Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [PTS Vol D - 1] [\z D /] [\f I /] [PTS Page 001] [\q 1/] [BJT Vol D - 1] [\z D /] [\w I /] [BJT Page 002] [\x 2/] SuttantapiÂake DÅghanikÃyo SÅlakkhandhavaggo ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. 1. BrahmajÃlasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà antarà ca rÃjagahaæ antarà ca nÃlandaæ addhÃnamaggapaÂipanno hoti mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi. Suppiyo'pi kho paribbÃjako antarà ca rÃjagahaæ antarà ca nÃlandaæ addhÃnamaggapaÂipanno hoti saddhiæ antevÃsinà brahmadattena mÃïavena. Tatra sudaæ suppiyo paribbÃjako anekapariyÃyena buddhassa avaïïaæ bhÃsati, dhammassa avaïïaæ bhÃsati, saÇghassa avaïïaæ bhÃsati. Suppiyassa pana paribbÃjakassa antevÃsÅ brahmadatto mÃïavo anekapariyÃyena buddhassa vaïïaæ bhÃsati, dhammassa vaïïaæ bhÃsati, saÇghassa vaïïaæ bhÃsati. Itiha te ubho ÃcariyantevÃsÅ a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdà bhagavantaæ piÂÂhito piÂÂhito anubaddhÃ1 honti bhikkhusaÇghaæ ca. 2. Atha kho bhagavà ambalaÂÂhikÃyaæ rÃjÃgÃrake ekarattivÃsaæ upagaæchi saddhiæ bhikkhusaÇghena. Suppiyo'pi kho paribbÃjako ambalaÂÂhikÃyaæ rÃjÃgÃrake ekarattivÃsaæ upagaæchi saddhiæ antevÃsinà brahmadattena mÃïavena. Tatra'pi sudaæ suppiyo paribbÃjako anekapariyÃyena buddhassa avaïïaæ bhÃsati, dhammassa avaïïaæ bhÃsati, saÇghassa avaïïaæ bhÃsati. Suppiyassa [PTS Page 002] [\q 2/] pana paribbÃjakassa antevÃsÅ brahmadatto mÃïavo buddhassa vaïïaæ bhÃsati, dhammassa vaïïaæ bhÃsati, saÇghassa vaïïaæ bhÃsati. Itiha te ubho ÃcariyantevÃsÅ a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdà viharanti. - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 1. AnubandhÃ, ma cha saæ. [BJT Page 004] [\x 4/] 3. Atha kho sambahulÃnaæ bhikkhÆnaæ rattiyà paccÆsasamayaæ paccuÂÂhitÃnaæ maï¬alamÃÊe sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ ayaæ saÇkhiyÃdhammo udapÃdi: "acchariyaæ Ãvuso, abbhutaæ Ãvuso, yÃva¤cidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikatà suppaÂividitÃ. Ayaæ hi suppiyo paribbÃjako anekapariyÃyena buddhassa avaïïaæ bhÃsati, dhammassa avaïïaæ bhÃsati, saÇghassa avaïïaæ bhÃsati. Suppiyassa pana paribbÃjakassa antevÃsÅ brahmadatto mÃïavo buddhassa vaïïaæ bhÃsati, dhammassa vaïïaæ bhÃsati, saÇghassa vaïïaæ bhÃsati. Itiha'me ubho ÃcariyantevÃsÅ a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdà bhagavantaæ piÂÂhito piÂÂhito anubaddhà honti bhikkhusaÇghaæ cÃ"ti. 4. Atha kho bhagavà tesaæ bhikkhÆnaæ imaæ saÇkhiyÃdhammaæ viditvà yena maï¬alamÃÊo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: "kÃya nu'ttha bhikkhave etarahi kathÃya sannisinnà sannipatitÃ? Kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃ?"Ti. Evaæ vutte te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: "idha bhante amhÃkaæ rattiyà paccÆsasamayaæ paccuÂÂhitÃnaæ maï¬alamÃÊe sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ ayaæ saÇkhiyÃdhammo udapÃdi "acchariyaæ Ãvuso, abbhutaæ Ãvuso yÃva¤cidaæ tena bhagavatà arahatà sammÃsambuddhena sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikatà suppaÂividitÃ. Ayaæ hi suppiyo paribbÃjako anekapariyÃyena buddhassa avaïïaæ bhÃsati, dhammassa avaïïaæ bhÃsati, saÇghassa avaïïaæ bhÃsati. Suppiyassa pana paribbÃjakassa antevÃsÅ brahmadatto mÃïavo buddhassa vaïïaæ bhÃsati, dhammassa vaïïaæ bhÃsati, saÇghassa vaïïaæ bhÃsati. Itiha'me ubho ÃcariyantevÃsÅ a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdà bhagavantaæ piÂÂhito piÂÂhito anubaddhà honti bhikkhusaÇgha¤cÃ'ti. Ayaæ kho no bhante antarÃkathà vippakatÃ. Atha bhagavà anuppatto"ti. 5. "Mamaæ và bhikkhave pare avaïïaæ bhÃseyyuæ, dhammassa và avaïïaæ bhÃseyyuæ, saÇghassa và [PTS Page 003] [\q 3/] avaïïaæ bhÃseyyuæ, tatra tumhehi na ÃghÃto na appaccayo na cetaso anabhiraddhi karaïÅyÃ. Mamaæ và bhikkhave pare avaïïaæ bhÃseyyuæ, dhammassa và avaïïaæ bhÃseyyuæ, saÇghassa và avaïïaæ bhÃseyyuæ, tatra ce tumhe assatha kupità và anattamanà vÃ, tumhaæ yevassa tena antarÃyo. Mamaæ và bhikkhave pare avaïïaæ bhÃseyyuæ, dhammassa và avaïïaæ bhÃseyyuæ, saÇghassa và avaïïaæ bhÃseyyuæ, tatra tumhe assatha kupità và anattamanà vÃ, api nu paresaæ subhÃsitaæ dubbhÃsitaæ tumhe ÃjÃneyyÃthÃ?"Ti. "No hetaæ bhante. " "Mamaæ và bhikkhave pare avaïïaæ bhÃseyyuæ, dhammassa và avaïïaæ bhÃseyyuæ, saÇghassa và avaïïaæ bhÃseyyuæ, tatra tumhehi abhÆtaæ abhÆtato nibbeÂhetabbaæ: 'iti'petaæ abhÆtaæ. Iti'petaæ atacchaæ. Natthi cetaæ amhesu. Na ca panetaæ amhesu saævijjatÅ'ti. " [BJT Page 006] [\x 6/] 6. "Mamaæ và bhikkhave pare vaïïaæ bhÃseyyuæ, dhammassa và vaïïaæ bhÃseyyuæ, saÇghassa và vaïïaæ bhÃseyyuæ, tatra tumhehi na Ãnando na somanassaæ na cetaso ubbilÃvitattaæ1 karaïÅyaæ. Mamaæ và bhikkhave pare vaïïaæ bhÃseyyuæ, dhammassa và vaïïaæ bhÃseyyuæ, saÇghassa và vaïïaæ bhÃseyyuæ, tatra ce tumhe assatha Ãnandino sumanà ubbilÃvino2, tumhaæ yevassa tena antarÃyo. Mamaæ và bhikkhave pare vaïïaæ bhÃseyyuæ, dhammassa và vaïïaæ bhÃseyyuæ, saÇghassa và vaïïaæ bhÃseyyuæ, tatra và tumhehi bhÆtaæ bhÆtato paÂijÃnitabbaæ: "iti'petaæ bhÆtaæ, iti'petaæ tacchaæ. Atthi cetaæ amhesu. Saævijjati ca panetaæ amhesÆ'ti. " 7. "Appamattakaæ kho panetaæ bhikkhave oramattakaæ sÅlamattakaæ, yena puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. Katama¤ca taæ bhikkhave appamattakaæ oramattakaæ sÅlamattakaæ, yena puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. ? 8. [PTS Page 004] [\q 4/] "pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato samaïo gotamo nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharatÅ"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 9. "AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato samaïo gotamo dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharatÅ"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 10. "Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ samaïo gotamo ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 11. "MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato samaïo gotamo saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassÃ"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 1. UbbillÃvitattaæ, ma cha saæ. 2. UbbillÃvino, ma cha saæ. [BJT Page 008] [\x 8/] 12. "Pisuïaæ vÃcaæ pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato samaïo gotamo. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesambhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsambhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà saæhitÃnaæ và anuppadÃtÃ. SamaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsitÃ"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 13. "Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato samaïo gotamo. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsitÃ"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 14. "SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato samaïo gotamo, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ, nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena [PTS Page 005] [\q 5/] sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitanti" iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 15. "BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato samaïo gotamo. Ekabhattiko samaïo gotamo rattÆparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato samaïo gotamo. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato samaïo gotamo. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato samaïo gotamo. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato samaïo gotamo. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato samaïo gotamo. ùmakamaæsapaÂiggahaïà paÂivirato samaïo gotamo. ItthikumÃrikapaÂiggahaïà paÂivirato samaïo gotamo. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato samaïo gotamo. AjeÊakapaÂiggahaïà paÂivirato samaïo gotamo. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato samaïo gotamo. HatthigavÃssavaÊavapaÂiggahaïà paÂivirato samaïo gotamo. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato samaïo gotamo. DÆteyya pahiïagamanÃnuyogà paÂivirato samaïo gotamo. Kayavikkayà paÂivirato samaïo gotamo. TulÃkÆÂa - kaæsakÆÂa - mÃnakÆÂà paÂivirato samaïo gotamo. UkkoÂana - va¤cananikati - sÃciyogà paÂivirato samaïo gotamo. Chedana - vadhabandhana - viparÃmosa - ÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato samaïo gotamo "ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. CullasÅlaæ niÂÂhitaæ. [BJT Page 010] [\x 10/] 16. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ anuyuttà viharanti seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ aggabÅjaæ bÅjabÅjameva pa¤camaæ. Iti và itievarÆpà bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 17. [PTS Page 006] [\q 6/] "yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti. SeyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 18. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti. SeyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃnaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ1 kumbhathÆnaæ sobhanakaæ2 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhovanaæ3 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyuhaæ anÅkadassanaæ. Iti và itievarÆpà visÆkadassanà paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 1. VetÃlaæ, [P T S.] 2. Sobhaïa garakaæ, [P T S.] 3. Dhopanaæ, [P T S.] 4. Meï¬akayuddhaæ, katthaci. [BJT Page 012] [\x 12/] 19. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti - seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ [PTS Page 007] [\q 7/] dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và itievarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 20. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti. SeyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ1 cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tulikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và itievarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 21. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti - seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ mukhalepanaæ hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ asiæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và itievarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 1. Goïakaæ, katthaci. [BJT Page 014] [\x 14/] 22. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti. SeyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ1 [PTS Page 008] [\q 8/] sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 23. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti. SeyyathÅdaæ: na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammà paÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ2 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. Niggahito tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ'ti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 24. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogaæ anuyuttà viharanti. SeyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ 'idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ'ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato samaïo gotamo'ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 25. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 1. Itthi kathaæ purisa kathaæ, machasaæ. 2. Adhiciïïaæ, machasaæ. [BJT Page 016] [\x 16/] 26. [PTS Page 009] [\q 9/] "yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti - seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ supinaæ lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ kaïahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ homaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjà sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ1 saraparittÃïaæ migapakkhaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato samaïo gotamo"ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 27. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti - seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrÅlakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsÅlakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato samaïo gotamo'ti. Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 28. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti - seyyathÅdaæ: 'ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati. Ra¤¤aæ atiyÃnaæ bhavissati. AbbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati. BÃhirÃnaæ [PTS Page 010] [\q 10/] ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati. BÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati. AbbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati. AbbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati. BÃhirÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. BÃhirÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati. AbbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati'. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato samaïo gotamo'ti. Iti và bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïaïaæ vadamÃno vadeyya. 1. PakkhajjhÃnaæ, katthaci [BJT Page 018] [\x 18/] 29. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti - seyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati, suriyaggÃho bhavissati, nakkhattaggÃho bhavissati, candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati, candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati, nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati, nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati, ukkÃpÃto bhavissati, disìÃho bhavissati, bhÆmicÃlo bhavissati, devadundubhi bhavissati, candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati, evaævipÃko suriyaggÃho bhavissati, evaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati, evaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati, evaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati, evaæ vipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati, evaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati, evaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati, evaævipÃko disìÃho bhavissati, evaævipÃko bhÆmicÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati, evaævipÃkaæ candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và [PTS Page 011] [\q 11/] itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato samaïo gotamo'ti. " Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 30. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti - seyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati, dubbuÂÂhikà bhavissati, subhikkhaæ bhavissati, dubbhikkhaæ bhavissati, khemaæ bhavissati, bhayaæ bhavissati, rogo bhavissati, Ãrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saÇkhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato samaïo gotamo'ti. " Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 31. "Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti - seyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saÇkiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ1 hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃrikapa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃnaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato samaïo gotamo'ti. " Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 1. Nitthaddhanaæ. BahÆsu. [BJT Page 020] [\x 20/] 32. [PTS Page 012] [\q 12/] "yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti - seyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆrikammaæ1 vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato samaïo gotamo'ti. " Iti và hi bhikkhave puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. 33. Idaæ kho taæ bhikkhave appamattakaæ oramattakaæ sÅlamattakaæ yena puthujjano tathÃgatassa vaïïaæ vadamÃno vadeyya. MahÃsÅlaæ niÂÂhitaæ. 34. Atthi bhikkhave a¤¤eva dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyÃ, ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. Katame ca te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ? 35. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà pubbantÃnudiÂÂhino pubbantaæ Ãrabbha anekavihitÃni [PTS Page 013] [\q 13/] adhivuttipadÃni abhivadanti aÂÂhÃdasahi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha pubbantakappikà pubbantÃnudiÂÂhino pubbantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti aÂÂhÃrasahi vatthÆhi? 1. BhÆtakammaæ. KesÆci. [BJT Page 022] [\x 22/] 36. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi? 37. Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: "ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekÃni'pi jÃtisatÃni anekÃni'pi jÃtisahassÃni anekÃni'pi jÃtisatasahassÃni amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ1 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. " Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ [PTS Page 014] [\q 14/] anussarati. So evamÃha: 'sassato attà ca loko ca va¤jho kÆÂaÂÂho esikaÂÂhÃyiÂÂhito. Teva sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti, atthitveva sassatisamaæ. Taæ kissa hetu? Ahaæ hi ÃtappamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusÃmi yathÃsamÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. SeyyathÅdaæ: "ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekÃni'pi jÃtisatÃni anekÃni'pi jÃtisahassÃni anekÃni'pi jÃtisatasahassÃni amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. IminÃmahaæ etaæ jÃnÃmi: yathà sassato attà ca loko ca va¤jho kÆÂaÂÂho esikaÂÂhÃyiÂÂhito. Teva sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti atthitveva sassatisama"nti. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà ssasataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti. 1. UdapÃdiæ sÅ mu. [BJT Page 24] [\x 24/] 38. Dutiye ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti? Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrupaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati - seyyathÅdaæ: ekampi saævaÂÂavivaÂÂaæ dve'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni tÅïi'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni cattÃri'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni pa¤ca'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni' dasa'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni 'amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ [PTS Page 015] [\q 15/] evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. " Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evamÃha: 'sassato attà ca loko ca va¤jho kuÂaÂÂho esikaÂÂhÃyiÂÂhito. Teva sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti atthitveva sassatisamaæ. Taæ kissa hetu? Ahaæ hi ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrupaæ cetosamÃdhiæ phusÃmi yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi - seyyathÅdaæ: ekampi saævaÂÂavivaÂÂaæ dve'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni tÅïi'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni cattÃri'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni pa¤ca'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni' dasa'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni 'amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. " Iti sÃkÃraæ sauddesaæ aneka vihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. IminÃ'pÃhaæ etaæ jÃnÃmi yathà sassato attà ca loko ca va¤jho kuÂaÂÂho esikaÂÂhÃyiÂÂhito. Teva sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti. Atthitveva sassatisamaæ'ti. " Idaæ bhikkhave dutiyaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà sassatà attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti. 39. Tatiye ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti? [BJT Page 26] [\x 26/] Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati - seyyathÅdaæ: dasa'pi saævaÂÂavivaÂÂaæ vÅsatimpi saævaÂÂavivaÂÂÃni tiæsampi saævaÂÂavivaÂÂÃni cattÃrÅsampi saævaÂÂavivaÂÂÃni "amutrÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. 1 TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. " Iti sÃkÃraæ sauddesaæ aneka vihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evamÃha: "sassato attà ca 016 loko ca va¤jho kÆÂaÂÂho esikaÂÂhÃyiÂÂhito. Teva sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti atthitveva sassatisamaæ. Taæ kissa hetu? Ahaæ hi ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusÃmi yathà samÃhite citte anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi - seyyathÅdaæ: dasa'pi saævaÂÂavivaÂÂÃni vÅsatimpi saævaÂÂavivaÂÂÃni tiæsampi saævaÂÂavivaÂÂÃni cattÃrÅsampi saævaÂÂavivaÂÂÃni "amutrÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. Iminà mahaæ etaæ jÃnÃmi. Yathà sassato attà ca loko ca va¤jho kÆÂaÂÂho esikaÂÂhÃyiÂÂhito teva sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti atthitveva sassatisamaæ'ti. " Idaæ bhikkhave tatiyaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà sassataæ attÃnaæ ca lokaæ ca pa¤¤Ãpenti. 40. Catutthe ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti. ? Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và takkÅ hoti vÅmaæsÅ. So takkapariyÃhataæ vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnaæ evamÃha: 'sassato attà ca loko ca va¤jho kÆÂaÂÂho esikaÂÂhÃyiÂÂhito. Teva sattà sandhÃvanti saæsaranti cavanti upapajjanti atthitveva sassatisamanti. 1. UdapÃdiæ, sÅ mu. [BJT Page 28] [\x 28/] Idaæ bhikkhave catutthaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà sassataæ attÃnaæ ca lokaæ ca pa¤¤Ãpenti. 41. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti, sabbe te imeheva catÆhi etesaæ và a¤¤atarena natthi ito bahiddhÃ. 42. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: 'ime kho diÂÂhiÂÂhÃnà evaægahità evaæparÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ'ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Taæ ca pajÃnanaæ [PTS Page 017] [\q 17/] na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccatta¤¤eva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. 43. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtÃ1 atakkÃvacarà nipuïà paï¬ita vedanÅyÃ2 ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. PaÂhamakabhÃïavÃraæ 44. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi. ? 1. PanÅtÃ, ma cha saæ 2. VedanÅyÃ, ma cha saæ [BJT Page 30] [\x 30/] 45. Hoti kho so bhikkhave samayo yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko saævaÂÂati. SaævaÂÂamÃne loke yebhuyyena sattà Ãbhassarasaævattanikà honti. Te tattha honti manomayà pÅtibhakkhà sayampabhà antalikkhacarà subhaÂÂhÃyino ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂhanti. Hoti kho so bhikkhave samayo yaæ kadÃci karahaci dÅghassa addhuno accayena ayaæ loko vivaÂÂati. VivaÂÂamÃne loke su¤¤aæ brahmavimÃnaæ pÃtubhavati. Atha¤¤ataro satto Ãyukkhayà và pu¤¤akkhayà và ÃbhassarakÃyà cavitvà su¤¤aæ brahmavimÃnaæ upapajjati. So tattha hoti manomayo pÅtibhakkho sayampabho antalikkhacaro subhaÂÂhÃyÅ ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂhati. Tassa tattha ekakassa dÅgharattaæ nibbusitattà anabhirati paritassanà uppajjati: 'aho vata a¤¤e'pi sattà itthattaæ Ãgaccheyyunti'. Atha a¤¤atare'pi sattà Ãyukkhayà [PTS Page 018] [\q 18/] và pu¤¤akkhayà và ÃbhassarakÃyà cavitvà brahmavimÃnaæ upapajjanti tassa sattassa sahavyataæ. Te'pi tattha honti manomayà pÅtibhakkhà sayampabhà antalikkhacarà subhaÂÂhÃyino ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂhanti. Tatra bhikkhave yo so satto paÂhamaæ upapanno tassa evaæ hoti: 'ahamasmi brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sajitÃ1 vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ. Mayà ime sattà nimmitÃ. Taæ kissa hetu? Mamaæ hi pubbe etadahosi: aho vata a¤¤e'pi sattà itthattaæ Ãgaccheyyunti. Iti mama¤ca2 manopaïidhi. Ime ca sattà itthattaæ ÃgatÃ'ti. Ye'pi te sattà pacchà upapannÃ3 tesampi evaæ hoti: ayaæ kho bhavaæ brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sajità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ. Iminà mayaæ bhotà brahmuïà nimmitÃ. Taæ kissa hetu? Mamaæ hi mayaæ addasÃma idha paÂhamaæ upapannaæ. Mayaæ panamhà pacchà upapannÃ'ti. 1. SaæjitÃ. [PTS.] 2. Mama ca. Machasaæ. 3. UpapannÃ. SÅ mu. 1. [BJT Page 32] [\x 32/] 46. Tatra bhikkhave yo so satto paÂhamaæ upapanno, so dÅghÃyukataro ca hoti vaïïavantataro ca mahesakkhataro ca. Ye pana te sattà pacchà upapannÃ, te appÃyukatarà ca honti dubbaïïatarà ca appesakkhatarà ca. hÃnaæ kho panetaæ bhikkhave vijjati yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati. Itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathà samÃhite citte taæ pubbenivÃsaæ anussarati, tato paraæ nÃnussarati. So evamÃha: 'Yo kho so bhavaæ brahmà mahÃbrahmà abhibhu anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sajità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ, yena mayaæ bhotà brahmuïà nimmitÃ, so nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo sassatisamaæ tatheva Âhassati. Ye pana mayaæ ahumhà tena bhotà [PTS Page 019] [\q 19/] brahmuïà nimmitÃ, te mayaæ aniccà addhuvà appÃyukà cavanadhammà itthattaæ ÃgatÃ'ti. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti. 47. Dutiye ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti? [BJT Page 34] [\x 34/] Santi bhikkhave khi¬¬Ãpadosikà nÃma devÃ. Te ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannà vibharanti. Tesaæ ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannÃnaæ viharataæ sati mussati. Satiyà sammosà te devà tamhà kÃyà cavanti. hÃnaæ kho panetaæ bhikkhave vijjati yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati. Itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathÃsamÃhite citte taæ pubbenivÃsaæ anussarati, tato paraæ nÃnussarati. So evamÃha: ye kho te bhonto devà na khi¬¬ÃpadosikÃ, te na ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannà viharanti. Tesaæ na ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannÃnaæ viharataæ sati na mussati. Satiyà asammosà te devà tamhà kÃyà na cavanti, niccà dhuvà sassatà avipariïÃmadhammà sassatisamaæ tatheva [PTS Page 020] [\q 20/] Âhassati. Ye pana mayaæ ahumbha khi¬¬ÃpadosikÃ, te mayaæ ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannà viharimbha. Tesaæ no ativelaæ hassakhi¬¬ÃratidhammasamÃpannÃnaæ viharataæ sati mussi. Satiyà sammosà evaæ mayaæ tambhà kÃyà cutà aniccà addhuvà appÃyukà cavanadhammà itthattaæ ÃgatÃ'ti. Idaæ bhikkhave dutiyaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïa brÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti. 48. Tatiye ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti? Santi bhikkhave manopadÃsikà nÃma devÃ. Te ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyanti. Te ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyantà a¤¤ama¤¤amhi cittÃni padÆsenti. Te a¤¤ama¤¤amhi paduÂÂhacittà kilantakÃyà kilantacittÃ. Te devà tamhà kÃyà cavanti. [BJT Page 36] [\x 36/] hÃnaæ kho bhikkhave vijjati yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati. Itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathÃsamÃhite citte taæ pubbenivÃsaæ anussarati tato paraæ nÃnussarati. So evamÃha: ye kho te bhonto devà na manopadosikÃ, te na ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyanti. Te na ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyantà a¤¤ama¤¤amhi appaduÂÂhacittà akilantakÃyà akilantacittÃ. Te devà tamhà kÃyà na cavanti niccà dhuvà sassatà avipariïÃmadhammà sassatisamaæ [PTS Page 021] [\q 21/] tatheva Âhassanti. Ye pana mayaæ ahumha manopadosikÃ, te mayaæ ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyimha. Te mayaæ ativelaæ a¤¤ama¤¤aæ upanijjhÃyantà a¤¤ama¤¤amhi1 cittÃni padÆsimha. Te mayaæ a¤¤ama¤¤amhi paduÂÂhacittà kilantakÃyà kilantacittà evaæ tamhà kÃyà cutà aniccà addhuvà appÃyukà cavanadhammà itthattaæ ÃgatÃ'ti. Idaæ bhikkhave tatiyaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti. 49. Catutthe ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha ekaccasassatikà ekacca asassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attatÃïa¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti? Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và takkÅ hoti vÅmaæsÅ. So takkapariyÃhataæ vimaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnaæ evamÃhaæ: yaæ kho idaæ vuccati cakkhunti'pi sotanti'pi ghÃïaæ'ti'pi kÃyo'ti'pi, ayaæ attà anicco addhuvo asassato vipariïÃmadhammo. Yaæ ca kho idaæ vuccati cittanti và mano'ti và vi¤¤Ãïanti và ayaæ attà nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo sassatisamaæ tatheva ÂhassatÅ ti. Idaæ bhikkhave catutthaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti. 1. A¤¤ama¤¤aæ. SÅmu. [BJT Page 38] [\x 38/] Ime hi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti, sabbe te imeheva catÆhi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 50. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: "ime [PTS Page 022] [\q 22/] diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæ abhisamparÃyÃ"ti. Taæ ca tathÃgato pajÃnÃti. Tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Taæ ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccattaæyeva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅna¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. 51. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyÃ, ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. 52. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi? Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati yathÃsamÃhite citte antasa¤¤Å lokasmiæ viharati. So evamÃha: "antavà ayaæ loko parivaÂumo. Tiæ kissa hetu? Ahaæ hi ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusÃmi yathà samÃhite citte antasa¤¤Å lokasmiæ viharÃmi. Iminà mahaæ etaæ jÃnÃmi: yathà antavà ayaæ loko parivaÂumo"ti. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti. [BJT Page 40] [\x 40/] 53. Dutiye ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti? Idhe bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati, yathÃsamÃhite citte anantasa¤¤Å lokasmiæ viharati. So evamÃha: "ananto ayaæ loko apariyanto. Ye te samaïabrÃhmaïà evamÃhaæsu: antavà ayaæ loko parivaÂumo'ti, tesaæ musÃ. Ananto ayaæ loko apariyanto. Taæ kissa hetu? Ahaæ hi ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusÃmi yathÃsamÃhite citte antasa¤¤Å lokasmiæ viharÃmi. IminÃmahaæ etaæ jÃnÃmi yathà ananto ayaæ loko apariyanto'ti. " Idaæ bhikkhave dutiyaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti. 54. Tatiye ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti? Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ [PTS Page 023] [\q 23/] cetosamÃdhiæ phusati, yathà samÃhite citte uddhamadho antasa¤¤Å lokasmiæ viharati tiriyaæ anattasa¤¤Å. So evamÃha: "antavà ca ayaæ loko ananto ca. Ye te samaïabrÃhmaïà evamÃhaæsu: 'antavà ayaæ loko parivaÂumo'ti, tesaæ musÃ. Ye'pi te samaïabrÃhmaïà evamÃhaæsu: 'ananto ayaæ loko apariyanto'ti, tesampi musÃ. Antavà ca ayaæ loko ananto ca. Taæ kissa hetu? Ahaæ hi ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusÃmi yathà samÃhite citte uddhamadho antasa¤¤Å lokasmiæ viharÃmi tiriyaæ anantasa¤¤Å. IminÃmahaæ etaæ jÃnÃmi: yathà antavà ca ayaæ loko ananto" cÃti. Idaæ bhikkhave tatiyaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti. 55. Catutthe ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti? [BJT Page 42] [\x 42/] Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và takkÅ hoti vÅmaæsÅ. So takkapariyÃhataæ vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnaæ evamÃha: "nevÃyaæ loko antavà na panÃnanto. Ye te samaïabrÃhmaïà evamÃhaæsu: 'antavà ayaæ loko parivaÂumo'ti, tesaæ musÃ. Ye'pi te samaïabrÃhmaïà [PTS Page 024] [\q 24/] evamÃhaæsu: 'ananto ayaæ loko apariyanto'ti, tesampi musÃ. Ye'pi te samaïabrÃhmaïà evamÃhaæsu: 'antavà ca ayaæ loko ananto cÃ'ti tesampi musÃ. NevÃyaæ loko antavà na panÃnanto"ti. Idaæ bhikkhave catutthaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti. 56. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti, sabbe te imeheva catÆhi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 57. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæ abhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti, tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccatta¤¤eva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. 58. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, ye hi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. [BJT Page 44] [\x 44/] 59. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhaæ samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ catÆhi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ catÆhi vatthÆhi? 60. Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tassa evaæ hoti: "ahaæ kho idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. Idaæ [PTS Page 025] [\q 25/] akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. Aha¤ceva kho pana idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanto, idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanto, idaæ kusalanti và vyÃkareyyaæ, idaæ akusalanti và vyÃkareyyaæ, tattha me assa chando và rÃgo và doso và paÂigho vÃ. Yattha me assa chando và rÃgo và doso và paÂigho vÃ. Taæ mamassa musÃ. Yaæ mamassa musÃ, so mamassa vighÃto. Yo mamassa vighÃto, so mamassa antarÃyo"ti. Iti so musÃvÃdabhayà musÃvÃdaparijegucchà nevidaæ kusalanti vyÃkaroti. Na panidaæ akusalanti vyÃkaroti. Tattha tattha pa¤haæ puÂÂho samÃno vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjati amarÃvikkhepaæ: "evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no"ti. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ. 61. Dutiye ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ? Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tassa evaæ hoti: "ahaæ kho idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. Idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. Aha¤ceva kho pana idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanto, idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanto, idaæ kusalanti và vyÃkareyyaæ, idaæ akusalanti và vyÃkareyyaæ, tattha me assa chando và rÃgo và doso và paÂigho vÃ. Yattha me assa chando và rÃgo và doso và paÂigho vÃ. Taæ mamassa upÃdÃnaæ. Yaæ mamassa upÃdÃnaæ, so mamassa vighÃto. Yo mamassa vighÃto, so mamassa antarÃyo"ti. [BJT Page 46] [\x 46/] [PTS Page 026] [\q 26/] Iti so upÃdÃnabhayà upÃdÃnaparijegucchà nevidaæ kusalanti vyÃkaroti. Na panidaæ akusalanti vyÃkaroti. Tattha tattha pa¤haæ puÂÂho samÃno vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjati amarÃvikkhepaæ: "evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no"ti. Idaæ bhikkhave dutiyaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ. 62. Tatiye ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ? Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tassa evaæ hoti: "ahaæ kho idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. Idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. Aha¤ceva kho pana idaæ kusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanto, idaæ akusalanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanto, idaæ kusalanti và vyÃkareyyaæ, idaæ akusalanti và vyÃkareyyaæ, santi hi kho pana samaïabrÃhmaïà paï¬ità nipuïà kataparappavÃdà vÃlavedhirÆpà vobhindantà ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni, te maæ tattha samanuyu¤jeyyuæ samanugÃheyyuæ samanubhÃseyyuæ, tesÃhaæ na sampÃyeyyaæ. YesÃhaæ na sampÃyeyyaæ, so mamassa vighÃto. Yo mamassa vighÃto, so mamassa antarÃyo"ti. Iti so anuyogabhayà anuyogaparijegucchà nevidaæ kusalanti vyÃkaroti. Na panidaæ akusalanti vyÃkaroti. Tattha tattha pa¤haæ puÂÂho samÃno vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjati amarÃvikkhepaæ: "evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no"ti. Idaæ bhikkhave tatiyaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ [PTS Page 27] [\q 27/] Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ. [BJT Page 48] [\x 48/] 63. Catutthe ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ? Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và mando hoti momuho. So mandattà momuhattà tattha tattha pa¤haæ puÂÂho samÃno vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjati amarÃvikkhepaæ: "atthi paro loko'ti iti ce maæ pucchasi, atthi paro loko'ti iti ce me assa, atthi paro loko'ti iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. Natthi paro loko'ti? Iti ce maæ pucchasi, natthi paro loko'ti iti ce me assa, natthi paro loko'ti iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. Atthi ca natthi ca paro loko? Iti ce maæ pucchasi, atthi ca natthi ca paro loko'ti iti ce me assa, atthi ca natthi ca paro loko'ti iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. "Atthi sattà opapÃtikÃ? Iti ce maæ pucachasi, atthi sattà opapÃtikà iti ce maæ assa, atthi sattà opapÃtikà iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. "Natthi sattà opapÃtikà iti ce maæ pucchasi, natthi sattà opapÃtikà iti ce me assa, natthi satthà opapÃtikà iti te naæ vyÃkareyya. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. "Atthi ca natthi ca sattà opapÃtikà iti ce maæ pucchasi, atthi ca natthi ca sattà opapÃtikà iti ce me assa, atthi ca natthi ca sattà opapÃtikà iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. Nevatthi na natthi sattà opapÃtikÃ? Iti ce maæ pucchasi, nevatthi na natthi sattà opapÃtikà iti ce me assa, nevatthi na natthi sattà opapÃtikà iti ce naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. Nevatthi na natthi sattà opapÃtikà iti ce maæ pucchasi, nevatthi na natthi sattà opapÃtikà iti ce me assa, nevatthi na natthi sattà opapÃtikà iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. "Atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko? Iti ce maæ pucchasi, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko iti ce me assa, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. "Natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko? Iti ce maæ pucchasi, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko iti ce me assa, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. "Atthi ca natthi ca sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko? Iti ce maæ pucchasi, atthi ca natthi ca sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko iti ce me assa, atthi ca natthi ca sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. "Nevatthi na natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko? Iti ce maæ pucchasi, nevatthi na natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko iti ce me assa, nevatthi na natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. "Hoti tathÃgato parammaraïà iti ce maæ pucchasi, hoti tathÃgato parammaraïà iti ce me assa, hoti tathÃgato parammaraïà iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. Hoti tathÃgato parammaraïà na hoti tathÃgato parammaraïà iti ce maæ pucchasi, na hoti tathÃgato parammaraïà iti ce me assa, na hoti tathÃgato parammaraïà iti te naæ vyÃkareyya. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. Na hoti tathÃgato parammaraïÃ? Hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïà iti ce maæ pucchasi, hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïà iti ce me assa, hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïà iti te naæ vyÃkareyya. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. Hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃ? Neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïà iti ce maæ pucchasi, iti ce me assa, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïà iti te naæ vyÃkareyya. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no'ti'pi me no. Neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïà ti? Iti ce maæ pucchasi "neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti iti ce me assa, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti iti te naæ vyÃkareyyaæ. Evampi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no"ti. Idaæ bhikkhave catutthaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikà tattha tattha puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ. 64. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikà [PTS Page 28] [\q 28/] tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ catÆhi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti, amarÃvikkhepaæ, sabbe te imeheva catÆhi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. [BJT Page 50] [\x 50/] 65. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti. Tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccattaæ yeva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. 66. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti dvÅhi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti dvÅhi vatthÆhi? Santi bhikkhave asa¤¤asattà nÃma devÃ. Sa¤¤uppÃdà ca pana te devà tamhà kÃyà cavanti. hÃnaæ kho panetaæ bhikkhave vijjati yaæ a¤¤ataro satto tamhà kÃyà cavitvà itthattaæ Ãgacchati. Itthattaæ Ãgato samÃno agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. AgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito samÃno ÃtappamanvÃya padhÃnamanvÃya anuyogamanvÃya appamÃdamanvÃya sammÃmanasikÃramanvÃya tathÃrÆpaæ cetosamÃdhiæ phusati, yathÃsamÃhite citte sa¤¤uppÃdaæ anussarati tato [PTS Page 029] [\q 29/] paraæ nÃnussarati. So evamÃha: "adhiccasamuppanno attà ca loko ca. Taæ kissa hetu? Ahaæ hi pubbe nÃhosiæ. So'mhi etarahi ahutvà santattÃya1 pariïato"ti. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti. 1. SattattÃya, katthaci. [BJT Page 52] [\x 52/] 67. Dutiye ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti? Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và takkÅ hoti vÅmaæsÅ. So takkapariyÃhataæ vÅmaæsÃnucaritaæ sayampaÂibhÃnaæ evamÃha: "adhiccasamuppanno attà ca loko cÃ"ti. Idaæ bhikkhave dutiyaæ ÂhÃnaæ yaæ Ãgamma yaæ Ãrabbha eke samaïabrÃhmaïà adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti. 68. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti dvÅhi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti, sabbe te imeheva dvÅhi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 69. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti. Tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccattaæ yeva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà [PTS Page 030] [\q 30/] pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. 70. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà pubbantÃnudiÂÂhino pubbantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti aÂÂhÃrasahi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và pubbantakappikà pubbantÃnudiÂÂhino pubbantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti, sabbe te imeheva aÂÂhÃrasahi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 71. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti. Tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccattaæ yeva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. [BJT Page 54] [\x 54/] Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. 72. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà aparantakappikà aparantÃnudiÂÂhino aparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti catucattÃrÅsÃya vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha aparantakappikà aparantÃnudiÂÂhino aparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti catucattÃrÅsÃya vatthÆhi? 73. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà [PTS Page 031] [\q 31/] sa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti soÊasahi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha uddhamÃghÃtanika sa¤¤ivÃdà uddhamÃghÃtanà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti soÊasahi vatthÆhi? RÆpÅ attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. ArÆpÅ attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. RÆpÅ ca arÆpÅ ca attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Neva rÆpÅ na rÆpÅ attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Antavà attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Anantavà attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Antavà ca anantavà ca attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. NevantavÃ1 ca nÃnantavà ca attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Ekattasa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. NÃnattasa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Parittasa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. AppamÃïasa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. EkantasukhÅ attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. EkantadukkhÅ attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. SukhadukkhÅ attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. AdukkhamasukhÅ attà hoti arogo parammaraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. 1. Nevantavà ca. Katthaci [BJT Page 56] [\x 56/] 74. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà sa¤¤ivÃdà uddhamÃghÃtanà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti soÊasahi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và uddhamÃghÃtanikà sa¤¤ivÃdà uddhamÃghÃtanà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti sabbe te imeheva soÊasahi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 75. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccatta¤¤eva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. 76. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyÃ, ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà [PTS Page 032] [\q 32/] pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. DutiyabhÃïavÃraæ. 77. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà asa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha uddhamÃghÃtanikà asa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi? 78. 'RÆpÅ attà hoti arogo parammaraïà asa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'ArÆpÅ attà hoti arogo parammaraïà asa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'RÆpÅ ca arÆpÅ ca attà hoti arogo parammaraïà asa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'Neva rÆpi nÃrÆpÅ attà hoti arogo parammaraïà asa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'Antavà attà hoti arogo parammaraïà asa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'Anantavà attà hoti arogo parammaraïà asa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'Antavà ca anantavà ca attà hoti arogo parammaraïà asa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'Nevantavà nÃnantavà attà hoti arogo parammaraïà asa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. [BJT Page 58] [\x 58/] 79. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà asa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và uddhamÃghÃtanikà asa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti, sabbe te imeheva aÂÂhahi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 80. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti. Tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccattaæ yeva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà [PTS Page 033] [\q 33/] pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. 81. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha uddhamÃghÃtanikà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi? 82. "RÆpi attà hoti arogo parammaraïà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'ArÆpÅ attà hoti arogo parammaraïà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'RÆpÅ ca arÆpÅ ca attà hoti arogo parammaraïà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'NevarÆpÅ nÃrÆpÅ attà hoti arogo parammaraïà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'Antavà attà hoti arogo parammaraïà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'Anantavà attà hoti arogo parammaraïà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'Antavà ca anantavà ca attà hoti arogo parammaraïà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å'ti naæ pa¤¤Ãpenti. 'Nevantavà nÃnantavà attà hoti arogo parammaraïà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å"ti naæ pa¤¤Ãpenti. 83. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và uddhamÃghÃtanikà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti, sabbe te imeheva aÂÂhahi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 84. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti. Tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccattaæ yeva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. [BJT Page 60] [\x 60/] 85. [PTS Page 034] [\q 34/] santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà ucchedavÃdà sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti sattahi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha ucchedavÃdà sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti sattahi vatthÆhi? 86. Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhi: 'yato kho bho ayaæ attà rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ. EttÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. 87. Tama¤¤o evamÃha: 'atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinto hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà dibbo rÆpÅ kÃmÃvacaro kabaliÇkÃrÃ1 hÃrabhakkho, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi. Tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ. EttÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. 88. Tama¤¤o evamÃha: 'atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Na so natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà dibbo rÆpÅ manomayo sabbaÇgapaccaÇgÅ ahÅnindriyo. Taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi. Tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ. EttÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. 89. Tama¤¤o evamÃha: 'atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Neso natthiti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamÃ2 nÃnÃttasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpago. Taæ tvaæ na [PTS Page 035] [\q 35/] jÃnÃsi na passasi. Tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ. EttÃvatà kho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. 1. KabalÅkÃrÃhÃra bhakkho, machasaæ 2. AtthaÇgamÃ, machasaæ. [BJT Page 62] [\x 62/] 90. Tama¤¤o evamÃha: 'atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤aïa¤cÃyatanÆpago. Taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi. Tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ. EttÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. 91. Tama¤¤o evamÃha: 'atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Na so natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤Ã attà sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpago taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi. Tamhaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ. EttÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ viditvà pa¤¤Ãpenti. 92. Tama¤¤o evamÃha: 'atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma santametaæ païÅtametanti nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpago. Taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi. Tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassatÅ na hoti parammaraïÃ. EttÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. 93. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà ucchedavÃdà sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti sattahi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và [PTS Page 36] [\q 36/] brÃhmaïà và ucchedavÃdà sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti, sabbe te imeheva sattahi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 94. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti. Tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccattaæ yeva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. 95. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà diÂÂhadhammanibbÃnavÃdà sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti pa¤cahi vatthÆhi. Te ca bhonto samaïabrÃhmaïà kimÃgamma kimÃrabbha diÂÂhadhamma nibbÃnavÃdà sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti pa¤cahi vatthÆhi? [BJT Page 64] [\x 64/] Idha bhikkhave ekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhi ' yato kho bho ayaæ attà pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃreti, ettÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ patto hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. 97. Tama¤¤o evamÃha: 'atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ patto hoti taæ kissa hetu? KÃmà hi bho aniccà dukkhà vipariïÃmadhammà tesaæ vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà yato [PTS Page 037] [\q 37/] kho bho ayaæ attà vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. EttÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ patto hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. 98. Tama¤¤o evamÃha: ' atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Neso natthiti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ patto hoti. Taæ kissa hetu? Yadeva tattha vitakkitaæ vicÃritaæ etenetaæ oÊÃrikaæ akkhÃyati. Yato kho bho ayaæ attà vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodÅbhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. EttÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ patto hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. 99. Tama¤¤o evamÃha: 'atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Neso natthiti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ patto hoti. Taæ kissa hetu? Yadeva tattha pÅtigataæ cetaso ubbillÃvitattaæ etenetaæ oÊÃrikaæ akkhÃyati. Yato kho bho ayaæ attà pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. EttÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ patto hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. [BJT Page 66] [\x 66/] 100. Tama¤¤o evamÃha: 'atthi kho bho eso attÃ, yaæ tvaæ vadesi, neso natthiti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ patto hoti. Taæ kissa hetu? Yadeva tattha sukhamiti cetaso Ãbhogo etenetaæ oÊÃrikaæ akkhÃyati. Yato kho bho ayaæ attà sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamÃ1 adukkhamasukhaæ [PTS Page 038] [\q 38/] upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, ettÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ patto hotÅ'ti. Ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. 101. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà diÂÂhadhammanibbÃnavÃdà sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti pa¤cahi vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và diÂÂhadhammanibbÃnavÃdà sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti, sabbe te imeheva pa¤cahi vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 102. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti. Tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccattaæ yeva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. 103. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà aparantakappikà aparantÃnudiÂÂhino aparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti catucattÃrÅsÃya vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và aparantakappikà aparantÃnudiÂÂhino aparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti, sabbe te imeheva catucattÃrÅsÃya vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 104. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: "ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ gahità evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ"ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti. Tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ [PTS Page 039] [\q 39/] na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccattaæ yeva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimutto bhikkhave tathÃgato. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅtà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyà ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. 105. Imehi kho te bhikkhave samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà ca aparantakappikà ca pubbantÃparantakappikà ca pubbantÃparantÃnudiÂÂhino pubbantÃparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti dvÃsaÂÂhiyà vatthÆhi. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và pubbantakappikà ca aparantakappikà ca pubbantÃparantakappikà ca pubbantÃparantÃnudiÂÂhino pubbantÃparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti, sabbe te imeheva dvÃsaÂÂhiyà vatthÆhi, etesaæ và a¤¤atarena. Natthi ito bahiddhÃ. 1. AtthaÇgamÃ, kesuci potthakesu. [BJT Page 68] [\x 68/] 106. Tayidaæ bhikkhave tathÃgato pajÃnÃti: ime diÂÂhiÂÂhÃnà evaæ Ãgatà evaæ parÃmaÂÂhà evaægatikà bhavissanti evaæabhisamparÃyÃ'ti. Ta¤ca tathÃgato pajÃnÃti tato ca uttaritaraæ pajÃnÃti. Ta¤ca pajÃnanaæ na parÃmasati. AparÃmasato cassa paccatta¤¤eva nibbuti viditÃ. VedanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdÃvimutto bhikkhave tathÃgato. 107. Ime kho te bhikkhave dhammà gambhÅrà duddasà duranubodhà santà païÅnà atakkÃvacarà nipuïà paï¬itavedanÅyÃ, ye tathÃgato sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, yehi tathÃgatassa yathÃbhuccaæ vaïïaæ sammà vadamÃnà vadeyyuæ. 108. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi [PTS Page 040] [\q 40/] vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 109. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ taïahÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 110. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 111. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikà tattha1 tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ catÆhi vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 1. Tatra tatra. Kesuci potthakesu [BJT Page 070] [\x 70/] 112. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti dvÅhi vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ, taïhÃgatÃnaæ parisitavipphanditameva. 113. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà pubbantÃnudiÂÂhino pubbantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti aÂÂhÃrasahi vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ, taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 114. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà sa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti soÊasahi vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ, taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 115. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà asa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ, taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 116. [PTS Page 041] [\q 41/] tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà nevasa¤¤inÃsa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ, taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 117. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà ucchedavÃdà sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti sattahi vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ, taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphandimeva. 118. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà diÂÂhadhammanibbÃnavÃdà sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti pa¤cahi vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ, taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 119. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà aparantakappikà aparantÃnudiÂÂhino aparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti catucattÃrÅsÃya vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ, taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. [BJT Page 72] [\x 72/] 120. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà ca aparantakappikà ca pubbantÃparantakappikà ca pubbantÃparantÃnudiÂÂhino pubbantÃparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti dvÃsaÂÂhiyà vatthÆhi, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ ajÃnataæ apassataæ vedayitaæ, taïhÃgatÃnaæ paritasitavipphanditameva. 121. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà [PTS Page 042] [\q 42/] sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 122. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 123. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 124. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ catÆhi vatthuhi, tadapi phassapaccayÃ. 125. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti dvÅhi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 126. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà pubbantÃnudiÂÂhino pubbantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti aÂÂhÃrasahi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 127. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà sa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti soÊasahi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 128. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà asa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. [BJT Page 74] [\x 74/] 129. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà nevasa¤¤inÃsa¤¤ivÃdà uddhamÃghÃtanà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpeti aÂÂhahi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 130. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà ucchedavÃdà sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti sattahi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 131. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà diÂÂhadhammanibbÃnavÃdà sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti pa¤cahi vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 132. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà aparantakappikà [PTS Page 043] [\q 43/] aparantÃnudiÂÂhino aparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti catucattÃrÅsÃya vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 133. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà ca aparantakappikà ca pubbantÃparantakappikà ca pubbantÃparantÃnudiÂÂhino pubbantÃparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti dvÃsaÂÂhiyà vatthÆhi, tadapi phassapaccayÃ. 134. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 135. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikà ekaccaæ sassataæ ekaccaæ asassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 136. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà antÃnantikà antÃnantaæ lokassa pa¤¤Ãpenti catÆhi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 137. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikà tattha tattha pa¤haæ puÂÂhà samÃnà vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjanti amarÃvikkhepaæ catÆhi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [BJT Page 76] [\x 76/] 138. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà adhiccasamuppannikà adhiccasamuppannaæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti dvÅhi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 139. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà pubbantÃnudiÂÂhino pubbantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti aÂÂhÃrasahi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 140. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà [PTS Page 044] [\q 44/] sa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti soÊasahi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 141. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà asa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 142. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤ÅvÃdà uddhamÃghÃtanà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti aÂÂhahi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 143. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà ucchedavÃdà sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti sattahi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 144. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà diÂÂhadhammanibbÃnavÃdà sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti pa¤cahi vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 145. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà aparantakappikà aparantÃnudiÂÂhino aparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti catucattÃrÅsÃya vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 146. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà ca aparantakappikà ca pubbantÃparantakappikà ca pubbantÃparantÃnudiÂÂhino pubbantÃparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti dvÃsaÂÂhiyà vatthÆhi, te vata a¤¤atra phassà paÂisaævedissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [BJT Page 78] [\x 78/] 147. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà sassatavÃdà sassataæ attÃna¤ca loka¤ca pa¤¤Ãpenti catuhi vatthÆhi, ye'pi te samaïabrÃhmaïà ekaccasassatikà ekaccaasassatikÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà antÃnantikÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà amarÃvikkhepikÃ, ye'pi te [PTS Page 045] [\q 45/] samaïabrÃhmaïà adhiccasamuppannikÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà pubbantakappikÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà sa¤¤ÅvÃdÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà asa¤¤ÅvÃdÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà uddhamÃghÃtanikà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤ÅvÃdÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà ucchedavÃdÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà diÂÂhadhammanibbÃnavÃdÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà aparantakappikÃ, ye'pi te samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà ca aparantakappikà ca pubbantÃparantakappikà ca, pubbantÃparantÃnudiÂÂhino pubbantÃparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti dvÃsaÂÂhiyà vatthÆhi, sabbe te chahi phassÃyatanehi phussa phussa paÂisaævedenti. Tesaæ vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Yato kho bhikkhave bhikkhu channaæ phassÃyatanÃnaæ samudayaæ ca atthagamaæ ca assÃdaæ ca ÃdÅnavaæ ca nissaraïaæ ca yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ imehi sabbeheva uttaritaraæ pajÃnÃti. 148. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và pubbantakappikà và aparantakappikà và pubbantÃparantakappikà và pubbantÃparantÃnudiÂÂhino pubbantÃparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti, sabbe te imeheva dvÃsaÂÂhiyà vatthÆhi antojÃlÅkatà ettha sitÃ'va ummujjamÃnà ummujjanti, (nimujjamÃnà nimujjanti. ) Ettha pariyÃpannà antojÃlÅkatÃ'va ummujjamÃnà ummujjanti, (nimujjamÃnà nimujjanti. )* SeyyathÃpi bhikkhave dakkho kevaÂÂo và kevaÂÂantevÃsÅ và sukhumacchikena jÃlena parittaæ udakadahaæ otthareyya, tassa evamassa: "ye kho keci imasmiæ udakadahe oÊÃrikà pÃïÃ, sabbe te antojÃlÅkatà ettha sitÃ'va ummujjamÃnà ummujjanti, (nimujjamÃnà nimujjanti). Ettha pariyÃpannà [PTS Page 046] [\q 46/] antojÃlÅkatà 'va ummujjamÃnà ummujjanti, (nimujjamÃnà nimujjantÅ"ti)* evameva kho bhikkhave ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và pubbantakappikà và aparantakappikà và pubbantÃparantakappikà và pubbantÃparantÃnudiÂÂhino pubbantÃparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti, sabbe te imeheva dvÃsaÂÂhiyà vatthÆhi antojÃlÅkatà ettha sitÃ'va ummujjamÃnà ummujjanti, (nimmujjamÃnà nimujjanti. )* Ettha pariyÃpannà antojÃlÅkatÃ'va ummujjamÃnà ummujjanti, (nimujjamÃnà nimujjanti. )* *()Ciïhantarita padÃni potthakesu na dissanti. [BJT Page 80] [\x 80/] 149. Ucchinnabhavanettiko bhikkhave tathÃgatassa kÃyo tiÂÂhati. YÃvassa kÃyo Âhassati, tÃva naæ dakkhinti devamanussÃ. KÃyassa bhedà uddhaæ jÅvitapariyÃdÃnà na naæ dakkhinti devamanussÃ. SeyyathÃpi bhikkhave ambapiï¬iyà vaïÂacchinnÃya yÃni kÃnici ambÃni vaïÂapaÂibaddhÃni, sabbÃni tÃni tadanvayÃni bhavanti, evameva kho bhikkhave ucchinnabhavanettiko tathÃgatassa kÃyo tiÂÂhati. YÃvassa kÃyo Âhassati, tÃva naæ dakkhinti devamanussÃ. KÃyassa bhedà uddhaæ jÅvitapariyÃdÃnà na naæ dakkhinti devamanussÃ'ti. 150. Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: 'acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, ko nÃmÃyaæ bhante dhammapariyÃyo?'Ti. "TasmÃtiha tvaæ Ãnanda imaæ dhammapariyÃyaæ atthajÃlanti'pi naæ dhÃrehi. DhammajÃlanti'pi naæ dhÃrehi. BrahmajÃlanti'pi naæ dhÃrehi. DiÂÂhijÃlanti'pi naæ dhÃrehi. Anuttaro saÇgÃmavijayo'ti'pi naæ dhÃrehÅ"ti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Imasmiæ ca pana veyyÃkaraïasmiæ bha¤¤amÃne dasasahassÅ lokadhÃtu akampitthÃti. BrahmajÃlasuttaæ niÂÂhitaæ paÂhamaæ. [BJT Page 82] [\x 82/] 2 [PTS Page 047] [\q 47/] SÃma¤¤aphalasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati jÅvakassa komÃrabhaccassa ambavane mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ a¬¬hateÊasehi bhikkhusatehi. Tena kho pana samayena rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto tadahuposathe païïarase komudiyà cÃtumÃsiniyà puïïÃya puïïamÃya rattiyà rÃjÃmaccaparivuto uparipÃsÃdavaragato nisinno hoti. Atha kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto tadahuposathe udÃnaæ udÃnesi: "RamaïÅyà vata bho dosinà ratti, abhirÆpà vata bho dosinà ratti, dassanÅyà vata bho dosinà ratti, pÃsÃdikà vata bho dosinà ratti, lakkha¤¤Ã vata bho dosinà ratti. Kannu khvajja samaïaæ và brÃhmaïaæ và payirupÃseyyÃma yanno payirupÃsato cittaæ pasÅdeyyÃ"ti 2. Evaæ vutte a¤¤ataro rÃjÃmacco rÃjÃnaæ mÃgadhaæ ajÃtasattuæ vedehiputtaæ etadavoca: 'ayaæ deva pÆraïo kassapo saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthaækaro1 sÃdhusammato bahujanassa ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto. Taæ devo pÆraïaæ kassapaæ payirupÃsatu. AppevanÃma devassa pÆraïaæ kassapaæ payirupÃsato cittaæ pasÅdeyyÃ'ti. Evaæ vutte rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto tuïhÅ ahosi. 3. A¤¤ataro'pi kho rÃjÃmacco rÃjÃnaæ mÃgadhaæ ajÃtasattuæ vedehiputtaæ etadavoca: 'ayaæ deva [PTS Page 048] [\q 48/] makkhalÅ gosÃlo saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthaækaro sÃdhusammato bahujanassa ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto. Taæ devo makkhaliæ gosÃlaæ payirupÃsatu. AppevanÃma devassa makkhaliæ gosÃlaæ payirupÃsato cittaæ pasÅdeyyÃ'ti. Evaæ vutte rÃjà mÃgadho ajÃtasattu tuïhÅ ahosi. 1. Titthakaro, bahusu. [BJT Page 84] [\x 84/] 4. A¤¤ataro'pi kho rÃjÃmacco rÃjÃnaæ mÃgadhaæ ajÃtasattuæ vedehiputtaæ etadavoca: 'ayaæ deva ajito kesakambalo saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthaækaro sÃdhusammato bahujanassa ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto. Taæ devo ajitaæ kesakambalaæ payirupÃsatu. AppevanÃma devassa ajitaæ kesakambalaæ payirupÃsato cittaæ pasÅdeyyÃ'ti. Evaæ vutte rÃjà mÃgadho ajÃtasattu tuïhÅ ahosi. 5. A¤¤ataro'pi kho rÃjÃmacco rÃjÃnaæ mÃgadhaæ ajÃtasattuæ vedehiputtaæ etadavoca: 'ayaæ deva pakudho kaccÃyano1 saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthaækaro sÃdhusammato bahujanassa ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto. Taæ devo pakudhaæ kaccÃyanaæ payirupÃsatu. AppevanÃma devassa pakudhaæ kaccÃyanaæ payirupÃsato cittaæ pasÅdeyyÃ'ti. Evaæ vutte rÃjà mÃgadho ajÃtasattu tuïhÅ ahosi. 6. A¤¤ataro'pi kho rÃjÃmacco rÃjÃnaæ mÃgadhaæ ajÃtasattuæ vedehiputtaæ etadavoca: 'ayaæ deva sa¤jayo beÊaÂÂhaputto saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthaækaro sÃdhusammato bahujanassa ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto. Taæ devo sa¤jayaæ beÊaÂÂhaputtaæ payirupÃsatu. AppevanÃma devassa sa¤jayaæ beÊaÂÂhaputtaæ payirupÃsato cittaæ pasÅdeyyÃ'ti. Evaæ vutte rÃjà mÃgadho ajÃtasattu tuïhÅ ahosi. 7. A¤¤ataro'pi kho rÃjÃmacco rÃjÃnaæ mÃgadhaæ ajÃtasattuæ vedehiputtaæ etadavoca: 'ayaæ deva [PTS Page 049] [\q 49/] nigaïÂho nÃtaputto saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthaækaro sÃdhusammato bahujanassa ratta¤¤Æ cirapabbajito addhagato vayo anuppatto. Taæ devo nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ payirupÃsatu. AppevanÃma devassa nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ payirupÃsato cittaæ pasÅdeyyÃ'ti. Evaæ vutte rÃjà mÃgadho ajÃtasattu tuïhÅ ahosi. 8. Tena kho pana samayena jÅvako komÃrabhacco ra¤¤o mÃgadhassa ajÃtasattussa vedehiputtassa avidÆre tuïhÅbhÆto nisinno hoti. Atha kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto jÅvakaæ komÃrabhaccaæ etadavoca: 'tvaæ pana samma jÅvaka kiæ tuïhÅ?'Ti. 1. KaccÃno, katthaci. [BJT Page 86] [\x 86/] "Ayaæ deva bhagavà arahaæ sammÃsambuddho amhÃkaæ ambavane viharati mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ a¬¬hateÊasehi bhikkhusatehi. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: 'iti pi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. Taæ devo bhagavantaæ payirupÃsatu. AppevanÃma devassa bhagavantaæ payirupÃsato cittaæ pasÅdeyyÃ"ti. "Tena hi samma jÅvaka hatthiyÃnÃni kappÃpehÅ"ti. 9. 'Evaæ devÃ'ti kho jÅvako komÃrabhacco ra¤¤o mÃgadhassa ajÃtasattussa vedehiputtassa paÂissutvÃ1 pa¤camattÃni hatthinikÃsatÃni2 kappÃpetvà ra¤¤o ca ÃrohanÅyaæ nÃgaæ, ra¤¤o mÃgadhassa ajÃtasattussa vedehiputtassa paÂivedesi: 'kappitÃni kho te deva hatthiyÃnÃni yassa'dÃni kÃlaæ ma¤¤asÅ'ti. Atha kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto pa¤casu hatthinikÃsatesu paccekà itthiyo Ãropetvà ÃrohaïÅyaæ nÃgaæ abhirÆhitvà ukkÃsu dhÃriyÃmÃnÃsu rÃjagahamhà niyyÃsi mahacca rÃjÃnubhÃvena. Yena jÅvakassa komÃrabhaccassa ambavanaæ tena pÃyÃsi. 10. Atha kho ra¤¤o mÃgadhassa ajÃtasattussa vedehiputtassa avidÆre ambavanassa ahudeva bhayaæ ahu chambhitattaæ ahu lomahaæso. Atha kho rÃjà mÃgadho [PTS Page 050] [\q 50/] ajÃtasattu vedehiputto bhÅto saæviggo lomahaÂÂhajÃto jÅvakaæ komÃrabhaccaæ etadavoca: 'kacci maæ samma jÅvaka na va¤cesi? Kacci maæ samma jÅvaka na palambhesi? Kacci maæ samma jÅvaka na paccatthikÃnaæ desi? Kathaæ hi nÃma tÃva mahato bhikkhusaÇghassa a¬¬hateÊasÃnaæ bhikkhusatÃnaæ neva khipitasaddo bhavissati na ukkÃsitasaddo na nigghoso?'Ti. "Mà bhÃyi mahÃrÃja3 na taæ deva va¤cemi. Na taæ deva palambhemi. Na taæ deva paccatthikÃnaæ demi. Abhikkama mahÃrÃja, abhikkama mahÃrÃja. Ete maï¬alamÃÊe4 dÅpà jhÃyantÅ"ti. 1. PaÂissuïitvÃ, machasaæ. 2. HatthikÃ, sÅ. HatthiniyÃ, katthaci. 3. Mà hÃyi mahÃrÃja mà bhÃyi mahÃrÃja, sitri. 4. Maï¬alasÃÊe, machasaæ. [BJT Page 88] [\x 88/] 11. Atha kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto yÃvatikà nÃgassa bhÆmi nÃgena gantvà nÃgà paccorohitvà pattiko'va yena maï¬alamÃÊassa dvÃraæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà jÅvakaæ komÃrabhaccaæ etadavoca: kahaæ pana samma jÅvaka bhagavÃ?Ti. "Eso mahÃrÃja bhagavÃ. Eso mahÃrÃja bhagavà majjhimaæ thambhaæ nissÃya puratthÃbhimukho nisinno purakkhato bhikkhusaÇghassÃ"ti. 12. Atha kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ dhito kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto tuïhÅbhÆtaæ tuïhÅbhÆtaæ bhikkhusaÇghaæ anuviloketvà rahadamiva vippasannaæ, udÃnaæ udÃnesi: 'iminà me upasamena udÃyibhaddo1 kumÃro samannÃgato hotu yenetarahi upasamena bhikkhusaÇgho samannÃgato'ti. "ùgamà kho tvaæ mahÃrÃja yathÃpemaæ"ti? "Piyo me bhante udÃyibhaddo1 kumÃro. Iminà me bhante upasamena udÃyibhaddo1 kumÃro samannÃgato hotu yenetarahi upasamena bhikkhusaÇgho samannÃgato"ti. 13. Atha kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto bhagavantaæ abhivÃdetvà bhikkhusaÇghassa a¤jalimpaïÃmetvà [PTS Page 051] [\q 51/] ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto bhagavantaæ etadavoca: "puccheyyÃmahaæ bhante bhagavantaæ ki¤cideva desaæ, sace me bhagavà okÃsaæ karoti pa¤hassa veyyÃkaraïÃyÃ"ti. "Puccha mahÃrÃja yadÃkaÇkhasÅ"ti. 14. "Yathà nu kho imÃni bhante puthusippÃyatanÃni seyyathÅdaæ2: hatthÃrohà assÃrohà rathikà dhanuggahÃ3 celakà calakà piï¬adÃyakÃ4 uggà rÃjaputtà pakkhandino mahÃnÃgà sÆrà cammayodhino dÃsakaputtÃ5 ÃÊÃrikÃ6 kappakà nahÃpakÃ7 sÆdÃ8 mÃlÃkÃrÃ9 rajakà pesakÃrà naÊakÃrÃ10 kumbhakÃrà gaïakà muddikÃ, yÃni và pana¤¤Ãni'pi evaægatikÃni11 puthusippÃyatanÃni, te diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sippaphalaæ upajÅvanti. Te tena attÃnaæ sukhenti pÅnenti. 12 MÃtÃpitaro sukhenti pÅnenti. PuttadÃraæ sukhenti pÅnenti. MittÃmacce sukhenti pÅnenti. Samaïesu brÃhmaïesu13 uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpenti14 sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Sakkà nu kho bhante evameva15 diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤Ãpetunti". 16 1. Udayabhaddo, kesuvi. 2. SeyyathÅdaæ, machasaæ. 3. DhanuggÃhÃ, sitri. 4. DosikÃ, sitira. DÃsaka [PTS.] 5. DÃsikaæ, machasaæ. 6. ùlÃrikÃ, sitira. 7. NahÃpakaæ, machasaæ. NahÃpikÃ, syÃ. 8. SÆrÃ, machasaæ. 9. MÃla, machasaæ. 10. NÃla, syÃ. 11. GatÃni, sÅ. [I.] 12. Pinenti, machasaæ. PÅïenti, syà (sabbattha) 13. SamaïabrÃhmaïesu, sÅ. [I.] SÅtira. 14. PatiÂÂha, sÅ. [I] 15. Evamevaæ, (katthaci. ) 16. Pa¤¤Ãpenti, sÅ. [I.] [BJT Page 90] [\x 90/] 15. "AbhijÃnÃsi no tvaæ mahÃrÃja imaæ pa¤haæ a¤¤e samaïabrÃhmaïe pucchitÃ"ti. "AbhijÃnÃmahaæ bhante imaæ pa¤haæ a¤¤e samaïabrÃhmaïe pucchitÃ"ti. "YathÃkathaæ pana te mahÃrÃja byÃkariæsu, sace te agaru bhÃsassÆ"ti. "Na kho me bhante garu yatthassa bhagavà và nisinno bhagavantarÆpo vÃ"ti. [PTS Page 052] [\q 52/] "tena hi mahÃrÃja bhÃsassÆ"ti. 16. "EkamidÃhaæ bhante samayaæ yena pÆraïo kassapo tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà pÆraïena kassapena saddhiæ sammodiæ. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæ. Ekamantaæ nisinno kho ahaæ bhante pÆraïaæ kassapaæ etavocaæ: yathà nu kho imÃni bho kassapa puthusippÃyatanÃni seyyathÅdaæ hatthÃrohà assÃrohà rathikà dhanuggahà celakà calakà piï¬adÃyakà uggà rÃjaputtà pakkhandino mahÃnÃgà sÆrà cammayodhino dÃsakaputtà ÃÊÃrikà kappakà nahÃpakà sÆdà mÃlÃkÃrà rajakà pesakÃrà naÊakÃrà kumbhakÃrà gaïakà muddikÃ, yÃni và pana¤¤Ãni'pi evaægatikÃni puthusippÃyatanÃni, te diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sippaphalaæ upajÅvanti. Te tena attÃnaæ sukhenti pÅnenti. MÃtÃpitaro sukhenti pÅnenti. PuttadÃraæ sukhenti pÅnenti. MittÃmacce sukhenti pÅnenti. Samaïesu brÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpenti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Sakkà nu kho kassapa evameva diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤Ãpetunti". 17. Evaæ vutte bhante pÆraïo kassapo maæ etadavoca: karoto kho mahÃrÃja kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato socayato socÃpayato kilamayato1 kilamÃpayato phandayato phandÃpayato pÃïamatipÃtayato adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto paripanthe tiÂÂhato paradÃraæ gacchato musà bhaïato karoto na karÅyati pÃpaæ. Khurapariyantena ce'pi cakkena yo imissà paÂhaviyÃ2 pÃïe ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kareyya, natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthipÃpassa Ãgamo. Dakkhiïa¤ce'pi gaÇgÃya3 tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃpento pacanto pÃcento, natthi tato nidÃnaæ pÃpaæ, natthi pÃpassa Ãgamo. Uttara¤ce'pi gaÇgÃya3 tÅraæ gaccheyya dadanto dÃpento yajanto yajÃpento, natthi tato nidÃnaæ pu¤¤aæ, natthi pu¤¤assa Ãgamo. [PTS Page 053] [\q 53/] dÃnena damena saæyamena saccavajjena natthi pu¤¤aæ natthi pu¤¤assa Ãgamo'ti. 1. Kilamato, kesuci. 2. Karato phandato, [PTS.] 3. GaægÃtÅraæ, [PTS.] [BJT Page 92] [\x 92/] Itthaæ kho me bhante pÆraïo1 kassapo sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno akiriyaæ byÃkÃsi. 2 SeyyathÃpi bhante ambaæ và puÂÂho labujaæ byÃkareyya2 labujaæ và puÂÂho ambaæ byÃkareyya2, evameva kho me bhante pÆraïo1 kassapo sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno akiriyaæ byÃkÃsi. 2 Tassa mayhaæ etadahosi: 'kathaæ hi nÃma mÃdiso samaïaæ và brÃhmaïaæ và vijite vasantaæ apasÃdetabbaæ ma¤¤eyyÃ'ti. So kho ahaæ bhante pÆraïassa kassapassa bhÃsitaæ neva abhinandiæ nappaÂikkosiæ. 3 Anabhinanditvà appaÂikkositvà anattamano anattamanavÃcaæ anicchÃretvà tameva vÃcaæ anuggaïhanto4 anikujjanto5 uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmiæ. 6 18. EkamidÃhaæ bhante samayaæ yena makkhalÅ gosÃlo tenupasaækamiæ. Upasaækamitvà makkhalinà gosÃlena7 saddhiæ sammodiæ. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ8 vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæ. Ekamantaæ nisinno kho ahaæ bhante makkhaliæ gosÃlaæ9 etadavocaæ:10 'yathà nu kho imÃni bho gosÃla puthusippÃyatanÃni seyyathÅdaæ: hatthÃrohà assÃrohà rathikà dhanuggahà celakà calakà piï¬adÃyakà uggà rÃjaputtà pakkhandino mahÃnÃgà sÆrà cammayodhino dÃsakaputtà ÃÊÃrikà kappakà nahÃpakà sÆdà mÃlÃkÃrà rajakà pesakÃrà naÊakÃrà kumbhakÃrà gaïakà muddikÃ, yÃni và pana¤¤Ãni'pi evaægatikÃni puthusippÃyatanÃni, te diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sippaphalaæ upajÅvanti. Te tena attÃnaæ sukhenti pÅnenti. MÃtÃpitaro sukhenti pÅnenti. PuttadÃraæ sukhenti pÅnenti. MittÃmacce sukhenti pÅnenti. Samaïesu brÃhmaïesu13 uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpenti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Sakkà nu kho bhante evameva diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤Ãpetunti". 19. Evaæ vutte bhante makkhali gosÃlo maæ etadavoca: 'natthi mahÃrÃja hetu natthi paccayo sattÃnaæ saækilesÃya. Ahetu appaccayà sattà saækilissanti. Natthi hetu natthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ. Ahetu appaccayà sattà visujjhanti. Natthi attakÃre natthi parakÃre natthi purisakÃre natthi balaæ natthi viriyaæ natthi purisathÃmo natthi purisaparakkamo. Sabbe sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyà niyatisaÇgatibhÃvapariïatà chassevÃbhijÃtisu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti. Cuddasa [PTS Page 054] [\q 54/] kho panimÃni yonippamukhasatasahassÃni saÂÂhi ca satÃni cha ca satÃni, pa¤ca ca kammuno satÃni, pa¤ca ca kammÃni, tÅïi ca kammÃni, kamme ca a¬¬hakamme ca. 1. PurÃïo, machasaæ. 2. VyÃ, [PTS.] 3. NapaÂikkosiæ, [PTS.] 4. Anugaïhanto, [PTS.] 5. Anikkujjanto, machasaæ. SyÃ. 6. PakkÃmiæ, machasaæ. 7. MakkhaligosÃlena, [PTS.] 8. SÃraïÅyaæ, machasaæ 9. MakkhaligosÃlaæ, [PTS.] 10. Etadavoca, [PTS] 11. Pa¤¤Ãpenti [PTS.] [BJT Page 94] [\x 94/] DvaÂÂhi paÂipadÃ, dvaÂÂhantarakappo, chaÊabhijÃtiyo, aÂÂha purisabhÆmiyo, ekÆnapa¤¤Ãsa ÃjÅvakasate, ekÆnapa¤¤Ãsa paribbÃjakasate, ekÆnapa¤¤Ãsa nÃgÃvÃsasate, vÅse indriyasate, tiæsa nirayasate, chattiæsa rajodhÃtuyo, satta sa¤¤ÅgabbhÃ, satta asa¤¤ÅgabbhÃ, satta nigaïÂhigabbhÃ, satta devÃ, satta mÃnusÃ, satta pesÃcÃ, satta sarÃ, satta pavuÂÃ, satta pavuÂasatÃni, satta papÃtÃ, satta papÃtasatÃni, satta supinÃ, satta supinasatÃni, cÆÊÃsÅti mahÃkappuno satasahassÃni yÃni bÃle ca paï¬ite ca sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhassantaæ karissanti. Tattha natthi iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và aparipakkaæ và kammaæ paripÃcessÃmÅti paripakkaæ và kammaæ phussa phussa byantÅ karissÃmÅti hevaæ natthi. Doïamite sukhadukkhe pariyantakate. SaæsÃre natthi hÃyanava¬¬hane, natthi ukkaæsÃvakaæse. SeyyathÃpi nÃma suttaguÊe khitte nibbeÂhiyamÃnameva paÊeti, evameva bÃle ca paï¬ite ca sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhassantaæ karissantÅti. Itthaæ kho me bhante makkhalÅ gosÃlo sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno saæsÃrasuddhiæ byÃkÃsi. SeyyathÃpi bhante ambaæ và puÂÂho labujaæ byÃkareyya, labujaæ và puÂÂho ambaæ byÃkareyya, evameva kho me bhante makkhalÅ gosÃlo sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno saæsÃrasuddhiæ byÃkÃsi. Tassa mayhaæ bhante etadahosi: kathaæ hi nÃma mÃdiso samaïaæ và brÃhmaïaæ và vijite vasantaæ apasÃdetabbaæ ma¤¤eyyÃti. So kho ahaæ bhante makkhalissa [PTS Page 055] [\q 55/] gosÃlassa bhÃsitaæ neva abhinandiæ nappaÂikkosiæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà anattamano anattamanavÃcaæ anicchÃretvà tameva vÃcaæ anuggaïhanto anikujjanto uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmiæ. 20. EkamidÃhaæ bhante samayaæ yena ajito kesakambalo1 tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà ajitena kesakambalena2 saddhiæ sammodiæ. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ3 vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæ. Ekamantaæ nisinno kho ahaæ bhante ajitaæ kesakambalaæ4 etadavocaæ:5 'yathà nu kho imÃni bho ajita puthusippÃyatanÃni seyyathÅdaæ hatthÃrohà assÃrohà rathikà dhanuggahà celakà calakà piï¬adÃyakà uggà rÃjaputtà pakkhandino mahÃnÃgà sÆrà cammayodhino dÃsakaputtà ÃÊÃrikà kappakà nahÃpakà sÆdà mÃlÃkÃrà rajakà pesakÃrà naÊakÃrà kumbhakÃrà gaïakà muddikÃ, yÃni và pana¤¤Ãni'pi evaægatikÃni puthusippÃyatanÃni, te diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sippaphalaæ upajÅvanti. Te tena attÃnaæ sukhenti pÅnenti. MÃtÃpitaro sukhenti pÅnenti. PuttadÃraæ sukhenti pÅnenti. MittÃmacce sukhenti pÅnenti. Samaïesu brÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpenti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Sakkà nu kho bhante evameva diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤Ãpetunti?"8. 1. KesakambalÅ, katthaci. 2. KesakambalinÃ, katthaci 3. SÃraïÅyaæ. Machasaæ. 4. Kesakambaliæ, katthaci 5. Etadavoca, katthaci. 6. SeyyathÅdaæ, machasaæ. 7. Kho ajito, katthaci 8. Pa¤¤Ãpenti, machasaæ. [BJT Page 96] [\x 96/] Evaæ vutte bhante ajito kesakambalo1 maæ etadavoca: "natthi mahÃrÃja dinnaæ. Natthi yiÂÂhaæ. Natthi hutaæ. Natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko. Natthi ayaæ loko. Natthi paro2 loko. Natthi mÃtÃ. Natthi pitÃ. Natthi sattà opapÃtikÃ. Natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatÃ3 sammÃpaÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedenti. CÃtummahÃbhÆtiko ayaæ puriso yadà kÃlaæ karoti, paÂhavÅ paÂhavikÃyaæ anupeti anupagacchati. ùpo ÃpokÃyaæ anupeti anupagacchati. Tejo tejokÃyaæ anupeti anupagacchati. VÃyo vÃyokÃyaæ anupeti anupagacchati, ÃkÃsaæ induyÃni saækamanti. ùsandipa¤camà purisà mataæ ÃdÃya gacchanti. YÃva ÃÊahanà padÃni pa¤¤Ãyanti. KÃpotakÃni aÂÂhÅni bhavanti. Bhasmantà Ãhutiyo. Dattupa¤¤attaæ yadidaæ dÃnaæ. Tesaæ tucchaæ musà vilÃpo ye keci atthikavÃdaæ vadanti. BÃle ca paï¬ite ca kÃyassa bhedà ucchijjanti vinassanti na honti parammaraïÃ"ti. Itthaæ kho me bhante ajito kesakambalo sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno ucchedaæ byÃkÃsi. SeyyathÃpi bhante ambaæ và puÂÂho labujaæ [PTS Page 056] [\q 56/] byÃkareyya, labujaæ và puÂÂho ambaæ byÃkareyya, evameva kho bhante ajito kesakambalo sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno ucchedaæ byÃkÃsi. Tassa mayhaæ bhante etadahosi: 'kathaæ hi nÃma mÃdiso samaïaæ và brÃhmaïaæ và vijite vasantaæ apasÃdetabbaæ ma¤¤eyyÃ'ti so kho ahaæ bhante ajitassa kesakambalassa bhÃsitaæ neva abhinandiæ nappaÂikkosiæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà anattamano anattamanavÃcaæ anicchÃretvà tameva vÃcaæ anuggaïhanto anikujjanto uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmiæ. 1. Kesakambali, [PTS.] 2. Paraloko, katthaci. 3. SamaggatÃ, samaggagatÃ, machasaæ. [BJT Page 98] [\x 98/] 21. EkamidÃhaæ bhante samayaæ yena pakudho kaccÃyano tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà pakudhena kaccÃyanena saddhiæ sammodiæ. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæ. Ekamantaæ nisinno kho ahaæ bhante pakudhaæ kaccÃyanaæ etadavocaæ: yathà nu kho imÃni bho kaccÃyana puthusippÃyatanÃni, seyyathÅdaæ: hatthÃrohà assÃrohà rathikà dhanuggahà celakà calakà piï¬adÃyakà uggà rÃjaputtà pakkhandino mahÃnÃgà sÆrà cammayodhino dÃsakaputtà ÃÊÃrikà kappakà nahÃpakà sÆdà mÃlÃkÃrà rajakà pesakÃrà naÊakÃrà kumbhakÃrà gaïakà muddikÃ, yÃni và pana¤¤Ãni'pi evaægatikÃni puthusippÃyatanÃni, te diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sippaphalaæ upajÅvanti. Te tena attÃnaæ sukhenti pÅnenti. MÃtÃpitaro sukhenti pÅnenti. PuttadÃraæ sukhenti pÅnenti. MittÃmacce sukhenti pÅnenti. Samaïesu brÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpenti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Sakkà nu kho kaccÃyana evameva diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤Ãpetu?Nti. Evaæ vutte bhante pakudho kaccÃyano maæ etadavoca: "sattime mahÃrÃja kÃyà akaÂà akaÂavidhà animmità animmÃtà va¤jhà kuÂaÂÂhà esikaÂÂhÃyiÂÂhitÃ. Te na i¤janti, na vipariïamanti, na a¤¤ama¤¤aæ vyÃbÃdhenti, nÃlaæ a¤¤ama¤¤assa sukhÃya và dukkhÃya và sukhadukkhÃya vÃ. Katame satta? PaÂhavikÃyo ÃpokÃyo tejokÃyo vÃyokÃyo sukhe dukkhe jÅve sattame. Ime satta kÃyà akaÂà akaÂavidhà animmità animmÃtà va¤jhà kuÂaÂÂhà esikaÂÂhÃyiÂÂhitÃ. Te na i¤janti, na vipariïamanti, na a¤¤ama¤¤aæ vyÃbÃdhenti, nÃlaæ a¤¤ama¤¤assa sukhÃya và dukkhÃya và sukhadukkhÃya vÃ. Tattha natthi hantà và ghÃtetà và sotà và sÃvetà và vi¤¤Ãtà và vi¤¤Ãpetà vÃ. Yo'pi tiïhena satthena sÅsaæ chindati, na koci ka¤ci jÅvità voropeti. Sattannaæ yeva kÃyÃnamantarena satthaæ vivaramanupatatÅ"ti. [PTS Page 057] [\q 57/] itthaæ kho me bhante pakudho kaccÃyano sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno a¤¤ena a¤¤aæ byÃkÃsi. SeyyathÃpi bhante ambaæ và puÂÂho labujaæ byÃkareyya, labujaæ và puÂÂho ambaæ byÃkareyya, evameva kho me bhante pakudho kaccÃyano sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno a¤¤ena a¤¤aæ byÃkÃsi. Tassa mayhaæ bhante etadahosi: kathaæ hi nÃma mÃdiso samaïaæ và brÃhmaïaæ và vijite vasantaæ apasÃdetabbaæ ma¤¤eyyÃ?Ti. So kho ahaæ bhante pakudhassa kaccÃyanassa bhÃsitaæ neva abhinandiæ. NappaÂikkosiæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà anattamano anattamanavÃcaæ anicchÃretvà tameva vÃcaæ anuggaïhanto anikkujjanto uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmiæ. 22. EkamidÃhaæ bhante samayaæ yena nigaïÂho nÃtaputto tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà nigaïÂhena nÃtaputtena saddhiæ sammodiæ. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæ. Ekamantaæ nisinno kho ahaæ bhante nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ etadavocaæ: [BJT Page 100] [\x 100/] "Yathà nu kho imÃni bho aggivessana puthusippÃyatanÃni, seyyathÅdaæ: hatthÃrohà assÃrohà rathikà dhanuggahà celakà calakà piï¬adÃyakà uggà rÃjaputtà pakkhandino mahÃnÃgà sÆrà cammayodhino dÃsakaputtà ÃÊÃrikà kappakà nahÃpakà sÆdà mÃlÃkÃrà rajakà pesakÃrà naÊakÃrà kumbhakÃrà gaïakà muddikÃ, yÃni và pana¤¤Ãni'pi evaægatikÃni puthusippÃyatanÃni, te diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sippaphalaæ upajÅvanti. Te tena attÃnaæ sukhenti pÅnenti. MÃtÃpitaro sukhenti pÅnenti. PuttadÃraæ sukhenti pÅnenti. MittÃmacce sukhenti pÅnenti. Samaïesu brÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpenti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Sakkà nu kho bho aggivessana evameva diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤Ãpetu"?Nti Evaæ vutte bhante nigaïÂho nÃtaputto maæ etadavoca: "idha mahÃrÃja nigaïÂho cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti. Katha¤ca mahÃrÃja nigaïÂho cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti? Idha mahÃrÃja nigaïÂho sabbavÃrivÃrito ca hoti, sabbavÃriyuto ca, sabbavÃridhuto ca, sabbavÃriphuÂo 1ca. Evaæ kho mahÃrÃja nigaïÂho cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti. Yato kho mahÃrÃja nigaïÂho evaæ cÃtuyÃmasaævarasaævuto hoti, ayaæ vuccati mahÃrÃja nigaïÂho gatatto ca yatatto ca Âhitatto cÃ"ti. [PTS Page 058] [\q 58/] itthaæ kho me bhante nigaïÂho nÃtaputto sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno cÃtuyÃmasaævaraæ byÃkÃsi. SeyyathÃpi bhante ambaæ và puÂÂho labujaæ byÃkareyya, labujaæ và puÂÂho ambaæ byÃkareyya, evameva kho bhante nigaïÂho nÃtaputto sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno cÃtuyÃmasaævaraæ byÃkÃsi. Tassa mayhaæ bhante etadahosi: kathaæ hi nÃma mÃdiso samaïaæ và brÃhmaïaæ và vijite vasantaæ apasÃdetabbaæ ma¤¤eyyÃ?'Ti. So kho ahaæ bhante nigaïÂhassa nÃtaputtassa bhÃsitaæ neva abhinandiæ. NappaÂikkosiæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà anattamano anattamanavÃcaæ anicchÃretvà tameva vÃcaæ anuggaïhanto anikkujjanto uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmiæ. 23. EkamidÃhaæ bhante samayaæ yena sa¤jayo belaÂÂhiputto2 tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà sa¤jayena belaÂÂhiputtena saddhiæ sammodiæ. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæ. Ekamantaæ nisinno kho ahaæ bhante sa¤jayaæ belaÂÂhiputtaæ etadavocaæ: "yathà nu kho imÃni bho sa¤jaya puthusippÃyatanÃni, seyyathÅdaæ hatthÃrohà assÃrohà rathikà dhanuggahà celakà calakà piï¬adÃyakà uggà rÃjaputtà pakkhandino mahÃnÃgà sÆrà cammayodhino dÃsakaputtà ÃÊÃrikà kappakà nahÃpakà sÆdà mÃlÃkÃrà rajakà pesakÃrà naÊakÃrà kumbhakÃrà gaïakà muddikÃ, yÃni và pana¤¤Ãni'pi evaægatikÃni puthusippÃyatanÃni, te diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sippaphalaæ upajÅvanti. Te tena attÃnaæ sukhenti pÅnenti. MÃtÃpitaro sukhenti pÅnenti. PuttadÃraæ sukhenti pÅnenti. MittÃmacce sukhenti pÅnenti. Samaïesu brÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpenti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Sakkà nu kho sa¤jaya evameva diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤Ãpetu"?Nti 1. PhuÂÂho, [PTS.] Phu¬o (jenamÃgadhÅ). 2. BelaÂÂhaputto, katthaci. [BJT Page 102] [\x 102/] Evaæ vutte bhante sa¤jayo belaÂÂhiputto maæ etadavoca: 'atthi paro loko?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'atthi paro loko'ti iti ce me assa, 'atthi paro loko'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Natthi paro loko?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'natthi paro loko'ti iti ce me assa, 'natthi paro loko'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Atthi ca natthi ca paro loko?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'atthi ca natthi ca paro loko'ti iti ce me assa, 'atthi ca natthi ca paro loko'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Nevatthi na natthi paro loko?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'nevatthi na natthi paro loko'ti iti ce me assa, 'nevatthi na natthi paro loko'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Atthi sattà opapÃtikÃ?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'atthi sattà opapÃtikÃ'ti iti ce me assa, 'atthi sattà opapÃtikÃ'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Atthi ca natthi ca sattà opapÃtikÃ?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'atthi ca natthi ca sattà opapÃtikÃ'ti iti ce me assa, 'atthi ca natthi ca sattà opapÃtikÃ'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Nevatthi na natthi sattà opapÃtikÃ?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'nevatthi na natthi sattà opapÃtikÃ'ti iti ce me assa, 'nevatthi na natthi sattà opapÃtikÃ'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti iti ce me assa, 'atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti iti ce me assa, 'natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Atthi ca natthi ca sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'atthi ca natthi ca sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti iti ce me assa, 'atthi ca natthi ca sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Nevatthi na natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'nevatthi na natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti iti ce me assa, 'nevatthi na natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Hoti tathÃgato [PTS Page 059] [\q 59/] parammaraïÃ?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti iti ce me assa, 'hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. ' Na hoti tathÃgato parammaraïÃ?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti iti ce me assa, 'na hoti tathÃgato paramaraïÃ'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃ?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃ'ti iti ce me assa, 'hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃ'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no. 'Neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ?'Ti iti ce maæ pucchasi, 'neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti iti ce me assa, 'neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti iti te naæ byÃkareyyaæ. Evanti'pi me no. TathÃ'ti'pi me no. A¤¤athÃ'ti'pi me no. No 'ti'pi me no. No no 'ti'pi me no'ti. Itthaæ kho me bhante sa¤jayo belaÂÂhiputto sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno vikkhepaæ byÃkÃsi. SeyyathÃpi bhante ambaæ và puÂÂho labujaæ byÃkareyya, labujaæ và puÂÂho ambaæ byÃkareyya, evameva kho bhante sa¤jayo belaÂÂhiputto sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno vikkhepaæ byÃkÃsi. Tassa mayhaæ bhante etadahosi: aya¤ca imesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ sabbabÃlo sabbamÆÊho. Kathaæ hi nÃma sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ puÂÂho samÃno vikkhepaæ byÃkarissati?Ti. Tassa mayhaæ bhante etadahosi: kathaæ hi nÃma mÃdiso samaïaæ và brÃhmaïaæ và vijite vasantaæ apasÃdetabbaæ ma¤¤eyyÃ?Ti. So kho ahaæ bhante sa¤jayassa belaÂÂhiputtassa bhÃsitaæ neva abhinandiæ. NappaÂikkosiæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà anattamano anattamanavÃcaæ anicchÃretvà tameva vÃcaæ anuggaïhanto anikkujjanto uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmiæ. [BJT Page 104] [\x 104/] 24. So 'haæ bhante bhagavantampi pucchÃmi: yathà nu kho imÃni bhante puthusippÃyatanÃni, seyyathÅdaæ: hatthÃrohà assÃrohà rathikà dhanuggahà celakà calakà piï¬adÃyakà uggà rÃjaputtà pakkhandino mahÃnÃgà sÆrà cammayodhino dÃsakaputtà ÃÊÃrikà kappakà nahÃpakà sÆdà mÃlÃkÃrà rajakà pesakÃrà naÊakÃrà kumbhakÃrà gaïakà muddikÃ, yÃni và pana¤¤Ãni'pi evaægatikÃni puthusippÃyatanÃni, te diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sippaphalaæ upajÅvanti. Te tena attÃnaæ sukhenti pÅnenti. MÃtÃpitaro sukhenti pÅnenti. PuttadÃraæ sukhenti pÅnenti. MittÃmacce sukhenti pÅnenti. Samaïesu brÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpenti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Sakkà nu [PTS Page 060] [\q 60/] kho me bhante evameva diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤Ãpetu"?Nti "Sakkà mahÃrÃja ". Tena hi mahÃrÃja ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi. Yathà te khameyya, tathà naæ byÃkareyyÃsi". 25. "Taæ kimma¤¤asi, mahÃrÃja, idha te assa puriso dÃso kammakaro pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ mukhullokako. Tassa evamassa: 'acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho, pu¤¤Ãnaæ gati pu¤¤Ãnaæ vipÃko. Ayaæ hi rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto manusso. Ahampi manusso. Ayaæ hi rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto parivÃreti devo ma¤¤e. Ahampanambhi'ssa dÃso kammakaro pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ mukhullokako. So vatassÃhaæ pu¤¤Ãni kareyyaæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. So aparena samayena kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya. So evaæ pabbajito samÃno kÃyena saævuto vihareyya, vÃcÃya saævuto vihareyya, manasà saævuto vihareyya, ghÃsacchÃdanaparamatÃya santuÂÂho abhirato paviveke. Ta¤ce te purisà evamÃroceyyuæ: 'yagghe deva jÃneyyÃsi, yo te puriso dÃso kammakaro pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ mukhullokako, so deva kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. So evaæ pabbajito samÃno kÃyena saævuto viharati, vÃcÃya saævuto viharati, manasà saævuto viharati, ghÃsacchÃdanaparamatÃya santuÂÂho abhirato paviveke'ti. Api nu tvaæ evaæ vadeyyÃsi: etu me bho so puriso. Punadeva hotu dÃso kammakaro pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ mukhullokako"ti. [BJT Page 106] [\x 106/] "No hetaæ bhante. Atha kho naæ mayameva [PTS Page 061] [\q 61/] abhivÃdeyyÃmapi, paccuÂÂheyyÃmapi, Ãsanenapi nimanteyyÃma. AbhinimanteyyÃmapi naæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi. Dhammikampi'ssa rakkhÃvaraïaguttiæ saævidaheyyÃmÃ"ti. "Taæ kimma¤¤asi mahÃrÃja, yadi evaæ sante hoti và sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ no vÃ?"Ti. "Addhà kho bhante evaæ sante hoti sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ"ti. "Idaæ kho te mahÃrÃja mayà paÂhamaæ diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤atta"nti. 26. "Sakkà pana bhante a¤¤ampi evameva diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤apetu?"Nti. "Sakkà mahÃrÃja. Tena hi mahÃrÃja, ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi. Yathà te khameyya tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ kimma¤¤asi mahÃrÃja idha te assa puriso kassako gahapatiko kÃrakÃrako rÃsiva¬¬hako, tassa evamassa: "acchariyaæ vata bho abbhutaæ vata bho pu¤¤Ãnaæ gati pu¤¤Ãnaæ vipÃko. Ayaæ hi rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto manusso. Ahampi manusso. Ayaæ hi rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto parivÃreti devo ma¤¤e. Ahampanambhi'ssa kassako gahapatiko kÃrakÃrako rÃsiva¬¬hako. So vatassÃhaæ pu¤¤Ãni kareyyaæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya. So evaæ pabbajito samÃno kÃyena saævuto vihareyya, vÃcÃya saævuto vihareyya, manasà saævuto vihareyya, ghÃsacchÃdanaparamatÃya santuÂÂho abhirato paviveke. Taæ ce te purisà evamÃroceyyuæ: 'yagghe deva jÃneyyÃsi. Yo te puriso kassako gahapatiko kÃrakÃrako rÃsiva¬¬hako, so deva kesamassuæ ogÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. So evaæ pabbajito samÃno kÃyena saævuto viharati vÃcÃya saævuto viharati, manasà saævuto viharati, [PTS Page 062] [\q 62/] ghÃsacchÃdanaparamatÃya santuÂÂho abhirato paviveke'ti. Api nu tvaæ evaæ vadeyyÃsi: 'etu me bho so puriso. Punadeva hotu kassako gahapatiko kÃrakÃrako rÃsiva¬¬hako'ti? [BJT Page 108] [\x 108/] "No hotaæ bhante. Atha kho naæ mayameva abhivÃdeyyÃmapi paccuÂÂheyyÃmapi, Ãsanenapi nimanteyyÃma, abhinimanteyyÃmapi naæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi. Dhammikampi'ssa rakkhÃvaraïaguttiæ saævidaheyyÃmÃ"ti. "Taæ kimma¤¤esi mahÃrÃja, yadi evaæ sante hoti và sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ no vÃ?"Ti. "Addhà kho bhante evaæ sante hoti sandiÂÂhikaæ samä¤aphala"nti. "Idaæ kho te mahÃrÃja mayà dutiyaæ diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤attanti". 27. "Sakkà pana bhante a¤¤ampi diÂÂheva dhamme sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ pa¤¤Ãpetuæ imehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païitatara¤cÃ?"Ti "Sakkà mahÃrÃja. Tena hi mahÃrÃja suïohi sÃdhukaæ manasi karohi bhÃsissÃmÅ"ti. "Evaæ bhante"ti kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto bhagavato paccassosi. 28. Bhagavà etadavoca: "idha mahÃrÃja tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ. Brahmacariyaæ pakÃseti. 29. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ [PTS Page 063] [\q 63/] sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvaso rajÃpatho1. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. 1. Rajopatho, katthaci. [BJT Page 110] [\x 110/] So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato sattuÂÂho. 29. Katha¤ca mahÃrÃja bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha mahÃrÃja bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ1 virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ3 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. [PTS Page 064] [\q 64/] amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ4 samaggÃrÃmo5 samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pharusaæ vÃcaæ6 pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. AnÃcÃri, machasaæ. 2. heto, syÃ. 3. PisuïÃvÃcaæ, [PTS.] 4. AnuppÃdÃtÃ, [PTS.] 5. SamaggarÃmo, machasaæ. 6. PharusÃvÃcaæ, [PTS.] Sitira 7. PemaniyÃ, machasaæ. 8. EvarÆpiæ. [PTS.] Sitira. [BJT Page 112] [\x 112/] 30. BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ1 paÂivirato hoti. Ekabhattiko2 hoti rattÆparato3 paÂivirato4 vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanÃ5 paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavÃ7 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa8 gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂÃ9 paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci10 yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrÃ11 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ12 niÂÂhitaæ 31. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ13 anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ14 aggabÅjaæ bijabÅjameva15 pa¤camaæ. Iti và itievarÆpÃ16 bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ17 [PTS Page 065] [\q 65/] paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 32. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 2. Ekaæ bhattiko, machasaæ. 3. Rattuparato, machasaæ. 4. Virato, the. Se. 5. VisÆkaæ, machasaæ. 6. PariggahaïÃ, (sabbattha) 7. Gavassaæ, se. VaÊavaæ, machasaæ. 8. Pahiïa, sÅmu. Machasa. SyÃ. 9. KÆÂaæ, machasaæ. 10. SÃvi, machasaæ. 11. Sahasaæ, machasaæ. 12. CÆÊa sÅlaæ, machasaæ. 13. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 14. Phalaæ, se. Phaluæ, si. The. 15. Bija bÅjaæ eva. The. 16. Iti evarupÃ, kesuci. 17. SamÃrabbhÃ, machasaæ. [BJT Page 114] [\x 114/] 33. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ1 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ2 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ3 usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ4 kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ5 nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ6. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 34. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 35. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti [PTS Page 066] [\q 66/] evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Sobhanagarakaæ, katthaci. Sobhanakarakaæ, [PTS.] Sobhanagharakaæ, machasaæ. 2. Dhovanaæ, katthaci. Dhopanaæ, sitira. 3. Mahiæsaæ, machasaæ. 4. Meï¬akaæ, machasaæ. 5. SÅhala potthakesu na dissati. 6. AnÅka - kesuci. [BJT Page 116] [\x 116/] 36. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ1 mukhalepanaæ2 hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 37. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ)3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 38. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 39. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà [PTS Page 067] [\q 67/] viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Mukhacuïïaæ, machasaæ. 2. MukhÃlepanaæ, sÅmu. 3. Marammapotthakesuyeva dissate 4. Aviciïïaæ, kesuci. [BJT Page 118] [\x 118/] 40. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 41. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ1 kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ2 supiïaæ3 lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjÃ4 sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ5 saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 42. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ6 asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ7 itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ8 usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ9 ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ10 kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 43. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya [PTS Page 068] [\q 68/] micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. JÅvitaæ, machasaæ. 2. UppÃdaæ, sÅmu. 3. Supinaæ, machasaæ. Supiïakaæ, si. 4. Khettaæ, kesuci. 5. Pakkha, kesuci. 6. Daï¬alakkhaïaæ satthalakkhaïaæ, machasaæ. 7. ùyudha, kesuci. 8. Mahiæsa, machasaæ. 9. Goïa, machasaæ. 10. Meï¬aka, kesuci. [BJT Page 120] [\x 120/] 44. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. DevadundÆbhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ1 saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhumivÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 45. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya [PTS Page 069] [\q 69/] micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 46. Yathà pana paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ2 hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Oggamanaæ, kesuci. 2. JivhÃnitthaddhanaæ. Bahusu. [BJT Page 122] [\x 122/] 47. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 48. Sa kho1 so mahÃrÃja bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi mahÃrÃja khattiyo muddhÃvasitto2 nihatapaccÃmitto na [PTS Page 070] [\q 70/] kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho mahÃrÃja bhikkhu sÅlasampanno hoti. 49. Katha¤ca mahÃrÃja bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha mahÃrÃja bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ ghÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho mahÃrÃja bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 1. Atha kho, kesuci. 2. MuddhÃbhisinto, kesuci. 3. AnvÃsaveyyuæ, anvÃssaveyyu, kesuci. [BJT Page 124] [\x 124/] 50. Katha¤ca mahÃrÃja bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha mahÃrÃja bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho [PTS Page 071] [\q 71/] mahÃrÃja bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. 51. Katha¤ca mahÃrÃja bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha mahÃrÃja bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena2 piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi mahÃrÃja pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho mahÃrÃja bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho mahÃrÃja bhikkhu santuÂÂho hoti. 52. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena3 samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païÅdhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 53. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasannacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 1. Sammi¤jite, kesuci. 2. ParibhÃrikena, sÅmu. 3. Iminà sÅlakkhandhena, sabbattha. [BJT Page 126] [\x 126/] 54. SeyyathÃpi mahÃrÃja puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. [PTS Page 072] [\q 72/] tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅ akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 55. SeyyathÃpi mahÃrÃja puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 56. SeyyathÃpi mahÃrÃja puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena1, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 57. SeyyathÃpi mahÃrÃja puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So [PTS Page 073] [\q 73/] tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 1. Avyayena, [PTS.] [BJT Page 128] [\x 128/] 59. SeyyathÃpi mahÃrÃja puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ - 60. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu yathà guïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi mahÃrÃja Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho mahÃrÃja bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. 61. Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 62. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti1 parisanneti2 paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 63. [PTS Page 074] [\q 74/] seyyathÃpi mahÃrÃja dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyacuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya3 sÃyaæ nahÃnÅyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà phuÂà snehena na ca paggharaïÅ - Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 1. Abhisandeti sÅmu, machasaæ. 2. Parisandeti. SÅmu, machasaæ. 3. Sandeyya. SÅmu, machasaæ. [BJT Page 130] [\x 130/] 64. Puna ca paraæ mahÃrÃja bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 65. SeyyathÃpi mahÃrÃja udakarahado ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anupaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa vÃrinà sÅtena apphuÂaæ assa - Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti [PTS Page 075] [\q 75/] paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 66. Puna ca paraæ mahÃrÃja bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti, parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. 67. SeyyathÃpi mahÃrÃja uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni1 tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni2 parisannÃni3 paripÆrÃni, paripphuÂÃni nÃssÃ4 ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. 1. Anto nimugga posinÅ, bau. Sa. Sa. 2. AbhisandÃni, bau. Sa. Sa. 3. ParisandÃni, lau. Sa. Sa. 4. NÃssa, bahusu. [BJT Page 132] [\x 132/] Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 68. Puna ca paraæ mahÃrÃja bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena [PTS Page 076] [\q 76/] pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi mahÃrÃja puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa, evameva kho mahÃrÃja bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 69. Puna ca paraæ mahÃrÃja so bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: "ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddha'nti. 70. SeyyathÃpi mahÃrÃja maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno, tatra'ssa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ. Tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya "ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato, accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno. Tatiradaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ"ti. [BJT Page 134] [\x 134/] Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. [PTS Page 077] [\q 77/] idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 71. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya1 cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ, SeyyathÃpi mahÃrÃja puriso mu¤jamhà isikaæ2 pavÃheyya3. Tassa evamassa: ayaæ mu¤jo ayaæ isikà a¤¤o mu¤jo a¤¤Ã isikà mu¤jamhÃtveva isikà pavÃÊhÃti4. SeyyathÃpi và pana mahÃrÃja puriso asiæ kosiyà pavÃheyya. Tassa evamassa: "ayaæ asi ayaæ kosi, a¤¤o asi a¤¤Ã kosi, kosiyÃtveva asi pavÃÊho"ti. SeyyathÃpi và pana mahÃrÃja puriso ahaæ karaï¬Ã uddhareyya. Tassa evamassa: "ayaæ ahi ayaæ karaï¬o, a¤¤o ahi a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ãtveva ahi ubbhato"ti5. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudrabhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 1. AbhinimminÃya. Bausasa. 2. ýsikaæ. Bausasa. 3. PabbÃbheyya. Bausasa. 4. PabbÃÊahÃ. Bausasa. 5. Uddharito. SyÃ. [BJT Page 136] [\x 136/] 72. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. [PTS Page 078] [\q 78/] so anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃ'pi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteti. 73. SeyyathÃpi mahÃrÃja dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsÅ và suparikammakatÃya mattikÃya yaæ yadeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - SeyyathÃpi và pana mahÃrÃja dakkho dantakÃro và dantakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ dantasmiæ yaæ yadeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - SeyyathÃpi và pana mahÃrÃja dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ yaæ yadeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanuhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve [PTS Page 079] [\q 79/] pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. [BJT Page 138] [\x 138/] Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 74. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. 75. SeyyathÃpi mahÃrÃja puriso addhÃnamaggapaÂipanno so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi, tassa evamassa: bherisaddo iti'pi mudiÇgasaddo iti'pi saÇkhapaïavadeï¬imasaddo iti'pi. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 76. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: "sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. [PTS Page 080] [\q 80/] sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittatanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. 77. SeyyathÃpi mahÃrÃja itthi và puriso và daharo và yuvà maï¬anakajÃtiko ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udakapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakaïikanti jÃneyya, akaïikaæ và akaïikanti jÃneyya - [BJT Page 140] [\x 140/] Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti*. [PTS Page 081] [\q 81/] anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 78. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tÅsaæmpi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. 79. SeyyathÃpi mahÃrÃja puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya tamhÃ'pi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya. So tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgaccheyya. Tassa evamassa: 'ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïahÅ ahosiæ. TamhÃpi gÃmà agacchiæ tatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. So'mpi tamhà [PTS Page 082] [\q 82/] gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgato'ti. [BJT Page 142] [\x 142/] Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 80. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena [PTS Page 083] [\q 83/] satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. [BJT Page 144] [\x 144/] 81. SeyyathÃpi mahÃrÃja majjhe siæghÃÂake pÃsÃdo. Tattha cakkhumà puriso Âhito passeyya manusse gehaæ pavisante'pi rathiyà vÅtisa¤carante'pi majjhe siæghÃÂake nisinne'pi, tassa evamassa: ete manussà gehaæ pavisanti. Ete nikkhamanti. Ete rathiyà vÅtisa¤caranti. Ete majjhe siæghÃÂake nisinnÃ'ti. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 82. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ [PTS Page 084] [\q 84/] pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ PajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati avijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïiyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. [BJT Page 146] [\x 146/] 83. SeyyathÃpi mahÃrÃja pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambÆkampi sakkharakaÂhalampi macchagumbampi carantampi tiÂÂhantampi. Tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tatrime sippisambÆkÃ'pi sakkharakaÂhalÃ'pi macchagumbÃ'pi carantipi tiÂÂhantipÅti. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavÃ'pÅ cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. [PTS Page 085] [\q 85/] idaæ kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. Imasmà ca pana mahÃrÃja sandiÂÂhikà sÃma¤¤aphalà a¤¤aæ sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và natthÅti. 84. Evaæ vutte rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto bhagavantaæ etadavoca: 'abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva bhante bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi, dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gataæ. Accayo maæ bhante accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathÃakusalaæ yo'haæ pÅtaraæ dhammikaæ dhammarÃjÃnaæ issariyassa kÃraïà jÅvità voropesiæ. Tassa me bhante bhagavà accayaæ accayato paÂiggaïhÃtu Ãyatiæ saævarÃyÃ'ti. [BJT Page 148] [\x 148/] 85. Taggha tvaæ mahÃrÃja accayo accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathÃakusalaæ yo tvaæ pitaraæ dhammikaæ dhammarÃjÃnaæ jÅvità coropesi. Yato ca kho tvaæ mahÃrÃja accayaæ accayato disvà yathÃdhammaæ paÂikarosi. Tante mayaæ paÂigaïhÃma. Vuddhi hesà mahÃrÃja ariyassa vinaye yo accayaæ accayato disvà yathÃdhammaæ paÂikaroti Ãyatiæ saævaraæ ÃpajjatÅti. 86. Evaæ vutte rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto bhagavantaæ etadavoca: handa ca dÃni mayaæ bhante gacchÃmi bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyÃ'ti. "Yassa 'dÃni tvaæ mahÃrÃja kÃlaæ ma¤¤asÅ"ti. Atha kho rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. 87. Atha kho bhagavà acirapakkantassa ra¤¤o mÃgadhassa [PTS Page 086] [\q 86/] ajÃtasattussa vedehiputtassa bhikkhÆ Ãmantesi: khatÃyaæ bhikkhave rÃjÃ, upahatÃyaæ bhikkhave rÃjÃ. SacÃyaæ bhikkhave rÃjà pitaraæ dhammikaæ dhammarÃjÃnaæ jÅvità na voropessatha imasmiæ yeva Ãsane virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ uppajjissathÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. SÃma¤¤aphalasuttaæ niÂÂhitaæ dutiyaæ. [BJT Page 150] [\x 150/] 3 [PTS Page 087] [\q 87/] AmbaÂÂhasuttaæ 1. Evaæ me1 sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi yena icchÃnaÇgalaæ2 nÃma kosalÃnaæ brÃhmaïagÃmo tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà icchÃnaÇgale3 viharati icchÃnaÇgalavanasaï¬e. 2. Tena kho pana samayena brÃhmaïo pokkharasÃtÅ4 ukkaÂÂhaæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã pasenadinÃ5 kosalena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. Assosi kho brÃhmaïo pokkharasÃti: "Samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi icchÃnaÇgalaæ anuppatto icchÃnaÇgale viharati icchÃnaÇgalavanasaï¬e. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: "itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ6 satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. 7 So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ8 kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ [PTS Page 088] [\q 88/] brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. 3. Tena kho pana samayena brÃhmaïassa pokkharasÃtissa ambaÂÂho nÃma mÃïavo9 antevÃsÅ hoti ajjhÃyako mantadharo tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo anu¤¤ÃtapaÂi¤¤Ãto sake Ãcariyake tevijjake pÃvacane yamahaæ jÃnÃmi taæ tvaæ jÃnÃsi, yaæ tvaæ jÃnÃsi tamahaæ jÃnÃmÅti. 1. Evamema, [PTS.] 2. NaÇkala, [PTS.] IcchÃnaÇkalantipi pÃÂho, a. 3. IcchÃnaÇkalo, [PTS.] Sabbattha. 4. SÃdi, sabbattha. PokkharasÃtÅ itipi vuccati, a. 5. Pasenadi, [PTS.] PassenadinÃ, sÅmu. 6. SÃrathÅ, sÅmu. SyÃ. 7. BhagavÃti, machasaæ. SyÃ. 8. Savya¤janaæ, [PTS.] 9. AmbaÂÂho mÃïavo, [PTS.] MÃnavo, [PTS - n.] [BJT Page 152] [\x 152/] 4. Atha kho brÃhmaïo pokkharasÃti ambaÂÂhaæ mÃïavaæ Ãmantesi: "ayaæ tÃta ambaÂÂha samaïo gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi icchÃnaÇgalaæ anuppatto icchÃnaÇgale viharati icchÃnaÇgalavanasaï¬e. Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: "itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. Ehi tvaæ tÃta ambaÂÂha yena samaïo gotamo tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà samaïaæ gotamaæ jÃnÃhi yadi và taæ bhavantaæ gotamaæ tathÃsantaæyeva saddo abbhuggato, yadi và no tathÃ, yadi và so bhavaæ gotamo tÃdiso, yadivà na tÃdiso, tathà mayaæ taæ bhavantaæ gotamaæ vedissÃmÃti. 5. "Yathà kathaæ panÃhaæ bho taæ bhavantaæ gotamaæ jÃnissÃmi yadi và taæ bhavantaæ gotamaæ tathÃsantaæyeva saddo abbhuggato, yadi và no tathÃ, yadi và so bhavaæ gotamo tÃdiso yadi và na tÃdiso"ti. 6. "ùgatÃni kho tÃta ambaÂÂha amhÃkaæ mantesu dvattiæsamahÃpurisalakkhaïÃni yehi samannÃgatassa mahÃpurisassa dveva gatiyo bhavanti ana¤¤Ã: sace agÃraæ ajjhÃvasati rÃjà hoti cakkavatti dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. [PTS Page 089] [\q 89/] tassimÃni sattaratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasati. Sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado1. Ahaæ kho pana tÃta ambaÂÂha mantÃnaæ dÃtà tvaæ mantÃnaæ paÂiggahetÃ"ti. 1. Vivittacchaddo. Bau. Sa. Sa. VivaÂÂacchado. SyÃ. VivaÂÂacchado. Machasaæ. [BJT Page 154] [\x 154/] "Evaæ bho'ti kho ambaÂÂho mÃïavo brÃhmaïassa pokkharasÃtissa paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà brÃhmaïaæ pokkharasÃtiæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà vaÊavÃrathamÃruyha sambahulehi mÃïavehi1 saddhiæ yena icchÃnaÇgalavanasaï¬o tena pÃyÃsi. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattiko'va ÃrÃmaæ pÃvisi. 7. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ abbhokÃse caÇkamanti. Atha kho ambaÂÂho mÃïavo yena te bhikkhÆ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà te bhikkhÆ etadavoca: "kahannu kho bho etarahi so bhavaæ gotamo viharati? Taæ hi mayaæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya idhÆpasaÇkantÃ"ti. 8. Atha kho tesaæ bhikkhÆnaæ etadahosi: "ayaæ kho ambaÂÂho mÃïavo abhi¤¤Ãtakola¤¤o ceva abhi¤¤Ãtassa ca brÃhmaïassa pokkharasÃtissa antevÃsÅ. Agaru kho pana bhagavato evarÆpehi kulaputtehi saddhiæ kathÃsallÃpo hotÅ"ti. Te ambaÂÂhaæ mÃïavaæ etadavocuæ: "eso ambaÂÂha vihÃro saævutadvÃro. Tena appasaddo upasaÇkamitvà ataramÃno Ãlindaæ pavisitvà ukkÃsitvà aggaÊaæ ÃkoÂehi. Vivarissati te bhagavà dvÃranti. " 9. Atha kho ambaÂÂho mÃïavo yena so vihÃro saævutadvÃro tena appasaddo upasaÇkamitvà ataramÃno Ãlindaæ pavisitvà ukkÃsitvà aggaÊaæ ÃkoÂesi. Vivari bhagavà dvÃraæ. PÃvisi ambaÂÂho mÃïavo. MÃïavakÃ'pi pavisitvà bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. AmbaÂÂho pana mÃïavo caÇkamanto'pi nisinnena bhagavatà [PTS Page 090] [\q 90/] ka¤ci ka¤ci kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃreti. hito'pi nisinnena bhagavatà ka¤ci ka¤ci kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃreti. 10. Atha kho bhagavà ambaÂÂhaæ mÃïavaæ etadavoca: evannu kho te2 ambaÂÂha brÃhmaïehi vuddhehi mahallakehi ÃcariyapÃcariyehi saddhiæ kathÃsallÃpo hoti yathayidaæ caraæ tiÂÂhaæ nisinnena mayà ka¤ci ka¤ci kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃresÅ?"Ti. "Nohidaæ bho gotama. Gacchanto và hi bho gotama gacchantena brÃhmaïo brÃhmaïena saddhiæ sallapitumarahati. hito và hi bho gotama Âhitena brÃhmaïo brÃhmaïena saddhiæ sallapitumarahati. Nisinno và hi bho gotama nisinnena brÃhmaïo buhmaïena saddhiæ sallapitumarahati. SayÃno và hi bho gotama sayÃnena brÃhmaïo brÃhmaïena saddhiæ sallapitumarahati. Ye ca kho te bho gotama muï¬akà samaïakà ibbhà kaïhÃ2 bandhupÃdÃpaccÃ, tehipi me saddhiæ evaæ kathÃsallÃpo hoti yathariva bhotà gotamenÃ"ti. 1. MÃnavakehi, katthavi. 2. KiïahÃ, machasaæ. [BJT Page 156] [\x 156/] 11. "Atthikavato kho pana te ambaÂÂha idhÃgamanaæ ahosi. YÃyeva kho panatthÃya ÃgaccheyyÃtho tameva atthaæ sÃdhukaæ manasi kareyyÃtho1. Avusitavà yeva kho pana bho ayaæ ambaÂÂho mÃïavo, vusitamÃnÅ2 kima¤¤atra avusitattÃ"ti. 12. Atha kho ambaÂÂho mÃïavo bhagavatà avusitavÃdena vuccamÃno kupito anattamano bhagavantaæyeva khuæsento bhagavantaæyeva vambhento bhagavantaæyeva upavadamÃno samaïo ca me bho gotamo pÃpito bhavissatÅti bhagavantaæ etadavoca: "caï¬Ã bho gotama sakyajÃti, pharusà bho gotama sakyajÃti, lahusà [PTS Page 091] [\q 91/] bho gotama sakyajÃti, rabhasà bho gotama sakyÃjÃti. Ibbhà santà ibbhà samÃnà na brÃhmaïe sakkaronti na brÃhmaïe garukaronti na brÃhmaïe mÃnenti na brÃhmaïe pÆjenti na brÃhmaïe apacÃyanti. Tayidaæ bho gotama nacchannaæ tayidaæ nappaÂirÆpaæ yadime sakyà ibbhà santà ibbhà samÃnà na brÃhmaïe sakkaronti na brÃhmaïe garu karonti na brÃhmaïe mÃnenti na brÃhmaïe pÆjenti na brÃhmaïe apacÃyantÅti. Itiha ambaÂÂho mÃïavo idaæ paÂhamaæ sakkesu ibbhavÃdaæ nipÃtesi. 13. "Kimpana te ambaÂÂha sakyà aparaddhunti?" "Eka midÃhaæ bho gotama samayaæ Ãcariyassa brÃhmaïassa pokkharasÃtissa kenavideva karaïÅyena kapilavatthuæ agamÃsiæ. Yena sakyÃnaæ santhÃgÃraæ tenupasaÇkamiæ. Tena kho pana samayena sambahulà sakyà ceva sakyakumÃrà ca santhÃgÃre uccesu Ãsanesu nisinnà honti a¤¤ama¤¤aæ aÇgulipatodakehi sa¤jagghantà saækÅÊantà a¤¤adatthu mama¤¤eva ma¤¤e anujagghantÃ. Na maæ koci Ãsanena'pi nimantesi. Tayidaæ bho gotama nacchannaæ, tayidaæ nappaÂirÆpaæ, yadime sakyà ibbhà santà ibbhà samÃnà na brÃhmaïe sakkaronti na brÃhmaïe garukaronti na brÃhmaïe mÃnenti na brÃhmaïe pÆjenti na brÃhmaïe apacÃyantÅ"ti. 1. KareyyÃtha, sÅmu. [II] 2. VÃsitavÃmÃnÅ, sÅmu. [II.] [BJT Page 158] [\x 158/] Itiha ambaÂÂho mÃïavo idaæ dutiyaæ sakkesu ibbhavÃdaæ nipÃtesi. 14. "LaÂukikÃpi kho ambaÂÂha sakuïikà sake kulÃvake kÃmalÃpinÅ hoti. Sakaæ kho panetaæ ambaÂÂha sakyÃnaæ yadidaæ kapilavatthu. Na arahatÃyasmà ambaÂÂho imÃya appamattÃya abhisajjituntÅ. " 15. "CattÃro'me bho gotama vaïïÃ: khattiyà brÃhmaïà vessà suddÃ. Imesaæ hi bho gotama catunnaæ vaïïÃnaæ tayo vaïïà khattiyà ca vessà ca suddà ca a¤¤adatthu brÃhmaïasseva paricÃrikà sampajjanti. Tayidaæ bho [PTS Page 092] [\q 92/] gotama nacchannaæ tayidaæ nappaÂirÆpaæ yadi me sakyà ibbhà santà ibbhà samÃnà na brÃhmaïe sakkaronti na brÃhmaïe karukaronti na brÃhmaïe mÃnenti na brÃhmaïe pÆjenti na brÃhmaïe apacÃyantÅ"ti. Itiha ambaÂÂho mÃïavo idaæ tatiyaæ sakkesu ibbhavÃdaæ nipÃtesi. 16. Atha kho bhagavato etadahosi: atibÃÊhaæ kho ayaæ ambaÂÂho mÃïavo sakkesu ibbhavÃdena nimmÃneti1. YannÆnÃhaæ gottaæ puccheyyenti. Atha kho bhagavà ambaÂÂhaæ mÃïavaæ etadavoca: 'kathaæ gottosi ambaÂÂhÃ?Ti' "kaïhÃyano'hamasmi bho gotamÃ"ti. 17. "PorÃïaæ kho pana te ambaÂÂha mÃtÃpettikaæ nÃmagottaæ anussarato ayyaputtà sakyà bhavanti, dÃsiputto tvamasi sakyÃnaæ. Sakyà kho pana ambaÂÂha rÃjÃnaæ okkÃkaæ pitÃmahaæ dahanti. "BhÆtapubbaæ ambaÂÂha rÃjà okkÃko yà sà mahesÅ piyà manÃpà tassà puttassa rajjaæ pariïÃmetukÃmo jeÂÂhakumÃre raÂÂhasmà pabbÃjesi ukkÃmukhaæ2 karakaï¬aæ3 hatthinikaæ nipuraæ4. Te raÂÂhasmà pabbÃjità himavantapasse pokkharaïiyà tÅre mahÃsÃkasaï¬o tattha vÃsaæ kappesuæ. Te jÃtisambhedabhayà sakÃhi bhaganÅhi saddhiæ saævÃsaæ kappesuæ. 1. NimmÃdeti, katthaci. 2. EkÃmukhaæ, katthaci. 3. Karakaï¬uæ, katthaci. 4. Sinipuraæ bau. Sa. Sa. Sinupuraæ, [PTS.] [BJT Page 160] [\x 160/] Atha kho ambaÂÂha rÃjà okkÃko amacce pÃrisajje Ãmantesi: "kahannu kho bho etarahi kumÃrà sammantÅti"? "Atthi deva himavantapasse pokkharaïiyà tÅre mahÃsÃkasaï¬o tatthetarahi kumÃrà sammanti. Te jÃtisambhedabhayà sakÃhi bhaganÅhi saddhiæ saævÃsaæ kappenti"ti. Atha kho ambaÂÂha rÃjà okkÃko udÃnaæ udÃnesi: [PTS Page 093] [\q 93/] "sakyà vata bho kumÃrà paramasakyà vata bho kumÃrÃ"ti. Tadagge kho pana ambaÂÂha sakyà pa¤¤Ãyanti. So'va1 nesaæ pubbapuriso. Ra¤¤o ca kho pana ambaÂÂha okkÃkassa disà nÃma dÃsÅ ahosi. Sà kaïhaæ2 nÃma janesi. JÃto kaïho pabyÃhÃsi: "dhovatha maæ amma, nahÃpetha maæ amma, imasmà maæ amma asucismà parimocetha, atthÃya vo bhavissÃmÅ"ti. Yathà kho pana ambaÂÂha etarahi manussà pisÃce disvà 'pisÃcÃ'ti sa¤jÃnanti. Evameva kho ambaÂÂha tena samayena manussà pisÃce 'kaïhÃ'ti sa¤jÃnanti. Te evamÃhaæsu: ayaæ jÃto pabyÃhÃsi: 'kaïho jÃto pisÃco jÃto'ti. Tadagge kho pana ambaÂÂha kaïhÃyanà pa¤¤Ãyanti. So ca kaïhÃyanÃnaæ pubbapuriso. Iti kho te ambaÂÂha porÃïaæ mÃtÃpettikaæ nÃmagottaæ anussarato ayyaputtà sakyà bhavanti. DÃsiputto tvamasi sakyÃnanti. 18. Evaæ vutte te mÃïavakà bhagavantaæ etadavocuæ: "mà bhavaæ gotamo ambaÂÂhaæ mÃïavaæ atibÃÊhaæ dÃsiputtavÃdena nimmÃnesi. SujÃto ca bho gotama ambaÂÂho mÃïavo kulaputto ca ambaÂÂho mÃïavo bahussuto ca ambaÂÂho mÃïavo kalyÃïavÃkkaraïo ca ambaÂÂho mÃïavo paï¬ito ca ambaÂÂho mÃïavo. Pahoti ca ambaÂÂho mÃïavo bhotà gotamena saddhiæ asmiæ vacane paÂimantetu"nti. 1. Soca. SÅmu. 1. 2. Kaïaæ. SÅmu. [II.] [BJT Page 162] [\x 162/] 19. Atha kho bhagavà te mÃïavake etadavoca: "sace kho tumhÃkaæ mÃïavakà evaæ hoti 'dujjÃto ca ambaÂÂho mÃïavo, akulaputto ca ambaÂÂho mÃïavo, appassuto [PTS Page 094] [\q 94/] ca ambaÂÂho mÃïavo, akalyÃïavÃkkaraïo ca ambaÂÂho mÃïavo, duppa¤¤o ca ambaÂÂho mÃïavo, na ca pahoti ambaÂÂho mÃïavo samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane paÂimantetunti, tiÂÂhatu ambaÂÂho mÃïavo, tumhe mayà saddiæ mantayavho1 asmiæ vacane. Sace pana tumhÃkaæ mÃïavakà evaæ hoti: sujÃto ca ambaÂÂho mÃïavo, kulaputto ca ambaÂÂho mÃïavo, bahussuto ca ambaÂÂho mÃïavo, kalyÃïavÃkkaraïo va ambaÂÂho mÃïavo, paï¬ito ca ambaÂÂho mÃïavo, pahoti ca ambaÂÂho mÃïavo samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane paÂimantetunti, tiÂÂhatha tumhe, ambaÂÂho mÃïavo mayà saddhiæ paÂimantetu"ti. 20. "SujÃto ca bho gotama ambaÂÂho mÃïavo, kulaputto ca ambaÂÂho mÃïavo, bahussuto ca ambaÂÂho mÃïavo, kalyÃïavÃkkaraïo va ambaÂÂho mÃïavo, paï¬ito ca ambaÂÂho mÃïavo, pahoti ca ambaÂÂho mÃïavo bhotà gotamena saddhiæ asmiæ vacane paÂimantetuæ. TuïhÅ mayaæ bhavissÃma. AmbaÂÂho mÃïavo bhotà gotamena saddhiæ asmiæ vacane paÂimantetÆ"ti. 21. Atha kho bhagavà ambaÂÂhaæ mÃïavaæ etadavoca: ayaæ kho pana te ambaÂÂha sahadhammiko pa¤ho Ãgacchati. AkÃmÃpi vyÃkÃtabbo. Sace tvaæ na vyÃkarissasi a¤¤ena và a¤¤aæ paÂicarissasi, tuïhÅ và bhavissasi, pakkamissasi vÃ, ettheva te sattadhà muddhà phalissati. Taæ kiæ ma¤¤asi ambaÂÂha? Kinti te sutaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ kutopabhÆtikà kaïhÃyanÃ? Ko ca kaïhÃyanÃnaæ pubbapuriso?Ti. Evaæ vutte ambaÂÂho mÃïavo tuïhÅ ahosi. Dutiyampi kho bhagavà ambaÂÂhaæ mÃïavaæ etadavoca: taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? Kinti te sutaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ kukopabhÆtikà kaïhÃyanÃ? Ko ca kaïhÃyanÃnaæ [PTS Page 095] [\q 95/] pubbapuriso?Ti dutiyampi kho ambaÂÂho mÃïavo tuïhÅ ahosi. Atha kho bhagavà ambaÂÂhaæ mÃïavaæ etadavoca: vyÃkarohi 'dÃni ambaÂÂha, na 'dÃni te tuïhÅbhÃvassa kÃlo. Yo kho ambaÂÂha tathÃgatena yÃvatatiyakaæ sahadhammikaæ pa¤haæ puÂÂho na vyÃkaroti etthevassa sattadhà muddhà phalissati. 1. Mantaveha. Machasaæ. [BJT Page 164] [\x 164/] 22. Tena kho pana samayena vajirapÃïi yakkho mahantaæ ayokÆÂaæ ÃdÃya Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ ambaÂÂhassa mÃïavassa uparivehÃsaæ Âhito hoti: sacÃyaæ ambaÂÂho mÃïavo bhagavatà yÃvatatiyakaæ sahadhammikaæ pa¤haæ puÂÂho na vyÃkarissati etthevassa sattadhà muddhaæ phÃlessÃmÅti. Taæ kho pana vajirapÃïiæ yakkhaæ bhagavà ceva passati ambaÂÂho ca mÃïavo. 23. Atha kho ambaÂÂho mÃïavo bhÅto saæviggo lomahaÂÂhajÃto bhagavantaæyeva tÃïagavesÅ bhagavantaæyeva leïagavesÅ bhagavantaæyeva saraïagavesi upanisÅditvà bhagavantaæ etadavoca: "kiæ me taæ bhavaæ gotamo Ãha? Puna bhavaæ gotamo bravÅtÆ"ti. "Taæ kimma¤¤asÅ ambaÂÂha? Kinti te sutaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallÃkÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ, kutoppabhÆtikà kaïhÃyanÃ? Ko ca kaïhÃyanÃnaæ pubbapuriso?Ti. " "Evameva me bho gotama sutaæ, yatheva bhavaæ gotamo Ãha. TatoppabhÆtikà kaïhÃyanÃ. So ca kaïhÃyanÃnaæ pubbapuriso"ti. 24. Evaæ vutte te mÃïavakà unnÃdino uccÃsaddamahÃsaddà ahesuæ: "dujjÃto kira bho ambaÂÂho mÃïavo, akulaputto kira bho ambaÂÂho mÃïavo, dÃsiputto kira bho ambaÂÂho mÃïavo sakyÃnaæ, ayyaputtà kira bho ambaÂÂhassa mÃïavassa sakyà bhavanti. DhammavÃdiæ yeva kira mayaæ samaïaæ gotamaæ apasÃdetabbaæ ama¤¤imhÃ"ti. 25. Atha kho bhagavato etadahosi: "atibÃÊhaæ kho [PTS Page 096] [\q 96/] ime mÃïavakà ambaÂÂhaæ mÃïavaæ dÃsiputtavÃdena nimmÃnenti. YannÆnÃhaæ parimoceyyanti. " Atha kho bhagavà te mÃïavake etadavoca: "mà kho tumhe mÃïavakà ambaÂÂhaæ mÃïavaæ atibÃÊhaæ dÃsiputtavÃdena nimmÃnetha. UÊÃro so kaïho isi ahosi. So dakkhiïaæ janapadaæ gantvà brahme mante adhÅyitvà rÃjÃnaæ okkÃnaæ upasaÇkamitvà maÂÂharÆpiæ1 dhÅtaraæ yÃci. Tassa rÃjà okkÃko 'ko neva re ayaæ mayhaæ dÃsiputto samÃno maÂÂharÆpiæ dhÅtaraæ yÃcatÅ'ti kupito anattamano khurappaæ sannayhi. So taæ khurappaæ neva asakkhi mu¤cituæ, no paÂisaæharituæ. 