesuæ, catutthampi divasaæ vÅtinÃmesu, pa¤camampi divasaæ vÅtinÃmesu, chaÂÂhampi divasaæ vÅtinÃmesuæ atha kho sattamaæ divasaæ kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ [PTS Page 160] [\q 160/] etadahosi: mayaæ bhagavato sarÅraæ naccehi gÅtehi vÃditehi mÃlehi gandhehi sakkarontà garukarontà mÃnentà pÆjentÃ, dakkhiïena dakkhiïaæ nagarassa haritvà bÃhirena bÃhiraæ dakkhiïato nagarassa bhagavato sarÅraæ jhÃpessÃmÃ'ti. [BJT Page 252] [\x 252/] Tena kho pana samayena aÂÂha mallapÃmokkhà sÅsaæ nahÃtà ahatÃni vatthÃni nivatthà 'mayaæ bhagavato sarÅraæ uccÃressÃmÃ'ti nasakkonti uccÃretuæ. Atha kho kosinÃrakà mallà Ãyasmantaæ anuruddhaæ etadavocuæ: ko nu kho bhante anuruddha hetu ko paccayo yenime aÂÂha mallapÃmokkhà sÅsaæ nahÃtà ahatÃni vatthÃni nivatthà 'mayaæ bhagavato sarÅraæ uccÃressÃmÃ'ti na sakkonti uccÃretunti ?" "A¤¤athà kho vÃsiÂÂhà tumhÃkaæ adhippÃyo, a¤¤athà devatÃnaæ adhippÃyo"ti. "Kathà pana bhante devatÃnaæ adhippÃyo"ti. "TumhÃkaæ kho vÃsiÂÂhà adhippÃyo: "mayaæ bhagavato sarÅraæ naccehi gÅtehi vÃditehi mÃlehi gandhehi sakkarontà garukarontà mÃnentà pÆjentà dakkhiïena dakkhiïaæ nagarassa haritvÃ, bÃhirena bÃhiraæ dakkhiïato nagarassa bhagavato sarÅraæ jhÃpessÃmÃ"ti. DevatÃnaæ kho vÃsiÂÂhà adhippÃyo "mayaæ bhagavato sarÅraæ dibbehi naccehi gÅtehi vÃditehi mÃlehi gandhehi sakkarontà garukarontà mÃnentà pÆjentÃ, uttarena uttaraæ nagarassa haritvÃ, uttarena dvÃrena nagaraæ pavesetvÃ, majjhena majjhaæ nagarassa haritvÃ, puratthimena dvÃrena nikkhÃmetvÃ, puratthimato nagarassa makuÂabandhanaæ nÃma mallÃnaæ cetiyaæ, ettha bhagavato sarÅraæ jhÃpessÃmÃ"ti. "Yathà bhante devatÃnaæ adhippÃyo, tathà hotu"ti. 116. Tena kho pana samayena kusinÃrà yÃva sandhisamalasaækaÂÅrà jaïïumattena odhinà mandÃravapupphehi satthatà hoti atha kho devatà ca kosinÃrakà ca mallà bhagavato sarÅraæ dibbehi ca mÃnusakehi ca [PTS Page 161] [\q 161/] naccehi gÅtehi vÃditehi mÃlehi gandhehi sakkarontà garukarontà mÃnentà pÆjentÃ, uttarena uttaraæ nagarassa haritvà uttarena dvÃrena nagaraæ pavesetvÃ, majjhena majjhaæ nagarassa haritvÃ, puratthimena dvÃrena nikkhamitvÃ, puratthimato nagarassa makuÂabandhanaæ nÃma mallÃnaæ cetiyaæ, 1 tattha bhagavato sarÅraæ nikkhipiæsu. 1. Uttareïa dvÃreïa nagarÃt ni«akramya nadÅæ hiraïyavatÅæ upasaÇkramya mukuÂabandhane caitye(sabbatthivÃditaæ mahÃparinibbÃïasutta) [BJT Page 254] [\x 254/] 117. Atha kho kosinÃrakà mallà Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavocuæ: "kathaæ mayaæ bhante Ãnanda tathÃgatassa sarÅre paÂipajjÃmÃ?"Ti. "Yathà kho vÃsiÂÂhà ra¤¤o cakkavattissa sarÅre paÂipajjatti, evaæ tathÃgatassa sarÅre paÂipajjitabbanti. " "Kathaæ pana bhante Ãnanda ra¤¤o cakkavattissa sarÅre paÂipajjintÅ"ti. "Ra¤¤e vÃsiÂÂhà cakkavattissa sarÅraæ ahatena vatthena veÂhenti, ahatena vatthena veÂhetvà vihatena kappÃsena veÂhenti. Vihatena kappÃsena veÂhetvà ahatena vatthena veÂhenti. Etena upÃyena pa¤cahi yugasatehi ra¤¤o cakkavattissa sarÅraæ veÂhetvà ÃyasÃya teladoïiyà pakkhipitvà a¤¤issà ÃyasÃya doïiyà paÂikujjetvÃ, sabbagandhÃnaæ citakaæ karitvà ra¤¤o cakkavattissa sarÅraæ jhÃpenti. CÃtummahÃpathe ra¤¤o cakkavattissa thÆpaæ karonti. Evaæ kho vÃsiÂÂhà ra¤¤o cakkavattissa sarÅre paÂipajjanti. Yathà kho vÃsiÂÂhà ra¤¤o cakkavattissa sarÅre paÂipajjanti, evaæ tathÃgatassa sarÅre paÂipajjitabbaæ. CÃtummahÃpathe tathÃgatassa thÆpo kÃtabbo. Tattha ye mÃlaæ và gandhaæ và cuïïakaæ và Ãropessanti và abhivÃdessanti và cittaæ và pasÃdessanti, tesantaæ bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. Atha kho kosinÃrakà mallà purise ÃïÃpesuæ "tena hi bhaïe mallÃnaæ vihataæ kappÃsaæ sannipÃtethÃ"ti. Atha kho kosinÃrakà mallà bhagavato sarÅraæ ahatena vatthena veÂhesuæ. Ahatena vatthena veÂhetvà vihatena kappÃsena veÂhesuæ. Vihatena kappÃsena veÂhetvà ahatena [PTS Page 162] [\q 162/] vatthena veÂhesuæ. Etena upÃyena pa¤cahi yugasatehi bhagavato sarÅraæ veÂhetvà ÃyasÃya teladoïiyà pakkhipitvÃ1 a¤¤issà ÃyasÃya doïiyà paÂikujjetvà sabbagandhÃnaæ citakaæ karitvà bhagavato sarÅraæ citakaæ Ãropesuæ. MahÃkassapÃgamanaæ. 118. Tena kho pana samayena Ãyasmà mahÃkassapo pÃvÃya kusinÃraæ addhÃnamaggapaÂipanno hoti mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi. Atha kho Ãyasmà mahÃkassapo maggà okkamma a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisÅdi. Tena kho pana samayena a¤¤ataro ÃjÅvako2 kusinÃrÃya mandÃravapupphaæ gahetvà pÃvaæ addhÃnamaggapaÂipanno hoti. Addasà kho Ãyasmà mahÃkassapo taæ ÃjÅvakaæ dÆrato'va Ãgacchantaæ. Disvà taæ ÃjÅvakaæ etadavoca: 'apÃvuso amhÃkaæ satthÃraæ jÃnÃsÅ ?Ti. ùma Ãvuso jÃnÃmi. 1. SuvarïadroïyÃæ nidhÃya telena pÆrayitvà tÃæ suvarïadroïÅæ utthÃpya dvitÅyasyÃæ mahÃdroïyÃæ prak«ipya (sabbatthivÃditaæ mahÃparinibbÃnasutte) [BJT Page 256] [\x 256/] Ajja sattÃhaparinibbuto samaïo gotamo. Tato me idaæ mandÃravapupphaæ gahitanti". Tattha ye te bhikkhu avÅtarÃgà appekacce bÃhà paggayha kandanti, chinnapÃtaæ patanti, ÃvaÂÂanti vivaÂÂanti: atikhippaæ bhagavà parinibbuto, atikhippaæ sugato parinibbuto, atikhippaæ cakkhu loke 3 antarahitanti, ye pana te bhikkhu vÅtarÃgÃ, te satà sampajÃnà adhivÃsenti: aniccà saÇkhÃrÃ, taæ kutettha labbhÃ'ti. 119. Tena kho pana samayena subhaddo nÃma bu¬¬hapabbajito' tassaæ parisÃyaæ nisinno hoti. Atha kho subhaddo, bu¬¬hapabbajito te bhikkhu etadavoca:" alaæ Ãvuso mà sovittha, mà paridevittha. Sumuttà mayaæ tena mahÃsamaïena. Upaddutà ca homa idaæ vo kappati, idaæ vo na kappatÅ ti. IdÃni pana mayaæ yaæ icchissÃma taæ karissÃma, yaæ na icchissÃma na taæ karissÃmÃ"ti. Atha kho Ãyasmà mahÃkassapo bhikkhÆ Ãmantesi: 'alaæ Ãvuso mà sovittha, mà paridevittha. Nanu [PTS Page 163] [\q 163/] etaæ Ãvuso bhagavatà paÂigacce va akkhÃtaæ: sabbeheva piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo a¤¤athÃbhÃvo. Taæ kutettha Ãvuso labbhà yantaæ jÃtaæ bhÆtaæ saÇkhataæ palokadhammaæ, taæ tathÃgatassÃpi sarÅraæ mà palujjÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ"ti. 120. Tena kho pana samayena cattÃro mallapÃmokkhà sÅsaæ nahÃtà ahatÃni vatthÃni nivatthà mayaæ bhagavato citakaæ ÃlimpessÃmÃti na sakkonti Ãlimpetuæ. Atha kho kosinÃrakà mallà Ãyasmantaæ anuruddhaæ etadavocuæ: ko nu kho bhante anuruddha hetu, ko paccayo, yenime cattÃro mallapÃmokkhà sÅsaæ nahÃtà ahatÃni vatthÃni nivatthà mayaæ bhagavato citakaæ ÃlimpessÃmÃti na sakkonti Ãlimpetunti"? "A¤¤athà kho vÃsiÂÂhà devatÃnaæ adhippÃyo"ti. "Kathaæ pana bhante devatÃnaæ adhippÃyo?"Ti. "DevatÃnaæ kho vÃsiÂÂhà adhippÃyo: ayaæ Ãyasmà mahÃkassapo pÃvÃya kusinÃraæ addhÃnamaggapaÂipanno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi. Na tÃva bhagavato citako pajjalissati yÃvÃyasmà mahÃkassapo bhagavato pÃde sirasà na vandissatÅ"ti. "Yathà bhante devatÃnaæ adhippÃyo tathà hotu"ti. 2. Atha khalu mÃrge nyataro nirgrantha ÓrÃvaka÷ mandÃra pu«paæÃdÃya (sabbatthivÃdÅnaæ mahÃparinibbÃnasutte). 4. Cakkhumà loke antarahito (machasaæ) loke cak«urantarhitam (sabbatthivÃdÅnaæ mahÃparinibbÃnasutte) 1. Buddhapabbajito(machasaæ) [BJT Page 258] [\x 258/] 121. Atha kho Ãyasmà mahÃkassapo yena kusinÃrà makuÂabandhanaæ nÃma mallÃnaæ cetiyaæ yena bhagavato citako tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ekaæ saæ cÅvaraæ katvà a¤jalimpaïÃmetvà tikkhattuæ citakaæ padakkhiïaæ katvÃ, pÃdato vivaritvà bhagavato pÃde sirasà vandi. TÃni pi kho pa¤ca bhikkhusatÃni ekaæsaæ cÅvaraæ katvà a¤jalimpaïÃmetvà tikkhattuæ citakaæ padakkhiïaæ katvà bhagavato pÃde sirasà vandiæsu. [PTS Page 164] [\q 164/] vanditesu1 ca panÃyasmatà mahÃkassapena tehi pi pa¤cahi bhikkhusatehi, sayameva bhagavato citako pajjali. 122. JhÃyamÃnassa kho pana bhagavato sarÅrassa, yaæ ahosi chavÅti và cammanti mà maæsanti và naharÆ ti và lasikà ti và tassa neva chÃrikà pa¤¤Ãyittha, na masi. SÃrÅrÃneca avasissiæsu. SeyyathÃpi nÃma sapissa và telassa và jhÃyamÃnassa neva chÃrikà pa¤¤Ãyati na masi, evameva bhagavato sarirassa jhÃyamÃnassa yaæ ahosi chavÅti và cammanti và maæsanti và nahÃrÆti và lasikÃti và tassa neva chÃrikà pa¤¤Ãyittha'na masi, sÃrÅrÃneva avasissiæsu. Tesa¤ca pa¤cannaæ dussayugasatÃnaæ dveva dussÃni na ¬ayhiæsu ya¤ca sabbabbhantarimaæ2 ya¤ca bÃhiraæ. Da¬¬he ca kho pana bhagavato sarÅre antaÊikkhà udakadhÃrà pÃtubhavitvà bhagavato citakaæ nibbÃpesi. Udakaæ sÃlato pi abbhunnamitvà bhagavato citakaæ nibbÃpesi. KosinÃrakà pi mallà sabbagandhodakena bhagavato citakaæ nibbÃpesuæ. Atha kho kosinÃrakà mallà bhagavato sÃrÅrÃni sattÃhaæ santhÃgÃre sattipa¤jaraæ karitvà dhanupÃkÃraæ parikkhipÃpetvà naccehi gÅtehi vÃditehi mÃlehi gandhehi sakkariæsu garukariæsu mÃnesuæ pÆjesuæ. SÃrÅrikadhÃtuvibhajanà 122. Assosi kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto: "bhagavà kira kusinÃrÃyaæ parinibbuto"ti. Atha kho rÃjà mÃgadho: ajÃtasattu vedehiputto kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ dÆtaæ pÃhesi "bhagavà pi khattiyo ahampi khattiyo. Ahampi arahÃmi bhagavato sÃrÅrÃnaæ bhÃgaæ, ahampi bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca karissÃmÅ"ti. 1. Vandite va (machasaæ [PTS] 2. Sabbabbhantarimaæ (machasaæ) sabbaæ abbhantarimaæ [PTS] [BJT Page 260] [\x 260/] Assosuæ kho vesÃlikà licchavÅ: 'bhagavà kira kusinÃrÃyaæ parinibbuto'ti. Atha kho vesÃlikà licchavÅ kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ dÆtaæ pÃhesuæ: "bhagavà pi khattiyo mayampi khattiyÃ. Mayampi arahÃma bhagavato [PTS Page 165] [\q 165/] sÃrÅrÃnaæ bhÃgaæ. Mayampi bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca karissÃmÃ"ti. Assosuæ kho kÃpilavatthavà sakyÃ: "bhagavà kira kusinÃrÃyaæ parinibbuto"ti. Atha kho kÃpilavatthavà sakyà kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ dÆtaæ pÃhesuæ: "bhagavà amhÃkaæ ¤ÃtiseÂÂho. Mayampi arahÃma bhagavato sÃrÅrÃnaæ bhÃgaæ. Mayampi bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca karissÃmÃ"ti. Assosuæ kho allakappakà bulayo "bhagavà kira kusinÃrÃyaæ parinibbuto"ti. Atha kho allakappakà bulayo kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ dÆtaæ pÃhesuæ: "bhagavà pi khattiyo mayampi khattiyà mayampi arahÃma bhagavato sÃrÅrÃnaæ bhÃgaæ. Mayampi bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca karissÃmÃ"ti. Assosuæ kho rÃmagÃmakà koliyà "bhagavà kira kusinÃrÃyaæ parinibbuto"ti. Atha kho rÃmagÃmakà koliyà kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ dÆtaæ pÃhesuæ: "bhagavà pi khattiyo, mayampi khattiyÃ. Mayampi arahÃma bhagavato sÃrÅrÃnaæ bhÃgaæ. Mayampi bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca karissÃmÃ"ti. Assosi kho veÂhadÅpako brÃhmaïo: "bhagavà kira kusinÃrÃyaæ parinibbuto"ti. Atha kho veÂhadÅpako brÃhmaïo kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ dÆtaæ pÃhesi: "bhagavà tu1 khattiyo. Ahamasmi brÃhmaïo, ahampi arahÃmi bhagavato sÃrÅrÃnaæ bhÃgaæ. Ahampi bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca karissÃmÅ"ti. 1. BhagavÃpi (machasaæ) [BJT Page 262] [\x 262/] Assosuæ kho pÃveyyakà mallà "bhagavà kira kusinÃrÃyaæ parinibbuto"ti. Atha kho pÃveyyakà mallà kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ dÆtaæ pÃhesuæ. Bhagavà pi khattiyo mayampi khattiyÃ. Mayampi arahÃma bhagavato sÃrÅrÃnaæ bhÃgaæ, mayampi bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca karissÃmÃti. Evaæ vutte kosinÃrakà mallà te saÇghe gaïe etadavocuæ, [PTS Page 166] [\q 166/] bhagavà amhÃkaæ gÃmakkhette parinibbuto, na mayaæ dassÃma bhagavato sÃrÅrÃnaæ bhÃganti. 123. Evaæ vutte doïo brÃhmaïo te saÇghe gaïe etadavoca: Suïantu bhonto mama ekavÃkyaæ1 AmhÃkaæ buddho ahu khantivÃdo. Na hi sÃdhu'yaæ uttamapuggalassa SarÅrabhÃge siyà sampahÃro. Sabbeva bhonto sahità samaggà SammodamÃnà karomaÂÂhabhÃge. VitthÃrikà hontu disÃsu thÆpà BahÆ janà cakkhumato pasannÃ"ti. 124. "Tena hi brÃhmaïa tva¤¤eva bhagavato sÃrÅrÃni aÂÂhadhà samaæ suvibhattaæ vibhajÃhÅ"ti. "Evaæ ho'ti kho doïo brÃhmaïo tesaæ saÇghÃnaæ gaïÃnaæ paÂissutvà bhagavato sÃrÅrÃni aÂÂhadhà samaæ suvibhattaæ vibhajitvà te saÇghe gaïe etadavoca: "imaæ me bhonto tumbaæ dadantu, ahampi tumbassa thÆpa¤ca maha¤ca karissÃmÅ"ti. Adaæsu kho te doïassa brÃhmaïassa tumbaæ. Assosuæ kho pippalivaniyÃ2 moriyÃ: "bhagavà kira kusinÃrÃyaæ parinibbuto'ti. Atha kho pippalivaniyà moriyà kosinÃrakÃnaæ mallÃnaæ dÆtaæ pÃhesuæ: bhagavà pi khattiyo mayampi khattiyÃ. Mayampi arahÃma bhagavato sÃrÅrÃnaæ bhÃgaæ, mayampi bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca karissÃmÃ'ti. "Natthi bhagavato sÃrÅrÃnaæ bhÃgo, vibhattÃna bhagavato sÃrÅrÃni, ito aÇgÃraæ harathÃ"ti. Te tato aÇgÃraæ hariæsu:2 1. VÃcaæ. Machasaæ. 2. PipphalÅvaniyÃ. SyÃ. 3. ùhariæsu syÃ. Kà [BJT Page 264] [\x 264/] DhÃtucetiya pÆjà 124. Atha kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto rÃjagahe bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca akÃsi. [PTS Page 167] [\q 167/] vesÃlikà pi licchavÅ vesÃliyaæ bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca akaæsu. KÃpilavatthavà pi sakyà kapilavatthusmiæ bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca akaæsu. Allakappakà pi bulayo allakappe bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca akaæsu. RÃmagÃmakà pi koliyà rÃmagÃme bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca akaæsu. VeÂhadÅpako pi brÃhmaïo veÂhadÅpe bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca akÃsi. PÃveyyakà pi mallà pÃvÃyaæ bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca akaæsu. KosinÃrakà pi mallà kusinÃrÃyaæ bhagavato sÃrÅrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca akaæsu. Doïo pi brÃhmaïo tumbassa thÆpa¤ca maha¤ca akÃsi. Pippalivaniyà pi moriyà pippalivane aÇgÃrÃnaæ thÆpa¤ca maha¤ca akaæsu. Iti aÂÂha sarÅrathÆpà navamo tumbathÆpo dasamo aÇgÃrathÆpo. Evametaæ bhÆtapubbanti. 125. "AÂÂha doïÃ1 cakkhumato sarÅrÃ, Sattadoïaæ jambudÅpe mahenti, Eka¤ca doïaæ purisavaruttamassa RÃmagÃme nÃgarÃjà mahenti. Ekà hi dÃÂhà tidivehi pÆjità ekà pana gandhÃrapure mahÅyati, KÃliÇgara¤¤o vijite punekaæ ekaæ puna nÃgarÃjà mahenti. Tasseva tejena ayaæ vasundharà ùyÃgaseÂÂhehi mahÅ alaækatà Evaæ imaæ cakkhumato sarÅraæ Susakkataæ sakkatasakkatehi. [PTS Page 168] [\q 168/] devindanÃgindanarinda pÆjito ManussaseÂÂhehi tatheva pÆjito, Taæ2 vandatha pa¤jalikà bhavitvà Buddho bhave kappasatehi dullabho'ti. CattÃÊÅsa samà dantà kesà lomà ca sabbaso, Devà hariæsu ekekaæ cakkavÃlaparamparÃ"ti. MahÃparinibbÃnasuttaæ tatiyaæ. 1. AÂÂhadoïaæ cakkhumato sarÅraæ (machasaæ). 2. Taæ taæ (syÃ) [BJT Page 266] [\x 266/] 4. [PTS Page 169] [\q 169/] mahÃsudassanasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà kusinÃrÃyaæ viharati upa vattane mallÃnaæ sÃlavane antarena yamakasÃlÃnaæ parinibbÃnasamaye. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca. "Mà bhante bhagavà imasmiæ ku¬¬anagarake ujjaÇgalanagarake sÃkhÃnagarake parinibbÃyi. Santi bhante a¤¤Ãni mahÃnagarÃni, seyyathÅdaæ, campà rÃjagahaæ sÃvatthi sÃketaæ kosambÅ bÃrÃïasÅ, ettha bhagavà parinibbÃyatu. Ettha bahÆ khattiyamahÃsÃlà brÃhmaïamahÃsÃlà gahapatimahÃsÃlà tathÃgate abhippasannÃ, te tathÃgatassa sarÅrapÆraæ karisantÅ"ti. 2. "Mà hevaæ Ãnanda avaca mà hevaæ Ãnanda avaca ku¬¬anagarakaæ ujjaÇgalanagarakaæ sÃkhà nagarakanti. KusÃvati rÃjadhÃni BhÆtapubbaæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano nÃma ahosi khantiyo muddhÃvasitto1 cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃcariyappatto. [PTS Page 170] [\q 170/] ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa ayaæ kusinÃrà kusÃvatÅ nÃma rÃjadhÃnÅ ahosi. Sà kho Ãnanda kusÃvatÅ puratthimena ca pacchimena ca dvÃdasayojanÃni ahosi ÃyÃmena, uttarena ca dakkhiïena ca sattayojanÃni vitthÃrena. KusÃvatÅ Ãnanda rÃjadhÃni iddhà ceva ahosi vÅtà ca bahujanà ca Ãkiïïamanussà ca subhikkhà ca. 1. MuddhÃhisÅtto (kaæ). 2. Iddhà ceva ahosi phÅtà ca (syÃ) [BJT Page 268] [\x 268/] SeyyathÃpi Ãnanda devÃnaæ ÃÊakamandà nÃma rÃjadhÃni iddhà ceva phÅtà ca bahujanà ca Ãkiïïayakkhà ca subhikkhà ca, evameva kho Ãnanda kusÃvatÅ rÃjadhÃnÅ iddhà ceva ahosi phÅtà ca bahujanà ca Ãkiïïamanussà ca subhikkhà ca. KusÃvatÅ Ãnanda rÃjadhÃni dasahi saddehi avicittà ahosi divà ceva rattiæ ca. SeyyathÅdaæ, hatthisaddena assaddena rathasaddena bherisaddena mudiÇgasaddena vÅïÃsaddena gÅtasaddena sammasaddena tÃlasaddena (saÇkhasaddena) asnÃtha pivatha khÃdathÃti dasamena saddena. 3. KusÃvatÅ Ãnanda rÃjadhÃnÅ sattahi pÃkÃrehi parikkhittà ahosi. Eko pÃkÃro sovaïïamayo, eko rÆpiyamayo, eko veÊuriyamayo, eko phaÊikamayo, eko lohitaÇkamayo1 eko masÃragallamayo, eko sabbaratanamayo. KusÃvatiyà Ãnanda rÃjadhÃniyà catunnaæ vaïïÃnaæ dvÃrÃni ahesuæ. Ekaæ dvÃraæ sovaïïamayaæ, ekaæ rÆpiyamayaæ, ekaæ veÊuriya mayaæ, ekaæ phaÊikamayaæ. [PTS Page 171] [\q 171/] ekekasmiæ dvÃre satta satta esikà nikhÃtà ahesuæ. TiporisaÇgà tiporisanikhÃtà dvÃdasaporisà ubbedhena, ekà esikà sovaïïamayÃ, ekà rÆpiyamayÃ, ekà veÊuriyamayÃ, ekà phaÊikamayÃ, ekà lohitaÇkamayÃ, ekà masÃragallamayÃ, ekà sabbaratanamayÃ. KusÃvatÅ Ãnanda rÃjadhÃni sattahi tÃlapantihi parikkhittà ahosi. Ekà tÃlapanti sovaïïamayÃ, ekà rÆpiyamayÃ, ekà veÊuriyamayà ekà phaÊikamayÃ, ekà lohitaÇkamayÃ, ekà masÃragallamayÃ, ekà sabbaratanamayÃ. Sovaïïamayassa tÃlassa sovaïïamayo khandho ahosi, rÆpiyamayÃni pattÃni ca phalÃni ca rÆpiyamayassa tÃlassa rÆpiyamayo khandho ahosi sovaïïamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. VeÊuriyamayassa tÃlassa veÊuriyamayo khandho ahosi phaÊikamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. PhaÊikamayassa tÃlassa phaÊikamayo khandho ahosi. VeÊuriyamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. LohitaÇkamayassa tÃlassa lohitaÇkamayo khandho ahosi masÃragallamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. MasÃragallamayassa tÃlassa masÃragallamayo khandho ahosi lohitaÇkamayÃni pattÃni ca phalÃni ca sabbaratanamayassa tÃlassa sabbaratanamayo khandho ahosi sabbaratanamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. TÃsaæ kho panÃnanda tÃlapantÅnaæ vÃteritÃnaæ saddo ahosi vaggu ca rajanÅyo ca kamanÅyo ca 2 madanÅyo ca. SeyyathÃpi Ãnanda pa¤caÇgikassa turiyassa suvinÅtassa suppaÂitÃÊitassa kusalehi samannÃgatassa saddo hoti vaggu ca rajanÅyo ca kamanÅyo ca madanÅyo [PTS Page 172] [\q 172/] ca. Evameva kho Ãnanda tÃsaæ tÃlapantÅnaæ vÃteritÃnaæ saddo ahosi vaggu ca rajanÅyo ca kamanÅyo ca madanÅyo ca. Ye kho panÃnanda tena samayena kusÃvatiyà rÃjadhÃniyà dhuttà ahesuæ soï¬Ã pipÃsÃ, te tÃsaæ tÃlapantinaæ vÃteritÃnaæ saddena parivÃresuæ. 1. LohitaÇkamayo (kaæ). 2. KhamanÅyo (machasaæ) [BJT Page 270] [\x 270/] Cakkaratanaæ 4. RÃjà Ãnanda mahÃsudassano sattahi ratanehi samannÃgato ahosi catÆhi ca iddhihi. Katamehi sattahi? IdhÃnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃturahosi sahassÃraæ sanemikaæ sanÃhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ, disvà ra¤¤o mahÃsudassanassa etadahosi: "sutaæ kho panetaæ: yassa ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa tadahuposathe païïarase sÅsaæ nahÃtassa uposathikassa uparipÃsÃdavaragatassa dibbaæ cakkaratanaæ pÃtu bhavati sahassÃraæ sanemikaæ sanÃbhikaæ sabbÃkÃraparipÆraæ, so hoti rÃjà cakkavattÅti. Assaæ nu kho ahaæ rÃjà cakkavatti"ti. 5. Atha kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano uÂÂhÃyÃsanÃ, ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvÃ, vÃmena hatthena suvaïïa bhiÇkÃraæ gahetvà dakkhiïena hatthena cakkaratanaæ abbhukkiri: pavattatu bhavaæ cakkaratanaæ, abhivijinÃtu bhavaæ cakkaratananti. Atha kho taæ Ãnanda cakkaratanaæ puratthimaæ disaæ pavatti'?1 Anvadeva 2 rÃjà mahÃsudassano saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Yasmiæ kho panÃnanda padese [PTS Page 173] [\q 173/] cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi tattha rÃjà mahÃsudassano vÃsaæ upaga¤chi saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho panÃnanda puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno te rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ upasaÇkamitvà evamÃhaæhu: ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ, te mahÃrÃja, sakante mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃti. RÃjà mahÃsudassano evamÃha pÃïo na hantabbo adinnaæ nÃdÃtabbaæ kÃmesu micchà na caritabbÃ. Musà na bhÃsitabbÃ. Majjaæ na pÃtabbaæ. Yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃti. Ye kho panÃnanda puratthimÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o mahÃsudassanassa anuyantà ahesuæ. Atha kho taæ Ãnanda cakkaratanaæ puratthimaæ samuddaæ ajjhogÃhetvÃ4 paccuttaritvà dakkhiïaæ disaæ pavatti, dakkhiïaæ samuddaæ ajjhogÃhetvà paccuttaritvà pacchimaæ disaæ pavatti, pacchimaæ samuddaæ ajjhogÃhetvà paccuttaritvà uttaraæ disaæ pavatti anvadeva rÃjà mahÃsudassano saddhiæ caturaÇginiyà senÃya yasmiæ kho panÃnanda padese cakkaratanaæ patiÂÂhÃsi, tattha rÃjà mahÃsudassano vÃsaæ upaga¤ji saddhiæ caturaÇginiyà senÃya. Ye kho panÃnanda uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno, te rÃjÃnaæ mahà sudassanaæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu:ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ te mahÃrÃja, sakaæ te mahÃrÃja, anusÃsa mahÃrÃjÃti. RÃjà mahÃsudassano evamÃha: pÃïo na hantabbo, adinnaæ nÃdÃtabbaæ, kÃmesu micchà na caritabbÃ, [PTS Page 174] [\q 174/] musà na bhÃsitabbÃ, majjaæ na pÃtabbaæ, yathà bhutta¤ca bhu¤jathÃti ye kho panÃnanda uttarÃya disÃya paÂirÃjÃno te ra¤¤o mahÃsudassanassa anuyantÃ5 ahesuæ. 1. Pavattati (syà kaæ). 2. Anudeva (syÃ). 3. SÃÓataæ [PTS]. 4 AjjhogÃhetvà [PTS]. 5. ùkayanta (machasaæ) [BJT Page 272] [\x 272/] 6. Atha kho taæ Ãnanda cakkaratanaæ samuddapariyantaæ paÂhaviæ abhivijinitvà kusÃvatiæ rÃjadhÃniæ paccÃgantvà ra¤¤o mahÃsudassanassa antepuradvÃre atthakaraïappamukhe akkhÃhataæ ma¤¤e aÂÂhÃsi. Ra¤¤o mahÃsudassanassa antepuraæ upasobhayamÃnaæ. Ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa evarÆpaæ cakkaratanaæ pÃturahosi. Hatthiratanaæ 7. Puna ca paraæ Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa hatthiratanaæ pÃturahosi, sabbaseto sattappatiÂÂho iddhimà vehÃsaÇgamo uposatho nÃma nÃgarÃjÃ. Taæ disvà ra¤¤o mahÃsudassanassa cittaæ pasÅdi: bhaddakaæ vata bho hatthiyÃnaæ sace damathaæ upeyyÃti atha kho taæ Ãnanda hatthiratanaæ seyyathÃpi nÃma bhaddo hatthÃjÃniyo dÅgharattaæ suparidanto, evameva damathaæ upaga¤ja. BhÆtapubbaja Ãnanda rÃjà mahÃsudassano tameva hatthiratanaæ vÅmaæsamÃno pubbaïhasamayaæ abhirÆhitvà samuddapariyantaæ paÂhaviæ anuyÃyitvà kusÃvatiæ rÃjadhÃniæ paccÃgantvà pÃtarÃsamakÃsi. Ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa evarÆpaæ hatthiratanaæ pÃturahosi. Assaratanaæ 8. Puna ca paraæ Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa assaratanaæ pÃturahosi, sabbaseto kÃÊasÅso mu¤jakeso iddhimà vehÃsaÇgamo valÃhako nÃmà assarÃjÃ. Taæ disvà ra¤¤o mahÃsudassanassa cittaæ pasÅdi: bhaddakaæ vata bho assayÃnaæ sace damathaæ upeyyÃti. Atha [PTS Page 175] [\q 175/] kho taæ Ãnanda assaratanaæ seyyathÃpi nÃma bhaddo assÃjÃnÅyo dÅgharattaæ suparidanto evameva damathaæ upaga¤chi. BhÆtapubbaæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano tameva assaratanaæ vÅmaæsamÃno pubbaïhasamayaæ abhiruhitvà samuddapariyantaæ paÂhaviæ anuyÃyitvà kusÃvatiæ rÃjadhÃniæ paccÃgantvà pÃtarÃsamakÃsi. Ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa evarÆpaæ assaratanaæ pÃturahosi. Maïiratanaæ 9. Puna ca paraæ Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa maïiratanaæ pÃturahosi. So ahosi maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno sabbÃkÃrasampanno. Tassa kho panÃnanda maïiratanassa Ãbhà samantà yojanaæ phuÂà ahosi. BhÆtapubbaæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano tameva maïiratanaæ vÅmaæsamÃno caturaÇginiæ senaæ sannayahitvà maïiæ dhajaggaæ Ãropetvà rattandhakÃratimisÃyaæ pÃyÃsi. Ye kho panÃnanda samantà gÃmà ahesuæ, te tenobhÃsena kammante payojesuæ divÃti ma¤¤amÃnÃ. Ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa evarÆpaæ maïiratanaæ pÃturahosi. [BJT Page 274] [\x 274/] Itthiratanaæ 10. Puna ca paraæ Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa itthiratanaæ pÃturahosi. AbhirÆpà dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃ, nÃtidÅghà nÃtirassÃ, nÃtikisà nÃtithÆlà nÃtikÃÊi nÃccodÃtà atikkantà mÃnusaæ vaïïaæ1 appattà dibbaæ vaïïaæ. Tassa kho panÃnanda itthiratanassa evarÆpo kÃyasamphasso hoti, seyyathÃpi nÃma tÆlapicuno và kappÃsapicuno vÃ. Tassa kho panÃnanda itthiratanassa sÅte uïhÃni gattÃni honti, uïhe sÅtÃni. Tassa kho panÃnanda itthiratanassa kÃyato candanagandho vÃyati. Mukhato uppalagandho. Taæ kho panÃnanda itthiratanaæ ra¤¤o mahÃsudassanassa pubbuÂÂhÃyinÅ ahosi [PTS Page 176] [\q 176/] pacchÃnipÃtinÅ kiækÃrapaÂisÃvinÅ manÃpacÃrÅni piyavÃdinÅ. Taæ kho panÃnanda itthiratanaæ rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ manasÃpi no aticÃrÅ2. Kuto pana kÃyena. Ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa evarÆpaæ itthÅratanaæ pÃturahosi. Gahapatiratanaæ 11. Puna ca paraæ Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa gahapatiratanaæ pÃturahosi. Tassa kammavipÃkajaæ dibbacakkhu pÃturahosi, yena nidhiæ passati sassÃmikampi assÃmikampi. So rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ upasaÇkamitvà evamÃha: appossukko tvaæ deva hohi, ahaæ te dhanena dhanakaraïÅyaæ karissÃmÅti. BhÆtapubbaæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano tameva gahapatiratanaæ vÅmaæsamÃno nÃvaæ abhiruhitvà majjhe gaÇgÃya nadiyà sotaæ ogÃhitvà gahapatiratanaæ etadavoca: attho me gahapati: hira¤¤asuvaïïenÃti' tena hi mahÃrÃja ekaæ tÅraæ nÃvaæ upetÆti idheva me gahapati attho hira¤¤asuvaïïenÃti. Atha kho taæ Ãnanda gahapatiratanaæ ubhohi hatthehi udakaæ omasitvà pÆraæ hira¤¤a vaïïassa kumbhiæ uddharitvà rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ etadavoca: alamettÃvatà mahÃrÃja, katamettÃvatà mahÃrÃja, pÆjitamettÃvatà mahÃrÃjÃti. RÃjà mahÃsudassano evamÃha: alamettÃvatà gahapati, katamettÃvatà gahapati pÆjitamettÃvatà gahapatÅti. [PTS Page 177] [\q 177/] ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa evarÆpaæ gahapatiratanaæ pÃturahosi. 1. MÃnussivaïïaæ - syÃ, mÃnusivaïïaæ (machasaæ). 2. AticarÅ - kaæ [BJT Page 276] [\x 276/] ParinÃyakaratanaæ 12. Puna ca paraæ Ãnanda, ra¤¤o mahÃsudassanassa parinÃyakaratanaæ pÃturahosi paï¬ito viyatto medhÃvÅ paÂibalo rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ upayÃpetabbaæ upayÃpetuæ apayÃpetabbaæ apayÃpetuæ. So rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ upasaÇkamitvà evamÃha; appossukko tvaæ deva hohi, ahamanusÃsissÃmÅti, ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa evarÆpaæ parinÃyakaratanaæ pÃturahosi; rÃjà Ãnanda mahÃsudassano imehi sattahi ratanehi samannÃgato ahosi. IddhisamannÃgamo 13. Puna ca paraæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano catÆhi iddhÅhi samannÃgato ahosi. KatamÃhi catÆhi iddhÅhi? Idha Ãnanda rÃjà mahÃsudassano abhirÆpo ahosi dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato ativiya a¤¤ehi manussehi. RÃjà Ãnanda mahÃsudassano imÃya paÂhamÃya iddhiyà samannÃgato ahosi. Puna ca paraæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano dÅghÃyuko ahosi ciraÂÂhitiko ativiya a¤¤ehi manussehi. RÃjà Ãnanda mahÃsudassano imÃya dutiyÃya iddhiyà samannÃgato ahosi. Puna ca paraæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano appÃbÃdho ahosi appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya ativiya a¤¤ehi manussehi. RÃjà Ãnanda mahÃsudassano imÃya tatiyÃya iddhiyà samannÃgato ahosi. [PTS Page 178] [\q 178/] puna ca paraæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano brÃhmaïagahapatikÃnaæ piyo ahosi manÃpo. SeyyathÃpi Ãnanda pità puttÃnaæ piyo hoti. ManÃpo, evameva kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano brÃhmaïagahapatikÃnaæ piyo ahosi manÃpo ra¤¤o pi Ãnanda mahÃsudassanassa brÃhmaïagahapatikà piyà ahesuæ manÃpÃ. SeyyathÃpi Ãnanda pitu puttà piyà honti manÃpà evameva kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa brÃhmaïagahapatikà piyà ahesuæ manÃpÃ. SeyyathÃpi Ãnanda pitu puttà piyà honti manÃpà evameva kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa brÃhmaïagahapatikà piyà ahesuæ manÃpÃ. BhÆtapubbaæ Ãnanda rÃjà mahÃsudassano caturaÇginiyà senÃya uyyÃnabhÆmiæ niyyÃsi. Atha kho Ãnanda brÃhmaïagahapatikà rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu 'ataramÃno deva yÃhi yathà taæ mayaæ cirataraæ passeyyÃmÃ'ti rÃjà pi Ãnanda mahÃsudassano sÃrathiæ Ãmantesi ataramÃno sÃrathi rathaæ pesehi yathÃhaæ brÃhmaïagahapatikehi ciratara passÅyeyyanti. RÃjà Ãnanda mahÃsudassano imÃya catutthiyÃ1 iddhiyà samannÃgato ahosi. RÃjà Ãnanda mahÃsudassano imÃhi catÆhi iddhÅhi samannÃgato ahosi. 1. CatutthÃya (syÃ) [BJT Page 278] [\x 278/] PokkharaïÅyamÃpanaæ 14. Atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa etadahosi: yannÆnÃhaæ imÃsu tÃlantarikÃsu dhanusate dhanusate pokkharaïiyo mÃpeyyanti. MÃpesi kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano tÃsu tÃlantarikÃsu dhanusate dhanusate pokkharaïiyo. Tà kho panÃnanda pokkharaïiyo catunnaæ vaïïÃnaæ iÂÂhakÃhi cità ahesuæ, ekà iÂÂhakà sovaïïamayÃ, ekà rupiyamayÃ, ekà veÊuriyamayÃ, ekà phaÊikamayÃ' tÃsu kho panÃnanda pokkharaïÅsu cattÃri cattÃri ca sopÃïÃni ahesuæ catunnaæ vaïïÃnaæ. Ekaæ sopÃïaæ sovaïïamayaæ ekaæ rÆpiyamayaæ ekaæ veÊuriyamayaæ ekaæ phaÊikamayaæ. Sovaïïamayassa sopÃïassa sovaïïamayà [PTS Page 179] [\q 179/] thamhà ahesuæ rÆpiyamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca rÆpiyamayassa sopÃïassa rÆpiyamayà thamhà ahesuæ, sovaïïamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca veÊuriyamayassa sopÃïassa veÊuriyamayà thambhà ahesuæ, phaÊikamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca. PhaÊikamayassa sopÃïassa phaÊikamayà thambhà ahesuæ, veÊuriyamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca. Tà kho panÃnanda pokkharaïiyo dvÅhi vedikÃhi parikkhittà ahesuæ, ekà vedikà sovaïïamayà ekà rÆpiyamayÃ. SovaïïamayÃya vedikÃya sovaïïamayà thambhà ahesuæ rÆpiyamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca rÆpiyamayÃya vedikÃya rÆpiyamayà thambhà ahesuæ sovaïïamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca. Atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa etadahosi "yannÆnÃhaæ imÃsu pokkharaïÅsu evarÆpaæ mÃlaæ ropÃpeyyaæ: uppalaæ padumaæ kumudaæ puï¬arÅkaæ sabbotukaæ sabbajanassa anÃvaÂanti. RopÃpesi kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano tÃsu pokkharaïÅsu evarÆpaæ mÃlaæ uppalaæ padumaæ kumudaæ puï¬arÅkaæ sabbotukaæ sabbajanassa anÃvaÂaæ. 15. Atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanasasa etadahosi: "yannÆnÃhaæ imÃsaæ pokkharaïÅnaæ tÅre nahÃpake purise Âhapeyyaæ ye ÃgatÃgataæ janaæ nahÃpessantÅ"ti. hapesi kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano tÃsaæ pokkharaïÅnaæ tÅre nahÃpake purise ye agatÃgataæ janaæ nahÃpesuæ. Atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa etadahosi: yannÆnÃhaæ imÃsaæ pokkharaïÅnaæ tÅre evarÆpaæ dÃnaæ paÂÂhapeyyaæ annaæ annatthikassa 1 pÃnaæ pÃnatthikassa vatthaæ vatthatthikassa yÃnaæ yÃnatthikassa sayanaæ sayanatthikassa itthiæ itthatthikassa hira¤¤aæ hira¤¤atthikassa suvaïïaæ suvaïïatthikassÃti. [PTS Page 180] [\q 180/] paÂÂhapesi kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano tÃsaæ pokkharaïÅnaæ tÅre evarÆpaæ dÃnaæ: annaæ annatthikassa pÃnaæ pÃnatthikassa vatthaæ vatthatthikassa yÃnaæ yÃnatthikassa sayanaæ sayanatthikassa itthiæ itthitthikassa hira¤¤aæ hira¤¤atthikassa suvaïïaæ suvaïïatthikassÃti. 1. Ananatthitassa (syÃ, kÃ. [PTS] [BJT Page 280] [\x 280/] 16. Atha kho Ãnanda brÃhmaïagahapatikà pahÆtaæ sÃpateyyaæ ÃdÃya rÃjÃnaæ mahÃsudasasanaæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu; idaæ deva pahÆtaæ sÃpateyyaæ deva¤¤eva uddÅssa Ãhataæ, taæ dovo paÂigaïhÃtÆti. "Alaæ bho, mamapÅdaæ pahÆtaæ sÃpateyyaæ dhammikena balinà abhisaÇkhataæ taæ vo hotu, ito ca hÅyo harathÃ"ti. Te ra¤¤Ã paÂikkhittà ekamantaæ apakkamma evaæ samacintesuæ: 'na kho etaæ amhÃkaæ patirÆpaæ, yaæ mayaæ imÃni sÃpateyyÃni punadeva sakÃni gharÃni paÂihareyyÃmÃti, yannÆna mayaæ ra¤¤o mahÃsudassanassa nivesanaæ mÃpeyyÃmÃ"ti. Te rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu 'nivesanante deva mÃpessÃmÃ'ti. AdhivÃsesi kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano tuïhÅbhÃvena. Atha kho Ãnanda sakko devÃnamindo ra¤¤o mahÃsudassanassa cetasà ceto parivitakkama¤¤Ãya vissakammaæ1 devaputtaæ Ãmantesi, ehi tvaæ samma vissakamma ra¤¤o mahÃsudassanassa nivesanaæ mÃpehi dhammaæ nÃma pÃsÃdanti. 'Evaæ bhadante'ti kho Ãnanda vissakammà [PTS Page 181] [\q 181/] devaputto sakkassa devÃnamindassa paÂissutvÃ, seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sami¤jeyya, evamevaæ devesu tÃvatiæsesu antarahito, ra¤¤o mahÃsudassanassa purato pÃturahosi. Atha kho Ãnanda vissakammà devaputto rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ etadavoca, nivesanante deva mÃpessÃmi dhammaæ nÃma pÃsÃdanti. AdhivÃsesi kho Ãnanda rÃjà mahà sudassano tuïhÅbhÃvena. MÃpesi kho Ãnanda vissakammà devaputto ra¤¤o mahÃsudassanassa nivesanaæ dhammaæ nÃma pÃsÃdaæ. 17. Dhammo Ãnanda pÃsÃdo puratthimena ca pacchimena ca yojanaæ ÃyÃmena ahosi, uttarena ca dakkhiïena ca addhayojanaæ vitthÃrena, dhammassa Ãnanda pÃsÃdassa tiporisaæ uccattena vatthÆcitaæ ahosi catunnaæ vaïïÃnaæ iÂÂhakÃbhi, ekà iÂÂhakà sovaïïamayà ekà rÆpiyamayà ekà veÊuriyamayà ekà phaÊikamayÃ. Dhammassa Ãnanda pÃsÃdassa caturÃsÅti thambhasahassÃni ahesuæ catunnaæ vaïïÃnaæ, eko thambho sovaïïamayo, eko rÆpiyamayo, eko veÊuriyamayo, eko phaÊikamayo. Dhammo Ãnanda pÃsÃdo catunnaæ vaïïÃnaæ phalakehi satthato ahosi' 1. CatutthÃya - [PTS. 1*] VÅsukammaæ - (kÃ) [BJT Page 282] [\x 282/] Ekaæ phalakaæ sovaïïamayaæ, ekaæ rÆpiyamayaæ, ekaæ veÊuriyamayaæ ekaæ phaÊikamayaæ. Dhammassa Ãnanda pÃsÃdassa catuvÅsati sopÃïÃni ahesuæ catunnaæ vaïïÃnaæ, ekaæ sopÃïaæ sovaïïamayaæ ekaæ rÆpiyamayaæ, ekaæ veÊuriyamayaæ, ekaæ phaÊikamayaæ. Sovaïïamayassa sopÃïassa sovaïïamayà thambhà ahesuæ rÆpiyamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca rÆpiyamayassa sopÃïassa rÆpiyamayà thambhà ahesuæ, sovaïïamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca veÊuriyamayassa sopÃïassa [PTS Page 182] [\q 182/] veÊuriyamayà thambhà ahesuæ, phaÊikamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca. PhaÊikamayassa sopÃïassa phaÊikamayà thambhà ahesuæ veÊuriyamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca. Dhamme Ãnanda pÃsÃde caturÃsÅtikÆÂÃgÃrasahassÃni ahesuæ catunnaæ vaïïÃnaæ: ekaæ kÆÂÃgÃraæ sovaïïamayaæ, ekaæ rÆpiyamayaæ, ekaæ veÊuriyamayaæ, ekaæ phaÊikamayaæ, sovaïïamaye kÆÂÃgÃre rÆpiyamayo pallaÇko pa¤¤atto ahosi rÆpiyamaye kÆÂÃgÃre sovaïïamayo pallaÇko pa¤¤atto ahosi, veÊuriyamaye kÆÂÃgÃre dantamayo pallaÇko pa¤¤atto ahosi, phaÊikamaye kÆÂÃgÃre masÃragallamayo pallaÇko pa¤¤atto ahosi, sovaïïamayassa kÆÂÃgÃrassa dvÃre rÆpiyamayo tÃlo Âhito ahosi tassa rÆpiyamayo khandho. SovaïïamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. RÆpiyamayassa kÆÂÃgÃrassa dvÃre sovaïïamayo tÃlo Âhito ahosi, tassa sovaïïamayo khandho, rÆpiyamayÃni pattÃni ca phalÃni ca, veÊuriyamayassa kÆÂÃgÃrassa dvÃre phaÊikamayo tÃlo Âhito ahosi, tassa phaÊikamayo khandho, veÊuriyamayÃni pattÃni ca, phalÃni ca. PhaÊikamayassa kÆÂÃgÃrassa dvÃre veÊuriyamayo tÃlo Âhito ahosi, tassa veÊuriyamayo khandho, phaÊikamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. 18. Atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa etadahosi: yannÆnÃhaæ mahÃviyÆhassa kÆÂÃgÃrassa dvÃre sabbasovaïïamayaæ tÃlavanaæ mÃpeyyaæ yattha divÃvihÃraæ nisÅdissÃmÅti. MÃpesi kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano mahÃviyÆhassa kÆÂÃgÃrassa dvÃre sabbasovaïïamayaæ tÃlavanaæ yattha divÃvihÃraæ nisÅdi. Dhammo Ãnanda pÃsÃdo dvÅhi vedikÃhi parikkhitto [PTS Page 183] [\q 183/] ahosi. Ekà vedikà sovaïïamayà ekà rÆpiyamayÃ. SovaïïamayÃya vedikÃya sovaïïamayà thambhà ahesuæ, rÆpiyamayà suciyo ca uïhÅsa¤ca. RÆpiyamayÃya vedikÃya rÆpiyamayà thambhà ahesuæ, sovaïïamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca. 19. Dhammo Ãnanda pÃsÃdo dvÅhi kiækiïikajÃlehi1 parikkhitto ahosi, ekaæ jÃlaæ sovaïïamayaæ ekaæ rÆpiyamayaæ sovaïïamayassa jÃlassa rÆpiyamayà kiækiïiyo ahesuæ, rÆpiyamayassa jÃlassa sovaïïamayà kiækiïiyo ahesuæ. 