1. MaddarÆpiæ, machasaæ. [BJT Page 166] [\x 166/] Atha kho mÃïavakà amaccà pÃrisajjà kaïhaæ isiæ upasaÇkamitvà etadavocuæ: "sotthi bhadante hotu ra¤¤o, sotthi bhadante hotu ra¤¤o"ti. "Sotthi bhavissati ra¤¤o, api ca rÃjà yadi adho khurappaæ mu¤cissati yÃvatà ra¤¤o vijitaæ ettÃvatà paÂhavÅ udrÅyissatÅ"ti. "Sotthi bhadante hotu ra¤¤o, sotthi janapadassÃ"ti. "Sotthi bhavissati ra¤¤o, sotthi janapadassa. Api ca rÃjà yadi uddhaæ khurappaæ mu¤cissati yÃvatà ra¤¤o vijitaæ ettÃvatà sattavassÃni devo na vassissatÅ"ti. "Sotthi bhadante hotu ra¤¤o, sotthi janapadassa, devo ca vassatÆ"ti. "Sotthi bhavissati ra¤¤o, sotthi janapadassa, devo ca vassissati. Api ca rÃjà jeÂÂhakumÃre khurappaæ patiÂÂhÃpetu, sotthi kumÃro, pallomo bhavissatÅ"ti. Atha kho mÃïavakÃ, amaccà okkÃkassa Ãrocesuæ: "devo jeÂÂhakumÃre khurappaæ patiÂÂhÃpetu, sotthi kumÃro pallomo bhavissatÅ"ti. Atha kho rÃjà okkÃko jeÂÂhakumÃre khurappaæ patiÂÂhÃpesi. Sotthi kumÃro pallomo bhavi. Atha kho tassa rÃjà okkÃko bhÅto saæviggo lomahaÂÂhajÃto brahmadaï¬ena [PTS Page 097] [\q 97/] tajjito maÂÂharÆpiæ dhÅtaraæ adÃsi. Mà kho tumhe mÃïavakà ambaÂÂhaæ mÃïavaæ atibÃÊhaæ dÃsiputtavÃdena nimmÃnetha. UÊÃro so kaïho isi ahosi. 26. Atha kho bhagavà ambaÂÂhaæ mÃïavaæ Ãmantesi: "taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? Idha khattiyakumÃro brÃhmaïaka¤¤Ãya saddhiæ saævÃsaæ kappeyya, tesaæ saævÃsamanvÃya putto jÃyetha, yo so khattiyakumÃrena brÃhmaïaka¤¤Ãya putto uppanno, api nu so labhetha brÃhmaïesu Ãsanaæ và udakaæ vÃ?'Ti, "Labhetha bho gotama". "Api nu naæ brÃhmaïà bhojeyyuæ saddhe và thÃlipÃke và ya¤¤e và pÃhune vÃ?"Ti. [BJT Page 168] [\x 168/] "Bhojeyyuæ bho gotama. " "Api nu naæ brÃhmaïà mante vÃceyyuæ và no vÃ?"Ti "VÃceyyuæ bho gotama. " "Apinu'ssa itthisu ÃvaÂaæ và assa anÃvaÂaæ vÃ?"Ti "AnÃvaÂaæ hi'ssa bho gotama". "Api nu naæ khattiyà khattiyÃbhisekena abhisi¤ceyyunti?" "No hidaæ bho gotama. " "Taæ kissa hetu?" "MÃtito hi bho gotama anuppanno"ti. 27. "Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? Idha brÃhmaïakumÃro khattiyaka¤¤Ãya saddhiæ saævÃsaæ kappeyya, tesaæ saævÃsamanvÃya putto jÃyetha, yo so brÃhmaïakumÃrena khattiyaka¤¤Ãya putto uppanno, api nu so labhetha brÃhmaïesu Ãsanaæ và udakaæ vÃ?"Ti "Labhetha bho gotama. " "Api nu naæ brÃhmaïà bhojeyyuæ saddhe và thÃlipÃke và ya¤¤e và pÃhune vÃ?"Ti "Bhojeyyuæ bho gotama. " "Api nu naæ brÃhmaïà mante vÃceyyuæ và no vÃ?"Ti "VÃceyyuæ bho gotama. " [PTS Page 098] [\q 98/] "apinu'ssa itthisu ÃvaÂaæ và assa anÃvaÂaæ vÃ?"Ti "AnÃvaÂaæ hi'ssa bho gotama. " "Api nu naæ khattiyà khattiyÃbhisekena abhisi¤ceyyunti?" "No hidaæ bho gotama. " "Taæ kissa hetu?" "Pitito hi bho gotama anuppanno"ti. 28. "Iti kho ambaÂÂha itthiyà và itthiæ karitvà purisena và purisaæ karitvà khattiyà 'va seÂÂhÃ, hÅnà brÃhmaïÃ. Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? Idha brÃhmaïà brÃhmaïaæ kismicideva pakaraïe khuramuï¬aæ karitvà assapuÂena vadhitvà raÂÂhà và nagarà và pabbÃjeyyuæ, api nu so labhetha brÃhmaïesu Ãsanaæ và udakaæ vÃ?"Ti [BJT Page 170] [\x 170/] "No hidaæ bho gotama. " "Api nu naæ brÃhmaïà bhojeyyuæ saddhe và thÃlipÃke và ya¤¤e và pÃhune vÃ?"Ti "No hidaæ bho gotama. " "Api nu naæ brÃhmaïà mante vÃceyyuæ và no vÃ?"Ti. "No hidaæ bho gotama. " "Api nu'ssa itthÅsu ÃvaÂaæ và assa anÃvaÂaæ vÃ?Ti" "ùvaÂaæ hi'ssa bho gotama. " 29. "Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? Idha khattiyà khattiyaæ kismicideva pakaraïe khuramuï¬aæ karitvà assapuÂena vadhitvà raÂÂhà và nagarà và pabbÃjeyyuæ, api nu so labhetha brÃhmaïesu Ãsanaæ và udakaæ vÃ?Ti" "Labhetha bho gotama" "Api nu naæ brÃhmaïà bhojeyyuæ saddhe và thÃlipÃke và ya¤¤e và pÃhune vÃ?Ti" "Bhojeyyuæ bho gotama. " "Api nu naæ brÃhmaïà mante vÃceyyuæ và no vÃ?"Ti "VÃceyyuæ bho gotama. " "Api nu'ssa ithÅsu ÃvaÂaæ và assa anÃvaÂaæ vÃ?"Ti "AnÃvaÂaæ hi'ssa bho gotama. " "EttÃvatà kho ambaÂÂha khattiyo paramanihÅnataæ [PTS Page 099] [\q 99/] patto hoti, yadeva naæ khattiyà khuramuï¬aæ karitvà assapuÂena vadhitvà raÂÂhà và nagarà và pabbÃjenti. Iti kho ambaÂÂha yadà khattiyo paramanihÅnataæ patto hoti, tadÃpi khattiyÃ'va seÂÂhà hÅnà brÃhmaïÃ. 30. BrahmunÃ'pi ambaÂÂha sanaÇkumÃrena gÃthà bhÃsitÃ: 'Khattiyo seÂÂho janetasmiæ Ye gottapaÂisÃrino, VijjÃcaraïasampanno So seÂÂho devamÃnuse'ti Sà kho panesà ambaÂÂha brahmunà sanaÇkumÃrena gÃthà sugÅtà no duggÅtÃ, subhÃsità no dubbhÃsitÃ, atthasaæhità no anatthasaæhitÃ, anumatà mayÃ. Ahampi1 ambaÂÂha evaæ vadÃmi: 'Khattiyo seÂÂho janetasmiæ Ye gottapaÂisÃrino, VijjÃcaraïasampanno So seÂÂho devamÃnuse'ti. BhÃïÃvÃro paÂhamo. 1. Ahampibhi, machasaæ. [BJT Page 172] [\x 172/] 31. "Katamaæ pana taæ bho gotama caraïaæ, katamà ca pana sà vijjÃ?"Ti. "Na kho ambaÂÂha anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya jÃtivÃdo và vuccati gottavÃdo và vuccati mÃnavÃdo và vuccati: 'arahasi và maæ tvaæ na và maæ tvaæ arahasÅ'ti. Yattha kho ambaÂÂha ÃvÃho và hoti, vivÃho và hoti, ÃvÃhavivÃho và hoti, etthetaæ vuccati jÃtivÃdo và itipi, gottavÃdo và itipi, mÃnavÃdo và itipi:'arahasi và maæ tvaæ na và maæ tvaæ arahasÅ'ti. Ye hi keci ambaÂÂha jÃtivÃdavinibaddhà và gottavÃdavinibaddhà và mÃnavÃdavinibaddhà và ÃvÃhavivÃhavinibaddhà vÃ, Ãrakà te anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya. PahÃya kho ambaÂÂha jÃtivÃdavinibaddha¤ca gottavÃdavinibaddha¤ca mÃnavÃdavinibaddha¤ca ÃvÃhavivÃhavinibaddha¤ca [PTS Page 100] [\q 100/] anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya sacchikiriyà hotÅ"ti. 32. "Katamaæ pana taæ bho gotama caraïaæ? Katamà ca sà vijjÃ?"Ti "idha ambaÂÂha tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. 33. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: "sambÃdho gharÃvÃso rajopatho abbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretthà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya"nti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena, parisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤ena samannÃgato santuÂÂho. [BJT Page 174] [\x 174/] 34. Katha¤ca ambaÂÂha bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha ambaÂÂha bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti. DinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà saæhitÃnaæ và anuppadÃtà samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpà tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 35. BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato paÂivirato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃciyogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 176] [\x 176/] 36. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phaÊubÅjaæ aggabÅjaæ bÅjabÅjameva pa¤camaæ. Iti evarÆpà bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 37. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 38. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃnaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanagarakaæ caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhovanaæ hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyuhaæ aïÅkadassanaæ. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 39. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti. SeyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 40. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tulikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakupadhÃnaæ - iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 178] [\x 178/] 41. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: uccÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ mukhÃlepanaæ hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃÊavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và itievarÆpà maï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 42. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ kumÃrakathaæ kumÃrÅkathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 43. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂinno. Sahitamme1 asahitanne. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca, pacchÃvacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo niggahito'si. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 44. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ: idha gaccha, amutrÃgaccha, idaæ hara, amutra idaæ ÃharÃti. Iti và evarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Saæhitamme asaæhitaæ te. Kesuci. [BJT Page 180] [\x 180/] 45. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsitÃro ca. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 46. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃdaæ supinaæ lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ kaïahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjà sivavijjà bhÆtavijjà bhÆrivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 47. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và iti evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 48. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati. AbbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati. BÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati. AbbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. BÃhirÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati, imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 182] [\x 182/] 49. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati suriyaggÃho bhavissati nakkhattaggÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DisìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. Evaæ vipÃko devadundubhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhÆmicÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkileso vodÃnaæ bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 50. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati dubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati Ãrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và iti evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 51. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 184] [\x 184/] 52. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti - seyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆrikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettapatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và iti evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 53. Atha kho so ambaÂÂha bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi ambaÂÂha khattiyo muddhÃvasitto nihatapaccÃmitto na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho ambaÂÂha bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho ambaÂÂha bhikkhu sÅlasampanno hoti. 54. Katha¤ca ambaÂÂha bhikkhu indirayesu gutatadvÃro hoti? Idha ambaÂÂha bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriya saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ sotendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati sotendriyaæ, sotendriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati ghÃïindriyaæ, ghÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho ambaÂÂha bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. [BJT Page 186] [\x 186/] 55. Katha¤ca ambaÂÂha bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha ambaÂÂha bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sami¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho ambaÂÂha bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. 56. Katha¤ca ambaÂÂha bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha ambaÂÂha bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpÅ ambaÂÂha pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho ambaÂÂha bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho ambaÂÂha bhikkhu santuÂÂho hoti. 57. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 58. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampi, byÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno, thÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto, uddhaccakukkuccaæ cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu, vicikicchÃya cittaæ parisodheti. [BJT Page 188] [\x 188/] 59. SeyyathÃpi ambaÂÂha puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: 'ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ tassa me te kammantà samijjhiæsu so'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅakÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ'ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ. 60. SeyyathÃpi ambaÂÂha puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ. So aparena samayena tambhà ÃbÃdhà mucceyya bhatta¤cassa chÃdeyya siyà cassa kÃye balamattÃ. Tassa evamassa: 'ahaæ bo pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno bhattaæ me nacchÃdesi na cassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti atthi ca me kÃye balamattÃ'ti, so tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ. 61. SeyyathÃpi ambaÂÂha puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tambhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo. Tassa evamassa: 'ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo'ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ. 62. SeyyathÃpi ambaÂÂha puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo. So aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo. Tassa evamassa: 'ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo. So'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo'ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ. [BJT Page 190] [\x 190/] 63. SeyyathÃpi ambaÂÂha puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ. Tassa evamassa: 'ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya'nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ. Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤canÅvaraïe appahÅne attani samanupassati. SeyyathÃpi ambaÂÂha Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho ambaÂÂha bhikkhu ime pa¤canÅvaraïe pahÅne attani samanupassati. 64. Tassime pa¤canÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. 65. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 66. SeyyathÃpi ambaÂÂha dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyacuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya, sÃyaæ nahÃnÅyapiï¬Å snehÃnugatà snehaparetà sÃntarabÃhirà phuÂà snehena, na ca pagghariïÅ, Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti caraïasmiæ. 67. Puna ca paraæ ambaÂÂha bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. [BJT Page 192] [\x 192/] 68. SeyyathÃpi ambaÂÂha udakarahado gambhÅro ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anuppaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisanneyya1 parisanneyya2 paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa, Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti caraïasmiæ. 69. Puna ca paraæ ambaÂÂha bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi ambaÂÂha uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena cÃrinà abhisannÃni parisannÃni3 paripÆrÃni paripphuÂÃni nÃssa ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa, Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti caraïasmiæ. 70. Puna ca paraæ ambaÂÂha bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi ambaÂÂha puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa, evameva kho ambaÂÂha bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti caraïasmiæ. Idaæ kho taæ ambaÂÂha caraïaæ. 1. Abhisandeyya, machasaæ. 2. Parisandeyya, machasaæ. 3. AbhisandÃni parisandÃni, machasaæ. AbhisaniddhÃni parisaniddhÃni? [BJT Page 194] [\x 194/] 71. (Puna ca paraæ ambaÂÂha) so evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. SeyyathÃpi ambaÂÂha maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno, tatrassa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ. Tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya: ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno. Tatiradaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ'ti. Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. Idampi'ssa hoti vijjÃya. 72. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imambhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. [BJT Page 196] [\x 196/] SeyyathÃpi ambaÂÂha puriso mu¤jamhà Åsikaæ pabbÃheyya. Tassa evamassa: ayaæ mu¤jo, ayaæ ÅsikÃ, a¤¤o mu¤jo, a¤¤Ã ÅsikÃ, mu¤jamhÃtveva Åsikà pabbÃÊhÃ'ti. Seyyathà và pana ambaÂÂha puriso asiæ kosiyà pabbÃheyya, tassa evamassa: ayaæ asi, ayaæ kosi, a¤¤o asi, a¤¤Ã kosi, kosiyà tveva asi pabbÃÊho'ti. Seyyathà và pana ambaÂÂha puriso ahiæ karaï¬Ã uddhareyya, tassa evamassa: ayaæ ahi, ayaæ karaï¬o, a¤¤o ahi, a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ãtveva ahi ubbhato'ti. Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu evaæsamÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. Idampi'ssa hoti vijjÃya. 73. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati, abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti, bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃcÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. Pathaviyà pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi pathaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parimasati parimajjati, yÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. SeyyathÃpi ambaÂÂha dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsÅ và suparikammakatÃya mattikÃya yaæ yadeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya. Seyyathà và pana ambaÂÂha dakkho dantakÃrovà dantakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ dantasmiæ yaæ yadeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya. Seyyathà và pana ambaÂÂha dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ yaæ yadeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya, evameva kho ambaÂÂha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vÅgatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. [BJT Page 198] [\x 198/] So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃpi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PathaviyÃpi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parimasati. Parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. Idampi'ssa hoti vijjÃya. 74. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte1 dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre sannike ca. SeyyathÃpi ambaÂÂha puriso addhÃnamaggapaÂipanno so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi. Tassa evamassa: bherisaddo itipi mudiÇgasaddo itipi saÇkhapaïavadeï¬isaddo itipi. Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. Idampi'ssa hoti vijjÃya. 75. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: SarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti, VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti, Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti, VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti, SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti, Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti, Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti, Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti, Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti, Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti, SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti, Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti, 1. ùnejjappatte (kesuci potthakesu) [BJT Page 200] [\x 200/] SeyyathÃpi ambaÂÂha itthi và puriso và daharo và yuvà maï¬anajÃtiko ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udakapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakaïikanti jÃneyya, akaïikaæ và akaïikanti jÃneyya, evameva kho ambaÂÂha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: "SarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti, VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti, Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti, VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti, SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti, Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti, Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti, Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti, Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti, Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti, SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti, Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti, Idampissa hoti vijjÃya. 76. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãna¤jeppatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe "amutrÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno"ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. [BJT Page 202] [\x 202/] SeyyathÃpi ambaÂÂha puriso sakambhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya, tamhÃpi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya, so tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgaccheyya, tassa evamassa: ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ. Tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. TamhÃpi gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ. TatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. So'mhi tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgato'ti, Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudrabhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati: seyyathÅdaæ ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤ÃsampÅ jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe: amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Idampi'ssa hoti vijjÃya. 77. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà vÅsuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. [BJT Page 204] [\x 204/] SeyyathÃpi ambaÂÂha majjhe siæghÃÂake pasÃdo, tattha cakkhumà puriso Âhito passeyya manusse gehaæ pavisante'pi nikkhamante'pi rathiyà vÅtisa¤carante'pi majjhe siæghÃÂake nisinne'pi. Tassa evamassa: ete manussà gehaæ pavisanti. Ete nikkhamanti. Ete rathiyà vÅtisa¤caranti. Ete majjhe siæghÃÂake nisinnÃ'ti. Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubabaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhÅkammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhÅkà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkapammÆpage satte pajÃnÃti. Idampi'ssa hoti vijjÃya. 78. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminipaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. [BJT Page 206] [\x 206/] SeyyathÃpi ambaÂÂha pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo, tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambukampi sakkharakaÂhalampi macchagumbampi carantampi tiÂÂhantampi. Tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tatirame sippisambukÃ'pi sakkharakaÂhalÃ'pi macchagumbÃ'pi caranti'pi tiÂÂhanti'pÅti. Evameva kho ambaÂÂha bhikkhu samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So 'idaæ dukkhanti' yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. Ayaæ kho sà ambaÂÂha vijjÃ. 79. Ayaæ vuccati ambaÂÂha bhikkhu vijjÃsampanno itipi, caraïa sampanno itipi, vijjÃcaraïasampanno itipi. ImÃya ca ambaÂÂha vijjÃcaraïasampadÃya caraïasampadÃya ca a¤¤Ã vijjÃsampadà ca caraïasampadà ca uttaritarà và païÅtatarà và natthi. 80. ImÃya kho ambaÂÂha anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya [PTS Page 101] [\q 101/] cattÃri apÃyamukhÃni bhavanti. KatamÃni cattÃri? Idha ambaÂÂha ekacco samaïo và brÃhmaïo và ima¤ceva anuttaraæ vijjÃcaraïasampadaæ anabhisambhuïamÃno khÃrivivadhamÃdÃya ara¤¤Ãyatanaæ ajjhogÃhati pavattaphalabhojano bhavissÃmÅti. So a¤¤adatthu vijjÃcaraïasampannasseva paricÃrako sampajjati. ImÃya kho ambaÂÂha anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya idaæ paÂhamaæ apÃyamukhaæ bhavati. 81. Puna ca paraæ ambaÂÂha idhekacco samaïo và brÃhmaïo và ima¤ceva anuttaraæ vijjÃcaraïasampadaæ anabhisambhuïamÃno pavattaphalabhojanata¤ca anabhisambhuïamÃno kuddÃlapiÂakaæ ÃdÃya ara¤¤ÃyatanamajjhogÃhati kandamÆlaphalabhojano bhavissÃmÅti. So a¤¤adatthu vijjÃcaraïasampannasseva paricÃrako sampajjati. ImÃya ca kho ambaÂÂha anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya idaæ dutiyaæ apÃyamukhaæ bhavati. [BJT Page 208] [\x 208/] 82. Puna ca paraæ ambaÂÂha idhekacco samaïo và brÃhmaïo và ima¤ceva anuttaraæ vijjÃcaraïasampadaæ anabhisambhuïamÃno pavattaphalabhojanata¤ca anabhisambhuïamÃno kandamÆlaphalabhojanata¤ca anabhisambhuïamÃno gÃmasÃmantaæ và nigamasÃmantaæ và agyÃgÃraæ karitvà aggiæ paricaranto acchati. So a¤¤adatthu vijjÃcaraïasampannasseva paricÃriko sampajjati. ImÃya kho ambaÂÂha anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya idaæ tatiyaæ apÃyamukhaæ bhavati. 83. Puna ca paraæ ambaÂÂha idhekacco samaïo và brÃhmaïo và ima¤ceva anuttaraæ vijjÃcaraïasampadaæ anabhisambhuïamÃno pavattaphalabhojana¤ca anabhisambhuïamÃno kandamÆlaphalabhojanana¤ca anabhisambhuïamÃno aggiparicariya¤ca anabhisambhuïamÃno [PTS Page 102] [\q 102/] cÃtummahÃpathe catudvÃraæ agÃraæ karitvà acchati: yo imÃhi catÆhi disÃhi Ãgamissati samaïo và brÃhmaïo và tamahaæ yathÃsatti yathÃbalaæ paÂipÆjessÃmÅti. So a¤¤adatthu vijjÃcaraïasampannasseva paricÃrako sampajjati. ImÃya kho ambaÂÂha anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya idaæ catutthaæ apÃyamukhaæ bhavati. ImÃya kho ambaÂÂha anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya imÃni cattÃri apÃyamukhÃni bhavanti. 84. Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? Api nu tvaæ imÃya anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya sandissasi sÃcariyako?"Ti. "No hidaæ bho gotama. Ko cÃhaæ bho gotama sÃcariyako? Kà ca anuttarà vijjÃcaraïasampadÃ? ùrakÃ'haæ bho gotama anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya sÃcariyako"ti. "Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? Api nu tvaæ ima¤ceva anuttaraæ vijjÃcaraïasampadaæ anabhisambhuïamÃno khÃrivivadhamÃdÃya ara¤¤avanamajjhogÃhasi sÃcariyako pavattaphalabhojano bhavissÃmiti?" "No hidaæ bho gotama. " "Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? Api nu tvaæ ima¤ceva anuttaraæ vijjÃcaraïasampadaæ anabhisambhuïamÃno pavattaphalabhojanata¤ca anabhisambhuïamÃno kuddÃlapiÂakaæ ÃdÃya ara¤¤avanamajjhogÃhasi sÃcariyako kandamÆlaphalabhojano bhavissÃmÅti?" "No hidaæ bho gotama. " "Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? Api nu tvaæ ima¤ceva anuttaraæ vijjÃcaraïasampadaæ anabhisambhuïamÃno pavattaphalabhojanana¤ca anabhisambhuïamÃno kandamÆlaphalabhojanata¤ca anabhisambhuïamÃno gÃmasÃmantaæ và nigamasÃmantaæ và agyÃgÃraæ karitvà aggiæ paricaranto acchasi sÃcariyako? "Ti [PTS Page 103] [\q 103/] "no hidaæ bho gotama. " [BJT Page 210] [\x 210/] "Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha api nu tvaæ ima¤ceva anuttaraæ vijjÃcaraïasampadaæ anabhisambhuïamÃno pavattaphalabhojanata¤ca anabhisambhuïamÃno kandamÆlaphalabhojanata¤ca anabhisambhuïamÃno aggiparicariya¤ca anabhisambhuïamÃno cÃtummahÃpathe catudvÃraæ agÃraæ karitvà acchasi sÃcariyako, yo imÃhi catÆhi disÃhi Ãgamissati samaïo và brÃhmaïo và taæ mayaæ yathÃsatti yathÃbalaæ paÂipÆjessÃmÃti?" "No hidaæ bho gotama. " 85. Iti kho ambaÂÂha imÃya ceva tvaæ anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya parihÅno sÃcariyako. Ye cime anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya cattÃri apÃyamukhÃni bhavanti, tato ca tvaæ parihÅno sÃcariyako. BhÃsità kho pana te esà ambaÂÂha Ãcariyena brÃhmaïena pokkharasÃdinà vÃcà "ke ca muï¬akà samaïakà ibbhà kaïhà bandhupÃdapaccÃ, kà ca tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ sÃkacchÃ"ti, attanà ÃpÃyiko'pi aparipÆrayamÃno. Passa ambaÂÂha yÃva aparaddha¤ca te idaæ Ãcariyassa brÃhmaïassa pokkharasÃdissa. 86. BrÃhmaïo kho pana ambaÂÂha pokkharasÃdÅ ra¤¤o pasenadissa kosalassa dattikaæ bhu¤jati. Tassa rÃjà pasenadi kosalo sammukhÅbhÃvampi na dadÃti. YadÃpi tena manteti tirodussena manteti. Yassa kho pana ambaÂÂha dhammikaæ payataæ bhikkhaæ patigaïheyya, kathaæ tassa rÃjà pasenadÅ kosalo sammukhÅbhÃvampi na dadeyya? Passa ambaÂÂha yÃvaaparaddha¤ca te idaæ Ãcariyassa brÃhmaïassa pokkharasÃdissa. Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha? RÃjà pasenadi kosalo hatthigÅvÃya và nisinno assapiÂÂhe và nisinno rathÆpatthare và Âhito uggehi và rÃja¤¤ehi và ki¤cideva [PTS Page 104] [\q 104/] mantaïaæ manteyya, so tamhà padesà apakkamma ekamantaæ tiÂÂheyya. Atha Ãgaccheyya suddo và suddadÃso vÃ, so tasmiæ padese Âhito tadeva mantaïaæ manteyya: evampi rÃjà pasenadi kosalo Ãha evampi rÃjà pasenadÅ kosalo ÃhÃti. Api nu so rÃjabhaïitaæ và bhaïati rÃjamantaæ và manteti, ettÃvatà so assa rÃjà và rÃjamahÃmatto vÃti?" "No hidaæ bho gotama. " 87. Evameva kho tvaæ ambaÂÂha, ye te ahesuæ brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro, yesamidaæ etarahi brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samÆhitaæ tadanuggÃyanti tadanubhÃsanti bhÃsitamanubhÃsanti vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ: aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggÅ aÇgiraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu, tyÃhaæ mante adhiyÃmi sÃcariyako'ti tÃvatà tvaæ bhavissasi isi và isittÃya và paÂinno'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [BJT Page 212] [\x 212/] 88. Taæ kimma¤¤asi ambaÂÂha kinti te sutaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: "ye te ahesuæ brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro, yesamidaæ etarahi brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samÆhitaæ tadanugÃyanti tadanubhÃsanti bhÃsitamanubhÃsanti vÃcitamanuvÃcenti seyyathÅdaæ: aÂÂako, vÃmako, vÃmadevo, vessÃmitto, yamataggi, aÇgiraso, bhÃradvÃjo, vÃseÂÂho, kassapo, bhagu - evaæ su te sunhÃtà suvilittà kappitakesamassÆ Ãmuttamaïikuï¬alÃbharaïà odÃtavatthavasanà pa¤cahi kÃmaguïehi samappità samaÇgibhÆtà paricÃrenti, seyyathÃpi tvaæ etarahi sÃcariyako?"Ti. [PTS Page 105] [\q 105/] "no hidaæ bho gotama. " 89. "Evaæ su te sÃlÅnaæ odanaæ sucimaæsÆpasecanaæ vicitakÃlakaæ anekasÆpaæ anekabya¤janaæ paribhu¤janti, seyyathÃpi tvaæ etarahi sÃcariyako?"Ti. "No hidaæ bho gotama. " "Evaæ su te veÂhanakapassÃhi nÃrÅhi paricÃrenti seyyathÃpi tvaæ etarahi sÃcariyako?"Ti. "No hidaæ bho gotama. " "Evaæ su te kuttavÃlehi vaÊavÃrathehi dÅghÃhi patodalaÂÂhihi vÃhane vitudentà vipariyÃyanti seyyathÃpi tvaæ etarahi sÃcariyako?"Ti. " No hidaæ bho gotama. " "Evaæ su te ukkiïïaparikhÃsu okkhittapalighÃsu nagarÆpakÃrikÃsu dÅghÃsibaddhehi purisehi rakkhÃpeti seyyathÃpi tvaæ etarahi sÃcariyako?"Ti. " No hidaæ bho gotama. " Iti kho ambaÂÂha neva tvaæ isi, na isittÃya paÂipanno sÃcariyako. Yassa kho pana ambaÂÂha mayi kaÇkhà và vimati vÃ, so maæ pa¤hena, ahaæ veyyakaraïena sodhissÃmÅ"ti. 90. Atha kho bhagavà vihÃrà nikkhamma caÇkamaæ abbhuÂÂhÃsi. AmbaÂÂho'pi mÃïavo vihÃrà nikkhamma caÇkamaæ abbhuÂÂhÃsi. Atha kho ambaÂÂho mÃïavo bhagavantaæ caÇkamantaæ anucaÇkamamÃno kÃye dvattiæsamahÃpurisalakkhaïÃni samannesi. Addasa kho ambaÂÂho mÃïavo bhagavato kÃye dvattiæsamahÃpurisalakkhaïÃni yebhuyyena Âhapetvà [PTS Page 106] [\q 106/] dve. DvÅsu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati kosohite ca vatthaguyhe1 pahÆtajivhatÃya ca. 1. KoÓÃvahita vasatuguhya. (MahÃyÃnikÃdÅnaæ ganthesu) [BJT Page 214] [\x 214/] 91. Atha kho bhagavato etadahosi: passati kho me ayaæ ambaÂÂho mÃïavo dvattiæsamahÃpurisalakkhaïÃni yebhuyyena Âhapetvà dve. DvÅsu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati kosohite ca vatthaguyhe pahÆtajivhatÃya cÃti. Atha kho bhagavà tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkÃsi yathà addasa ambaÂÂho mÃïavo bhagavato kosohitaæ vatthaguyhaæ. Atha kho bhagavà jivhaæ ninnÃmetvà ubho'pi kaïïasotÃni anumasi parimasi. Ubho'pi nÃsikÃsotÃni anumasi parimasi. Kevalampi naÊÃÂamaï¬alaæ jivhÃya chÃdesi. Atha kho ambaÂÂhassa mÃïavassa etadahosi: samannÃgato kho samaïo gotavo dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi paripuïïehi no aparipuïïehÅti bhagavantaæ etadavoca: "handa ca'dÃni mayaæ bho gotama gacchÃma. Bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyÃ"ti. "Yassa'dÃni tvaæ ambaÂÂha kÃlaæ ma¤¤asÅti". Atha kho ambaÂÂho mÃïavo vaÊavÃrathamÃruyha pakkÃmi. 92. Tena kho pana samayena brahmaïo pokkharasÃdi ukkaÂÂhÃya nikkhamitvà mahatà brÃhmaïagaïena saddhiæ sake ÃrÃme nisinno hoti ambaÂÂhaæ yeva mÃïavaæ patimÃnento. Atha kho ambaÂÂho mÃïavo yena sako ÃrÃmo tena pÃyÃsi. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattiko'va yena brÃhmaïo pokkharasÃdÅ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà brÃhmaïaæ pokkharasÃdiæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. 93. Ekamantaæ nisinnaæ kho ambaÂÂhaæ mÃïavaæ brÃhmaïo pokkharasÃdÅ etadavoca: kacci tÃta ambaÂÂha addasa taæ bhavantaæ gotamanti?. "AddasÃma kho bho taæ bhavantaæ gotamanti. " "Kacci tÃta ambaÂÂha taæ bhavantaæ gotamaæ tathà [PTS Page 107] [\q 107/] santo yeva saddo abbhuggato no a¤¤athÃ? Kacci pana bho so bhavaæ gotamo tÃdiso no a¤¤Ãdiso?"Ti. "Tathà santo yeva bho taæ bhavantaæ gotamaæ saddo abbhuggato no a¤¤athÃ. TÃdiso'va bho so bhavaæ gotamo no a¤¤Ãdiso. SamannÃgato ca bho so bhavaæ gotamo dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi paripuïïehi no aparipuïïehÅ"ti. [BJT Page 216] [\x 216/] "Ahu pana te tÃta ambaÂÂha samaïena gotamena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpo?"Ti. "Ahu kho yeva bho samaïena gotamena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpo?"Ti. "YathÃkathaæ pana te tÃta ambaÂÂha ahu samaïena gotamena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpo?"Ti. Atha kho ambaÂÂho mÃïavo yÃvatako ahosi bhagavatà saddhiæ kathÃsallÃpo taæ sabbaæ brÃhmaïassa pokkharasÃdissa Ãrocesi. 94. Evaæ vutte brÃhmaïo pokkharasÃdÅ ambaÂÂhaæ mÃïavaæ etadavoca: "aho vata re, amhÃkaæ paï¬itaka! Aho vata re amhÃkaæ bahussutaka! Aho vata re, amhÃkaæ tevijjaka! EvarÆpena kira bho puriso atthacarakena kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya. Yadeva kho tvaæ ambaÂÂha taæ bhavantaæ gotamaæ evaæ Ãsajja Ãsajja avacÃsi. Atha kho bhavaæ gotamo amhe'pi evaæ upaneyya upaneyya avaca. Abho vata re, amhÃkaæ paï¬itaka! Aho vata re, amhÃkaæ bahussutaka! Aho vata re, amhÃkaæ tevijjaka! EvarÆpena kira bho puriso atthacarakena kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyyÃ"ti kupito anattamano ambaÂÂhaæ mÃïavaæ padasà yeva pavattesi. Icchati ca tÃvadeva bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. 95. [PTS Page 108] [\q 108/] atha kho te brÃhmaïà brÃhmaïaæ pokkharasÃdiæ etadavocuæ: ativikÃlo kho bho ajja samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. SvedÃni bhavaæ pokkharasÃtÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ"ti. Atha kho brÃhmaïo sake nivesane païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà yÃnesu Ãropetvà ukkÃsu dhÃriyamÃnÃsu ukkaÂÂhÃya niyyÃsi. Yena icchÃnaÇgalavanasaï¬o tena pÃyÃsi. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattiko'va yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho brÃhmaïo pokkharasÃdÅ bhagavantaæ etadavoca: "ÃgamÃnukhavidha bho gotama amhÃkaæ antevÃsÅ ambaÂÂho mÃïavo?"Ti. [BJT Page 218] [\x 218/] "ùgamà kho te antevÃsÅ ambaÂÂho mÃïavo"ti. "Ahu pana te bho gotama ambaÂÂhena mÃïavena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpo?"Ti. "Ahu kho me brÃhmaïa ambaÂÂhena mÃïavena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpo"ti. "YathÃkathaæ pana te bho gotama ahu ambaÂÂhena mÃïavena saddhiæ kocideva kathÃsallÃpo?"Ti. Atha kho bhagavà yÃvatiko ahosi ambaÂÂhena mÃïavena saddhiæ kathÃsallÃpo, taæ sabbaæ brÃhmaïassa pokkharasÃdissa Ãrocesi. "Evaæ vutte brÃhmaïo pokkharasÃdi bhagavantaæ etadavoca: bÃlo bho gotama ambaÂÂho mÃïavo. Khamatu bhavaæ gotamo ambaÂÂhassa mÃïavassÃ"ti. "SukhÅ hotu brÃhmaïa ambaÂÂho mÃïavo"ti. 96. [PTS Page 109] [\q 109/] atha kho brÃhmaïo pokkharasÃdi bhagavato kÃye dvattiæsamahÃpurisalakkhaïÃni samannesi. Addasà kho brÃhmaïo pokkharasÃdÅ bhagavato kÃye dvattiæsamahÃpurisalakkhaïÃni yebhuyyena Âhapetvà dve. DvÅsu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati kosohite ca vatthaguyhe pahÆtajivhatÃya ca. 97. Atha kho bhagavato etadahosi: passati kho me ayaæ brÃhmaïo pokkharasÃdÅ dvattiæsamahÃpurisalakkhaïÃni yebhuyyena Âhapetvà dve. DvÅsu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati kosohite ca vatthaguyhe pahÆtajivhatÃya cÃti. Atha kho bhagavà tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkhÃsÅ yathà addasa brÃhmaïo pokkharasÃdÅ bhagavato kosohitaæ vatthaguyhaæ. Atha kho bhagavà jivhaæ ninnÃmetvà ubho'pi kaïïasotÃni anumasi, paÂimasi, ubho'pi nÃsikÃsotÃni anumasi, paÂimasi. Kevalampi naÊÃÂamaï¬alaæ jivhÃya chÃdesi. 98. Atha kho brÃhmaïassa pokkharasÃdissa etadahosi: "samannÃgato kho samaïo gotamo dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi paripuïïehi no aparipuïïehÅ"ti bhagavantaæ etadavoca: adhivÃsetu me bhavaæ gotamo ajjatanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ"ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. 99. Atha kho brÃhmaïo pokkharasÃdÅ bhagavato, adhivÃsanaæ viditvà bhagavato kÃlaæ Ãrocesi: kÃlo bho gotama, niÂÂhitaæ bhattanti. ' [BJT Page 220] [\x 220/] Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena buhmaïassa pokkharasÃdissa parivesanà tenupasaÇkhami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho brÃhmaïo pokkharasÃtÅ bhagavantaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. MÃïavakÃ'pi bhikkhusaÇghaæ. Atha kho brÃhmaïo pokkharasÃtÅ bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. 100. Ekamantaæ nisinnassa kho brÃhmaïassa pokkharasÃdissa [PTS Page 110] [\q 110/] bhagavà ÃnupubbÅkathaæ kathesi, seyyathÅdaæ: dÃnakathaæ sÅlakathaæ saggakathaæ kÃmÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saækilesaæ nekkhamme ca Ãnisaæsaæ pakÃsesi. Yadà bhagavà a¤¤Ãsi brÃhmaïaæ pokkharasÃtiæ kallacittaæ muducittaæ vinÅvaraïacittaæ udaggacittaæ pasannacittaæ, atha yà buddhÃnaæ sÃmukkaæsikà dhammadesanà taæ pakÃsesi: dukkhaæ samudayaæ nirodhaæ maggaæ. SeyyathÃpi nÃma suddhaæ vatthaæ apagatakÃÊakaæ sammadeva rajanaæ paÂiggaïheyya, evameva brÃhmaïassa pokkharasÃdissa tasmiæ yeva Ãsane virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti. 101. Atha kho brÃhmaïo pokkharasÃdÅ diÂÂhadhammo pattadhammo viditadhammo pariyogÃÊhadhammo tiïïavicikiccho vigatakathaækatho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane bhagavantaæ etadavoca: "abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya paÂicchannaæ và vivareyya mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bho gotama saputto sabhariyo sapariso sÃmacco bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gataæ. Yathà ca bhavaæ gotamo ukkaÂÂhÃya a¤¤Ãni upÃsakakulÃni upasaÇkamati evameva bhavaæ gotamo pokkharasÃdikulaæ upasaÇkamatu. Tattha ye te mÃïavakà và mÃïavikà và bhavantaæ gotamaæ abhivÃdessanti và paccuÂÂhissanti và Ãsanaæ và udakaæ và dassanti cittaæ và pasÃdessanti, tesaæ taæ bhavissanti dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. "KalyÃïaæ vuccati brÃhmaïÃ"ti. AmbaÂÂhasuttaæ tatiyaæ. PiÂava:222 4 [PTS Page 111] [\q 111/] soïadaï¬asuttaæ 1. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà aÇgesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi yena campà tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà campÃyaæ viharati gaggarÃya pokkharaïiyà tÅre. Tena kho pana samayena soïadaï¬o brÃhmaïo campaæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã mÃgadhena seniyena bimbisÃrena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. 2. Assosuæ kho campeyyakà brÃhmaïagahapatikà "samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito aÇgesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi campaæ anuppatto, campÃyaæ viharati gaggarÃya pokkharaïiyà tÅre. Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: "itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. 3. [PTS Page 112] [\q 112/] atha kho campeyyakà brÃhmaïagahapatikà campÃya nikkhamitvà saÇghasaÇghÅ gaïÅbhÆtà yena gaggarà pokkharaïÅ tenupasaÇkamanti. 4. Tena kho pana samayena soïadaï¬o brÃhmaïo uparipÃsÃde divÃseyyaæ upagato hoti. Addasà kho soïadaï¬o brÃhmaïo campeyyake brÃhmaïagahapatike campÃya nikkhamitvà saÇghasaÇghÅ gaïÅbhÆte yena gaggarà pokkharaïÅ tenupasaÇkamante. Disvà khattaæ Ãmantesi: "kinnu kho bho khatte campeyyakà brÃhmaïagahapatikà campÃya nikkhamitvà saÇghasaÇghÅ gaïÅbhÆtà yena gaggarà pokkharaïÅ tenupasaÇkamantÅ?"Ti [BJT Page 224] [\x 224/] "Atthi kho bho samaïo gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito aÇgesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi campaæ anuppatto campÃya viharati gaggarÃya pokkharaïiyà tÅre. Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. Tamete bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamantÅ"ti. 5. Tena hi bho khatte yena campeyyakà brÃhmaïagahapatikà tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà campeyyake brÃhmaïagahapatike evaæ vadehi: "soïadaï¬o bho brÃhmaïo evamÃha: 'Ãgamentu kira bhavanto soïadaï¬o'pi brÃhmaïo samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ"ti. 'Evaæ bho'ti kho so khattà soïadaï¬assa brÃhmaïassa paÂissutvà yena campeyyakà brÃhmaïagahapatikà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà campeyyake brÃhmaïa gahapatike etadavoca: [PTS Page 113] [\q 113/] "soïadaï¬o bho brÃhmaïo evamÃha: "ÃgamentÆ kira bhavanto. Soïadaï¬o'pi brÃhmaïo samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ"ti. 6. Tena kho pana samayena nÃnÃverajjakÃnaæ brÃhmaïÃnaæ pa¤camattÃni brÃhmaïasatÃni campÃyaæ paÂivasanti kenacideva karaïÅyena. Assosuæ kho te brÃhmaïÃ: 'soïadaï¬o kira brÃhmaïo samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ'ti. Atha kho te brÃhmaïà yena soïadaï¬o brÃhmaïo tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà soïadaï¬aæ brÃhmaïaæ etadavocuæ: 'saccaæ kira bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ'?"Ti "Evaæ kho me bho hoti ahampi samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissÃmÅ"ti. 7. "Mà bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkami. Na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Sace bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissati, bhoto soïadaï¬assa yaso hÃyissati samaïassa gotamassa yaso abhiva¬¬hissati. Yampi bhoto soïadaï¬assa yaso hÃyissati samaïassa gotamassa yaso abhiva¬¬hissati, iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [BJT Page 226] [\x 226/] Bhavaæ hi soïadaï¬o ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. Yampi bhavaæ soïadaï¬o ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi soïadaï¬o a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo. Yampi bhavaæ soïadaï¬o a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi soïadaï¬o [PTS Page 114] [\q 114/] ajjhÃyako mantadharo tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ, padako, veyyÃkaraïo, lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. Yampi bhavaæ soïadaï¬o ajjhÃyako mantadharo tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ, padako, veyyÃkaraïo, lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi soïadaï¬o abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ, akkhuddÃvakÃso dassanÃya. Yampi bhavaæ soïadaï¬o abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ, akkhuddÃvakÃso dassanÃya. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi soïadaï¬o sÅlavà vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato. Yampi bhavaæ soïadaï¬o sÅlavà vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi soïadaï¬o kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo, poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. Yampi bhavaæ soïadaï¬o kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo, poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi soïadaï¬o bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo, tÅïi mÃïavakasatÃni mante vÃceti. BahÆ kho pana nÃnÃdisà nÃnÃjanapadà mÃïavakà Ãgacchanti bhoto soïadaï¬assa santike mantatthikà mante adhÅyitukÃmÃ. Yampi bhavaæ soïadaï¬o bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo, tÅïi mÃïavasatÃni mante vÃceti. BahÆ kho pana nÃnÃdisà nÃnÃjanapadà mÃïavakà Ãgacchanti bhoto soïadaï¬assa santike mantatthikà mante adhÅyitukÃmÃ. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi soïadaï¬o jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto. Samaïo gotamo taruïo ceva taruïapabbajito ca. Yampi bhavaæ soïadaï¬o jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto. Samaïo gotamo taruïo ceva taruïapabbajito ca. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi soïadaï¬o ra¤¤o mÃgadhassa seniyassa bimbisÃrassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Yampi bhavaæ soïadaï¬o ra¤¤o mÃgadhassa seniyassa bimbisÃrassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi soïadaï¬o brÃhmaïassa pokkharasÃtissa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Yampi bhavaæ soïadaï¬o brÃhmaïassa pokkharasÃtissa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [BJT Page 228] [\x 228/] Bhavaæ hi soïadaï¬o campaæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã mÃgadhena seniyena bimbisÃrena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. Yampi bhavaæ soïadaï¬o campaæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã mÃgadhena seniyena bimbisÃrena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ, iminà paÇgena na arahati bhavaæ soïadaï¬o samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ soïadaï¬aæ dassanÃya upasaÇkamitunti. 8. Evaæ vutte soïadaï¬o brÃhmaïo te brÃhmaïe etadavoca: [PTS Page 115] [\q 115/] tena hi bho mamapi suïÃtha, yathà mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ natveva arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. Yampi bho samaïo gotamo ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya usaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo mahantaæ ¤ÃtisaÇghaæ ohÃya pabbajito. Yampi bho samaïo gotamo mahantaæ ¤ÃtisaÇghaæ ohÃya pabbajito, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo pahÆtaæ hira¤¤asuvaïïaæ ohÃya pabbajito bhÆmigata¤ca vehÃsaÂÂha¤ca. Yampi bho samaïo gotamo pahÆtaæ hira¤¤asuvaïïaæ ohÃya pabbajito bhÆmigata¤ca vehÃsaÂÂha¤ca, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo daharo'va samÃno yuvà susu kÃÊakeso bhadrena yobbaïena samannÃgato paÂhamena vayasà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Yampi bho samaïo gotamo daharo'va samÃno yuvà susu kÃÊakeso bhadrena yobbaïena samannÃgato paÂhamena vayasà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ assumukhÃnaæ rudantÃnaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Yampi bho samaïo gotamo akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ assumukhÃnaæ rudantÃnaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya. Yampi bho samaïo gotamo abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo sÅlavà ariyasÅli kusalasÅlÅ kusalasÅlena samannÃgato. Yampi bho samaïo gotamo sÅlavà ariyasÅli kusalasÅli kusalasÅlena samannÃgato, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [BJT Page 230] [\x 230/] Samaïo khalu bho gotamo kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. Yampi bho samaïo gotamo kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo. Yampi bho samaïo gotamo bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo khÅïakÃmarÃgo vigatacÃpallo. Yampi bho samaïo gotamo khÅïakÃmarÃgo vigatacÃpallo, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo kammavÃdÅ kiriyavÃdÅ apÃpapurekkhÃro brahma¤¤Ãya pajÃya. Yampi bho samaïo gotamo kammavÃdÅ kiriyavÃdÅ apÃpapurekkhÃro brahma¤¤Ãya pajÃya, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo uccà kulà pabbajito asambhinnakhattiyakulÃ. Yampi bho samaïo gotamo uccà kulà pabbajito asambhinnakhattiyakulÃ, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo a¬¬hà kulà pabbajito mahaddhanà mahÃbhogÃ. Yampi bho samaïo gotamo a¬¬hà kulà pabbajito mahaddhanà mahÃbhogÃ, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [PTS Page 116] [\q 116/] samaïaæ khalu bho gotamaæ tiroraÂÂhà tirojanapadà sampucchituæ Ãgacchanti. Yampi bho samaïaæ gotamaæ tiroraÂÂhà tirojanapadà sampucchituæ Ãgacchanti, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ anekÃni devatÃsahassÃni pÃïehi saraïaæ gatÃni. Yampi bho samaïaæ gotamaæ anekÃni devatÃsahassÃni pÃïehi saraïaæ gatÃni, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. Yampi bho samaïaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi samannÃgato. Yampi bho samaïo gotamo dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi samannÃgato, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo ehisÃgatavÃdÅ sakhilo sammodako abbhÃkuÂiko uttÃnamukho pubbabhÃsÅ. Yampi bho samaïo gotamo ehisÃgatavÃdÅ sakhilo sammodako abbhÃkuÂiko uttÃnamukho pubbabhÃsÅ, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo catunnaæ parisÃnaæ sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Yampi bho samaïo gotamo catunnaæ parisÃnaæ sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïe khalu bho gotame bahÆ devà manussà ca abhippasannÃ. Yampi bho samaïe gotame bahÆ devà manussà ca abhippasannÃ, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [BJT Page 232] [\x 232/] Samaïo khalu bho gotamo yasmiæ gÃme và nigame và paÂivasati, na tasmiæ gÃme và nigame và amanussà manusse viheÂhenti. Yampi bho samaïo gotamo yasmiæ gÃme và nigame và paÂivasati, na tasmiæ gÃme và nigame và amanussà manusse viheÂhenti, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo saÇghÅ gaïÅ gaïÃcariyo puthutitthakarÃnaæ aggamakkhÃyati. Yampi bho samaïo gotamo saÇghÅ gaïÅ gaïÃcariyo puthutitthakarÃnaæ aggamakkhÃyati, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Yathà kho pana bho ekesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ yathà và tathà và yaso samudÃgacchati na hevaæ samaïassa gotamassa yaso samudÃgato. Atha kho anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya samaïassa gotamassa yaso samudÃgato. . . Samaïaæ khalu bho gotamaæ rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro saputto sabhariyo sapariso sÃmacco pÃïehi saraïaæ gato. Yampi bho samaïaæ gotamaæ rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro saputto sabhariyo sapariso sÃmacco pÃïehi saraïaæ gato, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ rÃjà pasenadÅ kosalo saputto sabhariyo sapariso sÃmacco pÃïehi saraïaæ gato. Yampi bho samaïaæ gotamaæ rÃjà pasenadÅ kosalo saputto sabhariyo sapariso sÃmacco pÃïehi saraïaæ gato, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ brÃhmaïo pokkharasÃtÅ saputto sabhariyo sapariso sÃmacco pÃïehi saraïaæ gato. Yampi bho samaïaæ gotamaæ brÃhmaïo pokkharasÃtÅ saputto sabhariyo sapariso sÃmacco pÃïehi saraïaæ gato. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo ra¤¤o mÃgadhassa seniyassa bimbisÃrassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Yampi bho samaïo gotamo ra¤¤o mÃgadhassa seniyassa bimbisÃrassa sakkato garukato mÃnino pÆjito apacito, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo ra¤¤o pasenadissa kosalassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Yampi bho samaïo gotamo ra¤¤o pasenadissa kosalassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo brÃhmaïassa pokkharasÃtissa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Yampi bho samaïo gotamo brÃhmaïassa pokkharasÃtissa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [PTS Page 117] [\q 117/] samaïo khalu bho gotamo campaæ anuppatto campÃyaæ viharati gaggarÃya pokkharaïiyà tÅre. Ye kho pana bho keci samaïà và brÃhmaïà và amhÃkaæ gÃmakkhettaæ Ãgacchanti, atithÅ no te honti. AtithÅ kho panamhehi sakkÃtabbà garukÃtabbà mÃnetabbà pÆjetabbà apacetabbÃ. Yampi bho samaïo gotamo campaæ anuppatto campÃyaæ viharati gaggarÃya pokkharaïiyà tÅre. AtithamhÃkaæ samaïo gotamo. Atithi kho panamhehi sakkÃtabbo garukÃtabbo mÃnetabbo pÆjetabbo apacetabbo. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho pana mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Ettake kho ahaæ bho tassa bhoto gotamassa guïe pariyÃpuïÃmi. No ca kho so bhavaæ gotamo ettakavaïïo. AparimÃïavaïïo hi so bhavaæ gotamo"ti. [BJT Page 234] [\x 234/] 9. Evaæ vutte te brÃhmaïà soïadaï¬aæ brÃhmaïaæ etadavocuæ: 'yathà kho bhavaæ soïadaï¬o samaïassa gotamassa vaïïe bhÃsati ito ce'pi so bhavaæ gotamo yojanasate viharati, alameva saddhena kulaputtena dassanÃya upasaÇkamituæ api puÂosena1. Tena hi bho sabbeva mayaæ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissÃmÃ"ti. Atha kho soïadaï¬o brÃhmaïo mahatà brÃhmaïagaïena saddhiæ yena gaggarà pokkharaïÅ tenupasaÇkami. 10. Atha kho soïadaï¬assa brÃhmaïassa tirovanasaï¬agatassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: "aha¤ceva kho pana samaïaæ gotamaæ pa¤haæ puccheyyaæ, tatra ce maæ samaïo gotamo evaæ vadeyya: 'na kho esa brÃhmaïa pa¤ho evaæ pucchÅtabbo, evaæ nÃmesa buhmaïa pa¤ho pucchitabbo'ti. Tena maæ ayaæ parisà paribhaveyya: 'bÃlo soïadaï¬o brÃhmaïo abyatto, [PTS Page 118] [\q 118/] nÃsakkhi samaïaæ gotamaæ yoniso pa¤haæ pucchitunti'. Yaæ kho panÃyaæ parisà paribhaveyya, yaso'pi tassa hÃyetha, yassa kho pana yaso hÃyetha bhogÃ'pi tassa hÃyeyyuæ. Yasoladdhà kho panamhÃkaæ bhogÃ. Ma¤ceva kho pana samaïo gotamo pa¤haæ puccheyya, tassa cÃhaæ pa¤hassa veyyÃkaraïena cittaæ na ÃrÃdheyyaæ, tatra ce maæ samaïo gotamo evaæ vadeyya: 'na kho esa brÃhmaïa pa¤ho evaæ vyÃkÃtabbo. Evaæ nÃmesa brÃhmaïa pa¤ho vyÃkÃtabbo'ti, tena maæ ayaæ parisà paribhaveyya: 'bÃlo soïaï¬o brÃhmaïo, abyatto nÃsakkhi samaïassa gotamassa pa¤hassa veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdhetunti. Yaæ kho panÃyaæ parisà paribhaveyya, yaso'pi tassa hÃyetha. Yassa kho pana yaso hÃyetha bhogÃpi tassa hÃyeyyuæ. Yasoladdhà kho panamhÃkaæ bhogÃ. Ahaæ ceva kho pana evaæ samÅpagato samÃno adisvÃ'va samaïaæ gotamaæ nivatteyyaæ, tena maæ ayaæ parisà paribhaveyya: 'bÃlo soïadaï¬o brÃhmaïo abyatto mÃnatthaddho bhÅto ca. No visahi samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Kathaæ hi nÃma samÅpagato samÃno adisvà samaïaæ gotamaæ nivattissatÅ?'Ti. Yaæ kho panÃyaæ parisà paribhaveyya yaso'pi tassa hÃyetha. Yassa kho pana yaso hÃyetha, bhogÃ'pi tassa hÃyeyyuæ. Yasoladdhà kho panamhÃkaæ bhogÃ"ti. 11. Atha kho soïadaï¬o brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. CampeyyakÃpi kho brÃhmaïagahapatikà appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce yena bhagavà tena¤jaliæ panÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. 1. PuÂaæsenÃti'pi pÃÂho kesuci potthakesu. [BJT Page 236] [\x 236/] 12. [PTS Page 119] [\q 119/] tatrapi sudaæ soïadaï¬o brÃhmaïo etadeva bahulamanuvitakkento nisinno hoti. "Ahaæ ceva kho pana samaïaæ gotamaæ pa¤haæ puccheyyaæ tatra ce maæ samaïo gotamo evaæ vadeyya 'na kho esa brÃhmaïa pa¤ho pucchÅtabbo'ti, tena maæ ayaæ parisà paribhaveyya 'bÃlo soïadaï¬o brÃhmaïo abyatto, nÃsakkhi samaïaæ gotamaæ yoniso pa¤haæ pucachitunti' yaæ kho panÃyaæ parisà paribhaveyya yaso'pi tassa hÃyetha. Yassa kho pana yaso hÃyetha bhogÃpi tassa hÃyeyyuæ. Yasoladdhà kho panamhÃkaæ bhogÃ. Ma¤ceva kho pana samaïo gotamo pa¤haæ puccheyya, tassa cÃhaæ pa¤hassa veyyÃkaraïena cittaæ na ÃrÃdheyyaæ, tatra ce maæ samaïo gotamo evaæ vadeyya 'na kho esa brÃhmaïa, pa¤ho evaæ vyÃkÃtabbo, evaæ nÃmesa brÃhmaïa pa¤ho vyÃkÃtabbo'ti, tena maæ ayaæ parisà paribhaveyya: 'bÃlo soïadaï¬o brÃhmaïo abyatto, nÃsakkhi samaïassa gotamassa pa¤hassa veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdhetunti. ' Yaæ kho panÃyaæ parisà paribhaveyya yaso'pi tassa hÃyetha yassa kho pana yaso hÃyetha bhogÃpi tassa hÃyeyyuæ. Yasoladdhà kho panambhÃkaæ bhogÃ. Aho vata maæ samaïo gotamo sake Ãcariyake tevijjake pa¤haæ puccheyya. AddhÃvatassÃhaæ cittaæ ÃrÃdheyyaæ pa¤hassa veyyÃkaraïenÃ"ti. 13. Atha kho bhagavato soïadaï¬assa brÃhmaïassa cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya etadahosi: "viha¤¤ati kho ayaæ soïadaï¬o brÃhmaïo sakena cittena. YannÆnÃhaæ soïadaï¬aæ brÃhmaïaæ sake Ãcariyake tevijjake pa¤haæ puccheyyanti. " Atha kho bhagavà soïadaï¬aæ brÃhmaïaæ etadavoca: "katÅhi pana brÃhmaïa aÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïà brÃhmaïaæ pa¤¤apenti brÃhmaïo'smÅti ca vadamÃno sammà vadeyya na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃ?"Ti 14. Atha kho soïadaï¬assa brÃhmaïassa etadahosi: [PTS Page 120] [\q 120/] yaæ vata no ahosi icchitaæ, yaæ ÃkaÇkhitaæ, yaæ adhippetaæ, yaæ abhipatthitaæ 'aho vata maæ samaïo gotamo sake Ãcariyake tevijjake pa¤haæ puccheyya, addhà vatassÃhaæ cittaæ ÃrÃdheyyaæ pa¤hassa veyyÃïenÃ'ti, tatra maæ samaïo gotamo sake Ãcariyake tevijjake pa¤haæ pucchati. Addhà vatassÃhaæ cittaæ ÃrÃdhessÃmi pa¤hassa veyyÃkaraïenÃ'ti. 15. Atha kho soïadaï¬o brÃhmaïo abbhunnÃmetvà kÃyaæ anuviloketvà parisaæ bhagavantaæ etadavoca: "pa¤cahi bho gotama aÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïà brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpenti 'brÃhmaïo'smÅti ca vadamÃno sammà vadeyya na ca pana musÃvÃdaæ Ãpajjeyya. Katamehi pa¤cahi? Idha bho gotama brÃhmaïo ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. AjjhÃyako hoti mantadharo tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ, padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo: [BJT Page 238] [\x 238/] AbhirÆpo hoti dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato, brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya. SÅlavà hoti vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato, paï¬ito ca hoti medhÃvÅ, paÂhamo và dutiyo và sujaæ paggaïhantÃnaæ. Imehi kho bho gotama pa¤cahi aÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïà brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpenti. BrÃhmaïo'smÅti ca vadamÃno sammà vadeyya na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃti. 16. "Imesaæ pana brÃhmaïa pa¤cannaæ aÇgÃnaæ sakkà ekaæ aÇgaæ Âhapetvà catÆhi aÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpetuæ brÃhmaïo'smÅti ca vadamÃno sammà vadeyya na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃ?"Ti. 17. "Sakkà bho gotama. Imesaæ hi bho gotama pa¤cannaæ aÇgÃnaæ vaïïaæ ÂhapayÃma. Kiæ hi vaïïo karissati? Yato kho bho gotama brÃhmaïo ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà [PTS Page 121] [\q 121/] pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. AjjhÃyako ca hoti mantadharo, tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ, padako, veyyÃkaraïo, lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. SÅlavà ca hoti vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato, paï¬ito ca hoti medhÃvÅ paÂhamo và dutiyo và sujaæ paggaïhantÃnaæ. Imehi kho bho gotama catÆhaÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïà brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpenti brÃhmaïo'smÅti ca vadamÃno sammà vadeyya, na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃ"ti. 18. "Imesaæ pana brÃhmaïa catunnaæ aÇgÃnaæ sakkà ekaæ aÇgaæ Âhapayitvà tÅhi aÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpetuæ brÃhmaïosmÅti ca vadamÃno sammà vadeyya na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃ?"Ti. 19. "Sakkà bho gotama. Imesaæ hi bho gotama catunnaæ aÇgÃnaæ mante ÂhapayÃma. Kiæ hi mantà karissanti? Yato kho bho gotama brÃhmaïo ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena, sÅlavà ca hoti vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato, paï¬ito ca hoti medhÃvÅ, paÂhamo và dutiyo và sujaæ paggaïhantÃnaæ. Imehi kho bho gotama catÆhaÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïà brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpenti brÃhmaïo'smÅti ca vadamÃno sammà vadeyya na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃ"ti. [BJT Page 240] [\x 240/] 20. "Imesaæ pana brÃhmaïa tiïïaæ aÇgÃnaæ sakkà ekaæ aÇgaæ Âhapetvà dvÅhaÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpetuæ, brÃhmaïosmÅti ca vadamÃno sammà vadeyya na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃ?"Ti. 21. "Sakkà bho gotama, imesaæ hi bho gotama tiïïaæ aÇgÃnaæ jÃtiæ ÂhapayÃma. Kiæ hi jÃti karissati? Yato kho bho gotama brÃhmaïo sÅlavà hoti vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato, paï¬ito ca hoti medhÃvÅ paÂhamo và dutiyo và sujaæ paggaïhantÃnaæ. Imehi kho bho gotama dvÅhaÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïà brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpenti. BrÃhmaïo'smÅti ca vadamÃno sammà vadeyya na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃ"ti. 22. [PTS Page 122] [\q 122/] evaæ vutte te brÃhmaïà soïadaï¬aæ brÃhmaïaæ etadavocuæ: "mà bhavaæ soïadaï¬o evaæ avaca. Mà bhavaæ soïadaï¬o evaæ avaca. Apavadateva bhavaæ soïadaï¬o vaïïaæ, apavadati mante, apavadati jÃtiæ. Ekaæsena bhavaæ soïadaï¬o samaïasseva gotamassa vÃdaæ anupakkhandatÅ"ti. 23. Atha kho bhagavà te brÃhmaïe etadavoca: "sace kho tumhÃkaæ brÃhmaïà evaæ hoti, 'appassuto ca soïadaï¬o brÃhmaïo, akalyÃïavÃkkaraïo ca soïadaï¬o brÃhmaïo, duppa¤¤o ca soïadaï¬o brÃhmaïo samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane paÂimantetunti, tiÂÂhatu soïadaï¬o brÃhmaïo, tumhe mayà saddhiæ mantavho. Sace pana tumhÃkaæ brÃhmaïà evaæ hoti: "bahussuto ca soïadaï¬o brÃhmaïo, kalyÃïavÃkkaraïo ca soïadaï¬o brÃhmaïo, paï¬ito ca soïadaï¬o brÃhmaïo, pahoti ca soïadaï¬o brÃhmaïo samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane paÂimantetunti' tiÂÂhatha tumhe, soïadaï¬o brÃhmaïo mayà saddhiæ paÂimantetÆ"ti. 24. Evaæ vutte soïadaï¬o brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: "tiÂÂhatu bhavaæ gotamo. TuïhÅ bhavaæ gotamo hotu. Ahameva tesaæ sahadhammena paÂivacanaæ karissÃmÅ"ti. Atha kho soïadaï¬o brÃhmaïo te brÃhmaïe etadavoca: "mà bhavanto evaæ avacuttha, mà bhavanto evaæ avacuttha: 'apavadateva bhavaæ soïadaï¬o vaïïaæ, apavadati mante, apavadati jÃtiæ, ekaæsena. Bhavaæ soïadaï¬o [PTS Page 123] [\q 123/] samaïasseva gotamassa vÃdaæ anupakkhandatÅ'ti nÃhaæ bho apavadÃmi vaïïaæ và mante và jÃtiæ vÃ"ti. [BJT Page 242] [\x 242/] 25. Tena kho pana samayena soïadaï¬assa brÃhmaïassa bhÃgineyyo aÇgako nÃma mÃïavako tassaæ parisÃyaæ nisinno hoti. Atha kho soïadaï¬o brÃhmaïo te brÃhmaïe etadavoca: "passanti no bhonto imaæ aÇgakaæ mÃïavakaæ amhÃkaæ bhÃgineyyanti?" "Evaæ bho. " "AÇgako kho bho mÃïavako abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya. NÃssa imissaæ parisÃyaæ samasamo atthi vaïïena, Âhapetvà samaïaæ gotamaæ. AÇgako kho bho mÃïavako ajjhÃyako mantadharo, tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ. Padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. Ahamassa mante vÃcetÃ. AÇgako kho bho mÃïavako ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. Ahamassa mÃtÃpitaro jÃnÃmi. AÇgako kho bho mÃïavako pÃïampi haneyya adinnampi Ãdiyeyya paradÃrampi gaccheyya musÃpi bhaïeyya majjampi piveyya, etthadÃni bho kiæ vaïïo karissati, kiæ mantÃ, kiæ jÃti. ? Yato kho bho brÃhmaïo sÅlavà ca hoti vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato, paï¬ito ca hoti medhÃvÅ paÂhamo và dutiyo và sujaæ paggaïhantÃnaæ. Imehi kho bho dvÅhaÇgehi samannÃgataæ brÃhmaïà brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpenti. BrÃhmaïo'smÅti ca vadamÃno sammà vadeyya, na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃ"ti. 26. "Imesaæ pana brÃhmaïa dvinnaæ aÇgÃnaæ sakkà ekaæ aÇgaæ Âhapayitvà ekena aÇgena samannÃgataæ brÃhmaïaæ pa¤¤Ãpetuæ, brÃhmaïo'smÅti ca vadamÃno sammà vadeyya. Na ca pana musÃvÃdaæ ÃpajjeyyÃ?"Ti. [PTS Page 124] [\q 124/] "no hidaæ bho gotama. SÅlaparidhotà hi bho gotama pa¤¤Ã. Pa¤¤Ãparidhotaæ sÅlaæ. Yattha sÅlaæ tattha pa¤¤Ã. Yattha pa¤¤Ã tattha sÅlaæ. SÅlavato pa¤¤Ã, pa¤¤avato sÅlaæ. SÅlapa¤¤Ãïaæ ca pana lokasmiæ aggamakkhÃyati. SeyyathÃpi bho gotama hatthena và hatthaæ dhoveyya pÃdena và pÃdaæ dhoveyya, evameva kho bho gotama sÅlaparidhotà pa¤¤Ã, pa¤¤Ãparidhotaæ sÅlaæ. Yattha sÅlaæ tattha pa¤¤Ã, yattha pa¤¤Ã tattha sÅlaæ. SÅlavato pa¤¤Ã, pa¤¤Ãvato sÅlaæ. SÅlapa¤¤Ãïa¤ca pana lokasmiæ aggamakkhÃyati. [BJT Page 244] [\x 244/] "Evametaæ brÃhmaïa sÅlaparidhotà hi brÃhmaïa pa¤¤Ã, pa¤¤Ãparidhotaæ sÅlaæ. Yattha sÅlaæ tattha pa¤¤Ã, yattha pa¤¤Ã tattha sÅlaæ. SÅlavato pa¤¤Ã, pa¤¤avato sÅlaæ. SÅlapa¤¤Ãïa¤ca pana lokasmiæ aggamakkhÃyati. "Katamaæ pana taæ brÃhmaïa sÅlaæ? Katamà sà pa¤¤Ã"ti "EttakaparamÃ'va mayaæ bho gotama etasmiæ atthe. SÃdhu vata bhavantaæyeva gotamaæ paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho"ti. "Tena hi brÃhmaïa suïÃhi, sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmÅ"ti. 'Evaæ bho'ti kho soïadaï¬o brÃhmaïo bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: 25 . "Idha brÃhmaïa tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammà sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato santuÂÂho. Katha¤ca brÃhmaïa bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha brÃhmaïa bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà virahati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtà samaggÃrÃmo samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato paÂivirato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavà paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ niÂÂhitaæ Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ aggabÅjaæ bijabÅjameva pa¤camaæ. Iti và itievarÆpà bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ mukhalepanaæ hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïahÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ) sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggahikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ supiïaæ lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihemaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjà sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ asikalakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. DevadundÆbhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhumivÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. Seyyathadaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ Kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Sa kho so brÃhmaïa bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi mahÃrÃja khattiyo muddhÃvasitto nihatapaccÃmitto na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho brÃhmaïa bhikkhu sÅlasampanno hoti. Katha¤ca brÃhmaïa bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha mahÃrÃja bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃnindriyaæ ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho brÃhmaïa bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. Katha¤ca brÃhmaïa bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha brÃhmaïa bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho brÃhmaïa bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. Katha¤ca brÃhmaïa bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha brÃhmaïa bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena2 piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi mahÃrÃja pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho brÃhmaïa bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho brÃhmaïa bhikkhu santuÂÂho hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena3 samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païÅdhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampi. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅ akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena1, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso dÃso assa anattadhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ - Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu yathà guïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi brÃhmaïa Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho brÃhmaïa bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi brÃhmaïa dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyavuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya sÃyaæ nahÃnÅyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà phuÂà snehena na ca paggharaïÅ - Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi brÃhmaïa udakarabhado ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anupaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa vÃrinà sÅtena apphuÂaæ assa - Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti, parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi brÃhmaïa uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni paripÆrÃni, paripphuÂÃni nÃssà ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa, evameva kho mahÃrÃja bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Puna ca paraæ brÃhmaïa so bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: "ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddha'nti. SeyyathÃpi brÃhmaïa maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno, tatra'ssa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ. Tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya "ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato, accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno. Tatiradaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ"ti. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhinnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ, SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso mu¤jamhà isikaæ pavÃheyya. Tassa evamassa: ayaæ mu¤jo ayaæ isikà a¤¤o mu¤jo a¤¤Ã isikà mu¤jamhÃtveva isikà pavÃÊhÃti. SeyyathÃpi và pana brÃhmaïa puriso asiæ kosiyà pavÃheyya. Tassa evamassa: "ayaæ asi ayaæ kosi, a¤¤o asi a¤¤Ã kosi, kosiyÃtveva asi pavÃÊho"ti. SeyyathÃpi và pana brÃhmaïa puriso ahiæ karaï¬Ã uddhareyya. Tassa evamassa: "ayaæ ahi ayaæ karaï¬o, a¤¤o ahi a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ãtveva ahi ubbhato"ti. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudrabhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃ'pi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteti. SeyyathÃpi brÃhmaïa dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsÅ và suparikammakatÃya mattikÃya yaæ yadeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - SeyyathÃpi và pana brÃhmaïa dakkho dantakÃro và dantakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ dantasmiæ yaæ yadeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - SeyyathÃpi và pana brÃhmaïa dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrentavÃsÅ và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ yaæ yadeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - Evavema kho brÃhmaïa bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso addhÃnamaggapaÂipanno so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi, tassa evamassa: bherisaddo iti'pi mudiÇgasaddo iti'pi saÇkhapaïavadeï¬imasaddo iti'pi. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: "sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. SeyyathÃpi brÃhmaïa itthi và puriso và daharo và yuvà maï¬anakajÃtiko ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udakapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakaïikanti jÃneyya, akaïikaæ và akaïikanti jÃneyya - Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti*. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya tamhÃ'pi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya. So tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgaccheyya. Tassa evamassa: 'ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïahÅ ahosiæ. TamhÃpi gÃmà agacchiæ tatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. So'mpi tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgato'ti. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. SeyyathÃpi brÃhmaïa majjhe siæghÃÂake pÃsÃdo. Tattha cakkhumà puriso Âhito passeyya manusse gehaæ pavisante'pi rathiyà vÅtisa¤carante'pi majjhe siæghÃÂake nisinne'pi, tassa evamassa: ete manussà gehaæ pavisanti. Ete nikkhamanti. Ete rathiyà vÅtisa¤caranti. Ete majjhe siæghÃÂake nisinnÃ'ti. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati avijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. SeyyathÃpi brÃhmaïa pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambÆkampi sakkharakaÂhalampi macchagumbampi carantampi tiÂÂhantampi. Tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tatrime sippisambÆkÃ'pi sakkharakaÂhalÃ'pi macchagumbÃ'pi carantipi tiÂÂhantipÅti. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavÃ'pÅ cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. 26. Evaæ vutte soïadaï¬o brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: "abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho [PTS Page 125] [\q 125/] gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya paÂicchantaæ và vivareyya mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gataæ. AdhivÃsetu ca me bhavaæ gotamo svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ"ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. [BJT Page 246] [\x 246/] 27. Atha kho soïadaï¬o brÃhmaïo bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho soïadaï¬o brÃhmaïo tassà rattiyà accayena sake nivesane païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà bhagavato kÃlaæ ÃrocÃpesi: kÃlo bho gotama, niÂÂhitaæ bhattanti. 28. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena soïadaï¬assa brÃhmaïassa nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho soïadaï¬o brÃhmaïo buddhapamukhaæ bhikkhusaÇghaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. 29. Atha kho soïadaï¬o bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho soïadaï¬o brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: "aha¤ceva kho pana bho gotama parisagato samÃno Ãsanà vuÂÂhahitvà bhavantaæ gotamaæ abhivÃdeyyaæ, tena maæ sà parisà paribhaveyya. Yaæ kho pana sà parisà paribhaveyya yaso'pi tassa hÃyetha. Yassa kho pana yaso hÃyetha bhogÃpi tassa hÃyeyyuæ. Yasoladdhà kho panamhÃkaæ bhogÃ. Aha¤ceva kho pana bho gotama parisagato samÃno a¤jaliæ paggaïheyyaæ, Ãsanà me taæ bhavaæ gotamo paccuÂÂhÃnaæ dhÃretu. Aha¤ceva [PTS Page 126] [\q 126/] kho pana bho gotama parisagato samÃno veÂhanaæ omu¤ceyyaæ, sirasà metaæ bhavaæ gotamo abhivÃdanaæ dhÃretu. Aha¤ceva kho pana bho gotama yÃnagato samÃno yÃnà paccorohitvà bhavantaæ gotamaæ abhivÃdeyyaæ, tena maæ sà parisà paribhaveyya. Yaæ kho pana sà parisà paribhaveyya yaso'pi tassa bhÃyetha. Yassa kho pana yaso hÃyetha bhogÃpi tassa hÃyeyyuæ. Yasoladdhà kho panamhÃkaæ bhogÃ. Aha¤ceva kho pana bho gotama yÃnagato samÃno patodalaÂÂhiæ abbhunnÃmeyyaæ, yÃnà me bhavaæ gotamo paccorohanaæ dhÃretu. Aha¤ceva kho pana bho gotama yÃnagato samÃno chattaæ apanÃmeyyaæ, sirasà me taæ bhavaæ gotamo abhivÃdanaæ dhÃretÆ"ti. Atha kho bhagavà soïadaï¬aæ brÃhmaïaæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmÅti. Soïadaï¬asuttaæ niÂÂhitaæ catutthaæ [BJT Page 248] [\x 248/] 5 [PTS Page 127] [\q 127/] KÆÂadantasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà magadhesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi, yena khÃïumataæ nÃma magadhÃnaæ brÃhmaïagÃmo tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà khÃïumate viharati ambalaÂÂhikÃyaæ. Tena kho pana samayena kÆÂadanto brÃhmaïo khÃïumataæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã mÃgadhena seniyena bimbisÃrena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. Tena kho pana samayena kÆÂadantassa brÃhmaïassa mahÃya¤¤o upakkhaÂo hoti. Satta ca usabhasatÃni satta ca vacchatarasatÃni satta ca vacchatarÅsatÃni satta ca ajasatÃni satta ca urabbhasatÃni thÆnÆpanÅtÃni honti ya¤¤atthÃya. Assosuæ kho khÃïumatakà brÃhmaïagahapatikÃ: "samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito magadhesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi khÃïumataæ anuppatto khÃïumate viharati ambalaÂÂhikÃyaæ. 'Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato': itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. [PTS Page 128] [\q 128/] so imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. Atha kho khÃïumatakà brÃhmaïagahapatikà khÃïumataæ nikkhamitvà saÇghasaÇghÅ gaïÅbhÆtà yena ambalaÂÂhikà tenupasaÇkamanti. [BJT Page 250] [\x 250/] 3. Tena kho pana samayena kÆÂadanto brÃhmaïo uparipÃsÃde divÃseyyaæ upagato hoti. Addasà kho kÆÂadanto brÃhmaïo khÃïumatake brÃhmaïagahapatike khÃïumatà nikkhamitvà saÇghasaÇghÅ gaïÅbhÆte yena ambalaÂÂhikà tenupasaÇkamante. Disvà khattaæ Ãmantesi: "kinnu kho bho khatte khÃïumatakà brÃhmaïagahapatikà khÃïumatà nikkhamitvà saÇghasaÇghÅ gaïÅbhÆtà yena ambalaÂÂhikà tenupasaÇkhamantÅ"?Ti. "Atthi kho bho samaïo gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito magadhesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi khÃïumataæ anuppatto khÃïumate viharati ambalaÂÂhikÃyaæ. Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti. 4. Atha kho kÆÂadantassa brÃhmaïassa etadahosi "sutaæ kho pana me taæ: samaïo gotamo tividhaæ ya¤¤asampadaæ soÊasaparikkhÃraæ jÃnÃtÅti. Na kho panÃhaæ jÃnÃmi tividhaæ ya¤¤asampadaæ soÊasaparikkhÃraæ. IcchÃmi cÃhaæ mahÃya¤¤aæ yajituæ. YannÆnÃhaæ [PTS Page 129] [\q 129/] samaïaæ gotamaæ upasaÇkamitvà tividhaæ ya¤¤asampadaæ soÊasaparikkhÃraæ puccheyyanti". Atha kho kÆÂadanto brÃhmaïo khattaæ Ãmantesi "tena hi bho khatte yena khÃïumatakà brÃhmaïagahapatikà tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà khÃïumatake brÃhmaïagahapatike evaæ vadehi "kÆÂadanto bho brÃhmaïo evamÃha: Ãgamentu kira bhavanto. KÆÂadanto'pi brÃhmaïo samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ"ti. 'Evaæ bho'ti kho so khattà kÆÂadantassa brÃhmaïassa paÂissutvà yena khÃïumatakà brÃhmaïagahapatikà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà khÃïumatake brÃhmaïagahapatike etadavoca "kÆÂadanto bho brÃhmaïo evamÃha: Ãgamentu kira bhonto. KÆÂadanto'pi brÃhmaïo samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ'ti. 5. Tena kho pana samayena anekÃni brÃhmaïasatÃni khÃïumate paÂivasanti 'kÆÂadantassa brÃhmaïassa mahÃya¤¤aæ anubhavissÃmÃ'ti. Assosuæ kho te brÃhmaïà 'kÆÂadanto kira brÃhmaïo samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ'ti. Atha kho te brÃhmaïà yena kÆÂadanto brÃhmaïo tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà kÆÂadantaæ brÃhmaïaæ etadavocuæ 'saccaæ kira bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ?'Ti. [BJT Page 252] [\x 252/] "Evaæ kho me bho hoti: ahampi samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissÃmÅ"ti. 6. "Mà bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkami na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Sace bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissati bhoto kÆÂadantassa yaso hÃyissati. Samaïassa gotamassa yaso abhiva¬¬hissati. Yampi bhoto kÆÂadantassa yaso hÃyissati samaïassasa gotamassa yaso abhiva¬¬hissati, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [PTS Page 130] [\q 130/] bhavaæ hi kÆÂadanto ubhato mÃtito ca pÅtito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. Yampi bhavaæ kÆÂadanto ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi kÆÂadanto a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo. Yampi bhavaæ kÆÂadanto a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo. IminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi kÆÂadanto ajjhÃyako mantadharo tinnaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ, padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. Yampi bhavaæ kÆÂadanto ajjhÃyako mantadharo tinnaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ, padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. IminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi kÆÂadanto abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato, brahmavaïïi brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya. Yampi bhavaæ kÆÂadanto abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato, brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi kÆÂadanto sÅlavà hoti vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato. Yampi bhavaæ kÆÂadanto sÅlavà hoti vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi kÆÂadanto kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpatiyÃ. Yampi bhavaæ kÆÂadanto kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi kÆÂadanto bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo. TÅïi mÃïavakasatÃni mante vÃceti. BahÆ kho pana nÃnÃdisà nÃnÃjanapadà mÃïavakà Ãgacchanti bhoto kÆÂadantassa santike mantatthikà mante adhiyitukÃmÃ. Yampi bhavaæ kÆÂadanto bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo. TÅïi mÃïavakasatÃni mante vÃceti. BahÆ kho pana nÃnÃdisà nÃnÃjanapadà mÃïavakà Ãgacchanti bhoto kÆÂadantassa santike mantatthikà mante adhiyitukÃmÃ, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [BJT Page 254] [\x 254/] Bhavaæ hi kÆÂadanto jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto. Samaïo gotamo taruïo ceva taruïapabbajito ca. Yampi bhavaæ kuÂadanto jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto. Samaïo gotamo taruïo ceva taruïapabbajito ca, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi kÆÂadanto ra¤¤o mÃgadhassa seniyassa bimbisÃrassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Yampi bhavaæ kÆÂadanto ra¤¤o mÃgadhassa seniyassa bimbisÃrassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hi kÆÂadanto brÃhmaïassa pokkharasÃtissa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Yampi bhavaæ kÆÂadanto brÃhmaïassa pokkharasÃtissa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [PTS Page 131] [\q 131/] bhavaæ hi kÆÂadanto khÃïumataæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã mÃgadhena seniyena bimbisÃrena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. Yampi bhavaæ kÆÂadanto khÃïumataæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã mÃgadhena seniyena bimbisÃrena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. IminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ kÆÂadantaæ dassanÃya upasaÇkamitunti. 7. Evaæ vutte kÆÂadanto brÃhmaïo te brÃhmaïe etadavoca: "tena hi bho mamapi suïÃtha yathà mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, natveva arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. "Samaïo khalu bho gotamo ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. Yampi kho samaïo gotamo ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo mahantaæ ¤ÃtisaÇghaæ ohÃya pabbajito. Yampi bho samaïo gotamo mahantaæ ¤ÃtisaÇghaæ ohÃya pabbajito. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo pahÆtaæ hira¤¤asuvaïïaæ ohÃya pabbajito bhÆmigata¤ca vehÃsaÂÂha¤ca. Yampi bho samaïo gotamo pahÆtaæ hira¤¤asuvaïïaæ ohÃya pabbajito bhÆmigata¤ca vehÃsaÂÂha¤ca. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo daharo'va samÃno yuvà susukÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Yampi bho samaïo gotamo daharo'va samÃno yuvà susukÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [BJT Page 256] [\x 256/] Samaïo khalu bho gotamo akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ assumukhÃnaæ rudantÃnaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Yampi bho samaïo gotamo akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ assumukhÃnaæ rudantÃnaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso [PTS Page 132] [\q 132/] dassanÃya. Yampi bho samaïo gotamo abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho Mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo sÅlavà ariyasÅlÅ kusalasÅlÅ kusalasÅlena samannÃgato. Yampi bho samaïo gotamo sÅlavà ariyasÅli kusalasÅlena samannÃgato. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. Yampi bho samaïo gotamo kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ, iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ kÆÂadanto samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo. Yampi bho samaïo gotamo bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo kammavÃdÅ kiriyavÃdÅ apÃpapurekkhÃro brahma¤¤Ãya pajÃya. Yampi bho samaïo gotamo kammavÃdÅ kiriyavÃdÅ apÃpapurekkhÃro brahma¤¤Ãya pajÃya. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo uccÃkulà pabbajito asambhinnakhattiyakulÃ. Yampi bho samaïo gotamo uccÃkulà pabbajito asambhinnakhattiyakulÃ. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo a¬¬hà kulà pabbajito mahaddhanà mahÃbhogÃ. Yampi bho samaïo gotamo a¬¬hà kulà pabbajito mahaddhanà mahÃbhogÃ. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ tiroraÂÂhà tirojanapadà sampucchituæ Ãgacchanti. Yampi bho samaïaæ gotamaæ tiroraÂÂhà tirojanapadà sampucchituæ Ãgacchanti. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ anekÃni devatÃsahassÃni pÃïehi saraïaæ gatÃni. Yampi bho samaïaæ gotamaæ anekÃni devatÃsahassÃni pÃïehi saraïaæ gatÃni. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato 'itipi so bhagavà arahaæ sammà sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. Yampi bho samaïaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato 'itipi so bhagavà arahaæ sammà sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi samannÃgato. Yampi bho samaïo gotamo dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi samannÃgato. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo ehisÃgatavÃdÅ sakhilo sammodako abbhÃkuÂiko uttÃnamukho pubbabhÃsÅ. Yampi bho samaïo gotamo ehisÃgatavÃdi sakhilo sammodako abbhÃkuÂiko uttÃnamukho pubbabhÃsÅ. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. [BJT Page 258] [\x 258/] Samaïo khalu bho gotamo catunnaæ parisÃnaæ sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Yampi bho samaïo gotamo catunnaæ parisÃnaæ sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïe khalu bho gotame bahÆ devà ca manussà ca abhippasannÃ. Yampi bho samaïe gotame bahÆ devà ca manussà ca abhippasannÃ. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo yasmiæ gÃme và nigame và paÂivasatÅ, na tasmiæ gÃme và nigame và amanussà manusse viheÂhenti. Yampi bho samaïo gotamo yasmiæ gÃme và nigame và paÂivasati, na tasmiæ gÃme và nigame và amanussà manusse viheÂhenti. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo saÇghÅ gaïÅ gaïÃcariyo puthutitthakarÃnaæ aggamakkhÃyati. Yathà kho pana bho ekesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ yathà và tathà và yaso samudÃgacchati, na hevaæ samaïassa gotamassa yaso samudÃgato. Atha kho anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya samaïassa gotamassa yaso samudÃgato. Yampi bho samaïo gotamo saÇghÅ gaïi gaïÃcariyo puthutitthakarÃnaæ aggamakkhÃyati. Yathà kho pana bho ekesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ yathà và tathà và yaso samudÃgacchati, na hevaæ samaïassa gotamassa yaso samudÃgato. Atha kho anuttarÃya vijjÃcaraïasampadÃya samaïassa gotamassa yaso samudÃgato. IminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro saputto sabhariyo [PTS Page 133] [\q 133/] sapariso sÃmacco pÃïehi saraïaæ gato. Samaïaæ khalu bho gotamaæ rÃjà pasenadÅ kosalo saputto sabhariyo sapariso sÃmacco pÃïehi saraïaæ gato. Samaïaæ khalu bho gotamaæ brÃhmaïo pokkharasÃtÅ saputto sabhariyo sapariso sÃmacco pÃïehi saraïaæ gato. Samaïo khalu bho gotamo ra¤¤o mÃgadhassa seniyassa bimbisÃrassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Samaïo khalu bho gotamo ra¤¤o pasenadissa kosalassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Samaïo khalu bho gotamo brÃhmaïassa pokkharasÃtissa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito. Samaïo khalu bho gotamo khÃïumataæ anuppatto, khÃïumate viharati ambalaÂÂhikÃyaæ. Ye kho pana keci samaïà và brÃhmaïà và amhÃkaæ gÃmakkhettaæ Ãgacchanti, atithÅ no te honti. AtithÅ kho panamhehi sakkÃtabbà garukÃtabbà mÃnetabbà pÆjetabbà apacetabbÃ. Yampi bho samaïo gotamo khÃïumataæ anuppatto khÃïumate viharati ambalaÂÂhikÃyaæ. AtithamhÃkaæ samaïo gotamo, atithi kho panamhehi sakkÃtabbo garukÃtabbo mÃnetabbo pÆjetabbo apacetabbo. [BJT Page 260] [\x 260/] IminÃpaÇgena nÃrahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Ettake kho ahaæ bho tassa bhoto gotamassa vaïïe pariyÃpuïÃmi. No ca kho so bhavaæ gotamo ettakavaïïo. AparimÃïavaïïo hi so bhavaæ gotamo'ti. 8. Evaæ vutte te brÃhmaïà kÆÂadantaæ brÃhmaïaæ etadavocuæ: "yathà kho bhavaæ kÆÂadanto samaïassa gotamassa vaïïo bhÃsati ito ce'pi so bhavaæ gotamo yojanasate viharati, alameva saddhena kulaputtena dassanÃya upasaÇkamituæ api puÂaæsenÃpi1. Tena hi bho sabbeva mayaæ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissamÃ"ti. 9. Atha kho kÆÂadanto brÃhmaïo mahatà brÃhmaïagaïena saddhiæ yena ambalaÂÂhikà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. [PTS Page 134] [\q 134/] sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. KhÃïumatikÃ'pi kho brÃhmaïagahapatikà appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce yena bhagavà tena¤jaliæ païÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. 10. Ekamantaæ nisinno kho kÆÂadanto brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: "sutaæ metaæ bho gotamo tividhaæ ya¤¤asampadaæ soÊasaparikkhÃraæ jÃnÃtÅti. Na kho panÃhaæ jÃnÃmi tividhaæ ya¤¤asampadaæ soÊasaparikkhÃraæ. IcchÃmi cÃhaæ mahÃya¤¤aæ yajituæ. SÃdhu me bhavaæ gotamo tividhaæ ya¤¤asampadaæ soÊasaparikkhÃraæ desetÆ"ti. "Tena hi brÃhmaïa suïohi sÃdhukaæ manasikarohi bhÃsissÃmÅ"ti. 'Evaæ bho'ti kho kÆÂadanto brÃhmaïo bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: 11. "BhÆtapubbaæ brÃhmaïa rÃjà mahÃvijito nÃma ahosi, a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo pahÆtajÃtarÆparajato pahÆtavittÆpakaraïo pahÆtadhanadha¤¤o paripuïïakosakoÂÂhÃgÃro. Atha kho brÃhmaïa ra¤¤o mahÃvijitassa rahogatassa paÂisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: "adhigatà kho me vipulà mÃnusakà bhogÃ. Mahantaæ paÂhavimaï¬alaæ abhivijiya ajjhÃvasÃmi. YannÆnÃhaæ mahÃya¤¤aæ yajeyyaæ, yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. 1. PÆÂosenÃpi (kesuci potthakesu) [BJT Page 262] [\x 262/] Atha kho brÃhmaïa rÃjà mahÃvijite purohitaæ brÃhmaïaæ Ãmantetvà etadavoca: 'idha mayhaæ brÃhmaïa rahogatassa paÂisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: "adhigatà kho me vipulà mÃnusakà [PTS Page 135] [\q 135/] bhogÃ. Mahantaæ paÂhavimaï¬alaæ abhivijiya ajjhÃvasÃmi. YannÆnÃhaæ mahÃya¤¤aæ yajeyyaæ, yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ'ti. IcchÃmahaæ brÃhmaïa mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnusÃsatu maæ bhavaæ, yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. 12. Evaæ vutte brÃhmaïa purohito brÃhmaïo rÃjÃnaæ mahÃvijitaæ etadavoca: 'bhoto kho ra¤¤o janapado sakaïÂako sauppÅÊo. GÃmaghÃtÃ'pi dissanti, nigamaghÃtÃ'pi dissanti, panthadÆhanÃ'pi dissanti. Bhavaæ ce kho pana rÃjà evaæ sakaïÂake janapade sauppÅÊe balimuddhareyya, akiccakÃrÅ assa tena bhavaæ rÃjÃ. Siyà kho pana bhoto ra¤¤o evamassa: 'ahametaæ dassukhÅlaæ vadhena và bandhena và jÃtiyà và garahÃya và pabbÃjanÃya và samÆhanissÃmÅ'ti. Na kho panetassa dassukhÅlassa evaæ sammà samugghÃto hoti. Ye te hatÃvasesakà bhavissanti, te pacchà ra¤¤o janapadaæ viheÂhessanti. Api ca kho idaæ saævidhÃnaæ Ãgamma evametassa dassukhÅlassa sammà samugghÃto hoti. Tena hi bhavaæ rÃjà ye bhoto ra¤¤o janapade ussahanti kasigorakkhe, tesaæ bhavaæ rÃjà bÅjabhattaæ anuppadetu. Ye bhoto ra¤¤o janapade ussahanti vaïijjÃya, tesaæ bhavaæ rÃjà pÃbhataæ anuppadetu. Ye bhoto ra¤¤o janapade ussahanti rÃjaporise, tesaæ bhavaæ rÃjà bhattavetanaæ pakappatu. Te ca manussà sakammapasutà ra¤¤o janapadaæ na viheÂhessanti. Mahà ca ra¤¤o rÃsiko bhavissati, khemaÂÂhità janapadà akaïÂakà anuppÅÊÃ. Manussà ca mudà modamÃnà ure putte naccentà apÃrutagharà ma¤¤e viharissantÅ"ti. 13. 'Evaæ bho'ti kho brÃhmaïa rÃjà mahÃvijito purohitassa brÃhmaïassa paÂissutvà ye ra¤¤o janapade ussahiæsu [PTS Page 136] [\q 136/] kasigorakkhe, tesaæ rÃjà mahÃvijito bÅjabhattaæ anuppÃdÃsÅ. 1 Ye ra¤¤o janapade ussahiæsu vaïijjÃya, tesaæ rÃjà mahÃvijito pÃbhataæ anuppÃdÃsi. Ye ra¤¤o janapade ussahiæsu rÃjaporise, tesaæ rÃjà mahÃvijito bhattavetanaæ pakappesi. Te ca manussà sakammapasutà ra¤¤o janapadaæ na viheÂhesuæ. Mahà ca ra¤¤o rÃsiko ahosi, khemaÂÂhità janapadà akaïÂakà anuppÅÊÃ. Manussà ca mudà modamÃnà ure putte naccentà apÃrutagharà ma¤¤e vihariæsu. 1. AnuppÃdesi. (Kesu ci potthakesu) [BJT Page 264] [\x 264/] 14. Atha kho brÃhmaïa rÃjà mahÃvijito purohitaæ brÃhmaïaæ Ãmantetvà etadavoca: "samÆhato kho me bho so dassukhÅlo bhoto saævidhÃnaæ Ãgamma. Mahà ca me rÃsiko. KhemaÂÂhità janapadà akaïÂakà anuppÅÊÃ. Manussà mudà modamÃnà ure putte naccentà apÃrutagharà ma¤¤e viharanti. IcchÃmahaæ brÃhmaïa mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnusÃsatu maæ bhavaæ, yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. "Tena hi bhavaæ rÃjà ye bhoto ra¤¤o janapade khattiyà anuyuttà negamà ceva jÃnapadà ca, te bhavaæ rÃjà Ãmantayataæ, 'icchÃmahaæ bho mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnujÃnantu me bhonto yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ'ti. Ye bhoto ra¤¤o janapade amaccà pÃrisajjà negamà ceva jÃnapadà ca, te bhavaæ rÃjà Ãmantayataæ, 'icchÃmahaæ bho mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnujÃnantu me bhonto yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ'ti. Ye bhoto ra¤¤o janapade brÃhmaïamahÃsÃlà negamà ceva jÃnapadà ca, te bhavaæ rÃjà Ãmantayataæ, 'icchÃmahaæ bho mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnujÃnantu me bhonto yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ'ti. 'Evaæ bho'ti kho brÃhmaïa rÃjà mahÃvijito purohitassa brÃhmaïassa paÂissutvà ye ra¤¤o janapade khattiyà anuyuttà negamà ceva jÃnapadà ca, te rÃjà mahÃvijito [PTS Page 137] [\q 137/] Ãmantesi: "icchÃmahaæ bho mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnujÃnantu me bhonto, yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. "Yajataæ bhavaæ rÃjà ya¤¤aæ. Ya¤¤akÃlo mahÃrÃjÃ"ti. Ye ra¤¤o janapade amaccà pÃrisajjà negamà ceva jÃnapadà ca, te rÃjà mahÃvijito Ãmantesi: "icchÃmahaæ bho mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnujÃnantu me bhavanto, yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. Ye ra¤¤o janapade brÃhmaïamahÃsÃlà negamà ceva jÃnapadà ca, te rÃjà mahÃvijito Ãmantesi: "icchÃmahaæ bho mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnujÃnantu me bhavanto, yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. Ye ra¤¤o janapade gahapatinecayikà negamà ceva jÃnapadà ca, te rÃjà mahÃvijito Ãmantesi: "icchÃmahaæ bho mahÃya¤¤aæ yajituæ. AnujÃnantu me bhavanto, yaæ mama'ssa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ"ti. "Yajataæ bhavaæ rÃjà ya¤¤aæ. Ya¤¤akÃlo mahÃrÃjÃ"ti. ItÅme cattÃro anumatipakkhà tasseva ya¤¤assa parikkhÃrà bhavanti. 15. RÃjà mahÃvijito aÂÂhahi aÇgehi samannÃgato. Ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, [BJT Page 266] [\x 266/] Akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena, AbhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko, paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato, brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya. A¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo pahÆtajÃtarÆparajato pahÆtavittÆpakaraïo pahÆtadhanadha¤¤o paripuïïakosakoÂÂhÃgÃro. Balavà caturaÇginiyà senÃya samannÃgato assavÃya ovÃdapaÂikarÃya, patapati ma¤¤e paccatthike yasasÃ. Saddho dÃyako dÃnapati anÃvaÂadvÃro, samaïabrÃhmaïakapaïaddhikavaïibbakayÃcakÃnaæ opÃnabhÆto, pu¤¤Ãni karoti. Bahussuto tassa tassa sutajÃtassa. Tassa tasseva kho pana bhÃsitassa atthaæ jÃnÃti: 'ayaæ imassa bhÃsitassa attho ayaæ imassa bhÃsitassa attho'ti. Paï¬ito viyatto medhÃvÅ paÂibalo atÅtÃnÃgatapaccuppanne atthe cintetuæ. RÃjà mahÃvijito imehi aÂÂhahi aÇgehi samannÃgato. Iti imÃni'pi aÂÂhaÇgÃni tasseva ya¤¤assa parikkhÃrà bhavanti. 16. [PTS Page 138] [\q 138/] purohito'pi brÃhmaïo catÆhaÇgehi samannÃgato: Ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca. Saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ. Akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. AjjhÃyako mantadharo tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ. Padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. SÅlavà vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato. Paï¬ito viyatto medhÃvÅ paÂhamo và dutiyo và sujaæ paggaïhantÃnaæ. Purohito brÃhmaïo imehi catuhaÇgehi samannÃgato. Iti imÃni'pi cattÃri aÇgÃni tasseva ya¤¤assa parikkhÃrà bhavanti. [BJT Page 268] [\x 268/] 17. Atha kho brÃhmaïa, purohito brÃhmaïo ra¤¤o mahÃvijitassa pubbeva ya¤¤Ã tisso vidhà desesi: "Siyà kho pana bhoto ra¤¤o mahÃya¤¤aæ yiÂÂhukÃmassa kocideva vippaÂisÃro 'mahà vata me bhogakkhandho vigacchissatÅ'ti, so bhoto ra¤¤o vippaÂisÃro na karaïÅyo. Siyà kho pana bhoto ra¤¤o mahÃya¤¤aæ yajamÃnassa kocideva vippaÂisÃro 'mahà vata me bhogakkhandho vigacchatÅ'ti, so bhoto ra¤¤o vippaÂisÃro na karaïÅyo siyà kho pana bhoto ra¤¤o mahÃya¤¤aæ yiÂÂhassa kocideva vippaÂisÃro 'mahà vata me bhogakkhandho vigato'ti, so bhoto ra¤¤o vippaÂisÃro na karaïÅyo"ti. Imà kho pana brÃhmaïa purohito brÃhmaïo ra¤¤o mahÃvijitassa pubbeva ya¤¤Ã tisso vidhà desesi. 18. Atha kho brÃhmaïa, purohito brÃhmaïo ra¤¤o mahÃvijitassa pubbeva ya¤¤Ã dasahÃkÃrehi paÂiggÃhakesu vippaÂisÃraæ paÂivinodesi: "Ãgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ pÃïÃtipÃtino'pi pÃïÃtipÃtà paÂiviratÃ'pi. Ye tattha pÃïÃtipÃtino tesa¤¤eva tena. Ye tattha pÃïÃtipÃtà paÂiviratà te Ãrabbha yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. ùgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ adinnÃdÃyino'pi adinnÃdÃnà paÂiviratÃ'pi. Ye tattha adinnÃdÃyino tesa¤¤eva tena. Ye tattha adinnÃdÃnà paÂiviratà te Ãrabbha yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. ùgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ kÃmesu micchÃcÃrino'pi kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratÃ'pi. Ye tattha kÃmesu micchÃcÃrino tesa¤¤eva tena. Ye tattha kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà te Ãrabbha yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. ùgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ musÃvÃdino'pi musÃvÃdà paÂiviratÃ'pi. Ye tattha musÃvÃdino tesa¤¤eva tena. Ye tattha musÃvÃdà paÂiviratà te Ãrabbha yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. ùgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ pisuïavÃcino'pi pisuïÃya vÃcÃya paÂiviratÃ'pi. Ye tattha pisuïavÃcino tesa¤¤eva tena. Ye tattha pisuïÃya vÃcÃya paÂiviratà te Ãrabbha yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. ùgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ pharusavÃcino'pi pharusÃya vÃcÃya paÂiviratÃ'pi. Ye tattha pharusavÃcino tesa¤¤eva tena. Ye tattha pharusÃya vÃcÃya paÂiviratà te Ãrabbha yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. ùgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ samphappalÃpino'pi samphappalÃpà [PTS Page 139] [\q 139/] paÂiviratÃ'pi. Ye tattha samphappalÃpino tesa¤¤eva tena. Ye tattha samphappalÃpà paÂiviratà te Ãrabbha yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. ùgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ abhijjhÃluno'pi anabhijjhÃluno'pi ye tattha abhijjhÃluno tesa¤¤eva tena. Ye tattha anabhijjhÃluno te Ãrabbha yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. ùgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ byÃpannacittÃ'pi abyÃpannacittÃ'pi ye tattha byÃpannacittà tesa¤¤eva tena. Ye tattha abyÃpannacittà te Ãrabbha yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. ùgamissanti kho bhoto ya¤¤aæ micchÃdiÂÂhikÃ'pi sammÃdiÂÂhikÃ'pi. Ye tattha micchÃdiÂÂhikà tesa¤¤eva tena. Ye tattha sammÃdiÂÂhikà te yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetÆ"ti. Imehi kho brÃhmaïa purohito brÃhmaïo ra¤¤o mahÃvijitassa pubbeva ya¤¤Ã dasahÃkÃrehi paÂiggÃhakesu vippaÂisÃraæ paÂivinodesi. 19. Atha kho brÃhmaïa, purohito brÃhmaïo ra¤¤o mahÃvijitassa mahÃya¤¤aæ yajamÃnassa soÊasahÃkÃrehi cittaæ sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi: siyà kho pana bhoto ra¤¤o mahÃya¤¤aæ yajamÃnassa kocideva vattÃ: "rÃjà kho mahÃvijito mahÃya¤¤aæ yajati. No ca kho tassa Ãmantità khattiyà anuyuttà negamÃceva jÃnapadà ca. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ"ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhotà kho pana ra¤¤Ã Ãmantità khattiyà anuyuttà negamà ceva jÃnapadà ca. [BJT Page 270] [\x 270/] IminÃpetaæ bhavaæ rÃjà jÃnÃtu. Yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. 20. Siyà kho pana bhoto ra¤¤o mahÃya¤¤aæ yajamÃnassa kocideva vattà 'rÃjà kho mahÃvijito mahÃya¤¤aæ yajati, no ca kho tassa Ãmantità amaccà pÃrisajjà negamà ceva jÃnapadà ca, no ca brÃhmaïasÃlà negamà ceva jÃnapadà ca, no ca gahapatinecayikà negamà ceva jÃnapadà ca. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhotà kho pana ra¤¤Ã Ãmantità gahapatinecayikà negamà ceva jÃnapadà ca. IminÃpetaæ bhavaæ rÃjà jÃnÃtu. Yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. 21. Siyà kho pana bhoto ra¤¤o mayÃya¤¤aæ yajamÃnassa kocideva vattà 'rÃjà kho mahÃvijito mahÃya¤¤aæ yajati. No ca kho ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, [PTS Page 140] [\q 140/] akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhavaæ kho pana rÃjà ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. IminÃpetaæ bhavaæ rÃjà jÃnÃtu. Yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. 22. Siyà kho pana bhoto ra¤¤o mahÃya¤¤aæ yajamÃnassa kocideva vattà 'rÃjà kho mahÃvijito mahÃya¤¤aæ yajati. No ca kho abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhavaæ kho pana rÃjà abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ akkhuddÃvakÃso dassanÃya. No ca kho a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo pahÆtajÃtarÆparajato pahÆtavittÆpakaraïo pahÆtadhanadha¤¤o paripuïïakosakoÂÂhÃgÃro. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhavaæ kho pana rÃjà a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo pahÆtajÃtarÆparajato pahÆtavittÆpakaraïo pahÆtadhanadha¤¤o paripuïïakosakoÂÂhÃgÃro. No ca kho balavà caturaÇginiyà senÃya samannÃgato assavÃya ovÃdapaÂikarÃya patapati ma¤¤e paccatthike yasasÃ. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhavaæ kho pana rÃjà balavà caturaÇginiyà senÃya samannÃgato assavÃya ovÃdapaÂikarÃya patapati ma¤¤e paccatthike yasasÃ. No ca kho saddho dÃyako dÃnapati anÃvaÂadvÃro samaïabrÃhmaïakapaïaddhikavaïibbakayÃcakÃnaæ opÃnabhÆto pu¤¤Ãni karoti. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhavaæ kho pana rÃjà saddho dÃyako dÃnapati anÃvaÂadvÃro samaïabrÃhmaïakapaïaddhikavaïibbakayÃcakÃnaæ opÃnabhÆto pu¤¤Ãni karoti. No ca kho bahussuto tassa tassa sutajÃtassa. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhavaæ kho pana rÃjà bahussuto tassa tassa sutajÃtassa. No ca kho tassa tasseva kho pana bhÃsitassa atthaæ jÃnÃti: [BJT Page 272] [\x 272/] 'Ayaæ imassa bhÃsitassa attho ayaæ imassa bhÃsitassa attho'ti. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhavaæ kho pana rÃjà tassa tasseva kho pana bhÃsitassa atthaæ jÃnÃti. Ayaæ imassa bhÃsitassa attho ayaæ imassa bhÃsitassa attho'ti. No ca kho paï¬ito viyatto medhÃvÅ paÂibalo atÅtÃnÃgatapaccuppanne atthe cintetuæ. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhavaæ kho pana rÃjà paï¬ito viyatto medhÃvÅ paÂibalo atÅtÃnÃgatapaccuppanne atthe cintetuæ. IminÃpetaæ bhavaæ rÃjà jÃnÃtu. Yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. 23. Siyà kho pana bhoto ra¤¤o mahÃya¤¤aæ yajamÃnassa kocideva vattÃ: 'rÃjà kho mahÃvijito mahÃya¤¤aæ yajati. No ca khvassa purohito brÃhmaïo ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca. Saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ. Akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. [PTS Page 141] [\q 141/] evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhoto kho pana ra¤¤o purohito brÃhmaïo ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. IminÃpetaæ bhavaæ rÃjà jÃnÃtu. Yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ. Cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetu. 24. Siyà kho pana bhoto ra¤¤o mahÃya¤¤aæ yajamÃnassa kocideva vattà 'rÃjà kho mahÃvijito mahÃya¤¤aæ yajati. No ca khavassa purohito brÃhmaïo ajjhÃyako mantadharo tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhoto kho pana ra¤¤o purohito brÃhmaïo ajjhÃyako mantadharo tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. No ca khvassa purohito brÃhmaïo sÅlavà vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. Bhoto kho pana ra¤¤o purohito brÃhmaïo sÅlavà vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato. No ca khvassa purohito brÃhmaïo paï¬ito viyatto medhÃvÅ paÂhamo và dutiyo và sujaæ paggaïhantÃnaæ. Atha ca pana bhavaæ rÃjà evarÆpaæ mahÃya¤¤aæ yajatÅ'ti. Evampi bhoto ra¤¤o vattà dhammato natthi. [BJT Page 274] [\x 274/] Bhoto kho pana ra¤¤o purohito brÃhmaïo paï¬ito viyatto medhÃvÅ paÂhamo và dutiyo và sujampaggaïhantÃnaæ. Iminà petaæ bhavaæ rÃjà jÃnÃtu. Yajataæ bhavaæ, sajjataæ bhavaæ, modataæ bhavaæ, cittameva bhavaæ antaraæ pasÃdetÆ'ti. Imehi kho brÃhmaïa, purohito brÃhmaïo ra¤¤o mahÃvijitassa mahÃya¤¤aæ yajamÃnassa soÊasahi ÃkÃrehi cittaæ sandassesi, samÃdapesi, samuttejesi, sampahaæsesi. 25. Tasmiæ kho brÃhmaïa ya¤¤e neva gÃvo ha¤¤iæsu, na ajeÊakà ha¤¤iæsu, na kukkuÂasÆkarà ha¤¤iæsu, na vividhà pÃïà saæghÃtaæ Ãpajjiæsu, na rukkhà chijjiæsu1 yÆpatthÃya, na dabbà lÆyiæsu barihisatthÃya. 2 Ye'pi'ssa ahesuæ dÃsÃ'ti và pessÃ'ti và kammakarÃ'ti vÃ, te'pi na daï¬atajjità na bhayatajjità na assumukhà rudamÃnà parikammÃni akaæsu. Atha kho ye icchiæsu te akaæsu. Ye na icchiæsu na te akaæsu. Yaæ icchiæsu taæ akaæsu. Yaæ na icchiæsu na taæ akaæsu. SappitelanavanÅtadadhimadhuphÃïitenaceva so ya¤¤o niÂÂhÃnamagamÃsi. 26. [PTS Page 142] [\q 142/] atha kho brÃhmaïa khattiyà anuyuttà negamà ceva jÃnapadà ca amaccà pÃrisajjà negamà ceva jÃnapadà ca, brÃhmaïamahÃsÃlà negamÃcave jÃnapadà ca, gahapatinecayikà negamà ceva jÃnapadà ca pahÆtaæ sÃpateyyaæ ÃdÃya rÃjÃnaæ mahÃvijitaæ upasaÇkamitvà evamÃhaæsu: "idaæ deva pahÆtaæ sÃpateyyaæ deva¤¤eva uddissa Ãbhataæ. Taæ devo patigaïhÃtÆ"ti. "Alaæ bho. Mamapi idaæ pahÆtaæ sÃpateyyaæ dhammikena balinà abhisaÇkataæ. Ta¤ca vo hotu ito ca bhiyyo harathÃ"ti. 27. Te ra¤¤Ã paÂikkhittà ekamantaæ apakkamma evaæ sammantesuæ: "na kho etaæ amhÃkaæ patirÆpaæ yaæ mayaæ imÃni sÃpateyyÃni punadeva sakÃni gharÃni paÂihareyyÃma. RÃjà kho mahÃvijito mahÃya¤¤aæ yajati. Handassa mayaæ anuyÃgino homÃ"ti. 1. Rukkho chindiæsu, (katthaci. ) 2. ParihiæsatthÃya, (katthaci. ) [BJT Page 276] [\x 276/] Atha kho brÃhmaïa puratthimena ya¤¤ÃvÃÂassa khattiyà anuyuttà negamà ceva jÃnapadà ca dÃnÃni paÂÂhapesuæ. Dakkhiïena ya¤¤ÃvÃÂassa amaccà pÃrisajjà negamà ceva jÃnapadà ca dÃnÃni paÂÂhapesuæ. Pacchimena ya¤¤ÃvÃÂassa brÃhmaïamahÃsÃlà negamà ceva jÃnapadà ca dÃnÃni paÂÂhapesuæ. Uttarena ya¤¤ÃvÃÂassa gahapatinecayikà negamà ceva jÃnapadà ca dÃnÃni paÂÂhapesuæ. Tesu'pi kho brÃhmaïa ya¤¤esu neva gÃvo ha¤¤iæsu, na ajeÊakà ha¤¤iæsu, na kukkuÂasÆkarà ha¤¤iæsu, na vividhà pÃïà saæghÃtaæ Ãpajjiæsu, na rukkhà chijjiæsu yÆpatthÃya, na dabbà lÆyiæsu barihisatthÃya. Ye'pi nesaæ ahesuæ dÃsÃ'ti và pessÃ'ti và kammakarÃ'ti và te'pi na daï¬atajjità na bhayatajjità na assumukhà rudamÃnà parikammÃni akaæsu. Atha kho ye icchiæsu te akaæsu. Ye na icchiæsu na te akaæsu. Yaæ icchiæsu, taæ akaæsu. Yaæ na icchiæsu, na taæ akaæsu. SappÅtelanavanÅtadadhimadhuphÃïitena ceva te ya¤¤Ã niÂÂhÃnamagamaæsu. 28. [PTS Page 143] [\q 143/] iti cattÃro ca anumatipakkhÃ, rÃjà mahÃvijito aÂÂhahaÇgehi samannÃgato, purohito brÃhmaïo catÆhaÇgehi samannÃgato, tisso ca vidhÃ. Ayaæ vuccati brÃhmaïa tividhà ya¤¤asampadà soÊasaparikkhÃrÃ'ti. 29. Evaæ vutte te brÃhmaïà unnÃdino uccÃsaddamahÃsaddà ahesuæ: "aho ya¤¤o aho ya¤¤asampadÃ"ti. KÆÂadanto pana brÃhmaïo tuïhÅbhÆto'va nisinno hoti. Atha kho te brÃhmaïà kÆÂadantaæ brÃhmaïaæ etadavocuæ: kasmà pana bhavaæ kÆÂadanto samaïassa gotamassa subhÃsitaæ subhÃsitato nÃbbhanumodatÅ?Ti. "NÃhaæ bho samaïassa gotamassa subhÃsitaæ subhÃsitato nÃbbhanumodÃmi. MuddhÃpi tassa vipateyya yo samaïassa gotamassa subhÃsitaæ subhÃsitato nÃbbhanumodeyya. Api ca me bho evaæ hoti: na samaïo gotamo evamÃha: 'evaæ me sutanti và evaæ arahati bhavitunti'vÃ. Api ca samaïo gotamo: 'evaæ tadà Ãsi itthaæ tadà Ãsi'tveva bhÃsati. Tassa mayhaæ bho evaæ hoti: "addhà samaïo gotamo tena samayena rÃjà và ahosi mahÃvijito ya¤¤asÃmi, purohito và brÃhmaïo tassa ya¤¤assa yÃjetÃ'ti. AbhijÃnÃti pana bhavaæ gotamo evarÆpaæ ya¤¤aæ yajitvà và yÃjetvà và kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjitÃ?"Ti. [BJT Page 278] [\x 278/] "AbhijÃnÃmahaæ brÃhmaïa evarÆpaæ ya¤¤aæ yajitvà và yÃjetvà và kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjitÃ. Ahaæ tena samayena purohito brÃhmaïo ahosiæ tassa ya¤¤assa yÃjetÃ"ti. 30. "Atthi pana bho gotama a¤¤o ya¤¤o imÃya tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ?"Ti. [PTS Page 144] [\q 144/] "atthi kho brÃhmaïa a¤¤o ya¤¤o imÃya tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro vÃ"ti. 31. Katamo pana so bho gotama ya¤¤o imÃya tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cà ?"Ti. "YÃni kho pana tÃni brÃhmaïa niccadÃnÃni anukÆlaya¤¤Ãni sÅlavanne pabbajite uddissa dÅyanti, ayaæ kho brÃhmaïa ya¤¤o imÃya tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya appaÂÂataro1 ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"ti. 32. Ko nu kho bho gotama hetu ko paccayo yena taæ niccadÃnaæ anukÆlaya¤¤aæ imÃya tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya appaÂÂatara¤ca appasamÃrambhatara¤ca mahapphalatara¤ca mahanisaæsatara¤cÃ?"Ti. Na kho brÃhmaïa evarÆpaæ ya¤¤aæ upasaÇkamanti arahanto và arahattamaggaæ và samÃpannÃ. Taæ kissa hetu? Dissanti hettha brÃhmaïa daï¬appahÃrÃ'pi galaggÃhÃ'pi. Tasmà evarÆpaæ ya¤¤aæ na upasaÇkamanti arahanto và arahattamaggaæ và samÃpannÃ. YÃni kho pana tÃni brÃhmaïa niccadÃnÃni anukÆlaya¤¤Ãni sÅlavante pabbajite uddissa dÅyanti, evarÆpaæ kho brÃhmaïa ya¤¤aæ upasaÇkamanti arahanto và arahantamaggaæ và samÃpannÃ. Taæ kissa hetu? Na hettha brÃhmaïa dissanti daï¬appahÃrÃpi galaggÃhÃpi. Tasmà evarÆpaæ ya¤¤aæ upasaÇkamanti arahanto và arahattamaggaæ và samÃpannÃ. Ayaæ kho brÃhmaïa hetu ayaæ paccayo yena taæ niccadÃnaæ anukÆlaya¤¤aæ imÃya tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasa parikkhÃrÃya appaÂÂatara¤ca appasamÃrambhatara¤ca mahapphalatara¤ca mahÃnisaæsatara¤cÃ"ti. 1. AppaÂÂhataro (samara) [BJT Page 280] [\x 280/] 33. "Atthi pana bho gotama a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro [PTS Page 145] [\q 145/] ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. "Atthi kho brÃhmaïa a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. "Katamo pana bho gotama a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. "Yo kho brÃhmaïa cÃtuddisaæ saÇghaæ uddissa vihÃraæ karoti, ayaæ kho brÃhmaïa ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. 34. "Atthi pana bho gotama a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. "Atthi kho brÃhmaïa a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. "Katamo pana so bho gotama a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. "Yo kho brÃhmaïa pasannacitto buddhaæ saraïaæ gacchati, dhammaæ saraïaæ gacchati, saÇghaæ saraïaæ gacchati, ayaæ kho brÃhmaïa ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena appaÂÂataro [PTS Page 146] [\q 146/] ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. 35. "Atthi pana bho gotama a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena imehi ca saraïagamanehi appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. [BJT Page 282] [\x 282/] "Atthi kho brÃhmaïa a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena imehi ca saraïagamanehi appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. Katamo pana so bho gotama a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena imehi ca saraïagamanehi appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. "Yo kho brÃhmaïa pasannacitto sikkhÃpadÃni samÃdiyati pÃïÃtipÃtà veramaïiæ adinnÃdÃnà veramaïiæ kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiæ musÃvÃdà veramaïiæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïiæ, ayaæ kho brÃhmaïa ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena imehi ca saraïagamanehi appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. 36. "Atthi pana bho gotama a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena imehi ca saraïagamanehi imehi ca sikkhÃpadehi appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. "Atthi kho brÃhmaïa a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena imehi ca saraïagamanehi imehi ca sikkhÃpadehi appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. [PTS Page 147] [\q 147/] katamo pana so bho gotama a¤¤o ya¤¤o imÃya ca tividhÃya ya¤¤asampadÃya soÊasaparikkhÃrÃya iminà ca niccadÃnena anukÆlaya¤¤ena iminà ca vihÃradÃnena imehi ca saraïagamanehi imehi ca sikkhÃpadehi appaÂÂataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro cÃ"?Ti. 37. "Idha brÃhmaïa tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. 38. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvÃso rajopatho abbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. [BJT Page 284] [\x 284/] So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasavuto viharati ÃcÃragocarasampanno, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. KÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena, parisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤ena samannÃgato santuÂÂho. 39. Katha¤ca brÃhmaïa bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha brÃhmaïa bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampi viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà saæhitÃnaæ và anuppadÃtà samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemaniyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti. KÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 286] [\x 286/] 40. BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬aïavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃpaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃciyogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahakÃrà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. (CullasÅlaæ niÂÂhitaæ. ) 41. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phaÊubÅjaæ aggabÅjaæ bÅjabÅjameva pa¤camaæ. Iti và itievarÆpà bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 42. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và itievarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 43. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃnaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanaæ hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬akayuddhaæ kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyuhaæ aïÅkadassanaæ. Iti và itievarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 288] [\x 288/] 44. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và itievarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 45. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 46. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ mukhÃlepanaæ hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃÊavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và itievarÆpà maï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 47. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ) sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 290] [\x 290/] 48. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: 'na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitamme asahitante. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. Aviciïïaæ te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto'si. Cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅ'ti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 49. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ: idha gaccha, amutrÃgaccha, idaæ hara, amutra idaæ ÃharÃti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 50. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsitÃro ca. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. (MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ) 51. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃdaæ supiïaæ lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ kaïahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjà sivavijjà bhÆtavijjà bhÆrivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 292] [\x 292/] 52. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và iti evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 53. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati, iti imassa jayo bhavissati, imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 54. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati, nakkhattaggÃho bhavissati, candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati, candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati, nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati, nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati, ukkÃpÃto bhavissati, disìÃho bhavissati, bhÆmicÃlo bhavissati, devadundÆbhi bhavissati, candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati, evaævipÃko candaggÃho bhavissati, evaævipÃko suriyaggÃho bhavissati, evaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati, evaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati, evaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati, evaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati, evaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati, evaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati, evaævipÃko disìÃho bhavissati, evaævipÃko bhÆmicÃlo bhavissati, evaævipÃko devadundÆbhi bhavissati, evaævipÃkaæ candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati, iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 294] [\x 294/] 55. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati, dubbuÂÂhikà bhavissati, subhikkhaæ bhavissati, dubbhikkhaæ bhavissati, khemaæ bhavissati, bhayaæ bhavissati, rogo bhavissati, Ãrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ, iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 56. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 57. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ (bhÆtakammaæ) bhÆrikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 296] [\x 296/] 58. Atha kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi brÃhmaïa, khattiyo muddhÃvasitto1 nihatapaccÃmitto na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato. Evameva kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho brÃhmaïa bhikkhu sÅlasampanno hoti. (MahÃsÅlaæ niÂÂhitaæ) 59. Katha¤ca brÃhmaïa, bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha brÃhmaïa, bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhi hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhi hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhi hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃnindriyaæ, ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhi hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhi hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhi hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho brÃhmaïa bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 60. Katha¤ca brÃhmaïa, bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha brÃhmaïa, bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho brÃhmaïa bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. 1. MuddhÃbhisinno. Bau. Sa. Sa. [BJT Page 298] [\x 298/] 61. Katha¤ca brÃhmaïa bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha brÃhmaïa bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi brÃhmaïa pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃrova ¬eti, evameva kho brÃhmaïa bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho brÃhmaïa bhikkhu santuÂÂho hoti. 62. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato, iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato, iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato, imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato, vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 63. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. Thinamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati. AkathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 64. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya. Siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya. Tassa evamassa: 'ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅakÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ'ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ. Adhigaccheyya somanassaæ. [BJT Page 300] [\x 300/] 65. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ. So aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ. Tassa evamassa: ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ, dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ ca me nacchÃdesÅ. Na cassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti, atthi ca me kÃye balamattÃ'ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ. 66. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso bandhanÃgÃre baddho assa. So aparena samayena tamhà bandhanà mucceyya sotthinà abbayena. Na casasa ki¤ci bhogÃnaæ vayo. Tassa evamassa: 'ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃraæ baddho ahosiæ. Somhi etarahi tambhà bandhanà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo'ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ. 67. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo. So aparena samayena tambhà dÃsabyà mucceyya, attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo. Tassa evamassa: 'ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo. So'mhi etarahi tambhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo'ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ. 68. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ. Tassa evamassa: 'ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mbhi etarahi taæ kantÃraæ nitthiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhayanti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ. 69. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ. Evaæ ime pa¤canÅvaraïe appahÅne attani samanupassati. SeyyathÃpi brÃhmaïa Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ, evameva kho brÃhmaïa bhikkhu ime pa¤canÅvaraïe pahÅne attani samanupassati. [BJT Page 302] [\x 302/] 70. Tassime pa¤canÅvaraïe pahÅne attani samanupassato pÃmojjaæ1 jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 71. So vivicceva kÃmehi, vivicca akusalehi dhammehi, savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 72. SeyyathÃpi brÃhmaïa dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyacuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya, sÃyaæ nahÃnÅyapiï¬Å snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà phuÂà snehena, na ca paggharaïi. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Ayaæ kho brÃhmaïa ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. 73. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 74. SeyyathÃpi brÃhmaïa udakarahado gambhÅro ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anuppaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisanneyya parisanneyya paripÆreyya. NÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. [BJT Page 304] [\x 304/] Ayaæ kho brÃhmaïa ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. 75. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti. Taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. 76. SeyyathÃpi brÃhmaïa uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni1 udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni, tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni2 parisannÃni paripÆrÃni paripphuÂÃni. NÃssa ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. Ayaæ kho brÃhmaïa ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. 77. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. 78. SeyyathÃpi brÃhmaïa puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena appuÂaæ assa. Evameva kho brÃhmaïa bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Ayaæ kho brÃhmaïa ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. 1. SaævuddhÃni. (Kesuvipi potthakesu). 2. AbhisandÃni parisandÃni. Machasaæ. [PTS.] [BJT Page 306] [\x 306/] 79. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte1 ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: 'ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo, idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddha'nti. 80. SeyyathÃpi brÃhmaïa, maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno, tatrassa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ2 vÃ. Tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya, 'ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno. Tatridaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ'ti. Evameva kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: 'ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo, odanakummÃsÆpacayo, aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. Ayaæ kho brÃhmaïa, ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. 81. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. 1. ùnejjappatte, katthaci. 2. Paï¬urasuttaæ, katthaci. [BJT Page 308] [\x 308/] SeyyathÃpi brÃhmaïa, puriso mu¤jamhà Åsikaæ1 pabbÃheyya, tassa evamassa "ayaæ mu¤jo, ayaæ ÅsikÃ. A¤¤o mu¤jo, a¤¤Ã ÅsikÃ. Mu¤jamhà tveva Åsikà pabbÃÊhÃ"ti. Seyyathà và pana brÃhmaïa, puriso asi kosiyà pabbÃheyya, tassa evamassa "ayaæ asi, ayaæ kosi, a¤¤o asi, a¤¤Ã kosi, kosiyÃtveva asi pabbÃÊho"ti. Seyyathà và pana brÃhmaïa, puriso ahiæ karaï¬Ã uddhareyya, tassa evamassa "ayaæ ahi, ayaæ karaï¬o, a¤¤o ahi, a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ã tveva ahi ubbhato"ti. Evameva kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte. Kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. Ayaæ kho brÃhmaïa, ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. 82. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavibhitaæ iddhividhaæ paccanubhoti eko'pi hutvà bahudhà hoti, bahudhÃ'pi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimasati parimajjati yÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. SeyyathÃpi brÃhmaïa, dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsÅ và suparikammakatÃya mattikÃya yaæ yadeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya: Seyyathà và pana brÃhmaïa, dakkho dantakÃro dantakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ dantasmiæ yaæ yadeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya: 1. Isikaæ [PTS.] [BJT Page 310] [\x 310/] Seyyathà và pana brÃhmaïa, dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ yaæ yadeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya, taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya: Evameva kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃ'pi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃ'pi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parimasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. Ayaæ kho brÃhmaïa ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. 83. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati, abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. 84. SeyyathÃ'pi brÃhmaïa, puriso addhÃnamaggapaÂipanno, so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi. Tassa evamassa 'bherisaddo iti'pi mudiÇgasaddo iti'pi saÇkhapaïavadeï¬imasaddo iti'pi. Evameva kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤japatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati, abhininnÃmeti. So dÅbbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. Ayaæ kho brÃhmaïa, ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. [BJT Page 312] [\x 312/] 85. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti. SarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti, samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti, saÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti, mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, vimuttaæ vaæ cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. 86. SeyyathÃ'pi brÃhmaïa, itthi và puriso và daharo và yuvà maï¬anajÃtiko ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udakapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakaïikanti jÃneyya akaïikaæ và akaïikanti jÃneyya. Evameva kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti. SarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti, samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti, saÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti, mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Ayaæ kho brÃhmaïa, ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. [BJT Page 314] [\x 314/] 87. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhute kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe: "amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno"ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. 88. SeyyathÃ'pi brÃhmaïa, puriso sakambhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya, tamhÃpi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya. So tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgaccheyya, tassa evamassa: "ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ, tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. TamhÃpi gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ. TatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. So'mhi tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgato"ti. Evameva kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhute kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe: "amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno"ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. [BJT Page 316] [\x 316/] Ayaæ kho brÃhmaïa, ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. 89. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhÅkammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. 90. SeyyathÃpi brÃhmaïa, majjhe siæghÃÂake1 pÃsÃdo. Tattha cakkhumà puriso ÂhÅto passeyya manusse gehaæ pavisante'pi nikkhamante'pi rathiyà vÅtisa¤carante'pi majjhe siæghÃÂake1 nisinne'pi. Tassa evamassa, ete manussà gehaæ pavisanti, ete nikkhamanti, ete rathiyà vÅtisa¤caranti, ete majjhe siæghÃÂake1 nisinnÃ'ti: Evameva kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ 1. Majhe siæÇghÃÂakaæ [BJT Page 318] [\x 318/] VinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhÅkammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ayaæ kho brÃhmaïa, ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahapphalataro ca mahÃnisaæsataro ca. 91. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattayÃ'ti pajÃnÃti. 92. SeyyathÃpi brÃhmaïa, pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo, tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambukampi sakkharakaÂhalampi macchagumbampi carantampi tiÂÂhantampi. Tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tatrime sippisambukÃ'pi sakkharakaÂhalÃ'pi macchagumbÃ'pi caranti'pi tiÂÂhanti pÅ'ti: Evameva kho brÃhmaïa, bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. [BJT Page 320] [\x 320/] Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattayÃ'ti pajÃnÃti. Ayampi kho brÃhmaïa, ya¤¤o purimehi ya¤¤ehi appaÂÂhataro ca appasamÃrambhataro ca mahÃnisaæsataro ca. ImÃya ca brÃhmaïa ya¤¤asampadÃya a¤¤Ã ya¤¤asampadà uttaritarà và païÅtatarà và natthi"ti. 93. Evaæ vutte kÆÂadanto brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bo gotama nikkujjÅtaæ và ukkujjeyya paÂicchannaæ và vivareyya mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti. Evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito esÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇghaæ ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gataæ. EsÃhaæ bho [PTS Page 148] [\q 148/] gotama satta ca usabhasatÃni satta ca vacchatarasatÃni, satta ca vacchatarÅsatÃni, satta ca ajasatÃni satta ca urabbhasatÃni mu¤cÃmi, jÅvitaæ demi. HaritÃni ceva tiïÃni khÃdantu sÅtÃni ca pÃnÅyÃni pivantu sÅto ca nesaæ vÃto upavÃyatÆti. 94. Atha kho bhagavà kÆÂadantassa brÃhmaïassa ÃnupubbÅkathaæ kathesi seyyathÅdaæ? DÃnakathaæ sÅlakathaæ saggakathaæ kÃmÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saækilesaæ nekkhamme ca Ãnisaæsaæ pakÃsesi. Yadà bhagavà a¤¤Ãsi kÆÂadantaæ brÃhmaïaæ kallacittaæ muducittaæ vinÅvaraïacittaæ udaggacittaæ pasannacittaæ. Atha yà buddhÃnaæ sÃmukkaæsikà dhammadesanÃ, taæ pakÃsesi: dukkhaæ samudayaæ nirodhaæ maggaæ. SeyyathÃpi nÃma suddhaæ vatthaæ apagatakÃÊakaæ rajanaæ paÂiggaïheyya, evameva kÆÂadantassa brÃhmaïassa tasmiæ yeva Ãsane virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi: yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbantaæ nirodhammanti. 95. Atha kho kÆÂadanto brÃhmaïo diÂÂhadhammo pattadhammo viditadhammo pariyogÃÊhadhammo tiïïavicikiccho vigatakathaækatho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane bhagavantaæ etadavoca: adhivÃsetu me bhavaæ gotamo svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. [BJT Page 322] [\x 322/] 97. Atha kho kÆÂadanto brÃhmaïo bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho kÆÂadanto brÃhmaïo tassà rattiyà accayena sake ya¤¤ÃvÃÂe païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà bhagavato kÃlaæ ÃrocÃpesi: kÃlo bho gotama, niÂÂhitaæ bhattanti. 98. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena kÆÂadantassa brÃhmaïassa ya¤¤ÃvÃÂo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho kÆÂadanto brÃhmaïo [PTS Page 149] [\q 149/] buddhapamukhaæ bhikkhusaÇghaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. Atha kho kÆÂadanto brÃhmaïo bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho kÆÂadantaæ brÃhmaïaæ bhagavà dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmÅti. KÆÂadantasuttaæ niÂÂhitaæ pa¤camaæ. [BJT Page 324] [\x 324/] 6. [PTS Page 150] [\q 150/] mahÃlisuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena sambahulà kosalakà ca brÃhmaïadÆtà mÃgadhakà ca brÃhmaïadÆtà vesÃliyaæ paÂivasanti kenacideva karaïÅyena. Assosuæ kho te kosalakà ca brÃhmaïadÆtà mÃgadhakà ca brÃhmaïadÆtÃ, "samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito vesÃliyaæ viharati kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: 'iti'pi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. 2. Atha kho te kosalakà ca brÃhmaïadÆtà mÃgadhakà ca brÃhmaïadÆtà yena mahÃvanaæ kÆÂÃgÃrasÃlaæ tenupasaÇkamiæsu. Tena kho pana samayena Ãyasmà nÃgito bhagavato upaÂÂhÃko hoti. Atha kho te kosalakà ca brÃhmaïadÆtà mÃgadhakà ca brÃhmaïadÆtà yenÃyasmà nÃgito tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ nÃginaæ etadavocuæ: "kahaæ nu kho bho nÃgita, etarahi so bhavaæ gotamo viharati? DassanakÃmà hi mayaæ taæ bhavantaæ gotamanti. " [PTS Page 151] [\q 151/] "akÃlo kho Ãvuso bhagavantaæ dassanÃya. PaÂisallÅno bhagavÃ"ti. Atha kho te kosalakà ca brÃhmaïadÆtà mÃgadhakà ca brÃhmaïadÆtà tattheva ekamantaæ nisÅdiæsu: "disvÃ'va mayaæ taæ bhavantaæ gotamaæ gamissÃmÃ"ti. 3. OÂÂhaddho'pi licchavÅ mahatiyà licchaviparisÃya saddhiæ yena mahÃvanaæ kÆÂÃgÃrasÃlaæ yenÃyasmà nÃgito tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ nÃgitaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho oÂÂhaddho'pi licchavÅ Ãyasmantaæ nÃgitaæ etadavoca: "kahaæ nu kho bhante nÃgita, etarahi so bhagavà viharati arahaæ sammÃsambuddho? DassanakÃmà hi mayaæ taæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhanti. " [BJT Page 326] [\x 326/] "AkÃlo kho mahÃli bhagavantaæ dassanÃya. PaÂisallÅno bhagavÃ"ti. OÂÂhaddho'pi licchavÅ tattheva ekamantaæ nisÅdi. "Disvà va ahaæ taæ bhagavantaæ gamissÃmi arahantaæ sammÃsambuddhanti. " 4. Atha kho sÅho samaïuddeso yenÃyasmà nÃgito tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ nÃgitaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. 'Ekamantaæ Âhito kho sÅho samaïuddeso Ãyasmantaæ nÃgitaæ etadavoca: ete bhante kassapa, sambahulà kosalakà ca buhmaïadÆtà mÃgadhakà ca brÃhmaïadÆtà idhÆpasaÇkantà bhagavantaæ dassanÃya. OÂÂhaddho'pi licchavi mahatiyà licchaviparisÃya saddhiæ idhÆpasaÇkanto bhagavantaæ dassanÃya. SÃdhu bhante kassapa labhataæ esà janatà bhagavannaæ dassanÃyÃ'ti. 'Tena hi sÅha, tva¤¤eva bhagavato ÃrocehÅti'. 'Evaæ bhante'ti kho sÅho samaïuddeso Ãyasmato nÃgitassa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho sÅho samaïuddeso bhagavantaæ etadavoca: "ete bhante sambahulà kosalakà ca brÃhmaïadÆtà mÃgadhakà ca brÃhmaïadÆtà idhÆpasaÇkantà bhagavantaæ dassanÃya, oÂÂhaddho'pi licchavÅ mahatiyà licchaviparisÃya [PTS Page 152] [\q 152/] saddhiæ idhÆpasaÇkanto bhagavantaæ dassanÃya. SÃdhu bhante labhataæ esà janatà bhagavantaæ dassanÃyÃ"ti. "Tena hi sÅha vihÃrapacchÃyÃyaæ Ãsanaæ pa¤¤ÃpehÅ"ti. "Evaæ bhante'ti kho sÅho samaïuddeso bhagavato paÂissutvà vihÃrapacchÃyÃyaæ Ãsanaæ pa¤¤Ãpesi. Atha kho bhagavà vihÃrà nikkhamma vihÃrapacchÃyÃyaæ pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. 5. Atha kho te kosalakà ca brÃhmaïadÆtà mÃgadhakà ca brÃhmaïadÆtà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. OÂÂhaddho'pi licchavÅ mahatiyà licchaviparisÃya saddhiæ yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho oÂÂhaddho licchavÅ bhagavantaæ etadavoca: "PurimÃni bhante divasÃni purimatarÃni sunakkhatto licchaviputto yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ etadavoca: 'yadagge ahaæ mahÃli, bhagavantaæ upanissÃya viharÃmi na ciraæ tÅïi vassÃni, dibbÃni hi kho rÆpÃni passÃmi piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. No ca kho dibbÃni saddÃni suïÃmi piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni"ti. SantÃneva nu kho bhante sunakkhatto licchaviputto dibbÃni saddÃni nÃssosi piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni udÃhu asannÃnÅ"?Ti. [BJT Page 328] [\x 328/] "SantÃneva kho mahÃli sunakkhatto licchaviputto dibbÃni saddÃni nÃssosi piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni no asannÃnÅ"ti. 6. "Ko nu kho bhante hetu ko paccayo, yena santÃneva sunakkhatto licchaviputto dibbÃni saddÃni nÃssosi piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni no asantÃnÅ?"Ti. [PTS Page 153] [\q 153/] "idha mahÃli bhikkhuno puratthimÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibabÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So puratthimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno puratthimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. 7. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. DakkhiïÃya disÃya dibbÃni rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PacchimÃya disÃya dibbÃni rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. UttarÃya disÃya dibbÃni rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, uddhamadho tiriyaæ dibbÃni rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni no ca kho dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Tiæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. DakkhiïÃya disÃya dibbÃni rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibabÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PacchimÃya disÃya dibbÃni rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibabÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. UttarÃya disÃya dibbÃni rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvite samÃdhimhi dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. 8. Idha mahÃli bhikkhuno puratthimÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So puratthimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno puratthimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. [BJT Page 330] [\x 330/] 9. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. DakkhiïÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PacchimÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. UttarÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Uddhamadho tiriyaæ dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ so dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. DakkhiïÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PacchimÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. UttarÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Uddhamadho tiriyaæ dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. DakkhiïÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PacchimÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno pacchimÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. UttarÃya disÃya dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uttarÃya disÃya ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Uddhamadho tiriyaæ dibbÃni saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, no ca kho dibbÃni rÆpÃni passati kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uddhamadho tiriyaæ ekaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃnaæ saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, no ca kho dibbÃnaæ rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. 10. Idha mahÃli bhikkhuno puratthimÃya disÃya ubhayaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, [PTS Page 155] [\q 155/] dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So puratthimÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni ca rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, dibbÃni ca saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno puratthimÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. 11. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ubhayaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So dakkhiïÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni ca rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, dibbÃni ca saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno pacchimÃya disÃya ubhayaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So pacchimÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni ca rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, dibbÃni ca saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno pacchimÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno uttarÃya disÃya ubhayaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uttarÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni ca rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, dibbÃni ca saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uttarÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Puna ca paraæ mahÃli bhikkhuno uddhamadho tiriyaæ ubhayaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uddhamadho tiriyaæ ubhayaæsabhÃvite samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni ca rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, dibbÃni ca saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uddhamadho tiriyaæ ubhayaæsabhÃvite samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So dakkhiïÃya disÃya ubhayaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So dakkhiïÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni ca rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, dibbÃni ca saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno dakkhiïÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So pacchimÃya disÃya ubhayaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So pacchimÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni ca rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, dibbÃni ca saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno pacchimÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uttarÃya disÃya ubhayaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uttarÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni ca rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, dibbÃni ca saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uttarÃya disÃya ubhayaæsabhÃvite samÃdhimbhi dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uddhamadho tiriyaæ ubhayaæsabhÃvito samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. So uddhamadho tiriyaæ ubhayaæsabhÃvite samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. PuratthimÃya disÃya dibbÃni ca rÆpÃni passati piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni, dibbÃni ca saddÃni suïÃti piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni. Taæ kissa hetu? Evaæ hetaæ mahÃli hoti bhikkhuno uddhamadho tiriyaæ ubhayaæsabhÃvite samÃdhi hoti dibbÃna¤ca rÆpÃnaæ dassanÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, dibbÃna¤ca saddÃnaæ savaïÃya piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ. Ayaæ kho mahÃli hetu ayaæ paccayo, yena santÃneva sunakkhatto licchaviputto dibbÃni saddÃni nÃssosi piyarÆpÃni kÃmÆpasaæhitÃni rajanÅyÃni no asantÃnÅ"ti. 12. "EtÃsaæ nÆna bhante samÃdhibhÃvanÃnaæ sacchikiriyÃhetu bhikkhu bhagavati brahmacariyaæ carantÅ"ti. [BJT Page 332] [\x 332/] 13. Na kho mahÃli, etÃsaæ samÃdhibhÃvanÃnaæ sacchikiriyÃhetÆ [PTS Page 156] [\q 156/] bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ caranti. Atthi kho mahÃli, a¤¤e'va dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca yesaæ sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ carantÅti. 14. Katame pana te bhante dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca, yesaæ sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ bhagavati brahmacariyaæ carantÅti. 15. Idha mahÃli, bhikkhÆ tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno hoti avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo. Ayaæ'pi kho mahÃli, dhammo uttaritaro ca païÅtataro ca yassa sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ caranti. Puna ca' paraæ mahÃli, bhikkhÆ tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ hoti sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karoti. Ayampi kho mahÃli, dhammo uttaritaro ca païÅtataro ca yassa sacchikiriyÃhetu bhikkhu mayi brahmacariyaæ caranti. Puna ca'paraæ mahÃli, bhikkhu orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayampi kho mahÃli, dhammo uttaritaro ca païÅtataro ca yassa sacchikiriyÃhetu mayi brahmacariyaæ caranti. Puna ca'paraæ mahÃli, bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayampi kho mahÃli, dhammo uttaritaro ca païÅtataro ca yassa sacchikiriyÃhetu bhikkhu mayi brahmacariyaæ caranti. Ime kho te mahÃli dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca yesaæ sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ carantÅ"ti. 16. "Atthi pana bhante maggo, atthi paÂipadà etesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃyÃ?"Ti. "Atthi kho mahÃli, atthi paÂipadÃ, etesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃyÃ"ti. [BJT Page 334] [\x 334/] 17. [PTS Page 157] [\q 157/] "katamo pana bhante maggo, katamà paÂipadÃ, etesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃyÃ?"Ti. "Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ? SammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho mahÃli maggo ayaæ paÂipadÃ, etesaæ sacchikiriyÃya. 18. EkadÃhaæ mahÃli samayaæ kosambiyaæ viharÃmi ghositÃrÃme. Atha kho dve pabbajità maï¬isso ca paribbÃjako jÃliyo ca dÃrupattikantevÃsÅ yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà mama saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho te dve pabbajità maæ etadavocuæ. "Kinnukho Ãvuso gotama, taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ? UdÃhu a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅra?"Nti. "Tena hÃvuso suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha bhÃsissÃmÅ"ti. "EvamÃvuso"ti kho te dve pabbajità mama paccassosuæ. Ahaæ etadavocaæ: 19. IdhÃvuso tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. 19. (29). Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho1. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. 1. Rajopatho, katthaci. [BJT Page 334] [\x 334/] (110) So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato santuÂÂho. 19. (29). Katha¤ca Ãvuso bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha mahÃrÃja bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà virahati. Idampi'ssa hoti sÅlasmi. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ1 virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ3 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ4 samaggÃrÃmo5 samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pharusaæ vÃcaæ6 pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujÃnamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. AnÃcÃri, machasaæ. 2. heto, syÃ. 3. PisuïÃvÃcaæ, [PTS.] 4. AnuppÃdÃtÃ, [PTS.] 5. SamaggarÃmo, machasaæ. 6. PharusÃvÃcaæ, [PTS.] Sitira 7. PemaniyÃ, machasaæ. 8. EvarÆpiæ. [PTS.] Sitira. [BJT Page 334] [\x 334/] (112) 19. (30). BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ1 paÂivirato hoti. Ekabhatatiko2 hoti rattuparato3 paÂivirato4 vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanÃ5 paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakaba¤¤apaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂigaggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavÃ7 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa8 gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂÃ9 paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci10 yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkarÃ11 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ12 niÂÂhitaæ 19. (31). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ13 anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ14 aggabÅjaæ bijabÅjameva15 pa¤camaæ. Iti và itievarÆpÃ16 bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ17 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 32. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlassamiæ. 1. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 2. Ekaæ bhattiko, machasaæ. 3. Rattuparato, machasaæ. 4. Virato, the. Se. 5. VisÆkaæ, machasaæ. 6. PariggahaïÃ, (sabbattha) 7. Gavassaæ, se. VaÊavaæ, machasaæ. 8. Pahiïa, sÅmu. Machasa. SyÃ. 9. KÆÂaæ, machasaæ. 10. SÃvi, machasaæ. 11. Sahasaæ, machasaæ. 12. CÆÊa sÅlaæ, machasaæ. 13. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 14. Phalaæ, se. Phaluæ, si. The. 15. Bija bÅjaæ eva. The. 16. Iti evarupÃ, kesuci. 17. SamÃrabbhÃ, machasaæ. [BJT Page 334] [\x 334/] (114) 19. (33). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visukadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ1 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ2 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ3 usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ4 kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ5 nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ6. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (34). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ sannikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (35). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãdandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Sobhanagarakaæ, katthaci. Sobhanakarakaæ, [PTS.] Sobhanagharakaæ, machasaæ. 2. Dhovanaæ, katthaci. Dhopanaæ, sitira. 3. Mahiæsaæ, machasaæ. 4. Meï¬akaæ, machasaæ. 5. SÅhala potthakesu na dissati. 6. AnÅka - kesuci. [BJT Page 334] [\x 334/] (116) 19 (36). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃti bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ1 mukhalepanaæ2 hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïahÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (37). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃti bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ)3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (38). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggahikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (39). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃti bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmantÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Mukhacuïïaæ, machasaæ. 2. MukhÃlepanaæ, sÅmu. 3. Marammapotthakesuyeva dissate 4. Aviciïïaæ, kesuci. [BJT Page 334] [\x 334/] (118) 19. (40). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 19. (41). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ1 kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ2 supiïaæ3 lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihemaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjÃ4 sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ5 saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (42). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ6 asikalakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ7 itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ8 usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ9 ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ10 kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (43). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. JÅvitaæ, machasaæ. 2. UppÃdaæ, sÅmu. 3. Supinaæ, machasaæ. Supiïakaæ, si. 4. Khettaæ, kesuci. 5. Pakkha, kesuci. 6. Daï¬alakkhaïaæ satthalakkhaïaæ, machasaæ. 7. ùyudha, kesuci. 8. Mahiæsa, machasaæ. 9. Goïa, machasaæ. 10. Meï¬aka, kesuci. [BJT Page 334] [\x 334/] (120) 19. (44). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. DevadundÆbhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ1 saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhumivÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (45). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (46). Yathà pana paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ2 hanusaæhatanaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Oggamanaæ, kesuci. 2. JivhÃnitthaddhanaæ. Bahusu. [BJT Page 334] [\x 334/] (122) 19. (47). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkhÃ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 19. (48). Sa kho1 so Ãvuso bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi Ãvuso khattiyo muddhÃvasitto2 nihatapaccÃmittona kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu sÅlasampanno hoti. 19. (49). Katha¤ca Ãvuso bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha Ãvuso bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotendriyaæ sotendriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃnindriyaæ ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ jivhindriya saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 1. Atha kho, kesuci. 2. MuddhÃbhisinto, kesuci. 3. AnvÃsaveyyuæ, anvÃssaveyyu, kesuci. [BJT Page 334] [\x 334/] (124) 19. (50). Katha¤ca Ãvuso bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha Ãvuso bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. Alokite milokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. 19. (51). Katha¤ca Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena2 piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi Ãvuso pakkhÅ sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti. 19. (52). So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena3 samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païÅdhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 19. (53). So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampi. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. Thinamiddhaæ pahÃya vigatathinamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. Thinamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasannacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 1. Sammi¤jite, kesuci. 2. ParibhÃrikena, sÅmu. 3. Iminà sÅlakkhandhena, sabbattha. [BJT Page 334] [\x 334/] (126) 19. (54). SeyyathÃpi Ãvuso puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So haæ yÃni ca poraïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byanti akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 19. (55). SeyyathÃpi Ãvuso puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 19. (56). SeyyathÃpi Ãvuso puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena1, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 19. (57). SeyyathÃpi Ãvuso puriso dÃso assa anattadhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 1. Avyayena, [PTS.] [BJT Page 334] [\x 334/] (128) 19. (59). SeyyathÃpi Ãvuso puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ - 19. (60). Evameva kho Ãvuso bhikkhu yathà guïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi mahÃrÃja Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho mahÃrÃja bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. 19. Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 20. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi Ãvuso dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyacuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sandeyya. SÃyaæ nahÃnÅyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà phuÂà snehena, na ca paggharaïÅ. Evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. [BJT Page 336] [\x 336/] Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ nu kho tassetaæ vacanÃya taæ jÅvaæ taæ sarÅranti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ?Ti. Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya taæ jÅvaæ taæ sarÅranti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi taæ jÅvaæ taæ sarÅranti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃti. 21. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 22. SeyyathÃpi Ãvuso udakarahado gambhÅro ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anupaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa vÃrinà sÅtena apphuÂaæ assa - Evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 23. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti, parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. 24. SeyyathÃpi Ãvuso uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposini tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni paripÆrÃni, paripphuÂÃni nÃssà ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. [BJT Page 338] [\x 338/] Evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ nu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃ'ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃti. 25. Puna ca paraæ bhikkhu Ãvuso bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ [PTS Page 158] [\q 158/] catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi Ãvuso puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa, evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ nu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ nu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃti. [BJT Page 340] [\x 340/] 26. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: "ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddha'nti. SeyyathÃpi Ãvuso maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno, tatra'ssa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ. Tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya "ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato, accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno. Tatiradaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ"ti. Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ pajÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃ"?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti. 27. Puna ca paraæ Ãvuso evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ, SeyyathÃpi Ãvuso puriso mu¤jamhà isikaæ pabbÃheyya. Tassa evamassa: ayaæ mu¤jo ayaæ isikà a¤¤o mu¤jo a¤¤Ã isikà mu¤jamhÃtveva isikà pabbÃÊhÃti. SeyyathÃpi và pana Ãvuso puriso asiæ kosiyà pabbÃheyya. Tassa evamassa: "ayaæ asi ayaæ kosi, a¤¤o asi a¤¤Ã kosi, kosiyÃtveva asi pabbÃÊho"ti. SeyyathÃpi và pana Ãvuso puriso ahaæ karaï¬Ã uddhareyya. Tassa evamassa: "ayaæ ahi ayaæ karaï¬o, a¤¤o ahi a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ãtveva ahi ubbhato"ti. Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudrabhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃ?"Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. [BJT Page 342] [\x 342/] Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti. 28. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃ'pi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteti. SeyyathÃpi Ãvuso dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsÅ và suparikammakatÃya mattikÃya yaæ yadeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - SeyyathÃpi và pana mahÃrÃja dakkho dantakÃro và dantakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ dantasmiæ yaæ yadeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - SeyyathÃpi và pana Ãvuso dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ yaæ yadeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti. 29. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. SeyyathÃpi Ãvuso puriso addhÃnamaggapaÂipanno, so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi, tassa evamassa: bherisaddo iti'pi mudiÇgasaddo iti'pi saÇkhapaïavadeï¬imasaddo iti'pi. Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti. [BJT Page 344] [\x 344/] 30. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: "sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. SeyyathÃpi Ãvuso itthi và puriso và daharo và yuvà maï¬anakajÃtiko ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udakapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakaïikanti jÃneyya, akaïikaæ và akaïikanti jÃneyya - Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti*. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti. 31. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Cittaæ Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti 32. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. [BJT Page 346] [\x 346/] SeyyathÃpi Ãvuso pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo, tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambukampi sakkharakaÂhalampi macchagumbampi carantampi tiÂÂhantampi, tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo, tatrime sippisambukÃ'pi sakkharakaÂhalÃ'pi macchagumbÃ'pi caranti'pi tiÂÂhanti'pÅti, evameva kho Ãvuso bhikkhu samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. * * * Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattayÃti pajÃnÃti. 33. Yo kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti 34. Idamavoca bhagavÃ. Attamano oÂÂhaddho licchavÅ bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. MahÃlÅsuttaæ niÂÂhitaæ chaÂÂhaæ. [BJT Page 348] [\x 348/] 7. [PTS Page 159] [\q 159/] jÃliya suttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Tena kho pana samayena dve pabbajità maï¬isso ca paribbÃjako jÃliyo ca dÃrupattikantevÃsÅ yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho te dve pabbajità bhagavantaæ etadavocuæ: "kinnu kho Ãvuso gotama taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ? UdÃhu a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ?"Ti. 2. Tena hÃvuso suïÃtha. SÃdhukaæ manasi karotha. BhÃsissÃmÅ'ti. 'EvamÃvuso'ti kho te dve pabbajità bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: 3. (28). IdhÃvuso tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ. Brahmacariyaæ pakÃseti. 3. (29). Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvaso rajÃpatho1. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. 1. Rajopatho, katthaci. [BJT Page 348] [\x 348/] (110) So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyati vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato sattuÂÂho. 3. (29). Katha¤ca Ãvuso bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha Ãvuso bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhuhitÃnukampi viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà virahati. Idampi'ssa hoti sÅlasmi. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ1 virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ3 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ4 samaggÃrÃmo5 samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pharusaæ vÃcaæ6 pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujÃnamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. AnÃcÃri, machasaæ. 2. heto, syÃ. 3. PisuïÃvÃcaæ, [PTS.] 4. AnuppÃdÃtÃ, [PTS.] 5. SamaggarÃmo, machasaæ. 6. PharusÃvÃcaæ, [PTS.] Sitira 7. PemaniyÃ, machasaæ. 8. EvarÆpiæ. [PTS.] Sitira. [BJT Page 348] [\x 348/] (112) 3 (30). BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ1 paÂivirato hoti. Ekabhatatiko2 hoti rattuparato3 paÂivirato4 vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanÃ5 paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakaba¤¤apaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂigaggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavÃ7 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa8 gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂÃ9 paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci10 yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkarÃ11 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ12 niÂÂhitaæ 3. (31). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ13 anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ14 aggabÅjaæ bijabÅjameva15 pa¤camaæ. Iti và itievarÆpÃ16 bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ17 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (32). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlassamiæ. 1. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 2. Ekaæ bhattiko, machasaæ. 3. Rattuparato, machasaæ. 4. Virato, the. Se. 5. VisÆkaæ, machasaæ. 6. PariggahaïÃ, (sabbattha) 7. Gavassaæ, se. VaÊavaæ, machasaæ. 8. Pahiïa, sÅmu. Machasa. SyÃ. 9. KÆÂaæ, machasaæ. 10. SÃvi, machasaæ. 11. Sahasaæ, machasaæ. 12. CÆÊa sÅlaæ, machasaæ. 13. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 14. Phalaæ, se. Phaluæ, si. The. 15. Bija bÅjaæ eva. The. 16. Iti evarupÃ, kesuci. 17. SamÃrabbhÃ, machasaæ. [BJT Page 348] [\x 348/] (114) 3. (33). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visukadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ1 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ2 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ3 usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ4 kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ5 nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ6. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (34). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ sannikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (35). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãdandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Sobhanagarakaæ, katthaci. Sobhanakarakaæ, [PTS.] Sobhanagharakaæ, machasaæ. 2. Dhovanaæ, katthaci. Dhopanaæ, sitira. 3. Mahiæsaæ, machasaæ. 4. Meï¬akaæ, machasaæ. 5. SÅhala potthakesu na dissati. 6. AnÅka - kesuci. [BJT Page 348] [\x 348/] (116) 3. (36). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃti bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ1 mukhalepanaæ2 hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïahÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (37). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃti bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ)3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (38). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggahikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (39). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃti bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmantÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Mukhacuïïaæ, machasaæ. 2. MukhÃlepanaæ, sÅmu. 3. Marammapotthakesuyeva dissate 4. Aviciïïaæ, kesuci. [BJT Page 348] [\x 348/] (118) 3. (40). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 3. (41). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ1 kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ2 supiïaæ3 lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihemaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjÃ4 sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ5 saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (42). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ6 asikalakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ7 itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ8 usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ9 ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ10 kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (43). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. JÅvitaæ, machasaæ. 2. UppÃdaæ, sÅmu. 3. Supinaæ, machasaæ. Supiïakaæ, si. 4. Khettaæ, kesuci. 5. Pakkha, kesuci. 6. Daï¬alakkhaïaæ satthalakkhaïaæ, machasaæ. 7. ùyudha, kesuci. 8. Mahiæsa, machasaæ. 9. Goïa, machasaæ. 10. Meï¬aka, kesuci. [BJT Page 348] [\x 348/] (120) 3. (44). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. DevadundÆbhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ1 saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhumivÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (45). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (46). Yathà pana paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ2 hanusaæhatanaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Oggamanaæ, kesuci. 2. JivhÃnitthaddhanaæ. Bahusu. [BJT Page 348] [\x 348/] (122) 3. (47). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkhÃ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 3. (48). Sa kho1 so Ãvuso bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi mahÃrÃja khattiyo muddhÃvasitto2 nihatapaccÃmittona kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu sÅlasampanno hoti. 4. Katha¤ca Ãvuso bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha Ãvuso bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃnindriyaæ ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 5. Kathaæ ca Ãvuso bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? IdhÃvuso bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. 6. Katha¤ca Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti? IdhÃvuso bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi Ãvuso pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho mahÃrÃja bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti. 7. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, so abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampi. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasannacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. [BJT Page 350] [\x 350/] SeyyathÃpi Ãvuso puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byanti akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ. SeyyathÃpi Ãvuso puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ. SeyyathÃpi Ãvuso puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ. SeyyathÃpi Ãvuso puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ. SeyyathÃpi Ãvuso puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ. Evameva kho Ãvuso bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi Ãvuso Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho Ãvuso bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti1 parisanteti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi Ãvuso dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyavuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya sÃyaæ nahÃnÅyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà phuÂà snehena na ca paggharaïÅ - Evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti parisenteti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Yo nu kho Ãvuso evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃti. 8. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ [PTS Page 160] [\q 160/] dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi Ãvuso udakarahado ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anupaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa vÃrinà sÅtena apphuÂaæ assa - Evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Yo nu kho Ãvuso evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti, parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi Ãvuso uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni paripÆrÃni, paripphuÂÃni nÃssà ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. [BJT Page 352] [\x 352/] Yo nu kho Ãvuso evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃti. 9. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi Ãvuso puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa, evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Yo nu kho Ãvuso evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' vÃti. 10. Puna ca paraæ Ãvuso so bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: "ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddha'nti. SeyyathÃpi Ãvuso maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno, tatra'ssa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ. Tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya "ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato, accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno. Tatiradaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ"ti. Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. Idampi kho mahÃrÃja sandiÂÂhikaæ sÃma¤¤aphalaæ purimehi sandiÂÂhikehi sÃma¤¤aphalehi abhikkantatara¤ca païÅtatara¤ca. 11. Puna ca paraæ Ãvuso so evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ, SeyyathÃpi Ãvuso puriso mu¤jamhà isikaæ pavÃheyya. Tassa evamassa: ayaæ mu¤jo ayaæ isikà a¤¤o mu¤jo a¤¤Ã isikà mu¤jamhÃtveva isikà pavÃÊhÃti. SeyyathÃpi và pana Ãvuso puriso asiæ kosiyà pavÃheyya. Tassa evamassa: "ayaæ asi ayaæ kosi, a¤¤o asi a¤¤Ã kosi, kosiyÃtveva asi pavÃÊho"ti. SeyyathÃpi và pana Ãvuso puriso ahaæ karaï¬Ã uddhareyya. Tassa evamassa: "ayaæ ahi ayaæ karaï¬o, a¤¤o ahi a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ãtveva ahi ubbhato"ti. Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudrabhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. [BJT Page 354] [\x 354/] 12. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃ'pi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteti. SeyyathÃpi Ãvuso dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsÅ và suparikammakatÃya mattikÃya yaæ yadeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - SeyyathÃpi và pana Ãvuso dakkho dantakÃro và dantakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ dantasmiæ yaæ yadeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - SeyyathÃpi và pana Ãvuso dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ yaæ yadeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - Evavema kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. 13. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. SeyyathÃpi Ãvuso puriso addhÃnamaggapaÂipanno, so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi, tassa evamassa: bherisaddo iti'pi mudiÇgasaddo Iti'pi saÇkhapaïavadeï¬imasaddo iti'pi. Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti. 13. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: "sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. SeyyathÃpi Ãvuso itthi và puriso và daharo và yuvà maï¬anakajÃtiko ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udakapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakaïikanti jÃneyya, akaïikaæ và akaïikanti jÃneyya - Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti*. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tisaæmpi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÃpi Ãvuso puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya tamhÃ'pi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya. So tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgaccheyya. Tassa evamassa: 'ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïahÅ ahosiæ. TamhÃpi gÃmà agacchiæ tatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. So'mpi tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgato'ti. Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti 14. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. SeyyathÃpi Ãvuso majjhe siæghÃÂake pÃsÃdo. Tattha cakkhumà puriso Âhito passeyya manusse gehaæ pavisante'pi rathiyà vÅtisa¤carante'pi majjhe siæghÃÂake nisinne'pi, tassa evamassa: ete manussà gehaæ pavisanti. Ete nikkhamanti. Ete rathiyà vÅtisa¤caranti. Ete majjhe siæghÃÂake nisinnÃ'ti. Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Yo kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti. 15. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati avijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. SeyyathÃpi Ãvuso pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambukampi sakkharakaÂhalampi macchagumbampi carantampi tiÂÂhantampi. Tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tatrime sippisambukÃ'pi sakkharakaÂhalÃ'pi macchagumbÃ'pi carantipi tiÂÂhantipÅti. Evameva kho Ãvuso bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Yo nu kho Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallannu kho tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ?Ti. "Yo so Ãvuso bhikkhu evaæ jÃnÃti evaæ passati, kallaæ tassetaæ vacanÃya 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃ"ti. Ahaæ kho panetaæ Ãvuso evaæ jÃnÃmi evaæ passÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi 'taæ jÅvaæ taæ sarÅranti'và 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti'vÃti 16. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te dve pabbajità bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. JÃliyasuttaæ niÂÂhitaæ. [BJT Page 356] [\x 356/] 8. [PTS Page 161] [\q 161/] sÅhanÃdasuttaæ* 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà uju¤¤Ãyaæ1 viharati kaïïakatthale2 migadÃye. Atha kho acelo kassapo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ3 kathaæ sÃrÃïÅyaæ4 vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. 2. Ekamantaæ Âhito kho acelo kassapo bhagavantaæ etadavoca: "sutammetaæ5 bho gotama, 'samaïo gotamo sabbaæ tapaæ garahati. Sabbaæ tapassiæ lukhÃjÅviæ ekaæsena upakkosati upavadatÅ'ti. Ye te bho gotama evamÃhaæsu 'samaïo gotamo sabbaæ taæ garahati, sabbaæ tapassiæ lukhÃjÅviæ ekaæsena upakkosati upavadatÅ'ti. Kacci te bhoto gotamassa vuttavÃdino? Na ca bhavantaæ gotamaæ abhÆtena abbhÃcikkhanti? Dhammassa cÃnudhammaæ byÃkaronti? Na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ Ãgacchati? AnabbhakkhÃtukÃmà hi mayaæ bhavantaæ gotama"nti. 3. Ye te kassapa evamÃhaæsu: 'samaïo gotamo sabbaæ tapaæ garahati. Sabbaæ tapassiæ lukhÃjÅviæ ekaæsena upakkosati upavadatÅ'ti na me te vuttavÃdino. AbbhÃcikkhanti ca pana maæ te asatà abhÆtena. IdÃhaæ kassapa ekaccaæ tapassiæ lukhÃjÅviæ passÃmi dibbena [PTS Page 162] [\q 162/] cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannaæ. Idha panÃhaæ kassapa ekaccaæ tapassiæ lukhÃjÅviæ passÃmi dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannaæ. IdÃhaæ6 kassapa ekaccaæ tapassiæ appadukkhavihÃriæ passÃmi dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannaæ. *. Kassapa sÅhanÃta suttaæ, kesuci. KhuddhasÅhanÃdasuttantipi. AÂÂhakathÃ. MahÃsÅhanÃdasuttaæ, machasaæ. 1. Uru¤Ãyaæ sÅmu. 2. Kaïïathale. SÅmu. 3. SammodanÅyaæ. Machasaæ. 4. SÃraïÅyaæ machasaæ. 5. Sutametaæ. SÅmu. 6. IdhapanÃhaæ, syÃ. [BJT Page 358] [\x 358/] IdhapanÃhaæ kassapa ekaccaæ tapassiæ appadukkhavihÃriæ passÃmi dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannaæ. Yo'haæ kassapa imesaæ tapassÅnaæ evaæ Ãgati¤ca gati¤ca cuti¤ca upapatti¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnÃmi. So'haæ kiæ sabbaæ tapaæ garahissÃmi, sabbaæ và tapassiæ lukhÃjÅviæ ekaæsena upakkosissÃmi upavadissÃmi? 4. Santi kassapa eke samaïabrÃhmaïà paï¬ità nipuïà kataparappavÃdà vÃÊavedhirÆpà vobhindantÃ1 ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Tehi'pi me saddhiæ ekaccesu ÂhÃnesu sameti2 ekaccesu ÂhÃnesu na sameti2. Yante ekaccaæ vadenti sÃdhÆ'ti, mayampi taæ ekaccaæ vadema sÃdhÆ'ti. Yante ekaccaæ vadenti na sÃdhÆ'ti, mayampi taæ ekaccaæ vadema na sÃdhÆ'ti. Yante ekaccaæ vadenti sÃdhÆ'ti, mayaæ taæ ekaccaæ vadema na sÃdhÆ'ti. Yante ekaccaæ vadenti na sÃdhÆ'ti, mayaæ taæ ekaccaæ vadema sÃdhÆ'ti. Yaæ mayaæ ekaccaæ vadema sÃdhÆ'ti, pare'pi taæ ekaccaæ vadenti na sÃdhÆ'ti. Yaæ mayaæ ekaccaæ vadema na sÃdhÆ'ti, pare'pi taæ ekaccaæ vadenti na sÃdhÆ'ti. [PTS Page 163] [\q 163/] yaæ mayaæ ekaccaæ vadema na sÃdhÆ'ti, pare'pi taæ ekaccaæ vadenti sÃdhÆ'ti. Yaæ mayaæ ekaccaæ vadema sÃdhÆ'ti. Pare'pi taæ ekaccaæ vadenti na sÃdhÆ'ti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: yesu no Ãvuso ÂhÃnesu na sameti, tiÂÂhantu tÃni ÂhÃnÃni. Yesu ÂhÃnesu sameti, tattha vi¤¤Æ samanuyu¤jantaæ samanugÃhantaæ samanubhÃsantaæ satthÃrà và satthÃraæ saÇghena và saÇghaæ: "ye imesaæ bhavataæ dhammà akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃvajjà sÃvajjasaÇkhÃtà asevitabbà asevitabbasaÇkhÃtà na alamariyà na alamariyasaÇkhÃtà kaïhà kaïhasaÇkhÃtÃ, ko ime dhamme anavasesaæ pahÃya vattati, samaïo và gotamo pare và pana bhonto gaïÃcariyÃ?"Ti. 1. Te bhindantÃ. Machasaæ. 2. Samenti. SyÃ. [BJT Page 360] [\x 360/] hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ vi¤¤Æ samanuyu¤jantà samanugÃhantà samanubhÃsantà evaæ vadeyyuæ: "ye imesaæ bhavataæ dhammà akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃvajjà sÃvajjasaÇkhÃtà asevitabbà asevitabbasaÇkhÃtà na alamariyà na alamariyasaÇkhÃtà kaïhà kaïhasaÇkhÃtÃ, samaïo gotamo ime dhamme anavasesaæ pahÃya vattati, yaæ và pana bhonto pare gaïÃcariyÃ"ti. Itiha kassapa vi¤¤Æ samanuyu¤jantà samanugÃhantà samanubhÃsantà amheva tattha yebhuyyena pasaæseyyuæ. 5. Aparampi no kassapa vi¤¤Æ samanuyu¤jantaæ samanugÃhantaæ samanubhÃsantaæ satthÃraæ saÇghena và saÇghaæ: "ye imesaæ bhavataæ dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà anavajjà anavajjasaÇkhÃtà sevitabbà sevitabbasaÇkhÃtà alamariyà alamariyasaÇkhÃtà sukkà sukkasaÇkhÃtÃ, ko ime dhamme anavasesaæ samÃdÃya vattati samaïo và gotamo pare và pana bhonto gaïÃcariyÃ?"Ti. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ vi¤¤Æ samanuyu¤jantà samanugÃhantà samanubhÃsantà evaæ [PTS Page 164] [\q 164/] vadeyyuæ: "ye imesaæ bhavataæ dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà anavajjà anavajjasaÇkhÃtà sevitabbà sevitabbasaÇkhÃtà alamariyà alamariyasaÇkhÃtà sukkà sukkasaÇkhÃtÃ, samaïo gotamo ime dhamme anavasesaæ samÃdÃya vattati yaæ và pana bhonto pare gaïÃcariyÃ"ti. Itiha kassapa vi¤¤Æ samanuyu¤jantà samanugÃhantà samanubhÃsantà amheva tattha yebhuyyena pasaæseyyuæ. 6. Aparampi no kassapa vi¤¤Æ samanuyu¤jantaæ samanugÃhantaæ samanubhÃsantaæ satthÃrà và satthÃraæ saÇghena và saÇghaæ: "ye imesaæ bhavataæ dhammà akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃvajjà sÃvajjasaÇkhÃtà asevitabbà asevitabbasaÇkhÃtà na alamariyà na alamariyasaÇkhÃtà kaïhà kaïhasaÇkhÃtà ko ime dhamme anavasesaæ pahÃya vattati gotamasÃvakasaÇgho và pare và pana bhonto gaïÃcariyasÃvakasaÇghÃ?"Ti. [BJT Page 362] [\x 362/] hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ vi¤¤Æ samanuyu¤jantà samanugÃhantà samanubhÃsantà evaæ vadeyyuæ: "ye imesaæ bhavataæ dhammà akusalà akusalasaÇkhÃtà sÃvajjà sÃvajjasaÇkhÃtà asevitabbà asevitabbasaÇkhÃtà na alamariyà na alamariyasaÇkhÃtà kaïhà kaïhasaÇkhÃtÃ, gotamasÃvakasaÇgho ime dhamme anavasesaæ pahÃya vattati, yaæ và pana bhonto pare gaïÃcariyasÃvakasaÇghÃ"ti. Itiha kassapa vi¤¤Æ samanuyu¤jantà samanugÃhantà samanubhÃsantà amheva tattha yebhuyyena pasaæseyyuæ. 7. Aparampi no kassapa vi¤¤Æ samanuyu¤jantaæ samanugÃhantaæ samanubhÃsantaæ satthÃrà và satthÃraæ saÇghena và saÇghaæ: "ye imesaæ bhavataæ dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà anavajjà anavajjasaÇkhÃtà sevitabbà sevitabbasaÇkhÃtà alamariyà alamariyasaÇkhÃtà sukkà sukkasaÇkhÃtÃ, ko ime dhamme anavasesaæ samÃdÃya vattati? GotamasÃvakasaÇgho vÃ, pare và pana bhonto gaïÃcariyasÃvakasaÇghÃ?"Ti. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ vi¤¤Æ samanuyu¤jantà [PTS Page 165] [\q 165/] samanugÃhantà samanubhÃsantà evaæ vadeyyuæ "ye imesaæ bhavataæ dhammà kusalà kusalasaÇkhÃtà anavajjà anavajjasaÇkhÃtà sevitabbà sevitabbasaÇkhÃtà alamariyà alamariyasaÇkhÃtà sukkà sukkasaÇkhÃtÃ, gotamasÃvakasaÇgho ime dhamme anavasesaæ samÃdÃya vattati, yaæ và pana bhonto pare gaïÃcariyasÃvakasaÇgho"ti. Itiha kassapa vi¤¤Æ samanuyu¤jantà samanugÃhantà samanubhÃsantà amheva tattha yebhuyyena pasaæseyyuæ. 8. Atthi kassapa maggo atthi paÂipadà yathà paÂipanno sÃma¤¤eva ¤assati sÃmaæ dakkhiti "samaïo'va gotamo kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ"ti. Katamo ca kassapa maggo katamà paÂipadà yathà paÂipanno sÃma¤¤eva ¤assati sÃmaæ dakkhiti "samaïo'va gotamo kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ?"Ti. [BJT Page 364] [\x 364/] Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho kassapa maggo ayaæ paÂipadÃ, yathà paÂipanno sÃma¤¤eva ¤assati sÃmaæ dakkhiti 'samaïo'va gotamo kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ'ti. 9. Evaæ vutte acelo kassapo bhagavantaæ etadavoca: "Ime'pi kho Ãvuso gotama tapopakkamà ekesaæ [PTS Page 166] [\q 166/] samaïabrÃhmaïÃnaæ sÃma¤¤asaÇkhÃtà ca brahma¤¤asaÇkhÃtà ca: acelako hoti muttÃcÃro, hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko, na tiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ, na uddissakaÂaæ, na nimantanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà paÂiggaïhÃti, na kaÊopimukhà paÂiggaïhÃti, na eÊakamantaraæ. Na daï¬amantaraæ, na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saækittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko, sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko, ekissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅpi yÃpeti, sattahipi dattÅhi yÃpeti, ekÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati. [BJT Page 366] [\x 366/] 10. Ime'pi kho Ãvuso gotama tapopakkamà ekesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ sÃma¤¤asaÇkhÃtà ca brahma¤¤asaÇkhÃtà ca: sÃkabhakkho và hoti, sÃmÃkabhakkho và hoti, nÅvÃrabhakkho và hoti, daddulabhakkho và hoti, haÂabhakkho và hoti, kaïabhakkho và hoti, ÃcÃmabhakkho và hoti, pi¤¤Ãkabhakkho và hoti, tiïabhakkho và hoti, gomayabhakkho và hoti, vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhojÅ. 11. Ime'pi kho Ãvuso gotama tapopakkamà ekesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ sÃma¤¤asaÇkhÃtà ca brahma¤¤asaÇkhÃtà ca: sÃïÃni pi dhÃreti, masÃïÃni pi dhÃreti, chavadussÃni pi dhÃreti, paæsukÆlÃni pi dhÃreti, tirÅÂÃni pi dhÃreti, [PTS Page 167] [\q 167/] ajinampi dhÃreti, ajinakkhipampi dhÃreti, kusacÅrampi dhÃreti, vÃkacÅrampi dhÃreti, elakacÅrampi dhÃreti, kesakambalampi dhÃreti, vÃlakambalampi dhÃreti, ulÆkapakkhikampi dhÃreti, kesamassulocako'pi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto, ubbhaÂÂhako'pi hoti ÃsanapaÂikkhitto, ukkuÂiko'pi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto, kaïÂakÃpassayiko'pi hoti, kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti, phalakaseyyampi kappeti, thaï¬ilaseyyampi kappeti, ekapassasayiko'pi hoti, rajojalladharo abbhokÃsiko'pi hoti yathÃsanthatiko, vekaÂiko'pi hoti vikaÂabhojanÃnuyogamanuyutto, apÃnako'pi hoti apÃnakattamanuyutto, sÃyatatiyakampi1 udakorohaïÃnuyogamanuyutto viharatÅ"ti. 12. "Acelako ce'pi kassapa hoti muttacÃro hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko, na tiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ, na uddissakaÂaæ, na nimittanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà paÂiggaïhÃti, na kaÊopimukhà paÂiggaïhÃti, na eÊakamantaraæ. Na daï¬amantaraæ, na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saækittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ. Na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko, sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko, ekissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅpi yÃpeti, sattahipi dattÅhi yÃpeti, ekÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati. Tassa cÃyaæ sÅlasampadà cittasampadà pa¤¤Ãsampadà abhÃvità hoti asacchikatÃ. Atha kho so ÃrakÃ'va sÃma¤¤Ã, ÃrakÃ'va brahma¤¤Ã. Yato kho kassapa bhikkhu averaæ abyÃpajjaæ mettacittaæ bhÃveti, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva [PTS Page 168] [\q 168/] dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati kassapa bhikkhu samaïo iti'pi brÃhmaïo iti'pi. 1. SÃyaætatiyakanti pi pÃÂho. [BJT Page 368] [\x 368/] 13. SÃkabhakkho ce'pi kassapa hoti sÃmÃkabhakkho ce'pi kassapa hoti nÅvÃrabhakkho ce'pi kassapa hoti daddulabhakkho ce'pi kassapa hoti haÂabhakkho ce'pi kassapa hoti kaïabhakkho ce'pi kassapa hoti ÃcÃmabhakkho ce'pi kassapa hoti pi¤¤Ãkabhakkho ce'pi kassapa hoti tiïabhakkho ce'pi kassapa hoti gomayabhakkho ce'pi kassapa hoti vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhojÅ. Tassa cÃyaæ sÅlasampadà cittasampadà pa¤¤Ãsampadà abhÃvità hoti asacchikatÃ. Atha kho so ÃrakÃ'va sÃma¤¤Ã ÃrakÃ'va brahma¤¤Ã. Yato kho kassapa bhikkhu averaæ abyÃpajjaæ mettacittaæ bhÃveti, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati kassapa bhikkhu samaïo iti'pi brÃhmaïo itÅ'pi. 14. SÃïÃni ce'pi kassapa dhÃreti, masÃïÃni 'pi kassapa dhÃreti, chavadussÃni 'pi kassapa dhÃreti, paæsukÆlÃni 'pi kassapa dhÃreti, tirÅÂÃni 'pi kassapa dhÃreti, ajinampi kassapa dhÃreti, ajinakkhipampi kassapa dhÃreti, kusacÅrampi kassapa dhÃreti, vÃkacÅrampi kassapa dhÃreti, elakacÅrampi kassapa dhÃreti, kesakambalampi kassapa dhÃreti, vÃlakambalampi kassapa dhÃreti, ulÆkapakkhikampi kassapa dhÃreti, kesamassulocako 'pi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto, ubbhaÂÂhako'pi hoti ÃsanapaÂikkhitto, ukkuÂiko'pi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto, kaïÂakÃpassayiko'pi hoti, kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti, phalakaseyyampi kappeti, thaï¬ilaseyyampi kappeti, ekapassasayiko'pi hoti, rajojalladharo abbhokÃsiko'pi hoti yathÃsanthatiko, vekaÂiko'pi hoti vikaÂabhojanÃnuyogamanuyutto, apÃnako'pi hoti apÃnakattamanuyutto, sÃyatatiyakampi udakorohaïÃnuyogamanuyutto viharati, tassa cÃyaæ sÅlasampadà cittasampadà pa¤¤Ãsampadà abhÃvità hoti asacchikatÃ, atha kho so ÃrakÃ'va sÃma¤¤Ã ÃrakÃ'va brahma¤¤Ã. Yato kho kassapa bhikkhu averaæ abyÃpajjaæ mettacittaæ bhÃveti, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati kassapa bhikkhu samaïo iti'pi brÃhmaïo iti'pi. 15. Evaæ vutte acelo kassapo bhagavantaæ etadavoca: dukkaraæ bho gotama sÃma¤¤aæ dukkaraæ brahma¤¤anti. "Pakati kho esà kassapa lokasmiæ dukkaraæ sÃma¤¤aæ dukkaraæ brahma¤¤anti. " "Acelako ce'pi kassapa hoti muttÃcÃro hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko, na tiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ, na uddissakaÂaæ, na nimantanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà paÂiggaïhÃti, na kaÊopimukhà paÂiggaïhÃti, na eÊakamantaraæ. Na daï¬amantaraæ, na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saækittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko, sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko, ekissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅpi yÃpeti, sattahipi dattÅhi yÃpeti, ekÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati, imÃya ca kassapa mattÃya iminà ca tapopakkamena sÃma¤¤aæ và abhavissa brahma¤¤aæ dukkaraæ sudukkaraæ, netaæ abhavissa kallaæ vacanÃya dukkaraæ sÃma¤¤aæ dukkaraæ brahma¤¤a"nti. 16. Sakkà ca panetaæ abhavissa ¤Ãtuæ gahapatinà và gahapatiputtena và antamaso kumbhadÃsiyÃ'pi: "handÃhaæ acelako homi muttÃcÃro hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko, na tiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ, na uddissakaÂaæ, na nimantanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà paÂiggaïhÃti, na kaÊopimukhà paÂiggaïhÃti, na eÊakamantaraæ. Na daï¬amantaraæ, na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saækittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko, sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko, ekissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅpi yÃpeti, sattahipi dattÅhi yÃpeti, ekÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharÃmÅ"ti. Yasmà ca kho kassapa a¤¤atreva imÃya mattÃya a¤¤atra iminà tapopakkamena sÃma¤¤aæ và hoti. Brahma¤¤aæ và dukkaraæ sudukkaraæ, tasmà etaæ kallaæ vacanÃya dukkaraæ sÃma¤¤aæ dukkaraæ brahma¤¤anti. [BJT Page 370] [\x 370/] Yato kho kassapa bhikkhu averaæ abyÃpajjaæ mettacittaæ bhÃveti, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati kassapa bhikkhu samaïo iti'pi brÃhmaïo [PTS Page 169] [\q 169/] iti'pi. 17. SÃkabhakkho ce'pi kassapa hoti sÃmÃkabhakkho ce'pi kassapa hoti nÅvÃrabhakkho ce'pi kassapa hoti daddulabhakkho ce'pi kassapa hoti haÂabhakkho ce'pi kassapa hoti kaïabhakkho ce'pi kassapa hoti ÃcÃmabhakkho ce'pi kassapa hoti pi¤¤Ãkabhakkho ce'pi kassapa hoti tiïabhakkho ce'pi kassapa hoti gomayabhakkho ce'pi kassapa hoti vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhojÅ. ImÃya ca kassapa mattÃya iminà tapopakkamena sÃma¤¤aæ và abhavissa brahma¤¤aæ và dukkaraæ sudukkaraæ, netaæ abhavissa kallaæ vacanÃya 'dukkaraæ sÃma¤¤aæ dukkaraæ brahma¤¤anti'. Sakkà ca panetaæ abhavissa ¤Ãtuæ gahapatinà và gahapatiputtena và antamaso kumbhadÃsiyÃpi: 'handÃhaæ sÃkabhakkho và homi, sÃmÃkabhakkho và homi, nÅvÃrabhakkho và homi, daddulabhakkho và homi, haÂabhakkho và homi, kaïabhakkho và homi, ÃcÃmabhakkho và homi, pi¤¤Ãkabhakkho và homi, tiïabhakkho và homi, gomayabhakkho và homi, vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhojÅ'ti. Yasmà ca kho kassapa a¤¤atreva imÃya mattÃya a¤¤atra iminà tapopakkamena sÃma¤¤aæ và hoti brahma¤¤aæ và dukkaraæ sudukkaraæ, tasmà etaæ kallaæ vacanÃya 'dukkaraæ sÃma¤¤aæ dukkaraæ brahma¤¤anti'. Yato kho kassapa bhikkhu averaæ abyÃpajjaæ mettacittaæ bhÃveti, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati kassapa bhikkhu samaïo iti'pi brÃhmaïo iti'pi. 18. SÃïÃni ce'pi kassapa dhÃreti, masÃïÃni 'pi kassapa dhÃreti, chavadussÃni 'pi kassapa dhÃreti, paæsukÆlÃni 'pi kassapa dhÃreti, tirÅÂÃni ce'pi kassapa dhÃreti, ajinampi kassapa dhÃreti, ajinakkhipampi kassapa dhÃreti, kusacÅrampi kassapa dhÃreti, vÃkacÅrampi kassapa dhÃreti, elakacÅrampi ce'pi kassapa dhÃreti, kesakambalampi kassapa dhÃreti, vÃlakambalampi kassapa dhÃreti, ulÆkapakkhikampi kassapa dhÃreti, kesamassulocako 'pi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto, ubbhaÂÂhako'pi hoti ÃsanapaÂikkhitto, ukkuÂiko'pi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto, kaïÂakÃpassayiko'pi hoti, kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti, phalakaseyyampi kappeti, thaï¬ilaseyyampi kappeti, ekapassasayiko'pi hoti, rajojalladharo abbhokÃsiko'pi hoti yathÃsanthatiko, vekaÂiko'pi hoti vikaÂabhojanÃnuyogamanuyutto, apÃnako'pi hoti apÃnakattamanuyutto, sÃyatatiyakampi udakorohaïÃnuyogamanuyutto viharati. ImÃya ca kassapa mattÃya iminà tapopakkamena sÃma¤¤aæ và abhavissa brahma¤¤aæ và dukkaraæ sudukkaraæ, netaæ abhavissa kallaæ vacanÃya 'dukkaraæ sÃma¤¤aæ dukkaraæ brahma¤¤anti'. Sakkà ca panetaæ abhavissa ¤Ãtuæ gahapatinà và gahapatiputtena và antamaso kumbhadÃsiyÃpi: 'handÃhaæ sÃïÃnipi dhÃremi, mÃsÃïÃnipi kassapa dhÃremi, chavadussÃni 'pi kassapa dhÃremi, paæsukÆlÃni 'pi kassapa dhÃremi, tirÅÂÃni 'pi kassapa dhÃremi, ajinampi kassapa dhÃremi, ajinakkhipampi kassapa dhÃremi, kusacÅrampi kassapa dhÃremi, vÃkacÅrampi kassapa dhÃremi, elakacÅrampi kassapa dhÃremi, kesakambalampi kassapa dhÃremi, vÃlakambalampi kassapa dhÃremi, ulÆkapakkhikampi kassapa dhÃremi, kesamassulocako 'pi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto, ubbhaÂÂhako'pi hoti ÃsanapaÂikkhitto, ukkuÂiko'pi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto, kaïÂakÃpassayiko'pi hoti, kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti, phalakaseyyampi kappeti, thaï¬ilaseyyampi kappeti, ekapassasayiko'pi hoti, rajojalladharo abbhokÃsiko'pi hoti yathÃsanthatiko, vekaÂiko'pi hoti vikaÂabhojanÃnuyogamanuyutto, apÃnako'pi hoti apÃnakattamanuyutto, sÃyatatiyakampi udakorohaïÃnuyogamanuyutto viharÃmÅ'ti. Yasmà ca kho kassapa a¤¤atreva imÃya mattÃya a¤¤atra iminà tapopakkamena sÃma¤¤aæ và hoti brahma¤¤aæ và dukkaraæ sudukkaraæ, tasmà etaæ kallaæ vacanÃya 'dukkaraæ sÃma¤¤aæ dukkaraæ brahma¤¤anti'. Yato kho kassapa bhikkhu averaæ abyÃpajjaæ mettacittaæ bhÃveti, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati kassapa bhikkhu samaïo iti'pi brÃhmaïo iti'pÅti. [BJT Page 372] [\x 372/] 19. [PTS Page 170] [\q 170/] evaæ vutte acelo kassapo bhagavantaæ etadavoca: "dujjÃno bho gotama samaïo dujjÃno brÃhmaïo"ti. "Pakati kho esà kassapa lokasmiæ 'dujjÃno samaïo dujjÃno brÃhmaïo"ti. 20. "Acelako ce'pi kassapa hoti muttÃcÃro hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko, na tiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ, na uddissakaÂaæ, na nimantanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà paÂiggaïhÃti, na kaÊopimukhà paÂiggaïhÃti, na eÊakamantaraæ, na daï¬amantaraæ, na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saækittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko, sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko, ekissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅpi yÃpeti, sattahipi dattÅhi yÃpeti, ekÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati, imÃya kassapa mattÃya iminà tapopakkamena samaïo và abhavissa brÃhmaïo và dujjÃno sudujjÃno, netaæ abhavissa kallaæ vacanÃya dujjÃno samaïo dujjÃno brÃhmaïo'ti. Sakkà ca paneso abhavissa ¤Ãtuæ gahapatinà và gahapatiputtena và antamaso kumbha dÃsiyÃ'pi: ayaæ acelako hoti muttÃcÃro hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko, na tiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ, na uddissakaÂaæ, na nimantanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà paÂiggaïhÃti, na kaÊopimukhà paÂiggaïhÃti, na eÊakamantaraæ. Na daï¬amantaraæ, na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saækittÅsu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko, sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko, ekissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅpi yÃpeti, sattahipi dattÅhi yÃpeti, ekÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharatÅti. Yasmà ca kho kassapa a¤¤atreva imÃya mattÃya a¤¤atra iminà tapopakkamena samaïo và hoti. BrÃhmaïo và dujjÃno sudujjÃno, tasmà etaæ kallaæ vacanÃya dujjÃno samaïo dujjÃno brÃhmaïo'ti. Yato kho kassapa bhikkhu averaæ abyÃpajjaæ mettacittaæ [PTS Page 171] [\q 171/] bhÃveti, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati kassapa bhikkhu samaïo iti'pi brÃhmaïo iti'pÅti. 21. SÃkabhakkho ce'pi kassapa hoti sÃmÃkabhakkho ce'pi kassapa hoti nÅvÃrabhakkho ce'pi kassapa hoti daddulabhakkho ce'pi kassapa hoti haÂabhakkho ce'pi kassapa hoti kaïabhakkho ce'pi kassapa hoti ÃcÃmabhakkho ce'pi kassapa hoti pi¤¤Ãkabhakkho ce'pi kassapa hoti tiïabhakkho ce'pi kassapa hoti gomayabhakkho ce'pi kassapa hoti vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhojÅ. ImÃya ca kassapa MattÃya iminà tapopakkamena sÃma¤¤aæ và abhavissa brÃhmaïo và dujjÃno sudujjÃno, netaæ abhavissa kallaæ vacanÃya 'dujjÃno samaïo dujjÃno brÃhmaïo'ti. Sakkà ca panetaæ abhavissa ¤Ãtuæ gahapatinà và gahapatiputtena và antamaso kumbhadÃsiyÃpi: 'ayaæ sÃkabhakkho và hoti, sÃmÃkabhakkho và hoti, nÅvÃrabhakkho và hoti, daddulabhakkho và hoti, haÂabhakkho và hoti, kaïabhakkho và hoti, ÃcÃmabhakkho và hoti, pi¤¤Ãkabhakkho và hoti, tiïabhakkho và hoti, gomayabhakkho và hoti, vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhojÅ'ti. Yasmà ca kho kassapa a¤¤atreva imÃya mattÃya a¤¤atra iminà tapopakkamena samaïo và hoti brÃhmaïo và dujjÃno sudujjÃno, tasmà etaæ kallaæ vacanÃya 'dujjÃno samaïo dujjÃno brÃhmaïo'ti. [BJT Page 374] [\x 374/] Yato kho kassapa bhikkhu averaæ abyÃpajjaæ mettacittaæ bhÃveti, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati kassapa bhikkhu samaïo iti'pi brÃhmaïo iti'pi. 22. SÃïÃni ce'pi kassapa dhÃreti, masÃïÃni ce'pi kassapa dhÃreti, chavadussÃni ce'pi kassapa dhÃreti, paæsukÆlÃni ce'pi kassapa dhÃreti, tirÅÂÃni ce'pi kassapa dhÃreti, ajinampi kassapa dhÃreti, ajinakkhipampi kassapa dhÃreti, kusacÅrampi kassapa dhÃreti, vÃkacÅrampi kassapa dhÃreti, elakacÅrampi ce'pi kassapa dhÃreti, kesakambalampi ce'pi kassapa dhÃreti, vÃlakambalampi ce'pi kassapa dhÃreti, ulÆkapakkhikampi kassapa dhÃreti, kesamassulocako 'pi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto, ubbhaÂÂhako'pi hoti ÃsanapaÂikkhitto, ukkuÂiko'pi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto, kaïÂakÃpassayiko'pi hoti, kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti, phalakaseyyampi kappeti, thaï¬ilaseyyampi kappeti, ekapassasayiko'pi hoti, rajojalladharo abbhokÃsiko'pi hoti yathÃsanthatiko, vekaÂiko'pi hoti vikaÂabhojanÃnuyogamanuyutto, apÃnako'pi hoti apÃnakattamanuyutto, sÃyatatiyakampi udakorohaïÃnuyogamanuyutto viharati. ImÃya ca kassapa mattÃya iminà tapopakkamena samaïo và abhavissa brÃhmaïo và dujjÃno sudujjÃno, netaæ abhavissa kallaæ vacanÃya 'dujjÃno samaïo dujjÃno brÃhmaïo'ti. Yato kho kassapa bhikkhu averaæ abyÃpajjaæ mettacittaæ bhÃveti, ÃsavÃna¤ca khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati kassapa bhikkhu samaïo iti'pi brÃhmaïo iti'pi. 23. Evaæ vutte acelo kassapo bhagavantaæ etadavoca: "katamà pana sà bho gotama sÅlasampadÃ, katamà cittasampadÃ, katamà pa¤¤ÃsampadÃ?"Ti. "Idha kassapa tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammà sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. 