1. KiækaïikajÃlehi (syÃ, kÃ) [BJT Page 284] [\x 284/] Tesaæ kho panÃnanda kiækiïikajÃlÃnaæ vÃteritÃnaæ saddo ahosi vaggu ca rajanÅyoca kamanÅyo ca madanÅyo ca seyyathÃpi Ãnanda pa¤caÇgikassa turiyassa suvinÅtassa suppaÂitÃÊitassa sukusalehi1 samannÃgatassa saddo hoti vaggu ca rajanÅyo ca kamanÅyo ca madanÅyo ca evameva kho Ãnanda tesaæ kiækiïikajÃlÃnaæ vÃteritÃnaæ saddo ahosi vaggu ca rajanÅyo ca kamanÅyo ca madanÅyo ca. Ye kho panÃnanda tena samayena tusÃvatiyà rÃjadhÃniyà dhuttà ahesuæ soï¬Ã pipÃsÃ. Te tesaæ kiækiïikajÃlÃnaæ vÃteritÃnaæ saddena parivÃresuæ. NiÂÂhito kho panÃnanda dhammo pÃsÃdo duddikkho ahosi musati cakkhuni. SeyyathÃpi Ãnanda vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye viddhe vigatavalÃhake deve Ãdicco nahaæ abbhuggamamÃno2 duddikkho3 [PTS Page 184] [\q 184/] hoti, musati cakkhÆni, evameva kho Ãnanda dhammo pÃsÃdo duddikkho ahosi musati cakkhÆni. 20. Atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa etadahosi; yannÆnÃhaæ dhammassa pÃsÃdasasa purato dhammaæ nÃma pokkharaïiæ mÃpeyyanti. MÃpesi kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano dhammassa pÃsÃdassa purato dhammaæ nÃma pokkharaïiæ. Dhammà Ãnanda pokkharaïÅ puratthimena ca pacchimena ca yojanaæ ÃyÃmena ahosi, uttarena ca dakkhiïena ca addhayojanaæ vitthÃrena. Dhammà Ãnanda pokkharaïÅ catunnaæ vaïïÃnaæ iÂÂhakÃhi cità ahosi, ekà iÂÂhakà sovaïïamayà ekà rÆpiyamayÃ, ekà veÊuriyamayà ekà phaÊikamayÃ. DhammÃya Ãnanda pokkharaïiyà catuvÅsatisopÃïÃni ahesuæ catunnaæ vaïïÃnaæ, ekaæ sopÃïaæ sovaïïamayaæ, ekaæ veÊuriyamayaæ, ekaæ phaÊikamayaæ. Sovaïïamayassa sopÃïassa sovaïïanamayà thambhà ahesuæ rÆpiyamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca, rÆpiyamayassa sopÃïassa rÆpiyamayà thambhà ahesuæ sovaïïamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca, veÊuriyamayassa sopÃïassa veÊuriyamayà thambhà ahesuæ phaÊikamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca, phaÊikamayassa sopÃïassa phaÊikamayà thambhà ahesuæ veÊuriyamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca. Dhammà Ãnanda pokkharaïÅ dvÅhi vedikÃhi parikkhittà ahosi, ekà vedikà sovaïïamayà ekà rÆpiyamayÃ. SovaïïamayÃya vedikÃya sovaïïamayà thambhà ahesuæ rÆpiyamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca, rÆpiyamayÃya vedikÃya rÆpiyamayà thambhà ahesuæ sovaïïamayà sÆciyo ca uïhÅsa¤ca. 1. Kusalehi. (SÅmu. Syà kÃ, [PTS]. 2. AbbhussattamÃno (machasaæ). 3. Dudikkho. [PTS.] [BJT Page 286] [\x 286/] Dhammà Ãnanda pokkharaïi sattahi tÃlapantÅhi pÃrikkhittà ahosi, ekà tÃlapantÅ sovaïïamayÃ, ekà rÆpiyamayÃ, ekà veÊuriyamayÃ, ekà eÊikamayÃ, ekà lohitaÇkhamayÃ, ekà masÃragallamayÃ, ekà sabbaratanamayÃ. Sovaïïamayassa tÃlassa sovaïïamayo khandho ahosi [PTS Page 185] [\q 185/] rÆpiyamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. RÆpiyamayassa tÃlassa rÆpiyamayo khandho ahosi sovaïïamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. VeÊuriyamayassa tÃlassa veÊuriyamayo khandho ahosi phaÊikamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. PhaÊikamayassa tÃlassa phaÊikamayo khandho ahosi veÊurimayÃni pattÃni ca phalÃni ca. LohitaÇkamayassa tÃlassa lohitakkhamayo khandho ahosi masÃragallamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. MasÃragallamayassa tÃlassa masÃragallamayo khandho ahosi lohitaÇkamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. Sabbaratanamayassa tÃlassa sabbaratanamayo khandho ahosi sabbaratanamayÃni pattÃni ca phalÃni ca. TÃsaæ kho pana Ãnanda tÃlapantÅnaæ vÃteritÃnaæ saddo ahosi vaggu ca rajanÅyo ca kamanÅyo ca madanÅyo ca. SeyyathÃpi Ãnanda pa¤caÇgikassa turiyassa suvinÅtassa suppaÂitÃÊitassa kusalehi samannÃgatassa saddo hoti vaggu ca rajanÅyo ca kamanÅyo ca madanÅyo ca, evameva kho Ãnanda tÃsaæ tÃlapantÅnaæ vÃteritÃnaæ saddo ahosi vaggu ca rajanÅyo ca kamanÅyo ca madanÅyo ca. Ye kho panÃnanda tena samayena kusÃvatiyà rÃjadhÃniyà dhuttà ahesuæ soï¬Ã pipÃsÃ, te tÃsaæ tÃlapantÅnaæ vÃteritÃnaæ saddesu parivÃresuæ. NiÂÂhite kho panÃnanda dhamme ca pÃsÃde dhammÃya ca pokkharaïiyà rÃjà mahÃsudassano. Ye1 tena samayena samaïesu và samaïasammatà brÃhmaïesu và brÃhmaïasammatà te sabbakÃmehi santappetvà dhammaæ pÃsÃdaæ abhiruhi. PaÂhamabhÃïavÃro. 1. Yo kho panÃnanda. (SyÃ, kÃ. ) [BJT Page 288] [\x 288/] JhÃnasamÃpattipaÂilÃbho 21. Atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa etadahosi: kissa nu kho me idaæ kammassa phalaæ, kissa kammassa vipÃko, yenÃhaæ etarahi evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo ti. [PTS Page 186] [\q 186/] atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa etadahosi: tiïïaæ kho me idaæ kammÃnaæ phalaæ tiïïaæ kammÃnaæ vipÃko, yenÃhaæ etarahi evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo, seyyathÅdaæ: dÃnassa damassa saæyamassà ti. Atha kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano yena mahÃviyÆhaæ kÆÂÃgÃraæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà mahÃviyÆhassa kÆÂÃgÃrassa dvÃre Âhito udÃnaæ udÃnesi. 'TiÂÂha kÃmavitakka, tiÂÂha byÃpÃdavitakka, tiÂÂha vihiæsÃvitakka, ettÃvatà kÃmavitakka, ettÃvatà byÃpÃdavitakka, ettÃvatà vihiæsÃvitakkÃ' ti. 22. Atha kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano mahÃviyÆhaæ kÆÂÃgÃraæ pavisitvà sovaïïamaye pallaÇke nisinno vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsi. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsi. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca vihÃsi, sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedesi. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsi. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassa domanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhà satipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsi. 23. Atha kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano mahÃviyÆhà kÆÂÃgÃrà nikkhamitvà sovaïïamayaæ kÆÂÃgÃraæ pavisitvà rÆpiyamaye pallaÇke nisinno mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà vihÃsi, karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà vihÃsi, muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà vihÃsi, [PTS Page 187] [\q 187/] upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà vihÃsi, [BJT Page 290] [\x 290/] NagarÃdÅni. 24. Ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa caturÃsÅtinagarasahassÃni ahesuæ kusÃvatÅrÃjadhÃnipamukhÃni, caturÃsÅtipÃsÃdasahassÃni ahesuæ dhammapÃsÃdapamukhÃni, caturÃsÅtikÆÂÃgÃrasahassÃni ahesuæ mahÃviyÆhakÆÂÃgÃrapamukhÃni. CaturÃsÅtipallaÇkasahassÃni ahesuæ sovaïïamayÃni rÆpiyamayÃni dantamayÃni sÃramayÃni goïakatthitÃni paÂikatthatÃni paÂalikatthatÃni kÃdalimigapavarapaccattharaïÃni sauttaracchadÃni ubhatolohitakÆpadhÃnÃni. CaturÃsÅtinÃgasahassÃni ahesuæ sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni uposathanÃgarÃjapamukhÃni, caturÃsÅtiassasahassÃni ahesuæ sovaïïalaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni valÃhakaassarÃjapamukhÃni, caturÃsÅtirathasahassÃni ahesuæ sÅhacammaparivÃrÃni byagghacammaparivÃrÃni dÅpicammaparivÃrÃni paï¬ukambalaparivÃrÃni sovaïïalaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni vejayantarathapamukhÃni, caturÃsÅtimaïisahassÃni ahesuæ maïiratanapamukhÃni, caturÃsÅtiitthisahassÃni ahesuæ subhaddÃdevÅpamukhÃni, [PTS Page 188] [\q 188/] caturÃsÅtigahapatisahassÃni ahesuæ gahapatiratanapamukhÃni, caturÃsÅtikhattiyasahassÃni ahesuæ anuyantÃni parinÃyakaratanapamukhÃni, caturÃsÅtidhenusahassÃni ahesuæ dhuvasandanÃni1 kaæsÆpadhÃraïÃni, caturÃsÅtivatthakoÂisahassÃni ahesuæ khomasukhumÃnaæ kappÃsikasukhumÃnaæ koseyyasukhumÃnaæ kambalasukhumÃnaæ. Ra¤¤o Ãnanda mahÃsudassanassa caturÃsÅtithÃlipÃkasahassÃni sÃyaæ pÃtaæ bhattÃbhihÃro abhiharÅyittha. 25. Tena kho panÃnanda samayena ra¤¤o mahÃsudassanassa caturÃsÅtinÃgasahassÃni sÃyaæ pÃtaæ upaÂÂhÃnaæ gacchanti. Atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa etadahosi: imÃni kho me caturÃsÅtinÃgasahassÃni sÃyaæ pÃtaæ upaÂÂhÃnaæ Ãgacchanti. YannÆna vassasatassa vassasatassa accayena dvecattÃrÅsaæ nÃgasahassÃni dvecattÃrÅsaæ nÃgasahassÃni sakiæ sakiæ upaÂÂhÃnaæ Ãgaccheyyunti. Atha kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano parinÃyakaratanaæ Ãmantesi, ' imÃni kho me samma parinÃyakaratana caturÃsÅtinÃgasahassÃni sÃyaæ pÃtaæ upaÂÂhÃnaæ Ãgacchanti. Tena hi samma parinÃyakaratana vassasatassa vassasatassa accayena dvecattÃrÅsaæ nÃgasahassÃni [PTS Page 189] [\q 189/] dvecattÃrÅsaæ nÃgasahassÃni sakiæ sakiæ upaÂÂhÃnaæ Ãgacchantu ti. ' Evaæ devÃ, ti kho Ãnanda parinÃyakaratanaæ ra¤¤o mahÃsudassanassa paccassosi. Atha kho Ãnanda ra¤¤o mahÃsudassanassa aparena samayena vassasatassa vassasatassa accayena dvecattÃrÅsaæ nÃgasahassÃni dvecattÃrÅsaæ nÃgasahassÃni sakiæ sakiæ upaÂÂhanaæ Ãgamaæsu. - - - - - - - - - - - - - 1. DuhasandanÃni - machasaæ , dÆkulasandanÃni [PTS] [BJT Page 292] [\x 292/] SubhaddÃyÆpasaÇkamanaæ 26. Atha kho Ãnanda subhaddÃya deviyà bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena etadahosi: ciradiÂÂhiko kho me rÃjà mahÃsudassano. YannÆnÃhaæ rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ dassanÃya upasaÇkameyyanti. Atha kho Ãnanda subhaddà devÅ itthÃgÃraæ Ãmantesi, " etha tumhe sÅsÃni nahÃyatha, pÅtÃni vatthÃni pÃrupatha, ciradiÂÂho no rÃjà mahÃsudassano. RÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ dassanÃya upasaÇkamissÃmÃ' ti. Evaæ ayye' ti kho Ãnanda itthÃgÃraæ subhaddÃya deviyà paÂissutvà sÅsÃni nahÃyitvà pÅtÃni vatthÃni pÃrupitvà yena subhaddà devÅ tenupasaÇkami. Atha kho Ãnanda subhaddà devÅ parinÃyakaratanaæ Ãmantesi: " kappehi samma parinÃyakaratana caturaÇginiæ senaæ, ciradiÂÂho no rÃjà mahÃsudassano, rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ dassanÃya upasaÇkamitukÃmÃ" ti. ' Evaæ devÅ 'ti kho Ãnanda parinÃyakaratanaæ subhaddÃya deviyà paÂissutvà caturaÇginiæ senaæ kappÃpetvÃ, subhaddÃya deviyà paÂivadesi. ' Kappità kho devÅ caturaÇginÅ senÃ, yassa'dÃni kÃlaæ ma¤¤asÅ' ti. [PTS Page 190] [\q 190/] atha kho Ãnanda subhaddà devÅ caturaÇginiyà senÃya saddhiæ itthÃgÃrena yena dhammo pÃsÃdo tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà dhammaæ pÃsÃdaæ abhiruhitvà yena mahÃviyÆhaæ kÆÂÃgÃraæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà mahÃviyÆhassa kÆÂÃgÃrassa dvÃrabÃhaæ Ãlambitvà aÂÂhÃsi. Atha kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano saddaæ sutvà kinnu kho mahato viya janakÃyassa saddoti, mahÃviyÆhakÆÂÃgÃrà nikkhamanno addasa subhaddaæ deviæ dvÃrabÃhaæ Ãlambitvà Âhitaæ, disvÃna subhaddaæ deviæ etadavoca: ' ettheva devÅ tiÂÂha mà pavisÅ' ti. Atha kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: ' ehi tvaæ ambho purisa, mahÃviyÆhà kÆÂÃgÃrà sovaïïamayaæ pallaÇkaæ nÅharitvà sabbasovaïïamaye tÃlavane pa¤¤apehÅ' ti. ' Evaæ devà ' ti kho Ãnanda so puriso ra¤¤o mahÃsudassanassa paÂissutvà mahÃviyÆhà kÆÂÃgÃrà sovaïïamayaæ pallaÇkaæ nÅharitvà sabbasovaïïamaye tÃlavane pa¤¤apesi. Atha kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappesi pÃde pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno. Atha kho Ãnanda subhaddÃya deviyà etadahosi: vippasannÃni kho ra¤¤o mahÃsudassanassa indriyÃni parisuddho chavivaïïo pariyodÃto, mà heva kho rÃjà mahÃsudassano kÃlamakÃsÅti. RÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ etadavoca: imÃni kho te deva caturÃsÅtinagarasahassÃni kusÃvatirÃjadhÃnipamukhÃni. Ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi. [PTS Page 191] [\q 191/] imÃni te deva caturÃsÅtipÃsÃdasahassÃni dhammapÃsÃdapamukhÃni, ettha chandaæ janehi - [BJT Page 294] [\x 294/] JÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtikÆÂÃgÃrasahassÃni mahÃviyÆhakÆÂÃgÃrapamukhÃni, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtipallaÇkasahassÃni sovaïïamayÃni rÆpiyamayÃni dantamayÃni sÃramayÃni goïakatthatÃni paÂikatthatÃni paÂalikatthatÃni kÃdalimigapavarapaccattharaïÃni sauttaracchadÃni ubhatolohitakÆpadhÃnÃni. Ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtinÃgasahassÃni sovaïïalaÇkÃrÃïi sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni uposathanÃgarÃjappamukhÃni, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtiassasahassÃni sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni valÃhakaassarÃjapamukhÃni, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtirathasahassÃni sÅhacammaparivÃrÃni byagghacammaparivÃrÃni dÅpicammaparivÃrÃni paï¬ukambalaparivÃrÃni sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni vejayantarathappamukhÃni,1 ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtimaïisahassÃni maïiratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtiitthisahassÃni itthiratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtigahapatisahassÃni gahapatiratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtikhattiyasahassÃni anuyantÃni parinÃyakaratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtidhenusahassÃni [PTS Page 192] [\q 192/] dhuvasandanÃni kaæsupadhÃraïÃni, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtivatthakoÂisahassÃni khomasukhumÃnaæ kappÃsikasukhumÃnaæ koseyyasukhumÃnaæ kambalasukhumÃnaæ, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohi, imÃni te deva caturÃsÅtithÃlipÃkasahassÃni sÃyaæ pÃtaæ bhattÃbhihÃro abhiharÅyati, ettha deva chandaæ janehi jÅvite apekkhaæ karohÅ' ti. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. VejayantarathapamukhÃni ( bahusu ) a¤¤esu Ådisesu ÂhÃnesu pakÃrassa damitataæ dissate. [BJT Page 296] [\x 296/] 27. Evaæ vutte Ãnanda rÃjà mahÃsudassano subhaddaæ deviæ etadavoca: dÅgharattaæ kho maæ tvaæ devi iÂÂhehi kantehi piyehi manÃpehi samudÃcarittha, atha ca pana maæ tvaæ pacchime kÃle aniÂÂhehi akantehi appiyehi amanÃpehi samudÃcarasÅ " ti.' Katha¤carahi taæ deva samudÃcarÃmÅ' ti. ' Evaæ kho maæ tvaæ devÅ samudÃcara: sabbeheva deva piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo a¤¤athÃbhÃvo. Mà kho tvaæ deva sÃpekkho kÃlamakÃsi. Dukkhà sÃpekkhassa kÃlakiriyà garahità ca sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. ImÃni te deva caturÃsÅtinagarasahassÃni kusÃvatirÃjadhÃnippamukhÃni. Ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi. ImÃni te deva caturÃsÅtipÃsÃdasahassÃni dhammapÃsÃdappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, [PTS Page 193] [\q 193/] imÃni te deva caturÃsÅtikÆÂÃgÃrasahassÃni mahÃviyÆhakÆÂÃgÃrappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtipallaÇkasahassÃni sovaïïamayÃni rÆpiyamayÃni dantamayÃni sÃramayÃni goïakatthatÃni paÂikatthatÃni paÂalikatthatÃni kÃdalimigapavarapaccattharaïÃni sauttaracchadÃni ubhatolohitakÆpadhÃnÃni. Ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtinÃgasahassÃni sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni uposathanÃgarÃjappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtiassasahassÃni sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni valÃhakaassarÃjappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtirathasahassÃni sÅhacammaparivÃrÃni byagghacammaparivÃrÃni dÅpicammaparivÃrÃni paï¬ukambalaparivÃrÃni sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni vejayantarathappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtimaïisahassÃni maïiratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtiitthisahassÃni itthiratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtigahapatisahassÃni gahapatiratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtikhattiyasahassÃni anuyantÃni parinÃyakaratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtidhenusahassÃni dhuvasandanÃni kaæsÆpadhÃraïÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, [PTS Page 194] [\q 194/] imÃni te deva caturÃsÅtivatthakoÂisahassÃni khomasukhumÃnaæ kappÃsikasukhumÃnaæ koseyyasukhumÃnaæ kambalasukhumÃnaæ, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtithÃlipÃkasahassÃni sÃyaæ pÃtaæ bhattÃbhihÃro abhiharÅyati, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsÅ' ti. [BJT Page 298] [\x 298/] 28. Evaæ vutte Ãnanda subhaddà devÅ parodi assÆni pavattesi. Atha kho Ãnanda subhaddà devÅ assÆni pamajjitvÃ1 rÃjÃnaæ mahÃsudassanaæ etadavoca: Sabbeheva deva piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo a¤¤athÃbhÃvo. Mà kho tvaæ deva sÃpekkho kÃlamakÃsi. Dukkhà sÃpekkhassa kÃlakiriyà garahità ca sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. ImÃni te deva caturÃsÅtinagarasahassÃni kusÃvatirÃjadhÃnippamukhÃni. Ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi. ImÃni te deva caturÃsÅtipÃsÃdasahassÃni dhammapÃsÃdappamukhÃni, ettha chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtikÆÂÃgÃrasahassÃni mahÃviyÆhakÆÂÃgÃrappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtipallaÇkasahassÃni sovaïïamayÃni rÆpiyamayÃni dantamayÃni sÃramayÃni goïakatthatÃni paÂikatthatÃni paÂalikatthatÃni kÃdalimigapavarapaccattharaïÃni sauttaracchadÃni ubhatolohitakÆpadhÃnÃni. Ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtinÃgasahassÃni sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni uposathanÃgarÃjappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtiassasahassÃni sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni [PTS Page 195] [\q 195/] valÃhakaassarÃjappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtirathasahassÃni sÅhacammaparivÃrÃni byagghacammaparivÃrÃni dÅpicammaparivÃrÃni paï¬ukambalaparivÃrÃni sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni vejayantarathapamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtimaïisahassÃni maïiratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtiitthisahassÃni itthiratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtigahapatisahassÃni gahapatiratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtikhattiyasahassÃni anuyantÃni parinÃyakaratanappamukhÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtidhenusahassÃni dhuvasandanÃni kaæsupadhÃraïÃni, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtivatthakoÂisahassÃni khomasukhumÃnaæ kappÃsikasukhumÃnaæ koseyyasukhumÃnaæ kambalasukhumÃnaæ, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsi, imÃni te deva caturÃsÅtithÃlipÃkasahassÃni sÃyaæ pÃtaæ bhattÃbhihÃro abhiharÅyati, ettha deva chandaæ pajaha, jÅvite apekkhaæ mÃkÃsÅ' ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Pu¤jitvà - machasaæ [BJT Page 300] [\x 300/] BrahmalokÆpagamanaæ 29. Atha kho Ãnanda rÃjà mahÃsudassano na cirasseva kÃlamakÃsi. SeyyathÃpi Ãnanda gahapatissa và gahapatiputtassa và manu¤¤aæ bhojanaæ bhuttÃvissa bhattasammado hoti, evameva kho Ãnanda ra¤¤o [PTS Page 196] [\q 196/] mahÃsudassanassa mÃraïantikà vedanà ahosi. KÃlakato cÃnanda rÃjà mahÃsudassano sugatiæ brahmalokaæ upapajji. RÃjà Ãnanda mahÃsudassano caturÃsÅtivassasahassÃni kumÃrakÅÊitaæ1 kÅÊi. CaturÃsÅtivassasahassÃni oparajjaæ kÃresi. CaturÃsÅtivassasahassÃni gihÅbhÆto2 dhamme pÃsÃde brahmacariyaæ cari.3 So cattÃro brahmavihÃre bhÃvetvà kÃyassa bhedà parammaraïà brahmalokÆpagato ahosi. 30. Siyà kho panÃnanda evamassa a¤¤o nÆna tena samayena rÃjà MahÃsudassano ahosÅ ti. Na kho panetaæ Ãnanda evaæ daÂÂhabbaæ. Ahaæ tena samayena rÃjà mahÃsudassano ahosi. Mama tÃni caturÃsÅtinagarasahassÃni kusÃvatÅnagarapamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtipÃsÃdasahassÃni dhammapÃsÃdappamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtikÆÂÃgÃrasahassÃni mahÃviyÆhakÆÂÃgÃrappamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtipallaÇkasahassÃni sovaïïamayÃni rÆpiyamayÃni dantamayÃni sÃramayÃni goïakatthatÃni paÂikatthatÃni paÂalikatthatÃni kÃdalimigapavarapaccattharaïÃni sauttaracchadÃni ubhatolohitakÆpadhÃnÃni, mama tÃni caturÃsÅtinÃgasahassÃni sovaïïÃlaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni uposathanÃgarÃjappamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtiassasahassÃni sovaïïalaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni valÃhakaassarÃjappamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtirathasahassÃni [PTS Page 197] [\q 197/] sÅhacammaparivÃrÃni byaggacammaparivÃrÃni dÅpicammaparivÃrÃni paï¬ukambalaparivÃrÃni sovaïïalaÇkÃrÃni sovaïïadhajÃni hemajÃlapaÂicchannÃni vejayantarathappamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtimaïisahassÃni maïiratanappamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtiitthisahassÃni subhaddÃdevÅpamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtigahapatisahassÃni gahapatiratanapamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtikhattiyasahassÃni anuyantÃni parinÃyakaratanapamukhÃni, mama tÃni caturÃsÅtidhenusahassÃni dhuvasandanÃni kaæsÆpadhÃraïÃni, mama tÃni caturÃsÅtivatthakoÂisahassÃni khomasukhumÃnaæ kappÃsikasukhumÃnaæ koseyyasukhumÃnaæ kambalasukhumÃnaæ, mama tÃni caturÃsÅtithÃlipÃkasahassÃni sÃyaæ pÃtaæ bhattÃbhihÃro abhiharÅyittha. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. KumÃrakÅÊaæ - machasaæ, 2. GihibhÆto - machasaæ, 3. Brahmacariyamacari - kaæ [BJT Page 302] [\x 302/] 31. Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtinagarasahassÃnaæ eka¤¤eva taæ nagaraæ hoti yaæ tena samayena ajjhÃvasÃmi yadidaæ kusÃvatÅ rÃjadhÃni. Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtipÃsÃdasahassÃnaæ ekoyeva so pÃsÃdo hoti yantena samayena ajjhÃvasÃmi yadidaæ dhammo pÃsÃdo. Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtikÆÂÃgÃrasahassÃnaæ eka¤¤eva taæ kÆÂÃgÃraæ hoti yantena samayena ajjhÃvasÃmi yadidaæ mahÃviyÆhaæ kÆÂÃgÃraæ. Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtipallaÇkasahassÃnaæ eko yeva so pallaÇko hoti yantena samayena paribhu¤jÃmi yadidaæ sovaïïamayo và rÆpiyamayo và dantamayo và sÃramayo vÃ. Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtinÃgasahassÃnaæ eko yeva so nÃgo hoti yantena samayena abhirÆhÃmi yadidaæ uposatho nÃgarÃjÃ. [PTS Page 198] [\q 198/] Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtiassasahassÃnaæ eko yeva so asso hoti yantena samayena abhirÆhÃmi yadidaæ valÃhako assarÃjÃ. Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtirathasahassÃnaæ eko yeva so ratho hoti yantena samayena abhirÆhÃmi yadidaæ vejayantaratho. Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtiitthisahassÃnaæ ekà yeva sà itthi hoti yà tena samayena paccupaÂÂhÃti khattiyinÅ1 và vessinÅ2 vÃ. Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtikoÂivatthasahassÃnaæ ekaæ yeva taæ dussayugaæ hoti yantena samayena paridahÃmi khomasukhumaæ và kappÃsikasukhumaæ và koseyyasukhumaæ và kambalasukhumaæ vÃ. Tesaæ kho panÃnanda caturÃsÅtithÃlipÃkasahassÃnaæ eko yeva so thÃlipÃko hoti yato nÃlikodanaparamaæ bhu¤jÃmi tadupiya¤ca sÆpeyyaæ. - - - - - - - - - - - - 1. KhattiyÃnÅ - machasaæ, khattiyÃyinÅ - syÃ, 2. VessayinÅ - syÃ. [BJT Page 304] [\x 304/] 32. PassÃnanda sabbe te saÇkhÃrà atÅtà niruddhà vipariïatÃ. Evaæ aniccà kho Ãnanda saÇkhÃrÃ. Evaæ addhuvà kho Ãnanda saÇkhÃrÃ. Evaæ anassÃsikà kho Ãnanda saÇkhÃrÃ, yÃva¤cidaæ Ãnanda alameva sabbasaÇkhÃresu nibbindituæ, alaæ virajjituæ, alaæ vimuccituæ. Chakkhattuæ kho panÃhaæ Ãnanda abhijÃnÃmi imasmiæ padese sarÅraæ nikkhipitÃ, ta¤ca kho rÃjÃ' va samÃno cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. Ayaæ sattamo sarÅranikkhepo. Na kho panÃhaæ Ãnanda taæ padesaæ samanupassÃmi sadevake loke [PTS Page 199] [\q 199/] samÃrake sabuhmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya yattha tathÃgato aÂÂhamaæ sarÅraæ nikkhipeyyÃti. Idamavoca bhagavÃ. Idaæ vatvà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ. Aniccà vata saÇkhÃrà uppÃdavayadhammino Uppajjitvà nirujjhanti tesaæ vÆpasamo sukho ti. MahÃsudassanasuttaæ niÂÂhitaæ catutthaæ - - - - - - - - - - - - - - - - - - - [BJT Page: 306 [\x 306/] ] [PTS Page 200] [\q 200/] Janavasabhasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà nÃtike1 viharati gi¤jakÃvasathe. Tena kho pana samayena bhagavà parito parito janapadesu parivÃrake abbhatÅte KÃlakate upapattÅsu byÃkaroti, kÃsikosalesu vajjimallesu cetivaæsesu2 kurupa¤cÃlesu macchasÆrasenesu asu amutra upapanno asu amutra upapanno ti. Paropa¤¤Ãsaæ nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ. SÃdhikà navuti nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmino sakideva3 imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissanti. SÃtirekÃni pa¤casatÃni nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatÃ, tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïà ti. [PTS Page 201] [\q 201/] 2. Assosuæ kho nÃtikiyà paricÃrakÃ: bhagavà kira parito parito janapadesu paricÃrake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu byÃkaroti, kÃsikosalesu vajjimallesu cetivaæsesu kurupa¤cÃlesu macchasÆrasenesu asu amutra upapanno asu amutra upapanno ti. Paropa¤¤Ãsaæ nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ. SÃdhikà navuti nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmino sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissanti. SÃtirekÃni pa¤casatÃni nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà tÃ, tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ" ti. Tena ca nÃtikiyà paricÃrakà attamanà ahesuæ pamudità pÅtisomanassajÃtà bhagavato pa¤haveyyÃkaraïaæ4 sutvÃ. - - - - - - - - - - - 1. NÃdike - sÅmu, syà [PTS , 2.] Cetiyavaæsesu - machasaæ, 3. Sakiædeva - (kÃ) , 4. Pa¤hÃveyyÃkaraïaæ ( syà kÃ) [BJT Page 308] [\x 308/] 3. Assosi kho Ãyasmà Ãnando: bhagavà kira bhagavà kira parito parito janapadesu paricÃrake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu byÃkaroti, kÃsikosalesu vajjimallesu cetivaæsesu kurupa¤cÃlesu macchasÆrasenesu asu amutra upapanno asu amutra upapanno ti. Paropa¤¤Ãsaæ nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ. SÃdhikà navuti nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmino sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissanti. SÃtirekÃni pa¤casatÃni nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ" ti. Tena ca nÃtikiyà paricÃrakà Attamanà ahesuæ pamudità pÅtisomanassajÃtà bhagavato pa¤haveyyÃkaraïaæ sutvà ti. ùnanda parikathà 4. Atha kho Ãyasmato Ãnandassa etadahosi: [PTS Page 202] [\q 202/] ime kho panÃpi1 ahesuæ mÃgadhakà paricÃrakà bahÆ ceva ratta¤¤Æ ca abbhatÅtà kÃlakatÃ. Su¤¤Ã ma¤¤e aÇgamagadhà aÇgamÃgadhakehi2 paricÃrakehi abbhatÅtehi kÃlakatehi. Te kho panÃpi ahesuæ buddhe pasannà dhamme pasannà saÇghe pasannà sÅlesu paripÆrakÃrino te abbhatÅtà kÃlakatà bhagavato abyÃkatÃ. Tesampassa3 sÃdhu veyyÃkaraïaæ. Bahujano pasÅdeyya tato gaccheyya sugatiæ. Ayaæ kho panÃpi ahosi rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro dhammiko dhammarÃjà hito brÃhmaïagahapatikÃnaæ negamÃna¤ceva jÃnapadÃna¤ca. Apissudaæ manussà kittayamÃnarÆpà viharanti ' evaæ no so dhammiko dhammarÃjà sukhÃpetvà kÃlakato, evaæ mayaæ tassa dhammikassa dhammara¤¤o vijite phÃsu4 viharimhÃ' ti. So kho panÃpi ahosi buddhe pasanno dhamme pasanno saÇghe pasanno sÅlesu paripÆrakÃrÅ. Apissudaæ manussà evamÃhaæsu, yÃva maraïakÃlÃpi rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro bhagavantaæ kittayamÃnarÆpo kÃlakato' ti. - - - - - - - - - - - 1. Panapi - [PTS] 2. AÇgamÃgadhikehi - syà 3. Tesampissa - machasaæ 4. PhÃsukaæ - syà [BJT Page 310] [\x 310/] So abbhatÅto kÃlakato bhagavatà abyÃkato. Tassa passa sÃdhu veyyÃkaraïaæ. Bahujano pasÅdeyya, tato gaccheyya sugatiæ. Bhagavato kho pana sambodhi magadhesu. Yattha kho bhagavato sambodhi magadhesu kathaæ tattha bhagavà mÃgadhake paricÃrake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu na byÃkareyya? Bhagavà ceva kho pana mÃgadhake paricÃrake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu na byÃkareyya dÅnamanà tenassu mÃgadhakà paricÃrakÃ. [PTS Page 203] [\q 203/] yena kho panassu dÅnamanà mÃgadhakà paricÃrakà kathaæ te bhagavà na byÃkareyyÃti. 5. IdamÃyasmà Ãnando mÃgadhake paricÃrake Ãrabbha eko raho anuvicintetvà rattiyà paccÆsasamayaæ paccuÂÂhÃya yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantà etadavoca. Sutammetaæ bhante bhagavà kira parito parito janapadesu paricÃrake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu byÃkaroti, kÃsikosalesu vajjimallesu cetivaæsesu kurupa¤cÃlesu macchasÆrasenesu asu amutra upapanno asu amutra upapanno ti. Paropa¤¤Ãsaæ nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ. SÃdhikà navuti nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmino sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karissanti. SÃtirekÃni pa¤casatÃni nÃtikiyà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatÃ, tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ" ti. Tena ca nÃtikiyà paricÃrakà attamanà ahesuæ pamudità pÅtisomanassajÃtà bhagavato pa¤haveyyÃkaraïaæ sutvÃ' ti. Ime kho panÃpi bhante ahesuæ mÃgadhakà paricÃrakà bahÆ ceva ratta¤¤Æ ca abbhatÅtà kÃlakatà su¤¤Ãma¤¤e aÇgamagadhà aÇgamÃgadhakehi paricÃrakehi abbhatÅtehi kÃlakatehi. Te kho panÃpi bhante ahesuæ buddhe pasannà dhamme pasannà saÇghe pasannà sÅlesu paripÆrakÃrino. Te abbhatÅtà kÃlakatà bhagavatà abyÃkatÃ. [BJT Page 312] [\x 312/] Tesampassa sÃdhu veyyÃkaraïaæ bahujano pasÅdeyya tato gaccheyya sugatiæ ayaæ kho panÃpi bhante ahosi rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro dhammiko dhammarÃjà hito buhmaïagahapatikÃnaæ [PTS Page 204] [\q 204/] negamÃna¤ceva jÃnapadÃna¤ca. Apissudaæ manussà kittayamÃnarÆpà viharanti ' evaæ no so dhammiko dhammarÃjà sukhÃpetvà kÃlakato. Evaæ mayaæ tassa dhammikassa dhammara¤¤o vijite phÃsu viharimhà 'ti. So kho panÃpi bhante ahosi buddhe pasanno dhamme pasanno saÇghe pasanno sÅlesu paripÆrakÃrÅ. Apissudaæ manussà evamÃhaæsu ' yÃva maraïakÃlÃpi rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro bhagavantaæ kittayamÃnarÆpo kÃlakato 'ti. So abbhatÅto kÃlakato bhagavatà abyÃkato, tassa passa sÃdhu veyyÃkaraïaæ bahujano pasÅdeyya tato gaccheyya sugatiæ, bhagavato kho pana bhante sambodhi magadhesu. Yattha kho pana bhante bhagavato sambodhi magadhesu kathaæ tattha bhagavà mÃgadhake paricÃrake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu na byÃkareyya. Bhagavà ce kho pana bhante mÃgadhake paricÃrake abbhatÅte kÃlakate upapattÅsu na byÃkareyya, dÅnamanÃ1 tenassu mÃgadhakà paricÃrakÃ. Yena kho panassu bhante dÅnamanà mÃgadhakà paricÃrakÃ, kathaæ te bhagavà na byÃkareyyà 'ti. IdamÃyasmà Ãnando mÃgadhake paricÃrake Ãrabbha bhagavato sammukhà parikathaæ katvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. 6. Atha kho bhagavà acirapakkante Ãyasmante Ãnande pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya nÃtikaæ piï¬Ãya pÃvisi. NÃtike piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto pÃde pakkhÃletvà gi¤jakÃvasathaæ pavisitvà mÃgadhake paricÃrake Ãrabbha aÂÂhikatvà manasikatvà sabbaæ cetaso samannÃharitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. " Gatiæ tesaæ jÃnissÃmi abhisamparÃyaæ yaæ gatikà te bhavanto yaæ abhisamparÃyà " ti.Addasà kho bhagavà mÃgadhake paricÃrake yaæ gatikà te [PTS Page 205] [\q 205/] bhavanto yaæ abhisamparÃyà ti. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ paÂisallÃnà vuÂÂhito gi¤jakÃvasathà nikkhamitvà vihÃrapacchÃyÃyaæ pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Ninnamanà syÃ, dÅnamÃnà [PTS.] [BJT Page 314] [\x 314/] 7. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca. " Upasantapadisso1 bhante bhagavÃ, bhÃtiriva bhagavato mukhavaïïo vippasannattà indriyÃnaæ. Santena nÆnajja bhante bhagavà vihÃrena vihÃsÅ "ti. " Yadeva kho me tvaæ Ãnanda mÃgadhake paricÃrake Ãrabbha sammukhà parikathaæ katvà uÂÂhÃyÃsanà pakkanto, tadevÃhaæ nÃtike piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto pÃde pakkhÃletvà gi¤jakÃvasathaæ pavisitvà mÃgadhake paricÃrake Ãrabbha aÂÂhikatvÃ2 manasi katvà sabbaæ cetaso samannÃharitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdiæ ' gatiæ tesaæ jÃnissÃmi abhisamparÃyaæ, yaægatikà te bhavanto yaæ abhisamparÃyÃ" ti. Addasaæ kho ahaæ Ãnanda mÃgadhake paricÃrake yaægatikà te bhavanto yaæ abhisamparÃyà ti. JanavasabhÃgamanaæ 8. Atha kho Ãnanda antarahito yakkho saddamanussÃvesi: " janavasabho ahaæ bhagavÃ, janavasabho ahaæ sugatà " ti. " AbhijÃnÃsi no tvaæ Ãnanda ito pubbe evarÆpaæ nÃmadheyyaæ sutaæ yadidaæ janavasabho " ti. " Na kho ahaæ bhante abhijÃnÃmi ito pubbe evarÆpaæ nÃmadheyyaæ sutaæ yadidaæ janavasabho " ti. Api ca me bhante lomÃni haÂÂhÃni janavasabho ti nÃmadheyyaæ sutvÃ. Tassa mayhaæ bhante etadahosi: nahi [PTS Page 206] [\q 206/] nÆna so orako yakkho bhavissati yassidaæ3 evarÆpaæ nÃmadheyyaæ supa¤¤attaæ yadidaæ janavasabho' ti. " Anantarà kho Ãnanda saddà pÃtubhÃvà uÊÃravaïïo me yakkho sammukhe pÃturahosi. Dutiyampi saddamanussÃvesi: bimbisÃro ahaæ bhagavà bimbisÃro ahaæ sugatà 'ti. Idaæ sattamaæ kho ahaæ bhante vessavaïassa mahÃrÃjassa sahabyataæ upapajjÃmi. So tato cuto manussarÃjà bhavituæ pahomi.4 Ito satta tato satta saæsÃrÃni catuddasa NivÃsamabhijÃnÃmi yattha me vusitaæ pure. DÅgharattaæ kho ahaæ bhante avinipÃto avinipÃtaæ sa¤jÃnÃmi. ùsà ca pana me santiÂÂhati sakadÃgÃmitÃyà ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Upasantapatiso - kaæ 2. AÂÂhiækatvà - machasaæ 3. Yadidaæ - machasaæ 4. ManussarÃjà pi homi - [PTS] [BJT Page 316] [\x 316/] 9. " Acchariyamidaæ Ãyasmato janavasabhassa yakkhassa, abbhutamidaæ Ãyasmato janavasabhassa yakkhassa, 'dÅgharattaæ kho ahaæ bhante avinipÃto avinipÃtaæ sa¤jÃnÃmÅti ca vadesi, Ãsà ca pana me santiÂÂhati sakadÃgÃmitÃyÃti ca vadesi. Kuto nidÃnaæ panÃyasmà janavasabho yakkho evarÆpaæ uÊÃraæ visesÃdhigamaæ sa¤jÃnÃtÅ ?" Ti. " Na a¤¤attha bhagavà tava sÃsanÃ, na a¤¤attha sugata tava sÃsanÃ. Yadagge ahaæ bhante bhagavati ekantikato1 abhippasanno, tadagge ahaæ bhante [PTS Page 207] [\q 207/] dÅgharattaæ avinipÃto avinipÃtaæ sa¤jÃnÃmi. ùsà ca pana me santiÂÂhati sakadÃgÃmitÃya. IdhÃhaæ bhante vessavaïena mahÃrÃjena pesito virÆÊhakassa mahÃrÃjassa santike kenacidevakaraïÅyena. Addasaæ bhagavantaæ antarÃmagge gi¤jakÃvasathaæ pavisitvà mÃgadhake paricÃrake Ãrabbha aÂÂhikatvà manasi katvà sabbaæ cetaso samannÃharitvà nisinnaæ ' gatiæ tesaæ jÃnissÃmi abhisamparÃyaæ yaægatikà te bhavanto yaæabhisamparÃyà ti. Anacchariyaæ kho panetaæ bhante yaæ vessavaïassa mahÃrÃjassa tassaæ parisÃyaæ bhÃsato sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahitaæ yaægatikà te bhavanto yaæabhisamparÃyà ti. Tassa mayhaæ bhante etadahosi: bhagavanta¤ca dakkhÃmi. Ida¤ca bhagavato ÃrocessÃmÅ ti. Ime kho me bhante dve paccayà bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Devasabhà 10. PurimÃni bhante divasÃni purimatarÃni tadahuposathe païïarase vassupanÃyikÃya puïïÃya puïïamÃya rattiyà kevalakappà ca devà tÃvatiæsà sudhammÃyaæ sabhÃyaæ sannisinnà honti sannipatitÃ, mahatÅ ca dibbaparisÃ2 samantato sannisinnà honti3 sannipatitÃ. CattÃro ca mahÃrÃjÃno cÃtuddisà nisinnà honti. PuratthimÃya disÃya dhataraÂÂho mahÃrÃjà pacchimÃbhimukho4 nisinno hoti deve purakkhatvÃ. DakkhiïÃya disÃya virÆÊhako mahÃrÃjà uttarÃbhimukho nisinno hoti deve purakkhatvÃ. PacchimÃya disÃya virÆpakkho mahÃrÃjà puratthÃbhimukho5 nisinno hoti deve purakkhatvÃ. UttarÃya disÃya vessavaïo mahÃrÃjà dakkhiïÃbhimukho nisinno hoti deve [PTS Page 208] [\q 208/] purakkhatvÃ. Yadà bhante kevalakappà ca devà tÃvatiæsà sudhammÃyaæ sabhÃyaæ sannisinnà honti sannipatitÃ,mahatÅ ca dibbaparisà samantato sannisinnà honti sannipatitÃ, cattÃro ca mahÃrÃjÃno catuddisà nisinnà honti idaæ tesaæ hoti Ãsanasmiæ. - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Ekanatato - syÃ, 2. Dibbà parisà - [PTS,] 3. Hoti - [PTS,] 4. PacchÃbhimukho - machasaæ, 5. PuratthÃbhimukho - machasaæ, [BJT Page 318] [\x 318/] Atha pacchà amhÃkaæ Ãsanaæ hoti. Ye te bhante devà bhagavati brahmacariyaæ caritvà adhunÆpapannà tÃvatiæsakÃyaæ, te a¤¤e deve atirocanti vaïïena ceva yasasà ca. Tenassudaæ bhante devà tÃvatiæsà attamanà honti pamudità pÅtisomanassajÃtÃ. " Dibbà vata bho kÃyà paripÆranti hÃyanti asurà kÃyà " ti. Atha kho bhante sakko devÃnamindo devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sampasÃdaæ viditvà imÃhi gÃthÃhi anumodi: Modanti vata bho devà tÃvatiæsà sahindakÃ1 TathÃgataæ namassantà dhammassa ca sudhammataæ. [A] Nave deve ca passantà vaïïavante yasassine2 Sugatasmiæ brahmacariyaæ caritvÃna idhÃgate. Te a¤¤e atirocanti vaïïena yasasÃyunà SÃvakà bhÆripa¤¤assa visesÆpagatà idha. Idaæ disvÃna nandanti tÃvatiæsà sahindakà TathÃgataæ namassantà dhammassa ca sudhammatanti. [PTS Page 209] [\q 209/] 11. Tena sudaæ bhante devà tÃvatiæsà bhiyyosomattÃya attamanà honti pamudità pÅtisomanassajÃtÃ. ' Dibbà vata bho kÃyà paripÆranti HÃyanti asurà kÃyà ' ti. 12.Atha kho bhante yenatthena devà tÃvatiæsà sudhammÃyaæ sabhÃyaæ sannisinnà honti sannipatitÃ, taæ atthaæ cintayitvà taæ atthaæ mantayitvà vuttavacanÃpi taæ3 cattÃro mahÃrÃjÃno tasmiæ atthe honti, paccanusiÂÂhavacanÃpi4 taæ cattÃro mahÃrÃjÃno tasmiæ atthe honti, sakesu Ãsanesu Âhità avipakkantÃ5. " Te vuttavÃkyà rÃjÃno paÂiggayhÃnusÃsaniæ Vippasannamanà santà aÂÂhaæsu samhi Ãsane" ti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Saindakà - sÅmu. 2. Yasassino - syà 3. VuttavacanÃnÃmidaæ - kaæ 4. PaccanusiÂÂhavacanà pi taæ - machasaæ 5. Ayipakkantà - kaæ [A.] Modanti bho punar devÃ÷ trayasatriæÓa saÓatrakÃæ (saÓakrakÃ) TathÃgataæ namasyantà dharmasya sukhadharmatÃm - mahÃvastu [BJT Page 320] [\x 320/] 13. Atha kho bhante uttarÃya disÃya uÊÃro Ãloko sa¤jÃyi, obhÃso pÃturahosi, atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. Atha kho bhante sakko devÃnamindo deve tÃvatiæse Ãmantesi. Yathà kho mÃrisà nimitattÃni dissanti uÊÃro Ãloko sa¤jÃyati. Obhaso pÃtubhavati, brahmà pÃtubhavissati, brahmuno hetaæ pubbanimittaæ pÃtubhÃvÃya yadidaæ Ãloko sa¤jÃyati obhÃso pÃtubhavatÅ ti. " Yathà nimittà dissanti brahmà pÃtubhavissati, Brahmuno hetaæ nimittaæ obhÃso vipulo mahà ti. SanaÇkumÃrakathà 14. Atha kho bhante devà tÃvatiæsà yathÃsakesu Ãsanesu nisÅdiæsu. ' ObhÃsametaæ ¤assÃma yaæ vipÃko bhavissati sacchikatvà 'va naæ gamissÃmà ti. Cattaro pi mahÃrÃjÃno yathÃsakesu Ãsananesu nisÅdiæsu " obhÃsametaæ ¤assÃma yaæ vipÃko bhavissati, [PTS Page 210] [\q 210/] sacchikatvà va naæ gamissÃmà ti. Idaæ sutvà devà tÃvatiæsà ekaggatà samÃpajjiæsu "obhÃsametaæ ¤assÃma, yaæ vipÃko bhavissati, sacchikatvà va naæ gamissÃmÃ''ti. Yadà bhante brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ pÃtubhavati oÊÃrikaæ attabhÃvaæ abhinimminitvà pÃtubhavati. Yo kho pana bhante brahmuno pakativaïïo, anabhisambhavanÅyo so devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ cakkhupathasmiæ. Yadà bhante brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ pÃtubhavati so a¤¤e deve atirocati vaïïena ceva yasasà ca. SeyyathÃpi bhante sovaïïo viggaho mÃnusaæ viggahaæ atirocati, evameva kho bhante yadà brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ pÃtubhavati, so a¤¤e deve atirocati vaïïena ceva yasasà ca. Yadà bhante brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ pÃtubhavati, na tassaæ parisÃyaæ koci devo abhivÃdeti và paccuÂÂheti và Ãsanena và nimanteti. Sabbeva tuïhÅbhÆtà pa¤jalikà pallaÇkena nisÅdanti yassa'dÃni devassa icchissati brahmà sanaækumÃro tassa devassa pallaÇkena nisÅdissatÅ' ti. Yassa kho pana bhante devassa brahmà sanaækumÃro pallaÇkena nisÅdati, uÊÃraæ so labhati devo vedapaÂilÃbhaæ, uÊÃraæ so labhati devo somanassapaÂilÃbhaæ, seyyathÃpi bhante rÃjà khattiyo muddhÃvasitto adhunÃbhisitto rajjena, uÊÃraæ so labhati vedapaÂilÃbhaæ, uÊÃraæ so labhati somanassapaÂilÃbhaæ, evameva kho bhante yassa devassa brahmà sanaækumÃro pallaÇke nisÅdati uÊÃraæ so labhati devo vedapaÂilÃbhaæ, uÊÃraæ so labhati devo somanassapaÂilÃbhaæ. [BJT Page 322] [\x 322/] [PTS Page 211] [\q 211/] 15. Atha bhante brahmà sanaækumÃro oÊÃrikaæ attabhÃvaæ abhinimminitvà kumÃravaïïÅ hutvà pa¤casikho devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ pÃturahosi. So vehÃsaæ abbhuggantvà ÃkÃse antaÊikkhe pallaÇkena nisÅdi. SeyyathÃpi bhante balavà puriso supaccatthate và pallaÇke same và bhÆmibhÃge pallaÇkena nisÅdeyya, evameva kho bhante brahmà sanaækumÃro vehÃsaæ abbhuggantvà ÃkÃse antaÊikkhe pallaÇkena nisÅditvà devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sampasÃdaæ viditvà imÃhi gÃthÃhi anumodi: " Modanti vata bho devà tÃvatiæsà sahindakà TathÃgataæ namassantà dhammassa ca sudhammataæ. Nave deve ca passantà vaïïavante yasassine Sugatasmiæ buhmacariyaæ caritvÃna idhÃgate. Te a¤¤e atirocanti vaïïena yasasÃyunà SÃvakà bhÆripa¤¤assa visesÆpagatà idha. Idaæ disvÃna nandanti tÃvatiæsà sahindakà TathÃgataæ namassantà dhammassa ca sudhammatanti. 16. Idamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro bhÃsittha. Idamatthaæ bhante brahmuno SanaækumÃrassa bhÃsato aÂÂhaÇgasamannÃgato saro hoti: vissaÂÂho ca vi¤¤eyyo ca ma¤ju ca savanÅyo ca bindu ca avisÃrÅ ca gambhÅro ca ninnÃdÅ ca. YathÃparisaæ kho pana bhante brahmà sanaækumÃro sarena vi¤¤Ãpeti. Na cassa bahiddhà parisÃya ghoso niccharati. Yassa kho pana bhante evaæ aÂÂhaÇgasamannÃgato saro hoti, so vuccati ' brahmasaro'ti. Atha kho bhante brahmà sanaækumÃro tettiæsa attabhÃve abhinimminitvà devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ [PTS Page 212] [\q 212/] paccekapallaÇkesu paccekapallaÇkena nisÅditvà deve tÃvatiæse Ãmantesi: " taæ kimma¤¤anti bhonto devà tÃvatiæsÃ. YÃva¤ca so bhagavà bahujanahitÃya paÂipanno bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Ye hi keci bho buddhaæ saraïaæ gatà dhammaæ saraïaæ gatà saÇghaæ saraïa gatà sÅlesu paripÆrakÃrino, te kÃyassa bhedà parammaraïà appekacce paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjanti. Appekacce nimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjanti, appekacce tusitÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjanti, appekacce yÃmÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjanti, appekacce tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjanti, appekacce cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjanti. Ye sabbanihÅnaæ kÃyaæ paripÆrenti te gandhabbakÃyaæ paripÆrentÅ ti. [BJT Page 324] [\x 324/] Idamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro bhÃsittha. Idamatthaæ bhante brahmuno sanaækumÃrassa bhÃsato ghoso yeva. Devà ma¤¤anti yvÃyaæ mama pallaÇke, svÃyaæ eko'va bhÃsatÅ ti. " Ekasmiæ bhÃsamÃnasmiæ sabbe bhÃsanti nimmità [a] Ekasmiæ tuïhimÃsÅne sabbe tuïhÅ bhavanti te. Tadà su devà ma¤¤anti tÃvatiæsà sahindakà YvÃyaæ mama pallaÇkasmiæ svÃyaæ eko'va bhÃsatÅ" ti. 17. Atha kho bhante brahmà sanaækumÃro ekattena attÃnaæ upasaæhÃsi. Ekattena attÃnaæ upasaæharitvà [PTS Page 213] [\q 213/] sakkassa devÃnamindassa pallaÇke pallaÇkena nisÅditvà deve tÃvatiæse Ãmantesi: IddhipÃda bhÃvanà 18. Taæ kimma¤¤anti bhonto devà tÃvatiæsà yÃvasupa¤¤attà cime tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro iddhipÃdà pa¤¤attà iddhipahutÃya iddhivisavitÃya iddhivikubbanatÃya. Katame cattÃro? Idha bho bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, viriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, vÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Ime kho bho tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro iddhipÃdà pa¤¤attà iddhipahutÃya iddhivisavitÃya iddhivikubbanatÃya. Ye hi keci bho atÅtamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhosuæ, sabbe te imesaæ yeva catunnaæ iddhipÃdÃnaæ bhÃvitattà bahulÅkatattÃ, ye pi hi keci bho anÃgatamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhossanti, sabbe te imesaæ yeva catunnaæ iddhipÃdÃnaæ bhÃvitattà bahulÅkatattÃ. Ye pi hi keci bho etarahi samaïà và brÃhmaïà và anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhonti, sabbe te imesaæ yeva catunnaæ iddhipÃdÃnaæ bhÃvitattà bahulÅkatattÃ. Passanti no bhonto devà tÃvatiæsà mama pi maæ evarÆpaæ iddhÃnubhÃvanati. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - [A.] Ekasya bhëamÃnasya sarve bhëanti nirmitÃ÷ Ekasya tu«ïÅmbhÆtasya sarve tu«ïÅm bhavanti te. ( DivyÃvadÃna) [BJT Page 326] [\x 326/] Evaæ mahÃbrahme ' ti. ' Ahampi kho bho imesaæ yeva catunnaæ [PTS Page 214] [\q 214/] iddhipÃdÃnaæ bhÃvitattà bahulÅkatattà evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo' ti. Idamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro bhÃsittha. Idamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro bhÃsitvà deve tÃvatiæse Ãmantesi. OkÃsÃdhigamà 19. Taæ kimma¤¤anti bhonto devà tÃvatiæsà yÃva¤cidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tayo okÃsÃdhigamà anubuddhà sukhassa adhigamÃya. Katame tayo? Idha bho ekacco saæsaÂÂho viharati kÃmehi, saæsaÂÂho akusalehi dhammehi. So aparena samayena ariyadhammaæ suïÃti, yoniso manasi karoti, dhammÃnudhammaæ paÂipajjati, so ariyadhammasavanaæ Ãgamma yoniso manasikÃraæ dhammÃnudhammapaÂipattiæ asaæsaÂÂho viharati kÃmehi, asaæsaÂÂho akusalehi dhammehi. Tassa asaæsaÂÂhassa kÃmehi asaæsaÂÂhassa akusalehi dhammehi uppajjati sukhaæ. Sukhà bhiyyo somanassaæ, seyyathÃpi bho mudà pÃmojjaæ jÃyetha, evameva kho bho asaæsaÂÂhassa kÃmehi assaÂÂhassa akusalehi dhammehi uppajjati sukhaæ, sukhà bhiyyo somanassaæ. Ayaæ kho bho tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena padhamo okÃsÃdhigamo anubuddho sukhassa adhigamÃya. Puna ca paraæ bho idhekaccassa oÊÃrikà kÃyasaÇkhÃrà appaÂippassaddhà honti. OÊÃrikà vacÅsaÇkhÃrà appaÂippassaddhà honti, oÊÃrikà cittasaÇkhÃrà appaÂippassaddhà honti, so aparena samayena ariyadhammaæ suïÃti yoniso manasi karoti dhammÃnudhammaæ paÂipajjati. Tassa ariyadhammasavanaæ Ãgamma yoniso manasikÃraæ dhammÃnudhammapaÂipattiæ, oÊÃrikà kÃyasaÇkhÃrà paÂippasasambhanti, oÊÃrikà vacÅsaÇkhÃrà paÂippassambhanti, [PTS Page 215] [\q 215/] oÊÃrikà cittasaÇkhÃrà paÂippassambhanti. Tassa oÊÃrikÃnaæ kÃyasaÇkhÃrÃnaæ paÂippassaddhiyà oÊÃrikÃnaæ vacÅsaÇkhÃrÃnaæ paÂippassaddhiyà oÊÃrikÃnaæ cittasaÇkhÃrÃnaæ paÂippassaddhiyà uppajjati sukhaæ. Sukhà bhiyyo somanassaæ. SeyyathÃpi bho mudà pÃmojjaæ jÃyetha. Evameva kho oÊÃrikÃnaæ kÃyasaÇkhÃrÃnaæ paÂippassaddhiyà oÊÃrikÃnaæ vacÅsaÇkhÃrÃnaæ paÂippassaddhiyà oÊÃrikÃnaæ cittasaÇkhÃrÃnaæ paÂippassaddhiyà uppajjati sukhaæ. Sukhà bhiyyo somanassaæ. Ayaæ kho bho tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dutiyo okÃsÃdhigamo anubuddho sukhassa adhigamÃya. [BJT Page 328] [\x 328/] Puna ca paraæ bho idhekacco idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, idaæ sÃvajjaæ idaæ anavajjaæ idaæ sevitabbaæ idaæ na sevitabbaæ idaæ hÅnaæ idaæ païÅtaæ idaæ kaïhasukkasappaÂibhÃganti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. So aparena samayena ariyadhammaæ suïÃti yoniso manasi karoti dhammÃnudhammaæ paÂipajjati. So ariyadhammasavanaæ Ãgamma yonisomanasikÃraæ dhammÃnudhammappaÂipattiæ idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idaæ sÃvajjaæ idaæ anavajjaæ idaæ sevitabbaæ idaæ na sevitabbaæ idaæ hÅnaæ idaæ païÅtaæ idaæ kaïhasukkasappaÂibhÃganti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato avijjà pahÅyati, vijjà uppajjati. Tassa avijjÃvirÃgà vijjuppÃdà uppajjati sukhaæ, sukhà bhiyyo somanassaæ. SeyyathÃpi bho mudà pÃmojjaæ1 jÃyetha, evameva kho bho avijjÃvirÃgà vijjuppÃdà uppajjati sukhaæ. Sukhà bhiyyo somanassaæ. Ayaæ kho bho tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tatiyo okÃsÃdhigamo anubuddho sukhassa adhigamÃya. [PTS Page 216] [\q 216/] Ime kho bho tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tayo okÃsÃdhigamà anubuddhà sukhassa adhigamÃyÃti. Idamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro bhÃsittha. Idamatthaæ bhante buhmà sanaækumÃro bhÃsitvà deve tÃvatiæse Ãmantesi: SatipaÂÂhÃnà 20. Taæ kimma¤¤anti bhonto devà tÃvatiæsà yÃva supa¤¤attÃvime tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena. CattÃro satipaÂÂhÃnà kusalassÃdhigamÃya. Katame cattÃro? Idha bho bhikkhu ajjhattaæ kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Ajjhattaæ kÃye kÃyÃnupassÅ viharanto tattha sammÃsamÃdhiyati sammà vippasÅdati. So tattha sammà samÃhito sammÃvippasanno bahiddhà parakÃye ¤Ãïadassanaæ abhinibbatteti. Ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharantotattha sammÃsamÃdhiyati sammà vippasÅdati. So tattha sammà samÃhito SammÃvippasanno bahiddhà paravedanÃsu ¤Ãïadassanaæ abhinibbatteti. Ajjhattaæ citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Ajjhattaæ citte cittÃnupassÅ viharanto tattha sammÃsamÃdhiyati sammà vippasÅdati. So tattha sammà samÃhito sammÃvippasanno bahiddhà paracitte ¤Ãïadassanaæ abhinibbatteti. - - - - - - - - - - - 1. PÃmujjaæ - kaæ [BJT Page 330] [\x 330/] Ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharanto tattha sammÃsamÃdhiyati sammà vippasÅdati. So tattha sammà samÃhito sammÃvippasanno bahiddhà paradhammesu ¤Ãïadassanaæ abhinibbatteti. Ime kho bho tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro satipaÂÂhÃnà pa¤¤attà kusalassa adhigamÃyÃti. Idamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro bhÃsittha. Idamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro bhÃsitvà deve tÃvatiæse Ãmantesi. SamÃdhiparikkhÃrà 21. Taæ kimma¤¤anti bhonto devà tÃvatiæsà yÃvasupa¤¤attÃvime tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena satta sammÃsamÃdhiparikkhÃrà sammÃsamÃdhissa bhÃvanÃya sammÃsamÃdhissa pÃripÆriyÃ. Katame satta? SammÃdiÂÂhi sammÃsaækappo sammÃvÃcà sammÃkammanto [PTS Page 217] [\q 217/] sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati. Yà kho bho imehi sattahi aÇgehi cittassa ekaggatà parikkhatÃ, ayaæ vuccati bho ariyo sammÃsamÃdhi saupaniso itipi saparikkhÃro itipi. SammÃdiÂÂhissa bho sammÃsaÇkappo pahoti, sammÃsaÇkappassa sammÃvÃcà pahoti, sammÃvÃcassa sammÃkammanto pahoti, sammÃkammantassa sammÃÃjÅvo pahoti, sammÃÃjÅvassa sammÃvÃyÃmo pahoti, sammÃvÃyÃmassa sammÃsati pahoti, sammÃsatissa sammÃsamÃdhi pahoti, sammÃsamÃdhissa sammäÃïaæ pahoti, sammäÃïassa sammÃvimutti pahoti. Yaæ hi taæ bho sammà vadamÃno vadeyya, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko1 paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅ. ApÃrutà amatassa dvÃrÃti,idametaæ sammà vadamÃno vadeyya svÃkkhÃto hi bho bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤Æhi. ApÃrutà amatassa dvÃrÃti. - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. Opaneyyako - machasaæ, [BJT Page 332] [\x 332/] Ye hi keci bho buddhe aveccappasÃdena samannÃgatÃ, dhamme aveccappasÃdena samannÃgatà saÇghe aveccappasÃdena samannÃgatÃ, ariyakantehi sÅlehi samannÃgatÃ. Ye cime opapÃtikà dhammavinÅtà sÃtirekÃni catuvisatisatasahassÃni mÃgadhakà paricÃrakà abbhatÅtà kÃlakatà tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ. Atthi cevettha sakadÃgÃmino. AtthÃyaæ1 itarà pajà pu¤¤abhÃgÃti me mano, SaÇkhÃtuæ no pi sakkomi musÃvÃdassa ottapanti. 2 22. Idamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro bhÃsittha. Idamatthaæ bhante brahmuno sanaækumÃrassa bhÃsato vessavaïassa mahÃrÃjassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi. 'Acchariyaæ vata bho. Abbhutaæ vata bho, evarÆpopi nÃma uÊÃro satthà bhavissati, evarÆpaæ uÊÃraæ dhammakkhÃnaæ, evarÆpà uÊÃrà visesÃdhigamà pa¤¤ÃyissantÅ'ti. Atha bhanne brahmà sanaækumÃro vessavaïassa mahÃrÃjassa cetasà ceto paritavitakkama¤¤Ãya vessavaïaæ mahÃrÃjÃnaæ etadavoca: "taæ kimma¤¤ati bhavaæ vessavaïo mahÃrÃjÃ. AtÅtampi addhÃnaæ evarÆpo uÊÃro satthà ahosi, evarÆpaæ uÊÃraæ dhammakkhÃnaæ, evarÆpà uÊÃrà visesÃdhigamà pa¤¤Ãyiæsu. AnÃgatampi addhÃnaæ evarÆpo uÊÃro satthà bhavissati. EvarÆpaæ uÊÃraæ dhammakkhÃnaæ, evarÆpà uÊÃrà visesÃdhigamà pa¤¤ÃyissantÅ"ti. 23. Idamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ abhÃsi. Idamatthaæ vessavaïo mahÃrÃjà brahmuno sanaækumÃrassa devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ bhÃsato sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahitaæ sayaæ parisÃyaæ Ãrocesi. Idamatthaæ janavasabho yakkho vessavaïassa mahÃrÃjassa sayaæ parisÃyaæ bhÃsato sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahitaæ bhagavato Ãrocesi. Idamatthaæ bhagavà janavasabhassa yakkhassa sammukhà sutvà sammukhà paÂiggahetvà sÃma¤ca abhi¤¤Ãya Ãyasmato Ãnandassa Ãrocesi. Idamatthaæ Ãyasmà Ãnando bhagavato sammukhà sutvà sammukhà paÂiggahetvà Ãrocesi bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ 'tayidaæ brahmacariyaæ iddha¤ceva phÅta¤ca vitthÃritaæ bÃhuja¤¤aæ puthubhÆtaæ yÃva devamanussehi suppakÃsitanti. Janavasabhasuttaæ pa¤camaæ. 1. AthÃyaæ - syÃ. 2. Ottappanti - machasaæ. [BJT Page 334] [\x 334/] 6. [PTS Page 220] [\q 220/] mahÃgovindasuttaæ. 1. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Atha kho pa¤casiko gandhabbaputto abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïo kevalakappaæ gijjhakÆÂaæ pabbataæ obhÃsetvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho pa¤casikho gandhabbaputto bhagavantaæ etadavoca: yaæ kho me bhante devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahitaæ, Ãrocemetaæ bhagavato'ti. 'ùrocehi me tvaæ pa¤casikhÃ'ti bhagavà avoca. Devasabhà 2. "PurimÃni bhante divasÃni purimatarÃni tadahuposathe païïarase pavÃraïÃya puïïÃya puïïamÃya rattiyà kevalakappà ca devà tÃvatiæsà sudhammÃyaæ sabhÃyaæ sannisinnà honti sannipatità mahatÅ ca dibbaparisà samantato sannisinnà honti sannipatitÃ. CattÃro ca mahÃrÃjÃno cÃtuddisà sannisinnà honti. PuratthimÃya disÃya dhataraÂÂho mahÃrÃjà pacchÃbhimukho nisinno hoti deve purakkhatvà dakkhiïÃya disÃya virÆÊhako mahÃrÃjà uttarÃbhimukho nisinno hoti deve purakkhatvÃ. PacchimÃya disÃya [PTS Page 221] [\q 221/] virÆpakkho mahÃrÃjà puratthÃbhimukho nisinno hoti deve purakkhatvÃ. UttarÃya disÃya vessavaïo mahÃrÃjà dakkhiïÃbhimukho nisinno hoti deve purakkhatvÃ. Yadà bhante kevalakappà ca devà tÃvatiæsà sudhammÃyaæ sabhÃyaæ sannisinnà honti, sannipatità mahatÅ ca dibbaparisà samantato sannisinnà honti sannipatità cattÃro ca mahÃrÃjÃno cÃtuddisà nisinnà honti idaæ tesaæ hoti Ãsanasmiæ atha pacchà amhÃkaæ Ãsanaæ hoti. Ye te bhante devà bhagavati brahmacariyaæ caritvà adhunÆpapannà tÃvatiæsakÃyaæ, te a¤¤e deve atirocanti vaïïena ceva yasasà ca. Tenasudaæ bhante devà tÃvatiæsà attamanà honti pamudità pÅtisomanassajÃtà 'dibbà vata bho kÃyà paripÆranti hÃyanti asurà kÃyÃ'ti. [BJT Page 336] [\x 336/] 3. Atha kho bhante sakko devÃnamindo devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sampasÃdaæ viditvà imÃhi gÃthÃhi anumodi: "Modanti vata bho devà tÃvatiæsà sahindakÃ, TathÃgataæ namassantà dhammassa ca sudhammataæ. Nace deve ca passantà vaïïavante yasassine. Sugatasmiæ brahmacariyaæ caritvÃna idhÃgate. Te a¤¤e atirocanti vaïïena yasasÃyunÃ, SÃvakà bhÆripa¤¤assa visesÆpagatà idha, Idhaæ disvÃna nandanti tÃvatisà sahindakÃ, TathÃgataæ namassantà dhammassa ca sudhammatanti". [PTS Page 222] [\q 222/] tena sudaæ bhante devà tÃvatiæsà bhiyyosomattÃya attamanà honti pamudità pÅtisomanassajÃtà 'dibbà vata bho kÃyà paripÆranti hÃyanti asurà kÃyÃ1'ti. AÂÂha yathÃbhuccavaïïà 4. Atha kho bhante sakko devÃnamindo devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sampasÃdaæ viditvà deve tÃvatiæse Ãmantesi 'iccheyyÃtha no tumhe mÃrisà tassa bhagavato aÂÂha yathÃbhucce vaïïe sotunti". 'IcchÃma 2 mayaæ mÃrisà tassa bhagavato aÂÂha yathÃbhucce vaïïe sotunti'. Atha kho bhante sakko devÃnamindo devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ bhagavato aÂÂha yathÃbhucce vaïïe payirudÃhÃsi: Taæ kimpa¤¤anti bhonto devà tÃvatiæsà yÃva¤ca 3 so bhagavà yÃva¤ca 3 so bhagavà bahujanahitÃya paÂipanno bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ, evaæ bahujanahitÃya paÂipannaæ bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ iminÃpaÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi a¤¤atra tena bhagavatÃ. 1. AsurakÃyà - machasaæ. 2. IccheyyÃma - [PTS. 3.] YÃva cassa - [PTS.] [BJT Page 338] [\x 338/] 2. SvÃkkhÃto kho pana tena bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤Æhi. Evaæ opanayikassa1 dhammassa desetÃraæ iminÃpaÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarehi a¤¤atra tena bhagavatÃ. 3. Idaæ kusalanti kho pana tena bhagavatà suppa¤¤attaæ. Idaæ akusalanti suppa¤¤attaæ. Idaæ [PTS Page 223] [\q 223/] sÃvajjanti suppa¤¤attaæ. Idaæ anavajjanti suppa¤¤attaæ. Idaæ sevitabbanti suppa¤¤attaæ. Idaæ na sevitabbanti suppa¤¤attaæ. Idaæ hÅnanti suppa¤¤attaæ. Idaæ païÅtanti suppa¤¤attaæ. Idaæ kaïhasukkasappaÂibhÃganti suppa¤¤attaæ. Evaæ kusalÃkusalasÃvajjÃnavajjasevitabbÃsevitabbahÅnappaïitakaïhasukka sappaÂibhÃgÃnaæ dhammÃnaæ pa¤¤ÃpetÃraæ iminÃpaÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi a¤¤atra tena bhagavatÃ. 4. Suppa¤¤attà kho pana tena bhagavatà sÃvakÃnaæ nibbÃnagÃminÅ paÂipadÃ. Saæsandati nibbÃna¤ca paÂipadà ca seyyathÃpi nÃma gaÇgodakaæ yamunodakena saæsandati sameti evameva suppa¤¤attà tena bhagavatà sÃvakÃnaæ nibbÃnagÃminÅpaÂipadà saæsandati nibbÃna¤ca paÂipadà ca. Evaæ nibbÃnagÃminiyà paÂipadÃya pa¤¤ÃpetÃraæ iminà paÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na ca panetarahi, a¤¤atra tena bhagavatÃ. 5. Abhinipphanno kho pana tassa bhagavato lÃbho abhinipphanno sÅloko yÃva ma¤¤e khattiyà sampiyÃyamÃnarÆpà viharanti. Vigatamado kho pana so bhagavà ÃhÃraæ ÃhÃreti evaæ vigatamadaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayamÃna 2 iminà paÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi a¤¤atra tena bhagavatÃ. 6. LaddhasahÃyo kho pana so bhagavà sekhÃna¤ceva paÂipannÃnaæ khÅïÃsavÃna¤ca vusitavataæ. Te bhagavà apanujja ekÃrÃmataæ anuyuttopi viharati. Evaæ ekÃrÃmataæ anuyuttaæ iminÃpaÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva [PTS Page 224] [\q 224/] atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi a¤¤atra tena bhagavatÃ, 1. Opaneyyikassa - machasaæ. 2. ùhariyamÃnaæ - sÅ. Mu. [BJT Page 340] [\x 340/] 7. YathÃvÃdÅ kho pana so bhagavà tathÃkÃrÅ, yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ, iti yathÃvÃdÅ tathÃkÃrÅ yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ. Evaæ dhammÃnudhammapaÂipannaæ iminÃpaÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi, a¤¤atra tena bhagavatÃ. 8. Tiïïavicikiccho kho pana so bhagavà vigatakathaækatho pariyositasaækappo ajjhÃsayaæ Ãdi brahmacariyaæ evaæ tiïïavicikicchaæ vigatakathaækathaæ pariyositasaækappaæ ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyaæ. Iminà paÇghena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma. Na panetarahi, a¤¤atra tena bhagavatà ti. 5. Ime kho bhante sakko devÃnamindo devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ bhagavato aÂÂha yathÃbhucce vaïïe payirudÃhÃsi. Tena sudaæ bhante devà tÃvatiæsà bhiyyosomattÃya attamanà honti pamudità pÅtisomanassajÃtà bhagavato aÂÂha yathÃbhucce vaïïe sutvÃ. Tatra bhante ekacce devà evamÃhaæsu: Aho vata mÃrisà cattÃro sammÃsambuddhà loke uppajjeyyuæ dhamma¤ca deseyyuæ yatharivabhagavÃ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnni. Ekacce devà evamÃhaæsu: tiÂÂhantu mÃrisà cattÃro sammÃsambuddhÃ, aho vata mÃrisà tayo sammÃsambuddhà loke uppajjeyyuæ dhamma¤ca deseyyuæ yathariva bhagavÃ, tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. Ekacce devà evamÃhaæsu: tiÂÂhantu mÃrisà tayo sammÃsambuddhÃ, aho vata mÃrisà dve sammÃsambuddhà loke uppajjeyyuæ dhamma¤ca deseyyuæ yathariva bhagavÃ. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. [BJT Page 342] [\x 342/] 6. [PTS Page 225] [\q 225/] evaæ vutte bhante sakko devÃnamindo deve tÃvatiæse etadavoca: aÂÂhÃnaæ kho etaæ mÃrisà anavakÃso yaæ ekissà lokadhÃtuyà dve arahanto sammÃsambuddhà apubbaæ acarimaæ uppajjeyyuæ. Netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Aho vata mÃrisà so bhagavà appÃbÃdho appÃtaÇko ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂheyya. Tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. Atha kho bhante yenatthena devà tÃvatiæsà sudhammÃyaæ sabhÃyaæ sannisinnà honti sannipatitÃ, taæ atthaæ cintayitvà taæ atthaæ mantayitvà vuttavacanà nÃmidaæ cattÃro mahÃrÃjÃno tasmiæ atthe honti. PaccÃnusiÂÂhavacanà nÃmidaæ cattÃro mahÃrÃjÃno tasmiæ atthe honti. Sakesu sakesu Ãsanesu Âhità avipakkantÃ. "Te vuttavÃkyà rÃjÃno paÂiggayhÃnusÃsaniæ Vippasannamanà santà aÂÂhaæsu sambhi Ãsane"ti. 7. Atha kho bhante uttarÃya disÃya uÊÃro Ãloko sa¤jÃyi obhÃso pÃturahosi atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ atha kho bhante sakko devÃnamindo deve tÃvatiæse Ãmantesi: Yathà kho mÃrisà nimittÃni dissanti uÊÃro Ãloko sa¤jÃyati obhÃso pÃtubhavati brahmà pÃtubhavissati brahmuno hetaæ pubbanimittaæ pÃtubhÃvÃya yadidaæ Ãloko sa¤jÃyati obhÃso pÃtubhavatÅ ti. "Yathà nimittà dissanti brahmà pÃtubhavissati, Brahmuno hetaæ nimittaæ obhÃso vipulo mahÃ"ti. SanaÇkumÃrakathà 8. [PTS Page 226] [\q 226/] atha kho bhante devà tÃvatiæsà yathÃsakesu Ãsanesu nisÅdiæsu "obhÃsametaæ ¤assÃma, yaævipÃko bhavissati sacchi katvÃ'va naæ gamissÃmÃ"ti. CattÃro'pi mahÃrÃjÃno yathÃsakesu Ãsanesu nisÅdiæsu, "obhÃsametaæ ¤assÃma, yaævipÃko bhavissati sacchi katvÃ'va naæ gamissÃmÃ"ti. Idaæ sutvà devà tÃvatiæsà ekaggà samÃpajjiæsu obhÃsametaæ ¤assÃma, yaævipÃko bhavissati sacchikatvÃ'va naæ gamissÃmÃti. [BJT Page 344] [\x 344/] Yadà bhante brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatisÃnaæ pÃtu bhavati oÊÃrikaæ attabhÃvaæ abhinimminitvà pÃtubhavati. Yo kho pana bhante brahmuno pakativaïïo anabhisambhavanÅyo so devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ cakkhupathasmiæ. Yadà bhante brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ pÃtubhavati so a¤¤e deve atirocati vaïïena ceva yasasà ca. SeyyathÃpi bhante sovaïïo viggaho mÃnusaæ viggahaæ atirocati, evameva kho bhante yadà brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ pÃtubhavati, so a¤¤e deve atirocati vaïïena ceva yasasà ca. Yadà bhante brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ pÃtubhavati na tassaæ parisÃyaæ koci devo abhivÃdeti và paccuÂÂheti và Ãsanena và nimanteti. Sabbeva tuïhÅbhÆtà pa¤jalikà pallaÇkena nisÅdanti 'yassa'dÃni devassa pallaÇkaæ icchissati brahmà sanaækumÃro tassa devassa pallaÇke nisÅdassatÅ'ti.Yassa kho pana bhante devassa brahmà sanaækumÃro pallaÇke nisÅdati uÊÃraæ so labhati devo vedapaÂilÃbhaæ. UÊÃraæ so labhati devo somanassapaÂilÃbhaæ. [PTS Page 227] [\q 227/] seyyathÃpi bhante rÃjà khattiyo muddhÃvasitto adhunÃbhisitto rajjena, uÊÃraæ so labhati vedapaÂilÃbhaæ uÊÃraæ so labhati somanassapaÂilÃbhaæ, evameva kho bhante yassa devassa brahmà sanaækumÃro pallaÇke nisÅdati uÊÃraæ so labhati devo vedapaÂilÃbhaæ. UÊÃraæ so labhati devo somanassa paÂilÃbhaæ. 9. Atha bhante brahmà sanaækumÃro devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sampasÃdaæ viditvà antarahito imÃhi gÃthÃhi anumodi: "Modanti vata bho devà tÃvatiæsà sahindakÃ, TathÃgataæ namassantà dhammassa ca sudhammataæ. Nave deve ca passantà vaïïavante yasassine, Sugatasmiæ brahmacariyaæ caritvÃna idhÃgate. Te a¤¤e atirocanti vaïïena yasasÃyunÃ, SÃvakà bhÆripa¤¤assa visesÆpagatà idha. Idaæ disvÃna nandanti tÃvatiæsà sahindakÃ, TathÃgataæ namassantà dhammassa ca sudhammatanti. [BJT Page 346] [\x 346/] 10. Imamatthaæ bhante brahmà sanaækumÃro abhÃsittha. Imamatthaæ bhante brahmuno sanaækumÃrassa bhÃsato aÂÂhaÇgasamannÃgato saro hoti vissaÂÂho ca vi¤¤oyyo ca ma¤ju ca savanÅyo ca bindu ca avisÃrÅ ca gambhÅro ca ninnÃdÅ ca. YathÃparisaæ kho pana bhante brahmà sanaækumÃro sarena vi¤¤Ãpeti, na cassa bahiddhà parisÃya ghoso niccharati. Yassa kho pana bhante evaæ aÂÂhaÇgasamannÃgato saro hoti so vuccati brahmassaroti. 11. Atha kho bhante devà tÃvatiæsà brahmÃnaæ sanaækumÃraæ etadavocuæ: "sÃdhu mahÃbrahme etadeva mayaæ saÇkhÃya modÃma. [PTS Page 228] [\q 228/] atthi ca sakkena devÃnamindena tassa bhagavato aÂÂha yathÃbhuccà vaïïà bhÃsitÃ, te ca mayaæ saÇkhÃya modÃmÃ"ti. Atha kho bhante brahmà sanaækumÃro sakkaæ devÃnamindaæ etadavoca: "sÃdhu devÃnaminda mayampi tassa bhagavato aÂÂha yathÃbhucce vaïïesuïeyyÃmÃ"ti. 'Evaæ mahÃbrahme'ti kho bhante sakko devÃnamindo brahmuno sanaækumÃrassa bhagavato aÂÂha yathÃbhucce vaïïe payirudÃhÃsi. Taæ kimma¤¤ati bhavaæ mahÃbrahmà yÃva¤ca so bhagavà bahujanahitÃya paÂipanno bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ, evaæ bahujanahitÃya paÂipannaæ bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ, iminÃpaÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma, na panetarahi a¤¤atra tena bhagavatÃ. SvakkhÃto kho pana tena bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤Æhi evaæ opanayikassa dhammassa desetÃraæ iminà paÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi a¤¤atra tena bhagavatÃ. [BJT Page 348] [\x 348/] Idaæ kusalanti kho pana tena bhagavatà suppa¤¤attaæ. Idaæ akusalanti suppa¤¤attaæ. Idaæ sÃvajjaæ idaæ anavajjaæ idaæ sevitabbaæ idaæ na sevitabbaæ idaæ hÅnaæ idaæ païÅtaæ idaæ kaïhasukkasappaÂibhÃganti suppa¤¤attaæ. Evaæ kusalÃkusalasÃvajjÃnavajjasevitabbÃsevitabbahÅnappaïÅtakaïhasukkasappaÂi - bhÃgÃnaæ dhammÃnaæ pa¤¤ÃpetÃraæ iminÃpaÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva [PTS Page 229] [\q 229/] atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi a¤¤atra tena bhagavatÃ. Suppa¤¤attà kho pana tena bhagavatà sÃvakÃnaæ nibbÃnagÃminÅ paÂipadÃ. Saæsandati nibbÃna¤ca paÂipadà ca seyyathÃpi nÃma gaÇgodakaæ yamunodakena saæsandati sameti evameva suppa¤¤attà tena bhagavatà sÃvakÃnaæ nibbÃnagÃminÅpaÂipadà saæsandati nibbÃna¤ca paÂipadà ca. Evaæ nibbÃnagÃminiyà paÂipadÃya pa¤¤ÃpetÃraæ iminà paÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi, a¤¤atra tena bhagavatÃ. Abhinipphanno kho pana tassa bhagavato lÃbho abhinipphanno sÅloko yÃva khattiyà sampiyÃyamÃnarÆpà viharanti. Vigatamado kho pana ma¤¤e so bhagavà ÃhÃraæ ÃhÃreti evaæ vigatamadaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayamÃnaæ iminà paÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi a¤¤atra tena bhagavatÃ. LaddhasahÃyo kho pana so bhagavà sekhÃna¤ceva paÂipannÃnaæ khÅïÃsavÃna¤ca vusitavataæ. So bhagavà apanujja ekÃrÃmataæ anuyuttopi viharati. Evaæ ekÃrÃmataæ anuyuttaæ iminÃpaÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi a¤¤atra tena bhagavatÃ, YathÃvÃdÅ kho pana so bhagavà tathÃkÃrÅ, yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ, iti yathÃvÃdÅ tathÃkÃrÅ yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ. Evaæ dhammÃnudhammapaÂipannaæ iminÃpaÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi, a¤¤atra tena bhagavatÃ. Tiïïavicikiccho kho pana so bhagavà vigatakathaækatho pariyositasaækappo ajjhÃsayaæ Ãdi brahmacariyaæ [PTS Page 230] [\q 230/] evaæ tiïïavicikicchaæ vigatakathaækathaæ pariyositasaækappaæ ajjhÃsayaæ Ãdibrahmacariyaæ iminà paÇghena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanupassÃma na panetarahi, a¤¤atra tena bhagavatà ti. [BJT Page 350] [\x 350/] 10. Ime kho bhante sakko devÃnamindo brahmuno sanaækumÃrassa bhagavato aÂÂha yathÃbhucce vaïïe payirudÃhÃsi. Tena sudaæ bhante brahmà sanaækumÃro attamano hoti pamudito pÅtisomanassajÃto bhagavato aÂÂha yathÃbhucce vaïïe sutvÃ. Atha bhante brahmà sanaækumÃro oÊÃrikaæ attabhÃvaæ abhinimminitvà kumÃravaïïÅ hutvà pa¤casikho devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ pÃturahosi. So vehÃsaæ abbhuggantvà ÃkÃse antaÊikkhe pallaÇkena nisÅdi. SeyyathÃpi bhante balavà puriso supaccatthate và pallaÇke same và bhÆmibhÃge pallaÇkena nisÅdeyya, evameva kho bhante brahmà sanaækumÃro vehÃsaæ abbhuggantvà ÃkÃse antaÊikkhe pallaÇkena nisÅditvà deve tÃvatiæse Ãmantesi: GovindabrÃhmaïavatthu 11. Taæ kimma¤¤anti bhonto devà tÃvatiæsÃ. YÃva dÅgharattaæ mahÃpa¤¤o'va so bhagavà ahosi. BhÆtapubbaæ bho rÃjà disampati nÃma ahosi, disampatissa ra¤¤o govindo nÃma brÃhmaïo purohito ahosi. Disampatissa ra¤¤o reïu nÃma kumÃro putto ahosi. Govindassa brÃhmaïassa jotipÃlo nÃma mÃïavo putto ahosi. Iti reïu ca rÃjaputto jotipÃlo ca mÃïavo a¤¤e ca chakhattiyà iccete aÂÂha sahÃyà ahesuæ. [PTS Page 231] [\q 231/] atha kho bho ahorattÃnaæ accayena govindo brÃhmaïo kÃlamakÃsi. Govinde buhmaïe kÃlakate rÃjà disampati paridevesÅ "yasmiæ vata bho mayaæ samaye govinde brÃhmaïe sabbakiccÃni sammà vossajjitvà pa¤cahi kÃmaguïehi samappità samaÇgÅbhÆtà parivÃrema tasmiæ no samaye govindo brÃhmaïo kÃlakato"ti. Evaæ vutte bho reïu rÃjaputto rÃjÃnaæ disampatiæ etadavoca: "mà kho tvaæ deva govinde brÃhmaïe kÃlakate atibÃÊhaæ paridevesi. Atthi deva govindassa brÃhmaïassa jotipÃlo nÃma mÃïavo putto paï¬itataro ceva pitarà alamatthadasataro ceva pitarÃ. Ye'pi'ssa pità atthe anusÃsi. Te'pi jotipÃlasseva mÃïavassa anusÃsaniyÃ"ti. 'Evaæ kumÃrÃ'ti. 'Evaæ devÃ'ti. [BJT Page 352] [\x 352/] 12. Atha kho bho rÃjà disampati a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi, 'ehi tvaæ ambho purisa, yena jotipÃlo nÃma mÃïavo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà jotipÃlaæ mÃïavaæ evaæ vadehi: bhavamatthu bhavantaæ jotipÃlaæ mÃïavaæ, rÃjà disampati bhavantaæ jotipÃlaæ mÃïavaæ Ãmantayati, rÃjà disampati bhoto jotipÃlassa mÃïavassa dassanakÃmo'ti. 'Evaæ devÃ'ti kho bho so puriso disampatissa ra¤¤o paÂissutvà yena jotipÃlo mÃïavo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà jotipÃlaæ mÃïavaæ etadavoca: "bhavamatthu bhavantaæ jotipÃlaæ mÃïavaæ, rÃjà disampati bhavantaæ jotipÃlaæ mÃïavaæ Ãmantayati, [PTS Page 232] [\q 232/] rÃjà disampati bhoto jotipÃlassa mÃïavassa dassanakÃmo"ti. 'Evaæ bho'ti kho so jotipÃlo mÃïavo tassa purisassa paÂissutvà yena rÃjà disampati tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà disampatinà ra¤¤Ã saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃnÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho bho jotipÃlaæ mÃnavaæ rÃjà disampati etadavoca: "anusÃsatu no bhavaæ jotipÃlo, mà no bhavaæ jotipÃlo anusÃsaniyà paccabyÃhÃsi, pettike taæ ÂhÃne ÂhapessÃmi, govindiye abhisi¤cissÃmÅ"ti. 'Evaæ bho'ti kho so jotipÃlo mÃïavo disampatissa ra¤¤o paccassosi. 13. Atha kho bho rÃjà disampati jotipÃlaæ mÃïavaæ govindiye abhisi¤ci. Pettike ÂhÃne Âhapesi. Abhisitto jotipÃlo mÃïavo govindiye, pettike ÂhÃne Âhapito, ye' pi'ssa pità atthe anusÃsi te pi atthe anusÃsati, ye'pi'ssa pità atthe nÃnusÃsi te'pi atthe anusÃsati, ye'pi'ssa pità kammante abhisambhosi, te'pi kammante abhisambhoti, ye'pi'ssa pità kammante nÃbhisambhosi te'pi kammante abhisambhoti. Tamenaæ manussà evamÃhaæhu: "govindo vata bho brÃhmaïo, mahÃgovindo vata bho buhmaïo"ti. Iminà kho evaæ bho pariyÃyena jotipÃlassa mÃïavassa govindo mahÃgovindo'tveva sama¤¤Ã udapÃdi. [BJT Page 354] [\x 354/] RÃjasaævibhÃgo 14. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo yena te cha khattiyà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà te cha khattiye etadavoca: disampati kho bho rÃjà jiïïo vuddho mahallako addhagato [PTS Page 233] [\q 233/] vayo anuppatto. Ko nu kho pana bho jÃnÃti jÅvitaæ, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ disampatimhi ra¤¤o kÃlakate rÃjakattÃro reïuæ rÃjaputtaæ rajje abhisi¤ceyyuæ, Ãyantu bhonto yena reïu rÃjaputto tenupasaÇkamatha. UpasaÇkamitvà reïuæ rÃjaputtaæ evaæ vadetha: "mayaæ kho bhoto reïussa sahÃyà piyà manÃpà appaÂikkÆlÃ, yaæsukho bhavaæ taæsukhà mayaæ. Yaædukkho bhavaæ taædukkhà mayaæ. Disampati kho bho rÃjà jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto. Ko nu kho pana bho jÃnÃti jÅvitaæ, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ disampatimhi ra¤¤o kÃlakate rÃja kattÃro bhavantaæ reïuæ rajje abhisi¤ceyyuæ. Sace bhavaæ reïu rajjaæ labhetha, saævibhajetha no rajjenÃ"ti. 'Evaæ bho'ti kho bho te cha khattiyà mahÃgovindassa brÃhmaïassa paÂissutvà yena reïu rÃjaputto tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà reïuæ rÃjaputtaæ etadavocuæ: "mayaæ kho bhoto reïussa sahÃyà piyà manÃpà appaÂikkÆlÃ. Yaæsukho bhavaæ taæsukhà mayaæ, yaædukkho bhavaæ taædukkhà mayaæ. Disampati kho bho rÃjà jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto. Ko nu kho pana bho jÃnÃti jÅvitaæ, ÂhÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ disampatimhi ra¤¤o kÃlakate rÃjakattÃro bhavantaæ reïuæ rajje abhisi¤ceyyuæ. Sace bhavaæ reïu rajjaæ labhetha, saævibhajetha no rajjenÃ"ti "ko nu kho bho a¤¤e mama vijite sukhamedhetha1 a¤¤atra bhavantehi. SacÃhaæ bho rajjaæ labhissÃmi saævibhajissÃmi vo rajjenÃ"ti. 15. [PTS Page 234] [\q 234/] atha kho bho ahorattÃnaæ accayena rÃjà disampati kÃlamakÃsi. Disampatimhi ra¤¤o kÃlakate rÃjakattÃro reïuæ rÃjaputtaæ rajje abhisi¤ciæsu. Abhisitto reïu rajjena pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃreti. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo yena te cha khattiyà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà te cha khattiye etadavoca: disampati kho bho rÃjà kÃlakato abhisitto reïu rajjena, pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃreti. Ko nu kho pana bho jÃnÃti. MadanÅyà kÃmÃ. ùyantu bhonto yena reïu rÃjà tenupasaÇkamatha, upasaÇkamitvà reïuæ rÃjÃnaæ evaæ vadetha: disampati kho bho rÃjà kÃlakato. Abhisitto bhavaæ reïu rajjena. Sarati bhavaæ taæ vacananti. 1. Sukho bhavetha - machasaæ Sukhaæ bhaveyyÃtha - syà SukhamedheyyÃtha - [PTS] Sukhà bhaveyyÃtha - kaæ. [BJT Page 356] [\x 356/] 'Evaæ bho'ti kho bho te cha khattiyà mahÃgovindassa brÃhmaïassa paÂissutvà yena reïu rÃjà tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà reïuæ rÃjÃnaæ etadavocuæ: disampati kho bho rÃjà kÃlakato, abhisitto bhavaæ reïu rajjena. Sarati bhavaæ taæ vacananti. ' 'SarÃmahaæ bho taæ vacanaæ ko nu kho bho pahoti imaæ mahÃpathaviæ uttarena ÃyÃtaæ dakkhiïena sakaÂamukhaæ sattadhà samaæ suvibhattaæ vibhajitunti. " 'Ko nu kho bho a¤¤o pahoti a¤¤atra mahÃgovindena brÃhmaïenÃ'ti. 16. Atha kho bho reïu rÃjà a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: ehi tvaæ ambho purisa, yena mahÃgovindo brÃhmaïo tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà mahÃgovindaæ brÃhmaïaæ evaæ vadehi: 'rÃjà taæ bhante reïu ÃmantetÅ'ti. [PTS Page 235 [\q 235/] ']evaæ devÃ'ti kho bho so puriso reïussa ra¤¤o paÂissutvà yena mahÃgovindo brÃhmaïo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà mahÃgovindaæ brÃhmaïaæ etadavoca: 'rÃjà taæ bhante reïu Ãmanteti'ti. 'Evaæ bhoti kho so mahÃgovindo brÃhmaïo tassa purisassa paÂissutvà yena reïu rÃjà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà reïunà ra¤¤Ã saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathà sÃrÃnÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinnaæ kho bho mahÃgovindaæ brÃhmaïaæ reïu rÃjà etadavoca: etu bhavaæ govindo, imaæ mahÃpathaviæ uttarena Ãyataæ dakkhiïena sakaÂamukhaæ sattadhà samaæ suvibhattaæ vibhajatÆ'ti. 'Evaæ bho'ti kho so mahÃgovindo brÃhmaïo reïussa ra¤¤o paÂissutvà imaæ mahÃpathaviæ uttarena Ãyataæ dakkhiïena sakaÂamukhaæ sattadhà samaæ suvibhattaæ vibhaji. SabbÃni sakaÂamukhÃni paÂÂhapesi tatra sudaæ majjhe reïussa ra¤¤o janapado hoti. "Dantapuraæ kaliÇgÃnaæ1 assakÃna¤ca potanaæ MÃhissatÅ avantÅnaæ sovÅrÃna¤ca rorukaæ MÅthilà ca videhÃnaæ campà aÇgesu mÃpitÃ, BÃrÃïasÅ ca kÃsÅnaæ ete govindamÃpitÃ"ti. 17. [PTS Page 236] [\q 236/] atha kho bho te cha khattiyà yathÃsakena lÃbhena attamanà ahesuæ paripuïïasaÇkappà "yaæ vata no ahosi icchitaæ yaæ ÃkaÇkhitaæ yaæ adhippetaæ yaæ adhipatthitaæ. Taæ no laddhanti. " "SattabhÆ brahmadatto ca vessabhÆ bharato sahà Reïu dve ca dhataraÂÂhÃ2 tadÃsuæ sattabhÃratÃ"ti. PaÂhamabhÃïavÃraæ niÂÂhitaæ. 1. KÃÊiÇgÃnaæ syà kaæ - [PTS. 2.] Reïudve dhataraÂÂhà ca machasaæ. [BJT Page 358] [\x 358/] Kittisaddabbhuggamanaæ 18. Atha kho bho te cha khattiyà yena mahÃgovindo brÃhmaïo tenupasaÇkamiæsu upasaÇkamitvà mahÃgovindaæ brÃmhaïaæ etadavocuæ: "yathà kho bhavaæ govindo reïussa ra¤¤o sahÃyo piyo manÃpo appaÂikkÆlo, evameva kho bhavaæ govindo amhÃkampi sahÃyo piyo manÃpo appaÂikkÆlo. AnusÃsatu no bhavaæ govindo, mà no bhavaæ govindo anusÃsaniyà paccabyÃkÃsÅ'ti. "Evaæ bho"ti kho so mahÃgovindo brÃhmaïo tesaæ channaæ khattiyÃnaæ paccassosi. Atha kho bho mahÃgovindo brahmaïo satta ca rÃjÃno khattiye muddhÃvasatte rajje anusÃsi, satta ca brÃhmaïamahÃsÃle, satta ca nhÃtakasatÃni mante vÃcesi. 19. [PTS Page 237] [\q 237/] atha kho bho mahà govindassa brÃhmaïassa aparena samayena evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhugga¤chi" sakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmÃnaæ passati, sakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brÃhmunà sÃkaccheti sallapati mantetÅ'ti. Atha kho bho mahÃgovindassa brÃhmaïassa etadahosi: mayhaæ kho evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato. 1 SakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmÃnaæ passati sakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmunà sÃkaccheti sallapati mantetÅ'ti. Na kho panÃhaæ brahmÃnaæ passÃmi na brahmunà sÃkacchemi, na brahmunà sallapÃmi na brahmunà mantemi, sutaæ kho pana metaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: "yo vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyati karuïaæ jhÃnaæ jhÃyati, so brahmÃnaæ passati brahmunà sÃkaccheti brahmunà sallapati brahmunà mantetÅ"ti yannÆnÃhaæ vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyeyyaæ karuïaæ jhÃnaæ jhÃpeyyanti. " 29. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo yena reïu rÃjà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà reïuæ rÃjÃnaæ etadavoca mayhaæ kho bho evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato, sakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmÃnaæ passati, sakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmunà sÃkaccheti sallapati mantetÅti. Na kho panÃhaæ bho brÃhmanaæ passÃmi, na brahmunà sÃkacchemi na brahmunà sallapÃmi na brahmunà mantemi, 1. Abbhuggacchi - machasaæ. [BJT Page 360] [\x 360/] Sutaæ kho pana metaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: yo vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyati karuïaæ jhÃnaæ jhÃyati, so brahmÃnaæ passati buhmunà sÃkaccheti brahmunà sallapati brahmunà mantetÅti. IcchÃmahaæ bho vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyituæ, karuïaæ jhÃnaæ jhÃyituæ, nÃmbhi kenaci upasaÇkamitabbo a¤¤atra ekena bhattÃbhihÃrenÃ"ti. "Yassa'dÃni bhavaæ govindo kÃlaæ ma¤¤atÅ"ti, 21. [PTS Page 238] [\q 238/] atha kho so mahÃgovindo brÃhmaïo yena te cha khattiyà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà te cha khattiye etadavoca: mayhaæ kho bho evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato sakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmÃnaæ passati sakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmunà sÃkaccheti sallapati mantetÅ ti, na kho panÃhaæ bho brahmÃnaæ passÃmi na brahmunà sÃkacchemi na brahmunà sallapÃmi na brahmunà mantemi. Sutaæ kho pana metaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: yo vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyati karuïaæ jhÃnaæ jhÃyati, so brahmÃnaæ passati brahmunà sÃkaccheti brahmunà sallapati brahmunà mantetÅ'ti. IcchÃmahaæ bho vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyituæ, karuïaæ jhÃnaæ jhÃyituæ nÃmhi kenaci upasaÇkamitabbo a¤¤atra ekena bhattÃbhihÃrenÃ"ti. 'Yassa'dÃni bhavaæ govindo kÃlaæ ma¤¤atÅ'ti. 22. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo yena satta ca brÃhmaïamahà sÃlà sattaca nhÃtakasatÃni tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà satta ca brÃhmaïamahÃsÃle satta ca nhÃtakasatÃni etadavoca: 'mayhaæ kho bho evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato. SakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmÃnaæ passati sakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmunà sÃkaccheti sallapati mantetÅ ti. Na kho panÃhaæ bho brahmÃnaæ passÃmi na brahmunà sÃkacchemi na brahmunà sallapÃmi na brahmunà mantemi. Sutaæ kho pana metaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: yo vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyati, karuïaæ jhÃnaæ jhÃyati so brahmÃnaæ passati brahmunà sÃkaccheti brahmunà sallapati brahmunà mantetÅti. Tenahi 'bho yathà sute yathÃpariyatte mante vitthÃrena sajjhÃyaæ karotha, a¤¤ama¤¤aæ ca mante vÃcetha, icchÃmahaæ bho vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyituæ, karuïaæ jhÃnaæ jhÃyituæ, nÃmhi kenaci upasaÇkamitabbo a¤¤atra ekena bhattÃbhihÃrenÃ"ti. "Yassa'dÃni bhavaæ govindo kÃlaæ ma¤¤atÅ"ti. [BJT Page 362] [\x 362/] 23. [PTS Page 239] [\q 239/] atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo yena cattÃrisà bhariyà sÃdisiyo tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà cattÃrisà bhariyà sÃdisiyo etadavoca: "mayhaæ kho hoti evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato; sakkhi mahà govindo brÃhmaïo brahmÃnaæ passati, sakkhÅ mahÃgovindo brÃhmaïo brahmunà sÃkaccheti sallapati mantetÅ ti. Na kho panÃhaæ bhotÅ brahmÃnaæ passÃmi na brahmunà sÃkacchemi na brahmunà sallapÃmi na brahmunà mantemi. Sutaæ kho pana metaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: yo vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyati, karuïaæ jhÃnaæ jhÃyatÅ, so brahmÃnaæ passati brahmunà sÃkaccheti brahmunà sallapati brahmunà mantetÅ ti. IcchÃmahaæ bhoti vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyituæ, karuïaæ jhÃnaæ jhÃyituæ. NÃmhi kenaci upasaÇkamitabbo a¤¤atra ekena bhattÃbhihÃrenÃ"ti. "Yassa'dÃni bhavaæ govindo kÃlaæ ma¤¤atÅ"ti. 24. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo puratthimena nagarassa navaæ santhÃgÃraæ kÃrÃpetvà vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyi, karuïaæ jhÃnaæ jhÃyi. NÃssu'dha koci upasaÇkamati1 a¤¤atra ekena bhattÃbhihÃrena. Atha kho bho mahÃgovindasasa brÃhmaïassa catunnaæ mÃsÃnaæ accayena ahu deva ukkaïÂhanà ahu paritassanà sutaæ kho pana metaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: yo vassike cattÃro mÃse paÂisallÅyati karuïaæ jhÃnaæ jhÃyati, so brahmÃnaæ passati brahmunà sÃkaccheti brahmunà sallapati brahmunà mantetÅti. Na kho panÃhaæ brahmÃnaæ passÃmi, na brahmunà sÃkacchemi, na brahmunà sallapÃmi, na brahmunà mantemÅ ti. Brahmunà sÃkacchà 25. Atha kho bho brahmunà sanaækumÃro mahÃgovindassa brÃhmaïassa cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya, [PTS Page 240] [\q 240/] seyyathÃpi nÃma balavà puriso sami¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sami¤jeyya. Evameva brahmaloke antarahito mahÃgovindassa brÃhmaïassa sammukhe pÃturahosi. Atha kho bho mahÃgovindassa brÃhmaïassa ahudeva bhayaæ, ahu chambhitattaæ, ahu lomahaæso, yathà taæ adiÂÂhapubbaæ rÆpaæ disvÃ. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo bhÅto saæviggo lomahaÂÂhajÃto brahmÃnaæ sanaækumÃraæ gÃthÃya ajjhabhÃsi: 1. UpasaÇkami - [PTS.] [BJT Page 364] [\x 364/] "Vaïïavà yasavà sirimà ko nu tvamasi mÃrisa, AjÃnantà taæ pucchÃma kathaæ jÃnemu taæ mayanti. " "Maæ ve kumÃraæ jÃnanti brahmaloke sanantanaæ Sabbe jÃnanti maæ devà evaæ govinda jÃnahÅ. " "ùsanaæ udakaæ pajjaæ madhupÃka¤ca1 brahmuno, Agghe bhavantaæ pucchÃma agghaæ kurutu no bhavaæ"[a] "PaÂiggaïhÃma te agghaæ yaæ tvaæ govinda bhÃsasi, DiÂÂhadhammahitatthÃya samparÃya sukhÃya ca. KatÃvakÃso pucchassu yaæ ki¤cimbhipatthitanti. " 26. Atha kho bho mahÃgovindassa brÃhmaïassa etadahosi: "katÃvakÃso kho'mhi brahmunà sanaÇkumÃrena. Kinnu kho ahaæ brahmÃnaæ sanaÇkumÃraæ puccheyya, diÂaÂhadhammikaæ và atthaæ samparÃyikaæ vÃ"ti. [PTS Page 241] [\q 241/] atha kho bho mahÃgovindassa brÃhmaïassa etadahosi: "kusalo kho ahaæ diÂÂhadhammikÃnaæ atthÃnaæ, a¤¤epi maæ diÂÂhadhammikaæ atthaæ pucchanti, yannÆnÃhaæ brahmÃnaæ sanaÇkumÃraæ samparÃyika¤¤eva atthaæ puccheyyanti. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo brahmÃnaæ sanaÇkumÃraæ gÃthÃya ajjhabhÃsi: PucchÃmi brahmÃnaæ sanaÇkumÃraæ KaÇkhÅ akaÇkhiæ paravediyesu, KatthaÂÂhito kimhi ca sikkhamÃno Pappoti macco amataæ brahmalokanti. [C] Hitvà mamattaæ manujesu brahme EkodibhÆto karuïÃdhimutto, 2 NirÃmagandho virato methunasmà Ettha Âhito ettha ca sikkhamÃno Pappoti macco amataæ brahmalokanti. "[D] 1. MadhupÃka¤ca - machasaæ. 2. Karuïedhimutto - machasaæ. [A.] ùsanamudakaæ pÃdyÃæ madhukalpaæ ca pÃyasam pratih­hïehi (patig­hïehi) brahma agramabhiharà mite Ãsanamudakà pÃdyÃæ madhukalpaæ ca pÃyagham (pÃyasaæ) pratig­hïami hovinda (govinda) agramabhiharÃhi me - mahÃvastu. Udakaæ paÂigaïhÃtu no bhavaæ agghaæ bhavantaæ pucchÃmi agghaæ kurutu no bhavaæ - jÃtaka 509 d­«Âe dharme hitÃrthaæ và samparÃyasukhÃya và katÃvakÃÓo pÃccheyaæ yaæ me manasi prÃrthitam (mahÃvastu) [C.] P­cchÃmi brahmaïaæ sanatkumÃraæ kÃæk«Å akÃæk«Å paricÃriye«u kathaækaro kintikaro kimÃcaraæ prÃpnoti manujo mataæ brahmalokam - mahÃvastu [D.] Hitvà mamatvaæ manuje«u brahme ekotibhÆto karuïo vivikta÷ nirÃmagandho virato maithunÃto prÃpnoti manujo m­taæ brahmalokam (mahÃvastu) [BJT Page 366] [\x 366/] 27. 'Hitvà mamattatti' ahaæ bhoto ÃjÃnÃmi, idhekacco appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. Iti hitvà mamattaæ nÃhaæ bhoto ÃjÃnÃmi. [PTS Page 242 [\q 242/] ']ekodibhÆto'ti ahaæ bhoto ÃjÃnÃmi. Idhekacco vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. Iti 'ekodibhÆto'ti ahaæ bhoto ajÃnÃmi. 'KaruïÃdhimutto'ti ahaæ bhoto ÃjÃnÃmi. Idhekacco karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tathiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà viharati. Iti karuïÃdhimuttoti. Ahaæ bhoto ÃjÃnÃmi. ùmagandhe ca kho ahaæ bhoto bhÃsamÃnassa na ajÃnÃmi. "Ke Ãmagandhà manujesu brahme Ete avidvà idha brÆhi dhÅra, KenÃvutà vÃti pajà kurÆrÃ1 ApÃyikà nivutabrahmalokÃ"ti. [E] [PTS Page 243] [\q 243/] kodho mosavajjaæ nikati ca dobbho2 Kadariyatà atimÃno usuyyÃ, Icchà vivicchà paraheÂhanà ca Lobho ca doso ca mado ca moho. Etesu yuttà anirÃmagandhà ApÃyikà nivutabrahmalokÃti. [F] 28. 'Yathà kho ahaæ bhoto Ãmagandhe bhÃsamÃnassa ÃjÃnÃmi te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. ' 'Yassa'dÃni bhavaæ govindo kÃlaæ ma¤¤atÅ'ti. 1. KurÆtu - machasaæ, kurÆru - syà kururaÂÂharu - [PTS]. 2. Dubbho - machasaæ, dobbho - [PTS.] 3. Kaneta - machasaæ. [E.] Ke Ãmagandhà manujesu brahma etaæ na vinda tad vÅra brÆhi yenÃv­tà vÃrivahà kukÆlà apÃyikà nirv­tà brahmalokam - mahÃvastu. [F.] Krodho m­«avÃda kathaækathà va. . . . . AtimÃno. . . . . ýr«yà hiæsà paravÃdaro«aïa. . . MahÃvastu. [BJT Page 368] [\x 68/] ReïurÃjà mantanà Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo yena reïu rÃjà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà reïuæ rÃjÃnaæ etadavoca: a¤¤aæ'dÃni bhavaæ purohitaæ pariyesatu yo bhoto rajjaæ anusÃsissati. IcchÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. " "ùmantayÃmi rÃjÃnaæ reïuæ bhÆmipatiæ ahaæ, Tvaæ pajÃnassu rajjena nÃhaæ porohicce rame"[g] "Sace te Ænaæ kÃmehi ahaæ paripÆrayÃmi te, Yo taæ hiæsati vÃremi bhÆmi senÃpati ahaæ. " Tuvaæ pità ahaæ putto mà no govinda pÃjahi"[h] "Na matthi Ænaæ kÃmehi bhiæsità me na vijjati. Amanussavaco sutvà tasmÃ'haæ na gahe rame, [PTS Page 244] [\q 244/] amanusso kathaævaïïo kaæ te atthaæ abhÃsatha. [J] Yaæ ca sutvà jahÃsi no gehe amhe ca kevale"[j] "Upavutthassa me pubbe yaÂÂhukÃmassa me ghato. Aggi pajjalito Ãsi kusapattaparitthato[k] Tato me brahmà pÃturahu brahmÃlokà sanantano. So me pa¤haæ viyÃkÃsi taæ sutvà na gahe rame"[l] "SaddahÃmi ahaæ bhoto yaæ tvaæ govinda bhÃsasi. Amanussavaco sutvà kathaæ vattetha a¤¤athÃ[m] Te taæ anuvattissÃma satthà govinda no bhavaæ. Maïi yathà veÊuriyo akÃco vimalo subho, Evaæ suddhà carissÃma govindasasÃnusÃsane"ti. [G.] ùmantremi mahÃrÃja reïu bhÆmipate tava pravrajÃmi prajahitvà rÃjyaæ paurohityaæ ca me - mahÃvastu. [H.] Sa cedasti Ænaæ kÃmehi vayaæ te pÆrayÃma taæ ko và bhavantaæ heÂheti. . . . . . BhavÃn pità vayaæ putro mà govinda pravrajÃhi - mahÃvastu. [I.] Na asti Ænaæ kÃmehi heÂhayità na vidyati amanu«yavacanaæ ÓrutvÃ. . . . - MahÃvastu. [J.] Amanu«yo kathaævarïo kiæ và arthamabhëata yasya vÃcaæ Órutvà jahÃsi asmÃkaæ g­haæ ca kevalam - mahÃvastu. [K.] Sarvato ya ya«ÂukÃmasya upavustatya me sata÷ aÓni prajavÃlito Ãsi kuÓcÅraparicchado mahÃvastu. [L.] Tane hammÅ prÃdurabhÆd brahma loke sanÃtano yasyÃhaæ vacanaæ Órutvà jahÃmi yu«amÃkaæ g­haæ ca kevalam - mahÃvastu. [M.] Árad dadhÃma vayaæ bhavato yathà govindo bhëati amanu«yavacanaæ Órutvà kathaæ vartema anyathà - mahÃvastu. [BJT Page 370] [\x 370/] "Sace bhavaæ govindo agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissati, mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. ChakkhattiyÃmantanà 28. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo yena te cha khattiyà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà te cha khattiye etadavoca: "a¤¤aæ' dÃni bhavanto purohitaæ pariyesantu, yo bhavantÃnaæ rajje anusÃsissati. IcchÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa, te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. " Atha kho bho te cha khattiyà ekamantaæ apakkamma [PTS Page 245] [\q 245/] evaæ samacintesuæ. "Ime kho brÃhmaïà nÃma dhanaluddhÃ, yannÆna mayaæ mahÃgovindaæ brÃhmaïaæ dhanena sikkheyyÃmÃ"ti. Te mahÃgovindaæ brÃhmaïaæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu, "saævijjati kho bho imesu sattasu rajjesu pahutaæ sÃpateyyaæ, tato bhoto yÃvatakena attho tÃvatakaæ ÃharÅyatanti. " "Alaæ bho mamapidaæ pahÆtaæ sÃpateyyaæ bhavantÃnaæ yeva vÃbhasà tamahaæ sabbaæ pahÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi. Yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa, te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. Atha kho bho te cha khattiyà ekamantaæ apakkamma evaæ samacintesuæ: ime kho brÃhmaïà nÃma itthiluddhÃ. YannÆna mayaæ mahÃgovindaæ brÃhmaïaæ itthihi sikkheyyÃmà ti. Te mahÃgovindaæ brÃhmaïaæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: saævijjanti kho bho imesu sattasu rajjesu pahutà itthiyo. Tato bhoto yÃvatikÃhi attho, tÃvatikà ÃnÅyyantanti. "Alaæ bho, mamapi tà cattÃrisà bhariyà tÃdisiyo tÃ'pÃhaæ sabbà pahÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi. Yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa, te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. " [BJT Page 372] [\x 372/] 29. [PTS Page 246] [\q 246/] sace bhavaæ govindo agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissati, mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅti. "Sace jahatha kÃmÃni yattha satto puthujjano, ùrabhavho daÊhà bhotha khantÅbalasamÃhità Esa maggo uju maggo esa maggo anuttaro, Saddhammo sabbhÅ rakkhito brahmalokÆpapattiyÃ"ti: 30. "Tena hi bhavaæ govindo satta vassÃni Ãgametu, sattannaæ vassÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. "Aticiraæ kho bho satta vassÃni. NÃhaæ sakkomi bhavante sattavassÃni Ãgametuæ ko nu kho pana bho jÃnÃti jÅvitÃnaæ gamanÅyo samparÃyo mantÃyaæ boddhabbaæ, kattabbaæ kusalaæ caritabbaæ brahmacariyaæ, natthi jÃtassa amaraïaæ. Yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandho bhÃsamÃnassa te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. " "Tena hi bhavaæ govindo chabbassÃni Ãgametu, chabbassannaæ vassÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. Tena hi bhavaæ govindo pa¤ca vassÃni Ãgametu, pa¤cannaæ vassÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. Tena hi bhavaæ govindo cattÃri vassÃni Ãgametu, catunnaæ vassÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. Tena hi bhavaæ govindo tÅïi vassÃni Ãgametu, tiïïaæ vassÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. Tena hi bhavaæ govindo dve vassÃni Ãgametu, dvinanaæ vassÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. Tena hi bhavaæ govindo ekaæ vassaæ Ãgametu. Ekassa vassassa accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. "Aticiraæ kho bho ekaæ vassaæ, nÃhaæ sakkomi [PTS Page 247] [\q 247/] bhavante ekaæ vassaæ Ãgametuæ. Ko nu kho pana bho jÃnÃti jÅvitÃnÃæ gamanÅyo samparÃyo mantÃyaæ boddhabbaæ. Katabbaæ kusalaæ, caritabbaæ brahmacariyaæ, natthi jÃtassa amaraïaæ. Yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa, te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. "Tena hi bhavaæ govindho satta mÃsÃni Ãgametu. Sattannaæ mÃnÃsaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. [N.] Sacejjahatha kÃmÃni yatra raktÃ÷ p­thagjanÃ÷ sastaæ bhaved d­¬hÅbhavatha k«antÅbala samÃhità - mahÃvastu. [O.] E«a mÃrgo brahmapure e«a mÃrga÷ sanÃtana÷ saddharmaviyibhirÃkhyÃto brahmalokopapattaye - mahÃvastu. [BJT Page 374] [\x 374/] "Aticiraæ kho bho satta mÃsÃni. NÃhaæ sakkomi bhavante satta mÃsÃni Ãgametuæ. Ko nu kho pana bho jÃnÃti jÅvitÃnaæ? GamanÅyo samparÃyo, mantÃya boddhabbaæ kattabbaæ kusalaæ caritabbaæ buhmacariyaæ natthi jÃtassa amaraïaæ. Yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatà pabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. " "Tena hi bhavaæ govindo cha mÃsÃni Ãgametu. Cha mÃsÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. "Tena hi bhavaæ govindo pa¤ca mÃsÃni Ãgametu. Pa¤cannaæ mÃsÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. "Tena hi bhavaæ govindo cattÃri mÃsÃni Ãgametu. Catunnaæ mÃsÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. "Tena hi bhavaæ govindo dve mÃsÃni Ãgametu. Dvinnaæ mÃsÃnaæ accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. "Tena hi bhavaæ govindo ekaæ mÃsaæ Ãgametu. EkamÃsassa accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. "Tena hi bhavaæ govindo addhamÃsaæ Ãgametu. AddhamÃsassa accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. Aticiraæ kho bho so addhamÃso. NÃhaæ sakkomi bhavante addhamÃsaæ Ãgametuæ ko nu kho pana bho jÃnÃti jÅvitÃnaæ. GamanÅyo samparÃyo, mantÃya boddhabbaæ kattabbaæ kusalaæ caritabbaæ brahmacariyaæ natthi jÃtassa amaraïaæ. Yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. " [PTS Page 248] [\q 248/] tena hi bhavaæ govindo sattÃhaæ Ãgametu, yÃva mayaæ sake puttabhÃtaro rajjena1 anusÃsissÃma. SattÃhassa accayena mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. "Na ciraæ kho bho sattÃhaæ, ÃgamessÃmahaæ bhavante sattÃhanti" BrÃhmaïamahÃsÃlÃdÅnaæ Ãmantanà 30. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo yena te satta ca brÃhmaïamahÃsÃlà satta ca nahÃtakasatÃni tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà satta ca brÃhmaïamahÃsÃle satta ca nahÃtakasatÃni etadavoca: a¤¤aæ'dÃni bhavanto Ãcariyaæ pariyesantu yo bhavantÃnaæ mante vÃcessati. IcchÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. " 1. Rajje (syÃ) [BJT Page 376] [\x 376/] "Mà bhavaæ govindo agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. Pabbajjà bho appesakkhà ca appalÃbhà ca brahma¤¤aæ mahesakkha¤ca mahÃlÃbha¤cÃti. "Mà bhavanto evaæ avavuttha "pabbajjà appesakkhà ca appalÃbhà ca, brahma¤¤aæ mahesakkha¤ca mahÃlÃbha¤cÃ"ti. Ko nu kho bho a¤¤atra mayà mahesakkhataro và mahÃlÃbhataro vÃ? Ahaæ hi bho etarahi rÃjÃ'va ra¤¤aæ, brahmÃ'va brahmÃnaæ, devÃtÃ'va gahapatikÃnaæ. Tamahaæ sabbaæ pahÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi. Yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa, te na sunimmadayà [PTS Page 249] [\q 249/] agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bho agÃrasmà anagÃriyanti. "Sace bhavaæ govindo agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissati, mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. BhariyÃnaæ Ãmantanà 31. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo yena cattÃrisà ca bhariyà sÃdisiyo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà cattÃrisà bhariyà sÃdisiyo etadavoca: yà bhotÅnaæ icchati sakÃni và ¤ÃtikulÃni gacchatu, a¤¤aæ và bhattÃraæ pariyesatu. IcchÃmahaæ bhoti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ. Yathà kho pana me sutaæ brahmuno Ãmagandhe bhÃsamÃnassa, te na sunimmadayà agÃraæ ajjhÃvasatÃ. PabbajissÃmahaæ bhotÅ agÃrasmà anagÃriyanti. " "Tva¤¤eva no ¤Ãti ¤ÃtikÃmÃnaæ, tvaæ pana bhattà bhattukÃkÃmÃnaæ. Sace bhavaæ govindo agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissati, mayampi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃma. Atha yà te gati sà no gati bhavissatÅ"ti. MahÃgovindapabbajjà 32. Atha kho bho mahÃgovindo brÃhmaïo tassa sattÃhassa accayena kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. Pabbajitaæ pana mahÃgovindaæ brÃhmaïaæ satta ca rÃjÃno khattiyà muddhÃvasittÃ, satta ca brÃhmaïamahÃsÃlà satta ca nahÃtakasatÃni, cattÃrisà ca bhariyà sÃdisiyo, anekÃni ca khattiyasahassÃni, anekÃni ca brÃhmaïasahassÃni, anekÃni ca gahapatisahassÃni, anekehi ca itthÃgÃrehi itthikÃyo kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà mahÃgovindaæ brÃhmaïaæ agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitaæ anupabbajiæsu. TÃya sudaæ bho parisÃya parivuto mahÃgovindo brÃhmaïo gÃmanÅgamarÃjadhÃnÅsu [PTS Page 250] [\q 250/] cÃrikaæ carati. Yaæ kho pana bho tena samayena mahÃgovindo brÃhmaïo gÃmaæ và nigamaæ và upasaÇkamati tattha rÃjÃ'va hoti ra¤¤aæ, brahmÃ'va brÃhmaïÃnaæ, devatÃ'va gahapatikÃnaæ. [BJT Page 378] [\x 378/] Tena kho pana samayena manussà khipanti và upakkhalanti vÃ, te evamÃhaæsu: 'namatthu mahÃgovindassa brÃhmaïassa, namatthu sattapurohitassÃ'ti. 33. MahÃgovindo bho brÃhmaïo mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà vihÃsi. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà vihÃsi. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena pharitvà vihÃsi. SÃvakÃna¤ca brahmalokasahabyatÃya maggaæ desesi. 34. Ye kho pana bho tena samayena mahÃgovindassa brÃhmaïassa sÃvakà sabbena sabbaæ sÃsanaæ ÃjÃniæsu, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ brahmalokaæ upapajjiæsu. Ye na sabbena sabbaæ sÃsanaæ ÃjÃniæsu, te kÃyassa bhedà parammaraïà appekacce paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjiæsu, appekacce nimmÃïaratÅnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjiæsu. Appekacce tusitÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjiæsu. Appekacce yÃmÃnaæ devÃnaæ [PTS Page 251] [\q 251/] sahabyataæ upapajjiæsu, appekacce tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjiæsu, appekacce cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajjiæsu. Ye sabbanihÅnaæ kÃyaæ paripÆresuæ te gandhabbakÃyaæ paripÆresuæ. Iti kho pana sabbesaæ yeva tesaæ kulaputtÃnaæ amoghà pabbajjà ahosi ava¤jhà saphalà saudrayÃ"ti. 35. "Sarati taæ bhagavÃ"ti. [BJT Page 380] [\x 380/] "SarÃmahaæ pa¤casikha, ahaæ tena samayena mahÃgovindo brÃhmaïo ahosiæ ahaæ tesaæ sÃvakÃnaæ brahmalokasahabyatÃya maggaæ desesiæ. Taæ kho pana me pa¤casikha, brahmacariyaæ na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvadeva brahma lokupapattiyÃ. Idaæ kho pana me pa¤casikha, brahmacariyaæ ekantanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati, ti katama¤ca taæ pa¤casikha, brahmacariyaæ ekanta nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ? SammÃdiÂÂhi sammà saÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Idaæ kho taæ pa¤casikha, brahmacariyaæ ekantanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. 36. Ye kho pana me pa¤casikha sÃvakà sabbena sabbaæ sÃsanaæ ÃjÃnanti, te ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ [PTS Page 252] [\q 252/] abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharanti ye na sabbena sabbaæ sÃsanaæ ÃjÃnanti, te pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa椤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà honti, tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ. Ye na sabbena sabbaæ sÃsanaæ ÃjÃnanti, appekacce tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà tanuttà sakadÃgÃmino honti, sakideva imaæ lokaæ rÃgadosamohÃnaæ Ãgantvà dukkhantassaæ karissanti. Ye na sabbena sabbaæ sÃsanaæ ÃjÃnanti appekacce tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà honti avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ. Iti kho pa¤casikha, sabbesaæ yeva imesaæ kulaputtÃnaæ amoghà pabbajjà ava¤jhà saphalà saudrayÃ"ti. Idamavo ca bhagavÃ, attamano pa¤casikho gandhabbaputto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyÅ ti. MahÃgovindasuttaæ chaÂÂhaæ. [BJT Page 382] [\x 382/] 7. [PTS Page 253] [\q 253/] mahÃsamayasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati kapivatthusmiæ mahÃvane mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi sabbeheva arahantehi. Dasahi ca lokadhÃtuhi devatà yebhuyyena sannipatità honti bhagavantaæ dassanÃya bhikkhusaÇgha¤ca. Atha kho catunnaæ suddhavÃsakÃyikÃnaæ devatÃnaæ1 etadahosi: "Ayaæ kho bhagavà sakkesu viharati kapilavatthusmiæ mahÃvane mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi sabbeheva arahantehi dasahi ca lokadhÃtÆhÅ devatà yebhuyyena sannipatità honti bhagavantaæ dassanÃya bhikkhusaÇgha¤ca, yannÆna mayampi yena bhagavà tenupasaÇkameyyÃma. UpasaÇkamitvà bhagavato santike paccekaæ gÃthaæ2 bhÃseyyÃmÃ"ti. 2. Atha kho tà devatà seyyathÃpi nÃma balavà puriso sami¤jitaæ3 và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ [PTS Page 254] [\q 254/] sami¤jeyya, 4 evameva suddhÃvÃsesu devesu antarahità bhagavato purato pÃturahesuæ, 5 atha kho tà devatà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu, ekamantaæ Âhità kho ekà devatà bhagavato santike imaæ gÃthaæ abhÃsi; "MahÃsamayo pavanasmiæ devakÃyà samÃgatÃ, ùgatamha imaæ dhammasamayaæ dakkhitÃye aparÃjitasaÇghanti, " Atha kho aparà devatà bhagavato santike imaæ gÃthaæ abhÃsi; 1. DevÃnaæ - [PTS] syÃ. 2. PaccekagÃthaæ - [PTS] syÃ. 3. Sammiæjitaæ, (sÅmu). 4. Sammiæjeyya (sÅmu). 5. PÃturahaæsu [PTS.] [BJT Page 384] [\x 384/] "Tatra bhikkhavo samÃdahaæsu cittamattano ujukamakaæsu, SÃrathÅva nettÃni gahetvà indriyÃni rakkhanti paï¬itÃ"ti. Atha kho aparà devatà bhagavato santike imaæ gÃthaæ abhÃsi: Chetvà khÅlaæ chetvà palighaæ indakhÅlaæ Æhacca1 manejÃ, Te caranti suddhà vimalà cakkhumatà sudantà susu nÃgÃ'ti. [PTS Page 255] [\q 255/] atha kho aparà devatà bhagavato santike imaæ gÃthaæ abhÃsi: "Ye keci buddhaæ saraïaæ gatÃse na te gamissanti apÃyabhÆmiæ2 PahÃya mÃnusaæ dehaæ devakÃyaæ paripÆressanti'ti. 3. Atha kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi, "yebhuyyena bhikkhave dasasu lokadhÃtÆsu devatà sannipatità honti, tathÃgataæ dassanÃya bhikkhusaÇgha¤ca, ye pi te bhikkhave ahesuæ, atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, tesampi bhagavantÃnaæ etaæparamÃ3 yeva devatà sannipatità ahesuæ seyyathÃpi mayhaæ etarahi. Ye pi te bhikkhave bhavissanti anÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, tesampi bhagavantÃnaæ etaæparamà yeva devatà sannipattà bhavissanti, seyyathÃpi mayhaæ etarahi. ùcikkhissÃmi bhikkhave devakÃyÃnaæ nÃmÃni, kittayissÃmi bhikkhave devakÃyÃnaæ nÃmÃni, desissÃmi bhikkhave devakÃyÃnaæ nÃmÃni. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmi"ti. "Evambhante"ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ bhagavà etadavoca: 4. SilokamanukassÃmi yattha bhummà tadassitÃ, Ye sÅtà girigabbharaæ4 pahitattà samÃhitÃ. PuthÆ sÅhÃ'va sallÅnà lomahaæsÃhisambhuno, OdÃtamanasà suddhà vippasannà manÃvilÃ. 5 [PTS Page 256] [\q 256/] bhiyyo pa¤casate ¤atvà vane kÃpilavatthave, Tato ÃmattayÅ satthà sÃvake sÃsane rate. DevakÃyà abhikkantà te vijÃnÃtha bhikkhavo. Te ca Ãtappamakaruæ sutvà buddhassa sÃsanaæ. 1. Uhacca (kam). 2. ApÃyaæ (sÅmu. ). 3. Etaparamà (sÅ. ) 4. GabbhÃraæ (sÅmu. ). 5. VippasannamanÃvilà (machasaæ [PTS] [BJT Page 386] [\x 386/] Tesaæ pÃturahu ¤Ãïaæ amanussÃna dassanaæ, Appeke satamaddakkhuæ sahassaæ atha sattariæ. Sataæ eke sahassÃnaæ amanussÃnamaddasuæ, Appeke'nantamaddakkhuæ disà sabbà phuÂà ahu. 1 5. Ta¤ca sabbaæ abhi¤¤Ãya vavatthitvÃna 2 cakkhumÃ, Tato ÃmantayÅ satthà sÃvake sÃsane rate. "DevakÃyà abhikkantà te vijÃnÃtha bhikkhavo, Ye vo'haæ kittayissÃmi girÃhi anupubbaso. Sattasahassà te yakkhà bhummà kÃpilavatthavÃ, Iddhimanto jutÅmanto vaïïavanto yasassino. ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ, Cha sahassà hemavatà yakkhà nÃnattavaïïino. Iddhimanto jutÅmanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ, 6. SÃtÃgirà tisahassà yakkhà nÃnattavaïïino Iddhimanto jutÅmanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ, Iccete soÊasahassà yakkhà nÃnattavaïïino Iddhimanto jutÅmanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ, [PTS Page 257] [\q 257/] vessÃmittà pa¤casatà yakkhà nÃnattavaïïino Iddhimanto jutÅmanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ, KumbhÅro rÃjagahiko vepullassa nivesanaæ[a] Bhiyyo naæ satasahassaæ yakkhÃnaæ payirupÃsati KumbhÅro rÃjagahiko sopÃga samitiæ vanaæ. 7. Purima¤ca disaæ rÃjà dhataraÂÂho pasÃsati[b] gandhabbÃnaæ Ãdhipati mahÃrÃjà yasassi so. [A.] KumbhÅra yak«o rÃjag­he vipule' smin naivÃsika÷ BhÆya÷ Óata sahasrÃïa yak«Ã÷ paryupÃsyate (mahÃmÃyurÅ vidyÃ) [B.] PÆrveïadh­tarëÂra satu dak«iïena virƬhaka÷ PaÓcimena virÆpÃk«a÷ kuberaÓcottarÃædisà (mahÃvastu) 1. Ahuæ (machasaæ). 2. AvekkhitvÃna (ÂÅkÃ) [BJT Page 388] [\x 388/] Puttà pi tassa bahavo indanÃmà mahabbalà Iddhimanto jutÅmanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ. Dakkhiïa¤ca disaæ rÃjà virÆÊho taæ pasÃsati Kumbhaï¬Ãnaæ adhipati mahÃrÃjà yasassi so. Puttà pi tassa bahavo indanÃmà mahabbalà Iddhimanto jutÅmanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samiti vanaæ. Pacchima¤ca disaæ rÃjà virÆpakkho pasÃsati NÃgÃïa¤ca adhipati mahÃrÃjà yasassi so. Puttà pi tassa bahavo indanÃmà mahabbalà Iddhimanto jutimanto vaïïavanto yasassino, * ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samiti vanaæ. Uttara¤ca disaæ rÃjà kuvero taæ pasÃsati YakkhÃna¤ca adhipati mahÃrÃjà yasassiso. [PTS Page 258] [\q 258/] puttà pi tassa bahavo indanÃmà mahabbalà Iddhimanto jutimanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samiti vanaæ. 8. Purimaæ disaæ dhataraÂÂho dakkhiïena virÆÊhako, pacchimena virÆpakkho kuvero uttaraæ disaæ. CattÃro te mahÃrÃjà samantà caturo disà DdallamÃnà aÂÂhaæsu vane kÃpilavatthave. Tesaæ mÃyÃvino dÃsà Ãguæ va¤canikà saÂhà MÃyà kuÂeï¬u veÂeï¬u viÂucca viÂu¬o saha Candano kÃmaseÂÂhà ca kinnÅghaï¬u nighaï¬u ca, PanÃdo opama¤¤o ca devasÆto ca mÃtalÅ, Vittaseno ca gandhabbo naÊo rÃjà janesabho1 ùguæ pa¤casikho ceva timbaru suriyavaccasà Ete ca¤¤e ca rÃjÃno gandhabbà saha rÃjuhi, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ. 1. Janosabho (syÃ) [BJT Page 390] [\x 390/] AthÃguæ1 nÃbhasà nÃgà vesÃlà saha tacchakà Kambalassatarà Ãguæ2 pÃyÃgà saha ¤Ãtihi. YÃmunà dhataraÂÂho ca Ãguæ3 nÃgà yasassino ErÃvaïo mahÃnÃgo sopÃga samitiæ vanaæ. 10. Ye nÃgarÃje sahasà haranti Dibbà dijà pakkhi visuddhacakkhu, [PTS Page 259] [\q 259/] vehÃsayÃ4 te vanamajjhapattà Citrà supaïïà iti tesaæ nÃmÃni 5. Abhayaæ tadà nÃgarÃjÃnamÃsi Supaïïato khemamakÃsi buddho, SaïhÃhi vÃcÃhi upavhayantà NÃgà supaïïà saraïamagaæsu 6 buddhaæ. 11. Jità vajirahatthena samuddaæ asurà sità bhÃtaro vÃsavassete iddhimanto yasassino. KÃlaka¤chà mahÃbhismÃ7 asurà dÃnaveghasà Vepacitti sucittÅ ca pahÃrÃdo namuci saha. Sata¤ca baliputtÃnaæ sabbe verocanÃmakà Sannayahitvà baliæ senaæ8 rÃhubhaddamupÃgamuæ, 'Samayo' dÃni bhaddante bhikkhÆnaæ samitaæ vanaæ'. 12. ùpo ca devà paÂhavÅ ca tejo vÃyo tadÃgamuæ Varuïà vÃruïÃ9 devà somo ca yasasà saha. MettÃkaruïÃkÃyikà Ãguæ devà yasassino. Dasete dasadhà kÃyà sabbe nÃnattavaïïino. Iddhimanto jutimanto vaïïavanto yasassino ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ 13. VeïhÆ ca devÃ10 sahalÅ ca asamà ca duve yamà CandassÆpanisà devà candamÃguæ purakkhatvÃ. 1. AthÃgu. (SÅmu). 2. ùgu. (SÅ). 3. ùgÆ (machasaæ). 4. VehÃsayà (machasaæ). 5. NÃmaæ (machasaæ). 6. Saraïamakaæsu (machasaæ). 7. MahÃbhiæsà [PTS]. 8. Balisenaæ. (Machasaæ), balÅsenaæ (syÃ). 9. VÃraïà (machasaæ). 10. VeïhÆ devà ca. (Machasaæ) [BJT Page 392] [\x 392/] SuriyassÆpanisÃ1 devà suriyamÃguæ2 purakkhatvà NakkhattÃni purakkhatvà Ãguæ mandavalÃhakà [PTS Page 260] [\q 260/] vasÆnaæ vÃsavo seÂÂho sakkopÃga3 purindado. Dasete dasadhà kÃyà sabbe nÃnattavaïïino Iddhimanto jutimanto vaïïavanto yasassino ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ. 14. AthÃguæ sahabhÆ devà jalamaggi sikhÃriva AriÂÂhakà ca rojo ca ummÃpupphanibhÃsino. Varuïà saha dhammà ca accutà ca anejakà SÆleyya rucirà Ãguæ Ãguæ vÃsavanesino. Dasete dasadhà kÃyà sabbe nÃnattavaïïino Iddhimanto jutimanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ. 15. SamÃnà mahÃsamÃnÃ4 mÃnusà mÃnusuttamà Khi¬¬ÃpadÆsikà Ãguæ Ãguæ manopadÆsikÃ. AthÃguæ harayo devà ye ca lohitavÃsino PÃragà mahÃpÃragà Ãguæ devà yasassino. Dasete dasadhà kÃyà sabbe nÃnattavaïïino Iddhimanto jutimanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ. 16. Sukkà karamhÃ5 aruïà Ãguæ vekhanasÃ6 saha OdÃtagayhà pÃmokkhà Ãguæ devà vicakkhaïÃ. SadÃmattà hÃragajà missakà ca yasassino Thanayaæ Ãga pajjanto7 yo disà abhivassati. Dasete dasadhà kÃyà sabbe nÃnattavaïïino Iddhimanto jutimanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ. 17. [PTS Page 261] [\q 261/] khemiyà tusità yÃmà kaÂÂhakà ca yasassino Lambitakà lÃmaseÂÂhà jotinÃmà ca ÃsavÃ, NimmÃïaratino Ãguæ athÃguæ paranimmitÃ. Dasete dasadhà kÃyà sabbe nÃnattavaïïino Iddhimanto jutimanto vaïïavanto yasassino, ModamÃnà abhikkÃmuæ bhikkhÆnaæ samitiæ vanaæ. 1. SuriyassÆpanisà - machasaæ. 2. SuriyamÃguæ - machasaæ. 3. SakkopÃgà - machasaæ. 4. MahÃsamanà - machasaæ. 5. Karumbhà - sÅmu, syà [PTS. 6.] Veghanasà - machasaæ. 