23.(29) Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvaso rajÃpatho1. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. 1. Rajopatho, katthaci. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato santuÂÂho. 24.(29) Katha¤ca kassapa bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha kassapa bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ1 virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ3 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ4 samaggÃrÃmo5 samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pharusaæ vÃcaæ6 pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. AnÃcÃri, machasaæ. 2. heto, syÃ. 3. PisuïÃvÃcaæ, [PTS.] 4. AnuppÃdÃtÃ, [PTS.] 5. SamaggarÃmo, machasaæ. 6. PharusÃvÃcaæ, [PTS.] Sitira 7. PemaniyÃ, machasaæ. 8. EvarÆpiæ. [PTS.] Sitira. 24.(30) BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ1 paÂivirato hoti. Ekabhattiko2 hoti rattÆparato3 paÂivirato4 vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanÃ5 paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavÃ7 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa8 gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂÃ9 paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci10 yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrÃ11 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ12 niÂÂhitaæ 24.(31) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ13 anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ14 aggabÅjaæ bijabÅjameva15 pa¤camaæ. Iti và itievarÆpÃ16 bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ17 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(32) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 2. Ekaæ bhattiko, machasaæ. 3. Rattuparato, machasaæ. 4. Virato, the. Se. 5. VisÆkaæ, machasaæ. 6. PariggahaïÃ, (sabbattha) 7. Gavassaæ, se. VaÊavaæ, machasaæ. 8. Pahiïa, sÅmu. Machasa. SyÃ. 9. KÆÂaæ, machasaæ. 10. SÃvi, machasaæ. 11. Sahasaæ, machasaæ. 12. CÆÊa sÅlaæ, machasaæ. 13. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 14. Phalaæ, se. Phaluæ, si. The. 15. Bija bÅjaæ eva. The. 16. Iti evarupÃ, kesuci. 17. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 24.(33) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ1 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ2 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ3 usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ4 kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ5 nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ6. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(34) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(35) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Sobhanagarakaæ, katthaci. Sobhanakarakaæ, [PTS.] Sobhanagharakaæ, machasaæ. 2. Dhovanaæ, katthaci. Dhopanaæ, sitira. 3. Mahiæsaæ, machasaæ. 4. Meï¬akaæ, machasaæ. 5. SÅhala potthakesu na dissati. 6. AnÅka - kesuci. 24.(36) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ1 mukhalepanaæ2 hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(37) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ)3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(38) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(39) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Mukhacuïïaæ, machasaæ. 2. MukhÃlepanaæ, sÅmu. 3. Marammapotthakesuyeva dissate 4. Aviciïïaæ, kesuci. 24.(40) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 24.(41) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ1 kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ2 supiïaæ3 lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjÃ4 sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ5 saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(42) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ6 asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ7 itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ8 usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ9 ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ10 kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(43) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. JÅvitaæ, machasaæ. 2. UppÃdaæ, sÅmu. 3. Supinaæ, machasaæ. Supiïakaæ, si. 4. Khettaæ, kesuci. 5. Pakkha, kesuci. 6. Daï¬alakkhaïaæ satthalakkhaïaæ, machasaæ. 7. ùyudha, kesuci. 8. Mahiæsa, machasaæ. 9. Goïa, machasaæ. 10. Meï¬aka, kesuci. 24.(44) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. Devadundubhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ1 saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhÆmicÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(45) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(46) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ2 hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Oggamanaæ, kesuci. 2. JivhÃnitthaddhanaæ. Bahusu. 24.(47) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idamassa hoti sÅlasampadÃya. 24.(48) Sa kho1 so kassapa bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi kassapa rÃjà khattiyo muddhÃvasitto2 nihatapaccÃmitto na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho kassapa bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho kassapa bhikkhu sÅlasampanno hoti. 25.(49) Katha¤ca kassapa bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha kassapa bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ. Cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ. Sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ. GhÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ. Jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ. KÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho kassapa bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 1. Atha kho, kesuci. 2. MuddhÃbhisinto, kesuci. 3. AnvÃsaveyyuæ, anvÃssaveyyu, kesuci. 26.(50) Katha¤ca kassapa bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? IdhÃvuso bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho kassapa bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. [BJT Page 378] [\x 378/] 27.(51) Katha¤ca Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti? IdhÃvuso bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena2 piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi kassapa pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu santuÂÂho hoti. 28.(52) So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena3 samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 29.(53) So loke abhijjhaæ pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 1. Sammi¤jite, kesuci. 2. ParibhÃrikena, sÅmu. 3. Iminà sÅlakkhandhena, sabbattha. 29.(54) SeyyathÃpi Ãvuso puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅ akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 29.(55) SeyyathÃpi Ãvuso puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 29.(56) SeyyathÃpi Ãvuso puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena1, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 29.(57) SeyyathÃpi Ãvuso puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 1. Avyayena, [PTS.] 29.(59) SeyyathÃpi Ãvuso puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ - 29.(60) Evameva kho Ãvuso bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi Ãvuso Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho Ãvuso bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. [BJT Page 380] [\x 380/] 30(61) Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi [PTS Page 173] [\q 173/] savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi Ãvuso dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyavuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya3 sÃyaæ nahÃnÅyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà phuÂà snehena na ca paggharaïi - Evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisenneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi Ãvuso udakarabhado ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anupaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa vÃrinà sÅtena apphuÂaæ assa - Evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti, parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi Ãvuso uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni paripÆrÃni, paripphuÂÃni nÃssà ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho Ãvuso bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idampi'ssa hoti cittasampadÃya. Ayaæ kho sà kassapa cittasampadÃ. 31. So evaæ samÃhite citte - pe - [BJT Page 380] [\x 380/] 32. [PTS Page 174] [\q 174/] imÃya ca kassapa sÅlasampadÃya imÃya ca cittasampadÃya imÃya ca pa¤¤ÃsampadÃya a¤¤Ã sÅlasampadà cittasampadà pa¤¤Ãsampadà uttarÅtarà và païÅtatarà và natthi. 33. Santi kassapa eke samaïabrÃhmaïà sÅlavÃdÃ. Te anekapariyÃyena sÅlassa vaïïaæ bhÃsanti. YÃvatà kassapa ariyaæ paramaæ sÅlaæ, nÃhaæ tattha attano samasamaæ samanupassÃmi. Kuto bhiyyo? Atha kho ahameva tattha bhiyyo yadidaæ adhisÅlaæ. 34. Santi kassapa eke samaïabrÃhmaïà tapojigucchÃvÃdÃ. Te anekapariyÃyena tapojigucchÃya vaïïaæ bhÃsanti. YÃvatà kassapa ariyà paramà tapojigucchÃ, nÃhaæ tattha attano samasamaæ samanupassÃmi. Kuto bhiyyo? Atha kho ahameva tattha bhiyyo yadidaæ adhijegucchaæ. 35. Santi kassapa eke samaïabrÃhmaïà pa¤¤ÃvÃdÃ. Te anekapariyÃyena pa¤¤Ãya vaïaïaæ bhÃsanti. YÃvatà kassapa ariyà paramà pa¤¤Ã, nÃhaæ tattha attano samasamaæ samanupassÃmi. Kuto bhiyyo? Atha kho ahameva tattha bhiyyo yadidaæ adhipa¤¤Ã. 36. Santi kassapa eke samaïabrÃhmaïà vimuttivÃdÃ. Te anekapariyÃyena vimuttiyà vaïaïaæ bhÃsanti. YÃvatà kassapa ariyà paramà vimutti, nÃhaæ tattha attano samasamaæ samanupassÃmi. Kuto bhiyyo? Atha kho ahameva tattha bhiyyo yadidaæ adhimutti. [BJT Page 382] [\x 382/] 37. [PTS Page 175] [\q 175/] ÂhÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃdaæ kho samaïo gotamo nadati. Ta¤ca kho su¤¤ÃgÃre nadati no parisÃsÆ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ. "SÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadatÅ'ti. Evamassu kassapa vacanÅyÃ. 38. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati. No ca kho visÃrado nadatÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ. "SÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadatÅ"ti. Evamassu kassapa vacanÅyÃ. 39. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, no ca kho naæ pa¤haæ pucchantÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyà "sÅhanÃdaæ ca samaïo gotamo nadati. ParisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤ha¤ca naæ pucchantÅ"ti. Evamassu kassapa vacanÅyÃ. 40. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃdaæ ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤haæ ca naæ pucchanti, no ca kho nesaæ pa¤haæ puÂÂho byÃkarotÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ. "SÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤haæ ca naæ pucchanti. Pa¤ha¤ca nesaæ puÂÂho byÃkarotÅ"ti. Evamassu kassapa vacanÅyÃ. 41. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati. VisÃrado ca nadati, pa¤haæ ca naæ pucchanti, no ca kho pa¤ha¤ca nesaæ puÂÂho byÃkaroti, no ca kho pa¤hassa veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdhetÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyà "sÅhanÃdaæ ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤haæ ca naæ pucchanti, no ca kho nesaæ pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdhetÅ"ti evamassu kassapa vacanÅyÃ. 42. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati. ParisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti, no ca kho sotabbaæ ma¤¤antÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti. Sotabba¤cassa ma¤¤antÅ"ti. Evamassu kassapa vacanÅyÃ. [BJT Page 384] [\x 384/] 43. hÃnaæ kho panetaæ vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati. ParisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti, no ca kho sotabbaæ ma¤¤antÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti. Sotabba¤cassa ma¤¤anti. No ca kho sutvà cassa pasÅdanatÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti. Sotabba¤cassa ma¤¤anti. Sutvà cassa pasÅdantÅ"ti. Evamassu kassapa vacanÅyÃ. 44. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati. ParisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti, no ca kho sotabbaæ ma¤¤antÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti. Sutvà cassa pasÅdanti, no ca kho pasannà pasannÃkÃraæ karontÅ"ti. Te mÃ' hevanti'ssu vacanÅyÃ. "SÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati. ParisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti, no ca kho sotabbaæ ma¤¤antÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti. Sutvà cassa pasÅdati, pasannà ca pasannÃkÃraæ karontÅ"ti evamassu kassapa vacanÅyÃ. 45. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃdaæ ca samaïo gotamo nadati. ParisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti, no ca kho sotabbaæ ma¤¤antÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti. Pasannà ca pasannÃkÃraæ karoti. No ca kho tathattÃya paÂipajjantÅ"ti. Te 'mà hevanti"ssu vacanÅyà "sÅhanÃdaæ ca samaïo gotamo nadati. ParisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti, no ca kho sotabbaæ ma¤¤antÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ: "sÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati, parisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti. Pasannà ca pasannÃkÃraæ karonti. TathattÃya ca paÂipajjantÅ"ti evamassu kassapa vacanÅyÃ. 46. hÃnaæ kho panetaæ kassapa vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: "sÅhanÃdaæ ca samaïo gotamo nadati. ParisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti, sotabbaæ ca ma¤¤anti, tathattÃya ca paÂipajjanti, no ca kho paÂipannà ÃrÃdhentÅ"ti. Te 'mà hevanti'ssu vacanÅyÃ. "SÅhanÃda¤ca samaïo gotamo nadati. ParisÃsu ca nadati, visÃrado ca nadati, pa¤ha¤ca taæ pucchanti, pa¤ha¤ca nesaæ puÂÂho byÃkaroti, pa¤hassa ca veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheti, sotabba¤cassa ma¤¤anti, sutvà cassa pasÅdanti, pasannà ca pasannÃkÃraæ karonti, tathattÃya ca paÂipajjanti paÂipannà ca ÃrÃdhentÅ"ti. Evamassu kassapa vacanÅyÃ. 47. EkamidÃhaæ kassapa samayaæ rÃjagahe viharÃmi gijjhakÆÂe pabbate. Tatra maæ a¤¤ataro tapabrahmacÃrÅ [PTS Page 176] [\q 176/] nigrodho nÃma adhijegucche pa¤haæ pucchi. TassÃhaæ adhijegucche pa¤haæ puÂÂho byÃkÃsiæ. ByÃkato ca pana me attamano ahosi. Paraæ viya mattÃyÃti. [BJT Page 386] [\x 386/] 48. "Ko hi bhante bhagavato dhammaæ sutvà na attamano assa paraæ viya mattÃya? Bhante bhagavato dhammaæ sutvà attamano paraæ viya mattÃya, abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃhaæ bhante bhagavato santike pabbajjaæ, labheyyaæ upasampadanti". 49. "Yo kho kassapa a¤¤atitthiyapubbo imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhati pabbajjaæ, ÃkaÇkhati upasampadaæ, so cattÃro mÃse parivasati. Catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ taæ pabbÃjenti, upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya. Api ca mettha puggalavemattatà viditÃ"ti. 50. "Sace bhante a¤¤atitthiyapubbà imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhantà pabbajjaæ ÃkaÇkhantà upasampadaæ cattÃro mÃse parivasanti, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ taæ pabbÃjenti, upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya. Ahaæ cattÃri vassÃni parivasissÃmi. Catunnaæ vassÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ maæ pabbÃjentu, upasampÃdentu bhikkhubhÃvÃyÃ'ti. 51. Alattha kho acelo kassapo bhagavato santike pabbajjaæ [PTS Page 177] [\q 177/] alatthupasampadaæ. AcirÆpasampanno kho panÃyasmà kassapo eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto, na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. "KhÅïà jÃti. Vusitaæ brahmacariyaæ. Kataæ karaïÅyaæ. NÃparaæ itthattÃyÃ"ti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca kho panÃyasmà kassapo arahataæ ahosÅti. SÅhanÃdasuttaæ niÂÂhitaæ aÂÂhamaæ. [BJT Page 388] [\x 388/] 9. [PTS Page 178] [\q 178/] poÂÂhapÃdasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena poÂÂhapÃdo paribbÃjako samayappavÃdake tindukÃcÅre ekasÃlake mallikÃya ÃrÃme paÂivasati mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ tiæsamattehi paribbÃjakasatehi. 2. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya sÃvatthiæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho bhagavato etadahosi: atippago kho tÃva sÃvatthiyaæ piï¬Ãya carituæ, yannÆnÃhaæ yena samayappavÃdako tindukÃcÅro ekasÃlako mallikÃya ÃrÃmo, yena poÂÂhapÃdo paribbÃjako, tenupasaÇkameyyanti. Atha kho bhagavà yena samayappavÃdako tindukÃcÅro ekasÃlako mallikÃya ÃrÃmo tenupasaÇkami. 3. Tena kho pana samayena poÂÂhapÃdo paribbÃjako mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ nisinno hoti unnÃdiniyà uccÃsaddamahÃsaddÃya anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ kathentiyà - seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ gandhakathaæ mÃlÃkathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ [PTS Page 179] [\q 179/] janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ, iti vÃ'ti. 4. Addasà kho poÂÂhapÃdo paribbÃjako bhagavantaæ dÆrato'va Ãgacchantaæ. DisvÃna sakaæ parisaæ saïÂhapesi:1 "appasaddà bhonto hontu. Mà bhonto saddamakattha. Ayaæ samaïo gotamo Ãgacchati. AppasaddakÃmo kho so panÃyasmÃ, appasaddassa vaïïavÃdÅ. AppevanÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaÇkamitabbaæ ma¤¤eyyÃ"ti. Evaæ vutte te paribbÃjakà tuïhÅ ahesuæ. Atha kho bhagavà yena poÂÂhapÃdo paribbÃjako tenupasaÇkami. Atha kho poÂÂhapÃdo paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: etu kho bhante bhagavÃ. SvÃgataæ2 bhante bhagavato. Cirassaæ kho bhante bhagavà imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya. NisÅdatu bhante bhagavÃ. IdamÃsanaæ pa¤¤attanti. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. PoÂÂhapÃdo'pi kho paribbÃjako a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho poÂÂhapÃdaæ paribbÃjakaæ bhagavà etadavoca: "kÃya nu'ttha poÂÂhapÃda etarahi kathÃya sannisinnÃ? Kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃ?"Ti. 1. SaïÂhÃpesi, [PTS.] 2. SÃgataæ, [PTS.] [BJT Page 390] [\x 390/] 5. Evaæ vutte poÂÂhapÃdo paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: tiÂÂhatesà bhante kathÃ, yÃya maæ etarahi kathÃya sannisinnÃ. Nesà bhante kathà bhagavato dullabhà bhavissati pacchÃpi savaïÃya. PurimÃni bhante divasÃni purimatarÃni nÃnÃtitthiyÃnaæ samaïabrahmaïÃnaæ kutÆhalasÃlÃya sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ abhisa¤¤Ãnirodhe [PTS Page 180] [\q 180/] kathà udapÃdi "kathaæ nu kho bho abhisa¤¤Ãnirodho hotÅ?"Ti. (1) Tatrekacce evamÃhaæsu: "ahetu appaccayà purisassa sa¤¤Ã uppajjanti'pi nirujjhanti'pi. Yasmiæ samaye uppajjanti, sa¤¤i tasmiæ samaye hoti. Yasmiæ samaye nirujjhanti, asa¤¤i tasmiæ samaye hotÅ"ti ittheke abhisa¤¤Ãnirodhaæ pa¤¤Ãpenti. (2) Tama¤¤o evamÃha: "na kho pana me'taæ bho evaæ bhavissati. Sa¤¤Ã hi bho purisassa attÃ. Sà ca kho upeti'pi apeti'pi. Yasmiæ samaye upeti, sa¤¤Å tasmiæ samaye hoti. Yasmiæ samaye apeti, asa¤¤Å tasmiæ samaye hotÅ"ti ittheke abhisa¤¤Ãnirodhaæ pa¤¤Ãpenti. (3) Tama¤¤o evamÃha: "na kho pana me'taæ bho evaæ bhavissati. Santi hi bho samaïabrÃhmaïà mahiddhikà mahÃnubhÃvÃ. Te imassa purisassa sa¤¤aæ upaka¬¬hanti'pi apaka¬¬hanti'pi. Yasmiæ samaye upaka¬¬hanti, sa¤¤Å tasmiæ samaye hoti. Yasmiæ samaye apaka¬¬hanti. Asa¤¤i tasmiæ samaye hotÅ"ti ittheke abhisa¤¤Ãnirodhaæ pa¤¤Ãpenti. (4) Tama¤¤o evamÃha: "na kho pana me'taæ bho evaæ bhavissati. Santi hi bho devatÃ3 mahiddhikà mahÃnubhÃvÃ. Tà imassa purisassa sa¤¤aæ upaka¬¬hanti'pi apaka¬¬hanti'pi. Yasmiæ samaye upaka¬¬hanti, sa¤¤iæ tasmiæ samaye hoti. Yasmiæ samaye apaka¬¬hanti, asa¤¤i tasmiæ samaye hotÅ"ti ittheke abhisa¤¤Ãnirodhaæ pa¤¤Ãpenti. 6. Tassa mayhaæ bhante bhagavantaæ yeva Ãrabbha sati udapÃdi: 'aho nÆna bhagavÃ, aho nÆna sugato, yo imesaæ dhammÃnaæ sukusalo'ti. Bhagavà kusalo bhagavà pakata¤¤Æ abhisa¤¤Ãnirodhassa. Kathaæ nu kho bhante abhisa¤¤Ãnirodho hotÅ?"Ti. 1. Pa¤¤Ãpenti, [PTS.] 2. Na kho nÃmetaæ, [PTS.] 3. DevÃ, syÃma. 4. Te, syÃma. [BJT Page 392] [\x 392/] 7. Tatra poÂÂhapÃda ye te samaïabrÃhmaïà evamÃhaæsu: ahetÆ appaccayà purisassa sa¤¤Ã uppajjanti'pi nirujhantipÅ'ti. ùdito'va tesaæ aparaddhaæ. Taæ kissa hetu? SahetÆ hi poÂÂhapÃda sappaccayà purisassa [PTS Page 181] [\q 181/] sa¤¤Ã uppajjanti'pi nirujjhanti'pi. Sikkhà ekà sa¤¤Ã uppajjanti, sikkhà ekà sa¤¤Ã nirujjhanti". "Kà ca sikkhÃ"ti bhagavà avoca: Idha poÂÂhapÃda tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. 8.(29) Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvaso rajÃpatho1. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. 1. Rajopatho, katthaci. 9. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato santuÂÂho. 10.(29) Katha¤ca poÂÂhapÃda bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha poÂÂhapÃda bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. RajÃpatho,syÃma. [BJT Page 394] [\x 394/] AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ1 virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ3 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ4 samaggÃrÃmo5 samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pharusaæ vÃcaæ6 pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. AnÃcÃri, machasaæ. 2. heto, syÃ. 3. PisuïÃvÃcaæ, [PTS.] 4. AnuppÃdÃtÃ, [PTS.] 5. SamaggarÃmo, machasaæ. 6. PharusÃvÃcaæ, [PTS.] Sitira 7. PemaniyÃ, machasaæ. 8. EvarÆpiæ. [PTS.] Sitira. 11.(30) BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ1 paÂivirato hoti. Ekabhattiko2 hoti rattÆparato3 paÂivirato4 vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanÃ5 paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavÃ7 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa8 gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂÃ9 paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci10 yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrÃ11 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ12 niÂÂhitaæ 11.(31) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ13 anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ14 aggabÅjaæ bijabÅjameva15 pa¤camaæ. Iti và itievarÆpÃ16 bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ17 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 11.(32) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 2. Ekaæ bhattiko, machasaæ. 3. Rattuparato, machasaæ. 4. Virato, the. Se. 5. VisÆkaæ, machasaæ. 6. PariggahaïÃ, (sabbattha) 7. Gavassaæ, se. VaÊavaæ, machasaæ. 8. Pahiïa, sÅmu. Machasa. SyÃ. 9. KÆÂaæ, machasaæ. 10. SÃvi, machasaæ. 11. Sahasaæ, machasaæ. 12. CÆÊa sÅlaæ, machasaæ. 13. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 14. Phalaæ, se. Phaluæ, si. The. 15. Bija bÅjaæ eva. The. 16. Iti evarupÃ, kesuci. 17. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 12.(33) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ1 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ2 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ3 usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ4 kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ5 nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ6. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 13.(34) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 14.(35) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Sobhanagarakaæ, katthaci. Sobhanakarakaæ, [PTS.] Sobhanagharakaæ, machasaæ. 2. Dhovanaæ, katthaci. Dhopanaæ, sitira. 3. Mahiæsaæ, machasaæ. 4. Meï¬akaæ, machasaæ. 5. SÅhala potthakesu na dissati. 6. AnÅka - kesuci. 15.(36) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ1 mukhalepanaæ2 hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 16.(37) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ)3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 396] [\x 396/] 17.(38) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 18.(39) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Mukhacuïïaæ, machasaæ. 2. MukhÃlepanaæ, sÅmu. 3. Marammapotthakesuyeva dissate 4. Aviciïïaæ, kesuci. 19.(40) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 20.(41) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ1 kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ2 supiïaæ3 lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjÃ4 sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ5 saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 21.(42) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ6 asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ7 itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ8 usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ9 ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ10 kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 22.(43) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. JÅvitaæ, machasaæ. 2. UppÃdaæ, sÅmu. 3. Supinaæ, machasaæ. Supiïakaæ, si. 4. Khettaæ, kesuci. 5. Pakkha, kesuci. 6. Daï¬alakkhaïaæ satthalakkhaïaæ, machasaæ. 7. ùyudha, kesuci. 8. Mahiæsa, machasaæ. 9. Goïa, machasaæ. 10. Meï¬aka, kesuci. 23.(44) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. Devadundubhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ1 saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhÆmicÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 24.(45) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 398] [\x 398/] 25.(46) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ2 hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Oggamanaæ, kesuci. 2. JivhÃnitthaddhanaæ. Bahusu. 26.(47) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 27.(48) Sa kho1 so poÂÂhapÃda bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi poÂÂhapÃda khattiyo muddhÃvasitto2 nihatapaccÃmitto na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho poÂÂhapÃda bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho poÂÂhapÃda bhikkhu sÅlasampanno hoti. 28.(49) Katha¤ca poÂÂhapÃda bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha poÂÂhapÃda bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ. Cakkhundriye [PTS Page 182] [\q 182/] saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ. Sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ. GhÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ. Jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ. KÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho poÂÂhapÃda bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 1. Atha kho, kesuci. 2. MuddhÃbhisinto, kesuci. 3. AnvÃsaveyyuæ, anvÃssaveyyu, kesuci. 29(50) Katha¤ca poÂÂhapÃda bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha poÂÂhapÃda bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho poÂÂhapÃda bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. 30.(51) Katha¤ca poÂÂhapÃda bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha poÂÂhapÃda bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena2 piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi poÂÂhapÃda pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho poÂÂhapÃda bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho poÂÂhapÃda bhikkhu santuÂÂho hoti. 31.(52) So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena3 samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. [BJT Page 400] [\x 400/] 32.(53) So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 1. Sammi¤jite, kesuci. 2. ParibhÃrikena, sÅmu. 3. Iminà sÅlakkhandhena, sabbattha. 32.(54) SeyyathÃpi poÂÂhapÃda puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅ akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 32.(55) SeyyathÃpi joÂÂhapÃda puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 32.(56) SeyyathÃpi poÂÂhapÃda puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena1, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 32.(57) SeyyathÃpi poÂÂhapÃda puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 1. Avyayena, [PTS.] 32.(59) SeyyathÃpi poÂÂhapÃda puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ - 32.(60) Evameva kho poÂÂhapÃda bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi poÂÂhapÃda Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho poÂÂhapÃda bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. 33.(61) Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ3 upasampajja viharati. Tassa yà purimà kÃmasa¤¤Ã sà nirujjhati. VivekajapÅtisukhasukhumasaccasa¤¤Ã tasmiæ samaye hoti. VivekajapÅtisukhasukhumasaccasa¤¤Å yeva tasmiæ samaye hoti. Evampi sikkhà ekà sa¤¤Ã uppajjati. 4 Sikkhà ekà sa¤¤Ã nirujjhati. 5 'Ayaæ sikkhÃ'ti bhagavà avoca. 1. PÃmujjaæ, [PTS.] 2. PaÂisaævedeti, syÃ. 3. PaÂhamajjhÃnaæ, kesuci. 4. Uppajjanti, [PTS.] 5. Nirujhanti, [PTS.] [BJT Page 402] [\x 402/] "Puna ca paraæ poÂÂhapÃda bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ1 upasampajja viharati. Tassa yà purimà vivekajapÅtisukhasukhumasaccasa¤¤Ã2 sà nirujjhati. SamÃdhipÅtisukhasukhumasaccasa¤¤Ã tasmiæ samaye [PTS Page 183] [\q 183/] hoti. SamÃdhijapÅtisukhasukhumasaccasa¤¤Å yeva tasmiæ samaye hoti. Evampi sikkhà ekà sa¤¤Ã uppajjati. Sikkhà ekà sa¤¤Ã nirujhati. Ayampi sikkhÃ"ti bhagavà avoca. "Puna ca paraæ poÂÂhapÃda bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno. Sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti tatiyaæjhÃnaæ3 upasampajja viharati. Tassa yà purimà samÃdhijapÅtisukhasukhumasaccasa¤¤Ã sà nirujjhati. UpekkhÃsukhasukhumasaccasa¤¤Ã tasmiæ samaye hoti. UpekkhÃsukhasukhumasaccasa¤¤Å yeva tasmiæ samaye hoti. Evampi sikkhà ekà sa¤¤Ã uppajjati. Sikkhà ekà sa¤¤Ã nirujjhati. Ayampi sikkhÃ"ti bhagavà avoca. "Puna ca paraæ poÂÂhapÃda bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamÃ4 adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ5 upasampajja viharati. Tassa yà purimà upekkhÃsukhasukhumasaccasa¤¤Ã sà nirujjhati. Adukkhamasukhasukhumasaccasa¤¤Ã tasmiæ samaye hoti. Adukkhamasukhasukhumasa¤¤Å yeva tasmiæ samaye hoti. Evampi sikkhà ekà sa¤¤Ã uppajjati. Sikkhà ekà sa¤¤Ã nirujjhati. Ayampi sikkhÃ"ti bhagavà avoca. "Puna ca paraæ poÂÂhapÃda bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Tassa yà purimà rÆpasa¤¤Ã sà nirujhati. ùkÃsÃna¤cÃyatanasukhumasaccasa¤¤Ã tasmiæ samaye hoti. ùkÃsÃna¤cÃyatanasukhumasaccasa¤¤iyeva tasmiæ samaye hoti. Evampi sikkhà ekà sa¤¤Ã uppajjati. Sikkhà ekà sa¤¤Ã nirujjhati. Ayampi sikkhÃ"ti bhagavà avoca. 1. DutiyajjhÃnaæ, [PTS.] 2. Vivekajaæ pÅtisukhaæ sukhumasa¤¤Ã, [PTS.] 3. TatiyajjhÃnaæ, kesuci potthakesu. 4. AtthaÇgamà kesuci. 5. CatutthajjhÃnaæ, kesuci. [BJT Page 404] [\x 404/] "Puna ca paraæ poÂÂhapÃda bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ [PTS Page 184] [\q 184/] samatikkamma, 'anantaæ vi¤¤Ãïa'nti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Tassa yà purimà ÃkÃsÃna¤cÃyatanasukhumasaccasa¤¤Ã sà nirujjhati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasukhumasaccasa¤¤Ã tasmiæ samaye hoti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasukhumasaccasa¤¤Å yeva tasmiæ samaye hoti. Evampi sikkhà ekà sa¤¤Ã uppajjati. 1 Sikkhà ekà sa¤¤Ã nirujjhati. Ayampi sikkhÃ"ti bhagavà avoca. "Puna ca paraæ poÂÂhapÃda bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Tassa yà purimà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasukhumasaccasa¤¤Ã sà nirujjhati. ùki¤ca¤¤Ãyatanasukhumasaccasa¤¤Ã tasmiæ samaye hoti. ùki¤ca¤¤Ãyatanasukhumasaccasa¤¤iyeva tasmiæ samaye hoti. Evampi sikkhà ekà sa¤¤Ã uppajjati. Sikkhà ekà sa¤¤Ã nirujjhati. Ayampi sikkhÃ"ti bhagavà avoca. "Yato kho poÂÂhapÃda bhikkhu idha sakasa¤¤Å hoti, so tato amutra tato amutra anupubbena sa¤¤aggaæ phusati. Tassa sa¤¤agge Âhitassa evaæ hoti: 'cetayamÃnassa me pÃpiyo2 acetayamÃnassa me seyyo. Aha¤ceva kho pana ceteyyaæ abhisaÇkhareyyaæ, imà ca me sa¤¤Ã nirujjheyyuæ, a¤¤Ã ca oÊÃrikà sa¤¤Ã uppajjeyyuæ. YannÆnÃhaæ 'na ceva3 ceteyyaæ na cÃbhisaÇkhareyya'nti. So na ceva ceteti na cÃbhisaÇkharoti. Tassa acetayato anabhisaÇkharoto tà ceva sa¤¤Ã nirujjhanti, a¤¤Ã ca oÊÃrikà sa¤¤Ã na uppajjanti. So nirodhaæ phusati. Evaæ kho poÂÂhapÃda anupubbÃbhisa¤¤ÃnirodhasampajÃnasamÃpatti hoti. Taæ kimma¤¤asi poÂÂhapÃda? Api nu4 te ito pubbe evarÆpà anupubbÃbhisa¤¤ÃnirodhasampajÃnasamÃpatti sutapubbÃ?"Ti. 1. Upapajjati kesuci. 2. PÃpiyyo, kesucipi potthakesu. 3. Na ca, syÃ. 4. Nu kho, syÃ. [BJT Page 406] [\x 406/] "No hetambhante. Evaæ kho ahaæ bhante bhagavato bhÃsitaæ ÃjÃnÃmi1: yato kho poÂÂhapÃda bhikkhu idha sakasa¤¤Å hoti. So tato amutra tato amutra anupubbena sa¤¤aggaæ phusati. Tassa sa¤¤agge Âhitassa evaæ hoti: [PTS Page 185 [\q 185/] '@]catayamÃnassa me pÃpiyo, acetayamÃnassa me seyyo. Aha¤ceva kho pana ceteyyaæ abhisaÇkhareyyaæ. Imà ca me sa¤¤Ã nirujjheyyuæ, a¤¤Ã ca oÊÃrikà sa¤¤Ã uppajjeyyuæ. YannÆnÃhaæ na ceva ceteyyaæ na ca abhisaÇkhareyya'nti. So na ceva ceteti. Na ca abhisaÇkharoti. Tassa acetayato anabhisaÇkharoto2 tà ceva sa¤¤Ã nirujjhanti. A¤¤Ã ca oÊÃrikà sa¤¤Ã na uppajjanti. So nirodhaæ phusati. Evaæ kho poÂÂhapÃda anupubbÃbhisa¤¤ÃnirodhasampajÃnasamÃpatti hotÅ"ti. "Evaæ kho poÂÂhapÃdÃ"ti. "Eka¤¤eva3 nu kho bhante bhagavà sa¤¤aggaæ pa¤¤apeti udÃhu puthÆ'pi sa¤¤agge pa¤¤apetÅ?"Ti. "Ekampi kho ahaæ poÂÂhapÃda4 sa¤¤aggaæ pa¤¤apemi. PuthÆ'pi sa¤¤agge pa¤¤apemÅ"ti. "YathÃkathaæ pana bhante bhagavà ekampi sa¤¤aggaæ pa¤¤apeti? PuthÆpi sa¤¤agge pa¤¤apetÅ?"Ti. "Yathà yathà kho poÂÂhapÃda nirodhaæ phusati, tathà tathÃ'haæ5 sa¤¤aggaæ pa¤¤apemi. Evaæ kho ahaæ poÂÂhapÃda ekampi sa¤¤aggaæ pa¤¤apemi, puthÆ'pi sa¤¤agge pa¤¤apemÅ"ti. "Sa¤¤Ã nu kho bhante paÂhamaæ uppajjati, pacchà ¤Ãïaæ. ? UdÃhu ¤Ãïaæ paÂhamaæ uppajjati, pacchà sa¤¤Ã. ? UdÃhu sa¤¤Ã ca ¤Ãïa¤ca apubbaæ acarimaæ uppajjantÅ?"Ti. 1. Bhagavatà dhammaæ desitaæ anujÃnÃmÅti, syÃ. 2. NÃbhisaÇkharoto, machasaæ. 3. Ekaæ yeva (kesuci potthakesu) 4. PoÂÂhapÃda ahaæ, syà 5. Tathà ahaæ, syÃ. [BJT Page 408] [\x 408/] "Sa¤¤Ã kho poÂÂhapÃda paÂhamaæ uppajjati pacchà ¤Ãïaæ. Sa¤¤uppÃdà ca pana ¤ÃïuppÃdo hoti. So evaæ pajÃnÃti: idappaccayà kira me ¤Ãïaæ udapÃdÅti. IminÃ1 kho etaæ poÂÂhapÃda pariyÃyena veditabbaæ, yathà sa¤¤Ã paÂhamaæ uppajjati pacchà ¤Ãïaæ, sa¤¤uppÃdo ca pana ¤ÃïuppÃdo hotÅ"ti. "Sa¤¤Ã nu kho bhante purisassa attÃ? UdÃhu a¤¤Ã sa¤¤Ã, a¤¤o attÃ?"Ti. Kiæ pana2 tvaæ poÂÂhapÃda attÃnaæ paccesÅ?"Ti. [PTS Page 186] [\q 186/] "oÊÃrikaæ kho ahaæ bhante attÃnaæ paccemi rÆpiæ cÃtummahÃbhÆtikaæ3 kabalÅkÃrÃhÃrabhakkhanti"4. OÊÃriko ca hi te poÂÂhapÃda attà abhavissa rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko3 kabalÅkÃrÃhÃrabhakkho, 4 evaæ santaæ kho te poÂÂhapÃda a¤¤Ã' va5 sa¤¤Ã bhavissati, 6 a¤¤o attÃ7. TadaminÃpetaæ8 poÂÂhapÃda pariyÃyena veditabbaæ, yathà a¤¤Ã'va sa¤¤Ã bhavissati, a¤¤o attÃ. TiÂÂhatevasÃyaæ9 poÂÂhapÃda oÊÃriko attà rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko kabalÅkÃrÃhÃrabhakkho. Atha imassa purisassa a¤¤Ã'va sa¤¤Ã uppajjanti10 a¤¤Ã'va sa¤¤Ã nirujjhanti11. Iminà 12 kho etaæ poÂÂhapÃda pariyÃyena veditabbaæ, yathà a¤¤Ã'va sa¤¤Ã bhavissati, a¤¤o attÃ"ti. "Manomayaæ kho ahaæ bhante attÃnaæ paccemi sabbaÇga paccaÇgiæ13 ahÅnindriyanti". "Manomayo ca te poÂÂhapÃda attà abhavissa sabbaÇgapaccaÇgÅ ahÅnindriyo, evaæ santampi kho te poÂÂhapÃda a¤¤Ã'va sa¤¤Ã bhavissati, a¤¤o attÃ. TadaminÃpetaæ poÂÂhapÃda pariyÃyena veditabbaæ, yathà a¤¤Ã'va sa¤¤Ã bhavissati, a¤¤o attÃ". "TiÂÂhatevÃyaæ poÂÂhapÃda manomayo attà sabbaÇgapaccaÇgÅ ahÅnindriyo. Atha imassa purisassa a¤¤Ã'va sa¤¤Ã uppajjanti, a¤¤Ã'va sa¤¤Ã nirujjhanti. IminÃpi kho etaæ poÂÂhapÃda pariyÃyena veditabbaæ, yathà a¤¤Ã'va sa¤¤Ã bhavissati, a¤¤o attà 'ti". 1. Iminà ca kho etaæ, machasaæ. IminÃpetaæ, [PTS.] 2. Kiæ, sÅmu. 3. CÃtumahÃbhÆtikaæ, machasaæ. 4. KabalÅkÃrÃhÃraæ, syÃ. 5. Ca, syÃ. 6. Abhavissa, sÅmu. 7. AttÃti, sÅmu. 8. TadaminÃ, [PTS.] 9. TiÂÂhate ca, ayaæ. 10. Uppajjati, syÃ. 11. Nirujjhati, syÃ. 12. IminÃpi kho, [PTS.] 13. PaccaÇga, syÃ. [BJT Page 410] [\x 410/] [PTS Page 187] [\q 187/] "arÆpiæ kho ahaæ bhante attÃnaæ paccemi sa¤¤Ãmayanti" "ArÆpÅ ca te poÂÂhapÃda attà abhavissa sa¤¤Ãmayo, evaæ santampi kho te poÂÂhapÃda a¤¤Ã'va sa¤¤Ã bhavissati. A¤¤o attÃ. TadaminÃpetaæ poÂÂhapÃda pariyÃyena veditabbaæ yathà a¤¤Ã'va sa¤¤Ã bhavissati, a¤¤o attÃ. TiÂÂhatevÃyaæ poÂÂhapÃda arÆpÅ attà sa¤¤Ãmayo. Atha imassa purisassa a¤¤Ã'va sa¤¤Ã uppajjanti, a¤¤Ã'va sa¤¤Ã nirujjhanti. IminÃpi kho etaæ poÂÂhapÃda pariyÃyena veditabbaæ yathà a¤¤Ã'va sa¤¤Ã bhavissati, a¤¤o attÃ'ti". "Sakkà panetaæ bhante mayà ¤Ãtuæ sa¤¤Ã purisassa attÃ'ti vÃ, a¤¤Ã sa¤¤Ã, a¤¤o1 attÃ'ti?". "DujjÃnaæ kho etaæ poÂÂhapÃda tayà a¤¤adiÂÂhikena a¤¤akhantikena a¤¤arucikena a¤¤atrayogena3 a¤¤atrÃcariyakena4 sa¤¤Ã purisassa attÃ'ti vÃ, a¤¤Ã sa¤¤Ã, a¤¤o attÃ'ti vÃ"ti. "Sace taæ bhante mayà dujjÃnaæ a¤¤adiÂÂhikena a¤¤akhantikena a¤¤arucikena a¤¤atrÃcariyakena 'sa¤¤Ã purisassa attÃ'ti vÃ, 'a¤¤Ã sa¤¤Ã, a¤¤o attÃ'ti vÃ. 'Kiæ pana bhante sassato loko idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "AbyÃkataæ5 kho etaæ poÂÂhapÃda mayÃ: sassato loko idameva saccaæ moghama¤¤anti". "Kiæ pana bhante asassato loko idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Etampi kho poÂÂhapÃda mayà abyÃkataæ 'asassato loko idameva saccaæ moghama¤¤anti". "Kiæ pana bhante antavà loko. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Etampi kho poÂÂhapÃda mayà abyÃkataæ 'antavà loko idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Kiæ pana bhante anantavà loko. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". [PTS Page 188] [\q 188/] "etampi kho poÂÂhapÃda mayà abyÃkataæ 'anantavà loko idameva saccaæ moghama¤¤anti?". 1. A¤¤Ã ca, syà 2. A¤¤o ca, syÃ. 3. A¤¤attha Ãyogena, syÃ. 4. A¤¤atthÃvariyakena, syÃ. 5. AvyÃkataæ, sabbattha. [BJT Page 412] [\x 412/] "Kiæ pana bhante taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Etampi kho poÂÂhapÃda mayà abyÃkataæ 'taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Kiæ pana bhante anantavà a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Etampi kho poÂÂhapÃda mayà abyÃkataæ 'a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Kiæ pana bhante tathÃgato parammaraïÃ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Etampi kho poÂÂhapÃda mayà abyÃkataæ 'hoti tathÃgato parammaraïÃ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Kiæ pana bhante na hoti tathÃgato parammaraïÃ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Etampi kho poÂÂhapÃda mayà abyÃkataæ 'na hoti tathÃgato parammaraïà idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Kiæ pana bhante hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Etampi kho poÂÂhapÃda mayà abyÃkataæ 'hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Kiæ pana bhante neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". "Etampi kho poÂÂhapÃda mayà abyÃkataæ 'neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ. Idameva saccaæ moghama¤¤anti?". [BJT Page 414] [\x 414/] Kasmà panetaæ bhante bhagavatà abyÃkatanti? Na hetaæ poÂÂhapÃda atthasaæhitaæ na dhammasaæhitaæ [PTS Page 189] [\q 189/] nÃdibrahmacariyakaæ na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Tasmà taæ mayà abyÃkatanti. "Idaæ dukkhanti' kho poÂÂhapÃda mayà byÃkataæ. 'Ayaæ dukkhasamudayo'ti kho poÂÂhapÃda mayà byÃkataæ. 'Ayaæ dukkhanirodho'ti kho poÂÂhapÃda mayà byÃkataæ. 'Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti kho poÂÂhapÃda mayà byÃkatanti". "Kasmà panetaæ bhante bhagavatà byÃkatanti?". "Etaæ hi kho poÂÂhapÃda atthasaæhitaæ etaæ dhammasaæhitaæ etaæ Ãdibrahmacariyakaæ. Etaæ nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tasmà etaæ mayà byÃkatanti". "Evametaæ bhagavÃ, evametaæ sugata, yassadÃni bhante bhagavà kÃlaæ ma¤¤atÅ"ti. Atha kho bhagavà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. Atha kho te paribbÃjakà acirapakkantassa bhagavato poÂÂhapÃdaæ paribbÃjakaæ samantato vÃcÃsattitodakena1 sa¤jambhariæ2 akaæsu: "evameva panÃyaæ bhavaæ poÂÂhapÃdo ya¤¤adeva samaïo gotamo bhÃsati taæ tadevassa abbhanumodati. 'Evametaæ bhagavÃ, evametaæ sugatÃ'ti. Na kho pana mayaæ ki¤ci samaïassa gotamassa ekaæsikaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃma: sassato loko'ti và asassato loko'ti vÃ, antavà loko'ti vÃ, anantavà loko'ti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti [PTS Page 190] [\q 190/] vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ"ti. 1. VÃcÃsattitodakehi. (Katthaci) vÃcÃya santitodagena, sÅmu. 2. Sasa¤jabbhariæ. Machasaæ. [BJT Page 416] [\x 416/] Evaæ vutte poÂÂhapÃdo paribbÃjako te paribbÃjake etadavoca: "ahampi kho bho na ki¤ci samaïassa gotamassa ekaæsikaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃma: 'sassato loko'ti và 'asassato loko'ti vÃ, antavà loko'ti vÃ, anantavà loko'ti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ"ti. Api ca samaïo gotamo bhÆtaæ tacchaæ tathà paÂipadaæ pa¤¤Ãpeti1 dhammaÂÂhitaæ2 dhammaniyÃmakaæ3. BhÆtaæ kho pana tacchaæ tathaæ paÂipadaæ pa¤¤Ãpentassa dhammaÂÂhitaæ dhammaniyÃmakaæ. Kathaæ hi nÃma mÃdiso vi¤¤u samaïassa gotamassa subhÃsitaæ subhÃsitato nÃbbhanumodeyyÃ'?Ti. Atha kho dvÅhatÅhassa accayena citto ca hatthisÃriputto poÂÂhapÃdo ca paribbÃjako yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà citto hatthisÃriputto bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. PoÂÂhapÃdo pana paribbÃjako bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ4 vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho poÂÂhapÃdo paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: tadà maæ bhante te paribbÃjakà acirapakkantassa bhagavato samantato vÃcÃsattitodakena sa¤jambhariæ akaæsu: evameva panÃyaæ bhavaæ poÂÂhapÃdo ya¤¤adeva samaïo gotamo bhÃsati, taæ tadevassa abbhanumodati 'evametaæ bhagavÃ, evametaæ sugatÃ'ti. Na kho pana mayaæ ki¤ci samaïassa gotamassa ekaæsikaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃma: sassato loko'ti và asassato loko'ti vÃ, antavà loko'ti vÃ, anantavà loko'ti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, hoti ca na ca hoti [PTS Page 191] [\q 191/] tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti và ti. Evaæ vutto'haæ bhante te paribbÃjake etadavocaæ: "ahampi kho bho na ki¤ci samaïassa gotamassa ekaæsikaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃma: sassato loko'ti và asassato loko'ti vÃ, antavà loko'ti vÃ, anantavà loko'ti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti vÃ. Api ca samaïo gotamo bhÆtaæ tacchaæ tathaæ paÂipadaæ pa¤¤Ãpeti1 dhammaÂÂhitaæ5 dhammaniyÃmakaæ6 bhÆtaæ kho pana tacchaæ tathaæ paÂipadaæ pa¤¤apentassa dhammaÂÂhitaæ5 dhammaniyÃmakaæ6. Kathaæ hi nÃma mÃdiso vi¤¤u samaïassa gotamassa subhÃsitaæ subhÃsitato nÃbbhanumodeyyÃ'ti. 1. Pa¤¤apeti, kesuci. 2. DhammaÂÂhitataæ, sÅmu. 3. DhammaniyÃmataæ, sÅmu. 4. SÃraïÅyaæ, machasaæ. Saæra¤janÅyÃæ (mahÃyÃna pothi) 5. DhammaÂÂhitaæ, [PTS.] DhammaÂÂhitataæ, sÅmu. 6. DhammaniyÃmataæ, sÅmu. DhammaniyÃmakaæ [PTS.] (TaduppÃdakaæ, ÂÅkÃ. ) [BJT Page 418] [\x 418/] Sabbeva kho ete poÂÂhapÃda paribbÃjakà andhà acakkhukÃ. Tvaæ yeva nesaæ eko cakkhumÃ. EkaæsikÃ'pi hi kho poÂÂhapÃda mayà dhammà desità pa¤¤attÃ. AnekaæsikÃ'pi hi kho poÂÂhapÃda mayà dhammà desità pa¤¤attÃ. Katame ca te poÂÂhapÃda mayà anekaæsikà dhammà desità pa¤¤attÃ? 'Sassato loko'ti và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Asassato loko'ti và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Antavà loko'ti và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Anantavà loko'ti và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Taæ jÅvaæ taæ sarÅranti' và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'A¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti' và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃ'ti và kho poÂÂhapÃda mayà anekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. Kasmà ca te poÂÂhapÃda mayà anekaæsikà dhammà desità pa¤¤attÃ? Na hete poÂÂhapÃda atthasaæhità na dhammasaæhità na Ãdibrahmacariyakà na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattanti. Tasmà te mayà anekaæsikà dhammà desità pa¤¤attÃ. Katame ca te poÂÂhapÃda mayà ekaæsikà dhammà desità pa¤¤attÃ? 'Idaæ dukkha'nti kho poÂÂhapÃda mayà [PTS Page 192] [\q 192/] ekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Ayaæ dukkhasamudayo'ti kho poÂÂhapÃda mayà ekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Ayaæ dukkhanirodho'ti kho poÂÂhapÃda mayà ekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. 'Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti kho poÂÂhapÃda mayà ekaæsiko dhammo desito pa¤¤atto. Kasmà ca te poÂÂhapÃda mayà ekaæsikà dhammà desità pa¤¤attÃ? Ete poÂÂhapÃda atthasaæhitÃ, ete dhammasaæhitÃ, ete ÃdibrahmacariyakÃ, ete nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattanti. Tasmà te mayà ekaæsikà dhammà desità pa¤¤attÃ. [BJT Page 420] [\x 420/] Santi kho poÂÂhapÃda eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: 'ekantasukhÅ attà hoti. Arogo parammaraïÃ'ti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: 'saccaæ kira tumhe Ãyasmanto evaævÃdino evaædiÂÂhino 'ekantasukhÅ attà hoti, arogo parammaraïÃ'ti? Te ce me evaæ puÂÂhà 'ÃmÃ'ti1 paÂijÃnanti, tyÃhaæ evaæ vadÃmi: 'api pana tumhe Ãyasmanto ekantasukhaæ lokaæ jÃnaæ passaæ viharathÃ'ti. Iti puÂÂhà 'no'ti vadanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi 'api ca pana tumhe Ãyasmanto ekaæ và rattiæ ekaæ và divasaæ upa¬¬haæ và rattiæ upa¬¬haæ và divasaæ ekantasukhiæ attÃnaæ sampajÃnÃthÃ?'Ti. Iti puÂÂhà 'no'ti vadanti, tyÃhaæ evaæ vadÃmi 'api pana tumhe Ãyasmanto jÃnÃtha: 'ayaæ maggo ayaæ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃ?'Ti. Iti puÂÂhà 'no'ti vadanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi 'api pana tumhe Ãyasmanto yà tà devatà ekantasukhaæ lokaæ upapannÃ, tÃsaæ bhÃsamÃnÃnaæ saddaæ suïÃtha: 'supaÂipannÃttha mÃrisÃ, ujupaÂipannÃttha mÃrisà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃya. Mayampi hi mÃrisà evampaÂipannà ekantasukhaæ lokaæ upapannÃ'ti? [PTS Page 193] [\q 193/] iti puÂÂhà 'no'ti vadanti. Taæ kiæ ma¤¤asi poÂÂhapÃda, "nanu evaæ sante tesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bhante evaæ sante tesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. "SeyyathÃpi poÂÂhapÃda puriso evaæ vadeyya: 'ahaæ yà imasmiæ janapade janapadakalyÃïÅ, taæ icchÃmi, taæ kÃmemÅ'ti. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisaæ yaæ tvaæ janapadakalyÃïiæ icchasi kÃmesi, jÃnÃsi taæ janapadakalyÃïiæ khattiyÅ và brÃhmaïÅ và vessÅ và suddÅ vÃ? Ti. Iti puÂÂho 'no'ti vadeyya, tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa yaæ tvaæ janapadakalyÃïiæ icchasi kÃmesi, jÃnÃsi taæ janapadakalyÃïiæ evannÃmà evaÇgottÃ'ti vÃ, dÅghà và rassà và majjhimà vÃ, kÃÊÅ và sÃmà và maÇguracchavÅ vÃ'ti, 'amukasmiæ gÃme và nigame và nagare vÃ'ti? Iti puÂÂho 'no'ti vadeyya, tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa yaæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, taæ tvaæ icchasi kÃmesÅ?'Ti. Iti puÂÂho 'ÃmÃ'ti vadeyya. Taæ kiæ ma¤¤asi poÂÂhapÃda, nanu evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bhante evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. 1. ùmoti, [PTS.] [BJT Page 422] [\x 422/] "Evameva kho poÂÂhapÃda ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino 'ekantasukhÅ attà hoti arogo parammaraïÃ'ti, tyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: saccaæ kira tumhe Ãyasmanto evaævÃdino evaædiÂÂhino 'ekantasukhÅ attà hoti arogo parammaraïÃ'ti?" Te ce1 me evaæ puÂÂhà 'ÃmÃ'ti paÂijÃnanti, tyÃhaæ evaæ vadÃmi: api pana tumhe Ãyasmanto ekantasukhaæ lokaæ jÃnaæ passaæ viharathÃ"ti. [PTS Page 194] [\q 194/] iti puÂÂhà 'no'ti vadanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: api pana tumhe Ãyasmanto ekaæ và rattiæ ekaæ và divasaæ upa¬¬haæ và rattiæ upa¬¬haæ và divasaæ ekantasukhiæ attÃnaæ sampajÃnÃthÃ'ti. Iti puÂÂhà 'no'ti vadanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: api pana tumhe Ãyasmanto jÃnÃtha 'ayaæ maggo ayaæ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃ'ti. ItipuÂÂhà 'no'ti vadanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: api pana tumhe Ãyasmanto yà tà devatà ekantasukhaæ lokaæ upapannÃ, tÃsaæ bhÃsamÃnÃnaæ saddaæ suïÃtha: supaÂipannÃttha mÃrisÃ, ujupaÂipannÃttha mÃrisÃ, ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃya. Mayampi hi mÃrisÃ, evaæ paÂipannà ekantasukhaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti puÂÂhà 'no'ti vadanti. Taæ kiæ ma¤¤asi poÂÂhapÃda, nanu evaæ sante tesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bhante tesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. SeyyathÃpi poÂÂhapÃda puriso cÃtummahÃpathe nisseïiæ kareyya pÃsÃdassa ÃrohaïÃya, tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa yassa tvaæ pÃsÃdassa ÃrohaïÃya nisseïiæ karosi, jÃnÃsi taæ pÃsÃdaæ puratthimÃya và disÃya dakkhiïÃya và disÃya pacchimÃya và disÃya uttÃrÃya và disÃya, ucco và nÅco và majjhimo vÃ?Ti. Iti puÂÂho 'no'ti vadeyya. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa yaæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tassa tvaæ pÃsÃdassa ÃrohaïÃya nisseïiæ karosÅ?"Ti. Iti puÂÂho 'ÃmÃ'ti vadeyya. Taæ kiæ ma¤¤asi poÂÂhapÃda, nanu evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bhante evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. 1. Ca [PTS.] [BJT Page 424] [\x 424/] "Evameva kho poÂÂhapÃda ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino 'ekantasukhÅ attà hoti arogo parammaraïÃ'ti, tyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: saccaæ kira tumhe Ãyasmanto evaævÃdino evaædiÂÂhino 'ekantasukhÅ attà hoti arogo parammaraïÃ'ti?" [PTS Page 195] [\q 195/] te ce me evaæ puÂÂhà 'ÃmÃ'ti paÂijÃnanti, tyÃhaæ evaæ vadÃmi: api pana tumhe Ãyasmanto ekantasukhaæ lokaæ jÃnaæ passaæ viharathÃ"ti. Iti puÂÂhà 'no'ti vadanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: api pana tumhe Ãyasmanto ekaæ và rattiæ ekaæ và divasaæ upa¬¬haæ và rattiæ upa¬¬haæ và divasaæ ekantasukhiæ attÃnaæ sampajÃnÃthÃ'ti. Iti puÂÂhà 'no'ti vadanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: api pana tumhe Ãyasmanto jÃnÃtha 'ayaæ maggo ayaæ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃ'ti. ItipuÂÂhà 'no'ti vadanti. TyÃhaæ evaæ vadÃmi: api pana tumhe Ãyasmanto yà tà devatà ekantasukhaæ lokaæ upapannÃ, tÃsaæ bhÃsamÃnÃnaæ saddaæ suïÃtha: supaÂipannÃttha mÃrisÃ, ujupaÂipannÃttha mÃrisÃ, ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃya. Mayampi hi mÃrisÃ, evaæ paÂipannà ekantasukhaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti puÂÂhà 'no'ti vadanti. Taæ kimma¤¤asi poÂÂhapÃda, nanu evaæ sante tesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bhante evaæ sante tesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. "Tayo kho'me poÂÂhapÃda attapaÂilÃbhÃ: oÊÃriko attapaÂilÃbho, manomayo attapaÂilÃbho, arÆpo attapaÂilÃbho'ti. Katamo ca poÂÂhÃpÃda oÊÃriko attapaÂilÃbho? RÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko kabalÅkÃrÃhÃrabhakkho, ayaæ oÊÃriko attapaÂilÃbho. Katamo manomayo attapaÂilÃbho? RÆpÅ manomayo sabbaÇgapaccaÇgÅ ahÅnindriyo, ayaæ manomayo attapaÂilÃbho. Katamo ca arÆpo attapaÂilÃbho? ArÆpÅ sa¤¤Ãmayo, ayaæ arÆpo attapaÂilÃbho. [BJT Page 426] [\x 426/] OÊÃrikassapi kho ahaæ poÂÂhapÃda attapaÂilÃbhassa pahÃnÃya dhammaæ desemi yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca1 diÂÂheva [PTS Page 196] [\q 196/] dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissantÅ2ti. Siyà kho pana te poÂÂhapÃda evamassa: saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissÃma. Dukkho ca kho vihÃro'ti. Na kho panetaæ poÂÂhapÃda evaæ daÂÂhabbaæ. SaÇkilesikà ceva dhammà pahÅyissanti. VodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti. Pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissanti. PÃmujja¤ceva bhavissati pÅti ca passaddhi ca sati ca sampaja¤¤a¤ca sukho ca vihÃro. Manomayassa pi kho ahaæ poÂÂhapÃda attapaÂilÃbhassa pahÃnÃya dhammaæ desemi yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vÅharissathÃti. 3 Siyà kho pana te poÂÂhapÃda evamassa: saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissÃma. Dukkho ca kho vihÃro'ti. Na kho panetaæ poÂÂhapÃda evaæ daÂÂhabbaæ. SaÇkilesikà ceva dhammà pahÅyissanti. VodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti. Pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatha. PÃmujja¤ceva bhavissati pÅti ca passaddhi ca sati sampaja¤¤a¤ca sukho ca vihÃro. ArÆpassapi kho ahaæ poÂÂhapÃda attapaÂilÃbhassa pahÃnÃya dhammaæ desemi yathà paÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà [PTS Page 197] [\q 197/] abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃti. Siyà kho pana te poÂÂhapÃda evamassa: 'saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissÃma. Dukkho ca kho vihÃro'ti. Na kho panetaæ poÂÂhapÃda evaæ daÂÂhabbaæ. SaÇkilesikà ceva dhammà pahÅyissanti. VodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti. Pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatha. PÃmujja¤ceva bhavissati pÅti ca passaddhi ca sati ca sampaja¤¤a¤ca sukho ca vihÃro. 1. Vepullataæ, [PTS] 2. VihÃrissatÅ, (bahusu) 3. Viharissati, (bahusu) [BJT Page 428] [\x 428/] Pare ce poÂÂhapÃda amhe evaæ puccheyyuæ: 'katamo pana so Ãvuso oÊÃriko attapaÂilÃbho yassa tumhe pahÃïÃya dhammaæ desetha yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ'ti. Tesaæ mayaæ evaæ puÂÂhà evaæ byÃkaryoma: "ayaæ và so Ãvuso oÊÃriko attapaÂilÃbho yassa mayaæ pahÃnÃya dhammaæ desema yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti. Pare ce poÂÂhapÃda amhe evaæ puccheyyuæ: 'katamo pana so Ãvuso manomayo attapaÂilÃbho, yassa tumhe pahÃnÃya dhammaæ desetha yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ'ti. Tesaæ mayaæ puÂÂhà evaæ byÃkareyyÃma: "ayaæ và so Ãvuso manomayo attapaÂilÃbho yassa mayaæ pahÃnÃya dhammaæ desema yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà [PTS Page 198] [\q 198/] abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti. Pare ce poÂÂhapÃda amhe evaæ puccheyyuæ: 'katamo pana so Ãvuso arÆpo attapaÂilÃbho, yassa tumhe pahÃnÃya dhammaæ desetha yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ'ti. Tesaæ mayaæ puÂÂhà evaæ byÃkareyyÃma: "ayaæ và so Ãvuso arÆpo attapaÂilÃbho yassa mayaæ pahÃnÃya dhammaæ desema yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti Taæ kimma¤¤asi poÂÂhapÃda, nanu evaæ sante sappÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?Ti. 1. ViharissatÅti. SÅmu. ViharissathÃti [PTS] [BJT Page 430] [\x 430/] "Addhà kho bhante evaæ sante sappÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. SeyyathÃpi poÂÂhapÃda puriso nisseïiæ kareyya pÃsÃdassa ÃrohaïÃya tasseva pÃsÃdassa heÂÂhÃ. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: 'ambho purisa yassa tvaæ pÃsÃdassa ÃrohaïÃya nisseïiæ karosi, jÃnÃsi taæ pÃsÃdaæ puratthimÃya và disÃya dakkhiïÃya và disÃya pacchimÃya và disÃya uttarÃya và disÃya ucco và nÅco và majjhimo vÃ'ti? So ce evaæ vadeyya: 'ayaæ so Ãvuso pÃsÃdo, yassÃhaæ ÃrohaïÃya nisseïiæ karomi tasseva pÃsÃdassa heÂÂhÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi poÂÂhapÃda? Nanu evaæ sante tassa purisassa sappÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?Ti. "Addhà kho bhante evaæ sante tassa purisassa sappÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. [PTS Page 199] [\q 199/] evameva kho poÂÂhapÃda amhe evaæ puccheyyuæ: 'katamo pana so Ãvuso oÊÃriko attapaÂilÃbho? Yassa tumhe pahÃïÃya dhammaæ desetha yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ'ti. Tesaæ mayaæ evaæ puÂÂhà evaæ byÃkareyyÃma: Evameva kho poÂÂhapÃda amhe evaæ puccheyyuæ: 'katamo pana so Ãvuso manomayo attapaÂilÃbho? Yassa tumhe pahÃnÃya dhammaæ desetha yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ'ti. Tesaæ mayaæ puÂÂhà evaæ byÃkareyyÃma: Evameva kho poÂÂhapÃda amhe evaæ puccheyyuæ: 'katamo pana so Ãvuso arÆpo attapaÂilÃbho? Yassa tumhe pahÃnÃya dhammaæ desetha yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ'ti. Tesaæ mayaæ puÂÂhà evaæ byÃkareyyÃma: "Ayaæ và so Ãvuso oÊÃriko attapaÂilÃbho yassa mayaæ pahÃnÃya dhammaæ desema yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti "Ayaæ và so Ãvuso manomayo attapaÂilÃbho yassa mayaæ pahÃnÃya dhammaæ desema yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti "Ayaæ và so Ãvuso arÆpo attapaÂilÃbho yassa mayaæ pahÃnÃya dhammaæ desema yathÃpaÂipannÃnaæ vo saÇkilesikà dhammà pahÅyissanti, vodÃniyà dhammà abhiva¬¬hissanti, pa¤¤ÃpÃripÆriæ vepullatta¤ca diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti Taæ kimma¤¤asi poÂÂhapÃda, nanu evaæ sante sappÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?Ti. "Addhà kho bhante evaæ sante sappÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. Evaæ vutte citto hatthisÃriputto bhagavantaæ etadavoca: yasmiæ bhante samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho hoti, moghassa tasmiæ samaye manomayo atta paÂilÃbho hoti, mogho arÆpo attapaÂilÃbho hoti. OÊÃriko vÃssa attapaÂilÃbho tasmiæ samaye sacco hoti. [BJT Page 432] [\x 432/] Yasmiæ bhante samaye manomayo attapaÂilÃbho hoti, moghassa tasmiæ samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho hoti, mogho arÆpo attapaÂilÃbho. Manomayo ca attapaÂilÃbho tasmiæ samaye sacco hoti. Yasmiæ bhante samaye arÆpo attapaÂilÃbho hoti, moghassa tasmiæ samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho hoti, mogho arÆpo attapaÂilÃbho. Manomayo ca attapaÂilÃbho tasmiæ samaye sacco hotÅ"ti. "Yasmiæ citta samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho hoti, neva tasmiæ samaye manomayo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati, na 'arÆpo attapaÂilÃbho ti saÇkhaæ [PTS Page 200] [\q 200/] gacchati. OÊÃriko attapaÂilÃbho' tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. Yasmiæ citta samaye manomayo attapaÂilÃbho hoti, neva tasmiæ samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati, na 'arÆpo attapaÂilÃbho ti saÇkhaæ gacchati. Manomayo attapaÂilÃbho' tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. Yasmiæ citta samaye arÆpo attapaÂilÃbho hoti, neva tasmiæ samaye manomayo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati, na 'oÊÃriko' attapaÂilÃbho ti saÇkhaæ gacchati. ArÆpo attapaÂilÃbho' tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. Sace taæ citta evaæ puccheyyuæ: ahosi tvaæ atÅtamaddhÃnaæ, na tvaæ nÃhosi? Bhavissasi tvaæ anÃgatamaddhÃnaæ, na tvaæ na bhavissasi? Atthi tvaæ etarahi, na tvaæ natthÅti evaæ puÂÂho tvaæ citta kinti byÃkareyyÃsÅ?"Ti. "Sace maæ bhante evaæ puccheyyuæ: ahosi tvaæ atÅtamaddhÃnaæ na tvaæ na bhavissasi? Atthi tvaæ etarahi, na tvaæ natthÅ?'Ti evaæ puÂÂho 'haæ bhante evaæ byÃkareyyaæ: ahosÃhaæ1 atÅtamaddhÃnaæ, nÃhaæ na ahosiæ. BhavissÃmahaæ anÃgatamaddhÃnaæ, nÃhaæ na bhavissÃmi. AtthÃhaæ etarahi, nÃhaæ natthÅti. Evaæ puÂÂho 'haæ bhante evaæ byÃkareyyanti. " Sace pana taæ citta evaæ puccheyyuæ: yo te ahosi atÅto attapaÂilÃbho sveva2 te attapaÂilÃbho sacco, mogho anÃgato, mogho paccuppanno? Yo te3 bhavissati anÃgato attapaÂilÃbho, sveva te attapaÂilÃbho sacco, mogho atÅto, mogho paccuppanno attapaÂilÃbho. Sveva te attapaÂilÃbho sacco, mogho atÅto, mogho anÃgato? Ti evaæ puÂÂho tvaæ citta kinti byÃkareyyÃsÅ?"Ti. 1. Ahosahaæ, 2. Soyeva, (syÃma) 3. Yo và te, [PTS] [BJT Page 434] [\x 434/] Sace pana maæ bhante evaæ puccheyyuæ: yo te [PTS Page 201] [\q 201/] ahosi atÅto attapaÂilÃbho, sveva te attapaÂilÃbho sacco, mogho anÃgato, mogho paccuppanno? Yo te bhavissati anÃgato attapaÂilÃbho, sveva te attapaÂilÃbho sacco, mogho atÅto, mogho paccuppanno? Yo te etarahi paccuppanno attapaÂilÃbho, sveva te attapaÂilÃbho sacco, mogho atÅto, mogho anÃgato? Ti. Evaæ puÂÂho ahaæ bhante evaæ byÃkareyyaæ: yo me ahosi atÅto attapaÂilÃbho, sveva me attapaÂilÃbho tasmiæ samaye sacco ahosi, mogho anÃgato, mogho paccuppanno. Yo1 me bhavissati anÃgato attapaÂilÃbho, sveva me attapaÂilÃbho tasmiæ samaye sacco bhavissati, mogho paccuppanno. Yo me etarahi paccuppanno attapaÂilÃbho, sveva me attapaÂilÃbho sacco, mogho atÅto, mogho anÃgato?Ti. Evaæ puÂÂho ahaæ bhante evaæ byÃkareyyanti. "Evameva kho citta yasmiæ samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho hoti, neva tasmiæ samaye manomayo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. Na arÆpo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. OÊÃriko attapaÂilÃbho'tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. Yasmiæ citta samaye manomayo attapaÂilÃbho hoti, neva tasmiæ samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. Na arÆpo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. Manomayo attapaÂilÃbho'tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. Yasmiæ citta samaye arÆpo attapaÂilÃbho hoti, neva tasmiæ samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati, na manomayo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. ArÆpo attapaÂilÃbho'tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. SeyyathÃpi citta gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o, yasmiæ samaye khÅraæ hoti, neva tasmiæ samaye dadhÅti saÇkhaæ gacchati. Na navanÅtanti saÇkhaæ gacchati. Na sappÅti saÇkhaæ gacchati. Na sappimaï¬oti saÇkhaæ gacchati. KhÅraæ tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. Yasmi samaye dadhi hoti, neva tasmiæ samaye navanÅtanti saÇkhaæ gacchati. Na sappÅti saÇkhaæ gacchati. Na sappimaï¬oti saÇkhaæ gacchati. Yasmiæ samaye navanÅtaæ hoti, neva tasmiæ samaye sappinti saÇkhaæ gacchati. Na sappimaï¬oti saÇkhaæ gacchati. Na khÅranti saÇkhaæ gacchati. Yasmiæ samaye sappi hoti, neva tasmiæ samaye sappimaï¬oti saÇkhaæ gacchati. Na khÅranti saÇkhaæ gacchati. Na dadhÅti saÇkhaæ gacchati. Yasmiæ samaye sappimaï¬o hoti, neva tasmiæ samaye khÅranti saÇkhaæ gacchati. Na dadhÅti saÇkhaæ gacchati. Na navanÅtanti saÇkhaæ gacchati. 'Sappimaï¬o'tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. [PTS Page 202] [\q 202/] yasmiæ samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho hoti, neva tasmiæ samaye manomayo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. Na arÆpo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. 'OÊÃriko attapaÂilÃbho'tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. Yasmiæ citta samaye manomayo attapaÂilÃbho hoti, neva tasmiæ samaye arÆpo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. Na oÊÃriko attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. 'Manomayo attapaÂilÃbho'tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. Yasmiæ citta samaye arÆpo attapaÂilÃbho hoti, neva tasmiæ samaye oÊÃriko attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. Na manomayo attapaÂilÃbho'ti saÇkhaæ gacchati. 'ArÆpo attapaÂilÃbho'tveva tasmiæ samaye saÇkhaæ gacchati. 1. Yo ca, syà yo vÃ, [PTS.] [BJT Page 436] [\x 436/] ImÃ1 kho citta lokasama¤¤Ã lokaniruttiyo lokavohÃrà lokapa¤¤attiyo yÃhi tathÃgato voharati aparÃmasanti. Evaæ vutte poÂÂhapÃdo paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bhante. Abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evameva bhante bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhante bhagavÃ2 dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Citto pana hatthisÃriputto bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bhante abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evameva bhante bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃhaæ bhante bhagavato santike pabbajjaæ, labheyyaæ upasampadanti. Alattha kho citto hatthisÃriputto bhagavato santike pabbajjaæ. Alattha upasampadaæ. AcirÆpasampanno kho panÃyasmà citto hatthisÃriputto eko vÆpakaÂÂho appamatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ [PTS Page 203] [\q 203/] pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattayÃ'ti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca kho panÃyasmà citto hatthisÃriputto arahataæ ahosÅti. PoÂÂhapÃdasuttaæ niÂÂhitaæ navamaæ. 1. ItimÃ, [PTS.] 2. BhagavÃ. SyÃ, bhavaæ gotamo, sÅmu. [BJT Page 438] [\x 438/] 10 [PTS Page 204] [\q 204/] subhasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ Ãyasmà Ãnando sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme aciraparinibbute bhagavati. Tena kho pana samayena subho mÃïavo todeyyaputto sÃvatthiyaæ paÂivasati kenacideva karaïÅyena. 2. Atha kho subho mÃïavo todeyyaputto a¤¤ataraæ mÃïavakaæ Ãmantesi: ehi tvaæ mÃïavaka, yena samaïo Ãnando tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà mama vacanena samaïaæ Ãnandaæ appabÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ puccha "subho mÃïavo tedeyyaputto bhavantaæ Ãnandaæ appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchatÅ"ti. Evaæ ca vadehi "sÃdhu kira bhavaæ Ãnando yena subhassa mÃïavassa todeyyaputtassa nivesanaæ tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃ"ti. 3. 'Evaæ bho'ti kho so mÃïavako subhassa mÃïavassa todeyyaputtassa paÂissutvà yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà Ãnandena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ1 vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so mÃïavako Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: subho mÃïavo todeyyaputto bhavantaæ Ãnandaæ appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati. Evaæ ca vadeti "sÃdhu kira bhavaæ Ãnando yena subhassa mÃïavassa todeyyaputtassa [PTS Page 205] [\q 205/] nivesanaæ tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃ"ti. 4. Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando taæ mÃïavakaæ etadavoca: akÃlo kho mÃïavaka. Atthi me ajja bhesajjamattà pÅtÃ. AppevanÃma svepi upasaÇkameyyÃma kÃla¤ca samaya¤ca upÃdÃyÃti. 