7. Pajjunno - machasaæ. SÅmu. [PTS.] [BJT Page 394] [\x 394/] 18. SaÂÂhete devanikÃyà sabbe nÃnattavaïïino, NÃmatvayena Ãga¤chuæ1 ye ca¤¤e sadisà saha. PavutthajÃtimakhÅlaæ2 oghatiïïamanÃsavaæ, Dakkhemoghataraæ nÃgaæ candaæ va asitÃtigaæ Subrahmà paramatto3 ca puttà iddhimato saha, SanaÇkumÃro tisso ca sopÃga samitiæ vanaæ, Sahassaæ brahmalokÃnaæ mahÃbrahmÃbhitiÂÂhati, Upapanno jutimanto bhismÃkÃyo yasassi so. Dasettha issarà Ãguæ paccekavasavattino, Tesa¤ca majjhato Ãga hÃrito parivÃrito. 19. Te ca sabbe abhikkante sainde4 deve sabrahmake, MÃrasenà abhikkÃmuæ5 passa kaïhassa mandiyaæ. [PTS Page 262 [\q 262/] '] Etha gaïhatha bandhatha rÃgena bandhamatthu vo, Samantà parivÃretha mà vo mu¤cittha koci naæ'. Iti tattha mahÃseno kaïhasenaæ apesayi, PÃïinà thÃlamÃhacca saraæ katvÃna bheravaæ. 20. Yathà pÃvussako megho thanayanto savijjuko. Tadà so pacucadÃvatti saÇkuddho asayaævasÅ. Ta¤ca sabbaæ abhi¤¤Ãya vavatthitvÃna cakkhumà Tato ÃmantayÅ satthà sÃvake sÃsane rate MÃrasenà abhikkantà te vijÃnÃtha bhikkhavo. Teca Ãtappamakaruæ sutvà buddhassa sÃsanaæ VÅtarÃgehapakkÃmuæ nesaæ lomampi i¤jayuæ. Sabbe vijitasaÇgÃmà bhayÃtÅtà yasassino Modanti saha bhÆtehi sÃvakà te janesutÃ"ti. MahÃsamayasuttaæ samattaæ. 1. ùga¤ju. SÅmu, syÃ, [PTS. 2.] PavuÂÂhajÃtimakhÅlaæ - machasaæ. PavutthajÃtiæ akhilaæ - sÅmu. [PTS.] 3. Paramattho - kÃ. 4. SÅnde - syÃ. 5. AbhikkÃmi - machasaæ. [BJT Page 396] [\x 396/] 8. [PTS Page 263] [\q 263/] sakkapa¤ha suttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà magadhesu viharati, pÃcÅnato rÃjagahassa ambasaï¬Ã nÃma brÃhmaïagÃmo, tassuttarato vediyake pabbate indasÃlaguhÃyaæ. Tena kho pana samayena sakkassa devÃnamindassa ussukkaæ udapÃdi bhagavantaæ dassanÃya. Atha kho sakkassa devÃnamindassa etadahosi: kahaæ nu kho bhagavà etarahi viharati ahaæ sammÃsambuddhoti. Addasà kho sakko devÃnamindo bhagavantaæ magadhesu viharantaæ, pÃcÅnato rÃjagahassa ambasaï¬Ã nÃma brÃhmaïagÃmo, tassuttarato vediyake pabbate indasÃlaguhÃyaæ. DisvÃna deve tÃvatiæse Ãmantesi: ayaæ mÃrisà bhagavà magadhesu viharati pÃcÅnato rÃjagahassa ambasaï¬Ã nÃma brÃhmaïagÃmo tassuttarato vediyake pabbate indasÃlaguhÃyaæ. Yadi pana mÃrisà mayaæ taæ bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkameyyÃma arahantaæ sammÃsambuddhanti. Evaæ bhaddantavÃti kho devà tÃvatiæsà sakkassa devÃnamindassa paccassosuæ. 2. Atha kho sakko devÃnamindo pa¤casikhaæ gandhabbadevaputtaæ1 Ãmantesi: [PTS Page 264] [\q 264/] ayaætÃna pa¤casikha bhagavà magadhesu viharati, pÃcÅnato rÃjagahassa ambasaï¬Ã nÃma brÃhmaïagÃmo, tassuttarato vediyake pabbate indasÃlaguhÃyaæ. Yadi pana tÃta pa¤casikha mayaæ taæ bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkameyyÃma arahantaæ sammÃsambuddhanti". "Evaæ bhaddantavÃ'ti kho pa¤casikho gandhabbadevaputto sakkassa devÃnamindassa paÂissutvà beluvapaï¬uæ vÅïaæ ÃdÃya sakkassa devÃnamindassa anucariyaæ upÃgami. Atha kho sakko devÃnamindo devehi tÃvatisehi parivuto pa¤casikhena gandhabbadevaputtena purakkhato. SeyyathÃpi nÃma balavà puriso sami¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sami¤jeyya, evameva devesu tÃvatiæsesu antarahito magadhesu pÃcÅnato rÃjagahassa. Ambasaï¬Ã nÃma brÃhmaïagÃmo, tassuttarato vediyake pabbate paccuÂÂhÃsi. 1. Gandhabbaputtaæ - syÃ. [BJT Page 398] [\x 398/] 3. Tena kho pana samayena vediyako pabbato atiriva obhÃsajÃto hoti ambasaï¬Ã ca brÃhmaïagÃmo, yathà taæ devÃnaæ devÃnubhÃvena. Apissudaæ parito gÃmesu manussà evamÃhaæsu: Ãdittassu nÃmajja vediyako pabbato jhÃyatissu1 nÃmajja vediyako pabbato, jalatissu 2 nÃmajja vediyako pabbato, kiæsu nÃmajja vediyako pabbato atiriva obhÃsajÃto ambasaï¬Ã ca brÃhmaïagÃmo"ti saæviggà lomahaÂÂhajÃtà ahesuæ. Atha kho sakko devÃnamindo pa¤casikhaæ gandhabbadevaputtaæ Ãmantesi: [PTS Page 265] [\q 265/] durupasaÇkamà kho tÃta pa¤casikha tathÃgatà mÃdisena, jhÃyi jhÃnaratÃ, tadantarapaÂisallÅnÃ3. Yadi pana tvaæ tÃta pa¤casikha bhagavantaæ paÂhamaæ pasÃdeyyÃsi, tayà tÃta paÂhamaæ pasÃditaæ pacchà mayaæ taæ bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkameyyÃma arahantaæ sammÃsambuddhanti. " "Evaæ bhaddantavÃ"ti kho pa¤casikho gandhabbadevaputto sakkassa devÃnamindassa paÂissutvà beluvapaï¬uvÅïaæ4 ÃdÃya yena indasÃlaguhà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ettÃvatà me bhagavà neva atidÆre bhavissati na accÃsanena sadda¤ca me sossatÅ'ti ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho pa¤casikho gandhabbadeva putto beluvapaï¬uvÅïaæ assÃvesi. Imà ca gÃthà abhÃsi buddhupasaæhità dhammupasaæhità saÇghupasaæhità arahantupasaæhità kÃmÆpasaæhitÃ: 4. Vande te pitaraæ bhadde timbaruæ suriyavaccase, Yena jÃtÃ'si kalyÃïÅ ÃnandajananÅ mama. VÃto'va sedataæ5 kanto pÃnÅyaæ'ca pipÃsato, AÇgÅrasÅ piyÃme'si dhammo arahatÃmiva. [PTS Page 266] [\q 266/] Ãturasseva bhesajjaæ bhojanaæ'va jighacchato, ParinibbÃpaya maæ bhadde jalannamÅva cÃrinÃ. 1. JhÃyatÅsÆ (machasaæ), jhÃyatassu (syÃ). 2. JalatÅsu (machasaæ), jalatassu (syÃ) jalitassu [PTS]. 3. Tadantarà paÂisallÅnÃ(machasaæ), tadantaraæ (syÃ, kÃ, [PTS]. 4.VeÊuvapaï¬uvÅïà - (syÃ). 5. Sedanaæ, [PTS.] [BJT Page 400] [\x 400/] SÅtodakaæ1 pokkharaïiæ yuttaæ2 ki¤jakkhareïunÃ, NÃgo ghammÃbhitatto'va ogÃhe te thanÆdaraæ. AccaÇkusoca nÃgo'va jitamme tuttatomaraæ, KÃraïaæ nappajÃnÃmi sammatto lakkhaïÆruyÃ. Tayi gedhitacitto'smi cittaæ vipariïÃmitaæ, PaÂigantuæ na sakkomi vaÇkaghasto'va ambujo. VÃmuru saja maæ bhadde saja maæ mandalocane, Palissaja maæ kalyÃïi etamme abhipatthitaæ. Appako vata me santo kÃmo vellitakesiyÃ, AnekabhÃvo3 samapÃdi4 arahante'va dakkhiïÃ. Yamme atthi kataæ pu¤¤aæ arahantesu tÃdisu, tamme sabbaÇgakalyÃïi tayà saddhiæ vipaccitaæ. [PTS Page 267] [\q 267/] yamme atthi kataæ pu¤¤aæ asmiæ paÂhavimaï¬ale, Tamme sabbaÇgakalyÃïi tayà saddhiæ vipaccataæ. Sakyaputto'va jhÃnena ekodi nipako sato, Amataæ muni jigiæsÃno tamahaæ suriyavaccase. YathÃpi muni nandeyya patvà sambodhimuttamaæ. Evaæ nandeyyaæ kalyÃïi missÅbhÃvaÇgato tayÃ. Sakko ce me varaæ dajjà tÃvatiæsÃnamissaro, [a] TÃhaæ bhadde vareyyÃhe evaæ kÃmo daÊho mama. SÃlaæ'ca na ciraæ phullaæ pitaraæ te sumedhase, VandamÃno namassÃ'mi yassÃsetÃdisÅ pajà ti. 1. SÅtodakiæ - sÅmu, [PTS], 2. Yutaæ - sÅmu, [PTS], 3. AnekabhÃgo, [PTS.] 4. SamapÃda, [PTS]. [A] ÓatraÓva (ÓakraÓ ca) me varaæ dadyÃt trayastriæÓÃnamÅÓvara÷ (mahÃvastu) [BJT Page 402] [\x 402/] 5. Evaæ vutte bhagavà pa¤casikhaæ gandhabbadevaputtaæ etadavoca: 'saæsandati kho te pa¤casikha tantissaro gÅtassarena gÅtassaro ca tantissarena. Na ca pana te pa¤casikha tantissaro gÅtassaraæ ativattati. GÅtassaro ca tantissaraæ. Kadà saæyÆÊha pana te pa¤casikha imà gÃthà buddhupasaæhità dhammupasaæhitÃ, saÇghupasaæhità arahantupasaæhità kÃmÆpapasaæhitÃ'ti. EkamidÃhaæ bhante samayaæ bhagavà uruvelÃyaæ viharati najjà nera¤jarÃya tÅre ajapÃlanigrodhamÆle [PTS Page 268] [\q 268/] paÂhamÃbhisambuddho. Tena kho panÃhaæ bhante samayena bhaddÃnÃma suriyavaccasà timbaruno gandhabbara¤¤o dhÅtà tambhikaÇkhÃmi, sà kho pana bhante bhaginÅ parakÃminÅ hoti. Sikhaï¬Å nÃma mÃtalissa saÇgÃhakassa putto tamabhikaÇkhati. Yato kho ahaæ bhante taæ bhaginiæ nÃlatthaæ kenaci parayÃyena, athÃhaæ beluvapaï¬uvÅïaæ ÃdÃya yena timbaruno gandhabbara¤¤o nivesanaæ tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà beluvapaï¬uvÅïaæ assÃvesiæ, imà ca gÃthÃyo abhÃsiæ buddhupasaæhità dhammupasaæhità saÇghupasaæhità arahantupasaæhità kÃmÆpasaæhitÃ. Vande te pitaraæ bhadde timbaruæ suriyavaccase, yena jÃtÃsi kalyÃïi Ãnanda jananÅ mama. VÃto'va sedataæ kanto pÃnÅyaæ'ca pipÃsato, AÇgÅrasÅ piyÃme'si dhammo arahatÃmica. ùturasseva bhesajjaæ bhojanaæ'va jighacchato, ParinibbÃpaya maæ bhadde jalannamÅva cÃrinÃ. SÅtodakaæ pokkharaïiæ yuttaæ ki¤jakkhareïunÃ, NÃgo ghammÃbhitatto'va ogÃhe te thanÆdaraæ. AccaÇkusoca nÃgo'va jitamme tuttatomaraæ, KÃraïaæ nappajÃnÃmi sammatto lakkhaïÆruyÃ. Tayi gedhitacitto'smi cittaæ vipariïÃmitaæ, PaÂigantuæ na sakkomi vaÇkaghasto'va ambujo. VÃmuru saja maæ bhadde saja maæ mandalocane, Palissaja maæ kalyÃïi etamme abhipatthitaæ. Appako vata me santo kÃmo vellitakesiyÃ, AnekabhÃvo samapÃdi arahante'va dakkhiïÃ. Yamme atthi kataæ pu¤¤aæ arahantesu tÃdisu, tamme sabbaÇgakalyÃïÅ tayà saddhiæ vipaccataæ Yamme atthi kataæ pu¤¤aæ asmiæ paÂhavimaï¬ale, Tamme sabbaÇgakalyÃïi tayà saddhiæ vipaccataæ. Sakyaputto'va jhÃnena ekodi nipako sato, Amataæ muni jigiæsÃno tamahaæ suriyavaccase. YathÃpi muni nandeyya patvà sambodhimuttamaæ. Evaæ nandeyyaæ kalyÃïi missÅbhÃvaÇgato tayÃ. Sakko ce me varaæ dajjà tÃvatiæsÃnamissaro, [a] TÃhaæ bhadde vareyyÃhe evaæ kÃmo daÊho mama. SÃlaæ'ca na ciraæ phullaæ pitaraæ te sumedhase, VandamÃno namassÃ'mi yassÃsetÃdisÅ pajà ti. 6. Evaæ vutte bhante bhaddà suriyavaccasà maæ etadavoca: na kho me mÃrisa so bhagavà sammukhà diÂÂho. Api ca suto yeva me so bhagavà devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sudhammÃyaæ sabhÃyaæ upanaccantiyÃ, yato kho tvaæ mÃrisa taæ bhagavantaæ kittesi hotu no ajja samÃgamoti. [PTS Page 269 [\q 269/] '@]sà yeva no bhante tassà bhaginiyà saddhiæ samÃgamo ahosi, na ca dÃni tato pacchÃ"ti. Atha kho sakkassa devÃnamindassa etadahosi: paÂisammodati kho pa¤casikho gandhabbadevaputto bhagavatÃ, bhagavà ca pa¤casikhenÃ"ti. [BJT Page 404] [\x 404/] 7. Atha kho sakko devÃnamindo pa¤casikhaæ gandhabbadevaputtaæ Ãmantesi: abhivÃdehi metthaæ tÃta pa¤casikha bhagavantaæ: sakko bhante devÃnamindo sÃmacco saparijano bhagavato pÃde sirasà vandatÅ'ti. 'Evaæ bhaddantavÃ'ti kho pa¤casikho gandhabbadevaputto sakkassa devÃnamindassa paÂissutvà bhagavantaæ abhivÃdesi: 'sakko bhante devÃnamindo sÃmacco saparijano bhagavato pÃde sirasà vandatÅ'ti. 'Evaæ sukhÅ hotu pa¤casikha sakko devÃnamindo sÃmacco saparijano, sukhakÃmà hi devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ, ye ca¤¤e santi puthukÃyÃ'ti. Eva¤ca pana tathÃgatà evarÆpe mahesakkhe yakkhe abhivadanti. 8. Abhivadito sakko devÃnamindo bhagavatà indasÃlaguhaæ pavisitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Devà pi tÃvatiæsà indasÃlaguhaæ pavisitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Pa¤casikhopi gandhabbadevaputto indasÃlaguhaæ pavisitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Tena kho pana samayena indasÃlaguhà visamà santÅ samà samapÃdi, sambÃdhà santÅ urundÃsamapÃdÅ. AndhakÃro guhÃyaæ antaradhÃyÅ, Ãloko udapÃdi yathà taæ [PTS Page 270] [\q 270/] devÃnaæ devÃnubhÃvena. Atha kho bhagavà sakkaæ devÃnamindaæ etadavoca: 'acchariyamidaæ Ãyasmato kosiyassa abbhutamidaæ Ãyasmato [C1] kosiyassa tÃva bahukiccassa bahukaraïÅyassa yadidaæ idhÃæ gamananti. ' CirappatikÃhaæ bhante bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkamitukÃmo. Api ca devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ kehici kehici kiccakaraïÅyehi byÃvaÂo evÃhaæ nÃsakkhiæ bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Ekamidaæ bhante samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati saÊalÃgÃrake. Atha khvÃhaæ bhante sÃvatthiæ agamÃsiæ bhagavantaæ dassanÃya. Tena kho pana bhante samayena bhagavà a¤¤atarena samÃdhinà nisinno hoti. [BJT Page 406] [\x 406/] Bhu¤jatÅ nÃma vessavaïassa mahÃrÃjassa paricÃrikà bhagavantaæ paccupaÂÂhità hoti pa¤jalikà namassamÃnà athakhvÃhaæ bhante bhu¤jatiæ etadavocaæ: "abhivÃdehi me tvaæ bhagini bhagavantaæ, sakko bhante devÃnamindo sÃmacco saparijano bhagavato pÃde sirasà vandatÅ"ti. Evaæ vutte bhante sà bhu¤jatÅ maæ etadavoca: 'akÃlo kho mÃrisa bhagavantaæ dassanÃya, paÂisallÅno bhagavÃ'ti. [PTS Page 271] [\q 271/] "tena hi bhagini yadà bhagavà tamhà samÃdhimhà vuÂÂhito hoti atha mama vacanena bhagavantaæ abhivÃdehi. Sakko bhante devÃnamindo sÃmacco saparijano bhagavato pÃde sirasà vandatÅ"ti. "KaccÅ me sà bhante bhaganÅ bhagavantaæ abhivÃdesi, sarati bhagavà tassà bhaginiyà vacananti?" "AbhivÃdesi maæ sà devÃnaminda bhaginÅ, sarÃmahaæ tassà bhaginiyà vacanaæ. Api cÃhaæ Ãyasmato ca nemisaddena tamhà samÃdhimhà vuÂÂhito"ti. "Ye te bhante devà amhehi paÂhamataraæ tÃvatiæsakÃyaæ upapannÃ, tesaæ me sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ: "yadà tathÃgatà loke uppajjanti arahanto sammÃsambuddhÃ, dibbà kÃyà paripÆranti hÃyanti asurakÃyÃ'ti. Taæ me idaæ bhante sakkhidiÂÂhaæ yato tathÃgato loke uppanno arahaæ sammà sambuddho, dibbà kÃyà paripÆranti, hÃyanti asurakÃyà ti. Idheva bhante kapilavatthusmiæ gopikà nÃma sakyadhità ahosi buddhe pasannà dhamme pasannà saÇghe pasannà sÅlesu paripÆrakÃrÅni. Yà itthittaæ virÃjetvà purisattaæ bhÃvetvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyataæ amhÃkaæ puttattaæ ajjhupagatÃ. Tatrapi naæ evaæ jÃnantÅ 'gopako devaputto gopako devaputto'ti. 9. A¤¤e pi bhante tayo bhikkhu bhagavati brahmacariyaæ caritvà hÅnaæ gandhabbakÃyaæ upapannÃ. Te pa¤cahi kÃmaguïehi samappità samaÇgibhÆtà paricÃrayamÃnà amhÃkaæ upaÂÂhÃnamÃgacchanti amhÃkaæ pÃricariyaæ. Te amhÃkaæ upaÂÂhÃnamÃgate amhÃkaæ pÃricÃriyaæ gopako nÃma devaputto [PTS Page 272] [\q 272/] paÂicodesi: "kutomukhà nÃma tumhe mÃrisà tassa bhagavato dhammaæ assutthà ahaæ hi nÃma itthikà samÃna buddhe pasannà dhamme pasananà saÇghe pasannà sÅlesu paripÆrakÃrinÅ itthittaæ virÃjetvà purisattaæ bhÃvetvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyatÃ. Sakkassa devÃnamindassa puttattaæ ajjhupagatÃ. [BJT Page 408] [\x 408/] IdhÃpi maæ evaæ jÃnanti gopako devaputto gopako devaputtoti. Tumhe pana mÃrisà bhagavatÅ brahmacariyaæ caritvà hÅnaæ gandhabbakÃyaæ upapannà duddiÂÂharÆpaæ vata bho addasÃma ye mayaæ addasÃma sahadhammike hÅnaæ gandhabbakÃyaæ upapanne'ti". Tesaæ bhante gopakena devaputtena paÂicoditÃnaæ dve devà diÂÂheva dhamme satiæ paÂilabhiæsu kÃyaæ brahmapurohitaæ, eko pana devo kÃme ajjhÃvasi. 10. "UpÃsikà cakkhumato ahosiæ nÃmampi mayhaæ ahu gopikà ti, Buddhe ca dhamme abhippasannà saÇgha¤cupaÂÂhÃsiæ pasannacittÃ. Tasseva buddhassa sudhammatÃya sakkassa puttomhi mahÃnubhÃvo, MahÃjutÅko tidivÆpapanto jÃnanti maæ idhÃpi gopako ti. Athaddasaæ bhikkhavo diÂÂhapubbe gandhabbakÃyÆpagate' vahÅne. Imehi te gotamasÃvakà se ye ca mayaæ pubbe manussabhÆtÃ. Annena pÃnena upaÂÂhahimhà pÃdÆpasaægayha sake nivesane, [PTS Page 273] [\q 273/] kutomukhà nÃma ime bhavanto buddhassa dhammÃni paÂiggahesuæ. Paccattaæ veditabbo hi dhammo sudesito cakkhumatÃnubuddho, Ahaæ hi tumheva upÃsamÃno sutvà ariyÃnaæ subhÃsitÃni. Sakkassa putto'mhi mahÃnubhÃvo mahÃjutÅko tidivÆpapanno, Tumhe pana seÂÂhamupÃsamÃnà anuttaraæ brahmacariyaæ caritvÃ. HÅnaæ kÃyaæ upapannà bhavanto anÃnulomà bhavatopapatti, DuddiÂÂharÆpaæ vata addasÃma sahadhammike hÅnakÃyÆpapanne. GandhabbakÃyupagatà bhavanto devÃnamÃgacchatha pÃricariyaæ, AgÃre vasako mayhaæ imaæ passa visesataæ. [BJT Page 410] [\x 410/] Iti hutvà svajja pÆmÃ'mhi devo dibbehi kÃmehi samaÇgibhÆto, Te codità gotamasÃvakena saævegamÃpÃduæ samecca gopakaæ, "Handa byÃyamÃma viyÃyamÃma mà no mayaæ parapessà ahumha, " [PTS Page 274] [\q 274/] tesaæ duve viriyaæ Ãrabhiæsu anussaraæ gotamasÃsanÃni, Idhe va cittÃni virÃjayitvà kÃmesu ÃdÅnavamaddasaæsu, Te kÃmasaæyojanabandhanÃni pÃpimayogÃni duraccayÃni NÃgoca sandÃnaguïÃni chetvà deve tÃvatiæse atikkamiæsu, saindà devà sapajÃpatikà sabbe sudhammÃya sabhÃyupaviÂÂhà - Te saænisinnÃnaæ atikkamiæsu vÅrà virÃgà virajaæ karontÃ, Te disvà saævegamakÃsi vÃsavo devÃbhibhÆ devagaïassa majjhe. Ime hi te hÅnakÃyÆpapannà devetÃvatiæse atikkamanti, SaævegajÃtassa vaco nisamma so gopako vÃsavamajjhabhÃsi. "Buddho janindatthi manussaloke kÃmÃbhibhÆ sakyamunÅti ¤Ãyati, Tassete puttà satiyà vihÅnà codità mayà te satimajjhalatthuæ. [PTS Page 275] [\q 275/] tiïïaæ tesaæ vasÅnettha eko gandhabbakÃyÆpagato 'vahÅno Dve ceva sambodhipathÃnusÃrino devepi hÅÊenti samÃhitattÃ. EtÃdisÅ dhammappakÃsanettha na tathe kiæ kaÇkhati koci sÃvako, Nitthiïïaoghaæ vicikicchÃjinnaæ buddhaæ namassÃma jinaæ janindaæ. Yante dhammaæ idha¤¤Ãya visesaæ ajjhagaæsu te, KÃyaæ brahmapurohitaæ duve tesaæ visesagÆ. Tassa dhammassa pattiyà ÃgatamhÃsi mÃrisa, KatÃvakÃsà bhagavatà pa¤haæ pucchemu mÃrisÃti. [BJT Page 412] [\x 412/] 11. Atha kho bhagavato etadahosi: dÅgharattaæ visuddho kho ayaæ sakko yaæ ki¤ci maæ pa¤haæ pucchissati. Sabbaæ taæ atthasaæhitaæ yeva pucchissati, no anatthasaæhitaæ. Yaæ cassÃhaæ puÂÂho byÃkarissÃmi. Taæ khippameva ÃjÃnissatÅ"ti. Atha kho bhagavà sakkaæ devÃnamindaæ gÃthÃya ajjhabhÃsi: "Puccha vÃsava maæ pa¤haæ yaæ ki¤ci manasicchasi, Tassa tasseva pa¤hassa ahaæ antaæ karomi te" ti. PaÂhamabhÃïavÃraæ niÂÂhitaæ. [BJT Page 414] [\x 414/] 12. [PTS Page 276] [\q 276/] katÃvakÃso sakko devÃnamindo bhagavatà imaæ bhagavantaæ paÂhamaæ pa¤haæ apucchi: kiæsa¤¤ojanà nu kho mÃrisa devà manussà asurà nÃgà gandhabbà ye ca¤¤e santi puthukÃyà te 'averà adaï¬Ã asapattà abyÃpajjÃ1 viharemu averino'ti iti ce nesaæ hoti. Atha ca pana saverà sadaï¬Ã sasapattà sabyÃpajjà viharanti saverino"ti itthaæ sakko devÃnamindo bhagavantaæ pa¤haæ apucchi. Tassa bhagavà pa¤haæ puÂÂho byÃkÃsi: "IssÃmacchariyasa¤¤ojanà kho devÃnaminda devà manussà asurà nÃgà gandhabbÃ, ye ca¤¤e santi puthukÃyÃ, te 'averà adaï¬Ã asapattà abyÃpajjà viharemu averino'ti iti ce nesaæ hoti. Atha ca pana saverà sadaï¬Ã sasapattà sabyapajjà viharanti saverino ti. Itthaæ bhagavà sakkassa devÃnamindassa pa¤haæ puÂÂho byÃkÃsi. Attamano sakko devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ abhinandi anumodi: evametaæ bhagavÃ, evametaæ sugata, tiïïà me'ttha kaÇkhà vigatà kathaækathà bhagavato pa¤hassa veyyÃkaraïaæ sutvÃ"ti. 13. Itiha sakko devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ [PTS Page 277] [\q 277/] abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ uttariæ pa¤hamapucchi: "IssÃmacchariyaæ pana mÃrisa kiænidÃnaæ kiæsamudayaæ kiæjÃtikaæ kiæpabhavaæ, kismiæ sati issÃmacchariyaæ hoti, kismiæ asati issÃmacchariyaæ na hotÅ?"Ti. 1. AvyÃpajjha, [PTS.] [BJT Page 416] [\x 416/] IssÃmacchariyaæ kho devÃnaminda piyÃppiyasidÃnaæ piyÃppiyasamudayaæ piyÃppiyajÃtikaæ piyÃppiyapabhayaæ, piyÃppiye sati issÃmacchariyaæ hoti. PiyÃppiye asati issÃmacchariyaæ na hotÅ"ti. 14. "PiyÃppiyaæ kho pana mÃrisa kiænidÃnaæ kiæsamudayaæ kiæjÃtikaæ kiæpabhavaæ. Kismiæ sati piyÃppiyaæ hoti, kismÅ asati piyÃppiyaæ na hotÅ"ti. "PiyÃppiyaæ kho devÃnaminda chandanidÃnaæ chandasamudayaæ chandajÃtikaæ chandappabhavaæ chande sati piyÃppiyaæ hoti, chande' asati piyÃppiyaæ na hotÅ"ti. 15. "Chando kho pana mÃrisa kiænidÃno kiæsamudayo kiæjÃtiko kiæpabhavo, kismiæ sati chando hoti kismiæ asati chando na hotÅ'ti. Chando kho devÃnaminda vitakkanidÃno vitakkasamudayo vitakkajÃtiko vitakkapabhavo. Vitakke sati chande hoti, vitakke asati chando na hotÅ"ti. 16. Vitakko kho pana mÃrisa kiænidÃno kiæsamudayo kiæjÃtiko kiæpabhavo kismiæ sati vitakko hoti, kismiæ asati vitakko na hotÅ'ti. Vitakko kho devÃnaminda papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃnidÃno papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudayo papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃjÃtiko papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃpabhavo, papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃya sati vitakko hoti, papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃya asati vitakko na hotÅ"ti, [BJT Page 418] [\x 418/] 17. Kathaæ paÂipanno pana mÃrisa bhikkhu papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃnirodhasÃruppagÃminÅpaÂipadaæ paÂipanno hotÅ'ti. [PTS Page 278] [\q 278/] somanassampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampi. DomanassampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi. Sevitabbampi asevitabbampi, upekkhampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampi. SomanassampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi. Sevitabbampi asevitabbampi iti kho panetaæ vuttaæ ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ. Tattha yaæ ja¤¤Ã somanassaæ 'imaæ kho me somanassaæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅ'ti. EvarÆpaæ somanassaæ na sevitabbaæ. Tattha yaæ ja¤¤Ã somanassaæ 'imaæ kho me somanassaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti evarÆpaæ somanassaæ sevitabbaæ. Tattha ya¤ce savitakkaæ savicÃraæ ya¤ce avitakkaæ avicÃraæ ye avitakkaavicÃre te païÅtatare. SomanassampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅti. Iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. DomanassampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅ ti iti kho panetaæ vuttaæ ki¤cetaæ paÂiccavuttaæ. Tattha yaæ ja¤¤Ã domanassaæ 'imaæ kho me domanassaæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅ'ti, evarÆpaæ domanassaæ na sevitabbaæ. Tattha yaæ ja¤¤Ã domanasasaæ 'imaæ kho me domanassaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanni kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti, evarÆpaæ domanassaæ sevitabbaæ. Tattha ya¤ce savitakkaæ savicÃraæ ya¤ce avitakkaæ avicÃraæ ye avitakkaavicÃre te païÅtatare. DomanassampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi [PTS Page 279] [\q 279/] sevitabbampi asevitabbampÅ ti. Iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂiccavuttaæ. [BJT Page 420] [\x 420/] UpekkhampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅ ti iti kho panetaæ vuttaæ. Ti¤cetaæ paÂicca vuttaæ tattha yaæ ja¤¤Ãupekkhaæ imaæ kho me upekkhaæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti. Kusalà dhammà parihÃyanti ti evarÆpà upekkhà na sevitabbÃ. Tattha yaæ ja¤¤Ã upekkhà imaæ kho me upekkhaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅti evarÆpà upekkhà sevitabbÃ. Tattha ya¤ce savitakkaæ savicÃraæ ya¤ce avitakkaæ avicÃraæ ye avitakkaavicÃre te païÅtatare. UpekkhampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi. Sevitabbampi asevitabbampÅ ti. Iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. Evaæ paÂipanno kho devÃnaminda bhikkhu papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃnirodhasÃruppagÃminÅpaÂipadaæ paÂipanno hotÅ ti. Itthaæ bhagavà sakkassa devÃnamindassa pa¤haæ puÂÂho byÃkÃsi. Attamano sakko devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ abhinandi anumodi. Evametaæ"bhagavà evametaæ sugata tiïïà me'ttha kaÇkhà vigatà kathaækathà bhagavato pa¤haveyyÃkaraïaæ sutvÃ"ti. 18. Itiha sakko devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ uttariæ pa¤haæ apucchi: "kathaæ paÂipanno pana mÃrisa bhikkhu pÃtimokkhasaævarÃya paÂipanno hotÅ? Ti". KÃyasamÃcÃrampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅti. VacÅsamÃcÃrampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅti. PariyesanampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅ ti. [PTS Page 280] [\q 280/] kÃyasamÃcÃrampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi. Sevitabbampi asevitabbampÅ ti. Iti kho panetaæ vuttaæ ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ. Tattha yaæ ja¤¤Ã kÃyasamÃcÃraæ imaæ kho me kÃyasamÃcÃraæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅ ti, evarÆpo kÃyasamÃcÃro na sevitabbo. Tattha yaæ ja¤¤Ã kÃyasamÃcÃraæ imaæ kho me kÃyasamÃcÃraæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti, evarÆpo kÃyasamÃcÃro sevitabbo. KÃyasamÃcÃrampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi. Sevitabbampi asevitabbampÅ ti. Iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ, [BJT Page 422] [\x 422/] VacÅsamÃcÃrampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅti. Iti kho panetaæ vuttaæ. Ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ. Tattha yaæ ja¤¤Ã vacÅsamÃcÃraæ imaæ kho me vacÅsamÃcÃraæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅ ti, evarÆpo vacÅsamÃcÃro na sevitabbo. Tattha yaæ ja¤¤Ã vacÅsamÃcÃraæ imaæ kho me vacÅsamÃcÃraæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti, evarÆpo vacÅsamÃcÃro sevitabbo. VacÅsamÃcÃrampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi. Sevitabbampi asevitabbampÅti iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. PariyesanampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅ ti. Iti kho panetaæ vuttaæ. Ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ. Tattha yaæ ja¤¤Ã pariyesanaæ imaæ kho me pariyesanaæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅ ti, evarÆpà pariyesanà na sevitabbÃ. Tattha yaæ ja¤¤Ã pariyesanaæ imaæ kho me pariyesanaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti, evarÆpà pariyesanà sevitabbÃ. PariyesanampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅ ti iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. [PTS Page 281] [\q 281/] evaæ paÂipanno kho devÃnaminda bhikkhu pÃtimokkhasaævarÃya paÂipanno hotÅ ti. Itthaæ bhagavà sakkassa devÃnamindassa pa¤haæ puÂÂho byÃkÃsi attamano sakko devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ abhinandi anumodi: "evametaæ bhagavà evametaæ sugata. Tiïïà me'ttha kaÇkhà vigatà kathaækathà bhagavato pa¤haveyyÃkaraïaæ sutvÃ"ti. 19. Itiha sakko devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ uttariæ pa¤haæ apucchi: "kathaæ paÂipanno pana mÃrisa bhikkhu indriyasaævarÃya paÂipanno hotÅ?"Ti. "Cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅti. Sotavi¤¤eyyaæ saddampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅti. GhÃnavi¤¤eyyaæ gandhampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampÅ asevitabbampÅ ti. JivhÃvi¤¤eyyaæ rasampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅ ti. KÃyavi¤¤eyyaæ phoÂÂhabbampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampi ti. Manovi¤¤eyyaæ dhammampÃhaæ devÃnaminda duvidhena vadÃmi sevitabbampi asevitabbampÅ'ti. [BJT Page 424] [\x 424/] Evaæ vutte sakko devÃnamindo bhagavantaæ etadavoca: imassa kho ahaæ bhante bhagavatà saÇkhittena bhÃsitassa evaæ vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃmi. YathÃrÆpaæ bhante cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅ ti, evarÆpaæ cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ na sevitabbaæ, yathÃrÆpa¤ca kho bhante cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti, evarÆpaæ cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ [PTS Page 282] [\q 282/] sevitabbaæ. YathÃrÆpa¤ca kho bhante sotavi¤¤eyyaæ saddaæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅ ti, evarÆpaæ sotavi¤¤eyyaæ saddaæ na sevitabbaæ, yathÃrÆpa¤ca kho bhante sotavi¤¤eyyaæ saddaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti, evarÆpaæ sotavi¤¤eyyaæ saddaæ sevitabbaæ. YathÃrÆpa¤ca kho bhante ghÃnavi¤¤eyyaæ gandhaæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅ ti, evarÆpaæ ghÃnavi¤¤eyyaæ gandhaæ na sevitabbaæ, yathÃrÆpa¤ca kho bhante ghÃnavi¤¤eyyaæ gandhaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti, evarÆpaæ ghÃnavi¤¤eyyaæ gandhaæ sevitabbaæ. YathÃrÆpa¤ca kho bhante jivhÃvi¤¤eyyaæ rasaæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyanti ti, evarÆpaæ jivhÃvi¤¤eyyaæ rasaæ na sevitabbaæ, yathÃrÆpa¤ca kho bhante jivhÃvi¤¤eyyaæ rasaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti evarÆpaæ jivhÃvi¤¤eyyaæ rasaæ sevitabbaæ. YathÃrÆpa¤ca kho bhante kÃyavi¤¤eyyaæ phoÂÂhabbaæ sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyanti ti, evarÆpaæ kÃyavi¤¤eyyaæ phoÂÂhabbaæ na sevitabbaæ, yathÃrÆpa¤ca kho bhante kÃyavi¤¤eyyaæ phoÂÂhabbaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti evarÆpaæ kÃyavi¤¤eyyaæ phoÂÂhabbaæ sevitabbaæ. YathÃrÆpa¤ca kho bhante manovi¤¤eyyaæ dhammà sevato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyanti ti evarÆpo manovi¤¤eyyo dhammo na sevitabbo. YathÃrÆpa¤ca kho bhante manovi¤¤eyyaæ dhammaæ sevato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅ'ti evarÆpo manovi¤¤eyyo dhammo sevitabbo. Imassa kho me bhante bhagavatà saÇkhittena bhÃsitassa evaæ vitthÃrena atthaæ ÃjÃnato tiïïaæ me'ttha kaÇkhà vigatà kathaækathà bhagavato pa¤haveyyÃkaraïaæ sutvÃ"ti. 20. Itiha sakkà devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ uttariæ pa¤haæ apucchi: "sabbeva nu kho mÃrisa samaïabrÃhmaïà ekantavÃdà ekantasÅlà ekantachandà ekantaajjhosÃnÃ"ti. "Na kho devÃnaminda sabbe samaïabrÃhmaïà ekantavÃdà ekantasÅlà ekantachandà ekantaajjhosÃnÃ"ti. "Kasmà pana mÃrisa na sabbe samaïabrÃhmaïà ekantavÃdà ekantasÅlà ekantachandà ekantaajjhosÃnÃ?"Ti. [BJT Page 426] [\x 426/] "AnekadhÃtunÃnÃdhÃtu kho devÃnaminda loko. Tasmiæ anekadhÃtunÃnÃdhÃtusmiæ loke yaæ yadeva sattà dhÃtuæ abhinivisanti taæ tadeva thÃmasà parÃmassa abhinivissa voharanti 'idameva saccaæ moghama¤¤anti. ' Tasmà na sabbe samaïabrÃhmaïà ekantavÃdà ekantasÅlà ekantachandà ekantaajjhosÃnÃ"ti. "Sabbeva nu kho mÃrisa samaïabrÃhmaïà [PTS Page 283] [\q 283/] accantaniÂÂhà accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃnÃ?"Ti. "Na kho devÃnaminda sabbe samaïabrÃhmaïà accantaniÂÂhà accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃnÃ"ti. "Kasmà pana mÃrisa na sabbe samaïabrÃhmaïà accantaniÂÂhà accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃnÃ"ti. "Ye kho devÃnaminda bhikkhu taïhÃsaÇkhayavimuttà te accantaniÂÂhà accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃnÃ. Tasmà na sabbe samaïabrÃhmaïà accantaniÂÂhà accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃnÃ"ti. Itthaæ bhagavà sakkassa devÃnamindassa pa¤haæ puÂÂho byÃkÃsi. Attamano sakko devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ abhinandi anumodi. Eva metaæ bhagavà evametaæ sugata tiïïà me'ttha kaÇkhà vigatà kathaæ kathà bhagavato pa¤haveyyÃkaraïaæ sutvÃ"ti. [BJT Page 428] [\x 428/] 21. Itiha sakko devÃnamindo bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ etadavoca: ejà bhante rogo ejà gaï¬o ejà sallaæ ejà imaæ purisaæ parika¬¬hati tassa tasseva bhavassa abhinibbattiyÃ. Tasmà ayaæ puriso uccÃvacamÃpajjati. YesvÃhaæ bhante pa¤hÃnaæ ito bahiddhà a¤¤esu samaïabrÃhmaïesu okÃsakammampi nÃlatthaæ. Te me bhagavatà byÃkatà dÅgharattÃnusayita¤ca pana me vicikicchà - kathaækathÃsallaæ, ta¤ca bhagavatà abbÆÊhanti. 22. [PTS Page 284] [\q 284/] abhijÃnÃsi. No tvaæ devÃnaminda ime pa¤he a¤¤e samaïabrÃhmaïe pucchitÃ"ti. "AbhijÃnÃmahaæ bhante ime pa¤he a¤¤e samaïabrÃhmaïe pucchitÃ"ti. "YathÃkathaæ pana te devÃnaminda byÃkaæsu, sace te agaru bhÃsassÆ"ti. "Na kho me bhante garu yatthassa bhagavà nisinno bhagavantarÆpo vÃ"ti. "Tena hi devÃnaminda bhÃsassÆ"ti. "Ye svÃhaæ bhante ma¤¤Ãmi samaïabrÃhmaïà Ãra¤¤akà panta senÃsanÃ'ti. TyÃhaæ upasaÇkamitvÃ. Ime pa¤he pucchÃmi. Te mayà puÂÂhà na sampÃyanti, asampÃyantà mamaæ yeva paÂipucchanti' ko nÃmo ÃyasmÃ?'Ti. TesÃhaæ puÂÂho byÃkaromi: "ahaæ kho mÃrisa, sakko devÃnamindo'ti. Te mamaæ yeva uttariæ paÂipucchanti 'kiæ panÃyasmà devÃnaminda kammaæ katvà imaæ ÂhÃnaæ patto'ti. TesÃhaæ yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ desemi. Te tÃvatakeneva attamanà honti 'sakko ca no devÃnamindo diÂÂho ya¤ca no apucchimha ta¤ca no byÃkÃsÅ'ti. Te a¤¤adatthu mama yeva sÃvakà sampajjanti, na cÃhaæ tesaæ. Ahaæ kho pana bhante bhagavato sÃvako sotÃpanno avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo"ti. 1. YesvÃhaæ (sÅmu) [BJT Page 430] [\x 430/] 23. "AbhijÃnÃsi no tvaja devÃnaminda ito pubbe evarÆpaæ veda paÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhanti?" [PTS Page 285] [\q 285/] "abhijÃnÃmahaæ bhante ito pubbe evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhanti. " "YathÃkathaæ pana tvaæ devÃnaminda abhijÃnÃsi ito pubbe evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhanti?" "BhÆtapubbaæ bhante devÃsurasaÇgÃmo samupabyuÊho ahosi, tasmiæ kho pana bhante saÇgÃme devà jiniæsu, asurà parÃjiyiæsu. Tassa mayhaæ bhante taæ saÇgÃmaæ abhivijinitvà vijitasaÇgÃmassa etadahosi: 'yà ceva dÃni dibbà ojà yà ca asurà ojà ubhayamettha devà paribhu¤jissantantÅ ti. So kho me bhante vedapaÂilÃbho somanassapaÂilÃbho sadaï¬Ãvacaro sasatthÃvacaro na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Yo kho pana me ayaæ bhante bhagavato dhammaæ sutvà vedapaÂilÃbho somanassapaÂilÃbho, so adaï¬Ãvacaro asatthÃvacaro ekantanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattatÅ"ti. 24. "Kiæ pana tvaæ devÃnaminda atthavasaæ sampassamÃno evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassa paÂilÃbhaæ pavedesÅ?" Ti. "Cha kho ahaæ bhante atthavase sampassamÃno evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhaæ pavedemÅ"ti. "Idheva tiÂÂhamÃnassa devabhÆtassa me sato, PunarÃyu ca me laddho evaæ jÃnÃhi mÃrisÃ"ti. Imaæ kho ahaæ bhante paÂhamaæ atthavasaæ [PTS Page 286] [\q 286/] sampassamÃno evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhaæ pavedemi. Cuto'haæ diviyà kÃyà Ãyuæ hitvà amÃnusaæ, AmÆÊho gabbhamessÃmi yattha me ramatÅ mano. [BJT Page 432] [\x 432/] Imaæ kho ahaæ bhante dutiyaæ atthavasaæ sampassamÃno evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhaæ pavedemi. SvÃhaæ amÆÊhapa¤¤assa viharaæ sÃsane rato, ¥Ãyena viharissÃmi sampajÃno patissato. Imaæ kho ahaæ bhanne tatiyaæ atthavasaæ sampassamÃno evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhaæ pavedemi. ¥Ãyena me carato ca sambodhi ce bhavissati, A¤¤Ãtà viharissÃmi sveva manto bhavissati. Imaæ kho ahaæ bhante catutthaæ atthavasaæ sampassamÃno eva rÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhaæ pavedemi. Cuto'haæ mÃnusà kÃyà Ãyuæ hitvÃna mÃnusaæ, Puna deva bhavissÃmi devalokamhi uttamo. Imaæ kho ahaæ bhante pa¤camaæ atthavasaæ sampassamÃno evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhaæ pavedemi. Te païÅtatarà devà akaniÂÂhà yasassino, Antime vattamÃnamhi so nivÃso bhavissati. [PTS Page 287] [\q 287/] imaæ kho ahaæ bhante chaÂÂhaæ atthavasaæ sampassamÃno evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhaæ pavedemi. Ime kho ahaæ bhante cha atthavase sampassamÃno evarÆpaæ vedapaÂilÃbhaæ somanassapaÂilÃbhaæ pavedemi. 25. "ApariyositasaÇkappo vicikicchi kathaækathi, Vicariæ1 dÅghamaddhÃnaæ anvesanto tathÃgataæ. YyÃssu ma¤¤Ãmi samaïe pavivittavihÃrino, SamabuddhÃ2 iti ma¤¤Ãno gacchÃmi te upÃsituæ. Kathaæ ÃrÃdhanà hoti kathaæ hoti virÃdhanÃ, Iti puÂÂhà na sambhonti 3 magge paÂipadÃsu ca. 1. VivarÅ [PTS. 2.] Sambuddho [PTS. 3.] SampÃyanti sÅ mu. [BJT Page 434] [\x 434/] TyÃssu yadà maæ jÃnanti sakko devÃnamÃgato. TyÃssu mameva pucchanti kiæ katvà pÃpuïÅ idaæ. Tesaæ yathà sutaæ dhammaæ desayÃmi janesuta, Tena attamanà honti1 diÂÂho no vÃsavo'ti ca. Yadà ca buddhamaddakkhiæ vicikicchÃvitÃraïaæ, So'mbhi vÅtabhayo ajja sambuddhaæ payirupÃsiya. 2 TaïhÃsallassa hantÃraæ buddhamappaÂipuggalaæ, ahaæ vande mahÃvÅraæ buddhamÃdiccabandhunaæ3 [PTS Page 288] [\q 288/] yaæ karomasi 4 brahmuno samaæ devehi mÃrisa, Tadajja tuyhaæ kassÃma handa sÃmaæ karoma te. Tvameva asi sambuddho tuvaæ satthà anuttaro, Sadevakasmiæ lokasmiæ natthi te paÂipuggalo"ti. 26. Atha kho sakko devÃnamindo pa¤casikhaæ gandhabbaputtaæ Ãmantesi. BahÆpakÃro kho me'si tvaæ tÃta pa¤casikhaæ yaæ tvaæ bhagavantaæ paÂhamaæ pasÃdesi tayà tÃta paÂhamaæ pasÃditaæ pacchà mayaæ taæ bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkamimha arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Pettike ca ÂhÃne ÂhapayissÃmi, gandhabbarÃjà bhavissasi, bhadda¤ca te suriyavaccasaæ dammi, sà hi te abhipatthitÃ"ti. Atha kho sakko devÃnamindo pÃïinà paÂhaviæ parÃmasitvà tikkhattuæ udÃnaæ udÃnesi: "namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassÃ"ti. Imasmi¤ca pana veyyÃkaraïasmiæ bha¤¤amÃne sakkassa devÃnamindassa virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi "yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbantaæ nirodhadhammanti, " a¤¤esa¤ca asÅtiyà [PTS Page 289] [\q 289/] devatÃsahassÃnaæ. Iti ye sakkena devÃnamindena ajjhiÂÂhapa¤hà puÂÂhÃ, te bhagavatà byÃkatÃ. Tasmà imassa veyyÃkaraïassa sakkapa¤ho'tveva adhivacananti. Sakkapa¤hasuttaæ niÂÂhitaæ aÂÂhamaæ. 1. Te nassatatamanà [PTS. 2.] PayirupÃsasiæ machasaæ. 3. CandamÃdiccabandhunaæ [PTS. 4.] Yaæ karomaso [PTS.] [BJT Page 436] [\x 436/] 9. [PTS Page 290] [\q 290/] mahÃsatipaÂÂhÃnasuttaæ Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà kurÆsu viharati kammÃsadammaæ nÃma kurÆnaæ nigamo. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi 'bhikkhavo'ti. 'Bhadante'ti te bhikkhu bhagavato paccassosuæ bhagavà etadavoca: 2. EkÃyano ayaæ bhikkhave maggo sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthaÇgamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya, yadidaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ. Katame cattÃro: idha bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. VedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, Citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, Dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Uddeso niÂÂhito. 