'Evaæ bho'ti kho so mÃïavako Ãyasmato Ãnandassa paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà yena subho mÃïavo todeyyaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà subhaæ mÃïavaæ todeyyaputtaæ etadavoca: "avocumha2 kho mayaæ bhoto vacanena taæ bhavantaæ Ãnandaæ: subho mÃïavo todeyyaputto bhavantaæ Ãnandaæ appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati. Evaæ ca vadeti 'sÃdhu kira bhavaæ Ãnando yena subhassa mÃïavassa todeyyaputtassa nivesanaæ tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃ'ti. Evaæ vutte bho samaïo Ãnando maæ etadavoca: 'akÃlo kho mÃïavaka. Atthi me ajja bhesajjamattà pÅtÃ. Appeva nÃma svepi upasaÇkameyyÃma kÃla¤ca samaya¤ca upÃdÃyÃ"ti. "EttÃvatÃpi kho bho katameva etaæ, yato so bho bhavaæ3 Ãnando okÃsamakÃsi svÃtanÃyapi upasaÇkamanÃyÃ"ti. 1. KathÃæ saæra¤janÅyÃæ (mahÃyÃnagatthesu) 2. AvocumhÃ, sÅmu. 3. Kho so bhavaæ, [PTS.] [BJT Page 440] [\x 440/] 5. Atha kho Ãyasmà Ãnando tassà rattiyà accayena pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya cetakena bhikkhunà pacchÃsamaïena yena subhassa mÃïavassa todeyyaputtassa nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho subho mÃïavo todeyyaputto yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà Ãnandena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. 6. Ekamantaæ nisinno kho subho mÃïavo todeyyaputto Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: [PTS Page 206] [\q 206/] "bhavaæ hi Ãnando tassa bhoto gotamassa dÅgharattaæ upaÂÂhÃko santikÃvacaro samÅpacÃrÅ. Bhavaæ etaæ Ãnando jÃneyya yesaæ so bhavaæ gotamo dhammÃnaæ vaïïavÃdÅ ahosi, yattha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesi. KatamesÃnaæ kho bho Ãnanda dhammÃnaæ so bhavaæ gotamo vaïïavÃdÅ ahosi? Kattha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesÅ?"Ti. 7. "Tiïïaæ kho mÃïava khandhÃnaæ so bhagavà vaïïavÃdÅ ahosi. Ettha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesi. Katamesaæ tiïïaæ? Ariyassa sÅlakkhandhassa ariyassa samÃdhikkhandhassa ariyassa pa¤¤Ãkkhandhassa. Imesaæ kho mÃïava tiïïaæ khandhÃnaæ so bhagavà vaïïavÃdÅ ahosi. Ettha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesÅ"ti. 8. "Katamo pana so bho Ãnanda ariyo sÅlakkhandho yassa so bhavaæ gotamo vaïïavÃdÅ ahosi, yattha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesÅ?"Ti. 9. "Idha mÃïava tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ. Brahmacariyaæ pakÃseti. [BJT Page 442] [\x 442/] (108) 10(29) Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvaso rajÃpatho1. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. 1. Rajopatho, katthaci. 11.So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato santuÂÂho. 12.(29) Katha¤ca mÃïava bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha mÃïava bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 13.AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 14.Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ1 virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 15.MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 444 [\x 444/] 16.]Pisuïaæ vÃcaæ3 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ4 samaggÃrÃmo5 samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 17.Pharusaæ vÃcaæ6 pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 18.SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. AnÃcÃri, machasaæ. 2. heto, syÃ. 3. PisuïÃvÃcaæ, [PTS.] 4. AnuppÃdÃtÃ, [PTS.] 5. SamaggarÃmo, machasaæ. 6. PharusÃvÃcaæ, [PTS.] Sitira 7. PemaniyÃ, machasaæ. 8. EvarÆpiæ. [PTS.] Sitira. 19.(30) BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ1 paÂivirato hoti. Ekabhattiko2 hoti rattÆparato3 paÂivirato4 vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanÃ5 paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavÃ7 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa8 gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂÃ9 paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci10 yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrÃ11 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ12 niÂÂhitaæ [BJT Page 446] [\x 446/] 20(31) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ13 anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ14 aggabÅjaæ bijabÅjameva15 pa¤camaæ. Iti và itievarÆpÃ16 bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ17 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 21 (32) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 2. Ekaæ bhattiko, machasaæ. 3. Rattuparato, machasaæ. 4. Virato, the. Se. 5. VisÆkaæ, machasaæ. 6. PariggahaïÃ, (sabbattha) 7. Gavassaæ, se. VaÊavaæ, machasaæ. 8. Pahiïa, sÅmu. Machasa. SyÃ. 9. KÆÂaæ, machasaæ. 10. SÃvi, machasaæ. 11. Sahasaæ, machasaæ. 12. CÆÊa sÅlaæ, machasaæ. 13. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 14. Phalaæ, se. Phaluæ, si. The. 15. Bija bÅjaæ eva. The. 16. Iti evarupÃ, kesuci. 17. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 22(33) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ1 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ2 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ3 usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ4 kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ5 nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ6. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 23(34) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 448] [\x 448/] 24(35) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Sobhanagarakaæ, katthaci. Sobhanakarakaæ, [PTS.] Sobhanagharakaæ, machasaæ. 2. Dhovanaæ, katthaci. Dhopanaæ, sitira. 3. Mahiæsaæ, machasaæ. 4. Meï¬akaæ, machasaæ. 5. SÅhala potthakesu na dissati. 6. AnÅka - kesuci. 25(36) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ1 mukhalepanaæ2 hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 26(37) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ)3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 27(38) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 450] [\x 450/] 28(39) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Mukhacuïïaæ, machasaæ. 2. MukhÃlepanaæ, sÅmu. 3. Marammapotthakesuyeva dissate 4. Aviciïïaæ, kesuci. 29(40) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 30(41) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ1 kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ2 supiïaæ3 lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjÃ4 sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ5 saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 31(42) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ6 asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ7 itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ8 usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ9 ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ10 kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 452] [\x 452/] 32(43) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. JÅvitaæ, machasaæ. 2. UppÃdaæ, sÅmu. 3. Supinaæ, machasaæ. Supiïakaæ, si. 4. Khettaæ, kesuci. 5. Pakkha, kesuci. 6. Daï¬alakkhaïaæ satthalakkhaïaæ, machasaæ. 7. ùyudha, kesuci. 8. Mahiæsa, machasaæ. 9. Goïa, machasaæ. 10. Meï¬aka, kesuci. 33(44) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. Devadundubhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ1 saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhÆmicÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundubhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 34(45) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 454] [\x 454/] 35(46) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ2 hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Oggamanaæ, kesuci. 2. JivhÃnitthaddhanaæ. Bahusu. 36(47) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 37(48) Sa kho1 so mÃïava bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi mÃïava khattiyo muddhÃvasitto2 nihatapaccÃmitto na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho mÃïava bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho mÃïava bhikkhu sÅlasampanno hoti. 38. Ayaæ kho so mÃïava ariyo sÅlakkhandho yassa so bhagavà vaïïavÃdÅ ahosi yattha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesi. Atthi cevettha uttariæ karaïiyanti." [BJT Page 456] [\x 456/] 39. "Acchariyaæ bho Ãnanda, abbhutaæ bho Ãnanda, sopÃyaæ bho Ãnanda ariyo sÅlakkhandho paripuïïo no aparipuïïo. Evamparipuïïa¤cÃhamho Ãnanda ariyaæ [PTS Page 207] [\q 207/] sÅlakkhandhaæ ito bahiddhà a¤¤esu samaïabrÃhmaïesu na samanupassÃmi. Evamparipuïïa¤ca bho Ãnanda ariyaæ sÅlakkhandhaæ ito bahiddhà a¤¤e samaïabrÃhmaïà attani samanupasseyyuæ, te tÃvatakeneva attamanà assu 'alamettÃvatà katamettÃvatÃ, anuppatto no sÃma¤¤attho, natthi no ki¤ci uttariæ karaïiya'nti. Atha ca pana bhavaæ Ãnando evamÃha: atthi cevettha uttariæ karaïÅya"nti. PaÂhamakabhÃïavÃraæ. 40. "Katamo pana so bho Ãnanda ariyo samÃdhikkhandho yassa so bhavaæ gotamo vaïïavÃdÅ ahosi yattha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesÅ?" Ti. 41(49) Katha¤ca mÃïava bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha mÃïava bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ. Cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ. Sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ. GhÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ. Jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ. KÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho mÃïava bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 1. Atha kho, kesuci. 2. MuddhÃbhisinto, kesuci. 3. AnvÃsaveyyuæ, anvÃssaveyyu, kesuci. [BJT Page 458] [\x 458/] 42(50) Katha¤ca mÃïava bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha mÃïava bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho mÃïava bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. 43(51) Katha¤ca mÃïava bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha mÃïava bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena2 piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi mÃïava pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho mÃïava bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho mÃïava bhikkhu santuÂÂho hoti. 44(52) So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena3 samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 45(53) So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 1. Sammi¤jite, kesuci. 2. ParibhÃrikena, sÅmu. 3. Iminà sÅlakkhandhena, sabbattha. [BJT Page 460] [\x 460/] 46(54) SeyyathÃpi mÃïava puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅ akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 47(55) SeyyathÃpi mÃïava puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 48(56) SeyyathÃpi mÃïava puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena1, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 49(57) SeyyathÃpi mÃïava puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 1. Avyayena, [PTS.] 50(59) SeyyathÃpi mÃïava puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ - [BJT Page 462] [\x 462/] 51(60) Evameva kho mÃïava bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi mÃïava Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho mÃïava bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. 52(61) Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 53. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 54. SeyyathÃpi mÃïava dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyavuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya sÃyaæ nahÃnÅyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà phuÂà snehena na ca paggharaïÅ, evameva kho mÃïava bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanneti parisenneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 55. Yampi mÃïava bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, so imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti, idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. 56. Puna ca paraæ mÃïava bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. [BJT Page 464] [\x 464/] 57. SeyyathÃpi mÃïava udakarahado ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anupaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa vÃrinà sÅtena apphuÂaæ assa, evameva kho mÃïava bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 58. Yampi mÃïava bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, so imameva kÃyaæ samÃdhijenapÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. [PTS Page 208] [\q 208/] idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. 59. Puna ca paraæ mÃïava bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti, parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. 60. SeyyathÃpi mÃïava uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arikiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggÃni antonimuggaposÅni tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni paripÆrÃni, paripphuÂÃni nÃssà ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho mÃïava bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. [BJT Page 466] [\x 466/] 61. Yampi mÃïava bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅtitaæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti, idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. 62. Puna ca paraæ mÃïava bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhosatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi mÃïava puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa, evameva kho mahÃrÃja bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. 63. Yampi mÃïava bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, so imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti, idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. Ayaæ kho so mÃïava ariyo samÃdhikkhandho yassa so bhagavà vaïïavÃdÅ ahosi, yattha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesi. Atthi cevettha uttariæ karaïÅyanti. 64. "Acchariyaæ bho Ãnanda. So cÃyaæ bho Ãnanda ariyo samÃdhikkhandho paripuïeïà no aparipuïïo. Evaæ paripuïïa¤cÃhaæ bho Ãnanda ariyaæ samÃdhikkhandhaæ ito bahiddhà a¤¤esu samaïabrÃhmaïesu na samanupassÃmi. Evaæ paripuïïa¤ca bho Ãnanda ariyaæ samÃdhikkhandhaæ ito bahiddhà a¤¤e samaïabrÃhmaïà attani samanupasseyyuæ, te tÃvatakeneva attamanà assu alamettÃvatÃ, katamettÃvatÃ, anuppatto no sÃma¤¤attho, natthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyanti. [BJT Page 468] [\x 468/] 65. Atha ca pana bhavaæ Ãnando evamÃha: atthi cevettha uttariæ karaïiyanti. Katamo pana so bho Ãnanda ariyo pa¤¤akkhandho, yassa so bhavaæ gotamo vaïïavÃdÅ ahosi yattha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesÅ?"Ti. 66. "Puna ca paraæ mÃïava so bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: "ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpentikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddha'nti. 67. SeyyathÃpi mÃïava maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno, tatra'ssa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ. Tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya "ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato, accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno. Tatiradaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ"ti. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhinnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. 68. Yampi mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte [PTS Page 209] [\q 209/] kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: "ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpentikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. [BJT Page 470] [\x 470/] 69. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya1 cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ abhinindriyaæ. 70. SeyyathÃpi mÃïava puriso mu¤jamhà isikaæ pavÃheyya, tassa evamassa: ayaæ mu¤jo ayaæ isikà a¤¤o mu¤jo a¤¤Ã isikà mu¤jamhÃtveva isikà pavÃÊhÃti. SeyyathÃpi và pana mahÃrÃja puriso asiæ kosiyà pavÃheyya. Tassa evamassa: ayaæ asi ayaæ kosi, a¤¤o asi a¤¤Ã kosi, kosiyÃtveva asi pavÃÊho'ti. SeyyathÃpi và pana mahÃrÃja puriso ahaæ karaï¬Ã uddhareyya. Tassa evamassa: ayaæ ahi ayaæ karaï¬e, a¤¤o ahi a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ãtveva ahi ubbhato'ti. Evameva kho mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudrabhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. 71. Yampi mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya1 cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ abhinindriyaæ, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 72. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃ'pi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteti. [BJT Page 472] [\x 472/] 73. SeyyathÃpi mahÃrÃja dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsÅ và suparikammakatÃya mantikÃyaæ yaæ yadeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - 74. SeyyathÃpi và pana mÃïava dakkho dantakÃro và dantakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ dantasmiæ yaæ yadeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - 75. SeyyathÃpi và pana mÃïava dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrentavÃsÅ và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ yaæ yadeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - 76. Evavema kho mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanuhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. 77. Yampi mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanuhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 78. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà vittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. 79. SeyyathÃpi mÃïava puriso addhÃnamaggapaÂipanno so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi, tassa evamassa: bherisaddo iti'pi mudiÇgasaddo iti'pi saÇkhapaïavadeï¬imasaddo iti'pi. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. [BJT Page 474] [\x 474/] 80. Evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà vittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 81. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: "sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittantipajÃnÃti. SadesÃsaæ và cittaæ sadosaæ cittatanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cintanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ AsamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. 82. SeyyathÃpi mÃïava itthi và puriso và daharo và yuvà maï¬anakajÃtiko ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udakapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakikanti jÃneyya, akaïikaæ và akaïikanti jÃneyya, evameva kho mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃta. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. [BJT Page 476] [\x 476/] 83. Yampi mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃta. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 84. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tÅsaæmpi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. 85. SeyyathÃpi mÃïava puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya tamhÃ'pi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya. So tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgaccheyya. Tassa evamassa: 'ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïahÅ ahosiæ. TamhÃpi gÃmà agacchiæ tatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. So'mpi tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgato'ti. Evameva kho mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe parÃyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto - [BJT Page 478] [\x 478/] So tato cuto amutra upapÃdiæ tÃtrapÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. 86. Yampi mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe parÃyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto So tato cuto amutra upapÃdiæ tÃtrapÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 87. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatu pakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃtaïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti. 88. SeyyathÃpi mÃïava majjhe siæghÃÂake pÃsÃdo. Tattha cakkhumà puriso Âhito passeyya manusse gehaæ pavisante'pi rathiyà vÅtisa¤carante'pi majjhe siæghÃÂake nisinne'pi, tassa evamassa: ete manussà gehaæ pavisanti. Ete nikkhamanti. Ete rathiyà vÅtisa¤caranti. Ete majjhe saæghÃÂake nisinnÃ'ti. [BJT Page 480] [\x 480/] 89. Evameva kho mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. 90. Yampi mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 92. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati avijjÃsa vÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïiyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. [BJT Page 482] [\x 482/] SeyyathÃpi mÃïava pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambÆkampi sakkharakaÂhalampi macchagumbampi carantampi tiÂÂhantampi. Tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tatrime sippisambÆkÃ'pi sakkharakaÂhalÃ'pi macchagumbÃ'pi carantipi tiÂÂhantipÅti. Evameva kho mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khayäÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhÃgÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 92. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavÃ'pÅ cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ kariïiyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Yampi mÃïava bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati avijjÃsa vÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïiyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 93. Ayaæ kho mÃïava so ariyo pa¤¤Ãkkhandho yassa so bhagavà vaïïavÃdÅ ahosi, yattha ca imaæ janataæ samÃdapesi nivesesi patiÂÂhÃpesi. Natthi cevettha uttariæ karaïÅyanti. 94. [PTS Page 210] [\q 210/] acchariyaæ bho Ãnanda, abbhutaæ bho Ãnanda, so cÃyaæ bho Ãnanda ariyo pa¤¤Ãkkhandho paripuïïo. Evamparipuïïa¤cÃhaæ bho Ãnanda ariyaæ pa¤¤Ãkkhandhaæ ito bahiddhà a¤¤esu samaïabrÃhmaïesu na samanupassÃmi. Natti cettha uttariæ karaïÅyanti. Abhikkantaæ bho Ãnanda, abhikkantaæ bho Ãnanda, seyyathÃpi bho Ãnanda, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva kho bhotà Ãnandena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bho Ãnanda, bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ Ãnando dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Subhasuttaæ niÂÂhitaæ dasamaæ. [BJT Page 484] [\x 484/] 11 [PTS Page 211] [\q 211/] keva¬¬ha suttaæ 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà nÃÊandÃya viharati pÃvÃrikambavane. Atha kho keva¬¬ho gahapatiputto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho keva¬¬ho gahapatiputto bhagavantaæ etadavoca: 'ayaæ bhante nÃÊandà iddhà ceva thità ca, bahujanà ÃkiïïamanussÃ, bhagavati abhippasannÃ. SÃdhu bhante bhagavà ekaæ bhikkhuæ samÃdisatu yo uttarimanussadhammà iddhipÃÂibhÃriyaæ karissati. EvÃyaæ nÃÊandà bhiyyosomattÃya bhagavati abhippasÅdissatÅ'ti. 2. Evaæ vutte bhagavà keva¬¬haæ gahapatiputtaæ etadavoca: na kho ahaæ keva¬¬ha bhikkhÆnaæ evaæ dhammaæ desemi 'etha tumhe bhikkhave gihÅnaæ odÃtavasanÃnaæ uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karothÃ'ti. 3. Dutiyampi kho keva¬¬ho gahapatiputto bhagavantaæ etadavoca: nÃhaæ bhante bhagavantaæ dhaæsemi. Api ca evaæ vadÃmi: "ayaæ bhante nÃÊanda iddhà ceva phÅtà ca, bahujanà ÃkiïïamanussÃ, bhagavati abhippasannÃ. SÃdhu bhante bhagavà ekaæ bhikkhuæ samÃdisatu yo uttarimanussadhammà [PTS Page 212] [\q 212/] iddhipÃÂihÃriyaæ karissati. EvÃyaæ nÃÊandà bhiyyosomattÃya bhagavati abhippasÅdissatÅ'ti. Dutiyampi kho bhagavà keva¬¬haæ gahapatiputtaæ etadavoca: na kho ahaæ keva¬¬ha bhikkhÆnaæ evaæ dhammaæ desemi 'etha tumhe bhikkhave gihÅnaæ odÃtavasanÃnaæ uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karothÃ'ti. 4. Tatiyampi kho keva¬¬ho gahapatiputto bhagavantaæ etadavoca: nÃhaæ bhante bhagavantaæ dhaæsemi. Api ca evaæ vadÃmi: 'ayaæ bhante nÃÊandà iddhà ceva phÅtà ca, bahujanà ÃkiïïamanussÃ, bhagavati abhippasannÃ. SÃdhu bhante bhagavà ekaæ bhikkhuæ samÃdisatu yo uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ karissati. EvÃyaæ nÃÊandà bhiyyosomattÃya bhagavati abhippasÅdissatÅ'ti. 1. KevaÂÂo sÅmu. [BJT Page 486] [\x 486/] 5. "TÅïi kho imÃni keva¬¬ha pÃÂihÃriyÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. KatamÃni tÅïi? IddhipÃÂihÃriyaæ ÃdesanÃpÃÂihÃriyaæ. AnusÃsanÅpÃÂihÃriyanti. Katama¤ca keva¬¬ha iddhipÃÂihÃriyaæ? Idha keva¬¬ha bhikkhu anekavihitaæ iddhavidhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. Bahudhà pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ, tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parimasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteti. 6. Tamenaæ a¤¤ataro saddho pasanno passati taæ bhikkhuæ anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhonteæ: ekampi hutvà bahudhà bhontaæ, bahudhÃpi hutvà ekaæ bhontaæ, ÃcÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬haæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃnaæ gacchantaæ seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ kÃrontaæ seyyathÃpi [PTS Page 213] [\q 213/] udake, udake'pi abhijjamÃne gacchantaæ seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamantaæ seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo, ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parimasantaæ parimajjantaæ, yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vattentaæ. 7. Tamenaæ so saddho pasanno a¤¤atarassa assaddhassa appasannassa Ãroceti: acchariyaæ vata bho abbhutaæ vata bho samaïassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ. AmÃhaæ bhikkhuæ addasaæ anekavihitaæ iddhimidhaæ paccanubhontaæ: ekampi hutvà bahudhà bhontaæ, bahudhÃpi hutvà ekampi bhontaæ, ÃcÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬haæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃnaæ gacchantaæ seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ kÃrontaæ seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchantaæ seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamantaæ seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo, ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parimasantaæ parimajjantaæ, yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vattentanti. Tamesaæ so assaddho appasanno taæ saddhaæ pasannaæ evaæ vadeyya: atthi kho bho gandhÃrÅ nÃma vijjÃ. TÃya so bhikkhu anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. Bahudhà pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ, tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parimasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vattetÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi keva¬¬ha? Api nu so assaddho appasanno taæ saddhaæ pasannaæ evaæ vadeyya?"Ti. "Vadeyya bhante"ti. "Imaæ kho ahaæ keva¬¬ha iddhipÃÂihÃriye ÃdÅnavaæ sampassamÃno iddhipÃÂihÃriyena aÂÂiyÃmi harÃyÃmi jigucchÃmi. 1. Eko'pi. (SÅmu. [PTS. ] [BJT Page 488] [\x 488/] 8. Katama¤ca keva¬¬ha ÃdesanÃpÃÂihÃriyaæ? Idha keva¬¬ha bhikkhu parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cittampi Ãdisati cetasikampi Ãdisati vitakkitampi Ãdisati vicÃritampi Ãdisati: evampi te mano, itthampi te mano, itipi te cittanti. Tamenaæ a¤¤ataro saddho pasanno passati taæ bhikkhuæ parasantÃnaæ parapuggalÃnaæ cittampi Ãdisantaæ cetasikampi Ãdisantaæ vitakkitampi Ãdisantaæ vicÃritampi Ãdisantaæ: evampi te mano, itthampi te mano, iti'pi te cittanti. Tamenaæ so saddho pasanno a¤¤atarassa assaddhassa appasannassa Ãroceti: acchariyaæ vata bho [PTS Page 214] [\q 214/] abbhutaæ vata bho samaïassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ. AmÃhaæ bhikkhuæ addasaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cittampi Ãdisantaæ ceteyitampi Ãdisantaæ vitakkitampi Ãdisantaæ vicÃritampi Ãdisantaæ: evampi te mano, itthampi te mano, iti'pi te cittanti. Tamenaæ so assaddho appasanno taæ saddhaæ pasannaæ evaæ vadeyya: atthi kho bho maïikà nÃma vijjÃ. TÃya so bhikkhu parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cittampi Ãdisati, cetasikampi Ãdisati, vitakkitampi Ãdisati, vicÃritampi Ãdisati: evampi te mano, itthampi te mano, itipi te cittanti. Taæ kiæ ma¤¤asi keva¬¬ha? Api nu so assaddho appasanto taæ saddhaæ pasannaæ evaæ vadeyyÃ?"Ti. "Vadeyya bhante"ti. Imaæ kho ahaæ keva¬¬a Ãdesanà pÃÂihÃriye ÃdÅnavaæ sampassamÃno ÃdesanÃpÃÂihÃriyena aÂÂiyÃmi harÃyÃmi jigucchÃmi. 9. Katama¤ca keva¬¬ha anusÃsanÅpÃÂihÃriyaæ? Idha keva¬¬ha bhikkhu evamanusÃsati: evaæ vitakketha, mà evaæ vitakkayittha, evaæ manasikarotha, mà evaæ manasÃkattha, idaæ pajahatha, idaæ upasampajja viharathÃti. Idampi vuccati keva¬¬ha anusÃsanÅpÃÂihÃriyaæ. 10. Puna ca paraæ keva¬¬ha idha tathÃgato loko uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ. Brahmacariyaæ pakÃseti. [BJT Page 490] [\x 490/] 11(29). Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvaso rajÃpatho1. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. 1. Rajopatho, katthaci. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato santuÂÂho. 12 (29) Katha¤ca keva¬¬ha bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha keva¬¬ha bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ1 virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ3 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ4 samaggÃrÃmo5 samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 492] [\x 492/] Pharusaæ vÃcaæ6 pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. AnÃcÃri, machasaæ. 2. heto, syÃ. 3. PisuïÃvÃcaæ, [PTS.] 4. AnuppÃdÃtÃ, [PTS.] 5. SamaggarÃmo, machasaæ. 6. PharusÃvÃcaæ, [PTS.] Sitira 7. PemaniyÃ, machasaæ. 8. EvarÆpiæ. [PTS.] Sitira. 13(30) BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ1 paÂivirato hoti. Ekabhattiko2 hoti rattÆparato3 paÂivirato4 vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanÃ5 paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavÃ7 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa8 gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂÃ9 paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci10 yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrÃ11 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ12 niÂÂhitaæ 14 (31) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ13 anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ14 aggabÅjaæ bijabÅjameva15 pa¤camaæ. Iti và itievarÆpÃ16 bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ17 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. PemaniyÃ,mamachasaæ. 2. EvarÆpÅ, [PTS] [BJT Page 494] [\x 494/] 15(32) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 2. Ekaæ bhattiko, machasaæ. 3. Rattuparato, machasaæ. 4. Virato, the. Se. 5. VisÆkaæ, machasaæ. 6. PariggahaïÃ, (sabbattha) 7. Gavassaæ, se. VaÊavaæ, machasaæ. 8. Pahiïa, sÅmu. Machasa. SyÃ. 9. KÆÂaæ, machasaæ. 10. SÃvi, machasaæ. 11. Sahasaæ, machasaæ. 12. CÆÊa sÅlaæ, machasaæ. 13. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 14. Phalaæ, se. Phaluæ, si. The. 15. Bija bÅjaæ eva. The. 16. Iti evarupÃ, kesuci. 17. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 16(33). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ1 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ2 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ3 usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ4 kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ5 nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ6. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 17(34). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 18(35). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Sobhanagarakaæ, katthaci. Sobhanakarakaæ, [PTS.] Sobhanagharakaæ, machasaæ. 2. Dhovanaæ, katthaci. Dhopanaæ, sitira. 3. Mahiæsaæ, machasaæ. 4. Meï¬akaæ, machasaæ. 5. SÅhala potthakesu na dissati. 6. AnÅka - kesuci. [BJT Page 496] [\x 496/] 19(36). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ1 mukhalepanaæ2 hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 20(37). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ)3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 21(38) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 22(39). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Mukhacuïïaæ, machasaæ. 2. MukhÃlepanaæ, sÅmu. 3. Marammapotthakesuyeva dissate 4. Aviciïïaæ, kesuci. [BJT Page 498] [\x 498/] 23(40). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 24(41). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ1 kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ2 supiïaæ3 lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjÃ4 sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ5 saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 25(42)2. Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ6 asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ7 itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ8 usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ9 ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ10 kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 26(43). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. JÅvitaæ, machasaæ. 2. UppÃdaæ, sÅmu. 3. Supinaæ, machasaæ. Supiïakaæ, si. 4. Khettaæ, kesuci. 5. Pakkha, kesuci. 6. Daï¬alakkhaïaæ satthalakkhaïaæ, machasaæ. 7. ùyudha, kesuci. 8. Mahiæsa, machasaæ. 9. Goïa, machasaæ. 10. Meï¬aka, kesuci. [BJT Page 500] [\x 500/] 27(44). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. Devadundubhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ1 saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhÆmicÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 28(45). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 29(46). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ2 hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Oggamanaæ, kesuci. 2. JivhÃnitthaddhanaæ. Bahusu. [BJT Page 502] [\x 502/] 30(47). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 31(48). Sa kho1 so keva¬¬ha bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi mÃïava khattiyo muddhÃvasitto2 nihatapaccÃmitto na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho keva¬¬ha bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho keva¬¬ha bhikkhu sÅlasampanno hoti. 32(49). Katha¤ca keva¬¬ha bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha keva¬¬ha bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ. Cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ. Sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ. GhÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ. Jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ. KÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho keva¬¬ha bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 1. Atha kho, kesuci. 2. MuddhÃbhisinto, kesuci. 3. AnvÃsaveyyuæ, anvÃssaveyyu, kesuci. [BJT Page 504] [\x 504/] 33(50). Katha¤ca keva¬¬ha bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha keva¬¬ha bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho keva¬¬ha bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. 34(51). Katha¤ca keva¬¬ha bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha keva¬¬ha bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena2 piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi keva¬¬ha pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho keva¬¬ha bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho keva¬¬ha bhikkhu santuÂÂho hoti. 35(52). So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena3 samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 36(53). So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 1. Sammi¤jite, kesuci. 2. ParibhÃrikena, sÅmu. 3. Iminà sÅlakkhandhena, sabbattha. [BJT Page 506] [\x 506/] 37(54). SeyyathÃpi keva¬¬ha puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅ akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 38(55). SeyyathÃpi keva¬¬ha puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 39(56). SeyyathÃpi keva¬¬ha puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena1, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 40(57). SeyyathÃpi keva¬¬ha puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 1. Avyayena, [PTS.] [BJT Page 508] [\x 508/] 41(59). SeyyathÃpi keva¬¬ha puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ - 42(60). Evameva kho keva¬¬ha bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi keva¬¬ha Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho mÃïava bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. 43(61). Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 44. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti parisanneti [PTS Page 215] [\q 215/] paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 45. SeyyathÃpi keva¬¬ha dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyavuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya sÃyaæ nahÃnÅyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà phuÂà snehena na ca paggharaïi, evameva kho keva¬¬ha bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti parisenteti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. [BJT Page 510] [\x 510/] Yampi keva¬¬ha bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. 46. Puna ca paraæ keva¬¬ha bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 47. SeyyathÃpi keva¬¬ha udakarahado ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anupaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa vÃrinà sÅtena apphuÂaæ assa, evameva kho keva¬¬ha bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Yampi keva¬¬ha bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. 48. Puna ca paraæ keva¬¬ha bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. [BJT Page 512] [\x 512/] So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti, parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. 49. SeyyathÃpi keva¬¬ha uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arikiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggÃni antonimuggaposÅni, tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni paripÆrÃni, paripphuÂÃni nÃssà ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa, evameva kho keva¬¬ha bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. 50. Puna ca paraæ keva¬¬ha bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhosatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi keva¬¬ha puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa, evameva kho mahÃrÃja bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Yampi keva¬¬ha bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhosatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. [BJT Page 514] [\x 514/] 51. Puna ca paraæ keva¬¬ha so bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: "ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpentikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddha'nti. 52. SeyyathÃpi keva¬¬ha maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno, tatra'ssa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ. Tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya "ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato, accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno. Tatiradaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ"ti. Evameva kho keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhinnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. 53. Yampi keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhinnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. [BJT Page 516] [\x 516/] 54. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ abhinindriyaæ, seyyathÃpi keva¬¬ha puriso mu¤jamhà isikaæ pavÃheyya. Tassa evamassa: ayaæ mu¤jo ayaæ isikà a¤¤o mu¤jo a¤¤Ã isikà mu¤jamhÃtveva isikà pavÃÊhÃti. SeyyathÃpi và pana mahÃrÃja puriso asiæ kosiyà pavÃheyya. Tassa evamassa: ayaæ asi ayaæ kosi, a¤¤o asi a¤¤Ã kosi, kosiyÃtveva asi pavÃÊho'ti. SeyyathÃpi và pana keva¬¬ha puriso ahaæ karaï¬Ã uddhareyya. Tassa evamassa: ayaæ ahi ayaæ karaï¬e, a¤¤o ahi a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ãtveva ahi ubbhato'ti. Evameva kho keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudrabhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. Yampi keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudrabhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 55. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃ'pi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteti. 56. SeyyathÃpi mahÃrÃja dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsÅ và suparikammakatÃya mantikÃyaæ yaæ yadeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya - [BJT Page 518] [\x 518/] SeyyathÃpi và pana keva¬¬ha dakkho dantakÃro và dantakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ dantasmiæ yaæ yadeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya, seyyathÃpi và pana keva¬¬ha dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrentavÃsÅ và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ yaæ yadeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya, evavema kho keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanuhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. Evavema kho keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanuhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 57. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà vittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. SeyyathÃpi keva¬¬ha puriso addhÃnamaggapaÂipanno so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi, tassa evamassa: bherisaddo iti'pi mudiÇgasaddo iti'pi saÇkhapaïavadeï¬imasaddo iti'pi. Evameva kho keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. 58. Yampi keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. Idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. [BJT Page 520] [\x 520/] 59. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittantipajÃnÃti. SadesÃsaæ và cittaæ sadosaæ cittatanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cintanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. 60. SeyyathÃpi keva¬¬ha itthi và puriso và daharo và yuvà maï¬anakajÃtiko ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udakapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakikanti jÃneyya, akaïikaæ và akaïikanti jÃneyya, evameva kho keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃta. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. 61. Yampi keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃta. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. [BJT Page 522] [\x 522/] 62. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tÅsaæmpi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. 63. SeyyathÃpi keva¬¬ha puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya tamhÃ'pi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya. So tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgaccheyya. Tassa evamassa: 'ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïahÅ ahosiæ. TamhÃpi gÃmà agacchiæ tatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. So'mpi tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgato'ti. Evameva kho keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe parÃyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tÃtrapÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Yampi keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe parÃyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tÃtrapÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. [BJT Page 524] [\x 524/] 64. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatu pakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃtaïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti. 65. SeyyathÃpi keva¬¬ha majjhe siæghÃÂake pÃsÃdo. Tattha cakkhumà puriso Âhito passeyya manusse gehaæ pavisante'pi rathiyà vÅtisa¤carante'pi majjhe siæghÃÂake nisinne'pi, tassa evamassa: ete manussà gehaæ pavisanti. Ete nikkhamanti. Ete rathiyà vÅtisa¤caranti. Ete majjhe siæghÃÂake nisinnÃ'ti. Evameva kho keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. [BJT Page 526] [\x 526/] 66. Yampi keva¬¬ha bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 67. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati avijjÃsa vÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïiyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. 68. Idaæ vuccati keva¬¬ha anusÃsanÅpÃÂihÃriyaæ. ImÃni kho keva¬¬ha tÅïi pÃÂihÃriyÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. 69. BhÆtapubbaæ keva¬¬ha imasmi¤¤eva bhikkhusaÇghe a¤¤atarassa bhikkhuno evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: kattha nu kho ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atha kho so keva¬¬ha bhikkhu tathÃrÆpaæ samÃdhiæ samÃpajji, yathà samÃhite citte devayÃniyo maggo pÃturahosi. Atha kho so keva¬¬ha bhikkhu yena cÃtummahÃrÃjikà devà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà cÃtummahÃrÃjike deve etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ?Ti. Evaæ vutte keva¬¬ha cÃtummahÃrÃjikà devà taæ bhikkhuæ [PTS Page 216] [\q 216/] etadavocu: mayampi kho bhikkhu na jÃnÃma yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu cattÃro mahÃrÃjÃno amhehi abhikkannatarà ca païitatarà ca. Te kho etaæ jÃneyyuæ yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. [BJT Page 528] [\x 528/] 70. Atha kho so keva¬¬ha bhikkhu yena cattÃro mahÃrÃjÃno tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà cattÃro mahÃrÃjo etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆti?. 71. Evaæ vutte keva¬¬ha cattÃro mahÃrÃjÃno taæ bhikkhuæ etadavocuæ: mayampi kho bhikkhu na jÃnÃma yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ? PaÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆti. Atthi kho bhikkhu tÃvatiæsà nÃma devà amhehi abhikkantatarà ca païitatarà ca. Te kho etaæ jÃneyyuæ yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhenti, seyyathÅdaæ paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. 72. Atha kho so keva¬¬ha bhikkhu yena tÃvatiæsà devà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà tÃvatiæse deve etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti? Evaæ vutte keva¬¬ha tÃvatiæsà devà taæ bhikkhuæ etadavocu: mayampi kho bhikkhu na jÃnÃma yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu sakko nÃma devÃnamindo amhehi abhikkannataro ca païÅtataro ca. So kho jÃneyya yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavidhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. 73. [PTS Page 217] [\q 217/] atha kho so keva¬¬ha bhikkhu yena sakko devÃnamindo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà sakkaæ devÃnamindaæ etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti: evaæ vutte keva¬¬ha sakko devÃnamindo taæ bhikkhuæ etadavocu: ahampi kho bhikkhu na jÃnÃma yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu sakko nÃma devÃnamindo amhehi abhikkannataro ca païÅtataro ca. Te kho etaæ jÃneyyuæ yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavidhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. 74. Atha kho so keva¬¬ha bhikkhu yena tÃvatiæsà devà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà tÃvatiæse deve etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti? Evaæ vutte keva¬¬ha tÃvatiæsà devà taæ bhikkhuæ etadavocu: mayampi kho bhikkhu na jÃnÃma yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu sakko nÃma devÃnamindo amhehi abhikkannataro ca païÅtataro ca. So kho jÃneyya yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ paÂhavidhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. [BJT Page 530] [\x 530/] 75. Atha kho so keva¬¬ha, bhikkhu yena suyÃmo devaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà suyÃmaæ devaputtaæ etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti? Evaæ vutte keva¬¬ha, suyÃmo devaputto taæ bhikkhuæ etadavoca: ahampi kho bhikkhu na jÃnÃmi. Yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: [PTS Page 218] [\q 218/] paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu tusità nÃma devà amhehi abhikkannatarà ca païitatarà ca. Te kho etaæ jÃneyyuæ yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. 76. Atha kho so keva¬¬ha, bhikkhu yena tusità devà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà tusite deve etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti? Evaæ vutte keva¬¬ha tusità devà taæ bhikkhuæ etadavocuæ: mayampi kho bhikkhu na jÃnÃma yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu santusito nÃma devaputto amhehi abhikkannataro ca païitataro ca. So kho etaæ jÃneyya yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. 77. Atha kho so keva¬¬ha, bhikkhu yena santusito nÃma devaputto tenupasaÇkhami. UpasaÇkamitvà santusitaæ devaputtaæ etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti?. Evaæ vutte keva¬¬ha santusito devaputto taæ bhikkhuæ etadavoca: ahampi kho bhikkhu na jÃnÃmi yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu nimmÃnaratÅ nÃma devà amhehi abhikkannatarà ca païitatarà ca. Te kho etaæ jÃneyyuæ yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanati, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu'ti. 78. Atha kho so keva¬¬ha, bhikkhu yena nimmÃnaratÅ devà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà nimmÃnaratÅ deve etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti? [PTS Page 219] [\q 219/] evaæ vutte keva¬¬ha nimmÃnaratÅ devà taæ bhikkhuæ etadavocuæ: mayampi kho bhikkhu na jÃnÃma yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu sunimmito nÃma devaputto amhehi abhikkannataro ca païitataro ca. So kho etaæ jÃneyya yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti seyyathÅdaæ: paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. [BJT Page 532] [\x 532/] 79. Atha kho so keva¬¬ha, bhikkhu yena sunimmito devaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà sunimmitaæ devaputtaæ etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti? Evaæ vutte keva¬¬ha sunimmito devaputto taæ bhikkhuæ etadavoca: ahampi kho bhikkhu na jÃnÃmi yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu paranimmitavasavattÅ nÃma devà amhehi abhikkannatarà ca païitatarà ca. Te kho etaæ jÃneyyuæ yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu'tÅ. 80. Atha kho so keva¬¬a, bhikkhu yena paranimmitavasavattÅ devà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà paranimmitavasavattÅ deve etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti? Evaæ vutte keva¬¬ha paranimmitavasavattÅ devà taæ bhikkhuæ etadavocuæ: mayampi kho bhikkhu na jÃnÃma yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu vasavattÅ nÃma devaputto amhehi abhikkannataro ca païitaro ca. So kho etaæ jÃneyya yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. 81. Atha kho so keva¬¬ha, bhikkhu yena vasavattÅ devaputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà vasavattiæ [PTS Page 220] [\q 220/] devaputtaæ etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti?. Evaæ vutte keva¬¬ha vasavatti devaputto taæ bhikkhuæ etadavoca: ahampi kho bhikkhu na jÃnÃmi yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti seyyathÅdaæ: paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu brahmakÃyikà nÃma devà amhehi abhikkannatarà ca païitatarà ca. Te kho etaæ jÃneyyuæ yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. 82. Atha kho so keva¬¬ha, bhikkhu tathÃrÆpaæ samÃdhiæ samÃpajji yathÃsamÃhite citte brÃhmayÃniyo maggo pÃtarahosi. Atha kho so keva¬¬ha bhikkhu yena brahmakÃyikà devà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà brahmakÃyike deve etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti? Evaæ vutte keva¬¬ha brahmakÃyikà devà taæ bhikkhuæ etadavocuæ: mahampi kho bhikkhu na jÃnÃma yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ, paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. Atthi kho bhikkhu brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sajitÃ1 vasÅ pità bhÆtabhavyÃnaæ amhehi abhikkannataro ca païitataro ca. So kho etaæ jÃneyya yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. 1. Sa¤jitÃ, katthaci. [BJT Page 534] [\x 534/] 83. "Kahaæ panÃvuso etarahi so mahÃbrahmÃ?"Ti. "Mayampi kho bhikkhu na jÃnÃma yattha và brahmà yena và brahmà yahiæ và brahmÃ'ti. Api ca bhikkhu yathà nimittà dissanti Ãloko sa¤jÃyati obhÃso pÃtubhavati, brahmà pÃtubhavissati. Brahmuno hetaæ pubbanimittaæ pÃtubhÃvÃya yadidaæ Ãloko sa¤jÃyati obhÃso pÃtubhavatÅti. Atha kho so keva¬¬ha mahÃbrahmà na cirasseva [PTS Page 221] [\q 221/] pÃturahosi. Atha kho so keva¬¬ha bhikkhu yena mahÃbrahmà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà taæ mahÃbrahmÃnaæ etadavoca: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti?. Evaæ vutte keva¬¬ha so mahÃbrahmà taæ bhikkhuæ etadavoca: ahamasmi bhikkhu brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sajità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnanti. 84. Dutiyampi kho so keva¬¬ha, bhikkhu taæ mahÃbrahmÃnaæ etadavocana: na kho'haæ taæ Ãvuso evaæ pucchÃmi: tvamasi brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sajità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnanti? Eva¤ca kho ahaæ taæ Ãvuso pucchÃmi: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti?. Dutiyampi kho keva¬¬ha so mahÃbrahmà taæ bhikkhuæ etadavoca: ahamasmi bhikkhu brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sajità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnanti. 85. Tatiyampi kho so keva¬¬ha, bhikkhu taæ mahÃbrahmÃnaæ etadavocana: na kho'haæ taæ Ãvuso evaæ pucchÃmi: tvamasi brahmà mahÃbrahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sajità vasÅ pità bhÆtabhavyÃnanti? Eva¤ca kho ahaæ taæ Ãvuso pucchÃmi: kattha nu kho Ãvuso ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti?. [BJT Page 536] [\x 536/] 86. Atha kho so keva¬¬ha mahÃbrahmà taæ bhikkhuæ bÃhÃyaæ gahetvà ekamantaæ apanetvà taæ bhikkhuæ [PTS Page 222] [\q 222/] etadavoca: ime kho maæ bhikkhu brahmakÃyikà devà evaæ jÃnanti: natthi ki¤ci brahmuno adiÂÂhaæ, natthi ki¤ci brahmuno aviditaæ, natthi ki¤ci brahmuno asacchikatanti. TasmÃhaæ tesaæ sammukhà na byÃkÃsiæ. Ahampi kho bhikkhu na jÃnÃmi yatthime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti. TasmÃtiha bhikkhu tuyhevetaæ dukkaÂaæ tuyhavetaæ aparaddhaæ yaæ tvaæ taæ bhagavantaæ atisitvà bahiddhà pariyeÂÂhiæ Ãpajjasi imassa pa¤hassa veyyÃkÃraïÃya. Gaccha tvaæ bhikkhu tameva bhagavantaæ upasaÇkamitvà imaæ pa¤haæ puccha. Yathà ca te bhagavà byÃkaroti tathà taæ dhÃreyyÃsÅti. 87. Atha kho so keva¬¬ha, bhikkhu seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya evameva kho brahmaloke annarahito mama purato pÃturahosi. Atha kho keva¬¬ha, bhikkhu maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho keva¬¬ha so bhikkhu maæ etadavoca: kattha nu kho bhante ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti seyyathÅdaæ: paÂhavidhÃtu ÃpodhÃta tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ'ti? 88. Evaæ vutte ahaæ keva¬¬ha taæ bhikkhuæ etadavoca: bhÆtapubbaæ bhikkhu sÃmuddikà vÃïijà tÅradassiæ sakuïaæ gahetvà nÃvÃya samuddaæ ajjhogÃhanti. Te atÅradassiniyà nÃvÃya tiradassiæ sakuïaæ mu¤canti. So gacchateva puratthimaæ disaæ, gacchati dakkhiïaæ disaæ, gacchati pacchimaæ disaæ, gacchati uttaraæ disaæ, gacchati uddhaæ, gacchati anudisaæ. Sace so samantà tÅraæ passati, tathÃgatako va1 hoti. Sace pana so samantà tÅraæ na passati, tameva nÃvaæ paccÃgacchati. Evameva kho tvaæ bhikkhu yato yÃva [PTS Page 223] [\q 223/] brahmalokà pariyesamÃno imassa pa¤hassa veyyÃkaraïaæ nÃjjhagÃ, atha mama¤¤eva santike paccÃgato. Na kho eso bhikkhu pa¤ho evaæ pucchitabbo: "kattha nu kho bhanto ime cattÃro mahÃbhÆtà aparisesà nirujjhanti, seyyathÅdaæ: paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu'ti? Eva¤ca kho ese bhikkhu pa¤ho pucchitabbo: 1. TathÃpakkanto ca, syÃ. [BJT Page 538] [\x 538/] Kattha Ãpo ca paÂhavÅ tejo vÃyo na gÃdhati. Kattha dÅgha¤ca rassa¤ca aïuæ thÆlaæ subhÃsubhaæ, Katta nÃma¤ca rÆpa¤ca asesaæ uparujjhatÅti. Tatra veyyÃkaraïa bhavatÅ: Vi¤¤Ãïaæ anidassanaæ anantaæ sabbato pahaæ Ettha Ãpo ca paÂhavÅ tejo vÃyo na gÃdhati Ettha dÅgha¤ca rassa¤ca aïuæ thÆlaæ subhÃsubhaæ Ettha nÃma¤ca rÆpa¤ca asesaæ uparujjhati. Vi¤¤Ãïassa nirodhena etthetaæ uparujjhatÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano keva¬¬ho gahapatiputto bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. Keva¬¬hasuttaæ niÂÂhitaæ ekÃdasamaæ. [BJT Page 540] [\x 540/] 12 [PTS Page 224] [\q 224/] lohiccasuttaæ 1. Evaæ me sutaæ. Ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi yena sÃlavatikà tadavasari. Tena kho pana samayena lohicco brÃhmaïo sÃlavatikaæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã pasenadinà kosalena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. 2. Tena kho pana samayena lohiccassa brÃhmaïassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti: idha samaïo và brÃhmaïo và kusalaæ dhammaæ adhigaccheyya, kusalaæ dhammaæ adhigantvà na parassa Ãroceyya. Kiæ hi paro parassa karissati? SeyyathÃpi nÃma purÃïaæ bandhanaæ chinditvà a¤¤aæ navaæ bandhanaæ kareyya? Evaæ sampadamidaæ pÃpakaæ lobhadhammaæ vadÃmi. Kiæ hi paro parassa karissatÅ'ti. 3. Assosi kho lohicco brÃhmaïo: samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi sÃlavatikaæ anuppatto. Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ, sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ [PTS Page 225] [\q 225/] sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosanakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ. Brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅti. 4. Atha kho lohicco brÃhmaïo bhesikaæ nahÃpitaæ Ãmantesi: ehi tvaæ samma bhesike, yena samaïo gotamo tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà mama vacanena samaïaæ gotamaæ appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ puccha: lohicco bho gotama brÃhmaïo bhavantaæ gotamaæ appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchatÅti. Eva¤ca vadehi: adhivÃsetu kira bhavaæ gotamo lohiccassa brÃhmaïassa svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃti. [BJT Page 542] [\x 542/] 5. Evaæ bhatteti kho bhesikà nahÃpito lohiccassa brÃhmaïassa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho bhesikà nahÃpito bhagavantaæ etadavoca: lohicco bhante brÃhmaïo bhagavantaæ appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati. Eva¤ca vadeti. AdhivÃsetu kira bhante bhagavà lohiccassa brÃhmaïassa svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. 6. Atha kho bhesikà nahÃpito bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena lohicco brÃhmaïo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà lohiccaæ brÃhmaïaæ etadavoca: avocumbhà kho mayaæ bhante tava vacanena taæ bhagavantaæ. Lohicco bhante brÃhmaïo bhagavantaæ [PTS Page 226] [\q 226/] appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati. Eva¤ca vadeti: adhivÃsetu kira bhante bhagavà 'lohiccassa brÃhmaïassa svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ'ti. Adhivuttha¤ca pana tena bhagavatÃti. 7. Atha kho lohicco brÃhmaïo tassà rattiyà accayena sake nivesane païitaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà bhesikaæ nahÃpitaæ Ãmantesi: ehi tvaæ samma bhesike yena samaïo gotamo tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà samaïassa gotamassa kÃlaæ Ãrocehi: kÃlo bho gotama niÂÂhitaæ bhattanti. Evaæ bhante'ti kho bhesikà nahÃpito lohiccassa brÃhmaïassa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ ÂhÅto kho bhesikà nahÃpito bhagavato kÃlaæ Ãrocesi: kÃle bhante. NiÂÂhitaæ bhattanti. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena sÃlavatikà tenupasaÇkami. 8. Tena kho pana samayena bhesikà nahÃpito bhagavantaæ piÂÂhito piÂÂhito anubaddho hoti. Atha kho bhesikà nahÃpito bhagavantaæ etadavoca: "lohiccassa bhante brÃhmaïassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: idha samaïo và brÃhmaïo và kusalaæ dhammaæ adhigaccheyya, kusalaæ dhammaæ adhigantvà na parassa Ãroceyya. Kiæ hi paro parassa karissati. SeyyathÃpi purÃïaæ bandhanaæ chinditvà a¤¤aæ navaæ bandhanaæ kareyya, evaæ sampadamidaæ pÃpakaæ lobhadhammaæ vadÃmi. Kiæ hi paro parassa karissatÅ"ti. SÃdhu bhante bhagavà lohiccaæ brÃhmaïaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetÆ"ti. "AppevanÃma siyà bhesike appevanÃma siyà bhesike"ti. [BJT Page 544] [\x 544/] 9. Atha kho bhagavà yena lohiccassa brÃhmaïassa nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane [PTS Page 227] [\q 227/] nisÅdi. Atha kho lohicco brÃhmaïo buddhappamukhaæ bhikkhusaÇghaæ païitena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi atha kho lohicco brÃhmaïo bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅvaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho lohiccaæ brÃhmaïaæ bhagavà etadavoca: "saccaæ kira te lohicca evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhÅgataæ uppannaæ: idha samaïo và brÃhmaïo và kusalaæ dhammaæ adhigaccheyya, kusalaæ dhammaæ adhigantvà na parassa aroceyya, kiæ hi paro parassa karissati? SeyyathÃpi nÃma purÃïaæ bandhanaæ chinditvà a¤¤aæ navaæ bandhanaæ kareyya, evaæ sampadamidaæ pÃpakaæ lobhadhammaæ vadÃmi. Kiæ hi paro parassa karissatÅ?"Ti. "Evaæ bho gotama. " 10. "Taæ kiæ ma¤¤asi lohicca? Tanu tvaæ sÃlavatikaæ ajjhÃvasasÅ"?Ti. "Evaæ bho gotama. " "Yo nu kho lohicca evaæ vadeyya 'lohicco brÃhmaïo sÃlavatikaæ ajjhÃvasati. Yà sÃlavatikÃya samudayasa¤jÃti lohicco'va taæ brÃhmaïo ekako paribhu¤jeyya, na a¤¤esaæ dadeyyÃ'ti evaævÃdi so ye taæ upajÅvanti tesaæ antarÃyakaro và hoti no vÃ?"Ti. "AntarÃyakaro bho gotama. " "AntarÃyakaro samÃno lohicca hitÃnukampÅ và tesaæ hoti ahitÃnukampÅ vÃ?"Ti. "AhitÃnukampÅ bho gotama. " "AhitÃnukampissa mettaæ và tesu cittaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sapattakaæ vÃ?"Ti. "Sapattakaæ bho gotama" "Sapattake citte paccupaÂÂhike micchÃdiÂÂhi và hoti sammÃdiÂÂhi vÃ?Ti Bho gotama. " "MicchÃdiÂÂhissa kho ahaæ lohicca dvinnaæ gatÅnà a¤¤ataraæ gatiæ vadÃmi: nirayaæ và tiracchÃnayoniæ vÃ. " [BJT Page 546] [\x 546/] 11. Taæ kimma¤¤asi lohicca, tanu rÃjà pasenadÅ kosalo kÃsikosalaæ ajjhÃvasatÅ?"Ti. "Evaæ bho gotama. " "Yo nu kho lohicca evaæ vadeyya: 'rÃjà pasenadÅ kosalo kÃsikosalaæ ajjhÃvasati. Yà kÃsikosalo samudayasa¤jÃti, rÃjÃ'va taæ pasenadÅ kosalo ekako paribhu¤jeyya, na a¤¤esaæ dadeyyÃ'ti. EvaævÃdÅ so ye rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ upajÅvanti tumhe ceva a¤¤e ca, tesaæ antarÃyakaro và hoti, no vÃ?"Ti. "AntarÃyakaro bho gotama. " "AntarÃyakaro samÃno hitÃnukampÅ và tesaæ hoti ahitÃnukampÅ vÃ?"Ti. "AhitÃnukampÅ bho gotama. " "AhitÃnukampissa lohicca mettaæ và tesu cittaæ paccupaÂÂhÅtaæ sapattakaæ vÃ?"Ti. "Sapattakaæ bho gotama. " "Sapattake citte paccupaÂÂhÅte micchÃdiÂÂhi và hoti sammÃdiÂÂhi vÃ?"Ti. MicchÃdiÂÂhi bho gotama. " "MicchÃdiÂÂhissa kho ahaæ lohicca dvinnaæ gatÅnaæ a¤¤ataraæ gatiæ vadÃmi nirayaæ và tiracchÃnayoniæ vÃ. 12. Iti kira 'lohicca yo evaæ vadeyya: lohicco brÃhmaïo sÃlavatikaæ ajjhÃvasati. Yà sÃlavatikÃya samudaya¤jÃti, lohicco'va taæ brÃhmaïo ekako paribhu¤jeyya, na ca a¤¤esaæ dadeyyÃ'ti. EvaævÃdÅ so ye taæ upajÅvanti, tesaæ antarÃyakaro hoti. AntarÃyakaro samÃno ahitÃnukampÅ hoti. AhitÃnukampissa sapattakaæ cittaæ paccupaÂÂhitaæ hoti. Sapattake citte paccupaÂÂhite micchÃdiÂÂhÅ hoti. Evameva kho lohicca yo evaæ vadeyya: "idha samaïo và brahmaïo và kusalaæ dhammaæ adhigaccheyya, kusalaæ dhammaæ adhigantvà na parassa Ãroceyya, kiæ hi paro parassa karissati? SeyyathÃpi nÃma purÃïaæ bandhanaæ chinditvà a¤¤aæ navaæ bandhanaæ kareyya, evaæ sampadamidaæ pÃpakaæ lobhadhammaæ vadÃmi. [PTS Page 229] [\q 229/] kiæ hi paro parassa karissatÅ"ti. Evaæ vÃdÅ so ye te kulaputtà tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ adhigacchanti: sotÃpattiphalampi sacchikaronti, sakadÃgÃmiphalampi sacchikaronti, anÃgÃmiphalampi sacchÅkaronti, arahattampi sacchikaronti, yecime dibbÃgabbhà paripÃcenti dibbÃnaæ bhavÃnaæ abhinibbantiyÃ, tesaæ antarÃyakaro hoti. AntarÃyakaro samÃno ahitÃnukampi hoti. AhitÃnukampissa sapattakaæ cittaæ paccupaÂÂhitaæ hoti. Sapattake citte paccupaÂÂhite micchÃdiÂÂhi hoti. MicchÃdiÂÂhissa kho ahaæ lohicca dvinnaæ gatÅnaæ a¤¤ataraæ gatiæ vadÃmi nirayaæ và tiracchÃnayoniæ vÃ. [BJT Page 548] [\x 548/] 13. Iti kira lohicca yo evaæ vadeyya: rÃjà pasenadi kosalo kÃsikosalaæ ajjhÃvasati. Yà kÃsikosale samudaya¤jÃti, rÃjÃ'va taæ pasenadÅ kosalo ekako paribhu¤jeyya, na ca a¤¤esaæ dadeyyÃ'ti. EvaævÃdÅ so ye rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ upajÅvanti tumhe ceva a¤¤e ca, tesaæ antarÃyakaro hoti. AntarÃyakaro samÃno ahitÃnukampÅ [PTS Page 230] [\q 230/] hoti. AhitÃnukampissa sapattakaæ cittaæ paccupaÂÂhitaæ hoti. Sapattake citte paccupaÂÂhite micchÃdiÂÂhÅ hoti. Evameva kho lohicca yo evaæ vadeyya: "idha samaïo và brahmaïo và kusalaæ dhammaæ adhigaccheyya, kusalaæ dhammaæ adhigantvà na parassa Ãroceyya, kiæ hi paro parassa karissati? SeyyathÃpi nÃma purÃïaæ bandhanaæ chinditvà a¤¤aæ navaæ bandhanaæ kareyya, evaæ sampadamidaæ pÃpakaæ lobhadhammaæ vadÃmi. Kiæ hi paro parassa karissatÅ"ti. Evaæ vÃdÅ so ye te kulaputtà tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ adhigacchanti: sotÃpattiphalampi sacchikaronti, sakadÃgÃmiphalampi sacchikaronti, anÃgÃmiphalampi sacchÅkaronti, arahattampi sacchikaronti, yecime dibbÃgabbhà paripÃcenti dibbÃnaæ bhavÃnaæ abhinibbantiyÃ, tesaæ antarÃyakaro hoti. AntarÃyakaro samÃno ahitÃnukampi hoti. AhitÃnukampissa sapattakaæ cittaæ paccupaÂÂhitaæ hoti. Sapattake citte paccupaÂÂhite micchÃdiÂÂhi hoti. MicchÃdiÂÂhissa kho ahaæ lohicca dvinnaæ gatÅnaæ a¤¤ataraæ gatiæ vadÃmi nirayaæ và tiracchÃnayoniæ vÃ. 14. Tayo kho'me lohicca satthÃro ye loke vodanÃrahÃ, yo ca panevarÆpe satthÃro codeti, sà codanà bhÆtà tacchà dhammikà anavajjÃ. Katame tayo? Idha lohicca ekacco satthà yassatthÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, svÃssa sÃma¤¤attho ananuppatto hoti, so taæ sÃma¤¤atthaæ ananupÃpuïitvà sÃvakÃnaæ dhammaæ deseti: idaæ vo hitÃya 'idaæ vo sukhÃyÃ'ti. Tassa sÃvakà na sussÆsanti, na sotaæ odahanti, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapenti, vokkamma ca satthusÃsanà vattanti. So evamassa codetabbo: "Ãyasmà kho yassatthÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, so te sÃma¤¤attho ananuppatto. Na tvaæ sÃma¤¤atthaæ ananupÃpuïitvà sÃvakÃnaæ dhammaæ desesi 'idaæ vo hitÃya idaæ vo sukhÃyÃ'ti. Tassa te sÃvakà na sussÆsanti. Na sotaæ odahanti. Na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapenti vokkamma ca satthusÃsanà vattantÅ"ti. SeyyathÃpi nÃma ossakkantiyà và ussakkeyya1, parammukhiæ và ÃliÇgeyya, evaæ sampadamidaæ pÃpakaæ lobhadhammaæ vadÃmi. Kiæ hi paro parassa karissati?" Ayaæ kho lohicca paÂhamo satthà yo loke codanÃraho, yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà bhÆtà tacchà dhammikà anavajjÃ. 1. Ussukkeyya, kesu ci. [BJT Page 550] [\x 550/] 15. Puna ca paraæ lohicca idhekacco satthà yassatthÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, svÃssa sÃma¤¤attho ananuppatto hoti. So taæ sÃma¤¤atthaæ ananupÃpuïitvà sÃvakÃnaæ dhammaæ deseti 'idaæ vo hitÃya idaæ vo sukhÃyÃ'ti. Tassa te sÃvakà sussÆsanti, sotaæ [PTS Page 231] [\q 231/] odahanti, a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapenti, na ca vokkamma satthusÃsanà vattanti. So evamassa codetabbo: "Ãyasmà kho yassatthÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, so te sÃma¤¤attho ananuppatto. Taæ tvaæ sÃma¤¤atthaæ ananupÃpuïitvà sÃvakÃnaæ dhammaæ desesi 'idaæ vo hitÃya, idaæ vo sukhÃyÃ'ti. Tassa te sÃvakà sussÆsanti, sotaæ odahanti, a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapenti, na ca vokkamma satthusÃsanà vattanti. SeyyathÃpi nÃma sakaæ khettaæ ohÃya parakhettaæ ni¬¬Ãyitabbaæ1 ma¤¤eyya, evaæ sampadamidaæ pÃpakaæ lobhadhammaæ vadÃmi. Kiæ hi paro parassa karissatÅ"ti. Ayaæ kho lohicca dutiyo satthà yo loke codanÃraho, yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà bhÆtà tacchà dhammikà anavajjÃ. 16. Puna ca paraæ lohicca idhekacco satthà yassatthÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, svÃssa sÃma¤¤attho ananuppatto hoti. So taæ sÃma¤¤atthaæ ananupÃpuïitvà sÃvakÃnaæ dhammaæ deseti 'idaæ vo hitÃya idaæ vo sukhÃyÃ'ti. Tassa te sÃvakà sussÆsanti, na sotaæ odahanti, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapenti, vokkamma ca satthusÃsanà vattanti. So evamassa codetabbo: "Ãyasmà kho yassatthÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, so te sÃma¤¤attho ananuppatto. Taæ tvaæ sÃma¤¤atthaæ ananupÃpuïitvà sÃvakÃnaæ dhammaæ desesi 'idaæ vo hitÃya, idaæ vo sukhÃyÃ'ti. Tassa te sÃvakà na sussÆsanti, na sotaæ odahanti, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapenti, vokkamma ca satthusÃsanà vattanti. SeyyathÃpi nÃma purÃïaæ bandhanaæ chinditvà a¤¤aæ navaæ bandhanaæ kareyya, evaæ sampadamidaæ pÃpakaæ lobhadhammaæ vadÃmi. Kiæ hi paro parassa karissatÅ"ti. Ayaæ kho lohicca tatiyo satthà yo loke codanÃraho, yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà bhÆtà tacchà dhammikà anavajjÃ. 1. NiddÃyitabbaæ. Kesu ci, [BJT Page 552] [\x 552/] [PTS Page 232] [\q 232/] ime kho lohicca tayo satthÃro ye loke codanÃrahÃ, yo ca panevarÆpe satthÃro codeti, sà codanà bhÆtà tacchà dhammikà anavajjÃ"ti. 17. Evaæ vutte lohicco brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: "atthi pana bho gotama ko ci loke na codanÃraho?"Ti. "Atthi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho"ti. "Katamo pana so bho gotama satthà yo loke na codanÃraho"ti. 18. Idha lohicca tathÃgato loko uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ. Brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvaso rajÃpatho1. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. 1. Rajopatho, katthaci. 19. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato santuÂÂho. 20(29). Katha¤ca lohicca bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha lohicca bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ1 virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ3 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ4 samaggÃrÃmo5 samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pharusaæ vÃcaæ6 pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. AnÃcÃri, machasaæ. 2. heto, syÃ. 3. PisuïÃvÃcaæ, [PTS.] 4. AnuppÃdÃtÃ, [PTS.] 5. SamaggarÃmo, machasaæ. 6. PharusÃvÃcaæ, [PTS.] Sitira 7. PemaniyÃ, machasaæ. 8. EvarÆpiæ. [PTS.] Sitira. 21(30). BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ1 paÂivirato hoti. Ekabhattiko2 hoti rattÆparato3 paÂivirato4 vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanÃ5 paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. 1.AnÃcÃrÅ, machasaæ. 2. heto,syÃ. 3.PemaniyÃ,machasaæ. 4.EvarÆpÅ,katthaci. AjeÊakapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. [BJT Page 556] [\x 556/] KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavÃ7 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa8 gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂÃ9 paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci10 yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrÃ11 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ12 niÂÂhitaæ 22(31). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ13 anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ14 aggabÅjaæ bijabÅjameva15 pa¤camaæ. Iti và itievarÆpÃ16 bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ17 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 23(32). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 2. Ekaæ bhattiko, machasaæ. 3. Rattuparato, machasaæ. 4. Virato, the. Se. 5. VisÆkaæ, machasaæ. 6. PariggahaïÃ, (sabbattha) 7. Gavassaæ, se. VaÊavaæ, machasaæ. 8. Pahiïa, sÅmu. Machasa. SyÃ. 9. KÆÂaæ, machasaæ. 10. SÃvi, machasaæ. 11. Sahasaæ, machasaæ. 12. CÆÊa sÅlaæ, machasaæ. 13. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 14. Phalaæ, se. Phaluæ, si. The. 15. Bija bÅjaæ eva. The. 16. Iti evarupÃ, kesuci. 17. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 24(33). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ1 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ2 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ3 usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ4 kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ5 nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ6. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 558] [\x 558/] 25(34). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 26(35). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Sobhanagarakaæ, katthaci. Sobhanakarakaæ, [PTS.] Sobhanagharakaæ, machasaæ. 2. Dhovanaæ, katthaci. Dhopanaæ, sitira. 3. Mahiæsaæ, machasaæ. 4. Meï¬akaæ, machasaæ. 5. SÅhala potthakesu na dissati. 6. AnÅka - kesuci. 27(36). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ1 mukhalepanaæ2 hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 28(37). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ)3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 560] [\x 560/] 29(38). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 30(39). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Mukhacuïïaæ, machasaæ. 2. MukhÃlepanaæ, sÅmu. 3. Marammapotthakesuyeva dissate 4. Aviciïïaæ, kesuci. 31(40). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 32(41). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ1 kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ2 supiïaæ3 lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjÃ4 sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ5 saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 562] [\x 562/] 33(42). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ6 asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ7 itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ8 usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ9 ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ10 kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 34(43). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. JÅvitaæ, machasaæ. 2. UppÃdaæ, sÅmu. 3. Supinaæ, machasaæ. Supiïakaæ, si. 4. Khettaæ, kesuci. 5. Pakkha, kesuci. 6. Daï¬alakkhaïaæ satthalakkhaïaæ, machasaæ. 7. ùyudha, kesuci. 8. Mahiæsa, machasaæ. 9. Goïa, machasaæ. 10. Meï¬aka, kesuci. 35(44). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. Devadundubhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ1 saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhÆmicÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 564] [\x 564/] 36(45). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 37(46). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ2 hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Oggamanaæ, kesuci. 2. JivhÃnitthaddhanaæ. Bahusu. 38(47). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. [BJT Page 566] [\x 566/] 39(48). Sa kho1 so lohicca bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi mÃïava khattiyo muddhÃvasitto2 nihatapaccÃmitto na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho lohicca bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho lohicca bhikkhu sÅlasampanno hoti. 40(49). Katha¤ca lohicca bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha lohicca bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ. Cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ. Sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ. GhÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ. Jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ. KÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho lohicca bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 1. Atha kho, kesuci. 2. MuddhÃbhisinto, kesuci. 3. AnvÃsaveyyuæ, anvÃssaveyyu, kesuci. 50. Katha¤ca lohicca bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha lohicca bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho lohicca bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. [BJT Page 568] [\x 568/] 51. Katha¤ca lohicca bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha lohicca bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena2 piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi lohicca pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho lohicca bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho lohicca bhikkhu santuÂÂho hoti. 43(52). So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena3 samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 44(53). So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 1. Sammi¤jite, kesuci. 2. ParibhÃrikena, sÅmu. 3. Iminà sÅlakkhandhena, sabbattha. 45(54). SeyyathÃpi lohicca puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅ akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - [BJT Page 570] [\x 570/] 46(55). SeyyathÃpi lohicca puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 47(56). SeyyathÃpi lohicca puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena1, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 48(57). SeyyathÃpi lohicca puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 1. Avyayena, [PTS.] 49(59). SeyyathÃpi lohicca puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ - 50(60). Evameva kho lohicca bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi lohicca Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho lohicca bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. [BJT Page 572] [\x 572/] 51(61). Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 52. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 53. SeyyathÃpi lohicca dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃnÅyavuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya sÃyaæ nahÃnÅyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetà santarabÃhirà [PTS Page 233] [\q 233/] phuÂà snehena na ca paggharaïi, evameva kho lohicca bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti parisenteti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 54. Yampi lohicca bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisanteti parisanneti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. 55. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 56. Puna ca paraæ lohicca bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. [BJT Page 574] [\x 574/] 57. SeyyathÃpi lohicca udakarahado ubbhidodako, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anupaveccheyya, atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa vÃrinà sÅtena apphuÂaæ assa, evameva kho lohicaca bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. 58. Yampi lohicca bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. 59. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 60. Puna ca paraæ lohicca bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti, parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. [BJT Page 576] [\x 576/] 61. SeyyathÃpi lohicca uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arikiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggÃni antonimuggaposÅni tÃni yÃva caggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni3 paripÆrÃni, paripphuÂÃni nÃssà ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa, evameva kho lohicca bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. 62. Yampi lohicca bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti, parippharati nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti, idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. 63. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 64. Puna ca paraæ lohicca bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhosatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. 65. SeyyathÃpi lohicca puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa, evameva kho lohicca bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. 66. Puna ca paraæ lohicca bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhosatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Idampi'ssa hoti samÃdhismiæ. [BJT Page 578] [\x 578/] 67. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 68. Puna ca paraæ lohicca so bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: "ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpentikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddha'nti. 69. SeyyathÃpi lohicca maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno, tatra'ssa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ. Tamenaæ cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya "ayaæ kho maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato, accho vippasanno anÃvilo sabbÃkÃrasampanno. Tatiradaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ"ti. Evameva kho lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhinnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. 70. Yampi lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ¤ÃïadassanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So evaæ pajÃnÃti: "ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpentikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedaviddhaæsanadhammo. Idaæ ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddha'nti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 71. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. [BJT Page 580] [\x 580/] 72. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ abhinindriyaæ, 73. SeyyathÃpi lohicca puriso mu¤jamhà isikaæ pavÃheyya. Tassa evamassa: 'ayaæ mu¤jo, ayaæ isikÃ. A¤¤o mu¤jo, a¤¤Ã isikÃ. Mu¤jamhà tveva isikà pabÃÊhÃ'ti. SeyyathÃpi và pana lohicca puriso asiæ kosiyà pavÃheyya, tassa evamassa: 'ayaæ asi ayaæ kosi, a¤¤o asi a¤¤Ã kosi, kosiyÃtveva asi pavÃÊho'ti. SeyyathÃpi và pana lohicca puriso ahaæ karaï¬Ã uddhareyya. Tassa evamassa: 'ayaæ ahi ayaæ karaï¬e, a¤¤o ahi a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ãtveva ahi ubbhato'ti. Evameva kho lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudrabhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. 74. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte manomayaæ kÃyaæ abhinimminanÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminÃti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ abhinindriyaæ, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 75. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 76. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃ'pi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteti. [BJT Page 582] [\x 582/] 77. SeyyathÃpi lohicca dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsÅ và suparikammakatÃya mantikÃyaæ yaæ yadeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya, seyyathÃpi và pana lohicca dakkho dantakÃro và dantakÃrantevÃsÅ và suparikammakatasmiæ dantasmiæ yaæ yadeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya, seyyathÃpi và pana lohicca dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrentavÃsÅ và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ yaæ yadeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya taæ tadeva kareyya abhinipphÃdeyya, evavema kho lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanuhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti. BahudhÃ'pi hutvà eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ. ùkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃ'pi kÃyena vasaæ vatteti. SamÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko'pi hutvà bahudhà hoti bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃ'pi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 78. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 79. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà vittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. SeyyathÃpi lohicca puriso addhÃnamaggapaÂipanno so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi, tassa evamassa: bherisaddo iti'pi mudiÇgasaddo iti'pi saÇkhapaïavadeï¬imasaddo iti'pi. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. 80. Yampi lehicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà vittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. SeyyathÃpi lohicca puriso addhÃnamaggapaÂipanno so suïeyya bherisaddampi mudiÇgasaddampi saÇkhapaïavadeï¬imasaddampi, tassa evamassa: bherisaddo iti'pi mudiÇgasaddo iti'pi saÇkhapaïavadeï¬imasaddo iti'pi. Evameva kho mahÃrÃja bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte dibbÃya sotadhÃtuyà cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. [BJT Page 584] [\x 584/] 81. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 82. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: "sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittantipajÃnÃti. SadesÃsaæ và cittaæ sadosaæ cittatanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cintanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. 83. SeyyathÃpi lohicca itthi và puriso và daharo và yuvà maï¬anakajÃtiko ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udakapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakikanti jÃneyya, akaïikaæ và akaïikanti jÃneyya, evameva kho lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃta. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti*. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. 84. Yampi lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte cetopariya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: "sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittantipajÃnÃti. SadesÃsaæ và cittaæ sadosaæ cittatanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cintanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. [BJT Page 586] [\x 586/] 85. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 86. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tÅsaæmpi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. 87. SeyyathÃpi lohicca puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya tamhÃ'pi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya, so tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgaccheyya. Tassa evamassa: 'ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ agacchiæ tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïahÅ ahosiæ. TamhÃpi gÃmà agacchiæ tatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. So'mpi tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgato'ti. Evameva kho lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe parÃyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tÃtrapÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. [BJT Page 588] [\x 588/] Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Yampi lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tÅsaæmpi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 88. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 89. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatu pakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃtaïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti. 90. SeyyathÃpi lohicca majjhe siæghÃÂake pÃsÃdo. Tattha cakkhumà puriso Âhito passeyya manusse gehaæ pavisante'pi rathiyà vÅtisa¤carante'pi majjhe siæghÃÂake nisinne'pi, tassa evamassa: ete manussà gehaæ pavisanti. Ete nikkhamanti. Ete rathiyà vÅtisa¤caranti. Ete majjhe saæghÃÂake nisinnÃ'ti. Evameva kho lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. [BJT Page 590] [\x 590/] Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Yampi lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃne anaÇgaïe vigatu pakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃtaïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti, idampi'ssa hoti pa¤¤Ãya. 91. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 92. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati avijjÃsa vÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïiyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. [BJT Page 592] [\x 592/] 93. SeyyathÃpi lohicca pabbatasaÇkhepe udakarabhado accho vippasanno anÃvilo. Tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambukampi sakkharakaÂhalampi macchagumbampÅ carantampi tiÂÂhantampi. Tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tatrime sippisambukÃ'pi sakkharakaÂhalÃ'pi caranti'pi tiÂÂhanti'pÅti. 94. Evameva kho lohicca bhikkhu evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 95. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati avijjÃsa vÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïiyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. 96. Yasmiæ kho lohicca satthari sÃvako uÊÃraæ visesaæ adhigacchati ayampi kho lohicca satthà yo [PTS Page 234] [\q 234/] loke na codanÃraho yo ca panevarÆpaæ satthÃraæ codeti, sà codanà abhÆtà atacchà adhammikà sÃvajjÃ. 97. Evaæ vutte lohicco brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: seyyathÃpi bho gotama puriso purisaæ narakappapÃtaæ papatantaæ kesesu gahetvà uddharitvà thale patiÂÂhÃpeyya, evamevÃhaæ bhotà gotamena narakappapÃtaæ papatanto uddharitvà thale patiÂÂhÃpito. Abhikkantaæ bho gotama. Abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya paÂicchannaæ và vivareyya mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Lohiccasuttaæ niÂÂhitaæ dvÃdasamaæ. [BJT Page 594] [\x 594/] 13 [PTS Page 235] [\q 235/] tevijjasuttaæ 1. Evammesutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi yena manasÃkaÂaæ nÃma kosalÃnaæ brÃhmaïagÃmo tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà manasÃkaÂe viharati uttarena manasÃkaÂassa aciravatiyà nadiyà tÅre ambavane. 2. Tena kho pana samayena sambahulà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà brÃhmaïamahÃsÃlà manasÃkaÂe paÂivasati. SeyyathÅdaæ: caÇkÅ brÃhmaïo tÃrukkho brÃhmaïo pokkharasÃtÅ brÃhmaïo jÃnussonÅ brÃhmano todeyyo brÃhmaïo, a¤¤e ca abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà brÃhmaïamahÃsÃlÃ. 3. Atha kho vÃseÂÂha - bhÃradvÃjÃnaæ jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamantÃnaæ anuvicarantÃnaæ maggÃmagge kathà udapÃdi. Atha kho vÃseÂÂho mÃïavo evamÃha: 'ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃti takkarassa bramhasahavyatÃya yvÃyaæ akkhÃto brÃhmaïena pokkharasÃtinÃ'ti. 4. BhÃradvÃjo mÃïavo evamÃha: ayameva ujumaggo [PTS Page 236] [\q 236/] ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃni takkarassa brahmasahavyatÃya yvÃyaæ akkhÃto brÃhmaïena tÃrukkhenÃ'ti. Neva khvÃsakkhi1 vÃseÂÂho mÃïavo bhÃradvÃjaæ mÃïavaæ sa¤¤Ãpetu. Na panÃsakkhi bhÃradvÃjo mÃïavo vÃseÂÂhaæ mÃïavaæ sa¤¤Ãpetuæ. 5. Atha kho vÃseÂÂho mÃïavo bhÃradvÃjaæ mÃïavaæ Ãmantesi: ayaæ kho bhÃradvÃja, samaïo gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito manÃsÃkaÂe viharati uttarena manasÃkaÂassa aciravatiyà nadiyà tÅre ambavane. Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti ÃyÃma bho bhÃradvÃja yena samaïo gotamo tenupasaÇkamissÃma. UpasaÇkamitvà etamatthaæ samaïaæ gotamaæ pucchissÃma. Yathà no samaïo gotamo byÃkarissati tathà naæ dhÃressÃmÃti. 'Evambho'ti kho bhÃradvÃjo kho bhÃradvÃjo mÃïavo vÃseÂÂhassa mÃïavassa paccassosi. 1. Neva kho asakkhi. (Kesuci potthakesu, sÅhalakkharamuddinaÂÂhakathÃya ca. ) [BJT Page 596] [\x 596/] 6. Atha kho vÃseÂÂhabhÃradvÃjà mÃïavà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho vÃseÂÂho mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: "idha bho gotama amhÃkaæ jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamantÃnaæ anuvivarantÃnaæ maggÃmagge kathà udapÃdi. Ahaæ evaæ vadÃmi: 'ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃti takkarassa brahmasahavyatÃya yvÃyaæ akkhÃto brÃhmaïena pokkharasÃtinÃ'ti. BhÃradvÃjo mÃïavo evamÃha: 'ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃti takkarassa brahmasahavyatÃya yvÃyaæ akkhÃto brÃhmaïena tÃrukkhenÃ'ti. Ettha bho gotama attheva viggaho atthi vivÃdo atthi nÃnÃvÃdo"ti. 7. [PTS Page 237] [\q 237/] "iti kira vÃseÂÂha tvaæ evaæ vadesi: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃni takkarassa brahmasahavyatÃya yvÃyaæ akkhÃto brÃhmaïena pokkharasÃtinÃ'ti. BhÃradvÃjo mÃïavo evamÃha: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃti takkarassa brahmasahavyatÃya yvÃyaæ akkhÃto brÃhmaïena tÃrukkhenÃti. Atha kismiæ pana vo vÃseÂÂhà viggaho? Kismiæ vivÃdo? Kismiæ nÃnÃvÃdo?"Ti. 8. "MaggÃmagge bho gotama. Ki¤cÃpi bho gotama brÃhmaïà nÃnÃmagge pa¤¤Ãpenti addhariyà brÃhmaïÃ, tittiriyà brÃhmaïÃ. Chandokà brÃhmaïÃ, bavahiricÃ1 brÃhmaïÃ, atha kho sabbÃni tÃni niyyÃïikÃni niyyanti takkarassa brahmasahavyatÃya. SeyyathÃpi bho gotama gÃmassa và nigamassa và avidÆre bahÆni cepi nÃnÃmaggÃni bhavanti, atha kho sabbÃni tÃni gÃmasamosaraïÃni bhavanti. Evameva kho bho gotama ki¤cÃpi brÃhmaïà nÃnÃmagge pa¤¤Ãpenti addhariyà brÃhmaïÃ, tÅttiriyà brÃhmaïÃ, chandokà brÃhmaïÃ, bavahiricà brÃhmaïÃ, atha kho sabbÃni tÃni niyyÃïikÃni niyyanti takkarassa brahmasahavyatÃyÃ"ti. 9. "NiyyantÅti vÃseÂÂha vadesi?" "NiyyantÅti bho gotama vadÃmi" "NiyyantÅti vÃseÂÂha vadesi?" "NiyantÅti bho gotama vadÃmi. " 1. BavaharijÃ, bavaharijjha, bhavyÃrijjhÃ, bavahariyÃ, kesuci. Brahmacariyà [PTS.] [BJT Page 598] [\x 598/] "NiyyantÅti vÃseÂÂha vÃdesi?" "NiyyantÅti bho gotama vadÃmi. " 10. [PTS Page 238] [\q 238/] "kiæ pana vÃseÂÂha atthi koci tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ekabrÃhmaïo'pi yena brahmà sakkhi diÂÂho?"Ti. "No hidaæ bho gotama. " "Kiæ pana vÃseÂÂha atthi koci tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ekÃcariyo'pi yena brahmà sakkhi diÂÂho?"Ti. "Nohidaæ bho gotama". "Kiæ pana vÃseÂÂha atthi koci tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ yÃva sattamà Ãcariyamahayugà yena brahmà sakkhi diÂÂho?"Ti. "No hidaæ bho gotama" "Kiæ pana vÃseÂÂha ye'pi tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro yesamidaæ etarahi tevijjà brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samÆhitaæ tadanugÃyanti tadanubhÃsanti bhÃsitamanubhÃsanti vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ: aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggi aÇgiraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu, te'pi evamÃhaæsu: mayametaæ jÃnÃma mayametaæ passÃma yattha và brahmà yena và brahmà yahiæ và brahmÃ'ti?". "No hidaæ bho gotama. " 11. "Iti kira vÃseÂÂha natthi koci tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ekabrÃhmaïo'pi yena brahmà sakkhi diÂÂho. Natthi koci tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ekÃcariyo'pi yena brahmà sakkhidiÂÂho. Natthi koci tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ekÃcariyapÃcariyo'pi yena brahmà sakkhidiÂÂho. Natthi [PTS Page 239] [\q 239/] koci tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ yÃva sattamà Ãcariyamahayugà yena brahmà sakkhi diÂÂho - [BJT Page 600] [\x 600/] Ye'pi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro, yesamidaæ etarahi tevijjà brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samÆhitaæ tadanugÃyanti tadanubhÃsanti bhÃsitamanubhÃsanti vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ: aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggi aÇgiraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu, te'pi evamÃhaæsu: mayametaæ jÃnÃma mayametaæ passÃma yattha và brahmà yena và brahmà yahiæ và brahmÃ'ti. Te vata tevijjà brÃhmaïà evamÃhaæsu: yaæ mayaæ na jÃnÃma yaæ na passÃma, tassa sahavyatÃya maggaæ desema: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃti takkarassa brahmasahavyatÃyÃ'ti. 12. Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, tanu evaæ sante tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bho gotama, evaæ sante tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. 13. SÃdhu vÃseÂÂha. Te vata vÃseÂÂha tevijjà brÃhmaïà yaæ na jÃnanti yaæ na passanti tassa sahavyatÃya maggaæ desessanti: 'ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃni takkarassa brahmasahavyatÃyÃ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SeyyathÃpi vÃseÂÂha andhaveïiparamparaæ saæsattà purimo'pi na passati majjhimo'pi na passati pacchimo'pi na passati, evameva kho vÃseÂÂha andhaveïÆpamaæ ma¤¤e tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ bhÃsitaæ. Purimo'pi na [PTS Page 240] [\q 240/] passati. Majjhimo'pi na passati. Pacchimo'pi na passati. Tesamidaæ tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ bhÃsitaæ bhassaka¤¤eva sampajjati, nÃmaka¤¤eva sampajjati. Rittaka¤¤eva sampajjati, tucchaka¤¤eva sampajjati. 14. "Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, passanti tevijjà brÃhmaïà candimasuriye a¤¤e cÃpi bahÆ janÃ, yato ca candimasuriyà uggacchanti, yattha ca ogacchanti, ÃyÃcanti, thomayanti, pa¤jalikà namassamÃnà anuparivattanti?"Ti. "Evaæ bho gotama. Passanti tevijjà brÃhmaïà candimasuriye a¤¤e cÃpi bahÆjanÃ, yato ca candimasuriyà uggacchanti yattha ca ogacchanti, ÃyÃcanti, thomayanti, pa¤jalikà namassamÃnà anuparivattantÅ"ti. [BJT Page 602] [\x 602/] 15. "Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, yaæ passantÅ tevijjà brÃhmaïà candimasuriye a¤¤e cÃpi bahujanÃ, yato ca candimasuriyà uggacchanti, yattha ca ogacchanti, ÃyÃcanti thomayanti pa¤jalikà namassamÃnà anuparivattanti, pahonti tevijjà brÃhmaïà candimasuriyÃnaæ sahavyatÃya maggaæ desetuæ: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃti takkarassa candimasuriyÃnaæ sahavyatÃyÃ?"Ti. "No hidaæ bho gotama. " 16. Iti kira vÃseÂÂha yaæ passanti tevijjà brÃhmaïà candimasuriye, a¤¤e cÃpi bahÆ janÃ, yato ca candimasuriyà uggacchanti, yattha ca ogacchanti, ÃyÃcanti thomayanti pa¤jalikà namassamÃnà anuparivattanti, te'pi nappahonti candimasuriyÃnaæ sahavyatÃya maggaæ desetuæ: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃni takkarassa candimasuriyÃnaæ sahavyatÃyÃti. Kiæ pana, na kira tevijjehi brÃhmaïehi brahmà sakkhi diÂÂho. Na pi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ Ãcariyehi brahmà sakkhidiÂÂho. Na pi kira tevijjÃnaæ [PTS Page 241] [\q 241/] brÃhmaïÃnaæ ÃcariyapÃcariyehi brahmà sakkhidiÂÂho. Na pi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ yÃva sattamà Ãcariyamahayugehi brahmà sakkhidiÂÂho. "Ye'pi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro, yesamidaæ etarahi tevijjà brÃhmaïà poraïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samÆhitaæ, tadanugÃyanti tadanubhÃsanti bhÃsitamanubhÃsanti vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ: aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggi aÇgiraso bhÃradvÃjo mÃseÂÂho kassapo bhagu. Te'pi na evamÃhaæsu: mayametaæ jÃnÃma, mayametaæ passÃma, yattha và brahmà yena và brahmà yahiæ và brahmÃ'ti. Te vata tevijjà brahmaïà evamÃhaæsu: yaæ na jÃnÃma yaæ na passÃma, tassa sahavyatÃya maggaæ desema: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃti takkarassa brahmasahavyatÃyÃ"ti. "Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, nanu evaæ sante tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bho gotama evaæ satte tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ appÃÂÅhÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. 17. "SÃdhu vÃseÂÂha. Te vata vÃseÂÂha tevijjà brÃhmaïà yaæ na jÃnanti yaæ na passanti tassa sahavyatÃya maggaæ desessanti: Ãyameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃni takkarassa brahmasabhavyatÃyÃti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ'ti. [BJT Page 604] [\x 604/] 18. SeyyathÃpi vÃseÂÂha puriso evaæ vadeyya: ahaæ kho yà imasmiæ janapade janapadakalyÃïi, taæ icchÃmi taæ kÃmemÅti. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ janapadakalyÃïiæ icchasi kÃmesi, jÃnÃsi taæ janapadakalyÃïiæ khattayÅ1 và brÃhmaïÅ2 và vessÅ3 và suddÅ4 vÃ?'Ti iti puÂÂho 'no'ti vadeyya tamenaæ evaæ vadeyyuæ: "ambho purisa yaæ tvaæ janapadakalyÃïiæ na jÃnÃsi, na passasi, [PTS Page 242] [\q 242/] evaænÃmà và evaægottà vÃ, dÅghà và rassà và majjhimà và kÃÊÅ và sÃmà và maÇguracchavÅ vÃ'ti, amukasmiæ gÃme và nigame và nagare vÃ"ti. Iti puÂÂho 'no'ti vadeyya. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: "ambho purisa yaæ tvaæ na jÃnÃsi, na passasi, taæ tvaæ icchasi kÃmesÅ"ti. Iti puÂÂho 'Ãmo'ti vadeyya. Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha nanu evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bho gotama tassa purisassa appÃÂÅbhÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. 19. Evameva kho vÃseÂÂha na kira tevijjehi brÃhmaïehi brahmà sakkhi diÂÂho. Napi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ Ãcariyehi brahmà sakkhi diÂÂho. Napi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ÃcariyapÃcariyehi brahmà sakkhi diÂÂho. Napi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ yÃva sattamà Ãcariyamahayugehi brahmà sakkhi diÂÂho. Ye'pi kira tevijjÃnaæ brahmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro yesamidaæ etarahi tevijjà brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samÆhitaæ tadanugÃyanti tadanubhÃsanti bhÃsitamanubhÃsanti vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggÅ aÇgiraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu, te'pi na evamÃhaæsu: mayametaæ jÃnÃma mayametaæ passÃma yattha và brahmà yena và brahmà yahiæ và brahmÃ'ti. Te vata tevijjà brÃhmaïà evamÃhaæsu: yaæ na jÃnÃma yaæ na passÃma, tassa sahavyatÃya maggaæ desema: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃti takkarassa brahmasahavyatÃyÃ'ti. Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, nanu evaæ sante tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ appÃÂihirakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bho gotama evaæ sante tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. 20. SÃdhu vÃseÂÂha. Te vata vÃseÂÂha, tevijjà brÃhmaïà yaæ na jÃnanti, yaæ na passanti, tassa sahavyatÃya [PTS Page 243] [\q 243/] maggaæ desessanti: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃni takkarassa brahmasahavyatÃyÃ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ'ti. 1. Khattiyiæ, syÃ. 2. BrÃhmaïiæ syÃ. 3. Vessiæ, syà 4. Suddiæ, syà [BJT Page 606] [\x 606/] 21. SeyyathÃpi vÃseÂÂha puriso cÃtummahÃpathe nisseïiæ kareyya pÃsÃdassa ÃrohaïÃya, tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa yassa tvaæ pÃsÃdassa ÃrohaïÃya nisseïiæ karosi, jÃnÃsi taæ pÃsÃdaæ puratthimÃya và disÃya dakkhiïÃyavà disÃya pacchimÃya và disÃya uttarÃya và disÃya, ucco và nÅco và majjhimo vÃ'?Ti iti puÂÂho 'no'ti vadeyya, tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa yaæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi tassa tvaæ pÃsÃdassa ÃrohaïÃya nisseïiæ karosÅ?Ti. Iti puÂÂho 'Ãmo'ti vadeyya. Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, tanu evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?Ti. "Addhà kho bho gotama evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. 22. Evameva kho vÃseÂÂha na kira tevijjahi brÃhmaïehi brahmà sakkhi diÂÂho napi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ Ãcariyehi brahmà sakkhi diÂÂho. Napi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ÃcariyapÃcariyehi brahmà sakkhi diÂÂho. Napi kira tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ yÃva sattamà Ãcariyamahayugehi brahmà sakkhi diÂÂho. Ye'pi kira tevijjÃnaæ brahmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro yesamidaæ etarahi tevijjà brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samÆhitaæ tadanugÃyanti tadanubhÃsanti bhÃsitamanubhÃsanti vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ: aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggÅ aÇgiraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu, te'pi na evamÃhaæsu: mayametaæ jÃnÃma mayametaæ passÃma yattha và brahmà yena và brahmà yahiæ và brahmÃ'ti. Te vata tevijjà brÃhmaïà evamÃhaæsu: yaæ na jÃnÃma yaæ na passÃma, tassa sahavyatÃya [PTS Page 244] [\q 244/] maggaæ desema: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃti takkarassa brahmasahavyatÃyÃ'ti. Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, nanu evaæ sante tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ appÃÂihirakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ?"Ti. "Addhà kho bho gotama evaæ sante tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ"ti. 23. SÃdhu vÃseÂÂha. Te vata vÃseÂÂha, tevijjà brÃhmaïà yaæ na jÃnanti, yaæ na passanti, tassa sahavyatÃya maggaæ desessanti: ayameva ujumaggo ayama¤jasÃyano niyyÃïiko niyyÃni takkarassa brahmasahavyatÃyÃ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ'ti. 24. SeyyathÃpi vÃseÂÂha ayaæ aciravatÅ nadÅ pÆrà udakassa samatittikà kÃkapeyyÃ, atha puriso Ãgaccheyya pÃratthiko pÃragacesÅ pÃgÃmÅ pÃraæ taritukÃmo, so orime tÅre Âhito pÃrimaæ tiraæ avheyya: ehi pÃrÃpÃraæ, ehi pÃrapÃranti, taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha api nu tassa purisassa avhÃyanahetu và ÃyÃcanahetu và patthanÃhetu và abhinandanahetu và aciravatiyà nadiyà pÃrimaæ tÅraæ orimaæ tÅraæ ÃgaccheyyÃ?"Ti. [BJT Page 608] [\x 608/] "No hidaæ bho gotama". 25. Evameva kho vÃseÂÂha tevijjà brÃhmaïà ye dhammà brÃhmaïa karaïà te dhamme pahÃya vattamÃnÃ, ye dhammà abrÃhmaïakaraïà te dhamme samÃdÃya vattamÃnà evamÃhaæsu: indamavhayÃma, somamahvayÃma, varuïamavhayÃma, ÅsÃnamavhayÃma, pajÃpatimavhayÃma, brahamamavhayÃma, mahindamavhayÃma, yÃmamavhayÃmÃ'ti. Te vata vÃseÂÂha tevijjà [PTS Page 245] [\q 245/] brÃhmaïà ye dhammà brÃhmaïakÃraïà te dhamme pahÃya vattamÃnÃ, ye dhammà abrÃhmaïakaraïà te dhamme samÃdÃya vattamÃnÃ, avhÃnahetu và ÃyÃcanahetu và patthanÃhetu và abhinandanahetu và kÃyassa bhedà parammaraïà brahmuïo1 sahavyupagà bhavissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 26. SeyyathÃpi vÃseÂÂha ayaæ aciravatÅ nadÅ pÆrà udakassa samatittikà kÃkapeyyÃ, atha puriso Ãgaccheyya pÃratthiko pÃragacesÅ pÃgÃmÅ pÃraæ taritukÃmo, so orime tÅre daÊhÃya anduyÃ2 pacchÃbÃhaæ gÃÊhabandhanaæ baddho, taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, api nu so puriso aciravatiyà nadiyà orimà tÅrà pÃrimaæ tÅraæ gaccheyyÃ?"Ti. "No hidaæ bho gotama" 27. "Evameva kho vÃseÂÂha pa¤cime kÃmaguïà ariyassa vinaye andÆ'ti'pi vuccanti bandhanantipi vuccanti. Katame pa¤ca? Cakkhuvi¤¤eyya rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. GhÃïavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. JivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. KÃyavi¤¤eyya phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho vÃseÂÂha pa¤ca kÃmaguïà ariyassa vinaye andÆti'pi vuccanti bandhananti'pi vuccanti. Ime kho vÃseÂÂha pa¤cakÃmaguïe tevijjà brÃhmaïà gathità mucchità ajjhopannà anÃdÅnavadassÃvino anissaraïapa¤¤Ã paribhu¤janti. 28. Te vata vÃseÂÂha tevijjà brÃhmaïà ye dhammà brÃhmaïakaraïà te dhamme pahÃya vattamÃnÃ, ye [PTS Page 246] [\q 246/] dhammà abrÃhmaïakaraïà te dhamme samÃdÃya vattamÃnÃ, pa¤cakÃmaguïe gathità mucchità ajjhopannà anÃdÅnavadassÃvino anissaraïapa¤¤Ã paribhu¤jannà kÃmandubandhanabaddhà kÃyassa bhedà parammaraïà brahmuno sabhavyupagà bhavissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 1. BrahmÃnaæ [PTS.] 2. RajjuyÃ, syÃ. [BJT Page 610] [\x 610/] 29. SeyyathÃpi vÃseÂÂha ayaæ aciravatÅ nadÅ pÆrà udakassa samatittikà kÃkapeyyÃ, atha puriso Ãgaccheyya pÃratthiko pÃragavesÅ pÃragÃmÅ pÃraæ taritukamo, so orime tÅre sasÅsaæ pÃrupitvà nipajjeyya, taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, api nu so puriso aciravatiyà nadiyà orimà tÅrà pÃrimaæ tÅraæ gaccheyyà ti. "No hidaæ bho gotama" 30. Evameva kho vÃseÂÂha pa¤cime nÅvaraïà ariyassa vinaye ÃvaraïÃ'ti'pi vuccanti, nÅvaraïÃ'ti'pi vuccanti, onÃhÃ'ti'pi vuccanti. PariyonÃhÃ'ti'pi vuccanti. Katame pa¤ca? KÃmacchandanÅvaraïaæ vyÃpÃdanÅvaraïaæ thinamiddhanÅvaraïaæ uddhaccakukkuccanÅvaraïaæ vicikicchÃnÅvaraïaæ. Ime kho vÃseÂÂha pa¤canÅvaraïà ariyassa vinaye ÃvaraïÃ'ti'pi vuccanti, nÅvaraïÃ'ti'pi vuccanti, onÃhÃ'ti'pi vuccanti, pariyonÃhÃ'ti'pi vuccanti. Imehi kho vÃseÂÂha pa¤cahi nÅvaraïehi tevijjà brÃhmaïà ÃvuÂà nivuÂà ovuÂÃ1 pariyonaddhÃ. Te vata vÃseÂÂha tevijjà brÃhmaïà ye dhammà brÃhmaïakaraïà te dhamme pahÃya vattamÃnÃ, ye dhammà abrÃhmaïakaraïà te dhamme samÃdÃya vattamÃnÃ, pa¤ca nÅvaraïehi ÃvuÂà nivuÂà ovuÂà pariyonaddhà kÃyassa bhedà parammaraïà brahmuïo [PTS Page 247] [\q 247/] sahavyupagà bhavissanti'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 31. Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, kinti te sutaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: "Sapariggaho và brahmà apariggaho vÃ"ti. "Apariggaho bho gotama. " "Saveracitto và averacitto vÃ?"Ti. "Averacitto bho gotama. " "SavyÃpajjhacitto và avyapajjhacitto vÃ?"Ti. "AvyÃpajjhacitto bho gotama. " "SaÇkiliÂÂhacitto và asaÇkiliÂÂhacitto vÃ?"Ti. "AsaÇkiliÂÂhacitto bho gotama. " 1. Avutà nivutà ophuÂÃ, kesuci. [BJT Page 612] [\x 612/] "Vasavatti và avasavattÅ vÃ?"Ti. "Vasavatti bho gotama. " 32. Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, sapariggahà và tevijjà brÃhmaïà apariggahà vÃ?"Ti. "Sapariggahà bho gotama. " "Saveracittà và averacittà vÃ?"Ti. "Saveracittà bho gotama. " "SavyÃpajjhacittà và avyÃpajjhacittà vÃ?"Ti. "SavyÃpajjhacittà bho gotama. " "SaÇkiliÂÂhacittà và asaÇkiliÂÂhacittà vÃ?"Ti. "SaÇkiliÂÂhacittà bho gotama. " "VasavattÅ và avasavattÅ vÃ?"Ti. "AvasavattÅ bho gotama. " 33. Iti kira vÃseÂÂha sapariggahà tevijjà brÃhmaïÃ. Apariggaho brahmÃ. Api nu kho sapariggahÃnaæ tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ apariggahena brahmunà saddhiæ saæsandati sametÅ?"Ti. "No hidaæ bho gotama. " SÃdhu vÃseÂÂha. Te vata vÃseÂÂha sapariggahà tevijjà brÃhmaïà kÃyassabhedà parammaraïà apariggahassa [PTS Page 248] [\q 248/] brahmuno sahavyupagà bhavissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 34. Iti kira vÃseÂÂha saveracittà tevijjà brÃhmaïÃ. Averacitto brahmÃ. Api nukho averacittÃnaæ tevijjÃæ brÃhmaïÃnaæ averacittena brahmunà saddhiæ saæsandati sametÅ?"Ti. "No hidaæ bho gotama. " SÃdhu vÃseÂÂha. Te vata vÃseÂÂha saceracittà tevijjà brÃhmaïà kÃyassabhedà parammaraïà avera cittassa brahmuno sahavyupagà bhavissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [BJT Page 614] [\x 614/] 35. Iti kira vÃseÂÂha savyÃpajjhacittà tevijjà brÃhmaïÃ. AvyÃpajjhacitto brahmÃ. Api nukho savyÃpajjhacittÃnaæ tevijjÃnaæ brahmaïÃnaæ avyÃpajjhacittena brahmunà saddhiæ saæsandati sametÅ?"Ti. "No hidaæ bho gotama. " SÃdhu vÃseÂÂha. Te vata vÃseÂÂha savyÃpajjhacittà tevijjà brÃhmaïà kÃyassa bhedÃparammaraïà avyÃpajjhacittassa brahmuno sahavyupagà bhavissantiti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 36. Iti kira vÃseÂÂha saækiliÂÂhacittà tevijjà brÃhmaïÃ. AsaækiliÂÂhacitto brahmÃ. Api nu kho saækiliÂÂhacittÃnaæ tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ asaækiliÂÂhacittena brahmunà saddhiæ saæsandati sametÅ?"Ti. "No hidaæ bho gotama. " SÃdhu vÃseÂÂha. Te vata vÃseÂÂha saækiliÂÂhacittà tevijjà brÃhmaïà kÃyassa bhedà parammaraïà asaækiliÂÂhacittassa buhmuno sahavyupagà bhavissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 37. Iti kira vÃseÂÂha avasavattÅ tevijjà brÃhmaïÃ. VasavattÅ brahmÃ. Api nu kho avasavattÅnaæ tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ vasavattinà brahmuno saddhiæ saæsandati sametÅ?'Ti. "No hidaæ bho gotama". SÃdhu vÃseÂÂha. Te vata vÃseÂÂha avasavatti tevijjà brÃhmaïà kÃyassa bhedà parammaraïà vasavattissa brahmuno sahavyupagà bhavissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Idha kho pana te vÃseÂÂha tevijjà brÃhmaïà ÃsÅditvà saæsÅdanti, saæsÅditvà visÃdaæ và pÃpuïanti. Sukkhataraïaæ1 ma¤¤e pataranti. Tasmà idaæ tevijjÃnaæ brÃhmaïÃnaæ tevijjaæ2 iraïanti'pi3 vuccati. Tevijjaæ vipinanti'pi vuccati. Tevijjaæ vyasananti'pi vuccatÅ"ti. 38. Evaæ vutte vÃseÂÂho mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: "sutaæ me taæ bho gotama, samaïo gotamo brahmuno sahavyatÃya maggaæ jÃnÃtÅ"ti. Tiæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha Ãsanena ito manasÃkaÂaæ, nayito dÆre manasÃkaÂanti?" "Evaæ bho gotama. ùsanena ito manasÃkaÂaæ. Nayito dÆre manasÃkaÂanti. " 1. Sukkhataraæ, kesuci. 2. TevijjÃ, bahusu. 3. ýraïaæ, dÅghaÂÅkÃ. [BJT Page 616] [\x 616/] 39. Taæ kimma¤¤asi vÃseÂÂha, idhassa puriso manasÃkaÂe jÃtavaddho, tamenaæ manasÃkaÂato tÃvadeva [PTS Page 249] [\q 249/] avasaÂaæ manasÃkaÂassa maggaæ puccheyyuæ, siyà nu kho vÃseÂÂha tassa purisassa manasÃkaÂe jÃtavaddhassa manasÃkaÂassa maggaæ puÂÂhassa dandhÃyitattaæ và vitthÃyitattaæ vÃ?Ti. "No hidaæ bho gotama. Taæ kissa hetu? Asu hi bho gotama puriso manasÃkaÂe jÃtavaddho. Tassa sabbÃneva manasÃkaÂassa maggÃni suviditÃnÅ"ti. 40. "Siyà kho vÃseÂÂha tassa purisassa manasÃkaÂe jatavaddhassa manasÃkaÂassa maggaæ puÂÂhassa dandhÃyitattaæ và vitthÃyitattaæ vÃ, nattheva tathÃgatassa brahmaloke và brahmalokagÃminiyà và paÂipadÃya puÂÂhassa dandhÃyitattaæ và vitthÃyitattaæ vÃ. BrahmÃna¤cÃhaæ vÃseÂÂha pajÃnÃmi brahmaloka¤ca brahmalokagÃmini¤ca paÂipadaæ. YathÃpaÂipanno brahmalokaæ upapanno, ta¤capajÃnÃmÅ"ti. 41. Evaæ vutte vÃseÂÂho mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: "sutaæ metaæ bho gotama 'samaïo gotamo brahmuno sahavyatÃya maggaæ desetÅ'ti. SÃdhu no bhavaæ gotamo brahmuno sahavyatÃya maggaæ desetu. Ullumpatu bhavaæ gotamo brÃhmaïiæ paja"nti. "Tena hi vÃseÂÂha suïÃhi. SÃdhukaæ manasikarohi. BhÃsissÃmÅ"ti. "Tena hi vÃseÂÂha suïÃhi. SÃdhukaæ manasikarohi. BhÃsissÃmÅ"ti. 'Evaæ bho'ti kho vÃseÂÂho mÃïavo bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: 42. Idha vÃseÂÂha tathÃgato loko uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ [PTS Page 250] [\q 250/] anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ. Brahmacariyaæ pakÃseti. [BJT Page 618] [\x 618/] 43(29). Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisaæcikkhati: 'sambÃdho gharÃvaso rajÃpatho1. AbbhokÃso pabbajjÃ. Nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saækhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. 1. Rajopatho, katthaci. 44. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ. SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu kÃyakammavacÅkammena samannÃgato kusalena. ParisuddhÃjÅvo sÅlasampanno indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ satisampaja¤¤esu samannÃgato santuÂÂho. 45(29). Katha¤ca vÃseÂÂha bhikkhu sÅlasampanno hoti? Idha vÃseÂÂha bhikkhu pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno. SabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ. Athenena sucibhÆtena attanà viharati. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ1 virato methunà gÃmadhammÃ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto2 paccayiko avisaævÃdako lokassa. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. Pisuïaæ vÃcaæ3 pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya. Amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya. Iti bhinnÃnaæ và sandhÃtÃ, sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ4 samaggÃrÃmo5 samaggarato samagganandiæ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1.RÃjapatho,katthaci. 2.AnÃcÃri,machasaæ. 3. heto,syÃ. 4.PemaniyÃ,machasaæ. [BJT Page 620] [\x 620/] Pharusaæ vÃcaæ6 pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti. Yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyÃ7 hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ8 vÃcaæ bhÃsità hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. NidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasa¤hitaæ. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. AnÃcÃri, machasaæ. 2. heto, syÃ. 3. PisuïÃvÃcaæ, [PTS.] 4. AnuppÃdÃtÃ, [PTS.] 5. SamaggarÃmo, machasaæ. 6. PharusÃvÃcaæ, [PTS.] Sitira 7. PemaniyÃ, machasaæ. 8. EvarÆpiæ. [PTS.] Sitira. 46(30). BÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ1 paÂivirato hoti. Ekabhattiko2 hoti rattÆparato3 paÂivirato4 vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanÃ5 paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhusanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïÃ6 paÂivirato hoti. HatthigavassavaÊavÃ7 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapaheïa8 gamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂÃ9 paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃci10 yogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrÃ11 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. CullasÅlaæ12 niÂÂhitaæ 47(31). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhaæ13 anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: mÆlabÅjaæ khandhabÅjaæ phalubÅjaæ14 aggabÅjaæ bijabÅjameva15 pa¤camaæ. Iti và itievarÆpÃ16 bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhÃ17 paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1.EvarÆpiæ,katthaci [BJT Page 622] [\x 622/] 32. 48(32) Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ sannidhikÃraparibhogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: annasannidhiæ pÃnasannidhiæ vatthasannidhiæ yÃnasannidhiæ sayanasannidhiæ gandhasannidhiæ Ãmisasannidhiæ. Iti và iti evarÆpà sannidhikÃraparibhogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 2. Ekaæ bhattiko, machasaæ. 3. Rattuparato, machasaæ. 4. Virato, the. Se. 5. VisÆkaæ, machasaæ. 6. PariggahaïÃ, (sabbattha) 7. Gavassaæ, se. VaÊavaæ, machasaæ. 8. Pahiïa, sÅmu. Machasa. SyÃ. 9. KÆÂaæ, machasaæ. 10. SÃvi, machasaæ. 11. Sahasaæ, machasaæ. 12. CÆÊa sÅlaæ, machasaæ. 13. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 14. Phalaæ, se. Phaluæ, si. The. 15. Bija bÅjaæ eva. The. 16. Iti evarupÃ, kesuci. 17. SamÃrabbhÃ, machasaæ. 49(33). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visÆkadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃtaæ pÃïissaraæ vetÃlaæ kumbhathÆnaæ sobhanakaæ1 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhopanakaæ2 hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ3 usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ4 kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ5 nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyÆhaæ aïÅkadassanaæ6. Iti và iti evarÆpà visÆkadassanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 50(34). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: aÂÂhapadaæ dasapadaæ ÃkÃsaæ parihÃrapathaæ santikaæ khalikaæ ghaÂikaæ salÃkahatthaæ akkhaæ paÇgacÅraæ vaÇkakaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ akkharikaæ manesikaæ yathÃvajjaæ. Iti và iti evarÆpà jÆtappamÃdaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 51(35). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ uccÃsayanamahÃsayanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: Ãsandiæ pallaÇkaæ gonakaæ cittakaæ paÂikaæ paÂalikaæ tÆlikaæ vikatikaæ uddalomiæ ekantalomiæ kaÂÂhissaæ koseyyaæ kuttakaæ hatthattharaæ assattharaæ rathattharaæ ajinappaveïiæ kÃdalimigapavarapaccattharaïaæ sauttaracchadaæ ubhatolohitakÆpadhÃnaæ. Iti và iti evarÆpà uccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Sobhanagarakaæ, katthaci. Sobhanakarakaæ, [PTS.] Sobhanagharakaæ, machasaæ. 2. Dhovanaæ, katthaci. Dhopanaæ, sitira. 3. Mahiæsaæ, machasaæ. 4. Meï¬akaæ, machasaæ. 5. SÅhala potthakesu na dissati. 6. AnÅka - kesuci. [BJT Page 624] [\x 624/] 52(36). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃvilepanaæ mukhacuïïakaæ1 mukhalepanaæ2 hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬akaæ nÃÊikaæ khaggaæ chattaæ citrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni. Iti và iti evarÆpà maï¬anavibhusanaÂÂhÃnÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 53(37). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ tiracchÃnakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ (kumÃrakathaæ kumÃrikathaæ)3 sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 54(38). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpà viggÃhikakathaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: "na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi. Kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi. Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca. Pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo. NiggahÅto tvamasi. Cara vÃdappamokkhÃya. NibbeÂhehi và sace pahosÅ"ti. Iti và itievarÆpÃya viggÃhikakathÃya paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 55(39). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ dÆteyyapahiïagamanÃnuyogamanuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ rÃjamahÃmattÃnaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ gahapatikÃnaæ kumÃrÃnaæ "idha gaccha. AmutrÃgaccha. Idaæ hara. Amutra idaæ ÃharÃ"ti. Iti và itievarÆpà dÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Mukhacuïïaæ, machasaæ. 2. MukhÃlepanaæ, sÅmu. 3. Marammapotthakesuyeva dissate 4. Aviciïïaæ, kesuci. [BJT Page 626] [\x 626/] 56(40). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te kuhakà ca honti lapakà ca nemittikà ca nippesikà ca lÃbhena ca lÃbhaæ nijigiæsitÃro. Iti và itievarÆpà kuhanalapanà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. MajjhimasÅlaæ niÂÂhitaæ. 57(41). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ1 kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ2 supiïaæ3 lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihomaæ thusahomaæ taï¬ulahomaæ sappihomaæ telahomaæ mukhahomaæ lohitahomaæ aÇgavijjà vatthuvijjà khattavijjÃ4 sivavijjà bhÆtavijjà bhurivijjà ahivijjà visavijjà vicchikavijjà mÆsikavijjà sakuïavijjà vÃyasavijjà pakkajjhÃnaæ5 saraparittÃnaæ migacakkaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 58(42). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: maïilakkhaïaæ vatthalakkhaïaæ daï¬alakkhaïaæ6 asilakkhaïaæ usulakkhaïaæ dhanulakkhaïaæ Ãvudhalakkhaïaæ7 itthilakkhaïaæ purisalakkhaïaæ kumÃralakkhaïaæ kumÃrilakkhaïaæ dÃsalakkhaïaæ dÃsilakkhaïaæ hatthilakkhaïaæ assalakkhaïaæ mahisalakkhaïaæ8 usabhalakkhaïaæ golakkhaïaæ9 ajalakkhaïaæ meï¬alakkhaïaæ10 kukkuÂalakkhaïaæ vaÂÂakalakkhaïaæ godhÃlakkhaïaæ kaïïikÃlakkhaïaæ kacchapalakkhaïaæ migalakkhaïaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 59(43). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti seyyathÅdaæ: ra¤¤aæ niyyÃnaæ bhavissati, ra¤¤aæ aniyyÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, bÃhirÃnaæ ra¤¤aæ upayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ apayÃnaæ bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ jayo bhavissati, abbhantarÃnaæ ra¤¤aæ parÃjayo bhavissati. Iti imassa jayo bhavissati. Imassa parÃjayo bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. JÅvitaæ, machasaæ. 2. UppÃdaæ, sÅmu. 3. Supinaæ, machasaæ. Supiïakaæ, si. 4. Khettaæ, kesuci. 5. Pakkha, kesuci. 6. Daï¬alakkhaïaæ satthalakkhaïaæ, machasaæ. 7. ùyudha, kesuci. 8. Mahiæsa, machasaæ. 9. Goïa, machasaæ. 10. Meï¬aka, kesuci. [BJT Page 628] [\x 628/] 60(44). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: candaggÃho bhavissati. SuriyaggÃho bhavissati. NakkhattagÃho bhavissati. CandimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. CandimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. NakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. UkkÃpÃto bhavissati. DÅsìÃho bhavissati. BhÆmicÃlo bhavissati. Devadundubhi bhavissati. CandimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ1 saækilesaæ vodÃnaæ bhavissati. EvaævipÃko candaggÃho bhavissati. EvaævipÃko suriyaggÃho bhavissati. EvaævipÃko nakkhattaggÃho bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ candimasuriyÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ pathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃkaæ nakkhattÃnaæ uppathagamanaæ bhavissati. EvaævipÃko ukkÃpÃto bhavissati. EvaævipÃko disìÃho bhavissati. EvaævipÃko bhÆmicÃlo bhavissati. EvaævipÃko devadundÆbhi bhavissati. EvaævipÃko candimasuriyanakkhattÃnaæ uggamanaæ ogamanaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ bhavissati. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 61(45). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: subbuÂÂhikà bhavissati. DubbuÂÂhikà bhavissati. Subhikkhaæ bhavissati. Dubbhikkhaæ bhavissati. Khemaæ bhavissati. Bhayaæ bhavissati. Rogo bhavissati. ùrogyaæ bhavissati. Muddà gaïanà saækhÃnaæ kÃveyyaæ lokÃyataæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 62(46). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: ÃvÃhanaæ vivÃhanaæ saævadanaæ vivadanaæ saækiraïaæ vikiraïaæ subhagakaraïaæ dubbhagakaraïaæ viruddhagabbhakaraïaæ jivhÃnitthambhanaæ2 hanusaæhananaæ hatthÃbhijappanaæ hanujappanaæ kaïïajappanaæ ÃdÃsapa¤haæ kumÃripa¤haæ devapa¤haæ ÃdiccupaÂÂhÃnaæ mahatupaÂÂhÃnaæ abbhujjalanaæ sirivhÃyanaæ. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 1. Oggamanaæ, kesuci. 2. JivhÃnitthaddhanaæ. Bahusu. [BJT Page 630] [\x 630/] 63(47). Yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti. SeyyathÅdaæ: santikammaæ païidhikammaæ bhÆtakammaæ bhurikammaæ vassakammaæ vossakammaæ vatthukammaæ vatthuparikiraïaæ Ãcamanaæ nahÃpanaæ juhanaæ vamanaæ virecanaæ uddhavirecanaæ adhovirecanaæ sÅsavirecanaæ kaïïatelaæ nettatappanaæ natthukammaæ a¤janaæ pacca¤janaæ sÃlÃkiyaæ sallakattiyaæ dÃrakatikicchà mÆlabhesajjÃnaæ anuppadÃnaæ osadhÅnaæ paÂimokkho. Iti và itievarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvà paÂivirato hoti. Idampi'ssa hoti sÅlasmiæ. 64(48). Sa kho1 so vÃseÂÂha bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. SeyyathÃpi vÃseÂÂha khattiyo muddhÃvasitto2 nihatapaccÃmitto na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ paccatthikato, evameva kho vÃseÂÂha bhikkhu evaæ sÅlasampanno na kutoci bhayaæ samanupassati yadidaæ sÅlasaævarato. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho vÃseÂÂha bhikkhu sÅlasampanno hoti. 65(49). Katha¤ca vÃseÂÂha bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti? Idha vÃseÂÂha bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ. Cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ. Sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ. GhÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ. Jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ. KÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvassaveyyuæ3 tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. Evaæ kho vÃseÂÂha bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. 1. Atha kho, kesuci. 2. MuddhÃbhisinto, kesuci. 3. AnvÃsaveyyuæ, anvÃssaveyyu, kesuci. [BJT Page 632] [\x 632/] 50. Katha¤ca vÃseÂÂha bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti? Idha vÃseÂÂha bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sami¤jite1 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. Evaæ kho vÃseÂÂha bhikkhu satisampaja¤¤ena samannÃgato hoti. 67(51). Katha¤ca vÃseÂÂha bhikkhu santuÂÂho hoti? Idha vÃseÂÂha bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena2 piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi vÃseÂÂha pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃro'va ¬eti, evameva kho vÃseÂÂha bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃriyena cÅvarena kucchiparihÃriyena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. Evaæ kho vÃseÂÂha bhikkhu santuÂÂho hoti. 68(52). So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena3 samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. 69(53). So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. 1. Sammi¤jite, kesuci. 2. ParibhÃrikena, sÅmu. 3. Iminà sÅlakkhandhena, sabbattha. [BJT Page 634] [\x 634/] 54. SeyyathÃpi vÃseÂÂha puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅkareyya, siyà cassa uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃya, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ. Tassa me te kammantà samijjhiæsu. So'haæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantÅ akÃsiæ. Atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrabharaïÃyÃ"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 71(55). SeyyathÃpi vÃseÂÂha puriso ÃbÃdhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhattaæ cassa nacchÃdeyya, na cassa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤cassa chÃdeyya, siyà cassa kÃye balamattÃ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno. Bhattaæ ca me nacchÃdesi. Nacassa me Ãsi kÃye balamattÃ. So'mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto bhatta¤ca me chÃdeti. Atthi ca me kÃye balamattÃ"ti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 72(56). SeyyathÃpi vÃseÂÂha puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanÃgÃrà mucceyya sotthinà abbayena1, na cassa ki¤ci bhogÃnaæ vayo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe bandhanÃgÃre baddho ahosiæ. So'mhi etarahi tamhà bandhanÃgÃrà mutto sotthinà abbayena. Natthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 73(57). SeyyathÃpi vÃseÂÂha puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo"ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ, adhigaccheyya somanassaæ - 1. Avyayena, [PTS.] 74(59). SeyyathÃpi vÃseÂÂha puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So aparena samayena taæ kantÃraæ nitthareyya, sotthinà gÃmantaæ anupÃpuïeyya khemaæ appaÂibhayaæ, tassa evamassa: "ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ dubbhikkhaæ sappaÂibhayaæ. So'mhi etarahi taæ kantÃraæ tiïïo sotthinà gÃmantaæ anuppatto khemaæ appaÂibhaya"nti. So tato nidÃnaæ labhetha pÃmojjaæ adhigaccheyya somanassaæ - [BJT Page 636] [\x 636/] 75(60). Evameva kho vÃseÂÂha bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ evaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅïe attani samanupassati. SeyyathÃpi vÃseÂÂha Ãnaïyaæ yathà Ãrogyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evameva kho vÃseÂÂha bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassati. 76(61). Tassime pa¤ca nÅvaraïe pahÅïe attani samanupassato pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 77. So mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà [PTS Page 251] [\q 251/] viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya1 sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. SeyyathÃpi vÃseÂÂha balavà saÇkhadhamo appakasireneva cÃtuddisaæ sarena vi¤¤Ãpeyya, evameva kho vÃseÂÂha evaæ bhÃvitÃya mettÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. Ayampi kho vÃseÂÂha brahmuno2 sahavyatÃya maggo. 78. Puna ca paraæ vÃseÂÂha bhikkhu karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. SeyyathÃpi vÃseÂÂha saÇkhadhamo appakasireneva cÃtuddisaæ sarena vi¤¤Ãpeyya, evameva kho vÃseÂÂha evaæ bhÃvitÃya mettÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. Ayampi kho vÃseÂÂha brahmuno sahavyatÃya maggo. 1. SabbatthatÃya. (Kesuci) 2. BrahmÃnaæ [P T S] [BJT Page 638] [\x 638/] 79. Puna ca paraæ vÃseÂÂha bhikkhu muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. SeyyathÃpi vÃseÂÂha balavà saÇkhadhamo appakasireneva cÃtuddisaæ sarena vi¤¤Ãpeyya, evameva kho vÃseÂÂha evaæ bhÃvitÃya mettÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. Ayampi kho vÃseÂÂha brahmuno sahavyatÃya maggo. 80. Puna ca paraæ vÃseÂÂha bhikkhu upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. SeyyathÃpi vÃseÂÂha balavà saÇkhadhamo appakasireneva cÃtuddisaæ sarena vi¤¤Ãpeyya, evameva kho vÃseÂÂha evaæ bhÃvitÃya mettÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. Ayampi kho vÃseÂÂha brahmuno sahavyatÃya maggo. 81. Taæ kiæ ma¤¤asi vÃseÂÂha? Evaæ vihÃrÅ bhikkhu sapariggaho và apariggaho vÃ?Ti. "Apariggaho bho gotama. " "Saveracitto và averacitto vÃ?"Ti. "Averacitto bho gotama. " "SabyÃpajjha citto và abyÃpajjhacitto vÃ?Ti. "AbyÃpajjha citto bho gotama" "SaækiliÂÂhacitto và asaækiliÂÂhacitto vÃ?"Ti. "AsaækiliÂÂhacitto bho gotama. " "Vasavatti và avasavattÅ vÃ?"Ti. "Vasavatti bho gotama. " 82. [PTS Page 252] [\q 252/] iti kira vÃseÂÂha apariggaho bhikkhu. Apariggaho brahmÃ. Api nu kho apariggahassa bhikkhuno apariggahena brahmunà saddhiæ saæsandati sametÅ?"Ti. "Evaæ bho gotama. " [BJT Page 640] [\x 640/] "SÃdhu vÃseÂÂha. So vata vÃseÂÂha apariggabho bhikkhu kÃyassa bhedà parammaraïà apariggahassa brahmuno sahavyupago bhavissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. " 83. Iti kira vÃseÂÂha averacitto bhikkhu. Averacitto brahmÃ. Api nu kho averacittassa bhikkhuno averacittena brahmunà saddhiæ saæsandati sametÅ?"Ti. "Evaæ bho gotama" "SÃdhu vÃseÂÂha. So vata vÃseÂÂha averacitto bhikkhu kÃyassa bhedà parammaraïà averacittassa brahmuno sahavyupago bhavissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. " 84. Iti kira vÃseÂÂha abyÃpajjhacitto bhikkhu. AbyÃpajjhacitto brahmÃ. Api nu kho abyÃpajjhacittassa bhikkhuno abyÃpajjhacittena brahmunà saddhiæ saæsandati sametÅ?"Ti. "Evaæ bho gotama" "SÃdhu vÃseÂÂha. So vata vÃseÂÂha abyÃpajjhacitto bhikkhu kÃyassa bhedà parammaraïà abyÃpajjhacittassa brahmuno sahavyupago bhavissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. " 85. Iti kira vÃseÂÂha asaækiliÂÂhacitto bhikkhu. AsaækiliÂÂhacitto brahmÃ. Api nu kho asaækiliÂÂhacittassa bhikkhuno asaækiliÂÂhacittena brahmunà saddhiæ saæsandati sametÅ?"Ti. "Evaæ bho gotama" "SÃdhu vÃseÂÂha. So vata vÃseÂÂha asaækiliÂÂhacitto bhikkhu kÃyassa bhedà parammaraïà asaækiliÂÂhacittassa brahmuno sahavyupago bhavissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. " 86. Iti kira vÃseÂÂha vasattÅ bhikkhu. VasavattÅ brahmÃ. Api nu kho vasavattissa bhikkhuno vasavattinà brahmunà saddhiæ saæsandati sametÅ?"Ti. "Evaæ bho gotama" [BJT Page 642] [\x 642/] "SÃdhu vÃseÂÂha. So vata vÃseÂÂha vasavattÅ bhikkhu kÃyassa bhedà parammaraïà vasavattissa brahmuno sahavyupago bhavissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. " 87. Evaæ vutte vÃseÂÂhabhÃradvÃjà mÃïavà bhagavantaæ etadavocuæ: "abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telappajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakisito. Ete mayaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsake ne bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupete saraïaægate"ti. Tevijjasuttaæ niÂÂhitaæ terasamaæ. SÅlakkhandhavaggo niÂÂhito paÂhamo.