438 3. [PTS Page 291] [\q 291/] katha¤ca bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhave bhikkhu ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So sato'va assasati, sato'va passasati. DÅghaæ và assasanto dighaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, dÅghaæ và passasanto dÅghaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. Rassaæ và assasanto rassaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và passasanto rassaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. SabbakÃyapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, sabbakÃyapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati. Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. 4. SeyyathÃpi bhikkhave dakkho bhamakÃro và bhamakÃrantevÃsÅ và dÅghaæ và a¤chanto dÅghaæ a¤chÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và a¤chanto rassaæ a¤¤ÃmÅti pajÃnÃti, evameva kho bhikkhave bhikkhu dÅghaæ và assasanto dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, dÅghaæ và passasanto dÅghaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. Rassaæ và assasanto rassaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và passasanto rassaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. SabbakÃyapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, sabbakÃyapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati. Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. [BJT Page 440] [\x 440/] [PTS Page 292] [\q 292/] iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Samudaya vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyo'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti, yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati, na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. ùnÃpÃnapabbaæ niÂÂhitaæ. 5. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu gacchanto và gacchÃmÅti pajÃnÃti, Âhito và ÂhitomhÅti pajÃnÃti, nisinno và nisinnomhÅti pajÃnÃti, sayÃno và sayÃnomhÅ ti pajÃnÃti. Yathà yathà và panasasa kÃyo païihito hoti, tathà tathà naæ pajÃnÃti. [BJT Page 442] [\x 442/] Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyoti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissati. MattÃya anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. IriyÃpathapabbaæ niÂÂhitaæ. 6. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. [BJT Page 444] [\x 444/] [PTS Page 293] [\q 293/] iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, samudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. 'Atthi kÃyo'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Sampaja¤¤apabbaæ niÂÂhitaæ. 7. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati. "Atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadahaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo mede assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttanti". [BJT Page 446] [\x 446/] SeyyathÃpi bhikkhave ubhato mukhà puÂoÊÅ1 pÆrà nÃnÃvihitassa dha¤¤assa, seyyathÅdaæ sÃlÅnaæ vihÅnaæ muggÃnaæ mÃsÃnaæ tilÃnaæ taï¬ulÃnaæ. Tamenaæ cakkhumà puriso mu¤citvà paccavekkheyya: "ime sÃlÅ, ime vÅhÅ, ime muggÃ, ime mÃsÃ, ime tÅlÃ, ime taï¬ulÃ'ti evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthatà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ [PTS Page 294] [\q 294/] nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jaæ vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ, pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃnikà lasikà muttanti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyo'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. PaÂikkÆlamanasikÃrapabbaæ niÂÂhitaæ. 8. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ yathÃÂhitaæ yathÃpaïihitaæ dhÃtuso paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye paÂhavÅdhÃtu Ãpo dhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ ti. 1. PÆtolÅ (ma cha saæ. ) [BJT Page 448] [\x 448/] SeyyathÃpi bhikkhave dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và gÃviæ vadhitvà cÃtummahÃpathe khÅlaso vibhajitvà nisinno assa, evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ yathÃÂhitaæ yathÃpaïihitaæ dhÃtuso paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ [PTS Page 295] [\q 295/] viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyo ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Emampi kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. DhÃtumanasikÃrapabbaæ niÂÂhitaæ. 9. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sivathÅkÃya cha¬¬itaæ ekÃhamataæ và dvÅhamataæ và tÅhamataæ và uddhumÃtakaæ vinÅlakaæ vipubbakajÃtaæ, so imameva kÃyaæ upasaæharati: ayampi kho kÃyo evaædhammo evaæbhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. [BJT Page 450] [\x 450/] Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. SamudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyo'ti và pasanna sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassi viharati. (PaÂhamaæ sÅvathikaæ) 10. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sivathikÃya cha¬¬Åtaæ kÃkemi và khajjamÃnaæ kulalehi và khajjamÃnaæ gijjhehi và khajjamÃnaæ sunakhehi và khajjamÃnaæ sigÃlehi và khajjamÃnaæ vividhehi và pÃïakajÃtehi khajjamÃnaæ, so imameva kÃyaæ upasaæharati: ayampi kho kÃyo evaædhammo evaæbhÃvÅ etaæ anatÅto ti. [PTS Page 296] [\q 296/] iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyo ti và pasassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤Ãïa mattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (Dutiyaæ sÅvathÅkaæ) [BJT Page 452] [\x 452/] 11. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvatikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikaÇkhalikaæ samaæsalohitaæ nahÃrusambaddhaæ so imameva kÃyaæ upasaæharati 'ayampi kho kÃyo evaædhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, samudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. 'Atthi kÃyo'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya anissito ca viharati. Na ca kiæci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (Tatiyaæ sÅvathÅkaæ) 12. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathÅkÃya cha¬¬Åtaæ aÂÂhisaÇkhalikaæ nimmaæsaæ lohitamakkhitaæ nahÃrusambaddhaæ so imameva kÃyaæ upasaæharati 'ayampi kho kÃyo evaædhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. [BJT Page 454] [\x 454/] Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, samudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. 'Atthi kÃyo'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (Catutthaæ sÅvathÅkaæ) 13. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhisaÇkhalikaæ apagatamaæsalohitaæ nahÃrusambaddhaæ. So imameva kÃyaæ upasaæharati 'ayampi kho kÃyo evaædhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. 'Atthi kÃyo'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti, yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati, na ca kiæci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (Pa¤camaæ sÅvathÅkaæ) [BJT Page 456] [\x 456/] 14. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathÅkÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni apagatasambandhÃni disÃvidisÃsu vikkhittÃni a¤¤ena hatthaÂÂhikaæ a¤¤ena pÃdaÂÂhikaæ a¤¤ena gopaphaÂÂhikaæ a¤¤ena jaÇghaÂÂhikaæ a¤¤ena ÆraÂÂhikaæ a¤¤ena piÂÂhiÂÂhikaæ a¤¤ena kaÂaÂÂhikaæ a¤¤ena khandhaÂÂhikaæ a¤¤ena gÅvaÂÂhikaæ [PTS Page 297] [\q 297/] a¤¤ena dantaÂÂhikaæ a¤¤ena sÅsakaÂÃhaæ. So imameva kÃyaæ upasaæharati 'ayampi kho kÃyo evaædhamemà evambhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyo ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati, na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (ChaÂÂhaæ sÅvathÅkaæ) 15. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathÅkÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni setÃni saÇkhavaïïupanibhÃni, so imameva kÃyaæ upasaæharati 'ayampi kho kÃyo evaædhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ajjhattabahiddhà và kÃye [PTS Page 298] [\q 298/] kÃyÃnupassÅ viharati, samudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. [BJT Page 458] [\x 458/] 'Atthi kÃyo'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati, na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (Sattamaæ sÅvathÅkaæ) 16. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathÅkÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni pu¤jÅkatÃni terovassikÃni. So imameva kÃyaæ upasaæharati 'ayampi kho kÃyo evaædhammo emambhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, samudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. 'Atthi kÃyo'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti, yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (AÂÂhamaæ sÅvathÅkaæ) [BJT Page 460] [\x 460/] 17. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathÅkÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni pÆtÅni cuïïakajÃtÃni, so imameva kÃyaæ upasaæharati 'ayampi kho kÃyo evaædhammo evambhÃvÅ etaæ anatÅto'ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. 'Atthi kÃyo ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati, na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. (Navamaæ sÅvathÅkaæ) Cuddasa kÃyÃnupassanà niÂÂhitÃ. VedanÃnupassanà 18. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhave bhikkhu sukhaæ vedanaæ vediyamÃno sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ ti pajÃnÃti, dukkhaæ và vedanaæ vediyamÃno dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅ ti pajÃnÃti. Adukkhamasukhaæ và vedanaæ vediyamÃno adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ ti pajÃnÃti. [BJT Page 462] [\x 462/] SÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno sÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno nirÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. SÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno sÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅ ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno nirÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. SÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno sÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno nirÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati, bahiddhà và vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và vedanÃsu viharati, vayadhammÃnupassÅ [PTS Page 299] [\q 299/] và vedanÃsu viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và vedanÃsu viharati. Atthi vedanà ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya paÂissatimattÃya. Anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati. VedanÃnupassanà niÂÂhitÃ. [BJT Page 464] [\x 464/] CittÃnupassanà 19. Katha¤ca pana bhikkhave bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati: Idha bhikkhave bhikkhu sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti, samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti, saÇkhittaæ cittaæ saÇkhitta cittanti pajÃnÃti, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti, mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và citte cittÃnupassÅ viharati, bahiddhà và citte cittÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và citte cittÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và cittasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và cittasmiæ viharati samudayavayadhammÃnupassÅ và cittasmiæ viharati. [BJT Page 466] [\x 466/] Atthi cittanti và panassa sati paccupaÂÂhità [PTS Page 300] [\q 300/] hoti, yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati. Na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati. CittÃnupassanà niÂÂhitÃ. DhammÃnupassanà 20. Kahi¤ca pana bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati: Idha bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassi viharati pa¤casu nÅvaraïesu. Katha¤ca pana bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu nÅvaraïesu: Idha bhikkhave bhikkhu santaæ và ajjhattaæ kÃmacchandaæ 'atthi me ajjhattaæ kÃmacchando'ti pajÃnÃti asantaæ và ajjhattaæ kÃmacchandaæ 'natthi me ajjhattaæ kÃmacchando'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa kÃmacchandassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa kÃmacchandassa pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa kÃmacchandassa anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ byÃpÃdaæ 'atthi me ajjhattaæ byÃpÃdo'ti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ byÃpÃdaæ 'natthi me ajjhattaæ byÃpÃdo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa byÃpÃdassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa byÃpÃdassa pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnassa byÃpÃdassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. [BJT Page 468] [\x 468/] Santaæ và ajjhattaæ thÅnamiddhaæ atthi me ajjhattaæ thÅnamiddhanti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ thÅnamiddhaæ 'natthi me ajjhattaæ thÅnamiddhanti' pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa thÅnamiddhassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa thÅnamiddhassa pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa thÅnamiddhassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ uddhaccakukkuccaæ 'atthi me [PTS Page 301] [\q 301/] ajjhattaæ uddhaccakukkuccanti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ uddhaccakukkuccaæ 'natthi me ajjhattaæ uddhaccakukkuccanti' pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa uddhaccakukkuccassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa uddhaccakukkuccassa pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnassa uddhaccakukkuccassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ vivikicchaæ 'atthi me ajjhattaæ vicikicchÃ'ti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ vicikicchaæ 'natthi me ajjhattaæ vicikicchÃ'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannÃya vicikicchÃya uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti, yathà ca uppannÃya vicikicchÃya pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnÃya vicikicchÃya Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ca pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, samudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, vayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, atthi dhammÃti và pasanna sati paccupaÂÂhità hoti. YÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu nÅvaraïesu. (NÅvaraïapabbaæ niÂÂhitÃ) [BJT Page 470] [\x 470/] 21. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu upÃdÃnakkhandhesu. Katha¤ca pana bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu upÃdÃnakkhandhesu: idha bhikkhave bhikkhu 'iti rÆpaæ, iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthaÇgamo, iti vedanÃ. Iti vedanÃya samudayo, iti vedanÃya atthaÇgamo, iti sa¤¤Ã, iti sa¤¤Ãya samudayo, iti sa¤¤Ãya atthaÇgamo, iti saÇkhÃrÃ, [PTS Page 302] [\q 302/] iti saÇkhÃrÃnaæ samudayo, iti saÇkhÃrÃnaæ atthaÇgamo, iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa atthaÇgamoti. Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Samudaya dhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, vayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. 'Atthi dhammÃ'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti. YÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissati mattÃya. Anissito ca viharati, na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu upÃdÃnakkhandhesu. Khandhapabbaæ niÂÂhitaæ 22. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu. Katha¤ca pana bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu. [BJT Page 472] [\x 472/] Idha bhikkhave bhikkhu cakkhu¤ca pajÃnÃti, rÆpe ca pajÃnÃti, ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati sa¤¤ojanaæ ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa sa¤¤ojanassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassasa¤¤ojanassa pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa sa¤¤ojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Sota¤ca pajÃnÃti, sadde va pajÃnÃti, ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati sa¤¤ojanaæ ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa sa¤¤ojanassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa sa¤¤ojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. GhÃna¤ca pajÃnÃti, gandhe ca pajÃnÃti, ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati sa¤¤ojanaæ ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa sa¤¤ojanassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa sa¤¤ojanassa pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa sa¤¤ojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Jivha¤ca pajÃnÃti, rase ca pajÃnÃti, ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati sa¤¤ojanaæ ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa sa¤¤ojanassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa sa¤¤ojanassa pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa sa¤¤ojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. KÃya¤ca pajÃnÃti, phoÂÂhabbo ca pajÃnÃti, ya¤ca tadubhayaæ paÂicca uppajjati sa¤¤ojanaæ ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa sa¤¤ojanassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa sa¤¤ojanassa pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa sa¤¤ojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Mana¤ca pajÃnÃti, dhamme ca pajÃnÃti, ya¤ca tadubhayaæ [PTS Page 303] [\q 303/] paÂicca uppajjati sa¤¤ojanaæ ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa sa¤¤ojanassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa sa¤¤ojanassa pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahÅnassa sa¤¤ojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. [BJT Page 474] [\x 474/] Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. Ajjhattabahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, vayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. Atthi dhammÃti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti, yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya. Anissito ca viharati, na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassi viharati chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu. ùyatanapabbaæ niÂÂhitaæ. 22. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati sattasu bojjhaÇgesu. Katha¤ca pana bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati sattasu bojjhaÇgesu: Idha bhikkhave bhikkhu santaæ và ajjhattaæ sati sambojjhaÇgaæ atthi me ajjhattaæ satisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ satisambojjhaÇgaæ natthi me ajjhattaæ satisambojjhaÇgoti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa satisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa satisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripÆri hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ dhammavicayasambojjhaÇgaæ atthi me ajjhattaæ dhammavicaya sambojjhaÇgoti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ dhammavicayasambojjhaÇgaæ natthi me ajjhattaæ dhammavicayasambojjhaÇgoti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa dhammavicayasambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa dhammavicayasambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti. [BJT Page 476] [\x 476/] Santaæ và ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgaæ atthi me ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgoti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgaæ natthi me ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgoti pajÃnÃti. YathÃca anuppannassa viriyasambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa viriyasambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattà pÅtisambojjhaÇgaæ atthi me ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa pÅtisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa pÅtisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti. [PTS Page 304] [\q 304/] santaæ và ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgaæ 'atthi me ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa passaddhisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa passaddhisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgaæ 'atthi me ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa samÃdhisambojjhagassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa samÃdhisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgaæ atthi me ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgoti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgaæ 'natthi me ajjhattaæ upekkhà sambojjhaÇgo'ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa upekkhà sambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa upekkhÃsambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripÆrÅ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. [BJT Page 478] [\x 478/] SamudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, vayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. 'Atthi dhammÃ'ti và panassa sati paccupaÂÂhità hoti, yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya anissito ca viharati, na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evampi kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati sattasu sambojjhaÇgesu. (BojjhaÇgapabbaæ niÂÂhitaæ) PaÂhamakabhÃïavÃraæ niÂÂhitaæ 24. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati catÆsu ariyasaccesu. Katha¤ca pana bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati catÆsu ariyasaccesu: Idha bhikkhave bhikkhu idaæ dukkhanti yathà bhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayo ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 25. [PTS Page 305] [\q 305/] katama¤ca bhikkhave dukkhaæ ariyasaccaæ: jÃti pi dukkhÃ, jarÃpi dukkhÃ, maraïampi dukkhaæ, sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃpi dukkhÃ, appiyehi sampayogo dukkho, piyehi vippayogo dukkho, yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ, saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà pi dukkhÃ. [BJT Page 480] [\x 480/] Katamà ca bhikkhave jÃti: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbanti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho, ayaæ vuccati bhikkhave jÃti. Katamà ca bhikkhave jarÃ: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarà jÅraïatà khaï¬iccaæ pÃliccaæ valittacatà Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ paripÃko, ayaæ vuccati bhikkhave jarÃ. Katama¤ca bhikkhave maraïaæ: yaæ tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhà tamhà sattanikÃyà cuti cavanatà bhedo antaradhÃnaæ maccumaraïaæ kÃlakiriyà khandhÃnaæ bhedo kaÊebarassa nikkhepo jÅvitindriyassupacchedo, idaæ vuccati bhikkhave maraïaæ. Katamo ca bhikkhave soko: yo kho bhikkhave a¤¤atara¤¤atarena byasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena [PTS Page 306] [\q 306/] dukkhadhammena phuÂÂhassa soko socanà socitattaæ anto soko anto parisoko, ayaæ vuccati bhikkhave soko. Katamo ca bhikkhave paridevo: yo kho bhikkhave a¤¤atara¤¤atarena byasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa Ãdevo paridevo Ãdevanà paridevanà Ãdevitattaæ paridevitattaæ, ayaæ vuccati bhikkhave paridevo. Katama¤ca bhikkhave dukkhaæ: yaæ kho bhikkhave kÃyikaæ dukkhaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyasamphassajaæ dukkhaæ asÃtaæ vedayitaæ, idaæ vuccati bhikkhave dukkhaæ. [BJT Page 482] [\x 482/] Katama¤ca bhikkhave domanassaæ: yaæ kho bhikkhave cetasikaæ dukkhaæ cetasikaæ asÃtaæ manosamphassajaæ dukkhaæ asÃtaæ vedayitaæ, idaæ vuccati bhikkhave domanassaæ. Katamo ca bhikkhave upÃyÃso: yo kho bhikkhave a¤¤atara¤¤atarena byasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa ÃyÃso upÃyÃso ÃyÃsitattaæ upÃyÃsitattaæ, ayaæ vuccati bhikkhave upÃyÃso. Katamo ca bhikkhave appiyehi sampayogo dukkho: idha yassa te honti aniÂÂhà akantà amanÃpà rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà dhammÃ, ye và panassa te honti anatthakÃmà ahitakÃmà aphÃsukakÃmà ayogakkhemakÃmÃ, yà tehi saddhiæ saÇgati samÃgamo samodhÃnaæ missÅbhÃvo, ayaæ vuccati bhikkhave appiyehi sampayogo dukkho. Katamo ca bhikkhave piyehi vippayogo dukkho: idha yassa te honti iÂÂhà kantà manÃpà rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà dhammÃ, ye và panassa te honti atthakÃmà hitakÃmà phÃsukakÃmà yogakkhemakÃmà mÃtà và pità và bhÃtà và bhagini và jeÂÂhà và kaniÂÂhà và mittà và amaccà và ¤Ãti sÃlohità vÃ, yà tehi saddhiæ asaÇgati asamÃgamo asamodhÃnaæ amissÅbhÃvo, ayaæ vuccati bhikkhave piyehi vippayogo dukkho. [PTS Page 307] [\q 307/] katama¤ca bhikkhave yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ: jÃtidhammÃnaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na jÃti dhammà assÃma, na ca vata no jÃti Ãgaccheyyà ti. Na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. Jarà dhammÃnaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na jarÃdhammà assÃma, na ca vata no jarà Ãgaccheyyà ti, na kho panetaæ icchÃya pantabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. [BJT Page 484] [\x 484/] ByÃdhidhammÃnaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na byÃdhidhammà assÃma. Na ca vata no byÃdhi ÃgaccheyyÃti, na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. MaraïadhammÃnaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na maraïadhammà assÃma, na ca vata no maraïaæ ÃgaccheyyÃti, na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. SokadhammÃnaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na sokadhammà assÃma, na ca vata no soko ÃgaccheyyÃti, na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. ParidevadhammÃnaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na paridevadhammà assÃma, na ca vata no paridevo ÃgaccheyyÃti, na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. DukkhadhammÃnaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na dukkha dhammà assÃma, na ca vata no dukkhaæ ÃgaccheyyÃti. Na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. DomanassadhammÃnaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na domanassadhammà assÃma. Na ca vata no domanassaæ ÃgaccheyyÃti. Na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. UpÃyÃsadhammÃnaæ bhikkhave sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na upÃyÃsadhammà asasÃma, na ca vata no upÃyÃso ÃgaccheyyÃti. Na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. [BJT Page 486] [\x 486/] Katame ca bhikkhave saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ: seyyathÅdaæ rÆpÆpÃdÃnakkhandho vedanÆpÃdÃnakkhandho sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandho saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandho vi¤¤ÃnÆpÃdÃnakkhandho. Ime vuccanti bhikkhave saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhÃpi dukkhÃ, idaæ vuccati bhikkhave dukkhaæ ariyasaccaæ. 26. [PTS Page 308] [\q 308/] katama¤ca bhikkhave dukkhasamudayo ariyasaccaæ: yÃyaæ taïhà ponobhavikà nandirÃgasahagatà tatra tatrÃbhinandinÅ, seyyathÅdaæ: kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhÃ. Sà kho panesà bhikkhave taïhà kattha uppajjamÃnà uppajjati: kattha nivisamÃnà nivisati: yaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati ki¤ca loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ: cakkhuæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. GhÃnaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Jivhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. KÃyo loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Mano loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Gandhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Rasà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. PhoÂÂhabbà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Dhammà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïahà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajji, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotavi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthasà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. GhÃnavi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. JivhÃvi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. KÃyavi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Manovi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. - Cakkhusamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotasamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. GhÃnasamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. [PTS Page 309] [\q 309/] jivhÃsamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. KÃyasamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Manosamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. [BJT Page 488] [\x 488/] - Cakkhusamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotasamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. GhÃnasamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. JivhÃsamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, ettesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. KÃyasamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Manosamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Gandhasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Rasasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthasà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. PhoÂÂhabbasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Dhammasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Gandhasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Rasasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. PhoÂÂhabbasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Dhammasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Gandhataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Rasataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati. Ettha nivisamÃnà nivisati. PhoÂÂhabbataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Dhammataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Gandhavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Rasavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. PhoÂÂhabbavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Dhammavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. SaddavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. GandhavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RasavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. PhoÂÂhabbavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. DhammavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà [PTS Page 310] [\q 310/] taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Idaæ vuccati bhikkhave dukkhasamudayo ariyasaccaæ. [BJT Page 490] [\x 490/] 27. Katama¤ca bhikkhave dukkhanirodho ariyasaccaæ? Yo tassà yeva taïhÃya asesavirÃganirodho cÃgo paÂinissaggo mutti anÃyo, sà kho panesà bhikkhave taïhà kattha pahÅyamÃnà pahÅyati. Kattha nirujjhamÃnà nirujjhati: yaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Ki¤ca loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ? Cakkhu loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. GhÃnaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Jivhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. KÃyo loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Mano loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Gandhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Rasà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. PhoÂÂhabbà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Dhammà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotavi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. GhÃnavi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. JivhÃvi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. KÃyavi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Manovi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahiyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Cakkhusamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotasamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. GhÃnasamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. JivhÃsamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. KÃyasamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Manosamphasso [PTS Page 311] [\q 311/] loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Cakkhusamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati. Ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotasamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. GhÃnasamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. JivhÃsamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahiyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. KÃyasamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati. Ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Manosamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati. Ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. [BJT Page 492] [\x 492/] RÆpasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Gandhasa¤¤Ãloke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Rasasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. PhoÂÂhabbasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Dhammasa¤¤Ãloke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃrÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahiyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Gandhasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Rasasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahiyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. PhoÂÂhabbasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Dhammasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. GandhataïhÃloke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Rasataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. PhoÂÂhabbataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. DhammataïhÃloke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahiyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Gandhavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Rasavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahiyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. PhoÂÂhabbavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Dhammavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpavicÃro loke piyarÆpaæ sÃrÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahiyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. SaddavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. GandhavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RasavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahiyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. PhoÂÂhabbavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. DhammavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. . Idaæ vuccati bhikkhave dukkhanirodho ariyasaccaæ. 28. Katama¤ca bhikkhave dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ariyasaccaæ: ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Katamà ca bhikkhave sammÃdiÂÂhi? [PTS Page 312] [\q 312/] yaæ kho bhikkhave dukkhe ¤Ãïaæ dukkhasamudaye ¤Ãïaæ dukkhanirodhe ¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ, ayaæ vuccati bhikkhave sammÃdiÂÂhi. Katamo ca bhikkhave sammÃsaÇkappo? NekkhammasaÇkappo abyÃpÃdasaÇkappo avihiæsÃsaÇkappo. Ayaæ vuccati bhikkhave sammÃsaÇkappo. [BJT Page 494] [\x 494/] Katamà ca bhikkhave sammÃvÃcÃ? MusÃvÃdà veramaïÅ, pisunÃya vÃcÃya veramaïÅ, pharusÃya vÃcÃya veramaïÅ. SamphappalÃpà veramaïÅ. Ayaæ vuccati bhikkhave sammÃvÃcÃ. Katamo ca bhikkhave sammÃkammanto? PÃïÃtipÃtà veramaïÅ, adinnÃdÃnà veramaïÅ, kÃmesumicchÃcÃrà veramaïÅ. Ayaæ vuccati bhikkhave sammÃkammanto. Katamo ca bhikkhave sammÃÃjÅvo? Idha bhikkhave ariyasÃvako micchÃÃjÅvaæ pahÃya sammÃÃjÅvena jÅvikaæ kappeti. Ayaæ vuccati bhikkhave sammÃÃjÅvo. Katamo ca bhikkhave sammÃvÃyÃmo? Idha bhikkhave bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati, cittaæ paggaïhÃti, padahati. AnuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya [PTS Page 313] [\q 313/] vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti, vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Ayaæ vuccati bhikkhave sammÃvÃyÃmo. Katamà ca bhikkhave sammÃsati? Idha bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Ayaæ vuccati bhikkhave sammÃsati. [BJT Page 496] [\x 496/] Katamo ca bhikkhave sammÃsamÃdhi? Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yantaæ ariyà Ãcikkanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti, taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave sammÃsamÃdhi. Idaæ vuccati bhikkhave dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadà ariyasaccaæ. 29. Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, [PTS Page 314] [\q 314/] bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, ajjhatta bahiddhà và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. SamudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, vayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati. Atthi dhammÃ'tÅ và panassa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvadeva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya, anissito ca viharati, na ca ki¤ci loke upÃdiyati, Evampi kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati catÆsu ariyasaccesu. [BJT Page 498] [\x 498/] 30. Yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya sattavassÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave satta vassÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya cha vassÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave cha vassÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya pa¤ca vassÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave pa¤ca vassÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya cattÃri vassÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave cattÃri vassÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya tÅïi vassÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave tÅïÅ vassÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya dve vassÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave dve vassÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya ekaæ vassaæ, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. [BJT Page 500] [\x 500/] 31. TiÂÂhatu bhikkhave ekaæ vassaæ. Yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya satta mÃsÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave satta mÃsÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya cha mÃsÃni. Tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave cha mÃsÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya pa¤ca mÃsÃni. Tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave pa¤ca mÃsÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya cattÃri mÃsÃni. Tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave cattÃri mÃsÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya tÅïi mÃsÃni. Tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave tÅïi mÃsÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya dve mÃsÃni. Tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave dve mÃsÃni, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya ekaæ mÃsaæ, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. [BJT Page 502] [\x 502/] TiÂÂhatu bhikkhave [PTS Page 315] [\q 315/] mÃso, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya a¬¬hamÃsaæ, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhatu bhikkhave a¬¬hamÃso, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya sattÃhaæ, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ, diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ'ti. 32. EkÃyano ayaæ bhikkhave maggo sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthaÇgamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya yadidaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ'ti iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttanti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhu bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. MahÃsatipaÂÂhÃnasuttaæ niÂÂhitaæ navamaæ. [BJT Page 504] [\x 504/] 10 [PTS Page 316] [\q 316/] pÃyÃsisuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ Ãyasmà kumÃrakassapo kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi yena setabyà nÃma kosalÃnaæ nagaraæ tadavasari. Tatra sudaæ Ãyasmà kumÃrakassapo setabyÃyaæ viharati uttarena setabyaæ siæsapÃvane. Tena kho pana samayena pÃyÃsirÃja¤¤o setabyaæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã passenadinà kosalena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. Tena kho pana samayena pÃyÃsissa rÃja¤¤assa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti "iti pi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ [PTS Page 317] [\q 317/] kammÃnaæ phalaæ vipÃko"ti. 2. Assosuæ kho setabyakà brÃhmaïagahapatikÃ: "samaïo khalu bho kumÃrakassapo samaïassa gotamassa sÃvako kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi setabyaæ anuppatto setabyÃyaæ viharati uttarena setabyaæ siæsapÃvane. Taæ kho pana bhavantaæ kumÃrakassapaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: paï¬ito byatto medhÃvÅ bahussuto cittakathÅ kalyÃïapaÂibhÃno vuddho ceva arahà ca. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. [BJT Page 506] [\x 506/] 3. Atha kho setabyakà brÃhmaïagahapatikà setabyÃya nikkhamitvà saÇghasaÇghÅ gaïÅbhÆtà uttarena mukhà gacchanti yena siæsapÃvanaæ. Tena kho pana samayena pÃyÃsi rÃja¤¤o uparipÃsÃde divÃseyyaæ upagato hoti. Addasà kho pÃyÃsi rÃja¤¤o setabyake brÃhmaïagahapatike setabyÃya nikkhamitvà saÇghasaÇghÅ gaïÅbhÆte uttarena mukhe gacchante yena siæsapÃvanaæ. Disvà khattaæ Ãmantesi: kinnu kho bho khatte setabyakà brÃhmaïagahapatikà setabyÃya nikkhamitvà saÇghasaÇghÅ gaïÅbhÆtà uttarena mukhà gacchanti yena siæsapÃvanantÅ? [PTS Page 318] [\q 318/] "atthi kho bho samaïo kumÃrakassapo samaïassa gotamassa sÃvako kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi setabyaæ anuppatto, setabyÃyaæ viharati uttarena setabyaæ siæsapÃvane. Taæ kho pana bhavantaæ kumÃrakassapaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: paï¬ito byatto medhÃvÅ bahussuto cittakathÅ kalyÃïapaÂibhÃno vuddho ceva arahà cÃti. Tamenaæ te bhavantaæ kumÃrakassapaæ dassanÃya upasaÇkamantÅ"ti. "Tena hi bho khatte yena setabyakà brÃhmaïagahapatikà tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà setabyake brÃhmaïagahapatike evaæ vadehi: pÃyÃsi bho rÃja¤¤o evamÃha' Ãgamentu kira bhavanto, pÃyÃsi pi rÃja¤¤o samaïaæ kumÃrakassapaæ dassanÃya upasaÇkamissati purà samaïo kumÃrakassapo setabyake brÃhmaïagahapatike bÃle abyatte sa¤¤Ãpeti: itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthisukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. Natthi hi bho khatte paro loko, natthi sattà opapÃtikà natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko"ti. 'Evaæ bho'ti kho so khattà pÃyÃsissa rÃja¤¤assa paÂissutvà yena setabyakà brÃhmaïagahapatikà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà setabyake brÃhmaïagahapatike etadavoca: pÃyÃsi bho rÃja¤¤o evamÃha: Ãgamentu kira bhavanto, pÃyÃsi pi rÃja¤¤o samaïaæ kumÃrakassapaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ"ti. [BJT Page 508] [\x 508/] 4. Atha kho pÃyÃsÅ rÃja¤¤o setabyakehi brÃhmaïagahapatikehi parivuto yena siæsapÃvanaæ yena Ãyasmà kumÃrakassapo tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmatà kumÃrakassapena saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ [PTS Page 319] [\q 319/] kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. SetabyakÃpi kho brÃhmaïagahapatikà appekacce Ãyasmantaæ kumÃrakassapaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, appekacce Ãyasmatà kumÃrakassapena saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃnÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce yenÃyasmà kumÃrakassapo tena¤jaliæ panÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. 5. Ekamantaæ nisinno kho pÃyÃsi rÃja¤¤o Ãyasmantaæ kumÃrakassapaæ etadavoca: "ahaæ hi bho kassapa evaævÃdÅ evaædiÂÂhiæ 'iti pi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko"ti. "NÃhaæ rÃja¤¤a evaævÃdÅ evaædiÂÂhiæ addasaæ và assosi vÃ. Kathaæ hi nÃma evaæ vadeyya: 'itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. Tena hi rÃja¤¤a ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi, yathà te khameyya tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ kimma¤¤asi rÃja¤¤a ime candimasuriyà imasmiæ và loke parasmiæ vÃ, devà và te manussà và ti? "Ime bho kassapa candimasuriyà parasmiæ loke na imasmiæ, devà te na manussÃ"ti. "Iminà pi kho te rÃja¤¤a pariyÃyena evaæ hotu: itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. "Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho evaæ me ettha hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko"ti. [BJT Page 510] [\x 510/] 6. Atthi pana rÃja¤¤a pariyÃyo yena te pariyÃyena evaæ hoti: 'itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikà [PTS Page 320] [\q 320/] natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti? "Atthi bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: 'itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. "Yathà kathaæ viya rÃja¤¤Ã?"Ti. "Idha me bho kassapa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunavÃcà pharusavÃcà samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacittà micchÃdiÂÂhi. Te aparena samayena ÃbÃdhikà honti dukkhità bÃÊhagilÃnÃ. YadÃhaæ jÃnÃmi na dÃni me imamhà ÃbÃdhà vuÂÂhahissantÅti tyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: santi kho bho eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino ye te pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunavÃcà pharusavÃcà samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacittà micchÃdiÂÂhi. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissantÅti. Bhavanto kho pana pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisuïavÃcà pharusavÃcà samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacittà micchÃdiÂÂhi. Sace tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, bhavanto kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissanti. Sace bho kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ nirayaæ upapajjeyyÃtha, yena me Ãgantvà ÃroceyyÃtha: 'iti pi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. Bhavanto kho pana me saddhÃyikà paccayikà yaæ bhavantehi diÂÂhaæ, yathà sÃmaæ diÂÂhaæ evametaæ bhavissatÅ'ti. Te me sÃdhÆ'ti [PTS Page 321] [\q 321/] paÂissutvà neva Ãgantvà Ãrocenti, na pana dÆtaæ pahiïanti. Ayampi kho bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: 'itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. " [BJT Page 512] [\x 512/] "Tena hi rÃja¤¤a ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi, yathà te khameyya, tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ kimma¤¤asi rÃja¤¤a? Idha te purisà coraæ ÃgucÃriæ gahetvà dasseyyuæ 'ayaæ te bhante coro ÃgucÃrÅ, imassa yaæ icchasi, taæ daï¬aæ païehÅ'ti, te tvaæ evaæ vadeyyÃsi 'tena hi bho imaæ purisaæ daÊhÃya rajjuyà pacchÃbÃhaæ gÃÊhabandhanaæ bandhitvà khuramuï¬aæ kÃretvÃ1 barassarena païavena rathiyÃya rathÅyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ parinetvà dakkhiïena dvÃrena nikkhÃmetvà dakkhiïato nagarassa ÃghÃtane 2 sÅsaæ chindathÃ'ti. Te 'sÃdhÆ'ti paÂissutvà taæ purisaæ daÊhÃya rajjuyà pacchÃbÃhaæ gÃÊhabandhanaæ bandhitvà khuramuï¬aæ kÃretvà kharassarena païavena rathiyÃya rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ parinetvà dakkhiïena dvÃrena nikkhÃmetvà dakkhiïato nagarassa ÃghÃtane3 nisÅdÃpeyyuæ. Labheyya nu kho so coro coraghÃtesu 'Ãgamentu tÃva bhavanto coraghÃtà amukasmiæ me gÃme và nigame và mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohitÃ, yÃvÃhaæ tesaæ uddassetvà ÃgacchÃmÅ'ti? [PTS Page 322] [\q 322/] udÃhu vippalapantasseva coraghÃtà sÅsaæ chindeyyunti?" "Na hi so bho kassapa coro labheyya coraghÃtesu: Ãgamentu tÃva bhavanto coraghÃtà amukasmiæ gÃme và nigame và mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohitÃ, yÃvÃhaæ tesaæ uddassetvà ÃgacchÃmÅ'ti. Atha kho naæ vippalapantasseva coraghÃtà sÅsaæ chindeyyunti. "So hi nÃma rÃja¤¤a coro manusso manussabhÆtesu coraghÃtesu na labhissati: Ãgamentu tÃva bhonto coraghÃtà amukasmiæ me gÃme và nigame và mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohitÃ, yÃvÃhaæ tesaæ uddesetvà ÃgacchÃmÅ'ti. Kiæ pana te mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunavÃcà pharusavÃcà samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacittà micchÃdiÂÂhi, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannà labhissanti nirayapÃlesu: "Ãgamentu tÃva bhavanto nirayapÃlà yÃva mayaæ pÃyÃsissa rÃja¤¤assa gantvà Ãrocema itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko?"Ti iminà pi kho te rÃja¤¤a pariyÃyena evaæ hotu: itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko ti. 1. Karitvà [PTS. 2.] AghÃÂane machasaæ. 3. Uddassatvà [PTS] uddisitva (sÅ. Mu. ) [BJT Page 514] [\x 514/] "Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho evaæ me ettha hoti itipi natthi paro loko natthi sattà opapÃtikà natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti". 7. "Atthi pana rÃja¤¤a pariyÃyo yena te pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti?" "Atthi bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti". "Yathà kathaæ viya rÃja¤¤Ã?"Ti. "Idha me bho kassapa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà [PTS Page 323] [\q 323/] paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà pisunÃya vÃcÃya paÂiviratà pharusÃya vÃcÃya paÂiviratà samphappalÃpà paÂiviratà anabhijjhÃlÆ abyÃpannacittà sammÃdiÂÂhi. Te aparena samayena ÃbÃdhikà honti dukkhità bÃÊhagilÃnà yadÃhaæ jÃnÃmi "na1 dÃni me imamhà ÃbÃdhà vuÂÂhahissantÅ'ti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: santi kho bho eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino "ye te pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesumicchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà pisunÃya vÃcÃya paÂiviratà pharusÃya vÃcÃya paÂiviratà samphappalÃpà paÂiviratà anabhijjhÃlÆ abyÃpannacittà sammÃdiÂÂhi, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjantÅ"ti. Bhavanto kho pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà pisunÃya vÃcÃya paÂiviratà pharusÃya vÃcÃya paÂiviratà samphappalÃpà paÂiviratà anabhijjhÃlÆ abyÃpannacittà sammÃdiÂÂhi. Sace tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, bhavanto kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyyÃtha, yena me Ãgantvà ÃroceyyÃtha: 'itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sutaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. Bhavanto kho pana me saddhÃyikà paccayikÃ, yaæ bhavantehi diÂÂhaæ, yathà sÃmaæ diÂÂhaæ evametaæ bhavissatÅ ti. Te me 'sÃdhÆ'ti paÂissutvà neva Ãgantvà Ãrocenti na pana dÆtaæ pahÅïanti. Ayampi kho bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: [PTS Page 324] [\q 324/] itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikà natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti". 1. SasÅko, [PTS. 2.] KÃye (kesuci) [BJT Page 516] [\x 516/] "Tena hi rÃja¤¤a upamaæ te karissÃmi. UpamÃyapi idhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. SeyyathÃpi rÃja¤¤a puriso gÆthakÆpe sasÅsakaæ nimuggo assa, atha tvaæ purise ÃïÃpeyyÃsi: 'tena hi bho taæ purisaæ tamhà gÆthakÆpà uddharathÃ'ti te 'sÃdhÆ'ti paÂissutvà taæ purisaæ tamhà gÆthakÆpà uddhareyyuæ, te tvaæ evaæ vadeyyÃsi: 'tena hi bho tassa purisassa kÃyà veÊupesikÃhi gÆtaæ sunimmajjitaæ nimmajjathÃ"ti, te 'sÃdhÆ'ti paÂissutvà tassa purisassa kÃyà veÊupesikÃhi gÆthaæ sunimmajjitaæ nimmajjeyyuæ, te tvaæ evaæ vadeyyÃsi: 'tena hi bho tassa purisassa kÃyaæ paï¬umattikÃya tikkhattuæ subbaÂÂitaæ ubbaÂÂethÃ'ti. Te tassa purisassa kÃyaæ paï¬umattikÃya tikkhattuæ subbaÂÂitaæ ubbaÂÂeyyuæ, te tvaæ evaæ vadeyyÃsi: 'tena hi bho taæ purisaæ telena abbha¤jitvà sukhumena cuïïena tikkhattuæ suppadhotaæ karothÃ'ti, te taæ purisaæ telena abbha¤jitvà sukhumena cuïïena tikkhattuæ suppadhotaæ kareyyuæ, te tvaæ evaæ vadeyyÃsi: 'tena hi bho tassa purisassa kesamassuæ kappethÃ'ti, te tassa purisassa kesamassuæ kappeyyuæ, te tvaæ evaæ vadeyyÃsi: 'tena hi bho tassa purisassa mahaggha¤ca mÃlaæ mahagagha¤ca vilepanaæ mahagaghÃni ca vatthÃni upaharathÃ'ti, te tassa purisassa mahaggha¤ca mÃlaæ mahaggha¤ca [PTS Page 325] [\q 325/] vilepanaæ magagghÃni ca vatthÃni upahareyyuæ, te tvaæ evaæ vadeyyÃsi: 'tena hi bho taæ purisaæ pÃsÃdaæ Ãropetvà pa¤ca kÃmaguïÃni upaÂÂhapethÃ'ti, te taæ purisaæ pÃsÃdaæ Ãropetvà pa¤cakÃmaguïÃni upaÂÂhapeyyuæ, taæ kimma¤¤asi rÃja¤¤a? Api nu tassa purisassa sunahÃtassa suvilittassa sukappitakesamassussa ÃmuttamÃlÃbhÃraïassa odÃtavatthavasanassa uparipÃsÃdavaragatassa pa¤cahi kÃmaguïehi samappitassa samaÇgÅbhÆtassa paricÃrayamÃnassa punadeva tasmiæ gÆthakÆpe nimmujjitukamyatÃ1 assÃ'ti"? "No hidaæ bho kassapa". "Taæ kissa hetu?" "Asuci bho kassapa gÆthakÆpo, asuci ceva asuci saÇkhÃto ca duggandho ca duggandhasaÇkhÃto ca jeguccho ca jegucchasaÇkhÃto ca paÂikkÆlo ca paÂikkÆlasaÇkhÃto cÃti. 1. KÃmatà (kemisu) [BJT Page 518] [\x 518/] "Evameva kho rÃja¤¤a manussà devÃnaæ asuci ceva asucisaÇkhÃtà ca duggandhà ca duggandhasaÇkhÃtà ca jegucchà ca jegucchasaÇkhÃtà ca paÂikkÆlà ca paÂikÆlasaÇkhÃtà ca. Yojanasataæ kho rÃja¤¤a manussagandho deve ubbÃdhati. Kimpana te mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà pisuïÃya vÃcÃya paÂiviratà pharusÃya vÃcÃya paÂiviratà samphappalÃpà paÂiviratà anabhijjhÃlÆ abyÃpannacittà sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà te Ãgantvà Ãrocessanti: itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ [PTS Page 326] [\q 326/] kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti? IminÃpi kho te rÃja¤¤a pariyÃyena evaæ hotu itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko"ti. Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho evaæ me ettha hoti. Itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. 8. "Atthi pana bho rÃja¤¤a pariyÃyo yena te pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti?" "Atthi bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ. Natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti". "YathÃkathaæ viya rÃja¤¤Ã?"Ti. "Idha me bho kassapa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà surÃmerayamajjappamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratÃ. Te aparena samayena ÃbÃdhikà honti dukkhità bÃÊhagilÃnÃ. YadÃhaæ jÃnÃmi na dÃni me imamhà ÃbÃdhà vuÂÂhahissantiti tyÃhaæ upasaÇkamitvà evaævadÃmi: santi kho bho eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino 'ye te pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà surÃmerayamajjappamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjanti devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyatanti, bhavanto kho pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratÃ. [BJT Page 520] [\x 520/] Sace tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, bhavanto kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissanti devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyataæ. Sace bho kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyyÃtha devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyataæ, yena me Ãgantvà ÃroceyyÃtha itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. Bhavanto kho pana me saddhayikà paccayikÃ, yaæ bhaventehi diÂÂhaæ, yathà [PTS Page 327] [\q 327/] sÃmaæ diÂÂhaæ, evametaæ bhavissatÅti te me 'sÃdhuti' paÂissutvà neva Ãgantvà Ãrocenti na pana dÆtaæ pahiïanti. Ayampi kho bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loke natthi sattà opapÃtikà katthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko"ti. "Tena hi rÃja¤¤a ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi, yathà te khameyya tathà naæ byÃkareyyÃsi. Yaæ kho pana rÃja¤¤a mÃnusakaæ vassasataæ, devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ eso eko rattindivo. TÃya rattiyà tiæsa rattiyo mÃso, tena mÃsena dvÃdasa mÃsiyo saævaccharo, tena saævaccharena dibbaæ vassasahassaæ devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. Ye te mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyataæ, sace pana tesaæ evaæ bhavissati: 'yÃva mayaæ dve và tÅïi và rattindivÃni dibbehi pa¤cahi kÃmaguïehi samappità samaÇgibhÆtà paricÃrema, atha mayaæ pÃyÃsissa rÃja¤¤assa gantvà ÃroceyyÃma: itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti, api nu te Ãgantvà Ãroceyyuæ: itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti"? [BJT Page 522] [\x 522/] "No hetaæ bho kassapa, api hi mayaæ bho kassapa ciraækÃlakatà pi bhaveyyÃma. Ko panetaæ bhoto kassapassa Ãroceti: atthi devà tÃvatiæsÃti vÃ, evaæ dÅghÃyukà devà tÃvatiæsÃti vÃ. Na mayaæ [PTS Page 328] [\q 328/] bhoto kassapassa saddahÃma atthi devà tÃvatiæsà ti và evaæ dÅghÃyuko devà tÃvatiæsà ti vÃ"ti. "SeyyathÃpi rÃja¤¤a jaccandho puriso na passeyya kaïhasukkÃni rÆpÃni, na passeyya nÅlakÃni rÆpÃni, na passeyya pÅtakÃni rÆpÃni, na passeyya lohitakÃni rÆpÃni, na passeyya ma¤jeÂÂhikÃni rÆpÃni, na passeyya samavisamaæ na passeyya tÃrakarÆpÃni, na passeyya candimasuriye, so evaæ vadeyya 'natthi kaïhasukkÃni rÆpÃni, natthi kaïhasukkÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, natthi nÅlakÃni rÆpÃni, natthi nÅlakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, natthi pÅtakÃni rÆpÃni, natthi pÅtakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, natthi lohitakÃni rÆpÃni, natthi lohitakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, natthi ma¤jeÂÂhikÃni rÆpÃni, natthi ma¤jeÂÂhikÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, natthi samavisamaæ, natthi samavisamassa dassÃvÅ, natthi tÃrakarÆpÃni, natthi tÃrakarÆpÃnaæ dassÃvÅ, natthi candimasuriyÃ, natthi candimasuriyÃnaæ dassÃvÅ, ahametaæ na jÃnÃmi, ahametaæ na passÃmi tasmà taæ natthini. Sammà nu kho bho rÃja¤¤a vadamÃno vadeyyÃ?"Ti. "No hetaæ bho kassapa. Atthi kaïhasukkÃni rÆpÃni, atthi kaïhasukkÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, atthi nÅlakÃni rÆpÃni, atthi nÅlakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, atthi pÅtakÃni rÆpÃni, atthi pÅtakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, atthi lohitakÃni rÆpÃni, atthi lohitakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, atthi ma¤jeÂÂhikÃni rÆpÃni, atthi ma¤jeÂÂhikÃnaæ rÆpÃnaæ [PTS Page 329] [\q 329/] dassÃvÅ, atthi samavisamaæ atthi samavisamassa dasasÃvÅ, atthi tÃrakarÆpÃni, atthi tÃrakarÆpÃnaæ dassÃvÅ, atthi candimasuriyÃ, atthi candimasuriyÃnaæ dassÃvÅ. 'Ahametaæ na jÃnÃmi, ahametaæ na passÃmi, tasmà tà natthi'ti na hi so bho kassapa sammà vadamÃno vadeyyÃ"ti. [BJT Page 524] [\x 524/] "Evameva kho tvaæ rÃja¤¤a jaccandhÆpamo ma¤¤e paÂibhÃsi, yaæ maæ tvaæ evaæ vadesi: ko panetaæ bhoto kassapassa Ãroceti: atthi devà tÃvatiæsÃti vÃ, evaæ dÅghÃyukà devà tÃvatiæsÃti vÃ. Na mayaæ bhoto kassapassa saddahÃma atthi devà tÃvatiæsÃti và evaæ dÅghÃyukà devà tÃvatiæsÃti vÃ'ti. Na kho rÃja¤¤a evaæ paro loko daÂÂhabbo. Yathà tvaæ ma¤¤asi iminà maæsacakkhunÃ. Ye kho te rÃja¤¤a samaïabrÃhmaïà ara¤¤e vanapatthÃni pannÃni senÃsanÃni paÂisevanti appasaddÃni appanigghosÃni, te tattha appamattà ÃtÃpino pahitattà viharantà dibbaæ cakkhuæ visodhenti, te dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena ima¤ceva lokaæ passanti para¤ca, satte ca opÃpÃtike. Eva¤ca kho rÃja¤¤a paro loko daÂÂhabbo. Natveva yathà tvaæ ma¤¤asi iminà maæsacakkhunÃ. IminÃpi kho te rÃja¤¤a pariyÃyena evaæ hotu: itipi atthi paro loko. Atthi sattà opapÃtikÃ. Atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko ti. " "Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho [PTS Page 330] [\q 330/] evamme ettha hoti: itipi natthi pattà paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko ti. " "Atthi pana rÃja¤¤a pariyÃyo yena te pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti?" 9. "Atthi bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti". "Yathà kathaæ viya rÃja¤¤Ãti"? 1. Tumhettha [PTS.] [BJT Page 526] [\x 526/] "IdhÃhaæ bho kassapa passÃmi samaïabrÃhmaïe sÅlavante kalyÃïadhamme jÅvitukÃme amaritukÃme sukhakÃme dukkhapaÂikkÆle. Tassa mayhaæ bho kassapa "evaæ hoti: sace kho ime bhonto samaïabrÃhmaïà sÅlavanto kalyÃïadhammà evaæ jÃneyyuæ: ito no matÃnaæ seyyo bhavissatÅ'ti idÃni me bhonto samaïabrÃhmaïà sÅlavanto kalyÃïadhammà vÅsaæ và khÃdeyyuæ, satthaæ và Ãhareyyuæ, ubbandhitvà và kÃlaæ kareyyuæ, papÃte và papateyyuæ. Yasmà ca kho ime bhonto samaïabrÃhmaïà sÅlavanto kalyÃïadhammà na evaæ jÃnanti: ito no matÃnaæ seyyo bhavissatÅ ti, tasmà ime bhonto samaïabrÃhmaïà sÅlavanto kalyÃïadhammà jÅvitukÃmà amaritukÃmà sukhakÃmà dukkhapaÂikÆlÃ. AttÃnaæ na mÃrentÅ'ti. Ayampi bho kassapa pariyoso yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti". "Tena hi rÃja¤¤a upamante karissÃmi, upamÃyapi dhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. BhÆtapubbaæ rÃja¤¤a a¤¤atarassa brÃhmaïassa dve pajÃpatiyo ahesuæ. Ekissà putto ahosi dasavassuddesiko và dvÃdasavassuddesiko vÃ, ekà gabbhinÅ upavija¤¤Ã. Atha kho so brÃhmaïo kÃlamakÃsi. Atha kho so mÃïavako mÃtusapattiæ etadavoca: 'yamidaæ hoti dhanaæ và dha¤¤aæ và rajataæ và jÃtarÆpaæ vÃ, sabbantaæ [PTS Page 331] [\q 331/] mayhaæ, natthi tuyhettha ki¤cÅ, pitu me hoti dÃyajjaæ niyyÃtehÅ'ti, evaæ vutte sà brÃhmaïÅ taæ mÃïavakaæ etadavoca: 'Ãgamehi tÃva tÃta yÃva vijÃyÃmi. Sace kumÃrako bhavissati, tassapi ekadeso bhavissati, sace kumÃrikà bhavissati sÃpi ce opabhoggà bhavissatÅti. Dutiyampi kho so mÃïavako mÃtusapattiæ etadavoca: 'yamidaæ hoti dhanaæ và dha¤¤aæ và rajataæ và jÃtarÆpaæ và sabbantaæ mayhaæ. Natthi tuyhettha ki¤ci, pitu me hoti dÃyajjaæ niyyÃtehÅ'ti. Dutiyampi kho sà brÃhmaïÅ taæ mÃïavakaæ etadavoca: Ãgamehi tÃva tÃta yÃva vijÃyÃmi. Sace kumÃrako bhavissati. Tassapi ekadeso bhavissati, sace kumÃrikà bhavissati, sÃpi te opabhoggà bhavissatÅ'ti. Tatiyampi kho so mÃïavako mÃtusapattiæ etadavoca: 'yamidaæ hoti dhanaæ và dha¤¤aæ và rajataæ và jÃtarÆpaæ và sabbantaæ mayhaæ. Natthi tuyhettha ki¤ci, pitu me hoti dÃyajjaæ niyyÃtehÅ'ti. Atha kho sà brÃhmaïÅ satthaæ gahetvà ovarakaæ pavisitvà udaraæ opÃÂesi: yÃva jÃnÃmi yadi và kumÃrako yadi và kumÃrikÃ'ti. 1. OpÃtesi (sÅmu) [BJT Page 528] [\x 528/] Sà attÃna¤ceva jÅvita¤ca gabbha¤ca sÃpateyya¤ca vinÃsesi. Yathà taæ bÃlà abyattà anayabyasanaæ ÃpannÃ, ayoniso dÃyajjaæ gavesantÅ evameva kho tvaæ rÃja¤¤a bÃlo abyatto anayabyasanaæ Ãpajjissasi ayoniso paralokaæ gavesanto, [PTS Page 332] [\q 332/] seyyathÃpi sà brÃhmaïÅ bÃlà abyattà anayabyasanaæ Ãpannà ayoniso dÃyajjaæ gavesantÅ. Na kho rÃja¤¤a samaïabrÃhmaïà sÅlavanto kalyÃïadhammà apakkaæ paripÃcenti, api ca paripakkaæ Ãgamenti, paï¬itÃnaæ attho hi rÃja¤¤a samaïabrÃhmaïÃnaæ sÅlavantÃnaæ kalyÃïadhammÃnaæ jÅvitena. Yathà yathà kho rÃja¤¤a samaïabrÃmhaïà sÅlavanto kalyÃïadhammà ciraæ dÅghamaddhÃna tiÂÂhanti, tathà tathà bahuæ pu¤¤aæ pasavanti. BahujanahitÃya ca paÂipajjanti bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ, iminÃpi kho te rÃja¤¤a pariyÃyena evaæ hotu "itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko"ti. "Ki¤capi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho evaæ me ettha hoti itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti". 10. "Atthi pana rÃja¤¤a pariyÃyo yena te pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti?" "Atthi bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti". "Yathà kathaæ viya rÃja¤¤Ã?"Ti. "Idha mebho kassapa purisà coraæ ÃgucÃriæ gahetvà dassenti: ayaæ bhante coro ÃgucÃrÅ, imassa yaæ icchasi taæ daï¬aæ païehÅ' ti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: 'tena hi bho imaæ purisaæ jÅvantaæ yeva kumbhiyà pakkhipitvà mukhaæ pidahitvà allena cammena onandhitvà allÃya mattikÃya bahalÃvalepanaæ [PTS Page 333] [\q 333/] kÃretvà uddhanaæ Ãropetvà aggiæ dethÃ'ti. Te me 'sÃdhu'tÅ paÂissutvà taæ purisaæ jÅvantaæ yeva kumbhiyà pakkhipitvà mukhaæ pidahitvà allena cammena onandhitvà allaya mattikÃya bahalÃvalepanaæ kÃretvÃ. Uddhanaæ Ãropetvà aggiæ denti. Yadà mayaæ jÃnÃma 'kÃlakato so puriso'ti atha naæ kumbhiæ oropetvà ubbhinditvà mukhaæ vivaritvà sanikaæ nillokema 'appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃ'ti. Nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Ayampi kho bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. " [BJT Page 530] [\x 530/] "Tena hi rÃja¤¤a ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi. Yathà te khameyya tathà naæ byÃkareyyÃsi. AbhijÃnÃsi no tvaæ rÃja¤¤a divÃseyyaæ upagato supÅnakaæ passità ÃrÃmarÃmaïeyyakaæ vanarÃmaïeyyakaæ bhÆmirÃmaïeyyakaæ pokkharaïÅrÃmaïeyyakanti?" "AbhijÃnÃmahaæ bho kassapa divÃseyyaæ upagato supinakaæ passità ÃrÃmarÃmaïeyyakaæ vanarÃmaïeyyakaæ bhÆmirÃmaïeyyakaæ pokkharaïÅrÃmaïeyyakanti. " "Rakkhanti taæ tamhi samaye khujjà pi vÃmanakà pi keÊÃsikà pi komÃrikÃpÅ? Ti. " "Evaæ bho kassapa rakkhanti maæ tasmiæ samaye khujjÃpi vÃmanakÃpi keÊÃsikà pi komÃrikà pÅ"ti. "Api nu tà tuyhaæ jÅvaæ passanti pavisantaæ và nikkhamantaæ vÃ?Ti" [PTS Page 334] [\q 334/] "no hetaæ bho kassapa" "Tà hi nÃma rÃja¤¤a tuyhaæ jÅvantassa jÅvantiyo jÅvaæ na passissanti pavisantaæ và nikkhamantaæ vÃ. Kimpana tvaæ kÃlakatassa jÅvaæ passissasi pavisantaæ và nikkhamantaæ vÃ? Iminà pi kho te rÃja¤¤a pariyÃyena evaæ hotu; itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. " "Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho evaæ me ettha hoti; itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti" 11. "Atthi pana rÃja¤¤a pariyÃyo yena te pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti?". "Atthi bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti". "Yathà kathaæ viya rÃja¤¤Ã?Ti" [BJT Page 532] [\x 532/] "Idha me bho kassapa purisà coraæ ÃgucÃriæ gahetvà dassenti. Ayà te bhante coro ÃgucÃrÅ, imassa yaæ icchasi taæ daï¬aæ païehÅ'ti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: 'tena hi bho imaæ purisaæ jÅvantaæ yeva tulÃya tuletvà jiyÃya anassÃsakaæ mÃretvà punadeva tulÃya tulethÃ'ti. Te me 'sÃdhÆ'ti paÂissutvà taæ purisaæ jÅvantaæ yeva tulÃya tuletvà jisÃya anassÃsakaæ mÃretvà punadeva tulÃya tulenti. Yadà so jÅvati, tadà lahutaro ca hoti mudutaro ca kamma¤¤ataro ca. Yadà pana so kÃlakato hoti, tadà garutaro ca hoti patthinnataro ca akamma¤¤ataro ca. Ayampi kho bho kassapa pariyÃso yena me pariyÃyena evaæ hoti: 'itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. " "Tena hi rÃja¤¤a upamante karissÃmi. UpamÃyapidhekacce [PTS Page 335] [\q 335/] vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. SeyyathÃpi rÃja¤¤a puriso divasaæ sannattaæ ayoguÊaæ Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ tulÃya tuleyya, tamenaæ aparena samayena sÅtaæ nibbutaæ tulÃya tuleyya. Kadà nu kho so ayoguÊo lahutaro và hoti mudutaro và kamma¤¤ataro vÃ? Yadà và Ãditta sampajjalito sajotibhÆto, yadà và sÅto nibbuto? Ti" "Yadà so bho kassapa ayoguÊo tejosahagato ca hoti vÃyosahagato ca Ãditto sampajjalito sajotibhÆto, tadà lahutaro ca hoti mudutaro ca kamma¤¤ataro ca. Yadà ca pana so ayoguÊo ne ca tejosahagato hoti na vÃyosahagato sÅto nibbuto, tadà garutaro ca hoti patthinnataro ca akamma¤¤ataro cà ti. " "Evameva kho rÃja¤¤a yadÃ'yaæ kÃyo Ãyusahagato ca hoti usmÃsahagato ca vi¤¤Ãïasahagato ca, tadà lahutaro ca hoti mudutaro ca kamma¤¤ataro ca. Yadà panÃyaæ kÃyo neva Ãyusahagato hoti na usmÃsahagato na vi¤¤Ãnasahagato, tà garutaro ca hoti patthinnataro ca akamma¤¤ataro ca. IminÃpi kho te rÃja¤¤a pariyÃyena evaæ hotu: itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko"ti. [BJT Page 534] [\x 534/] "Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho evaæ me ettha hoti itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko"ti. 12. "Atthi pana rÃja¤¤a pariyÃyo yena te pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti?" "Atthi bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti". "Yathà kathaæ viya rÃja¤¤Ã?" Ti. "Idha me bho kassapa purisà coraæ ÃgucÃriæ gahetvà dassenti; 'ayante bhante coro ÃgucÃrÅ, imassa yaæ [PTS Page 336] [\q 336/] icchasi taæ daï¬aæ païehÅ'ti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi; tena hi bho imaæ purisaæ anupahacca chavi¤ca camma¤ca maæsa¤ca nahÃru¤ca aÂÂhi¤ca aÂÂhimi¤ja¤ca jÅvità voropethÃ'ti. Te me sÃdhÆ ti paÂissutvà taæ purisaæ anupahacca chavi¤ca camma¤ca maæsa¤ca nahÃru¤ca aÂÂhi¤ca aÂÂhimi¤ja¤ca jÅvità voropenti. Yadà so Ãmato hoti, tyÃhaæ evaæ vadÃmi: tena hi bho imaæ purisaæ uttÃnaæ nipÃtetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Te taæ purisaæ uttÃnaæ nipÃtenti. Nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. TyÃhaæ evaæ vadÃmi; tena hi bho imaæ purisaæ avakujjaæ nipÃtetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ passena nipÃtetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ dutiyena passena nipÃtetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ uddhaæ Âhapetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ omuddhakaæ Âhapetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ pÃïinà ÃkoÂetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ le¬¬unà ÃkoÂetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ daï¬ena ÃkoÂetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ satthena ÃkoÂetha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ odhunÃtha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ sandhunÃtha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Tena hi bho imaæ purisaæ niddhunÃtha, appevanÃmassa jÅvaæ nikkhamantaæ passeyyÃmÃti. Te taæ purisaæ avakujja nipÃtenti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti te phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ passena nipÃtenti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sÃyeva jivhà hoti na rasà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti na phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ dutiyena passena nipÃtenti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti te phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ uddhaæ Âhapenti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sÃyeva jivhà hoti na rasà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti na phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ omuddhakaæ Âhapenti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti te phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ pÃïinà ÃkoÂenti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sÃyeva jivhà hoti na rasà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti na phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ le¬¬hunà ÃkoÂenti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti te phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ daï¬ena ÃkoÂenti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sÃyeva jivhà hoti na rasà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti na phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ satthena ÃkoÂenti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sÃyeva jivhà hoti na rasà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti na phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ odhunanti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sÃyeva jivhà hoti na rasà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti na phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ sandhunanti nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sÃyeva jivhà hoti na rasà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti na phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti. Te taæ purisaæ niddhunanti, nevassa mayaæ jÅvaæ nikkhamantaæ passÃma. Tassa tadeva cakkhu hoti te rÆpà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva sotaæ hoti te saddà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva ghÃnaæ hoti te gandhà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, tadeva ghÃnaæ hoti te gandhà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, [PTS Page 337] [\q 337/] sÃyeva jivhà hoti te rasà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, sveva kÃyo hoti te phoÂÂhabbà ta¤cÃyatanaæ nappaÂisaævedeti, ayampi kho bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko ti". [BJT Page 536] [\x 536/] "Tena hi rÃja¤¤a upamante karissÃmi. UpamÃyapidhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ajÃnanti. BhÆtapubbaæ rÃja¤¤a a¤¤ataro saÇkhadhammo saÇkhaæ ÃdÃya paccantimaæ janapadaæ agamÃsi. So yena¤¤ataro gÃmo tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà majjhe gÃmassa Âhito tikkhattuæ saÇkhaæ upalÃpetvà saÇkhaæ bhÆmiyaæ nikkhipitvà ekamantaæ nisÅdi. Atha kho rÃja¤¤a tesaæ paccantajÃnapadÃnaæ manussÃnaæ etadahosi: ambho kassa nu kho eso saddo evaærajanÅyo evaækamanÅyo evaæmadanÅyo evaæbandhanÅyo evaæmucchanÅyo?Ti sannipatitvà taæ saÇkhadhamaæ etadavocuæ: ambho kassa nu kho eso saddo evaæ rajanÅyo evaæ kamanÅyo evaæ madanÅyo evaæ khandhanÅyo evaæ mucchanÅyo? Ti. "Eso kho bho saÇkho nÃma yasseso saddo evaæ rajanÅyo evaæ kamanÅyo evaæ madanÅyo evaæ bandhanÅyo evaæ mucchanÅyo'ti. Te taæ saÇkhaæ uttÃnaæ nipÃtesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ avakujjaæ nipÃtesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ passena nipÃtesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ dutiyena passena nipÃtesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ uddhaæ Âhapesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ omuddhakaæ Âhapesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ [PTS Page 338] [\q 338/] pÃïinà ÃkoÂesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ le¬¬unà ÃkoÂesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ daï¬ena ÃkoÂesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ satthena ÃkoÂesuæ: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ odhuniæsu: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ sandhuniæsu: 'vadesahi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Te taæ saÇkhaæ niddhuniæsu: 'vadehi bho saÇkha, vadehi bho saÇkhÃ'ti. Neva so saÇkho saddamakÃsi. Atha kho rÃja¤¤a tassa saÇkhadhamassa etadahosi: yÃvabÃlà ime paccantajÃnapadà manussÃ. Kathaæ hi nÃma ayoniso saÇkhasaddaæ gavesissantÅ ti tesaæ pekkhamÃnÃnaæ saÇkhaæ gahetvà tikkhattuæ saÇkhaæ upalÃpetvà saÇkhaæ ÃdÃya pakkÃmi. Atha kho rÃja¤¤a tesaæ paccantajÃnapadÃnaæ manussÃnaæ etadahosi: yadà kira bho ayaæ saÇkho nÃma purisasahagato ca hoti, vÃyÃmasahagato ca vÃyusahagato ca, tadÃyaæ saÇkho saddaæ karoti. Yadà panÃyaæ saÇkho neva purisasahagato hoti na vÃyÃmasahagato na vÃyusahagato, nÃyaæ saÇkho saddaæ karotÅ'ti. [BJT Page 538] [\x 538/] Evameva kho rÃja¤¤a yadÃyaæ kÃyo Ãyusahagato ca hoti usmÃsahagato ca vi¤¤Ãïasahagato ca, tadà abhikkamatipi paÂikkamatipi tiÂÂhatipi nisÅdatipi seyyampi kappeti, cakkhunÃpi rÆpaæ passati, sotenapi saddaæ suïÃti, ghÃnenapi gandhaæ ghÃyati, jivhÃyapi rasaæ sÃyati, kÃyenapi phoÂÂhabbaæ phusati, manasÃpi dhammaæ vijÃnÃti. Yadà panÃyaæ kÃyo neva Ãyusahagato hoti, na usmÃsahagato ca na vi¤¤Ãïasahagato ca, tadà neva abhikkamati na paÂikkamati na tiÂÂhati na nisÅdati na seyyaæ kappeti, cakkhunÃpi rÆpaæ na passati, sotenapi saddaæ na suïÃti, ghÃnenapi gandhaæ na ghÃyati, jivhÃyapi rasaæ na sÃyati, kÃyenapi phoÂÂhabbaæ na phusati, manasÃpi dhammaæ na vijÃnÃti. IminÃpi kho te rÃja¤¤a pariyÃyena evaæ hotu: itipi atthi paro loko, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti". "Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho [PTS Page 339] [\q 339/] evamme ettha hoti: itipi natthi paro Loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti". 13. "Atthi pana rÃja¤¤a pariyÃyo yena te pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti?" "Atthi bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃkoti". "Yathà kathaæ viya rÃja¤¤Ãti?" "Idha me bho kassapa purisà coraæ ÃgucÃriæ gahetvà dassenti: ayaæ te bhante coro ÃgucÃrÅ, imassa yaæ icchasi taæ daï¬aæ païehÅ'ti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: tena hi bho imassa purisassa chaviæ chindatha, appevanÃmassa jÅvaæ passeyyÃmÃ'ti. Te tassa purisassa chaviæ chindanti nevassa mayaæ jÅvaæ passÃma. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: tena hi bho imassa purisassa cammaæ chindatha, appevanÃmassa jÅvaæ passeyyÃmÃ'ti. Tena hi bho imassa purisassa maæsaæ chindatha, appevanÃmassa jÅvaæ passeyyÃmÃ'ti. Tena hi bho imassa purisassa nahÃruæ chindatha, appevanÃmassa jÅvaæ passeyyÃmÃ'ti. Tena hi bho imassa purisassa aÂÂhiæ chindatha, appevanÃmassa jÅvaæ passeyyÃmÃ'ti. Tena hi bho imassa purisassa aÂÂhimi¤jaæ chindatha, appevanÃmassa jÅvaæ passeyyÃmÃ'ti. Te tassa purisassa cammaæ chindanti nevassa mayaæ jÅvaæ passÃma. Te tassa purisassa maæsaæ chindanti nevassa mayaæ jÅvaæ passÃma. Te tassa purisassa nahÃruæ chindanti nevassa mayaæ jÅvaæ passÃma. Te tassa purisassa aÂÂhiæ chindanti nevassa mayaæ jÅvaæ passÃma. Te tassa purisassa aÂÂhimi¤jaæ chindanti nevassa mayaæ jÅvaæ passÃma. Ayampi kho bho kassapa pariyÃyo yena me pariyÃyena evaæ hoti: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. " [BJT Page 540] [\x 540/] "Tena hi rÃja¤¤a upamante karissÃmi. UpamÃyapi idhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. BhÆtapubbaæ rÃja¤¤a a¤¤ataro aggiko jaÂilo ara¤¤Ãyatane païïakuÂiyà vasati. Atha kho rÃja¤¤a a¤¤ataro janapade sattho vuÂÂhÃsi. Atha kho so sattho tassa aggikassa jaÂilassa assamassa sÃmantà ekarattiæ vasitvà pakkÃmi. Atha kho rÃja¤¤a tassa aggikassa jaÂilassa [PTS Page 340] [\q 340/] etadahosi: yannÆnÃhaæ yena so satthavÃho tenupasaÇkameyyaæ, appevanÃmettha ki¤ci upakaraïaæ adhigaccheyyanti. Atha kho so aggiko jaÂilo kÃlasseva vuÂÂhÃya yena so satthavÃho tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà addasa tasmiæ satthavÃhe daharaæ kumÃraæ mandaæ uttÃnaseyyakaæ cha¬¬itaæ. DisvÃnassa etadahosi: na kho metaæ patirÆpaæ, yamme pekkhamÃnassa manussabhÆto kÃlaækareyya. YannÆnÃhaæ imaæ dÃrakaæ assamaæ netvà ÃpÃdeyyaæ poseyyaæ va¬¬heyyanti. Atha kho so aggiko jaÂilo taæ dÃrakaæ assamaæ netvà ÃpÃdesi posesi va¬¬hesi. Yadà so dÃrako dasavassuddesiko và hoti dvÃdasavassuddesiko vÃ, atha kho tassa aggikassa jaÂilassa janapade ki¤cideva karaïÅyaæ uppajji. Atha kho so aggiko jaÂilo taæ dÃrakaæ etadavoca: 'icchÃmahaæ tÃta janapadaæ gantuæ, aggiæ tÃta paricareyyÃsi. Mà ca te aggi nibbÃyi. Sace ca te aggi nibbÃyeyya, ayaæ vÃsi, imÃni kaÂÂhÃni, idaæ araïÅsahitaæ. Aggiæ nibbattetvà aggiæ paricareyyÃsÅ'ti. Atha kho so aggiko jaÂilo taæ dÃrakaæ evaæ anusÃsitvà janapasaæ agamÃsi. Tassa khi¬¬Ãpasutassa aggi nibbÃyi. Atha kho tassa dÃrakassa etadahosi: pità kho maæ evaæ avaca: 'aggiæ tÃta paricareyyÃsi, mà ca te aggi nibbÃyi. Sace ca te aggi nibbÃyeyya ayaæ vÃsi imÃni kaÂÂhÃni. Idaæ araïÅsahitaæ, aggiæ nibbattetvà aggiæ paricareyyÃsÅ'ti. YannÆnÃhaæ aggiæ nibbattetvà aggiæ paricareyyanti. [PTS Page 341] [\q 341/] atha kho so dÃrako araïÅsahitaæ vÃsiyà tacchi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. AraïÅsahitaæ dvidhà phÃlesi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. Araïisahitaæ tidhà phÃlesi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. AraïÅsahitaæ catudhà phÃlesi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. AraïÅsahitaæ pa¤cadhà phÃlesi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. AraïÅsahitaæ dasadhà phÃlesi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. AraïÅsahitaæ satadhà phÃlesi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. AraïÅsahitaæ sakalikaæ sakalikaæ akÃsi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. AraïÅsahitaæ sakalikaæ sakalikaæ karitvà udukkhale koÂÂesi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. AraïÅsahitaæ udukkhale koÂÂetvà mahÃvÃte opuïi: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. Neva so aggiæ adhigacchi. 1. SÅ. Mu. I. Saceva. 2. SÅ. Mu. I. Araïi. 3. SÅ. Mu. I. Araïi. [BJT Page 542] [\x 542/] Atha kho so aggiko jaÂilo janapade taæ karaïÅyaæ tÅretvÃ, yena sako assamo tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà taæ dÃrakaæ etadavoca: 'kacci te tÃta aggi na nibbuto'ti. Idha me tÃta khi¬¬Ãpasutassa aggi nibbÃyi. Tassa me etadahosi: pità kho maæ evaæ avaca: aggiæ tÃta paricareyyÃsi, mà ca te aggi nibbÃyi. Sace ca te aggi nibbÃyeyya ayaæ vÃsi imÃni kaÂÂhÃni idaæ araïÅsahitaæ, aggiæ nibbattetvà aggiæ paricareyyÃsÅ ti. YannÆnÃhaæ aggiæ nibbattetvà aggiæ paricareyyanti. Atha khvÃhaæ tÃta araïÅsahitaæ vÃsiyà tacchiæ: appevanÃma aggi adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchiæ. AraïÅsahataæ dvidhà phÃlesiæ: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchiæ. AraïÅsahitaæ tidhà phÃlesiæ: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchiæ. AraïÅsahitaæ catudhà phÃlesiæ: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchiæ. AraïÅsahitaæ pa¤cadhà phÃlesiæ: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchiæ. AraïÅsahitaæ dasadhà phÃlesiæ: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchiæ. AraïÅsahitaæ satadhà phÃlesiæ: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchiæ. AraïÅsahitaæ sakalikaæ sakalikaæ akÃsiæ: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchiæ. AraïÅsahitaæ sakalikaæ sakalikaæ karitvà udukkhale koÂÂesiæ: appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchiæ. AraïÅsahitaæ udukkhakale koÂÂetvà mahÃvÃte ophuïiæ appevanÃma aggiæ adhigaccheyyanti. NevÃhaæ aggiæ adhigacchinti. Atha kho tassa aggikassa jaÂilassa etadahosi: yÃvabÃlo ayaæ dÃrako abyatto. Kathaæ hi nÃma ayoniso aggiæ gavesissatÅ ti tassa pekkhamÃnassa araïÅsahitaæ gahetvà aggiæ nibbattetvà taæ dÃrakaæ etadavoca: evaæ kho tÃta [PTS Page 342] [\q 342/] aggi nibbattetabbo, natveva yathà tvaæ bÃlo abyatto ayoniso aggiæ gavesissatÅ ti, Evameva kho tvaæ rÃja¤¤a bÃlo abyatto ayoniso paralokaæ gavesissasi. PaÂinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ. PaÂinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ. Mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ"ti. "Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho nevÃhaæ sakkomi1 idaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ paÂinissajjituæ. RÃjà pi maæ pasenadi kosalo jÃnÃti tirorÃjÃnopi: 'pÃyÃsirÃja¤¤o evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko ti. SacÃhaæ bho kassapa idaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ paÂinissajjissÃmi, bhavissanti me cattÃro; yÃvabÃlo pÃyÃsirÃja¤¤o yÃvaabyatto duggahitaggÃhÅti. Kopenapi naæ harissÃmi, makkhenapi naæ harissÃmi, palÃsenapi naæ harissÃmÅ ti. " 1. SayahÃmi [PTS.] [BJT Page 544] [\x 544/] 14. "Tena hi rÃja¤¤a upamante karissÃmi. UpamÃyapidhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. BhÆtapubbaæ rÃja¤¤a mahÃsakaÂasattho sakaÂasahassaæ puratthimà janapadà pacchimaæ janapadaæ agamÃsi. So yena yena gacchati khippameva pariyÃdiyati tiïakaÂÂhodakaæ haritakapaïïaæ. Tasmiæ kho pana satthe dve satthavÃhà ahesuæ, eko [PTS Page 343] [\q 343/] pa¤cannaæ sakaÂasatÃnaæ eko pa¤cannaæ sakaÂasatÃnaæ. Atha kho tesaæ satthavÃhÃnaæ etadahosi. Ayaæ kho pana mahÃsakaÂasattho sakaÂasahassaæ. Te mayà yena yena gacchÃma khippameva pariyÃdiyati tiïakaÂÂhodakaæ haritakapaïïaæ. YannÆna mayaæ imaæ satthaæ dvidhà vibhajeyyÃma ekato pa¤ca sakaÂasatÃni, ekato pa¤ca sakaÂasatÃnÅti. Te taæ satthaæ dvÅdhà vibhajiæsu ekato pa¤ca sakaÂasatÃni ekato pa¤ca sakaÂasatÃni. Eko tÃva satthavÃho bahuæ tiïa¤ca kaÂÂha¤ca udaka¤ca Ãropetvà satthaæ payÃpesi. DvÅhatÅhaæ payÃto kho pana so sattho addasa purisaæ kÃÊaæ lohitakkhaæ sannaddhakalÃpaæ kumudamÃliæ allavatthaæ allakesaæ kaddamamakkhÅtehi cakkehi bhaddena rathena paÂipathaæ Ãgacchantaæ. Disvà etadavoca: 'kuto bho ÃgacchasÅ'ti 'amukamhà janapadÃ'ti. 'Kuhiæ gamissasÅ'ti 'amukaæ nÃma janapadanti. ' 'Kacci bho purato kantÃre mahÃmegho abhippavuÂÂho?'Ti. Evaæ kho bho purato kantÃre mahÃmegho abhippavuÂÂho. ùsittodakÃni vaÂumÃni bahuæ tiïa¤ca [PTS Page 344] [\q 344/] kaÂÂha¤ca udaka¤ca, cha¬¬etha bho purÃïÃni tiïÃni kaÂÂhÃni udakÃni, lahubhÃrehi sakaÂehi sighasÅghaæ gacchatha. Mà yoggÃni kilamethÃti. Atha kho so satthavÃho satthike Ãmantesi: ayaæ bho puriso evamÃha: purato kantÃre mahÃmegho abhippavuÂÂho1, ÃsittodakÃni vaÂumÃni, bahuæ tiïa¤ca kaÂÂha¤ca udaka¤ca, cha¬¬etha bho purÃïÃni tiïÃni kaÂÂhÃni udakÃni, lahubhÃrehi sakaÂehi sÅghasÅghaæ gacchatha, mà yoggÃni kilamethÃti, cha¬¬etha bho purÃïÃni tiïÃni kaÂÂhÃni udakÃni, lahubhÃrehi sakaÂehi satthaæ payÃpethÃ'ti. 'Evaæ bho'ti kho te satthikà tassa satthavÃhassa paÂissutvÃ, cha¬¬etvà purÃïÃni tiïÃni kaÂÂhÃni udakÃni lahubhÃrehi sakaÂehi satthaæ payÃpesuæ. Te paÂhamehi satthavÃse na addasaæsu tiïaæ và kaÂÂhaæ và udakaæ vÃ, dutiyepi satthavÃse na addasaæsu tiïaæ và kaÂÂhaæ và udakaæ vÃ, tatiyepi satthavÃse na addasaæsu tiïaæ và kaÂÂhaæ và udakaæ vÃ, catutthepi satthavÃse na addasaæsu tiïaæ và kaÂÂhaæ và udakaæ vÃ, pa¤camepi satthavÃse na addasaæsu tiïaæ và kaÂÂhaæ và udakaæ vÃ, chaÂÂhepi satthavÃse na addasaæsu tiïaæ và kaÂÂhaæ và udakaæ vÃ, sattamepi satthavÃse na addasaæsu tiïaæ và kaÂÂhaæ và udakaæ vÃ. Sabbeva anayabyasanaæ Ãpajjiæsu. Ye ca tasmiæ satthe ahesuæ manussà và pasÆ và sabbe so yakkho amanusso bhakkhesi, aÂÂhikÃneva sesesi. 1. AbhippavaÂÂho, [PTS.] [BJT Page 546] [\x 546/] Yadà a¤¤Ãsi dutiyo satthavÃho bahunikkhanto kho bho dÃni so sattho'ti, bahuæ tiïa¤ca kaÂÂha¤ca udaka¤ca Ãropetvà satthaæ payÃpesi. DvihatÅhaæ payÃto kho paneso sattho addasa purisaæ kÃÊaæ lohitakkhaæ [PTS Page 345] [\q 345/] sannaddhakalÃpaæ kumudamÃliæ allavatthaæ allakesaæ kaddamamakkhitehi cakkehi bhaddena rathena paÂipathaæ Ãgacchantaæ. Disvà etadavoca: kuto bho ÃgacchasÅ'?Ti 'amukamhà janapadÃ'ti 'kuhiæ gamissasÅ ?Ti 'amukaæ nÃma janapadanti. ' 'Kacci bho purato kantÃre mahÃmegho abhippavuÂÂho, ÃsittodakÃni vaÂumÃni, bahuæ tiïa¤ca kaÂÂha¤ca udaka¤ca, cha¬¬etha bho purÃïÃni tiïÃni kaÂÂhÃni udakÃni, lahubhÃrehi sakaÂehi sighaæsighaæ gacchatha, mà yoggÃni kilamethÃti. Atha kho so satthavÃho satthike Ãmantesi: ayaæ bho puriso evamÃha'purato kantÃre mahÃmegho abhippavuÂÂho, ÃsittodakÃni vaÂumÃni, bahuæ tiïa¤ca kaÂÂha¤ca udaka¤ca, cha¬¬etha bho purÃïÃni tiïÃni kaÂÂhÃni udakÃni, lahubhÃrehi sakaÂehi sÅghasÅghaæ gacchatha, mà yoggÃni kilamethÃ'ti. Ayaæ kho bho puriso neva amhÃkaæ mitto na ¤ÃtisÃlohito. Kathaæ mayaæ imassa saddhÃya gamissÃma? Na kho cha¬¬hetabbÃni purÃïÃni tiïÃni kaÂÂhÃni udakÃni yathÃbhatena bhaï¬ena satthaæ payÃpetha. Na no purÃïaæ cha¬¬essÃmÃ'ti. 'Evaæ bho'ti kho te satthikà tassa satthavÃhassa paÂissutvà yathÃbhatena bhaï¬ena satthaæ payÃpetha. Na no purÃïaæ cha¬¬essÃmÃ'ti. 'Evaæ bho'ti kho te satthikà tassa satthavÃhassa paÂissutvà yathÃbhatena bhaï¬ena satthaæ payÃpesuæ. Te paÂhame pi satthavÃse na addasaæsu tiïaæ và [PTS Page 346] [\q 346/] kaÂÂhaæ và udakaæ vÃ, dutiye pi satthavÃse tatiye pi satthavÃse catutthepi satthavÃse pa¤came pi satthavÃse chaÂÂhe pi satthavÃse sattame pi satthavÃse na addasaæsu tiïaæ và kaÂÂhaæ và udakaæ và ta¤ca satthaæ addasaæsu anayabyasanaæ Ãpannaæ. Ye ca tasmiæ satthe pi ahesuæ manussà và pasÆ vÃ, tesa¤ca aÂÂhikÃneva addasaæsu tena yakkhena amanussena bhakkhitÃnaæ. Atha kho so satthavÃho satthike Ãmantesi: ayaæ kho bho sattho anayabyasanaæ Ãpanno yathà taæ tena bÃlena satthavÃhena pariïÃyakena. Tenahi bho yÃnamhÃkaæ satthe appasÃrÃni païÅyÃni, tÃni cha¬¬etvÃ, yÃni imasmiæ satthe mahÃsÃrÃni païiyÃni tÃni ÃdiyathÃ'ti. 'Evaæ bho'ti kho te satthikà tassa satthavÃhassa paÂissutvà yÃni sakasmiæ satthe appasÃrÃni païiyÃni tÃni cha¬¬etvà yÃni tasmiæ satthe mahÃsÃrÃni païiyÃni tÃni ÃdiyitvÃ, sotthinà taæ kantÃraæ nitthariæsu yathà taæ paï¬itena satthavÃhena pariïÃyakena. 1. AbhippavaÂÂho [PTS. 2.] YathÃgatena machasaæ. [BJT Page 548] [\x 548/] Evameva kho tvaæ rÃja¤¤a bÃlo abyatto anayabyasanaæ Ãpajjissasi ayoniso paralokaæ gavesanto, seyyathÃpi so purimo satthavÃho. Ye pi tava sotabbaæ saddahÃtabbaæ ma¤¤isanti, te pi anayabyasanaæ Ãpajjissanti, seyyathÃpi te satthikÃ. Parinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ, paÂinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ. Mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ"ti. "Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho nevÃhaæ sakkomi idaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ paÂinissajjituæ. RÃjÃpi maæ passenadikosalo jÃnÃti tirorÃjÃno pi. PÃyÃsirÃja¤¤o evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: 'itipi [PTS Page 347] [\q 347/] natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. SvÃhaæ bho kassapa idaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ paÂinissajjissÃmi, bhavissanti me cattÃro: yÃva bÃlo pÃyÃsirÃja¤¤o yÃva abyatto yÃva duggahitaggÃhÅti, kopenapi naæ harissÃmi makkhenapi naæ harissÃmi, palÃsenapi naæ harissÃmÅ'ti. 15. "Tena hi rÃja¤¤a upamante karissÃmi. UpamÃyapidhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. BhÆtapubbaæ rÃja¤¤a a¤¤ataro sÆkaraposako puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ agamÃsi. Tattha addasa pahÆtaæ sukkhaæ gÆthaæ cha¬¬itaæ. DisvÃnassa etadahosi: ayaæ kho bahuko sukkagÆtho cha¬¬ito, mamaæ ca sÆkarabhattÃ. YannÆnÃhaæ ito sukkhagÆthaæ hareyyanti, so uttarÃsaÇgaæ pattharitvà pahÆtaæ sukkhagÆthaæ Ãkiritvà bhaï¬ikaæ bandhitvà sÅse ubbÃhetvà agamÃsi. Tassa antarÃmagge mahÃakÃlamegho pÃvassi. So uggharantaæ paggharantaæ yÃva agganakhà gÆthena makkhito gÆthabhÃraæ ÃdÃya agamÃsi. Tamenaæ manussà disvà evamÃhaæsu: kacci no tvaæ bhaïe ummatto, kacci viceto? Kathaæhi nÃma uggharantaæ paggharantaæ yÃva agganakhà gÆthena makkhito gÆthabhÃraæ harissasÅ?'Ti. 'Tumhe khvettha bhaïe ummattà tumhe vicetÃ. [PTS Page 348] [\q 348/] tathà hi pana me sÆkarabhattanti' evameva kho tvaæ rÃja¤¤a gÆthahÃrikÆpamo ma¤¤e paÂibhÃsi. PaÂinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ. PaÂinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ. Mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ"ti. [BJT Page 550] [\x 550/] "Ki¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho nevÃhaæ sakkomi idaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ paÂinissajjituæ. RÃjÃpi maæ passenadikosalo jÃnÃti tirorÃjÃnopi: pÃyÃsi rÃja¤¤o evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: 'itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. SacÃhaæ bho kassapa idaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ paÂinissajjissÃmi, bhavissanti me cattÃro: yÃva bÃlo pÃyÃsirÃja¤¤o abyatto duggahitaggÃhÅti kopenapi naæ harissÃmi, makkhenapi naæ harissÃmi, palÃsenapi naæ harissÃmÅ ti. " 16. "Tena hi rÃja¤¤a upamante karissÃmi. UpamÃyapi idhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. BhÆtapubbaæ rÃja¤¤a dve akkhadhuttà akkhehi dibbiæsu. Eko akkhadhutto ÃgatÃgataæ kaliæ gilati. Addasà kho dutiyo akkhadhutto taæ akkhadhuttaæ ÃgatÃgataæ kaliæ gilantaæ. Disvà taæ akkhadhuttaæ etadavoca: tvaæ kho samma ekantikena jinÃsi dehi me samma akkhe, pajjohissÃmÅ'ti. 1 'Evaæ sammÃ'ti kho so akkhadhutto tassa akkhadhuttassa akkhe pÃdÃsi. Atha kho so akkhadhutto akkhe visena paribhÃvetvà taæ akkhadhuttaæ etadavoca: ehi kho samma akkhehi dibbissÃmÃti. Evaæ sammÃ'ti kho so akkhadhutto tassa akkhadhuttassa paccassosi. Dutiyampi kho te akkhadhuttà akkhehi dibbiæsu, dutiyampi kho so akkhadhutto [PTS Page 349] [\q 349/] ÃgatÃgataæ kaliæ gilati. Addasà kho dutiyo akkhadhutto taæ akkhadhuttaæ dutiyampi ÃgatÃgataæ kaliæ gilantaæ. Disvà taæ akkhadhuttaæ etadavoca: - "Littaæ paramena tejasà gilamakkhaæ puriso na bujjhati, Gila re gila pÃpadhuttaka pacchà te kaÂukaæ bhavissatÅ"ti. Evameva kho tvaæ rÃja¤¤a akkhadhuttopamo ma¤¤e paÂibhÃsi. PaÂinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ, paÂinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ. Mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ'ti. 1. PajahissÃmÅ ti - [PTS.] [BJT Page 552] [\x 552/] Ti¤cÃpi bhavaæ kassapo evamÃha, atha kho nevÃhaæ sakkomi idaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ paÂinissajjituæ, rÃjà pi maæ passenadÅkosalo jÃnÃti, tirorÃjÃno pi: pÃyÃsirÃja¤¤o evaævÃdÅ evaædiÂÂhi 'itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti. SacÃhaæ bho kassapa idaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ paÂinissajjissÃmi, bhavissanti mevattÃro: 'yÃva pÃlo pÃyÃsirÃja¤¤o abyatto duggahitaggÃhÅ'ti. Kopena pi naæ harissÃmi, makkhenapi naæ harissÃmi, palÃsenapi naæ harissÃmÅti". 17. Tena hi rÃja¤¤a upamante karissÃmi. UpamÃya pi idhekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. BhÆtapubbaæ rÃja¤¤a a¤¤ataro janapado vuÂÂhÃsi. Atha kho sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'ÃyÃma samma, yena so janapado tenupasaÇkamissÃma, appevanÃmettha ki¤ci dhanaæ adhigaccheyyÃmÃ'ti. 'Evaæ sammÃ'ti kho sahÃyako sahÃyakassa paccassosi. Te yena so janapado yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. [PTS Page 350] [\q 350/] tattha addasaæsu pahÆtaæ sÃïaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'idaæ kho samma pahÆtaæ sÃïaæ cha¬¬itaæ' tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ bandha, aha¤ca sÃïabhÃraæ bandhissÃmi. Ubho sÃïabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Evaæ sammÃ'ti kho sahÃyako sahÃyakassa paÂissutvà sÃïabhÃraæ bandhitvà te ubho pi sÃïabhÃraæ ÃdÃya yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ sÃïasuttaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma sÃïaæ idaæ pahÆtaæ sÃïasuttaæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho sÃïasuttabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me, tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. [BJT Page 554] [\x 554/] Atha kho so sahÃyako sÃïabhÃraæ cha¬¬etvà sÃïasuttabhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtà sÃïiyo cha¬¬itÃ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma sÃïaæ và sÃïasuttaæ vÃ, imà pahÆtà sÃïiyo cha¬¬itÃ. Tena hi sammatva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca sÃïasuttabhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho sÃïabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako sÃïasuttabhÃraæ cha¬¬etvà sÃïabhÃraæ Ãdiyi. [PTS Page 351] [\q 351/] te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ khomaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma sÃïasuttaæ và sÃïaæ vÃ, imà pahÆtaæ khomaæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca sÃïasuttabhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho khomabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako sÃïasuttabhÃraæ cha¬¬etvà khomabhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ khomasuttaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma sÃïiyo và khomaæ vÃ, imà pahÆtà khomasuttaæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca khomabhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho khomasuttabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako khomabhÃraæ cha¬¬etvà khomasuttabhÃraæ Ãdisi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ khomadussaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma khomaæ và khomasuttaæ vÃ, imà pahÆtà khomadussaæ cha¬¬itÃ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca khomasuttabhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho khomadussabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako khomasuttabhÃraæ cha¬¬etvà khomadussabhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ kappÃsaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma khomasuttaæ và khomadussaæ vÃ, imà pahÆtà kappÃsaæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca khomadussabhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho kappÃsabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako khomadussabhÃraæ cha¬¬etvà kappÃsabhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ kappÃsikasuttaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma khomadussaæ và kappÃsaæ vÃ, imà pahÆtà kappÃsikasuttaæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca kappÃsabhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho kappÃsikasuttabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako kappÃsabhÃraæ cha¬¬etvà kappÃsikasuttabhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ kappÃsikadussaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma kappÃsaæ và kappÃsikasuttaæ vÃ, imà pahÆtà kappÃsikadussaæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca kappÃsikasuttabhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho kappÃsikadussabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako kappÃsikasuttabhÃraæ cha¬¬etvà kappÃsikadussabhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ ayaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmentesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma kappÃsikasuttaæ và kappÃsikadussaæ vÃ, imà pahutaæ ayaæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca kappÃsikadussabhÃraæ cha¬¬essami. Ubho ayaæbhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako kappÃsikadussabhÃraæ cha¬¬etvà ayaæbhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ lohaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma kappÃsikadussaæ và ayaæ vÃ, imà pahÆtaæ lohaæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca ayaæbhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho lohabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha khoso sahÃyako ayaæbhÃraæ cha¬¬etvà lohaæbhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ tipuæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahayakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma ayaæ và lohaæ vÃ, imà pahÆtaæ tipuæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca lohabhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho tipuæbhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako lohaæbhÃraæ cha¬¬etvà tipuæbhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ sÅsaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma lohaæ và tipuæ vÃ, imà pahÆtà sÅsaæ cha¬¬itÃ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi. Aha¤ca tipuæ cha¬¬essÃmi, ubho sÅsaæbhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca, alaæ me tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako tipuæbhÃraæ cha¬¬etvà sÅsaæbhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ sajjhuæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma tipuæ và sÅsaæ vÃ, imaæ pahÆtaæ sajjhuæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca sÅsaæbhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho sajjhuæbhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabharo dÆrÃhato ca susannaddho ca. Alaæ me tvaæ pajÃnÃhi'ti. Atha kho so sahÃyako sÅsaæbhÃraæ cha¬¬etvà sajjhuæbhÃraæ Ãdiyi. Te yena¤¤ataraæ gÃmapatthaæ tenupasaÇkamiæsu. Tattha addasaæsu pahÆtaæ suvaïïaæ cha¬¬itaæ. Disvà sahÃyako sahÃyakaæ Ãmantesi: 'yassa kho samma atthÃya iccheyyÃma sÃïaæ và sÃïasuttaæ và sÃïiyo và khomaæ và khomasuttaæ và khomadussaæ và kappÃsaæ và kappÃsikasuttaæ và kappÃsikadussaæ và ayaæ và lohaæ và tipuæ và sÅsaæ và sajjhuæ vÃ, idaæ pahÆtaæ suvaïïaæ cha¬¬itaæ. Tena hi samma tva¤ca sÃïabhÃraæ cha¬¬ehi, aha¤ca sajjhubhÃraæ cha¬¬essÃmi, ubho suvaïïabhÃraæ ÃdÃya gamissÃmÃ'ti. 'Ayaæ kho me samma sÃïabhÃro dÆrÃhato ca susannaddho ca alaæ me, tvaæ pajÃnÃhÅ'ti. Atha kho so sahÃyako sajjhubhÃraæ cha¬¬etvà suvaïïabhÃraæ Ãdiyi. Te yena sako gÃmo tenupasaÇkamiæsu. Tattha yo so sahÃyako sÃïabhÃraæ ÃdÃya agamÃsi. Tassa neva mÃtÃpitaro abhinandiæsu, na puttadÃrà abhinandiæsu, na mittÃmaccà abhinandiæsu, na ca tato nidÃnaæ sukhaæ [PTS Page 352] [\q 352/] somanassaæ adhigacchi. Yo pana so sahÃyako suvaïïabhÃraæ ÃdÃya agamÃsi, tassa mÃtÃpitaro pi abhinandiæsu, puttadÃrà pi abhinandiæsu, mittÃmaccà pi abhinandiæsu, tato nidÃna¤ca sukhaæ somanassaæ adhigacchi. Evameva kho tvaæ rÃja¤¤a sÃïahÃrikÆpamo ma¤¤e paÂibhÃsi. PaÂinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ, paÂinissajjetaæ rÃja¤¤a pÃpakaæ diÂÂhigataæ. Mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ"ti. [BJT Page 556] [\x 556/] 18. "PurimenevÃhaæ opammena bhoto kassapassa attamano abhiraddho. ApicÃhaæ imÃni vicitrÃni pa¤hapaÂibhÃnÃni sotukÃmo evÃhaæ bhavantaæ kassapaæ paccanikaæ kÃtabbaæ ama¤¤issaæ. Abhikkantaæ bho kassapa, abhikkantaæ bho kassapa! SeyyathÃpi bho kassapa nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti. Evameva bhotà kassapena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bho kassapa taæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca, upÃsakaæ mà bhavaæ kassapo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gataæ. IcchÃmi cÃhaæ bho kassapa mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnusÃsatu maæ bhavaæ kassapo yaæ mamassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. "YathÃrÆpe kho rÃja¤¤a ya¤¤e gÃvo và ha¤¤anti, ajeÊakà và ha¤¤anti, kukkuÂasÆkarà và ha¤¤anti, vividhà và pÃïà saæghÃtaæ Ãpajjanti, paÂiggÃhakà ca honti [PTS Page 353] [\q 353/] micchÃdiÂÂhi micchÃsaækappà micchÃvÃcà micchÃkammantà micchÃÃjÅvà micchÃvÃyÃmà micchÃsati micchÃsamÃdhi, evarÆpo kho rÃja¤¤a ya¤¤e na mahapphalo hoti na mahÃnisaæso na mahÃjutiko na mahÃvipphÃro. SeyyathÃpi rÃja¤¤a kassako bÅjanaÇgalamÃdÃya vanaæ paviseyya. So tattha dukkhette dubbhÆme avihatakhÃïukaïÂake bÅjÃni patiÂÂhÃpeyya khaï¬Ãni pÆtÅni vÃtÃtapahatÃni asÃrÃdÃni asukhasayitÃni, dovo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anuppaveccheyya. Api nu tÃni bÅjÃni vuddhiæ verÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjeyya? Kassako và vipulaæ và phalaæ adhigaccheyyÃ?"Ti. [BJT Page 558] [\x 558/] "Nohidaæ bho kassapa. " "Evameva kho rÃja¤¤a yathÃrÆpe ya¤¤e gÃvo và ha¤¤anti ajeÊakà và ha¤¤anti kukkuÂasÆkarà và ha¤¤anti vividhà và pÃïà saÇghÃtaæ Ãpajjanti. PaÂiggÃhakà ca honti. MicchÃdiÂÂhi micchÃsaækappà micchÃvÃcà miccÃkammantà micchÃÃjÅvà micchÃvÃyÃmÃ, micchÃsati, micchÃsamÃdhi. EvarÆpo kho rÃja¤¤a ya¤¤o na mahapphalo hoti na mahÃnisaæso na mahÃjutiko na mahÃvipphÃro. YathÃrÆpe ca kho rÃja¤¤a ya¤¤e neva gÃvo ha¤¤anti na ajeÊakà ha¤¤anti na kukkuÂasÆkarà ha¤¤anti na vividhà và pÃïà saÇghÃtaæ Ãpajjanti, paÂiggÃhakà ca honti sammà diÂÂhi sammÃsaækappà sammÃvÃcà sammÃkammantà sammÃÃjÅvà sammÃvÃyÃmà sammÃsati sammÃsamÃdhi, evarÆpo kho rÃja¤¤a ya¤¤o mahapphalo hoti mahÃnisaæso mahÃjutiko mahÃvipphÃro. SeyyathÃpi rÃja¤¤a kassako bÅjanaÇgalaæ ÃdÃya vanaæ paviseyya, so tattha sukhette subhÆme suvihatakhÃïukaïÂake bÅjÃni [PTS Page 354] [\q 354/] patiÂÂhÃpeyya akhaï¬Ãni apÆtÅni ÃvÃtÃtapahatÃni sÃrÃdÃni sukhasayitÃni, devo ca kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anuppaveccheyya, api nu tÃni bÅjÃni vuddhiæ verÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjeyyuæ, kassako và vipulaæ phalaæ adhigaccheyyÃti?'. "Evaæ bho kassapa. " "Evameva kho rÃja¤¤a yathÃrÆpe ya¤¤e neva gÃvo ha¤¤anti na ajeÊakà ha¤¤anti na kukkuÂasÆkarà ha¤¤anti na vividhà và pÃïà saÇghÃtaæ Ãpajjanti, paÂiggÃhakà ca honti sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappà sammÃvÃcà sammÃkammantà sammÃÃjÅvà sammÃvÃyÃmà sammÃsati sammÃsamÃdhi, evarÆpo kho rÃja¤¤a ya¤¤o mahapphalo hoti mahÃnisaæso mahÃjutiko mahÃvipphÃro"ti. [BJT Page 560] [\x 560/] 19. Atha kho pÃyÃsi rÃja¤¤e dÃnaæ paÂÂhapesi samaïabrÃhmaïakapaïadikavaïibbakayÃcakÃnaæ. Tasmiæ kho pana dÃne evarÆpaæ bhojanaæ diyyati kaïÃjakaæ biÊaÇgadutiyaæ, dhorakÃni ca1 vatthÃni guÊagÃÊakÃni. Tasmiæ kho pana dÃne uttaro nÃma mÃïavo byÃvaÂo ahosi. So dÃnaæ datvà evamanuddisati 'iminÃhaæ dÃnena pÃyÃsiæ rÃja¤¤ameva imasmiæ loke samÃga¤jiæ mà parasminti. ' Assosi kho pÃyÃsÅ rÃja¤¤o [PTS Page 355 [\q 355/] ']uttaro kira mÃïavo dÃnaæ datvà evamanuddisati 'iminÃhaæ dÃnena pÃyÃsiæ rÃja¤¤ameva imasmiæ loke samÃga¤jiæ mà parasminti' atha kho pÃyÃsi rÃja¤¤o uttaraæ mÃïavaæ ÃmantÃpetvà etadavoca; saccaæ kira tvaæ tÃta uttara dÃnaæ datvà evamanuddisasi. 'IminÃhaæ dÃnena pÃyÃsiæ rÃja¤¤ameva imasmiæ loke samÃga¤chiæ mà parasminti'? 'Evaæ bho'ti. "Kissa pana bho tvaæ tÃta uttara dÃnaæ datvà evamanuddisasi. 'IminÃhaæ dÃnena pÃyÃsiæ rÃja¤¤ameva imasmiæ loke samÃga¤chiæ mà parasminti nanu mayaæ tÃta uttara pu¤¤atthikà dÃnasseva phalaæ pÃÂikaÇkhino?2" Ti. "Bhoto kho pana dÃne evarÆpaæ bhojanaæ diyyati kaïÃjakaæ bilaÇgadutiyaæ. Bhavaæ pÃdÃpi na iccheyya phusituæ, kuto bhu¤jituæ. DhorakÃni ca vatthÃni guÊagÃÊakÃni yÃni bhavaæ pÃdÃpi na iccheyya phusituæ, kuto paridahituæ. Bhavaæ kho panamhÃkaæ piyo manÃpo. Kathaæ mayaæ manÃpaæ amanÃpena saæyojemÃ?"Ti. "Tena hi tvaæ tÃta uttara yÃdisÃhaæ bhojanaæ bhu¤jÃmi tÃdisaæ bhojanaæ paÂÂhapehi, yÃdisÃni cÃhaæ vatthÃni paridahÃmi tÃdisÃni ca vatthÃni paÂÂhapehÅ"ti. "Evaæ bho"ti kho uttaro mÃïavo pÃyÃsirÃja¤¤assa paÂissutvà yÃdisaæ bhojanaæ pÃyÃsi rÃja¤¤o bhu¤jati tÃdisaæ bhojanaæ paÂÂhapesi, yÃdisÃni ca vatthÃni pÃyÃsi rÃja¤¤o paridahati tÃdisÃni ca vatthÃni paÂÂhapesi. 1. TherakÃni [PTS]. 2. ÁuÊa vÃlakÃni [PTS.] [BJT Page 562] [\x 562/] [PTS Page 356] [\q 356/] atha kho pÃyÃsÅ rÃja¤¤o asakkaccaæ dÃnaæ datvà asahatthà dÃnaæ datvà acitatÅkataæ dÃnaæ datvà apaviddhaæ dÃnaæ datvà kÃyassa bhedà parammaraïà cÃtumahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapajji su¤¤aæ serissakaæ vimÃnaæ. Yo pana tassa dÃne byÃvaÂo ahosi uttaro nÃma mÃïavo, so sakkaccaæ dÃnaæ datvà sahatthà dÃnaæ datvà cittÅkataæ dÃnaæ datvà anapaviddhaæ dÃnaæ datvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajji devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyataæ. Tena kho pana samayena Ãyasmà gavampati abhikkhaïaæ su¤¤aæ serissakaæ vimÃnaæ divÃvihÃraæ gacchati. Atha kho pÃyÃsÅ devaputto yenÃyasmà gavampati tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ gavampatiæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhikaæ kho pÃyÃsiæ devaputtaæ Ãyasmà gavampati etadavoca; 'ko'si tvaæ Ãvuso?'Ti. 'Ahaæ bhante pÃyÃsi rÃja¤¤o'ti. "Nanu tvaæ Ãvuso evaædiÂÂhiko ahosi. 'Itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti?" "SvÃhaæ bhante evaæ diÂÂhiko ahosi; 'itipi natthi paro loko, natthi sattà opapÃtikà natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko ti. Api cÃhaæ [PTS Page 357] [\q 357/] ayyena kumÃrakassapena etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecito"ti. "Yo pana te Ãvuso dÃne byÃvaÂo ahosi uttaro nÃma mÃïavo, so kuhiæ upapanno?'Ti. "Yo me bhante dÃne byÃvaÂo ahosi uttaro nÃma mÃïavo, so sakkaccaæ dÃnaæ datvà sahatthà dÃnaæ datvà vittÅkataæ dÃnaæ datvà anapaviddhaæ dÃnaæ datvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapanno devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyataæ. Ahaæ pana bhante asakkaccaæ dÃnaæ datvà asahatthà dÃnaæ datvà acittÅkataæ dÃnaæ datvà apaviddhaæ dÃnaæ datvà kÃyassa bhedà parammaraïà cÃtumahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapanno su¤¤aæ serissakaæ vimÃnaæ. Tena hi bhante gavampati manussalokaæ gantvà evamÃrocehi: sakkaccaæ dÃnaæ detha, sahatthà dÃnaæ detha, cittÅkataæ dÃnaæ detha, anapaviddhaæ dÃnaæ detha, pÃyÃsi rÃja¤¤o asakkaccaæ dÃnaæ datvà [BJT Page 564] [\x 564/] Asahatthà dÃnaæ datvà acittÅkataæ dÃnaæ datvà apaviddhaæ dÃnaæ datvà kÃyassa bhedà parammaraïà cÃtumhÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapanno su¤¤aæ serissakaæ vimÃnaæ. Yo pana tassa dÃne byÃvaÂo ahosi uttaro nÃma mÃïavo, so sakkaccaæ dÃnaæ datvà sahatthà dÃnaæ datvà cittÅkataæ dÃnaæ datvà anapaviddhaæ dÃnaæ datvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapanno devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyatanti. " Atha kho Ãyasmà gavampati manussalokaæ Ãgantvà evamÃrocesi: "sakkaccaæ dÃnaæ detha, sahatthà dÃnaæ detha, cittikataæ dÃnaæ detha, anapaviddhaæ dÃnaæ detha. PÃyÃsi rÃja¤¤o asakkaccaæ dÃnaæ datvà asahatthà dÃnaæ datvà acittÅkataæ dÃnaæ datvà apaviddhaæ dÃnaæ datvà kÃyassa bhedà parammaraïà cÃtumahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upapanno su¤¤aæ serissakaæ vimÃnaæ. Yo pana tassa dÃne byÃvaÂo ahosi uttaro nÃma mÃïavo, so sakkaccaæ dÃnaæ datvà sahatthà dÃnaæ datvà cittikataæ dÃnaæ datvà anapaviddhaæ [PTS Page 358] [\q 358/] dÃnaæ datvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapanno devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ sahabyatanti. " PÃyÃsirÃja¤¤asuttaæ niÂÂhitaæ dasamaæ. ApadÃna¤ca nidÃna¤ca nibbÃna¤ca sudassanaæ, Janavasabha¤ca govindaæ samayaæ sakkamevaca SatipaÂÂhÃnapÃyÃsi mahÃvaggassa saÇgaho, MahÃvaggo niÂÂhito dutiyo MahÃpadÃnaæ nidÃnaæ nibbÃna¤ca sudassanaæ, Janavasabha¤ca govindaæ samayaæ sakkapa¤hakaæ MahÃsatipaÂÂhÃna¤ca pÃyÃsÅ dasamaæ bhave. (Katthaci)